Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.24 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1341 7952094 7643640 2026-10-24T19:55:08Z Sachol 112369 7952094 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventė | holiday_name = Sekminės | nickname = | image = Vienna Karlskirche frescos4b.jpg | caption = Balandžio [[freska]], vaizduojanti Šventąją Dvasią | observedby = [[Romos Katalikų Bažnyčia]], [[Liuteronybė|Liuteronų Bažnyčia]], [[stačiatikybė|Rytų Ortodoksų Bažnyčia]], [[Amišai]], [[Anglikonų bažnyčia]] ir kitos | observances = Maldos, [[pasninkas]], [[rekolekcijos]], [[Eucharistija]], [[litanija]] | celebrations = Bažnytinės pamaldos, šventiniai valgiai, procesijos, [[krikštas]], [[sutvirtinimo sakramentas]] | type = Christian | longtype = Krikščionių šventė | significance = Šventosios Dvasios nužengimo į žemę paminėjimas | date = 50 dienų po [[Velykos|Velykų]] | relatedto = }} [[Vaizdas:Maierhöfen Pfarrkirche Orgelempore Pfingstwunder.jpg|thumb]]'''Sekmìnės''' – krikščionių [[Šventoji Dvasia|Šventosios Dvasios]] nužengimo į žemę šventė.<ref name="vle">{{cite web |title=Sekminės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/sekmines/ |author=Mindaugas Puidokas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2024-05-15 |orig-date=2018-04-24 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-09-16}}</ref> Šis įvykis yra aprašytas [[Biblija|Biblijoje]], [[Apaštalų darbai|Apaštalų darbų]] knygos 2 skyriuje.<ref>[https://manobiblija.lt/biblija/RUB%7CKAV/ACT.2/Apa%C5%A1tal%C5%B3-darbai-2 Apd 2,1-47]. ''Biblija, arba Šventasis Raštas''. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.</ref> Sekmines įprasta tapo švęsti tik apie 400 m.<ref>{{Cite web |title=Sekminės ir balandis |author=Darius Žukauskas |work=kamuziejus.lt |date=2021-05-23 |access-date=2025-09-16 |url= https://kamuziejus.lt/sekmines-ir-balandis}}</ref> Yra laikoma, jog iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, pvz., pranašų, karalių. Nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. == Tradicijos Lietuvoje == Baltų tikėjime – (''Beržų garbinimo šventė'') – [[šventė]], švenčiama sekmą (septintą) savaitę po [[Velykos|Velykų]].{{faktas}} Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Sekminių šventės ritualuose didelis dėmesys buvo skiriamas augalams. Gamta gegužės – birželio mėnesiais jau būna sužaliavusi, kupina vegetacinių galių. Kita vertus, jos situacija pavojinga, tarsi kritinė. Žydėjimas – tai kartu ir vaisiaus mezgimosi pradinė stadija. Vaisiui užsimegzti reikia palankių sąlygų. Augaluose glūdinčių vegetacinių potencijų skatinimui, besimezgančio vaisiaus išsaugojimui skirta daugelis Sekminių apeigų. Žmonės lankydavo javus, dainuodami tam skirtas dainas. Javų lauke būdavo rengiamos vaišės, vadintos ''sambariais''. Tikėta, kad laukų apėjimas atlieka apsauginę funkciją, juos pašventina, o vaišės javų lauke – tai auka žemei. Ypač didelis dėmesys skiriamas jauniems [[Beržas|berželiams]], kurie senovės baltų tikėjime laikyti žmogaus ir gyvūnijos protėviu. Beržas simbolizavo Visatos amžinumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, taip pat ir [[pasaulio medis|visą pasaulį]] (šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį). Dėl to per Sekmines namai ir kiemas būdavo apkaišomi sužaliavusiais berželiais. Taip pat būdavo pinami vainikai iš beržų ir jais puošiamos karvės, kad duotų daugiau pieno. Šeimininkės už apvainikuotas karves atsilygindavo piemenėliams „melstuvėmis“: kiaušiniais, sviestu, sūriu, pyragu. Po to piemenys suruošdavo šventę, vadinamą piemenų pautienę. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Category:Pentecost}} == Literatūra == * Mitologijos enciklopedija, II tomas, Vilnius, 1999. {{Krikščioniškos šventės}} [[Kategorija:Katalikų šventės]] [[Kategorija:Lietuvių kalendorinės šventės]] gi307b0rhmqpxpjthns3l1wtqanav68 0 1956 7952198 7934381 2026-10-25T06:22:46Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7952198 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 12 diena''' – 224-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 225-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 141 diena. == Informacija == === Šventės === * Tarptautinė [[jaunimas|jaunimo]] diena * Pasaulinė [[dramblys|dramblių]] diena * Karalienės gimimo diena ir motinos diena ([[Tailandas]]) === Vardadieniai === * Klara – Laimona – Laimonas – Radegunda – Radė <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.12 Rugpjūčio 12] (Day.lt)</ref> * Aiškutė – Laima == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1399]] m. – įvyko [[Vorsklos mūšis]]. * [[1654]] m. – įvyko [[Šklovo mūšis]]: [[Jonušas Radvila]] su 8000 karių nugalėjo 80 000 rusų kariuomenę, kuriai vadovavo kunigaikštis [[Aleksejus Trubeckojus]]. * [[1794]] m. – [[1794 m. sukilimas]]: [[Vilnius|Vilnių]] užėmė [[Rusijos imperijos kariuomenė]]. * [[1861]] m. – įvyko [[Kauno manifestacija]], kuria paminėtos Krėvos unijos metinės. * [[1905]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] įvyko [[Lietuvos mokytojų sąjunga|Lietuvos mokytojų sąjungos]] steigiamasis suvažiavimas. * [[1934]] m. – [[Klaipėda|Klaipėdoje]] pirmą kartą surengta [[Jūros šventė]]. * [[2006]] m. – disko metikas [[Virgilijus Alekna]], [[Europa|Europos]] [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionate numetęs diską 68,67 m, tapo pirmuoju lietuviu Europos čempionu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. === Gimimo dienos === * [[1841]] m. – [[Franz Heinrich Schwechten]], vokiečių architektas, profesorius, karališkasis architektas ir [[Kaizeris|Kaizerio]] architektūros patarėjas. Vienas garsiausių savo laikmečio vokiečių architektų. [[1897]] m. grafas [[Feliksas Tiškevičius]] užsisakė iš Švechteno [[Palangos dvaras|Palangos dvaro rūmų]] projektą (m. [[1924]] m.). * [[1884]] m. – [[Klemensas Skabeika]], agronomas, pedagogas, lietuviškų elementorių autorius (m. [[1951]] m.). * [[1885]] m. – [[Jonas Fledžinskas]], kooperatininkas, politinis veikėjas. Smuikininko [[Jurgis Fledžinskas|Jurgio Fledžinsko]] ir dainininkių Aleksandros Kašubienės bei Sofijos Pempienės tėvas (m. [[1965]] m.). * [[1907]] m. – [[Vaclovas Romanas-Ramanauskas]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1998]] m.). * '''[[1923]] m.''': ** [[Birutė Pūkelevičiūtė]], poetė, prozininkė, aktorė ir režisierė<ref>[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=p&-max=2147483647&-recid=41884&-find= Birutė Pūkelevičiūtė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722151801/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=p&-max=2147483647&-recid=41884&-find= |date=2011-07-22 }}.</ref>. ** [[Jonas Genys (1923)|Jonas Genys]], [[Lietuva|Lietuvos]] dendrogenetikas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, nuo 1983 m. [[LKMA|Lietuvos katalikų mokslų akademijos]] narys, daktaras. * [[1931]] m. – [[Mikas Vaitkevičius]], kompozitorius, pedagogas, dirigentas, vienas iš šiuolaikinės lietuviškos [[estrada|estrados]] pradininkų (m. [[2006]] m.). * '''[[1932]] m.''': ** [[Algis Tomas Geniušas]], literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Vitas Labutis]], kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Vytautas Kojala]], teisininkas, [[advokatas]], habilituotas socialinių mokslų daktaras. * [[1933]] m. – [[Zenonas Mačionis]], chemikas, mokslo istorikas, fizinių mokslų daktaras (m. [[2002]] m.). * [[1934]] m. – [[Aleksandras Vanagas]], kalbininkas, profesorius, žymiausias XX a. 2-osios pusės lietuvių [[onomastika|onomastikos]] tyrėjas (m. [[1995]] m.). * [[1936]] m. – [[Zigmantas Motiekaitis]], kūno kultūros ir sporto darbuotojas, treneris. * '''[[1938]] m.''': ** [[Kazys Vytautas Trainys]], [[Lietuvos veterinarijos akademija|Lietuvos veterinarijos akademijos]] profesorius (m. [[2016]] m. ** [[Regina Rasa Dočkutė]], grafikė (m. [[2012]] m.). * [[1940]] m. – [[Birutė Bražinskaitė-Jakštienė]], [[LRT televizija|LRT televizijos]] žurnalistė ir režisierė (m. [[2022]] m.). * [[1941]] m. – [[Regina Mundrytė]]-Akelienė, sporto žurnalistė (m. [[2025]] m.). * [[1944]] m. – [[Alfonsas Aleksandravičius]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1949]] m. – [[Fulgentas Bižys]], futbolininkas, treneris (m. [[2020]] m.). * [[1950]] m. – [[Gintaras Pukas]], [[teisė|teisininkas]], [[advokatas]], politinis ir visuomenės veikėjas, buvęs LR tarptautinių ekonominių santykių viceministras. * '''[[1953]] m.''': ** [[Algirdas Kaušpėdas]], architektas, grupės [[Antis (roko grupė)|„Antis“]] lyderis ir dainininkas, vienas [[Sąjūdis|Lietuvos Sąjūdžio]] iniciatorių. ** [[Aloyzas Každailevičius]], geodezininkas, politinis veikėjas. ** [[Edmundas Benetis]], [[architektas]], karikatūristas. * [[1955]] m. – [[Jovita Monkevičienė]], pedagogė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1959]] m. – [[Arvydas Adamonis|Arvydas Adomonis]], choro dirigentas. * [[1961]] m. – [[Kastytis Vainauskas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Povilas Budrys]], teatro aktorius, dailininkas. * [[1964]] m. – [[Laima Žvirblienė]], politinė ir visuomenės veikėja. * [[1979]] m. – [[Austra Skujytė]], lengvaatletė, [[septynkovė|septynkovininkė]], [[dešimtkovė|dešimtkovininkė]]. === Mirtys === * [[1399]] m. – [[Andrius Algirdaitis]], [[Pskovo kunigaikštystė|Pskovo]] ([[1342]]–[[1348]] m.; valdė per vietininką) ir [[Polocko kunigaikščiai|Polocko]] ([[1342]]–[[1387]] m.) kunigaikštis (g. [[1325]] m.). * [[1788]] m. – [[Tadas Bilevičius]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] karinis ir valstybės veikėjas, [[generolas majoras]] (g. [[1728]] m.). * [[1926]] m. – [[Petras Vileišis]], inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1851]] m.). * [[1972]] m. – [[Vaclovas Rymavičius]], vargonininkas ir chorvedys (g. [[1899]] m.). * [[1978]] m. – [[Zigmas Dailidka]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] lietuvių visuomenės veikėjas (g. [[1920]] m.). * [[1984]] m. – [[Mykolas Karka]], vargonininkas, pedagogas, dirigentas, kompozitorius (g. [[1892]] m.). * [[1987]] m. – [[Ignas Adamkavičius]], vienas pirmųjų [[Lietuva|Lietuvos]] karo lakūnų, Lietuvos prezidento [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] tėvas, [[Edvardas Adamkavičius|Edvardo Adamkavičiaus]] brolis (g. [[1896]] m.). * [[1988]] m. – [[Jurgis Fledžinskas]], altininkas, pedagogas, dirigentas (g. [[1924]] m.). * [[1995]] m. – [[Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, [[Dizainas|dizaino]] specialybės pradininkas Lietuvoje (g. [[1915]] m.). * [[2007]] m. – [[Alfonsas Giedraitis]], agronomas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1925]] m.). * [[2008]] m. – [[Pranciškus Erelis]], gydytojas [[reumatas|reumatologas]], habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1919]] m.). * [[2020]] m. – [[Aurelijus Katkevičius]], [[žurnalistas]], verslo dienraščio „[[Verslo žinios]]“ leidžiamo žurnalo „[[Verslo klasė]]“ redaktorius, tinklaraštininkas, vienas pirmųjų [[ryšiai su visuomene|ryšių su visuomene]] Lietuvoje specialistų (g. [[1962]] m.). * [[2021]] m. – [[Juozas Stepankevičius]], inžinierius kelininkas, muziejininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.kronika.lt/in-memoriam-juozas-stepankevicius-1933-m-spalio-25-d-2021-m-rugpjucio-12-d/ In memoriam Juozas Stepankevičius, 1933 m. spalio 25 d. – 2021 m. rugpjūčio 12 d.]. Elektrėnų kronika. Nuoroda tikrinta 2024-08-06.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1877]] m. – [[Asaph Hall]] atrado [[Deimas (palydovas)|Deimą]], [[Marsas (planeta)|Marso]] palydovą. * [[1981]] m. – [[IBM]] pristatė personalinį kompiuterį. * [[2000]] m. – [[Barenco jūra|Barenco jūroje]] nuskendo rusų atominis [[povandeninis laivas]] „[[Kurskas (laivas)|Kursk]]“. === Gimimo dienos === * [[1503]] m. – [[Kristijonas III]], [[1534]]–[[1559]] m. [[Danija|Danijos]] ir [[1536]]–1559 m. [[Norvegija|Norvegijos]] [[karalius]] (m. [[1559]] m.). * [[1843]] m. – [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaras fon der Golcas]], [[Prūsija|Prūsijos]] karinis veikėjas, [[generolas]] [[feldmaršalas]] (m. [[1916]] m.). * [[1871]] m. – [[Gustavs Zemgals|Gustavas Zemgalis]], buvo [[Latvija|Latvijos]] politikas ir [[Latvijos prezidentai|2-asis prezidentas]] (m. [[1939]] m.). * [[1887]] m. – [[Erwin Schrödinger|Ervinas Šriodingeris]], austrų [[fizika]]s, laikomas vienu iš svarbiausių [[kvantinė fizika|kvantinės fizikos]] kūrėjų. Už [[Šriodingerio lygtis|Šriodingerio lygtį]] [[1933]] metais gavo [[Nobelio premija|Nobelio premiją]]. Jis sukūrė [[mintinis eksperimentas|mintinį eksperimentą]] apie katę (m. [[1961]] m.). * [[1904 m.]] - [[Aleksejus Nikolajevičius]] - Rusijos caraitis ir sosto įpėdinis (m. [[1918 m.]]). * [[1922]] m. – [[Fulton Mackay]], škotų aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0533161/ Fulton Mackay. Informacija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1924]] m. – [[Muhammad Zia-ul-Haq]], [[Pakistanas|Pakistano]] prezidentas<ref>[http://www.wikimir.com/zia-ul-haq Muhammad Zia-ul-Haq].</ref> (m. [[1988]] m.). * [[1930]] m. – [[George Soros|Džordžas Sorosas]], vengrų kilmės [[JAV]] investuotojas, investicinės bankininkystės atstovas, [[filantropija|filantropas]]. * [[1932]] m. – [[Sirikit Kitijakara]], [[Tailandas|Tailando]] karalienė valdžiusi [[1950]]–[[2016]] m. (m. [[2025]] m.). * [[1933]] m. – [[Anita Gradin]], Švedijos žurnalistė, politikė (m. [[2022]] m.). * [[1941]] m. – [[Leticia Roman]], Italijos aktorė. * [[1942]] m. – [[Martin Seligman|Martin E. P. Seligman]], amerikietis psichologas ir knygų autorius. Jis labiausiai žinomas kaip [[įgytas bejėgiškumas|įgyto bejėgiškumo]] <ref>{{cite web |title=Center encourages people to embrace theory of positive thinking |url=http://media.www.dailypennsylvanian.com/media/storage/paper882/news/2008/04/17/News/Center.Encourages.People.To.Embrace.Theory.Of.Positive.Thinking-3331612.shtml |author=Cecily Wu |publisher=The Daily Pennsylvanian |date=2008-04-17 |accessdate=2009-02-04 |archive-date=2008-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080829010348/http://media.www.dailypennsylvanian.com/media/storage/paper882/news/2008/04/17/News/Center.Encourages.People.To.Embrace.Theory.Of.Positive.Thinking-3331612.shtml |url-status=dead }}</ref> ir [[įgytas optimizmas|įgyto optimizmo]] reiškinių atradėjas bei kaip [[pozityvioji psichologija|pozityviosios psichologijos]] įkūrėjas.<ref>Goldberg, Carey. [http://www.boston.com/news/local/articles/2006/03/10/harvards_crowded_course_to_happiness/ "Harvard’s crowded course to happiness. "] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306090834/http://www.boston.com/news/local/articles/2006/03/10/harvards_crowded_course_to_happiness/ |date=2016-03-06 }} ''The Boston Globe''. March 10, 2006.</ref>. * [[1952]] m. – [[Chen Kaige]], [[kinas|kino]] [[režisierius]] iš [[Kinija|Kinijos]]. * [[1954]] m. – [[François Hollande|Fransua Holandas]], [[Teisė|teisininkas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas. * [[1971]] m. – [[Pete Sampras|Pitas Samprasas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė, jis yra laimėjęs 14 Didžiojo kirčio turnyrų. Tai vienas geriausių visų laikų tenisininkų. * [[1976]] m. – [[Mikko Lindström]], suomių gitaristas ([[HIM]])<ref>[http://www.imdb.com/name/nm1891050/ Mikko Viljami „Linde“ Lindström].</ref>. * '''[[1980]] m.''': ** [[Maggie Lawson]], amerikiečių aktorė. ** [[Matt Thiessen]], kanadiečių dainininkė ir gitaristė. * '''[[1981]] m.''': ** [[Djibril Cissé]], Prancūzijos nacionalinės futbolo rinktinės [[puolėjas]]. Šiuo metu žaidžia Graikijos [[Panathīnaïkós AÓ|Panathinaikos]] klube. Pasižymi dideliu greičiu bei įspūdingomis šukuosenomis. ** [[Gatis Kalniņš]], [[Latvija|latvių]] futbolininkas, [[puolėjas]], žaidžiantis Latvijos [[FK Jūrmala]] koamndoje. * [[1983]] m. – [[Klaas-Jan Huntelaar]], futbolininkas, [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinės]] ir [[AC Milan]] klubo [[puolėjas]]. * [[1990]] m. – [[Mario Balotelli|Marijus Balotelis]], [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] puolėjas, žaidžiantis [[Manchester City FC|Mančesterio „City“]] klube. === Mirtys === * [[30 m. pr. m. e.]] – [[Kleopatra VII]], karaliaus [[Ptolemėjus XIV|Ptolemėjaus XIV]] žmona. Po vyro [[mirtis|mirties]] ji pati valdė [[Egiptas|Egiptą]] (g. [[69 m. pr. m. e.]]). * [[1612]] m. – [[Giovanni Gabrieli]], italų kompozitorius, vargonininkas (g. [[1557]] m.). * [[1633]] m. – [[Jacopo Peri]], [[Italija|italų]] [[kompozitorius]] ir dainininkas pereinamuoju laikotarpiu tarp [[Renesanso muzika|renesanso]] ir [[Baroko muzika|baroko]] stilių ir dažnai vadinamas [[opera|operos]] išradėju. Jis parašė pirmąjį darbą, kurį galima pavadinti opera šiandien, operą „[[Dafnė (opera)|Dafnė]]“ (apie [[1597]]), taip pat pirmąją operą, kuri išliko iki šių dienų, operą „[[Euridikė (opera)|Euridikė]]“ ([[1600]]) (g. [[1561]] m.). * [[1689]] m. – [[Inocentas XI|Palaimintasis Inocentas XI]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] nuo [[1676]] m. rugsėjo 21 d. iki mirties. Nuo [[1956]] m. palaimintasis, minimas rugpjūčio 12 d (g. [[1611]] m.). * [[1827]] m. – [[William Blake|Viljamas Bleikas]], anglų [[poetas]] ir [[dailininkas]]. Būdamas gyvas nesulaukė pripažinimo, tačiau dabar jo darbai neįkainojami (g. [[1757]] m.). * [[1848]] m. – [[George Stephenson|Džordžas Stivensonas]], anglų inžinierius, kilęs iš paprastos angliakasio šeimos. 1815 m. sukonstravo pirmąjį geležinkelį. Tais metais jis sukonstravo pirmąjį garo varomą garvežį, o 1825 m. pagal jo projektą buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija. 1829 m . nuo Mančesterio iki Liverpulio buvo nutiestas geležinkelis. Garvežio greitis tuo metu siekė 46 kilometrus per valandą (g. [[1781]] m.). * [[1900]] m. – [[Wilhelm Steinitz|Vilhelmas Šteinicas]], [[Austrija|Austrijos]] šachmatininkas, pirmasis [[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|pasaulio šachmatų čempionas]] (g. [[1836]] m.). * '''[[1955]] m.''': ** [[James Batcheller Sumner]], [[1946 m. Nobelio premijos laureatai|1946]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1887]] m.). ** [[Thomas Mann|Tomas Manas]], vokiečių rašytojas ir kritikas, [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas, vienas žymiausių pirmosios XX amžiaus pusės literatūrinio gyvenimo asmenybių (g. [[1875]] m.). * [[1964]] m. – [[Ian Fleming]], britų romanistas, išgarsėjęs knygomis apie [[Džeimsas Bondas|Džeimsą Bondą]]<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001220/ Ian Fleming].</ref> (g. [[1908]] m.). * '''[[1973]] m.''': ** [[Karl Waldemar Ziegler]], [[1963 m. Nobelio premijos laureatai|1963]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1898]] m.). ** [[Walter Rudolf Hess]], [[1949 m. Nobelio premijos laureatai|1949]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1881]] m.). * [[1979]] m. – [[Ernst Boris Chain]], [[1945 m. Nobelio premijos laureatai|1945]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1906]] m.). * [[2004]] m. – [[Godfrey Newbold Hounsfield]], [[1979 m. Nobelio premijos laureatai|1979]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1919]] m.). * [[2022]] m. – [[Wolfgang Petersen|Volfgangas Petersenas]], vokiečių ir amerikiečių [[režisierius]], [[prodiuseris]] ir scenaristas (g. [[1941]] m.).<ref>{{Cite news |last=Jr |first=Mike Fleming |date=2022-08-16 |title=Director Wolfgang Petersen Dies At 81; Hollywood Star Rose After ‘Das Boot’ To Include Blockbusters ‘The Perfect Storm,’ ‘Air Force One’ & ‘In The Line Of Fire’ |url=https://deadline.com/2022/08/wolfgang-petersen-dead-director-perfect-storm-das-boot-air-force-one-1235093543/ |access-date=2022-08-17 |work=Deadline |language=en-US}}</ref> * [[2026]] m. – [[Zhu Rongji|Džu Žongdži]], [[Kinija|Kinijos]] politikas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/aug/12/zhu-rongji-obituary|title=Zhu Rongji obituary|first=Kerry|last=Brown|date=2026-08-12|website=The Guardian|accessdate=2026-08-13|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|12 August}} * [https://jp.lt/rugpjucio-12-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Rugpjūčio 12-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#12]] [[Kategorija:Dienos]] 31dbl0ki724ugihkzyfsve4k9o41t7p 0 2043 7952168 7797510 2026-10-25T05:59:57Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7952168 wikitext text/x-wiki {{BalandžioKalendorius}} '''Balandžio 3 diena''' – 93-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 94-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 272 dienos. == Informacija == === Šventės === * Pasaulinė [[vaivorykštė]]s diena === Vardadieniai === * Irena – Kristijonas – Ričardas – Rimtautė – Vytenis <ref>[https://day.lt/diena/2026.04.03 Balandžio 3] (Day.lt)</ref> * Rikardas – Vytenė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1831]] m. – Trakų pilies teismo pirmininko [[Vincentas Matusevičius|Vincento Matusevičiaus]] vadovaujami sukilėliai užėmė [[Trakai|Trakus]]. * [[2000]] m. – Vilniaus miesto meru antrą kartą išrinktas liberalas [[Rolandas Paksas]]. * [[2008]] m. – [[:wikt:Pradžia|Lietuviškajame Vikižodyne]] sukurta '''30 000''' straipsnių. === Gimimo dienos === * [[1844]] m. – [[Jurgis Narkevičius]], poetas, kunigas (m. [[1922]] m.). * [[1889]] m. – [[Ignas Šeinius]], lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas (m. [[1959]] m.). * [[1897]] m. – [[Juozas Stanulis]], [[teatras|teatro]] aktorius, režisierius (m. [[1991]] m.). * [[1900]] m. – [[Jonas Dikinis]], aktorius (m. [[1978]] m.). * [[1901]] m. – [[Antanas Dirvelė]], kunigas [[pranciškonai|pranciškonas]], vienuolinis vardas Augustinas (m. [[1948]] m.). * [[1906]] m. – [[Izidorius Vasyliūnas]], smuikininkas, pedagogas, vargonininkas, chorvedys (m. [[1982]] m.). * [[1920]] m. – [[Vaclovas Pocius]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1986]] m.). * [[1922]] m. – [[Marijonas Martynaitis]], statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[1932]] m.''': ** [[Romualdas Lankauskas]], prozininkas, dramaturgas, dailininkas (m. [[2020]] m.). ** [[Valentinas Lazutka]], filosofas, filosofijos mokslų daktaras. * '''[[1934]] m.''': ** [[Algimantas Bertašius]], inžinierius, sporto istorikas (m. [[2024]] m.). ** [[Sigitas Gečiauskas]], inžinierius radioelektronikas (m. [[2008]] m.). ** [[Alfonsas Tekorius]], kalbininkas, vertėjas (m. [[2025]] m.). * [[1938]] m. – [[Stanislovas Kalinka]], architektas. * [[1939]] m. – [[Algis Bertulis]], gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[1941]] m. – [[Kazys Kasperavičius]], dailininkas, skulptorius, pedagogas. * [[1942]] m. – [[Gytis Juška]], [[fizika]]s, haiblituotas fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius. * '''[[1952]] m.''': ** [[Rimantas Sinkevičius]], politinis, [[komjaunimas|komjaunimo]] ir [[Jonava|Jonavos]] savivaldos veikėjas, [[vadybininkas]], [[chemija|chemijos]] inžinierius. ** [[Romas Kundelis]], [[pedagogas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1954]] m. – [[Vidmantas Bartulis]], kompozitorius (m. [[2020]] m.). * '''[[1955]] m.''': ** [[Nijolė Romaškienė]], politinė ir visuomenės veikėja. ** [[Ričardas Šuminas]], politinis veikėjas. * '''[[1956]] m.''': ** [[Irena Kupšienė]], politinė veikėja. ** [[Irena Saikalienė]], politinė ir visuomenės veikėja. * [[1961]] m. – [[Kęstutis Slavinskas (1961)|Kęstutis Slavinskas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1964]] m. – [[Liuba Nazarenko]], dainininkė, romansų atlikėja (m. [[2020]] m.). * '''[[1968]] m.''': ** [[Egidijus Kaubrys]], politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Ričardas Šileika]], rašytojas ir fotografas. ** [[Vitoldas Voroneckis]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1973]] m. – [[Evaldas Simutis]], psichologas, politinis veikėjas. * [[1979]] m. – [[Živilė Balčiūnaitė]], ilgų nuotolių ir [[Maratonas|maratono]] bėgikė. * [[1982]] m. – [[Vaidotas Pečiukas]], krepšininkas. * [[1986]] m. – [[Evaldas Razulis]], futbolininkas, treneris. === Mirtys === * [[1860]] m. – [[Adomas Benediktas Jocheris]], bibliotekininkas, bibliografas, filologas (g. [[1791]] m.). * [[1925]] m. – [[Jeronimas Pečkaitis]], katalikų [[kunigas]], [[OFM]], [[vienuolis]] [[Pranciškonai|pranciškonas]], [[Tretininkai|tretininkų]] organizatorius, [[Lietuvos bitininkų draugija|Lietuvos bitininkų draugijos]] įkūrėjas (g. [[1885]] m.). * [[1957]] m. – [[Juozas Babravičius]], dainininkas ([[tenoras]]), pedagogas (g. [[1882]] m.). * [[1968]] m. – [[Mykolas Frankas]], [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas (g. [[1914]] m.). * [[1970]] m. – [[Karolis Račkauskas-Vairas]], rašytojas, vertėjas, kultūros ir spaudos darbuotojas. Nuo [[1905]] m. bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose (g. [[1882]] m.). * [[1975]] m. – [[Jonas Karosas (1912)|Jonas Karosas]], žurnalistas (g. [[1912]] m.). * '''[[1984]] m.''': ** [[Antanas Račiūnas]], kompozitorius, muzikos pedagogas (g. [[1905]] m.). ** [[Steponas Jankauskas]], [[zoologija|zoologas]] hidrobiologas, gamtos mokslų daktaras (g. [[1898]] m.). * [[1991]] m. – [[Juozas Stanulis]], [[teatras|teatro]] aktorius, režisierius (g. [[1897]] m.). * [[1999]] m.: ** [[Aldona Česaitytė-Nenėnienė]], [[rankinis|rankininkė]] (g. [[1949]] m.). ** [[Jonas Pajaujis]], agronomas ir pedagogas, Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjas (g. [[1906]] m.). * [[2003]] m. – [[Gražvydas Juozas Lazauskas]], spaudos darbuotojas (g. [[1914]] m.). * [[2006]] m. – [[Irena Žukaitė]], [[opera|operos]] solistė (g. [[1929]] m.). * [[2009]] m. – [[Aloyzas Zairys]], veterinarijos gydytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.). * [[2015]] m. – [[Algirdas Vaclovas Patackas]], politinis ir visuomenės veikėjas, kovo 11 d. akto signataras (g. [[1943]] m.). * [[2018]] m. − [[Valerija Cukermanienė|Valerija Ema Cukermanienė]], architektė, baldų projektuotoja (g. [[1935]] m.). * [[2020]] m. – [[Ksavera Vaištarienė]], chemikė (g. [[1932]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[33]] m. – [[Jėzus|Jėzaus]] nukryžiavimas (tradicinė data). * [[1922]] m. – [[Josifas Stalinas]] tapo Rusijos komunistų (bolševikų) partijos vadovu ir faktiškai visos [[TSRS|Sovietų Sąjungos]] vadovu. * [[1974]] m. – paleista [[Rusija|Rusijos]] kosminė stotis „Sojuz 14“. * [[1996]] m. – suimtas [[Unabomberis]] – [[Teodoras Kačinskis]] (''Theodore Kaczynski''), kaltinamas [[bomba|bombų]] siuntimu pašto vokuose. === Gimimo dienos === * [[1866]] m. – [[James Barry Munnik Hertzog]], generolas, kovojęs [[Anglų-būrų karai|Anglų-būrų karuose]] būrų pusėje, Pietų Afrikos Sąjungos premjerministras 1924–1939 m., skatino puoselėti [[afrikaneriai|afrikanerių]] kultūrą, saugoti ją nuo britų įtakos (m. [[1942]] m.). * [[1872]] m. – [[Paulis Kalninis]], gydytojas, [[Latvija|Latvijos]] valstybinis politinis veikėjas. * [[1911]] m. – [[Stanislawa Walasiewicz]], lenkų kilmės bėgikas (m. [[1980]] m.). * [[1923]] m. – [[Levas Zaikovas]], tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys (m. [[2002]] m.). * [[1924]] m. – [[Marlon Brando|Marlonas Brando]], amerikiečių aktorius, [[Oskaras|Oskarų]] premijos laureatas, laikomas vienu geriausių [[XX amžius|XX amžiaus]] aktorių (m. [[2004]] m.). * [[1925]] m. – [[Tony Benn|Tonis Benas]], žurnalistas, [[JK|Didžiosios Britanijos]] politinis veikėjas (m. [[2014]] m.) * [[1930]] m. – [[Helmut Kohl|Helmutas Jozefas Michaelis Kolis]], vokiečių politikas, buvęs [[Vokietijos federalinis kancleris]] (1982–1998), nuo 1969 iki 1976 m. [[Rheinland-Pfalz|Reinlando-Pfalco]] premjeras, [[CDU]] veikėjas. * [[1934]] m. – [[Jane Goodall|Džeinė Gudal]], anglų [[primatologija|primatologė]] ir [[antropologija|antropologė]] (m. [[2025]] m.). * [[1945]] m. – [[Catherine Spaak|Katerina Spak]], [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė ir dainininkė (m. [[2022]] m.). * [[1971]] m. – [[Vitālijs Astafjevs]], [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvijos rinktinės]] ir [[FK Ventspils]] saugas. * [[1972]] m. – [[Lola Pagnani]], [[Italija|Italijos]] aktorė, balerina, modelis, dainininkė. * [[1974]] m. – [[Marcus Brown|Marcus James Brown]], [[JAV|amerikiečių]] krepšininkas,. * [[1975]] m. – [[Michael Olowokandi]], [[Nigerija|Nigerijos]] krepšininkas, laisvasis agentas. * [[1976]] m. – [[Dru Širlėjus]] (''Drew Shirley'') amerikiečių muzikantas ([[Switchfoot]]). * [[1977]] m. – [[Goran Jurak|Goranas Jurakas]], [[Slovėnija|Slovėnijos]] krepšininkas, kuris rungtyniauja [[Teramo Basket|Teramo "Banca Tercas]] komandoje. [[Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinė]]s narys. * [[1978]] m. – [[Tommy Haas|Tomas Marijus „Tomis“ Hasas]], profesionalus [[Vokietija|Vokietijos]] tenisininkas. Šiuo metu [[Teniso Profesionalų Asociacija|ATP]] reitinge jis užima 17 vietą. Aukščiausia jo zicija ATP reitinge buvo antroji. Jis ją pasiekė 2002 metų gegužės 13 dieną. * [[1985]] m. – [[Leona Lewis|Leona Louise Lewis]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] dainininkė ir dainų autorė. Didžiosios Britanijos televizijos muzikos talentų „[[The X Factor]]“ trečiojo sezono nugalėtoja. * [[1986]] m. – [[Amanda Bynes|Amanda Laura Bynes]], [[JAV]] aktorė ir laidų vedėja. Vesdavo laidas [[Nickelodeon]] kanale. === Mirtys === * [[1897]] m. – [[Johannes Brahms|Johanesas Bramsas]], [[Vokietija|vokiečių]] kompozitorius [[Romantizmas|romantikas]], daugiausia gyvenęs [[Viena|Vienoje]] (g. [[1833]] m.). * [[1922]] m. – [[Augustas Deglavas]], [[latviai|latvių]] rašytojas (g. [[1862]] m.). * [[1987]] m. – [[Thomas Joseph Sestak]], amerikiečių futbolo žaidėjas<ref>[http://www.databasefootball.com/players/playerpage.htm?ilkid=SESTATOM01 Thomas Joseph Sestak. Informacija.]</ref> (g. [[1936]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|3 April}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/balandzio-3-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1749900 Balandžio 3-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Balandis|#03]] [[Kategorija:Dienos]] 953x37et9to4m6147fip3jehbdgddxe 0 2126 7952157 7915979 2026-10-25T05:44:37Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7952157 wikitext text/x-wiki {{BirželioKalendorius}} '''Birželio 26 diena''' – 177-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 178-oji). Nuo šios dienos iki metų pabaigos lieka 188 dienos. == Informacija == === Šventės === * Tarptautinė kovos su [[narkomanija]] diena * Tarptautinė diena [[prievarta|prievartos]] aukoms paremti === Vardadieniai === * Jaunius – Jaunutis – [[Paulius]] – [[Povilas]] – Viltautė – Virgilijus <ref>[https://day.lt/diena/2026.06.26 Birželio 26] (Day.lt)</ref> * Jaunė – Jaunys – Jaunutė – Mingauda – Mingaudas – Ramunė – Viltautas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[1941]] m.''': ** Lietuvos didžiuosiuose miestuose baigėsi [[Birželio sukilimas]]; ** įvyko [[Pravieniškių žudynės]]; ** [[Červenė]]s tragedijos diena. * [[2010]] m. – [[Raižiai|Raižiuose]] (Alytaus rajonas) Lietuvos totorių iniciatyva atidengtas [[Vytauto Didžiojo paminklas|paminklas Vytautui Didžiajam]] ir Žalgirio mūšiui. === Gimimo dienos === * [[1844]] m. – [[Stanislovas Raila]], advokatas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] bendradarbis, visuomenės veikėjas (m. [[1918]] m.). * [[1862]] m. – [[Feliksas Galminas]], knygnešys, savivaldybininkas (m. [[1935]] m.). * [[1865]] m. – [[Vladislovas Tiškevičius II|Vladislovas Tiškevičius]], bajoras, didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos herbo]] grafas. Visuomenės veikėjas, kolekcininkas, Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejaus įkūrėjas (m. [[1936]] m.). * '''[[1898]] m.''': ** [[Jonas Martinaitis]], tapytojas, karikatūristas (m. [[1947]] m.). ** [[Petras Ciunis]], [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, dėstytojas, bibliotekininkas (m. [[1979]] m.). * [[1907]] m. – [[Vytautas Maknys]], teatro istorikas, pedagogas, vertėjas (m. [[2003]] m.). * [[1915]] m. – [[Edmundas Arbas-Arbačiauskas]], architektas, dailininkas (m. [[2004]] m.). * [[1920]] m. – [[Saulius Lukėnas]], mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * [[1927]] m. – [[Henrikas Banys]], baleto artistas (m. [[1986]] m.). * [[1933]] m. – [[Povilas Mataitis]], choro dirigentas, folklorininkas, režisierius, pedagogas (m. [[2022]] m.). * '''[[1939]] m.''': ** [[Roma Grinbergienė]]-Griniūtė, žurnalistė, rankininkė (m. [[2003]] m.). ** [[Sigitas Serbenta]], choro dirigentas ir muzikos mokytojas. * [[1941]] m. – [[Audronė Kaukienė]]-Jakulienė, kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] visuomenės veikėja. * [[1942]] m. – [[Gintautas Gaučys]], muzikos mokytojas, vargonininkas, chorvedys, vargonininko ir chorvedžio Jono Gaučio sūnus. * [[1946]] m. – [[Gintautas Navickas (1946)|Gintautas Navickas]], pedagogas ir chorvedys. * [[1948]] m. – [[Regina Steponavičiūtė]], teatro režisierė, inscenizacijų autorė (m. [[2026]] m.). * '''[[1950]] m.''': ** [[Ivan Dološickij]], politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Rimantas Laužackas]], edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * '''[[1954]] m.:''' ** [[Eugenijus Kurguznikovas]], futbolininkas. ** [[Henrika Šečkuvienė-Gunevičiūtė]], choro dirigentė ir pedagogė (m. [[2023]] m.). * [[1958]] m. – [[Kęstutis Dainius]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1961]] m. – [[Česlav Olševski]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1963]] m. – [[Rolandas Rimkūnas]], dailininkas grafikas, dizaineris, pedagogas, daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autorius. * [[1966]] m. – [[Linas Šalkus]], krepšinio treneris. * [[1968]] m. – [[Juozas Šarkauskas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1971]] m. – [[Vigilijus Sadauskas]], inžinierius, [[VGTU]] docentas. * '''[[1972]] m.''': ** [[Inga Likšaitė]], dailininkė, specializuojasi tekstilėje, žinoma savo rankomis išsiuvinėtais foto [[portretas|portretais]]. ** [[Rimvydas Podolskis]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1978]] m. – [[Nerijus Dunauskas]], futbolininkas, teisėjas. * [[1986]] m. – [[Indrė Stonkuvienė]], televizijos laidų vedėja, socialinių tinklų žvaigždė, aktorė. === Mirtys === * [[1808]] m. – [[Liudvikas Tiškevičius]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos herbo]] grafas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1748]] m.). * '''[[1921]] m.''': ** [[Dovas Zaunius (1845)|Dovas Zaunius]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. ** [[Mikelis Hofmanas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas (g. [[1889]] m.). * '''[[1941]] m.''': ** [[Antanas Gudonis]], gydytojas, chirurgas, kankinys (g. [[1911]] m.). ** [[Balys Giedraitis]], valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas (g. [[1890]] m.). ** [[Juozas Šarauskas]], [[Lietuvos kariuomenė]]s pulkininkas, Lietuvos [[Skautų sąjunga|Skautų sąjungos]] vyriausiasis skautininkas (g. [[1894]] m.). ** [[Kazys Bizauskas]], [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] steigėjų (g. [[1892]] m.). ** [[Stanislovas Mačiulis]], gydytojas chirurgas, kankinys (g. [[1893]] m.). * [[1944]] m. – [[Mikalojus Katkus]], prozininkas, etnografas, [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas (g. [[1852]] m.). * [[1953]] m. – [[Kazimieras Grybauskas]], farmacininkas, botanikas (g. [[1886]] m.). * [[1986]] m. – [[Petras Lukas]], skulptorius, tapytojas realistas (g. [[1897]] m.). * [[1994]] m. – [[Petras Janulis]], architektas urbanistas (g. [[1906]] m.). * [[1997]] m. – [[Vytautas Kancleris]], teatro ir kino aktorius (g. [[1925]] m.). * [[1999]] m. – [[Vincas Natkevičius]], literatūrologas, pedagogas, rezistentas (g. [[1918]] m.). * [[2003]] m. – [[Roma Grinbergienė]]-Griniūtė, žurnalistė, rankininkė (g. [[1939]] m.). * [[2009]] m. – [[Arūnas Visockas (1960)|Arūnas Albinas Visockas]], profsąjungų ir politinis veikėjas (g. [[1960]] m.). * [[2010]] m. – [[Algirdas Brazauskas|Algirdas Mykolas Brazauskas]], sovietinis partinis veikėjas, Lietuvos prezidentas (g. [[1932]] m.). * [[2017]] m. – [[Feliksas Sliesoriūnas]], istorikas, pedagogas (g. [[1931]] m.). * [[2023]] m. – [[Stasys Vėlyvis]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas civilistas ir [[civilinio proceso teisė|civilprocesualistas]] (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/mire-teisininkas-profesorius-stasys-velyvis-1290-2075512 Mirė teisininkas, profesorius Stasys Vėlyvis]. 15min.lt. 2023-06-27. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1243]] m. – įvyko [[Kiose Dage mūšis]] tarp mongolų ordos armijos, vadovaujamos karvedžio [[Baidžu]] ir [[Rumo sultonatas|Rumo sultonato]] armijos, vadovaujamos [[Seldžiukai|seldžiukų]] sultono [[Kei-Chusravas II|Kei-Chusravo II]]. Mūšis vyko Kiose Dage tarpeklyje, į šiaurę nuo [[Erzindžanas|Erzindžano]], šiaurės [[Turkija|Turkijoje]], pasibaigė mongolų pergale. * [[1794]] m. – įvyko [[Fleurus mūšis]], svarbus mūšis, turėjęs daug įtakos Prancūzijos revoliucijos likimui; tai buvo pirmasis mūšis, kuriame buvo panaudota oro žvalgyba. * [[1819]] m. – [[Vokietija|vokiečių]] baronas [[Karlas fon Draisas]] užpatentavo [[Dviratis|dviratį]]. * [[1945]] m. – pasirašyta [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] chartija. === Gimimo dienos === * [[1730]] m. – [[Charles Messier|Šarlis Mesjė]], [[Prancūzija|prancūzų]] [[astronomas]], pirmojo [[Ūkas|ūkų]] ir [[Spiečius|žvaigždžių spiečių]] katalogo autorius (m. [[1817]] m.). * [[1821]] m. – [[Bartolomé Mitre|Bartolomė Mitrė]], [[Argentina|Argentinos]] politikas, karininkas, rašytojas. [[1862]]–[[1868]] m. buvo Argentinos prezidentu (m. [[1906]] m.). * [[1829]] m. – [[Geronimo]], žymus [[Šiaurės Amerikos indėnai|etninių Amerikos gyventojų]], čirikavų [[apačiai|apačių]], lyderis, kelis dešimtmečius kovojęs prieš [[Meksika|Meksikos]] ir [[JAV]] ekspansiją į apačių genčių žemes.<ref name="natgeo">{{cite journal | authorlink =David Roberts | title =Geronimo | url =https://archive.org/details/sim_national-geographic_1992-10_182_4/page/52 | journal = [[National Geographic (žurnalas)|National Geographic Magazine]] | volume = 182 | pages = 52 |date=1992 m. spalio mėn.}}</ref> (m. [[1909]] m.). * [[1866]] m. – [[Džordžas Karnarvonas|Džordžas Edvardas Karnarvonas, 5-asis Karnarvono erlas]], [[Anglija|anglų]] [[archeologas]] egiptologas (m. [[1923]] m.). * [[1908]] m. – [[Salvador Allende|Salvadoras Aljendė]], [[Čilė]]s politikas, socialistas, Čilės prezidentas nuo [[1970]] iki [[1973]] m. Savo prezidentavimo metu įvedė visuotinę sveikatos apsaugos sistemą, reformavo švietimo sistemą, bandė sustiprinti ekonomikos valstybinę kontrolę. Mirė [[1973]] m. per [[Augusto Pinochet|A. Pinočeto]] įvykdytą pučą. Mirties priežastys neaiškios – pagal vieną versiją jis nusižudė, pagal kitą – buvo nužudytas Pinočeto šalininkų (m. [[1973]] m.). * [[1925]] m. – [[Pavelas Beliajevas]], sovietų [[kosmonautas]], nusipelnęs sporto meistras (m. [[1970]] m.). * [[1926]] m. – [[Marian Turski|Marijanas Turskis]], [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] kilmės lenkų istorikas ir žurnalistas, buvęs žydų istorijos instituto asociacijos prezidentas, aktyvus Lenkijos žydų visuomenės veikėjas (m. [[2025]] m.). * [[1947]] m. – [[Peter Sloterdijk|Peteris Sloterdaikas]], [[Vokiečiai|vokiečių]] filosofas. * [[1951]] m. – [[Fusae Ota|Fusaė Ota]], [[Japonija|Japonijos]] politikė, [[2000]]–[[2008]] m. ėjusi [[Osakos prefektūra|Osakos prefektūros]] gubernatorės pareigas ir tapusi pirmąja moterimi gubernatore Japonijos istorijoje. * '''[[1963]] m.''': ** [[Michailas Chodorkovskis|Michailas Borisovičius Chodorkovskis]], Rusijos [[žydai|žydų]] kilmės verslininkas, buvęs koncerno [[Jukos]] Prezidentas ir vadybininkas ([[wikt:CEO|CEO]]) iki 2003 metų tituluotas turtingiausiu [[Rusija|Rusijos]] žmogumi. ** [[Yann Martel|Janas Martelas]], [[Kanada|Kanados]] rašytojas, kilęs iš [[Ispanija|Ispanijos]]. * [[1968]] m. – [[Paolo Maldini|Polas Maldinis]], [[Italija|Italijos]] futbolininkas, vienas geriausių pasaulyje gynėjų. * [[1970]] m. – [[Sean Hayes|Sean Patrick Hayes]], amerikiečių aktorius ir komikas. * [[1971]] m. – [[Max Biaggi|Massimiliano „Max“ Biaggi]], profesionalus [[Motociklas|motociklininkas]] iš Italijos. Jis yra keturis kartus 250 cm³ pasaulio čempionato nugalėtojas (nuo [[1994]] iki [[1997]] m.). Nuo [[2007]] m. italas lenktyniauja [[Pasaulio Superbike čempionatas|Pasaulio Superbike]] čempionate. * [[1973]] m. – [[Jussi Sydänmaa]], suomių sunkiojo [[rokas|roko]] grupės [[Lordi]] gitaristas, labiau pagarsėjęs sceniniu pseudonimu – AMEN. * [[1975]] m. – [[Jean-Paul Abalo]] Yaovi, baigęs karjerą futbolininkas, gynėjas, buvęs [[Togo vyrų futbolo rinktinė|Togo rinktinės]] kapitonas, paskuriniu metu rungtyniavo Sudano klube [[Al-Merrikh]]. * [[1977]] m. – [[Johan Niemann]], [[Švedija|Švedijos]] muzikantas, geriausiai žinomas kaip buvęs [[simfoninis metalas|simfoninio metalo]] muzikos grupės [[Therion]] narys. Šiuo metu jis groja [[Demonoid]], [[Mind's Eye]] ir [[Evergrey]]. * [[1978]] m. – [[Juan Román Riquelme|Chuanas Romanas Rikelmė]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas. Užima atakuojančiojo saugo poziciją. * [[1979]] m. – [[Wálter Herrmann]] Heinrich, [[Argentina|Argentinos]] krepšininkas, žaidžiantis šios šalies [[Argentinos vyrų krepšinio rinktinė|nacionalinėje rinktinėje]]. * '''[[1980]] m.''': ** [[Jason Schwartzman]], amerikiečių aktorius. ** [[Michael Vick]], amerikiečių futbolininkas. * [[1981]] m. – [[Agustín Orión|Agustinas Orionas]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas, [[Estudiantes de La Plata]] klubo pagrindinis vartininkas. * [[1983]] m. – [[Felipe Melo|Felipė Melas Visentė de Karvaljas]], [[Brazilija|Brazilijos]] futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančiojo saugo pozicijoje. Italijos klubo [[Juventus]] žaidėjas. * '''[[1984]] m.''': ** [[Deron Williams]], krepšininkas, žaidžiantis [[NBA]], [[Utah Jazz|Utah „Jazz“]] [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] pozicijoje. ** [[Raymond Felton]], krepšininkas žaidžiantis [[NBA]], [[Charlotte Bobcats|Šarlotės Bobcats]] klube, [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] pozicijoje. * [[1987]] m. – [[Samir Nasri|Samiras Nasri]], futbolininkas, [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos rinktinės]] ir [[Arsenal]] klubo [[saugas]]. * [[1993]] m. - gimė [[JAV]] dainininkė [[Ariana Grande]] === Mirtys === * [[1541]] m. – [[Francisco Pizarro|Fransiskas Pisaras]], ispanų [[konkistadoras]]. [[Panama|Panamos]] ir [[Peru]] užkariavimų dalyvis (g. [[1471]] m.). * [[1943]] m. – [[Karl Landsteiner]], [[1930 m. Nobelio premijos laureatai|1930]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1868]] m.). * [[1957]] m. – [[Alfred Döblin|Alfredas Dėblinas]], vokiečių ligų gydytojas ir rašytojas (g. [[1878]] m.). * [[1974]] m. – [[Karlis Eglė]], [[latviai|latvių]] literatūros tyrinėtojas, bibliografas (g. [[1887]] m.). * [[1975]] m. – [[Josemaría Escrivá de Balaguer]], katalikų kunigas, [[Opus Dei]] (liet. [[Dievas|Dievo]] Darbas) prelatūros įkūrėjas, [[2002]] metais [[spalio 6]] d. paskelbtas šventuoju (g. [[1902]] m.). {{DienaApacia}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|26 June}} * [https://jp.lt/birzelio-26-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Birželio 26-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Birželis|#26]] [[Kategorija:Dienos]] 0yh9xsqd1w9u5sw4vg9v6ds6ape1s96 0 2245 7952153 7417511 2026-10-25T05:30:35Z CD 677 7952153 wikitext text/x-wiki {{SpalioKalendorius}} '''Spalio 25 diena''' – 298-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 299-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 67 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Lietuvos konstitucija|Lietuvos konstitucijos]] diena * Pasaulinė [[makaronai|makaronų]] diena (nuo 1995 m.) * Pasaulinė [[opera|operos]] diena (nuo 2019 m.) === Vardadieniai === * Darija – Inga – Krizantas – Krizas – Švitrigaila – Vaigedė <ref>[https://day.lt/diena/2026.10.25 Spalio 25] (Day.lt)</ref> * Darijus – Ingeborga – Švitrė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1992]] m. – [[Referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti|referendume]] priimta šiuo metu galiojanti [[Lietuvos konstitucija|Lietuvos Respublikos konstitucija]]. * [[2009]] m. – lietuviškas [[:wikt:Wiktionary:Pagrindinis puslapis|Vikižodynas]] pasiekė 300 000 straipsnių ribą. === Gimimo dienos === * [[1724]] m. – [[Bernardas Andersonas]], giesmių vertėjas (m. [[1771]] m.). * [[1884]] m. – [[Liuda Purėnienė]] – Vienožinskaitė, teisininkė, spaudos darbuotoja, politinė veikėja (m. [[1972]] m.). * [[1908]] m. – [[Povilas Šilas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (m. [[1993]] m.). * [[1920]] m. – [[Rimutė Jablonskytė-Rimantienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, muziejininkė (m. [[2023]] m.). * '''[[1922]] m.''': ** [[Jonas Valaitis (1922)|Jonas Valaitis]], gydytojas, [[JAV]] [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas. [[Jonas Valaitis (1888)|Jono Valaičio]] – pedagogo sūnus. ** [[Jurgis Gaižauskas]], [[kompozitorius]], smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas (m. [[2009]] m.). * [[1923]] m. – [[Algirdas Volungevičius]], nusipelnęs pedagogas, kraštotyrininkas, Leipalingio kraštotyros muziejaus įkūrėjas ir vadovas. * [[1924]] m. – [[Vytautas Lastas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[1925]] m.''': ** [[Genovaitė Juodpalytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė. ** [[Jūratė Jankevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] patologė anatomė, medicinos mokslų daktarė (m. [[1976]] m.). * [[1927]] m. – [[Povilas Kostrauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). * [[1928]] m. – [[Antanas Kraujelis]], kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] [[partizanas]] (m. [[1965]] m.). * [[1933]] m. – [[Juozas Stepankevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius kelininkas, muziejininkas (m. [[2021]] m.). * [[1936]] m. – [[Antanas Tervydis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1937]] m. – [[Valerijus Čekmonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, slavistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2004]] m.). * '''[[1938]] m.''': ** [[Algimantas Mikelėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas. ** [[Felicijonas Konstantinas Fedaravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, žurnalistas, poetas (m. [[2023]] m.). * '''[[1941]] m.''': ** [[Adelė Žemaitaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Romualda Hofertienė]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė. * [[1944]] m. – [[Vytautas Šeštokas|Vytautas Liudvikas Šeštokas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1946]] m. – [[Ramūnas Tilvikas]], choro ir orkestro dirigentas, pedagogas. * [[1947]] m. – [[Ona Karkauskaitė]], lietuvių estrados atlikėja dainavusi ansamblyje „[[Estradinės melodijos]]“, ilgą laiką dirbusi ir gyvenusi [[Šiauliai|Šiauliuose]]. * '''[[1948]] m.''': ** [[Aleksas Ramanauskas]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Kolesnikovas]], tapytojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. [[2021]] m.). * [[1951]] m. – [[Tatjana Bobrova]], žurnalistė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Visagino savivaldybė|Visagino]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1952]] m.''': ** [[Gintaras Gesevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, tapytojas. ** [[Vytautas Šileikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1953]] m. – [[Rimantas Didžiokas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1954]] m. – [[Vitolis Januševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1955]] m.''': ** [[Aldona Armonienė-Jurevičiūtė]], muzikos mokytoja ir choro dirigentė. ** [[Valdas Bubelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, pedagogas. * [[1957]] m. – [[Juozas Cicėnas]], vadybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1960]] m.''': ** [[Gintautas Kniukšta]], agronomas, teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Rima Baškienė]], inžinierė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1962]] m. – [[Gintaras Vidžiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1966]] m. – [[Vitalijus Galuškinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kretingos rajono savivaldybė|Kretingos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1968]] m. – [[Jolanta Kisielytė]], choro dirigentė, dainininkė (sopranas). * [[1982]] m. – [[Aurimas Kieža]], Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiaulių“]] komandoje. === Mirtys === * [[1796]] m. – [[Jonas Nagurskis]], [[Žemaitija|Žemaitijos]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos]] politinis, karinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1755]] m.). * [[1925]] m. – [[Liudvika Didžiulienė]]-Nitaitė, [[Lietuviai|lietuvių]] rašytoja, visuomenės veikėja (g. [[1856]] m.). * [[1934]] m. – [[Juozas Purickis]], diplomatas, žurnalistas, publicistas, visuomenės veikėjas (g. [[1883]] m.). * [[1940]] m. – [[Linas Janulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karo gydytojas, sanitarijos [[pulkininkas]] (g. [[1888]] m.). * [[1941]] m. – [[Jonas Luobikis]], [[Knygnešiai|knygnešys]], daraktorius, visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1864]] m.). * [[1948]] m. – [[Klemensas Popeliučka]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[brigados generolas]] (g. [[1892]] m.). * [[1951]] m. – [[Pranciškus Būčys|Pranciškus Petras Būčys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Rytų apeigų bažnyčia|Rytų apeigų]] [[vyskupas]], teologas, [[marijonai|marijonas]], [[LKMA|Lietuvos katalikų mokslų akademijos]] akademikas, teologijos daktaras (g. [[1872]] m.). * [[1963]] m. – [[Liudvikas Butkevičius]], [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1881]] m.). * '''[[1998]] m.''': ** [[Alfredas Tytmonas]], filosofas (g. [[1937]] m.). ** [[Algis Žiūraitis]], lietuvių dirigentas, [[Maskvos Didysis Teatras|Maskvos Didžiojo teatro]] dirigentas (g. [[1928]] m.). * [[2003]] m. – [[Algirdas Titus Antanaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, poetas, publicistas (g. [[1927]] m.). * '''[[2009]] m.''': ** [[Vytautas Makaraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (g. [[1950]] m.). ** [[Zita Lazdauskienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1952]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1616]] m. – olandas [[Dirk Hartog]] atrado [[Australija|Australiją]]. * [[1909]] m. – korėjiečiams nužudžius Japonijos princą [[Ito Hirobumi]], japonai [[Korėja|Korėjoje]] įvedė diktatūrą. * [[1929]] m. – [[Juodasis penktadienis]]: [[Didžioji ekonominė krizė|1929–1933 m. pasaulinės krizės]] pradžia, akcijų vertė krito 90 %, masiškai bankrutavo smulkieji indėlininkai, o tai iš karto atsiliepė pramonei. * [[1936]] m. – [[Italija|Italijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] vyriausybės sudarė antikomunistinę sąjungą. * '''[[1955]] m.:''' ** pasitraukus paskutinėms sąjungininkų pajėgoms, [[Austrija]] pirmą kartą po 1938 m. atgavo suverenumą. ** JAV firma „Tappan Company“ pirmą kartą pristatė [[mikrobangė|mikrobangę]]. * [[1989]] m. – TSRS valstybinis bankas paskelbė, kad turistams ir verslininkams [[TSRS rublis]] bus devalvuotas beveik 90 procentų. === Gimimo dienos === * [[1825]] m. – [[Johanas Štrausas]] Jaunesnysis, austrų kompozitorius ir dirigentas (m. [[1899]] m.). * [[1838]] m. – [[Georges Bizet|Žoržas Bizė]], [[Prancūzija|prancūzų]] kompozitorius [[Romantizmas|romantikas]] ir pianistas. Žinomiausias kūrinys – [[opera]] „[[Karmen (opera)|Karmen]]“ (m. [[1875]] m.). * [[1881]] m. – [[Pablo Picasso|Pablas Pikasas]], ispanų tapytojas, vienas žymiausių [[XX amžius|XX a.]] menininkų, labiausiai žinomas kaip [[Kubizmas|kubizmo]] kūrėjas (m. [[1973]] m.). * [[1904]] m. – [[Eduardas Kalninis]], [[latviai|latvių]] tapytojas marinistas (m. [[1988]] m.). * [[1926]] m. – [[Haris Gulbis]], [[latviai|latvių]] rašytojas, dramaturgas, pedagogas. * [[1939]] m. – [[Robert Cogoi|Robertas Kogojus]], [[Belgija|Belgijos]] dainininkas (m. [[2022]] m.). * [[1950]] m. – [[Chris Norman]], [[Anglija|Anglijos]] pop roko dainininkas. Dainavo populiariojoje grupėje „[[Smokie]]“, dabar dainuoja vienas. * [[1957]] m. – [[Anatolijus Hrycenka|Anatolijus Stepanovičius Hrycenka]], buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] gynybos ministras nuo [[2005]] iki [[2007]] m. * [[1970]] m. – [[Adam Goldberg|Adam Charles Goldberg]], amerikiečių aktorius. * [[1976]] m. – [[Ahmed Dokhi]] Al Dosari, futbolininkas, [[Saudo Arabijos vyrų futbolo rinktinė|Saudo Arabijos rinktinės]] ir [[Al Ittihad]] klubo gynėjas. * [[1981]] m. – [[Shaun Wright-Phillips|Šonas Raitas-Filipsas]], anglų futbolininkas, [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglijos rinktinės]] ir [[Manchester City FC|Manchester City]] klubo [[saugas]]. * [[1984]] m. – [[Katy Perry]], [[JAV]] dainininkė ir dainų kūrėja; * [[1989]] m. – [[Jonas Vengalis]], [[Lietuva]] profesionalus mėgėjas. === Mirtys === * [[1400]] m. – [[Geoffrey Chaucer|Džefris Čoseris]], žymiausias anglų viduramžių rašytojas, filosofas, diplomatas (g. [[1343]] m.). * [[1861]] m. – [[Friedrich Carl von Savigny|Frydrichas Karlas fon Savinji]], vokiečių [[teisėtyra|teisėtyrininkas]], teisės [[filosofas]], juristas ([[Karūnos sindikas]]). Davė pradžią [[Istorinės teisės mokykla]]i. Savigny laikomas ir vienu iš modernios [[tarptautinė privatinė teisė|tarptautinės privatinės teisės]] pagrindėjų (g. [[1779]] m.). * [[1911]] m. – [[Édouard André|Édouard François André]], [[prancūzai|prancūzų]] dendrologas ir vienas iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, išgarsėjęs savo sukurtais parkais [[Monte Karlas|Montekarle]] ir [[Montevidėjus|Montevidėjuje]] (g. [[1840]] m.). * [[1939]] m. – [[Frankas Levinsonas-Lesingas]], [[rusai|rusų]] geologas, petrografas (g. [[1861]] m.). * [[1973]] m. – [[Abebe Bikila]], [[Etiopija|Etiopijos]] lengvaatletis. Vienas geriausių ilgų nuotolių bėgikų pasaulyje; pirmasis olimpinių žaidynių istorijoje 2 kartus (1960, 1964 m.) laimėjęs [[maratonas|maratono]] bėgimo aukso medalį<ref>{{VLE|III|||Abebe Bikila}}</ref> (g. [[1932]] m.). * [[1977]] m. – [[Karlis Miesniekas]], latvių tapytojas (g. [[1887]] m.). * '''[[1980]] m.''': ** [[Victor Galindez]], [[Argentina|Argentinos]] boksininkas (autoavarija) (g. [[1948]] m.). ** [[Virgil Keel Fox]], amerikiečių vargonininkas (g. [[1912]] m.). * [[2008]] m. – [[Muslimas Magomajevas]], [[azerbaidžanas|azerbaidžaniečių]] dainininkas ([[baritonas]]) (g. [[1942]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|25 October}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/spalio-25-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1048707 Spalio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Spalis|#25]] [[Kategorija:Dienos]] iz9uhqma0nte5cbr548mszu00rj91dx 0 8211 7952055 7858953 2026-10-24T16:10:49Z Sachol 112369 7952055 wikitext text/x-wiki {{coord|54|43|18|N|25|17|58|E|type:landmark|display=title}} {{Infolentelė centrinis bankas | paveikslėlis_1 = Lietuvos_bankas.svg | paveikslėlio_1_pavadinimas = [[Logo]] | paveikslėlis_2 = LB by Augustas Didzgalvis.jpg | paveikslėlio_2_pavadinimas = Buveinė (2023 m.) | būstinė = [[Gedimino pr.]] 6,<br />01103 [[Vilnius]] | įkurtas = 1922 m. rugsėjo 27 d. | prezidentas = [[Gediminas Šimkus]]<br /><small>(2021–2026)</small><ref>https://www.lrp.lt/lt/skiriami-pareigunai</ref> | vadovo_tipas = [[Pirmininkas]] | šalys = {{LTUv}} | valiuta = [[Euras]] | valiuta_iso = EUR | tinklalapis = [https://www.lb.lt LB.LT] }} [[Vaizdas:Zalgirio 90 by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|LB Priežiūros tarnyba<br />LB [[IT]] departamentas<ref>https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-du-padaliniai-dirba-naujoje-vietoje</ref><ref>{{cite web |title=Pristatytos patikslintos „Lietuvos Banko“ būstinės Žirmūnuose vizualizacijos |url=https://madeinvilnius.lt/verslas/statybos-vilniuje/pristatytos-patikslintos-lietuvos-banko-bustines-zirmunuose-vizualizacijos/ |last=Pelenis |first=Aidas |date=2020-07-20 |website=madeinvilnius.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>]] [[Vaizdas:Supervision Service of Bank of Lithuania.JPG|thumb|LB kasos]] [[Vaizdas:Central Office of the Bank of Lithuania 2019.jpg|thumb|Štabas (2019)]] [[Vaizdas:Lietuvos bankas totorių g. (2).JPG|thumb|LB freska "Progresas" 1969 m. (Totorių g. [[Vilnius]])]] '''Lietuvos bankas''' – Lietuvos [[centrinis bankas]], [[Europos centrinių bankų sistema|Europos Centrinių Bankų Sistemos]] narys. == Istorija == Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su [[1768]] m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski i Litewski"). Sumanymas pradėtas įgyvendinti [[1792]] m., tačiau nuslopinus [[Tadas Kosciuška|T. Kosciuškos]] sukilimą ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|padalijus]] ([[1795]] m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą. === 1922–1943 m. === 1918 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybė pirmąjį kartą savų pinigų ir nacionalinio banko klausimą pradėjo svarstyti [[1919]] m. pradžioje, kuomet aptarti pinigų pobūdžio, padengimo, pariteto klausimai. Tuomet piniginį vienetą siūlyta vadinti muštiniu, dėl spausdinimo susitarta su [[Švedijos centrinis bankas|Švedijos centriniu banku]], pritarta [[Antanas Žmuidzinavičius|A. Žmuidzinavičiaus]] parengtiems pinigų projektams. Tačiau rudenį įvykusi Vyriausybės krizė privertė atidėti tiek nacionalinių pinigų, tiek [[emisijos bankas|emisijos banko]] steigimo planus. Pastarojo funkcijas iki [[1922]] m. atliko vokiečių [[Rytų Skolinamoji Kasa (Darlehnskasse Ost)]] į apyvartą leidusi osto pinigus, nuo [[1919]] m. Lietuvos vyriausybės pavadintus [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinais]]. [[1922]] m. išaugusi [[infliacija]], dėl kurios sutriko Lietuvos prekyba, finansų ir kredito veikla, atgaivino šalies siekius išleisti savus pinigus ir įsteigti [[emisijos bankas|emisijos banką]]. [[1922]] m. kovo mėn. Ministrų Kabinetas pritarė Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos parengtam Lietuvos banko įstatymui su pataisom, tačiau vėliau jis buvo atmestas. Liepos mėn. nauji Lietuvos banko ir Piniginio vieneto įstatymų projektai įteikti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]]. Rugpjūčio pradžioje posėdžiavę parlamentarai pakeitė Vyriausybės projektų nuostatas dėl piniginio vieneto pavadinimo (muštinį pakeitė litu), dvigubai sumažino jo aukso turinį, sustiprino valstybės įtaką Lietuvos bankui ir apribojo užsienio akcininkų teises. [[1922]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Lietuvos [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]] priimtas [[Piniginio vieneto įstatymas]]: „Lietuvos Respublikos pinigų sistema paremta auksu. Piniginis vienetas yra litas. Litas turi 0,150462 gramų grynojo aukso. Litą sudaro 100 centų“. Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. rublių, 2256 kg) buvo gautas iš Tarybų Rusijos kaip karo nuostolių atlyginimas. Po kelių dienų, [[rugpjūčio 11]] d., [[Steigiamasis Seimas]] tik 4 balsų persvara priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriuo apibrėžiami pinigų apyvartos Lietuvoje reguliavimo, lengvesnio pinigų išmokėjimo šalyje ir užsienyje, pastovios ir patvarios pinigų sistemos įgyvendinimo ir žemės ūkio, pramonės ir prekybos augimo skatinimo uždaviniai. [[1922]] m. [[rugsėjo 6]] d. sudaryta speciali tarnyba – Laikinasis Lietuvos banko komitetas; Lietuvos banko organizavimo ir pinigų spausdinimo išlaidoms Vyriausybė skyrė 400 mln. [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinų]]. Lietuvos banko organizacinė forma buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų. Išleista buvo 120 000 Lietuvos banko akcijų (100 litų nominaliosios vertės), kurioms įstatymu buvo garantuoti 8 proc. dydžio [[dividendas|dividendai]]. 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui, kita dalis buvo sėkmingai išplatinta juridiniams ir fiziniams asmenims. Ministrų kabinetas [[1922]] m. [[rugsėjo 22]] d. patvirtino Lietuvos banko statutą. Rugsėjo 27 d. įvyko steigiamasis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 202 akcininkai. Nuo šios dienos juridiškai įsiteisėjo Lietuvos bankas, nes susirinkimas priėmė sprendimą dėl Lietuvos banko įsteigimo ir jo valdybos bei tarybos išrinkimo. Savo operacijas bankas pradėjo [[1922]] m. spalio 2 d., turėdamas vos 5 tarnautojus. Nuo šios dienos iki tol cirkuliavę [[Auksinas (Lietuvos tarpukario valiuta)|auksinai]] pradėti mainyti į [[litas|litus]]. Banko valdytoją ir jo pavaduotoją skirdavo Respublikos Prezidentas. Valdytoją Prezidentas skirdavo Ministrų kabineto teikimu, o pavaduotoją – vieną akcininkų išrinktą valdybos narį. Lietuvos banko valdymo struktūra – visuotinis akcininkų susirinkimas, taryba ir valdyba. Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas (1922 09 28) [[Vladas Jurgutis]], vadovavęs bankui iki [[1929]] m. Lietuvos bankui buvo suteikta monopolinė teisė 20 m. leisti pinigus, reguliuoti jų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Lito vertės stabilumą užtikrino [[Oficialiosios tarptautinės atsargos|aukso ir valiutos atsargos]], vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1) nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų [[litas|lito]] kursą net ekonominių krizių metais. [[litas|Litu]] pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, nuo 1925 m. buvo kotiruojamas Londono, o vėliau – ir Berlyno, Prahos, Rygos, Talino, Stokholmo biržose. [[1924]] m. paskelbtas tarptautinis konkursas suprojektuoti naują [[Lietuvos banko rūmai (Kaunas)|banko pastatą Kaune]]. Pirmąją premiją laimėjo architektas iš [[Paryžius|Paryžiaus]] (pavardė nežinoma), tačiau jo darbas dėl sudėtingumo ir brangumo buvo atmestas. Rūmų projektą parengė vertinimo komisijos pirmininkas arch. [[Mykolas Songaila]]. Statybos užbaigtos [[1928]] m.<ref>http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=661{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Lietuvos banko rūmai Kaune</ref> <gallery mode="packed"> Lithuanian State Symbols - The Columns of Gediminas (Gediminaičių stulpai) and Vytis on the pediment of the Bank of Lithuania, Kaunas, Lithuania, 1927.jpg|Gediminaičių stulpai ir Vytis LB frontono alegorinėje kompozijoje, Kaunas, 1927 m. Bank of Lithuania, Kaunas, Lithuania, 1924 - 1927.jpg|LB pastatas Kaune, 1927 m. Klaipėda (Memel) Old Town in 1932.jpg|thumb|left|LB pastatas [[Klaipėda|Klaipėdoje]] 1932 m. </gallery> [[1931]] m. Lietuvos bankas tapo [[Tarptautinių atsiskaitymų bankas|Tarptautinių atsiskaitymų banko]] (TAB) nariu ir jam buvo leista įsigyti TAB akcijų (ne daugiau kaip 500). [[1940]] m. [[birželio 15]] d. įvykdyta pirmoji sovietinė krašto okupacija. Vos po kelių dienų buvo pareikalauta šalia [[litas|lito]] į apyvartą Lietuvoje išleisti ir [[Tarybų Sąjungos rublis|rublius]], tačiau politikų pastangomis to laikinai buvo atsisakyta. [[1940]] m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs bankų nacionalizavimo aktas sunaikino tuo metu Lietuvoje veikusią kredito sistemą, kurią be Lietuvos banko, sudarė ir [[Vilniaus žemės bankas]], 6 komerciniai bankai, [[M. Brauno bankiniai namai]], valstybės taupomosios kasos, smulkaus kredito draugijos (300), savitarpio kredito draugijos (6). [[1940]] m. [[spalio 3]] d. Lietuvos bankas paverstas [[TSRS valstybinis bankas|SSRS valstybinio banko]] Lietuvos respublikine kontora, tačiau iki [[1940]] m. [[lapkričio 25]] d., t. y. rublio įvedimo, atlikinėjo emisijos banko funkcijas. Iki [[1941]] m. [[kovo 25]] d. vyko paralelinė litų ir rublių apyvarta. Visus iš apyvartos išimtus bei esančius rezerviniuose fonduose Lietuvos lito banknotus įsakyta sunaikinti. Sudeginta beveik 9 mln. Lt vertės įvairių kupiūrų banknotų. Prasidėjus Vokietijos įsiveržimui į SSRS [[1941]] m. birželio mėn. sovietinio banko vadovai evakavosi į Maskvą, tačiau iš kasų ir saugyklų nespėta evakuoti pinigų, lito sidabrinių monetų, kitų vertybių ir dokumentų. [[1941]] m. [[birželio 23]] d. suformuotos [[Laikinoji vyriausybė|Laikinosios Lietuvos vyriausybės]] finansų ministro įsakymu SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora pavadinta Lietuvos valstybiniu banku, o oficialiai Lietuvos bankas buvo atkurtas [[1941]] m. [[liepos 5]] d. Laikinoji Lietuvos vyriausybė kreipėsi į vokiečių karo vadovybę dėl [[litas|lito]] atstatymo ir [[rublis|rublio]] išėmimo iš apyvartos, tačiau sulaukė neigiamo atsako. Nuo [[1942]] m. rudens prasidėjo Lietuvos banko veiklos siaurinimas, o [[1943]] m. [[balandžio 30]] d. galutinai nutraukiama visų Lietuvos banko skyrių veikla. SSRS kariuomenei grįžus į Lietuvą, [[1944]] m. [[liepos 24]] d. pradėjo vėl veikti Lietuvos respublikinė kontora. === Nuo 1990 m. === Dar iki [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos valstybingumo atkūrimo]] [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|1990 m. kovo 11 d.]], Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba [[1989]] m. [[gegužės 18]] d. priėmė įstatymą, kurio 19 straipsnyje teigiama, kad respublikoje gali būti įvesti savi pinigai ir sukurta kredito sistema. Prie Vyriausybės sudaryta Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupė, kuriai pavesta parengti veiklos koncepciją ir sukurti įstatymų projektus. [[1990]] m. [[vasario 13]] d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima Lietuvos banko įstatymą ir nusprendžia jį steigti nuo [[1990]] m. [[kovo 1]] d. Šią dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas, tačiau kitaip negu ankstesnis akcinis bankas, šiam suteikiamas valstybinio banko statusas. Kovo 13 d. paskiriamas pirmasis po nepriklausomybės atstatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas – [[Bronius Povilaitis (1948)|Bronius Povilaitis]]. [[1990]] m. [[rugsėjo 4]] d. patvirtinamas Lietuvos banko statutas ir nustatytas jo pagrindinio kapitalo dydis – 500 milijonų rublių; o rugsėjo 13 d. – sudaryta Lietuvos banko valdyba. [[1990]] m. [[spalio 2]] d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo nutarta iki [[1990]] m. [[gruodžio 31]] d. valstybės nuosavybėn perimti 4 tuo metu Lietuvoje veikusius bankus su visais jiems pavaldžiais skyriais, tačiau perėmimo procesas užtruko iki 1991 m. vasaros. Tuo pačiu prijungta Lietuvos respublikinė inkasacijos valdyba. Perėmęs bankus, Lietuvos bankas taip pat perėmė ir Lietuvos ūkio subjektų įsiskolinimą šiems bankams ir ūkio kreditavimo funkciją. Pastarosios atsisakyta tik [[1992]] m. [[rugsėjo 1]] d., perdavus ją [[Lietuvos valstybinis komercinis bankas|Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui]].<ref>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35826&p_k=1&p1=1990-01-01&p2=1990-03-10&p5=4&page=1#lg=1&slide=1</ref> 1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. [[1992]] m. spalio 1 d. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. [[1993]] m. [[birželio 25]] d. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas. Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, [[1994]] m. [[balandžio 1]] d. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Po [[1995-1996 m. bankų krizė|1995-1996 m. bankų krizės]] Lietuvos bankas pradėjo vykdyti bankų priežiūros funkciją. Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, [[1999]] m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro. [[2001]] m. [[kovo 13]] d. priimta nauja Lietuvos banko įstatymo redakcija skelbia, kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kurio nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja [[Lietuvos Respublikos Seimas]]. Naujuoju įstatymu centriniam bankui taip pat suteikta didesnė nepriklausomybė ir galimybė aktyviau vykdyti pinigų politiką. Tais pačiais metais priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru nuo [[2002]] m. [[vasario 2]] d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą (1 euras = 3,4528 lito). [[Vaizdas:LB LOGO baltam fone.png|miniatiūra|Logotipas 2005–2025 m.]] [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Lietuvai įstojus į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]] (ES), Lietuvos bankas tapo [[Europos Centrinių bankų sistema|Europos centrinių bankų sistemos]] (ECBS), kurią sudaro [[Europos Centrinis bankas|Europos Centrinis Bankas]] (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu. 2011–2012 m. bankas reorganizuotas – panaikinti [[Klaipėda|Klaipėdos]] skyrius ir daug departamentų, vietoj jų įkuriant tarnybas bei atsisakant nereikalingų funkcijų. Dėl to banko darbuotojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu<ref>http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/lietuvos-bankas-metus-pradejo-ketvirtadaliu-sumazines-darbuotoju-skaiciu.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130106112419/http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/lietuvos-bankas-metus-pradejo-ketvirtadaliu-sumazines-darbuotoju-skaiciu.htm |date=2013-01-06 }}</ref>; taip pat prie Lietuvos bankas perėme [[Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos]] ir [[Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos]] funkcijas. [[2015]] m. [[sausio 1]] d. Lietuvos bankas tapo [[Eurosistema|Eurosistemos]] dalimi. Lietuvoje vietoj nacionalinės valiutos lito įvesta bendroji Europos valiuta euras. [[2016]] m. uždaryta viena iš dviejų banko kasų Vilniuje, veikusi Totorių g. 2, o pagrindinė banko kasa įsikūrė Žirmūnų g. 151, taip pat veikia kasa Kaune, Maironio g. 25.<ref>http://m.alfa.lt/straipsnis/50018139/atnaujintoje-lietuvos-banko-kasoje-zirmunuose-vilniuje-daugiau-paslaugu-gyventojams</ref> [[2021]] m. lapkričio 1 d. įvykdyta organizacinės struktūros pertvarka – buvo atsisakyta hierarchinio tarnybų sluoksnio, o atsakomybės deleguotos departamentams, jų yra 12.<ref>https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-zengia-zingsni-efektyviau-funkcionuojancios-organizacijos-link {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211029143631/https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-zengia-zingsni-efektyviau-funkcionuojancios-organizacijos-link |date=2021-10-29 }}</ref> == Tikslas ir funkcijos == === Tikslas === Pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo jis yra nepriklausomas nuo [[LRV|Vyriausybės]] ar kitų valstybės institucijų. === Funkcijos === * įgyvendina [[pinigų politika|pinigų politiką]]; * valdo, naudoja savo [[užsienio atsargos|užsienio atsargas]] ir jomis disponuoja; * išleidžia banknotus ir monetas bei vykdo kitą su tuo susijusią veiklą; * atlieka fiskalinio agento funkcijas; * išduoda bei atšaukia [[licencija]]s ir leidimus komerciniams bankams ir kitoms kredito bei mokėjimų įstaigoms, vertybinių popierių ir draudimo rinkų dalyviams. Prižiūri jų veiklą ir nustato jų [[finansinė apskaita|finansinės apskaitos]] principus ir atskaitomybės tvarką; * nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus; * kuria ir valdo [[Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema|tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą]] ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams; * renka pinigų ir bankų, [[mokėjimo balansas|mokėjimo balanso]], Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą; * skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir [[vertybiniai popieriai|vertybinių popierių]] atsiskaitymo sistemų veikimą; * vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (makroprudencinė politika); * vykdo Lietuvos Respublikos įstatymais finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas. == Valdymas ir struktūra == Vadovauja banko [[valdyba]], kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai. Darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria [[Seimas]] [[Prezidentas|Prezidento]] teikimu. Kadencijų skaičius neribojamas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Pagrindinėms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuoti ir dirba 9 departamentai – Bankų ir draudimo priežiūros, Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, Teisės ir licencijavimo, Rinkos operacijų, Rinkos infrastruktūros, Finansinio stabilumo, Ekonomikos, Duomenų ir statistikos, Grynųjų pinigų, jie sudarytos iš jose veikiančių skyrių, departamentus aptarnauja ir kitą įstaigai reikalingą veiklą atlieka dar trys departamentai – Informacinių technologijų, Strategijos ir valdysenos, Korporatyvinių paslaugų taip pat sudaryti iš skyrių, ir du mažesni padaliniai – savarankiški skyriai. == Vadovai == Tarpukario (ir Antrojo pasaulinio karo pradžios) Lietuvos banko valdytojai: * [[Vladas Jurgutis]] ([[1922]] m. [[rugsėjo 28]] d. – [[1929]] m. [[spalio 31]] d.) * [[Vladas Stašinskas]] ([[1930]] m. [[birželio 7]] d. – [[1938]] m. [[rugsėjo 30]] d.) * [[Juozas Tūbelis]] ([[1938]] m. [[spalio 1]] d. – [[1939]] m. [[rugsėjo 30]] d.) * [[Juozas Paknys]] ([[1939]] m. [[spalio 25]] d. – [[1940]] m. [[rugsėjo 17]] d.) * [[Aleksandras Drobnys]] ([[1940]] m. rugsėjis – [[1941]] m. [[birželio 22]] d.) * [[Povilas Kopustinskas]] ([[1941]] m. [[birželio 25]] d. – [[1941]] m. [[spalio 19]] d.) * [[Juozas Paknys]] ([[1941]] m. [[spalio 29]] d. – [[1942]] m. [[spalio 12]] d.) * [[Juozas Bergas]] ([[1942]] m. spalis – [[1943]] m. [[birželio 16]] d.) Atkurto Lietuvos banko valdybos pirmininkai: * [[Bronius Povilaitis (1948)|Bronius Povilaitis]] ([[1990]] m. [[kovo 13]] d. – [[1990]] m. [[liepos 28]] d.) * [[Vilius Baldišis]] ([[1990]] m. [[liepos 31]] d. – [[1993]] m. [[kovo 10]] d.) * [[Romualdas Visokavičius]] ([[1993]] m. [[kovo 23]] d. – [[1993]] m. [[spalio 21]] d.) * [[Kazys Ratkevičius]] ([[1993]] m. [[lapkričio 17]] d. – [[1996]] m. [[sausio 23]] d.) * [[Reinoldijus Šarkinas]] ([[1996]] m. [[vasario 15]] d. – [[2011]] m. [[balandžio 15]] d.) * [[Vitas Vasiliauskas]] ([[2011]] m. [[balandžio 16]] d. - [[2021]] m. [[balandžio 6]] d.) * [[Gediminas Šimkus]] (nuo [[2021]] m. [[balandžio 7]] d.) == Susiję straipsniai == * [[Lietuvos ekonomika]] * [[Litas|Lietuvos Litas]] * [[Vlado Jurgučio premija]] * [[Pinigų muziejus]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Bank of Lithuania}} * [http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/paroda.htm Lietuvos centrinis valstybės archyvas: paroda „Lietuvos banko ir lito įvedimo 85-erių metų sukaktis“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080205111547/http://www.archyvai.lt/exhibitions/litui85/paroda.htm |date=2008-02-05 }} * [[Vladas Terleckas]]. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, ISBN 9986-651-27-1 * Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, ISBN 9986-651-01-8 {{Vikižodynas|Lietuvos bankas|no=T}} {{Europos Sąjungos centriniai bankai}} [[Kategorija:Lietuvos bankas]] 1qcggq5lwq4t11g4fghswliox7qxrye 0 10296 7952011 7504058 2026-10-24T14:42:09Z RainaKopa 226632 /* Vartojimo ypatumai */ 7952011 wikitext text/x-wiki '''Antibiotikai''' – natūralios arba sintetinės medžiagos, naikinančios bakterijas arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi <ref>{{VLE|I|571||[[Vytautas Budnikas (1943)|Vytautas Budnikas]]. Antibiotikai}}</ref>. Natūralūs antibiotikai – [[grybai|grybų]], bakterijų, [[augalai|augalų]] ar [[gyvūnai|gyvūnų]] sintetinami junginiai, kurie paprastai slopina kurią nors ląstelių [[baltymų sintezė]]s stadiją (pradedant RNR [[transkripcija (genetika)|transkripcija]] ir baigiant paskutiniais baltymo sintezės momentais). Antibiotikai naudojami kaip [[vaistai|vaistų]] [[infekcinė liga|infekcinėms ligoms]] gydyti veikliosios medžiagos. Sintetiniai antibiotikai – natūralių antibiotikų sintetiniai analogai. Įprastiniai antibiotikai neveiksmingi prieš grybelines bei kitas ne bakterines [[Infekcija|infekcijas]], o kiekvienos rūšies antibiotikas efektyviai kovoja tik su tam tikros rūšies [[bakterijos|bakterijomis]]. Jie negydo virusinių ligų. Jis buvo išrastas XX amžiuje. Paprastais atvejais antibiotikai vartojami [[tabletė]]mis, rimtesniais atvejais leidžiami intraveniškai. Kai kuriais atvejais vartojami tepami ar lašinami antibiotikai (pvz., [[akių lašai]]). == Istorija == Iki atrandant antibiotikus, žmonės nuo infekcinių ligų gydyti [[nuodai]]s (pavyzdžiui, [[Arsenas|arseno]] ir [[Gyvsidabris|gyvsidabrio]] preparatais). Ankstyvuosiuose eksperimentuose stebėtos kai kurių bakterijų gaminamų produktų antibakterinės savybės. [[1888]] m. vokietis E. de Freudenreichas išskyrė antibakterinę medžiagą piocianazą, efektyviai veikiantį ligas sukeliančias bakterijas, bet medžiaga buvo žalinga ir neprognozuojama, dėl to negalėjo būti panaudota kovai su infekcijomis. Pirmasis atrastas efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento [[Ernest Duchesne|Ernesto Diušeno]] [[1896]] m. atrastas [[penicilinas]]. Išradėjui po kelerių metų mirus, jo atradimas buvo ilgam pamirštas. [[1928]] m. [[Aleksandras Flemingas]] pastebėjo ''Penicillium'' mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį ir suprato šio poveikio svarbą medicinai. Antibakterinę medžiagą jis pavadino ''penicilinu'' ir 1929 m. m. publikavo jos aprašymą. [[1932]]–[[1935]] m. buvo atrasta artima antibiotikams klasė sintetinių preparatų – [[Sulfanilamidas|sulfanilamidiniai]] [[bakteriostatikas|bakteriostatikai]]. Vėliau iš įvairių [[bakterijos|bakterijų]] ir [[pelėsiai|pelėsių]] buvo išskirta ir kitų bakterijas naikinančių medžiagų, pvz., [[1943]] m. – [[streptomicinas]], [[1945]] m. – [[tetraciklinas]]. [[1960]] m. medicinoje pradėtas naudoti pirmas gamtinių analogų neturintis sintetinis antibiotikas – [[metronidazolis]]. == Antimikrobinis atsparumas == Antimikrobinis atsaprumas, arba atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, – bakterijų, virusų, grybų bei kitų [[Patogenas|patogenų]] sugebėjimas prisitaikyti prie antibiotikų ir kitų antimikrobinių medžiagų ir taip išsivysyti dalinį ar visišką atsparumą šioms medžiagoms <ref name=":1">https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/antimicrobial-resistance</ref><ref name=":2">https://www.cdc.gov/antimicrobial-resistance/about/index.html</ref>. Dažnai tokios savybės išsivysto dėl netinkamo jų vartojimo, neprieinamumo prie švaraus vandens, blogos higienos įpročių bei sunkumų naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tokių patogenų sukeliamos infekcijos tampa sunkiai išgydomos arba visai neišgydomos ir prisideda prie ligos plitimo ir jos sukeliamų pasėkmiu (pvz.: mirties) <ref name=":1" />. Antimikrobinis atsparumas sukelia pavojų, net jei patogenas yra atsparus tik vienai antimikrobinei medžiagai: Pavyzdžiui, infekcijos, reikalaujančios antros ar trečios eilės gydymo, gali sukelti tokius šalutinius poveikius, kaip organų nepakankamumas bei smarkiai pailgėjęs gyjimo procesas. Kai kuriais atvejais antimikrobinėms medžiagoms atsparios infekcijos neturi alternatyvių gydymo būdų <ref name=":2" />. == Klasifikacija == Antibiotikai gali būti skirstomi ''pagal gydomąjį poveikį'': * Priešgrybeliniai * Antituberkulioziniai Pagal ''veikimo pobūdį'': * veikiantys bakteriostatiškai * veikiantys baktericidiškai Pagal ''antimikrobinio veikimo spektrą '': * riboto veikimo spektro antibiotikai * plataus veikimo spektro antibiotikai == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Category:Antibiotics|no=T}} {{med-stub}} [[Kategorija:Antibiotikai| ]] ln9e7918qeaeo2k1zgdrttnvifvc6kv 102 14146 7951980 7951522 2026-10-24T14:10:04Z Fnyxo 166866 7951980 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Varena]]<br>[[Seda (Portugalija)]]<br>[[Ranka (Latvija)]]<br>[[Salakas (Indonezija)]]<br>[[Salakas (ugnikalnis)]]<br>[[Koja (Gvinėja)]]<br>[[Nida (Vokietija)]]<br>[[Banga (Indija)]]<br>[[Kampas (Hueska)]]<br>[[Šaka (Sirija)]]<br>[[Bamba (Malis)]] || [[Palanga (Indonezija)]]<br>[[Pizė]] ||11|| 2 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Nida (Lenkija)]]<br>[[Kelma]]<br>[[Papunas]] || - || 3 ||- |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || {{div col|2}}[[Batas (Meinas)]]<br>[[Batas (Šiaurės Karolina)]]<br>[[Galva (Ilinojus)]]<br>[[Brolis (JAV)]]<br>[[Volas (Pietų Dakota)]]<br>[[Kandu]]<br>[[Mūras (JAV)]]<br>[[Dedamas]]<br>[[Velkamas (Minesota)]]<br>[[Kalama (JAV)]]<br>[[Mokina]]<br>[[Linas (JAV)]]<br>[[Mina (JAV)]]<br>[[Dora (JAV)]]<br>[[Kampo apygarda]]<br>[[Roleto apygarda]]<br>[[Sijų apygarda (Šiaurės Dakota)]]<br>[[Sijų apygarda (Nebraska)]]<br>[[Lino apygarda (Oregonas)]]<br>[[Džemo apygarda]]<br>[[Šiko apygarda]]<br>[[Kito apygarda]]<br>[[Bato apygarda (Virdžinija)]]|| - || 23 ||- |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || [[Eilitas]] || - || 1 || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || [[Lapė (Indonezija)]]<br>[[Palanga (Indonezija)]]<br>[[Pizė (upė)]] || - || 3 ||- |- | {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || {{vlv|POR}} [[Alvitas (Portugalija)]]<br />{{vlv|ITA}} [[Alvitas (Italija)]] || - || 2 || - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] 3m166ckhxyezai8twmqafwi6te7ilgq 7952294 7951980 2026-10-25T11:15:54Z Hugo.arg 1674 /* Eiga */ 7952294 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Varena]]<br>[[Seda (Portugalija)]]<br>[[Ranka (Latvija)]]<br>[[Salakas (Indonezija)]]<br>[[Salakas (ugnikalnis)]]<br>[[Koja (Gvinėja)]]<br>[[Nida (Vokietija)]]<br>[[Banga (Indija)]]<br>[[Kampas (Hueska)]]<br>[[Šaka (Sirija)]]<br>[[Bamba (Malis)]]<br>[[Kita (Malis)]] || [[Palanga (Indonezija)]]<br>[[Pizė]] ||12|| 2 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Nida (Lenkija)]]<br>[[Kelma]]<br>[[Papunas]] || - || 3 ||- |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || {{div col|2}}[[Batas (Meinas)]]<br>[[Batas (Šiaurės Karolina)]]<br>[[Galva (Ilinojus)]]<br>[[Brolis (JAV)]]<br>[[Volas (Pietų Dakota)]]<br>[[Kandu]]<br>[[Mūras (JAV)]]<br>[[Dedamas]]<br>[[Velkamas (Minesota)]]<br>[[Kalama (JAV)]]<br>[[Mokina]]<br>[[Linas (JAV)]]<br>[[Mina (JAV)]]<br>[[Dora (JAV)]]<br>[[Kampo apygarda]]<br>[[Roleto apygarda]]<br>[[Sijų apygarda (Šiaurės Dakota)]]<br>[[Sijų apygarda (Nebraska)]]<br>[[Lino apygarda (Oregonas)]]<br>[[Džemo apygarda]]<br>[[Šiko apygarda]]<br>[[Kito apygarda]]<br>[[Bato apygarda (Virdžinija)]]|| - || 23 ||- |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || [[Eilitas]] || - || 1 || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || [[Lapė (Indonezija)]]<br>[[Palanga (Indonezija)]]<br>[[Pizė (upė)]] || - || 3 ||- |- | {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || {{vlv|POR}} [[Alvitas (Portugalija)]]<br />{{vlv|ITA}} [[Alvitas (Italija)]] || - || 2 || - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] 4yzx4q7xvxfxy4vuk47rwrof45xe797 0 20304 7952209 7291740 2026-10-25T06:54:05Z ~2026-56852-69 226853 7952209 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Tigro rinktinės veikimo teritorija.png|500px|right]] '''Tigro rinktinė''', ginkluotas [[Lietuvos partizaninis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo|Lietuvos partizanų]] junginys, [[1944]]–[[1952]] m. kovojęs su sovietų okupaciniu režimu [[LSSR]] Švenčionių apskrityje, gretimuose [[Baltarusija|Baltarusijos]] SSR rajonuose ir kitose [[Vilniaus kraštas|Rytų Lietuvos]] vietose. == Tigro rinktinės istorija == === Rinktinės pavaldumo kaita === Lietuvos partizanų Tigro rinktinė buvo įsteigta [[1944]] m. [[spalio 22]] d., o sunaikinta (kaip organizuotas kovos vienetas) [[1952]] m. [[birželio 18]] d. Iki [[1945]] m. vasario mėn. ši rinktinė priklausė [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) Vilniaus apygardai. [[1945]] m. vasario – birželio mėn. Šiaurės Rytų Lietuvoje veikiančių partizanų apygardos štabo funkcijas atliko pačios Tigro rinktinės štabas. [[1945]] m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Tigro rinktinė priklausė LLA [[Vytauto apygarda]]i, nuo [[1945]] m. rugsėjo iki [[1946]] m. rugpjūčio – LLA Vilniaus apygardos 5 apylinkei (rajonui) – LLA [[Didžiosios kovos apygarda]]i, nuo [[1946]] m. rugsėjo iki [[1951]] m. gruodžio mėn. – vėl LLA – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] (LP) – [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio]] (LLKS) Vytauto apygardai ([[1947]] m. balandžio – [[1952]] m. birželio mėn. – kartu [[Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis|Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio]] – LP – LLKS Rytų Lietuvos (iki [[1948]] m. lapkričio – „Šiaurės Rytų Lietuvos“) sričiai; [[1947]] m. balandžio – rugsėjo mėn. šios srities vadovybės veiklą visiškai kontroliavo [[SSRS]] valstybės saugumo žinybos [[LSSR]] padalinys). === Rinktinės veikimo teritorija === 1944-1950 m. Tigro rinktinė veikė Švenčionių apskrityje (išskyrus Pabradės valsčių), Zarasų apskrities Rimšės ir Dūkšto valsčiuose, visame [[Baltarusija|Baltarusijos]] SSR [[Vidžiai|Vidžių]] rajone ir tos pačios BSSR [[Breslauja|Breslaujos]], [[Pastovys|Pastovių]] bei [[Svieriai|Svierių]] rajonų lingvistiškai lietuviškose dalyse (nuo [[1944]] m. spalio iki [[1945]] m. [[gegužės 23]] d. – taip pat Utenos apskrityje (išskyrus jos pietinį pakraštį) ir Ukmergės apskrities Balninkų bei Želvos valsčiuose). Rinktinės daliniai stovyklaudavo bei žiemodavo daugiausia šiuose miškuose: [[Labanoro–Pabradės giria|Labanoro]], [[Adutiškio miškai|Adutiškio]] (abipus LSSR ir BSSR admin. ribos), [[Ažvinčių–Minčios giria|Ažvinčių–Minčios]], [[Belmonto botaninis-zoologinis draustinis|Belmonto]] (BSSR), Varapajevo (BSSR), [[Gelednės miškai|Gelednės]], Svierių (BSSR) ir Dūkšto. [[1945]]–[[1949]] m. Tigro rinktinė glaudžiai bendradarbiavo su minėtuose BSSR rajonuose veikusiais gudų ir lenkų partizanais; kita vertus, rinktinės veikimo teritorijos dalį, buvusią kitapus [[1941]] m. sausį nustatytos [[LSSR]] ir BSSR admin. ribos, tiek pačios Tigro rinktinės, tiek Vytauto apygardos, tiek Rytų Lietuvos srities vadai laikė neatskiriama Lietuvos Respublikos dalimi. Nuo [[1946]] m. vasaros Tigro rinktinė veikė vien [[1919]]–[[1939]] m. Lenkijos okupuotame [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]], o jos veikimo teritorija sutapo su vadinamosios vilniškių patarmės arealu. Rinktinės (įskaitant 1946 m. nuo jos atskilusią „Rytų grupę“) veikimo vakarinė riba nuo tada buvo Vilniaus–Daugpilio geležinkelis, šiaurinė – Dūkšto miškai ir Druveto ežeras, rytinė – Belmonto ir Varapajevos miškai, pietrytinė – Pastovių–Kamojų–Lentupio–Kliukščionių linija (išskyrus [[1949]]–[[1950]] m., kai dalis rinktinės kovotojų (Svierių kuopa) veikė ir kitapus šios linijos), o pietuose Tigro rinktinė nuo pat jos įsteigimo veikė iki šiaurinės Pabradės vls. ribos. === Rinktinės struktūra === Pagrindinis Tigro rinktinės kovos vienetas buvo kuopa. Nuo pat rinktinės įkūrimo ji skirstyta į kuopas (nuo 1944-1945 m. žiemos iki 1946 m. rudens – taip pat į 2–3 kuopas jungusius batalionus), kuopos – į būrius, būriai – į skyrius, skyriai – į grandis. Vieną rinktinės grandį sudarydavo 3 arba 4 partizanai, skyrių – 2 arba 3 grandys (nuo 6 iki 12 kovotojų), būrį – nuo 2 iki 4 skyrių, o kuopą – nuo 2 iki 4 būrių. Kuopų vadai buvo pavaldūs rinktinės vadui ir kartu rinktinės štabui, kurį sudarė štabo viršininkas, rinktinės vado pavaduotojas, rinktinės vado adjutantas, kelių rinktinės štabo skyrių (Operacinio, Ryšių, Spaudos ir švietimo, Žvalgybos, Ypatingojo (kontržvalgybos), Mobilizacinio ir kt.) viršininkai ir Tigro rinktinės Karo tribunolo pirmininkas (1999 m. [[liepos 15]] d. Adutiškio girioje atsitiktinai aptiktas Tigro rinktinės štabo archyvas; 2000 m. sausį jis perduotas saugoti Lietuvos ypatingajam archyvui). Prie rinktinės vado būstinės nuolat veikė rinktinės štabo apsaugos dalinys. [[1945]] m. sausio – kovo mėn. Tigro rinktinei priklausė bent 14 kuopų: * Kęstučio ([[Tverečiaus valsčius|Tverečiaus]]–[[Vidžių valsčius|Vidžių]]) * Puščios ([[Adutiškio valsčius|Adutiškio]]) * Karijoto ([[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio]]) * Pavasario ([[Mielagėnų valsčius|Mielagėnų]]–[[Švenčionių valsčius|Švenčionių]]) * Kapitono ([[Ceikinių valsčius|Ceikinių]]) * Juodalksnio ([[Ignalinos valsčius|Ignalinos]]) * Klevo ([[Tauragnų valsčius|Tauragnų]]) * Beržo ([[Kirdeikių apylinkė|Kirdeikių]]) * Romelio ([[Labanoro valsčius|Labanoro]]) * Leopardo ([[Joniškio valsčius (Rytai)|Joniškio]]–[[Molėtų valsčius|Molėtų]]) * Alantos * Dilgėlės ([[Skudutiškio valsčius|Skudutiškio]]) * Kovo ([[Utenos valsčius|Utenos]]) * Aukštaičio ([[Kuktiškių valsčius|Kuktiškių]]) Iki [[1945]] m. pradžios rinktinei taip pat priklausė Karklo ([[Kaltanėnų valsčius|Kaltanėnų]]), Ąžuolo ([[Saldutiškio valsčius|Saldutiškio]]), Kadugio ([[Vidžių valsčius|Vidžių]]) ir kai kurios kitos vėliau sunykusios ar nuo rinktinės atsiskyrusios kuopos. Ne Švenčionių apskrityje veikusios Alantos, Klevo, Aukštaičio, Kovo ir Dilgėlės kuopos nuo [[1945]] m. kovo vidurio Tigro rinktinei priklausė tik nominaliai, o gegužės viduryje Leopardo kuopai prisijungus prie Kovo kuopos bei to paties mėnesio 23 d. Kovo, Aukštaičio ir Dilgėlės kuopų pagrindu įsteigus atskirą Utenos apskrities partizanų rinktinę, Tigro rinktinėje jau ir oficialiai liko tik 6 kuopos (Romelio, Beržo, Karijoto, Pavasario, Sakalo (buv. Kęstučio) ir Puščios. [[1945]] m. pavasarį nuo Kęstučio kuopos atskilo Roko, o nuo Romelio kuopos – Kavarsko kuopa; birželio pradžioje nuo Tigro rinktinės atsiskyrė Beržo, rugsėjį – Varno (buv. Romelio) kuopa; tų pačių [[1945]] m. vasarą rinktinės štabo apsaugos dalinio pagrindu dar susikūrė Paberžio kuopa (veikė daugiausia į pietus nuo Švenčionių). Nuo [[1945]] m. rugsėjo iki [[1947]] m. pab. Tigro rinktinei bent nominaliai priklausė 6 ([[1946]] m. pavasarį ir vasarą – 8) kuopos, o rinktinei labai nesėkmingų [[1947]] metų pab. ankstesnėje jos veikimo teritorijoje liko 5 menkai susiję partizanų junginiai: vad. „Rytų grupė“, jai pavaldi „Puščios grupė“ ir Švyturio (Mielagėnų–Švenčionių), Gintauto (Tverečiaus–Vidžių) bei Paberžio kuopos. Nuo [[1946]] m. birželio iki [[1948]] m. rugpjūčio rinktinė veikė suskilusi į LLA–LP Rytų grupę (iki 75 kovotojų) ir LLA–LP Tigro rinktinę. [[1948]] m. rugpjūtį vėl susivienijusi Tigro rinktinė nuo tų metų rugsėjo skirstyta į rinktinės štabo dalinį ir 7 kuopas, nuo [[1949]] m. rugsėjo – į štabo dalinį ir 8 rajonines kuopas, nuo [[1949]] m. gruodžio iki [[1951]] m. balandžio – į štabo dalinį ir 5–2 rajonines kuopas, o nuo [[1951]] m. balandžio iki Paberžio kuopos sunaikinimo [[1952]] m. vasarį – į 2 rajonines kuopas. Tigro rinktinės Organizacinio sektoriaus (savotiško rinktinės Veikiančiojo sektoriaus rezervo) nariai užsiėmė lėšų, maisto produktų, drabužių, kanceliarijos reikmenų rinkimu bei tiekimu, veikė kaip rinktinės ryšininkai ir žvalgai. Valsčiuose šio sektoriaus nariams jau 1946 m. vadovavo valsčių komitetai. Ne vėliau, kaip 1946 m. kovą Tigro rinktinės Organizacinį sektorių imta skirstyti į rajonus, kurių iš pradžių buvo 8, nuo 1948 m. rugsėjo – 11, nuo 1949 m. rugsėjo – 8, o nuo 1949 m. gruodžio – jau tik 5. Nuo 1947 m. vasaros Tigro rinktinės Organizacinio sektoriaus rajonų viršininkams buvo pavaldūs to paties sektoriaus apylinkių viršininkai. === Rinktinės vadai === Tigro rinktinei vadovavo (pateikiamų pavardžių išvardijimo eilės tvarka): * [[Leonas Vilutis]]-Bitinėlis (suimtas 1945 m. [[sausio 13]] d.) * (laikinasis rinktinės vadas) [[Leonas Basys]]-Švyturys * (laikinasis rinktinės vadas) [[Vincas Žaliaduonis]]-Rokas (nuo 1945 m. vasario mėn. vidurio iki kovo mėn. pradžios) * [[Benediktas Kaletka]]-Kęstutis * [[Jonas Kimštas]]-Dobilas (nuo 1945 m. gegužės mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn.) * [[Jonas Kamarauskas]]-Karijotas (nuo 1945 m. rugsėjo iki 1946 m. spalio) * (laikinasis rinktinės vadas) L. Basys-Švyturys (antrą kartą) * V. Žaliaduonis-Dijakomas (antrą kartą) * (laikinasis rinktinės vadas) [[Kazys Bukauskas]]-Seklys. Pastarąjį [[1952]] m. [[birželio 18]] d. suėmė [[LSSR]] MGB (valstybės saugumo ministerijos) agentai smogikai; netrukus užverbuotas MGB agentu (pseudonimas „Gudas“), K. Bukauskas dar bent iki [[1953]] m. vasaros „vadovavo“ MGB legendizuotam „Tigro rinktinės štabui“. === Rinktinės kovotojų skaičius === Iki [[1945]] m. gegužės Tigro rinktinė buvo didžiausias Lietuvoje rinktinės vardo partizanų junginys. [[1945]] m. kovo pradžioje joje buvo per 700, tų pačių metų birželį – iki 350, [[1946]] m. rugsėjį – apie 220 (įskaitant LLA Rytų grupės narius), [[1947]] m. sausio – kovo mėn. – iki 120, tų pačių metų rugsėjį – apie 70, [[1948]] m. rugsėjį – apie 50, [[1950]] m. rudenį – apie 30, [[1952]] m. sausį – vos 15–20 ginkluotų partizanų. Du paskutinieji rinktinės kovotojai Zenonas Puzanas ir Vaclovas Vaitiekėnas žuvo 1953 m. [[balandžio 19]] d. apie 15 val. miške prie Antanų km. === Žymesni rinktinės mūšiai === [[Vaizdas:Švenčionių sen., Lithuania - panoramio (56).jpg|thumb|250px|Paminklas Tigro rinktinės partizanams Vincui Žaliaduoniui-Rokui, Mykolui Cicėnui, Mykolui Vaiškūnui žūties vietoje, miške prie [[Kačėniškė]]s]] Pirmas didesnis rinktinės kovotojų susirėmimas su [[SSRS]] [[NKVD]] (vidaus reikalų liaudies komisariato) kariuomene įvyko [[1944]] m. [[lapkričio 18]] d. prie [[Ginučiai|Ginučių]] piliakalnio (Ignalinos valsčiuje); ant šio piliakalnio įsitvirtinusi leitenanto Jono Gimžausko-Beržo vadovaujama Beržo, arba Kirdeikių kuopa kovėsi gerą pusdienį, tačiau nuostolių nepatyrė; paakinti Beržo kuopos sėkmės, [[lapkričio 29]] d. kapitono Jono Tumėno vadovaujami Alantos kuopos partizanai puolė [[Alanta|Alantos]] miestelį, sudegino valsčiaus vykdomojo komiteto pastatą, nukovė apie 13 [[Stribai|stribų]] ir sovietų aktyvistų. [[1945]] m. [[kovo 11]]–12 d. piečiau [[Kiauneliškis (Švenčionys)|Kiauneliškio kaimo]] (už ~3 km į rytus nuo [[Labanoras|Labanoro]]) vyko [[Kiauneliškio mūšis]] – Romelio kuopos (iki 100 partizanų) kautynės su Romelio ir Vytenio būrių bunkerius apsupusia [[NKVD]] kariuomene. Šių didžiausių Tigro rinktinės kautynių metu žuvo 62 ar 63 partizanai (priešo karių – bent dukart tiek), įskaitant rinktinės štabo viršininką Kazį Zinkevičių-Kirvį. Be to, enkavėdistai tomis dienomis dar nužudė 10 civilių artimiausių vietovių gyventojų. Antano Krinicko-Romelio būrys 14 žuvusiųjų kaina iš apsupties išsiveržė jau [[kovo 11]] d., o Apolinaro Juršio-Vytenio būrio partizanai veržtis net nebandė. Kai [[kovo 11]] d. temstant prie mūšio vietos priartėjo Vinco Žaliaduonio-Roko ir Jono Kimšto-Dobilo vedamos kuopos (iki 200 partizanų, netrukus pasukusių atgal į savo stovyklavietes, – minėtų kuopų vadai pamanė, kad apsuptieji arba prasiveržė, arba jau yra žuvę), enkavėdistai nuo Vytenio bunkerio šiek tiek atsitraukė. Tačiau apsuptieji vis tiek nebandė veržtis. Ankstų [[kovo 12]] d. rytą prasidėjo naujas, lemiamas bunkerio šturmas. Pasibaigus partizanų šaudmenims, enkavėdistai visus 45 Vytenio būrio narius (įskaitant Apolinarą Juršį) tiesiog palaidojo gyvus, užpylę žemėmis bunkerio duris bei šaudymo angas. Iš kitų rinktinės kovų paminėtini [[Videniškiai|Videniškių]] miestelio (į vakarus nuo Molėtų) puolimas (1944 m. lapkričio pradžioje), [[Reškutėnai|Reškutėnų]] kautynės (Reškutėnų k. ir ant užšalusio [[Kretuonas|Kretuono]] ežero, 1945 m. balandžio pradžioje), [[Saldutiškis|Saldutiškio]] miestelio užėmimas (1945 m. birželio pradžioje), Davedynų kautynės ([[Rimšė]]s valsčiuje, 1945 m. gruodį), Minčiagirės mūšis (Želmeniškės, arba vad. Prūsijos kaime (Salako valsčiuje), 1946 m. sausį), mūšis Dvarykščiaus viensėdyje (netoli [[Dietkauščizna|Dietkauščiznos]], 1946 m. spalį), mūšis Bujutiškės vienkiemyje (piečiau [[Ceikiniai|Ceikinių]], 1952 m. kovą). == Šaltiniai == === Archyviniai dokumentai === Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyrius, fondas Nr. K-5, apyrašas Nr. 5. === Dokumentų publikacijos === Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (1945–1950 m.), dokumentų rinkinys, Vilnius, 2003. === Knygos ir straipsniai === # Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės–Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945–1952 m.) //Laisvės kovų archyvas, 16/1996. # Baltakis J., Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas //Lietuvos aidas, 1999-08-24. # Baltakis J., Čeponis K., Pasipriešinimas (1939–1953 metų [Ignalinos] rajono įvykių kronika) //Nauja vaga, 1993-06-12. # Daumantas J., Partizanai, Vilnius, 1990. # Gečiauskas G., Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija //Genocidas ir rezistencija, 1(19)/2006. # Ikamas V., Ažvinčių ir Minčios girių partizanai //Savanoris, 1994-05-12. # Ikamas V., Apie miško ir pamiškės vyrus //Voruta, 1994-06-09–15. # Ikamas V., Partizanų kaimai //Europos lietuvis, 1994-06-11–17. # Ikamas V., Labanoro girios vyrai: pokario rezistenciją Lietuvoje prisimenant //Europos lietuvis, 1994-12-03–09. # Kasparas K., Lietuvos karas, Kaunas, 1999. # Striužas V., Didžiosios Labanoro girios kautynės //Žvaigždė, 1995-08-19. # Striužas V., Neturi būti užmiršta //Utenis, 1995-08-19. # Striužas V., Daugel krito sūnų… //Nauja vaga, 1995-08-23. # Striužas V., Iš Švenčionių krašto partizaninio pasipriešinimo istorijos //Tautininkų žinios, 1995-08-23. # Striužas V., Juos turi minėti istorija //Rytas, 1996-08. # Šiukščius A., Tesėjęs partizano priesaiką [apie partizaną Stasį Guigą] //Savanoris, 1994-06-09. # Šiukščius A., Labanoro girios partizanai //Lietuvos aidas, 1995-01-12. # Šiukščius A., Paskutinis partizanas [apie partizaną Stasį Guigą] //Laisvės kovų archyvas, 16/1996. # Vilutis L., Likimo mozaika, Kaunas, 1992. # Vilutis L., Ką pasakytų žuvusieji? [apie kpt. Vincą Gumauską] //Dobilas, 1992-05-20. # Vilutis L., Kapitonas Vincas Gumauskas („Gailius“, „Salva“) //Sūduva, 1992-08-27. # Vilutis L., Vadavietė Nr. 3 Jono Maknio sodyboje [apie Tigro rinktinės partizanus 1944–1945 m.] //Tremtinys, 1993, Nr. 21. {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armija]] 2amnztjmfzxb64x5ovhipvwcdzn9v3n 7952220 7952209 2026-10-25T07:04:52Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 7291740 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Tigro rinktinės veikimo teritorija.png|500px|right]] '''Tigro rinktinė''', ginkluotas [[Lietuvos partizaninis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo|Lietuvos partizanų]] junginys, [[1944]]–[[1952]] m. kovojęs su sovietų okupaciniu režimu [[LSSR]] Švenčionių apskrityje, gretimuose [[Baltarusija|Baltarusijos]] SSR rajonuose ir kitose [[Vilniaus kraštas|Rytų Lietuvos]] vietose. == Tigro rinktinės istorija == === Rinktinės pavaldumo kaita === Lietuvos partizanų Tigro rinktinė buvo įsteigta [[1944]] m. [[spalio 22]] d., o sunaikinta (kaip organizuotas kovos vienetas) [[1952]] m. [[birželio 18]] d. Iki [[1945]] m. vasario mėn. ši rinktinė priklausė [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) Vilniaus apygardai. [[1945]] m. vasario – birželio mėn. Šiaurės Rytų Lietuvoje veikiančių partizanų apygardos štabo funkcijas atliko pačios Tigro rinktinės štabas. [[1945]] m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Tigro rinktinė priklausė LLA [[Vytauto apygarda]]i, nuo [[1945]] m. rugsėjo iki [[1946]] m. rugpjūčio – LLA Vilniaus apygardos 5 apylinkei (rajonui) – LLA [[Didžiosios kovos apygarda]]i, nuo [[1946]] m. rugsėjo iki [[1951]] m. gruodžio mėn. – vėl LLA – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] (LP) – [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio]] (LLKS) Vytauto apygardai ([[1947]] m. balandžio – [[1952]] m. birželio mėn. – kartu [[Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis|Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio]] – LP – LLKS Rytų Lietuvos (iki [[1948]] m. lapkričio – „Šiaurės Rytų Lietuvos“) sričiai; [[1947]] m. balandžio – rugsėjo mėn. šios srities vadovybės veiklą visiškai kontroliavo [[SSRS]] valstybės saugumo žinybos [[LSSR]] padalinys). === Rinktinės veikimo teritorija === 1944-1950 m. Tigro rinktinė veikė Švenčionių apskrityje (išskyrus Pabradės valsčių), Zarasų apskrities Rimšės ir Dūkšto valsčiuose, visame [[Baltarusija|Baltarusijos]] SSR [[Vidžiai|Vidžių]] rajone ir tos pačios BSSR [[Breslauja|Breslaujos]], [[Pastovys|Pastovių]] bei [[Svieriai|Svierių]] rajonų lingvistiškai lietuviškose dalyse (nuo [[1944]] m. spalio iki [[1945]] m. [[gegužės 23]] d. – taip pat Utenos apskrityje (išskyrus jos pietinį pakraštį) ir Ukmergės apskrities Balninkų bei Želvos valsčiuose). Rinktinės daliniai stovyklaudavo bei žiemodavo daugiausia šiuose miškuose: [[Labanoro–Pabradės giria|Labanoro]], [[Adutiškio miškai|Adutiškio]] (abipus LSSR ir BSSR admin. ribos), [[Ažvinčių–Minčios giria|Ažvinčių–Minčios]], [[Belmonto botaninis-zoologinis draustinis|Belmonto]] (BSSR), Varapajevo (BSSR), [[Gelednės miškai|Gelednės]], Svierių (BSSR) ir Dūkšto. [[1945]]–[[1949]] m. Tigro rinktinė glaudžiai bendradarbiavo su minėtuose BSSR rajonuose veikusiais gudų ir lenkų partizanais; kita vertus, rinktinės veikimo teritorijos dalį, buvusią kitapus [[1941]] m. sausį nustatytos [[LSSR]] ir BSSR admin. ribos, tiek pačios Tigro rinktinės, tiek Vytauto apygardos, tiek Rytų Lietuvos srities vadai laikė neatskiriama Lietuvos Respublikos dalimi. Nuo [[1946]] m. vasaros Tigro rinktinė veikė vien [[1919]]–[[1939]] m. Lenkijos okupuotame [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]], o jos veikimo teritorija sutapo su vadinamosios vilniškių patarmės arealu. Rinktinės (įskaitant 1946 m. nuo jos atskilusią „Rytų grupę“) veikimo vakarinė riba nuo tada buvo Vilniaus–Daugpilio geležinkelis, šiaurinė – Dūkšto miškai ir Druveto ežeras, rytinė – Belmonto ir Varapajevos miškai, pietrytinė – Pastovių–Kamojų–Lentupio–Kliukščionių linija (išskyrus [[1949]]–[[1950]] m., kai dalis rinktinės kovotojų (Svierių kuopa) veikė ir kitapus šios linijos), o pietuose Tigro rinktinė nuo pat jos įsteigimo veikė iki šiaurinės Pabradės vls. ribos. === Rinktinės struktūra === Pagrindinis Tigro rinktinės kovos vienetas buvo kuopa. Nuo pat rinktinės įkūrimo ji skirstyta į kuopas (nuo 1944-1945 m. žiemos iki 1946 m. rudens – taip pat į 2–3 kuopas jungusius batalionus), kuopos – į būrius, būriai – į skyrius, skyriai – į grandis. Vieną rinktinės grandį sudarydavo 3 arba 4 partizanai, skyrių – 2 arba 3 grandys (nuo 6 iki 12 kovotojų), būrį – nuo 2 iki 4 skyrių, o kuopą – nuo 2 iki 4 būrių. Kuopų vadai buvo pavaldūs rinktinės vadui ir kartu rinktinės štabui, kurį sudarė štabo viršininkas, rinktinės vado pavaduotojas, rinktinės vado adjutantas, kelių rinktinės štabo skyrių (Operacinio, Ryšių, Spaudos ir švietimo, Žvalgybos, Ypatingojo (kontržvalgybos), Mobilizacinio ir kt.) viršininkai ir Tigro rinktinės Karo tribunolo pirmininkas (1999 m. [[liepos 15]] d. Adutiškio girioje atsitiktinai aptiktas Tigro rinktinės štabo archyvas; 2000 m. sausį jis perduotas saugoti Lietuvos ypatingajam archyvui). Prie rinktinės vado būstinės nuolat veikė rinktinės štabo apsaugos dalinys. [[1945]] m. sausio – kovo mėn. Tigro rinktinei priklausė bent 14 kuopų: * Kęstučio ([[Tverečiaus valsčius|Tverečiaus]]–[[Vidžių valsčius|Vidžių]]) * Puščios ([[Adutiškio valsčius|Adutiškio]]) * Karijoto ([[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio]]) * Pavasario ([[Mielagėnų valsčius|Mielagėnų]]–[[Švenčionių valsčius|Švenčionių]]) * Kapitono ([[Ceikinių valsčius|Ceikinių]]) * Juodalksnio ([[Ignalinos valsčius|Ignalinos]]) * Klevo ([[Tauragnų valsčius|Tauragnų]]) * Beržo ([[Kirdeikių apylinkė|Kirdeikių]]) * Romelio ([[Labanoro valsčius|Labanoro]]) * Leopardo ([[Joniškio valsčius (Rytai)|Joniškio]]–[[Molėtų valsčius|Molėtų]]) * Alantos * Dilgėlės ([[Skudutiškio valsčius|Skudutiškio]]) * Kovo ([[Utenos valsčius|Utenos]]) * Aukštaičio ([[Kuktiškių valsčius|Kuktiškių]]) Iki [[1945]] m. pradžios rinktinei taip pat priklausė Karklo ([[Kaltanėnų valsčius|Kaltanėnų]]), Ąžuolo ([[Saldutiškio valsčius|Saldutiškio]]), Kadugio ([[Vidžių valsčius|Vidžių]]) ir kai kurios kitos vėliau sunykusios ar nuo rinktinės atsiskyrusios kuopos. Ne Švenčionių apskrityje veikusios Alantos, Klevo, Aukštaičio, Kovo ir Dilgėlės kuopos nuo [[1945]] m. kovo vidurio Tigro rinktinei priklausė tik nominaliai, o gegužės viduryje Leopardo kuopai prisijungus prie Kovo kuopos bei to paties mėnesio 23 d. Kovo, Aukštaičio ir Dilgėlės kuopų pagrindu įsteigus atskirą Utenos apskrities partizanų rinktinę, Tigro rinktinėje jau ir oficialiai liko tik 6 kuopos (Romelio, Beržo, Karijoto, Pavasario, Sakalo (buv. Kęstučio) ir Puščios. [[1945]] m. pavasarį nuo Kęstučio kuopos atskilo Roko, o nuo Romelio kuopos – Kavarsko kuopa; birželio pradžioje nuo Tigro rinktinės atsiskyrė Beržo, rugsėjį – Varno (buv. Romelio) kuopa; tų pačių [[1945]] m. vasarą rinktinės štabo apsaugos dalinio pagrindu dar susikūrė Paberžio kuopa (veikė daugiausia į pietus nuo Švenčionių). Nuo [[1945]] m. rugsėjo iki [[1947]] m. pab. Tigro rinktinei bent nominaliai priklausė 6 ([[1946]] m. pavasarį ir vasarą – 8) kuopos, o rinktinei labai nesėkmingų [[1947]] metų pab. ankstesnėje jos veikimo teritorijoje liko 5 menkai susiję partizanų junginiai: vad. „Rytų grupė“, jai pavaldi „Puščios grupė“ ir Švyturio (Mielagėnų–Švenčionių), Gintauto (Tverečiaus–Vidžių) bei Paberžio kuopos. Nuo [[1946]] m. birželio iki [[1948]] m. rugpjūčio rinktinė veikė suskilusi į LLA–LP Rytų grupę (iki 75 kovotojų) ir LLA–LP Tigro rinktinę. [[1948]] m. rugpjūtį vėl susivienijusi Tigro rinktinė nuo tų metų rugsėjo skirstyta į rinktinės štabo dalinį ir 7 kuopas, nuo [[1949]] m. rugsėjo – į štabo dalinį ir 8 rajonines kuopas, nuo [[1949]] m. gruodžio iki [[1951]] m. balandžio – į štabo dalinį ir 5–2 rajonines kuopas, o nuo [[1951]] m. balandžio iki Paberžio kuopos sunaikinimo [[1952]] m. vasarį – į 2 rajonines kuopas. Tigro rinktinės Organizacinio sektoriaus (savotiško rinktinės Veikiančiojo sektoriaus rezervo) nariai užsiėmė lėšų, maisto produktų, drabužių, kanceliarijos reikmenų rinkimu bei tiekimu, veikė kaip rinktinės ryšininkai ir žvalgai. Valsčiuose šio sektoriaus nariams jau 1946 m. vadovavo valsčių komitetai. Ne vėliau, kaip 1946 m. kovą Tigro rinktinės Organizacinį sektorių imta skirstyti į rajonus, kurių iš pradžių buvo 8, nuo 1948 m. rugsėjo – 11, nuo 1949 m. rugsėjo – 8, o nuo 1949 m. gruodžio – jau tik 5. Nuo 1947 m. vasaros Tigro rinktinės Organizacinio sektoriaus rajonų viršininkams buvo pavaldūs to paties sektoriaus apylinkių viršininkai. === Rinktinės vadai === Tigro rinktinei vadovavo (pateikiamų pavardžių išvardijimo eilės tvarka): * [[Leonas Vilutis]]-Bitinėlis (suimtas 1945 m. [[sausio 13]] d.) * (laikinasis rinktinės vadas) [[Leonas Basys]]-Švyturys * (laikinasis rinktinės vadas) [[Vincas Žaliaduonis]]-Rokas (nuo 1945 m. vasario mėn. vidurio iki kovo mėn. pradžios) * [[Benediktas Kaletka]]-Kęstutis * [[Jonas Kimštas]]-Dobilas (nuo 1945 m. gegužės mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn.) * [[Jonas Kamarauskas]]-Karijotas (nuo 1945 m. rugsėjo iki 1946 m. spalio) * (laikinasis rinktinės vadas) L. Basys-Švyturys (antrą kartą) * V. Žaliaduonis-Dijakomas (antrą kartą) * (laikinasis rinktinės vadas) [[Kazys Bukauskas]]-Seklys. Pastarąjį [[1952]] m. [[birželio 18]] d. suėmė [[LSSR]] MGB (valstybės saugumo ministerijos) agentai smogikai; netrukus užverbuotas MGB agentu (pseudonimas „Gudas“), K. Bukauskas dar bent iki [[1953]] m. vasaros „vadovavo“ MGB legendizuotam „Tigro rinktinės štabui“. === Rinktinės kovotojų skaičius === Iki [[1945]] m. gegužės Tigro rinktinė buvo didžiausias Lietuvoje rinktinės vardo partizanų junginys. [[1945]] m. kovo pradžioje joje buvo per 700, tų pačių metų birželį – iki 350, [[1946]] m. rugsėjį – apie 220 (įskaitant LLA Rytų grupės narius), [[1947]] m. sausio – kovo mėn. – iki 120, tų pačių metų rugsėjį – apie 70, [[1948]] m. rugsėjį – apie 50, [[1950]] m. rudenį – apie 30, [[1952]] m. sausį – vos 15–20 ginkluotų partizanų. Du paskutinieji rinktinės kovotojai Zenonas Puzanas ir Vaclovas Vaitiekėnas žuvo 1953 m. [[balandžio 19]] d. apie 15 val. miške prie Antanų km. === Žymesni rinktinės mūšiai === [[Vaizdas:Švenčionių sen., Lithuania - panoramio (56).jpg|thumb|250px|Paminklas Tigro rinktinės partizanams Vincui Žaliaduoniui-Rokui, Mykolui Cicėnui, Mykolui Vaiškūnui žūties vietoje, miške prie [[Kačėniškė]]s]] Pirmas didesnis rinktinės kovotojų susirėmimas su [[SSRS]] [[NKVD]] (vidaus reikalų liaudies komisariato) kariuomene įvyko [[1944]] m. [[lapkričio 18]] d. prie [[Ginučiai|Ginučių]] piliakalnio (Ignalinos valsčiuje); ant šio piliakalnio įsitvirtinusi leitenanto Jono Gimžausko-Beržo vadovaujama Beržo, arba Kirdeikių kuopa kovėsi gerą pusdienį, tačiau nuostolių nepatyrė; paakinti Beržo kuopos sėkmės, [[lapkričio 29]] d. kapitono Jono Tumėno vadovaujami Alantos kuopos partizanai puolė [[Alanta|Alantos]] miestelį, sudegino valsčiaus vykdomojo komiteto pastatą, nukovė apie 13 [[Stribai|stribų]] ir sovietų aktyvistų. [[1945]] m. [[kovo 11]]–12 d. piečiau [[Kiauneliškis (Švenčionys)|Kiauneliškio kaimo]] (už ~3 km į rytus nuo [[Labanoras|Labanoro]]) vyko [[Kiauneliškio mūšis]] – Romelio kuopos (iki 100 partizanų) kautynės su Romelio ir Vytenio būrių bunkerius apsupusia [[NKVD]] kariuomene. Šių didžiausių Tigro rinktinės kautynių metu žuvo 62 ar 63 partizanai (priešo karių – bent dukart tiek), įskaitant rinktinės štabo viršininką Kazį Zinkevičių-Kirvį. Be to, enkavėdistai tomis dienomis dar nužudė 10 civilių artimiausių vietovių gyventojų. Antano Krinicko-Romelio būrys 14 žuvusiųjų kaina iš apsupties išsiveržė jau [[kovo 11]] d., o Apolinaro Juršio-Vytenio būrio partizanai veržtis net nebandė. Kai [[kovo 11]] d. temstant prie mūšio vietos priartėjo Vinco Žaliaduonio-Roko ir Jono Kimšto-Dobilo vedamos kuopos (iki 200 partizanų, netrukus pasukusių atgal į savo stovyklavietes, – minėtų kuopų vadai pamanė, kad apsuptieji arba prasiveržė, arba jau yra žuvę), enkavėdistai nuo Vytenio bunkerio šiek tiek atsitraukė. Tačiau apsuptieji vis tiek nebandė veržtis. Ankstų [[kovo 12]] d. rytą prasidėjo naujas, lemiamas bunkerio šturmas. Pasibaigus partizanų šaudmenims, enkavėdistai visus 45 Vytenio būrio narius (įskaitant Apolinarą Juršį) tiesiog palaidojo gyvus, užpylę žemėmis bunkerio duris bei šaudymo angas. Iš kitų rinktinės kovų paminėtini [[Videniškiai|Videniškių]] miestelio (į vakarus nuo Molėtų) puolimas (1944 m. lapkričio pradžioje), [[Reškutėnai|Reškutėnų]] kautynės (Reškutėnų k. ir ant užšalusio [[Kretuonas|Kretuono]] ežero, 1945 m. balandžio pradžioje), [[Saldutiškis|Saldutiškio]] miestelio užėmimas (1945 m. birželio pradžioje), Davedynų kautynės ([[Rimšė]]s valsčiuje, 1945 m. gruodį), Minčiagirės mūšis (Želmeniškės, arba vad. Prūsijos kaime (Salako valsčiuje), 1946 m. sausį), mūšis Dvarykščiaus viensėdyje (netoli [[Dietkauščizna|Dietkauščiznos]], 1946 m. spalį), mūšis Bujutiškės vienkiemyje (piečiau [[Ceikiniai|Ceikinių]], 1952 m. kovą). == Šaltiniai == === Archyviniai dokumentai === Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyrius, fondas Nr. K-5, apyrašas Nr. 5. === Dokumentų publikacijos === Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (1945–1950 m.), dokumentų rinkinys, Vilnius, 2003. === Knygos ir straipsniai === # Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės–Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945–1952 m.) //Laisvės kovų archyvas, 16/1996. # Baltakis J., Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas //Lietuvos aidas, 1999-08-24. # Baltakis J., Čeponis K., Pasipriešinimas (1939–1953 metų [Ignalinos] rajono įvykių kronika) //Nauja vaga, 1993-06-12. # Daumantas J., Partizanai, Vilnius, 1990. # Gečiauskas G., Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija //Genocidas ir rezistencija, 1(19)/2006. # Ikamas V., Ažvinčių ir Minčios girių partizanai //Savanoris, 1994-05-12. # Ikamas V., Apie miško ir pamiškės vyrus //Voruta, 1994-06-09–15. # Ikamas V., Partizanų kaimai //Europos lietuvis, 1994-06-11–17. # Ikamas V., Labanoro girios vyrai: pokario rezistenciją Lietuvoje prisimenant //Europos lietuvis, 1994-12-03–09. # Kasparas K., Lietuvos karas, Kaunas, 1999. # Striužas V., Didžiosios Labanoro girios kautynės //Žvaigždė, 1995-08-19. # Striužas V., Neturi būti užmiršta //Utenis, 1995-08-19. # Striužas V., Daugel krito sūnų… //Nauja vaga, 1995-08-23. # Striužas V., Iš Švenčionių krašto partizaninio pasipriešinimo istorijos //Tautininkų žinios, 1995-08-23. # Striužas V., Juos turi minėti istorija //Rytas, 1996-08. # Šiukščius A., Tesėjęs partizano priesaiką [apie partizaną Stasį Guigą] //Savanoris, 1994-06-09. # Šiukščius A., Labanoro girios partizanai //Lietuvos aidas, 1995-01-12. # Šiukščius A., Paskutinis partizanas [apie partizaną Stasį Guigą] //Laisvės kovų archyvas, 16/1996. # Vilutis L., Likimo mozaika, Kaunas, 1992. # Vilutis L., Ką pasakytų žuvusieji? [apie kpt. Vincą Gumauską] //Dobilas, 1992-05-20. # Vilutis L., Kapitonas Vincas Gumauskas („Gailius“, „Salva“) //Sūduva, 1992-08-27. # Vilutis L., Vadavietė Nr. 3 Jono Maknio sodyboje [apie Tigro rinktinės partizanus 1944–1945 m.] //Tremtinys, 1993, Nr. 21. {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] c7ohsaawttns04i88xb7mvxa98dlits 0 22247 7952256 7796310 2026-10-25T09:32:22Z Obivan Kenobi 116618 /* Transportas */ 7952256 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko [[1770]] m. [[balandžio 29]] d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai [[1776]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl [[1786]] m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. [[Sausio 26]] d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. [[vasario 7]] d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. [[1790]] m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki [[1792]] m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–[[1816]] m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. [[1804]] m. sukilo airių nuteistieji, o [[1808]] m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais ([[1810]]–[[1821]]) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. [[1840]] m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. [[1851]] m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. [[1871]] m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] [[1901]] m. [[sausio 1]] d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> [[1932]] m. pastatytas Sidnėjaus Uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki [[1961]] m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. [[1942]] m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: [[1950]] m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, [[1975]] m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. Vietanamo karo metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, [[1973]] m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], [[1992]] m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. [[2000]] m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. [[2002]] m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota [[2013]] m. [[sausio 18]] d., šalčiausia, +2,1 °C – [[1932]] m. [[birželio 22]] d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. [[2009]] m. [[rugsėjo 23]] d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, [[1962]] m. – du, [[2016]] m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenami Australijos priemiesčiai, turintys daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo [[1840]] iki [[1930]] m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi Sidnėjaus operos teatras, Sidnėjaus Uosto tiltas, Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta [[2010]] m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. Sidnėjaus universitetas – seniausias Australijoje, įkurtas [[1850]] m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas [[1949]], Sidnėjaus technikos universitetas – [[1988]], Makvorio universitetas – [[1964]], Vakarų Sidnėjaus universitetas – [[1989]] ir Australijos katalikų universitetas – [[1991]] m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvinslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių studentų skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas [[1878]] m., iki [[1992]] m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas [[1827]] m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas [[1995]] m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta [[1821]] m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas [[1859]] m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo [[1982]] m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas [[1832]] m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas [[1913]] m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta [[1999]] m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[1998]] m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo poluliarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. [[1826]] m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, [[1878]] m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. [[1907]] m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> [[1908]] m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo [[1971]] m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. [[2010]] m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo [[1827]] m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo [[1945]] m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[1998]] m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos [[2003]] m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo [[1893]] m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] d4zh8iwlozu4tswg3czkftc6tpdgafu 7952258 7952256 2026-10-25T09:35:25Z Obivan Kenobi 116618 /* Sportas */ 7952258 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko [[1770]] m. [[balandžio 29]] d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai [[1776]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl [[1786]] m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. [[Sausio 26]] d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. [[vasario 7]] d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. [[1790]] m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki [[1792]] m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–[[1816]] m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. [[1804]] m. sukilo airių nuteistieji, o [[1808]] m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais ([[1810]]–[[1821]]) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. [[1840]] m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. [[1851]] m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. [[1871]] m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] [[1901]] m. [[sausio 1]] d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> [[1932]] m. pastatytas Sidnėjaus Uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki [[1961]] m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. [[1942]] m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: [[1950]] m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, [[1975]] m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. Vietanamo karo metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, [[1973]] m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], [[1992]] m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. [[2000]] m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. [[2002]] m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota [[2013]] m. [[sausio 18]] d., šalčiausia, +2,1 °C – [[1932]] m. [[birželio 22]] d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. [[2009]] m. [[rugsėjo 23]] d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, [[1962]] m. – du, [[2016]] m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenami Australijos priemiesčiai, turintys daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo [[1840]] iki [[1930]] m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi Sidnėjaus operos teatras, Sidnėjaus Uosto tiltas, Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta [[2010]] m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. Sidnėjaus universitetas – seniausias Australijoje, įkurtas [[1850]] m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas [[1949]], Sidnėjaus technikos universitetas – [[1988]], Makvorio universitetas – [[1964]], Vakarų Sidnėjaus universitetas – [[1989]] ir Australijos katalikų universitetas – [[1991]] m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvinslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių studentų skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas [[1878]] m., iki [[1992]] m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas [[1827]] m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas [[1995]] m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta [[1821]] m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas [[1859]] m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo [[1982]] m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas [[1832]] m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas [[1913]] m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta [[1999]] m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[1998]] m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] o6zyx5jpufaww4zgvarokj8jt8rngbh 7952259 7952258 2026-10-25T09:37:44Z Obivan Kenobi 116618 /* Kultūra */ 7952259 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko [[1770]] m. [[balandžio 29]] d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai [[1776]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl [[1786]] m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. [[Sausio 26]] d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. [[vasario 7]] d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. [[1790]] m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki [[1792]] m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–[[1816]] m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. [[1804]] m. sukilo airių nuteistieji, o [[1808]] m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais ([[1810]]–[[1821]]) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. [[1840]] m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. [[1851]] m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. [[1871]] m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] [[1901]] m. [[sausio 1]] d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> [[1932]] m. pastatytas Sidnėjaus Uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki [[1961]] m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. [[1942]] m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: [[1950]] m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, [[1975]] m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. Vietanamo karo metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, [[1973]] m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], [[1992]] m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. [[2000]] m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. [[2002]] m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota [[2013]] m. [[sausio 18]] d., šalčiausia, +2,1 °C – [[1932]] m. [[birželio 22]] d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. [[2009]] m. [[rugsėjo 23]] d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, [[1962]] m. – du, [[2016]] m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenami Australijos priemiesčiai, turintys daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo [[1840]] iki [[1930]] m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi Sidnėjaus operos teatras, Sidnėjaus Uosto tiltas, Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta [[2010]] m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. Sidnėjaus universitetas – seniausias Australijoje, įkurtas [[1850]] m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas [[1949]], Sidnėjaus technikos universitetas – [[1988]], Makvorio universitetas – [[1964]], Vakarų Sidnėjaus universitetas – [[1989]] ir Australijos katalikų universitetas – [[1991]] m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvinslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių studentų skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas [[1878]] m., iki [[1992]] m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] bijrrn9dzqkyiansy5tq9evr5qk30qk 7952260 7952259 2026-10-25T09:42:27Z Obivan Kenobi 116618 /* Švietimo įstaigos */ 7952260 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko [[1770]] m. [[balandžio 29]] d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai [[1776]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl [[1786]] m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. [[Sausio 26]] d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. [[vasario 7]] d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. [[1790]] m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki [[1792]] m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–[[1816]] m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. [[1804]] m. sukilo airių nuteistieji, o [[1808]] m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais ([[1810]]–[[1821]]) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. [[1840]] m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. [[1851]] m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. [[1871]] m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] [[1901]] m. [[sausio 1]] d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> [[1932]] m. pastatytas Sidnėjaus Uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki [[1961]] m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. [[1942]] m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: [[1950]] m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, [[1975]] m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. Vietanamo karo metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, [[1973]] m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], [[1992]] m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. [[2000]] m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. [[2002]] m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota [[2013]] m. [[sausio 18]] d., šalčiausia, +2,1 °C – [[1932]] m. [[birželio 22]] d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. [[2009]] m. [[rugsėjo 23]] d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, [[1962]] m. – du, [[2016]] m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenami Australijos priemiesčiai, turintys daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo [[1840]] iki [[1930]] m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi Sidnėjaus operos teatras, Sidnėjaus Uosto tiltas, Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta [[2010]] m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. [[Sidnėjaus universitetas]] – seniausias Australijoje, įkurtas 1850 m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas 1949, Sidnėjaus technikos universitetas – 1988, Makvorio universitetas – 1964, Vakarų Sidnėjaus universitetas – 1989 ir Australijos katalikų universitetas – 1991 m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvynslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių [[Studentas|studentų]] skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas 1878 m., iki 1992 m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] 1kgrfbrv681s02dg2htfnx7tnfsdl9o 7952262 7952260 2026-10-25T09:43:25Z Obivan Kenobi 116618 /* Inžineriniai tinklai */ 7952262 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko [[1770]] m. [[balandžio 29]] d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai [[1776]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl [[1786]] m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. [[Sausio 26]] d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. [[vasario 7]] d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. [[1790]] m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki [[1792]] m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–[[1816]] m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. [[1804]] m. sukilo airių nuteistieji, o [[1808]] m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais ([[1810]]–[[1821]]) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. [[1840]] m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. [[1851]] m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. [[1871]] m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] [[1901]] m. [[sausio 1]] d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> [[1932]] m. pastatytas Sidnėjaus Uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki [[1961]] m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. [[1942]] m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: [[1950]] m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, [[1975]] m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. Vietanamo karo metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, [[1973]] m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], [[1992]] m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. [[2000]] m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. [[2002]] m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota [[2013]] m. [[sausio 18]] d., šalčiausia, +2,1 °C – [[1932]] m. [[birželio 22]] d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. [[2009]] m. [[rugsėjo 23]] d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, [[1962]] m. – du, [[2016]] m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenami Australijos priemiesčiai, turintys daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo [[1840]] iki [[1930]] m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi Sidnėjaus operos teatras, Sidnėjaus Uosto tiltas, Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta 2010 m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. [[Sidnėjaus universitetas]] – seniausias Australijoje, įkurtas 1850 m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas 1949, Sidnėjaus technikos universitetas – 1988, Makvorio universitetas – 1964, Vakarų Sidnėjaus universitetas – 1989 ir Australijos katalikų universitetas – 1991 m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvynslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių [[Studentas|studentų]] skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas 1878 m., iki 1992 m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] 2w4wbzockbblhs5o481lo2h4z7xhkfn 7952263 7952262 2026-10-25T09:48:19Z Obivan Kenobi 116618 /* Turizmas */ 7952263 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko [[1770]] m. [[balandžio 29]] d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai [[1776]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl [[1786]] m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. [[Sausio 26]] d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. [[vasario 7]] d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. [[1790]] m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki [[1792]] m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–[[1816]] m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. [[1804]] m. sukilo airių nuteistieji, o [[1808]] m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais ([[1810]]–[[1821]]) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. [[1840]] m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. [[1851]] m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. [[1871]] m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] [[1901]] m. [[sausio 1]] d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> [[1932]] m. pastatytas Sidnėjaus Uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki [[1961]] m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. [[1942]] m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: [[1950]] m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, [[1975]] m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. Vietanamo karo metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, [[1973]] m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], [[1992]] m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. [[2000]] m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. [[2002]] m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota [[2013]] m. [[sausio 18]] d., šalčiausia, +2,1 °C – [[1932]] m. [[birželio 22]] d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. [[2009]] m. [[rugsėjo 23]] d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, [[1962]] m. – du, [[2016]] m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenami Australijos priemiesčiai, turintys daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo [[1840]] iki [[1930]] m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi [[Sidnėjaus operos teatras]], [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta 2010 m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. [[Sidnėjaus universitetas]] – seniausias Australijoje, įkurtas 1850 m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas 1949, Sidnėjaus technikos universitetas – 1988, Makvorio universitetas – 1964, Vakarų Sidnėjaus universitetas – 1989 ir Australijos katalikų universitetas – 1991 m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvynslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių [[Studentas|studentų]] skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas 1878 m., iki 1992 m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] 09dzvq4w836u3xvnehon25tkqgw0jdw 7952265 7952263 2026-10-25T09:57:00Z Obivan Kenobi 116618 /* Gyventojai */ 7952265 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko [[1770]] m. [[balandžio 29]] d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai [[1776]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl [[1786]] m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. [[Sausio 26]] d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. [[vasario 7]] d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. [[1790]] m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki [[1792]] m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–[[1816]] m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. [[1804]] m. sukilo airių nuteistieji, o [[1808]] m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais ([[1810]]–[[1821]]) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. [[1840]] m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. [[1851]] m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. [[1871]] m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] [[1901]] m. [[sausio 1]] d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> [[1932]] m. pastatytas Sidnėjaus Uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki [[1961]] m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. [[1942]] m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: [[1950]] m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, [[1975]] m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. Vietanamo karo metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, [[1973]] m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], [[1992]] m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. [[2000]] m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. [[2002]] m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota [[2013]] m. [[sausio 18]] d., šalčiausia, +2,1 °C – [[1932]] m. [[birželio 22]] d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. [[2009]] m. [[rugsėjo 23]] d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, 1962 m. – du, 2016 m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenamos Australijos miestų dalys, turinčios daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo 1840 iki 1930 m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi [[Sidnėjaus operos teatras]], [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta 2010 m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. [[Sidnėjaus universitetas]] – seniausias Australijoje, įkurtas 1850 m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas 1949, Sidnėjaus technikos universitetas – 1988, Makvorio universitetas – 1964, Vakarų Sidnėjaus universitetas – 1989 ir Australijos katalikų universitetas – 1991 m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvynslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių [[Studentas|studentų]] skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas 1878 m., iki 1992 m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] 4gq5wgc6iq7dubolmdf86piryd5kcyz 7952266 7952265 2026-10-25T09:59:33Z Obivan Kenobi 116618 /* Klimatas */ 7952266 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko [[1770]] m. [[balandžio 29]] d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai [[1776]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl [[1786]] m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. [[Sausio 26]] d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. [[vasario 7]] d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. [[1790]] m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki [[1792]] m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Arhyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–[[1816]] m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. [[1804]] m. sukilo airių nuteistieji, o [[1808]] m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais ([[1810]]–[[1821]]) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. [[1840]] m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. [[1851]] m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. [[1871]] m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] [[1901]] m. [[sausio 1]] d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. [[1925]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> [[1932]] m. pastatytas Sidnėjaus Uosto tiltas, miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki [[1961]] m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. [[1942]] m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: [[1950]] m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, [[1975]] m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. Vietanamo karo metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, [[1973]] m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], [[1992]] m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. [[2000]] m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. [[2002]] m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota 2013 m. sausio 18 d., šalčiausia, +2,1 °C – 1932 m. birželio 22 d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. 2009 m. rugsėjo 23 d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, 1962 m. – du, 2016 m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenamos Australijos miestų dalys, turinčios daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo 1840 iki 1930 m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi [[Sidnėjaus operos teatras]], [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta 2010 m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. [[Sidnėjaus universitetas]] – seniausias Australijoje, įkurtas 1850 m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas 1949, Sidnėjaus technikos universitetas – 1988, Makvorio universitetas – 1964, Vakarų Sidnėjaus universitetas – 1989 ir Australijos katalikų universitetas – 1991 m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvynslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių [[Studentas|studentų]] skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas 1878 m., iki 1992 m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] sjn4cbfti5a2fzj20u0kxfloo3kghhn 7952267 7952266 2026-10-25T10:06:08Z Obivan Kenobi 116618 /* Istorija */ 7952267 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas [[1788]] m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti [[1840]] m., [[1842]] m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. [[1851]] m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> [[2021]] m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas [[1850]] m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta [[1826]] m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[2007]] m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas [[1958]]–[[1973]] m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko 1770 m. balandžio 29 d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai 1776 m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl 1786 m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. Sausio 26 d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. vasario 7 d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. 1790 m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki 1792 m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Suarchyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. XIX a. pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–1816 m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. 1804 m. sukilo airių nuteistieji, o 1808 m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais (1810–1821) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. 1840 m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. 1851 m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. 1871 m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, XX a. pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] 1901 m. sausio 1 d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> 1932 m. pastatytas [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki 1961 m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. 1942 m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: 1950 m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, 1975 m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, 1973 m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], 1992 m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. 2000 m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. 2002 m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota 2013 m. sausio 18 d., šalčiausia, +2,1 °C – 1932 m. birželio 22 d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. 2009 m. rugsėjo 23 d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, 1962 m. – du, 2016 m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenamos Australijos miestų dalys, turinčios daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo 1840 iki 1930 m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi [[Sidnėjaus operos teatras]], [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta 2010 m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. [[Sidnėjaus universitetas]] – seniausias Australijoje, įkurtas 1850 m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas 1949, Sidnėjaus technikos universitetas – 1988, Makvorio universitetas – 1964, Vakarų Sidnėjaus universitetas – 1989 ir Australijos katalikų universitetas – 1991 m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvynslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių [[Studentas|studentų]] skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas 1878 m., iki 1992 m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] hogl1w4vqybgl5fe2vdp772ehf0ygh1 7952268 7952267 2026-10-25T10:08:29Z Obivan Kenobi 116618 7952268 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas 1788 m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti 1840 m., 1842 m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. 1851 m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> 2021 m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas 1850 m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta 1826 m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] 2007 m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas 1958–1973 m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko 1770 m. balandžio 29 d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai 1776 m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl 1786 m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. Sausio 26 d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. vasario 7 d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. 1790 m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki 1792 m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Suarchyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. XIX a. pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–1816 m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. 1804 m. sukilo airių nuteistieji, o 1808 m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais (1810–1821) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. 1840 m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. 1851 m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. 1871 m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, XX a. pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] 1901 m. sausio 1 d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> 1932 m. pastatytas [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki 1961 m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. 1942 m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: 1950 m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, 1975 m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, 1973 m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], 1992 m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. 2000 m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. 2002 m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota 2013 m. sausio 18 d., šalčiausia, +2,1 °C – 1932 m. birželio 22 d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. 2009 m. rugsėjo 23 d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, 1962 m. – du, 2016 m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenamos Australijos miestų dalys, turinčios daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo 1840 iki 1930 m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi [[Sidnėjaus operos teatras]], [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir metropolitenas. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta 2010 m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. [[Sidnėjaus universitetas]] – seniausias Australijoje, įkurtas 1850 m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas 1949, Sidnėjaus technikos universitetas – 1988, Makvorio universitetas – 1964, Vakarų Sidnėjaus universitetas – 1989 ir Australijos katalikų universitetas – 1991 m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvynslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių [[Studentas|studentų]] skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas 1878 m., iki 1992 m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] lm2buo5sr19cshq0mdqz5uc0fu5fqp0 7952269 7952268 2026-10-25T10:09:27Z Obivan Kenobi 116618 /* Transportas */ 7952269 wikitext text/x-wiki {{city/Australijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Sydney |paveikslėlis = Sydney Harbour at night from Mosman.jpg |paveikslėlio tekstas =Sidnėjus naktį |herbas = |vėliava = City of Sydney Flag.svg |PL=33|PM=51|PS=35.9|IL=151|IM=12|IS=40 |valstija = Naujasis Pietų Velsas |įkurtas = [[1788]] m. [[sausio 26]] d. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2025 |gyventojuRef =<ref name="ABS Regional"/>|gyventoju = 5638830 |plotas = 12144.6 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ cityofsydney.nsw.gov.au/ |vikiteka = Sydney |globėjas = |kirč = |UNESCO id = 166rev }} [[Vaizdas:Sidnėjus.png|thumb|260px|Sidnėjus 2020 m.]]'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − ''Sidnis'')<ref>''Lietuviškoji tarybinė enciklopedija'', 10 tomas. Mokslas, 1983, p. 140</ref> – didžiausias [[Australija|Australijos]] miestas, [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki [[Karališkasis nacionalinis parkas|Karališkojo nacionalinio parko]], į pietvakarius – iki Makartūro. 5,6 mln. gyventojų (2025 m.).<ref name="ABS Regional"/> Seniausias Australijos miestas, pirmoji europiečių gyvenvietė Australijos žemyne. Įkurtas 1788 m. kaip [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nuteistųjų kolonija. Nuteistuosius nustota vežti 1840 m., 1842 m. Sidnėjui suteiktos miesto teisės, įkurta savivaldybė. 1851 m. kolonijoje radus aukso, į miestą pradėjo plūsti aukso ieškotojai, ir per ateinančius 100 metų Sidnėjus iš nedidelės kolonijos tapo pasaulio didmiesčiu, kultūros ir ekonominiu centru. Dėl imigracijos iš įvairių šalių po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] miestas pasižymi didele kultūrine įvairove.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city ''Our global city''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200528154421/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/our-global-city |date=2020-05-28 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> 2021 m. surašymo duomenimis 42 % miesto gyventojų namuose vartojo kitą nei [[Anglų kalba|anglų kalbą]], o 43,2 % buvo gimę už Australijos ribų.<ref name="quickstats"/> Sidnėjus – šalies finansinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras.<ref name="Another shot at making city a finance hub">{{cite news|last=Irvine|first=Jessica|date=2008|url=http://www.smh.com.au/news/national/another-shot-at-making-a-finance-hub/2008/07/31/1217097434132.html|title=Another shot at making city a finance hub|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> Mieste įsikūrusios Australijos ir užsienio šalių bankų bei tarptautinių korporacijų būstinės. Nepaisant to, kad yra vienas brangiausių miestų pasaulyje,<ref>Megan Levy, [https://www.smh.com.au/business/the-economy/sydney-melbourne-more-expensive-than-new-york-says-living-index-20140305-3466w.html ''Sydney, Melbourne more expensive than New York, says Living Index''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. kovo 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjus nuolat patenka į labiausiai tinkamų gyventi pasaulio miestų dešimtuką.<ref>Luke Henriques-Gomes, [https://www.theguardian.com/australia-news/2019/sep/04/worlds-most-liveable-cities-viennas-win-leaves-sydney-and-melbourne-in-a-spin ''World’s most liveable cities: Vienna’s win leaves Sydney and Melbourne in a spin''], The Guardian, 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Sidnėjaus pramonė daugiausia orientuota į vietinę rinką.<ref name="Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne">{{cite news|last=Wade|first=Matt|date=2014|url=http://www.smh.com.au/national/sydney-takes-manufacturing-capital-crown-from-melbourne-20140207-327c3.html|title=Sydney takes manufacturing capital crown from Melbourne|publisher=The Sydney Morning Herald|accessdate=2020-03-10}}</ref> [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]] – didžiausias Australijoje ir vienas seniausių pasaulyje.<ref name="airport">[https://www.sydneyairport.com.au/corporate/about/overview Overview], Sydney Airport. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste veikia penkios visuomeninio transporto rūšys, tarp jų – [[Sidnėjaus metro]] bei greitasis tramvajus. Geležinkeliai ir plentai į [[Melburnas|Melburną]], [[Brisbanas|Brisbaną]], [[Adelaidė|Adelaidę]]. Prekybos uostas – vienas didžiausių Australijoje, pagrindiniai terminalai įrengti [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Keleiviniai kruizinių laivų terminalai – miesto centre, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto įlankoje]]. Sidnėjuje yra keletas universitetų, tarp jų ir seniausias Australijoje Sidnėjaus universitetas, įkurtas 1850 m. [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], įkurta 1826 m. – seniausia Australijoje.<ref>[https://www.sl.nsw.gov.au/about-library/history-library ''History of the Library''], State Library New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Mieste yra Naujojo Pietų Velso ir kitos dailės galerijos, seniausias šalyje Australijos muziejus, Nacionalinis jūrų, Taikomosios dailės ir mokslo, Šiuolaikinio meno ir kiti muziejai. Mieste vyksta Sidnėjaus festivalis<ref>https://www.sydneyfestival.org.au/</ref> – didžiausias menų festivalis Australijoje. Miestas garsus Naujųjų metų sutiktuvėmis. 2000 m. Sidnėjuje vyko [[XXVII vasaros olimpinės žaidynės]]. Sidnėjus yra labiausiai turistų lankomas Australijos miestas.<ref>[https://www.budgetdirect.com.au/travel-insurance/research/tourism-statistics.html ''Australian Tourism Statistics 2019''], Budget Direct. Nuoroda tikrinta 2020-03-10.</ref> Pagrindiniai turizmo objektai – miesto ir visos šalies simboliai – į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] 2007 m. įtrauktas [[Sidnėjaus operos rūmai|operos teatras]] (pastatytas 1958–1973 m., primena gėlės žiedą arba laivą) ir [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]]. == Istorija == === Pirmieji gyventojai === [[Vaizdas:AboriginalSite0008.jpg|thumb|left|Anglimi pieštos kengūros Hitkoto nacionaliniame parke netoli Sidnėjaus]] Sprendžiant iš archeologinių radinių, būsimo miesto apylinkės buvo gyvenamos jau prieš 30 tūkst. metų.<ref>Richard Macey, [https://www.smh.com.au/national/settlers-history-rewritten-go-back-30-000-years-20070915-gdr440.html ''Settlers' history rewritten: go back 30,000 years''], The Sydney Morning Herald, 2007 m. rugsėjo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Manoma, kad pirmieji žmonės šioje Australijos dalyje galėjo pasirodyti dar anksčiau – prieš 45–50 tūkst. metų.<ref>Val Attenbrow, [https://books.google.lv/books?id=TDxldj_SLcYC&lpg=PP1&dq=inauthor:%22Val+Attenbrow%22&pg=PA152&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true ''Sydney’s Aboriginal Past: Investigating the Archaeological and Historical Records''], Sydney: UNSW Press, 2010 m. P. 152–153. ISBN 978-1-74223-116-7. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Pirmasis vietinių gyventojų susitikimas su europiečiais įvyko 1770 m. balandžio 29 d., kai [[Anglija|Anglijos]] karališkojo laivyno leitenanto [[James Cook|Džeimso Kuko]] vadovaujama [[Pirmoji Džeimso Kuko kelionė|ekspedicija]] išsilaipino [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]], už 13 km į pietus nuo dabartinio miesto centro. Susitikimas nebuvo draugiškas – [[Australijos aborigenai|aborigenai]] apmėtė anglus ietimis, anglai atsakė [[muškieta|muškietų]] ugnimi.<ref>[https://www.smh.com.au/national/once-were-warriors-20021111-gdft6f.html ''Once were warriors''], The Sydney Morning Herald, 2002 m. lapkričio 11 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03</ref> Dž. Kukas Botanikos įlankoje ilgai neužtruko, tik 8 dienas, tyrinėjo apylinkes, surinko maisto, mokslinių pavyzdžių ir tęsė kelionę Australijos pakrante į šiaurę. Prieš europiečių atsikėlimą Sidnėjaus apylinkėse gyveno 4–8 tūkst. aborigenų, kurie priklausė 29 klanams. Istorikai nesutaria, kurioms aborigenų gentims šie klanai priklausė. Manoma, kad vandenyno pakrantėje gyveno ''Eora'' gentis, o toliau nuo kranto, iki [[Mėlynieji kalnai (Australija)|Mėlynųjų kalnų]] – ''Dharug'' gentys. Į pietus nuo Botanikos įlankos gyveno ''Dharawal'' genties žmonės.<ref>[https://www.sydneybarani.com.au/sites/aboriginal-people-and-place/ ''Aboriginal people and place''], Sydney Barani, 2013 m. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === Kolonijos įkūrimas === [[Vaizdas:The Founding of Australia. By Capt. Arthur Phillip R.N. Sydney Cove, Jan. 26th 1788.jpg|thumb|left|''Karališkojo laivyno kapitonas Arturas Filipas įkuria Australiją 1788 m. sausio 26 d. Sidnėjaus įlankoje.'' Aldžernono Telmidžo (''Algernon Talmage'') paveikslas]] Po to, kai 1776 m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] paskelbė nepriklausomybę, [[Didžioji Britanija]] nebeturėjo, kur siųsti savo nuteistųjų. Todėl 1786 m. nuspręsta kurti naujas nuteistųjų kolonijas Džeimso Kuko prieš 16 metų atrastose žemėse. [[1788]] m. [[sausio 18]] d. kapitono Arturo Filipo (''Arthur Phillip'') vadovaujama [[Pirmoji flotilė|11 laivų flotilė]] su 850 nuteistųjų pasiekė Botanikos įlanką, tačiau vieta pasirodė netinkama gyventi dėl nederlingo dirvožemio ir gėlo vandens trūkumo. Sausio 26 d. flotilė apsistojo Sidnėjaus įlankoje už keleto kilometrų į šiaurę nuo Botanikos įlankos (šiam įvykiui atminti kasmet švenčiama Australijos diena). Oficialiai kolonijos įkūrimas paskelbtas 1788 m. vasario 7 d. Iš pradžių koloniją norėta pavadinti Naujuoju Albionu, bet pasirinktas Sidnėjaus pavadinimas. Netrukus po baltųjų kolonistų išsikėlimo tarp Australijos aborigenų kilo 1789 m. raupų epidemija, nuo kurios mirė daugybė vietinių gyventojų. 1790 m. leitenantas Viljamas Dauesas (''William Dawes'') sudarė miesto planą, tačiau kolonijos lyderiai jį ignoravo. Iki šiol Sidnėjaus išsidėstyme pastebimas planavimo trūkumas.<ref>Paul McGillick; Patrick Bingham-Hall, Sydney architecture, 2005 m. P. 14 to 15.</ref> [[Vaizdas:Thomas Watling - A Direct North General View of Sydney Cove, 1794.jpg|thumb|Nuteistojo menininko Tomo Vatlingo (''Thomas Watling'') paveikslas ''Sidnėjaus įlankos šiaurinis vaizdas'', 1794 m.]] Nuo 1788 iki 1792 m. į koloniją atvežta 3546 nuteistų vyrų ir 766 moterų, daugiausiai „profesionalių nusikaltėlių“, kurie nemokėjo jokio kolonijos įkūrimui naudingo darbo. Pirmaisiais metais kolonijoje trūko maisto, nesisekė vystyti žemės ūkį. To meto kolonijos žemėlapiuose nematyti kalėjimų – nuteistųjų bausmė buvo deportacija, o ne įkalinimas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140625071114/http://therocks.com/history-and-heritage.aspx History and heritage], The Rocks, 2014 m. Suarchyvuota 2014-06-25. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> Nuteistieji turėjo dirbti žemę, statyti pastatus, tiesti kelius, tiltus. Kolonijos padėtis pagerėjo po 1791 m., kai padaugėjo į koloniją atplaukiančių laivų ir pagyvėjo prekyba. XIX a. pradžioje kolonijoje pradėjo daugėti laisvųjų žmonių. Bausmę atlikę nuteistieji gaudavo žemės, prie jų prisijungdavo tarnybą atlikę kareiviai, daugėjo ir laisvųjų atvykėlių iš Britanijos. 1790–1816 m. kolonijoje vyko konfliktai su aborigenais. Aborigenai vykdė partizaninį karą, puldinėdami europiečių naujakurius Sidnėjaus vakarinėje dalyje. Konfliktą pavyko baigti 1816 m., kai britų kariuomenės dalinys atliko reidą aborigenų stovykloje ir nužudė 14 vietinių gyventojų. Kolonijos pirmaisiais metais būta konfliktų ir tarp pačių kolonistų. 1804 m. sukilo airių nuteistieji, o 1808 m. įvyko vienintelis kartas Australijos istorijoje, kai valdžia perimta, panaudojant karinę jėgą: "Romo sukilimo" metu Naujojo Pietų Velso gubernatorius [[William Bligh|Viljamas Blajus]] buvo nušalintas nuo valdžios Naujojo Pietų Velso korpuso kariškių, vadovaujamų majoro Džordžo Džonstono (''George Johnston''). === XIX amžius === [[Vaizdas:Sydney 1888.jpg|thumb|Sidnėjaus iliustracija, 1888 m.]] Gubernatoriaus Laklano Makvorio (''Lachlan Macquarie'') valdymo metais (1810–1821) Sidnėjus pamažu ėmė keistis iš nuteistųjų kolonijos į laisvą miestą. Buvo statomi bankai, bažnyčios, įkurtos visuomeninių darbų ir labdaros organizacijos. Gubernatoriaus garbei pavadintoje Makvorio gatvėje buvo statomi reprezentaciniai valstybinių, kultūros įstaigų, visuomeniniai pastatai. 1829 m. Sidnėjuje buvo 16 tūkst. gyventojų, įskaitant karius. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje atsirado pirmieji Sidnėjaus priemiesčiai, nes į miestą kėlėsi vis daugiau emigrantų iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. 1840 m. į Sidnėjų atvežti paskutiniai nuteistieji. Tuo laiku Sidnėjus jau turėjo 35 tūkst. gyventojų. 1851 m. Naujajame Pietų Velse rasta aukso, į koloniją pradėjo plūsti aukso ieškotojai. 1871 m. Sidnėjaus gyventojų skaičius pasiekė 200 tūkst. Miestas klestėjo: buvo statomi ištaigingi pastatai, viešbučiai, bibliotekos, muziejai, tiesiami geležinkeliai, vystoma uosto infrastruktūra. XIX a. šeštajame dešimtmetyje radus aukso [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]], gyventojų prieaugis pradėjo mažėti, [[Melburnas]] pritraukdavo daugiau naujųjų atvykėlių. Nepaisant to, XX a. pradžioje Sidnėjus gyventojų skaičiumi pralenkė Melburną. XIX a. viduryje atsiradusi konkurencija tarp abiejų didmiesčių išlikusi iki šių laikų.<ref>Luke Buckmaster, [https://www.theguardian.com/film/2016/feb/14/emerald-city-rewatched-melbourne-sydney-rivalry-in-a-screwball-dramedy ''Emerald City rewatched – Melbourne-Sydney rivalry in a screwball dramedy''], The Guardian, 2016 m. vasario 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.</ref> === XX ir XXI amžius === [[Vaizdas:(Looking north along George Street (with tram, T-model Ford and hansom cab) from Union Line Building (incorporating the Bjelke-Petersen School of Physical culture), corner Jamieson Street), n.d. by (5955844045).jpg|thumb|left|Tramvajus miesto gatvėje 1920 m.]] 1901 m. sausio 1 d., susijungus šešioms kolonijoms, įkurta [[Australija|Australijos Sandrauga]]. Sidnėjus su 481 tūkst. gyventojų tapo Naujojo Pietų Velso valstijos sostine. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną.<ref>Raymond Charles Rauscher, Salim Momtaz, ''Cities in Global Transition: Creating Sustainable Communities in Australia''. Springer International Publishing (2017), p. 20. ISBN 978-3-319-39864-8.</ref> 1932 m. pastatytas [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], miestas turėjo vieną didžiausių pasaulyje tramvajų tinklų (veikė iki 1961 m.). [[Vaizdas:Sydney 1932.jpg|thumb|right|Sidnėjaus Uosto įlanka 1932 m.]] Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų industrinio pasaulio miestų, ekonomiką paveikė [[Didžioji depresija]]. 1931 m. trečdalis darbingo amžiaus gyventojų buvo bedarbiai, tačiau jau po metų vilnos kaina vėl ėmė kilti, o statybos pramonė ėmė vėl augti. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais darbo rankų ėmė trūkti: dėl karo reikmių miesto pramonė patyrė spartų augimą, vyriškose profesijose buvo įdarbinamos moterys. 1942 m. gegužę ir birželį Sidnėjaus uostą atakavo [[Japonijos imperija|japonų]] mažieji povandeniniai laivai, būta aukų. Du iš atakavusių povandeninių laivų buvo nuskandinti uoste, trečiam pavyko ištrūkti, tačiau ir jis nepasiekė savo motininio laivo. 2006 m. jis buvo rastas 17 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.<ref>[http://www.smh.com.au/news/national/small-submarine-big-questions/2006/12/12/1165685679746.html|Small submarine, big questions]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (anglų kalba), 2006-12-13, shm.com.au. Tikrinta 2016-03-11</ref> Po Antrojo pasaulinio karo atvyko daug emigrantų iš Europos, miestas sparčiai augo: 1950 m. jame buvo 1,7 milijonai gyventojų, 1975 m. – beveik 3 milijonai. Nuo XX a. antrosios pusės ėmė atvykti daugiau emigrantų iš Azijos, miestas tapo tarptautiniu. Daug naudos miestui atnešė išaugusi Australijos prekyba su [[Šiaurės Amerika]] ir [[Azija]]. [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metu Sidnėjus buvo viena svarbiausių amerikiečių karių poilsio vietų. Septintajame dešimtmetyje miesto centre pradėti statyti dangoraižiai, 1973 m. atidarytas [[Sidnėjaus operos teatras]], 1992 m. nutiestas Sidnėjaus Uosto tunelis. 2000 m. mieste vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinės žaidynės]]. 1994 m. Sidnėjaus priemiesčiuose per krūmynų gaisrus sudegė daugiau nei 200 namų. 2000 m. Sidnėjuje vyko Olimpinės žaidynės. 2002 m. Sidnėjaus priemiesčiai vėl labai nukentėjo nuo Mėlynuosiuose kalnuose kilusių gaisrų. Sudegė apie 170 namų, nuo gaisrų nukentėjo 650 000 hektarų miškų ir dirbamų žemių. Gaisrus gesino apie 10 000 ugniagesių iš visos šalies, tačiau galutinai juos įveikti padėjo tik stiprus lietus.<ref>Australien-info.de: [http://www.australien-info.de/buschbraende.html Buschbrände in Australien - Bilanz und Ursachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200617001051/http://www.australien-info.de/buschbraende.html |date=2020-06-17 }}</ref> == Geografinė padėtis == [[Vaizdas:Sydney - panoramio - gary4now.jpg|thumb|Sidnėjaus Uosto įlanka]] Sidnėjus įsikūręs Australijos pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Vakaruose miestas siekia Mėlynuosius kalnus, šiaurėje – Hoksberio upę, pietuose – Voronoros plynaukštę. Jūros pakrantė raižyta, gausu įlankų ir užutėkių. Didžiausios jų – Suskaidytoji įlanka miesto šiaurėje, [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] įlanka miesto centre ir Botanikos įlanka pietuose. Sidnėjaus ribose yra daugiau nei 70 paplūdimių, iš kurių garsiausias – Bondajaus paplūdimys. Užstatyta miesto teritorija užima 4 196 km², aglomeracija – 12 368 km² plotą.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney Greater Sydney] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200221013910/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/learn/research-and-statistics/the-city-at-a-glance/greater-sydney |date=2020-02-21 }}, City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-04-22.</ref> Į pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus Uosto įlankos (Džeksono Uosto įlankos dalis) plyti Kamberlando lyguma, šiaurėje driekiasi slėnių išvagota Hornsbio plynaukštė. Iš pradžių miestas augo lygumoje, į šiaurę pradėjo plėstis tik pastačius Sidnėjaus Uosto tiltą. Miesto vakarinį pakraštį juosia [[Nepinas|Nepino upė]], kuri po santakos su Grosu (''Grose River'') suformuoja Hoksberio upę. Hoksberio upės baseinas yra svarbiausias Sidnėjaus gėlo vandens šaltinis. Iš miesto vakarinių priemiesčių į Džeksono Uosto įlanką teka Paramatos upė, miesto pietuose į Botanikos įlanką teka Jurgio (''Georges'') ir Kuko (''Cooks'') upės. == Klimatas == [[Vaizdas:Dust Storm - Sydney (15220403491).jpg|thumb|Smėlio audra Sidnėjaus centre 2009 m.]] Pagal [[Köppen klimato klasifikacija|Kiopeno klimato klasifikaciją]] Sidnėjus yra drėgno subtropinio klimato juostoje. Miestui būdingos šiltos, kartais karštos ir drėgnos vasaros, vėsios žiemos ir gana tolygiai per visus metus pasiskirstę krituliai<ref>[https://web.archive.org/web/20080610031914/http://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Previousproducts/1301.0Feature%20Article32000?opendocument&tabname=Summary&prodno=1301.0&issue=2000&num=&view= ''Climate and The Sydney 2000 Olympic Games''], Australian Bureau of Statistics, 2000 m. sausio 25 d. Archyvuota 2008 m. birželio 10 d. Nuoroda 2020-01-04.</ref> (šiek tiek drėgnesnis yra pirmas pusmetis). Per metus mieste yra 300 saulėtų dienų. Vidutinė metinė oro temperatūra +17,8 °C. Šilčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, šalčiausias – liepa. Žiemą oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau +5 °C, šalnos pasitaiko tik labiau nuo vandenyno nutolusiuose vakariniuose Sidnėjaus priemiesčiuose. Miesto centre oro temperatūra viršija +30 °C vidutiniškai 14,9 dienų per metus, priemiesčiuose – nuo 35 iki 65 dienų per metus. Karščiausi – vakariniai priemiesčiai. Šilčiausia temperatūra miesto centre, +45,8 °C, užregistruota 2013 m. sausio 18 d., šalčiausia, +2,1 °C – 1932 m. birželio 22 d. Vidutinė vandens temperatūra Sidnėjaus pakrantėje svyruoja nuo +18,6 °C rugsėjį iki +23,7 °C vasarį.<ref>[https://www.seatemperature.org/australia-pacific/australia/sydney.htm Sydney Sea Temperature], Seatemperature.org. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> Per metus mieste vidutiniškai iškrenta 1213,4 mm kritulių. Vasarą būdingos liūtys su perkūnija, žiemą – šaltojo atmosferos fronto nešami lietūs. [[Tropinis ciklonas|Tropiniai ciklonai]] miestą pasiekia retai. Dėl El Ninjo–Pietų Osciliacijos reiškinio miestą ištinka ilgos, krūmynų gaisrus sukeliančios sausros, ir stiprios, potvynius sukeliančios liūtys. 2009 m. rugsėjo 23 d. miestas patyrė didžiausią per 70 metų [[Smėlio audra|smėlio audrą]].<ref>Toni O’Loughlin, [https://www.theguardian.com/world/2009/sep/23/australia-dust-storm-sydney ''Australia engulfed by dust storms''], The Guardian, 2009 m. rugsėjo 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-04.</ref> {{Infobox Weather|metric_first=yes|single_line=yes|location=Sidnėjaus|Jan_Hi_°C=26.0|Feb_Hi_°C=25.8|Mar_Hi_°C=24.8|Apr_Hi_°C=22.5|May_Hi_°C=19.5|Jun_Hi_°C=17.0|Jul_Hi_°C=16.4|Aug_Hi_°C=17.9|Sep_Hi_°C=20.1|Oct_Hi_°C=22.2|Nov_Hi_°C=23.7|Dec_Hi_°C=25.2|Year_Hi_°C=21.8|Jan_Av_°C=22.4|Feb_Av_°C=22.4|Mar_Av_°C=21.2|Apr_Av_°C=18.6|May_Av_°C=15.6|Jun_Av_°C=13.2|Jul_Av_°C=12.3|Aug_Av_°C=13.5|Sep_Av_°C=15.6|Oct_Av_°C=17.9|Nov_Av_°C=19.7|Dec_Av_°C=21.4|Year_Av_°C=17.8|Jan_Lo_°C=18.8|Feb_Lo_°C=18.9|Mar_Lo_°C=17.6|Apr_Lo_°C=14.7|May_Lo_°C=11.6|Jun_Lo_°C=9.3|Jul_Lo_°C=8.1|Aug_Lo_°C=9.0|Sep_Lo_°C=11.1|Oct_Lo_°C=13.6|Nov_Lo_°C=15.7|Dec_Lo_°C=17.6|Year_Lo_°C=13.8|Jan_Precip_mm=101.4|Feb_Precip_mm=117.3|Mar_Precip_mm=131.4|Apr_Precip_mm=127.1|May_Precip_mm=117.4|Jun_Precip_mm=133.5|Jul_Precip_mm=95.7|Aug_Precip_mm=80.2|Sep_Precip_mm=68.1|Oct_Precip_mm=76.7|Nov_Precip_mm=83.8|Dec_Precip_mm=77.1|Year_Precip_mm=1213.4|Jan_Precip_days=8.6|Feb_Precip_days=9.0|Mar_Precip_days=9.9|Apr_Precip_days=9.0|May_Precip_days=8.6|Jun_Precip_days=8.8|Jul_Precip_days=7.4|Aug_Precip_days=7.2|Sep_Precip_days=7.2|Oct_Precip_days=7.9|Nov_Precip_days=8.4|Dec_Precip_days=8.0|Year_Precip_days=100.0|source=|accessdate=Sidnėjaus klimatas<ref>{{cite web|url=http://www.bom.gov.au/climate/averages/tables/cw_066062_All.shtml|title=Climate statistics for Australian locations|publisher=Bureau of Meteorology|date= 2020 m. sausio 2 d.|accessdate=2020-01-04}}</ref>}} == Miesto dalys == Miestas neoficialiai skirstomas į keletą geografinių regionų, kurių ribos nebūtinai sutampa su miesto rajonų (priemiesčių){{ref label|Sub|A|A}} ar savivaldybių ribomis: Centrinį verslo rajoną, vadinamą tiesiog „Sičiu“ (''the City'') bei Vidinių Vakarų (''Inner West''), Rytinių priemiesčių (''Eastern Suburbs''), Pietų Sidnėjaus (''Southern Sydney''), Didžiojo Vakarų Sidnėjaus (''Greater Western Sydney'') ir Šiaurės Sidnėjaus (''Northern Sydney'') regionus. Didžiojo Sidnėjaus komisija (valstybinė agentūra, atsakinga už miesto teritorijų planavimą) miestą skirsto į penkis rajonus: Vakarų, Centrinį, Rytų, Šiaurės ir Pietų. Šiuos rajonus sudaro 33 savivaldybės.<ref name="GrS">[https://www.greater.sydney/district-plans District Plans] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201722/https://www.greater.sydney/district-plans |date=2020-02-05 }}, Greater Sydney Commission. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> {{wide image|Sydney Panorama.jpg|1100px|align-cap=center|Sidnėjaus centrinis verslo rajonas ir Sidnėjaus Uosto tiltas}} === Miesto centras ir gretimi rajonai === Centrinis verslo rajonas, arba miesto centras, tęsiasi apie 2,5 km į pietus nuo Sidnėjaus įlankos, tarp Darlingo Uosto įlankos vakaruose ir Karališkojo botanikos sodo bei Haid parko rytuose. Miesto centrui būdingos siauros, netaisyklingo plano gatvės, susiformavusios ankstyvaisiais kolonijos metais, tankiai užstatytos dangoraižiais ir istoriniais kolonijinių laikų pastatais. Pagrindinė gatvė – Jurgio (''George Street''), kurios dangoraižiuose įsikūrusios didžiausių Australijos bendrovių atstovybės. Kitos svarbios gatvės: ''Pitt Street'' su prekybos centrais ir aukščiausiu miesto pastatu – Sidnėjaus bokštu (''Sydney Tower''), Makvorio gatvė (''Macquarie Street'') su valstijos Parlamento, Aukščiausiojo teismo ir kitais istoriniais pastatais. [[Vaizdas:Sydney NSW 2000, Australia - panoramio (319).jpg|thumb|260px|left|Jurgio gatvė]] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis, miesto centre gyveno 17 252 gyventojai. 2012 m. miesto centre ir gretimose teritorijose dirbo 226 972 darbuotojai, arba penktadalis visų Sidnėjaus aglomeracijos dirbančiųjų. Į rytus nuo Centrinio verslo rajono yra Vulumulu (''Woolloomooloo'') ir Pots Pointo (''Potts Point''), į pietus – Sari Hilso (''Surry Hills'') ir Darlinghersto (''Darlinghurst''), į vakarus – Pirmonto (''Pyrmont'') ir Altimos (''Ultimo''), į šiaurę – Milers Pointo (''Millers Point'') ir Rokso (''The Rocks'') priemiesčiai. Dauguma jų – nedidelio ploto (iki 1 km²), tankiai gyvenami. Pagal Australijos statistikos biuro duomenis, Pirmontas-Altima, Pots Pointas-Vulumulu, Darlingherstas ir Sari Hilsas 2012 m. buvo tankiausiai gyvenami priemiesčiai Australijoje (daugiau kaip 13 tūkst. gyv./ km²).<ref>Matt Wade, [https://web.archive.org/web/20130607153215/http://news.domain.com.au/domain/real-estate-news/packedin-pyrmont-is-australias-most-densely-populated-suburb-20130501-2is82.html Packed-in Pyrmont is Australia’s most densely populated suburb], Domain, 2013 m. gegužės 1 d. Arhyvuota 2013-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-01-21.</ref> Miesto centro pietuose yra Sidnėjaus centrinė geležinkelio stotis, šiaurėje – Žiedinė krantinė (''Circular Quay'') su kruizinių keltų ir miesto keltų prieplaukomis. Centro šiaurėje yra du garsiausi Sidnėjaus statiniai, miesto simboliai, Sidnėjaus operos teatras ir Sidnėjaus Uosto tiltas. Iš prekybos centrų svarbiausi istorinis [[Viktorijos architektūra|Viktorijos laikų architektūros]] ''The Strand Arcade'' bei pagal plotą didžiausias Sidnėjaus perkybos centras ''Westfield Sydney''. [[Vaizdas:Anzac Bridge East.jpg|thumb|''Anzac'' tiltas, jungiantis vakarinius priemiesčius su miesto centru]] === Vidiniai Vakarai === Vidinių Vakarų regionas apytikriai sutampa su 4 savivaldybėmis: Iner Vesto (''Inner West''), Bervudo (''Burwood''), Stratfildo (''Strathfield'') ir Kanada Bėjaus (''Canada Bay''). Regionas tęsiasi apie 11 km į vakarus nuo Sidnėjaus centro tarp Džeksono Uosto įlankos (Paramatos upės) šiaurėje ir Kuko upės pietuose. Istoriškai tai buvo darbininkų gyvenamas rajonas, XX a. patyręs [[Gentrifikacija|gentrifikaciją]]. Pagrindiniai regiono akcentai – Sidnėjaus universitetas, Paramatos upė, ''Anzac'' tiltas per Džonstono įlanką. Regionas pasiekiamas T1, T2 ir T3 priemiestinių traukinių linijomis, svarbiausia geležinkelio stotis – Stratfildo, statyta [[1876]] m. Iki Stratfildo stoties numatyta nutiesti Paramatos greitąjį tramvajų.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/newsroom-and-events/media-releases/parramatta-light-rail-to-connect-communities Parramatta light rail to connect communities], Transport for NSW, 2017 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Regioną aptarnauja ir nemažai miesto autobusų maršrutų. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Burwood'', ''DFO'' ir ''Homebush''. === Rytiniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Bondi Beach.jpg|thumb|Bondajaus paplūdimys]] Rytinių priemiesčių regionas apima Vularos (''Woollahra''), Randviko (''Randwick''), Veiverlio (''Waverley'') savivaldybes ir Beisaido (''Bayside'') savivaldybės dalį. Tai turtingiausių Sidnėjaus gyventojų priemiesčiai, pasižymintys aukštomis nekilnojamo turto kainomis. ''Wolseley Road'' gatvė Point Paiperyje 2011 m. buvo devinta brangiausia pasaulyje.<ref>Mamta Badkar, [https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 The 10 Most Expensive Streets In The World] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210227060528/https://www.businessinsider.com.au/10-most-expensive-streets-in-the-world-2011-3#9-wolseley-road-point-piper-2 |date=2021-02-27 }}, Business Insider Australia, 2011 m. kovo 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Ventverto rinkiminė apygarda (''Electorial District of Wentworth'') Australijos statistikos biuro duomenimis yra pirmoje vietoje Australijoje pagal gerovės indeksą (''Index of Advantage/Disadvantage'').<ref>Jackson Gothe-Snape, Georgina Piper, [https://www.abc.net.au/news/2018-04-06/labor-greens-or-liberal-nationals-explore-disadvantage-politics/9600250 Labor, the Greens or still Howard’s battlers: Explore Australia’s politics of disadvantage], ABC News, 2018 g. balandžio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-22.</ref> Regiono žymiausios vietos – į Australijos nacionalinio paveldo sąrašą įtrauktas Bondajaus paplūdimys bei komercinis ir gyvenamasis Bondai Džankšeno (''Bondi Junction'') priemiestis. Randviko priemiestis žymus žirgų lenktynėmis, ligoninėmis ir Naujojo Pietų Velso universitetu. Rytinius priemiesčius su Sidnėjaus centru jungia T4 priemiestinių traukinių linija. Tiesiama greitojo tramvajaus linija, atidarymas numatytas 2020 m. Pagrindiniai prekybos centrai – ''Westfield Bondi Junction'' ir ''Westfield Eastgardens''. === Pietų Sidnėjus === [[Vaizdas:Bare island fort La Perouse.jpg|thumb|XIX a. tvirtovė Laperuze]] Pietų Sidnėjaus regionas apima buvusias Rokdeilio (''Rockdale'') ir Jurgio Upės (''Georges River'') savivaldybes bei Saderlando (''Sutherland'') savivaldybės dalį į pietus nuo Jurgio upės. Kurnelio pusiasalyje prie Botanikos įlankos 1770 m. pirmąkart Australijos žemyne išsilaipino leitenantas Džeimsas Kukas. Kitoje įlankos pusėje esančiame La Peruzo priemiestyje, pavadintame [[Jean-François de La Pérouse|prancūzų keliautojo]] garbei, yra XIX a. tvirtovė-muziejus. Prie Kronalos (''Cronulla'') priemiesčio yra seniausias Australijoje Karališkasis nacionalinis parkas. Herstvilio (''Hurstville'') priemiestis – pietinių Sidnėjaus priemiesčių verslo rajonas su daugiaaukščiais gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais. === Šiaurės Sidnėjus === [[Vaizdas:Aerial View Chatswood to Sydney CBD.jpg|thumb|Čatsvudo verslo rajonas]] Šiaurės Sidnėjaus ribos neapibrėžtos, regionas apima miesto dalį į šiaurę nuo Džeksono Uosto įlankos su Hornsbio (''Hornsby''), Raido (''Ryde'') ir Hanters Hilio (''Hunters Hill'') savivaldybėmis bei Paramatos (''Parramatta'') savivaldybės dalimi. Regionui priskiriamos ir Aukštutinio Šiaurės kranto (''Upper North Shore''), Žemutinio Šiaurės kranto (''Lower North Shore'') bei Šiaurinių paplūdimių (''Northern Beaches'') priemiesčių grupės. Regiono žymiausi objektai – Makvorio universitetas, Gleidsvilio tiltas, Raido tiltas, Makvorio prekybos centras ir istoriniai Kerzono rūmai Marsfildo (''Marsfield'') priemiestyje. Šiaurės Sidnėjaus (''North Sydney'') priemiestyje yra antras pagal dangoraižių koncentraciją Sidnėjaus komercinis ir verslo centras, dangoraižių yra ir Čatsvudo (''Chatswood'') priemiestyje. Manlio (''Manly'') priemiestis vandenyno pakrantėje – sena ir populiari turistų ir miestiečių poilsiavietė. === Vakariniai priemiesčiai === [[Vaizdas:Ash Road, Prestons.jpg|thumb|XXI a. gyvenamieji namai Prestonso priemiestyje]] Didžiojo Vakarų Sidnėjaus regionas yra apie 5 800 km² ploto, turi virš 2 mln. gyventojų. Apima Blektauno (''Blacktown''), Kenterberio-Bankstauno (''Canterbury-Bankstown''), Kamdeno (''Camden''), Kembeltauno (''Campbelltown''), Kamberlando (''Cumberland''), Ferfildo (''Fairfield''), Hoksberio (''Hawkesbury''), ''Hills Shire'', Liverpulio (''Liverpool''), Penrito (''Penrith''), Vulondilio (''Wollondilly'') savivaldybes ir Paramatos savivaldybės vakarinę dalį. Regionas daugiatautis, gyvenamas daugiausiai samdomą darbą dirbančiųjų. Regione yra antra ir trečia (po Sidnėjaus) seniausios Australijos gyvenvietės Paramata ir Tungabis (''Toongabbie''), įkurtos ankstyvaisiais Naujojo Pietų Velso kolonijos metais. Paramata yra šeštas pagal dydį Australijos verslo rajonas, Vakarų Sidnėjaus komercinis centras su daugiaaukščiais pastatais, transporto mazgas.<ref>[https://web.archive.org/web/20140806000352/http://www.parramattachamber.com.au/Chamber/parramatta-capital-of-western-sydney.html Parramatta – Capital of Western Sydney], Parramatta Chamber of Commerce, 2014. Arhyvuota 2014-08-06. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Senoji Paramatos gubernatūra, kartu su kitais [[Australijos nuteistųjų kolonijos|Australijos nuteistųjų kolonijų]] pastatais – [[UNESCO kultūros paveldas|UNESCO kultūros paveldo]] objektas ir seniausias išlikęs Australijos visuomeninis pastatas.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/old-government-house National Heritage Places – Old Government House and Government Domain, Parramatta], Australian Government, Department of the Environment and Energy. Nuoroda tikrinta 2020-01-23.</ref> Prospekto (''Prospect'') priemiestyje yra ''Raging Waters'' [[vandens parkas]], Oberne (''Auburn'') – Oberno botanikos sodas, lankomas turistų. Regione yra Sidnėjaus olimpinio parko priemiestis, įkurtas 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, ''Sydney Motorsport Park'' motociklų ir automobilių sporto trasa. : {{note label|Sub|A|A}} <small>Australijoje priemiesčiais (''suburbs'') vadinamos visos miesto dalys už centro ribų.</small> == Urbanistinė struktūra == === Architektūra === [[Vaizdas:AWA Tower from Wynyard Street, Sydney.jpg|thumb|[[Art deco]] stiliaus ''AWA Tower'' 1939 m. Puošnūs priešakiniai pastatai nugriauti XX a. septintame–aštuntame dešimtmetyje]] {{pagr|Sidnėjaus architektūra}} Ankstyviausi Sidnėjaus statiniai buvo statomi be jokio plano, iš vietinių medžiagų, neprofesionalių kolonijos gyventojų pastangomis. Pirmasis miesto išvaizda susirūpino gubernatorius Laklanas Makvoris. Jam valdant, patvirtintos miesto užstatymo taisyklės, pertvarkytas gatvių tinklas, pastatyta visuomeninių pastatų. 1814 m. Makvoris pasiūlė nuteistajam architektui Fransiui Grinvėjui (''Francis Greenway'') suprojektuoti Makvorio švyturį.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105366 ''Macquarie Lighthouse''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Švyturio [[Klasicizmo architektūra|klasicistinis stilius]] sužavėjo gubernatorių, jis atleido Grinvėjui bausmę,<ref>[https://web.archive.org/web/20060209012719/http://www.harbourtrust.gov.au/topics/sitesmacquarie.html ''Macquarie Lightstation: About the Site''], Australian Government, Sydney Harbour Federation Trust. Archyvuota 2006-02-09. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir, abiem bendradarbiaujant, per keletą ateinančių metų mieste pastatyta svarbių visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių laikų, kurių žymiausi – Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas (1819 m., kartu su kitais Australijos nuteistųjų kolonijų pastatais – Pasaulio paveldo paminklas) ir karalių Jurgių epochos architektūros stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčia (1824 m.).<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/hyde-park ''National Heritage Places – Hyde Park Barracks''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref> Stephen Judd, Kenneth Cable, ''Sydney Anglicans – a history of the diocese'', 2000 m. p. 12.</ref> [[Vaizdas:Hyde Park Barracks, Sydney.jpg|thumb|left|Haid Parko nuteistųjų gyvenamasis namas]] Nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio mieste vyravo [[Neogotika|neogotikinė]] architektūra. Neogotikiniu stiliumi statyti architektų Džono Verdžo (''John Verge'') Elizabet Bėjaus rūmai ir Šv. Pilypo bažnyčia (1856 m.) bei Edvardo Bloro (''Edward Blore'') Vyriausybės rūmai (1845 m.).<ref>[https://www.governor.nsw.gov.au/government-house/ ''Government House''], Governor of New South Wales. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Gyvenamasis namas Kiribilyje (Australijos ministrų pirmininkų rezidencija, 1858 m.)<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105451 ''Kirribilli House''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir seniausia Australijoje Šv. Andriejaus katedra<ref>Linda Morris, [https://www.smh.com.au/national/changes-not-music-to-purists-ears-20080908-gdsu2w.html ''Changes not music to purists' ears''], The Sydney Morning Gerald, 2008 m. rugsėjo 8 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> – reti [[Viktorijos laikai|Viktorijos laikų]] neogotikos pavyzdžiai. XIX a. antroje pusėje buvo statomi vėlyvojo klasicizmo stiliaus pastatai. Mortimeris Luisas (''Mortimer Lewis'') suprojektavo [[Neoklasika|neoklasicistinį]] Australijos muziejaus pastatą (1857 m.),<ref>[https://australianmuseum.net.au/about/history/ ''A short history of the Australian Museum''], Australian Museum, 2014. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džeimsas Barnetas (''James Barnet'') – Pašto rūmus (1891 m.),<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105509 ''General Post Office''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Džonas H. Vilsonas (''John H. Wilson'') ir Albertas Bondas (''Albert Bond'') – miesto rotušę (1889 m.).<ref>[https://www.sydneytownhall.com.au/discover-learn/building-history/coonstruction/ ''Construction of Sydney Town Hall''], City of Sydney. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> XIX a. pab. pastatyti [[Neoromaninė architektūra|neoromaninio]] stiliaus Sidnėjaus techninė kolegija (1893 m.)<ref>Catherine Freyne, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_technical_college ''Sydney Technical College''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> ir architekto Džordžo Makrėjaus (''George McRae'') Karalienės Viktorijos prekybinis pastatas (''Queen Victoria Building'', 1898 m.), savo trijuose aukštuose talpinantis apie 200 parduotuvių.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/queen_victoria_building ''Queen Victoria Building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> [[Vaizdas:York Street, Sydney.jpg|thumb|left|Dauguma senųjų Sidnėjaus pastatų statyti iš Hoksberio [[Smiltainis|smiltainio]]]] Augant miesto gerovei ir po 1901 m. Australijos Sandraugos įkūrimo Sidnėjui tampant metropoliu, mieste buvo statomi vis aukštesni pastatai. Pirmasis miesto daugiaaukštis buvo 50 m aukščio ir 12 aukštų ''Culwulla Chambers'' pastatas. Panašaus aukščio ir 10 aukštų buvo ''The Commercial Traveller’s Club'' pastatas, statytas 1908 m., nugriautas 1972 m. XX a. septintajame dešimtmetyje panaikinus pastatų aukščio apribojimus, mieste prasidėjo dangoraižių statybos bumas, žymiai pakeitęs Sidnėjaus miestovaizdį.<ref> Paul McGillick, Patrick Bingham-Hall, ''Sydney architecture'', 2005 m. p. 14–15.</ref> Dangoraižiai projektuoti pasaulinio garso architektų Žano Nuvelio (''Jean Nouvel''), Hario Seidlerio (''Harry Seidler''), [[Richard Rogers|Ričardo Rodžerso]], [[Renzo Piano|Renco Pjano]], Normeno Fosterio (''Norman Foster''), Franko Oveno Gerio (''Frank Owen Gehry''). [[Didžioji depresija]] paveikė ir miesto architektūrą: nauji statiniai buvo statomi santūresnių formų, mažiau dekoruoti. Žymiausias to meto architektūrinis žygdarbis – Sidnėjaus Uosto tiltas, baigtas statyti 1932 m. Jo metalinę arką projektavo australų inžinierius Džonas Bradfildas (''John Bradfield'').<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105888 ''Sydney Harbour Bridge, Place Details''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and the Environment. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> [[Vaizdas:Crown Sydney Barangaroo.jpg|thumb|„Crown Sydney“ dangoraižis, esantis Barangaru (''Barangaroo'') rajone, yra aukščiausias Sidnėjaus pastatas.]] Pokario metais miesto architektūroje įsitvirtino [[Modernizmo architektūra|modernizmas]] ir [[Funkcionalizmas (architektūra)|funkcionalizmas]]. [[Jørn Utzon|Jorno Utsono]] projektuotas [[Neoekspresionizmas|neoekspresionistinis]] Sidnėjaus operos teatras (1973 m.) Sidnėjaus Uosto krantinėje tapo vienu didingiausių pasaulio statinių, miesto ir visos šalies simboliu, UNESCO pasaulio paveldo objektu.<ref>Ona Kacėnaitė, [http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-74237/straipsnis/Mazai-kam-zinoma-tikroji-Sidnejaus-operos-teatro-istorija-kodel-projekta-sugalvojes-architektas-prisieke-per-amzius-nekelti-kojos-i-Australija-ir-kodel-reikejo-net-30-metu-kad-Australija-pripazintu-savo-klaida-Video ''Mažai kam žinoma tikroji Sidnėjaus operos teatro istorija: kodėl projektą sugalvojęs architektas prisiekė per amžius nekelti kojos į Australiją ir kodėl reikėjo net 30 metų, kad Australija pripažintų savo klaidą (Video)''], Mokslo ir technologijų pasaulis. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> Iš naujausių Sidnėjaus pastatų pažymėtini kanadiečių architekto Franko Gerio ''Dr Chau Chak Wing Building'' – verslo mokyklos pastatas (2015 m.) ir keleto architektų bendrovių projektuotas ''One Central Park'' daugiafunkcis pastatas Čipndeilyje (2013 m.). Kiti žymūs šiuolaikiniai pastatai Sidnėjaus centre: ''Citigroup Centre'', ''Aurora Place'', ''Chifley Tower'' dangoraižiai, Australijos Rezervų banko, ''Deutsche Bank'' pastatai, ''MLC Centre'', ''Capita Centre'' dangoraižiai. 309 m aukščio Sidnėjaus bokštas (1981 m.) – aukščiausias Sidnėjaus statinys.<ref>Mark Dunn, [https://dictionaryofsydney.org/entry/centrepoint_tower ''Centrepoint Tower''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Dėl Sidnėjaus oro uosto artumo dangoraižių aukštis buvo ribojamas iki 235 m, nuo 2019 m. pabaigos aukščio riba padidinta iki 330 m.<ref>[https://architectureau.com/articles/agreement-opens-door-to-330-metre-towers-in-central-sydney/ ''Agreement opens door to 330-metre towers in central Sydney''], ArchitectureAu, 2019 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-22.</ref> Nemažai Sidnėjaus istorinių pastatų nugriauta XX a. antroje pusėje, atlaisvinant vietą šiuolaikinių pastatų, daugiausia dangoraižių statybai, taip pat 2000 m. vasaros olimpinėms žaidynėms skirtų objektų bei Sidnėjaus metro statybai (XXI a.).<ref>Nicola Teffer, [https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney ''Unlocked: Demolished Sydney''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200413133421/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/unlocked-demolished-sydney |date=2020-04-13 }}, Sydney Living Museums. Nuoroda tikrinta 2020-02-19.</ref> === Gyvenamieji namai === [[Vaizdas:(1)Italianate house Avoca Street.jpg|thumb|Viktorijos laikų terasinis namas Randvike]] Sidnėjaus nekilnojamo turto kainos – vienos didžiausių pasaulyje, didesnės už [[Niujorkas|Niujorko]] ir [[Paryžius|Paryžiaus]].<ref>Sue Williams, [https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ ''How Sydney house prices compare with other global cities''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202023659/https://www.domain.com.au/news/how-sydney-house-prices-compare-with-other-global-cities-20150723-gihntf/ |date=2017-02-02 }}, Domain Group, 2015 m. liepos 25 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 2021 m. mieste buvo 1,99 mln. būstų, iš jų 1020 tūkst. atskirų namų (56 %), 234 tūkst. – terasinių namų (13 %) ir 562 tūkst. butų (31 %).<ref name="quickstats"/> Dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių namų užstatymo tankumas didėja. Nuo 1996 iki 2006 m. būstų skaičius Sidnėjuje padidėjo 30 %.<ref>Michael Darcy, [https://dictionaryofsydney.org/entry/housing_sydney ''Housing Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Terasiniai namai vyrauja miesto vidiniuose rajonuose, atskiri namai – tolimesniuose priemiesčiuose. Padingtono, Rokso, Pots Pointo ir Balmeino (''Balmain'') terasiniai namai istoriškai buvo gyvenami darbininkų, pastaraisiais dešimtmečiais patyrė genrifikaciją ir šiuo metu yra vieni vertingiausių būstų mieste.<ref>Simon Thomsen, [https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 ''A public housing terrace in Sydney sold for a staggering $2.2 million above reserve''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201720/https://www.businessinsider.com.au/a-former-public-housing-terrace-in-sydney-has-sold-for-a-staggering-2-2-million-above-reserve-2015-12 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2015 m. gruodžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref><ref>[https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 ''This $13 million Sydney property is the most expensive terrace in Australia''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200205201725/https://www.businessinsider.com.au/this-13-million-sydney-property-is-the-most-expensive-terrace-in-australia-2016-4#1 |date=2020-02-05 }}, Business Insider Australia, 2016 m. balandžio 1į d. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Federacijos stiliaus (apie 1890–1915 m. Australijoje vyravęs architektūros stilius) gyvenamųjų namų yra Pensherste (''Penshurst''), Taramaroje (''Turramurra'') ir Haberfilde (''Haberfield''). Dėl federacijos stiliaus namų gausos Haberfildas neoficialiai vadinamas „Federacijos priemiesčiu“. Darbininkų kotedžų yra Sari Hilse, Redferne ir Balmeine, Kalifornijos vienaaukščių namų (''Californian bungalow'') – Ašfilde (''Ashfield''), Konkorde (''Concord'') ir Bikrofte (''Beecroft''). Didelių šiuolaikinių namų daugiausia tolimesniuose priemiesčiuose Sidnėjaus šiaurės vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose. Socialinių būstų daugiausia Kleimoro (''Claymore''), Makvori Fildso (''Macquarie Fields''), Voterlu ir Maunt Druito (''Mount Druitt'') priemiesčiuose. [[Vaizdas:Hyde Park Fountain, Sydney (6604859529).jpg|thumb|left|Arčibaldo fontanas Haid parke. Vandens čiurkšlės atvaizduoja tekančią saulę]] === Parkai ir atviros erdvės === [[Vaizdas:Park in Sydney.jpg|thumb|Karališkasis botanikos sodas – seniausia mokslo įstaiga Australijoje]] Karališkasis botanikos sodas – svarbiausias Sidnėjaus parkas, skirtas mokslinei veiklai ir laisvalaikiui. Kiti svarbesni parkai miesto centre – Haid parkas, ''The Domain'' ir Princo Alfredo parkas. Sidnėjaus aglomeracijos rytuose yra Šimtmečio ir Muro parkai, pietuose – Sidnėjaus parkas ir [[Karališkasis nacionalinis parkas]], šiaurėje – Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas. Vakaruose esančios Vakarų Sidnėjaus parkų teritorijos – viena didžiausių miesto parkų sistemų pasaulyje. 16 tūkst. ha dydžio Karališkasis nacionalinis parkas – antras pagal senumą pasaulyje, įkurtas 1879 m. balandžio 26 d.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park ''Royal National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200310101035/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/royal-national-park |date=2020-03-10 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 14 882 ha dydžio [[Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas]] – antras pagal senumą Australijoje, įkurtas 1894 m.<ref>[https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park ''Ku-ring-gai Chase National Park''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201129110103/https://www.nationalparks.nsw.gov.au/visit-a-park/parks/kuringgai-chase-national-park |date=2020-11-29 }}, NSW National Parks and Wildlife Service. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Karališkasis botanikos sodas, įkurtas 1816 m. – seniausias Australijoje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708201747/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/history ''Royal Botanic Gardens history''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Parkas skirtas ne tik poilsiui, jame vyksta moksliniai tyrinėjimai, yra herbarijų kolekcijos, biblioteka, laboratorijos.<ref>Garry Wotherspoon, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_botanic_gardens ''Royal Botanic Gardens''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Kartu su šalia esančiu ''The Domain'' parku užima 64 ha plotą, turi apie 8 900 augalų rūšių. Parkus kasmet aplanko apie 3,5 mln. lankytojų.<ref>[https://web.archive.org/web/20140708170735/http://www.rbgsyd.nsw.gov.au/welcome/royal_botanic_garden/fast_facts ''Royal Botanic Gardens fast facts''], Office of Environment and Heritage, 2014. Archyvuota 2014-07-08. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> Į pietus nuo ''The Domain'' parko esantis 16,2 ha dydžio Haid parkas – seniausias visuomeninis parkas Australijoje, naudotas poilsiui ir gyvulių ganymui jau pirmaisiais kolonijos metais.<ref>[https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf ''Hyde Park Plan of Management and Masterplan''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200530062634/https://www.cityofsydney.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/138761/Vol1_HydePark_PoMAndMasterplan_Oct2006.pdf |date=2020-05-30 }}, City of Sydney, 2006 m. spalis. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.</ref> 1810 m. gubernatorius Makvoris skyrė parką miestiečių poilsiui ir pavadino Haid parku [[Haid parkas|Londone esančio parko]] garbei. == Valdžios įstaigos == [[Vaizdas:Sidnėjaus savivaldybės.png|thumb|280px|Sidnėjaus savivaldybės 2020 m.]] Sidnėjus neturi nei bendros visam miestui centrinės valdžios, nei įstatymu nustatytų miesto ribų. Didžiojo Sidnėjaus komisija Sidnėjui priskiria 33 savivaldybes (''Local government areas''), Australijos statistikos biuras – 35.<ref name="GrS"/> Australijos rinkimų komisija miestą skirsto į 26 rinkimų apygardas, iš kurių renkama po vieną atstovą į Australijos Federacinio Parlamento Atstovų Rūmus. Rinkimų apygardos nebūtinai sutampa su savivaldybių ribomis. Savivaldybėms vadovauja renkamos tarybos, kurios vykdo Naujojo Pietų Velso vyriausybės joms deleguotas užduotis. Už pagrindinių kelių priežiūrą, eismo organizavimą, viešąjį transportą, viešosios tvarkos palaikymą, švietimą ir didelių infrastruktūros projektų planavimą atsakinga valstijos vyriausybė.<ref>[https://www.aec.gov.au/learn/three-levels.htm ''The three levels of Government''], Australian Electoral Commission. 2019 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> Sidnėjuje, Kiribilyje, yra Australijos generalinio gubernatoriaus<ref>[https://web.archive.org/web/20170530161014/http://www.gg.gov.au/about-governor-general/official-residences ''Official Residences''], Governor-General of the Commonwealth of Australia. Archyvuota 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2020-03-04.</ref> ir Australijos ministro pirmininko antrinės rezidencijos. Iš Sidnėjaus kilęs Australijos ministras pirmininkas [[Scott Morrison|Skotas Morisonas]] savo kadencijos metu naudojosi Kiribilio namu kaip pirmine rezidencija.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/5661013/updated-the-shires-still-our-home-says-scott-morrison/ ''Updated | Scott Morrison talks about his family’s move to Kirribilli House''], The Leader, 2018 m. rugsėjo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Australijos vyriausybė Sidnėjuje kartais rengia savo posėdžius.<ref>Malcolm Turnbull, [https://www.sbs.com.au/news/cabinet-meets-in-sydney-to-discuss-budget ''Cabinet meets in Sydney to discuss budget''], SBS News. 2016 m. balandžio 5 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-05.</ref> Mieste yra pagrindinės Naujojo Pietų Velso valdžios įstaigos: valstijos Parlamentas, Gubernatūra (vyriausybė) ir Aukščiausiasis teismas. == Gyventojai == [[Vaizdas:Chinese New Year Parade in Chinatown Sydney.jpg|thumb|[[Kinų naujieji metai|Kinų naujųjų metų]] šventė Sidnėjaus Kinų kvartale]] Sidnėjus yra didžiausias pagal gyventojų skaičių Australijos miestas,{{ref label|Sub|B|B}} XX a. pradžioje pralenkęs Melburną. 1925 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė vieną milijoną, 1962 m. – du, 2016 m. – penkis milijonus.<ref>[https://web.archive.org/web/20170728200642/http://www.abs.gov.au/ausstats/abs%40.nsf/mediareleasesbyCatalogue/28F51C010D29BFC9CA2575A0002126CC?OpenDocument Media Release: ''Ten years of growth: Australia’s population hot spots''], Australian Bureau of Statistics, 2017 m. liepos 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2025 m. birželį miesto aglomeracijoje buvo 5 638 830 gyventojų; per metus gyventojų skaičius padidėjo 75 230 arba 1,4 % – šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai visose Australijos valstijų ir teritorijų sostinėse (1,8 %).<ref name="ABS Regional">[https://www.abs.gov.au/statistics/people/population/regional-population/latest-release - ''Regional Population, 2024-25 financial year''], Australian Bureau of Statistics, 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-04-01.</ref> Miesto gyventojų skaičius nuolat auga (išskyrus [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] laikotarpį), bet pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų tankumo ir augančių būsto kainų dalis gyventojų miestą palieka.<ref>Benedict Brook, [https://www.news.com.au/finance/economy/australian-economy/sydney-is-shedding-established-residents-while-darwin-is-shedding-people-full-stop/news-story/4935683a798f5a5216b023fd8e610dc2 ''Sydney is shedding established residents while Darwin is shedding people full stop''], News.com.au, 2019 m. kovo 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> 2012 m. Sidnėjaus aglomeracijoje buvo 4 tankiausiai gyvenamos Australijos miestų dalys, turinčios daugiau nei 13 tūkst. gyventojų viename km².<ref>[https://www.abs.gov.au/ausstats/abs@.nsf/lookup/3218.0Media%20Release12011-12 Media Release: ''Inner Sydney, Australia’s most densely populated''], Australian Bureau of Statistics, 2013 m. balandžio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> === Tautinė sudėtis === {| class="infobox" style="float:right;" !colspan="2"|Gimimo šalis (2021)<ref>[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/community-profiles/2021/1GSYD ''Greater Sydney, 2021 Census Community Profiles''], Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.</ref> |- ! Gimimo vieta || Skaičius |- | [[Australija]] || align="right" |2 970 785 |- | [[Kinija]] || align="right" |238 316 |- | [[Indija]] || align="right" |187 810 |- | [[Anglija]] || align="right" |153 052 |- | [[Vietnamas]] || align="right" |93 778 |- | [[Filipinai]] || align="right" |91 339 |- | [[Naujoji Zelandija]] || align="right" |85 493 |- | [[Libanas]] || align="right" |61 620 |- | [[Nepalas]] || align="right" |59 055 |- | [[Irakas]] || align="right" |52 604 |- | [[Pietų Korėja]] || align="right" |50 702 |- | [[Honkongas]] || align="right" |46 182 |- | [[Pietų Afrika]] || align="right" |39 564 |- | [[Italija]] || align="right" |38 762 |- | [[Indonezija]] || align="right" |35 413 |} Nuo 1840 iki 1930 m. dauguma Sidnėjaus imigrantų buvo iš [[Britų salos|Britų salų]] ir Kinijos. Mieste gyvena didžiausia kinų bendruomenė Australijoje. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis pagal kilmę Sidnėjaus gyventojai buvo pasiskirstę: <div style="column-count:4;"> * [[Anglai]] (23,8%) * [[Australai]] (22,3%) * [[Kinai]] (10,6%) * [[Airiai]] (7,7%) * [[Škotai]] (6,0%) * [[Indai]] (4,5%) * [[Italai]] (4,3%) * [[Libano demografija|Libaniečiai]] (3,3%) * [[Filipiniečiai]] (2,5%) * [[Graikai]] (2,4%) * [[Vokiečiai]] (2,3%) * [[Vietnamiečiai]] (2,3%) * [[Australijos aborigenai]] (1,6%) * [[Korėjiečiai]] (1,3%) * [[Maltiečiai]] (1,2%) * [[Olandai]] (0,9%) </div> 2021 m. surašymo duomenimis, 43,2 % gyventojų buvo gimę už Australijos ribų, tik 31 % gyventojų abu tėvai buvo gimę Australijoje. Pagal imigrantų proporciją Sidnėjus buvo aštuntoje vietoje tarp pasaulio didmiesčių. Daugiausia miesto gyventojų, gimusių už Australijos ribų, buvo iš Kinijos (4,6 %), Indijos (3,6 %), Anglijos (2,9 %), Vietnamo (2,2 %) ir Filipinų (1,7 %).<ref name="quickstats">[https://www.abs.gov.au/census/find-census-data/quickstats/2021/1GSYD Greater Sydney, 2021 Census QuickStats], Australian Bureau of Statistics, Nuoroda tikrinta 2022-07-03.</ref> === Kalba === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 42 % Sidnėjaus gyventojų namuose vartojo kitą nei [[anglų kalba|anglų]] kalbą. Daugiausia buvo kalbama [[Kinų mandarinų kalba|kinų mandarinų]] (5,0 %), [[Arabų kalba|arabų]] (4,2 %), [[Kantono kinų kalba|Kantono kinų]] (2,8 %), [[Vietnamiečių kalba|vietnamiečių]] (2,1 %) ir [[Hindi kalba|hindi]] (1,5 %) kalbomis.<ref name="quickstats"/> === Religija === 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, 48,8 % Sidnėjaus gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]]. [[Katalikybė|Katalikais]] save nurodė 23,1 %, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonais]] – 9,2 %, [[Islamas|musulmonais]] – 6,3 % gyventojų. 30,3 % gyventojų buvo netikintys, 6,2 % – religijos nenurodė.<ref name="quickstats"/> Romos katalikai priklauso Sidnėjaus arkivyskupijai. Dabartinis Sidnėjaus arkivyskupas nuo 2014 m. yra Anthony Fisher. Pagrindinė vyskupijos bažnyčia yra Šv. Marijos katedra. Sidnėjuje yra ir Anglikonų bažnyčios vyskupystės centras. Pagrindinė vyskupystės bažnyčia yra Šv. Andriaus katedra. : {{note label|Sub|B|B}} <small>Pagal kitus statistinius duomenis, lyginant miestų dydį vientisoje urbanizuotoje teritorijoje („Significant Urban Area“ statistinė teritorija), Sidnėjus nuo 2023 m. gyventojų skaičiumi atsilieka nuo Melburno ir yra antras pagal dydį Australijoje.<ref>Amy Woodyatt, [https://edition.cnn.com/travel/article/melbourne-sydney-population-intl-scli/index.html ''Sorry, Sydney — Melbourne is now officially Australia’s biggest city''], CNN, 2023-04-17. Nuoroda tikrinta 2023-04-20.</ref></small> == Ekonomika == [[Vaizdas:SydneyCBDfromTower.jpg|thumb|Sidnėjaus centrinio verslo rajono vaizdas nuo Sidnėjaus bokšto]] Sidnėjus yra didžiausias Australijos finansinis ir komercinis centras bei svarbus finansinis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono centras. Mieste sukuriama apie ketvirtadalį Australijos [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]].<ref name="SGS">[https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf ''Economic performance of Australia’s cities and regions 2018–2019''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143757/https://www.sgsep.com.au/assets/main/Publications/SGS-Economics-and-Planning_Economic-Performance-of-Australian-Cities-and-Regions-UPDATED-2020.pdf |date=2020-02-03 }}, SGS Economics & Planning, 2019 m. gruodis. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Didžiosios Britanijos Lafboro universiteto tyrėjai priskiria Sidnėjų labiausiai į globalinę ekonomiką integruotų pasaulio miestų dešimtukui.<ref>[https://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html ''The World According to GaWC 2012''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180105023839/http://www.lboro.ac.uk/gawc/world2012t.html |date=2018-01-05 }}, Loughborough University, 2014 m. sausio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjus yra dešimtoje vietoje pagal Pasaulinį ekonominės galios indeksą<ref>Nicholas Vardy, [https://www.stockinvestor.com/790/the-global-guru-the-worlds-10-most-economically-powerful-cities/ ''The World’s 10 Most Economically Powerful Cities''], Stock Investor, 2012 m. vasario 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> ir vienuoliktoje pagal Globalinių miestų indeksą.<ref>[https://www.kearney.com/global-cities/2019 ''A question of talent: how human capital will determine the next global leaders. 2019 Global Cities Report''], Kearney. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> [[Vaizdas:(1)Commonwealth Bank Martin Place.jpg|thumb|left|190px|Valstijos taupomojo banko pastatas miesto centre]] Sidnėjuje savo pagrindines būstines turi daugiau nei pusė Australijos didžiausių korporacijų, savo atstovybes turi apie 500 tarptautinių bendrovių. 2010 m. mieste buvo 451 tūkst. registruotų verslo įmonių.<ref>[https://web.archive.org/web/20141016221054/http://www.rdasydney.org.au/the-sydney-region/economic-profile/ ''Economic Profile''], Regional Development Australia, 2010 m. Arhyvuota 2014-10-16. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Mieste yra Australijos centrinio banko, ''Commonwealth Bank of Australia'', ''Westpac'' ir apie 90 kitų bankų būstinės, didžiausia Australijos vertybinių popierių birža ''Australian Securities Exchange''. Pagal Globalinių finansinių centrų indeksą Sidnėjus užima dvidešimtą vietą pasaulyje.<ref>[https://www.longfinance.net/media/documents/GFCI_27_Full_Report_2020.03.26_v1.1_.pdf ''The Global Financial Centres Index 27''], Long Finance, 2020 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2020-04-10.</ref> Mieste išvystyta mašinų gamybos, elektronikos, metalurgijos, naftos perdirbimo, maisto ir tekstilės pramonė. Miesto industrinis centras, ''Smithfield-Wetherill Park Industrial Estate'' Vakarų Sidnėjuje – didžiausias industrinis parkas Pietų pusrutulyje.<ref>[https://www.dailytelegraph.com.au/newslocal/northern-beaches/dont-forget-the-southern-hemispheres-largest-industrial-zone/news-story/479f600dcc096d0325ad60fab0372f99 ''Don’t forget the Southern Hemisphere’s Largest Industrial Zone''], The Daily Telegraph, 2015 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Miesto ekonomikos augimo tempas viršija šalies vidurkį, tačiau pastaraisiais metais linkęs mažėti. Sparčiausiai auga paslaugų sektorius, ypač profesionaliosios paslaugos, finansinės paslaugos ir sveikatos apsauga. Du sparčiausiai augantys sektoriai sudaro ir didžiausią miesto ekonomikos dalį: finansinės ir draudimo paslaugos 15,1 %, profesionaliosios, mokslo ir techninės paslaugos – 9,1 % (2018–2019 finansiniais metais). Sparčiausiai mažėja pramonės sektoriaus dalis. 1999 m. pramonė sukūrė 10,3 % Sidnėjaus bendrojo vidaus produkto, 2019 m. – 4,7 %.<ref name="SGS"/> Nedarbo lygis mieste – vienas žemiausių Australijoje. Saderlando priemiestyje 2018 m. vidutiniškai buvo 1,9 % bedarbių (mažiausiai šalyje), Paramatos priemiestyje – 6,6 % (daugiausiai Sidnėjuje).<ref>David Scutt, [https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 ''Australia’s unemployment rate is around 5% but that’s not reflective of job market conditions across the country – here’s proof''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203143755/https://www.businessinsider.com.au/australia-unemployment-regional-data-april-2019-5 |date=2020-02-03 }}, Business Insider, 2019 m. gegužės 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> == Turizmas == [[Vaizdas:Sydney Opera House, botanic gardens 1.jpg|thumb|Sidnėjaus operos teatras – svarbus turizmo objektas ir Sidnėjaus simbolis]] Per metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. rugsėjo) Sidnėjų aplankė 12,3 mln. vietinių ir 4,1 mln. tarptautinių turistų. Daugiausia užsieniečių turistų atvyko iš Kinijos (18 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %) ir Naujosios Zelandijos (9 %). Per 5 metus vietinių turistų padaugėjo 49,4 %, tarptautinių – 36,6 %. Turizmas miestui atnešė 22,6 mlrd. [[Australijos doleris|Australijos dolerių]] pajamų.<ref>[https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf ''Sydney visitor profile, Year ending September 2019. Fact Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200218193055/https://www.destinationnsw.com.au/wp-content/uploads/2020/02/travel-to-sydney-snapshot-sep-2019.pdf |date=2020-02-18 }}. NSW Government. Nuoroda tikrinta 2020-02-17.</ref> Turistų labiausiai lankomi [[Sidnėjaus operos teatras]], [[Sidnėjaus uosto tiltas|Sidnėjaus Uosto tiltas]], Votsons Bėjus, Roksas, Sidnėjaus bokštas, Darlingo Uostas, [[Naujojo Pietų Velso valstijos biblioteka]], Karališkasis botanikos sodas, Karališkasis nacionalinis parkas, Australijos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus, Naujojo Pietų Velso dailės galerija, Karalienės Viktorijos pastatas, Sidnėjaus akvariumas, Tarongos zoologijos sodas, Bondajaus paplūdimys, Mėlynieji kalnai ir Sidnėjaus olimpinis parkas.<ref> Richard White, Justine Greenwood [https://dictionaryofsydney.org/entry/tourism ''Tourism''], The Dictionary of Sydney, 2011. Nuoroda tikrinta 2020-02-18.</ref> == Infrastruktūra == === Transportas === [[Vaizdas:Light Horse Interchange (aerial view).jpg|thumb|''Light Horse Interchange'' Sidnėjaus vakaruose – didžiausia skirtingų lygmenų sankryža [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]]]] Sidnėjus turi platų kelių, geležinkelių ir dviračių takų tinklą, keturis oro uostus. Mieste veikia penkios viešojo transporto rūšys: traukiniai, autobusai, keltai, greitasis tramvajus ir [[Sidnėjaus metropolitenas|metropolitenas]]. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, Sidnėjus buvo pirmaujantis [[Australija|Australijos]] didmiestis pagal naudojimąsi viešuoju transportu: 26,3 % miesto suaugusiųjų gyventojų juo vyko į darbą ir studijas.<ref>[https://www.abs.gov.au/AUSSTATS/abs@.nsf/Lookup/4102.0Chapter10102008 Public transport use for work and study], Australian Bureau of Statistics, 2008 m. liepos 23 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Mieste yra 160 km automagistralių ir greitkelių. Pagrindinė jų – miesto centrinę dalį juosianti 110 km ilgio žiedinė automagistralė. Kitos automagistralės ir greitkeliai: M4 – vakarų, M5/F5 – pietvakarių, F3 greitkelis – šiaurės kryptimi.<ref>Andrew Haylen, [https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf Sydney’s road network: plans and prospects] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210115212806/https://www.parliament.nsw.gov.au/researchpapers/Documents/sydneys-road-network-plans-and-prospects/Sydney%20Roads%20-%20Briefing%20Paper%20FINAL.pdf |date=2021-01-15 }}, Briefing Paper No 8/2015, NSW Parliamentary Research Service. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Beveik visos automagistralės – mokamos, pagal mokamų kelių ilgį Sidnėjus pirmauja tarp visų pasaulio miestų. 2019 m. mieste buvo 9 mokami keliai, iki 2023 m. buvo numatyta įrengti dar šešis.<ref>Amanda Hoh, [https://www.abc.net.au/news/2019-02-26/sydney-has-most-toll-roads-in-the-world/10845944 ''Sydney’s growing toll road network world’s most extensive and expensive, experts say''], ABC News, 2019 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> Pagal 2016 m. gyventojų surašymo duomenis, 59,8 % Sidnėjaus gyventojų į darbą vyko lengvuoju automobiliu.<ref>[https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument Greater Sydney, 2016 Census QuickStats] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220305215137/https://quickstats.censusdata.abs.gov.au/census_services/getproduct/census/2016/quickstat/1GSYD?opendocument |date=2022-03-05 }}, Australian Bureau of Statistics, 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2020-01-05.</ref> [[Vaizdas:Sydney Light Rail1.jpg|thumb|Greitojo tramvajaus linija jungia Sidnėjaus centrą su pietrytiniais priemiesčiais]] XX a. pirmoje pusėje Sidnėjus turėjo 290 km ilgio tramvajų tinklą, vieną ilgiausių pasaulyje ir antrą po [[Londonas|Londono]] [[Britanijos imperija|Britanijos imperijoje]]. 1939 m. tramvajais pervežta 300 mln., 1945 – beveik 400 mln. keleivių. 1957 m. tinklas pradėtas ardyti, 1961 m. tramvajų eismas nutrauktas, pakeistas autobusais.<ref>[https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram ''Shooting through: Sydney by tram''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190403104748/https://sydneylivingmuseums.com.au/stories/shooting-through-sydney-tram |date=2019-04-03 }}, Sydney Living Museums, 2009. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> 1997 m. mieste įrengta pirmoji greitojo tramvajaus linija, 2020 m. balandį buvo jau trys maršrutai, bendras linijų ilgis – 24,7 km.<ref>[https://web.archive.org/web/20191209090951/https://transportnsw.info/sydney-cbd-south-east-light-rail ''Sydney’s new light rail opens 14 December from Circular Quay to Randwick''], Transport info NSW, 2019. Arhyvuota 2019-12-09. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref><ref>[https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford ''Light rail opens between the city and Kingsford''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200418201541/https://sydneylightrail.transport.nsw.gov.au/news/light-rail-opens-between-city-and-kingsford |date=2020-04-18 }}, Sydney Light Rail, 2020 m. balandžio 3 d. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.</ref> 2018–2019 finansiniais metais greitaisiais tramvajais pervežta 11,2 mln. keleivių.<ref name="chart">[https://www.transport.nsw.gov.au/data-and-research/passenger-travel/all-modes-patronage-historical/all-modes-historical-patronage All modes historical patronage – Top Level Chart], Transport for NSW, 2020. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Miesto autobusų paslaugas buvusių tramvajų maršrutuose teikia valstybinis ''State Transit Authority'' operatorius, kitur – privatūs operatoriai, iš dalies finansuojami valstijos. Visi autobusai turi vieningą bilietų sistemą. 2018–2019 finansiniais metais miesto autobusais pervežta 349 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Sidnėjuje veikia 13 ''NightRide'' naktinių autobusų maršrutų, skirtų pakeisti naktimis nekursuojančius priemiestinius traukinius. Nuo [[1934]] iki [[1959]] m. mieste veikė dvi atskiros [[Troleibusas|troleibusų]] linijos. [[Vaizdas:Cityrail-millennium-M32-ext.jpg|thumb|left|Sidnėjaus Centrinė geležinkelio stotis]] Priemiestinius traukinius aptarnauja ''Sydney Train'' valstybinis operatorius, mieste veikia 9 priemiestinių traukinių linijos. 2018–2019 finansiniais metais Sidnėjaus priemiestiniais traukiniais pervežta daugiau kaip 377 mln. keleivių.<ref>[https://www.transport.nsw.gov.au/news-and-events/reports-and-publications/sydney-trains-annual-reports Sydney Trains Annual Reports], Transport for NSW: Sydney Trains Annual Report 2018–19 Volume 1, 2019 m. lapkričio 19 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Regioninius traukinių reisus aptarnauja ''NSW TrainLink'' operatorius. Regioniniai traukiniai skirstomi į ''Intercity'' ir ''Regional''. ''Intercity'' traukiniai kursuoja 4 kryptimis iki Maunt Viktorijos, [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], Kajamos ir Golberno stočių, ''Regional'' – iki [[Brisbanas|Brisbano]], Armideilio, [[Melburnas|Melburno]], [[Kanbera|Kanberos]], Dabo ir [[Broken Hilas|Broken Hilio]].<ref>[https://transportnsw.info/routes/train Routes and timetables], NSW Transport. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> ''Journey Beyond Rail Expeditions'' bendrovės ''[[Indian Pacific]]'' transkontinentinis traukinys kartą per savaitę jungią Sidnėjų su [[Adelaidė|Adelaide]] ir [[Pertas|Pertu]]. 2019 m. gegužės 29 d. mieste pradėjo veikti pirmoji, 36 km ilgio, [[Sidnėjaus metro|metropoliteno]] linija, besidriekianti nuo Raus Hilio (''Rouse Hill'') iki Čatsvudo priemiestinių rajonų, apimanti 13 stočių. Linija daugiausia įrengta po žeme. Tai pirmoji Australijoje visiškai automatizuota metro sistema. [[Vaizdas:Stern of the ferry Golden Grove in April 2021.jpg|thumb|''Golden Grove'' keltas]] Keltų paslaugas teikia valstybinė ''Sydney Ferries'' bendrovė ir keletas privačių operatorių. Keltai kursuoja Sidnėjaus Uosto įlanka ir Paramatos upe, jais kaip viešojo transporto dalimi naudojasi miesto gyventojai ir turistai, keletas maršrutų – daugiausiai turistiniai. 2018–2019 finansiniais metais miesto keltais pervežta 16 mln. keleivių.<ref name="chart"/> Mieste yra keletas nemokamų automobilių keltų. Sidnėjaus jūrų uosto terminalai įrengti [[Džeksono Uostas|Džeksono Uosto]] ir [[Botanikos įlanka|Botanikos įlankoje]]. Botanikos įlankos uostas atidarytas 1979 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Australijoje konteinerių uostų. Keleivinių kruizinių laivų krantinės – Sidnėjaus Uosto įlankoje. 8 km į pietus nuo miesto centro, Botanikos įlankos pakrantėje yra didžiausias Australijoje [[Sidnėjaus tarptautinis oro uostas]], per metus aptarnaujantis daugiau kaip 40 mln. keleivių. Oro uoste savo pagrindinę bazę turi didžiausia Australijos oro linijų bendrovė [[Qantas]], o antrines bazes – [[Virgin Australia]] ir [[Jetstar Airways]]. Iš oro uosto vykdomi skrydžiai daugiau nei 90 krypčių,<ref name="airport"/> populiariausi reisai – į Melburną, Brisbaną, [[Gold Koustas|Gold Koustą]], Adelaidę, Pertą, [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]] ir [[Singapūras|Singapūrą]].<ref>[https://www.sydney-airport.net/ Sydney Airport (SYD)]. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Bankstauno oro uostas Sidnėjaus pietvakariuose daugiausiai skirtas [[Bendroji aviacija|bendrajai aviacijai]], jame vykdomi ir užsakomieji reisai bei nedideli krovinių pervežimai. Kamdeno oro uostas – pagalbinis Bankstauno oro uostui, skirtas bendrajai aviacijai. 2026 m. spalį miesto vakaruose atidarytas naujas tarptautinis Vakarų Sidnėjaus oro uostas.<ref>[https://www.abc.net.au/news/2026-10-25/western-sydney-international-airport-open-day-sunday-october-25/107293784 ''Western Sydney International Airport opens to passengers, with its first commercial flights'']. ABC News, 2026-10-25.</ref> [[Vaizdas:Warragamba Dam (January 2014).jpg|thumb|Voragambos tvenkinys]] === Inžineriniai tinklai === Geriamasis vanduo Sidnėjui tiekiamas iš 11 tvenkinių ir vandens gėlinimo įmonės. Tvenkiniai įrengti į vakarus ir pietus nuo miesto, daugiausiai [[Nepinas|Nepino]]-Hoksberio upės baseine. Voragambos tvenkinys – vienas didžiausių vandens tiekimui skirtų tvenkinių pasaulyje.<ref>[https://www.waternsw.com.au/supply/visit/warragamba-dam Warragamba Dam, Australia’s Largest Urban Water Supply Dam], WaterNSW. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Vandens gėlinimo įmonė atidaryta 2010 m., Botanikos įlankos pietiniame krante. Dirbdama didžiausiu pajėgumu įmonė gali tiekti Sindėjui apie 15 % reikiamo vandens kiekio. Įmonė neveikia, kai vandens kiekis tvenkiniuose pasiekia 70 % tvenkinių talpos.<ref>Murray Trembath, [https://www.theleader.com.au/story/267462/desal-plant-to-close-down/ Desal plant to close down], The Leader, 2012 m. birželio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-06.</ref> Už vandens tiekimą atsakinga valstybinė ''WaterNSW'' bendrovė. Elektrą miestui tiekia dvi bendrovės: ''Ausgrid'' ir ''Endeavour Energy''. == Švietimo įstaigos == [[Vaizdas:SydneyUniversity MainBuilding Panorama.jpg|thumb|330px|Sidnėjaus universitetas]] Mieste yra šeši valstybiniai universitetai. [[Sidnėjaus universitetas]] – seniausias Australijoje, įkurtas 1850 m. Naujojo Pietų Velso universitetas, įkurtas 1949, Sidnėjaus technikos universitetas – 1988, Makvorio universitetas – 1964, Vakarų Sidnėjaus universitetas – 1989 ir Australijos katalikų universitetas – 1991 m. Dar septyni universitetai Sidnėjuje turi savo filialus: Australijos Dievo Motinos, Centrinis Kvynslando, Viktorijos, Vulongongo, Niukaslo, Čarlzo Sterto ir Pietų Kryžiaus. 2016 m. universitetuose mokėsi 6,1 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS">[https://profile.id.com.au/sydney/education ''City of Sydney, Education institution attending''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718080927/http://profile.id.com.au/sydney/education |date=2023-07-18 }}, City of Sydney, Community Profile. Nuoroda tikrinta 2020-02-04.</ref> 2014 m. Sidnėjus buvo pirmaujantis pasaulio miestas pagal tarptautinių [[Studentas|studentų]] skaičių. Miesto universitetuose mokėsi daugiau kaip 50 tūkst. užsieniečių; tiek pat užsieniečių mokėsi ir Sidnėjaus profesinio techninio mokymo įstaigose bei anglų kalbos mokyklose.<ref>Alexandra Smith, [https://www.smh.com.au/national/nsw/sydney-named-top-destination-in-the-world-for-international-students-20140424-zqz2a.html ''Sydney named top destination in the world for international students''], The Sydney Morning Gerald, 2014 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-12.</ref> Profesinį techninį išsilavinimą Sidnėjuje užtikrina ''TAFE New South Wales'' organizacija. Didžiausia ir seniausia profesinio techninio mokymo įstaiga mieste – Sidnėjaus institutas, įkurtas 1878 m., iki 1992 m. vadintas Sidnėjaus technine kolegija. Kitos įstaigos – Šiaurės Sidnėjaus, Vakarų Sidnėjaus ir Pietų Sidnėjaus institutai. 2016 m. profesinio techninio mokymo įstaigas lankė 1,9 % Sidnėjaus gyventojų.<ref name="CS"/> Sidnėjuje veikia valstybinės, religinių organizacijų ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. 2016 m. pradines mokyklas lankė 8,1 %, vidurines – 6,3 % miestiečių.<ref name="CS"/> == Kultūra == [[Vaizdas:Art Gallery of New South Wales at night.jpg|thumb|Naujojo Pietų Velso meno galerija – ketvirta didžiausia viešoji meno galerija Australijoje]] === Muziejai, mokslas, menas === Ku Ring Gajaus nacionalinis parkas miesto šiaurėje turtingas aborigenų kultūros paveldo; parke yra didelė [[Australijos aborigenų menas|aborigenų uolų piešinių]] koncentracija, aborigenų kapavietės, vedybų, gimimo, įrankių gaminimo vietos, olos, [[Kiaukutynas|kiaukutynai]]. Aborigenų uolų piešinių yra ir Teri Hilso bei Bondajaus priemiesčiuose. [[Vaizdas:SydneyObservatory1 gobeirne.jpg|thumb|left|Sidnėjaus observatorija]] Australijos muziejus su gamtos istorijos ir antropologijos ekspozicijomis – seniausias Australijoje, įkurtas 1827 m.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/australian_museum ''Australian Museum''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus muziejus skirtas miesto istorijai, įkurtas 1995 m. kolonijos pirmosios gubernatūros istorinėje vietoje.<ref>Laila Ellmoos, Inara Walden, [https://dictionaryofsydney.org/entry/museum_of_sydney ''Museum of Sydney''], The Dictionary of Sydney, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Iš kitų muziejų pažymėtini Australijos Nacionalinis jūrų muziejus (įkurtas 1988 m.), Taikomosios dailės ir mokslo muziejus (įkurtas 1880 m.), Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1991 m.) [[art deco]] stiliaus pastate Žiedinėje krantinėje. Darlingtono priemiestyje įsikūrusi Naujojo Pietų Velso karališkoji draugija, įkurta 1821 m. „skatinti mokslo, meno, literatūros ir filosofijos studijas ir tyrimus”.<ref>Peter J. Tyler, [https://dictionaryofsydney.org/entry/royal_society_of_new_south_wales ''Royal Society of New South Wales''], The Dictionary of Sydney, 2010 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjaus observatorijos pastatas statytas 1859 m., naudotas astronomijos ir meteorologijos tyrinėjimams. Nuo 1982 m. – muziejus.<ref>Laila Ellmoos, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_observatory_building ''Sydney Observatory building''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Sidnėjuje yra Naujojo Pietų Velso dailės galerija, administruojanti portretinės tapybos „Arčibaldo” apdovanojimą.<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/menas-ir-pramogos/beveidis-zmogus-laimejo-garbingiausia-portretines-tapybos-apdovanojima ''Beveidis žmogus laimėjo garbingiausią portretinės tapybos apdovanojimą''], Kauno diena, 2012 m. kovo 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.</ref> Šiuolaikinio meno galerijų yra Voterlu (''Waterloo''), Sari Hilso, Darlinghersto, Padingtono (''Paddington''), Čipndeilio (''Chippendale''), Niutauno (''Newtown'') ir Vularos priemiesčiuose. === Pramogos === [[Vaizdas:Atrium of State Theatre IMG 4687a.jpg|thumb|Valstijos teatras, atidarytas 1929 m.]] Sidnėjaus pirmasis komercinis teatras atidarytas 1832 m. 1920-tųjų pabaigoje mieste buvo 10 teatrų, vėliau, išpopuliarėjus kinematografijai, dėmesys teatrui sumažėjo, bet po Antrojo pasaulinio karo vėl išaugo.<ref>Ailsa McPherson, [https://dictionaryofsydney.org/entry/theatre ''Theatre''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Žymiausi šių laikų teatrai mieste yra Valstijos (''State Theatre''), Karališkasis (''Theatre Royal''), Sidnėjaus (''Sydney Theatre''), ''The Wharf Theatre'' ir ''Capitol Theatre''. Spektaklius stato Sidnėjaus teatro bendrovė, Naujojo teatro, ''Belvoir'' ir ''Griffin Theatre'' bendrovės. Sidnėjuje, Jurgio gatvėje, veikia didžiausio Australijos kino teatrų tinklo ''Event Cinemas'' pirmasis kino teatras, įkurtas 1913 m. Šiais laikais tai vienas lankomiausių Australijos kino teatrų. [[Vaizdas:Sydney Opera House - Dec 2008.jpg|thumb|left|Sidnėjaus operos teatras]] Sidnėjaus operos teatre veikia Australijos operos teatras (''Opera Australia'') ir Sidnėjaus simfoninis orkestras (''Sydney Symphony''). Nuo pastato atidarymo 1973 m. jame pastatyta virš 100 tūkst. spektaklių ir priimta daugiau kaip 100 milijonų lankytojų.<ref>[http://www.environment.gov.au/cgi-bin/ahdb/search.pl?mode=place_detail;place_id=105738 ''Sydney Opera House''], Place Details, Australian Heritage Database. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Kitos dvi žymesnės pasirodymų salės mieste – Sidnėjaus rotušė ir ''City Recital Hall'' koncertų salė, atidaryta 1999 m. Karališkojo botanikos sodo pašonėje įsikūrusi Sidnėjaus muzikos konservatorija. Sidnėjuje yra gimę ir mieste rašę nemažai Australijos rašytojų. Kai kurių jų atminimas įamžintas Sidnėjaus rašytojų take Žiedinėje krantinėje. Mieste išleistas pirmasis Australijos laikraštis ''Sydney Gazette''.<ref>Victor Isaacs, Rod Kirkpatrick, [https://espace.library.uq.edu.au/data/UQ_11092/sydnews.pdf?Expires=1580715161&Key-Pair-Id=APKAJKNBJ4MJBJNC6NLQ&Signature=PTfecglb80nI318yzUpGptsOa~gM-wdWVhHMY8vXuRhka6KNWXG~vKPdD1ZkV9jMmUT9DQ4eseVj7JqePeClrjdvg7vh03N-t-ukj3xOFp9WXtjOuN6GD9E92e2Aqig-zyWIy9lYbA4GPPktbp0-pe9za2O31Pt9JzG9UWSstkLQrpUgz-mt91WQuSzp-ZpGXYs3o9pra3gFG9IlaR4uLdmKZ2BufZ6Ri50QAqIihVLkp2zFAXQrvnb6BvUAVNfu470xGBD5lX6f2TrNnOJC8Knj9bvX2qbjRiMCSYiWy6A37j~FARKhBOLntm29WY8Y~9RZpnfnqVEL0Wi7V8kFtA__ ''Two hundred years of Sydney newspapers: A Short History''], North Richmond: Rural Press. p. 3–5., 2003 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Votkino Tenčo (''Watkin Tench'') 1789 m. „Pasakojimas apie ekspediciją į Botanikos įlanką“ (''A Narrative of the Expedition to Botany Bay'') ir 1793 m. „Pilna įsikūrimo prie Džeksono Uosto Naujajame Pietų Velse istorija“ (''A Complete Account of the Settlement at Port Jackson in New South Wales'') – pažįstamiausi ankstyvojo Sidnėjaus gyvenimo aprašymai. Dauguma vėlesnių metų Sidnėjaus literatūros sukurta miesto lūšnynų ir darbininkų klasės tematika. Garsiausi kūriniai – Viljamo Leino (''William Lane'') „Darbininko rojus“ (''The Working Man’s Paradise'', 1892 m.), Kristinos Sted (''Christina Stead'') „Septyni Sidnėjaus vargšai“ (''Seven Poor Men of Sydney'', 1934 m.) ir Rut Park „Arfa pietuose“ (''The Harp in the South'', 1948 m.). Šiuolaikinių rašytojų kūriniai apie Sidnėjų: Elizabetės Harouer (''Elizabeth Harrower'') ''Down in the City'' (1957 m.), Melinos Marčetos (''Melina Marchetta'') ''Looking for Alibrandi'' (1992 m.), Piterio Kerio (''Peter Carey'') ''30 Days in Sydney: A Wildly Distorted Account'' (1999 m.), [[John Maxwell Coetzee|Džono Maksvelo Kutsė]] ''Diary of a Bad Year'' (2007 m.) ir Keitės Grenvil (''Kate Grenville'') ''The Secret River'' (2010 m.). Kasmet balandžio-gegužės mėnesiais mieste rengiamas Sidnėjaus rašytojų festivalis.<ref>[https://www.swf.org.au/about-us/ ''About Us''], Sydney Writers Festival. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmai Sidnėjuje buvo gausiai statomi jau begarsio kino laikais. Pasirodžius garsiniams filmams ėmė vyrauti amerikietiška produkcija.<ref>Ruth Balint, Greg Dolgopolov, [https://dictionaryofsydney.org/entry/film ''Film''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Filmų gamyba vėl pagyvėjo australų kino „Naujosios bangos“ metais XX a. aštuntame ir devintame dešimtmetyje. Mieste kūrė tokie režisieriai kaip Briusas Beresfordas, Piteris Veiras, Džiliana Armstrong.<ref>Keith Connolly, [https://www.nytimes.com/1981/02/15/movies/australia-s-pride-is-it-s-new-wave-of-films.html ''Australian pride is its 'new wave' of films''], The New York Times, 1981 m. vasario 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> 1998 m. Sidnėjuje pradėjo darbą ''Fox Studios Australia'' filmų studija. Joje filmuoti pasaulinio garso filmai „[[Matrica (1999 filmas) |Matrica]]“, „Lantana“, „[[Neįmanoma misija 2]]“, „Mulen Ružas“, „[[Žvaigždžių karai: epizodas II – klonų ataka]]“, „Australija“, „Didysis Getsbis“. Sidnėjaus Nacionalinį dramos meno institutą baigė pasaulinio garso aktoriai [[Melas Gibsonas]], Džudi Deivis (''Judy Davis''), Bazas Lurmanas (''Baz Luhrmann''), [[Cate Blanchett|Keitė Blanšet]], Hugas Vivingas (''Hugo Weaving'') ir Žaklina Makenzi (''Jacqueline Mckenzie''). [[Vaizdas:Sydney Harbour during Vivid Sydney 2015.jpg|thumb|360px|Sidnėjaus Uosto tiltas ir Sidnėjaus operos teatras ''Vivid Sydney'' šviesos festivalio metu 2015 m.]] Kasmetinis Sidnėjaus festivalis – didžiausias menų (muzikos, šokių, dramos, cirko) festivalis Australijoje. Sidnėjuje kasmet vyksta du filmų festivaliai – Sidnėjaus ir ''Tropfest''. Sidnėjaus Olimpiniame parke rengiama Karališkoji Velykų paroda (žemės ūkio). ''Vivid Sydney'' festivalis – kasmetinės meno, šviesos instaliacijos, muzikos renginiai atvirame ore. Sidnėjuje pradėtas keliaujantis ''Big Day Out'' roko muzikos festivalis. Sidnėjus garsus didžiausiomis Australijoje Naujųjų metų sutiktuvėmis. Pagrindinės sutiktuvių vietos – Sidnėjaus Uosto tiltas ir Džeksono Uosto krantinės. 2015 m. Sidnėjus užėmė 13 vietą pasaulio madų sostinių reitinge.<ref>[https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ Paris Towers Over World of Fashion – as Top Global Fashion Capital] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200203084454/https://languagemonitor.com/top-global-fashion-capitals/paris-towers-over-world-of-fashion-as-top-global-fashion-capital-for-2015/ |date=2020-02-03 }}, The Global Language Monitor, 2017 m. liepos 6 d. Nuoroda tikrinta 2020-02-03.</ref> Rudenį mieste vyksta Australijos madų savaitės renginiai. Diksono gatvėje yra kinų kvartalas, Liverpulio gatvėje – ispanų kvartalas, Stenlio gatvėje – „Mažoji Italija“. Naktinio gyvenimo centrai išsidėstę apie miesto centrą: Kings Kroso rajone, Oksfordo gatvėje, Žiedinėje krantinėje ir Rokso priemiestyje. Darlingo Uosto pakrantėje yra vienintelis miesto [[kazino]]. == Sportas == [[Vaizdas:Homebush, NSW, Australia.jpg|thumb|T20 kriketo varžybos Olimpiniame stadione]] Pirmoji organizuotų sporto varžybų vieta mieste buvo 1810 m. įkurtas Haid parkas. Jame buvo rengiamos [[Boksas|bokso]], [[Imtynės|imtynių]] varžybos, [[žirgų lenktynės]], žaidžiamas [[kriketas]].<ref name="Sport">Richard Cashman, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sport ''Sport''], The Dictionary of Sydney, 2008. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> Žirgų lenktynės išsaugojo populiarumą iki šių laikų: mieste yra keletas hipodromų, rengiamos varžybos su milijoniniais priziniais fondais. 1826 m. mieste įkurtas pirmasis kriketo klubas, 1878 m. pastatytas kriketo stadionas. ''New South Wales Blues'' komanda žaidžia ''Sheffield Shield'' kriketo lygoje, o ''Sydney Sixers'' ir ''Sydney Thunder'' – ''Big Bash'' T20 (sutrumpinto) kriketo lygoje. Nuo XIX a. pab. mieste populiarus [[regbis]]. 1907 m. Naujojo Pietų Velso–[[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė|Naujosios Zelandijos]] regbio rungtynes stebėjo dešimtadalis valstijos gyventojų.<ref name="Sport"/> 1908 m. nuo regbio (''rugby union'') atsiskyrė regbis-13 (''rugby league''); Australijos lygose Sidnėjui atstovauja abiejų regbio atmainų komandos: ''New South Wales Waratahs'' atstovauja Sidnėjui tarptautinėse ''Super Rugby'' varžybose, ''Sydney Rays'' – Australijos nacionaliniame regbio čempionate. Nacionalinėje regbio lygoje (regbis-13) žaidžia 9 Sidnėjaus klubai – daugiau nei pusė visų lygos klubų. [[Sydney FC]] ir [[Western Sydney Wanderers FC]] klubai dalyvauja vyrų [[A-League|A-lygos]] ir moterų W-lygos [[Futbolas|europietiškojo futbolo]] varžybose. Sidnėjuje dažnai žaidžiamos [[Australijos vyrų futbolo rinktinė]]s tarptautinės rungtynės. Australijos futbolo lygoje rungtyniauja ''Sydney Swans'' ir ''Greater Western Sydney Giants'' [[Australiškasis futbolas|australiškojo futbolo]] komandos. ''Giants'' klubas dalyvauja ir Australijos futbolo moterų lygoje. ''Sydney Kings'' rungtyniauja Nacionalinėje krepšinio lygoje, ''Sydney Uni Flames'' – Moterų nacionalinėje krepšinio lygoje. Australijos [[Beisbolas|beisbolo]] lygoje dalyvauja ''Sydney Blue Sox'' komanda. Australijos [[Žolės riedulys|žolės riedulio]] lygoje Sidnėjui atstovauja ''Waratahs'' komanda, Australijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] lygoje – ''Sydney Bears'' ir ''Sydney Ice Dogs'' klubai, Nacionalinėje moterų [[Netbolas|netbolo]] lygoje – ''Swifts'' komanda. Nuo 1971 m. Sidnėjuje vyksta kasmetinės 14 km ilgio ''City2Surf'' [[Bėgimas plentu|bėgimo plentu]] varžybos nuo miesto centro iki Bondajaus paplūdimio. 2010 m. jose dalyvavo rekordinis 80 tūkst. dalyvių skaičius.<ref>[https://web.archive.org/web/20140222180620/http://www.city2surf.com.au/timeline/ ''Timeline''], City2Surf, 2014. Archyvuota 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:Sydney harbour and sailboats.jpg|thumb|left|Buriavimas Sidnėjaus Uosto įlankoje]] Nuo 1827 m. Sidnėjaus Uosto įlankoje vyksta [[Buriavimas|buriavimo]] varžybos.<ref>Carlin de Montfort, [https://dictionaryofsydney.org/entry/sailing ''Sailing''], The Dictionary of Sydney, 2010. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> XIX a. mieste įkurti pirmieji jachtų klubai. Nuo 1945 m. kasmet rengiamos 1170 km ilgio jachtų lenktynės iš Sidnėjaus į [[Hobartas|Hobartą]], kurios laikomos vienomis iš sunkiausių pasaulyje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/sailing/1721104.stm ''Tough legacy of a Sydney classic''], BBC Sport, 2001 m. gruodžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> 1998 m. lenktynėse žuvo 6 jūreiviai, ir iš 115 startavusių jachtų 71 nepasiekė tikslo.<ref>[https://dictionaryofsydney.org/entry/sydney_to_hobart_yacht_race ''Sydney to Hobart yacht race''], The Dictionary of Sydney, 2008 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-07.</ref> [[Vaizdas:2000 Summer Olympics opening ceremony 1.JPEG|thumb|XXVII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija]] Sidnėjuje vyko [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės]], kurioms ruošiantis mieste pastatyta daug sporto statinių. Sidnėjaus Olimpiniame parke yra [[Atletika|atletikos]], vandens sporto, [[Tenisas|teniso]], žolės riedulio, [[Šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], beisbolo, [[Dviračių sportas|dviračių sporto]], [[Jojimas|jojimo]] ir [[Irklavimas|irklavimo]] sporto infrastruktūra bei [[Australijos stadionas|Olimpinis stadionas]], kuriame vyksta regbio, futbolo ir australiškojo futbolo varžybos. Stadionas talpino 115 tūkst. žiūrovų ir buvo didžiausias istorijoje olimpinėms žaidynėms statytas stadionas. Po rekonstrukcijos 2003 m. jo talpa sumažinta iki 83 500 žiūrovų. Sidnėjaus futbolo stadionas talpina 45 500 žiūrovų, jame vyksta regbio ir futbolo varžybos. 2003 m. abiejuose stadionuose vyko V [[pasaulio regbio čempionatas]]. Metų pradžioje, prieš [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australijos atvirąjį teniso čempionatą]] Melburne, mieste vyksta Sidnėjaus tarptautinis teniso turnyras. Karališkasis Sidnėjaus golfo klubas nuo savo įkūrimo 1893 m. surengė Sidnėjuje 13 Australijos atvirųjų golfo čempionatų.<ref name="Sport"/> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * ''[https://www.vle.lt/Straipsnis/Sidnejus-86138 Sidnėjus]'', [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012 == Nuorodos == * [http://www.cityofsydney.nsw.gov.au/ Oficialus Sidnėjaus puslapis] * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=172 Sidnėjaus dangoraižių diagrama] {{Featured}} [[Kategorija:Sidnėjus| ]] 7m3nowngjf4qb8eamfpe4n5qxxdakm8 0 23343 7952270 7167970 2026-10-25T10:12:53Z ~2026-56723-10 226905 7952270 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=reg | vardas = Hamurabis | titulas =Hamurabio bareljefas | vaizdas =Hammurabi bas-relief in the U.S. House of Representatives chamber.jpg | vaizdo plotis = | epigrafas = | visas vardas = | valdymo pradžia = | karūnavimas = | valdymo pabaiga = | kiti titulai = | dinastija =I Babilono dinastija | gimė = ~ [[1782 m. pr. m. e.]] | gimimo vieta = | mirė = ~ [[1686 m. pr. m. e.]] | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. --> | titulas0 =Babilono karalius | fonas0 =reg | kelintas0 = | valdė0 = {{pradžia|1793 m. pr. m. e.||}} - {{pabaiga|1750 m. pr. m. e.|||||}} | karūnavimas0 = {{pradžia|||}} | ankstesnis0 = | vėlesnis0 = | pirmtakas0 =Sin mubalitas | įpėdinis0 = | vikiteka =Hammurabi}} '''Hamurabis''' ('''Hamurapis''', ''Ammurapi'', ''Hammurapi'', ''Khammurabi'', [[Akadų kalba|akadų k]]. ''Khammurabi'', g. ~[[1782 m. pr. m. e.]] – m. ~[[1686 m. pr. m. e.]]) – šeštasis pirmosios dinastijos [[Babilonija|Babilonijos]] karalius, turėjęs [[Šumeras|Šumero]] ir [[Akadas|Akado]] karaliaus titulą.<ref>{{VLE|VII|377-378||Hamurapis (Hammurabi, Hammurapi)}}</ref> Tiksli gimimo data nežinoma. Sinmubalito sūnus. Valdymo laikotarpis 1792–1750 pr. m. e., pagal kitą versiją [[1728 m. pr. m. e.|1728]]–[[1686 m. pr. m. e.]] Sėkmingai kovojo su [[elamitai]]s ir išstūmė juos iš [[Mesopotamija|Mesopotamijos]]. Jam valdant Babilonija ypač sustiprėjo. Skatino ūkio plėtrą, tvarkė [[Irigacija|irigacines]] sistemas. [[Hamurabio teisynas]] – vienas pirmųjų pasaulyje rašytinių teisės sąvadų. Kodeksas buvo surašytas ant akmeninės stelos, kuri buvo pastatyta viešoje vietoje. [[1901]] m. [[stela]] rasta [[Sūzai|Sūzų]] mieste, šiuo metu eksponuojama [[Luvras|Luvre]]. Viena iš itin šiuolaikiškų teisyno nuostatų – [[nekaltumo prezumpcija]] (teisyne suformuluota kaip „nekaltas, kol kaltė neįrodyta“). Kuo įžimus buvo? == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Babilonijos valdovai]] b6sckvzyqao5e0s4ash6airzig1dr80 7952281 7952270 2026-10-25T10:34:32Z Obivan Kenobi 116618 Atmestas ~2026-56723-10 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 7167970 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=reg | vardas = Hamurabis | titulas =Hamurabio bareljefas | vaizdas =Hammurabi bas-relief in the U.S. House of Representatives chamber.jpg | vaizdo plotis = | epigrafas = | visas vardas = | valdymo pradžia = | karūnavimas = | valdymo pabaiga = | kiti titulai = | dinastija =I Babilono dinastija | gimė = ~ [[1782 m. pr. m. e.]] | gimimo vieta = | mirė = ~ [[1686 m. pr. m. e.]] | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. --> | titulas0 =Babilono karalius | fonas0 =reg | kelintas0 = | valdė0 = {{pradžia|1793 m. pr. m. e.||}} - {{pabaiga|1750 m. pr. m. e.|||||}} | karūnavimas0 = {{pradžia|||}} | ankstesnis0 = | vėlesnis0 = | pirmtakas0 =Sin mubalitas | įpėdinis0 = | vikiteka =Hammurabi}} '''Hamurabis''' ('''Hamurapis''', ''Ammurapi'', ''Hammurapi'', ''Khammurabi'', [[Akadų kalba|akadų k]]. ''Khammurabi'', g. ~[[1782 m. pr. m. e.]] – m. ~[[1686 m. pr. m. e.]]) – šeštasis pirmosios dinastijos [[Babilonija|Babilonijos]] karalius, turėjęs [[Šumeras|Šumero]] ir [[Akadas|Akado]] karaliaus titulą.<ref>{{VLE|VII|377-378||Hamurapis (Hammurabi, Hammurapi)}}</ref> Tiksli gimimo data nežinoma. Sinmubalito sūnus. Valdymo laikotarpis 1792–1750 pr. m. e., pagal kitą versiją [[1728 m. pr. m. e.|1728]]–[[1686 m. pr. m. e.]] Sėkmingai kovojo su [[elamitai]]s ir išstūmė juos iš [[Mesopotamija|Mesopotamijos]]. Jam valdant Babilonija ypač sustiprėjo. Skatino ūkio plėtrą, tvarkė [[Irigacija|irigacines]] sistemas. [[Hamurabio teisynas]] – vienas pirmųjų pasaulyje rašytinių teisės sąvadų. Kodeksas buvo surašytas ant akmeninės stelos, kuri buvo pastatyta viešoje vietoje. [[1901]] m. [[stela]] rasta [[Sūzai|Sūzų]] mieste, šiuo metu eksponuojama [[Luvras|Luvre]]. Viena iš itin šiuolaikiškų teisyno nuostatų – [[nekaltumo prezumpcija]] (teisyne suformuluota kaip „nekaltas, kol kaltė neįrodyta“). == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Babilonijos valdovai]] 38lvz0u93fyjj2bpd6xl8ak6f7q8546 0 23766 7952234 7481679 2026-10-25T07:26:30Z ~2026-57125-07 226898 7952234 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Šuo | Foto = Labrador Retriever snow.jpg | Standartas = Nr. 122, VIII [[FCI]] grupė, 1 sekcija | Patino ūgis = 56-57 | Kalės ūgis = 54-56 | Patino svoris = 29-36 | Kalės svoris = 22-31,5 | Plaukas = Trumpas, tiesus ir labai tankus, gana šiurkštus | Aktyvumas = Labai aukštas | Intelektas = dresuojant būna labai protingi | Temperamentas = ramus, energingas, draugiškas | Tinkamumas apsaugai = vidutinis | Tinkamumas tarnybai = 4/5 | Vados dydis = nuo 3 iki 13 palikuonių | Ilgaamžiškumas = 10-13 metų }} '''Labradoro retriveris''' – (Labradoras, anglų k. šnek. ''Lab'') tai retriverių rūšis, gun tipo šuo. Labradorai yra populiariausia šunų, registruotų Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV (nuo 1991) veislė. Tai viena iš populiariausių pagalbos neįgaliesiems šunų veislių Australijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir daugelyje kitų šalių. Ši veislė taip pat plačiai naudojama policijoje ir kitose oficialiose įstaigose. Labradorai yra atletiški, žaismingi, mėgsta maudytis, yra be galo švelnūs su mažais vaikais, gali būti ne tik geri vyresnio amžiaus žmonių kompanionai, bet ir disciplinuoti apsauginiai šunys. Labradoro retriveriai yra lengvai dresuojami, be to pasižymi didele ištverme ir prisitaikymu prie įvairių gyvenimo sąlygų. Išskirtinis veislės bruožas – plaukimui pritaikytos plėvėtos letenos. == Savybės == === Bendras vaizdas ir temperamentas === [[Vaizdas:Afra 003.jpg|thumb|150px|Labradorų šunytis]] Labradoro retriveris – tai tvirtai sudėtas, vidutinio dydžio, energingas [[šuo]]. Kūnas atletiškas, [[juosmuo]] trumpas ir tvirtas. [[Krūtinė]] apvaliais [[šonkauliai]]s, plati ir gili. Tai labai aktyvus šuo, nepaisant jo stambumo, lengvai ir laisvai juda. Dėl tokio sudėjimo ir sveikatos labradoras gali ilgai medžioti laukuose, pelkėse, atneša paukščius bet kokiomis sąlygomis. Pagal charakterį ir temperamentą labradoras gali būti šuo – kompanionas, šuo – terapeutas. Fiziniai duomenys ir protiniai sugebėjimai bei azartinis charakteris rodo, kad retriveris buvo išveistas medžioklei, o pastovus temperamentas tinka jį naudoti ir įvairiose darbo srityse. Labiausiai labradoro retriveris skiriasi nuo kitų veislių savo trumpu, prigludusiu, su gera povilne kailiu, saugančiu jį nuo blogo oro, taip pat trumpa, stora, gerai apaugusia tankiu kailiu „ūdros” uodega. Labradoro žvilgsnis draugiškas – išreiškiantis charakterį ir gerą būdą, jis paklusnus ir sumanus šuo, nelinkęs į agresiją ir bailumą. Labradoro retriveris neturi būti aukštaūgis, lengvo sudėjimo, grubus ir nerangus. Jis turi būti tvirto, stambaus sudėjimo. Iš pažiūros – ramūs ir santūrūs, prireikus būna aktyvūs, energingi ir labai ištvermingi, beprotiškai mėgsta vandenį. Jie lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų, ištikimi kompanionai. Labradoro retriverio charakteris išskirtinis, kaip ir jo „ūdros“ [[uodega]]. Idealus charakteris – geras, bendraujantis, paklusnus, noriai dirba ir stengiasi būti naudingas, neagresyvus su žmonėmis ir gyvūnais. Myli vaikus, mielai dūksta drauge su jais. Itin stabili nervų sistema, šis šuo yra atsparus stresui. === Ūgis ir svoris === Idealus [[ūgis]] ties ketera: patinų – 56-57 cm (svoris 29-36 kg), kalių – 54-56 cm (svoris 25-31,5 kg). === Galva === [[Vaizdas:Labrador Retriever black portrait Ellis.jpg|150px|thumb|left|Juodas Labradoras]] [[Galva]] gana didelė, tačiau proporcinga kūnui, pageidautina be nuokarų, taip vadinama „sausa“. Suaugusių šunų pakaušio gumburas nesmarkiai išreikštas. [[Kaukolė]] plati, tačiau ne grubi, su ryškiai išreikštu perėjimu nuo kaktos iki snukio – „stopas“. Kaktos ir snukio linijos lygiagrečios, galvos ilgis nuo pakaušio gumburo iki „stopo“ beveik lygus snukio ilgiui. Skruostikauliai neryškūs. Antakiai truputi iššokę, tai paryškina perėjimą nuo nosies iki kaktos. [[Snukis]] platus ir gilus, pakankamai trumpas, proporcingas kaukolei. Viršutinė lūpa prigludusi, gerai dengia apatinį žandikaulį. Žandikauliai stambūs. Snukis iš šono šiek tiek primena stačiakampį. Trūkumai: neproporcinga kūnui galva, ryškūs skruostikauliai, siauras, smailas snukis, labai mėsingos lūpos, raukšlėtas snukis, neryškus perėjimas nuo kaktos iki snukio, neproporcingų linijų galva. === Nosis === [[Nosis]] plati, šnervės gerai išsivysčiusios. Juodų ir gelsvų šunų – juodos spalvos, šokolado spalvos šunų – rudos. Gelsvų šunų žiemos periodu, kalių rujos ir nėštumo metu nosis šiek tiek praranda pigmentacijos. Pasitaiko vadinama „žiemos“ nosis, tačiau išlieka juodas apvadas apie nosies pagrindą. Kartais gimsta gelsvi šuniukai be pigmentacijos, tai ir nosis būna rožinė, nėra juodo apvado ne tik apie nosį, bet ir aplink akis. Tokia [[spalva]] yra nepageidaujama veisimui, tačiau tai visiškai netrukdo šuniukui gyventi pilnavertį gyvenimą. Amerikoje tokie šuniukai brokuojami. Norint išvengti tokios spalvos nepatartina kergti tarpusavyje gelsvos ir šokolado spalvos šunų. Trūkumai: netiesi nosies nugarėlė – nuleista arba per daug riesta, labai silpna pigmentacija. === Dantys === Dantys ir žandikauliai tvirti, sukandimas žirklinis. Pageidautina, kad būtų visi 42 dantys, tačiau FCI standartas neapibrėžia dantų formulės, jame tik tiksliai nusakoma, kad sukandimas – žirklinis, privaloma turėti po 6 kandžius viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, taip pat 4 iltis. Tačiau kergiant šunis, neturinčius visų reikiamų dantų, patartina partnerius parinkti su visais dantimis. Trūkumai: perkandimas ar neprikandimas. === Ausys === Vidutinio dydžio (ištemptos į priekį pasiekia vidinį akies kampą), gana sunkios, prisigludusios prie galvos, esti šiek tiek aukščiau akių linijos. Trūkumai: per didelės, ilgos, lengvos, per žemai nusvirusios. === Akys === Draugiškas, malonus žvilgsnis atspindi puikų charakterį, protą ir energiją. Vidutinio dydžio, plačios, trikampės formos, neiššokusios ir neužkritusios. Tamsiai rudos arba riešuto spalvos akys būna juodų ir geltonų šunų, rudos arba riešuto spalvos akys – šokolado spalvos šunų. Juodų ir geltonų šunų vokų kraštai turi būti juodi, šokolado spalvos šunų – rudi. Trūkumai: juodos arba geltonos spalvos akys suteikia šuniui piktą žvilgsnį, todėl nepageidaujamos; akių apvadai be pigmentacijos. Mažos, migdolo formos, arti viena kitos akys, apvalios arba iššokusios netipiškos šiai veislei. === Kaklas === [[Kaklas]] turi būti vidutinio ilgio, sausas, raumeningas, be nuokarų, tiesus, horizontaliai turi sudaryti maždaug 45 laipsnių kampą, kad šuo galėtų lengvai pakelti ir atnešti sumedžiotą grobį. Trūkumai: trumpas, su nuokara kaklas. === Kūnas === Nugara tvirta ir plati. Viršutinė linija stovint ar judant tiesi nuo keteros iki kryžiaus. Ketera ryški. Juosmuo trumpas, platus, tvirtas, tačiau neturi sudaryti kvadratinio šuns įspūdžio, nes labradoras yra šiek tiek ištemptos formos kūno. Krūtinė plati, su gerai išlenktais šonkauliais, gili, siekianti alkūnės sąnarį. Pilvas nestipriai įtrauktas, todėl apatinė kūno linija beveik tiesi. Trūkumai: siaura, negili krūtinė, taip pat per daug plati, statinės formos krūtinė, kuri trukdo taisyklingai ir laisvai judėti; iškeltas juosmuo, įlinkusi nugaros linija, per žemai išaugusi uodega, per daug ilgas juosmuo, sudarantis ilgo šuns įspūdį, taip pat per daug trumpas kūnas. === Uodega === Uodega yra viena iš išskirtinių labradoro bruožų, būdingų tik šiai veislei. Uodega stora prie pagrindo ir palaipsniui siaurėjanti prie galo. Vidutinio ilgio, siekianti kulno sąnarį. Per visą ilgį uodega padengta tipiškais labradorui trumpais, prigludusiais, tankiais [[plaukai]]s ir atrodo apvali kaip ūdros. Uodega ramybės būsenoje arba judant pratęsia nugaros liniją, tai yra nepakeliama aukščiau nugaros linijos. Šuo uodegą gali nešti „linksmai“ pakeltą, bet neužriestą virš nugaros. Ji užbaigia bendrą harmoningai sudėto labradoro išvaizdą, sudarydama vientisą liniją nuo keteros iki uodegos galiuko. Trūkumai: per trumpa arba per ilga, plona uodega, užriesta virš nugaros, kardo formos uodega. === Priekinės galūnės === Priekinės galūnės tiesios, tvirtos, kaulingos. Ilgis yra maždaug lygus pusei šuns ūgio ties ketera. Mentės yra nukreiptos atgal, ilgos, su petikauliu sudaro maždaug 90 laipsnių kampą, garantuojančios priekinių galūnių judesių laisvumą, su geru išmetimu į priekį. Priekinės galūnės statmenos žemei, alkūnės gerai prigludusios prie kūno. Riešai tvirti, šiek tiek nuolaidūs, nepageidaujama, kad būtų visiškai statūs, tai yra sudarytų 90 laipsnių kampą su žeme. Trūkumai: Menties ir petikaulio kampas ne 90 laipsnių, trumpas petikaulis, „laisvos“ alkūnės, netiesios, plonos kojos, silpni riešai. === Užpakalinės galūnės === Užpakalinės galūnės raumeningos, tiesios, tvirtos, lygiagrečios. Šlaunikaulis pakankamai ilgas, su blauzdikauliu sudaro maždaug 110 laipsnių kampą, leidžia optimaliai atsispirti ir lengvai statyti galines kojas šuniui judant. Slėsnos trumpos, tvirtos, statmenos žemei. Kulnai ryškūs, statmeni, lygiagretūs. Kai šuo stovi, galinės kojos turi būti pastatytos šiek tiek atgal. Trūkumai: suartėję kulno sąnariai, strėnos neraumeningos, tiesūs arba per smarkiai išreikšti užpakaliniai kampai, per ilgas šlaunikaulis, neteisingas slėsnų pastatymas, sąlygojantis netaisyklingą ir neproduktyvų bėgimą. === Letenos === Letenos tvirtos ir kompaktiškos, su suspaustais pirštais ir gerai išsivysčiusiomis pagalvėlėmis. Trūkumai: nesuspaustos, ilgais pirštais, išskėstos letenos. === Kailis === Labradoro retriverio kailis yra būdingas tik šiai veislei. Jis yra trumpas, tiesus ir labai tankus, gana šiurkštus. Paplaukis minkštas, labai tankus, saugantis nuo blogo oro ir vandens. Ant nugaros leidžiama truputį banguota plaukų juosta. Pabraukus prieš plauką, kailis iš karto grįžta į pradinę padėtį. Trūkumai: banguoti, minkšti, švelnūs plaukai, paplaukio nebuvimas, nuplikimas. === Spalva === [[Vaizdas:Black Labrador Retriever retrieving.jpg|left|thumb|150px|Juodas Labradoras]] [[Vaizdas:Labrador Retriever Chocolate Brown Portrait - Sam.jpg|thumb|150px|Šokoladinis Labradoras]][[Vaizdas:Labrador Retriever running water.jpg|thumb|150px|Gelsvas Labradoras]] Labradoro retriveris gali būti visiškai juodos, gelsvos ar šokolado spalvos. Leidžiama nedidelė balta dėmė ant krūtinės. Gelsva spalva gali būti nuo kreminės iki intensyviai geltonos spalvos. Vasarą juodi šunys dažnai paruduoja, todėl juos reikia saugoti nuo saulės, kuri nudegina spalvą. Balti plaukai atsiranda su amžiumi. Visai kas kita margas šuns kailio atspalvis. Diskvalifikacija: bet kokia kita spalva nei nurodyta standarte. === Judesys === Taisyklingi judesiai gali būti tik gerai sudėto šuns. Visi, kad ir nedideli trūkumai, išryškėja pradėjus šuniui judėti. Judant risčia judesiai laisvi be jokių pastangų, alkūnės gerai prigludusios prie kūno, žingsnis platus ir lengvas. Galūnės turi judėti paeiliui, tvirtai į priekį, viena linija. Žiūrint iš nugaros galinės kojos turi judėti paraleliai viena kitai, vienoje linijoje su priekinėmis. Trūkumai: trumpas žingsnis, aukštai iškeliami priekinių kojų riešai, tai rodo, kad netaisyklingai pastatyta mentė. Trumpi, „tiesūs“ galinių kojų judesiai rodo, kad netaisyklingi šlaunikaulio ir blauzdikaulio kampai. {{Commons|Labrador Retriever}} [[Kategorija:Šunų veislės|Retriveris, labradoro]] 8vmv2y0hlvezahdoh0my2jfb42zrm1y 7952235 7952234 2026-10-25T07:27:12Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-57125-07 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 6768577 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Šuo | Foto = Labrador Retriever snow.jpg | Standartas = Nr. 122, VIII [[FCI]] grupė, 1 sekcija | Patino ūgis = 56-57 | Kalės ūgis = 54-56 | Patino svoris = 29-45 | Kalės svoris = 22-31,5 | Plaukas = Trumpas, tiesus ir labai tankus, gana šiurkštus | Aktyvumas = Labai aukštas | Intelektas = dresuojant būna labai protingi | Temperamentas = ramus, energingas, draugiškas | Tinkamumas apsaugai = vidutinis | Tinkamumas tarnybai = 4/5 | Vados dydis = nuo 3 iki 13 palikuonių | Ilgaamžiškumas = 10-13 metų }} '''Labradoro retriveris''' – (Labradoras, anglų k. šnek. ''Lab'') tai retriverių rūšis, gun tipo šuo. Labradorai yra populiariausia šunų, registruotų Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV (nuo 1991) veislė. Tai viena iš populiariausių pagalbos neįgaliesiems šunų veislių Australijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir daugelyje kitų šalių. Ši veislė taip pat plačiai naudojama policijoje ir kitose oficialiose įstaigose. Labradorai yra atletiški, žaismingi, mėgsta maudytis, yra be galo švelnūs su mažais vaikais, gali būti ne tik geri vyresnio amžiaus žmonių kompanionai, bet ir disciplinuoti apsauginiai šunys. Labradoro retriveriai yra lengvai dresuojami, be to pasižymi didele ištverme ir prisitaikymu prie įvairių gyvenimo sąlygų. Išskirtinis veislės bruožas – plaukimui pritaikytos plėvėtos letenos. == Savybės == === Bendras vaizdas ir temperamentas === [[Vaizdas:Afra 003.jpg|thumb|150px|Labradorų šunytis]] Labradoro retriveris – tai tvirtai sudėtas, vidutinio dydžio, energingas [[šuo]]. Kūnas atletiškas, [[juosmuo]] trumpas ir tvirtas. [[Krūtinė]] apvaliais [[šonkauliai]]s, plati ir gili. Tai labai aktyvus šuo, nepaisant jo stambumo, lengvai ir laisvai juda. Dėl tokio sudėjimo ir sveikatos labradoras gali ilgai medžioti laukuose, pelkėse, atneša paukščius bet kokiomis sąlygomis. Pagal charakterį ir temperamentą labradoras gali būti šuo – kompanionas, šuo – terapeutas. Fiziniai duomenys ir protiniai sugebėjimai bei azartinis charakteris rodo, kad retriveris buvo išveistas medžioklei, o pastovus temperamentas tinka jį naudoti ir įvairiose darbo srityse. Labiausiai labradoro retriveris skiriasi nuo kitų veislių savo trumpu, prigludusiu, su gera povilne kailiu, saugančiu jį nuo blogo oro, taip pat trumpa, stora, gerai apaugusia tankiu kailiu „ūdros” uodega. Labradoro žvilgsnis draugiškas – išreiškiantis charakterį ir gerą būdą, jis paklusnus ir sumanus šuo, nelinkęs į agresiją ir bailumą. Labradoro retriveris neturi būti aukštaūgis, lengvo sudėjimo, grubus ir nerangus. Jis turi būti tvirto, stambaus sudėjimo. Iš pažiūros – ramūs ir santūrūs, prireikus būna aktyvūs, energingi ir labai ištvermingi, beprotiškai mėgsta vandenį. Jie lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų, ištikimi kompanionai. Labradoro retriverio charakteris išskirtinis, kaip ir jo „ūdros“ [[uodega]]. Idealus charakteris – geras, bendraujantis, paklusnus, noriai dirba ir stengiasi būti naudingas, neagresyvus su žmonėmis ir gyvūnais. Myli vaikus, mielai dūksta drauge su jais. Itin stabili nervų sistema, šis šuo yra atsparus stresui. === Ūgis ir svoris === Idealus [[ūgis]] ties ketera: patinų – 56-57 cm (svoris 29-36 kg), kalių – 54-56 cm (svoris 25-31,5 kg). === Galva === [[Vaizdas:Labrador Retriever black portrait Ellis.jpg|150px|thumb|left|Juodas Labradoras]] [[Galva]] gana didelė, tačiau proporcinga kūnui, pageidautina be nuokarų, taip vadinama „sausa“. Suaugusių šunų pakaušio gumburas nesmarkiai išreikštas. [[Kaukolė]] plati, tačiau ne grubi, su ryškiai išreikštu perėjimu nuo kaktos iki snukio – „stopas“. Kaktos ir snukio linijos lygiagrečios, galvos ilgis nuo pakaušio gumburo iki „stopo“ beveik lygus snukio ilgiui. Skruostikauliai neryškūs. Antakiai truputi iššokę, tai paryškina perėjimą nuo nosies iki kaktos. [[Snukis]] platus ir gilus, pakankamai trumpas, proporcingas kaukolei. Viršutinė lūpa prigludusi, gerai dengia apatinį žandikaulį. Žandikauliai stambūs. Snukis iš šono šiek tiek primena stačiakampį. Trūkumai: neproporcinga kūnui galva, ryškūs skruostikauliai, siauras, smailas snukis, labai mėsingos lūpos, raukšlėtas snukis, neryškus perėjimas nuo kaktos iki snukio, neproporcingų linijų galva. === Nosis === [[Nosis]] plati, šnervės gerai išsivysčiusios. Juodų ir gelsvų šunų – juodos spalvos, šokolado spalvos šunų – rudos. Gelsvų šunų žiemos periodu, kalių rujos ir nėštumo metu nosis šiek tiek praranda pigmentacijos. Pasitaiko vadinama „žiemos“ nosis, tačiau išlieka juodas apvadas apie nosies pagrindą. Kartais gimsta gelsvi šuniukai be pigmentacijos, tai ir nosis būna rožinė, nėra juodo apvado ne tik apie nosį, bet ir aplink akis. Tokia [[spalva]] yra nepageidaujama veisimui, tačiau tai visiškai netrukdo šuniukui gyventi pilnavertį gyvenimą. Amerikoje tokie šuniukai brokuojami. Norint išvengti tokios spalvos nepatartina kergti tarpusavyje gelsvos ir šokolado spalvos šunų. Trūkumai: netiesi nosies nugarėlė – nuleista arba per daug riesta, labai silpna pigmentacija. === Dantys === Dantys ir žandikauliai tvirti, sukandimas žirklinis. Pageidautina, kad būtų visi 42 dantys, tačiau FCI standartas neapibrėžia dantų formulės, jame tik tiksliai nusakoma, kad sukandimas – žirklinis, privaloma turėti po 6 kandžius viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, taip pat 4 iltis. Tačiau kergiant šunis, neturinčius visų reikiamų dantų, patartina partnerius parinkti su visais dantimis. Trūkumai: perkandimas ar neprikandimas. === Ausys === Vidutinio dydžio (ištemptos į priekį pasiekia vidinį akies kampą), gana sunkios, prisigludusios prie galvos, esti šiek tiek aukščiau akių linijos. Trūkumai: per didelės, ilgos, lengvos, per žemai nusvirusios. === Akys === Draugiškas, malonus žvilgsnis atspindi puikų charakterį, protą ir energiją. Vidutinio dydžio, plačios, trikampės formos, neiššokusios ir neužkritusios. Tamsiai rudos arba riešuto spalvos akys būna juodų ir geltonų šunų, rudos arba riešuto spalvos akys – šokolado spalvos šunų. Juodų ir geltonų šunų vokų kraštai turi būti juodi, šokolado spalvos šunų – rudi. Trūkumai: juodos arba geltonos spalvos akys suteikia šuniui piktą žvilgsnį, todėl nepageidaujamos; akių apvadai be pigmentacijos. Mažos, migdolo formos, arti viena kitos akys, apvalios arba iššokusios netipiškos šiai veislei. === Kaklas === [[Kaklas]] turi būti vidutinio ilgio, sausas, raumeningas, be nuokarų, tiesus, horizontaliai turi sudaryti maždaug 45 laipsnių kampą, kad šuo galėtų lengvai pakelti ir atnešti sumedžiotą grobį. Trūkumai: trumpas, su nuokara kaklas. === Kūnas === Nugara tvirta ir plati. Viršutinė linija stovint ar judant tiesi nuo keteros iki kryžiaus. Ketera ryški. Juosmuo trumpas, platus, tvirtas, tačiau neturi sudaryti kvadratinio šuns įspūdžio, nes labradoras yra šiek tiek ištemptos formos kūno. Krūtinė plati, su gerai išlenktais šonkauliais, gili, siekianti alkūnės sąnarį. Pilvas nestipriai įtrauktas, todėl apatinė kūno linija beveik tiesi. Trūkumai: siaura, negili krūtinė, taip pat per daug plati, statinės formos krūtinė, kuri trukdo taisyklingai ir laisvai judėti; iškeltas juosmuo, įlinkusi nugaros linija, per žemai išaugusi uodega, per daug ilgas juosmuo, sudarantis ilgo šuns įspūdį, taip pat per daug trumpas kūnas. === Uodega === Uodega yra viena iš išskirtinių labradoro bruožų, būdingų tik šiai veislei. Uodega stora prie pagrindo ir palaipsniui siaurėjanti prie galo. Vidutinio ilgio, siekianti kulno sąnarį. Per visą ilgį uodega padengta tipiškais labradorui trumpais, prigludusiais, tankiais [[plaukai]]s ir atrodo apvali kaip ūdros. Uodega ramybės būsenoje arba judant pratęsia nugaros liniją, tai yra nepakeliama aukščiau nugaros linijos. Šuo uodegą gali nešti „linksmai“ pakeltą, bet neužriestą virš nugaros. Ji užbaigia bendrą harmoningai sudėto labradoro išvaizdą, sudarydama vientisą liniją nuo keteros iki uodegos galiuko. Trūkumai: per trumpa arba per ilga, plona uodega, užriesta virš nugaros, kardo formos uodega. === Priekinės galūnės === Priekinės galūnės tiesios, tvirtos, kaulingos. Ilgis yra maždaug lygus pusei šuns ūgio ties ketera. Mentės yra nukreiptos atgal, ilgos, su petikauliu sudaro maždaug 90 laipsnių kampą, garantuojančios priekinių galūnių judesių laisvumą, su geru išmetimu į priekį. Priekinės galūnės statmenos žemei, alkūnės gerai prigludusios prie kūno. Riešai tvirti, šiek tiek nuolaidūs, nepageidaujama, kad būtų visiškai statūs, tai yra sudarytų 90 laipsnių kampą su žeme. Trūkumai: Menties ir petikaulio kampas ne 90 laipsnių, trumpas petikaulis, „laisvos“ alkūnės, netiesios, plonos kojos, silpni riešai. === Užpakalinės galūnės === Užpakalinės galūnės raumeningos, tiesios, tvirtos, lygiagrečios. Šlaunikaulis pakankamai ilgas, su blauzdikauliu sudaro maždaug 110 laipsnių kampą, leidžia optimaliai atsispirti ir lengvai statyti galines kojas šuniui judant. Slėsnos trumpos, tvirtos, statmenos žemei. Kulnai ryškūs, statmeni, lygiagretūs. Kai šuo stovi, galinės kojos turi būti pastatytos šiek tiek atgal. Trūkumai: suartėję kulno sąnariai, strėnos neraumeningos, tiesūs arba per smarkiai išreikšti užpakaliniai kampai, per ilgas šlaunikaulis, neteisingas slėsnų pastatymas, sąlygojantis netaisyklingą ir neproduktyvų bėgimą. === Letenos === Letenos tvirtos ir kompaktiškos, su suspaustais pirštais ir gerai išsivysčiusiomis pagalvėlėmis. Trūkumai: nesuspaustos, ilgais pirštais, išskėstos letenos. === Kailis === Labradoro retriverio kailis yra būdingas tik šiai veislei. Jis yra trumpas, tiesus ir labai tankus, gana šiurkštus. Paplaukis minkštas, labai tankus, saugantis nuo blogo oro ir vandens. Ant nugaros leidžiama truputį banguota plaukų juosta. Pabraukus prieš plauką, kailis iš karto grįžta į pradinę padėtį. Trūkumai: banguoti, minkšti, švelnūs plaukai, paplaukio nebuvimas, nuplikimas. === Spalva === [[Vaizdas:Black Labrador Retriever retrieving.jpg|left|thumb|150px|Juodas Labradoras]] [[Vaizdas:Labrador Retriever Chocolate Brown Portrait - Sam.jpg|thumb|150px|Šokoladinis Labradoras]][[Vaizdas:Labrador Retriever running water.jpg|thumb|150px|Gelsvas Labradoras]] Labradoro retriveris gali būti visiškai juodos, gelsvos ar šokolado spalvos. Leidžiama nedidelė balta dėmė ant krūtinės. Gelsva spalva gali būti nuo kreminės iki intensyviai geltonos spalvos. Vasarą juodi šunys dažnai paruduoja, todėl juos reikia saugoti nuo saulės, kuri nudegina spalvą. Balti plaukai atsiranda su amžiumi. Visai kas kita margas šuns kailio atspalvis. Diskvalifikacija: bet kokia kita spalva nei nurodyta standarte. === Judesys === Taisyklingi judesiai gali būti tik gerai sudėto šuns. Visi, kad ir nedideli trūkumai, išryškėja pradėjus šuniui judėti. Judant risčia judesiai laisvi be jokių pastangų, alkūnės gerai prigludusios prie kūno, žingsnis platus ir lengvas. Galūnės turi judėti paeiliui, tvirtai į priekį, viena linija. Žiūrint iš nugaros galinės kojos turi judėti paraleliai viena kitai, vienoje linijoje su priekinėmis. Trūkumai: trumpas žingsnis, aukštai iškeliami priekinių kojų riešai, tai rodo, kad netaisyklingai pastatyta mentė. Trumpi, „tiesūs“ galinių kojų judesiai rodo, kad netaisyklingi šlaunikaulio ir blauzdikaulio kampai. {{Commons|Labrador Retriever}} [[Kategorija:Šunų veislės|Retriveris, labradoro]] 7uobg92qujxtf92fk827leoocwmztuz 4 24555 7952175 7947766 2026-10-25T06:15:19Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7952175 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Ukrainą''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q212. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q40656|Q40656]] | [[.ua]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q15763|Q15763]] | [[Čerkesai]] | [[etninė grupė]] | 73 |- | [[:d:Q302045|Q302045]] | [[Post-Soviet states]] | [[kultūrinis regionas]]<br/>[[geopolitical group]] | 61 |- | [[:d:Q146510|Q146510]] | [[Rakhiv]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[kaimas]]<br/>[[miesto tipo gyvenvietė]] | 55 |- | [[:d:Q148473|Q148473]] | [[Chortkiv]] | [[Ukrainos miestas]] | 54 |- | [[:d:Q1503789|Q1503789]] | [[Ukrainian cuisine]] | [[nacionalinė virtuvė]] | 54 |- | [[:d:Q77120|Q77120]] | [[Eurazijos stepė]] | [[vidutinio klimato stepė]]<br/>[[teritorija]] | 54 |- | [[:d:Q12164074|Q12164074]] | [[Ukrainos nacionalinė sąjunga]] | [[politinė partija]] | 52 |- | [[:d:Q16942189|Q16942189]] | [[Azov Brigade]] | [[Sukarinta organizacija|sukarintoji organizacija]] | 52 |- | [[:d:Q111017791|Q111017791]] | [[Siege of Mariupol]] | [[mūšis]] | 51 |- | [[:d:Q732489|Q732489]] | [[Mariinsky rūmai]] | [[rūmai]]<br/>[[architektūros paveldo paminklas]] | 51 |- | [[:d:Q1011310|Q1011310]] | [[Khmilnyk]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[miesto tipo gyvenvietė]]<br/>[[city of district significance]]<br/>[[city of regional significance of Ukraine]] | 50 |- | [[:d:Q110254389|Q110254389]] | [[prelude to the Russian invasion of Ukraine]] | [[international crisis]]<br/>[[preparation]] | 49 |- | [[:d:Q114452906|Q114452906]] | [[Center for Civil Liberties]] | [[human rights organization]] | 48 |- | [[:d:Q572366|Q572366]] | [[Dovžanskas]] | [[Ukrainos miestas]] | 48 |- | [[:d:Q922375|Q922375]] | [[Rubizhne]] | [[Ukrainos miestas]] | 48 |- | [[:d:Q997392|Q997392]] | [[Yavoriv]] | [[Ukrainos miestas]] | 48 |- | [[:d:Q146551|Q146551]] | [[Svaliava]] | [[Ukrainos miestas]] | 47 |- | [[:d:Q22913800|Q22913800]] | [[1944]] | [[musical work/composition]] | 47 |- | [[:d:Q1000927|Q1000927]] | [[Sokal]] | [[Ukrainos miestas]] | 46 |- | [[:d:Q1011435|Q1011435]] | [[Svetlovodskas]] | [[Ukrainos miestas]] | 46 |- | [[:d:Q1025181|Q1025181]] | [[Pervomaisk]] | [[Ukrainos miestas]] | 46 |- | [[:d:Q12153540|Q12153540]] | [[Glory to Ukraine]] | [[slogan]]<br/>[[nacionalinis simbolis]]<br/>[[salute]] | 46 |- | [[:d:Q146516|Q146516]] | [[Tiachiv]] | [[Ukrainos miestas]] | 46 |- | [[:d:Q16948747|Q16948747]] | [[2019 Ukrainian presidential election]] | [[Ukrainian presidential election]] | 46 |- | [[:d:Q586710|Q586710]] | [[Južnas]] | [[Ukrainos miestas]] | 46 |- | [[:d:Q95736217|Q95736217]] | [[culture of Ukraine]] | [[culture of an area]] | 46 |- | [[:d:Q1440653|Q1440653]] | [[House with Chimaeras]] | [[namas]]<br/>[[architektūros paveldo paminklas]] | 45 |- | [[:d:Q146524|Q146524]] | [[Yaremche]] | [[city of regional significance of Ukraine]] | 45 |- | [[:d:Q156821|Q156821]] | [[Rohatyn]] | [[Ukrainos miestas]] | 45 |- | [[:d:Q269523|Q269523]] | [[Pyriatyn]] | [[Ukrainos miestas]] | 45 |- | [[:d:Q669688|Q669688]] | [[Skadovsk]] | [[Ukrainos miestas]] | 45 |- | [[:d:Q997568|Q997568]] | [[Tulchyn]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[city of district significance]] | 45 |- | [[:d:Q1013568|Q1013568]] | [[Pivdennoukrainsk]] | [[Ukrainos miestas]] | 44 |- | [[:d:Q610813|Q610813]] | [[Marganecas]] | [[city of regional significance of Ukraine]] | 44 |- | [[:d:Q695020|Q695020]] | [[Massacres of Poles in Volhynia and Eastern Galicia]] | [[masinės žudynės]]<br/>[[genocidas]] | 44 |- | [[:d:Q760235|Q760235]] | [[Tokmak]] | [[city of regional significance of Ukraine]]<br/>[[gyvenvietė]]<br/>[[miestas]] | 44 |- | [[:d:Q1012631|Q1012631]] | [[Rovenky]] | [[Ukrainos miestas]] | 43 |- | [[:d:Q1075057|Q1075057]] | [[Putyvl]] | [[Ukrainos miestas]] | 43 |- | [[:d:Q207105|Q207105]] | [[Oleshky]] | [[Ukrainos miestas]] | 43 |- | [[:d:Q525758|Q525758]] | [[Treaty of Pereyaslav]] | [[tarptautinė sutartis]] | 43 |- | [[:d:Q640680|Q640680]] | [[Novomoskovskas]] | [[Ukrainos miestas]] | 43 |- | [[:d:Q640798|Q640798]] | [[Synelnykove]] | [[city of regional significance of Ukraine]]<br/>[[gyvenvietė]] | 43 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q1145714|Q1145714]] | [[Prime Minister of Ukraine]] | [[valstybinė įstaiga]] | 42 |- | [[:d:Q155620|Q155620]] | [[Second Battle of Kharkov]] | [[mūšis]] | 42 |- | [[:d:Q156820|Q156820]] | [[Nadvirna]] | [[Ukrainos miestas]] | 42 |- | [[:d:Q157873|Q157873]] | [[Third Battle of Kharkov]] | [[mūšis]] | 42 |- | [[:d:Q1844446|Q1844446]] | [[Sokolohirsk]] | [[Ukrainos miestas]] | 42 |- | [[:d:Q200209|Q200209]] | [[:Sąrašas:Ukrainos miestai|Ukrainos miestai]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 42 |- | [[:d:Q2350804|Q2350804]] | [[Popasna]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[miestas/miestelis]] | 42 |- | [[:d:Q2414524|Q2414524]] | [[Svatove]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[miestas/miestelis]] | 42 |- | [[:d:Q3348196|Q3348196]] | [[oblast of Ukraine]] | [[designation for an administrative territorial entity of a single country]] | 42 |- | [[:d:Q70598|Q70598]] | [[Skvyra]] | [[Ukrainos miestas]] | 42 |- | [[:d:Q997335|Q997335]] | [[Nemyriv]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[urban-type settlement in Ukraine]]<br/>[[city of district significance]] | 42 |- | [[:d:Q112114958|Q112114958]] | [[Battle of Bakhmut]] | [[mūšis]] | 41 |- | [[:d:Q146542|Q146542]] | [[Perechyn]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[miesto tipo gyvenvietė]]<br/>[[kaimas]] | 41 |- | [[:d:Q154860|Q154860]] | [[Siege of Sevastopol]] | [[siege]] | 41 |- | [[:d:Q673320|Q673320]] | [[Kharkiv Metro]] | [[Metropolitenas]] | 41 |- | [[:d:Q737634|Q737634]] | [[Rozdilna]] | [[Ukrainos miestas]] | 41 |- | [[:d:Q932234|Q932234]] | [[Turka]] | [[Ukrainos miestas]] | 41 |- | [[:d:Q997434|Q997434]] | [[Yahotyn]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[miesto tipo gyvenvietė]] | 41 |- | [[:d:Q2090117|Q2090117]] | [[Russia–Ukraine relations]] | [[bilateral relation]] | 40 |- | [[:d:Q213065|Q213065]] | [[Pohrebyshche]] | [[Ukrainos miestas]] | 40 |- | [[:d:Q2618591|Q2618591]] | [[list of World Heritage Sites in Ukraine]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 40 |- | [[:d:Q368856|Q368856]] | [[Polohy]] | [[Ukrainos miestas]] | 40 |- | [[:d:Q492297|Q492297]] | [[Yampil]] | [[Ukrainos miestas]] | 40 |- | [[:d:Q607355|Q607355]] | [[Antonov An-148]] | [[aircraft family]] | 40 |- | [[:d:Q691504|Q691504]] | [[Sharhorod]] | [[Ukrainos miestas]] | 40 |- | [[:d:Q847514|Q847514]] | [[Alpių kalnų juosta]] | [[geomorfologinė sistema]]<br/>[[kalnai]]<br/>[[raukšlėtoji juosta]] | 40 |- | [[:d:Q958769|Q958769]] | [[Ukrainos nacionalinė mokslų akademija]] | [[mokslų akademija]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[Pastatas|statinys]]<br/>[[language regulator]] | 40 |- | [[:d:Q1019815|Q1019815]] | [[Oster]] | [[Ukrainos miestas]] | 39 |- | [[:d:Q1020087|Q1020087]] | [[Sviatohirsk]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[miestas]]<br/>[[miestas/miestelis]] | 39 |- | [[:d:Q15361249|Q15361249]] | [[Right Sector]] | [[politinė organizacija]] | 39 |- | [[:d:Q167321|Q167321]] | [[Saint Andrew's Church]] | [[cerkvė]]<br/>[[architektūros paveldo paminklas]] | 39 |- | [[:d:Q18366588|Q18366588]] | [[Moldavija]] | [[istorinis regionas]] | 39 |- | [[:d:Q219374|Q219374]] | [[Dnipro Metro]] | [[Metropolitenas]] | 39 |- | [[:d:Q2493295|Q2493295]] | [[Svitlodarsk]] | [[Ukrainos miestas]] | 39 |- | [[:d:Q26897857|Q26897857]] | [[2018 UEFA Champions League Final]] | [[UEFA Champions League final]] | 39 |- | [[:d:Q4147285|Q4147285]] | [[Hrabove]] | [[village of Ukraine]] | 39 |- | [[:d:Q572899|Q572899]] | [[Bashtanka]] | [[Ukrainos miestas]] | 39 |- | [[:d:Q615811|Q615811]] | [[Security Service of Ukraine]] | [[security agency]]<br/>[[Žvalgybos tarnyba|specialiosios tarnybos]]<br/>[[law enforcement agency]] | 39 |- | [[:d:Q660004|Q660004]] | [[Second Russo-Turkish War]] | [[karas]] | 39 |- | [[:d:Q889566|Q889566]] | [[Teplodar]] | [[Ukrainos miestas]] | 39 |- | [[:d:Q1020091|Q1020091]] | [[Terebovlia]] | [[Ukrainos miestas]] | 38 |- | [[:d:Q1432234|Q1432234]] | [[Odesa International Airport]] | [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 38 |- | [[:d:Q149060|Q149060]] | [[Pochaiv]] | [[Ukrainos miestas]] | 38 |- | [[:d:Q156067|Q156067]] | [[Residence of Bukovinian and Dalmatian Metropolitans]] | [[architektūrinis ansamblis]] | 38 |- | [[:d:Q1940853|Q1940853]] | [[Siverskas]] | [[Ukrainos miestas]] | 38 |- | [[:d:Q19801088|Q19801088]] | [[decommunization in Ukraine]] | [[aspect in a geographic region]]<br/>[[procesas]] | 38 |- | [[:d:Q2297522|Q2297522]] | [[Sofiyivsky Park]] | [[parkas]]<br/>[[arboretumas]]<br/>[[kultūros paminklas]]<br/>[[architektūrinis paminklas]] | 38 |- | [[:d:Q2353496|Q2353496]] | [[Seredyna-Buda]] | [[Ukrainos miestas]] | 38 |- | [[:d:Q308607|Q308607]] | [[UEFA Euro 2012 finals]] | [[UEFA Euro finals]]<br/>[[international association football match]] | 38 |- | [[:d:Q581718|Q581718]] | [[Programmer's Day]] | [[renginys]]<br/>[[para]]<br/>[[šventė]] | 38 |- | [[:d:Q889549|Q889549]] | [[Snihurivka]] | [[Ukrainos miestas]] | 38 |- | [[:d:Q904046|Q904046]] | [[Radekhiv]] | [[Ukrainos miestas]] | 38 |- | [[:d:Q932248|Q932248]] | [[Illintsi]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[miesto tipo gyvenvietė]]<br/>[[city of district significance]] | 38 |- | [[:d:Q65380|Q65380]] | [[Tarashcha]] | [[Ukrainos miestas]] | 38 |- | [[:d:Q110668|Q110668]] | [[Stebnyk]] | [[Ukrainos miestas]]<br/>[[miesto tipo gyvenvietė]]<br/>[[kaimas]] | 37 |- | [[:d:Q1139098|Q1139098]] | [[hopak]] | [[šokio tipas]] | 37 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] iqg3idvx64fybkqayzrs03d3bsokbwr 4 25875 7952284 7940671 2026-10-25T10:46:59Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7952284 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Čekiją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q213. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q37531|Q37531]] | [[.cz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q190271|Q190271]] | [[Prahos metro]] | [[Metropolitenas]] | 60 |- | [[:d:Q3700050|Q3700050]] | [[XVideos]] | [[pornography website]]<br/>[[pornographic actor or erotic model database]]<br/>[[very large online platform]]<br/>[[pornographic film studio]] | 56 |- | [[:d:Q99172|Q99172]] | [[Prahos Vaclavo Havelo oro uostas]] | [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 56 |- | [[:d:Q682544|Q682544]] | [[Mikulovas]] | [[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[pasienio miestas]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 53 |- | [[:d:Q4373|Q4373]] | [[Battle of White Mountain]] | [[mūšis]] | 51 |- | [[:d:Q748211|Q748211]] | [[Prahos senamiestis]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]]<br/>[[miesto centras]]<br/>[[miesto zona]] | 50 |- | [[:d:Q107529288|Q107529288]] | [[2021 m. potvyniai Europoje]] | [[Potvynis (stichinė nelaimė)|potvynis]]<br/>[[stichinė nelaimė]]<br/>[[katastrofa]] | 48 |- | [[:d:Q523489|Q523489]] | [[Terezinas]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[tvirtovė]] | 48 |- | [[:d:Q16999180|Q16999180]] | [[2019 European Parliament election]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 47 |- | [[:d:Q457453|Q457453]] | [[Vila Tugendhat]] | [[muziejaus pastatas]]<br/>[[vila]] | 47 |- | [[:d:Q729370|Q729370]] | [[Prahos astronominis laikrodis]] | [[astronominis laikrodis]]<br/>[[24 valandų analoginis ciferblatas]]<br/>[[Varpinė]] | 46 |- | [[:d:Q756581|Q756581]] | [[Františkovy Lázně]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 46 |- | [[:d:Q763586|Q763586]] | [[Masaryko universitetas]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[tyrimų institucija]]<br/>[[leidykla]]<br/>[[organizacija]] | 46 |- | [[:d:Q753289|Q753289]] | [[Mala Strana]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]] | 44 |- | [[:d:Q158257|Q158257]] | [[Hlučín]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 43 |- | [[:d:Q583910|Q583910]] | [[Aš (miestas)]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 43 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q188112|Q188112]] | [[Prahos nacionalinis muziejus]] | [[nacionalinis muziejus]]<br/>[[muziejus]]<br/>[[tyrimų institucija]]<br/>[[leidykla]] | 41 |- | [[:d:Q847613|Q847613]] | [[Vaclovo aikštė]] | [[aikštė]] | 41 |- | [[:d:Q103219993|Q103219993]] | [[Czechoslovak koruna]] | [[valiuta]]<br/>[[Krona]] | 40 |- | [[:d:Q160175|Q160175]] | [[Theresienstadt koncentracijos stovykla]] | [[Nacių koncentracijos stovyklos]]<br/>[[getas nacių okupuotoje Europoje]] | 40 |- | [[:d:Q383850|Q383850]] | [[Litovel]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 40 |- | [[:d:Q421678|Q421678]] | [[Prahos Senamiesčio aikštė]] | [[aikštė]] | 40 |- | [[:d:Q616334|Q616334]] | [[Vyšehrad]] | [[tvirtovė]]<br/>[[griuvėsiai]]<br/>[[piliakalnis]] | 40 |- | [[:d:Q847514|Q847514]] | [[Alpių kalnų juosta]] | [[geomorfologinė sistema]]<br/>[[kalnai]]<br/>[[raukšlėtoji juosta]] | 40 |- | [[:d:Q986077|Q986077]] | [[Frýdlant]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 40 |- | [[:d:Q1419555|Q1419555]] | [[Prahos nacionalinė galerija]] | [[tyrimų institucija]]<br/>[[nacionalinis muziejus]]<br/>[[art institution]]<br/>[[organizacija]] | 39 |- | [[:d:Q154942|Q154942]] | [[Battle of Königgrätz]] | [[mūšis]] | 39 |- | [[:d:Q157445|Q157445]] | [[Prague offensive]] | [[karinė operacija]] | 39 |- | [[:d:Q744598|Q744598]] | [[Hradčany]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]]<br/>[[miestas/miestelis]] | 39 |- | [[:d:Q990988|Q990988]] | [[Broumov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 39 |- | [[:d:Q123952055|Q123952055]] | [[2023 Prague shooting]] | [[university shooting]]<br/>[[mass shooting]]<br/>[[murder–suicide]]<br/>[[spree shooting]]<br/>[[patricide]] | 38 |- | [[:d:Q1453427|Q1453427]] | [[Dievo Motinos parapinė bažnyčia prieš Tyną]] | [[bažnyčia]] | 38 |- | [[:d:Q1819381|Q1819381]] | [[Čekijos prezidentas]] | [[pareigybė]] | 38 |- | [[:d:Q331630|Q331630]] | [[Pilsner Urquell]] | [[prekės ženklas]]<br/>[[beer brand]] | 38 |- | [[:d:Q475683|Q475683]] | [[Čekijos žemių ir Slovakijos Stačiatikių Bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[autokefalinė Rytų ortodoksų bažnyčia]] | 38 |- | [[:d:Q552113|Q552113]] | [[Dolní Věstonice venera]] | [[skulptūra]]<br/>[[archeologinis radinys]]<br/>[[Paleolito Veneros]] | 38 |- | [[:d:Q638912|Q638912]] | [[E75]] | [[automagistralė]]<br/>[[kelias]] | 38 |- | [[:d:Q732697|Q732697]] | [[National Theatre]] | [[teatro trupė]]<br/>[[organizacija]] | 38 |- | [[:d:Q753292|Q753292]] | [[Josefov]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]] | 38 |- | [[:d:Q999916|Q999916]] | [[Vysoké Mýto]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 38 |- | [[:d:Q1008686|Q1008686]] | [[Ivančice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 37 |- | [[:d:Q10728124|Q10728124]] | [[ANO 2011]] | [[politinė partija]] | 37 |- | [[:d:Q158584|Q158584]] | [[Duchcov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 37 |- | [[:d:Q341056|Q341056]] | [[Česká Třebová]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 37 |- | [[:d:Q374696|Q374696]] | [[defenestrations of Prague]] | [[mirties bausmė]] | 37 |- | [[:d:Q830418|Q830418]] | [[Jáchymov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]] | 37 |- | [[:d:Q871595|Q871595]] | [[Čekijos virtuvė]] | [[nacionalinė virtuvė]] | 37 |- | [[:d:Q894440|Q894440]] | [[Boskovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 37 |- | [[:d:Q900636|Q900636]] | [[Central and Eastern Europe]] | [[regionas]] | 37 |- | [[:d:Q1008696|Q1008696]] | [[Rožnov pod Radhoštěm]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[leidykla]] | 36 |- | [[:d:Q1009095|Q1009095]] | [[Otrokovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 36 |- | [[:d:Q1013909|Q1013909]] | [[Slaný]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 36 |- | [[:d:Q157728|Q157728]] | [[Fichtelio kalnagūbris]] | [[žema kalnų grandinė]]<br/>[[kalnagūbris]]<br/>[[Mezoreljefas]] | 36 |- | [[:d:Q158272|Q158272]] | [[Žamberk]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 36 |- | [[:d:Q161513|Q161513]] | [[Tišnov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 36 |- | [[:d:Q3409229|Q3409229]] | [[Prime Minister of the Czech Republic]] | [[pareigybė]] | 36 |- | [[:d:Q842323|Q842323]] | [[Khalkhas]] | [[etninė grupė]] | 36 |- | [[:d:Q936145|Q936145]] | [[Loket]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 36 |- | [[:d:Q63855|Q63855]] | [[Roudnice nad Labem]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 36 |- | [[:d:Q1000078|Q1000078]] | [[Moravská Třebová]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q149108|Q149108]] | [[Jablunkovas]] | [[miestas/miestelis]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]] | 35 |- | [[:d:Q158268|Q158268]] | [[Klášterec nad Ohří]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 35 |- | [[:d:Q168268|Q168268]] | [[Peace of Prague]] | [[taikos sutartis]]<br/>[[sutartis]] | 35 |- | [[:d:Q2347172|Q2347172]] | [[Čekijos Respublikos parlamentas]] | [[parlamentas]]<br/>[[Dvejų rūmų parlamentas|Dviejų rūmų parlamentas]] | 35 |- | [[:d:Q327749|Q327749]] | [[Železná Ruda]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[pasienio miestas]] | 35 |- | [[:d:Q386988|Q386988]] | [[Říčany]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q392429|Q392429]] | [[Šternberkas]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q662194|Q662194]] | [[Velké Bílovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 35 |- | [[:d:Q744016|Q744016]] | [[Konopiště Castle]] | [[pilis]] | 35 |- | [[:d:Q828099|Q828099]] | [[Pilietinė demokratijos partija]] | [[politinė partija]] | 35 |- | [[:d:Q933480|Q933480]] | [[Luhačovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q978707|Q978707]] | [[Hořovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q20492|Q20492]] | [[Bechyně]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 35 |- | [[:d:Q1000060|Q1000060]] | [[Humpolec]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q1001639|Q1001639]] | [[Světlá nad Sázavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q1008750|Q1008750]] | [[Stříbro]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q1021080|Q1021080]] | [[Lipník nad Bečvou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q149103|Q149103]] | [[Rumburk]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[pasienio miestas]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q158242|Q158242]] | [[Adamov]] | [[miestas]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q158274|Q158274]] | [[Kadaň]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q593629|Q593629]] | [[Krupka]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q682361|Q682361]] | [[Uničovas]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q898468|Q898468]] | [[Brandýs nad Labem-Stará Boleslav]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[konurbacija]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q961325|Q961325]] | [[Holešov]] | [[mažas miestas]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q987496|Q987496]] | [[Kralupy nad Vltavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q999899|Q999899]] | [[Třešť]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q1010144|Q1010144]] | [[Hluboká nad Vltavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 33 |- | [[:d:Q1021621|Q1021621]] | [[Nelahozeves]] | [[Čekijos savivaldybė]] | 33 |- | [[:d:Q105198|Q105198]] | [[Veselí nad Moravou]] | [[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[leidykla]] | 33 |- | [[:d:Q152662|Q152662]] | [[Saint Andrew's Day]] | [[šventė]]<br/>[[Slavic holiday]]<br/>[[Christian holy day]]<br/>[[religious holiday]] | 33 |- | [[:d:Q152965|Q152965]] | [[Silesian German]] | [[natūralioji kalba]]<br/>[[šiuolaikinė kalba]]<br/>[[tarmė]]<br/>[[germanų kalbos]] | 33 |- | [[:d:Q1853488|Q1853488]] | [[Smartwings]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[verslas]]<br/>[[įmonė]] | 33 |- | [[:d:Q227189|Q227189]] | [[Zruč nad Sázavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[įmonė]] | 33 |- | [[:d:Q246837|Q246837]] | [[Zákupy]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 33 |- | [[:d:Q443107|Q443107]] | [[Senoji naujoji sinagoga]] | [[sinagoga]] | 33 |- | [[:d:Q603975|Q603975]] | [[UEFA supertaurė 2013 m.]] | [[sporto sezonas]] | 33 |- | [[:d:Q666778|Q666778]] | [[Prague Uprising]] | [[Sukilimas]] | 33 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] 2b7vkru2tu8h47w61e13sir7bhe43iz 0 27297 7951986 7951025 2026-10-24T14:21:06Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951025 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951986 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = Saliamonas Banaitis.jpg | vaizdo plotis = 220 px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1866|07|15|}} | gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Vaitiekupiai]], [[Sintautų valsčius]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1933|05|04|1866|07|15|}} | mirties vieta = {{flagicon|Lietuva}} [[Kaunas]] | palaidojimo vieta = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tėvas = | motina = Eva Liuver | sutuoktinis = | sutuoktinė = Marijona Pranaitytė-Banaitienė | vaikai = Salomėja Nasvytienė, Justinas Saliamonas Banaitis, [[Kazimieras Viktoras Banaitis]], Bronius Banaitis, Vytautas Banaitis | veikla = spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | alma_mater = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka= Category:Saliamonas Banaitis }} '''Saliamonas Banaitis''' ([[1866]] m. [[liepos 15]] d. [[Vaitiekupiai|Vaitiekupiuose]], [[Sintautų valsčius]], [[Rusijos imperija]] – [[1933]] m. [[gegužės 4]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, signataras. [[Vaizdas:BanaitisSaliamonas.jpg|thumb|left|180px|Saliamonas Banaitis, Valstybės Tarybos narys. <br />Lietuvos albumas, 1921 m.]] == Biografija == Gimė valstiečių šeimoje. Baigęs [[Sintautų pagrindinė mokykla|Sintautų pradžios mokyklą]], dar kiek pamokytas daraktorių, [[1880]] m. įstojo į [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]. [[1890]] m. padėjo laikraščių [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]] redakcijoms tvarkyti jų administracinius ir redakcinius reikalus.<ref>{{ŽE|55}}</ref> [[1883]] m. turėjo nutraukti mokslus, kad galėtų padėti šeimai ūkyje. Baigęs buhalterijos ir komercijos kursus [[Sankt Peterburgas|Peterburge]], [[1902]] m. grįžo į Lietuvą. [[1904]] m. iš gimtinės persikėlė į Kauną, dirbo kooperatyve „Nemunas“, bendradarbiavo savaitraštyje [[Žvaigždė (JAV)|„Žvaigždė“]]. Dažnai lankydavosi [[Ragainė]]s ir [[Tilžė]]s spaustuvėse, kaupė žinias apie jų įrengimą ir darbą. [[1905]] m. rudenį Kaune įsteigė [[Banaičio spaustuvė|spaustuvę]]. Tai buvo pirmoji spaustuvė mieste, kurioje panaikinus [[spaudos draudimas|spaudos draudimą]] buvo spausdinami periodiniai leidiniai ir knygos lietuviškais rašmenimis.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5693&p_d=32782&p_k=1</ref> 1905–[[1914 m.]] išspausdino ir savo lėšomis išleido 1,3 mln. egzempliorių knygų ir per 1,7 mln. egzempliorių laikraščių numerių. Daugiausia spausdino [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] leidinius. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajame Vilniaus Seime]]. Kartu su kitais įkūrė Draugiją lietuvių kalbos teisėms Lietuvos bažnyčiose ginti. [[1907]] m. išvertė ir išleido „Japonų pasakas“.<ref>Algirdas Banevičius. ''111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas.'' Vilnius: Knyga, 1991, 39 p. ISBN 5-89942-585-7.</ref> [[1909 m.]] bendradarbiavo dienraštyje „[[Vilniaus žinios]]“. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], spausdino slaptus atsišaukimus, nukreiptus prieš vokiečių okupaciją, talkino steigiant [[Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti|Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti]] skyrių Kaune, buvo vienas iš jo vadovų. Iš okupacinės vokiečių valdžios išsirūpino leidimą pirmajai lietuviškai [[Kauno Saulės gimnazija|Kauno „Saulės“ gimnazijai]] kurti, įsteigė 12 pradžios mokyklų, kurias pats inspektavo, rūpinosi patalpomis ir mokytojais. Vienas iš buhalterijos kursų, išlaikomų jo šeimos lėšomis, steigėjų, pats dėstė kursų lankytojams. [[1915]]–[[1917]] m. [[lietuvių kalba|lietuvių]], [[lenkų kalba|lenkų]] ir [[vokiečių kalba]] leido laikraštį „[[Kauno žinios (leidinys)|Kauno žinios]]“. Spausdino [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] leidžiamas knygas ir periodinius leidinius. Iki [[1914]] m. išspausdino apie 1,3 mln. egz. knygų bei brošiūrų ir 1,7 mln. egz. laikraščių. 1918 m. lapkričio 1 d. perdavė spaustuvę Šv. Kazimiero draugijai. S. Banaičio spaustuvės veiklos tesėja – [[Šviesa (leidykla)|spaustuvė „Šviesa“]].{{faktas}} Buvo romantinių monarchistinių pažiūrų, planavo [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] pavyzdžiu atkurti Lietuvos valstybę. 1915 m. pabaigoje su kitais parašė „Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos konfederacijos atsišaukimą“, 1916 m. pradžioje – kunigaikštystės konstitucijos projektą (jie išspausdinti, išversti į užsienio kalbas, paskelbti [[Šveicarija|Šveicarijos]], [[JAV]] spaudoje). 1916 m. vasario mėnesį slaptame lietuvių susibūrime ragino paskelbti krašto nepriklausomybę vadovaujantis šiais dokumentais. 1917 m. [[Vilniaus konferencija]] S. Banaitį išrinko [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] nariu. [[1918]] m. [[vasario 16]] d. jis kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos valstybės atkūrimo aktą]]. [[Vaizdas:Atminimo lenta. Saliamonas Banaitis.JPG|miniatiūra|200px|Atminimo lenta Kaune, Rotušės a.]] [[Vaizdas:Vaitiekupiai, S. Banaičio tėviškė, akmuo.JPG|miniatiūra|200px|Atminimo akmuo tėviškėje Vaitiekupiuose<ref>{{cite kvr|mc=23140|title=S. Banaičio tėviškės vieta}}</ref> ]] [[Vaizdas:Kauno senamiestis 2009-07-18.jpg|thumb|200px|Namas Kauno senamiestyje, kuriame veikė [[Banaičio spaustuvė]]]] 1918 m. vienas iš Lietuvos prekybos ir pramonės banko steigėjų, jo valdybos narys. 1919 m. [[Šakių apskritis|Šakių apskrities]] viršininkas.<ref>{{Cite web | title = SALIAMONAS BANAITIS | work = kvb.lt | accessdate = 2016-09-15 | url = http://www.kvb.lt/leidiniai/nepriklausomybes_signatarai/s_banaitis.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20081005232756/http://www.kvb.lt/leidiniai/nepriklausomybes_signatarai/s_banaitis.html | archivedate = 2008-10-05 | url-status=live }}</ref> 1919 m. gimtinėje suorganizuotų 120 vyrų [[savanoris|savanorių]] būrį atvedė į Kauną ir įjungė į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. [[1919]] m. įkūrė Lietuvos žemdirbių sąjungą, 1919–[[1923]] m. leido ir redagavo sąjungos savaitraštį „[[Žemdirbių balsas]]“. [[1920]] m. grįžo į Kauną. Prisidėjo kuriant Lietuvos garlaivių bendrovę, jo pastangomis atidaryta [[Kauno autobusų stotis|Kauno užmiesčio autobusų stotis]]. Paskutiniais gyvenimo metais dirbo Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. Jau senatvėje, [[1926]] m., turėdamas 60 metų, įstojo į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisės fakultetą, bet studijų nebaigė – 1933 m. mirė. Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e.<ref>{{VLE|II| - 595|[[Vladas Žukas]] ir kt|Saliamonas Banaitis}}</ref> Buvo vedęs kunigo [[Justinas Bonaventūra Pranaitis|Justino Boneventūro Pranaičio]] seserį Marijoną Pranaitytę (1872–1931). Duktė Salomėja Banaitytė-Nasvytienė (1892–1971), sūnūs: Justinas Saliamonas (1894–1948), Kazimieras Viktoras (1896–1963), Bronius (1898–1967) ir Vytautas (1900–1980). == Atminimo įamžinimas == * 1991 m. vasario 23 d. gatvė [[Šakiai|Šakiuose]] pavadinta S. Banaičio vardu. * 1996 m. sodybos vietoje Vaitiekupių kaime atidengtas paminklinis akmuo. * 1996 m. vasario 15 d. prie namo Kaune (Rotušės a. 23), kuriame leidėjas gyveno, atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. [[Kazimieras Švažas]], archit. [[Jonas Lukšė]]).<ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BANAITIS%20SALIAMONAS {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152245/http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BANAITIS%20SALIAMONAS |date=2011-07-22 }}</ref> * 1997 m. spalio 2 d. gatvė [[Romainiai|Romainiuose]] pavadinta S. Banaičio vardu. * 2001 m. išleistas [[pašto ženklas]] (dail. Jokūbas Zovė).<ref>http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=275&parent_id=88</ref> == Literatūra == * [[Vilius Užtupas]]. Saliamono Banaičio spaustuvė. – Vilnius, 1996. – 43 p. – ISBN 9986-425-19-0 * Vilius Užtupas. Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. – V.: [[VDA]] leidykla, 2002. – 319 p.: iliustr. – ISBN 9986-571-78-2 == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/07/26/istdab_01.html Petras Katinas. Likę gyvi žmonių atmintyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304200040/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/07/26/istdab_01.html |date=2016-03-04 }} * [https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35532&p_k=1&p_t=168613 Saliamonas BANAITIS (1866–1933) | lrs.lt] {{Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai}} {{DEFAULTSORT:Banaitis, Saliamonas}} [[Kategorija:Didžiojo Vilniaus Seimo atstovai]] [[Kategorija:Vilniaus konferencijos dalyviai]] [[Kategorija:Vasario 16 akto signatarai]] [[Kategorija:Lietuvos spaustuvininkai]] [[Kategorija:Lietuvos bankininkai]] [[Kategorija:Lietuvos apskričių viršininkai]] [[Kategorija:Lietuvos transportininkai automobilistai]] owjk6h5xz7vrnsy6bt8npy1nkkqxg1h 0 29925 7952160 6968867 2026-10-25T05:50:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952160 wikitext text/x-wiki {{City/Juodkalnijos miestas |pavadinimas = Plevlia |origpavadin = Пљевља |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |herbas = Pljevlja-grb.png |vėliava = |PL=43|PM=21|PS=36|IL=19|IM=21|IS=36 |savivaldybė = |įkurtas = |vadovotitulas = Meras|vadovas = Filip Vuković |gyventojumetai = 2003|gyventoju = 21337 |plotas = 1346 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka= Pljevlja |globėjas = |kirč = Plevlià }} '''Plevlia''' ({{sr|Pljevlja}}, ''Пљевља'') – miestas [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]]. 2013 m. Plevlios savivaldybėje buvo 19 489, o pačiame mieste – ~27 000 gyventojų. == Istorija == Seniausia žinoma gyvenvietė šioje vietoje buvo įkurta [[Senovės Roma|romėnų]] [[I amžius|I]] amžiuje. [[Slavai]] į regioną atsikėlė [[VI amžius|VI]] amžiuje ir įkūrė miestą ''Breznik'' (''Breznica''). Pirmąkart Plevlios vardas paminėtas XV a. [[Osmanų imperija|Osmanų]] valdymo metu miestas pervadintas į '''Taslidža'''. Nuo [[1580]] iki [[1833]] m. Plevlia buvo Hercegovinos sandžako sostinė. [[1879 m.]] miestas buvo aneksuotas [[Austrija|Austrijos]], o [[1912 m.]] tapo [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] dalimi. == Demografija == Plevlios gyventojai pagal tautybę (2003 metų duomenimis): * [[Serbai]] (59,52 %) * [[Juodkalniečiai]] (20,99 %) * [[Muslimanai]] (8,36 %) * [[Bosniai]] (5,48 %) == Sportas== * [[FK Rudar Pljevlja]] – futbolo klubas;<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-rudar-pljevlja/15956/ apie FK Rudar pagal Globalsportsarchive]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/teams/montenegro/fk-rudar-pljevlja/2854/ FK Rudar pagal pagal Soccerway]</ref> 2010, 2015 m. čempionai. * [[ŽFK Breznica]] – moterų futbolo klubas;<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/zfk-breznica/27556/ ŽFK Breznica pagal Globalsportsarchive] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230527140310/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/zfk-breznica/27556/ |date=2023-05-27 }}</ref> daugkartinės Juodkalnijos čempionės.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesm/monteg-womchamp.html Čempionių sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> * Miesto stadionas (Gradski stadion); talpina 10 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/teams/montenegro/fk-rudar-pljevlja/2854/venue/ Plevlios miesto stadionas: talpa 10 tūkt.]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * Oficiali miesto svetainė [[Kategorija:Juodkalnijos miestai]] ahatvvxtq1n1qhpn1omwh6en8omuv2b 10 31540 7952132 7926679 2026-10-24T23:02:06Z Mindaur 114083 7952132 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1975 |l1 = Po koncerto plūstant žmonių miniai sugriuvo [[Pontoninis tiltas Vilniuje|pontoninis tiltas per Nerį]]. Oficialiai paskelbta, kad žuvo 4 žmonės, tačiau tikslus aukų skaičius nėra aiškus.<ref>{{cite web|title=Pontoninio tilto griūtis 1975-aisiais Vilniuje: katastrofa, kelianti klausimų iki šiol|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3073162/pontoninio-tilto-griutis-1975-aisiais-vilniuje-katastrofa-kelianti-klausimu-iki-siol|date=2026-10-24|access-date=2026-10-25|website=LRT}}</ref> |l2data = 1990 |l2 = [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] vadovybė Lietuvai iškėlė ultimatumą, kuriuo pareikalavo per dvi dienas atšaukti [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybės atkūrimo aktą]].<ref>{{cite web|title=Prieš 35 metus Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą|url=https://www.vdkaromuziejus.lt/pries-35-metus-sovietu-sajunga-pradejo-lietuvos-ekonomine-blokada/|date=2025-04-18|access-date=2026-10-25|website=Vytauto Didžiojo karo muziejus}}</ref> Po penkių dienų pradėta [[Ekonominė blokada (1990)|ekonominė blokada]]. |l3data = 2000 |l3 = [[Kaunas|Kauno]] miesto [[meras|meru]] išrinktas [[Lietuvos laisvės sąjunga|Lietuvos laisvės sąjungos]] lyderis [[Vytautas Šustauskas]]. |p1data = 1059 |p1 = [[popiežius]] [[Mikalojus II]] išleido dekretą, kuriuo nustatė, kad popiežių rinks tik [[kardinolas|kardinolai]]. |p2data = 1941 |p2 = [[Antrasis pasaulinis karas]]: [[Sovietų Sąjunga]] ir [[Japonijos imperija|Japonija]] pasirašė nepuolimo sutartį. |p3data = 1943 |p3 = Berlyno radijas pranešė, kad Katynės miške rasta masinė lenkų karininkų kapavietė – atskleistos sovietų įvykdytos [[Katynės žudynės|Katynės žudynes]].<ref>{{cite web|title=Lenkai pagerbė Katynės aukas|url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/pasaulis/lenkai-pagerbe-katynes-aukas-56853|date=2008-05-17|access-date=2026-09-17|website=Kauno diena}}</ref> |p4data = 1975 |p4 = prasidėjo [[Libano pilietinis karas]]. |p5data = 1988 |p5 = [[Estija|Estijoje]] įkurtas Liaudies frontas. }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> p9pyiiij3qdqtpwvs2rhcftb7tcesji 10 31738 7952212 5484004 2026-10-25T06:57:07Z Obivan Kenobi 116618 pap. 7952212 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1417 |l1 = įsteigta [[Medininkų vyskupija]]. |l2data = 1874 |l2 = pradėjo veikti [[Nidos švyturys]]. |l3data = 1924 |l3 = priimtas [[Radijas|Radijo]] tarifo įstatymas, kuriuo Lietuvoje įvestas radijo abonentinis mokestis; už asmeninį [[radijo imtuvas|radijo imtuvą]] nustatytas 100 litų per metus mokestis. |p1data = 1648 |p1 = [[Miunsteris|Miunsteryje]] ir [[Osnabriukas|Osnabriuke]] pasirašytos pagrindinės [[Vestfalijos taika|Vestfalijos taikos]] sutartys, užbaigusios [[Trisdešimties metų karas|Trisdešimties metų karą]]. |p2data = 1929 |p2 = Juodasis ketvirtadienis. [[Didžioji ekonominė krizė|1929-1933 metų pasaulinės krizės]] pradžia.<ref>[https://www.britannica.com/event/Black-Thursday ''Black Thursday'']. Britannica.com, 2026-10-17. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> |p3data = 1945 |p3 = įkurta [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacija]]. |p4data = 1970 |p4 = [[Salvadoras Aljendė]] (''Salvador Allende'') išrinktas [[Čilė]]s prezidentu. |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 2ymx4fedeek6qexlcqnvohdgvagln8l 10 31739 7952206 5898291 2026-10-25T06:50:26Z Obivan Kenobi 116618 abejotinas reikšmingumas 7952206 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1920 |l1 = sudarytas [[Mažasis seimas]], turėjęs pratęsti dėl [[Želigovskio maištas|Vilniaus okupacijos]] negalinčio susirinkti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] darbą.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/mazasis-seimas/ ''Mažasis seimas'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-12-12. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> |l2data = 1992 |l2 = [[Referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti|referendume]] priimta šiuo metu galiojanti [[Lietuvos konstitucija|Lietuvos Respublikos konstitucija]]. |l3data = |l3 = |p1data = 1929 |p1 = Juodasis penktadienis. [[Didžioji ekonominė krizė|1929-1933 metų pasaulinės krizės]] pradžia. |p2data = 1955 |p2 = Amerikos firma „Tappan Company“ pirmą kartą pristatė [[Mikrobangų krosnelė|mikrobangų krosnelę]]. |p3data = 1985 |p3 = [[Michailas Gorbačiovas]] tapo [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] vadovu. |p4data = |p4 = |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 03ywe1mkgioal2fifowtsy4wyxoreg4 7952210 7952206 2026-10-25T06:54:42Z Obivan Kenobi 116618 pagal Britaniką diena niekuo ne išskirtinė, nukeliu į spalio 24 7952210 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1920 |l1 = sudarytas [[Mažasis seimas]], turėjęs pratęsti dėl [[Želigovskio maištas|Vilniaus okupacijos]] negalinčio susirinkti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] darbą.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/mazasis-seimas/ ''Mažasis seimas'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-12-12. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> |l2data = 1992 |l2 = [[Referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti|referendume]] priimta šiuo metu galiojanti [[Lietuvos konstitucija|Lietuvos Respublikos konstitucija]]. |l3data = |l3 = |p1data = 1936 |p1 = [[Nacistinė Vokietija|Vokietijai]] ir [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijai]] pasirašius politinio ir karinio bendradarbiavimo sutartį, sudaryta abiejų valstybių karinė politinė sąjunga – vadinamoji [[Romos–Berlyno ašis]].<ref>[https://www.britannica.com/topic/Rome-Berlin-Axis ''Rome-Berlin Axis'']. Britannica.com, 2026-09-24. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> |p2data = 1955 |p2 = Amerikos firma „Tappan Company“ pirmą kartą pristatė [[Mikrobangų krosnelė|mikrobangų krosnelę]]. |p3data = 1985 |p3 = [[Michailas Gorbačiovas]] tapo [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] vadovu. |p4data = |p4 = |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 9qsl8gi281jh59i9ralx5bucrreantv 7952232 7952210 2026-10-25T07:18:23Z Obivan Kenobi 116618 Melas. Gorbačiovas genseku išrinktas kovo 11 7952232 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1920 |l1 = sudarytas [[Mažasis seimas]], turėjęs pratęsti dėl [[Želigovskio maištas|Vilniaus okupacijos]] negalinčio susirinkti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] darbą.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/mazasis-seimas/ ''Mažasis seimas'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-12-12. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> |l2data = 1992 |l2 = [[Referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti|referendume]] priimta šiuo metu galiojanti [[Lietuvos konstitucija|Lietuvos Respublikos konstitucija]]. |l3data = |l3 = |p1data = 1936 |p1 = [[Nacistinė Vokietija|Vokietijai]] ir [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijai]] pasirašius politinio ir karinio bendradarbiavimo sutartį, sudaryta abiejų valstybių karinė politinė sąjunga – vadinamoji [[Romos–Berlyno ašis]].<ref>[https://www.britannica.com/topic/Rome-Berlin-Axis ''Rome-Berlin Axis'']. Britannica.com, 2026-09-24. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> |p2data = 1955 |p2 = Amerikos firma „Tappan Company“ pirmą kartą pristatė [[Mikrobangų krosnelė|mikrobangų krosnelę]]. |p3data = |p3 = |p4data = |p4 = |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> nbs1yxabewecgnh7qdtuffvhqwkr7ci 7952276 7952232 2026-10-25T10:23:35Z Mindaur 114083 7952276 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1920 |l1 = Sudarytas [[Mažasis seimas]], turėjęs pratęsti dėl [[Želigovskio maištas|Vilniaus okupacijos]] negalinčio susirinkti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] darbą.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/mazasis-seimas/ ''Mažasis seimas'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-12-12. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> |l2data = 1992 |l2 = [[Referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti|Referendume priimta]] šiuo metu galiojanti [[Lietuvos konstitucija|Lietuvos Respublikos konstitucija]].<ref>{{cite web|title=1992 m. spalio 25 d. referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija|date=2018-05-14|access-date=2026-10-25|url=https://lrkt.lt/lt/veiklos-sritys/istorija/1992-m.-spalio-25-d.-referendume-priimta-lietuvos-respublikos-konstitucija/1116|publisher=Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|archive-url=https://web.archive.org/web/20220302053212/https://lrkt.lt/lt/veiklos-sritys/istorija/1992-m.-spalio-25-d.-referendume-priimta-lietuvos-respublikos-konstitucija/1116|archive-date=2022-03-02|url-status=live}}</ref> |l3data = |l3 = |p1data = 1936 |p1 = [[Nacistinė Vokietija|Vokietijai]] ir [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijai]] pasirašius politinio ir karinio bendradarbiavimo sutartį, sudaryta abiejų valstybių karinė politinė sąjunga – vadinamoji [[Romos–Berlyno ašis]].<ref>[https://www.britannica.com/topic/Rome-Berlin-Axis ''Rome-Berlin Axis'']. Britannica.com, 2026-09-24. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> |p2data = 1955 |p2 = Amerikos firma „Tappan Company“ pirmą kartą pristatė [[Mikrobangų krosnelė|mikrobangų krosnelę]]. |p3data = |p3 = |p4data = |p4 = |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 5c47w0dzl7t0tlf2870a171l3r6flee 0 33115 7951965 7951001 2026-10-24T13:46:34Z D&P 141668 7951965 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = 1994 01 07 DambrauskasLiudas31.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1921|4|25}} | gimimo vieta = [[Kuronys]], [[Pagirių valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2003|11|25|1921|4|25}} | mirties vieta = [[Kaunas]]| palaidojimo vieta = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tėvai = | sutuoktinis = Aldona Dambrauskienė | vaikai = [[Vidmantas Dambrauskas]], [[Dalia Leinartienė]], [[Giedrius Dambrauskas]], [[Saulius Dambrauskas]] | veikla = rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1992]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija]] | išsilavinimas = technikos mokslų daktaras | alma_mater = [[1962]] m. Maskvos politechnikos institutas | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1996]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius]] | parašas = | pastabos= }} '''Liudas Dambrauskas''' ([[1921]] m. [[balandžio 25]] d. [[Kuronys]]e, [[Pagirių valsčius]] – [[2003]] m. [[lapkričio 25]] d. [[Kaunas]]) – Lietuvos [[rezistentas]], politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras. == Biografija == 1932–1934 m. mokėsi Kuronių pradžios mokykloje, 1934–1935 m. [[Ukmergės gimnazija|Ukmergės gimnazijoje]], 1935–1938 m. [[Šėtos vidurinė mokykla|Šėtos progimnazijoje]]. 1938 m. pašalintas už veiklą [[ateitininkai|ateitininkų]] draugijoje. 1938–1941 m. mokėsi [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnazijoje]]. 1941–1945 m. studijavo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], [[KTU Cheminės technologijos fakultetas|Cheminės technologijos fakultete]], kartu dirbo mokytoju Kaune. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į rezistentinį sąjūdį, aktyviai dalyvavo [[Lietuvos aktyvistų frontas|Lietuvos aktyvistų fronto]] (LAF) veikloje. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos]] metais įsijungė į antinacinę veiklą, leido ir platino pogrindžio spaudą, dalyvavo katalikų ir liaudininkų pogrindžio studentų rateliuose. 1943 m. išrinktas į pogrindžio ''Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos centro'' valdybą. 1944 m. su keliais bendražygiais įkūrė [[Lietuvos išlaisvinimo taryba|''Lietuvos išlaisvinimo tarybą'']] (LIT), tapo jos vadovu. 1945 m. suimtas už politinę veiklą Lietuvos aktyvistų fronte, Katalikų jaunimo sąjungoje bei Lietuvos išlaisvinimo taryboje ir nuteistas sušaudyti, tačiau vėliau [[mirties bausmė]] buvo pakeista 10 metų lagerio. Kalintas Spasko Lageryje ([[Kazachija]]). Grįžo 1955 m. 1956–1973 m. „Inkaro“ gumos fabriko inžinierius, technologinio skyriaus viršininkas. 1956–1962 m. neakivaizdžiai studijavo [[Maskva|Maskvos]] politechnikos institute. 1969 m. Maskvos [[Maskvos universitetas|M. Lomonosovo universiteto]] Tiksliosios chemijos technologijos institute apgynė technikos kandidato (daktaro) disertaciją.<ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=D&sritis=T {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151117024538/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=D&sritis=T |date=2015-11-17 }}</ref> 1973–1981 m. Termoizoliacijos instituto [[Vilnius|Vilniuje]] mokslinis bendradarbis. Paskelbė per 50 mokslinių darbų, iš jų 21 pripažintas išradimais. 1984 m. už politinę veiklą nuteistas 3,5 m. kalėjimo ir 2 m. tremties. Iki 1987 m. kalėjo [[Mordovija|Mordovijoje]]. 1987 m. grįžęs įsijungė į pogrindinės [[ab spaustuvė|spaustuvės „ab“]] darbą, platino pogrindinę literatūrą. 1990 m. [[JAV]] lietuvių fondo „Į laisvę“ vienas steigėjų, 1991–1992 m. Lietuvos filialo pirmininkas. 1993 m. rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ steigėjas ir vadovas.<ref>[http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=204&Itemid=99999999 Rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ leidiniai]</ref> 1992 m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] sąraše kandidatavo į [[1992–1996 m. Seimas|Seimą]]. 1993 m. suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis. Paskelbė daug straipsnių aktualiomis temomis leidiniuose „[[Kauno aidas]]“, „Tremtinys“, [[Diena (dienraštis)|„Diena“]], „Santara“, „[[Tautos mokykla]]“, „[[Naujoji Romuva]]“. Buvo vienas iš atnaujinto žurnalo „Naujoji Romuva“ steigėjų. Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e.<ref>[http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/atsisveikinta-su-kovotoju-uz-laisve-14549 Atsisveikinta su kovotoju už laisvę // Kauno diena, 2003-11-29]</ref> == Įvertinimas == * 1996 m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=29341</ref> * 2000 m. gegužės 18 d. suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=DAMBRAUSKAS%20LIUDAS {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306045737/http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=DAMBRAUSKAS%20LIUDAS |date=2016-03-06 }}</ref> == Bibliografija == * Gyvenimo akimirkos (dvitomis), 1990 m. * Žvilgsnis į dabartį, 1992 m. * Politinių aistrų sūkury, 1994 m. * Spingsulė tamsaus tunelio gale, 1995 m. * Baravykų raistas: vaizdeliai iš protėvių buities. – Kaunas: Atmintis, 1997. – 143 p.: iliustr. * Praeities aidai. – Kaunas: Atmintis, 1997. – 204 p.: portr. * Svetimų nepalaužtas, savų nepaklupdytas: apie antisovietinės rezistencijos dalyvį [[Vytautas Skuodis (1929)|Vytautą Skuodį]]. – Kaunas: Atmintis, 1999. – 12 p.: iliustr. * Kovo 11-osios tragizmas, 2001 m. * Išeinančiojo mintys (sud. [[Aleksas Dabulskis]]). – Vilnius: Gairės, 2006. – 384 p.: iliustr. – ISBN 9986-625-79-3 == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Dambrauskas, Liudas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos publicistai]] [[Kategorija:Lietuvos politikai]] [[Kategorija:Lietuvos išradėjai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo tarybos nariai]] ietplay9m62q9y6uieouck6rotjm094 3 33901 7952077 7948700 2026-10-24T18:15:31Z Pierre L'iserois 146905 /* Cegelnė (Jauniūnai) */ naujas skyrius 7952077 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) == Strūna == 1866 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 3 balandžio 2026 (EEST) == About deletion == Hello, why do you did you suggest to delete my article about Demi Norvilaitė? [[Naudotojas:Aiapapaia|Aiapapaia]] ([[Naudotojo aptarimas:Aiapapaia|aptarimas]]) 13:15, 4 balandžio 2026 (EEST) :[[Vikipedija:Reikšmingumas]] [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:19, 4 balandžio 2026 (EEST) == Stūgliai (Švenčionys) == 1866 - 79 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:31, 4 balandžio 2026 (EEST) == Sutrė (Švenčionys) == 1866 - 22 1905 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:09, 4 balandžio 2026 (EEST) == Šakaliai (Švenčionys) == 1866 - 40 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 4 balandžio 2026 (EEST) == Trebučiai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:15, 5 balandžio 2026 (EEST) == Trakai (Švenčionys) == 1931 - 15 bo to Troki Święciańskie II a Troki Święciańskie I to obecnie ulica Święcian <bdi>Trakų g.</bdi> [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:12, 6 balandžio 2026 (EEST) == Trūdai == 1866 - 17 Radwańskich [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:55, 6 balandžio 2026 (EEST) == Kampiniai (Švenčionys) == 1905 - 8 1931 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:02, 8 balandžio 2026 (EEST) == Veličkos == 1866 - 42 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 9 balandžio 2026 (EEST) == Vaiškūnai == 1866 - 120 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:04, 10 balandžio 2026 (EEST) == Vigadka (Švenčionys) == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 16:10, 11 balandžio 2026 (EEST) == Zadvarninkai == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:56, 11 balandžio 2026 (EEST) == Užuklonis == 1931 - 4 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:26, 11 balandžio 2026 (EEST) == Želabai == 1866 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:16, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žukai (Švenčionys) == 1866 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:59, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žąsinai (Švenčionys) == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:16, 12 balandžio 2026 (EEST) == Dietkauščizna == Hej. Czy możesz zmienić na coś innego tą polską okupację? [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:45, 2 gegužės 2026 (EEST) :Dziękuję [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:36, 2 gegužės 2026 (EEST) == Karalyčia == 1931 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:07, 3 gegužės 2026 (EEST) == Kaubriškė == 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:26, 3 gegužės 2026 (EEST) == Naso Tjër Di == Naso Tjër Di yra ne ispaniškas, o nasų kalbos užrašymas. Šia kalba /j/ yra tariamas kaip /j/ ir neverčiamas į /ch/. Japoniškas šio puslapio variantas yra užrašomas fonetiškai (katakana) kaip Naso Tjer Di. Todėl pervardinimas buvo neteisingas.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 14:41, 6 gegužės 2026 (EEST) :Na, valstybinė kalba Panamoje yra ispanų. Nurodytame įraše aiškiai girdėti, kad sakoma "Tcher". Ar japonai šiuo atveju pasigilino į tarimą, mes nežinome. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:52, 6 gegužės 2026 (EEST) ::Radau kitą įrašą, [https://www.youtube.com/watch?v=Ux-F0a36oxA kur kalba gimtakalbė], tai išties panašiau į Naso Tier ar Naso Tjer, bet vis tiek klausimas, ar galima remtis vietiniu tarimu. Telšiai ir Lietuvoje, ir užsienyje yra Telšiai, o ne ''Telšee'', nors vietiniai taria taip. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:00, 6 gegužės 2026 (EEST) :::Bet čia kalbame ne apie dialektą ar artimas kalbas, o apie tarpusavyje nesusijusias kalbas, kurios turi skirtingą ortografiją ir tarimus. Kadangi čia yra autonominis administracinis vienetas, būčiau už užrašymą vietine kalba. Kaip tarimo variantą galima nurodyti ir ispanišką tarimą.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:18, 7 gegužės 2026 (EEST) == Margiai (Ignalina) == 1866 - 11 1931 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:11, 8 gegužės 2026 (EEST) == Pakalnė (Ignalina) == 1931 - 29 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:19, 10 gegužės 2026 (EEST) == Smilginiškė (Didžiasalis) == 1931 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:34, 14 gegužės 2026 (EEST) == Gelednė == w 1905 wg mnie nie było. Na mapie są owszem leśniczówki, ale Gelednė jako stacji nie było. A te 5 to Głuszyca [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 19 gegužės 2026 (EEST) :''Геледня, з. (Пашиновъ), жит. 5'', p. 295, [[Mikailiškių valsčius|Михайловская волость]]. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:45, 19 gegužės 2026 (EEST) == Senčia == Sveiki, mačiau, kad pervardinote [[senčia]] panaikindamas minkštinimą. Galiu patvirtinti, kad japonų kalbos priebaliai š, č ir dž yra ypač minkšti, ir lietuviškoje perrašoje pagal Seimo nutarimą visada naudojamas minkštumo ženklas. Pervardinimas nebuvo teisingas. Priešingai, wikipedijoje yra nemažai žodžių, kuriuos reiktų pervardinti suminkštinant. [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:32, 26 gegužės 2026 (EEST) :Sveiki. Pažymėjau pervadinimui - šiuo atveju reikia administratorių teisių. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 09:07, 26 gegužės 2026 (EEST) == Kisieliai (Astravas) == Według spisu z 1905 roku to była gmina Łyntupy, nie Aleksandrowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 26 gegužės 2026 (EEST) == Sakalnica == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:58, 16 birželio 2026 (EEST) == Stanislavavas (Strūnaitis) == 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 17 birželio 2026 (EEST) == Voksa == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:47, 23 birželio 2026 (EEST) == Siatlas == Labas, kodėl atšaukei keitimą? Tiek VLE, tiek MELC teikia kaip pirmąją formą Si'''a'''tlas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:09, 20 liepos 2026 (EEST) :VLE seniau buvo Sietlas, ten, matyt, pagal tą šlamštžodynį paredagavo. Iki to "veikalo" visur ir visada buvo Sietlas - nėra ko išsigalvoti naujų pavadinimų. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:18, 20 liepos 2026 (EEST) == Keisti perkėlimai == Labas, straipsnyje [[Česlovas Urbonavičius]] pastebėjau, kad jei prie treniruotų komandų laikotarpis persikelia į dvi eilutes, tada komandų eilė nepasislenka („Inkaras“ lieka prie 1995, o ne 1998). Gal logiškiau jei būtų ne su 'br', bet kaip atskiri parametrai, pvz., [[:en:Alex Ferguson]], generuojantys metams ir komandai vieną bendrą eilutę? Ar manai, kad neverta judinti kortų namelio? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 12:57, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) :Tikrai nemanau, kad verta judinti. Tiesiog, kaip en.wiki, reikia nurodyti kiekvieną treniravimo laikotarpį atskirai. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:02, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) == Japonai == Made in Japan urmininkas lt-wiki gal 3 tūkst. straipsnių prištampavo. Vien japonų buvo beveik 700. Nekilo minčių tą urmo bazę ištrinti? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:31, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) :Nu, kokių 1975 m. Japonijos rinktinės žaidėjų tikrai nesiimsiu pildyti, bet su kitų šalių žaidėjais dar galima padirbėti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:33, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) ::Kitų šalių jau ištrinti, arba papildžiau. O štai japonai, jų dar over 600 liko. Neįsivaizduoju, kaip iškuopti. Tie 1975 m., ar atsarginiai, tretieji rinktinės vartininkai, jau per daug tokio gėrio. Reikia kažką daryti. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:42, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) :::Tai tada reikia trinti - gal [[Naudotojas:Homo ergaster]] su botu galėtų, kažkaip pagal redagavimo istoriją ar straipsnio dydį nustatydamas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:45, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) ::::Iš viso Japan Football prištampavo 842 str., tai daugiausia japonai ir tebus. Peržiūrėsiu tuos trumpučius autovertimus rankiniu būdu, automatika gali sugrybauti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:52, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) == Žemėlapių šablonai == Sveiki, [[Šablonas:Location map Kiribatis]] objektus vaizduoja gan netiksliai. Gal mokėtumėte pataisyti? [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 21:08, 19 spalio 2026 (EEST) :Matyt, bėda tame, kad Kiribatis yra rytų ilgumoje, nors fiziškai yra anapus 180 laipsnių dienovidinio. [[:pt:Predefinição:Mapa de localização/Render]] yra funkcija "crosses180", bet man jos nepavyksta įterpti į mūsiškį [[Šablonas:Location map]]. [[User:Homo ergaster]], [[User:Zygimantus]] - gal pavyktų? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:29, 19 spalio 2026 (EEST) ::Hm, [[Šablonas:Location map Fidžis|Šablone:Location map Fidžis]] (gal ir kituose) bandyta "apeiti" šį trikdį, rytinėje riboje rašant 182.1° r. ilg. vietoj 177.9° v. ilg., tačiau to pasekmė – šablonas kitapus 180° dienovidinio esančių vietovių išvis nepavaizduoja. Minėta funkcija išspręstų ir šią problemą. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 23:10, 19 spalio 2026 (EEST) == Cegelnė (Jauniūnai) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 24 spalio 2026 (EEST) gi3izdwjtgpw0nnwbjbs0u5srzrgiil 7952079 7952077 2026-10-24T18:41:02Z Pierre L'iserois 146905 /* Kartaniškės */ naujas skyrius 7952079 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) == Strūna == 1866 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 3 balandžio 2026 (EEST) == About deletion == Hello, why do you did you suggest to delete my article about Demi Norvilaitė? [[Naudotojas:Aiapapaia|Aiapapaia]] ([[Naudotojo aptarimas:Aiapapaia|aptarimas]]) 13:15, 4 balandžio 2026 (EEST) :[[Vikipedija:Reikšmingumas]] [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:19, 4 balandžio 2026 (EEST) == Stūgliai (Švenčionys) == 1866 - 79 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:31, 4 balandžio 2026 (EEST) == Sutrė (Švenčionys) == 1866 - 22 1905 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:09, 4 balandžio 2026 (EEST) == Šakaliai (Švenčionys) == 1866 - 40 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 4 balandžio 2026 (EEST) == Trebučiai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:15, 5 balandžio 2026 (EEST) == Trakai (Švenčionys) == 1931 - 15 bo to Troki Święciańskie II a Troki Święciańskie I to obecnie ulica Święcian <bdi>Trakų g.</bdi> [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:12, 6 balandžio 2026 (EEST) == Trūdai == 1866 - 17 Radwańskich [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:55, 6 balandžio 2026 (EEST) == Kampiniai (Švenčionys) == 1905 - 8 1931 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:02, 8 balandžio 2026 (EEST) == Veličkos == 1866 - 42 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 9 balandžio 2026 (EEST) == Vaiškūnai == 1866 - 120 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:04, 10 balandžio 2026 (EEST) == Vigadka (Švenčionys) == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 16:10, 11 balandžio 2026 (EEST) == Zadvarninkai == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:56, 11 balandžio 2026 (EEST) == Užuklonis == 1931 - 4 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:26, 11 balandžio 2026 (EEST) == Želabai == 1866 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:16, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žukai (Švenčionys) == 1866 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:59, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žąsinai (Švenčionys) == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:16, 12 balandžio 2026 (EEST) == Dietkauščizna == Hej. Czy możesz zmienić na coś innego tą polską okupację? [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:45, 2 gegužės 2026 (EEST) :Dziękuję [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:36, 2 gegužės 2026 (EEST) == Karalyčia == 1931 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:07, 3 gegužės 2026 (EEST) == Kaubriškė == 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:26, 3 gegužės 2026 (EEST) == Naso Tjër Di == Naso Tjër Di yra ne ispaniškas, o nasų kalbos užrašymas. Šia kalba /j/ yra tariamas kaip /j/ ir neverčiamas į /ch/. Japoniškas šio puslapio variantas yra užrašomas fonetiškai (katakana) kaip Naso Tjer Di. Todėl pervardinimas buvo neteisingas.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 14:41, 6 gegužės 2026 (EEST) :Na, valstybinė kalba Panamoje yra ispanų. Nurodytame įraše aiškiai girdėti, kad sakoma "Tcher". Ar japonai šiuo atveju pasigilino į tarimą, mes nežinome. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:52, 6 gegužės 2026 (EEST) ::Radau kitą įrašą, [https://www.youtube.com/watch?v=Ux-F0a36oxA kur kalba gimtakalbė], tai išties panašiau į Naso Tier ar Naso Tjer, bet vis tiek klausimas, ar galima remtis vietiniu tarimu. Telšiai ir Lietuvoje, ir užsienyje yra Telšiai, o ne ''Telšee'', nors vietiniai taria taip. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:00, 6 gegužės 2026 (EEST) :::Bet čia kalbame ne apie dialektą ar artimas kalbas, o apie tarpusavyje nesusijusias kalbas, kurios turi skirtingą ortografiją ir tarimus. Kadangi čia yra autonominis administracinis vienetas, būčiau už užrašymą vietine kalba. Kaip tarimo variantą galima nurodyti ir ispanišką tarimą.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:18, 7 gegužės 2026 (EEST) == Margiai (Ignalina) == 1866 - 11 1931 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:11, 8 gegužės 2026 (EEST) == Pakalnė (Ignalina) == 1931 - 29 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:19, 10 gegužės 2026 (EEST) == Smilginiškė (Didžiasalis) == 1931 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:34, 14 gegužės 2026 (EEST) == Gelednė == w 1905 wg mnie nie było. Na mapie są owszem leśniczówki, ale Gelednė jako stacji nie było. A te 5 to Głuszyca [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 19 gegužės 2026 (EEST) :''Геледня, з. (Пашиновъ), жит. 5'', p. 295, [[Mikailiškių valsčius|Михайловская волость]]. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:45, 19 gegužės 2026 (EEST) == Senčia == Sveiki, mačiau, kad pervardinote [[senčia]] panaikindamas minkštinimą. Galiu patvirtinti, kad japonų kalbos priebaliai š, č ir dž yra ypač minkšti, ir lietuviškoje perrašoje pagal Seimo nutarimą visada naudojamas minkštumo ženklas. Pervardinimas nebuvo teisingas. Priešingai, wikipedijoje yra nemažai žodžių, kuriuos reiktų pervardinti suminkštinant. [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:32, 26 gegužės 2026 (EEST) :Sveiki. Pažymėjau pervadinimui - šiuo atveju reikia administratorių teisių. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 09:07, 26 gegužės 2026 (EEST) == Kisieliai (Astravas) == Według spisu z 1905 roku to była gmina Łyntupy, nie Aleksandrowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 26 gegužės 2026 (EEST) == Sakalnica == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:58, 16 birželio 2026 (EEST) == Stanislavavas (Strūnaitis) == 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 17 birželio 2026 (EEST) == Voksa == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:47, 23 birželio 2026 (EEST) == Siatlas == Labas, kodėl atšaukei keitimą? Tiek VLE, tiek MELC teikia kaip pirmąją formą Si'''a'''tlas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:09, 20 liepos 2026 (EEST) :VLE seniau buvo Sietlas, ten, matyt, pagal tą šlamštžodynį paredagavo. Iki to "veikalo" visur ir visada buvo Sietlas - nėra ko išsigalvoti naujų pavadinimų. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:18, 20 liepos 2026 (EEST) == Keisti perkėlimai == Labas, straipsnyje [[Česlovas Urbonavičius]] pastebėjau, kad jei prie treniruotų komandų laikotarpis persikelia į dvi eilutes, tada komandų eilė nepasislenka („Inkaras“ lieka prie 1995, o ne 1998). Gal logiškiau jei būtų ne su 'br', bet kaip atskiri parametrai, pvz., [[:en:Alex Ferguson]], generuojantys metams ir komandai vieną bendrą eilutę? Ar manai, kad neverta judinti kortų namelio? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 12:57, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) :Tikrai nemanau, kad verta judinti. Tiesiog, kaip en.wiki, reikia nurodyti kiekvieną treniravimo laikotarpį atskirai. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:02, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) == Japonai == Made in Japan urmininkas lt-wiki gal 3 tūkst. straipsnių prištampavo. Vien japonų buvo beveik 700. Nekilo minčių tą urmo bazę ištrinti? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:31, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) :Nu, kokių 1975 m. Japonijos rinktinės žaidėjų tikrai nesiimsiu pildyti, bet su kitų šalių žaidėjais dar galima padirbėti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:33, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) ::Kitų šalių jau ištrinti, arba papildžiau. O štai japonai, jų dar over 600 liko. Neįsivaizduoju, kaip iškuopti. Tie 1975 m., ar atsarginiai, tretieji rinktinės vartininkai, jau per daug tokio gėrio. Reikia kažką daryti. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:42, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) :::Tai tada reikia trinti - gal [[Naudotojas:Homo ergaster]] su botu galėtų, kažkaip pagal redagavimo istoriją ar straipsnio dydį nustatydamas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:45, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) ::::Iš viso Japan Football prištampavo 842 str., tai daugiausia japonai ir tebus. Peržiūrėsiu tuos trumpučius autovertimus rankiniu būdu, automatika gali sugrybauti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:52, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) == Žemėlapių šablonai == Sveiki, [[Šablonas:Location map Kiribatis]] objektus vaizduoja gan netiksliai. Gal mokėtumėte pataisyti? [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 21:08, 19 spalio 2026 (EEST) :Matyt, bėda tame, kad Kiribatis yra rytų ilgumoje, nors fiziškai yra anapus 180 laipsnių dienovidinio. [[:pt:Predefinição:Mapa de localização/Render]] yra funkcija "crosses180", bet man jos nepavyksta įterpti į mūsiškį [[Šablonas:Location map]]. [[User:Homo ergaster]], [[User:Zygimantus]] - gal pavyktų? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:29, 19 spalio 2026 (EEST) ::Hm, [[Šablonas:Location map Fidžis|Šablone:Location map Fidžis]] (gal ir kituose) bandyta "apeiti" šį trikdį, rytinėje riboje rašant 182.1° r. ilg. vietoj 177.9° v. ilg., tačiau to pasekmė – šablonas kitapus 180° dienovidinio esančių vietovių išvis nepavaizduoja. Minėta funkcija išspręstų ir šią problemą. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 23:10, 19 spalio 2026 (EEST) == Cegelnė (Jauniūnai) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 24 spalio 2026 (EEST) == Kartaniškės == 1931 - 60 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:41, 24 spalio 2026 (EEST) 8t38v3089br2dkk99sb36noauapvjaw 7952084 7952079 2026-10-24T19:08:26Z Pierre L'iserois 146905 /* Darkuškiai */ naujas skyrius 7952084 wikitext text/x-wiki <center><div>[[Vaizdas:Nuvola apps bookcase.png|25px]] '''Archyvai: [[User talk:Hugo.arg/Archyvas1|I]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas2|II]] , [[User talk:Hugo.arg/Archyvas3|III]], [[User talk:Hugo.arg/Archyvas4|IV]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas5|V]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas6|VI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas7|VII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas8|VIII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas9|IX]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas10|X]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas11|XI]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas12|XII]], [[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg/Archyvas13|XIII]]'''</center></div> {| class="wikitable" |- | [[File:No-AI.svg|150px]] |'''I DO NOT RESPOND TO AI TRANSLATED COMMENTS.<br>USE ENGLISH, RUSSIAN, SPANISH OR ANY OTHER LANGUAGE I COULD UNDERSTAND INSTEAD OF WRITTING MACHINE TRANSLATED GIBBERISH.<BR>THANK YOU!''' |} {{TOCright}} == Laukiai (Švenčionys) == 1905 - według mnie to 80 1931 - wieś - 92 leśniczówka - 5; była tu 55°02'27.4"N 26°01'01.3"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:29, 31 gruodžio 2025 (EET) == Maldžiūnai (Molėtai) == 1866 - 156 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:33, 1 sausio 2026 (EET) == Masliškė (Sariai) == 1866 - 28 1905 - 27 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:11, 1 sausio 2026 (EET) == Merionys II == 1931 - 36 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:48, 1 sausio 2026 (EET) == Noselėnai == 1866 - 105 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:14, 2 sausio 2026 (EET) == Nikaja == 1931 - 19 Była tu strażnica KOP [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:29, 2 sausio 2026 (EET) == Navasiolkos (Pabradė) == 1905 - 15 1931 - 95, bo połączyliście folwark i wieś. Ale folwark był tu 55°04'53.4"N 25°41'00.9"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:03, 2 sausio 2026 (EET) == Actekai == Sveikas, su Naujaisiais! Norėjau paklausti dėl Azteca stadiono. Kiek randu, ispanų kalboje ''Azteca'' reiškia „actekas, actekė“. Bet pervadinai ''Actekos'' vardu, gal turi argumentų? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:02, 3 sausio 2026 (EET) :Sveikas. Tave taipogi! Taip, bet atkreipk dėmesį, kad ne ''Estadio de Aztecas'', o vienaskaita ''Azteca''. Tai pažodžiui greičiau būtų Acteko stadionas. Bet šiuo atveju vertimas skamba tikrai prastai - tiesiog "Asteka" arba "Acteka" ir viskas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:59, 3 sausio 2026 (EET) Gal tuomet Acteko? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:25, 3 sausio 2026 (EET) :Bet kam šiuo atveju išmislyti savo vertimus? Gerai, yra koks ''Defensores del Chaco'' stadionas, tai kaip ir galima versti "Čako gynėjų stadionas", bet neaišku, kas čia tasai "actekas" - aš tai susilaikyčiau nuo tokių pažodinių vertimų. Pvz., "Estadio da Luz" Portugalijoje - negi dabar versti "Šviesos stadionas"? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 16:59, 3 sausio 2026 (EET) == Noseliszki == Hej. Jak będzie po litewsku? Poszukuję tej miejscowości, tam urodził się Józef Jan Giedroyć [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:37, 3 sausio 2026 (EET) :Może być "Noseliškės", ale nie może wyszukać nigdzie. Prawda, Noseliszki i Nasielany (jak w artykule [[:pl:Józef Jan Giedroyć]]) razne miestowoszczy ([https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/Nosel%C4%97nai?paieska=nosel*&i=7cf536f2-3ee3-49c1-87c5-62dc37d59398 bo tylko formy z *''Nasielan-'']). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:23, 3 sausio 2026 (EET) ::Tylko jak dla mnie to źle jest w artykule. Nie da się z Насeляны zrobić Noseliszek. Józef Jan Giedroyć mógł się urodzić gdzieś w rejonie malackim. Niedaleko Giedraičiai [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:07, 3 sausio 2026 (EET) == Ašvaraistis == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 4 sausio 2026 (EET) == Puočiai == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:39, 5 sausio 2026 (EET) == Lygos == Yra klubas [[SV Robinhood]]. Jis kitados varžėsi SVB Topklasse, [[SVB Eerste Divisie]], o 2024 m. susikūrė [[Suriname Major League]]. Pradėk viską verti, tai velniais kanopas išsisukinės. Kam to reikia? Lyga, net kokia maža, susmirdusi, bet savo pavadinimu atpažįstama ir keista aiškinti tokius dalykus. Man užtenka, kad latviai viską labai uoliai verčia. Medijose neatpažinti vertalai. Kam jie, kad pamandravoti aka koks literatūrinis mulas su EN-5, ES-5 atsirado ir išvertė? AŠ NET LIETUVIŠKAI SU AKCENTU KALBU. Ir kaip minėjau, [[A lyga]] visur ir lieka [[A lyga]], o jeigu bahasa Utama, ar latviai išverčia, tai jau jų problemos. Niekas daugiau neverčia. Ar [[J.League]] ar kokia mažytės šalies lyga. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:13, 6 sausio 2026 (EET) == Poliesė (Molėtai) == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:59, 6 sausio 2026 (EET) == cz == Čekai, net [[Serie A]] rašydavo italianška futbolova 1. liga. Ir [[A lyga]] litevska futbolova 1. liga. Aš tose wikiėse jau ne pirma diena ir matau klaidas, kurių nesinori matyti pas mus. Sustumti A lyga, paskui dėti | tokį brūkšnį? taip ir gaunasi, kad ne [[Serie A]], ne [[Bundesliga]], o prasideda vertalai aka Vokietijos pirmoji futbolo lyga. Jeigu nuo 2007 m. būtumėte pilnais sakiniais viską rašę, o ne sezonus su (I) vietoje Top lyga ir vietoje (II) antrasis divizionas, tai 2026 m. sausio mėn. nebekiltų problemų su lygų pavadinimu. Tasidarykite, galų gale, turą po Globalsportsarchive ar kitą svetainę. Niekas ten nerašys, kad '''Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga''' aliuzija į Armėnijos-Virmėnijos-Hayastano Premjer lygą. O namų darbus pasiradyti būtina. savo jau padariau, o dabar eilė šviesti kitus, net jeigu bando priešintis. :) Įsigudrindavo čekai didžiąsias lygas taip sufeilinti, ispanai irgi meistrai. Juk mes su medijomis dirbame, o ne su pelkės ekspertais. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:33, 7 sausio 2026 (EET) : Makenzi, tau dar šviestis ir šviestis pačiam, o jau bandai šviesti kitus :) Anot tavęs, verčiantys ne pagal tave yra kvailiai, neišmanėliai ir pan. – gal kartais ir į veidrodį pažvelk? Čia juk ne medijų ar pelkių šou, čia – enciklopedija, ir ne angliška, o lietuviška. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:53, 7 sausio 2026 (EET) ::Alio, garažas.. tu, [[Naudotojas:CD]] taip rašinėji, taip ir galvoji. Man niekada nebuvo įdomu, kaip ir kas švelpuoja. Diagnozių nenustatinėju niekam. /// Kas ten per [[:lv:Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija]] vs. Persian Gulf Pro League. /// Eilinis pvz, kaip CD viską navatnai supranta. '''Enciklopedija pas mumis lietuviška, o ne tarybinė, jeigu ką.''' :) [[Philippines Football League]] (PFL) vs. Filipinų futbolo lyga. Tokio reikliuko kaip FFL nėra. Jeigu yra [[MSL]] ir eilė kitų trumpinimų, tai po jūsų vertimų viskas bus neatpažįstama ir jau taip išversta, kad neduok dieve... [[Bundesliga]] imate ir večiate... vietoje vieno žodžio būtinai Vokietijos aukščiausioji futbolo lyga išverstum... dar reikia prikergti, kad vyrų, nes yra ir moterų. Kai jūs tik pavadinimą padarote išvestą, tada labai mandrūs, o kai reikia du sakinius parašyti, tada pasirodo tasai vertalų beviltiškumas... Nori paversti LT_wiki pagal latviešu madas ir turėtis Irānas futbola čempionāta Pirmā divīzija??? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:04, 7 sausio 2026 (EET) :::[[:lv:Kataras Zvaigžņu līga]] katarietiška Žvaigždučių lyga.. kur lt dėtumėte mažąsias raides? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:11, 7 sausio 2026 (EET) == Padubingė == Był jeszcze zaścianek (1905)/folwark (1931) '''55°00'19.8"N 25°39'32.5"E''' 1905 - 28 1931 - 32 i leśniczówka - 1931 - 8 - 55°01'05.9"N 25°38'59.6"E [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 7 sausio 2026 (EET) == Padvarė == w 1931 połączyliście trzy zaścianki, ale w 1905 już nie Powinno być 1905 - 8+5 (ale czemu u Was 10 - to nie wiem) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:50, 8 sausio 2026 (EET) == Paglūštė == 1931 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:32, 8 sausio 2026 (EET) == Popeliškė == Tu jest źle. Bo Popieliszki II w 1931 to 16. Pipieliszki I w 1931 to 20. Czemu macie 30 to nie wiem. Albo 16 albo 36. Popieliszki I były tu: 55°02'51.4"N 25°57'27.4"E; [https://pl.wikipedia.org/w/index.php?title=Popieliszki_I&action=edit&redlink=1 Popieliszki_I] [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:30, 10 sausio 2026 (EET) == Papiškės (Švenčionys) == 1905 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:18, 10 sausio 2026 (EET) == Raubiškiai (Švenčionys) == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:57, 11 sausio 2026 (EET) == Rimkai (Švenčionys) == 1905 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:48, 11 sausio 2026 (EET) == Spenglas (Švenčionys) == 1905 - 7 1931 - 17 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:44, 14 sausio 2026 (EET) == Stanislavavas (Pabradė) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 14 sausio 2026 (EET) == Šoleliai == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:09, 17 sausio 2026 (EET) == Tartokas (Švenčionys) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 17 sausio 2026 (EET) == Zatiškės == 1866 - 55 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:43, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė I == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:20, 20 sausio 2026 (EET) == Ažumiškė II == 1905 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:30, 20 sausio 2026 (EET) == Ažutakis == 1905 - 28 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 21 sausio 2026 (EET) == Žirneliškė == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:58, 23 sausio 2026 (EET) == Andriejiškė == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:05, 8 vasario 2026 (EET) == Andreikos == 1905 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:58, 8 vasario 2026 (EET) == Astikiškė == 1905 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:14, 8 vasario 2026 (EET) == Beržinkos == 1905 - 27 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:22, 8 vasario 2026 (EET) == Can you give me more info about what page broke for this revert? == Greetings! You [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas%3ALtgyv&diff=7750029&oldid=7749740 reverted my edit to the template]. I had made the edit to fix page rendering errors with Parsoid. We are working to roll out Parsoid-based rendering for many wikis and I was trying to fix errors before we rolled out. Can you point me to some pages where images were broken after my edit so I can examine and make the right fix to the template? That template currently has bad markup and needs a fix - I just to make sure it is the right fix. Thanks for your assistance. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:13, 12 vasario 2026 (EET) :Hello. There were some (not all) pages where picture template got broken - I noticed that at pages [[Onuškis]], [[Pivašiūnai]]. It's hard to tell why these pages there shown incorrectly because all the smaller settlements' pages I saw was ok. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:18, 12 vasario 2026 (EET) ::Thanks, I'll take a look and see if I can fix it better this time. :) [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 20:20, 12 vasario 2026 (EET) :::I made a slightly different edit this time - hopefully it doesn't break anything else now. [[Naudotojas:SSastry (WMF)|SSastry (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:SSastry (WMF)|aptarimas]]) 21:01, 12 vasario 2026 (EET) ::::Now it looks all right. Thank You. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:10, 12 vasario 2026 (EET) == Dėl Sa(r)žynos == Sveiki, labai ačiū, kad pastebėjote [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nova_Sa%C5%BEyna&curid=692747&diff=7750943&oldid=7750941 klaidą]. Iš ties, naudodamasis [https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/perrasa-is-lenku-kalbos?lang=lt] puslapiu kaip ir gerai supratau esmę, bet susimaišiau, kad '''rz''' keist tiesiog į '''ž''' ir netyčiom gavosi Saržyna, su palikta '''r''' raide. :D Ačiū, kad pataisėte! [[Naudotojas:Paxea|Pax^ea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 12:57, 13 vasario 2026 (EET) :Dalį vietovardžių galima pasitikrinti [https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/naujoji_sazyna čia] (ne viską ten už 100 % galima priimti, bet daugeliu atveju galima kliautis). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:39, 13 vasario 2026 (EET) == Mikštai == 1931 - 33 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:29, 14 vasario 2026 (EET) == Raudonalaukis == 1905 - 25 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:18, 15 vasario 2026 (EET) == Drūstėnai == 1866 - 50 1931 - 49, Wy macie wieś i [[Drūstėnų dvaras|Drūstėnų dvarą]] razem [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 18 vasario 2026 (EET) == Laimiškė == 1905 - 3 1931 - 21 https://pl.wikipedia.org/wiki/Filizburg_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:58, 20 vasario 2026 (EET) == Gasiuliškė (Švenčionys) == 1905 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:01, 20 vasario 2026 (EET) == Grybai (Švenčionys) i Grybai (viensėdis) == Grybai (Švenčionys) - 1931 - 82 (należy odjąć 27 bo to Grybai (viensėdis)) Grybai (viensėdis) - 1905 - 18, 1931 - 27 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:56, 21 vasario 2026 (EET) == Pilypai (Švenčionys) == Hej. To polska Jankowszczyzna a nie Filipowo. Dawniej owszem czasem Filipiszki. 1866 - 23 1905 - 20 1931 - 61 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:02, 23 vasario 2026 (EET) == [[:bat-smg:Medė|Medė]] == Kodėl miškas žemaitiškai yra medė o ne med'''ē'''? Kaip tas žodis yra linksniojamas? Daugiau komentarų? O gal [[:cs:wikt:medis#žemaitština|žemaitiškas žodis medis]] čekiškame vikižodyne yra ''neteisingai'' išlinksniojamas? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 17:21, 25 vasario 2026 (EET) :Na taigi [[LKŽ]] visada galima pasitikrinti: [http://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė] - kirčiuojamas 1 skiemuo. Čia du skirtingi žodžiai - ''medė'' yra miškas, o medis (daugiskaita ''medē'') - augalas, drevo (strom, tree: įterpiau --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET); [dřevo - malka, mediena, ne medis]), slaviškai sakant. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:31, 25 vasario 2026 (EET) ::O žemaitiškai linksniojamas kaip? Ar būtų galima bent vieną internetinę nuorodą į tą žodį betkokiame linksnyje, tik ne vardininke, '''žemaitiškame''' tekste? Būčiau labai dėkingas. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 11:41, 27 vasario 2026 (EET) :::II linksniuotė: medė - medės - medē - medė - medi - medie - medė // medės - mediu - mediems - medės - mediems - medies - medės. Na, dabar tikrai nežinau, kur rasti pavyzdį žemaitiškame tekste, nes internete jų nėra daug. LKŽ cituoja Daukanto ''Kiti gires ir medes saugojo'', tai Daukanto raštuose tikrai turėtų būti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:51, 27 vasario 2026 (EET) ::::O dviskaitos nėra?? O šiaip, tai labai, labai ačiū, be Jūsų tikrai nepajudėčiau iš vietos. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 12:56, 27 vasario 2026 (EET) ::::O Daukanto cituojama ''medes'' forma Jūsų parašytame linksniavime nėra... tai dėl to, kad senovinė? --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 13:03, 27 vasario 2026 (EET) :::::Dviskaita - ''dvi medi''. Ten Daukantas jau sulietuvintas, reikėtų ieškoti originalių raštų. Aišku, jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:10, 27 vasario 2026 (EET) ::::::Atsiprašau, bet dar neatsikabinsiu: Kokia yra žodžio ''medė'' gramatinė ''giminė'' (moteriškoji ar vyriškoji)? Kaip yra linksniojama dviskaita? Iš "''dvi medi''" išeitų, kad giminė yra moteriškoji. (Patvirtinsite ar paneigsite?; Jūsų šaltinis (h_t_t_p://lkz.lt/?zodis=med%C4%97&id=19029890000 mẽdė) rodo, kad moteriškoji giminė, vienaskaita ("sf"); aišku, tai kad "jis irgi nuosekliai nerašė pagal dabartinį "norminį" žemaičių variantą" man yra suprantama, man labiau yra įdomu, kaip dabar žemaičiai, kalba (apie miškus). Gal galite pasiūlyti, kas dar/irgi galėtų man čia patarti? Juk tai žemaičių gyvenime ir dabar ir praeityje buvo pakankamai svarbi sąvoka, tikrai svarbesnė, negu koks traktorius (anksčiau net nebuvo), ar nuotrauka ar raketa ar koks egzotiškas vaisius. --[[Naudotojas:Kusurija|Kusurija]] ([[Naudotojo aptarimas:Kusurija|aptarimas]]) 20:27, 1 kovo 2026 (EET) == Kirdeikos == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:26, 28 vasario 2026 (EET) == Kirdeikiškė == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 15:53, 28 vasario 2026 (EET) == Pakapė (Švenčionys) == To dawna Kochanówka Podmiejska 1905 - 11 1931 - 12 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:07, 1 kovo 2026 (EET) == Konstantinavas (Švenčionys) == 1905 - +7 a tu Konstantinavas (Strūnaitis) 1905 - nie wiem ile, ale 7 to Konstantinavas (Švenčionys) [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:48, 1 kovo 2026 (EET) == Kasčiukai (Švenčionys) == 1931 - 132, bo 6 to leśniczówka a leśniczówka była tu 55°07'51.1"N 25°59'13.3"E; https://pl.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bciukowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:35, 2 kovo 2026 (EET) == Kavalčiukai (Švenčionys) == 1866 - 47; Słownik geograficzny Królestwa Polskiego, t. IV: Kęs – Kutno, Warszawa 1883, s. 504. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:52, 2 kovo 2026 (EET) == Kurpės == 1905 - 65 wtedy jako Велеснритсная [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:00, 5 kovo 2026 (EET) :Велескритская. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 23:11, 5 kovo 2026 (EET) == Maldžiūnai (Švenčionys) == 1905 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 19:00, 8 kovo 2026 (EET) == Matusonys == 1905 - 54 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:06, 10 kovo 2026 (EET) == Kūtelai == Jeśli Kūtelai to Czechowszczyzna to 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:46, 10 kovo 2026 (EET) == Misiūnai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:45, 15 kovo 2026 (EET) == Nevieriškė == 1905 - 104 a nie 56. Bo carski spis podaje, że od wsi do stacji w Nowych Święcianach były 4 wiorsty. A to wieś i 104 mieszkańców Natomiast 56 to Niewieryszki Wyharskie https://pl.wikipedia.org/wiki/Niewieryszki_Wyharskie i tu spis carski podaje 8 wiorst do Łyntup [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:40, 15 kovo 2026 (EET) == Naujasalis (Švenčionys) == 1866 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:18, 17 kovo 2026 (EET) == Novosiolkos (Švenčionys) == 1931 - 14 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:31, 17 kovo 2026 (EET) == Poškonys (Švenčionys) == 1866 - 57 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 24 kovo 2026 (EET) == Pliauškės == 1866 - 17 1931 - 73 bo to Plauszki Jodziszkańskie a Pliauškės III to własnie 37 bo to Plauszki Mielegiańskie [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:49, 27 kovo 2026 (EET) == Pliauškės III == 1866 - 20 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 01:03, 27 kovo 2026 (EET) == Pogulianka (Švenčionys) == 1905 - 30 były 3 Pohulanki, ale jedna to w gminie Podbrodzie, ta 5 mieszkańców [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 10:55, 28 kovo 2026 (EET) == Ragaučina == 1866 - 134 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 11:17, 29 kovo 2026 (EEST) == Rūdabestis == 1866 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:38, 29 kovo 2026 (EEST) == Samadūriškė == 1866 - 43 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:08, 30 kovo 2026 (EEST) == Statkuškė == 1866 - 6 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 3 balandžio 2026 (EEST) == Strūna == 1866 - 30 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 3 balandžio 2026 (EEST) == About deletion == Hello, why do you did you suggest to delete my article about Demi Norvilaitė? [[Naudotojas:Aiapapaia|Aiapapaia]] ([[Naudotojo aptarimas:Aiapapaia|aptarimas]]) 13:15, 4 balandžio 2026 (EEST) :[[Vikipedija:Reikšmingumas]] [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:19, 4 balandžio 2026 (EEST) == Stūgliai (Švenčionys) == 1866 - 79 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:31, 4 balandžio 2026 (EEST) == Sutrė (Švenčionys) == 1866 - 22 1905 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:09, 4 balandžio 2026 (EEST) == Šakaliai (Švenčionys) == 1866 - 40 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:53, 4 balandžio 2026 (EEST) == Trebučiai == 1866 - 62 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:15, 5 balandžio 2026 (EEST) == Trakai (Švenčionys) == 1931 - 15 bo to Troki Święciańskie II a Troki Święciańskie I to obecnie ulica Święcian <bdi>Trakų g.</bdi> [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:12, 6 balandžio 2026 (EEST) == Trūdai == 1866 - 17 Radwańskich [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:55, 6 balandžio 2026 (EEST) == Kampiniai (Švenčionys) == 1905 - 8 1931 - 7 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:02, 8 balandžio 2026 (EEST) == Veličkos == 1866 - 42 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:17, 9 balandžio 2026 (EEST) == Vaiškūnai == 1866 - 120 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:04, 10 balandžio 2026 (EEST) == Vigadka (Švenčionys) == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 16:10, 11 balandžio 2026 (EEST) == Zadvarninkai == 1866 - 41 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 17:56, 11 balandžio 2026 (EEST) == Užuklonis == 1931 - 4 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:26, 11 balandžio 2026 (EEST) == Želabai == 1866 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:16, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žukai (Švenčionys) == 1866 - 49 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:59, 11 balandžio 2026 (EEST) == Žąsinai (Švenčionys) == 1866 - 45 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 00:16, 12 balandžio 2026 (EEST) == Dietkauščizna == Hej. Czy możesz zmienić na coś innego tą polską okupację? [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:45, 2 gegužės 2026 (EEST) :Dziękuję [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:36, 2 gegužės 2026 (EEST) == Karalyčia == 1931 - 39 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:07, 3 gegužės 2026 (EEST) == Kaubriškė == 1931 - 11 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:26, 3 gegužės 2026 (EEST) == Naso Tjër Di == Naso Tjër Di yra ne ispaniškas, o nasų kalbos užrašymas. Šia kalba /j/ yra tariamas kaip /j/ ir neverčiamas į /ch/. Japoniškas šio puslapio variantas yra užrašomas fonetiškai (katakana) kaip Naso Tjer Di. Todėl pervardinimas buvo neteisingas.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 14:41, 6 gegužės 2026 (EEST) :Na, valstybinė kalba Panamoje yra ispanų. Nurodytame įraše aiškiai girdėti, kad sakoma "Tcher". Ar japonai šiuo atveju pasigilino į tarimą, mes nežinome. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:52, 6 gegužės 2026 (EEST) ::Radau kitą įrašą, [https://www.youtube.com/watch?v=Ux-F0a36oxA kur kalba gimtakalbė], tai išties panašiau į Naso Tier ar Naso Tjer, bet vis tiek klausimas, ar galima remtis vietiniu tarimu. Telšiai ir Lietuvoje, ir užsienyje yra Telšiai, o ne ''Telšee'', nors vietiniai taria taip. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 20:00, 6 gegužės 2026 (EEST) :::Bet čia kalbame ne apie dialektą ar artimas kalbas, o apie tarpusavyje nesusijusias kalbas, kurios turi skirtingą ortografiją ir tarimus. Kadangi čia yra autonominis administracinis vienetas, būčiau už užrašymą vietine kalba. Kaip tarimo variantą galima nurodyti ir ispanišką tarimą.[[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:18, 7 gegužės 2026 (EEST) == Margiai (Ignalina) == 1866 - 11 1931 - 16 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:11, 8 gegužės 2026 (EEST) == Pakalnė (Ignalina) == 1931 - 29 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:19, 10 gegužės 2026 (EEST) == Smilginiškė (Didžiasalis) == 1931 - 48 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 18:34, 14 gegužės 2026 (EEST) == Gelednė == w 1905 wg mnie nie było. Na mapie są owszem leśniczówki, ale Gelednė jako stacji nie było. A te 5 to Głuszyca [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:31, 19 gegužės 2026 (EEST) :''Геледня, з. (Пашиновъ), жит. 5'', p. 295, [[Mikailiškių valsčius|Михайловская волость]]. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:45, 19 gegužės 2026 (EEST) == Senčia == Sveiki, mačiau, kad pervardinote [[senčia]] panaikindamas minkštinimą. Galiu patvirtinti, kad japonų kalbos priebaliai š, č ir dž yra ypač minkšti, ir lietuviškoje perrašoje pagal Seimo nutarimą visada naudojamas minkštumo ženklas. Pervardinimas nebuvo teisingas. Priešingai, wikipedijoje yra nemažai žodžių, kuriuos reiktų pervardinti suminkštinant. [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] ([[Naudotojo aptarimas:Zykasaa|aptarimas]]) 01:32, 26 gegužės 2026 (EEST) :Sveiki. Pažymėjau pervadinimui - šiuo atveju reikia administratorių teisių. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 09:07, 26 gegužės 2026 (EEST) == Kisieliai (Astravas) == Według spisu z 1905 roku to była gmina Łyntupy, nie Aleksandrowo [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:51, 26 gegužės 2026 (EEST) == Sakalnica == 1931 - 10 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:58, 16 birželio 2026 (EEST) == Stanislavavas (Strūnaitis) == 1931 - 23 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 23:26, 17 birželio 2026 (EEST) == Voksa == 1931 - 5 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:47, 23 birželio 2026 (EEST) == Siatlas == Labas, kodėl atšaukei keitimą? Tiek VLE, tiek MELC teikia kaip pirmąją formą Si'''a'''tlas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:09, 20 liepos 2026 (EEST) :VLE seniau buvo Sietlas, ten, matyt, pagal tą šlamštžodynį paredagavo. Iki to "veikalo" visur ir visada buvo Sietlas - nėra ko išsigalvoti naujų pavadinimų. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:18, 20 liepos 2026 (EEST) == Keisti perkėlimai == Labas, straipsnyje [[Česlovas Urbonavičius]] pastebėjau, kad jei prie treniruotų komandų laikotarpis persikelia į dvi eilutes, tada komandų eilė nepasislenka („Inkaras“ lieka prie 1995, o ne 1998). Gal logiškiau jei būtų ne su 'br', bet kaip atskiri parametrai, pvz., [[:en:Alex Ferguson]], generuojantys metams ir komandai vieną bendrą eilutę? Ar manai, kad neverta judinti kortų namelio? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 12:57, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) :Tikrai nemanau, kad verta judinti. Tiesiog, kaip en.wiki, reikia nurodyti kiekvieną treniravimo laikotarpį atskirai. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 13:02, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) == Japonai == Made in Japan urmininkas lt-wiki gal 3 tūkst. straipsnių prištampavo. Vien japonų buvo beveik 700. Nekilo minčių tą urmo bazę ištrinti? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:31, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) :Nu, kokių 1975 m. Japonijos rinktinės žaidėjų tikrai nesiimsiu pildyti, bet su kitų šalių žaidėjais dar galima padirbėti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:33, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) ::Kitų šalių jau ištrinti, arba papildžiau. O štai japonai, jų dar over 600 liko. Neįsivaizduoju, kaip iškuopti. Tie 1975 m., ar atsarginiai, tretieji rinktinės vartininkai, jau per daug tokio gėrio. Reikia kažką daryti. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:42, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) :::Tai tada reikia trinti - gal [[Naudotojas:Homo ergaster]] su botu galėtų, kažkaip pagal redagavimo istoriją ar straipsnio dydį nustatydamas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 11:45, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) ::::Iš viso Japan Football prištampavo 842 str., tai daugiausia japonai ir tebus. Peržiūrėsiu tuos trumpučius autovertimus rankiniu būdu, automatika gali sugrybauti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:52, 25 rugpjūčio 2026 (EEST) == Žemėlapių šablonai == Sveiki, [[Šablonas:Location map Kiribatis]] objektus vaizduoja gan netiksliai. Gal mokėtumėte pataisyti? [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 21:08, 19 spalio 2026 (EEST) :Matyt, bėda tame, kad Kiribatis yra rytų ilgumoje, nors fiziškai yra anapus 180 laipsnių dienovidinio. [[:pt:Predefinição:Mapa de localização/Render]] yra funkcija "crosses180", bet man jos nepavyksta įterpti į mūsiškį [[Šablonas:Location map]]. [[User:Homo ergaster]], [[User:Zygimantus]] - gal pavyktų? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:29, 19 spalio 2026 (EEST) ::Hm, [[Šablonas:Location map Fidžis|Šablone:Location map Fidžis]] (gal ir kituose) bandyta "apeiti" šį trikdį, rytinėje riboje rašant 182.1° r. ilg. vietoj 177.9° v. ilg., tačiau to pasekmė – šablonas kitapus 180° dienovidinio esančių vietovių išvis nepavaizduoja. Minėta funkcija išspręstų ir šią problemą. [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] ([[Naudotojo aptarimas:Fnyxo|aptarimas]]) 23:10, 19 spalio 2026 (EEST) == Cegelnė (Jauniūnai) == 1931 - 13 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:15, 24 spalio 2026 (EEST) == Kartaniškės == 1931 - 60 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 21:41, 24 spalio 2026 (EEST) == Darkuškiai == 1866 - 84 [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 22:08, 24 spalio 2026 (EEST) gvke89dqo3q4mk0fgis9zu8qqiogch2 0 40937 7952004 7951008 2026-10-24T14:32:53Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951008 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7952004 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = on | vardas = Vladimiras Zubovas | paveikslėlis =Zubov v2 p25.png | paveikslėlio apibūdinimas =Zubovų giminės herbas | paveikslėlio dydis =150px | gimimo data = {{Gimė|1887|10|13}} | gimimo vieta = [[Ginkūnai]], [[Šiaulių valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1959|02|04|1887|10|13}} | mirties vieta = [[Kaunas]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = [[Vladimiras Zubovas (1862)|Vladimiras Zubovas]] | motina = [[Sofija Zubovienė]] | vaikai = [[Vladimiras Zubovas (1909)|Vladimiras Zubovas]] | veikla = agronomas, visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Halės universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vladimiras Vladimirovičius Zubovas''' ([[1887]] m. [[spalio 13]] d. [[Ginkūnai|Ginkūnuose]], [[Šiaulių valsčius]] – [[1959]] m. [[vasario 4]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos agronomas, visuomenės veikėjas. [[Dabikinės dvaras|Dabikinės]] ir [[Judrelių dvaras|Judrelių]] dvarų savininkas. [[Vladimiras Zubovas (1862)|Vladimiro Zubovo]] ir [[Sofija Zubovienė|Sofijos Zubovienės]]-Bilevičiūtės sūnus. [[Aleksandra Fledžinskienė|Aleksandros Zubovaitės-Fledžinskienės]] brolis, architekto [[Vladimiras Zubovas (1909)|Vladimiro Zubovo]] tėvas. == Biografija == Vaikystė prabėgo [[Ginkūnai|Ginkūnuose]]. Baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]], studijavo [[Halė]]s universitete, [[Berlynas|Berlyne]] apgynė disertaciją ir gavo agronomijos daktaro laipsnį. Jis atsisakė siūlomų laboranto pareigų Halės universitete ir grįžęs iš [[Vokietija|Vokietijos]] su žmona ir mažu sūneliu į [[Dabikinė]]s dvarą, čia pradėjo ūkininkauti. [[1911]]–[[1941]] m. savo dvaruose eksperimentais gerino Lietuvos juodmargių galvijų veislę. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gyveno [[Kaunas|Kaune]], dirbo leidykloje, [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|Žemės ūkio akademijoje]] tvarkė biblioteką, dėstė [[Lietuvos veterinarijos akademija|Veterinarijos akademijoje]], darbavosi [[Lietuvos biologijos institutas|Biologijos institute]]. Galėjo atsidėti mokslinei veiklai, nes pokario metais teko vėl iš naujo apginti disertaciją, gavo žemės ūkio mokslų kandidato diplomą. Toliau plėtojo savo mokslinį darbą, eksperimentavo, kaip runkelius tręšti [[valgomoji druska|valgomąja druska]], net rengėsi vykti į [[Vidurinė Azija|Vidurinę Aziją]] tęsti bandymų [[druskožemis|druskožemiuose]]. Nuo [[1955]] m. pirmininkavo [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] „Komunaro“ [[kolūkis|kolūkyje]]. Čia jis energingai ėmėsi darbo: parengė [[durpės|durpių]] kompostavimo technologiją, rūpinosi moksliškai tręšti pievas. Kolūkis pradėjo kopti iš atsilikimo. Pašlijus sveikatai atsisakė šio darbo. Parašė knygas: „Gyvulių šėrimas kolūkiuose“, „Ankštiniai pašariniai augalai“, „Kailinių žvėrelių ir triušių auginimas“.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/vladimiras-zubovas/ ''Vladimiras Zubovas''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-12-02. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Zubovas, Vladimiras}} [[Kategorija:Zubovai]] [[Kategorija:Lietuvos agronomai]] [[Kategorija:Lietuvos žemės ūkio teoretikai]] 57324wrcazq331neu1y15k2bebdq4a4 0 48912 7952282 7715076 2026-10-25T10:41:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952282 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = Raimondas Rumšas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1972|1|14|T}} | gimimo vieta = [[Šilutė]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = dviračių sportininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Raimondas Rumšas''' (g. [[1972]] m. [[sausio 14]] d. [[Šilutė]]je) – [[Lietuva|lietuvių]] [[sportininkas]] (dviračių sportas). Rumšas [[1996]] m. tapo profesionaliu dviratininku ir sportuodamas Lenkijos [[Intel-Action|Mróz]] komandoje įspūdingais pasirodymais kalnuose atkreipė į save dėmesį. Vėliau atstovavo [[Fassa Bortolo]] komandai. 2000 m. laimėjo prestižines vienadienes lenktynes, Pasaulio Taurės etapą, Giro di Lombardia<ref>{{cite web|url=http://www.cyclingfever.com/video.html?detp=view&video_idd=NTkwOA==|title=cyclingfever.com svetainė|accessdate=2012 m. liepos 28 d.|archive-date=2016-03-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160305195128/http://www.cyclingfever.com/video.html?detp=view&video_idd=NTkwOA==|url-status=dead}}</ref>. Didžiausias pasiekimas – [[Tour de France 2002]], kai finišavo trečias – po [[Lance Armstrong]] ir [[Joseba Beloki]]. Šias lenktynes aptemdė skandalas – Rumšo žmona Edita buvo sulaikyta policijos Prancūzijos − Italijos pasienyje. Jos automobilyje buvo rasti dideli kiekiai sporte uždraustų vaistinių preparatų – [[dopingas|dopingo]]. 2003 m. [[Giro d'Italia]] lenktynių metu (kurių bendroje įskaitoje Rumšas užėmė 6 vietą), dviratininko organizme buvo rasta dopingo preparato [[EPO]] pėdsakų. Rumšo rezultatas lenktynėse buvo anuliuotas, dviratininkas diskvalifikuotas 1 metams<ref>{{cite web |url=http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/raimondas-rumsas-dopingo-gniauztuose-10239#axzz21vvFXO6j/|title= Kauno diena svetainė |accessdate=2012 m. liepos 28 d.}}</ref>. 2006 m. jis, kartu su žmona, buvo pripažintas kaltu dėl draudžiamų preparatų gabenimo per Prancūzijos sieną 2002 m. skandalo metu<ref>{{cite web |url=http://verslas.delfi.lt/business/kalejimo-isvenge-rumsai-imasi-verslo-lietuvoje.d?id=8673165|title= Delfi.lt svetainė |accessdate=2012 m. liepos 28 d.}}</ref>. == Komandos == * [[Intel-Action|Mróz]] ([[1996]]–[[1999]]) * [[Fassa Bortolo]] (2000–2001) * [[Lampre]] (2002–2003) * [[Acqua & Sapone]] ([[2004]]) {{start box}} {{s-ach|aw}} {{succession box|title=[[Geriausias Lietuvos sportininkas]]|before={{flagicon|LTU}} [[Rasa Polikevičiūtė]]|after={{flagicon|LTU}} [[Šarūnas Jasikevičius]]|years=2002}} {{end box}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Rumšas, Raimondas}} [[Kategorija:Lietuvos dviratininkai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] oui0id8e9jg1hjmsg9o04ozmxrtyqss 0 49204 7952093 7629581 2026-10-24T19:53:45Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7952093 wikitext text/x-wiki {{city/Baltarusijos miestas |pavadinimas = Brestas |origpavadin = {{be|Брэст}}, {{ru|Брест}} |paveikslėlis = Брэсцкія краявіды 04.jpg |paveikslėlio tekstas = |herbas = Coat of Arms of Brest, Belarus.svg |vėliava = Berastre stiag.svg |lat = 52.093 |long = 23.686 |sritis = Bresto |rajonas = |gyventojumetai = 2022 |gyventoju = 340723 |plotas = 145 |vikiteka = Category:Brest, Belarus }} '''Brèstas''' <ref>{{PVŽ}}</ref> (arba '''''Brasta, Lietuvos Brasta'''''; {{be|Брэст, Берасце}}, {{ru|Брест}}) – miestas pietvakarių [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Muchavecas|Muchaveco]] ir [[Vakarų Bugas|Vakarų Bugo]] santakoje, netoli sienos su [[Lenkija]]. [[Bresto sritis|Bresto srities]] ir [[Bresto rajonas|Bresto rajono]] centras. Upių uostas, čia baigiasi [[Dniepro-Bugo kanalas]]. Oro uostas ir geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, statybinių medžiagų gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, siuvimo, trikotažo, [[avalynė]]s, baldų, chemijos, maisto (mėsos, pieno, malimo, alaus) pramonė, suvenyrų gamyba. [[Vaizdas:Belarus-Brest-Railway Station-1.jpg|thumb|left|Bresto geležinkelio stotis]] == Etimologija == Pavadinimas ([[senoji rusų kalba|sen. rus.]] ''Берестье'') kilęs iš slavų *''berstъ'' ({{ru|берест}}, {{be|бераст}}, {{pl|brzost}}, {{cs|břest}}, {{sk|brest}}) '[[Paprastasis skirpstas|skirpstas]]'. Senosios rusų kalbos pavadinimas išstumtas lenkiško tarimo, kuris galbūt paveiktas dėl [[Brestas (Prancūzija)|Bresto]] miesto Prancūzijoje pavadinimo panašumo.<ref>[https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&morpho=0&basename=%2Fdata%2Fie%2Fvasmer&first=1&off=&text_word=%D0%91%D1%80%D0%B5%D1%81%D1%82&method_word=substring&ic_word=on&sort=word Брест-Литовск(ий)], [[Max Vasmer|Фасмер Макс]]. Этимологический словарь русского языка. Тт. 1—4. М., 1964–1973.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Plan of Brest, 1657.jpg|thumb|left|Brestas [[1657]] m.]] Žinomas nuo [[1019]] m. kaip senovės [[Rusia|Rusios]] miestas Berestjė (''Берестье''), įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje. [[XIX a.]] čia buvo pastatytas Bresto tvirtovės Voluinės bastionas.<ref>{{LIEŽ|1|235|Brestas}}</ref> [[1969]]–[[1981]] m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m [[kultūrinis sluoksnis]], kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie [[XIII a.]] pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje.<ref>{{VLE|III|472|[[Aleksiejus Luchtanas]]|Brestas (Baltarusija)}}</ref> Brestas [[XI a.]] pradžioje priklausė [[Turovas|Turovo]], nuo [[1020]] m. Lenkijos, nuo [[1044]] m. [[Kijevas|Kijevo]], nuo [[XII a.]] vidurio [[Voluinė]]s kunigaikščiams, apie [[1319]] m. prijungtas prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]]. [[1379]] m. sudegintas kryžiuočių. [[1390]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. Nuo [[XIV a.]] pabaigoje į Brestą kėlęsi [[žydai]] sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenę, kuri iš [[Vytautas|Vytauto]] gavo privilegiją. Brestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių centru, [[1514]] m. Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms. Nuo [[1413]] m. [[LDK]] seniūnijos, nuo [[1520]] m. [[Brastos apskritis|apskrities]], nuo [[1566]] m. [[Brastos vaivadija|Brastos vaivadijos]] centras. [[1553]]–[[1567]] m. Brastoje veikė [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] įkurta [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] spaustuvė. [[1596]] m. sudaryta [[Brastos bažnytinė unija]]. Mieste [[1653]] m. posėdžiavo [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, [[1605]] m., [[1612]] m. kūrėsi konfederacijos. [[1795]] m. per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]] miestą užėmė [[Rusijos imperija]] ir Lietuvos Brastos vardu ({{ru|Брест-Литовск}}, taip vadintas nuo [[XVII a.]] pabaigoje) tapo Gardino gubernijos [[Bresto apskritis|Bresto apskrities]] centru.<ref>{{SGKP|1|399|Brześć Litewski}}</ref> [[1842]] m. baigta statyti [[Bresto tvirtovė]]. [[1915]] m. miestą užėmė vokiečiai. [[1918]] m. [[kovo 3]] d. po [[Sovietų Rusija|Sovietų Rusijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] derybų čia pasirašyta [[Brest-Litovsko taika]]. [[1919]]–[[1939]] m. valdė [[Lenkija]] (vadintas Brestu prie Bugo, {{pl|Brześć nad Bugiem}}). [[1929]] m. [[birželio 21]] d. ir [[1933]] m. [[lapkričio 29]] d. prijungta dalis [[Žyrovičų Kamianicos valsčius|Žyrovičų Kamianicos valsčiaus]] ir [[Kosičų valsčius|Kosičų valsčiaus]].<ref>[https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19290430354 Dz. U. 1929 nr 43 poz. 354]</ref><ref>[https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19330930716 Dz. U. 1933 nr 93 poz. 716]</ref> [[SSRS]] ir Vokietijai okupavus Lenkiją 1939 m. rugsėjį mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo 1939 m. priklauso [[Baltarusija]]i. [[1941]]–[[1944]] m. okupuotas vokiečių; [[Bresto tvirtovės apsiaustis|tvirtovės apsiaustis]] 1941 m. truko beveik mėnesį. Sovietmečiu buvo srities centras, elektrotechnikos, mašinų, lengvosios maisto pramonės centras.<ref>{{GEC|73|1986}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=400000|inc=100000|incmin=20000|valst=by |1825|11000 |1861|20900 |1897|46600 |1939|55000 |1959|73600 |1970|121000 |1979|171000 |1989|230000 |2004|298300 |2009|315000 |2016|340000 }} === Žymūs žmonės === Breste gimė: * Menachemas Beginas (1913–1992), [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatas, [[Izraelis|Izraelio]] ministras pirmininkas * Eduardas Chanokas, kompozitorius == Architektūra == [[X a.]] Muchaveco ir Bugo santakos kyšulyje įkurta Berestjės pilis. Vėliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikšte. [[XII a.]] pastatyta medinė pilis, [[XIII a.]] iš akmens sumūryta Šv. Petro cerkvė, [[XIV a.]] – Šv. Mikalojaus cerkvė. Ryškesni miesto plėtros etapai: [[XVI a.]] antra pusė – [[XVII a.]] pirmoji pusė, [[XVIII a.]] pabaiga – [[XIX a.]] pirmoji pusė. [[1830]]–[[1842]] m. senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtovė. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[miestas]] sugriautas, vėliau atstatytas, rekonstruotas, pastatyta naujų gyventojų rajonų. Bresto tvirtovės teritorijoje [[1971]] m. pastatytas [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kovoms atminti memorialinis kompleksas „Bresto tvirtovė-didvyrė“ (skulptoriai A. Kibalnikovas, A. Bembelis, A. Babylis, architektai J. Kazakovas, V. Karolis, V. Zankovičius, A. Stachovičius ir kt.).<ref>{{VLE|III|472|Eglė Navickienė|Brestas (Baltarusija)}}</ref> == Kultūra, švietimas == Yra [[Bresto universitetas]], [[Bresto politechnikos institutas]]. Dramos ir muzikos, lėlių teatrai, filharmonija. Bresto tvirtovės memorialinis kompleksas ir muziejus, kraštotyros muziejus.<ref>{{VLE|III|471||Brestas (Baltarusija)}}</ref> == Sportas == [[1937]] m. mieste atidarytas daugiafunkcis [[Regioninis Bresto sporto kompleksas|kompleksas]], jame savo namų rungtynes žaidžia [[FK Dynama-Brest]]. * [[FK Dynama-Brest]] (futbolas) * [[FK Rukh Brest|Rukh]] (futbolo klubas); * „Jaunystės“ stadionas, kurio talpa 2310 žiūrovų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Bresto srities miestai]] [[Kategorija:Bresto rajono gyvenvietės]] mqcreievse77knbjfzkdqm4nncefdc0 7952096 7952093 2026-10-24T19:59:09Z Hugo.arg 1674 /* Etimologija */ 7952096 wikitext text/x-wiki {{city/Baltarusijos miestas |pavadinimas = Brestas |origpavadin = {{be|Брэст}}, {{ru|Брест}} |paveikslėlis = Брэсцкія краявіды 04.jpg |paveikslėlio tekstas = |herbas = Coat of Arms of Brest, Belarus.svg |vėliava = Berastre stiag.svg |lat = 52.093 |long = 23.686 |sritis = Bresto |rajonas = |gyventojumetai = 2022 |gyventoju = 340723 |plotas = 145 |vikiteka = Category:Brest, Belarus }} '''Brèstas''' <ref>{{PVŽ}}</ref> (arba '''''Brasta, Lietuvos Brasta'''''; {{be|Брэст, Берасце}}, {{ru|Брест}}) – miestas pietvakarių [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Muchavecas|Muchaveco]] ir [[Vakarų Bugas|Vakarų Bugo]] santakoje, netoli sienos su [[Lenkija]]. [[Bresto sritis|Bresto srities]] ir [[Bresto rajonas|Bresto rajono]] centras. Upių uostas, čia baigiasi [[Dniepro-Bugo kanalas]]. Oro uostas ir geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, statybinių medžiagų gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, siuvimo, trikotažo, [[avalynė]]s, baldų, chemijos, maisto (mėsos, pieno, malimo, alaus) pramonė, suvenyrų gamyba. [[Vaizdas:Belarus-Brest-Railway Station-1.jpg|thumb|left|Bresto geležinkelio stotis]] == Etimologija == Pavadinimas ([[senoji rusų kalba|sen. rus.]] ''Берестье'') kilęs iš slavų *''berstъ'' ({{ru|берест}}, {{be|бераст}}, {{pl|brzost}}, {{cs|břest}}, {{sk|brest}}) '[[Paprastasis skirpstas|skirpstas]]'. Senosios rusų kalbos pavadinimas išstumtas lenkiško tarimo, kuris galbūt paveiktas dėl [[Brestas (Prancūzija)|Bresto]] miesto Prancūzijoje pavadinimo panašumo.<ref>[https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&morpho=0&basename=%2Fdata%2Fie%2Fvasmer&first=1&off=&text_word=%D0%91%D1%80%D0%B5%D1%81%D1%82&method_word=substring&ic_word=on&sort=word Брест-Литовск(ий)], [[Max Vasmer|Фасмер Макс]]. Этимологический словарь русского языка. Тт. 1—4. М., 1964–1973.</ref> Anot kitos versijos, pavadinimas kilęs iš slav. ''*bersta'' ({{ru|бере́ста}}, {{be|бяро́ста}}, {{pl|brzesta, brzosta}}, {{cs|břesta}} 'beržo [[tošis]]; [[beržynas]]'.<ref>Нерознак В. П. ''Названия древнерусских городов''. — М.: Наука, 1983. — С. 19—21.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Plan of Brest, 1657.jpg|thumb|left|Brestas [[1657]] m.]] Žinomas nuo [[1019]] m. kaip senovės [[Rusia|Rusios]] miestas Berestjė (''Берестье''), įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje. [[XIX a.]] čia buvo pastatytas Bresto tvirtovės Voluinės bastionas.<ref>{{LIEŽ|1|235|Brestas}}</ref> [[1969]]–[[1981]] m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m [[kultūrinis sluoksnis]], kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie [[XIII a.]] pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje.<ref>{{VLE|III|472|[[Aleksiejus Luchtanas]]|Brestas (Baltarusija)}}</ref> Brestas [[XI a.]] pradžioje priklausė [[Turovas|Turovo]], nuo [[1020]] m. Lenkijos, nuo [[1044]] m. [[Kijevas|Kijevo]], nuo [[XII a.]] vidurio [[Voluinė]]s kunigaikščiams, apie [[1319]] m. prijungtas prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]]. [[1379]] m. sudegintas kryžiuočių. [[1390]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. Nuo [[XIV a.]] pabaigoje į Brestą kėlęsi [[žydai]] sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenę, kuri iš [[Vytautas|Vytauto]] gavo privilegiją. Brestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių centru, [[1514]] m. Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms. Nuo [[1413]] m. [[LDK]] seniūnijos, nuo [[1520]] m. [[Brastos apskritis|apskrities]], nuo [[1566]] m. [[Brastos vaivadija|Brastos vaivadijos]] centras. [[1553]]–[[1567]] m. Brastoje veikė [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] įkurta [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] spaustuvė. [[1596]] m. sudaryta [[Brastos bažnytinė unija]]. Mieste [[1653]] m. posėdžiavo [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, [[1605]] m., [[1612]] m. kūrėsi konfederacijos. [[1795]] m. per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]] miestą užėmė [[Rusijos imperija]] ir Lietuvos Brastos vardu ({{ru|Брест-Литовск}}, taip vadintas nuo [[XVII a.]] pabaigoje) tapo Gardino gubernijos [[Bresto apskritis|Bresto apskrities]] centru.<ref>{{SGKP|1|399|Brześć Litewski}}</ref> [[1842]] m. baigta statyti [[Bresto tvirtovė]]. [[1915]] m. miestą užėmė vokiečiai. [[1918]] m. [[kovo 3]] d. po [[Sovietų Rusija|Sovietų Rusijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] derybų čia pasirašyta [[Brest-Litovsko taika]]. [[1919]]–[[1939]] m. valdė [[Lenkija]] (vadintas Brestu prie Bugo, {{pl|Brześć nad Bugiem}}). [[1929]] m. [[birželio 21]] d. ir [[1933]] m. [[lapkričio 29]] d. prijungta dalis [[Žyrovičų Kamianicos valsčius|Žyrovičų Kamianicos valsčiaus]] ir [[Kosičų valsčius|Kosičų valsčiaus]].<ref>[https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19290430354 Dz. U. 1929 nr 43 poz. 354]</ref><ref>[https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19330930716 Dz. U. 1933 nr 93 poz. 716]</ref> [[SSRS]] ir Vokietijai okupavus Lenkiją 1939 m. rugsėjį mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo 1939 m. priklauso [[Baltarusija]]i. [[1941]]–[[1944]] m. okupuotas vokiečių; [[Bresto tvirtovės apsiaustis|tvirtovės apsiaustis]] 1941 m. truko beveik mėnesį. Sovietmečiu buvo srities centras, elektrotechnikos, mašinų, lengvosios maisto pramonės centras.<ref>{{GEC|73|1986}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=400000|inc=100000|incmin=20000|valst=by |1825|11000 |1861|20900 |1897|46600 |1939|55000 |1959|73600 |1970|121000 |1979|171000 |1989|230000 |2004|298300 |2009|315000 |2016|340000 }} === Žymūs žmonės === Breste gimė: * Menachemas Beginas (1913–1992), [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatas, [[Izraelis|Izraelio]] ministras pirmininkas * Eduardas Chanokas, kompozitorius == Architektūra == [[X a.]] Muchaveco ir Bugo santakos kyšulyje įkurta Berestjės pilis. Vėliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikšte. [[XII a.]] pastatyta medinė pilis, [[XIII a.]] iš akmens sumūryta Šv. Petro cerkvė, [[XIV a.]] – Šv. Mikalojaus cerkvė. Ryškesni miesto plėtros etapai: [[XVI a.]] antra pusė – [[XVII a.]] pirmoji pusė, [[XVIII a.]] pabaiga – [[XIX a.]] pirmoji pusė. [[1830]]–[[1842]] m. senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtovė. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[miestas]] sugriautas, vėliau atstatytas, rekonstruotas, pastatyta naujų gyventojų rajonų. Bresto tvirtovės teritorijoje [[1971]] m. pastatytas [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kovoms atminti memorialinis kompleksas „Bresto tvirtovė-didvyrė“ (skulptoriai A. Kibalnikovas, A. Bembelis, A. Babylis, architektai J. Kazakovas, V. Karolis, V. Zankovičius, A. Stachovičius ir kt.).<ref>{{VLE|III|472|Eglė Navickienė|Brestas (Baltarusija)}}</ref> == Kultūra, švietimas == Yra [[Bresto universitetas]], [[Bresto politechnikos institutas]]. Dramos ir muzikos, lėlių teatrai, filharmonija. Bresto tvirtovės memorialinis kompleksas ir muziejus, kraštotyros muziejus.<ref>{{VLE|III|471||Brestas (Baltarusija)}}</ref> == Sportas == [[1937]] m. mieste atidarytas daugiafunkcis [[Regioninis Bresto sporto kompleksas|kompleksas]], jame savo namų rungtynes žaidžia [[FK Dynama-Brest]]. * [[FK Dynama-Brest]] (futbolas) * [[FK Rukh Brest|Rukh]] (futbolo klubas); * „Jaunystės“ stadionas, kurio talpa 2310 žiūrovų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Bresto srities miestai]] [[Kategorija:Bresto rajono gyvenvietės]] 0q43vxrbmzlyapc8nq3ymnomj524xd2 7952097 7952096 2026-10-24T20:03:00Z Hugo.arg 1674 /* Etimologija */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7952097 wikitext text/x-wiki {{city/Baltarusijos miestas |pavadinimas = Brestas |origpavadin = {{be|Брэст}}, {{ru|Брест}} |paveikslėlis = Брэсцкія краявіды 04.jpg |paveikslėlio tekstas = |herbas = Coat of Arms of Brest, Belarus.svg |vėliava = Berastre stiag.svg |lat = 52.093 |long = 23.686 |sritis = Bresto |rajonas = |gyventojumetai = 2022 |gyventoju = 340723 |plotas = 145 |vikiteka = Category:Brest, Belarus }} '''Brèstas''' <ref>{{PVŽ}}</ref> (arba '''''Brasta, Lietuvos Brasta'''''; {{be|Брэст, Берасце}}, {{ru|Брест}}) – miestas pietvakarių [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Muchavecas|Muchaveco]] ir [[Vakarų Bugas|Vakarų Bugo]] santakoje, netoli sienos su [[Lenkija]]. [[Bresto sritis|Bresto srities]] ir [[Bresto rajonas|Bresto rajono]] centras. Upių uostas, čia baigiasi [[Dniepro-Bugo kanalas]]. Oro uostas ir geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, statybinių medžiagų gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, siuvimo, trikotažo, [[avalynė]]s, baldų, chemijos, maisto (mėsos, pieno, malimo, alaus) pramonė, suvenyrų gamyba. [[Vaizdas:Belarus-Brest-Railway Station-1.jpg|thumb|left|Bresto geležinkelio stotis]] == Etimologija == Pavadinimas ([[senoji rusų kalba|sen. rus.]] ''Берестье'') kilęs iš slavų *''berstъ'' ({{ru|берест}}, {{be|бераст}}, {{pl|brzost}}, {{cs|břest}}, {{sk|brest}}) '[[Paprastasis skirpstas|skirpstas]]'. Senosios rusų kalbos pavadinimas išstumtas lenkiško tarimo, kuris galbūt paveiktas dėl [[Brestas (Prancūzija)|Bresto]] miesto Prancūzijoje pavadinimo panašumo.<ref>[https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&morpho=0&basename=%2Fdata%2Fie%2Fvasmer&first=1&off=&text_word=%D0%91%D1%80%D0%B5%D1%81%D1%82&method_word=substring&ic_word=on&sort=word Брест-Литовск(ий)], [[Max Vasmer|Фасмер Макс]]. Этимологический словарь русского языка. Тт. 1—4. М., 1964–1973.</ref><ref>[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_1/page/200/mode/1up *berstьe], Этимологический словарь славянских языков. vol. 1 (*a – *besědьlivъ), Moskva: Nauka, p. 199.</ref> Anot kitos versijos, pavadinimas kilęs iš slav. ''*bersta'' ({{ru|бере́ста}}, {{be|бяро́ста}}, {{pl|brzesta, brzosta}}, {{cs|břesta}} 'beržo [[tošis]]; [[beržynas]]'.<ref>Нерознак В. П. ''Названия древнерусских городов''. — М.: Наука, 1983. — С. 19—21.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Plan of Brest, 1657.jpg|thumb|left|Brestas [[1657]] m.]] Žinomas nuo [[1019]] m. kaip senovės [[Rusia|Rusios]] miestas Berestjė (''Берестье''), įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje. [[XIX a.]] čia buvo pastatytas Bresto tvirtovės Voluinės bastionas.<ref>{{LIEŽ|1|235|Brestas}}</ref> [[1969]]–[[1981]] m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m [[kultūrinis sluoksnis]], kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie [[XIII a.]] pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje.<ref>{{VLE|III|472|[[Aleksiejus Luchtanas]]|Brestas (Baltarusija)}}</ref> Brestas [[XI a.]] pradžioje priklausė [[Turovas|Turovo]], nuo [[1020]] m. Lenkijos, nuo [[1044]] m. [[Kijevas|Kijevo]], nuo [[XII a.]] vidurio [[Voluinė]]s kunigaikščiams, apie [[1319]] m. prijungtas prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]]. [[1379]] m. sudegintas kryžiuočių. [[1390]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. Nuo [[XIV a.]] pabaigoje į Brestą kėlęsi [[žydai]] sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenę, kuri iš [[Vytautas|Vytauto]] gavo privilegiją. Brestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių centru, [[1514]] m. Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms. Nuo [[1413]] m. [[LDK]] seniūnijos, nuo [[1520]] m. [[Brastos apskritis|apskrities]], nuo [[1566]] m. [[Brastos vaivadija|Brastos vaivadijos]] centras. [[1553]]–[[1567]] m. Brastoje veikė [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] įkurta [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] spaustuvė. [[1596]] m. sudaryta [[Brastos bažnytinė unija]]. Mieste [[1653]] m. posėdžiavo [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]], buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, [[1605]] m., [[1612]] m. kūrėsi konfederacijos. [[1795]] m. per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]] miestą užėmė [[Rusijos imperija]] ir Lietuvos Brastos vardu ({{ru|Брест-Литовск}}, taip vadintas nuo [[XVII a.]] pabaigoje) tapo Gardino gubernijos [[Bresto apskritis|Bresto apskrities]] centru.<ref>{{SGKP|1|399|Brześć Litewski}}</ref> [[1842]] m. baigta statyti [[Bresto tvirtovė]]. [[1915]] m. miestą užėmė vokiečiai. [[1918]] m. [[kovo 3]] d. po [[Sovietų Rusija|Sovietų Rusijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] derybų čia pasirašyta [[Brest-Litovsko taika]]. [[1919]]–[[1939]] m. valdė [[Lenkija]] (vadintas Brestu prie Bugo, {{pl|Brześć nad Bugiem}}). [[1929]] m. [[birželio 21]] d. ir [[1933]] m. [[lapkričio 29]] d. prijungta dalis [[Žyrovičų Kamianicos valsčius|Žyrovičų Kamianicos valsčiaus]] ir [[Kosičų valsčius|Kosičų valsčiaus]].<ref>[https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19290430354 Dz. U. 1929 nr 43 poz. 354]</ref><ref>[https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19330930716 Dz. U. 1933 nr 93 poz. 716]</ref> [[SSRS]] ir Vokietijai okupavus Lenkiją 1939 m. rugsėjį mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo 1939 m. priklauso [[Baltarusija]]i. [[1941]]–[[1944]] m. okupuotas vokiečių; [[Bresto tvirtovės apsiaustis|tvirtovės apsiaustis]] 1941 m. truko beveik mėnesį. Sovietmečiu buvo srities centras, elektrotechnikos, mašinų, lengvosios maisto pramonės centras.<ref>{{GEC|73|1986}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=400000|inc=100000|incmin=20000|valst=by |1825|11000 |1861|20900 |1897|46600 |1939|55000 |1959|73600 |1970|121000 |1979|171000 |1989|230000 |2004|298300 |2009|315000 |2016|340000 }} === Žymūs žmonės === Breste gimė: * Menachemas Beginas (1913–1992), [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatas, [[Izraelis|Izraelio]] ministras pirmininkas * Eduardas Chanokas, kompozitorius == Architektūra == [[X a.]] Muchaveco ir Bugo santakos kyšulyje įkurta Berestjės pilis. Vėliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikšte. [[XII a.]] pastatyta medinė pilis, [[XIII a.]] iš akmens sumūryta Šv. Petro cerkvė, [[XIV a.]] – Šv. Mikalojaus cerkvė. Ryškesni miesto plėtros etapai: [[XVI a.]] antra pusė – [[XVII a.]] pirmoji pusė, [[XVIII a.]] pabaiga – [[XIX a.]] pirmoji pusė. [[1830]]–[[1842]] m. senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtovė. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] [[miestas]] sugriautas, vėliau atstatytas, rekonstruotas, pastatyta naujų gyventojų rajonų. Bresto tvirtovės teritorijoje [[1971]] m. pastatytas [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kovoms atminti memorialinis kompleksas „Bresto tvirtovė-didvyrė“ (skulptoriai A. Kibalnikovas, A. Bembelis, A. Babylis, architektai J. Kazakovas, V. Karolis, V. Zankovičius, A. Stachovičius ir kt.).<ref>{{VLE|III|472|Eglė Navickienė|Brestas (Baltarusija)}}</ref> == Kultūra, švietimas == Yra [[Bresto universitetas]], [[Bresto politechnikos institutas]]. Dramos ir muzikos, lėlių teatrai, filharmonija. Bresto tvirtovės memorialinis kompleksas ir muziejus, kraštotyros muziejus.<ref>{{VLE|III|471||Brestas (Baltarusija)}}</ref> == Sportas == [[1937]] m. mieste atidarytas daugiafunkcis [[Regioninis Bresto sporto kompleksas|kompleksas]], jame savo namų rungtynes žaidžia [[FK Dynama-Brest]]. * [[FK Dynama-Brest]] (futbolas) * [[FK Rukh Brest|Rukh]] (futbolo klubas); * „Jaunystės“ stadionas, kurio talpa 2310 žiūrovų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Bresto srities miestai]] [[Kategorija:Bresto rajono gyvenvietės]] c7j5leh5x2e6m6qvneuv7eu3wa53sk9 0 58505 7952113 7917535 2026-10-24T20:54:39Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Šventasis_Kazimieras,_1594.jpg keičiamas Šventasis_Kazimieras,_1520.jpg 7952113 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | fonas = rel | vardas = Šventasis Kazimieras | paveikslėlis =Šventasis Kazimieras, 1520.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1458|10|03}} | gimimo vieta = [[Krokuva]] | mirties data = {{Mirė|1484|03|04|1458|10|03}} | mirties vieta = [[Gardinas]] | palaidotas = [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedroje]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = [[Kazimieras IV Jogailaitis]] | motina = [[Elžbieta Habsburgaitė]] | vaikai = || kanonizuotas = [[1602]] m. | kanonizavo = | šventė = [[kovo 4]] d. | globėjas = Lietuvos globėjas | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = Saint Casimir }} '''Šventasis Kazimieras''' ([[1458]] m. [[spalio 3]] d. [[Krokuva|Krokuvoje]] – [[1484]] m. [[kovo 4]] d. [[Gardinas|Gardine]]) – [[šventasis]], dangiškasis Lietuvos globėjas. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir Lenkijos karalaitis. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo [[1602]] m. paskelbtas šventuoju. Atminimo diena – [[kovo 4]] d. [[Vaizdas:St Casimir, the cross coat of arms, cross and flag of St Casimir.jpg|thumb|Šventojo Kazimiero herbas, kryžius ir vėliava, kokie parodyti Kazimiero bažnyčios (Minesota, JAV) vitražuose.]] == Biografija == Gimė [[1458]] [[spalio 3]] d. [[Krokuva|Krokuvoje]], karališkojoje [[Vavelis|Vavelio pilyje]]. Tėvai – [[Kazimieras IV Jogailaitis]] ir jo žmona Elžbieta . Antras sūnus šeimoje, [[Jogaila|Jogailos Gediminaičio]] anūkas. Motina Elžbieta – [[Austrija|Austrijos]] princesės ir [[Bohemija|Bohemijos]] bei [[Vengrija|Vengrijos]] karaliaus, [[Vokietija|Vokietijos]] imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Šeimoje augo 6 sūnus ir 5 dukros. Kazimiero vyresnysis brolis Vladislovas [[1471]] m. buvo vainikuotas Bohemijos [[karalius|karaliumi]], o [[1490]] m. tapo Vengrijos karaliumi. Jaunesnieji broliai [[Jonas Albrechtas]], [[Aleksandras]] ir [[Žygimantas Senasis]] pakaitomis valdė Lenkiją. Jauniausiasis brolis [[Fridrikas Jogailaitis|Fridrikas]] tapo [[Gnieznas|Gniezno]] [[arkivyskupas|arkivyskupu]], [[Krokuva|Krokuvos]] [[vyskupas|vyskupu]], o [[1493]] m. [[Kardinolas|kardinolu]]. Vaikus buvo patikėta auklėti [[Jonas Dlugošas|J. Dlugošui]] (lenkų istorikas, Krokuvos [[kanauninkas]], vėliau [[Lvovas|Lvovo]] arkivyskupas) ir [[italai|italų]] humanistui Filipui Buonaccorsi (dar vadintam [[Pilypas Kalimachas|Kalimachu]]). [[1471]] m. Kazimiero vyriausias brolis Vladislovas užėmė [[Bohemija|Bohemijos]] sostą. Tuo pat metu Vengrijoje kilo sukilimas prieš Motiejų Korviną ir sukilę didikai kreipėsi su prašymu į Kazimierą, kad šis priimtų sostą. Kazimieras sutiko ir su 12 000 kareivių, vadovaujamų Petro Dunino, išvyko į [[Budapeštas|Budą]]. Ten situacija jau buvo pasikeitusi ir jo niekas nebelaukė. Teko grįžti. Nesėkmingas žygis, kurio metu Kazimierui teko būti net plėšimų, sukilimų dėl neišmokėtų samdiniams algų, prievartavimų liudininku, tapo dideliu išbandymu trylikamečiui. Nuo to laiko Kazimieras tapo labai pamaldus. Grįžęs namo tęsė mokslus pas J. Dlugošą, kol [[1475]] m. tėvas įtraukė jį į valstybės valdymą. Vyresniajam broliui Vladislovui priėmus Bohemijos sostą, Kazimierui turėjo tekti Lenkijos sostas. [[1479]] m. karaliui išvykus į LDK, Kazimieras iki [[1483]] m. paskirtas karaliaus vietininku Lenkijoje. Tuo metu tėvas pabandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus [[Frydrichas III|Fridricho III]] dukterimi, tačiau Kazimieras atsisakė. Kazimieras gyveno labai dorai. Nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Taip pat nesišalino ir valstybės reikalų, bet veikiau iš pagarbos tėvui. Kartais ryte jį rasdavo prie užrakintų bažnyčios durų. Galiausiai, susirgęs [[džiova]] pakeliui į Vilnių, [[1484]] m. [[kovo 4]] d. mirė [[Gardinas|Gardine]]. == Kanonizacija == [[Vaizdas:Miracle by the Coffin of St. Casimir.JPG|thumb|200px|[[Mikelandželas Palonis]]. Mergaitės Uršulės prisikėlimas prie šv. Kazimiero kapo. Freska [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedroje]] , 1692 m.]] [[Vaizdas:Saint Casimir in Vilnius Cathedral.jpg|thumb|200px|Portretas [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedroje]] ]] [[Vaizdas:Chapel of Saint Kazimieras with his sarcophagus in Vilnius Cathedral.jpg|thumb|200px|Pamaldos prie šv. Kazimiero sarkofago [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero koplyčioje]]]] [[Vaizdas:0904 K Pw SwKK Police. 5.jpg|thumb|200px|Bažnyčia prie šv. Kazimiero, [[Policės]] (Lenkija)]] Vilniaus katedroje palaidoto Kazimiero kapas netrukus pagarsėjo kaip maldininkus traukianti vieta: tikėdami princo šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių ir palikdavo vaškinius [[votas|votus]] – kaip padėką už išklausytas maldas. Tokia spontaniška pamaldumo praktika užfiksuota pačioje XVI amžiaus pradžioje, nepraėjus nė dvidešimtmečiui nuo Kazimiero mirties. Lietuvių ir lenkų riteriai, dalyvavę [[1518]] m. [[Polockas|Polocko]] žygyje ir apgultyje, taip pat patyrė Kazimiero pagalbą. Jis pasirodęs sutemose ir nurodęs brastą per [[Dauguva|Dauguvą]]. Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta XVI a. 2 dešimtmetyje paskatino Kazimiero brolį, Lenkijos ir Lietuvos valdovą Zigmantą Senąjį, taip pat ir Vilniaus vyskupą, kapitulą bei pranciškonus kreiptis į popiežių Leoną X, prašant paskelbti Kazimierą šventuoju. 1520–1521 m. atvykęs popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris, matydamas augantį Kazimiero kultą ir susipažinęs su jo gyvenimo būdu, [[lotynų kalba|lotyniškai]] aprašė jo gyvenimą ir parengė liturginius šventojo garbinimo tekstus. Veikiausiai, remiantis šiais tekstais, manyta, kad tuometinis popiežius Leonas X paskelbęs Kazimierą šventuoju. XVI a. pabaigoje, Kazimiero, kaip katalikų Bažnyčios šventojo, gyvenimo aprašymas per klaidą buvo įtrauktas į šventųjų gyvenimų knygą – Romos martirologijų. Klaidai paaiškėjus 1602 m., popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai patvirtino Kazimiero, kaip šventojo, gerbimą Lenkijoje ir Lietuvoje, nurodydamas jo šventės metu vartotinus liturginius tekstus. 1621 m. šv. Kazimiero minėjimas buvo įrašytas į visuotinį Romos Katalikų Bažnyčios kalendorių; jo kulto židinių radosi Italijoje ir Belgijoje. Kazimiero kulto patvirtinimo proga ,1602 m. buvo atidarytas karstas su jo palaikais. Pagal liudytojų parodymus, kūnas, nepaisant nuolatinės drėgmės, per 118 metų nepasikeitė, be to, skleidė nepaprastai malonų kvapą. Prie jo galvos buvo rastas mėgstamiausias šventojo himnas ''Omni die dic Mariae'' (Kiekvieną dieną garbink [[Marija|Mariją]]); kurį laiką šv. Kazimierui buvo klaidingai priskiriama ir jo autorystė. [[Kanonizacija|Kanonizacijos]] iškilmės įvyko [[1604]] m. gegužės 10-12 d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Buvo surengta iškilminga procesija iš Šv. Stepono bažnyčios į Vilniaus katedrą; joje buvo nešama iš Romos atgabenta vėliava su Šv. Kazimiero atvaizdu bei popiežiaus brevė. Šv. Kazimiero karstas ta proga buvo iškeltas iš kriptos ir Vilniaus katedroje išstatytas viešam gerbimui. Paskutinę, trečiąją iškilmių dieną, vyskupas Benediktas Vaina pašventino kertinį Rotušės aikštėje pradedamos statyti Šv. Kazimiero bažnyčios – pirmosios Lietuvoje – pamatų akmenį. 1636 m. Šv. Kazimiero relikvijos (palaikai) pernešti į specialiai Šventajam skirtą [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Karališkąją koplyčią Vilniaus katedroje]], pastatytą šv. Kazimiero giminaičių, Lenkijos ir Lietuvos valdovų Zigmanto ir Vladislovo Vazų, iniciatyva ir lėšomis. Sovietų valdžiai uždarius Vilniaus katedrą, [[1953]] m. šv. Kazimiero relikvijos perkeltos iš Vilniaus katedros į Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčią; jos grąžintos į nuolatinę buveinę 1989 m. Dalis šventojo relikvijų išsiųsta Maltos Ordinui (Joanitams), pasirinkusiam jį savo šventuoju. == Globėjas == Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas (nuo [[1636]] m., nuo [[1948]] m. – Lietuvos jaunimo (paskelbė popiežius [[Pijus XII]]) globėjas, nuo [[1960]] m. Maltos (Joanitų) ordino globėjas. Žmonių, pasišventusių viešajai tarnybai, užtarėjas ir globėjas. Lietuvoje laikomas amatininkų globėju. Taip pat – Vilniaus arkivyskupijos, Radomo ir Drohičino vyskupijų globėjas. Kadangi Lietuva buvo didžiausia ir galingiausia Europos valstybė, XVII amžiuje Kazimiero kultas išplito ir Italijoje, ypač Palerme, Florencijoje, Neapolyje. Jis tapo Palermo miesto globėju, o Pietro Novelli užsakymu nutapytas paveikslas „Šv. Kazimiero karūnavimas“. Kazimiero vardą turi tik vienas šventasis. Šv. Kazimiero garbei pavadintas [[Venesuela|Venesuelos]] miestas [[San Kasimiras]]. == Kaziuko mugė == {{plačiau|Kaziuko mugė}} Šv. Kazimiero minėjimo dienai artimiausią savaitgalį Lietuvoje vyksta [[Kaziuko mugė]], įgavusi pavadinimą „Kaziukas“, „Kaziuko mugė“. Vilniuje iš pradžių mugė vykdavo [[Katedros aikštė]]je, nuo [[1910]] m. – [[Lukiškių aikštė]]je, galiausiai pradėta organizuoti keliose miesto vietose. Mugės metu vykdavo karnavalinės eitynės. Pirmiausia pradėta prekiauti žemės ūkio įrankiais ir namų apyvokos reikmenimis, taip pat būdingomis Vilniui [[Verba|verbomis]]. Karnavalinių renginių tradicija tęsiama ir šiandien. Prekiaujama liaudies meno ir autoriniais meno dirbiniais, namų apyvokos daiktais. == Šv. Kazimieras ikonografijoje == Šv. Kazimieras paprastai vaizduojamas karališkais rūbais, su Lietuvos didžiojo kunigaikščio mitra ant galvos, dešinėje rankoje laikantis [[kryžius|kryžių]], kairėje – [[lelija]]s – [[skaistybė]]s simbolį. Kartais vaizduojamas su rankomis, sudėtomis ant krūtinės [[malda]]i. == Literatūra == * Šventojo Kazimiero kultas ir ikonografija Lietuvoje: katalogas (sud. Neringa Markauskaitė, Sigita Maslauskaitė). – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009. – 560 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-415-91-6 == Nuorodos == * [http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Galaunes_Sv_Kazimieras.htm Senoji lietuvių skulptūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070319120326/http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Galaunes_Sv_Kazimieras.htm |date=2007-03-19 }}, Šv. Kazimieras * [https://www.sventumogarsas.lt/kategorija/sventieji/sv-kazimieras/ Šv. Kazimieras] {{Protėviai/top|width=80%}} <center>{{ahnentafel-compact5 |style=font-size: 110%; line-height: 110%; |border=1 |boxstyle=padding-top: 0; padding-bottom: 0; |boxstyle_1=background-color: #fcc; |boxstyle_2=background-color: #fb9; |boxstyle_3=background-color: #ffc; |boxstyle_4=background-color: #bfc; |boxstyle_5=background-color: #9fe; |1= 1. '''Šv. Kazimieras''' |2= 2. [[Kazimieras Jogailaitis]] |3= 3. [[Elžbieta Habsburgaitė]] |4= 4. [[Jogaila]] |5= 5. Sofija Alšėniškė |6= 6. [[Imperatorius Albrechtas II|Albrechtas II]] |7= 7. Elžbieta |8= 8. [[Algirdas]] |9= 9. [[Julijona Tverietė]] |10= 10. Andrejus Ivanovičius |11= 11. Alexandra Drucka |12= 12. Albrechtas IV |13= 13. Joana Sofija Bavarė |14= 14. [[Zigmantas Liuksemburgietis]] |15= 15. [[Barbora iš Celės]] |16= 16. [[Gediminas]] |17= 17. Ieva |18= 18. [[Aleksandras Michailovičius]] |19= 19. Anstasija Jurjevna |20= 20. Ivanas Alšėniškis |21= 21. Agripina |22= 22. Dimitrijus Drutskas |23= |24= 24. Albrechtas III |25= 25. Beatrisė |26= 26. Albrechtas I |27= 27. Margaret |28= 28. [[Karolis IV Liuksemburgietis]] |29= 29. Elžbieta |30= 30. Hermanas II |31= 31. Ana }}</center> {{Protėviai/bottom}} [[Kategorija:Šv. Kazimieras| ]] [[Kategorija:Katalikybės menas|Kazimieras]] qnk4dyn7x1yj42twxwmywm18f0fjl4u 0 62858 7952027 7701275 2026-10-24T15:04:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952027 wikitext text/x-wiki {{city/Čado miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = N'Djamena |paveikslėlis = Storm clouds over N'Djamena (15386229016).jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto reginys |herbas = N'Djamena coa.svg |vėliava = |PL=12|PM=06|PS=0|IL=15|IM=02|IS=0 |Regionas = Ndžamenos regionas |Departamentas = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2008|gyventoju = 993492 |plotas = |altitudė = 298 |tinklalapis = |vikiteka = Category:N'Djamena |kirč = Ndžamenà (Fòrt Lãmis) <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Ndžamena''' ({{fr|N'Djamena}}, {{ar|نجامينا‎|Nijāmīnā}}) – miestas pietvakarių [[Čadas|Čade]], prie [[Šaris|Šario]] upės netoli jos santakos su [[Logonė]]s. 721 tūkst. gyventojų (2005). Tai šalies sostinė ir didžiausias miestas, pagrindinis ekonomikos, administracinis ir kultūros centras. Išvystyta mėsos pramonė. Yra tarptautinis oro uostas, magistraliniai keliai. 1974–1978 m. čia pastatyta Didžioji mečetė – dauguma gyventojų mieste yra [[musulmonai]]. Taip pat yra katedra, pastatyta prancūzų valdymo laikais, muziejus, senovės Sao kultūros liekanos. Ndžamenoje yra Čado universitetas (įkurtas 1971 m.) ir Valstybinė administravimo mokykla (1963 m.). == Etimologija == [[Vaizdas:Mort du Commandant Lamy 2.png|thumb|left|upright|Prancūzų majoro A. F. Lami žūtis]] Miestą įkūrė prancūzai ir pavadino jį '''''Fort Lamis''''' ({{fr|Fort-Lamy}}). Taip jie pagerbė kovose su Sudano vergais žuvusį majorą ''Amédée-François Lamy'' (1858–1900). Šalyje kilus prancūziškų pavadinimų pervadinimo bangai, [[1973]] m. sostinė pavadinta '''''Ndžamena'''''. Sostinės vardas reiškia „poilsio miestas“ ({{ar|نجامينا|Niǧāmīnā}}).<ref>[https://afrolegends.com/2015/05/18/why-the-name-ndjamena/ Why the Name: N’Djamena?] 2015-05-18, Afrolegends.com (tikrinta 2025-11-27).</ref> Pagal kitą versiją, pavadinimas kilo nuo čia buvusio seno kotokų genties žvejų kaimelio ''Am-Djamena''.<ref>{{Mašalaitis 2007|69–70}}</ref> == Istorija == Miestą [[1900]] m. įkūrė prancūzai. Miestas vystėsi kaip kolonijos administracinis centras ir Prancūzų Vakarų Afrikos kolonijos karinis centras. 1960 m. tapo nepriklausomo Čado sostine, 1973 m. jam suteiktas Ndžamenos vardas. Apie 1980 m. miestas nukentėjo dėl politinės suirutės. == Sportas == * [[Gazelle FC]] – futbolo klubas;<ref>[https://int.soccerway.com/teams/chad/fc-gazelle/14859/ SOCCERWAY]</ref><ref>[https://www.transfermarkt.com/gazelle-fc-ndjamena/startseite/verein/17532 Transfermarkt]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/gazelle-fc/15526/ Globalsportsarchive] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221216032242/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/gazelle-fc/15526/ |date=2022-12-16 }}</ref> * [[TP Elect Sport]] – futbolo klubas;<ref>[https://int.soccerway.com/teams/chad/elect-sport/13047/ SOCCERWAY]</ref><ref>[https://www.transfermarkt.com/elect-sport-fc/startseite/verein/48525 Transfermarkt]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/tp-elect-sport/15525/ Globalsportsarchive]</ref> * Namų rungtynes žaidžia Nacionaliniame stadione ({{fr|Stade Omnisports Idriss Mahamat Ouya}}), kuris talpina 30 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://www.national-football-teams.com/stadium/2469/Stade_Idriss_Mahamat_Ouya.html Stadiono talpa: 30 000]</ref> == Šaltiniai == {{Commonscat|N'Djamena}} {{išnašos}} [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Čado miestai]] 8wcenm0x4yxezvvv9n85wwqjcfuziz9 0 63468 7952012 7809460 2026-10-24T14:42:53Z Historii losy 165475 7952012 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.6907 |long = 25.2722 |foto = Jokubo bazne by Augustas Didzgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vasario 16-osios g. 11 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1722 m. |stilius = [[barokas]] |aptarnauja = rekt. Jokūbas Marija Goštautas (2025) }} '''Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia''' – neparapinė bažnyčia, stovinti [[Vilnius|Vilniuje]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 37604.<ref>{{cite kvr|37604}}</ref> Vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Priklauso [[Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia|Vilniaus šv. Mikalojaus parapijai]]. == Istorija == [[1642]] m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo [[Vilnius|Vilniaus]] [[dominikonai|dominikonams]] 4000 auksinų ir įpareigojo [[Lukiškės|Lukiškių]] kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. [[1642]] m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu [[1655]] m. sudegė. [[1684]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jis [[1649]] m. atvežtas iš Rusijos ir buvo patekęs į [[Seinai|Seinus]]. [[1688]] m. Vilniaus vyskupas [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]] šį paveikslą paskelbė esant stebuklingą. Bažnyčią ėmė lankyti daug tikinčiųjų, ji tapo per ankšta.<ref name=mis>{{Misius 1993|599–600}}</ref> [[1690]] m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kuri baigta mūryti iki [[1722]] m. Ji buvo žema, su dviem bokšteliais. 1690 m. prie bažnyčios upeiviai įkūrė [[Šv. Jackus|Šv. Jackaus]] broliją.<ref name=vg>{{cite web |last1= |first1= |title= Senojo Vilniaus uostas: sudėtinga laivyba ir neįmantrus upeivių gyvenimas |url= https://vilniausgalerija.lt/2022/05/01/senojo-vilniaus-uostas-sudetinga-laivyba-ir-neimantrus-upeiviu-gyvenimas/ |website= vilniausgalerija.lt |publisher= [[Vilniaus galerija]] |language= lt |date= 2022 m. gegužės 1 d. |access-date= 2023 m. liepos 26 d. }}</ref> XVIII a. Dominikonų provincijos kronikos, statyba daugiausia finansuota tikinčiųjų ir piligrimų aukomis. Prie donatoriai bažnyčios statybos rėmėjų priskiriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Kazimieras Sapiega, Aleksandras Naruševičius ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės obozinis Antanas Novoselskis (Antoni Karol Nowosielski).<ref>Tojana Račiūnaitė, „Lukiškių Dievo Motinos ikonos atodanga: restauravimas, ikonografija ir kilmės klausimas“, ''Acta Academiae Artium Vilnensis'', t. 69, 2013, p. 71, 41 išnaša, [https://leidykla.vda.lt/Files/file/Acta_69/Acta_69_04_T.raciunaite_65-94%20p.pdf PDF].</ref>. pradžioje bažnyčioje finansavo šv. Jackaus garbei skirtų altoriaus ir koplyčios statybą.<ref name=vg/> [[1718]]–[[1727]] m. išmūrytas [[frontonas]], bažnyčia paaukštinta. [[1713]]–[[1739]] m. pastatytas mūrinis vienuolynas. [[1727]]–[[1746]] m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projektą paaukštinti bažnyčios bokštai. [[1743]]–[[1744]] m. dekoruotas bažnyčios vidus. [[1765]] m. vienuolynas nukentėjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. [[1777]] m. architektas [[Augustinas Kosakauskas]] prie bažnyčios suprojektavo ir pastatė dar kitą namą, ūkinius pastatus. XVIII a. pietinio bokšto apačioje įrengta šv. Hiacinto [[koplyčia]].<ref name=mis/> [[1794]] m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. [[1797]] m. suremontuota. [[1799]] m. vienuolyne įkurta [[Šv. Jokūbo ligoninė]]. 1812 m. [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, [[Zakristija|zakristijos]] spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių (įrengti [[prancūzkapiai]]). [[1844]] m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine. [[1841]], [[1887]] ir [[1892]] m. bažnyčia remontuota. [[1915]] m. į Vilnių atvykus daug lietuvių pabėgėlių, bažnyčioje leistos pridėtinės lietuviškos pamaldos. Lenkams ėmus kelti riaušes, lietuviškos pamaldos panaikintos. Iki 1939 m. dailininkas [[Jurgis Hopenas]] restauravo vidų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bažnyčia apgriauta.<ref name=mis/> [[1948]] m. uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis). [[1956]]–[[1957]] m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu. [[1974]] m. perdažyta išorė. [[1992]] m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams. Didįjį altorių restauravo Česlovas Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras – Kęstutis Norkūnas.<ref name=mis/> [[2015]] m. bažnyčios bokšte įrengtas [[Vilniaus kariljonas]]. == Architektūra == Bažnyčia vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus, centrinė dalis stačiakampio plano, dvibokštė. Aukščiausia (24 m) vienanavė Lietuvos bažnyčia. Prie navos prijungta žemesnė ir siauresnė [[presbiterija]] pereina į dar žemesnę pusapskritę altoriaus dalį. Yra 7 altoriai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora tinkuoto mūro. == Galerija == <gallery> Vilnia, Vialla-Łukiški. Вільня, Вяльля-Лукішкі (S. Fleury, 1896).jpg|Bažnyčios fotografija (vaizdas nuo Kalvarijų g. pusės, apie 1896 m., foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]]) Vilnia, Łukiški, Daminikanski. Вільня, Лукішкі, Дамініканскі (H. Poddębski, 1938).jpg|1939 m. fotografija Vilnia, Łukiski, Daminikanski. Вільня, Лукіскі, Дамініканскі (S. Fleury, 1900).jpg|Turgus Lukiškių aikštėje (foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]], 1900 m.) JacobPhilip1.jpg|Bažnyčia 2007 metais Church of St Philip and St Jacob Vilnius1.JPG|Vakarinis fasadas (2008 m.) Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius main facade.jpg|Atnaujintas bažnyčios fasadas Church of St. Philip and St. Jacob, Vilnius June 19 2022.jpg|2022 m. Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius interior 2025.jpg|Bažnyčios vidaus vaizdas. </gallery> == Šaltiniai == {{reflist}} {{commonscat|Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius}} == Nuorodos == * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/vilniaus-sv-apastalu-pilypo-ir-jokubo-baznycia/ Vyskupijos informacija] * [http://www.dominikonai.lt Dominikonai.lt] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Lukiškės]] [[Kategorija:Lietuvos dominikonų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] j3uj4jgpk73wi0rukdup0utwwm3yqfp 7952016 7952012 2026-10-24T14:52:01Z Obivan Kenobi 116618 Netvarkingas papildymas. Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/Historii losy|Historii losy]] ([[Naudotojo aptarimas:Historii losy|Aptarimas]]) darytas keitimas 7952012 7952016 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.6907 |long = 25.2722 |foto = Jokubo bazne by Augustas Didzgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vasario 16-osios g. 11 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1722 m. |stilius = [[barokas]] |aptarnauja = rekt. Jokūbas Marija Goštautas (2025) }} '''Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia''' – neparapinė bažnyčia, stovinti [[Vilnius|Vilniuje]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 37604.<ref>{{cite kvr|37604}}</ref> Vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Priklauso [[Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia|Vilniaus šv. Mikalojaus parapijai]]. == Istorija == [[1642]] m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo [[Vilnius|Vilniaus]] [[dominikonai|dominikonams]] 4000 auksinų ir įpareigojo [[Lukiškės|Lukiškių]] kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. [[1642]] m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu [[1655]] m. sudegė. [[1684]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jis [[1649]] m. atvežtas iš Rusijos ir buvo patekęs į [[Seinai|Seinus]]. [[1688]] m. Vilniaus vyskupas [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]] šį paveikslą paskelbė esant stebuklingą. Bažnyčią ėmė lankyti daug tikinčiųjų, ji tapo per ankšta.<ref name=mis>{{Misius 1993|599–600}}</ref> [[1690]] m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kuri baigta mūryti iki [[1722]] m. Ji buvo žema, su dviem bokšteliais. 1690 m. prie bažnyčios upeiviai įkūrė [[Šv. Jackus|Šv. Jackaus]] broliją.<ref name=vg>{{cite web |last1= |first1= |title= Senojo Vilniaus uostas: sudėtinga laivyba ir neįmantrus upeivių gyvenimas |url= https://vilniausgalerija.lt/2022/05/01/senojo-vilniaus-uostas-sudetinga-laivyba-ir-neimantrus-upeiviu-gyvenimas/ |website= vilniausgalerija.lt |publisher= [[Vilniaus galerija]] |language= lt |date= 2022 m. gegužės 1 d. |access-date= 2023 m. liepos 26 d. }}</ref> XVIII a. pradžioje bažnyčioje finansavo šv. Jackaus garbei skirtų altoriaus ir koplyčios statybą.<ref name=vg/> [[1718]]–[[1727]] m. išmūrytas [[frontonas]], bažnyčia paaukštinta. [[1713]]–[[1739]] m. pastatytas mūrinis vienuolynas. [[1727]]–[[1746]] m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projektą paaukštinti bažnyčios bokštai. [[1743]]–[[1744]] m. dekoruotas bažnyčios vidus. [[1765]] m. vienuolynas nukentėjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. [[1777]] m. architektas [[Augustinas Kosakauskas]] prie bažnyčios suprojektavo ir pastatė dar kitą namą, ūkinius pastatus. XVIII a. pietinio bokšto apačioje įrengta šv. Hiacinto [[koplyčia]].<ref name=mis/> [[1794]] m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. [[1797]] m. suremontuota. [[1799]] m. vienuolyne įkurta [[Šv. Jokūbo ligoninė]]. 1812 m. [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, [[Zakristija|zakristijos]] spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių (įrengti [[prancūzkapiai]]). [[1844]] m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine. [[1841]], [[1887]] ir [[1892]] m. bažnyčia remontuota. [[1915]] m. į Vilnių atvykus daug lietuvių pabėgėlių, bažnyčioje leistos pridėtinės lietuviškos pamaldos. Lenkams ėmus kelti riaušes, lietuviškos pamaldos panaikintos. Iki 1939 m. dailininkas [[Jurgis Hopenas]] restauravo vidų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bažnyčia apgriauta.<ref name=mis/> [[1948]] m. uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis). [[1956]]–[[1957]] m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu. [[1974]] m. perdažyta išorė. [[1992]] m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams. Didįjį altorių restauravo Česlovas Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras – Kęstutis Norkūnas.<ref name=mis/> [[2015]] m. bažnyčios bokšte įrengtas [[Vilniaus kariljonas]]. == Architektūra == Bažnyčia vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus, centrinė dalis stačiakampio plano, dvibokštė. Aukščiausia (24 m) vienanavė Lietuvos bažnyčia. Prie navos prijungta žemesnė ir siauresnė [[presbiterija]] pereina į dar žemesnę pusapskritę altoriaus dalį. Yra 7 altoriai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora tinkuoto mūro. == Galerija == <gallery> Vilnia, Vialla-Łukiški. Вільня, Вяльля-Лукішкі (S. Fleury, 1896).jpg|Bažnyčios fotografija (vaizdas nuo Kalvarijų g. pusės, apie 1896 m., foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]]) Vilnia, Łukiški, Daminikanski. Вільня, Лукішкі, Дамініканскі (H. Poddębski, 1938).jpg|1939 m. fotografija Vilnia, Łukiski, Daminikanski. Вільня, Лукіскі, Дамініканскі (S. Fleury, 1900).jpg|Turgus Lukiškių aikštėje (foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]], 1900 m.) JacobPhilip1.jpg|Bažnyčia 2007 metais Church of St Philip and St Jacob Vilnius1.JPG|Vakarinis fasadas (2008 m.) Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius main facade.jpg|Atnaujintas bažnyčios fasadas Church of St. Philip and St. Jacob, Vilnius June 19 2022.jpg|2022 m. Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius interior 2025.jpg|Bažnyčios vidaus vaizdas. </gallery> == Šaltiniai == {{reflist}} {{commonscat|Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius}} == Nuorodos == * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/vilniaus-sv-apastalu-pilypo-ir-jokubo-baznycia/ Vyskupijos informacija] * [http://www.dominikonai.lt Dominikonai.lt] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Lukiškės]] [[Kategorija:Lietuvos dominikonų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] 1h2eqjr4gcdwdceoe2b6x5sizo6lau3 7952020 7952016 2026-10-24T14:56:59Z Historii losy 165475 7952020 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.6907 |long = 25.2722 |foto = Jokubo bazne by Augustas Didzgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vasario 16-osios g. 11 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1722 m. |stilius = [[barokas]] |aptarnauja = rekt. Jokūbas Marija Goštautas (2025) }} '''Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia''' – neparapinė bažnyčia, stovinti [[Vilnius|Vilniuje]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 37604.<ref>{{cite kvr|37604}}</ref> Vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Priklauso [[Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia|Vilniaus šv. Mikalojaus parapijai]]. == Istorija == [[1642]] m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo [[Vilnius|Vilniaus]] [[dominikonai|dominikonams]] 4000 auksinų ir įpareigojo [[Lukiškės|Lukiškių]] kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. [[1642]] m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu [[1655]] m. sudegė. [[1684]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jis [[1649]] m. atvežtas iš Rusijos ir buvo patekęs į [[Seinai|Seinus]]. [[1688]] m. Vilniaus vyskupas [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]] šį paveikslą paskelbė esant stebuklingą. Bažnyčią ėmė lankyti daug tikinčiųjų, ji tapo per ankšta.<ref name=mis>{{Misius 1993|599–600}}</ref> Prie donatoriai bažnyčios statybos rėmėjų priskiriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Kazimieras Sapiega, Aleksandras Naruševičius ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės obozinis Antanas Novoselskis (Antoni Karol Nowosielski).<ref name="Raciunaite2013">Tojana Račiūnaitė, „Lukiškių Dievo Motinos ikonos atodanga: restauravimas, ikonografija ir kilmės klausimas”, ''Acta Academiae Artium Vilnensis'', nr 69 (2013), s. 71, przyp. 41, [https://leidykla.vda.lt/Files/file/Acta_69/Acta_69_04_T.raciunaite_65-94%20p.pdf PDF] (jęz. litewski).</ref> <ref name="UrzednicyWKL2024">''Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy'', t. VI: ''Ziemia nowogródzka i województwo nowogródzkie, XV–XVIII wiek'', red. Andrzej Rachuba, Instytut Historii PAN, Warszawa 2024, s. 115, poz. 223; por. indeks s. 480, [https://rcin.org.pl/ihpan/Content/244861/WA303_281586_I8762-6_Urzednicy-6.pdf PDF].</ref> pradžioje bažnyčioje finansavo šv. Jackaus garbei skirtų altoriaus ir koplyčios statybą.<ref name=vg/> [[1718]]–[[1727]] m. išmūrytas [[frontonas]], bažnyčia paaukštinta. [[1713]]–[[1739]] m. pastatytas mūrinis vienuolynas. [[1727]]–[[1746]] m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projektą paaukštinti bažnyčios bokštai. [[1743]]–[[1744]] m. dekoruotas bažnyčios vidus. [[1765]] m. vienuolynas nukentėjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. [[1777]] m. architektas [[Augustinas Kosakauskas]] prie bažnyčios suprojektavo ir pastatė dar kitą namą, ūkinius pastatus. XVIII a. pietinio bokšto apačioje įrengta šv. Hiacinto [[koplyčia]].<ref name=mis/> [[1794]] m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. [[1797]] m. suremontuota. [[1799]] m. vienuolyne įkurta [[Šv. Jokūbo ligoninė]]. 1812 m. [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, [[Zakristija|zakristijos]] spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių (įrengti [[prancūzkapiai]]). [[1844]] m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine. [[1841]], [[1887]] ir [[1892]] m. bažnyčia remontuota. [[1915]] m. į Vilnių atvykus daug lietuvių pabėgėlių, bažnyčioje leistos pridėtinės lietuviškos pamaldos. Lenkams ėmus kelti riaušes, lietuviškos pamaldos panaikintos. Iki 1939 m. dailininkas [[Jurgis Hopenas]] restauravo vidų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bažnyčia apgriauta.<ref name=mis/> [[1948]] m. uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis). [[1956]]–[[1957]] m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu. [[1974]] m. perdažyta išorė. [[1992]] m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams. Didįjį altorių restauravo Česlovas Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras – Kęstutis Norkūnas.<ref name=mis/> [[2015]] m. bažnyčios bokšte įrengtas [[Vilniaus kariljonas]]. == Architektūra == Bažnyčia vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus, centrinė dalis stačiakampio plano, dvibokštė. Aukščiausia (24 m) vienanavė Lietuvos bažnyčia. Prie navos prijungta žemesnė ir siauresnė [[presbiterija]] pereina į dar žemesnę pusapskritę altoriaus dalį. Yra 7 altoriai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora tinkuoto mūro. == Galerija == <gallery> Vilnia, Vialla-Łukiški. Вільня, Вяльля-Лукішкі (S. Fleury, 1896).jpg|Bažnyčios fotografija (vaizdas nuo Kalvarijų g. pusės, apie 1896 m., foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]]) Vilnia, Łukiški, Daminikanski. Вільня, Лукішкі, Дамініканскі (H. Poddębski, 1938).jpg|1939 m. fotografija Vilnia, Łukiski, Daminikanski. Вільня, Лукіскі, Дамініканскі (S. Fleury, 1900).jpg|Turgus Lukiškių aikštėje (foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]], 1900 m.) JacobPhilip1.jpg|Bažnyčia 2007 metais Church of St Philip and St Jacob Vilnius1.JPG|Vakarinis fasadas (2008 m.) Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius main facade.jpg|Atnaujintas bažnyčios fasadas Church of St. Philip and St. Jacob, Vilnius June 19 2022.jpg|2022 m. Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius interior 2025.jpg|Bažnyčios vidaus vaizdas. </gallery> == Šaltiniai == {{reflist}} {{commonscat|Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius}} == Nuorodos == * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/vilniaus-sv-apastalu-pilypo-ir-jokubo-baznycia/ Vyskupijos informacija] * [http://www.dominikonai.lt Dominikonai.lt] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Lukiškės]] [[Kategorija:Lietuvos dominikonų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] d10iteppc6rbrm01nwargh2nvbaorua 7952022 7952020 2026-10-24T14:57:22Z Homo ergaster 10314 Atmestas Historii losy pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Obivan Kenobi keitimas) 7952016 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.6907 |long = 25.2722 |foto = Jokubo bazne by Augustas Didzgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vasario 16-osios g. 11 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1722 m. |stilius = [[barokas]] |aptarnauja = rekt. Jokūbas Marija Goštautas (2025) }} '''Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia''' – neparapinė bažnyčia, stovinti [[Vilnius|Vilniuje]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 37604.<ref>{{cite kvr|37604}}</ref> Vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Priklauso [[Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia|Vilniaus šv. Mikalojaus parapijai]]. == Istorija == [[1642]] m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo [[Vilnius|Vilniaus]] [[dominikonai|dominikonams]] 4000 auksinų ir įpareigojo [[Lukiškės|Lukiškių]] kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. [[1642]] m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu [[1655]] m. sudegė. [[1684]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jis [[1649]] m. atvežtas iš Rusijos ir buvo patekęs į [[Seinai|Seinus]]. [[1688]] m. Vilniaus vyskupas [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]] šį paveikslą paskelbė esant stebuklingą. Bažnyčią ėmė lankyti daug tikinčiųjų, ji tapo per ankšta.<ref name=mis>{{Misius 1993|599–600}}</ref> [[1690]] m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kuri baigta mūryti iki [[1722]] m. Ji buvo žema, su dviem bokšteliais. 1690 m. prie bažnyčios upeiviai įkūrė [[Šv. Jackus|Šv. Jackaus]] broliją.<ref name=vg>{{cite web |last1= |first1= |title= Senojo Vilniaus uostas: sudėtinga laivyba ir neįmantrus upeivių gyvenimas |url= https://vilniausgalerija.lt/2022/05/01/senojo-vilniaus-uostas-sudetinga-laivyba-ir-neimantrus-upeiviu-gyvenimas/ |website= vilniausgalerija.lt |publisher= [[Vilniaus galerija]] |language= lt |date= 2022 m. gegužės 1 d. |access-date= 2023 m. liepos 26 d. }}</ref> XVIII a. pradžioje bažnyčioje finansavo šv. Jackaus garbei skirtų altoriaus ir koplyčios statybą.<ref name=vg/> [[1718]]–[[1727]] m. išmūrytas [[frontonas]], bažnyčia paaukštinta. [[1713]]–[[1739]] m. pastatytas mūrinis vienuolynas. [[1727]]–[[1746]] m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projektą paaukštinti bažnyčios bokštai. [[1743]]–[[1744]] m. dekoruotas bažnyčios vidus. [[1765]] m. vienuolynas nukentėjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. [[1777]] m. architektas [[Augustinas Kosakauskas]] prie bažnyčios suprojektavo ir pastatė dar kitą namą, ūkinius pastatus. XVIII a. pietinio bokšto apačioje įrengta šv. Hiacinto [[koplyčia]].<ref name=mis/> [[1794]] m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. [[1797]] m. suremontuota. [[1799]] m. vienuolyne įkurta [[Šv. Jokūbo ligoninė]]. 1812 m. [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, [[Zakristija|zakristijos]] spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių (įrengti [[prancūzkapiai]]). [[1844]] m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine. [[1841]], [[1887]] ir [[1892]] m. bažnyčia remontuota. [[1915]] m. į Vilnių atvykus daug lietuvių pabėgėlių, bažnyčioje leistos pridėtinės lietuviškos pamaldos. Lenkams ėmus kelti riaušes, lietuviškos pamaldos panaikintos. Iki 1939 m. dailininkas [[Jurgis Hopenas]] restauravo vidų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bažnyčia apgriauta.<ref name=mis/> [[1948]] m. uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis). [[1956]]–[[1957]] m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu. [[1974]] m. perdažyta išorė. [[1992]] m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams. Didįjį altorių restauravo Česlovas Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras – Kęstutis Norkūnas.<ref name=mis/> [[2015]] m. bažnyčios bokšte įrengtas [[Vilniaus kariljonas]]. == Architektūra == Bažnyčia vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus, centrinė dalis stačiakampio plano, dvibokštė. Aukščiausia (24 m) vienanavė Lietuvos bažnyčia. Prie navos prijungta žemesnė ir siauresnė [[presbiterija]] pereina į dar žemesnę pusapskritę altoriaus dalį. Yra 7 altoriai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora tinkuoto mūro. == Galerija == <gallery> Vilnia, Vialla-Łukiški. Вільня, Вяльля-Лукішкі (S. Fleury, 1896).jpg|Bažnyčios fotografija (vaizdas nuo Kalvarijų g. pusės, apie 1896 m., foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]]) Vilnia, Łukiški, Daminikanski. Вільня, Лукішкі, Дамініканскі (H. Poddębski, 1938).jpg|1939 m. fotografija Vilnia, Łukiski, Daminikanski. Вільня, Лукіскі, Дамініканскі (S. Fleury, 1900).jpg|Turgus Lukiškių aikštėje (foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]], 1900 m.) JacobPhilip1.jpg|Bažnyčia 2007 metais Church of St Philip and St Jacob Vilnius1.JPG|Vakarinis fasadas (2008 m.) Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius main facade.jpg|Atnaujintas bažnyčios fasadas Church of St. Philip and St. Jacob, Vilnius June 19 2022.jpg|2022 m. Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius interior 2025.jpg|Bažnyčios vidaus vaizdas. </gallery> == Šaltiniai == {{reflist}} {{commonscat|Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius}} == Nuorodos == * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/vilniaus-sv-apastalu-pilypo-ir-jokubo-baznycia/ Vyskupijos informacija] * [http://www.dominikonai.lt Dominikonai.lt] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Lukiškės]] [[Kategorija:Lietuvos dominikonų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] 1h2eqjr4gcdwdceoe2b6x5sizo6lau3 7952023 7952022 2026-10-24T14:58:27Z Historii losy 165475 7952023 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.6907 |long = 25.2722 |foto = Jokubo bazne by Augustas Didzgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vasario 16-osios g. 11 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1722 m. |stilius = [[barokas]] |aptarnauja = rekt. Jokūbas Marija Goštautas (2025) }} '''Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia''' – neparapinė bažnyčia, stovinti [[Vilnius|Vilniuje]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 37604.<ref>{{cite kvr|37604}}</ref> Vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Priklauso [[Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia|Vilniaus šv. Mikalojaus parapijai]]. == Istorija == [[1642]] m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo [[Vilnius|Vilniaus]] [[dominikonai|dominikonams]] 4000 auksinų ir įpareigojo [[Lukiškės|Lukiškių]] kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. [[1642]] m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu [[1655]] m. sudegė. [[1684]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jis [[1649]] m. atvežtas iš Rusijos ir buvo patekęs į [[Seinai|Seinus]]. [[1688]] m. Vilniaus vyskupas [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]] šį paveikslą paskelbė esant stebuklingą. Bažnyčią ėmė lankyti daug tikinčiųjų, ji tapo per ankšta.<ref name=mis>{{Misius 1993|599–600}}</ref> Prie donatoriai bažnyčios statybos rėmėjų priskiriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Kazimieras Sapiega ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės obozinis Antanas Novoselskis (Antoni Karol Nowosielski).<ref name="Raciunaite2013">Tojana Račiūnaitė, „Lukiškių Dievo Motinos ikonos atodanga: restauravimas, ikonografija ir kilmės klausimas”, ''Acta Academiae Artium Vilnensis'', nr 69 (2013), s. 71, przyp. 41, [https://leidykla.vda.lt/Files/file/Acta_69/Acta_69_04_T.raciunaite_65-94%20p.pdf PDF] (jęz. litewski).</ref> <ref name="UrzednicyWKL2024">''Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy'', t. VI: ''Ziemia nowogródzka i województwo nowogródzkie, XV–XVIII wiek'', red. Andrzej Rachuba, Instytut Historii PAN, Warszawa 2024, s. 115, poz. 223; por. indeks s. 480, [https://rcin.org.pl/ihpan/Content/244861/WA303_281586_I8762-6_Urzednicy-6.pdf PDF].</ref> pradžioje bažnyčioje finansavo šv. Jackaus garbei skirtų altoriaus ir koplyčios statybą.<ref name=vg/> [[1718]]–[[1727]] m. išmūrytas [[frontonas]], bažnyčia paaukštinta. [[1713]]–[[1739]] m. pastatytas mūrinis vienuolynas. [[1727]]–[[1746]] m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projektą paaukštinti bažnyčios bokštai. [[1743]]–[[1744]] m. dekoruotas bažnyčios vidus. [[1765]] m. vienuolynas nukentėjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. [[1777]] m. architektas [[Augustinas Kosakauskas]] prie bažnyčios suprojektavo ir pastatė dar kitą namą, ūkinius pastatus. XVIII a. pietinio bokšto apačioje įrengta šv. Hiacinto [[koplyčia]].<ref name=mis/> [[1794]] m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. [[1797]] m. suremontuota. [[1799]] m. vienuolyne įkurta [[Šv. Jokūbo ligoninė]]. 1812 m. [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, [[Zakristija|zakristijos]] spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių (įrengti [[prancūzkapiai]]). [[1844]] m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine. [[1841]], [[1887]] ir [[1892]] m. bažnyčia remontuota. [[1915]] m. į Vilnių atvykus daug lietuvių pabėgėlių, bažnyčioje leistos pridėtinės lietuviškos pamaldos. Lenkams ėmus kelti riaušes, lietuviškos pamaldos panaikintos. Iki 1939 m. dailininkas [[Jurgis Hopenas]] restauravo vidų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bažnyčia apgriauta.<ref name=mis/> [[1948]] m. uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis). [[1956]]–[[1957]] m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu. [[1974]] m. perdažyta išorė. [[1992]] m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams. Didįjį altorių restauravo Česlovas Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras – Kęstutis Norkūnas.<ref name=mis/> [[2015]] m. bažnyčios bokšte įrengtas [[Vilniaus kariljonas]]. == Architektūra == Bažnyčia vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus, centrinė dalis stačiakampio plano, dvibokštė. Aukščiausia (24 m) vienanavė Lietuvos bažnyčia. Prie navos prijungta žemesnė ir siauresnė [[presbiterija]] pereina į dar žemesnę pusapskritę altoriaus dalį. Yra 7 altoriai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora tinkuoto mūro. == Galerija == <gallery> Vilnia, Vialla-Łukiški. Вільня, Вяльля-Лукішкі (S. Fleury, 1896).jpg|Bažnyčios fotografija (vaizdas nuo Kalvarijų g. pusės, apie 1896 m., foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]]) Vilnia, Łukiški, Daminikanski. Вільня, Лукішкі, Дамініканскі (H. Poddębski, 1938).jpg|1939 m. fotografija Vilnia, Łukiski, Daminikanski. Вільня, Лукіскі, Дамініканскі (S. Fleury, 1900).jpg|Turgus Lukiškių aikštėje (foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]], 1900 m.) JacobPhilip1.jpg|Bažnyčia 2007 metais Church of St Philip and St Jacob Vilnius1.JPG|Vakarinis fasadas (2008 m.) Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius main facade.jpg|Atnaujintas bažnyčios fasadas Church of St. Philip and St. Jacob, Vilnius June 19 2022.jpg|2022 m. Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius interior 2025.jpg|Bažnyčios vidaus vaizdas. </gallery> == Šaltiniai == {{reflist}} {{commonscat|Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius}} == Nuorodos == * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/vilniaus-sv-apastalu-pilypo-ir-jokubo-baznycia/ Vyskupijos informacija] * [http://www.dominikonai.lt Dominikonai.lt] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Lukiškės]] [[Kategorija:Lietuvos dominikonų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] mqp4jmdbgj9ksoeed1jt5p39yf0cwfg 7952024 7952023 2026-10-24T14:58:41Z Homo ergaster 10314 Atmestas Historii losy pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7952016 wikitext text/x-wiki {{Bažnyčia |lat = 54.6907 |long = 25.2722 |foto = Jokubo bazne by Augustas Didzgalvis.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2023 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Vasario 16-osios g. 11 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1722 m. |stilius = [[barokas]] |aptarnauja = rekt. Jokūbas Marija Goštautas (2025) }} '''Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia''' – neparapinė bažnyčia, stovinti [[Vilnius|Vilniuje]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 37604.<ref>{{cite kvr|37604}}</ref> Vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Priklauso [[Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia|Vilniaus šv. Mikalojaus parapijai]]. == Istorija == [[1642]] m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo [[Vilnius|Vilniaus]] [[dominikonai|dominikonams]] 4000 auksinų ir įpareigojo [[Lukiškės|Lukiškių]] kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. [[1642]] m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu [[1655]] m. sudegė. [[1684]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jis [[1649]] m. atvežtas iš Rusijos ir buvo patekęs į [[Seinai|Seinus]]. [[1688]] m. Vilniaus vyskupas [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]] šį paveikslą paskelbė esant stebuklingą. Bažnyčią ėmė lankyti daug tikinčiųjų, ji tapo per ankšta.<ref name=mis>{{Misius 1993|599–600}}</ref> [[1690]] m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kuri baigta mūryti iki [[1722]] m. Ji buvo žema, su dviem bokšteliais. 1690 m. prie bažnyčios upeiviai įkūrė [[Šv. Jackus|Šv. Jackaus]] broliją.<ref name=vg>{{cite web |last1= |first1= |title= Senojo Vilniaus uostas: sudėtinga laivyba ir neįmantrus upeivių gyvenimas |url= https://vilniausgalerija.lt/2022/05/01/senojo-vilniaus-uostas-sudetinga-laivyba-ir-neimantrus-upeiviu-gyvenimas/ |website= vilniausgalerija.lt |publisher= [[Vilniaus galerija]] |language= lt |date= 2022 m. gegužės 1 d. |access-date= 2023 m. liepos 26 d. }}</ref> XVIII a. pradžioje bažnyčioje finansavo šv. Jackaus garbei skirtų altoriaus ir koplyčios statybą.<ref name=vg/> [[1718]]–[[1727]] m. išmūrytas [[frontonas]], bažnyčia paaukštinta. [[1713]]–[[1739]] m. pastatytas mūrinis vienuolynas. [[1727]]–[[1746]] m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projektą paaukštinti bažnyčios bokštai. [[1743]]–[[1744]] m. dekoruotas bažnyčios vidus. [[1765]] m. vienuolynas nukentėjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. [[1777]] m. architektas [[Augustinas Kosakauskas]] prie bažnyčios suprojektavo ir pastatė dar kitą namą, ūkinius pastatus. XVIII a. pietinio bokšto apačioje įrengta šv. Hiacinto [[koplyčia]].<ref name=mis/> [[1794]] m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. [[1797]] m. suremontuota. [[1799]] m. vienuolyne įkurta [[Šv. Jokūbo ligoninė]]. 1812 m. [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, [[Zakristija|zakristijos]] spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių (įrengti [[prancūzkapiai]]). [[1844]] m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine. [[1841]], [[1887]] ir [[1892]] m. bažnyčia remontuota. [[1915]] m. į Vilnių atvykus daug lietuvių pabėgėlių, bažnyčioje leistos pridėtinės lietuviškos pamaldos. Lenkams ėmus kelti riaušes, lietuviškos pamaldos panaikintos. Iki 1939 m. dailininkas [[Jurgis Hopenas]] restauravo vidų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bažnyčia apgriauta.<ref name=mis/> [[1948]] m. uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis). [[1956]]–[[1957]] m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu. [[1974]] m. perdažyta išorė. [[1992]] m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams. Didįjį altorių restauravo Česlovas Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras – Kęstutis Norkūnas.<ref name=mis/> [[2015]] m. bažnyčios bokšte įrengtas [[Vilniaus kariljonas]]. == Architektūra == Bažnyčia vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus, centrinė dalis stačiakampio plano, dvibokštė. Aukščiausia (24 m) vienanavė Lietuvos bažnyčia. Prie navos prijungta žemesnė ir siauresnė [[presbiterija]] pereina į dar žemesnę pusapskritę altoriaus dalį. Yra 7 altoriai. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora tinkuoto mūro. == Galerija == <gallery> Vilnia, Vialla-Łukiški. Вільня, Вяльля-Лукішкі (S. Fleury, 1896).jpg|Bažnyčios fotografija (vaizdas nuo Kalvarijų g. pusės, apie 1896 m., foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]]) Vilnia, Łukiški, Daminikanski. Вільня, Лукішкі, Дамініканскі (H. Poddębski, 1938).jpg|1939 m. fotografija Vilnia, Łukiski, Daminikanski. Вільня, Лукіскі, Дамініканскі (S. Fleury, 1900).jpg|Turgus Lukiškių aikštėje (foto [[Stanislovas Filibertas Fleris]], 1900 m.) JacobPhilip1.jpg|Bažnyčia 2007 metais Church of St Philip and St Jacob Vilnius1.JPG|Vakarinis fasadas (2008 m.) Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius main facade.jpg|Atnaujintas bažnyčios fasadas Church of St. Philip and St. Jacob, Vilnius June 19 2022.jpg|2022 m. Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius interior 2025.jpg|Bažnyčios vidaus vaizdas. </gallery> == Šaltiniai == {{reflist}} {{commonscat|Church of St. Philip and St. Jacob in Vilnius}} == Nuorodos == * [https://www.vilnensis.lt/baznycios/vilniaus-sv-apastalu-pilypo-ir-jokubo-baznycia/ Vyskupijos informacija] * [http://www.dominikonai.lt Dominikonai.lt] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Lukiškės]] [[Kategorija:Lietuvos dominikonų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] 1h2eqjr4gcdwdceoe2b6x5sizo6lau3 0 66783 7951854 6818223 2026-10-24T11:59:07Z Vilensija 40695 grąžinu naudotojo CD ištrintą vikiteką 7951854 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kurkliai |foto = Kurkliai (Radviliškis), ženklas.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Kurklių riboženklis |lat = 55.780 |long = 23.684 |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Šeduvos miesto seniūnija |gyv = 48 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Kurkliai (Radviliškis) |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Kurkliaĩ|Kurklių̃|š=2016}} }} '''Kurkliai''' – kaimas [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, 8 km nuo [[Karčemos|Karčemų]]. Saugomas [[Kurklių akmuo]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=90|inc=20|incmin=10 |1902|86|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|59|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|63|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|65|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|80|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|64|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|73|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|58|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|48|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] i43323q1w6tfp5t5j6ntw4ui1z50qki 0 69501 7952021 7937643 2026-10-24T14:57:14Z Obivan Kenobi 116618 ref 7952021 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=mil | vardas = Stasys Raštikis | titulas = | vaizdas = General Stasys Rastikis (1896–1985).jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1896|09|13}} | gimimo vieta = [[Kuršėnai|Kuršėnuose]] | mirė = {{Mirė|1985|05|03|1896|09|13}} | mirties vieta = [[Los Andželas|Los Andžele]], [[JAV]] | palaidojimo vieta = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė =Elena Smetonaitė-Raštikienė | vaikai = Aldona Raštikytė, Laimutė Raštikytė, Meilutė Raštikytė. | veikla = [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1929]] m. [[Lietuvos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = 12 Lietuvos ordinų bei medalių ir 5 garbės ženklais, 11 kitų valstybių ordinais bei medaliais ir 3 garbės ženklais | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Stasys Rastikis with flag in 1939.jpg|thumb|240px|Raštikis su [[Lietuvos kariuomenė]]s vėliava ceremonijos metu 1939 m.]] [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-H28859, Berlin, Empfang im Hotel Kaiserhof.jpg|thumb|240px|Generolas Berlyno Kaiserhofo viešbutyje kalbasi su Vokietijos admirolu Kanariu ir Užsienio reikalų ministru Ribentropu. 1939 m. balandžio 21 d.]] [[Vaizdas:Wizyta w Polsce naczelnego dowódcy armii litewskiej gen. Stasysa Rasztikisa (1939).jpg|thumb|240px|Vizitas į Lenkiją (1939 m.)]] [[Vaizdas:Stasys Raštikis 001.jpg|thumb|240px|Generolo kapas [[Petrašiūnai|Petrašiūnų]] kapinėse]] '''Stasys Raštikis''' ([[1896]] m. [[rugsėjo 13]] d. [[Kuršėnai|Kuršėnuose]] – [[1985]] m. [[gegužės 3]] d. [[Los Andželas|Los Andžele]], [[JAV]]) – [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. == Išsilavinimas == Baigęs [[Dūkštas|Dūkšto]] pradžios mokyklą ir [[Zarasai|Zarasų]] progimnaziją, [[1915]] m. stojo savanoriu į [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos imperijos kariuomenę]]. Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmame pasauliniame kare]], kovėsi Lietuvoje, [[Galicija|Galicijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], rusų – turkų fronte. [[1917]] m. baigė Tifliso ([[Tbilisis|Tbilisio]]) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko [[Kaukazas|Kaukazo]] fronte. [[1918]] m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į [[KKS|Kauno kunigų seminariją]]. == Veikla == Nuo [[1919]] m. Lietuvos kariuomenės savanoris, [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas|5-ojo pėstininkų pulko]] 1-os kuopos karininkas. Tuo metu Stasio Raštikio pulkas aktyviai dalyvavo kautynėse su [[lenkai]]s ir [[bolševikai]]s [[Zarasai|Zarasų]], [[Žiežmariai|Žiežmarių]], [[Dusetos|Dusetų]], [[Vievis|Vievio]], [[Aviliai|Avilių]] rajonuose, kovojo [[Latvija|Latvijoje]] ties [[Daugpilis|Daugpiliu]]. Kovose su Raudonąja armija du kartus buvo sunkiai sužeistas. Po antro sužeidimo pateko rusams į nelaisvę, buvo laikomas [[Tula|Tulos]] koncentracijos stovykloje, [[Maskva|Maskvos]] kalėjimuose. [[1921]] m. pasikeitus kaliniais, grįžo į Lietuvą ir tęsė karinę tarnybą 5-ajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulke. [[1928]] m. perkeltas į Lietuvos kariuomenės štabą, nuo [[1928]] m. [[majoras]].<br />[[1929]] m. [[birželio 29]] d. vedė mokytoją Eleną Smetonaitę (prezidento [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] dukterėčia).<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 223.</ref> [[1929]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Medicinos fakulteto Veterinarijos skyrių, [[1932]] m. – [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenės Generalinio štabo karo akademiją. Baigęs studijas, sparčiai kilo karjeros laiptais: [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|3-iojo pėstininkų pulko]] vado pavaduotojas ir Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius, 5-ojo pėstininkų pulko vadas, 3-iosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas, generalinio štabo valdybos viršininkas. Nuo [[1934]] m. [[lapkričio 23]] d. pulkininkas, nuo [[1934]] m. iki [[1940]] m. [[balandžio 22]] d. Lietuvos kariuomenės vadas, divizijos generolas. Nuo [[1938]] m. [[kovo 24]] d. iki [[1938]] m. [[gruodžio 5]] d. Ministro pirmininko [[Vladas Mironas|Vlado Mirono]] vyriausybėje laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Pirmosios sovietinės okupacijos metais laikinai ėjo [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] 29-ajame teritoriniame šaulių korpuse atsakingas karininko pareigas. [[1940]] m. gruodžio mėn. išėjo į atsargą. Matydamas, kad gali būti suimtas, [[1941]] m. [[kovo 19]] d. pasitraukė į Vokietiją. [[1941]] m. [[birželio 23]] d. iš Vokietijos grįžo į Lietuvą. Iš pradžių dirbo [[Lietuvos laikinoji Vyriausybė|Lietuvos laikinojoje vyriausybėje]] krašto apsaugos ministru, vėliau – [[Karo muziejus|Karo muziejuje]]. [[1944]] m. vasarą Raštikių šeima emigravo į Vokietiją, kurį laiką gyveno [[Regensburg]]o ir Scheinfeldo stovyklose. [[1949]] m. persikėlė į JAV, iki [[1951]] m. dirbo darbininku fabrike. [[1951]]–[[1952]] m. Sirakūzų universitete dėstė rusų kalbą, [[1952]]–[[1955]] m. pirmininkavo Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) ir Bendrojo Amerikos Lietuvių Fondo (BALF) skyriams, atstovavo [[VLIK]]ui [[Europa|Europoje]], tarnavo [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Nuo [[1955]] m. dėstė JAV kariuomenės aukštojoje kalbų mokykloje, nuo [[1963]] m. profesorius; [[1968]] m. išėjo į pensiją. Mirė [[1985]] m. [[gegužės 3]] d. Los Andžele, [[1993]] m. [[lapkričio 22]] d. jo palaikai pervežti į [[Kaunas|Kauną]] ir palaidoti [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapinių]] panteone. Į [[Sibiras|Sibirą]] buvo ištremtos S. Raštikio 1, 4 ir 11 metų amžiaus dukterys.<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 234.</ref> == Darbai == S. Raštikis parašė penkis karinius vadovėlius, atsiminimų, apmąstymų ir polemikos knygas „Kovose dėl Lietuvos“ (2 dalys), „Įvykiai ir žmonės“ (3 tomai), „Lietuvos likimo keliais“ (4 tomai), per tūkstantį straipsnių spaudoje: „Karo archyve“, „Mūsų žinyne“, „Karyje“, „Trimite“, „Lietuvių archyve“, „Dirvoje“, „Tėvynės sarge“, Amerikos spaudoje. == Įvertinimas == 1996 m., švenčiant 100-ąsias gimimo metines, jo vardu pavadintas pagrindinis Kuršėnų mieste [[Stasio Raštikio tiltas]]. 1996 m. Kaune, prie buvusio Lietuvos Respublikos Generalinio štabo pastato ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g. 25]]) atidengta memorialinė lenta.<ref>[https://atminimas.azuolynobiblioteka.lt/rastikis-stasys/ Atminimas. Raštikis Stasys] ''azuolynobiblioteka.lt''</ref> Stasys Raštikis buvo apdovanotas 12 Lietuvos ordinų bei medalių ir 5 garbės ženklais, 11 kitų valstybių ordinais bei medaliais ir 3 garbės ženklais. * [[Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius|Vyčio Kryžiaus I-os rūšies V laipsnio ordinas]] su kardais ([[1919]] m. už pasižymėjimą kautynėse per karą už Lietuvos nepriklausomybę. Jį St. Raštikis gavo ne kaip aukštas vadas, bet kaip paprastas eilinis jaunas karininkas); * [[Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto II-o laipsnio ordinas]] su žvaigžde; * [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III-čio laipsnio ordinas]] ([[1928]] m.); * [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis|Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis]]; * [[Lietuvos nepriklausomybės medalis|Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti medalis]]; * [[Šaulių žvaigždė|Šaulio (Lietuvos šaulių sąjungos) žvaigždė]]; * Klaipėdos krašto atvadavimo medalis (sidabrinis, kuris buvo duodamas tik Klaipėdos krašto atvadavimo vadams); * Klaipėdos krašto atvadavimo medalis (bronzinis, kuriuo buvo apdovanoti visi Klaipėdos atvadavimo dalyviai); * [[Šaulių žvaigždės medalis|Lietuvos šaulių sąjungos dvidešimtmečiui paminėti medalis]]; * Lietuvos skautų sąjungos vyriausias Geležinio Vilko ordinas; * Lietuvos ugniagesių sąjungos Artimui Pagalbos I-mo laipsnio ordinas; * Jaunosios Lietuvos sąjungos I-mo laipsnio žyminys; * Prancūzijos Garbės Legiono II-o laipsnio ordinas, su žvaigžde; * Švedijos karaliaus Vazos III-o laipsnio ordinas; * Švedijos karališkas kardų ordinas; * Anglijos karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elzbietos karūnavimo medalis; * Suomijos Schuetzcorps kryžius; * Estijos Laisvės Erelio I-o laipsnio ordinas, perpetinė juosta su žvaigžde; * Latvijos Trijų Žvaigždžių I laipsnio ordinas, perpetinė juosta su žvaigžde; * Lenkijos Polonia Restituta I-mo laipsnio ordinas, aukso kryžius su perpetine juosta ir žvaigžde; * Latvijos Aizsargs kryžius; * Latvijos Aizsardzibas Biedribas medalis; * Latvijos nepriklausomybės dešimtmečiui ir kovoms už nepriklausomybę paminėti medalis. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=1ZzVhJu-pSs Vizitas į Estiją 1939 m. (filmas)] {{DEFAULTSORT:Raštikis, Stasys}} [[Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos ministrai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės vadai]] [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės divizijos generolai‎]] [[Kategorija:5-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko vadai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrai‎]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] lnzoaey1pnxp4ltr002sihgxhkhwih6 7952025 7952021 2026-10-24T15:01:17Z Obivan Kenobi 116618 7952025 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=mil | vardas = Stasys Raštikis | titulas = | vaizdas = General Stasys Rastikis (1896–1985).jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1896|09|13}} | gimimo vieta = [[Kuršėnai|Kuršėnuose]] | mirė = {{Mirė|1985|05|03|1896|09|13}} | mirties vieta = [[Los Andželas|Los Andžele]], [[JAV]] | palaidojimo vieta = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė =Elena Smetonaitė-Raštikienė | vaikai = Aldona Raštikytė, Laimutė Raštikytė, Meilutė Raštikytė. | veikla = [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1929]] m. [[Lietuvos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = 12 Lietuvos ordinų bei medalių ir 5 garbės ženklais, 11 kitų valstybių ordinais bei medaliais ir 3 garbės ženklais | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Stasys Rastikis with flag in 1939.jpg|thumb|240px|Raštikis su [[Lietuvos kariuomenė]]s vėliava ceremonijos metu 1939 m.]] [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-H28859, Berlin, Empfang im Hotel Kaiserhof.jpg|thumb|240px|Generolas Berlyno Kaiserhofo viešbutyje kalbasi su Vokietijos admirolu Kanariu ir Užsienio reikalų ministru Ribentropu. 1939 m. balandžio 21 d.]] [[Vaizdas:Wizyta w Polsce naczelnego dowódcy armii litewskiej gen. Stasysa Rasztikisa (1939).jpg|thumb|240px|Vizitas į Lenkiją (1939 m.)]] [[Vaizdas:Stasys Raštikis 001.jpg|thumb|240px|Generolo kapas [[Petrašiūnai|Petrašiūnų]] kapinėse]] '''Stasys Raštikis''' ([[1896]] m. [[rugsėjo 13]] d. [[Kuršėnai|Kuršėnuose]] – [[1985]] m. [[gegužės 3]] d. [[Los Andželas|Los Andžele]], [[JAV]]) – [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. == Išsilavinimas == Baigęs [[Dūkštas|Dūkšto]] pradžios mokyklą ir [[Zarasai|Zarasų]] progimnaziją, [[1915]] m. stojo savanoriu į [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos imperijos kariuomenę]]. Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmame pasauliniame kare]], kovėsi Lietuvoje, [[Galicija|Galicijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], rusų – turkų fronte. [[1917]] m. baigė Tifliso ([[Tbilisis|Tbilisio]]) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko [[Kaukazas|Kaukazo]] fronte. [[1918]] m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į [[KKS|Kauno kunigų seminariją]]. == Veikla == Nuo [[1919]] m. Lietuvos kariuomenės savanoris, [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas|5-ojo pėstininkų pulko]] 1-os kuopos karininkas. Tuo metu Stasio Raštikio pulkas aktyviai dalyvavo kautynėse su [[lenkai]]s ir [[bolševikai]]s [[Zarasai|Zarasų]], [[Žiežmariai|Žiežmarių]], [[Dusetos|Dusetų]], [[Vievis|Vievio]], [[Aviliai|Avilių]] rajonuose, kovojo [[Latvija|Latvijoje]] ties [[Daugpilis|Daugpiliu]]. Kovose su Raudonąja armija du kartus buvo sunkiai sužeistas. Po antro sužeidimo pateko rusams į nelaisvę, buvo laikomas [[Tula|Tulos]] koncentracijos stovykloje, [[Maskva|Maskvos]] kalėjimuose. [[1921]] m. pasikeitus kaliniais, grįžo į Lietuvą ir tęsė karinę tarnybą 5-ajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulke. [[1928]] m. perkeltas į Lietuvos kariuomenės štabą, nuo [[1928]] m. [[majoras]].<br />[[1929]] m. [[birželio 29]] d. vedė mokytoją Eleną Smetonaitę (prezidento [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] dukterėčia).<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 223.</ref> [[1929]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Medicinos fakulteto Veterinarijos skyrių, [[1932]] m. – [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenės Generalinio štabo karo akademiją. Baigęs studijas, sparčiai kilo karjeros laiptais: [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|3-iojo pėstininkų pulko]] vado pavaduotojas ir Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius, 5-ojo pėstininkų pulko vadas, 3-iosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas, generalinio štabo valdybos viršininkas. Nuo [[1934]] m. [[lapkričio 23]] d. pulkininkas, nuo [[1934]] m. iki [[1940]] m. [[balandžio 22]] d. Lietuvos kariuomenės vadas, divizijos generolas. Nuo [[1938]] m. [[kovo 24]] d. iki [[1938]] m. [[gruodžio 5]] d. Ministro pirmininko [[Vladas Mironas|Vlado Mirono]] vyriausybėje laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Pirmosios sovietinės okupacijos metais laikinai ėjo [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] 29-ajame teritoriniame šaulių korpuse atsakingas karininko pareigas. [[1940]] m. gruodžio mėn. išėjo į atsargą. Matydamas, kad gali būti suimtas, [[1941]] m. [[kovo 19]] d. pasitraukė į Vokietiją. [[1941]] m. [[birželio 23]] d. iš Vokietijos grįžo į Lietuvą. Iš pradžių dirbo [[Lietuvos laikinoji Vyriausybė|Lietuvos laikinojoje vyriausybėje]] krašto apsaugos ministru, vėliau – [[Karo muziejus|Karo muziejuje]]. [[1944]] m. vasarą Raštikių šeima emigravo į Vokietiją, kurį laiką gyveno [[Regensburg]]o ir Scheinfeldo stovyklose. [[1949]] m. persikėlė į JAV, iki [[1951]] m. dirbo darbininku fabrike. [[1951]]–[[1952]] m. Sirakūzų universitete dėstė rusų kalbą, [[1952]]–[[1955]] m. pirmininkavo Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) ir Bendrojo Amerikos Lietuvių Fondo (BALF) skyriams, atstovavo [[VLIK]]ui [[Europa|Europoje]], tarnavo [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Nuo [[1955]] m. dėstė JAV kariuomenės aukštojoje kalbų mokykloje, nuo [[1963]] m. profesorius; [[1968]] m. išėjo į pensiją. Mirė [[1985]] m. [[gegužės 3]] d. Los Andžele, [[1993]] m. [[lapkričio 22]] d. jo palaikai pervežti į [[Kaunas|Kauną]] ir palaidoti [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapinių]] panteone. Į [[Sibiras|Sibirą]] buvo ištremtos S. Raštikio 1, 4 ir 11 metų amžiaus dukterys.<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 234.</ref> == Darbai == S. Raštikis parašė penkis karinius vadovėlius, atsiminimų, apmąstymų ir polemikos knygas „Kovose dėl Lietuvos“ (2 dalys), „Įvykiai ir žmonės“ (3 tomai), „Lietuvos likimo keliais“ (4 tomai), per tūkstantį straipsnių spaudoje: „Karo archyve“, „Mūsų žinyne“, „Karyje“, „Trimite“, „Lietuvių archyve“, „Dirvoje“, „Tėvynės sarge“, Amerikos spaudoje. == Įvertinimas == 1996 m., švenčiant 100-ąsias gimimo metines, jo vardu pavadintas pagrindinis Kuršėnų mieste [[Stasio Raštikio tiltas]]. 1996 m. Kaune, prie buvusio Lietuvos Respublikos Generalinio štabo pastato ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g. 25]]) atidengta memorialinė lenta.<ref>[https://atminimas.azuolynobiblioteka.lt/rastikis-stasys/ Atminimas. Raštikis Stasys] ''azuolynobiblioteka.lt''</ref> Stasys Raštikis buvo apdovanotas 12 Lietuvos ordinų bei medalių ir 5 garbės ženklais, 11 kitų valstybių ordinais bei medaliais ir 3 garbės ženklais. * [[Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius|Vyčio Kryžiaus I-os rūšies V laipsnio ordinas]] su kardais ([[1919]] m. už pasižymėjimą kautynėse per karą už Lietuvos nepriklausomybę. Jį St. Raštikis gavo ne kaip aukštas vadas, bet kaip paprastas eilinis jaunas karininkas); * [[Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto II-o laipsnio ordinas]] su žvaigžde; * [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III-čio laipsnio ordinas]] ([[1928]] m.); * [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis|Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis]]; * [[Lietuvos nepriklausomybės medalis|Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti medalis]]; * [[Šaulių žvaigždė|Šaulio (Lietuvos šaulių sąjungos) žvaigždė]]; * Klaipėdos krašto atvadavimo medalis (sidabrinis, kuris buvo duodamas tik Klaipėdos krašto atvadavimo vadams); * Klaipėdos krašto atvadavimo medalis (bronzinis, kuriuo buvo apdovanoti visi Klaipėdos atvadavimo dalyviai); * [[Šaulių žvaigždės medalis|Lietuvos šaulių sąjungos dvidešimtmečiui paminėti medalis]]; * Lietuvos skautų sąjungos vyriausias Geležinio Vilko ordinas; * Lietuvos ugniagesių sąjungos Artimui Pagalbos I-mo laipsnio ordinas; * Jaunosios Lietuvos sąjungos I-mo laipsnio žyminys; * Prancūzijos Garbės Legiono II-o laipsnio ordinas, su žvaigžde; * Švedijos karaliaus Vazos III-o laipsnio ordinas; * Švedijos karališkas kardų ordinas; * Anglijos karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elzbietos karūnavimo medalis; * Suomijos Schuetzcorps kryžius; * Estijos Laisvės Erelio I-o laipsnio ordinas, perpetinė juosta su žvaigžde; * [[Trijų žvaigždžių ordinas|Latvijos Trijų Žvaigždžių I laipsnio ordinas]], perpetinė juosta su žvaigžde; * Lenkijos Polonia Restituta I-mo laipsnio ordinas, aukso kryžius su perpetine juosta ir žvaigžde; * Latvijos Aizsargs kryžius; * Latvijos Aizsardzibas Biedribas medalis; * Latvijos nepriklausomybės dešimtmečiui ir kovoms už nepriklausomybę paminėti medalis.<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 537.</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=1ZzVhJu-pSs Vizitas į Estiją 1939 m. (filmas)] {{DEFAULTSORT:Raštikis, Stasys}} [[Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos ministrai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės vadai]] [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės divizijos generolai‎]] [[Kategorija:5-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko vadai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrai‎]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] qdwh4tacz59o66tpdlwkx86fxusiy0v 7952151 7952025 2026-10-25T05:24:47Z Vilensija 40695 /* Įvertinimas */ 7952151 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=mil | vardas = Stasys Raštikis | titulas = | vaizdas = General Stasys Rastikis (1896–1985).jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1896|09|13}} | gimimo vieta = [[Kuršėnai|Kuršėnuose]] | mirė = {{Mirė|1985|05|03|1896|09|13}} | mirties vieta = [[Los Andželas|Los Andžele]], [[JAV]] | palaidojimo vieta = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė =Elena Smetonaitė-Raštikienė | vaikai = Aldona Raštikytė, Laimutė Raštikytė, Meilutė Raštikytė. | veikla = [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1929]] m. [[Lietuvos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = 12 Lietuvos ordinų bei medalių ir 5 garbės ženklais, 11 kitų valstybių ordinais bei medaliais ir 3 garbės ženklais | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Stasys Rastikis with flag in 1939.jpg|thumb|240px|Raštikis su [[Lietuvos kariuomenė]]s vėliava ceremonijos metu 1939 m.]] [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-H28859, Berlin, Empfang im Hotel Kaiserhof.jpg|thumb|240px|Generolas Berlyno Kaiserhofo viešbutyje kalbasi su Vokietijos admirolu Kanariu ir Užsienio reikalų ministru Ribentropu. 1939 m. balandžio 21 d.]] [[Vaizdas:Wizyta w Polsce naczelnego dowódcy armii litewskiej gen. Stasysa Rasztikisa (1939).jpg|thumb|240px|Vizitas į Lenkiją (1939 m.)]] [[Vaizdas:Stasys Raštikis 001.jpg|thumb|240px|Generolo kapas [[Petrašiūnai|Petrašiūnų]] kapinėse]] '''Stasys Raštikis''' ([[1896]] m. [[rugsėjo 13]] d. [[Kuršėnai|Kuršėnuose]] – [[1985]] m. [[gegužės 3]] d. [[Los Andželas|Los Andžele]], [[JAV]]) – [[Lietuvos kariuomenė]]s vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. == Išsilavinimas == Baigęs [[Dūkštas|Dūkšto]] pradžios mokyklą ir [[Zarasai|Zarasų]] progimnaziją, [[1915]] m. stojo savanoriu į [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos imperijos kariuomenę]]. Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmame pasauliniame kare]], kovėsi Lietuvoje, [[Galicija|Galicijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], rusų – turkų fronte. [[1917]] m. baigė Tifliso ([[Tbilisis|Tbilisio]]) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko [[Kaukazas|Kaukazo]] fronte. [[1918]] m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į [[KKS|Kauno kunigų seminariją]]. == Veikla == Nuo [[1919]] m. Lietuvos kariuomenės savanoris, [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas|5-ojo pėstininkų pulko]] 1-os kuopos karininkas. Tuo metu Stasio Raštikio pulkas aktyviai dalyvavo kautynėse su [[lenkai]]s ir [[bolševikai]]s [[Zarasai|Zarasų]], [[Žiežmariai|Žiežmarių]], [[Dusetos|Dusetų]], [[Vievis|Vievio]], [[Aviliai|Avilių]] rajonuose, kovojo [[Latvija|Latvijoje]] ties [[Daugpilis|Daugpiliu]]. Kovose su Raudonąja armija du kartus buvo sunkiai sužeistas. Po antro sužeidimo pateko rusams į nelaisvę, buvo laikomas [[Tula|Tulos]] koncentracijos stovykloje, [[Maskva|Maskvos]] kalėjimuose. [[1921]] m. pasikeitus kaliniais, grįžo į Lietuvą ir tęsė karinę tarnybą 5-ajame pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulke. [[1928]] m. perkeltas į Lietuvos kariuomenės štabą, nuo [[1928]] m. [[majoras]].<br />[[1929]] m. [[birželio 29]] d. vedė mokytoją Eleną Smetonaitę (prezidento [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] dukterėčia).<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 223.</ref> [[1929]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Medicinos fakulteto Veterinarijos skyrių, [[1932]] m. – [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenės Generalinio štabo karo akademiją. Baigęs studijas, sparčiai kilo karjeros laiptais: [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|3-iojo pėstininkų pulko]] vado pavaduotojas ir Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius, 5-ojo pėstininkų pulko vadas, 3-iosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas, generalinio štabo valdybos viršininkas. Nuo [[1934]] m. [[lapkričio 23]] d. pulkininkas, nuo [[1934]] m. iki [[1940]] m. [[balandžio 22]] d. Lietuvos kariuomenės vadas, divizijos generolas. Nuo [[1938]] m. [[kovo 24]] d. iki [[1938]] m. [[gruodžio 5]] d. Ministro pirmininko [[Vladas Mironas|Vlado Mirono]] vyriausybėje laikinai ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Pirmosios sovietinės okupacijos metais laikinai ėjo [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] 29-ajame teritoriniame šaulių korpuse atsakingas karininko pareigas. [[1940]] m. gruodžio mėn. išėjo į atsargą. Matydamas, kad gali būti suimtas, [[1941]] m. [[kovo 19]] d. pasitraukė į Vokietiją. [[1941]] m. [[birželio 23]] d. iš Vokietijos grįžo į Lietuvą. Iš pradžių dirbo [[Lietuvos laikinoji Vyriausybė|Lietuvos laikinojoje vyriausybėje]] krašto apsaugos ministru, vėliau – [[Karo muziejus|Karo muziejuje]]. [[1944]] m. vasarą Raštikių šeima emigravo į Vokietiją, kurį laiką gyveno [[Regensburg]]o ir Scheinfeldo stovyklose. [[1949]] m. persikėlė į JAV, iki [[1951]] m. dirbo darbininku fabrike. [[1951]]–[[1952]] m. Sirakūzų universitete dėstė rusų kalbą, [[1952]]–[[1955]] m. pirmininkavo Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) ir Bendrojo Amerikos Lietuvių Fondo (BALF) skyriams, atstovavo [[VLIK]]ui [[Europa|Europoje]], tarnavo [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Nuo [[1955]] m. dėstė JAV kariuomenės aukštojoje kalbų mokykloje, nuo [[1963]] m. profesorius; [[1968]] m. išėjo į pensiją. Mirė [[1985]] m. [[gegužės 3]] d. Los Andžele, [[1993]] m. [[lapkričio 22]] d. jo palaikai pervežti į [[Kaunas|Kauną]] ir palaidoti [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapinių]] panteone. Į [[Sibiras|Sibirą]] buvo ištremtos S. Raštikio 1, 4 ir 11 metų amžiaus dukterys.<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 234.</ref> == Darbai == S. Raštikis parašė penkis karinius vadovėlius, atsiminimų, apmąstymų ir polemikos knygas „Kovose dėl Lietuvos“ (2 dalys), „Įvykiai ir žmonės“ (3 tomai), „Lietuvos likimo keliais“ (4 tomai), per tūkstantį straipsnių spaudoje: „Karo archyve“, „Mūsų žinyne“, „Karyje“, „Trimite“, „Lietuvių archyve“, „Dirvoje“, „Tėvynės sarge“, Amerikos spaudoje. == Įvertinimas == 1996 m., švenčiant 100-ąsias gimimo metines, jo vardu pavadintas pagrindinis Kuršėnų mieste [[Stasio Raštikio tiltas]]. 1996 m. Kaune, prie buvusio Lietuvos Respublikos Generalinio štabo pastato ([[Gedimino gatvė (Kaunas)|Gedimino g. 25]]) atidengta memorialinė lenta,<ref>[https://atminimas.azuolynobiblioteka.lt/rastikis-stasys/ Atminimas. Raštikis Stasys] ''azuolynobiblioteka.lt''</ref> jo vardu pavadinta [[Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla]]. Stasys Raštikis buvo apdovanotas 12 Lietuvos ordinų bei medalių ir 5 garbės ženklais, 11 kitų valstybių ordinais bei medaliais ir 3 garbės ženklais. * [[Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius|Vyčio Kryžiaus I-os rūšies V laipsnio ordinas]] su kardais ([[1919]] m. už pasižymėjimą kautynėse per karą už Lietuvos nepriklausomybę. Jį St. Raštikis gavo ne kaip aukštas vadas, bet kaip paprastas eilinis jaunas karininkas); * [[Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto II-o laipsnio ordinas]] su žvaigžde; * [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III-čio laipsnio ordinas]] ([[1928]] m.); * [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis|Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis]]; * [[Lietuvos nepriklausomybės medalis|Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti medalis]]; * [[Šaulių žvaigždė|Šaulio (Lietuvos šaulių sąjungos) žvaigždė]]; * Klaipėdos krašto atvadavimo medalis (sidabrinis, kuris buvo duodamas tik Klaipėdos krašto atvadavimo vadams); * Klaipėdos krašto atvadavimo medalis (bronzinis, kuriuo buvo apdovanoti visi Klaipėdos atvadavimo dalyviai); * [[Šaulių žvaigždės medalis|Lietuvos šaulių sąjungos dvidešimtmečiui paminėti medalis]]; * Lietuvos skautų sąjungos vyriausias Geležinio Vilko ordinas; * Lietuvos ugniagesių sąjungos Artimui Pagalbos I-mo laipsnio ordinas; * Jaunosios Lietuvos sąjungos I-mo laipsnio žyminys; * Prancūzijos Garbės Legiono II-o laipsnio ordinas, su žvaigžde; * Švedijos karaliaus Vazos III-o laipsnio ordinas; * Švedijos karališkas kardų ordinas; * Anglijos karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elzbietos karūnavimo medalis; * Suomijos Schuetzcorps kryžius; * Estijos Laisvės Erelio I-o laipsnio ordinas, perpetinė juosta su žvaigžde; * [[Trijų žvaigždžių ordinas|Latvijos Trijų Žvaigždžių I laipsnio ordinas]], perpetinė juosta su žvaigžde; * Lenkijos Polonia Restituta I-mo laipsnio ordinas, aukso kryžius su perpetine juosta ir žvaigžde; * Latvijos Aizsargs kryžius; * Latvijos Aizsardzibas Biedribas medalis; * Latvijos nepriklausomybės dešimtmečiui ir kovoms už nepriklausomybę paminėti medalis.<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 537.</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=1ZzVhJu-pSs Vizitas į Estiją 1939 m. (filmas)] {{DEFAULTSORT:Raštikis, Stasys}} [[Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos ministrai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės vadai]] [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės divizijos generolai‎]] [[Kategorija:5-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko vadai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrai‎]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] tqcpyz7m5k8995fu3ixcz12ikw0zlrx 0 73764 7952110 7256903 2026-10-24T20:50:04Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7952110 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Pašiliai|}} {{Ltgyv |pavad = Pašiliai |foto = Pasiliai13.jpg |plotis = 260px |fotoinfo = Žemieji Pašiliai |lat = 55.233 |long = 23.933 |sav = Kėdainių rajono savivaldybė |sen = Pelėdnagių seniūnija |gyv = 419 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Pašiliaĩ|Pašilių̃|š=2016}} |istpav ={{ru|Подборкъ}}, {{pl|Podborek}} }} '''Pašiliai''' – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, 6 km į pietus nuo [[Kėdainiai|Kėdainių]], 4 km į šiaurės rytus nuo [[Labūnava|Labūnavos]]. Per Pašilius eina kelias {{RK1906}} (senasis Kauno kelias), vakariniu pakraščiu teka [[Nevėžis|Nevėžio]] upė, o rytuose ribojasi su Pašilių mišku. [[Vaizdas:Pašiliai, Vasaros sodai.JPG||thumb|left|140px|Ženklas, žymįs „Vasaros“ sodų bendriją]] Gyvenvietės dalis, esanti Nevėžio slėnyje, tarp kelio ir Nevėžio upės (ir jo [[senvagė|senvagių]]) vadinama '''Žemaisiais Pašiliais'''. O dalis esanti ant upės šlaito, tarp kelio ir miško, vadinama '''Aukštaisiais Pašiliais'''. Žemieji Pašiliai pavasariais kenčia nuo upės potvynių. Dauguma pastatų – vasarnamiai. Sodininkystė (bendrijos „Vasara“, „Kooperatyvas“, „Pašilė“, „Kristalas“, „Obelėlė“, „Kosmosas“, „Progresas“). Išlikęs dvaro palivarko pastatas, medžių alėja, parkas, senųjų kapinaičių vieta. Pašilius aptarnauja priemiestiniai autobusai „Kėdainiai-Pašiliai“ ir „Kėdainiai-Labūnava“. == Istorija == Iki XX a. vid. čia būta Podborkos dvarelio ir [[palivarkas|palivarko]].<ref>{{SGKP|15b|466|Podborek}}</ref> Tarybiniais metais išaugo kaip kolektyviniai sodai. == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=420|inc=50|incmin=10 |1902|68|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|73|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|65|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|58|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|54|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|30|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|37|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|197|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|419|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Galerija == <gallery> Pasiliai1.jpg|Žemieji Pašiliai Nevėžis prie Pašilių.JPG|Nevėžis prie Pašilių Pašilių kapinaitės2.JPG|Buvusios Pašilių kapinaitės Pašiliai, dvaras.JPG|Pašilių dvaras </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=''Pašiliai'' |Š= [[Kėdainiai|KĖDAINIAI]] - 6 km |ŠR= [[Pelėdnagiai|PELĖDNAGIAI]] - 2 km<br> [[Paobelys]] - 4 km |R= |PR= |P= |PV= [[Labūnava|LABŪNAVA]] - 4 km |V= ''[[Karūnava]]'' - 1 km |ŠV= [[Šventoniškis]] - 2 km }} [[Kategorija:Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 80dxp0904nnbiwepjl1yx5k9j8uzxif 0 74574 7951929 7942118 2026-10-24T13:17:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 4 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7951929 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |ateinantis_sezonas= |logo=NKL-logo.png |logo_size= |Anksčiau = LKAL |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |įkurta=2005 m. |generalinis_direktorius=Justinas Jasiukaitis |prezidentas=Gediminas Kvietkauskas |komandos=17 |žemynas= [[Europa]] |valstybė={{LTUv}} |čempionai=[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<br>(5-asis titulas) |TV = [[TV6]], [[LRT.lt]]<ref>[https://nklyga.lt/news-232307-naujo-urbo-nkl-sezono-kovos-tv6-kanale-ir-lrtlt-portale.html Naujo „URBO-NKL“ sezono kovos – TV6 kanale ir LRT.lt portale] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, ''nklyga.lt''</ref> |svetainė=[https://www.nklyga.lt www.nklyga.lt] |dabartinis_sezonas=2025–2026 m. NKL sezonas}} '''Nacionalinė krepšinio lyga''' (reklaminis pav. ''„URBO-NKL“'') – antras pagal pajėgumą<ref>https://www.krepsinis.net/organizacijos/nacionaline-krepsinio-lyga-nkl/64</ref> Lietuvos klubinio krepšinio turnyras. Įsteigtas 2005 m., ankstesnę [[LKAL]] reformavus į NKL bei [[RKL]].<ref>http://www.nklyga.lt/informacija/nkl-istorija.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210305230355/http://www.nklyga.lt/informacija/nkl-istorija.html |date=2021-03-05 }}</ref> == Turnyro sistema == Pastovios ir nusistovėjusios turnyro sistemos NKL neturi, o kiekvieno sezono pradžioje yra tvirtinami turnyro nuostatai artimiausiems metams. Varžybos vyksta trimis etapais: '''I etapas''' (reguliarusis sezonas; vyksta spalio-vasario mėnesiais) Visos komandos sužaidžia tarpusavyje po 2 rungtynes, iš kurių 1 namuose ir 1 išvykoje. Komandos reguliariajame sezone sužaidžia po 28 rungtynes. Po dviejų ratų komandos pagal pajėgumą, t. y. pagal užimamas vietas turnyrinėje lentelėje, suskirstomos į dvi grupes. Pirmoje grupėje 7 stipriausios komandos tarpusavyje žaidžia po 2 rungtynes, iš kurių vienerias namuose ir vienerias išvykoje. Antroje grupėje 8 žemiausias vietas užėmusios komandos tarpusavyje žaidžia po 2 rungtynes, iš kurių vienerias namuose ir vienerias išvykoje. Šiame etape komandos kovojančios dėl 1–7 vietų sužaidžia po 12, o kovojančios dėl 5–15 vietų – po 14 rungtynių. Iš viso komandos reguliariajame sezone sužaidžia po 40 arba 42 rungtynes. Pasibaigus I etapui, į II etapą (atkrintamąsias varžybas) patenka 1–12 vietas užėmusios komandos. Paskutinę (15) vietą reguliariajame sezone užėmusi NKL komanda automatiškai krenta į Regionų krepšinio lygą ([[RKL]]). '''II etapas''' (atkrintamosios varžybos; vyksta kovo mėnesį) Aštuntfinalyje 5–12 vietą užėmusios NKL komandos žaidžia iki 3 laimėtų rungtynių. Aštuntfinalyje susitinka 5–12, 6–11, 7–10, 8–9 vietas po reguliaraus sezono užėmusios komandos. 1–4 vietą reguliariajame sezone užėmusios komandos automatiškai patenka į ketvirtfinalį. Namų aikštės pranašumą aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje turi aukštesnę vietą reguliariajame sezone iškovojusi komanda. Ketvirtfinalyje pirmą reitingą po aštuntfinalio etapo turinti komanda (1 vieta po reguliaraus sezono) susitinka su 8 reitingą turinčia komanda (8–9 poros nugalėtoja), antrą reitingą turinti (2 vieta po reguliaraus sezono) – su septintą reitingą (7–10 poros nugalėtoja) turinčia komanda, trečią reitingą (3 vieta po reguliaraus sezono) turinti komanda susitinka su šeštą reitingą (6–11 poros nugalėtoja) turinčia komandą, ketvirtą (4 vieta po reguliaraus sezono) – su penktą reitingą (5–12) turinčia komanda. Komandos žaidžia iki 3 laimėtų rungtynių. Ketvirtfinalių laimėtojai patenka į pusfinalius. Antrame etape (pusfinaliuose) susitinka 1-(8-9) vietų ir 4-(5-12) vietų ketvirtfinalio varžybų porų nugalėtojai ir 2-(7-10) vietų ir 3-(6-11) vietų ketvirtfinalio varžybų porų nugalėtojai. Atkrintamųjų varžybų pusfinalių serijose komandos žaidžia iki 3 (trijų) pergalių. Namų aikštės pranašumą turi aukštesnę vietą reguliariame sezone užėmusi komanda. Pusfinalių laimėtojai patenka į finalą dėl I-os – II-os vietų, pusfinalių pralaimėtojai žaidžia serijoje dėl III-os-IV-os vietų. '''III etapas''' (finalų serija; vyksta balandžio mėnesį) Finalų serijoje išaiškinami čempionas, vicečempionas ir trečios vietos laimėtojas. Serijoje dėl III-čios – IV-os vietų žaidžiama iki 1 laimėtų rungtynių. Serijoje dėl I-os – II-os  vietų žaidžiama iki 1 laimėtų rungtynių. Pirmosios rungtynės žaidžiamos aukštesnę vietą reguliariame sezone užėmusios komandos aikštėje, antrosios – žemesnę vietą užėmusios komandos aikštėje ir t. t. == Dabartiniai klubai == {{atnaujinti}} 2022–2023 m. sezone Nacionalinėje krepšinio lygoje dalyvauja 14 klubų: {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda !! Arena !! Arenos talpa !! Miestas !! Įkūrimo metai |- | [[Joniškio_Delikatesas|Joniškio „Delikatesas“]] || Joniškio Saulės pagrindinės mokyklos sporto salė || 500 || [[Joniškis]] || 1994 |- | [[Kauno_Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]] || KM „Žalgiris“ sporto centras || 500 || [[Kaunas]] || 1999 |- | [[Kauno_Atletas|Kauno r. „Atletas“]] || Garliavos sporto centras || 500 || [[Garliava]] || 1962 |- | [[Klaipėdos_Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]] || Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras || 500 || [[Klaipėda]] || 1987 |- | [[KK Kretinga|Kretingos „Kretinga-VR servisas“]] || Kretingos sporto centras || 800 || [[Kretinga]] || 1999 |- | [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]||Marijampolės ŽSM salė || 600 || [[Marijampolė]]|| 2006 |- | [[Mažeikių_Mažeikiai|Mažeikių „M Basket“]] || Mažeikių Ventos progimnnazijos mokyklos sporto salė || 500 || [[Mažeikiai]] || 2005 |- | [[Palangos_Kuršiai|Palangos „Kuršiai“]] || [[Palangos arena]] || 1200 || [[Palanga]] || 2018 |- | [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis-VDU“]]|| Šakių sporto centras || 800 || [[Šakiai]]|| 2005 |- | [[Šilutė (krepšinio klubas)|Šilutės „Šilutė“]]|| Šilutės Vydūno gimnazijos salė || 850 || [[Šilutė]]|| 1990 |- | [[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]] || Telšių sporto arena || 746 || [[Telšiai]] || 2012 |- | [[Vilkaviškio_Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]] || Vilkaviškio sporto ir pramogų centras || 750 || [[Vilkaviškis]] || 2017 |- | [[Vilniaus_Perlas-MRU|Vilniaus „Rytas-2“]] || [[Active Vilnius arena|Active Vilnius Arena]]|| 2500 || [[Vilnius]] || 2003 |- | [[Ukmergės Stekas]]|| Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos sporto salė || 300 || [[Ukmergė]]|| 2010 |- |[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas-Karys“]] |Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija |500 |[[Jurbarkas]] |2016 |} == Finalai == {| {{graži lentelė}} |- ! Sezonas !! {{medalis|1}} Čempionai !! {{medalis|2}} II vieta !! {{medalis|3}} III vieta !! IV vieta |- | '''[[NKL 2025–2026 m. sezonas|2025–2026 m.]]''' ||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]] ||[[Klaipėdos Neptūnas-Akvaservis|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]] ||[[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]] ||[[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]] |- | '''[[NKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]''' || [[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]] ||[[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]] ||[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]] ||[[Palangos Olimpas|Palangos „Olimpas“]] |- | '''[[NKL 2023–2024 m. sezonas|2023–2024 m.]]''' || [[KK Jurbarkas|„Jurbarkas-Karys“]] ||[[KK Kretinga|„Kretinga“]] ||[[Palangos Olimpas|Palangos „Olimpas“]] ||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]] |- | '''[[NKL 2022–2023 m. sezonas|2022–2023 m.]]''' || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]<ref>{{cite web |title=Po 15 metų pertraukos „Žalgirio“ dubleriai – NKL čempionai! |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/po-15-metu-pertraukos-zalgirio-dubleriai-nkl-cempionai-875-2042322 |date=2023-04-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-14}}</ref> ||[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]] ||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]] ||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]] |- | '''[[NKL 2021–2022 m. sezonas|2021–2022 m.]]''' ||[[Gargždų_Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]<ref>https://www.nklyga.lt/news-170747-istorinis-finisas-m-stasio-metimai-atnese-gargzdams-cempionu-titula.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220423184949/https://www.nklyga.lt/news-170747-istorinis-finisas-m-stasio-metimai-atnese-gargzdams-cempionu-titula.html |date=2022-04-23 }}</ref> ||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]] ||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]] ||[[Kauno_Atletas|Kauno r. Atletas]] |- | '''[[NKL 2020–2021 m. sezonas|2020–2021 m.]]''' ||[[Jonavos_Sporto_Klubas|Jonavos „CBet“]]<ref>http://www.nklyga.lt/news-150753-visa-sezona-dominavusi-jonavos-ekipa-nkl-cempione.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420041101/http://www.nklyga.lt/news-150753-visa-sezona-dominavusi-jonavos-ekipa-nkl-cempione.html |date=2021-04-20 }}</ref> ||[[Telšių_KK_Telšiai|Telšių „Telšiai“]] ||[[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]] ||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]] |- | '''[[NKL 2019–2020 m. sezonas|2019–2020 m.]]''' ||[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/411008/Suduva-Mantinga-paskelbta-NKL-nugaletoja</ref> ||[[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]] ||[[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] ||[[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]] |- | '''[[NKL 2018–2019 m. sezonas|2018–2019 m.]]''' || [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>http://www.nklyga.lt/news-129214-nkl-finale-triumfavo-suduva-mantinga.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210511170611/https://www.nklyga.lt/news-129214-nkl-finale-triumfavo-suduva-mantinga.html |date=2021-05-11 }}</ref> || [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]] || [[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]<ref>{{cite web |title=„Telšiai“ pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo NKL medalius |url=https://www.basketnews.lt/news-129207-telsiai-pirma-karta-klubo-istorijoje-iskovojo-nkl-medalius.html |date=2019-04-13 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Palangos Kuršiai|Palangos „Kuršiai“]] |- | '''[[NKL 2017–2018 m. sezonas|2017–2018 m.]]''' || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]]<ref>{{cite web |title="Neptūnas-Akvaservis" - čempionai! |url=https://www.atviraklaipeda.lt/2018/04/14/neptunas-akvaservis-cempionai/ |date=2018-04-14 |website=atviraklaipeda.lt |access-date=2026-02-12}}</ref> || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]] || [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]<ref>{{cite web |title=Mažojo NKL finalo dramoje – 50 minučių kova ir „Vyčio“ triumfas |url=https://www.basketnews.lt/news-108864-mazojo-nkl-finalo-dramoje-50-minuciu-kova-ir-vycio-triumfas.html |date=2017-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]] |- | '''[[NKL 2016–2017 m. sezonas|2016–2017 m.]]''' || [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=Tritaškiais prapliupusi „Sūduva-Mantinga“ apgynė Mezon-NKL čempionų titulą |url=https://www.basketnews.lt/news-109029-tritaskiais-prapliupusi-suduva-mantinga-apgyne-mezon-nkl-cempionu-titula.html |date=2017-04-22 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Akvaservis“]] || [[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]<ref>{{cite web |title=Mažojo NKL finalo dramoje – 50 minučių kova ir „Vyčio“ triumfas |url=https://www.basketnews.lt/news-108864-mazojo-nkl-finalo-dramoje-50-minuciu-kova-ir-vycio-triumfas.html |date=2017-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Raseinių KK Rasai|Raseinių „Rasai“]] |- | '''[[NKL 2015–2016 m. sezonas|2015–2016 m.]]''' || [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=Marijampolės triumfas: „Sūduva-Mantinga“ – NKL nugalėtojai |url=https://www.basketnews.lt/news-97333-marijampoles-triumfas-suduva-mantinga-nkl-nugaletojai.html#.Vx3gnzB97IU |date=2016-04-24 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]] || [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]]<ref>http://www.krepsinis.net/naujiena/nkl-bronzos-medaliai-atiteko-finalinio-ketverto-seimininkams/261768</ref> || [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „Petrochema-Dextera“]] |- | '''[[NKL 2014–2015 m. sezonas|2014–2015 m.]]''' || [[Klaipėdos Nafta-Uni-Laivitė|Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“]]<ref>{{cite web |title=Įspūdingai žaidęs Stašys atvedė Klaipėdos klubą į NKL viršūnę (foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-84490-ispudingai-zaides-stasys-atvede-klaipedos-kluba-i-nkl-virsune-foto-komentarai-statistika.html#.Vbdfrfmqqko |date=2015-04-19 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Molėtų Ežerūnas-karys|Molėtų „Ežerūnas-Karys“]] || [[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza atiteko „Sūduvai-Mantingai“ (komentaras, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-84493-nkl-bronza-atiteko-suduvai-mantingai-komentaras-statistika.html#.Vx3hOjB97IU |date=2015-04-19 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Palangos Palanga|Palangos „Palanga“]] |- | '''[[NKL 2013–2014 m. sezonas|2013–2014 m.]]''' || [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=Stebuklą sukūrę „Mažeikiai“ apgynė NKL čempionų titulą (video, foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-72525-stebukla-sukure-mazeikiai-apgyne-nkl-cempionu-titula-video-foto-komentarai-statistika.html#.VbdgCfmqqko |date=2014-04-13 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Trakų KK Trakai|Trakų „Trakai“]] || [[Molėtų Ežerūnas-karys|Molėtų „TiuMenas-Ežerūnas“]] || [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Delikatesas"]] |- | '''[[NKL 2012–2013 m. sezonas|2012–2013 m.]]''' || [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=„Mažeikiai“ atėmė iš „Dzūkijos“ bilietą į LKL (2 video, komentarai, foto) |url=https://www.basketnews.lt/news-61210-mazeikiai-ateme-is-dzukijos-bilieta-i-lkl-2-video-komentarai-foto.html#.Vbdg-vmqqko |date=2013-04-14 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]] || [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Triobet“]] |- | '''[[NKL 2011–2012 m. sezonas|2011–2012 m.]]''' || [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]]<ref>{{cite web |title=Rezultatyviausių žaidėjų duetas atvedė „LKKA-Atletą“ į NKL viršūnę (komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-49777-rezultatyviausiu-zaideju-duetas-atvede-lkka-atleta-i-nkl-virsune-komentarai-statistika.html |date=2012-04-15 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Vilniaus Statyba (2011)|Vilniaus „Statyba“]] || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza – „saboniukams“ (statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-49768-nkl-bronza-saboniukams-statistika.html |date=2012-04-15 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Universitetas“]] |- | '''[[NKL 2010–2011 m. sezonas|2010–2011 m.]]''' || [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<ref>{{cite web |title=„Pieno žvaigždės“ tapo NKL čempionais (video, foto, komentarai, statistika) |url=https://www.basketnews.lt/news-38758-pieno-zvaigzdes-tapo-nkl-cempionais-video-foto-komentarai-statistika.html |date=2011-04-17 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]<ref>http://www.krepsinis.net/trecioji-vieta-nkl-cempionate-atiteko-klaipedos-klubui-170689.html</ref> || [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]] |- | '''[[NKL 2009–2010 m. sezonas|2009–2010 m.]]''' || [[Palangos Naglis|Palangos „Naglis-Adakris“]]<ref>{{cite web |title=NKL čempione tapo Palangos „Naglio–Adakrio“ komanda |publisher=[[15min]] |date=2010-04-30 |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/archyvas/nkl-cempione-tapo-palangos-naglis-adakris-872-95594 |access-date=2024-07-22 |language=lt}}</ref> || [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Triobet-Malsta“]] || [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=NKL bronza antrus metus iš eilės iškeliavo į Mažeikius |url=https://www.basketnews.lt/news-29776-nkl-bronza-antrus-metus-is-eiles-iskeliavo-i-mazeikius.html |date=2010-04-27 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]] |- | '''[[NKL 2008–2009 m. sezonas|2008–2009 m.]]''' || [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]<ref>{{cite web |title=NKL čempionais tapo „Rūdupio“ krepšininkai (foto) |url=https://www.basketnews.lt/news-21864-nkl-cempionais-tapo-rudupio-krepsininkai-foto.html |date=2009-05-05 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]] || [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]]<ref>{{cite web |title=„Mažeikiai“ triumfavo mažajame NKL finale |url=https://www.basketnews.lt/news-21798-mazeikiai-triumfavo-mazajame-nkl-finale.html |date=2009-05-01 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[NKL 2007–2008 m. sezonas|2007–2008 m.]]''' || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<ref>{{cite web |url=http://www.zalgiris.lt/LT/naujienos/54/3882/ |title=Archyvuota kopija |access-date=2015-09-06 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120730190903/http://www.zalgiris.lt/LT/naujienos/54/3882/ |archive-date=2012-07-30 |df=dmy-all }}</ref> || [[Palangos Naglis|Palangos „Naglis-Adakris“]] || [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Dextera“]]<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/191037/nkl-bronza-jonavos-sk-dextera-krepsininkams</ref> || [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |- | '''[[NKL 2006–2007 m. sezonas|2006–2007 m.]]''' || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]]<ref>http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=70929 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070621173618/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=70929 }}</ref> || [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK-„Dextera“]] || [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]]<ref>{{cite web |title=„Meresta“ iškovojo NKL bronzą |url=https://www.basketnews.lt/news-9410-meresta-iskovojo-nkl-bronza.html |date=2007-05-12 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] |- | '''[[NKL 2005–2006 m. sezonas|2005–2006 m.]]''' || [[Vilniaus Akademija-MRU|Vilniaus „Akademija-MRU“]]<ref>{{cite web |title=„Akademijos-MRU“ krepšininkai tapo NKL čempionais |url=https://www.basketnews.lt/news-5112-akademijos-mru-krepsininkai-tapo-nkl-cempionais.html |date=2006-05-16 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]] || [[Anykščių Puntukas|Anykščių „Puntukas-Jarimpeksas“]]<ref>{{cite web |title=„Puntukas-Jarimpeksas“ laimėjo NKL pirmenybių bronzą |url=https://www.basketnews.lt/news-5038-puntukas-jarimpeksas-laimejo-nkl-pirmenybiu-bronza.html |date=2006-05-07 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> || [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]] |- | |- | '''[[LKAL 2004-2005 m. sezonas|2004–2005 m.]]''' || [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos SK]] || [[Vilniaus KK Akademija|Vilniaus "„Akademija“]] || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]] |- | '''[[LKAL 2003–2004 m. sezonas|2003–2004 m.]]''' || [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]] || [[Pakruojo Meresta|Pakruojo „Meresta“]] || [[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „Sporto Klubas“]] || [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]] |- | '''[[LKAL 2002–2003 m. sezonas|2002–2003 m.]]''' || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „LKKA-Žalgiris“]] || [[Šilutės Šilutė|Šilutės „Šilutė“]] || [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]] || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]] |- | '''[[LKAL 2001–2002 m. sezonas|2001–2002 m.]]''' || [[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] || [[Vilniaus Preventa|Vilniaus „Preventa-Statyba“]] || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „LKKA-Žalgiris“]] || [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]] |- | '''[[LKAL 2000–2001 m. sezonas|2000–2001 m.]]''' || [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || [[Anykščių Puntukas|Anykščių „Puntukas“]] || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivitė“]] || [[Kauno LKKA-Atletas|Kauno „LKKA-Atletas“]] |- | '''[[LKAL 1999–2000 m. sezonas|1999–2000 m.]]''' || [[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]] || [[Kauno KK Šančiai|Kauno „Šančiai-Policija“]] || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Jonavos „Statyba-Žalgiris“]] || [[Šiaulių Gubernija|Šiaulių „Policija-Gubernija“]] |- | '''[[LKAL 1998–1999 m. sezonas|1998–1999 m.]]''' || [[Prienų Rūdupis|Prienų „Gėlupis“]] || [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]] || [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]] |- | '''[[LKAL 1997–1998 m. sezonas|1997–1998 m.]]''' || [[Vilniaus Vadas|Vilniaus „Vadas“]] || [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]] || [[Marijampolės Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]] |- | '''[[LKAL 1996–1997 m. sezonas|1996–1997 m.]]''' || [[Kauno Drobė|Kauno „Drobė“]] || [[Prienų Rūdupis|Prienų „Prienai“]] || [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]] || [[Plungės Olimpas-2|Plungės „Olimpas-2“]] |- | '''[[LKAL 1995–1996 m. sezonas|1995–1996 m.]]''' || [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] || [[Prienų Rūdupis|Prienų „Taupomasis Bankas“]] || [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]] || [[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Žiemgala“]] |- | |- | '''[[LKAL 1994–1995 m. sezonas|1994–1995 m.]]''' || [[Alytaus Alita|Vilniaus „Savy“]] || [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]] || [[Prienų Rūdupis|Prienų „Taupomasis Bankas“]] || [[KK Radviliškis|Radviliškio „Vėzgė“]] |- | |- | '''[[LKAL 1993–1994 m. sezonas|1993–1994 m.]]''' || [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Policijos Akademija“]] || [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Kelininkas“]] || [[Alytaus Alita|Vilniaus „Savy“]] || [[KK Radviliškis|Radviliškio „Vėzgė“]] |- | |- | '''1992–1993 m.''' || [[Klaipėdos Nafta-Universitetas|Klaipėdos „Viesulas“]] || [[Vilniaus Sakalai|Vilniaus „Policijos Akademija“]] || [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]] || [[Vilniaus Ereliai|Vilniaus „Ereliai“]] |- | '''1991–1992 m.''' || [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] || - || - |- | '''1990–1991 m.''' || [[Kauno Lituanica|Kauno „Lituanica“]] || [[Kauno Atletas-2|Kauno „Atletas-2“]] || [[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] || [[Jonavos Statyba|Jonavos „Statyba“]] |} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Nuorodos == * [https://www.nklyga.lt Oficiali svetainė] {{Lietuvos krepšinio klubai}} {{NKL sezonai}} {{Klygos}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] 1icuyjgpwswfmhe2no58akqry16w94h 0 81342 7951981 7950972 2026-10-24T14:11:04Z D&P 141668 7951981 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Ekadril.jpg|thumb|right|300px|4-oji oro eskadrilė 1929 m. Pirmoje eilėje iš kairės: [[kapitonas]] [[Mykolas Leonaitis]], kapitonas [[Jonas Liorentas]], [[eskadrilė]]s vadas [[majoras]] [[Leonardas Peseckas]], kapitonas '''Juozas Jankauskas''', kapitonas [[Kazys Šimkus]]. Antroje eilėje: [[leitenantas]] [[Petras Masys]], kapitonas [[Albinas Kijanskas]], leitenantas [[Gregorius Radvenis|Grigorijus Radvenis]], leitenantas [[Vytautas Varanavičius]], [[viršila]] [[Motiejus Garunkštis]], leitenantas [[Alfonsas Svilas]], kapitonas [[Juozas Mitalas]], leitenantas [[Vincas Karalius]].]] '''Juozas Jankauskas''' ([[1900]] m. [[kovo 4]] d. [[Jaupėnai|Jaupėnuose]], [[Rietavo valsčius]], [[Telšių apskritis|Telšių apskr]]. – [[1967]] m. [[rugpjūčio 3]] d. [[Jonučiai|Jonučiuose]], [[Garliava|Garliavoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] karo lakūnas, [[LF]] karinio padalinio „Kęstutis“ generalinio štabo viršininkas, [[pulkininkas leitenantas]], politinis veikėjas, rezistentas. == Biografija == [[1912]]–[[1914]] m. mokėsi [[Palangos senoji gimnazija|Palangos gimnazijoje]], baigė šešias klases. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] [[1914]] m. pasitraukė [[Rusija|Rusiją]], mokslą tęsė ir gyveno [[Saratovas|Saratove]], [[Voronežas|Voroneže]], [[Bobruiskas|Bobruiske]] ir [[Pskovas|Pskove]]. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, [[1918]] m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Kaunas|Kaune]]. Tais pačiais metais įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti [[Kunigas|kunigu]], iš jos pasitraukė. [[1919]] m. [[birželio 20]] d. mobilizuotas į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] ir paskirtas į [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas|Vilniaus atskirojo bataliono]] mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas [[Kauno karo komendantūra|Kauno karo komendantūros]] raštininku. [[1920]] m. [[lapkričio 15]] d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į [[Kauno karo mokykla|Karo mokyklą]], kurią baigė [[1921]] m. [[gruodžio 18]] d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. [[1922]] m. [[rugsėjo 25]] d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. [[1923]] m. [[sausio 9]]–22 d. dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]]. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. [[1923]] m. [[liepos 16]] – [[rugpjūčio 4]] d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. [[1928]] m. gavo [[Karo aviacija|karo lakūno]] vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją [[Praha|Prahoje]]. Sovietams okupavus Lietuvą [[1940]] m. [[gruodžio 31]] d. iš kariuomenės buvo atleistas. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilime]] vadovavo sukilėlių būriui [[Kaunas|Kaune]], dirbo [[LAF]]'o Organizaciniame skyriuje. [[1941]] m. [[rugsėjo 15]] d. pasirašė LAF’o memorandumą. Įsikūrus [[LF|Lietuvių frontui]], dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo [[1943]] m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta [[Mobilizacija|mobilizacinio]] plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Organizavus [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], [[1944]] m. [[kovo 27]] d. – [[gegužės 15]] d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Traukiantis [[Vermachtas|vokiečiams]], 1944 m. [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėnesį [[Rietavas|Rietave]] organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su [[Lietuvos laisvės armija]]. Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to [[1953]] m. [[vasario 3]] d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po [[Stalinas|Stalino]] mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų.<ref>[http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm Juozas Jankauskas. Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai]</ref> Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, [[Jonučių kapinės]]e. == Nuorodos == * [http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm Juozas Jankauskas. Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Jankauskas, Juozapas}} [[Kategorija:Lietuvos karo lakūnai]] [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkininkai leitenantai‎]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] odh04cthe1oif9u2za6fmwkfydk6dsn 0 82206 7952000 7731142 2026-10-24T14:30:27Z Obivan Kenobi 116618 /* Kariuomenės struktūra */ pap. 7952000 wikitext text/x-wiki {{otheruse|tarpukario Lietuvos kariuomenę|dabartinę Lietuvos kariuomenę (nuo 1990 m.)|[[Lietuvos kariuomenė]]}} [[Vaizdas:Lietuvos kariuomene 1938.Army of Lithuania in1938.jpg|thumb|right|Lietuvos kariuomenė 1938 m.]] [[Vaizdas:Oath ceremony of Lithuanian soldiers around 1930.jpg|thumb|right|Kareivių priesaika]] [[Vaizdas:Lithuanian army returning after exercises in Žiežmariai 1921.jpg|thumb|right|Pėstininkų daliniai žygiuoja per Žiežmarius po apmokymų 1921 m.]] [[Vaizdas:Editorial office of Kardas 6.jpg|thumb|left|170px|Pirmoji tarpukario Lietuvos kariuomenės priesaika]] [[Vaizdas:Lithuanian tank Kerštas in action 1924.jpg|thumb|right|Tankas „Kerštas“ manevruose 1924 m.]] [[Vaizdas:Mechanized squad of Lithuanian army in 1928.jpg|thumb|right|Mechanizuoto dalinio kariai 1928 m.]] [[Vaizdas:Squad of Lithuanian engineering corps in 1930.jpg |right|thumb|Inžinierinio dalinio kariai 1930 m.]] '''Tarpukario Lietuvos kariuomenė''' – iki [[1940]] m. gyvavusios [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikos]] [[ginkluotosios pajėgos|karinių pajėgų]] visuma. == Istorija == === Įkūrimas === Jau [[1917]] m. vasarą, [[Rusija|Rusijoje]] įvykus [[Vasario revoliucija]]i, susikūrė [[lietuviai|lietuvių]] karininkų sąjunga. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmo pasaulinio karo]] frontuose kovoję lietuvių kariai pradėjo organizuotai telktis į lietuviškus dalinius tikėdamiesi grįžti į Tėvynę. Buvo suformuotas pusantro tūkstančio karių [[atskirasis lietuvių batalionas]] [[Vitebskas|Vitebske]], [[Lietuvių atsargos batalionas|atsargos batalionas]] [[Smolenskas|Smolenske]], lietuvių batalionas [[Rovnas|Rovne]], [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] batalionas [[Sibiras|Sibire]] ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po [[Spalio revoliucija|Spalio perversmo]], o kai kurie lietuvių kariai išžudyti ar paimti į Raudonąją armiją. [[Vaizdas:Lietuvos_kavalerija.Lithuanian_cavalry.jpg|left|thumb|Lietuvos kavalerija puola]] 1918 m. [[vasario 16]] d. buvo paskelbtas [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]], tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių [[Lietuvos Taryba]] dar neturėjo. Pirmieji į Lietuvą jau 1918 m. pradžioje grįžo generolas [[Jurgis Kubilius]], karo gydytojas papulkininkis [[Vladas Nagevičius]], papulkininkis [[Stasys Nastopka]], karininkai [[Kazys Škirpa]], [[Mykolas Velykis]], [[Petras Ruseckas]] ir kiti. 1918 m. [[gegužės 15]] d. Lietuvos Taryba pavedė pulkininkui Jonui Kubiliui pasirūpinti lietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą. Spalio mėn. įsteigta [[Apsaugos komisija]], vadovaujama [[Stasys Šilingas|Stasio Šilingo]], kuri organizavo lietuvių karininkų grįžimą. Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių nutarta suorganizuoti savisaugos būrius. 1918 m. spalio mėn. pabaigoje [[Vilnius|Vilniuje]] pradėjo rinktis pirmieji savanoriai, bet [[vokiečiai]] neleido jų apginkluoti. Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti iš Rusijos grįžę lietuviai karininkai. Karininkų iniciatyva jau [[lapkričio 1]] d. Vilniuje, vadovaujant [[Vincas Grigaliūnas-Glovackis|Vincui Grigaliūnui-Glovackiui]], Lietuvos Tarybos pastato rūsyje imtas kurti 1-asis pėstininkų pulkas. [[Lapkričio 11]] d. ministru pirmininku ir apsaugos ministru tapęs [[Augustinas Voldemaras]] manė, kad pirmiausia reikia sukurti [[policija|miliciją]] tvarkai šalies viduje palaikyti, o iš išorės apgins [[Vokietijos imperija|Vokietija]], kuri buvo įsipareigojusi pagal [[Kompjenas|Kompjeno]] paliaubas. [[Lapkričio 21]] d. Apsaugos ministerijoje susirinkę karininkai nusprendė, kad reikia skubiai organizuoti reguliariąją Lietuvos kariuomenę, nes Vokietijos kariuomenė neatlaikė bolševikų puolimo. 1918 m. [[lapkričio 23]] d. premjeras A. Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pulkininkas [[Jonas Galvydis-Bikauskas]] paskirtas I-o pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas J. Kubilius štabo viršininku. Lapkričio 23-oji dabar minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Tuo metu kariuomenėje jau buvo apie 100 karininkų, valdininkų, gydytojų ir apie 50 savanorių karių. Vokietija pažadėjo Lietuvos kariuomenei materialinę ir ginkluotės paramą. 1919 m. sausio pradžioje, prie Vilniaus artėjant bolševikams, Vyriausybė persikėlė į [[Kaunas|Kauną]]. Buvo pradėti organizuoti nauji daliniai visoje Lietuvoje. Trūko karininkų, todėl buvo paskelbta jų mobilizacija. Bet atvyko tik 400. [[1919]] m. [[sausio 25]] d. Kaune buvo įsteigta karo mokykla, o jos vadu buvo paskirtas plk. J. Galvydis-Bikauskas. 1919 m. [[kovo 1]] d. iš 8 vokiškų lėktuvų buvo suformuota aviacijos kuopa, o netrukus ir aviacijos mokykla. Priimti laikinieji kariuomenės rūšių statutai. Iki kovo pradžios jau buvo apie 3000 savanorių, o [[kovo 5]] d. paskelbus pirmąją mobilizaciją, kariuomenės kūrimas labai paspartėjo. === Lietuvos kariuomenė 1922–1940 m. === Lietuvos Respublikai pavyko apsiginti tiek kariniame, tiek diplomatiniuose frontuose. Nežiūrint nepaprastai sunkios padėties ir skaudžių Vilniaus bei jo krašto praradimo, per du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva pasiekė nemažų laimėjimų ekonomikos ir ypač kultūros bei švietimo srityse. Pagal to meto reikalavimus buvo pertvarkyta Lietuvos kariuomenė ir paruoštas profesionalus karininkų korpusas. Lietuvos kariuomenėje [[1940]] m. [[birželio 1]] d. duomenimis buvo 28 005 žmonės – 26 084 kariai ir 2031 civiliniai tarnautojai. Tarp karių buvo 1728 karininkai, 2091 liktinis (372 viršilos, 985 puskarininkiai, 393 jaunesnieji puskarininkiai, 341 puskarininkis kandidatas), 22 265 kareiviai (1114 jaunesniųjų puskarininkių, 2301 grandinis, 18 850 eilinių). Paskelbus mobilizaciją buvo galima pašaukti 120 400 atsargos karių. Kariuomenę sudarė Kariuomenės štabas Krašto apsaugos ministerijos sudėtyje, [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštoji karo mokykla]], [[Kauno karo mokykla]], 3 pėstininkų divizijos – 9 pėstininkų ir 4 artilerijos pulkai, 5 priešlėktuvinės motorizuotos kuopos, taip pat ginklų rūšys – [[kavalerija]], [[Lietuvos karo aviacija]], karo technikos dalys (inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai), [[Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė]], Karo tiekimo valdyba, karo komendantūros.<ref>{{VLE|XIII|265|[[Stasys Knezys]]|Tarpukario Lietuvos kariuomenė}}</ref> Lietuvos kariuomenė buvo apginkluota pakankamai modernia užsienio ir savos gamybos karo technika. Ypač gerai vertinami buvo lėktuvai, kuriuos sukūrė [[Jurgis Dobkevičius]] ir [[Antanas Gustaitis (1898)|Antanas Gustaitis]]. 1937 m. Kaune atidaryta moderni [[Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija]]. == Kariuomenės struktūra == [[Vaizdas:DirmantasRaštiki.jpg|thumb|200px|Krašto apsaugos ministras brigados generolas [[Stasys Dirmantas]] ir Lietuvos kariuomenės vadas [[Stasys Raštikis]] 1937 m.]] Lietuvos kariuomenėje buvo šios dalysː<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 532, 533.</ref> * [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas]] === [[Pėstininkas|Pėstininkai]] === * [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas]] * [[Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas]] * [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas]] * [[Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas]] * [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas]] * [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas]] * [[Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas]] * [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas]] * [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas]] === [[Kavalerija]] === * [[Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas]] * [[Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas]] * [[Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas]] * Raitosios artilerijos grupė === [[Artilerija]] === * [[Pirmasis artilerijos pulkas]] * [[Antrasis artilerijos pulkas]] * [[Trečiasis artilerijos pulkas]] * [[Ketvirtasis artilerijos pulkas]] === Kiti === * [[Šarvuočių rinktinė]] * [[Lietuvos karo aviacija]] * [[Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė]] * Du inžinerijos batalionai * [[Ryšių batalionas]] * Mokomasis karo laivas „[[Prezidentas Smetona]]“ * [[Kauno karo mokykla|Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla]] * [[Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla]] * Kitos pagalbinės dalys == Ginkluotė == {| class="wikitable" |+ '''Lietuvos kariuomenės ginkluotė <br /> (1927 m. sausio 1 d.)''' !Tipas !Iš viso |- | [[Patrankos]] | 69 |- | [[Minosvaidžiai]] | 15 |- | [[Bombosvaidis|Bombosvaidžiai]] | 2327 |- | [[Šautuvai]] | 26638 |- | [[Raketinis pistoletas|Raketiniai pistoletai]] | 325 |- | [[Karabinas|Karabinai]] | 3379 |- | [[Revolveris|Revolveriai]] | 2164 |- | [[Kardas|Kardai]] | 3685 |- | [[Ietis|Ietys]] | 585 |- | [[Durtuvas|Durtuvai]] | 23760 |- | [[Granata|Rankinės granatos]] | 11924 |- | Patrankų šoviniai | 4668 |- | Šautuvų šoviniai | 6671133 |- | Revolverių šoviniai | 68203 |- | Minosvaidžių šoviniai | 208 |- | Bombosvaidžių šoviniai | 1530 |} == Kariuomenės Likvidavimas == 1940 m. [[birželio 15]] d. rytą po [[TSRS]] ultimatumo Lietuvos politikai neišdrįso duoti įsakymo kariuomenei pasipriešinti agresoriui. [[Antanas Smetona|Prezidentas A. Smetona]] pasitraukė į užsienį. TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas [[Vincas Vitkauskas]], Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą – 1940 m. birželio 15 d. apie 16 val. [[TSRS]] tankai įvažiavo į Kauną, o apie 18 val. Kauno aerodrome nusileido [[Viačeslavas Molotovas|V. Molotovo]] pavaduotojas [[Vladimiras Dekanozovas]] su [[NKVD]] darbuotojais ir pratęsė okupacinį perversmą. 1940 m. [[liepos 20]] d. generolas Vitkauskas su kariuomenės ir Šaulių sąjungos vadais pasveikino [[Justas Paleckis | Justą Paleckį]] kaip Lietuvos Respublikos prezidentą.<ref>http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB0000000F?exId=97531&seqNr=1</ref> 1940 m. [[liepos 25]] d. Lietuvos kariuomenė buvo pavadinta ''Liaudies kariuomene''.<ref>{{VLE|V|716|[[Vytautas Jasulaitis]]|Tarpukario Lietuvos kariuomenė}}</ref> [[Rugpjūčio 30]] d. Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą, iš esmės skelbiantį Lietuvos liaudies kariuomenės likvidavimą: „Perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karinės Apygardos kariuomenės sudėtį“. Lietuvos kariuomenė reorganizuota į [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ąjį šaulių teritorinį korpusą]], kariai pavadinti raudonarmiečiais, kiekvienam daliniui priskirti komisarai. Tačiau tuoj pat prasidėjo ir represijos. Naikindami Lietuvos kariuomenę sovietai didžiąją dalį karininkų ištrėmė arba išžudė. {{faktas}} Nacių okupacijos metais [[Lietuvos laikinoji vyriausybė]] bandė atkurti Lietuvos kariuomenę, tad palaikė bataliono sukūrimą. Vėliau buvo surinkta [[Vietinė rinktinė]], bet paaiškėjus, kad ji gali būti panaudota ne Lietuvai ginti, rinktinė buvo paleista. Jos vadus vokiečiai represavo. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai prasidėjo [[Lietuvos partizaninis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo|Lietuvos partizaninis judėjimas]] ir daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų, karių tęsė partizaninę kovą bei žuvo. Lietuvos kariuomenė buvo atkurta tik [[1990]] m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. == Galerija == <gallery mode=packed> Flak battery of Lithuanian army.jpg||Artilerija 1930 m. Exercises of Lithuanian army in 1931.jpg||Pratybos 1931 m. Dviratininkų kuopa, Tauragė.jpeg|[[Karo dviratininkas|Dviratininkų]] kuopa Tauragėje Lithuanian military history. Headquarters of the Armored Train Regiment of the Lithuanian Army, 1922, Lithuania.jpg|Lietuvos kariuomenės [[šarvuotasis traukinys|Šarvuotų traukinių]] pulko štabas, 1922 m. </gallery> == Videokronika == * [https://www.youtube.com/watch?v=nvhRxLAGfxc Lietuvos tarpukario tankų kariuomenė (spalvota videokronika) ] * [https://www.youtube.com/watch?v=v_YXXpcmt1Y Lietuvos tarpukario aviacija (spalvota videokronika) ] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/playlist?list=PLB98BD21BE53A9373 Dokumentiniai filmai apie Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę 1918–1940 m.m.] [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenė| ]] 5vvf2o3m3fal6e1ln923bf2p47s94bb 7952001 7952000 2026-10-24T14:31:10Z Obivan Kenobi 116618 /* Kariuomenės struktūra */ 7952001 wikitext text/x-wiki {{otheruse|tarpukario Lietuvos kariuomenę|dabartinę Lietuvos kariuomenę (nuo 1990 m.)|[[Lietuvos kariuomenė]]}} [[Vaizdas:Lietuvos kariuomene 1938.Army of Lithuania in1938.jpg|thumb|right|Lietuvos kariuomenė 1938 m.]] [[Vaizdas:Oath ceremony of Lithuanian soldiers around 1930.jpg|thumb|right|Kareivių priesaika]] [[Vaizdas:Lithuanian army returning after exercises in Žiežmariai 1921.jpg|thumb|right|Pėstininkų daliniai žygiuoja per Žiežmarius po apmokymų 1921 m.]] [[Vaizdas:Editorial office of Kardas 6.jpg|thumb|left|170px|Pirmoji tarpukario Lietuvos kariuomenės priesaika]] [[Vaizdas:Lithuanian tank Kerštas in action 1924.jpg|thumb|right|Tankas „Kerštas“ manevruose 1924 m.]] [[Vaizdas:Mechanized squad of Lithuanian army in 1928.jpg|thumb|right|Mechanizuoto dalinio kariai 1928 m.]] [[Vaizdas:Squad of Lithuanian engineering corps in 1930.jpg |right|thumb|Inžinierinio dalinio kariai 1930 m.]] '''Tarpukario Lietuvos kariuomenė''' – iki [[1940]] m. gyvavusios [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikos]] [[ginkluotosios pajėgos|karinių pajėgų]] visuma. == Istorija == === Įkūrimas === Jau [[1917]] m. vasarą, [[Rusija|Rusijoje]] įvykus [[Vasario revoliucija]]i, susikūrė [[lietuviai|lietuvių]] karininkų sąjunga. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmo pasaulinio karo]] frontuose kovoję lietuvių kariai pradėjo organizuotai telktis į lietuviškus dalinius tikėdamiesi grįžti į Tėvynę. Buvo suformuotas pusantro tūkstančio karių [[atskirasis lietuvių batalionas]] [[Vitebskas|Vitebske]], [[Lietuvių atsargos batalionas|atsargos batalionas]] [[Smolenskas|Smolenske]], lietuvių batalionas [[Rovnas|Rovne]], [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] batalionas [[Sibiras|Sibire]] ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po [[Spalio revoliucija|Spalio perversmo]], o kai kurie lietuvių kariai išžudyti ar paimti į Raudonąją armiją. [[Vaizdas:Lietuvos_kavalerija.Lithuanian_cavalry.jpg|left|thumb|Lietuvos kavalerija puola]] 1918 m. [[vasario 16]] d. buvo paskelbtas [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]], tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių [[Lietuvos Taryba]] dar neturėjo. Pirmieji į Lietuvą jau 1918 m. pradžioje grįžo generolas [[Jurgis Kubilius]], karo gydytojas papulkininkis [[Vladas Nagevičius]], papulkininkis [[Stasys Nastopka]], karininkai [[Kazys Škirpa]], [[Mykolas Velykis]], [[Petras Ruseckas]] ir kiti. 1918 m. [[gegužės 15]] d. Lietuvos Taryba pavedė pulkininkui Jonui Kubiliui pasirūpinti lietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą. Spalio mėn. įsteigta [[Apsaugos komisija]], vadovaujama [[Stasys Šilingas|Stasio Šilingo]], kuri organizavo lietuvių karininkų grįžimą. Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių nutarta suorganizuoti savisaugos būrius. 1918 m. spalio mėn. pabaigoje [[Vilnius|Vilniuje]] pradėjo rinktis pirmieji savanoriai, bet [[vokiečiai]] neleido jų apginkluoti. Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti iš Rusijos grįžę lietuviai karininkai. Karininkų iniciatyva jau [[lapkričio 1]] d. Vilniuje, vadovaujant [[Vincas Grigaliūnas-Glovackis|Vincui Grigaliūnui-Glovackiui]], Lietuvos Tarybos pastato rūsyje imtas kurti 1-asis pėstininkų pulkas. [[Lapkričio 11]] d. ministru pirmininku ir apsaugos ministru tapęs [[Augustinas Voldemaras]] manė, kad pirmiausia reikia sukurti [[policija|miliciją]] tvarkai šalies viduje palaikyti, o iš išorės apgins [[Vokietijos imperija|Vokietija]], kuri buvo įsipareigojusi pagal [[Kompjenas|Kompjeno]] paliaubas. [[Lapkričio 21]] d. Apsaugos ministerijoje susirinkę karininkai nusprendė, kad reikia skubiai organizuoti reguliariąją Lietuvos kariuomenę, nes Vokietijos kariuomenė neatlaikė bolševikų puolimo. 1918 m. [[lapkričio 23]] d. premjeras A. Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pulkininkas [[Jonas Galvydis-Bikauskas]] paskirtas I-o pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas J. Kubilius štabo viršininku. Lapkričio 23-oji dabar minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Tuo metu kariuomenėje jau buvo apie 100 karininkų, valdininkų, gydytojų ir apie 50 savanorių karių. Vokietija pažadėjo Lietuvos kariuomenei materialinę ir ginkluotės paramą. 1919 m. sausio pradžioje, prie Vilniaus artėjant bolševikams, Vyriausybė persikėlė į [[Kaunas|Kauną]]. Buvo pradėti organizuoti nauji daliniai visoje Lietuvoje. Trūko karininkų, todėl buvo paskelbta jų mobilizacija. Bet atvyko tik 400. [[1919]] m. [[sausio 25]] d. Kaune buvo įsteigta karo mokykla, o jos vadu buvo paskirtas plk. J. Galvydis-Bikauskas. 1919 m. [[kovo 1]] d. iš 8 vokiškų lėktuvų buvo suformuota aviacijos kuopa, o netrukus ir aviacijos mokykla. Priimti laikinieji kariuomenės rūšių statutai. Iki kovo pradžios jau buvo apie 3000 savanorių, o [[kovo 5]] d. paskelbus pirmąją mobilizaciją, kariuomenės kūrimas labai paspartėjo. === Lietuvos kariuomenė 1922–1940 m. === Lietuvos Respublikai pavyko apsiginti tiek kariniame, tiek diplomatiniuose frontuose. Nežiūrint nepaprastai sunkios padėties ir skaudžių Vilniaus bei jo krašto praradimo, per du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva pasiekė nemažų laimėjimų ekonomikos ir ypač kultūros bei švietimo srityse. Pagal to meto reikalavimus buvo pertvarkyta Lietuvos kariuomenė ir paruoštas profesionalus karininkų korpusas. Lietuvos kariuomenėje [[1940]] m. [[birželio 1]] d. duomenimis buvo 28 005 žmonės – 26 084 kariai ir 2031 civiliniai tarnautojai. Tarp karių buvo 1728 karininkai, 2091 liktinis (372 viršilos, 985 puskarininkiai, 393 jaunesnieji puskarininkiai, 341 puskarininkis kandidatas), 22 265 kareiviai (1114 jaunesniųjų puskarininkių, 2301 grandinis, 18 850 eilinių). Paskelbus mobilizaciją buvo galima pašaukti 120 400 atsargos karių. Kariuomenę sudarė Kariuomenės štabas Krašto apsaugos ministerijos sudėtyje, [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštoji karo mokykla]], [[Kauno karo mokykla]], 3 pėstininkų divizijos – 9 pėstininkų ir 4 artilerijos pulkai, 5 priešlėktuvinės motorizuotos kuopos, taip pat ginklų rūšys – [[kavalerija]], [[Lietuvos karo aviacija]], karo technikos dalys (inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai), [[Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė]], Karo tiekimo valdyba, karo komendantūros.<ref>{{VLE|XIII|265|[[Stasys Knezys]]|Tarpukario Lietuvos kariuomenė}}</ref> Lietuvos kariuomenė buvo apginkluota pakankamai modernia užsienio ir savos gamybos karo technika. Ypač gerai vertinami buvo lėktuvai, kuriuos sukūrė [[Jurgis Dobkevičius]] ir [[Antanas Gustaitis (1898)|Antanas Gustaitis]]. 1937 m. Kaune atidaryta moderni [[Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija]]. == Kariuomenės struktūra == [[Vaizdas:DirmantasRaštiki.jpg|thumb|200px|Krašto apsaugos ministras brigados generolas [[Stasys Dirmantas]] ir Lietuvos kariuomenės vadas [[Stasys Raštikis]] 1937 m.]] Lietuvos kariuomenėje buvo šios dalysː<ref>Stasys Raštikis. ''Kovose dėl Lietuvos''. Vilnius: „Lituanus“, 1990, p. 532, 533.</ref> * [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas]] === [[Pėstininkas|Pėstininkai]] === * [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas]] * [[Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas]] * [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas]] * [[Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas]] * [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas]] * [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas]] * [[Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas]] * [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas]] * [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas]] === [[Kavalerija]] === * [[Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas]] * [[Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas]] * [[Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas]] === [[Artilerija]] === * [[Pirmasis artilerijos pulkas]] * [[Antrasis artilerijos pulkas]] * [[Trečiasis artilerijos pulkas]] * [[Ketvirtasis artilerijos pulkas]] * Raitosios artilerijos grupė === Kiti === * [[Šarvuočių rinktinė]] * [[Lietuvos karo aviacija]] * [[Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė]] * Du inžinerijos batalionai * [[Ryšių batalionas]] * Mokomasis karo laivas „[[Prezidentas Smetona]]“ * [[Kauno karo mokykla|Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla]] * [[Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla]] * Kitos pagalbinės dalys == Ginkluotė == {| class="wikitable" |+ '''Lietuvos kariuomenės ginkluotė <br /> (1927 m. sausio 1 d.)''' !Tipas !Iš viso |- | [[Patrankos]] | 69 |- | [[Minosvaidžiai]] | 15 |- | [[Bombosvaidis|Bombosvaidžiai]] | 2327 |- | [[Šautuvai]] | 26638 |- | [[Raketinis pistoletas|Raketiniai pistoletai]] | 325 |- | [[Karabinas|Karabinai]] | 3379 |- | [[Revolveris|Revolveriai]] | 2164 |- | [[Kardas|Kardai]] | 3685 |- | [[Ietis|Ietys]] | 585 |- | [[Durtuvas|Durtuvai]] | 23760 |- | [[Granata|Rankinės granatos]] | 11924 |- | Patrankų šoviniai | 4668 |- | Šautuvų šoviniai | 6671133 |- | Revolverių šoviniai | 68203 |- | Minosvaidžių šoviniai | 208 |- | Bombosvaidžių šoviniai | 1530 |} == Kariuomenės Likvidavimas == 1940 m. [[birželio 15]] d. rytą po [[TSRS]] ultimatumo Lietuvos politikai neišdrįso duoti įsakymo kariuomenei pasipriešinti agresoriui. [[Antanas Smetona|Prezidentas A. Smetona]] pasitraukė į užsienį. TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas [[Vincas Vitkauskas]], Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą – 1940 m. birželio 15 d. apie 16 val. [[TSRS]] tankai įvažiavo į Kauną, o apie 18 val. Kauno aerodrome nusileido [[Viačeslavas Molotovas|V. Molotovo]] pavaduotojas [[Vladimiras Dekanozovas]] su [[NKVD]] darbuotojais ir pratęsė okupacinį perversmą. 1940 m. [[liepos 20]] d. generolas Vitkauskas su kariuomenės ir Šaulių sąjungos vadais pasveikino [[Justas Paleckis | Justą Paleckį]] kaip Lietuvos Respublikos prezidentą.<ref>http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB0000000F?exId=97531&seqNr=1</ref> 1940 m. [[liepos 25]] d. Lietuvos kariuomenė buvo pavadinta ''Liaudies kariuomene''.<ref>{{VLE|V|716|[[Vytautas Jasulaitis]]|Tarpukario Lietuvos kariuomenė}}</ref> [[Rugpjūčio 30]] d. Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą, iš esmės skelbiantį Lietuvos liaudies kariuomenės likvidavimą: „Perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karinės Apygardos kariuomenės sudėtį“. Lietuvos kariuomenė reorganizuota į [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ąjį šaulių teritorinį korpusą]], kariai pavadinti raudonarmiečiais, kiekvienam daliniui priskirti komisarai. Tačiau tuoj pat prasidėjo ir represijos. Naikindami Lietuvos kariuomenę sovietai didžiąją dalį karininkų ištrėmė arba išžudė. {{faktas}} Nacių okupacijos metais [[Lietuvos laikinoji vyriausybė]] bandė atkurti Lietuvos kariuomenę, tad palaikė bataliono sukūrimą. Vėliau buvo surinkta [[Vietinė rinktinė]], bet paaiškėjus, kad ji gali būti panaudota ne Lietuvai ginti, rinktinė buvo paleista. Jos vadus vokiečiai represavo. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai prasidėjo [[Lietuvos partizaninis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo|Lietuvos partizaninis judėjimas]] ir daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų, karių tęsė partizaninę kovą bei žuvo. Lietuvos kariuomenė buvo atkurta tik [[1990]] m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. == Galerija == <gallery mode=packed> Flak battery of Lithuanian army.jpg||Artilerija 1930 m. Exercises of Lithuanian army in 1931.jpg||Pratybos 1931 m. Dviratininkų kuopa, Tauragė.jpeg|[[Karo dviratininkas|Dviratininkų]] kuopa Tauragėje Lithuanian military history. Headquarters of the Armored Train Regiment of the Lithuanian Army, 1922, Lithuania.jpg|Lietuvos kariuomenės [[šarvuotasis traukinys|Šarvuotų traukinių]] pulko štabas, 1922 m. </gallery> == Videokronika == * [https://www.youtube.com/watch?v=nvhRxLAGfxc Lietuvos tarpukario tankų kariuomenė (spalvota videokronika) ] * [https://www.youtube.com/watch?v=v_YXXpcmt1Y Lietuvos tarpukario aviacija (spalvota videokronika) ] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.youtube.com/playlist?list=PLB98BD21BE53A9373 Dokumentiniai filmai apie Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę 1918–1940 m.m.] [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenė| ]] p9l2ch6v4alnozdwhg6lwlxki5ai182 0 88763 7952121 7102153 2026-10-24T21:15:54Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Bcoulomb.png keičiamas Balance_de_Charles_Augustin_de_Coulomb.png 7952121 wikitext text/x-wiki '''Kulono dėsnis''' – fizikos dėsnis, teigiantis, jog dviejų taškinių [[Elektros krūvis|elektros krūvių]] elektrostatinės sąveikos jėga (jėga, kuria vienas [[Elektros krūvis|krūvis]] veikia kitą) yra tiesiogiai proporcinga tų [[Elektros krūvis|krūvių]] sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. == Istorija == [[Vaizdas:Balance de Charles Augustin de Coulomb.png|thumb|right|200px|[[Šarlis Ogiustenas Kulonas|Š. O. Kulono]] sukamosios svarstyklės]] [[1785]] m., eksperimentiškai matuodamas įelektrintų kūnų sąveikos jėgą naudodamasis sukamosiomis svarstyklėmis, [[Charles-Augustin de Coulomb|Šarlis Ogiustenas Kulonas]] ({{fr|Charles-Augustin de Coulomb}}) atrado dėsnį: du sąveikaujantys taškiniai krūviai ''q₁'' ir ''q₂'', esantys vakuume atstumu ''r'' vienas nuo kito, veikia vienas kitą jėga. Tais pačiais metais prancūzų fizikas [[Charles-Augustin de Coulomb|Š. O. Kulonas]] publikavo savo tris pirmus pranešimus apie elektrinius ir magnetinius reiškinius, kuriuose buvo aprašomas šis dėsnis. Šios publikacijos padėjo pagrindus [[Elektromagnetizmas|elektromagnetizmo]] teorijai.<ref>(Prancuziškai) -- Coulomb (1785a) [http://books.google.com/books?id=by5EAAAAcAAJ&pg=PA569#v=onepage&q&f=false "Premier mémoire sur l’électricité et le magnétisme,"] ''Histoire de l’Académie Royale des Sciences'', pages 569-577 </ref><ref>(Prancuziškai) -- Coulomb (1785b) [http://books.google.com/books?id=by5EAAAAcAAJ&pg=PA578#v=onepage&q&f=false "Second mémoire sur l’électricité et le magnétisme,"] ''Histoire de l’Académie Royale des Sciences'', pages 578-611.</ref> == Dėsnis == Kulono dėsnis skaliarine forma užrašomas taip: : <math>F = k \frac{q_1q_2}{r^2}</math>, ::: kur :::: ''F'' – [[jėga]], veikianti krūvius; :::: ''q₁'' ir ''q₂'' – taškinių [[Elektros krūvis|elektros krūvių]] dydžiai; :::: ''r'' – atstumas tarp taškinių krūvių; :::: ''k'' – proporcingumo koeficientas. Proporcingumo koeficientas ''k'' = <math> \frac{1}{4 \pi \epsilon \epsilon_0}\approx 8.98774\cdot 10^{9}\;(NC^{-2}m^2)</math>, :::: kur <math>\epsilon_0 \ </math> yra [[elektrinė konstanta]] (<math>\epsilon_0 \approx </math> 8.854×10⁻¹² [[Kulonas|C]]² [[Niutonas|N]]^-1 [[metras|m]]^-2), :::: <math>\epsilon \ </math> – aplinkos [[dielektrinė skvarba]] (ore <math>\epsilon\approx 1</math>). Aplinkos dielektrinė skvarba parodo, kiek kartų dviejų taškinių krūvių ''q₁'' ir ''q₂'', esančių atstumu ''r'' vienas nuo kito, sąveikos jėga toje aplinkoje yra mažesnė negu vakuume. Pavyzdžiui, jėga veikianti tarp dviejų [[Elektronas|elektronų]] 1 [[Nano|n]][[metras|m]] atstumu yra: : <math>F = k \frac{q_1q_2}{r^2}={(C^{-2}\cdot N\cdot m^2)\over 4\pi\cdot 8.854\times 10^{-12}}{1.6022\times 10^{-19}(C)\cdot 1.6022\times 10^{-19}(C)\over (10^{-9})^2 (m^2)}=2.307\times 10^{-10}\;(N).</math> Taigi tarp dviejų elektronų esančių 1 nm atstumu veikia 0.23 [[Nano|n]][[Niutonas|N]] jėga. Norint apskaičiuoti ne tik Kulono jėgos dydį, bet ir kryptį, reikalinga vektorinė dėsnio forma: : <math>\vec{F}=\frac{1}{4\pi\epsilon\epsilon_0} \;\frac{q_1 q_2}{r^3} \;\vec{r}</math> == Kulono dėsnis kvantinėje mechanikoje == Skirtingai negu [[Klasikinė mechanika|klasikinėje mechanikoje]], [[Kvantinė mechanika|kvantinėje mechanikoje]] Kulono dėsnis formuluojamas panaudojant ne [[Jėga|jėgų]], bet [[Potencinė energija|potencinės energijos]] sąvokas.<ref>(Rusiškai) -- Ландау Л. Д., Лифшиц Е. М. Теоретическая физика: Учеб. пособ.: Для вузов. В 10 т. Т. 3. Квантовая механика (нерелятивистская теория). — 5-е изд., стереот. — М.: Физматлит, 2002. — 808 с. — ISBN 5-9221-0057-2 (Т. 3), гл. 3 Уравнение Шредингера, п. 17 Уравнение Шредингера, с. 74</ref> Tuomet [[Hamiltonianas (kvantinė mechanika)|Hamiltono operatorius]] atomui, kurio branduolio krūvis ''Z'' turi tokį pavidalą: : <math>H=-\frac{\hbar^{2}}{2m}\sum_{j}\nabla_{j}^{2}-Ze^{2}\sum_{j}\frac{1}{r_{j}}+\sum_{i>j}\frac{e^2}{r_{ij}}</math>. Čia ''m'' – yra [[Elektronas|elektrono]] [[masė]], ''е'' – jo [[krūvis]] ir <math>r_{j}</math> – radiuso vektoriaus absoliutinė vertė ''j'' elektronui, <math>r_{ij}=|r_{i}-r_{j}|</math>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Elektrostatika]] 98plehrze9nxr690hkvtt4uqcn2co1k 0 101506 7952174 7764208 2026-10-25T06:10:28Z ~2026-56852-69 226853 7952174 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1920|2|23|}} | gimimo vieta = [[Skersabalis]], [[Šilavoto valsčius]] | mirė = {{Mirė|2015|9|25|1920|2|23|}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Irena | vaikai = Audrys, Ašara | veikla = inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas, rezistentas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1944]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas]],<br> [[1960]] m. Maskvos lengvosios pramonės ir tekstilės institutas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Aleksandras Bendinskas''' ([[1920]] m. [[vasario 23]] d. [[Skersabalis|Skersabalyje]], [[Šilavoto valsčius]] – [[2015]] m. [[rugsėjo 25]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje. [[1931]] m. įstojo į [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų „Žiburio“ gimnaziją]]. Dalyvavo moksleivių [[ateitininkai|ateitininkų]] veikloje, pasižymėjo kaip aktyvus sportininkas. Nuo [[1938]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Technikos fakulteto studentas, studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] korporacijos „Grandis“ narys. == Antrasis pasaulinis karas == Įsikūrus [[LAF|Lietuvių aktyvistų frontui]] (LAF), dalyvavo jo veikloje Kaune. Aleksandras Bendinskas vadovavo prekybos, pramonės ir transporto išsaugojimui, kad karui prasidėjus sovietai turto nesunaikintų ir neišsivežtų. 1941 m. [[Birželio trėmimai|birželio 13-15 d. trėmimuose]] sovietai panaudojo sunkvežimius iš buvusios [[Lietūkis|Lietūkio]] bendrovės ir kitur. Birželio 17-18 d. sklido gandai, kad sovietai rengia dar didesnius trėmimus. LAF štabas nusprendė „penketukams“ nurodyti apgadinti transporto priemones. 1941 m. birželio 23 d. Kaune prasidėjus [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimui]], dalis [[NKVD]] civilių tarnautojų bandė iš Kauno išsprukti [[NKVD]] garaže esančiais automobiliais. Vienas penketukas juos sugavo, nuginklavo ir užrakino viename iš garažų. Kai birželio 25 d. į sukilėlių jau išlaisvintą Kauną įžengė [[Trečiasis reichas|Vokietijos]] kariuomenė, jų specialūs represiniai daliniai sužinojo apie [[NKVD]] garaže uždarytus [[NKVD|enkavedistus]] bei jų talkininkus, ir tų garažų kieme surengė propagandinį susidorojimą – žudynes <ref name="gitelman">{{cite book|first=Zvi Y. |last=Gitelman |title=Bitter Legacy: Confronting the Holocaust in the USSR.|publisher=Indiana University Press |year=1997| isbn=9780253333599 |url=http://books.google.com/books?id=USW9-xQ85FwC&pg=PA202&lpg=PA202&dq=Aleksandras+Bendinskas&source=bl&ots=bSzc-cqAKq&sig=8Ubc1g5BIuNIjKYp7X-Xw3V6bzo&hl=en&sa=X&ei=r4iMUOiNGKigywHmuYAw&ved=0CE8Q6AEwCTgU#v=onepage&q=Aleksandras%20Bendinskas&f=false |pages=201-202}}</ref> [[Vytautas Petkevičius]] rašė, kad jisai vienuolikos metų būdamas stebėjo šias [[Lietūkio garažo žudynės | NKVD garažo žudynes]] ir neva matė, kaip Aleksandras Bendinskas lietuviams tenai vadovavo, po to kai „[[Algirdas Klimaitis (1910)|Klimaičio vyrai]]“ iš ten išėjo.<ref name="christopherhale">{{cite web |url=http://blog.hitlersforeignexecutioners.com/2011/04/ |title=Christopher Hale. A Different Kind of Story. |accessdate=2012 m. spalio 27 d. |archive-date=2012-05-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120531110453/http://blog.hitlersforeignexecutioners.com/2011/04/ |url-status=dead}}</ref> Aleksandras Bendinksas aktyviai veikė [[1941]] m. [[1941 m. birželio sukilimas|birželio sukilime]], perimant Kaune milicijos nuovadas. Buvo LAF [[Kaunas|Kauno]] štabo administracinio politinio skyriaus viršininkas. 1941 m. liepos mėn. 4 d išgelbėjo [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinosios vyriausybės]] pirmininką [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis | Juozą Ambrazevičių]] nuo voldemarininkų [[Juozas Pyragius | Juozo Pyragiaus]], Taunio, [[Vytautas Stanevičius | Vytauto Stanevičiaus]].<ref name="lietuvosjudas">{{cite web |url=https://www.ms.lt/derlius/Lietuvos-Judas-19430913.pdf |title=Antanas Martinionis. "Lietuvos judas", arba rezistencinis pogrindis. Gimtasis kraštas. 1989 IV 6-12. |accessdate=2012 m. spalio 27 d. }}</ref> Vokiečių okupacijos metais dalyvavo [[LF|Lietuvių fronto]] (LF) veikloje, pogrindinės spaudos leidyboje ir platinime, taip pat kaip LF Resursų komiteto narys – aprūpinant LF veiklą ištekliais. [[1940]]–[[1943]] m. Kauno bendrovės „Parama“ technikas, direktorius. [[1944]] m. baigė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitetą]]. 1943–[[1945]] m. dėstė Aukštesniojoje prekybos mokykloje. == Po karo == 1945 m. sovietinės reokupacijos metu buvo suimtas. 1945–[[1956]] m. kalėjo [[Gulagas|Gulage]]. Grįžęs į [[Lietuva|Lietuvą]], nuo [[1960]] m. dalyvavo rezistencijoje, [[Antanas Maceina|Maceinos]], [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|Brazaičio]], [[Kazys Škirpa|Škirpos]] ir kt. knygų leidyboje, daugino ir platino [[Lietuvos katalikų bažnyčios kronika|„LKB Kroniką“]] ir kt. leidinius. Nuo [[1957]] m. fabriko „Drobė“, [[Lentvario kilimai|Lentvario kilimų fabriko]] mechanikas, vyr. mechanikas. 1960 m. baigė [[Maskva|Maskvos]] lengvosios pramonės ir tekstilės institutą, inžinierius technologas. Nuo [[1962]] m. Bandomosios dirbtinio pluošto gamyklos vyr. mechanikas, Buitinės chemijos gamyklos vyr. mechanikas. [[1969]]–[[1980]] m. Projektavimo ir konstravimo biuro vyr. konstruktorius. 1980–[[1990]] m. profesinės technikos mokyklos meistras. == Nepriklausomybę atgavus == Nepriklausomybę atgavus – pirmasis atkurtos [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] pirmininkas. [[1992–1996 m. Seimas|1992–1996 m.]] Seimo narys, išrinktas pagal [[LDDP]] sąrašą. [[Lietuvos ateities forumas|Lietuvos ateities forumo]] narys. Žmona Irena, sūnus Audrys.<ref>http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_narys-p_asm_id=17&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=2.htm</ref> == Bibliografija == * Aleksandras Bendinskas. Be pagražinimų: vieno likimo istorija: atsiminimai. – Vilnius: Gairės, 2006. – 399 p. – ISBN 9986-625-91-2 == Literatūra == * Mindaugas Bloznelis, Lietuvių frontas. – Kaunas, 2008. == Nuorodos == * [http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/rabinai_ir_prokurorai/ Ferdinandas Kauzonas. Rabinai ir prokurorai.] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Bendinskas, Aleksandras}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Šaulių sąjungos nariai]] [[Kategorija:Seimo nariai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos konstruktoriai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] jvo07ub97sc433256sr5nhvcrqir0zv 7952180 7952174 2026-10-25T06:19:51Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (AndriusKulikauskas keitimas) 7764208 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1920|2|23|}} | gimimo vieta = [[Skersabalis]], [[Šilavoto valsčius]] | mirė = {{Mirė|2015|9|25|1920|2|23|}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Irena | vaikai = Audrys, Ašara | veikla = inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas, rezistentas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1944]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas]],<br> [[1960]] m. Maskvos lengvosios pramonės ir tekstilės institutas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Aleksandras Bendinskas''' ([[1920]] m. [[vasario 23]] d. [[Skersabalis|Skersabalyje]], [[Šilavoto valsčius]] – [[2015]] m. [[rugsėjo 25]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje. [[1931]] m. įstojo į [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų „Žiburio“ gimnaziją]]. Dalyvavo moksleivių [[ateitininkai|ateitininkų]] veikloje, pasižymėjo kaip aktyvus sportininkas. Nuo [[1938]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Technikos fakulteto studentas, studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] korporacijos „Grandis“ narys. == Antrasis pasaulinis karas == Įsikūrus [[LAF|Lietuvių aktyvistų frontui]] (LAF), dalyvavo jo veikloje Kaune. Aleksandras Bendinskas vadovavo prekybos, pramonės ir transporto išsaugojimui, kad karui prasidėjus sovietai turto nesunaikintų ir neišsivežtų. 1941 m. [[Birželio trėmimai|birželio 13-15 d. trėmimuose]] sovietai panaudojo sunkvežimius iš buvusios [[Lietūkis|Lietūkio]] bendrovės ir kitur. Birželio 17-18 d. sklido gandai, kad sovietai rengia dar didesnius trėmimus. LAF štabas nusprendė „penketukams“ nurodyti apgadinti transporto priemones. 1941 m. birželio 23 d. Kaune prasidėjus [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimui]], dalis [[NKVD]] civilių tarnautojų bandė iš Kauno išsprukti [[NKVD]] garaže esančiais automobiliais. Vienas penketukas juos sugavo, nuginklavo ir užrakino viename iš garažų. Kai birželio 25 d. į sukilėlių jau išlaisvintą Kauną įžengė [[Trečiasis reichas|Vokietijos]] kariuomenė, jų specialūs represiniai daliniai sužinojo apie [[NKVD]] garaže uždarytus [[NKVD|enkavedistus]] bei jų talkininkus, ir tų garažų kieme surengė propagandinį susidorojimą – žudynes <ref name="gitelman">{{cite book|first=Zvi Y. |last=Gitelman |title=Bitter Legacy: Confronting the Holocaust in the USSR.|publisher=Indiana University Press |year=1997| isbn=9780253333599 |url=http://books.google.com/books?id=USW9-xQ85FwC&pg=PA202&lpg=PA202&dq=Aleksandras+Bendinskas&source=bl&ots=bSzc-cqAKq&sig=8Ubc1g5BIuNIjKYp7X-Xw3V6bzo&hl=en&sa=X&ei=r4iMUOiNGKigywHmuYAw&ved=0CE8Q6AEwCTgU#v=onepage&q=Aleksandras%20Bendinskas&f=false |pages=201-202}}</ref> [[Vytautas Petkevičius]] rašė, kad jisai vienuolikos metų būdamas stebėjo šias [[Lietūkio garažo žudynės | NKVD garažo žudynes]] ir neva matė, kaip Aleksandras Bendinskas lietuviams tenai vadovavo, po to kai „[[Algirdas Klimaitis (1910)|Klimaičio vyrai]]“ iš ten išėjo.<ref name="christopherhale">{{cite web |url=http://blog.hitlersforeignexecutioners.com/2011/04/ |title=Christopher Hale. A Different Kind of Story. |accessdate=2012 m. spalio 27 d. |archive-date=2012-05-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120531110453/http://blog.hitlersforeignexecutioners.com/2011/04/ |url-status=dead}}</ref> Aleksandras Bendinksas aktyviai veikė [[1941]] m. [[1941 m. birželio sukilimas|birželio sukilime]], perimant Kaune milicijos nuovadas. Buvo LAF [[Kaunas|Kauno]] štabo administracinio politinio skyriaus viršininkas. 1941 m. liepos mėn. 4 d išgelbėjo [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinosios vyriausybės]] pirmininką [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis | Juozą Ambrazevičių]] nuo voldemarininkų [[Juozas Pyragius | Juozo Pyragiaus]], Taunio, [[Vytautas Stanevičius | Vytauto Stanevičiaus]].<ref name="lietuvosjudas">{{cite web |url=https://www.ms.lt/derlius/Lietuvos-Judas-19430913.pdf |title=Antanas Martinionis. "Lietuvos judas", arba rezistencinis pogrindis. Gimtasis kraštas. 1989 IV 6-12. |accessdate=2012 m. spalio 27 d. }}</ref> Vokiečių okupacijos metais dalyvavo [[LF|Lietuvių fronto]] (LF) veikloje, pogrindinės spaudos leidyboje ir platinime, taip pat kaip LF Resursų komiteto narys – aprūpinant LF veiklą ištekliais. [[1940]]–[[1943]] m. Kauno bendrovės „Parama“ technikas, direktorius. [[1944]] m. baigė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitetą]]. 1943–[[1945]] m. dėstė Aukštesniojoje prekybos mokykloje. == Po karo == 1945 m. sovietinės reokupacijos metu buvo suimtas. 1945–[[1956]] m. kalėjo [[Gulagas|Gulage]]. Grįžęs į [[Lietuva|Lietuvą]], nuo [[1960]] m. dalyvavo rezistencijoje, [[Antanas Maceina|Maceinos]], [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|Brazaičio]], [[Kazys Škirpa|Škirpos]] ir kt. knygų leidyboje, daugino ir platino [[Lietuvos katalikų bažnyčios kronika|„LKB Kroniką“]] ir kt. leidinius. Nuo [[1957]] m. fabriko „Drobė“, [[Lentvario kilimai|Lentvario kilimų fabriko]] mechanikas, vyr. mechanikas. 1960 m. baigė [[Maskva|Maskvos]] lengvosios pramonės ir tekstilės institutą, inžinierius technologas. Nuo [[1962]] m. Bandomosios dirbtinio pluošto gamyklos vyr. mechanikas, Buitinės chemijos gamyklos vyr. mechanikas. [[1969]]–[[1980]] m. Projektavimo ir konstravimo biuro vyr. konstruktorius. 1980–[[1990]] m. profesinės technikos mokyklos meistras. == Nepriklausomybę atgavus == Nepriklausomybę atgavus – pirmasis atkurtos [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] pirmininkas. [[1992–1996 m. Seimas|1992–1996 m.]] Seimo narys, išrinktas pagal [[LDDP]] sąrašą. [[Lietuvos ateities forumas|Lietuvos ateities forumo]] narys. Žmona Irena, sūnus Audrys.<ref>http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_narys-p_asm_id=17&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=2.htm</ref> == Bibliografija == * Aleksandras Bendinskas. Be pagražinimų: vieno likimo istorija: atsiminimai. – Vilnius: Gairės, 2006. – 399 p. – ISBN 9986-625-91-2 == Literatūra == * Mindaugas Bloznelis, Lietuvių frontas. – Kaunas, 2008. == Nuorodos == * [http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/rabinai_ir_prokurorai/ Ferdinandas Kauzonas. Rabinai ir prokurorai.] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Bendinskas, Aleksandras}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Šaulių sąjungos nariai]] [[Kategorija:Seimo nariai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos konstruktoriai]] 159dckl7k7juilwd8553sv94es57pv9 0 103638 7951953 7950960 2026-10-24T13:39:25Z D&P 141668 7951953 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Antanas Slučka-Šarūnas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1917|4|19}} | gimimo vieta = [[Troškūnai|Troškūnuose]] | mirties data = {{Mirė|1949|10|28|1917|4|19}} | mirties vieta = [[Andrioniškis|Andrioniškio valsč.]] [[Butkiškis (Anykščiai)|Butkiškių k.]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Pranciškus | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = rezistentas, pirmasis [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardos]] vadas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[1998]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Antanas Slučka-Šarūnas''' ([[1917]] m. [[balandžio 19]] d. [[Troškūnai|Troškūnuose]] – [[1949]] m. [[spalio 28]] d. [[Andrioniškis|Andrioniškio valsč.]] [[Butkiškis (Anykščiai)|Butkiškių k.]]) – rezistentas, pirmasis [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardos]] vadas. == Veikla == {{biograf-cleanup}} Gimė [[Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia|Troškūnų bažnyčios]] zakrastijojo Pranciškaus Slučkos ir V. Slučkienės šeimoje. Motina 1926 m. gavo 6-is hektarus žemės ir ūkininkavo. Augo 8-nių vaikų šeimoje. Gyveno vargingai. Vaikai dalyvavo religinių ir patriotinių organizacijų veikloje. Mokėsi Troškūnų progimnazijoje ir ją baigęs įstojo į [[Pranciškonai|Pranciškonų]] broliją ir išvažiavo į [[Kretingos Pranciškonų gimnazija|Kretingos Pranciškonų centrą]]. 1932 m. mirė tėvas Pranciškus Slučka. Vienuolio įžadų nedavė ir 1934 m. stojo savanoriu į [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Tarnavo Kaune [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas|5-ojo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko]] minosvaidžių kuopoje, kuriai vadovavo [[Juozas Krikštaponis]] - būsimąsis [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas. 1937 m. jam buvo suteiktas [[Viršila|viršilos]] laipsnis. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, tarnavo Vilniaus geležinkelio milicijoje. 1941 m. birželio 22 d. bolševikai bandė suimti ir išvežti į Rusiją. Pavyko pabėgti tik atsišaudant. Antrojo pasaulinio karo metais mokėsi Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Vokiečiams uždarius universitetą buvo bandomas mobilizuoti į vokiečių armiją. Nuo 1944 m. jis savanoriu įstojo į generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] įkurtą Lietuvos [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]] Marijampolėje ir buvo suteiktas [[leitenantas|leitenanto]] laipsnis. Rinktinės kariams atsisakius vykti į Rytų frontą, per susišaudymą buvo sužeistas ir grįžo į tėviškę.[[1944]] m. vasarą Troškūnų apylinkėse, dar nesibaigus [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]] okupacijai, suformavo pirmąjį apsaugos būrį ginti gyventojus nuo suaktyvėjusių sovietinių diversantų ir Troškūnų stribų. Prasidėjus antrąjai sovietų okupacijai slapstėsi. 1945 m. sausio mėn. Troškūnų miške vykusiame partizanų susirinkime buvo išrinktas Šarūno partizanų rinktinės vadu. Rengė karines partizanų pratybas ir teorinius užsiėmimus. Užverbavo vertingus partizanų informatorius dirbusius Troškūnų MVD ir MGB: MGB Troškūnų valsčiaus skyriaus viršininką leitenantą L. Giniotį ir vietinio stribų būrio vadą K. Valiangą, bei Kauno pasų stale dirbusį MVD leitenantą P. Pupeikį, bei MVD darbuotojus A. Gailiušį ir J. Martinkėną, kurie 1948 - 1949 m. buvo atskleisti ir nuteisti. Dalyvavo 1947 m. gegužės 1 d. vykusiame Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sryties vadų sąskridyje, kuriame buvo įkurta Algimanto apygarda ir jos vadu buvo paskirtas Antanas Slučka-Šarūnas. Apygardą sudarė trys partizanų rinktinės: Kunigaikščio Margio, Šarūno ir Žalioji. Būdamas [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardos]] vadu, Antanas Slučka-Šarūnas buvo geras organizatorius ir dąsus vadas, pasižymėjo griežtumu, principingumu, iš kovotojų reikalavo drausmės ir karinės tvarkos bei rūpinosi partizanų spauda, prireikus pats operuodavo sužeistus partizanus. Būdamas rinktinės vadu, rengė karines partizanų pratybas ir teorinius užsiėmimus.<ref>http://www.genocid.lt/datos/algimant.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927024820/http://www.genocid.lt/datos/algimant.htm |date=2007-09-27 }} Algimanto partizanų apygarda</ref> Aktyviai palaikė ginkluoto pogrindžio centralizacijos idėją ir prisidėjo prie vyriausiosios partizanų vadovybės kūrimo. Dalyvavo 1948 m. gegužės 1 d. vykusiame Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų kovinių dalinių vadų sąskridyje, kuriame buvo nutarta srytį pavadinti Karaliaus Mindaugo vardu. Nuo 1948 m. rugpjūčio mėn. buvo paskirtas Karaliaus Mindaugo partizanų sryties vadu. Veikė Anykščių, Kupiškio, Rokiškio ir dalyje Panevėžio apylinkėse. Kaune ir Panevėžyje veikė apygardai pavaldžių legaliai gyvenančių partizanų ryšininkų pogrindžio organizacijos. Nuo 1949 m. palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos Laisvės Kovos sąjudžio [LLKS] vadovybe ir gaudavo visus Tarybos prezidiumo nutarimus, statutus ir instrukcijas. Lietuvos Laisvės Kovų sąjudžio [LLKS] sprendimu reorganizavo kuopas į rajonus-tėvūnijas ir patikslino jų veikimo ribas. Kūrė legaliai gyvenančių Organizacinio sektoriaus [OS] narių tinklą, nurodė priešintis kolektyvizacijai, keitė kovos strategiją ir atsisakė aktyvių kovos veiksmų tausodamas partizanų jėgas lemiamam momentui - ginkluotam sukilimui, kilus konfliktui tarp Rytų ir Vakarų. Dalyvavo 1949 m. gegužės mėn. vykusiame sryties vadų pasitarime, kuriame buvo svarstyti organizaciniai klausimai. Dalyvavo 1949 m. rugsėjo mėn. vykusiame Šimonių girioje partizanų vadų sąskridyje ir buvo svarstomas pasiruošimas ginkluotam sukilimui ir vyrų mobilizacijos galimybės. Štabo bunkeris buvo įkutras Butkiškio vienkiemyje, Andrioniškio valsčiaus gyventojo Juozo Jovaišos-Lokio sodyboje. Bunkeris buvo surastas 1949 m. spalio 28 d. išdavus agentui Vytautui Kučiui "Mikui" ir suimtiems buvusiems partizanams Alfonsui Vildžiūnui-Vijokliui ir Albinui Kubiliui-Rūgštymui. Antanas Slučka-Šarūnas žuvo [[1949]] m. [[spalio 28]] d. [[Andrioniškis|Andrioniškio valsč.]] [[Butkiškis (Anykščiai)|Butkiškių kaimo vienkiemyje.]] Kartu su tuomet jau [[Kalnų sritis|Rytų Lietuvos]] (Karaliaus Mindaugo) srities vadu Šarūnu žuvo jo žmona Juana Railaitė-Neringa ir Juozas Jovaiša-Lokys. Nenorėdami pasiduoti gyvi, sudegino dokumentus ir susisprogdino. Palaikai buvo nuvežti į Kauno miestą ir išniekinti NKVD pastato kieme, o vėliau nežinia kur užkasti. == Apdovanojimai == * 1997 m. gruodžio 22 d. suteiktas teisinis Kario savanorio statusas. * 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi. * 1998 m. gegužės 19 d. suteiktas pulkininko laipsnis. == Šaltiniai == https://www.laisveskovos.lt/antanas-slucka-sarunas-atlantas/ http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/201204_slucka.pdf<nowiki/>{{Išnašos}} {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Slučka-Šarūnas Antanas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] [[Kategorija:5-asis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas]] 599z7ztr6u40ssa7wae64i3x8iz3zh3 0 103990 7952120 6799870 2026-10-24T21:15:20Z Hugo.arg 1674 7952120 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Baldinka |foto = Baldinka.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Keliukas į Baldinkos kaimą |lat = 55.252 |long = 24.113 |sav = Kėdainių rajono savivaldybė |sen = Pelėdnagių seniūnija |gyv = 4 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Baldìnka|Baldìnkos|š=2016}} |istpav = {{ru|Балдынка}}, {{pl|Bałdynka}} }} '''Baldinka''' – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]s pietryčiuose, 1 km į šiaurę nuo [[Beinaičiai|Beinaičių]], už buvusių kolūkio statinių. Kaimas išsidėstęs tarp dviejų [[Obelis (upė)|Obels]] intakų – Gegužinės ir Aukupės, iš šiaurės juosiamas Bublelių ir Bajėniškio miškų. Toliau pietvakariuose – buvęs Šilainių smėlio karjeras. Yra [[stogastulpis]]. [[Vaizdas:Baldinka, stogastulpis.JPG|thumb|left|180px|Stogastulpis įvažiuojant į Baldinką]] [[Vaizdas:Aukupė ties Baldinka.JPG|thumb|left|150px|Aukupė Baldinkos apylinkėse]] == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=70|inc=10|incmin=5 |1902|32|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|63|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|58|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|45|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|16|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|16|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|24|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|4|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 7f6afj2mwz2183vdtgkldgs1spp4ixq 0 104651 7951955 7950966 2026-10-24T13:42:38Z D&P 141668 Nėra jokių įrodymų, kad Juozas Lukša-Daumantas būtų kaip nors susijęs su Holokaustu 7951955 wikitext text/x-wiki {{protected}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis =Juozas_Lukša-Daumantas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1921|08|04}} | gimimo vieta = [[Juodbūdis]], [[Veiverių valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1951|09|04|1921|08|10}} | mirties vieta = [[Pabartupis]], [[Kauno rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = [[Nijolė Virginija Bražėnaitė|Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė]] | tėvas = Simanas Lukša | motina = Ona Vilkaitė-Lukšienė | vaikai = | veikla = rezistentas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Kauno universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[1997]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Lukša-Daumantas''' ([[slapyvardžiai]]: ''Juozas Lukša-Vytis'', ''Skirmantas'', ''Kazimieras'', ''Araminas'', ''Kęstutis'', ''Skrajūnas'', Miškinis, ''Daumantas'', ''S. Mykolaitis'', [[1921]] m. [[rugpjūčio 4]] d.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-luksa/ ''Juozas Lukša'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-08-04.</ref> [[Juodbūdis|Juodbūdyje]], [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiuje]] – [[1951]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Pabartupis|Pabartupyje]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]) – Lietuvos rezistentas. == Biografija == Gimė ūkininkų Simano Lukšos (1864–1947) ir Onos Vilkaitės-Lukšienės (1886–1960) šeimoje. Šeima turėjo 33 ha dirbamos žemės. Simanui tai buvo antroji santuoka – pirmoji žmona pasiligojusi mirė per Pirmąjį pasaulinį karą. Iš pirmos santuokos turėjo dvi dukteris Mariją ir Angelę bei sūnų Vincą. Antrąkart tuokėsi 59-erių. Su antrąja žmona susilaukė Jurgio (1920–1947), Juozo (1921–1951), Antano (1923–2016) ir Stasio (1926–1947).<ref>[http://alkas.lt/2012/09/27/e-merkyte-keturi-sunus-isejo-i-miska/ E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…]</ref> Juozas kartu su broliu Jurgiu mokėsi Mozūriškių mokykloje, vėliau Veiverių keturklasėje. [[1940]] m. baigė [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnaziją]], [[Kauno universitetas|Kauno universitete]] Statybos fakultete studijavo architektūrą, tačiau studijų nebaigė. Būdamas gimnazistu priklausė [[ateitininkai|ateitininkų]] organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvos aktyvistų frontui]]. [[1941]] m. buvo kalinamas [[Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]], į laisvę išėjo tiktai [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] prasidėjus. [[Vaizdas:Lukša Daumantas, Veiveriai.JPG|miniatiūra|200px|left|Paminklas [[Veiveriai|Veiveriuose]]]] [[Vaizdas:Lukša–Daumantas, paminklas prie Pažėrų.JPG|miniatiūra|200px|left|Memorialinis kryžius žūties vietoje Kauno raj.]] [[Trečiasis Reichas|Vokietijai]] okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio [[Lietuvos išlaisvinimo taryba]]i, o ją sunaikinus, buvo [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. [[1945]]–[[1946]] m. studijavo [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės institute]]<ref>https://www.facebook.com/lietuvosliteraturosirmenoarchyvas/photos/a.1711541852430930/2225115301073580/?type=3&theater</ref>. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, [[1946]] m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas [[Tauro apygarda|Tauro apygardos]] [[Geležinio Vilko rinktinė]]s spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „[[Laisvės žvalgas]]“ ir „[[Kovos keliu]]“ organizatorius ir redaktorius. <ref>{{ŽE|305}}</ref> Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo [[1947]] m. vadovavo [[Kaunas|Kauno]] apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei. Kartu partizanauti išėjo ir J. Lukšos broliai – Jurgis, slapyvardžiu Piršlys (žuvo 1947 m.), Antanas, slapyvardžiu Arūnas (mirė sava mirtimi 2016 m.), ir Stasys, slapyvardžiu Juodvarnis (žuvo 1947 m.) Brolis Antanas Lukša buvo paimtas gyvas, tardytas ir ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]]. Taip pat į Sibirą ištremtas vyriausias brolis Vincas Lukša už partizanų šelpimą. Juozas Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. [[1949]] m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam [[LLKS|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui]] užsienyje. [[1948]] m. vasarą [[Paryžius|Paryžiuje]] susipažino su gydytoja [[Nijolė Virginija Bražėnaitė|Nijole Bražėnaite]]. Užsimezgė draugystė, kuri [[1950]] m. [[liepos 23]] d. baigėsi vestuvėmis. Porą [[Tiubingenas|Tiubingene]] sutuokė prelatas [[Mykolas Krupavičius]].<ref>{{cite web |title=N.Bražėnaitė: "Į Lietuvą žvelgiu Juozo akimis" |last1=Musteikis |first1=Audrius |website="Lietuvos žinios" |publisher=[[Delfi]] |date=2007-07-05 |url=https://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/nbrazenaite-i-lietuva-zvelgiu-juozo-akimis-13703263 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 1950 m. rudenį grįžo į Lietuvą,<ref>[https://tauragesmuziejus.lt/naujienos/j-luksos-daumanto-gimimo-simtmetis-desanto-pedsaku-taurages-miskuose-beieskant/ J.Lukšos-Daumanto gimimo šimtmetis: desanto pėdsakų Tauragės miškuose beieškant] ''tauragesmuziejus.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220127060024/https://tauragesmuziejus.lt/naujienos/j-luksos-daumanto-gimimo-simtmetis-desanto-pedsaku-taurages-miskuose-beieskant/}}</ref> paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo [[žvalgyba|žvalgybos]] skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. [[1951]] m. suteiktas partizanų [[majoras|majoro]] laipsnis. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties [[Pabartupis|Pabartupio]] kaimu. Buvo apdraustas JAV gyvybės draudimu, tačiau našlė pinigų negavo.<ref>{{cite web |title=CŽA žvalgyba partizanų Lietuvoje: kaip sovietams pavyko apgauti Vakarus, kad jie neremtų kovos |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1231916/cza-zvalgyba-partizanu-lietuvoje-kaip-sovietams-pavyko-apgauti-vakarus-kad-jie-neremtu-kovos |last=Balčiūnas |first=Andrius |date=2020-09-16 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}</ref> [[1998]] m. partizano žūties vietoje ties [[Pažėrai]]s (Kauno raj.) pastatytas skulptūrinis Vyčio kryžius (skulp. [[Juozas Šlivinskas]]). [[2008]] m. [[vasario 13]] d. žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=155 |date=2008-02-13 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo kultūros paminklais |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.315096 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Apie J. Lukšą yra sukurta keletas dokumentinių ir meninių filmų. 2004 m. pasirodė [[Jonas Vaitkus|Jono Vaitkaus]] režisuota istorinė drama ''[[Vienui vieni]]'', kovotojas taip pat minimas V. V. Landsbergio filme „[[Partizano žmona]]“, [[Jonas Ohmanas|J. Ohmano]] „[[Nematomas frontas]]“. Šiuo metu vyksta. J. Lukšos palaikų paieškos.<ref>{{cite web |title=Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1486541/nauseda-musu-pareiga-rasti-partizanu-vado-juozo-luksos-daumanto-palaikus |date=2021-09-04 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}</ref> == Bibliografija == * ''Partizanai už geležinės uždangos'', apie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanus]], Čikaga, [[1950]] m.,<ref>Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė. ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo''. – Kaunas: Kraštotvarka, 1999. – ISBN 9986-892-34-1 – p. 133</ref> 2-as leidimas, Čikaga, [[1962]] m., 3-as pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius, [[1990]] m. * ''Fighters For Freedom. Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R.'', (Partizanai), [[anglų kalba]], [[1975]] m.<ref>{{cite web|url=http://www.partizanai.org/failai/html/fighters-for-freedom.htm|title=Fighters for Freedom. Lithuanian partisans versus the U.S.S.R.|author=Juozas Daumantas|accessdate=13 May 2018}}</ref> , 2-as leidimas, 1988 m. * ''Laiškai mylimosioms'', Čikaga, [[1993]] m., 2-as leidimas, Kaunas, [[1994]] m. * ''Skogsbröder'' (Miško broliai), [[švedų kalba]] (vert. [[Jonas Ohmanas]]), Stokholmas, [[2005]] m.<ref>[http://www.luksosg.garliava.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=134:partizanai-u-geleins-udangos&catid=39:jld-galery&Itemid=193 Partizanai už geležinės uždangos. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141113120407/http://www.luksosg.garliava.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=134:partizanai-u-geleins-udangos&catid=39:jld-galery&Itemid=193 |date=2014-11-13 }}</ref> * ''Apie anuos nepamirštamus laikus. Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas''. Vilnius: LLTI, 2021. * ''Forest Brothers: The Account of an Anti-Soviet Lithuanian Freedom Fighter, 1944–1948''. Translated by Laima Vincė. Budapest: Central European University Press, 2009. == Šaltiniai == {{commonscat|Juozas Lukša-Daumantas}} {{Išnašos}} {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Lukša-Daumantas, Juozas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Lietuvos majorai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] 2xmxi2dfyo83hagohgs9bzecwgbjg7z 7952144 7951955 2026-10-25T05:04:58Z ~2026-56852-69 226853 7952144 wikitext text/x-wiki {{protected}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis =Juozas_Lukša-Daumantas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1921|08|04}} | gimimo vieta = [[Juodbūdis]], [[Veiverių valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1951|09|04|1921|08|10}} | mirties vieta = [[Pabartupis]], [[Kauno rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = [[Nijolė Virginija Bražėnaitė|Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė]] | tėvas = Simanas Lukša | motina = Ona Vilkaitė-Lukšienė | vaikai = | veikla = rezistentas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Kauno universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[1997]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Lukša-Daumantas''' ([[slapyvardžiai]]: ''Juozas Lukša-Vytis'', ''Skirmantas'', ''Kazimieras'', ''Araminas'', ''Kęstutis'', ''Skrajūnas'', Miškinis, ''Daumantas'', ''S. Mykolaitis'', [[1921]] m. [[rugpjūčio 4]] d.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-luksa/ ''Juozas Lukša'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-08-04.</ref> [[Juodbūdis|Juodbūdyje]], [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiuje]] – [[1951]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Pabartupis|Pabartupyje]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]) – Lietuvos rezistentas. == Biografija == Gimė ūkininkų Simano Lukšos (1864–1947) ir Onos Vilkaitės-Lukšienės (1886–1960) šeimoje. Šeima turėjo 33 ha dirbamos žemės. Simanui tai buvo antroji santuoka – pirmoji žmona pasiligojusi mirė per Pirmąjį pasaulinį karą. Iš pirmos santuokos turėjo dvi dukteris Mariją ir Angelę bei sūnų Vincą. Antrąkart tuokėsi 59-erių. Su antrąja žmona susilaukė Jurgio (1920–1947), Juozo (1921–1951), Antano (1923–2016) ir Stasio (1926–1947).<ref>[http://alkas.lt/2012/09/27/e-merkyte-keturi-sunus-isejo-i-miska/ E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…]</ref> Juozas kartu su broliu Jurgiu mokėsi Mozūriškių mokykloje, vėliau Veiverių keturklasėje. [[1940]] m. baigė [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnaziją]], [[Kauno universitetas|Kauno universitete]] Statybos fakultete studijavo architektūrą, tačiau studijų nebaigė. Būdamas gimnazistu priklausė [[ateitininkai|ateitininkų]] organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvos aktyvistų frontui]]. [[1941]] m. buvo kalinamas [[Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]], į laisvę išėjo tiktai [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] prasidėjus. [[Vaizdas:Lukša Daumantas, Veiveriai.JPG|miniatiūra|200px|left|Paminklas [[Veiveriai|Veiveriuose]]]] [[Vaizdas:Lukša–Daumantas, paminklas prie Pažėrų.JPG|miniatiūra|200px|left|Memorialinis kryžius žūties vietoje Kauno raj.]] [[Trečiasis Reichas|Vokietijai]] okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio [[Lietuvos išlaisvinimo taryba]]i, o ją sunaikinus, buvo [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. [[1945]]–[[1946]] m. studijavo [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės institute]]<ref>https://www.facebook.com/lietuvosliteraturosirmenoarchyvas/photos/a.1711541852430930/2225115301073580/?type=3&theater</ref>. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, [[1946]] m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas [[Tauro apygarda|Tauro apygardos]] [[Geležinio Vilko rinktinė]]s spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „[[Laisvės žvalgas]]“ ir „[[Kovos keliu]]“ organizatorius ir redaktorius. <ref>{{ŽE|305}}</ref> Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo [[1947]] m. vadovavo [[Kaunas|Kauno]] apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei. Kartu partizanauti išėjo ir J. Lukšos broliai – Jurgis, slapyvardžiu Piršlys (žuvo 1947 m.), Antanas, slapyvardžiu Arūnas (mirė sava mirtimi 2016 m.), ir Stasys, slapyvardžiu Juodvarnis (žuvo 1947 m.) Brolis Antanas Lukša buvo paimtas gyvas, tardytas ir ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]]. Taip pat į Sibirą ištremtas vyriausias brolis Vincas Lukša už partizanų šelpimą. Juozas Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. [[1949]] m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam [[LLKS|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui]] užsienyje. [[1948]] m. vasarą [[Paryžius|Paryžiuje]] susipažino su gydytoja [[Nijolė Virginija Bražėnaitė|Nijole Bražėnaite]]. Užsimezgė draugystė, kuri [[1950]] m. [[liepos 23]] d. baigėsi vestuvėmis. Porą [[Tiubingenas|Tiubingene]] sutuokė prelatas [[Mykolas Krupavičius]].<ref>{{cite web |title=N.Bražėnaitė: "Į Lietuvą žvelgiu Juozo akimis" |last1=Musteikis |first1=Audrius |website="Lietuvos žinios" |publisher=[[Delfi]] |date=2007-07-05 |url=https://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/nbrazenaite-i-lietuva-zvelgiu-juozo-akimis-13703263 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 1950 m. rudenį grįžo į Lietuvą,<ref>[https://tauragesmuziejus.lt/naujienos/j-luksos-daumanto-gimimo-simtmetis-desanto-pedsaku-taurages-miskuose-beieskant/ J.Lukšos-Daumanto gimimo šimtmetis: desanto pėdsakų Tauragės miškuose beieškant] ''tauragesmuziejus.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220127060024/https://tauragesmuziejus.lt/naujienos/j-luksos-daumanto-gimimo-simtmetis-desanto-pedsaku-taurages-miskuose-beieskant/}}</ref> paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo [[žvalgyba|žvalgybos]] skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. [[1951]] m. suteiktas partizanų [[majoras|majoro]] laipsnis. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties [[Pabartupis|Pabartupio]] kaimu. Buvo apdraustas JAV gyvybės draudimu, tačiau našlė pinigų negavo.<ref>{{cite web |title=CŽA žvalgyba partizanų Lietuvoje: kaip sovietams pavyko apgauti Vakarus, kad jie neremtų kovos |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1231916/cza-zvalgyba-partizanu-lietuvoje-kaip-sovietams-pavyko-apgauti-vakarus-kad-jie-neremtu-kovos |last=Balčiūnas |first=Andrius |date=2020-09-16 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}</ref> [[1998]] m. partizano žūties vietoje ties [[Pažėrai]]s (Kauno raj.) pastatytas skulptūrinis Vyčio kryžius (skulp. [[Juozas Šlivinskas]]). [[2008]] m. [[vasario 13]] d. žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=155 |date=2008-02-13 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo kultūros paminklais |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.315096 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Apie J. Lukšą yra sukurta keletas dokumentinių ir meninių filmų. 2004 m. pasirodė [[Jonas Vaitkus|Jono Vaitkaus]] režisuota istorinė drama ''[[Vienui vieni]]'', kovotojas taip pat minimas V. V. Landsbergio filme „[[Partizano žmona]]“, [[Jonas Ohmanas|J. Ohmano]] „[[Nematomas frontas]]“. Šiuo metu vyksta. J. Lukšos palaikų paieškos.<ref>{{cite web |title=Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1486541/nauseda-musu-pareiga-rasti-partizanu-vado-juozo-luksos-daumanto-palaikus |date=2021-09-04 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}</ref> == Bibliografija == * ''Partizanai už geležinės uždangos'', apie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanus]], Čikaga, [[1950]] m.,<ref>Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė. ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo''. – Kaunas: Kraštotvarka, 1999. – ISBN 9986-892-34-1 – p. 133</ref> 2-as leidimas, Čikaga, [[1962]] m., 3-as pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius, [[1990]] m. * ''Fighters For Freedom. Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R.'', (Partizanai), [[anglų kalba]], [[1975]] m.<ref>{{cite web|url=http://www.partizanai.org/failai/html/fighters-for-freedom.htm|title=Fighters for Freedom. Lithuanian partisans versus the U.S.S.R.|author=Juozas Daumantas|accessdate=13 May 2018}}</ref> , 2-as leidimas, 1988 m. * ''Laiškai mylimosioms'', Čikaga, [[1993]] m., 2-as leidimas, Kaunas, [[1994]] m. * ''Skogsbröder'' (Miško broliai), [[švedų kalba]] (vert. [[Jonas Ohmanas]]), Stokholmas, [[2005]] m.<ref>[http://www.luksosg.garliava.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=134:partizanai-u-geleins-udangos&catid=39:jld-galery&Itemid=193 Partizanai už geležinės uždangos. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141113120407/http://www.luksosg.garliava.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=134:partizanai-u-geleins-udangos&catid=39:jld-galery&Itemid=193 |date=2014-11-13 }}</ref> * ''Apie anuos nepamirštamus laikus. Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas''. Vilnius: LLTI, 2021. * ''Forest Brothers: The Account of an Anti-Soviet Lithuanian Freedom Fighter, 1944–1948''. Translated by Laima Vincė. Budapest: Central European University Press, 2009. == Šaltiniai == {{commonscat|Juozas Lukša-Daumantas}} {{Išnašos}} {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Lukša-Daumantas, Juozas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Lietuvos majorai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo tarybos nariai]] 59gtogycpmk3euc0gzulg2ixqv8f33z 7952196 7952144 2026-10-25T06:20:05Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 7951955 wikitext text/x-wiki {{protected}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis =Juozas_Lukša-Daumantas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1921|08|04}} | gimimo vieta = [[Juodbūdis]], [[Veiverių valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1951|09|04|1921|08|10}} | mirties vieta = [[Pabartupis]], [[Kauno rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = [[Nijolė Virginija Bražėnaitė|Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė]] | tėvas = Simanas Lukša | motina = Ona Vilkaitė-Lukšienė | vaikai = | veikla = rezistentas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Kauno universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[1997]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Lukša-Daumantas''' ([[slapyvardžiai]]: ''Juozas Lukša-Vytis'', ''Skirmantas'', ''Kazimieras'', ''Araminas'', ''Kęstutis'', ''Skrajūnas'', Miškinis, ''Daumantas'', ''S. Mykolaitis'', [[1921]] m. [[rugpjūčio 4]] d.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-luksa/ ''Juozas Lukša'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-08-04.</ref> [[Juodbūdis|Juodbūdyje]], [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiuje]] – [[1951]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Pabartupis|Pabartupyje]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]) – Lietuvos rezistentas. == Biografija == Gimė ūkininkų Simano Lukšos (1864–1947) ir Onos Vilkaitės-Lukšienės (1886–1960) šeimoje. Šeima turėjo 33 ha dirbamos žemės. Simanui tai buvo antroji santuoka – pirmoji žmona pasiligojusi mirė per Pirmąjį pasaulinį karą. Iš pirmos santuokos turėjo dvi dukteris Mariją ir Angelę bei sūnų Vincą. Antrąkart tuokėsi 59-erių. Su antrąja žmona susilaukė Jurgio (1920–1947), Juozo (1921–1951), Antano (1923–2016) ir Stasio (1926–1947).<ref>[http://alkas.lt/2012/09/27/e-merkyte-keturi-sunus-isejo-i-miska/ E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…]</ref> Juozas kartu su broliu Jurgiu mokėsi Mozūriškių mokykloje, vėliau Veiverių keturklasėje. [[1940]] m. baigė [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnaziją]], [[Kauno universitetas|Kauno universitete]] Statybos fakultete studijavo architektūrą, tačiau studijų nebaigė. Būdamas gimnazistu priklausė [[ateitininkai|ateitininkų]] organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvos aktyvistų frontui]]. [[1941]] m. buvo kalinamas [[Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]], į laisvę išėjo tiktai [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] prasidėjus. [[Vaizdas:Lukša Daumantas, Veiveriai.JPG|miniatiūra|200px|left|Paminklas [[Veiveriai|Veiveriuose]]]] [[Vaizdas:Lukša–Daumantas, paminklas prie Pažėrų.JPG|miniatiūra|200px|left|Memorialinis kryžius žūties vietoje Kauno raj.]] [[Trečiasis Reichas|Vokietijai]] okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio [[Lietuvos išlaisvinimo taryba]]i, o ją sunaikinus, buvo [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. [[1945]]–[[1946]] m. studijavo [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės institute]]<ref>https://www.facebook.com/lietuvosliteraturosirmenoarchyvas/photos/a.1711541852430930/2225115301073580/?type=3&theater</ref>. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, [[1946]] m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas [[Tauro apygarda|Tauro apygardos]] [[Geležinio Vilko rinktinė]]s spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „[[Laisvės žvalgas]]“ ir „[[Kovos keliu]]“ organizatorius ir redaktorius. <ref>{{ŽE|305}}</ref> Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo [[1947]] m. vadovavo [[Kaunas|Kauno]] apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei. Kartu partizanauti išėjo ir J. Lukšos broliai – Jurgis, slapyvardžiu Piršlys (žuvo 1947 m.), Antanas, slapyvardžiu Arūnas (mirė sava mirtimi 2016 m.), ir Stasys, slapyvardžiu Juodvarnis (žuvo 1947 m.) Brolis Antanas Lukša buvo paimtas gyvas, tardytas ir ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]]. Taip pat į Sibirą ištremtas vyriausias brolis Vincas Lukša už partizanų šelpimą. Juozas Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. [[1949]] m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam [[LLKS|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui]] užsienyje. [[1948]] m. vasarą [[Paryžius|Paryžiuje]] susipažino su gydytoja [[Nijolė Virginija Bražėnaitė|Nijole Bražėnaite]]. Užsimezgė draugystė, kuri [[1950]] m. [[liepos 23]] d. baigėsi vestuvėmis. Porą [[Tiubingenas|Tiubingene]] sutuokė prelatas [[Mykolas Krupavičius]].<ref>{{cite web |title=N.Bražėnaitė: "Į Lietuvą žvelgiu Juozo akimis" |last1=Musteikis |first1=Audrius |website="Lietuvos žinios" |publisher=[[Delfi]] |date=2007-07-05 |url=https://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/nbrazenaite-i-lietuva-zvelgiu-juozo-akimis-13703263 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 1950 m. rudenį grįžo į Lietuvą,<ref>[https://tauragesmuziejus.lt/naujienos/j-luksos-daumanto-gimimo-simtmetis-desanto-pedsaku-taurages-miskuose-beieskant/ J.Lukšos-Daumanto gimimo šimtmetis: desanto pėdsakų Tauragės miškuose beieškant] ''tauragesmuziejus.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220127060024/https://tauragesmuziejus.lt/naujienos/j-luksos-daumanto-gimimo-simtmetis-desanto-pedsaku-taurages-miskuose-beieskant/}}</ref> paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo [[žvalgyba|žvalgybos]] skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. [[1951]] m. suteiktas partizanų [[majoras|majoro]] laipsnis. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties [[Pabartupis|Pabartupio]] kaimu. Buvo apdraustas JAV gyvybės draudimu, tačiau našlė pinigų negavo.<ref>{{cite web |title=CŽA žvalgyba partizanų Lietuvoje: kaip sovietams pavyko apgauti Vakarus, kad jie neremtų kovos |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1231916/cza-zvalgyba-partizanu-lietuvoje-kaip-sovietams-pavyko-apgauti-vakarus-kad-jie-neremtu-kovos |last=Balčiūnas |first=Andrius |date=2020-09-16 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}</ref> [[1998]] m. partizano žūties vietoje ties [[Pažėrai]]s (Kauno raj.) pastatytas skulptūrinis Vyčio kryžius (skulp. [[Juozas Šlivinskas]]). [[2008]] m. [[vasario 13]] d. žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=155 |date=2008-02-13 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo kultūros paminklais |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.315096 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Apie J. Lukšą yra sukurta keletas dokumentinių ir meninių filmų. 2004 m. pasirodė [[Jonas Vaitkus|Jono Vaitkaus]] režisuota istorinė drama ''[[Vienui vieni]]'', kovotojas taip pat minimas V. V. Landsbergio filme „[[Partizano žmona]]“, [[Jonas Ohmanas|J. Ohmano]] „[[Nematomas frontas]]“. Šiuo metu vyksta. J. Lukšos palaikų paieškos.<ref>{{cite web |title=Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikus |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1486541/nauseda-musu-pareiga-rasti-partizanu-vado-juozo-luksos-daumanto-palaikus |date=2021-09-04 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}</ref> == Bibliografija == * ''Partizanai už geležinės uždangos'', apie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanus]], Čikaga, [[1950]] m.,<ref>Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė. ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo''. – Kaunas: Kraštotvarka, 1999. – ISBN 9986-892-34-1 – p. 133</ref> 2-as leidimas, Čikaga, [[1962]] m., 3-as pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius, [[1990]] m. * ''Fighters For Freedom. Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R.'', (Partizanai), [[anglų kalba]], [[1975]] m.<ref>{{cite web|url=http://www.partizanai.org/failai/html/fighters-for-freedom.htm|title=Fighters for Freedom. Lithuanian partisans versus the U.S.S.R.|author=Juozas Daumantas|accessdate=13 May 2018}}</ref> , 2-as leidimas, 1988 m. * ''Laiškai mylimosioms'', Čikaga, [[1993]] m., 2-as leidimas, Kaunas, [[1994]] m. * ''Skogsbröder'' (Miško broliai), [[švedų kalba]] (vert. [[Jonas Ohmanas]]), Stokholmas, [[2005]] m.<ref>[http://www.luksosg.garliava.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=134:partizanai-u-geleins-udangos&catid=39:jld-galery&Itemid=193 Partizanai už geležinės uždangos. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141113120407/http://www.luksosg.garliava.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=134:partizanai-u-geleins-udangos&catid=39:jld-galery&Itemid=193 |date=2014-11-13 }}</ref> * ''Apie anuos nepamirštamus laikus. Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas''. Vilnius: LLTI, 2021. * ''Forest Brothers: The Account of an Anti-Soviet Lithuanian Freedom Fighter, 1944–1948''. Translated by Laima Vincė. Budapest: Central European University Press, 2009. == Šaltiniai == {{commonscat|Juozas Lukša-Daumantas}} {{Išnašos}} {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Lukša-Daumantas, Juozas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Lietuvos majorai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] 2xmxi2dfyo83hagohgs9bzecwgbjg7z 0 113252 7952131 7062563 2026-10-24T22:47:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952131 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Palinka.jpg||thumb|200px|Vengriškos abrikosinės palinkos butelis]] '''Palinka''' ({{Hu|pálinka}}, rumun. ''pălincă'', slovak. ''palenka'') – tradicinis 60-80 % stiprumo [[brendis]], gaminamas [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Transilvanija|Transilvanijoje]]. Pavadinimas kilęs iš [[slovakų kalba|slovakiško]] žodžio ''páliť'' 'distiliuoti'. Palinka gaminama dukart [[distiliacija|distiliuojant]] iš [[slyva|slyvų]], [[obuolys|obuolių]], [[kriaušė|kriaušių]], [[abrikosas|abrikosų]], [[vyšnia|vyšnių]]. Silpnesnis (~40 %) variantas Rumunijoje vadinamas ''[[cuika|ţuică]]''. Stipriausia palinka Vengrijoje vadinama ''kerítésszaggató'' 'tvoralaužė', kas reikštų, kad išgėręs griuvinėdamas turi ramstytis į tvoras. Palinkos pagal regioną, žaliavas ir gamybą labai primena [[rakija]]s. [[Vaizdas:Palinca de prune.jpg|thum|thumb|left|250px|Naminė rumuniška slyvinė palinka]] 2004 m. Vengrija ir keturios [[Austrija|Austrijos]] žemės iš [[ES|Europos Sąjungos]] gavo išskirtinę teisę naudoti [[Prekinis ženklas|prekinį ženklą]] ''pálinka'' alkoholiniams gėrimams iš vaisių. Palinkos gamybą visada griežtai prižiūrėjo valstybė, palinką leidžiama gaminti tik licenziją turinčioms įmonėms. Nelegalus palinkos varymas iki šiol gana paplitęs, tokia palinka tiek nelegaliai pardavinėjama, tiek geriama gamintojo namuose. Kaip ir daugelis stipriųjų prastai pagamintų gėrimų palinka gali turėti [[metanolis|metanolio]], kuris gali sukelti aklumą ar mirtį. Įvedus europinį reguliavimą Vengrijoje kilo tam tikra sumaištis. Europinis standartas, apibrėždamas palinkas, neapėmė tradicinių palinkų su medumi, kurias vidinėje rinkoje imta vadinti parlatais (''párlat''). Vengrijoje yra laikoma, kad tikra pálinka turi būti stipresnė kaip 37 % ir turi būti pagaminta iš [[Karpatai|Karpatų]] regionui būdingų vaisių bei žolelių. Palinka tradiciškai buvo svarbi kaimo žmonių mitybos dalis. Sunkiai fiziškai dirbantys ir daugiausia duona, lašiniais, riebia mėsa ir svogūnais mintantys žmonės manė, kad stikliukas stiprios palinkos padeda geriau virškinti. Dažnas reiškinys buvo girtuokliavimas. Šiais laikais palinką gamina ir toliau, tačiau girtuokliai perėjo prie pigiausių vynų. == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20080922211949/http://instruct1.cit.cornell.edu/Courses/his452/Andrei/ContestedFoodinPostnationalist%20Europe/ContestedCuisine.html National rights in a postnationalist Europe. Palinka/palinca] [[Kategorija:Rakija]] [[Kategorija:Balkanų virtuvė]] 1dfjbt81wq9bpyaqxmmtjsxrxcef7ru 0 117868 7952014 7355953 2026-10-24T14:48:38Z MicholIsUsed 176888 Petras Lekavičius, ne Lėkavičius. 7952014 wikitext text/x-wiki {{Infobox News event |image= [[Vaizdas:Akmuo Tauragės sukilimui.JPG|280px]] |caption= Atminimo akmuo Tauragėje, 2020 m. |time= |date= [[1927]] m. [[rugsėjo 9]] d. |place= [[Tauragė]] |side1=Perversmo organizatoriai *Buvę [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] deputatai Seime *[[Lietuvos valstiečiai liaudininkai]] *[[Eserai]] |side2='''[[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|Augustino Voldemaro vyriausybė]]''' |casualties1='''Perversmo organizatoriai''': *'''Žuvę''': bent 1<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/slaptoji-policija-prieskario-valstybininku-biografijose-3.d?id=25280055 Slaptoji policija prieškario valstybininkų biografijose (3)]</ref> *'''Sužeista''': ? *'''Sulaikyta''': 350 *'''Įkalinti''': 22 (iš jų 8 sušaudyti) |casualties2='''Augustino Voldemaro vyriausybė:''' *'''Žuvę''': ? *'''Sužeista''': ? }} '''Tauragės sukilimas''' – ginkluotas susirėmimas su [[Lietuva|Lietuvos]] naująja vyriausybe, atėjusia į valdžią po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. perversmo]].<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/taurages-sukilimas/ Tauragės sukilimas]}}</ref> Sukilimą organizavo grupė buvusių [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratų]] atstovų seime ir [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|liaudininkai]] bei [[eserai]]. Tą dieną ([[1927]] m. [[rugsėjo 9]] d.) [[Tauragė]]s apylinkėse susirinko apie 30 žmonių, kuriems vadovavo [[Povilas Mikulskis]] – Seimo narys, socialdemokratas. Buvo užpultas miestas: nuginkluoti [[Policija#Lietuvos policija|policininkai]] ir [[Šaulių sąjunga|šauliai]], užimtas bankas, geležinkelio stotis, kitos svarbios įstaigos. Po pusdienio sukilėlių jau buvo apie 200, nes pirmieji sukilėliai skelbė, jog valdžia visur nuversta, juos remianti kariuomenė. [[Vaizdas:Memorial of Tauragė Revolt participants.jpg|miniatiūra|220px|left|Memorialas 1969 m.]] [[Vaizdas:Akmuo Tauragės sukilimui. Atminimo lenta.JPG|miniatiūra|140px|left|Atminimo lenta ant akmens]] [[Vyriausybė]] sukilimą greitai pastebėjo – jau 17 valandą į miestą įžengė kariuomenės dalinys, o po to vienas po kito buvo teisiami sukilimo dalyviai, sušaudant, įkalinant iki gyvos galvos ir kitaip. [[Tauragė]]je prie [[Jūra (upė)|Jūros]] yra pastatytas paminklinis akmuo šiam įvykiui atminti. Sukilimas turėjo vykti ne tik Tauragėje, bet ir [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Alytus|Alytuje]], tačiau dėl įvairių priežasčių sukilimai ten nekilo. == Atminimo akmuo == Tauragės sukilimo dalyvių kapas nuo 1993 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=11243|title=1927 m. Tauragės sukilimo dalyvių kapas}}</ref> Atminimo akmuo pagerbti sukilimo dalyviams stūkso Tauragės šiaurės vakariniame pakraštyje, [[Visbutai (Tauragė)|Visbutuose]], netoli Jūros ir [[Miltauja|Miltaujos]] upių santakos, medžiais ir krūmais apaugusioje pašlaitėje ({{coord|55.25831669810723|22.271403137573202|format=dms|display=inline}}). Pasiekiamas iš Jūros gatvės. Čia, nuošalioje senvagės vietoje 1927 m. rugsėjo 13 d. buvo įvykdyta [[mirties bausmė]] 8-iems sukilėliams. Čia pat visi buvo ir palaidoti. Vėliau vieno iš jų (Jono Milkeraičio) palaikai buvo perlaidoti kapinėse. [[1967]] m. egzekucijos vietoje pastatytas paminklinis akmuo. [[2020]] m. duomenimis, akmuo stovėjo nuošalioje apleistoje vietoje, nuorodomis nepažymėtas.<ref>{{cite web |title=Tauragės sukilimo atminimo vietą lanko tik stirnos ir iškylų mėgėjai |website=kurjeris.lt |publisher=„Tauragės kurjeris“ |date=2020-05-19 |url=https://kurjeris.lt/naujienos/taurages-sukilimo-atminimo-vieta-lanko-tik-stirnos-ir-iskylu-megejai/ |access-date=2024-08-11 |language=lt}}</ref> Ant jo buvo įtaisyta atnaujinta atminimo lenta su užrašu: <blockquote>„''Čia 1927 metais buvo sušaudyti sukilimo Tauragėje dalyviai: Vladas Burneckas, Aleksas Gudjonis, Giršas Nachmanas Kazlauskas, Petras Lekavičius, Jonas Milkeraitis, Augustas Odovas, Jonas Paulikas, Richardas Vizenbergas“.<ref>[http://www.krastogidas.lt/objektai/663-paminklinis-akmuo-1927-m-taurages-sukilimo-dalyviams-atminti Paminklinis akmuo 1927 m. Tauragės sukilimo dalyviams atminti] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200806181845/http://krastogidas.lt/objektai/663-paminklinis-akmuo-1927-m-taurages-sukilimo-dalyviams-atminti |date=2020-08-06 }}''</ref>''</blockquote> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Lietuvos Respublika 1918-1940 m.]] [[Kategorija:Tauragės rajono savivaldybė]] [[Kategorija:Lietuvos sukilimai]] gn8x24j2vst1wnj4m1jhugbyo1m9jqw 0 118019 7952215 7904843 2026-10-25T07:04:03Z ~2026-56852-69 226853 7952215 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Tauro apygardos įkūrėjai.jpg|thumb|right|Vieni iš Tauro apygardos kūrėjų. Iš kairės: J. Pileckis-Šarūnas, V. Gavėnas-Vampyras, A. Baltūsis-Žvejys, V. Navickas-Auksutis ir J. Lelešius-Grafas]] [[Vaizdas:Paminklas silavote.jpg|thumb|right|220px|Paminklas Tauro apygardos partizanams [[Šilavotas|Šilavote]]]] '''Tauro apygarda''' – Lietuvos partizanų apygarda, vienijusi [[Suvalkija|Suvalkijos]] etnografiniame regione, t. y. [[Marijampolės apskrities istorija|Marijampolės]], [[Šakių apskritis|Šakių]] ir [[Vilkaviškio apskritis|Vilkaviškio apskrityse]] bei [[Alytaus apskritis (1915–1950)|Alytaus]] ir [[Kauno apskritis (1915–1950)|Kauno]] apskričių kairiakrantėse dalyse veikusius ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. Viena svarbiausių [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] apygardų. Įkurta [[1945]] m. [[rugpjūčio 15]] d. [[Marijampolės apskrities istorija|Marijampolės apskrityje]], [[Skardupiai (Marijampolė)|Skardupių]] parapijos klebonijoje.<ref>{{cite web|title=Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2641124/tauro-apygarda-jungianti-lietuva-ir-atverianti-kelius-i-vakarus|date=2025-08-15|access-date=2026-08-15|website=LRT}}</ref> Pirmuoju apygardos vadu tapo kpt. [[Leonas Taunys-Kovas]] (1900–1946). == Apygardos veiklos ištakos == [[1944]] m. vasarą II pasaulinio karo frontui pasiekus Užnemunę, [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] užimtoje Lietuvos dalyje prasidėjo [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupantams, į kurį įsitraukė ir Lietuvos kariai, [[Lietuvos Šaulių sąjunga|šauliai]], buvę [[LAF]] aktyvistai, represuotų ir išvežtų į [[Sibiras|Sibirą]] asmenų artimieji. Gelbėdamiesi nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją ir sovietinio saugumo organų represijų bei raudonarmiečių plėšikavimų, Užnemunės vyrai pradėjo slapstytis miškuose ir burtis į ginkluotus partizanų būrius, o 1945 m. – telktis ir į stambesnius partizanų junginius. 1944 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės apsk. [[Kalvarijos valsčius|Kalvarijos valsčiuje]], prie pat sienos su [[Lenkija]], Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiuje]] [[Lietuvos kariuomenė]]s leitenantas [[Alfonsas Arlauskas]]-Geležinis Vilkas subūrė partizanų grupę. [[Pakiauliškis|Pakiauliškio]] kaimo jaunimą į partizanų grupę sutelkė [[Vincas Senavaitis]]-Žaliavelnis. [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčiaus]] LLA [[Suvalkai|Suvalkų]] apygardos partizanų štabas suorganizavo [[Stirnos batalionas|Stirnos batalioną]], kurio vadu tapo leitenantas [[Vytautas Bacevičius (1915)|Vytautas Bacevičius]]-Algis, Vygandas. [[1945]] m. [[birželio 17]] d. Skardupių kaimo klebonas [[Antanas Ylius]] ir pas jį besislapstantis [[Jonas Pileckis (1905)|Jonas Pileckis]] įsteigė 1^ąjį Algimanto partizanų skyrių. Vėliau visų šių grupių pagrindu formavosi Tauro apygardos rinktinės, kuopos. === 1945 m. === 1945 m. sausio mėn. [[partizanai]] išlaisvino Marijampolės aps. [[Šilavotas (Marijampolė)|Šilavoto]] miestelį nuo bolševikinės okupacijos. Antrą Šilavoto puolimą suorganizavo Prienų būrio vadas ltn. Kuzmickas-Briedis 1945 m. vasario pabaigoje. {| class="wikitable" |+Sausio–birželio mėnesiai !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Sausio 31]] |Marijampolės apsk. [[Gudeliai|Gudelių]] miestelis |partizanai užpuolė [[Gudeliai|Gudelių]] miestelį, išlaisvino suimtuosius, sunaikino [[Gudelių valsčius|valsčiaus]] dokumentus |- |[[Vasario 12]] |Alytaus aps. [[Miroslavas|Miroslavo]] miestelis |A. Kušlio-Vilko partizanų grupė užėmė [[Miroslavas|Miroslavo]] miestelį, sudegino kai kuriuos [[Miroslavo valsčius|valsčiaus]] įstaigų pastatus ir nukovė: * 12 stribų, * 2 milicininkus, * 3 aktyvistus. |- |[[Vasario 23]] |Lazdijų apsk. [[Rudamina (Lazdijai)|Rudaminos]] miestelis |iki 200 kovotojų puolė Rudaminos miestelį; šios operacijos metu partizanai: * išvadavo NKVD suimtus žmones, * nukovė 7 stribus, * paėmė NKVD ginklų atsargas. |- |[[Balandžio 12]] |Marijampolės apsk. [[Gudelių valsčius]] |Gudelių valsčiuje vyko vad. Būdninkų kautynės; jų metu sunaikinta daug enkavedistų, o iš partizanų žuvo 1 kovotojas ir med. sesuo M. Senovaitytė-Mirta. Šiose kautynėse partizanams vadovavęs ltn. M. Kuzmickas-Briedis po kelių dienų žuvo patekęs į pasalą prie [[Pabraščiai|Pabraščių]] km. ([[Balbieriškio valsčius]]). |- |[[Gegužės 16]] |[[Simno valsčius]] |Įvyko žymusis [[Kalniškės mūšis]]: NKVD kariuomenė apsupo iki 120 partizanų dalinį, vadovaujamą ulono Jono Neifaltos-Lakūno (1910−1945). Sutemus partizanai iš apsupties prasiveržė. Mūšio metu žuvo 44 kovotojai, įskaitant vado žmoną kulkosvaidininkę Albiną Neifaltienę-Pušelę, ir daug priešo karių. |- |[[Birželio 17]] |Marijampolės aps. [[Šilavoto valsčius]] |[[Degimai (Veiveriai)|Degimų]] kautynėse [[Geležinio Vilko pulkas|Geležinio Vilko pulko]] (būsimos [[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko rinktinės]]) 8^osios kuopos partizanai, vadovaujami [[Kazys Pinkvarta|Kazio Pinkvartos-Dešinio]], per 4–5 val. nukovė ~70 enkavedistų; iš partizanų žuvo V. Senavaitis-Šiaurys (buv. Žaliavelnis) ir dar 5 kovotojai. |} == Susikūrimas == [[Vaizdas:Skardupiai, atminimo lenta.JPG|miniatiūra|160px|right|Atminimo lenta [[Skardupiai (Marijampolė)|Skardupiuose]]]] 1945 m. [[liepos 19]] d. Marijampolės vls. Skardupių klebonijoje įsteigtas Tauro apyg. štabas. Ten pat nutarta kurie asmenys užims kurias pareigas. {| class="wikitable" |+ !Viršininkas !Asmuo |- |Štabo |kpt. Leonas Taunys-Kovas |- |komplektavimo ir ginklavimosi sk. |Jonas Pileckis-Brokas |- |propagandos sk. |Albinas Ratkelis |- |baudžiamojo sk. |Vytautas Gavėnas-Vampyras |- |sanitarinio sk. |kun. Antanas Ylius-Vilkas |} Posėdyje nuspręsta užmegzti ryšius su vyriausiuoju partizanų štabu ir aplinkiniais partizanų daliniais bei pradėti koordinuoti veiklą, sutelkus kovotojus lietuvius po partizanų vėliava, platinti informaciją apie esamą padėtį. [[1945]] m. [[rugpjūčio 15]] d. laikoma oficialia Tauro apygardos įsteigimo data. Steigiamajame suvažiavime Skardupių k. dalyvavo * L. Taunys, * V. Gavėnas, * J. Pileckis, * A. Ratkelis, * ltn. V. Bacevičius-Vygandas, veikęs [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos]] miškuose, * kpt. V. Navickas-Perkūnas iš Alytaus apsk., * V. Radzevičius-Vaidila, * V. Kulboka, * J. Šačkus-Uosis, * plk. L. Butkevičius iš Marijampolės apsk. Pirmuoju Tauro apygardos vadu išrinktas kpt. Leonas Taunys-Kovas. {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1945 m. rugpjūčio – 1946 m. birželio) !Rinktinė !Tuometiniai vadai |- |[[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko]] |[[Zigmas Drunga]] (1945 08–09); [[Juozas Stravinskas]] (1945 09–1946 06) |- |[[Vytauto rinktinė|Vytauto]] |[[Vitalius Gavėnas]] (1945 08 15–1947 08 20) |- |[[Perkūno rinktinė|Perkūno]] | |- |[[Seinų rinktinė|Seinų]] |[[Jonas Aleščikas]] (1945 09–1946 05) |- |[[Stirnos rinktinė|Stirnos]] <small>([[Žalgirio rinktinė|Žalgirio]] nuo</small> <small>1946 m. vasario)</small> |[[Bronius Abramavičius]] (1945 08 15–1945 11 20); [[Jonas Kleiza (1917)|Jonas Kleiza]] (1946 01 31–1946 04 18); [[Jurgis Ilgūnas]] (1946 04 19–1946 10 21) |} [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district, 1945.jpg|thumb|Tauro apygardos partizanai 1945 m.]] 1945 m. [[rugsėjo 16]] d. Marijampolės vls. Skardupių k. klebonijoje įvyko steigiamasis [[Lietuvos išlaisvinimo komitetas|Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] (LIK) posėdis. Jame dalyvavo plk. L. Butkevičius-Luobas, kpt. Leonas Taunys-Kovas, kun. A. Ylius-Vilkas, ltn. V. Bacevičius-Vygandas, J. Pileckis-Brokas; komiteto sudėtis: pirm. L. Butkevičius, pavad. Leonas Taunys-Kovas ir A. Ylius, nariai – V. Bacevičius, J. Pileckis, V. Radzevičius. Iškeltas tikslas – sutelkti visas pogrindžio jėgas nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti. Parengtas atsišaukimas į Lietuvos visuomenę, nustatyti 6 partizanų apygardų veikimo plotai. Numatyta, kad Vytauto rinktinė veiks Vilkaviškio ir Marijampolės apskrities vakarinėje bei pietinėje dalyse. Jai vadovavo V. Gavėnas-Vampyras. Rinktinė susidėjo iš 40 gerai ginkluotų partizanų, padalintų į keturias kuopas. Stirnos rinktinė veikė miškingoje Kazlų Rūdos, [[Jankai|Jankų]] apylinkų teritorijoje. Jai vadovavo Lietuvos kariuomenės leitenantas Vytautas Bacevičius-Vygandas. Geležinio Vilko rinktinė veikusi Prienų, Gudelių, Šilavoto, [[Sasnava|Sasnavos]], Marijampolės, Simno, Alytaus apylinkėse iš pradžių susidėjo iš nekoordinuotų trijų partizanų grupių bei būrių, apėmusių apie 400 gerai ginkluotų partizanų. 1945 m. [[gegužės 25]] d. Prienų partizanų būrys performuotas į [[Geležinio Vilko pulkas|Geležinio Vilko pulko]] 8^ąją kuopą (veikė vadovaudamasi Kęstučio grupės įstatais). Pirmuoju kuopos vadu paskirtas Pranas Kučinskas-Apinys. 1945 m. balandžio – gegužės mėn. Balbieriškio miške (Marijampolės apskritis) susikūrė Ldk Vaidoto partizanų grupė, kuriai vadovavo Kazimieras Degutis-Raginis ir štabo viršininkas J. Petraška-Patrimpas. Perkūno rinktinė veikė Lazdijų apskrities rytuose ir kairiakrantėje Alytaus apskrities dalyje. Jai vadovavo kpt. Vaclovas Navickas-Perkūnas, vėliau pasirinkęs ''Auksučio'' slapyvardį. Rinktinę sudarė iki 400 gerai ginkluotų partizanų. Pačioje Marijampolėje 1945 m. nesėkmingai bandyta formuoti Patrimpo rinktinę, − jos vadu buvo paskirtas V. Kulboka-Vytenis. 1945 m. [[spalio 5]] d. įvyko LIK posėdis, kuriame aptarti A. Yliaus-Vilko kelionės į [[Telšiai|Telšius]] ir L. Taunio-Kovo – į [[Kaunas|Kauną]], kuris rūpinosi apygardų steigimu ir buvo Kaune įkūręs Algimanto apygardą, rezultatai. Tartasi neatidėlioti ir steigti, svarstyta ar atgaivinti [[VLIK]]'ą, užmegzti ryšius su užsieniu. 1945 m. pradėtas leisti vieningas „[[Laisvės žvalgas|Laisvės žvalgo]]“ pogrindinis laikraštis, kurio redaktorius rudenį areštuotas. 1945 m. [[spalio 21]] d. [[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] [[Skardupiai|Skardupių]] klebonijoje įvyko paskutinis LIK posėdis. Kitą dieną prasidėjo suėmimai, kurių metu areštuota 17 LIK ir Tauro apygardos pareigūnų, o štabo ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikla paralyžiuota. Arešto išvengė J. Pileckis-Brokas, A. Ratkelis-Oželis ir mjr. [[Zigmas Drunga-Šernas]]. Leonas Taunys-Kovas ir V. Bacevičius 1946 m. [[liepos 20]] d. nuteisti sušaudyti. Apygardos vado pareigas perėmęs Z. Drunga-Šernas pasirinko „Mykolo-Jono“ slapyvardį; netrukus jis susisiekė su Lazdijų apskrityje veikusios Šarūno rinktinės vadovybe (vėliau ši rinktinė buvo prijungta prie Tauro apygardos). 1945 m. [[lapkričio 20]] d. ltn. [[Antanas Baltūsis-Žvejys|A. Baltūsis-Žvejys]] paskirtas Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos sk. viršininku bei apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tą pačią dieną žuvo Tauro apygardos Stirnos rinkt. vadas [[Bronius Abramavičius]]-Spyglys, štabo virš. S. Grigas-Aras ir 2 partizanai rinktinės štabe Degučių km., Jankų vls., Šakių apsk. === 1946 m. === 1946 m. [[sausio 1]] d. pradėjęs partizanauti [[Juozas Lukša-Daumantas]] paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinkt. spaudos sk. vadovu. 1946 m. sausio 6 d.–7d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinkt. 3^osios kuopos kautynėse su NKVD kariuomene Marijampolės apsk., Prienų vls., [[čepeliškės|Čepeliškių]] k. žuvo J. Morkūnas-Rambynas, nukauta 13 enkavedistų. 1946 m. [[sausio 31]] d. Stirnos rinkt. pervadinta Žalgirio, o jos veikla buvo kordinuojama su Vytauto rinktine. 1946 m. [[balandžio 5]] d. Z. Drunga-Mykolas Jonas įsakymu Nr. 11 įsteigė partizanų pasižymėjimo žymenis: partizanų narsumo, uolumo ir partizanų rėmėjo uolumo juosteles bei paskyrė Perkūno rinkt. vadą V. Navicką-Auksutį į l.e. apygardos vado pavaduotojo pareigas. == Ryšių išplėtojimas == '''Balandžio mėn.''' 1946 m. [[balandžio 9]] d. bendrame Tauro ir „A“ (būsimos Dainavos) apygardų vadų posėdyje Alytaus aps. [[Seirijų valsčius|Seirijų valsčiuje]] prie [[Ricieliai|Ricielių km.]] Sudarytas Pietų Lietuvos partizanų (PLP) štabas, vadas – [[Juozas Vitkus|J. Vitkus-Kazimieraitis]], pavad. Z. Drunga-Mykolas Jonas, operatyvinio sk. virš. [[Sergijus Staniškis|S. Staniškis-Antanaitis]], l.e. Inform. sk. virš. pareigas – A. Kulikauskas-Daktaras. PLP štabo pagrindinis tikslas – sudaryti Vyriausiąjį Lietuvos partizanų štabą ir numatyta Dzūkų rinkt. įjungti į „Tauro“ ir „A“ apygardas. 1946 m. [[balandžio 19]] d. Šakių apsk. [[Jankų valsčius|Jankų valsčiaus]] [[Katinai|Katinų km.]] vykusiose kautynėse žuvo Žalgirio rinktinės vadas J. Kleiza-Žalvaris. Po to rinktinės vadu buvo paskirtas J. Ilgūnas-Šarūnas. 1946 m. [[balandžio 23]] d. PLP štabo posėdyje priimta Lietuvos partizanų Deklaracija, skelbianti Lietuvos valstybingumo atstatymo principus; šio posėdžio metu nutarta „A“ apygardai priskirti iki tol jokiai apygardai nepriklausiusią Dzūkų rinktinę, o „A“ apygardos Šarūno rinktinę perduoti Tauro apygardai. '''Gegužės mėn.''' {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1946 m. gegužės – 1947 m. sausio) !Rinktinė !Tuometiniai vadai |- |[[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko]] |[[Juozas Stravinskas]] (1945 09–1946 06); [[Juozas Jasulaitis]] (1946 07–1946 08); [[Algirdas Varkala]] (1946 08–1948 03) |- |[[Vytauto rinktinė|Vytauto]] |[[Vitalius Gavėnas]] (1945 08 15–1947 08 20); [[Kazimieras Greblikas]] (1947 08 20–1949 01) |- |[[Šarūno rinktinė (Dzūkijos)|Šarūno]] |[[Vladas Stepulevičius]] (1946 06–1947 05 18) |- |[[Žalgirio rinktinė|Žalgirio]] |[[Jurgis Ilgūnas]] (1946 04 19–1946 10 21); [[Juozas Jasulaitis]] (1946 10 22–1947 01 04); V. Strimas (1947 01 05–1948 04 27) |}Apygardos veiklą susilpnino J. Markulio-Erelio išdavikiška ardomoji veikla bei partizanų vadovų žūtys. 1946 m. [[gegužės 28]] d. PLP štabo pavad. Tauro apygardos vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas susitiko su J. Markuliu-Ereliu, tariamu Aukštaičių partizanų ir Vienybės komiteto įgaliotiniu. Aptarinėtos galimybės bendrai partizanų vadovybei sudaryti ir ryšiams su [[Žemaitija|Žemaitijos]] partizanais užmegzti. Pasitarime dalyvavo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas J. Stravinskas-Žiedas, J. Lukša-Vytis, K. Pyplys-Mažytis ir kiti. 1946 m. [[gegužės 31]] d. TA vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas susitiko su atvykusiais iš užsienio J. Deksniu-Alfonsu ir V. Staneika-Andriumi, raginusiais kuo skubiau sudaryti Vyriausiąją partizanų vadovybę. '''Birželio mėn.''' 1946 m. [[birželio 3]] d. įvyko TA rinktinių vadų suvažiavimas Marijampolės aps. Skaisčiūnų k.: dalyvavo apyg. vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas, vado adj. J. Pileckis-Šarūnas, kun. J. Lelešius-Krivaitis, „Laisvės žvalgo“ red. A. Baltūsis-Žvejys, Vytauto rinkt. vadas V. Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko – J. Stravinskas-Žiedas, Gedimino – V. Navickas-Auksutis, Žalgirio – J. Ilgūnas-Šarūnas bei kiti. Stiprinant ryšius su legaliai gyvenančiais tautiečiais nutarta steigti Laisvės kovotojų nekarinę partiją [[Lietuvos demokratų partija|(Lietuvos demokratų partiją)]], numatyta surengti vadų kursus, patikslintos rinktinių teritorijų ribos. A. Baltūsis paskirtas apyg. vado štabo viršininku, V. Navickas – vado pavaduotoju, J. Lukša-Vytis – „Laisvės žvalgo“ redaktoriumi, V. Stepulevičius-Mindaugas – Gedimino rinkt. vadu. 1946 m. [[birželio 4]] d. TA partizanai [[Grybinė]]s k. prie [[Šunskai|Šunskų]], Marijampolės apsk., pasaloje sunaikino per 20 stribų ir aktyvistų. 1946 m. [[birželio 6]] d. TA Geležinio Vilko štabe įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo J. Lukša, A. Varkala-Žaliukas, J. Markulis, J. Deksnys ir V. Staneika. Šiame pasitarime buvo įkurti [[VLAK]]-as ir [[Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis|BDPS]]; numatyta iš ginkluotųjų partizanų pajėgų atstovų sudaryti Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą ([[VGPŠ]]); J. Deksnio siūlymu iki visiško VLAK’o suformavimo atlikti jo funkcijas įpareigota fiktyvi pogrindžio organizacija − J. Markulio vadovaujamas „Vienybės komitetas“. Taip MGB agentas J. Markulis tapo rezistencijos vadu, o J. Deksnio veiklą nuo šiol jam pačiam apie tai nežinant galėjo kontroliuoti MGB. [[1946]] m. [[birželio 6]] d. LSSR NKGB-NKVD Kauno operatyvinio sekt. plk. Nesidov rašė:<blockquote>„drg. [[Lavrentijus Berija|Berija]] (…) iškėlė uždavinį sutriuškinti Lietuvoje banditų būrius (…), išvalyti Lietuvą nuo antitarybinio nacionalistinio elemento per 2-3 savaites“.</blockquote>1946 m. [[birželio 9]] d. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadu paskirtas 1945 m. rugsėjo mėn. J. Stravinskas-Žiedas (buv. Kardas) ir 6 partizanai Pagraižio miškelyje, Šilavoto vls., Marijampolės aps., o 1946 m. [[birželio 12]] d. pakeliui į Žemaitiją, kautynėse su NKVD [[Agurkiškė]]s miške, Šakių a. [[Lukšiai|Lukšių]] vls., žuvo TA vadas, PLP štabo vado pavad. Z. Drunga-Mykolas Jonas, Žalgirio rinkt. vado adjutantas ir 4 kovotojai. Nukauta 13 enkavedistų. TA vado pareigas laikinai perėmė pavad. [[V. Navickas-Auksutis]]. 1946 m. [[birželio 13]] d. Balbieriškio miške žuvo Dzūkų rinkt. Vaidoto gr. vadas K. Degutis-Raginis. Nauju grupės vadu buvo paskirtas J. Petraška-Patrimpas, dabar pasivadinęs „Lapaičiu“. '''Liepos mėn.''' 1946 m. [[liepos 4]] d. TA vadovybės posėdyje A. Baltūsis-Žvejys išrinktas apygardos vadu, o Geležinio Vilko rinkt. vadu paskirtas J. Jasulaitis-Kazokas, tačiau jis pareigų nevykdė ir spalio pabaigoje vadu paskirtas A. Varkala-Žaliukas, Daumantas. == Apygardos veiklos sukarinimas == Žuvus mjr. Z. Drungai-Šernui, 1946 m. [[liepos 4]] d. Tauro apygardos vadu buvo išrinktas A. Baltūsis-Žvejys. Jo vadovavimo laikotarpiu išplėtoti apygardos ryšiai su kt. Lietuvos partizanų apygardomis ir su Vakaruose veikiančiomis lietuvių išeivijos organizacijomis, aktyviai kovota su kolūkiū steigimu. 1946 m. liepos 5–6 d. įsakymais Nr. 23 ir Nr. 24 Žvejys paskelbė, kad Laisvės kovotojai yra karinė organizacija, jos nariams privaloma kariška drausmė, kovotojų pagarba vadams ir beatodairiškas vadų įsakymų vykdymas, kad partizanai dėvi Lietuvos kariuomenės uniformą su einamųjų pareigų ženklais. '''Rugsėjo mėn.''' 1946 m. [[rugsėjo 9]] d. Marijampolės apsk. [[Liudvinavas|Liudvinavo]] vls. [[Ungurinė|Ungurinės k.]], Vytauto rinkt. būstinėje, įvyko viena pirmųjų Tauro apyg. iškilminga partizanų apdovanojimo ceremonija. 1946 m. [[rugsėjo 1]] d. A. Baltūsis-Žvejys rinktinių vadams įsakė registruoti visus okupantų nusikaltimus Lietuvos gyventojams. 1946 m. [[rugsėjo 17]] d. Prienų apsk., Balbieriškio vls. Žagarių k. partizanai nušovė [[LKP CK]] pareigūną Bobrikovą, apskrities komsomolo 2^ąjį sekr. Jucį ir 3 stribus. [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district in 1947.jpg|thumb|Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai 1947 m.]]1946 m. rudenį TA vadas A. Baltūsis-Žvejys išleido įsakymus rinktinių vadams dėl stribų punktų naikinimo, juo gąsdinant ir demoralizuojant, dėl rinktinių apsirūpinimo žiemai iš valstybinių grūdų sandėlių, atimtais iš ūkininkų grūdais. 1946 m. [[spalio 22]] d. TA vadą A. Baltūsį-Žvejį ir jo palydą užklupo enkavedistai Šakių apsk. [[Žvirgždaičiai|Žvirgždaičių]] vls. [[Viltrakis|Viltrakių k.]] Žuvo Žalgirio rinkt. vadas J. Ilgūnas, TA steigėjas adj. J. Pileckis-Šarūnas ir keli partizanai. Rinktinės vadu tapo J. Jasulaitis-Kazokas. '''Lapkričio ir gruodžio mėn.''' 1946 m. lapkričio mėn. įvyko TA vadų posėdis, kuriame dalyvavo A. Baltūsis-Žvejys, TA polit. sk. virš. [[A. Vabalas-Gediminas]], rinktinių vadai, J. Lukša ir J. Markulis. Pripažintas Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) vadovavimas partizanų veiklai, numatyta sušaukti visų Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimą ([[1947]] m. [[sausio 18]] d.), kur būtų patvirtinti BDPS ir VLAK-o įkūrimo aktai. 1946 m. pab. VGPŠ būstinėje Vilniuje, Žygio g., įvyko 1^asis VGPŠ posėdis, kuriame BDPS atstovavo J. Markulis, VGPŠ – A. Kamarauskas – plk. Vytis, J. Lukša-Kazimieras, A. Zaskevičius-Tautvaiša; po posėdžio išleistas J. Lukšos parengtas VGPŠ įsakas Nr. 1, kuriuo patvirtintas Lietuvos teritorijos padalijimas į 3 partizanų sritis bei patvirtinti jų vadai. 1946 m. [[gruodžio 28]] d. sugretinę turimus faktus, J. Lukša, A. Zaskevičius ir B. Barzdžiukas suprato, kad J. Markulis yra MGB agentas. Po to J. Lukša iš Vilniaus išvyko į TA; 1947 m. sausio pradžioje apie J. Markulio išdavystę buvo įspėti TA vadai, Žemaitijos partizanai, taip pat „legaliai“ gyvenantys pogrindininkai. === 1947 m. === {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1947 m. sausio – 1947 m. birželio) !Rinktinė ! |- |[[Birutės rinktinė (Suvalkijos)|Birutės]] |suformuota Geležinio vilko ir Žalgirio rinktinių dalių pagrindu |- |Geležinio Vilko | |- |[[Kęstučio rinktinė|Kęstučio]] |suformuota Vytauto rinktinės dalies pagrindu |- |Vytauto | |- |Žalgirio | |- |Šarūno | |}Birutės rinktinė buvo sudaryta siekiant suaktyvinti partizanų veikimą Kaune ir kairiakrantėje Kauno apskrities dalyje, o Kęstučio rinktinė − siekiant suaktyvinti partizanų veikimą Vilkaviškio apskrityje. {| class="wikitable" |+ Sausio mėn. !Dienos ! |- |[[sausio 6|6]] |J. Lukša, grįžęs iš TA, Vilniuje susitiko su B. Barzdžiuku, A. Varkala, A. Zaskevičium, S. Lukša, N. Nausėdaite. Norėdami iškvosti įtariamą J. Markulį, pasiūlė jam vykti į Vytauto apygardą, tačiau J. Markulis pasiūlymo nepriėmė – manoma, jį perspėjęs A. Zaskevičius. Pasitarimo dalyviai skubiai išsiskirstė. |- |[[sausio 10|10]] |Emgebistų raštu, pasirašytu iš tikro neegzistuojančio „BDPS prezidiumo“ pirm. J. Markulio, A. Baltūsis-Žvejys buvo „paskirtas“ Pietų Lietuvos sr. vadu. J. Markulis partizanams pranešė „Erelio“ slapyvardį keičiąs į „dr. Narutavičius“ (maždaug tuo pat metu savo agentūrinį „Ąžuolo“ slapyvardį jis pasikeitė į „Noreiką“), − taip jis tikėjosi suklaidinti partizanus, dar nežinančius apie jo išdavystę. |- |[[sausio 12|12]] |TA vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu sudaryta Birutės rinktinė partizanų veiklai Kauno m. ir jo apylinkėse sustiprinti, kurios vadu nuo 1947 m. [[sausio 20]] d. paskirtas J. Lukša-Skirmantas. Iš Vytauto ir Žalgirio rinkt. Vilkaviškio aps. sudaryta Kęstučio rinktinė, vadas – K. Pinkvarta-Dešinys, kuris dėl ligos pareigų nėjo, ir nuo [[balandžio 10]] d. vadu paskirtas K. Greblikas-Sakalas. |- |[[Sausio 15|15]]–[[Sausio 16|16]] |Paaiškėjus J. Markulio išdavystei, TA štabe skubiai sušauktas laisvės kovotojų atstovų suvažiavimas, kuriame * TA atstovavo vadas A. Baltūsis-Žvejys, polit. dalies virš. V. Vabalas-Gediminas, rinktinių vadai: A. Varkala-Žaliukas, V. Štrimas-Šturmas, V. Gavėnas-Vampyras, * DA – J. Krikščiūnas-Rimvydas. * Dalyvavo buv. VGPŠ 2^ojo sk. virš. A. Zaskevičius-Tautvaiša * ir buv. VGPŠ adj. J. Lukša-Kazimieras. * Dėl svarbių priežasčių neatvyko kviesti KA ir VA atstovai. Nutarta J. Markulį, MGB provokatorių, pašalinti iš visokios konspiratyvinės veiklos, sudaryti naują BDPS vadovybę ir naują VGPŠ, nustatyti ryšį su užsieniu, pakviesti suvažiavime nedalyvavusias apygardas dėtis prie naujųjų BDPS ir VGPŠ. Buvo sudaryta laikinoji BDPS vadovybė (vadas – A. Vabalas-Gediminas) ir laikinasis VGPŠ (viršininkas – A. Baltūsis), numatyta, kad vėliau kiekviena apygarda į juos pasiūlys savo atstovus. „Naujajam BDPS“ priklausė * J. Bazilevičius-Taučius, * kun. Stankūnas Stonis, * poetas A. Miškinis-Kaukas, * solistas A. Kučingis-Kalvaitis * ir kt. lietuvių inteligentai.A. Baltūsio sudaryto BDPS Prezidiumo pirmininko pareigas laikinai ėjo V. Seliokas-Gintautas; ryšiams su apygardomis palaikyti buvo specialiai sudaryta vad. 25^oji kuopa. |} {| class="wikitable" |+Vasario mėn. !Dienos ! |- |[[vasario 14|14]] |TA partizanų prokuroras Budrys bolševikų nusikaltimams tirti surašė aktą Nr. 4 apie sovietinių rinkimų, įvykusių 1947 m. [[vasario 9]] d. 18 įstatymo pažeidimų. Aktą pasirašė ir 2 liudininkai – A. Baltūsis-Žvejys ir kun. J. Lelešius-Grafas. |- |18–19 |TA Vytauto rinkt. vado V. Gavėno-Vampyro įsakymu J. Senkutė-Pušelė organizavo [[užgavėnės|užgavėnių]] ir neva sužadėtuvių balių, į kurį pakvietė Marijampolės partinį aktyvą. „Sužadėtinis“, Vytauto rinkt. štabo pareigūnas K. Pyplys-Mažytis nukovė 4 aktyvistus, tarp jų apskrities KP 1^ąjį sekretorių, LSSR AT deputatą S. Bakevičių, pasų sk. vedėją Gurevičių, valsčiaus vykd. komiteto pirm. Jasiūną. |} {| class="wikitable" |+Kovo mėn. !D. !Vieta ! |- | |vadavietėje [[Punios šilas|Punios šile]] |PLP vadas D. Jėčys-Ąžuolis įgaliojo A. Baltūsį-Žvejį atstovauti Dainavos apygardą, tariantis su Žemaitijos partizanais, ir pritarė A. Baltūsio pastangoms užmegzti ryšius su Vakarais. Šiuos D. Jėčio įgaliojimus patvirtino ir A. Ramanauskas, 1947 m. rudenį tapęs Dainavos apygardos vadu. J. Žemaitis-Vytautas laikė A. Baltūsį faktiškuoju PLP vadu. |- |[[kovo 19|19]] |Marijampolės aps. [[Liudvinavo valsčius|Liudvinavo vls.]] [[Bukta|Buktos]] dvare |TA Vytauto rinkt. partizanai, vadovaujami V. Gavėno-Vampyro: * užėmė Buktos sovchozo centrą [[Bukta|Buktos]] dvare, * sunaikino sovchozo ir girininkijos dokumentus, * atvykusiems enkavedistams, stribams ir pasieniečiams surengė pasalą * ir per susišaudymą nukovė apie 20 kareivių bei stribų (MGB duomenimis – 9), žuvo 2 partizanai.Tuo metu įvyko masiniai žmonių tardymai Suvalkijoje: MGB bandė iškvosti gyventojus apie partizanų susitelkimo vietas, ginkluotę ir pan. |} {| class="wikitable" |+Balandžio mėn. !D. ! |- | |Įvyko A. Baltūsio-Žvejo vadovaujamo BDPS Prezidiumo ir PLP atstovų susirinkimas, kuriame svarstyti ginkluotos rezistencijos išlikimo, atstovavimo užsieniui reikalai, manyta, kad esamomis sąlygomis yra per daug partizanų, teigta, kad užtektų 5-6 apygardų po 100 kovotojų kiekvienoje. |- |[[balandžio 10|10]] |Įsteigta TA 24^oji Maironio kuopa, skirta apygardos štabo apsaugai (vadas – K. Pyplys-Mažytis, jam išvykus į užsienį – J. Ciplijauskas-Sakalas). |- |[[balandžio 27|27]] |Štabo ryšininkui išdavus, TA Vytauto rinkt. štabo „Seklyčios bunkeryje“, Marijampolės apsk. Liudvinavo vls. Gulbiniškių k., emvedistų užklupti, susisprogdino štabo virš. V. Vabalas-Kunigaikštis, globos poskyrio virš. A. Pečiulis-Baritonas, ryšininkė J. Senkutė-Pušelė. |} {| class="wikitable" |+Gegužės mėn. !D. !Vieta ! |- |[[balandžio 10|18]] |Lazdijų apsk. Šventežerio vls. Janėnų km. |Išduotas žuvo TA štabo narys, buv. Šarūno rinkt. vadas V. Stepulevičius-Stepulis Mindaugas. |- |[[gegužės 19|19]] | |J. Lukša ir J. Krikščiūnas Lenkijoje susitiko su J. Deksniu, pranešė apie J. Markulio išdavystę ir perdavė VGPŠ vardu kreipimąsi į užsienio lietuvių organizacijas dėl paramos partizanams. Jie, J. Deksnio įtikinti nepalankia Lietuvai padėtimi, [[birželio 5]] d. susikovė ties Liubavu ir grįžo į Lietuvą. Su jais kartu parvyko ir Vytauto rinkt. priklausiusio, Lenkijoje veikusio dalinio vadas A. Marcinonis-Balandis. |} '''Birželio mėn.''' 1947 m. [[birželio 12]] d. Marijampolės apsk. Kalvarijų vls. Menkupių k. MVD kareiviai užuolė TA Vytauto rinkt. 4^osios kuopos štabo „Baltųjų rūmų“ slėptuvę. V. Gurevičius-Ateitis ir B. Rutkauskas-Apuokas nusišovė, A. Marcinonis-Balandis paimtas gyvas. Užmezgęs ryšius su Algimanto, Vytauto, Vyčio, Dainavos ir Jungtine Kęstučio apygardomis, A. Baltūsis ženkliai sumažino pragaištingą J. Markulio poveikį partizanų judėjimui. '''Rugpjūčio mėn.''' 1947 m. rugpjūčio mėn. įvyko pirmieji TA partizanų kursai, kuriuose dalyvavo Žalgirio, Vytauto, Kęstučio rinktinių ir apyg. štabo kuopos kovotojai – iš viso apie 70 žmonių, kurie gavo puskarininkių laipsnius. 1947 m. rugpjūtį A. Baltūsio-Žvejo bent nominaliai vadovaujamo Lietuvos partizanų sajūdžio pavadinimas „Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis“ (BDPS) pakeistas į „Bendrasis Demokratinis Lietuvos Sąjūdis“ (BDLS). == Vadų žūtys == 1947 m. [[rugpjūčio 20]] d. TA vado A. Baltūsio-Žvejo organizaciniais patvarkymais J. Lukša-Skirmantas laikinai paskirtas apygardos žvalgybos sk. viršininku, o Vytauto rinkt. vadas V. Gavėnas-Vampyras iš pareigų atleistas ir pervestas į Žalgirio rinktinę. Kęstučio rinkt. vadas K. Greblikas-Sakalas paskirtas Vytauto rinkt. vadu, Šarūno rinkt. vadas P. Kučinskas-Apinys, Ainis – Kęstučio rinkt. vadu. 1947 m. [[rugpjūčio 27]] d. Vyčio apygardoje prie Adomonių k., Panevėžio apsk. (?), įvyko J. Markulio organizuotas „BDPS karinės kolegijos“ posėdis, kurio metu jis įrodinėjo, kad 1947 m. pr. performuoto BDPS vadas A. Baltūsis-Žvejys ir J. Lukša-Skirmantas, norėdami užgrobti valdžią, apšmeižė jį išdavyste. {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1947 m. rugpjūčio* – 1949 m. birželio) !Rinktinė ! |- |Birutės rinktinė |išformuota 1949 m. birželį |- |Geležinio Vilko | |- |Kęstučio |išformuota 1949 m. kovą |- |Vytauto | |- |Žalgirio | |- | colspan="2" |*''1947 m. rugpjūtį Šarūno rinktinė buvo grąžinta Dainavos apygardai'' |}A. Baltūsio 1947 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 27 Šarūno rinkt. iš TA pervesta atgal į Dainavos apygardą. {| class="wikitable" |+Ruduo !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Rugsėjo 4]] |Marijampolės vls. [[Avikilai|Avikilų k.]] |išduotas ir užpultas TA Vytauto rinkt. štabas Avikilų kaime: * Žuvo apygardos štabo ūkio sk. virš. M. Žilionis-Plunksna * ir štabo pareigūnė L. Lisauskaitė-Ramunė * paimti štabo dokumentai ir DLK Vytauto rinkt. vėliava |- |[[Rugsėjo 24]] |Daunoro sodyboje prie [[Veiveriai|Veiverių]] |sunaikintas TA Birutės rinkt. štabas, įsikūręs Daunoro sodyboje įrengtame bunkeryje. Žuvo: * rinktinės vadas kpt. J. Bulota-Anbo, * kapel. [[Justinas Lelešius]]-Grafas * ir dar 4 štabo pareigūnai, kuriuos išdavė buvęs rinktinės štabo virš. S. Jakštavičius (suimtas Kaune 1947 m. rugsėjo pab.). |- |[[Spalio 10]] | |Nauju Birutės rinktinės vadu tapo Jonas Aleščikas-Rymantas. |- |[[Spalio 25]] |[[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] [[Meškučiai|Meškučių k.]] |Išduotas žuvo TA Vytauto rinkt. žvalgybos sk. viršininkas, vienas TA įkūrėjų A. Ratkelis-Oželis, kuris kartu su štabo pareigūnu A. Salinka-Dainiumi susisprogdino bunkeryje. |- |[[Spalio 28]] |Vilkaviškio a. Keturvalakių vls. Palaimos k. |Išduoti žuvo: * TA Vytauto rinkt. 42^osios kuopos vadas ltn. V. Žaloneris-Perlas, * [[raštvedys]] S. Būbnys-Gusaras * ir ryšininkė J. Kazeliūtė-Saulutė, „užgavėnių baliaus“ Marijampolėje dalyvė. |- |[[Lapkričio 12]] |Vilkaviškio apsk. Pilviškių vls. [[Opšrūtai|Opšrūtų]] kaimą |TA Žalgirio rinkt. vadas V. Štrimas-Šturmas su 70 partizanų apsupo [[Opšrūtai|Opšrūtų]] kaimą, kur buvo 15 rusų kolonistų šeimų. 35 rusai buvo ginkluoti, turėjo net 2 kulkosvaidžius ir kolonistams atsisakius išsikraustyti, partizanai atidengė ugnį. Žuvo 31 kolonistas, likę gyvi pabėgo iš Opšrūtų. |} '''Gruodžio mėn.''' {{Vikišaltiniai|2=Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas šventajam tėvui Pijui XII Vatikane|Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas šventajam tėvui Pijui XII Vatikane}} 1947 m. [[gruodžio 14]] d. BDPS Prezidiumo įsakymu Nr. 1002 į Vakarus pasiųsti apygardos partizanai J. Lukša-Skrajūnas ir K. Pyplys-Audronis padėčiai Lietuvoje nušviesti, gauti paramos kovojančiai tautai bei santykiams tarp VLIK’o ir BDPS užsienio delegatūros išsiaiškinti. Įgaliotiniai nuvežė Lietuvos Romos katalikų laišką popiežiui [[Pijus XII|Pijui XII]], pogrindžio spaudos, dokumentų, nuotraukų, dainų rinkinius, išvežtųjų į Sibirą sąrašus, žvalgybos žinias, įgaliojimus J. Deksniui atstovauti Lietuvos rezistencijai užsienyje. 1947 m. [[gruodžio 21]] d. J. Lukša-Skrajūnas ir K. Pyplys-Audronis iš Rytprūsių perėjo Lenkijos sieną per Romintos upelio tiltą, Heinemunės miškų ruože. Susirėmime su rusų pasieniečiais žuvo 3 palydos kovotojai. 1947 m. [[gruodžio 26]] d. Sardokų k., [[Vilkaviškio valsčius|Vilkaviškio valsčiuje]] išduotas žuvo Kęstučio rinkt. vadas P. Kučinskas-Ainis. 1947 m. spalio – 1948 m. sausio TA vadas A. Baltūsis-Žvejys tarėsi su JKA vadu J. Žemaičiu-Luku dėl Vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadovybės (VGPV) įkūrimo; A. Baltūsio nuostata: į VGPŠ centrą nuo kiekvienos apygardos skirti po 2 atstovus, tarp posėdžių partizanams vadovauja ginkluotųjų pajėgų vadas ir BDPS Prezidiumo pirmininkas; J. Žemaičio nuostata: politinė vadovybė veikia Pietų Lietuvoje, karinė – JKA; A. Baltūsiui pasiūlyta keltis į Žemaitiją, bet jis nesutiko. [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district constructs a bunker, 1948.jpg|thumb|Tauro apygardos partizanai įrenginėja bunkerį 1948 m.]] [[Vaizdas:Lithuanian partisan of the Tauras military district meeting with his family, 1948.jpg|thumb|Tauro apygardos partizano susitikimas su šeima (apie 1948 m.)]] === 1948 m. === {| class="wikitable" |+Žiema !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Sausio 6]] |Marijampolės apsk. [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiaus]] Pinčiškės k. |Žuvo: * TA Geležinio Vilko rinkt. štabo virš. kpt. P. Vanagas-Nemunas, Vylius, * Kęstučio rinkt. vadas J. Jasaitis-Naktis, * 24^osios Maironio kuopos vadas ltn. J. Ciplijauskas-Sakalas ir * ltn. J. Balevičius-Briedis. Kęstučio rinkt. vadu tapo ltn. J. Brazys-Klajūnas. |- |[[Vasario 2]] |Vilkaviškio apsk. [[Pilviškių valsčius|Pilviškių valsčiaus]] Gulbiniškių k. |Žuvo VGPŠ viršininkas, PLP ir TA vadas A. Baltūsis-Žvejas, išduotas agentės Tiesos gimtajame Gulbiniškių kaime; priešų apsuptas nusišovė kartu su 2 štabo apsaugos partizanais J. Balsiu-Dobilu ir P. Žaldariu-Šapalu. |- |[[Vasario 13]] |Lazdijų apsk. [[Liubavo valsčius|Liubavo valsčiaus]] Būdviečių k. | * Per kautynes žuvo TA Vytauto rinkt. 43^osios kuopos 7 kovotojai, 1 paimtas gyvas, * kuopos vadas A. Rutkauskas-Miškinis išsigelbėjo. |} {| class="wikitable" |+Pavasaris !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Kovo 18]] |[[Prienų valsčius|Prienų valsčiaus]] [[Čiudiškiai|Čiudiškių]] k. | * Žuvo TA štabo žvalgybos sk. viršininkas, Geležinio Vilko rinkt. vadas A. Varkala-Žaliukas, Daumantas ir 2 štabo pareigūnai; * vadu tapo J. Baltrušaitis-Tigras. |- |[[Balandžio 4]] | |Tauro apygardos vadu paskirtas ltn. J. Aleščikas-Rymantas, kartu einantis PLP ir Birutės rinkt. vado pareigas. |- |[[Balandžio 28]] |Šakių apsk. [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčiaus]] Kulčikų k. |Žuvo TA štabo viršininkas, Žalgirio rinkt. vadas V. Štrimas-Šturmas |} '''Birželio mėn.''' 1948 m. [[birželio 26]] d. Kauno apsk. [[Aukštosios Panemunės valsčius|A. Panemunės valsčiaus]] Armališkių k. išduotas žuvo A. Vabalas-Gediminas, paskutinysis BDPS Prezidiumo, įkurto A. Baltūsio-Žvejo, narys, TA laikr. „Laisvės žvalgas“ redaktorius ir KLT pirmininkas. '''Liepos mėn.''' 1948 m. liepos 7-9 d. V. Vokietijos Baden-Badene įvyko VLIK’o ir Lietuvos rezistencijos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo prof. J. Kaminskas, prel. M. Krupavičius, J. Brazaitis, V. Sidzikauskas, Tauro apygardos atstovas J. Lukša, J. Deksnys ir svečio teisėmis J. Pajaujis. Nutarta, kad Lietuvos laisvinimo kovai krašte vadovauja krašto rezistencijų apjungiąs organas, o užsienyje – VLIK’as ir ryšį tarp jų palaiko Lietuvos pogrindžio atstovas užsieniui. J. Deksnys įsipareigojo iki 1948 m. 08 01 likviduoti BDPS užsienio delegatūrą. Vėliau J. Deksnys įkūrė Lietuvos rezistencinę santarą (LRS), kuri pretendavo atstovauti krašto pasipriešinimui užsienyje. 1948 m. liepos 10-12 d. Įkurta Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacija (VLKSO), kurios vadu išrinktas – partizanų generolas [[J. Žemaitis-Vytautas]], jo pavaduotojais tapo sričių vadai. Tikslas – atkurti Vyriausiąją Lietuvos pasipriešinimo vadovybę, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas. '''Rugpjūčio mėn.''' [[1948]] m. [[rugpjūčio 10]] d. Jonučių km. (Kauno apskr. Garliavos vls.) žuvo Nemuno srities ir Tauro apygardos vadas [[J. Aleščikas-Rymantas]]; kartu su juo žuvo Dariaus ir Girėno kuopos vadas Juozas Skučas-Šaulys. Po Rymanto žūties apygardos vado pareigas l. ėjo Žalgirio rinkt. vadas [[Viktoras Vitkauskas-Karijotas|Viktoras Vitkauskas-Saidokas]]. '''Spalio mėn.''' [[1948]] m. [[spalio 20]] d. TA Geležinio Vilko rinkt. vadavietėje susitiko TA vadas [[Aleksandras Grybinas|Aleksandras Grybinas-Faustas]] ir Dainavos apygardos vado įgaliotinis [[Sergijus Staniškis|Sergijus Staniškis-Litas]]. Žuvus PLP štabo virš. J. Aleščikui-Rymantui, laikinuoju Pietų Lietuvos {{pl-icon}} srities vadu nutarta paskirti DA vadą [[A. Ramanauskas-Vanagas|A. Ramanauską-Vanagą]]. === 1949 m. === '''Sausio mėn.'''[[Vaizdas:Lithuanian partisans in the headquarters of the Tauras military district Vytautas team, 1949.jpg|thumb|Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo darbas 1949 m.]] [[1949]] m. [[sausio 20]] d. Marijampolės vls. Liepynų k. išduoti žuvo TA Vytauto rinkt. vadas K. Greblikas-Sakalas, štabo virš. [[J. Vasiliauskas-Skydas]], Algimantas, ūkio sk. virš. V. Krunkaitis-Herbas. Gegužės mėn. vadu paskirtas V. Gavėnas-Granitas. '''Vasario mėn.''' [[1949]] m. [[vasario 22]] d. [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardos]] (PA) štabe, Minaičių k., tarp. Baisiogalos ir Radviliškio, įvyko visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, kuriame dalyvavo * BDPS Prezidiumo pirm. [[Jonas Žemaitis-Vytautas|J. Žemaitis-Vytautas]], * sekr. P. Bartkus-Žadgaila, * visuom. dalies virš. [[Juozas Šibaila|Juozas Šibaila-Merainis]], * l. e. PL sr. vado pareigas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]], ir * tuometinis Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, * Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis, * Vakarų Lietuvos sr. štabo virš. V. Gužas-Kardas, * PA štabo virš. B. Liesys-Naktis. Vengiant painiavos su MGB naudojamu BDPS pavadinimu, [[vasario 10]] d. organizacija pavadinta [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu]] (LLKS), patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1^asis ir 2^asis skyriai, [[vasario 16]] d. pasirašyta Deklaracija, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentines respublikos atkūrimas pagal 1920–1926 metų pavyzdį, apdovanoti nusipelnę kovotojai, apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla Klaipėdos krašte, priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus. [[Jonas Žemaitis-Vytautas|J. Žemaičiui]] suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis. Po šio suvažiavimo buvo reformuota Tauro apygarda. Šiuo laikotarpiu Kaune buvo aptikta Birutės rinktinės štabo slėptuvė, žuvo sukarinęs ir trejus metus koordinavęs partizanų veiklą Lietuvoje, iškilusis Tauro apygardos vadas J. Baltūsis-Žvejas, po pusmečio kovoje krito jį pakeitęs J. Aleščikas-Rymantas, o dar po metų žuvo ir jį pakeitęs kitas Tauro apygardos vadovas Aleksandras Grybinas-Faustas bei daugelis rinktinių vadovų. == Kuopų pertvarkymas į tėvūnijas == 1949 m. dėl ženkliai sumažėjusio kovotojų skaičiaus išformuotos Kęstučio ir Birutės rinktinės. Tais pačiais metais visos apygardos kuopos buvo pertvarkytos į tėvūnijas. Nuo 1949 m. birželio iki 1950 m. birželio apygardą sudarė 3 rinktinės, vienijusios po keletą tėvūnijų: * Geležinio Vilko rinktinė(Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Gedimino, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16-osios, Dariaus ir Girėno tėvūnijos) [[1949]] m. [[birželio 6]] d. Prienų aps. Gudelių vls. [[Naujoji Ūta|N. Ūtos k.]] išduotas žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. tėvūnijos vadas, vienas GV rinkt. organizatorių, [[K. Pinkvarta-Dešinys]]. [[1949]] m. [[spalio 25]] d. PL sr. vadas A. Ramanauskas-Vanagas paskyrė ltn. V. Vitkauską-Saidoką nuo [[lapkričio 1]] d. l. e. Tauro apyg. vado pareigas, o 1950 d. [[sausio 25]] d. V. Vitkauskas buvo paskirtas apygardos vadu (nuo šiol jis pasirašinėjo „Karijoto“ slapyvardžiu). === 1950 m. === [[1950]] m. [[vasario 9]] d. Vilkaviškio aps. Gižų vls. [[Vižaidai|Vižaidų k.]], išduotas rėmėjo ryšininko MGB agento Vlado Saukos-Plieno, žuvo TA Vytauto rinkt. vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų V. Gavėnas-Vampyras, Granitas; kartu žuvo vado adj. V. Ališauskas-Kalinys ir rinktinės žvalgybos sk. virš. A. Švedas-Radastas. [[1950]] m. [[gegužės 2]] d., LLKS GP vado A. Ramanausko-Vanago duomenimis, Dainavos apygardoje veikė 174 kovotojai ir vadai: 63 – Part. Kazimieraičio rinktinėje, 64 – Šarūno, 47 – Dzūkų; Tauro apygardoje veikė 70 kovotojų ir vadų: 45 – Žalgirio, 15 – Vytauto ir 10 – Geležinio Vilko rinktinėje. == Veiklos archyvavimas == Nuo 1950 m. birželio iki 1951 m. vasario mėn. apygardą sudarė 3 rinktinės: * Geležinio Vilko rinktinė(Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Gedimino, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Dariaus ir Girėno, Šturmo, Vasario 16-osios tėvūnijos) [[1950]] m. liepos mėn. Šakių r. susikūrė, vėliau veiklą išplėtė Kaune, Lietuvos jaunimo Vyčių s – ga, vadovas – A. Urbštas-Šviedrys. Organizacijos tikslas – propaguoti Lietuvos atkūrimo idėją, trukdyti krašto sovietinimą. Ši organizacija palaikė ryšius su TA partizanais. 1951 m. balandį MGB organizaciją išaiškino, rugpjūtį vadus nuteisė. 1950 m. liepos mėn. 21 d. TA vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas paskirtas PL sr. vado pirmuoju pavaduotoju. Silpstant pasipriešinimui daug dėmesio skirta istorinės atminties apie 1944–1947 m. kovas išsaugojimui. [[1950]] m. [[rugpjūčio 30]] d. TA vadas V. Vitkauskas-Karijotas įsakymu Nr. 2 įpareigojo partizanus rinkti medžiagą partizanų kovų istorijai. [[1950]] m. [[gruodžio 28]] d. LLKS GP vadas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]] įsakymu organizacinių struktūrų vadams nurodė būdus archyvinei medžiagai išsaugoti. [[1950]] m. vėl užmegztas apygardos radijo ryšys su vakarais. [[Spalio 3]] d. [[J. Lukša-Skrajūnas]], B. Trumpys-Rytis ir K. Širvys-Sakalas nusileido parašiutais Tauragės a. Žygaičių miškuose, o [[spalio 17]] d. susitiko su TA vadu V. Vitkausku-Karijotu. [[1950]] m. [[lapkričio 14]] d. TA štabo bunkeryje, Kazlų Rūdos miškuose, susitiko J. Lukša-Skirmantas, LLKS GP vadas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]], Nemuno sr. vadas [[Sergijus Staniškis|S. Staniškis-Viltis]], TA vadas V. Vitkauskas-Karijotas, TA Žalgirio rinkt. vadas J. Jankauskas-Demonas ir TA štabo ūkio sk. virš. [[P. Bastys-Dūmas]] ir aptartė veiklos kryptis. [[1950]] m. [[lapkričio 19]] d. agentas Liepsna, atstovaujantis 1948 m. MGB sukurtai BDPS, Londone susitiko su LRS atstovais S. Žakevičiumi, J. Žilinsku ir kitais, dalyvavo [[Stasys Lozoraitis (1898)|Stasys Lozoraitis]] Dalyviai pasmerkė VLIK'ą, kaip kurstantį terorizmą Lietuvoje, pritarė čekistinės BDPS pasyvios kovos taktikai, LRS atsiribojo nuo J. Lukšos. Taip MGB pavyko sutrukdyti vieningo centro kūrimą Vakaruose. === 1951 m. === [[1951]] m. [[sausio 14]] d. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas [[A. Pužas]] ir štabo virš. K. Jazumas. Vadu paskirtas V. Menkevičius-Spyglys. [[1951]] m. [[vasario 2]] d. Šakių vls. Endrikių km. patekęs į pasalą žuvo Tauro apygardos vadas [[Viktoras Vitkauskas-Karijotas]]. == Sunaikinimas == Nuo [[1951]] m. vasario mėn. apygardą kurį laiką sudarė 3 rinktinės: * Geležinio Vilko rinktinė (Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Dariaus ir Girėno, Šturmo, Vasario 16-osios tėvūnijos) [[1951]] m. [[vasario 15]] d. Prienų r. Jaunonių k. išduotas žuvo apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, 1948 m. pab. lydėjęs A. Ramanauską ir A. Grybiną į Vidurio Lietuvoje vykusį partizanų vadų suvažiavimą. [[1951]] m. [[balandžio 19]] d. Į Kazlų Rūdos miškus buvo nuleisti desantininkai J. Butėnas-Stevė ir J. Kukauskas-Gardenis, Dzykis. Susitikę su Tauro apygardos vadu J. Jankausku-Demonu ir K. Širviu-Sakalu, jie apsigyveno bunkeryje pas pusk. P. Jurkšaitį-Beržą. 1951 m. [[gegužės 22]] d. priešui šį bunkerį apsupus, P. Jurkšaitis ir J. Butėnas žuvo, o J. Kukauskas pateko į nelaisvę. [[1951]] m. [[liepos 20]] d. apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas desantininką K. Širvį-Sakalą paskyrė Žalgirio rinktinės vadu. Vytauto rinktinei tuo metu vadovavo A. Grikietis-Slapukas, Vidmantas, o Geležinio Vilko – V. Menkevičius-Spyglys. Ryšiai tarp rinktinių buvo nutrūkę. [[1951]] m. [[rugpjūčio 4]] d. žuvo LLKS atstovas užsieniui [[Juozas Lukša-Daumantas|Juozas Lukša-S. Mykolaitis]]. Į čekistų pasalą, surengtą prie [[Pažėrai|Pažėrų k.]] ([[Veiverių valsčius]]), jį iškvietė MGB agentu tapęs J. Kukauskas. [[1951]] m. lapkritį apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas Prienų šile susitiko su Nemuno srities vadu S. Staniškiu-Viltimi; iš jo sužinojęs apie J. Lukšos žūtį, apie tai pranešė K. Širviui-Sakalui. === 1952 m. === [[1952]] m. [[sausio 21]] d. išduoti buv. partizano A. Bieliūno-Kabelio (MGB agento smogiko „Variago“) žuvo Vytauto rinktinės vadas A. Grikietis ir dar 4 rinktinės štabo nariai. [[1952]] m. [[sausio 31]] d. Prienų r. Varnabūdės miške, mūšyje su stovyklą apsupusiais okupantais, žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. Dešinio tėvūnijos vadas K. Kurtinys-Ąžuolas, B. Popiera-Meška, K. Popiera-Gegužis ir L. Vokietaitis-Karys. [[1952]] m. [[birželio 7]] d. Šakių aps. Barzdų vls. Baltrušių k. išduotas ir suimtas TA vadas J. Jankauskas-Demonas, vežęs į Kybartus K. Širvio-Sakalo į Vakarus rašytus laiškus, kuriuose prašė pagalbos pogrindžio veiklai. MGB J. Jankauską užverbavo ir naudojo likusiems partizanams naikinti. [[1952]] m. [[birželio 20]] (24) d. Prienų šile, Juodraistyje išduotas žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas V. Menkevičius-Spyglys ir 5 partizanai. [[1952]] m. spalio (lapkričio?) 3 d. dėl J. Jankausko-Demono išdavystės suimtas TA Dariaus-Girėno tėvūnijos vadas Pečiulaitis-Lakštingala, 2 kovotojai žuvo. === 1953–1957 m. === [[1953]] m. balandį suimtas ir užverbuotas paskutinysis Geležinio Vilko rinktinės vadas A. Šermukšnis-Žilvinas. Tapęs MGB agentu smogiku „Vaciu“, jis kartu su agentu smogiku „Petryla“ padėjo nužudyti kelis rinktinės partizanus. [[1955]] m. [[liepos 21]] d. Prienų rajono Prienlaukio km. nuo šių agentų rankų žuvo paskutinieji Geležinio Vilko rinktinės kovotojai K. Uleckas-Vakaras ir B. Petkevičius-Pipiras. [[1957]] m. rudenį apsuptas savo namuose (Norkūnų k., prie Gelgaudiškio) nusišovė paskutinis Tauro apygardos partizanas J. Balčius-Plutonas. == Tauro apygardos partizanų himnas == <poem> Nors teka kraujas žeme mūsų, Lietuvių, karžygių vaikų, kentėt išmokom dėl prabočių ir mirt, aukotis dėl savų. Negąsdin mūsų pavergėjai, žiauria tironija, Krauju, nes Tauro sūnūs partizanai, veržias kovon su engėju. Subūrė Tauras mus vieningai, šimtus ir tūkstančius vaikų, kad sužvangėtų kovai ginklai iš ošiančių šalies miškų. Nors daugel kraujo jau pralieta, mūs kraujo žymės vėliavoj, bet nenuleiski Taure kardo, nes Dievas laimins šioj kovoj. Kovot prisiekėme tėvynei, mūs priesaika ir liks šventa, krauju įrašėme ant žemės, - per amžius būsi tu laisva. </poem> == Šaltiniai == {{išn}} == Literatūra == * [http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika.htm Partizanų kovų kronika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070609145636/http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika.htm |date=2007-06-09 }} * [http://www.genocid.lt/datos/tauro.htm LGGRTC informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945−1952 m.), dokumentų rinkinys, sud. N. Maslauskienė, Vilnius, 2000. * Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, 1, Vilnius, 2002, p. 224–228. * Tauro apygardos partizanų kovų istorija, atspindėta [[Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus|Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus]] (Marijampolė) ekspozicijoje. {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų apygardos|Tauro apygarda]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armija]] j6hyyfclr4ahi5cttvyngvr3xbbfpve 7952216 7952215 2026-10-25T07:04:49Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Mindaur keitimas) 7904843 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Tauro apygardos įkūrėjai.jpg|thumb|right|Vieni iš Tauro apygardos kūrėjų. Iš kairės: J. Pileckis-Šarūnas, V. Gavėnas-Vampyras, A. Baltūsis-Žvejys, V. Navickas-Auksutis ir J. Lelešius-Grafas]] [[Vaizdas:Paminklas silavote.jpg|thumb|right|220px|Paminklas Tauro apygardos partizanams [[Šilavotas|Šilavote]]]] '''Tauro apygarda''' – Lietuvos partizanų apygarda, vienijusi [[Suvalkija|Suvalkijos]] etnografiniame regione, t. y. [[Marijampolės apskrities istorija|Marijampolės]], [[Šakių apskritis|Šakių]] ir [[Vilkaviškio apskritis|Vilkaviškio apskrityse]] bei [[Alytaus apskritis (1915–1950)|Alytaus]] ir [[Kauno apskritis (1915–1950)|Kauno]] apskričių kairiakrantėse dalyse veikusius ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. Viena svarbiausių [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] apygardų. Įkurta [[1945]] m. [[rugpjūčio 15]] d. [[Marijampolės apskrities istorija|Marijampolės apskrityje]], [[Skardupiai (Marijampolė)|Skardupių]] parapijos klebonijoje.<ref>{{cite web|title=Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2641124/tauro-apygarda-jungianti-lietuva-ir-atverianti-kelius-i-vakarus|date=2025-08-15|access-date=2026-08-15|website=LRT}}</ref> Pirmuoju apygardos vadu tapo kpt. [[Leonas Taunys-Kovas]] (1900–1946). == Apygardos veiklos ištakos == [[1944]] m. vasarą II pasaulinio karo frontui pasiekus Užnemunę, [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] užimtoje Lietuvos dalyje prasidėjo [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupantams, į kurį įsitraukė ir Lietuvos kariai, [[Lietuvos Šaulių sąjunga|šauliai]], buvę [[LAF]] aktyvistai, represuotų ir išvežtų į [[Sibiras|Sibirą]] asmenų artimieji. Gelbėdamiesi nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją ir sovietinio saugumo organų represijų bei raudonarmiečių plėšikavimų, Užnemunės vyrai pradėjo slapstytis miškuose ir burtis į ginkluotus partizanų būrius, o 1945 m. – telktis ir į stambesnius partizanų junginius. 1944 m. rugpjūčio mėn. Marijampolės apsk. [[Kalvarijos valsčius|Kalvarijos valsčiuje]], prie pat sienos su [[Lenkija]], Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiuje]] [[Lietuvos kariuomenė]]s leitenantas [[Alfonsas Arlauskas]]-Geležinis Vilkas subūrė partizanų grupę. [[Pakiauliškis|Pakiauliškio]] kaimo jaunimą į partizanų grupę sutelkė [[Vincas Senavaitis]]-Žaliavelnis. [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčiaus]] LLA [[Suvalkai|Suvalkų]] apygardos partizanų štabas suorganizavo [[Stirnos batalionas|Stirnos batalioną]], kurio vadu tapo leitenantas [[Vytautas Bacevičius (1915)|Vytautas Bacevičius]]-Algis, Vygandas. [[1945]] m. [[birželio 17]] d. Skardupių kaimo klebonas [[Antanas Ylius]] ir pas jį besislapstantis [[Jonas Pileckis (1905)|Jonas Pileckis]] įsteigė 1^ąjį Algimanto partizanų skyrių. Vėliau visų šių grupių pagrindu formavosi Tauro apygardos rinktinės, kuopos. === 1945 m. === 1945 m. sausio mėn. [[partizanai]] išlaisvino Marijampolės aps. [[Šilavotas (Marijampolė)|Šilavoto]] miestelį nuo bolševikinės okupacijos. Antrą Šilavoto puolimą suorganizavo Prienų būrio vadas ltn. Kuzmickas-Briedis 1945 m. vasario pabaigoje. {| class="wikitable" |+Sausio–birželio mėnesiai !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Sausio 31]] |Marijampolės apsk. [[Gudeliai|Gudelių]] miestelis |partizanai užpuolė [[Gudeliai|Gudelių]] miestelį, išlaisvino suimtuosius, sunaikino [[Gudelių valsčius|valsčiaus]] dokumentus |- |[[Vasario 12]] |Alytaus aps. [[Miroslavas|Miroslavo]] miestelis |A. Kušlio-Vilko partizanų grupė užėmė [[Miroslavas|Miroslavo]] miestelį, sudegino kai kuriuos [[Miroslavo valsčius|valsčiaus]] įstaigų pastatus ir nukovė: * 12 stribų, * 2 milicininkus, * 3 aktyvistus. |- |[[Vasario 23]] |Lazdijų apsk. [[Rudamina (Lazdijai)|Rudaminos]] miestelis |iki 200 kovotojų puolė Rudaminos miestelį; šios operacijos metu partizanai: * išvadavo NKVD suimtus žmones, * nukovė 7 stribus, * paėmė NKVD ginklų atsargas. |- |[[Balandžio 12]] |Marijampolės apsk. [[Gudelių valsčius]] |Gudelių valsčiuje vyko vad. Būdninkų kautynės; jų metu sunaikinta daug enkavedistų, o iš partizanų žuvo 1 kovotojas ir med. sesuo M. Senovaitytė-Mirta. Šiose kautynėse partizanams vadovavęs ltn. M. Kuzmickas-Briedis po kelių dienų žuvo patekęs į pasalą prie [[Pabraščiai|Pabraščių]] km. ([[Balbieriškio valsčius]]). |- |[[Gegužės 16]] |[[Simno valsčius]] |Įvyko žymusis [[Kalniškės mūšis]]: NKVD kariuomenė apsupo iki 120 partizanų dalinį, vadovaujamą ulono Jono Neifaltos-Lakūno (1910−1945). Sutemus partizanai iš apsupties prasiveržė. Mūšio metu žuvo 44 kovotojai, įskaitant vado žmoną kulkosvaidininkę Albiną Neifaltienę-Pušelę, ir daug priešo karių. |- |[[Birželio 17]] |Marijampolės aps. [[Šilavoto valsčius]] |[[Degimai (Veiveriai)|Degimų]] kautynėse [[Geležinio Vilko pulkas|Geležinio Vilko pulko]] (būsimos [[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko rinktinės]]) 8^osios kuopos partizanai, vadovaujami [[Kazys Pinkvarta|Kazio Pinkvartos-Dešinio]], per 4–5 val. nukovė ~70 enkavedistų; iš partizanų žuvo V. Senavaitis-Šiaurys (buv. Žaliavelnis) ir dar 5 kovotojai. |} == Susikūrimas == [[Vaizdas:Skardupiai, atminimo lenta.JPG|miniatiūra|160px|right|Atminimo lenta [[Skardupiai (Marijampolė)|Skardupiuose]]]] 1945 m. [[liepos 19]] d. Marijampolės vls. Skardupių klebonijoje įsteigtas Tauro apyg. štabas. Ten pat nutarta kurie asmenys užims kurias pareigas. {| class="wikitable" |+ !Viršininkas !Asmuo |- |Štabo |kpt. Leonas Taunys-Kovas |- |komplektavimo ir ginklavimosi sk. |Jonas Pileckis-Brokas |- |propagandos sk. |Albinas Ratkelis |- |baudžiamojo sk. |Vytautas Gavėnas-Vampyras |- |sanitarinio sk. |kun. Antanas Ylius-Vilkas |} Posėdyje nuspręsta užmegzti ryšius su vyriausiuoju partizanų štabu ir aplinkiniais partizanų daliniais bei pradėti koordinuoti veiklą, sutelkus kovotojus lietuvius po partizanų vėliava, platinti informaciją apie esamą padėtį. [[1945]] m. [[rugpjūčio 15]] d. laikoma oficialia Tauro apygardos įsteigimo data. Steigiamajame suvažiavime Skardupių k. dalyvavo * L. Taunys, * V. Gavėnas, * J. Pileckis, * A. Ratkelis, * ltn. V. Bacevičius-Vygandas, veikęs [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos]] miškuose, * kpt. V. Navickas-Perkūnas iš Alytaus apsk., * V. Radzevičius-Vaidila, * V. Kulboka, * J. Šačkus-Uosis, * plk. L. Butkevičius iš Marijampolės apsk. Pirmuoju Tauro apygardos vadu išrinktas kpt. Leonas Taunys-Kovas. {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1945 m. rugpjūčio – 1946 m. birželio) !Rinktinė !Tuometiniai vadai |- |[[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko]] |[[Zigmas Drunga]] (1945 08–09); [[Juozas Stravinskas]] (1945 09–1946 06) |- |[[Vytauto rinktinė|Vytauto]] |[[Vitalius Gavėnas]] (1945 08 15–1947 08 20) |- |[[Perkūno rinktinė|Perkūno]] | |- |[[Seinų rinktinė|Seinų]] |[[Jonas Aleščikas]] (1945 09–1946 05) |- |[[Stirnos rinktinė|Stirnos]] <small>([[Žalgirio rinktinė|Žalgirio]] nuo</small> <small>1946 m. vasario)</small> |[[Bronius Abramavičius]] (1945 08 15–1945 11 20); [[Jonas Kleiza (1917)|Jonas Kleiza]] (1946 01 31–1946 04 18); [[Jurgis Ilgūnas]] (1946 04 19–1946 10 21) |} [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district, 1945.jpg|thumb|Tauro apygardos partizanai 1945 m.]] 1945 m. [[rugsėjo 16]] d. Marijampolės vls. Skardupių k. klebonijoje įvyko steigiamasis [[Lietuvos išlaisvinimo komitetas|Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] (LIK) posėdis. Jame dalyvavo plk. L. Butkevičius-Luobas, kpt. Leonas Taunys-Kovas, kun. A. Ylius-Vilkas, ltn. V. Bacevičius-Vygandas, J. Pileckis-Brokas; komiteto sudėtis: pirm. L. Butkevičius, pavad. Leonas Taunys-Kovas ir A. Ylius, nariai – V. Bacevičius, J. Pileckis, V. Radzevičius. Iškeltas tikslas – sutelkti visas pogrindžio jėgas nepriklausomai Lietuvos valstybei atkurti. Parengtas atsišaukimas į Lietuvos visuomenę, nustatyti 6 partizanų apygardų veikimo plotai. Numatyta, kad Vytauto rinktinė veiks Vilkaviškio ir Marijampolės apskrities vakarinėje bei pietinėje dalyse. Jai vadovavo V. Gavėnas-Vampyras. Rinktinė susidėjo iš 40 gerai ginkluotų partizanų, padalintų į keturias kuopas. Stirnos rinktinė veikė miškingoje Kazlų Rūdos, [[Jankai|Jankų]] apylinkų teritorijoje. Jai vadovavo Lietuvos kariuomenės leitenantas Vytautas Bacevičius-Vygandas. Geležinio Vilko rinktinė veikusi Prienų, Gudelių, Šilavoto, [[Sasnava|Sasnavos]], Marijampolės, Simno, Alytaus apylinkėse iš pradžių susidėjo iš nekoordinuotų trijų partizanų grupių bei būrių, apėmusių apie 400 gerai ginkluotų partizanų. 1945 m. [[gegužės 25]] d. Prienų partizanų būrys performuotas į [[Geležinio Vilko pulkas|Geležinio Vilko pulko]] 8^ąją kuopą (veikė vadovaudamasi Kęstučio grupės įstatais). Pirmuoju kuopos vadu paskirtas Pranas Kučinskas-Apinys. 1945 m. balandžio – gegužės mėn. Balbieriškio miške (Marijampolės apskritis) susikūrė Ldk Vaidoto partizanų grupė, kuriai vadovavo Kazimieras Degutis-Raginis ir štabo viršininkas J. Petraška-Patrimpas. Perkūno rinktinė veikė Lazdijų apskrities rytuose ir kairiakrantėje Alytaus apskrities dalyje. Jai vadovavo kpt. Vaclovas Navickas-Perkūnas, vėliau pasirinkęs ''Auksučio'' slapyvardį. Rinktinę sudarė iki 400 gerai ginkluotų partizanų. Pačioje Marijampolėje 1945 m. nesėkmingai bandyta formuoti Patrimpo rinktinę, − jos vadu buvo paskirtas V. Kulboka-Vytenis. 1945 m. [[spalio 5]] d. įvyko LIK posėdis, kuriame aptarti A. Yliaus-Vilko kelionės į [[Telšiai|Telšius]] ir L. Taunio-Kovo – į [[Kaunas|Kauną]], kuris rūpinosi apygardų steigimu ir buvo Kaune įkūręs Algimanto apygardą, rezultatai. Tartasi neatidėlioti ir steigti, svarstyta ar atgaivinti [[VLIK]]'ą, užmegzti ryšius su užsieniu. 1945 m. pradėtas leisti vieningas „[[Laisvės žvalgas|Laisvės žvalgo]]“ pogrindinis laikraštis, kurio redaktorius rudenį areštuotas. 1945 m. [[spalio 21]] d. [[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] [[Skardupiai|Skardupių]] klebonijoje įvyko paskutinis LIK posėdis. Kitą dieną prasidėjo suėmimai, kurių metu areštuota 17 LIK ir Tauro apygardos pareigūnų, o štabo ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikla paralyžiuota. Arešto išvengė J. Pileckis-Brokas, A. Ratkelis-Oželis ir mjr. [[Zigmas Drunga-Šernas]]. Leonas Taunys-Kovas ir V. Bacevičius 1946 m. [[liepos 20]] d. nuteisti sušaudyti. Apygardos vado pareigas perėmęs Z. Drunga-Šernas pasirinko „Mykolo-Jono“ slapyvardį; netrukus jis susisiekė su Lazdijų apskrityje veikusios Šarūno rinktinės vadovybe (vėliau ši rinktinė buvo prijungta prie Tauro apygardos). 1945 m. [[lapkričio 20]] d. ltn. [[Antanas Baltūsis-Žvejys|A. Baltūsis-Žvejys]] paskirtas Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos sk. viršininku bei apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tą pačią dieną žuvo Tauro apygardos Stirnos rinkt. vadas [[Bronius Abramavičius]]-Spyglys, štabo virš. S. Grigas-Aras ir 2 partizanai rinktinės štabe Degučių km., Jankų vls., Šakių apsk. === 1946 m. === 1946 m. [[sausio 1]] d. pradėjęs partizanauti [[Juozas Lukša-Daumantas]] paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinkt. spaudos sk. vadovu. 1946 m. sausio 6 d.–7d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinkt. 3^osios kuopos kautynėse su NKVD kariuomene Marijampolės apsk., Prienų vls., [[čepeliškės|Čepeliškių]] k. žuvo J. Morkūnas-Rambynas, nukauta 13 enkavedistų. 1946 m. [[sausio 31]] d. Stirnos rinkt. pervadinta Žalgirio, o jos veikla buvo kordinuojama su Vytauto rinktine. 1946 m. [[balandžio 5]] d. Z. Drunga-Mykolas Jonas įsakymu Nr. 11 įsteigė partizanų pasižymėjimo žymenis: partizanų narsumo, uolumo ir partizanų rėmėjo uolumo juosteles bei paskyrė Perkūno rinkt. vadą V. Navicką-Auksutį į l.e. apygardos vado pavaduotojo pareigas. == Ryšių išplėtojimas == '''Balandžio mėn.''' 1946 m. [[balandžio 9]] d. bendrame Tauro ir „A“ (būsimos Dainavos) apygardų vadų posėdyje Alytaus aps. [[Seirijų valsčius|Seirijų valsčiuje]] prie [[Ricieliai|Ricielių km.]] Sudarytas Pietų Lietuvos partizanų (PLP) štabas, vadas – [[Juozas Vitkus|J. Vitkus-Kazimieraitis]], pavad. Z. Drunga-Mykolas Jonas, operatyvinio sk. virš. [[Sergijus Staniškis|S. Staniškis-Antanaitis]], l.e. Inform. sk. virš. pareigas – A. Kulikauskas-Daktaras. PLP štabo pagrindinis tikslas – sudaryti Vyriausiąjį Lietuvos partizanų štabą ir numatyta Dzūkų rinkt. įjungti į „Tauro“ ir „A“ apygardas. 1946 m. [[balandžio 19]] d. Šakių apsk. [[Jankų valsčius|Jankų valsčiaus]] [[Katinai|Katinų km.]] vykusiose kautynėse žuvo Žalgirio rinktinės vadas J. Kleiza-Žalvaris. Po to rinktinės vadu buvo paskirtas J. Ilgūnas-Šarūnas. 1946 m. [[balandžio 23]] d. PLP štabo posėdyje priimta Lietuvos partizanų Deklaracija, skelbianti Lietuvos valstybingumo atstatymo principus; šio posėdžio metu nutarta „A“ apygardai priskirti iki tol jokiai apygardai nepriklausiusią Dzūkų rinktinę, o „A“ apygardos Šarūno rinktinę perduoti Tauro apygardai. '''Gegužės mėn.''' {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1946 m. gegužės – 1947 m. sausio) !Rinktinė !Tuometiniai vadai |- |[[Geležinio Vilko rinktinė|Geležinio Vilko]] |[[Juozas Stravinskas]] (1945 09–1946 06); [[Juozas Jasulaitis]] (1946 07–1946 08); [[Algirdas Varkala]] (1946 08–1948 03) |- |[[Vytauto rinktinė|Vytauto]] |[[Vitalius Gavėnas]] (1945 08 15–1947 08 20); [[Kazimieras Greblikas]] (1947 08 20–1949 01) |- |[[Šarūno rinktinė (Dzūkijos)|Šarūno]] |[[Vladas Stepulevičius]] (1946 06–1947 05 18) |- |[[Žalgirio rinktinė|Žalgirio]] |[[Jurgis Ilgūnas]] (1946 04 19–1946 10 21); [[Juozas Jasulaitis]] (1946 10 22–1947 01 04); V. Strimas (1947 01 05–1948 04 27) |}Apygardos veiklą susilpnino J. Markulio-Erelio išdavikiška ardomoji veikla bei partizanų vadovų žūtys. 1946 m. [[gegužės 28]] d. PLP štabo pavad. Tauro apygardos vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas susitiko su J. Markuliu-Ereliu, tariamu Aukštaičių partizanų ir Vienybės komiteto įgaliotiniu. Aptarinėtos galimybės bendrai partizanų vadovybei sudaryti ir ryšiams su [[Žemaitija|Žemaitijos]] partizanais užmegzti. Pasitarime dalyvavo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas J. Stravinskas-Žiedas, J. Lukša-Vytis, K. Pyplys-Mažytis ir kiti. 1946 m. [[gegužės 31]] d. TA vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas susitiko su atvykusiais iš užsienio J. Deksniu-Alfonsu ir V. Staneika-Andriumi, raginusiais kuo skubiau sudaryti Vyriausiąją partizanų vadovybę. '''Birželio mėn.''' 1946 m. [[birželio 3]] d. įvyko TA rinktinių vadų suvažiavimas Marijampolės aps. Skaisčiūnų k.: dalyvavo apyg. vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas, vado adj. J. Pileckis-Šarūnas, kun. J. Lelešius-Krivaitis, „Laisvės žvalgo“ red. A. Baltūsis-Žvejys, Vytauto rinkt. vadas V. Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko – J. Stravinskas-Žiedas, Gedimino – V. Navickas-Auksutis, Žalgirio – J. Ilgūnas-Šarūnas bei kiti. Stiprinant ryšius su legaliai gyvenančiais tautiečiais nutarta steigti Laisvės kovotojų nekarinę partiją [[Lietuvos demokratų partija|(Lietuvos demokratų partiją)]], numatyta surengti vadų kursus, patikslintos rinktinių teritorijų ribos. A. Baltūsis paskirtas apyg. vado štabo viršininku, V. Navickas – vado pavaduotoju, J. Lukša-Vytis – „Laisvės žvalgo“ redaktoriumi, V. Stepulevičius-Mindaugas – Gedimino rinkt. vadu. 1946 m. [[birželio 4]] d. TA partizanai [[Grybinė]]s k. prie [[Šunskai|Šunskų]], Marijampolės apsk., pasaloje sunaikino per 20 stribų ir aktyvistų. 1946 m. [[birželio 6]] d. TA Geležinio Vilko štabe įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo J. Lukša, A. Varkala-Žaliukas, J. Markulis, J. Deksnys ir V. Staneika. Šiame pasitarime buvo įkurti [[VLAK]]-as ir [[Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis|BDPS]]; numatyta iš ginkluotųjų partizanų pajėgų atstovų sudaryti Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą ([[VGPŠ]]); J. Deksnio siūlymu iki visiško VLAK’o suformavimo atlikti jo funkcijas įpareigota fiktyvi pogrindžio organizacija − J. Markulio vadovaujamas „Vienybės komitetas“. Taip MGB agentas J. Markulis tapo rezistencijos vadu, o J. Deksnio veiklą nuo šiol jam pačiam apie tai nežinant galėjo kontroliuoti MGB. [[1946]] m. [[birželio 6]] d. LSSR NKGB-NKVD Kauno operatyvinio sekt. plk. Nesidov rašė:<blockquote>„drg. [[Lavrentijus Berija|Berija]] (…) iškėlė uždavinį sutriuškinti Lietuvoje banditų būrius (…), išvalyti Lietuvą nuo antitarybinio nacionalistinio elemento per 2-3 savaites“.</blockquote>1946 m. [[birželio 9]] d. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadu paskirtas 1945 m. rugsėjo mėn. J. Stravinskas-Žiedas (buv. Kardas) ir 6 partizanai Pagraižio miškelyje, Šilavoto vls., Marijampolės aps., o 1946 m. [[birželio 12]] d. pakeliui į Žemaitiją, kautynėse su NKVD [[Agurkiškė]]s miške, Šakių a. [[Lukšiai|Lukšių]] vls., žuvo TA vadas, PLP štabo vado pavad. Z. Drunga-Mykolas Jonas, Žalgirio rinkt. vado adjutantas ir 4 kovotojai. Nukauta 13 enkavedistų. TA vado pareigas laikinai perėmė pavad. [[V. Navickas-Auksutis]]. 1946 m. [[birželio 13]] d. Balbieriškio miške žuvo Dzūkų rinkt. Vaidoto gr. vadas K. Degutis-Raginis. Nauju grupės vadu buvo paskirtas J. Petraška-Patrimpas, dabar pasivadinęs „Lapaičiu“. '''Liepos mėn.''' 1946 m. [[liepos 4]] d. TA vadovybės posėdyje A. Baltūsis-Žvejys išrinktas apygardos vadu, o Geležinio Vilko rinkt. vadu paskirtas J. Jasulaitis-Kazokas, tačiau jis pareigų nevykdė ir spalio pabaigoje vadu paskirtas A. Varkala-Žaliukas, Daumantas. == Apygardos veiklos sukarinimas == Žuvus mjr. Z. Drungai-Šernui, 1946 m. [[liepos 4]] d. Tauro apygardos vadu buvo išrinktas A. Baltūsis-Žvejys. Jo vadovavimo laikotarpiu išplėtoti apygardos ryšiai su kt. Lietuvos partizanų apygardomis ir su Vakaruose veikiančiomis lietuvių išeivijos organizacijomis, aktyviai kovota su kolūkiū steigimu. 1946 m. liepos 5–6 d. įsakymais Nr. 23 ir Nr. 24 Žvejys paskelbė, kad Laisvės kovotojai yra karinė organizacija, jos nariams privaloma kariška drausmė, kovotojų pagarba vadams ir beatodairiškas vadų įsakymų vykdymas, kad partizanai dėvi Lietuvos kariuomenės uniformą su einamųjų pareigų ženklais. '''Rugsėjo mėn.''' 1946 m. [[rugsėjo 9]] d. Marijampolės apsk. [[Liudvinavas|Liudvinavo]] vls. [[Ungurinė|Ungurinės k.]], Vytauto rinkt. būstinėje, įvyko viena pirmųjų Tauro apyg. iškilminga partizanų apdovanojimo ceremonija. 1946 m. [[rugsėjo 1]] d. A. Baltūsis-Žvejys rinktinių vadams įsakė registruoti visus okupantų nusikaltimus Lietuvos gyventojams. 1946 m. [[rugsėjo 17]] d. Prienų apsk., Balbieriškio vls. Žagarių k. partizanai nušovė [[LKP CK]] pareigūną Bobrikovą, apskrities komsomolo 2^ąjį sekr. Jucį ir 3 stribus. [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district in 1947.jpg|thumb|Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai 1947 m.]]1946 m. rudenį TA vadas A. Baltūsis-Žvejys išleido įsakymus rinktinių vadams dėl stribų punktų naikinimo, juo gąsdinant ir demoralizuojant, dėl rinktinių apsirūpinimo žiemai iš valstybinių grūdų sandėlių, atimtais iš ūkininkų grūdais. 1946 m. [[spalio 22]] d. TA vadą A. Baltūsį-Žvejį ir jo palydą užklupo enkavedistai Šakių apsk. [[Žvirgždaičiai|Žvirgždaičių]] vls. [[Viltrakis|Viltrakių k.]] Žuvo Žalgirio rinkt. vadas J. Ilgūnas, TA steigėjas adj. J. Pileckis-Šarūnas ir keli partizanai. Rinktinės vadu tapo J. Jasulaitis-Kazokas. '''Lapkričio ir gruodžio mėn.''' 1946 m. lapkričio mėn. įvyko TA vadų posėdis, kuriame dalyvavo A. Baltūsis-Žvejys, TA polit. sk. virš. [[A. Vabalas-Gediminas]], rinktinių vadai, J. Lukša ir J. Markulis. Pripažintas Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) vadovavimas partizanų veiklai, numatyta sušaukti visų Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimą ([[1947]] m. [[sausio 18]] d.), kur būtų patvirtinti BDPS ir VLAK-o įkūrimo aktai. 1946 m. pab. VGPŠ būstinėje Vilniuje, Žygio g., įvyko 1^asis VGPŠ posėdis, kuriame BDPS atstovavo J. Markulis, VGPŠ – A. Kamarauskas – plk. Vytis, J. Lukša-Kazimieras, A. Zaskevičius-Tautvaiša; po posėdžio išleistas J. Lukšos parengtas VGPŠ įsakas Nr. 1, kuriuo patvirtintas Lietuvos teritorijos padalijimas į 3 partizanų sritis bei patvirtinti jų vadai. 1946 m. [[gruodžio 28]] d. sugretinę turimus faktus, J. Lukša, A. Zaskevičius ir B. Barzdžiukas suprato, kad J. Markulis yra MGB agentas. Po to J. Lukša iš Vilniaus išvyko į TA; 1947 m. sausio pradžioje apie J. Markulio išdavystę buvo įspėti TA vadai, Žemaitijos partizanai, taip pat „legaliai“ gyvenantys pogrindininkai. === 1947 m. === {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1947 m. sausio – 1947 m. birželio) !Rinktinė ! |- |[[Birutės rinktinė (Suvalkijos)|Birutės]] |suformuota Geležinio vilko ir Žalgirio rinktinių dalių pagrindu |- |Geležinio Vilko | |- |[[Kęstučio rinktinė|Kęstučio]] |suformuota Vytauto rinktinės dalies pagrindu |- |Vytauto | |- |Žalgirio | |- |Šarūno | |}Birutės rinktinė buvo sudaryta siekiant suaktyvinti partizanų veikimą Kaune ir kairiakrantėje Kauno apskrities dalyje, o Kęstučio rinktinė − siekiant suaktyvinti partizanų veikimą Vilkaviškio apskrityje. {| class="wikitable" |+ Sausio mėn. !Dienos ! |- |[[sausio 6|6]] |J. Lukša, grįžęs iš TA, Vilniuje susitiko su B. Barzdžiuku, A. Varkala, A. Zaskevičium, S. Lukša, N. Nausėdaite. Norėdami iškvosti įtariamą J. Markulį, pasiūlė jam vykti į Vytauto apygardą, tačiau J. Markulis pasiūlymo nepriėmė – manoma, jį perspėjęs A. Zaskevičius. Pasitarimo dalyviai skubiai išsiskirstė. |- |[[sausio 10|10]] |Emgebistų raštu, pasirašytu iš tikro neegzistuojančio „BDPS prezidiumo“ pirm. J. Markulio, A. Baltūsis-Žvejys buvo „paskirtas“ Pietų Lietuvos sr. vadu. J. Markulis partizanams pranešė „Erelio“ slapyvardį keičiąs į „dr. Narutavičius“ (maždaug tuo pat metu savo agentūrinį „Ąžuolo“ slapyvardį jis pasikeitė į „Noreiką“), − taip jis tikėjosi suklaidinti partizanus, dar nežinančius apie jo išdavystę. |- |[[sausio 12|12]] |TA vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu sudaryta Birutės rinktinė partizanų veiklai Kauno m. ir jo apylinkėse sustiprinti, kurios vadu nuo 1947 m. [[sausio 20]] d. paskirtas J. Lukša-Skirmantas. Iš Vytauto ir Žalgirio rinkt. Vilkaviškio aps. sudaryta Kęstučio rinktinė, vadas – K. Pinkvarta-Dešinys, kuris dėl ligos pareigų nėjo, ir nuo [[balandžio 10]] d. vadu paskirtas K. Greblikas-Sakalas. |- |[[Sausio 15|15]]–[[Sausio 16|16]] |Paaiškėjus J. Markulio išdavystei, TA štabe skubiai sušauktas laisvės kovotojų atstovų suvažiavimas, kuriame * TA atstovavo vadas A. Baltūsis-Žvejys, polit. dalies virš. V. Vabalas-Gediminas, rinktinių vadai: A. Varkala-Žaliukas, V. Štrimas-Šturmas, V. Gavėnas-Vampyras, * DA – J. Krikščiūnas-Rimvydas. * Dalyvavo buv. VGPŠ 2^ojo sk. virš. A. Zaskevičius-Tautvaiša * ir buv. VGPŠ adj. J. Lukša-Kazimieras. * Dėl svarbių priežasčių neatvyko kviesti KA ir VA atstovai. Nutarta J. Markulį, MGB provokatorių, pašalinti iš visokios konspiratyvinės veiklos, sudaryti naują BDPS vadovybę ir naują VGPŠ, nustatyti ryšį su užsieniu, pakviesti suvažiavime nedalyvavusias apygardas dėtis prie naujųjų BDPS ir VGPŠ. Buvo sudaryta laikinoji BDPS vadovybė (vadas – A. Vabalas-Gediminas) ir laikinasis VGPŠ (viršininkas – A. Baltūsis), numatyta, kad vėliau kiekviena apygarda į juos pasiūlys savo atstovus. „Naujajam BDPS“ priklausė * J. Bazilevičius-Taučius, * kun. Stankūnas Stonis, * poetas A. Miškinis-Kaukas, * solistas A. Kučingis-Kalvaitis * ir kt. lietuvių inteligentai.A. Baltūsio sudaryto BDPS Prezidiumo pirmininko pareigas laikinai ėjo V. Seliokas-Gintautas; ryšiams su apygardomis palaikyti buvo specialiai sudaryta vad. 25^oji kuopa. |} {| class="wikitable" |+Vasario mėn. !Dienos ! |- |[[vasario 14|14]] |TA partizanų prokuroras Budrys bolševikų nusikaltimams tirti surašė aktą Nr. 4 apie sovietinių rinkimų, įvykusių 1947 m. [[vasario 9]] d. 18 įstatymo pažeidimų. Aktą pasirašė ir 2 liudininkai – A. Baltūsis-Žvejys ir kun. J. Lelešius-Grafas. |- |18–19 |TA Vytauto rinkt. vado V. Gavėno-Vampyro įsakymu J. Senkutė-Pušelė organizavo [[užgavėnės|užgavėnių]] ir neva sužadėtuvių balių, į kurį pakvietė Marijampolės partinį aktyvą. „Sužadėtinis“, Vytauto rinkt. štabo pareigūnas K. Pyplys-Mažytis nukovė 4 aktyvistus, tarp jų apskrities KP 1^ąjį sekretorių, LSSR AT deputatą S. Bakevičių, pasų sk. vedėją Gurevičių, valsčiaus vykd. komiteto pirm. Jasiūną. |} {| class="wikitable" |+Kovo mėn. !D. !Vieta ! |- | |vadavietėje [[Punios šilas|Punios šile]] |PLP vadas D. Jėčys-Ąžuolis įgaliojo A. Baltūsį-Žvejį atstovauti Dainavos apygardą, tariantis su Žemaitijos partizanais, ir pritarė A. Baltūsio pastangoms užmegzti ryšius su Vakarais. Šiuos D. Jėčio įgaliojimus patvirtino ir A. Ramanauskas, 1947 m. rudenį tapęs Dainavos apygardos vadu. J. Žemaitis-Vytautas laikė A. Baltūsį faktiškuoju PLP vadu. |- |[[kovo 19|19]] |Marijampolės aps. [[Liudvinavo valsčius|Liudvinavo vls.]] [[Bukta|Buktos]] dvare |TA Vytauto rinkt. partizanai, vadovaujami V. Gavėno-Vampyro: * užėmė Buktos sovchozo centrą [[Bukta|Buktos]] dvare, * sunaikino sovchozo ir girininkijos dokumentus, * atvykusiems enkavedistams, stribams ir pasieniečiams surengė pasalą * ir per susišaudymą nukovė apie 20 kareivių bei stribų (MGB duomenimis – 9), žuvo 2 partizanai.Tuo metu įvyko masiniai žmonių tardymai Suvalkijoje: MGB bandė iškvosti gyventojus apie partizanų susitelkimo vietas, ginkluotę ir pan. |} {| class="wikitable" |+Balandžio mėn. !D. ! |- | |Įvyko A. Baltūsio-Žvejo vadovaujamo BDPS Prezidiumo ir PLP atstovų susirinkimas, kuriame svarstyti ginkluotos rezistencijos išlikimo, atstovavimo užsieniui reikalai, manyta, kad esamomis sąlygomis yra per daug partizanų, teigta, kad užtektų 5-6 apygardų po 100 kovotojų kiekvienoje. |- |[[balandžio 10|10]] |Įsteigta TA 24^oji Maironio kuopa, skirta apygardos štabo apsaugai (vadas – K. Pyplys-Mažytis, jam išvykus į užsienį – J. Ciplijauskas-Sakalas). |- |[[balandžio 27|27]] |Štabo ryšininkui išdavus, TA Vytauto rinkt. štabo „Seklyčios bunkeryje“, Marijampolės apsk. Liudvinavo vls. Gulbiniškių k., emvedistų užklupti, susisprogdino štabo virš. V. Vabalas-Kunigaikštis, globos poskyrio virš. A. Pečiulis-Baritonas, ryšininkė J. Senkutė-Pušelė. |} {| class="wikitable" |+Gegužės mėn. !D. !Vieta ! |- |[[balandžio 10|18]] |Lazdijų apsk. Šventežerio vls. Janėnų km. |Išduotas žuvo TA štabo narys, buv. Šarūno rinkt. vadas V. Stepulevičius-Stepulis Mindaugas. |- |[[gegužės 19|19]] | |J. Lukša ir J. Krikščiūnas Lenkijoje susitiko su J. Deksniu, pranešė apie J. Markulio išdavystę ir perdavė VGPŠ vardu kreipimąsi į užsienio lietuvių organizacijas dėl paramos partizanams. Jie, J. Deksnio įtikinti nepalankia Lietuvai padėtimi, [[birželio 5]] d. susikovė ties Liubavu ir grįžo į Lietuvą. Su jais kartu parvyko ir Vytauto rinkt. priklausiusio, Lenkijoje veikusio dalinio vadas A. Marcinonis-Balandis. |} '''Birželio mėn.''' 1947 m. [[birželio 12]] d. Marijampolės apsk. Kalvarijų vls. Menkupių k. MVD kareiviai užuolė TA Vytauto rinkt. 4^osios kuopos štabo „Baltųjų rūmų“ slėptuvę. V. Gurevičius-Ateitis ir B. Rutkauskas-Apuokas nusišovė, A. Marcinonis-Balandis paimtas gyvas. Užmezgęs ryšius su Algimanto, Vytauto, Vyčio, Dainavos ir Jungtine Kęstučio apygardomis, A. Baltūsis ženkliai sumažino pragaištingą J. Markulio poveikį partizanų judėjimui. '''Rugpjūčio mėn.''' 1947 m. rugpjūčio mėn. įvyko pirmieji TA partizanų kursai, kuriuose dalyvavo Žalgirio, Vytauto, Kęstučio rinktinių ir apyg. štabo kuopos kovotojai – iš viso apie 70 žmonių, kurie gavo puskarininkių laipsnius. 1947 m. rugpjūtį A. Baltūsio-Žvejo bent nominaliai vadovaujamo Lietuvos partizanų sajūdžio pavadinimas „Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis“ (BDPS) pakeistas į „Bendrasis Demokratinis Lietuvos Sąjūdis“ (BDLS). == Vadų žūtys == 1947 m. [[rugpjūčio 20]] d. TA vado A. Baltūsio-Žvejo organizaciniais patvarkymais J. Lukša-Skirmantas laikinai paskirtas apygardos žvalgybos sk. viršininku, o Vytauto rinkt. vadas V. Gavėnas-Vampyras iš pareigų atleistas ir pervestas į Žalgirio rinktinę. Kęstučio rinkt. vadas K. Greblikas-Sakalas paskirtas Vytauto rinkt. vadu, Šarūno rinkt. vadas P. Kučinskas-Apinys, Ainis – Kęstučio rinkt. vadu. 1947 m. [[rugpjūčio 27]] d. Vyčio apygardoje prie Adomonių k., Panevėžio apsk. (?), įvyko J. Markulio organizuotas „BDPS karinės kolegijos“ posėdis, kurio metu jis įrodinėjo, kad 1947 m. pr. performuoto BDPS vadas A. Baltūsis-Žvejys ir J. Lukša-Skirmantas, norėdami užgrobti valdžią, apšmeižė jį išdavyste. {| class="wikitable" |+TA rinktinės (1947 m. rugpjūčio* – 1949 m. birželio) !Rinktinė ! |- |Birutės rinktinė |išformuota 1949 m. birželį |- |Geležinio Vilko | |- |Kęstučio |išformuota 1949 m. kovą |- |Vytauto | |- |Žalgirio | |- | colspan="2" |*''1947 m. rugpjūtį Šarūno rinktinė buvo grąžinta Dainavos apygardai'' |}A. Baltūsio 1947 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 27 Šarūno rinkt. iš TA pervesta atgal į Dainavos apygardą. {| class="wikitable" |+Ruduo !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Rugsėjo 4]] |Marijampolės vls. [[Avikilai|Avikilų k.]] |išduotas ir užpultas TA Vytauto rinkt. štabas Avikilų kaime: * Žuvo apygardos štabo ūkio sk. virš. M. Žilionis-Plunksna * ir štabo pareigūnė L. Lisauskaitė-Ramunė * paimti štabo dokumentai ir DLK Vytauto rinkt. vėliava |- |[[Rugsėjo 24]] |Daunoro sodyboje prie [[Veiveriai|Veiverių]] |sunaikintas TA Birutės rinkt. štabas, įsikūręs Daunoro sodyboje įrengtame bunkeryje. Žuvo: * rinktinės vadas kpt. J. Bulota-Anbo, * kapel. [[Justinas Lelešius]]-Grafas * ir dar 4 štabo pareigūnai, kuriuos išdavė buvęs rinktinės štabo virš. S. Jakštavičius (suimtas Kaune 1947 m. rugsėjo pab.). |- |[[Spalio 10]] | |Nauju Birutės rinktinės vadu tapo Jonas Aleščikas-Rymantas. |- |[[Spalio 25]] |[[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] [[Meškučiai|Meškučių k.]] |Išduotas žuvo TA Vytauto rinkt. žvalgybos sk. viršininkas, vienas TA įkūrėjų A. Ratkelis-Oželis, kuris kartu su štabo pareigūnu A. Salinka-Dainiumi susisprogdino bunkeryje. |- |[[Spalio 28]] |Vilkaviškio a. Keturvalakių vls. Palaimos k. |Išduoti žuvo: * TA Vytauto rinkt. 42^osios kuopos vadas ltn. V. Žaloneris-Perlas, * [[raštvedys]] S. Būbnys-Gusaras * ir ryšininkė J. Kazeliūtė-Saulutė, „užgavėnių baliaus“ Marijampolėje dalyvė. |- |[[Lapkričio 12]] |Vilkaviškio apsk. Pilviškių vls. [[Opšrūtai|Opšrūtų]] kaimą |TA Žalgirio rinkt. vadas V. Štrimas-Šturmas su 70 partizanų apsupo [[Opšrūtai|Opšrūtų]] kaimą, kur buvo 15 rusų kolonistų šeimų. 35 rusai buvo ginkluoti, turėjo net 2 kulkosvaidžius ir kolonistams atsisakius išsikraustyti, partizanai atidengė ugnį. Žuvo 31 kolonistas, likę gyvi pabėgo iš Opšrūtų. |} '''Gruodžio mėn.''' {{Vikišaltiniai|2=Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas šventajam tėvui Pijui XII Vatikane|Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas šventajam tėvui Pijui XII Vatikane}} 1947 m. [[gruodžio 14]] d. BDPS Prezidiumo įsakymu Nr. 1002 į Vakarus pasiųsti apygardos partizanai J. Lukša-Skrajūnas ir K. Pyplys-Audronis padėčiai Lietuvoje nušviesti, gauti paramos kovojančiai tautai bei santykiams tarp VLIK’o ir BDPS užsienio delegatūros išsiaiškinti. Įgaliotiniai nuvežė Lietuvos Romos katalikų laišką popiežiui [[Pijus XII|Pijui XII]], pogrindžio spaudos, dokumentų, nuotraukų, dainų rinkinius, išvežtųjų į Sibirą sąrašus, žvalgybos žinias, įgaliojimus J. Deksniui atstovauti Lietuvos rezistencijai užsienyje. 1947 m. [[gruodžio 21]] d. J. Lukša-Skrajūnas ir K. Pyplys-Audronis iš Rytprūsių perėjo Lenkijos sieną per Romintos upelio tiltą, Heinemunės miškų ruože. Susirėmime su rusų pasieniečiais žuvo 3 palydos kovotojai. 1947 m. [[gruodžio 26]] d. Sardokų k., [[Vilkaviškio valsčius|Vilkaviškio valsčiuje]] išduotas žuvo Kęstučio rinkt. vadas P. Kučinskas-Ainis. 1947 m. spalio – 1948 m. sausio TA vadas A. Baltūsis-Žvejys tarėsi su JKA vadu J. Žemaičiu-Luku dėl Vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadovybės (VGPV) įkūrimo; A. Baltūsio nuostata: į VGPŠ centrą nuo kiekvienos apygardos skirti po 2 atstovus, tarp posėdžių partizanams vadovauja ginkluotųjų pajėgų vadas ir BDPS Prezidiumo pirmininkas; J. Žemaičio nuostata: politinė vadovybė veikia Pietų Lietuvoje, karinė – JKA; A. Baltūsiui pasiūlyta keltis į Žemaitiją, bet jis nesutiko. [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Tauras military district constructs a bunker, 1948.jpg|thumb|Tauro apygardos partizanai įrenginėja bunkerį 1948 m.]] [[Vaizdas:Lithuanian partisan of the Tauras military district meeting with his family, 1948.jpg|thumb|Tauro apygardos partizano susitikimas su šeima (apie 1948 m.)]] === 1948 m. === {| class="wikitable" |+Žiema !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Sausio 6]] |Marijampolės apsk. [[Veiverių valsčius|Veiverių valsčiaus]] Pinčiškės k. |Žuvo: * TA Geležinio Vilko rinkt. štabo virš. kpt. P. Vanagas-Nemunas, Vylius, * Kęstučio rinkt. vadas J. Jasaitis-Naktis, * 24^osios Maironio kuopos vadas ltn. J. Ciplijauskas-Sakalas ir * ltn. J. Balevičius-Briedis. Kęstučio rinkt. vadu tapo ltn. J. Brazys-Klajūnas. |- |[[Vasario 2]] |Vilkaviškio apsk. [[Pilviškių valsčius|Pilviškių valsčiaus]] Gulbiniškių k. |Žuvo VGPŠ viršininkas, PLP ir TA vadas A. Baltūsis-Žvejas, išduotas agentės Tiesos gimtajame Gulbiniškių kaime; priešų apsuptas nusišovė kartu su 2 štabo apsaugos partizanais J. Balsiu-Dobilu ir P. Žaldariu-Šapalu. |- |[[Vasario 13]] |Lazdijų apsk. [[Liubavo valsčius|Liubavo valsčiaus]] Būdviečių k. | * Per kautynes žuvo TA Vytauto rinkt. 43^osios kuopos 7 kovotojai, 1 paimtas gyvas, * kuopos vadas A. Rutkauskas-Miškinis išsigelbėjo. |} {| class="wikitable" |+Pavasaris !Mėnuo ir diena !Vieta ! |- |[[Kovo 18]] |[[Prienų valsčius|Prienų valsčiaus]] [[Čiudiškiai|Čiudiškių]] k. | * Žuvo TA štabo žvalgybos sk. viršininkas, Geležinio Vilko rinkt. vadas A. Varkala-Žaliukas, Daumantas ir 2 štabo pareigūnai; * vadu tapo J. Baltrušaitis-Tigras. |- |[[Balandžio 4]] | |Tauro apygardos vadu paskirtas ltn. J. Aleščikas-Rymantas, kartu einantis PLP ir Birutės rinkt. vado pareigas. |- |[[Balandžio 28]] |Šakių apsk. [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčiaus]] Kulčikų k. |Žuvo TA štabo viršininkas, Žalgirio rinkt. vadas V. Štrimas-Šturmas |} '''Birželio mėn.''' 1948 m. [[birželio 26]] d. Kauno apsk. [[Aukštosios Panemunės valsčius|A. Panemunės valsčiaus]] Armališkių k. išduotas žuvo A. Vabalas-Gediminas, paskutinysis BDPS Prezidiumo, įkurto A. Baltūsio-Žvejo, narys, TA laikr. „Laisvės žvalgas“ redaktorius ir KLT pirmininkas. '''Liepos mėn.''' 1948 m. liepos 7-9 d. V. Vokietijos Baden-Badene įvyko VLIK’o ir Lietuvos rezistencijos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo prof. J. Kaminskas, prel. M. Krupavičius, J. Brazaitis, V. Sidzikauskas, Tauro apygardos atstovas J. Lukša, J. Deksnys ir svečio teisėmis J. Pajaujis. Nutarta, kad Lietuvos laisvinimo kovai krašte vadovauja krašto rezistencijų apjungiąs organas, o užsienyje – VLIK’as ir ryšį tarp jų palaiko Lietuvos pogrindžio atstovas užsieniui. J. Deksnys įsipareigojo iki 1948 m. 08 01 likviduoti BDPS užsienio delegatūrą. Vėliau J. Deksnys įkūrė Lietuvos rezistencinę santarą (LRS), kuri pretendavo atstovauti krašto pasipriešinimui užsienyje. 1948 m. liepos 10-12 d. Įkurta Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacija (VLKSO), kurios vadu išrinktas – partizanų generolas [[J. Žemaitis-Vytautas]], jo pavaduotojais tapo sričių vadai. Tikslas – atkurti Vyriausiąją Lietuvos pasipriešinimo vadovybę, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas. '''Rugpjūčio mėn.''' [[1948]] m. [[rugpjūčio 10]] d. Jonučių km. (Kauno apskr. Garliavos vls.) žuvo Nemuno srities ir Tauro apygardos vadas [[J. Aleščikas-Rymantas]]; kartu su juo žuvo Dariaus ir Girėno kuopos vadas Juozas Skučas-Šaulys. Po Rymanto žūties apygardos vado pareigas l. ėjo Žalgirio rinkt. vadas [[Viktoras Vitkauskas-Karijotas|Viktoras Vitkauskas-Saidokas]]. '''Spalio mėn.''' [[1948]] m. [[spalio 20]] d. TA Geležinio Vilko rinkt. vadavietėje susitiko TA vadas [[Aleksandras Grybinas|Aleksandras Grybinas-Faustas]] ir Dainavos apygardos vado įgaliotinis [[Sergijus Staniškis|Sergijus Staniškis-Litas]]. Žuvus PLP štabo virš. J. Aleščikui-Rymantui, laikinuoju Pietų Lietuvos {{pl-icon}} srities vadu nutarta paskirti DA vadą [[A. Ramanauskas-Vanagas|A. Ramanauską-Vanagą]]. === 1949 m. === '''Sausio mėn.'''[[Vaizdas:Lithuanian partisans in the headquarters of the Tauras military district Vytautas team, 1949.jpg|thumb|Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo darbas 1949 m.]] [[1949]] m. [[sausio 20]] d. Marijampolės vls. Liepynų k. išduoti žuvo TA Vytauto rinkt. vadas K. Greblikas-Sakalas, štabo virš. [[J. Vasiliauskas-Skydas]], Algimantas, ūkio sk. virš. V. Krunkaitis-Herbas. Gegužės mėn. vadu paskirtas V. Gavėnas-Granitas. '''Vasario mėn.''' [[1949]] m. [[vasario 22]] d. [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardos]] (PA) štabe, Minaičių k., tarp. Baisiogalos ir Radviliškio, įvyko visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, kuriame dalyvavo * BDPS Prezidiumo pirm. [[Jonas Žemaitis-Vytautas|J. Žemaitis-Vytautas]], * sekr. P. Bartkus-Žadgaila, * visuom. dalies virš. [[Juozas Šibaila|Juozas Šibaila-Merainis]], * l. e. PL sr. vado pareigas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]], ir * tuometinis Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas, * Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis, * Vakarų Lietuvos sr. štabo virš. V. Gužas-Kardas, * PA štabo virš. B. Liesys-Naktis. Vengiant painiavos su MGB naudojamu BDPS pavadinimu, [[vasario 10]] d. organizacija pavadinta [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu]] (LLKS), patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1^asis ir 2^asis skyriai, [[vasario 16]] d. pasirašyta Deklaracija, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentines respublikos atkūrimas pagal 1920–1926 metų pavyzdį, apdovanoti nusipelnę kovotojai, apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla Klaipėdos krašte, priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus. [[Jonas Žemaitis-Vytautas|J. Žemaičiui]] suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis. Po šio suvažiavimo buvo reformuota Tauro apygarda. Šiuo laikotarpiu Kaune buvo aptikta Birutės rinktinės štabo slėptuvė, žuvo sukarinęs ir trejus metus koordinavęs partizanų veiklą Lietuvoje, iškilusis Tauro apygardos vadas J. Baltūsis-Žvejas, po pusmečio kovoje krito jį pakeitęs J. Aleščikas-Rymantas, o dar po metų žuvo ir jį pakeitęs kitas Tauro apygardos vadovas Aleksandras Grybinas-Faustas bei daugelis rinktinių vadovų. == Kuopų pertvarkymas į tėvūnijas == 1949 m. dėl ženkliai sumažėjusio kovotojų skaičiaus išformuotos Kęstučio ir Birutės rinktinės. Tais pačiais metais visos apygardos kuopos buvo pertvarkytos į tėvūnijas. Nuo 1949 m. birželio iki 1950 m. birželio apygardą sudarė 3 rinktinės, vienijusios po keletą tėvūnijų: * Geležinio Vilko rinktinė(Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Gedimino, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Trispalvės vėliavos, Šturmo, Vasario 16-osios, Dariaus ir Girėno tėvūnijos) [[1949]] m. [[birželio 6]] d. Prienų aps. Gudelių vls. [[Naujoji Ūta|N. Ūtos k.]] išduotas žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. tėvūnijos vadas, vienas GV rinkt. organizatorių, [[K. Pinkvarta-Dešinys]]. [[1949]] m. [[spalio 25]] d. PL sr. vadas A. Ramanauskas-Vanagas paskyrė ltn. V. Vitkauską-Saidoką nuo [[lapkričio 1]] d. l. e. Tauro apyg. vado pareigas, o 1950 d. [[sausio 25]] d. V. Vitkauskas buvo paskirtas apygardos vadu (nuo šiol jis pasirašinėjo „Karijoto“ slapyvardžiu). === 1950 m. === [[1950]] m. [[vasario 9]] d. Vilkaviškio aps. Gižų vls. [[Vižaidai|Vižaidų k.]], išduotas rėmėjo ryšininko MGB agento Vlado Saukos-Plieno, žuvo TA Vytauto rinkt. vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų V. Gavėnas-Vampyras, Granitas; kartu žuvo vado adj. V. Ališauskas-Kalinys ir rinktinės žvalgybos sk. virš. A. Švedas-Radastas. [[1950]] m. [[gegužės 2]] d., LLKS GP vado A. Ramanausko-Vanago duomenimis, Dainavos apygardoje veikė 174 kovotojai ir vadai: 63 – Part. Kazimieraičio rinktinėje, 64 – Šarūno, 47 – Dzūkų; Tauro apygardoje veikė 70 kovotojų ir vadų: 45 – Žalgirio, 15 – Vytauto ir 10 – Geležinio Vilko rinktinėje. == Veiklos archyvavimas == Nuo 1950 m. birželio iki 1951 m. vasario mėn. apygardą sudarė 3 rinktinės: * Geležinio Vilko rinktinė(Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Gedimino, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Dariaus ir Girėno, Šturmo, Vasario 16-osios tėvūnijos) [[1950]] m. liepos mėn. Šakių r. susikūrė, vėliau veiklą išplėtė Kaune, Lietuvos jaunimo Vyčių s – ga, vadovas – A. Urbštas-Šviedrys. Organizacijos tikslas – propaguoti Lietuvos atkūrimo idėją, trukdyti krašto sovietinimą. Ši organizacija palaikė ryšius su TA partizanais. 1951 m. balandį MGB organizaciją išaiškino, rugpjūtį vadus nuteisė. 1950 m. liepos mėn. 21 d. TA vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas paskirtas PL sr. vado pirmuoju pavaduotoju. Silpstant pasipriešinimui daug dėmesio skirta istorinės atminties apie 1944–1947 m. kovas išsaugojimui. [[1950]] m. [[rugpjūčio 30]] d. TA vadas V. Vitkauskas-Karijotas įsakymu Nr. 2 įpareigojo partizanus rinkti medžiagą partizanų kovų istorijai. [[1950]] m. [[gruodžio 28]] d. LLKS GP vadas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]] įsakymu organizacinių struktūrų vadams nurodė būdus archyvinei medžiagai išsaugoti. [[1950]] m. vėl užmegztas apygardos radijo ryšys su vakarais. [[Spalio 3]] d. [[J. Lukša-Skrajūnas]], B. Trumpys-Rytis ir K. Širvys-Sakalas nusileido parašiutais Tauragės a. Žygaičių miškuose, o [[spalio 17]] d. susitiko su TA vadu V. Vitkausku-Karijotu. [[1950]] m. [[lapkričio 14]] d. TA štabo bunkeryje, Kazlų Rūdos miškuose, susitiko J. Lukša-Skirmantas, LLKS GP vadas [[Adolfas Ramanauskas|A. Ramanauskas-Vanagas]], Nemuno sr. vadas [[Sergijus Staniškis|S. Staniškis-Viltis]], TA vadas V. Vitkauskas-Karijotas, TA Žalgirio rinkt. vadas J. Jankauskas-Demonas ir TA štabo ūkio sk. virš. [[P. Bastys-Dūmas]] ir aptartė veiklos kryptis. [[1950]] m. [[lapkričio 19]] d. agentas Liepsna, atstovaujantis 1948 m. MGB sukurtai BDPS, Londone susitiko su LRS atstovais S. Žakevičiumi, J. Žilinsku ir kitais, dalyvavo [[Stasys Lozoraitis (1898)|Stasys Lozoraitis]] Dalyviai pasmerkė VLIK'ą, kaip kurstantį terorizmą Lietuvoje, pritarė čekistinės BDPS pasyvios kovos taktikai, LRS atsiribojo nuo J. Lukšos. Taip MGB pavyko sutrukdyti vieningo centro kūrimą Vakaruose. === 1951 m. === [[1951]] m. [[sausio 14]] d. žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas [[A. Pužas]] ir štabo virš. K. Jazumas. Vadu paskirtas V. Menkevičius-Spyglys. [[1951]] m. [[vasario 2]] d. Šakių vls. Endrikių km. patekęs į pasalą žuvo Tauro apygardos vadas [[Viktoras Vitkauskas-Karijotas]]. == Sunaikinimas == Nuo [[1951]] m. vasario mėn. apygardą kurį laiką sudarė 3 rinktinės: * Geležinio Vilko rinktinė (Gedimino, Vyčio, Dešinio tėvūnijos) * Vytauto rinktinė (Kęstučio, Ąžuolo tėvūnijos) * Žalgirio rinktinė (Dariaus ir Girėno, Šturmo, Vasario 16-osios tėvūnijos) [[1951]] m. [[vasario 15]] d. Prienų r. Jaunonių k. išduotas žuvo apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, 1948 m. pab. lydėjęs A. Ramanauską ir A. Grybiną į Vidurio Lietuvoje vykusį partizanų vadų suvažiavimą. [[1951]] m. [[balandžio 19]] d. Į Kazlų Rūdos miškus buvo nuleisti desantininkai J. Butėnas-Stevė ir J. Kukauskas-Gardenis, Dzykis. Susitikę su Tauro apygardos vadu J. Jankausku-Demonu ir K. Širviu-Sakalu, jie apsigyveno bunkeryje pas pusk. P. Jurkšaitį-Beržą. 1951 m. [[gegužės 22]] d. priešui šį bunkerį apsupus, P. Jurkšaitis ir J. Butėnas žuvo, o J. Kukauskas pateko į nelaisvę. [[1951]] m. [[liepos 20]] d. apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas desantininką K. Širvį-Sakalą paskyrė Žalgirio rinktinės vadu. Vytauto rinktinei tuo metu vadovavo A. Grikietis-Slapukas, Vidmantas, o Geležinio Vilko – V. Menkevičius-Spyglys. Ryšiai tarp rinktinių buvo nutrūkę. [[1951]] m. [[rugpjūčio 4]] d. žuvo LLKS atstovas užsieniui [[Juozas Lukša-Daumantas|Juozas Lukša-S. Mykolaitis]]. Į čekistų pasalą, surengtą prie [[Pažėrai|Pažėrų k.]] ([[Veiverių valsčius]]), jį iškvietė MGB agentu tapęs J. Kukauskas. [[1951]] m. lapkritį apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas Prienų šile susitiko su Nemuno srities vadu S. Staniškiu-Viltimi; iš jo sužinojęs apie J. Lukšos žūtį, apie tai pranešė K. Širviui-Sakalui. === 1952 m. === [[1952]] m. [[sausio 21]] d. išduoti buv. partizano A. Bieliūno-Kabelio (MGB agento smogiko „Variago“) žuvo Vytauto rinktinės vadas A. Grikietis ir dar 4 rinktinės štabo nariai. [[1952]] m. [[sausio 31]] d. Prienų r. Varnabūdės miške, mūšyje su stovyklą apsupusiais okupantais, žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. Dešinio tėvūnijos vadas K. Kurtinys-Ąžuolas, B. Popiera-Meška, K. Popiera-Gegužis ir L. Vokietaitis-Karys. [[1952]] m. [[birželio 7]] d. Šakių aps. Barzdų vls. Baltrušių k. išduotas ir suimtas TA vadas J. Jankauskas-Demonas, vežęs į Kybartus K. Širvio-Sakalo į Vakarus rašytus laiškus, kuriuose prašė pagalbos pogrindžio veiklai. MGB J. Jankauską užverbavo ir naudojo likusiems partizanams naikinti. [[1952]] m. [[birželio 20]] (24) d. Prienų šile, Juodraistyje išduotas žuvo TA Geležinio Vilko rinkt. vadas V. Menkevičius-Spyglys ir 5 partizanai. [[1952]] m. spalio (lapkričio?) 3 d. dėl J. Jankausko-Demono išdavystės suimtas TA Dariaus-Girėno tėvūnijos vadas Pečiulaitis-Lakštingala, 2 kovotojai žuvo. === 1953–1957 m. === [[1953]] m. balandį suimtas ir užverbuotas paskutinysis Geležinio Vilko rinktinės vadas A. Šermukšnis-Žilvinas. Tapęs MGB agentu smogiku „Vaciu“, jis kartu su agentu smogiku „Petryla“ padėjo nužudyti kelis rinktinės partizanus. [[1955]] m. [[liepos 21]] d. Prienų rajono Prienlaukio km. nuo šių agentų rankų žuvo paskutinieji Geležinio Vilko rinktinės kovotojai K. Uleckas-Vakaras ir B. Petkevičius-Pipiras. [[1957]] m. rudenį apsuptas savo namuose (Norkūnų k., prie Gelgaudiškio) nusišovė paskutinis Tauro apygardos partizanas J. Balčius-Plutonas. == Tauro apygardos partizanų himnas == <poem> Nors teka kraujas žeme mūsų, Lietuvių, karžygių vaikų, kentėt išmokom dėl prabočių ir mirt, aukotis dėl savų. Negąsdin mūsų pavergėjai, žiauria tironija, Krauju, nes Tauro sūnūs partizanai, veržias kovon su engėju. Subūrė Tauras mus vieningai, šimtus ir tūkstančius vaikų, kad sužvangėtų kovai ginklai iš ošiančių šalies miškų. Nors daugel kraujo jau pralieta, mūs kraujo žymės vėliavoj, bet nenuleiski Taure kardo, nes Dievas laimins šioj kovoj. Kovot prisiekėme tėvynei, mūs priesaika ir liks šventa, krauju įrašėme ant žemės, - per amžius būsi tu laisva. </poem> == Šaltiniai == {{išn}} == Literatūra == * [http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika.htm Partizanų kovų kronika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070609145636/http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika.htm |date=2007-06-09 }} * [http://www.genocid.lt/datos/tauro.htm LGGRTC informacija]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945−1952 m.), dokumentų rinkinys, sud. N. Maslauskienė, Vilnius, 2000. * Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, 1, Vilnius, 2002, p. 224–228. * Tauro apygardos partizanų kovų istorija, atspindėta [[Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus|Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus]] (Marijampolė) ekspozicijoje. {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų apygardos|Tauro apygarda]] 3kgmyks9cg2z4vb8pjzrji2p4530mza 0 125094 7952122 7853536 2026-10-24T21:15:56Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Bcoulomb.png keičiamas Balance_de_Charles_Augustin_de_Coulomb.png 7952122 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Charles-Augustin de Coulomb | nuotrauka = Charles de Coulomb.png | gimimo data = {{Gimė|1736|06|14|}} | gimimo vieta = [[Angulemas]], [[Prancūzijos karalystė|Prancūzija]] | mirties data = {{Mirė|1806|08|23|1736|06|14|}} | mirties vieta = [[Paryžius]], [[Pirmoji Prancūzijos imperija|Prancūzija]] | gyv_vieta = | tautybė = | pilietybė = | veikla =žymus [[Prancūzija|prancūzų]] [[fizikas]] | sritis = | įstaigos = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka=Category:Charles Augustin de Coulomb}} '''Šarlis Ogiustenas Kulonas''' ({{fr|Charles-Augustin de Coulomb}}, [[1736 m.]] [[birželio 14]] d. – [[1806 m.]] [[rugpjūčio 23]] d.) – žymus [[Prancūzija|prancūzų]] [[fizikas]]. == Žymiausi pasiekimai == Šarlis Ogiustenas Kulonas žinomas savo darbais apie [[Elektra|elektrą]] ir [[Magnetizmas|magnetizmą]] bei [[Trinties jėga|trinties jėgas]]. Jis pirmasis [[1785]] [[Metai|m]]. išmatavo įelektrintų kūnų [[Sąveikos jėga|sąveikos jėgą]]. Šiems bandymams jis naudojo sukamąsias svarstykles. Š. Kulonas nustatė, kad [[sąveikos jėga]] priklauso įelektrintų kūnų [[Krūvis|krūvio]] ir atstumo tarp jų. Apibendrinus bandymų rezultatus, buvo suformuluotas dėsnis vadinamas [[Kulono dėsnis|Kulono dėsniu]]. Š. Kulonas taip pat nagrinėjo ilgų magnetinių polių sąveiką. [[Vaizdas:Balance de Charles Augustin de Coulomb.png|thumb|left|Kulono sukamosios svarstyklės]] == Nuorodos == * [http://gallica.bnf.fr Prancūzų nacionalinė biblioteka] {{Šalis-Biograf-stub|FRA}} [[Kategorija:Prancūzijos fizikai|Kulonas]] [[Kategorija:Prancūzijos išradėjai]] 1mlh9jl0u9qumblq7vbaolmfpmmu70k 0 134827 7952081 7950582 2026-10-24T18:42:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952081 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Belgrado OFK | image = [[Vaizdas:OFK Beograd.svg|150px]] | fullname = Омладински фудбалски клуб Београд | nickname = ''Romantičari'' | founded = 1911]m. | ground = „Omladinski“ stadionas, [[Belgradas]] | capacity = 19 100 | chairman = {{vlv|Serbija}} nežinomas | manager = {{vlv|Serbija}} nežinomas | league = Superlyga | season = 2025–2026 | position = 6 vieta | pattern_la1=_whiteshoulders|pattern_b1=_whitestripes|pattern_ra1=_whiteshoulders| leftarm1=75AADB|body1=75AADB|rightarm1=75AADB|shorts1=BOC4EE|socks1=BOC4EE| pattern_la2=_shouldersonwhite|pattern_b2=_lightblueshoulders|pattern_ra2=_shouldersonwhite| leftarm2=66CCFF|body2=FFFFFF|rightarm2=66CCFF|shorts2=ffffff|socks2=ffffff| }} '''Belgrado OFK''' (srb. Belgrado jaunimo futbolo klubas) – [[Serbija|Serbijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Belgradas|Belgrado]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1911 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Vėlesniais metais būta iškritimo į regionines pirmenybes. === Pirma lyga === 2023–2024 m. sezone žaidė Pirmoje lygoje (II) ir tapo nugalėtojais. 2024–2025 m. sezone vėl rungtyniavo Superlygoje. Užėmė ketvirtą vietą, tačiau į Europos turnyrus nepateko, nes klubui nebuvo suteikta UEFA tipo licencija. {{fkp|1911|BSK|1945|Metalac|1950|BSK|1957|OSD|1959|OFK}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[SuperLiga (Serbija)|SuperLiga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/serv2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[SuperLiga (Serbija)|SuperLiga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/serv2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[SuperLiga (Serbija)|SuperLiga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/serv2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Pirma lyga''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/serv2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''Serbų lyga''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/serv2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|SRB}} {{fs2|SRB|2006–2007|I|7|1/8 f.}} {{fs2|SRB|2007–2008|I|9|1/2 f.}} {{fs2|SRB|2008–2009|I|9|1/4 f.}} {{fs2|SRB|2009–2010|I|3|1/2 f.}} {{fs2|SRB|2010–2011|I|7|1/16 f.}} {{fs2|SRB|2011–2012|I|8|1/4 f.}} {{fs2|SRB|2012–2013|I|6|1/2 f.}} {{fs2|SRB|2013–2014|I|11|1/2 f.}} {{fs2|SRB|2014–2015|I|8|1/8 f.}} {{fs2|SRB|2015–2016|I|15 (↓)|1/4 f.}} {{fs2|SRB|2016–2017|II|16 (↓)|1/16 f.}} {{fs2|SRB|2017–2018|III <small>(''Belgradas'')</small>|3|1/32 f.}} |} == Pasiekimai == {{SRBfut |0| |0| |1|2010 |0||0|}} {{SRBfl | 2006 | 2016 | 10 | 3}} {{SCGfut |0| |0| |1|2003 |0| |1|2006}} {{SCGfl | 1992 | 2006 | 12 | 3}} {{YUGfut |5|1931, 1933, 1935, 1936, 1939 |6|1927, 1929, 1938, 1940, 1955, 1964 |5|1928, 1932, 1937, 1972, 1973 |4|1953, 1955, 1962, 1966 |0|}} {{YUGfl | 1927 | 1992 | 48 | 1}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Skyblue;color:White" width="150" height="50" |'''BEOGRAD''' | style="background:White;color:navy" width="150" height="50" |'''BEOGRAD''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Skyblue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:OFK Beograd.svg|150px]] '''BEOGRAD''' | style="background:White;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:OFK Beograd.svg|150px]] '''BEOGRAD''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _acerbisjohan19lbw |pattern_b = _acerbisjohan19lbw |pattern_ra = _acerbisjohan19lbw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 87CEFA |socks = 87CEFA | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _virtuse1819h |pattern_b = _virtuse1819h |pattern_ra = _virtuse1819h |pattern_sh = _adidasonwhite |pattern_so = _zenit06a |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 77BBFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macron19cb |pattern_b = _macronskoll1617wc |pattern_ra = _macron19cb |pattern_sh = |pattern_so = _macronhoops18cw |leftarm = 87CEFA |body = 87CEFA |rightarm = 87CEFA |shorts = 87CEFA |socks = FFFFFF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _city20rbw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 0033FF |body = FFFFFF |rightarm = 0033FF |shorts = 0033FF |socks = 0033FF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _white_stripes |pattern_b = _jomainter19brw |pattern_ra = _white_stripes |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 0033FF |body = FFFFFF |rightarm = 0033FF |shorts = 0033FF |socks = 0033FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _leganes1617h |pattern_b = _jomapisa1617bw |pattern_ra = _leganes1617h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Lietuviai == * {{vlv|LTU}} [[Kęstutis Ruzgys]], puolėjas 1991–1992 m. == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.ofkbeograd.co.rs/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ZvancicnaPrezentacijaOFKBEOGRAD/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/ofk-beograd-mozzart-bet/Imdxh57l/ SOCCERWAY] * [ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ofk-belgrad/startseite/verein/53 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ofk-beograd/18818/ Globalsportsarchive] {{SuperLiga (Serbija)}} [[Kategorija:Serbijos futbolo klubai|Beograd]] [[Kategorija:Belgradas]] 1ydtwxj6ryd06vhg1htfd1lintmx5x4 0 135944 7952125 7906910 2026-10-24T21:51:41Z JB82 13739 7952125 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[Ferencvárosi TC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Budapešto „Ferencváros“ | image = [[Vaizdas:Ferencvárosi TC.png|150px]] | fullname = Ferencvárosi Torna Club | nickname = ''Fradi'', ''Zöld Sasok'' | founded = 1899 m. | ground = „Groupama Arena“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 100 | chairman = Gábor Kubatov | manager = [[Balázs Borbély]] | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _ferencvarositc2122h | pattern_la2 = _ferencvarositc2021a | pattern_b1 = _ferencvarositc2122h | pattern_b2 = _ferencvarositc2021a | pattern_ra1 = _ferencvarositc2122h | pattern_ra2 = _ferencvarositc2021a | pattern_sh1 = _ferencvarositc2122h | pattern_sh2 = _ferencvarositc2021a | pattern_so1 = | pattern_so2 = _ferencvarositc2021a | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 000000 | body1 = FFFFFF | body2 = 000000 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 000000 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 000000 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 000000 }} '''Budapešto „Ferencváros“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Ferencvarošo mikrorajono. Šis straipsnis apie pagrindinę vyrų futbolo komandą. == Istorija == 1899 m. įkurtas klubas. '''„Ferencvaros"''' – populiariausias ir tituluočiausias Vengrijos sporto klubas. Jame sportuoja įvairių sporto šakų atstovai. ; Futbolo komandos (vyrai, moterys) Pastarieji metai vieni iš sėkmingiausių klubo istorijoje – „Ferencváros“ šalies čempionu tapo keturiskart iš eilės (2018–2019, 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m.). Moterų ekipa irgi kovojo dėl aukščiausių vietų. 2020–2021 metų sezone komanda praktiškai neturėjo lygių pralaimėjo tik kartą ir artimiausius varžovus aplenkė net 20 taškų.<ref>[https://www.soccerway.com/hungary/nb-i-2020-2021/results/ 2020–2021 m. sezonas (pagal Soccerway)]</ref> === Čempionų lyga: kova prieš FK Žalgiris === [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022 m. čempionų lygos]] atrankoje susitiko su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>{{cite web |title=„Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos antrąjį etapą pradėjo pralaimėjimu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/437112/cempionu-lygos-atrankos-antrasis-etapas-ferencvaros-zalgiris-apzvalga |date=2021-07-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Antrojo etapo rungtynės vyko [[Vengrija|Vengrijoje]] [[Groupama Aréna]], o atsakomosios–[[Lietuva|Lietuvoje]], [[LFF stadionas|LFF stadione]].<ref>https://www.footballwebpages.co.uk/match/2021-2022/champions-league/ferencvarosi-tc/zalgiris-vilnius/383455</ref> 2021 m. liepos 20 d. [[Budapeštas|Budapešte]], vengrai nugalėjo rezultatu 2:0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai</ref><ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/</ref> Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, [[žalia]]–[[balta]] ir vertikalūs dryžiai, todėl [[FK Žalgiris]] žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ vartininkas atrėmė smūgį nuo 11 metrų žymos, bet vilniečiai Vengrijoje pralaimėjo |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo-87746639 |date=2021-07-20 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295/</ref> Atsakomosios rungtynės įvyko 2021 m. liepos 27 d. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/27/europe/uefa-champions-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/3517573/</ref> Vengrai dar kartą nugalėjo [[FK Žalgiris|žalgiriečius]]. Šį kartą rezultatas buvo 3:1 vengrų naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437534/zalgiris-baige-savo-pasirodyma-cempionu-lygos-atrankoje</ref> === 2023 m.: rungtynės prieš Vilniaus „Žalgirį“ === 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/</ref><ref>https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe</ref> {{fkp|1899|Ferencvárosi TC (FTC)|1926|Ferencvárosi FC|1944|Ferencvárosi TC|1949|ÉDOSZ SE|1951|Kinizsi SE|1957|Ferencvárosi TC}} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|19}}<ref>{{Cite web|url=https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/jatekoskeret|title=Ferencvaros - First team squad|website=www.fradi.hu|language=hu|access-date=2026-06-09}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=HUN|name=[[Ádám Varga]]|pos=GK}} {{Fs player|no=4|nat=ARG|name=[[Marcelo Gómez]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=GUI|name=[[Naby Keïta]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=NED|name=[[Elton Alcolatse]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=SWE|name=[[Jonathan Levi]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=NGA|name=[[Bamidele Yusuf]]|pos=FW}} {{Fs player|no=14|nat=HUN|name=[[Attila Osváth]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=ISR|name=[[Mohammad Abu Fani]]|pos=MF}} {{Fs player|no=16|nat=NOR|name=[[Kristoffer Zachariassen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=ROM|name=[[Marius Corbu]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=CRO|name=[[Franko Kovačević]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=BRA|name=[[Cadu (1997)]]|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=HUN|name=[[Endre Botka]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=HUN|name=[[Gábor Szalai]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=HUN|name=[[Bence Ötvös]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=LAT|name=[[Cebrail Makreckis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=27|nat=FRA|name=[[Ibrahim Cissé]]|pos=DF}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|name=[[Toon Raemaekers]]|pos=FW}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=[[Gergő Szécsi]]|pos=GK}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=[[Zsombor Gruber]]|pos=FW}} {{Fs player|no=36|nat=ISR|name=[[Gabi Kanichowsky]]|pos=DF}} {{Fs player|no=40|nat=NGA|name=[[Fortune Bassey]]|pos=FW}} {{Fs player|no=44|nat=FRA|name=[[Ismail Aaneba]]|pos=DF}} {{Fs player|no=47|nat=IRL|name=Callum O'Dowda|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=HUN|name=[[Norbert Kaján]]|pos=DF}} {{Fs player|no=62|nat=HUN|name=[[Benjámin Gólik]]|pos=FW}} {{Fs player|no=63|nat=HUN|name=[[Dániel Rádnoti]]|pos=FW}} {{Fs player|no=66|nat=BRA|name=[[Júlio Romão]]|pos=FW}} {{Fs player|no=71|nat=HUN|name=[[Csongor Lakatos]]|pos=DF}} {{Fs player|no=72|nat=HUN|name=[[Ádám Madarász]]|pos=MF}} {{Fs player|no=74|nat=HUN|name=[[Szilárd Szabó]]|pos=FW}} {{Fs player|no=75|nat=HAI|name=[[Lenny Joseph]]|pos=FW}} {{Fs player|no=77|nat=HUN|name=[[Barnabás Nagy]]|pos=DF}} {{Fs player|no=80|nat=CIV|name=[[Habib Maïga]]|pos=FW}} {{Fs player|no=88|nat=BEL|name=[[Philippe Rommens]]|pos=FW}} {{Fs player|no=90|nat=HUN|name=[[Dénes Dibusz]]|pos=GK|other=kapitonas}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_ferencvaros1112 stripes| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= FFFFFF | body= 008000 | rightarm= FFFFFF | shorts= 257e48 | socks= 257e48 | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarosi1415h| pattern_b= _ferencvarosi1415h| pattern_ra= _ferencvarosi1415h| pattern_sh= _ferencvarosi1415h| pattern_so= _ferencvarosi1415h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2014–2015 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1617h| pattern_b= _ferencvarositc1617h| pattern_ra= _ferencvarositc1617h| pattern_sh= _red_stripes| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1718h| pattern_b= _ferencvarositc1718h| pattern_ra= _ferencvarositc1718h| pattern_sh= _ferencvarositc1718h| pattern_so= _ferencvarositc1718h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1920h| pattern_b= _ferencvarositc1920h| pattern_ra= _ferencvarositc1920h| pattern_sh= _ferencvarositc1920h| pattern_so= _ferencvarositc1920h| leftarm= 008241 | body= 008241 | rightarm= 008241 | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2122h| pattern_b= _ferencvarositc2122h| pattern_ra= _ferencvarositc2122h| pattern_sh= _ferencvarositc2122h| pattern_so= _ferencvarositc2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2324h| pattern_b= _ferencvarositc2324h| pattern_ra= _ferencvarositc2324h| pattern_sh= _ferencvarositc2324h| pattern_so= _ferencvarositc2324h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]] (1979–1992) * {{vlv|ENG}} [[Umbro]] (1992–1995) * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]] (1995–2003) * {{vlv|USA}} [[Nike]] (2003–2024) * {{vlv|ITA}} [[Macron]] (2024–) == Logotipai == <gallery> Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png| Vaizdas:Ferencvárosi TC.png| </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |36|1903, 1905, 1907, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1926, 1927, 1928, 1932, 1934, 1938, 1940, 1941, 1949, 1963 (pav.), 1964, 1967, 1968, 1976, 1981, 1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2016, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025 |37|1902, 1904, 1908, 1914, 1918, 1919, 1922, 1925, 1929, 1930, 1935, 1937, 1939, 1944, 1945, 1950 (pav.), 1960, 1965, 1966, 1970, 1971, 1973, 1974, 1979, 1982, 1983, 1989, 1991, 1998, 1999, 2002, 2003, 2005, 2011, 2015, 2018, 2026 |21|1901, 1920, 1921, 1924, 1931, 1933, 1936, 1943, 1948, 1954, 1955, 1958, 1962, 1963 (rud.), 1969, 1975, 1977, 1990, 1993, 1997, 2014 |25|1913, 1922, 1927, 1928, 1933, 1935, 1942, 1943, 1944, 1956, 1972, 1974, 1976, 1978, 1991, 1993, 1994, 1995, 2003, 2004, 2015, 2016, 2017, 2022, 2026 |10|1912, 1931, 1932, 1966, 1977, 1979, 1986, 1989, 2005, 2024 |0||0| |4|1993, 1994, 1995, 2004 |2|1992, 2003}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1928]], [[1937]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2024 | 96 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|4|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|2|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|1|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|1|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|1|taurė}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|1|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|1|finalas}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|1|}} |} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = Pirmosios | date = {{Start date|2023|08|24|df=y}} | time = 19:00 | team1 = [[FK Žalgiris]] | team2 = Ferencvárosi | score = 0–4 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ Ataskaita] | goals1 = | goals2 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|17}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|65|11m}} <br /> [[Aleksandar Pešić]] {{goal|75}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|83}} | stadium = [[LFF stadionas]], [[Vilnius]] | attendance = | referee = {{vlv|Šiaurės Makedonija}} Igoris Stojčevskis }} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FINALAS | date = {{Start date|2023|08|31|df=y}} | time = 21:00 | team1 = Ferencvárosi | team2 = [[FK Žalgiris]] | score = 3–0 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ Ataskaita] <br /> [https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe Ataskaita] | goals1 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|4}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|42|11m}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|48}} | goals2 = | stadium = [[Groupama Aréna]], [[Budapeštas]] | attendance = | referee = {{vlv|SUI}} Urs Schnyder }} * FTC: Dibusz – Makreckis, Mmaee, Abena, Civic (Ramírez, 73.) – Sigér, Abu Fani (Ben Romdhane, 65.) – Zachariassen – Marquinhos (Tokmac, a szünetben), Varga B. (Pesics, a szünetben) Traoré (Lisztes, 65.). Vyr. treneris: [[Máté Csaba]]. * Žalgiris: Gertmonas (Duka, 23.) – Bopesu, Hnid, Kendyšas, Mamic (Pavelic, 65.) – Golubickas, Karashima (Kažukolovas, 66.), Buff (Novikovas, 66.), Verbickas – Kazlauskas (Jansonas, 71.), Oyewusi. Vyr. treneris: [[Vladimiras Čeburinas]]. == Taip pat skaitykite == * [[Ferencvárosi TC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ftc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://twitter.com/fradi_hu Twitter paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/ferencvarosi-torna-club/1101/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ferencvaros/pKS9M7R7/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ferencvaros-budapest/startseite/verein/279 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ferencvarosi-tc/18727/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Ferencvárosi}} gsemv4f2mdwguoc8vq9zyk25nvfr7p2 7952126 7952125 2026-10-24T21:52:52Z JB82 13739 7952126 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[Ferencvárosi TC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Budapešto „Ferencváros“ | image = [[Vaizdas:Ferencvárosi TC.png|150px]] | fullname = Ferencvárosi Torna Club | nickname = ''Fradi'', ''Zöld Sasok'' | founded = 1899 m. | ground = „Groupama Arena“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 100 | chairman = Gábor Kubatov | manager = [[Balázs Borbély]] | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _ferencvarositc2122h | pattern_la2 = _ferencvarositc2021a | pattern_b1 = _ferencvarositc2122h | pattern_b2 = _ferencvarositc2021a | pattern_ra1 = _ferencvarositc2122h | pattern_ra2 = _ferencvarositc2021a | pattern_sh1 = _ferencvarositc2122h | pattern_sh2 = _ferencvarositc2021a | pattern_so1 = | pattern_so2 = _ferencvarositc2021a | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 000000 | body1 = FFFFFF | body2 = 000000 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 000000 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 000000 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 000000 }} '''Budapešto „Ferencváros“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Ferencvarošo mikrorajono. Šis straipsnis apie pagrindinę vyrų futbolo komandą. == Istorija == 1899 m. įkurtas klubas. '''„Ferencvaros"''' – populiariausias ir tituluočiausias Vengrijos sporto klubas. Jame sportuoja įvairių sporto šakų atstovai. ; Futbolo komandos (vyrai, moterys) Pastarieji metai vieni iš sėkmingiausių klubo istorijoje – „Ferencváros“ šalies čempionu tapo keturiskart iš eilės (2018–2019, 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m.). Moterų ekipa irgi kovojo dėl aukščiausių vietų. 2020–2021 metų sezone komanda praktiškai neturėjo lygių pralaimėjo tik kartą ir artimiausius varžovus aplenkė net 20 taškų.<ref>[https://www.soccerway.com/hungary/nb-i-2020-2021/results/ 2020–2021 m. sezonas (pagal Soccerway)]</ref> === Čempionų lyga: kova prieš FK Žalgiris === [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022 m. čempionų lygos]] atrankoje susitiko su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>{{cite web |title=„Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos antrąjį etapą pradėjo pralaimėjimu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/437112/cempionu-lygos-atrankos-antrasis-etapas-ferencvaros-zalgiris-apzvalga |date=2021-07-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Antrojo etapo rungtynės vyko [[Vengrija|Vengrijoje]] [[Groupama Aréna]], o atsakomosios–[[Lietuva|Lietuvoje]], [[LFF stadionas|LFF stadione]].<ref>https://www.footballwebpages.co.uk/match/2021-2022/champions-league/ferencvarosi-tc/zalgiris-vilnius/383455</ref> 2021 m. liepos 20 d. [[Budapeštas|Budapešte]], vengrai nugalėjo rezultatu 2:0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai</ref><ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/</ref> Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, [[žalia]]–[[balta]] ir vertikalūs dryžiai, todėl [[FK Žalgiris]] žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ vartininkas atrėmė smūgį nuo 11 metrų žymos, bet vilniečiai Vengrijoje pralaimėjo |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo-87746639 |date=2021-07-20 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295/</ref> Atsakomosios rungtynės įvyko 2021 m. liepos 27 d. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/27/europe/uefa-champions-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/3517573/</ref> Vengrai dar kartą nugalėjo [[FK Žalgiris|žalgiriečius]]. Šį kartą rezultatas buvo 3:1 vengrų naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437534/zalgiris-baige-savo-pasirodyma-cempionu-lygos-atrankoje</ref> === 2023 m.: rungtynės prieš Vilniaus „Žalgirį“ === 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/</ref><ref>https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe</ref> {{fkp|1899|Ferencvárosi TC (FTC)|1926|Ferencvárosi FC|1944|Ferencvárosi TC|1949|ÉDOSZ SE|1951|Kinizsi SE|1957|Ferencvárosi TC}} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|19}}<ref>{{Cite web|url=https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/jatekoskeret|title=Ferencvaros - First team squad|website=www.fradi.hu|language=hu|access-date=2026-06-09}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=HUN|name=[[Ádám Varga]]|pos=GK}} {{Fs player|no=4|nat=ARG|name=[[Marcelo Gómez]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=GUI|name=[[Naby Keïta]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=NED|name=[[Elton Alcolatse]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=SWE|name=[[Jonathan Levi]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=NGA|name=[[Bamidele Yusuf]]|pos=FW}} {{Fs player|no=14|nat=HUN|name=[[Attila Osváth]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=ISR|name=[[Mohammad Abu Fani]]|pos=MF}} {{Fs player|no=16|nat=NOR|name=[[Kristoffer Zachariassen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=ROM|name=[[Marius Corbu]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=CRO|name=[[Franko Kovačević]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=BRA|name=[[Cadu (1997)]]|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=HUN|name=[[Endre Botka]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=HUN|name=[[Gábor Szalai]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=HUN|name=[[Bence Ötvös]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=LAT|name=[[Cebrail Makreckis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=27|nat=FRA|name=[[Ibrahim Cissé]]|pos=DF}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|name=[[Toon Raemaekers]]|pos=FW}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=[[Gergő Szécsi]]|pos=GK}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=[[Zsombor Gruber]]|pos=FW}} {{Fs player|no=36|nat=ISR|name=[[Gabi Kanichowsky]]|pos=DF}} {{Fs player|no=40|nat=NGA|name=[[Fortune Bassey]]|pos=FW}} {{Fs player|no=44|nat=FRA|name=[[Ismail Aaneba]]|pos=DF}} {{Fs player|no=47|nat=IRL|name=Callum O'Dowda|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=HUN|name=[[Norbert Kaján]]|pos=DF}} {{Fs player|no=62|nat=HUN|name=[[Benjámin Gólik]]|pos=FW}} {{Fs player|no=63|nat=HUN|name=[[Dániel Rádnoti]]|pos=FW}} {{Fs player|no=66|nat=BRA|name=[[Júlio Romão]]|pos=FW}} {{Fs player|no=71|nat=HUN|name=[[Csongor Lakatos]]|pos=DF}} {{Fs player|no=72|nat=HUN|name=[[Ádám Madarász]]|pos=MF}} {{Fs player|no=74|nat=HUN|name=[[Szilárd Szabó]]|pos=FW}} {{Fs player|no=75|nat=HAI|name=[[Lenny Joseph]]|pos=FW}} {{Fs player|no=77|nat=HUN|name=[[Barnabás Nagy]]|pos=DF}} {{Fs player|no=80|nat=CIV|name=[[Habib Maïga]]|pos=FW}} {{Fs player|no=88|nat=BEL|name=[[Philippe Rommens]]|pos=FW}} {{Fs player|no=90|nat=HUN|name=[[Dénes Dibusz]]|pos=GK|other=kapitonas}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_ferencvaros1112 stripes| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= FFFFFF | body= 008000 | rightarm= FFFFFF | shorts= 257e48 | socks= 257e48 | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarosi1415h| pattern_b= _ferencvarosi1415h| pattern_ra= _ferencvarosi1415h| pattern_sh= _ferencvarosi1415h| pattern_so= _ferencvarosi1415h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2014–2015 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1617h| pattern_b= _ferencvarositc1617h| pattern_ra= _ferencvarositc1617h| pattern_sh= _red_stripes| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1718h| pattern_b= _ferencvarositc1718h| pattern_ra= _ferencvarositc1718h| pattern_sh= _ferencvarositc1718h| pattern_so= _ferencvarositc1718h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1920h| pattern_b= _ferencvarositc1920h| pattern_ra= _ferencvarositc1920h| pattern_sh= _ferencvarositc1920h| pattern_so= _ferencvarositc1920h| leftarm= 008241 | body= 008241 | rightarm= 008241 | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2122h| pattern_b= _ferencvarositc2122h| pattern_ra= _ferencvarositc2122h| pattern_sh= _ferencvarositc2122h| pattern_so= _ferencvarositc2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2324h| pattern_b= _ferencvarositc2324h| pattern_ra= _ferencvarositc2324h| pattern_sh= _ferencvarositc2324h| pattern_so= _ferencvarositc2324h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]] (1979–1992) * {{vlv|ENG}} [[Umbro]] (1992–1995) * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]] (1995–2003) * {{vlv|USA}} [[Nike]] (2003–2024) * {{vlv|ITA}} [[Macron]] (2024–) == Logotipai == <gallery> Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png| Vaizdas:Ferencvárosi TC.png| </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |36|1903, 1905, 1907, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1926, 1927, 1928, 1932, 1934, 1938, 1940, 1941, 1949, 1963 (pav.), 1964, 1967, 1968, 1976, 1981, 1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2016, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025 |37|1902, 1904, 1908, 1914, 1918, 1919, 1922, 1925, 1929, 1930, 1935, 1937, 1939, 1944, 1945, 1950 (pav.), 1960, 1965, 1966, 1970, 1971, 1973, 1974, 1979, 1982, 1983, 1989, 1991, 1998, 1999, 2002, 2003, 2005, 2011, 2015, 2018, 2026 |21|1901, 1920, 1921, 1924, 1931, 1933, 1936, 1943, 1948, 1954, 1955, 1958, 1962, 1963 (rud.), 1969, 1975, 1977, 1990, 1993, 1997, 2014 |25|1913, 1922, 1927, 1928, 1933, 1935, 1942, 1943, 1944, 1956, 1972, 1974, 1976, 1978, 1991, 1993, 1994, 1995, 2003, 2004, 2015, 2016, 2017, 2022, 2026 |10|1912, 1931, 1932, 1966, 1977, 1979, 1986, 1989, 2005, 2024 |0||0| |4|1993, 1994, 1995, 2004 |2|1992, 2003}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1928]], [[1937]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2026 | 98 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|4|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|2|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|1|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|1|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|1|taurė}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|1|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|1|finalas}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|1|}} |} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = Pirmosios | date = {{Start date|2023|08|24|df=y}} | time = 19:00 | team1 = [[FK Žalgiris]] | team2 = Ferencvárosi | score = 0–4 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ Ataskaita] | goals1 = | goals2 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|17}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|65|11m}} <br /> [[Aleksandar Pešić]] {{goal|75}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|83}} | stadium = [[LFF stadionas]], [[Vilnius]] | attendance = | referee = {{vlv|Šiaurės Makedonija}} Igoris Stojčevskis }} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FINALAS | date = {{Start date|2023|08|31|df=y}} | time = 21:00 | team1 = Ferencvárosi | team2 = [[FK Žalgiris]] | score = 3–0 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ Ataskaita] <br /> [https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe Ataskaita] | goals1 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|4}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|42|11m}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|48}} | goals2 = | stadium = [[Groupama Aréna]], [[Budapeštas]] | attendance = | referee = {{vlv|SUI}} Urs Schnyder }} * FTC: Dibusz – Makreckis, Mmaee, Abena, Civic (Ramírez, 73.) – Sigér, Abu Fani (Ben Romdhane, 65.) – Zachariassen – Marquinhos (Tokmac, a szünetben), Varga B. (Pesics, a szünetben) Traoré (Lisztes, 65.). Vyr. treneris: [[Máté Csaba]]. * Žalgiris: Gertmonas (Duka, 23.) – Bopesu, Hnid, Kendyšas, Mamic (Pavelic, 65.) – Golubickas, Karashima (Kažukolovas, 66.), Buff (Novikovas, 66.), Verbickas – Kazlauskas (Jansonas, 71.), Oyewusi. Vyr. treneris: [[Vladimiras Čeburinas]]. == Taip pat skaitykite == * [[Ferencvárosi TC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ftc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://twitter.com/fradi_hu Twitter paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/ferencvarosi-torna-club/1101/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ferencvaros/pKS9M7R7/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ferencvaros-budapest/startseite/verein/279 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ferencvarosi-tc/18727/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Ferencvárosi}} 2l9xuo5opi9vv9sigbr1e80fxhnlxu7 7952127 7952126 2026-10-24T21:54:35Z JB82 13739 7952127 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[Ferencvárosi TC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Budapešto „Ferencváros“ | image = [[Vaizdas:Ferencvárosi TC.png|150px]] | fullname = Ferencvárosi Torna Club | nickname = ''Fradi'', ''Zöld Sasok'' | founded = 1899 m. | ground = „Groupama Arena“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 100 | chairman = Gábor Kubatov | manager = [[Balázs Borbély]] | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _ferencvarositc2122h | pattern_la2 = _ferencvarositc2021a | pattern_b1 = _ferencvarositc2122h | pattern_b2 = _ferencvarositc2021a | pattern_ra1 = _ferencvarositc2122h | pattern_ra2 = _ferencvarositc2021a | pattern_sh1 = _ferencvarositc2122h | pattern_sh2 = _ferencvarositc2021a | pattern_so1 = | pattern_so2 = _ferencvarositc2021a | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 000000 | body1 = FFFFFF | body2 = 000000 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 000000 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 000000 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 000000 }} '''Budapešto „Ferencváros“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Ferencvarošo mikrorajono. Šis straipsnis apie pagrindinę vyrų futbolo komandą. == Istorija == 1899 m. įkurtas klubas. '''„Ferencvaros"''' – populiariausias ir tituluočiausias Vengrijos sporto klubas. Jame sportuoja įvairių sporto šakų atstovai. ; Futbolo komandos (vyrai, moterys) Pastarieji metai vieni iš sėkmingiausių klubo istorijoje – „Ferencváros“ šalies čempionu tapo keturiskart iš eilės (2018–2019, 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m.). Moterų ekipa irgi kovojo dėl aukščiausių vietų. 2020–2021 metų sezone komanda praktiškai neturėjo lygių pralaimėjo tik kartą ir artimiausius varžovus aplenkė net 20 taškų.<ref>[https://www.soccerway.com/hungary/nb-i-2020-2021/results/ 2020–2021 m. sezonas (pagal Soccerway)]</ref> === Čempionų lyga: kova prieš FK Žalgiris === [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022 m. čempionų lygos]] atrankoje susitiko su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>{{cite web |title=„Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos antrąjį etapą pradėjo pralaimėjimu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/437112/cempionu-lygos-atrankos-antrasis-etapas-ferencvaros-zalgiris-apzvalga |date=2021-07-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Antrojo etapo rungtynės vyko [[Vengrija|Vengrijoje]] [[Groupama Aréna]], o atsakomosios–[[Lietuva|Lietuvoje]], [[LFF stadionas|LFF stadione]].<ref>https://www.footballwebpages.co.uk/match/2021-2022/champions-league/ferencvarosi-tc/zalgiris-vilnius/383455</ref> 2021 m. liepos 20 d. [[Budapeštas|Budapešte]], vengrai nugalėjo rezultatu 2:0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai</ref><ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/</ref> Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, [[žalia]]–[[balta]] ir vertikalūs dryžiai, todėl [[FK Žalgiris]] žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ vartininkas atrėmė smūgį nuo 11 metrų žymos, bet vilniečiai Vengrijoje pralaimėjo |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo-87746639 |date=2021-07-20 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295/</ref> Atsakomosios rungtynės įvyko 2021 m. liepos 27 d. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/27/europe/uefa-champions-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/3517573/</ref> Vengrai dar kartą nugalėjo [[FK Žalgiris|žalgiriečius]]. Šį kartą rezultatas buvo 3:1 vengrų naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437534/zalgiris-baige-savo-pasirodyma-cempionu-lygos-atrankoje</ref> === 2023 m.: rungtynės prieš Vilniaus „Žalgirį“ === 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/</ref><ref>https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe</ref> {{fkp|1899|Ferencvárosi TC (FTC)|1926|Ferencvárosi FC|1944|Ferencvárosi TC|1949|ÉDOSZ SE|1951|Kinizsi SE|1957|Ferencvárosi TC}} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|08|19}}<ref>{{Cite web|url=https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/jatekoskeret|title=Ferencvaros - First team squad|website=www.fradi.hu|language=hu|access-date=2026-06-09}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=HUN|name=[[Ádám Varga]]|pos=GK}} {{Fs player|no=4|nat=ARG|name=[[Marcelo Gómez]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=GUI|name=[[Naby Keïta]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=NED|name=[[Elton Alcolatse]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=SWE|name=[[Jonathan Levi]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=NGA|name=[[Bamidele Yusuf]]|pos=FW}} {{Fs player|no=14|nat=HUN|name=[[Attila Osváth]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=ISR|name=[[Mohammad Abu Fani]]|pos=MF}} {{Fs player|no=16|nat=NOR|name=[[Kristoffer Zachariassen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=ROM|name=[[Marius Corbu]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=CRO|name=[[Franko Kovačević]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=BRA|name=[[Cadu (1997)]]|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=HUN|name=[[Endre Botka]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=HUN|name=[[Gábor Szalai]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=HUN|name=[[Bence Ötvös]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=LAT|name=[[Cebrail Makreckis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=27|nat=FRA|name=[[Ibrahim Cissé]]|pos=DF}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|name=[[Toon Raemaekers]]|pos=FW}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=[[Gergő Szécsi]]|pos=GK}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=[[Zsombor Gruber]]|pos=FW}} {{Fs player|no=36|nat=ISR|name=[[Gabi Kanichowsky]]|pos=DF}} {{Fs player|no=40|nat=NGA|name=[[Fortune Bassey]]|pos=FW}} {{Fs player|no=44|nat=FRA|name=[[Ismail Aaneba]]|pos=DF}} {{Fs player|no=47|nat=IRL|name=Callum O'Dowda|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=HUN|name=[[Norbert Kaján]]|pos=DF}} {{Fs player|no=62|nat=HUN|name=[[Benjámin Gólik]]|pos=FW}} {{Fs player|no=63|nat=HUN|name=[[Dániel Rádnoti]]|pos=FW}} {{Fs player|no=66|nat=BRA|name=[[Júlio Romão]]|pos=FW}} {{Fs player|no=71|nat=HUN|name=[[Csongor Lakatos]]|pos=DF}} {{Fs player|no=72|nat=HUN|name=[[Ádám Madarász]]|pos=MF}} {{Fs player|no=74|nat=HUN|name=[[Szilárd Szabó]]|pos=FW}} {{Fs player|no=75|nat=HAI|name=[[Lenny Joseph]]|pos=FW}} {{Fs player|no=77|nat=HUN|name=[[Barnabás Nagy]]|pos=DF}} {{Fs player|no=80|nat=CIV|name=[[Habib Maïga]]|pos=FW}} {{Fs player|no=88|nat=BEL|name=[[Philippe Rommens]]|pos=FW}} {{Fs player|no=90|nat=HUN|name=[[Dénes Dibusz]]|pos=GK|other=kapitonas}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_ferencvaros1112 stripes| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= FFFFFF | body= 008000 | rightarm= FFFFFF | shorts= 257e48 | socks= 257e48 | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarosi1415h| pattern_b= _ferencvarosi1415h| pattern_ra= _ferencvarosi1415h| pattern_sh= _ferencvarosi1415h| pattern_so= _ferencvarosi1415h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2014–2015 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1617h| pattern_b= _ferencvarositc1617h| pattern_ra= _ferencvarositc1617h| pattern_sh= _red_stripes| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1718h| pattern_b= _ferencvarositc1718h| pattern_ra= _ferencvarositc1718h| pattern_sh= _ferencvarositc1718h| pattern_so= _ferencvarositc1718h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1920h| pattern_b= _ferencvarositc1920h| pattern_ra= _ferencvarositc1920h| pattern_sh= _ferencvarositc1920h| pattern_so= _ferencvarositc1920h| leftarm= 008241 | body= 008241 | rightarm= 008241 | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2122h| pattern_b= _ferencvarositc2122h| pattern_ra= _ferencvarositc2122h| pattern_sh= _ferencvarositc2122h| pattern_so= _ferencvarositc2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2324h| pattern_b= _ferencvarositc2324h| pattern_ra= _ferencvarositc2324h| pattern_sh= _ferencvarositc2324h| pattern_so= _ferencvarositc2324h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]] (1979–1992) * {{vlv|ENG}} [[Umbro]] (1992–1995) * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]] (1995–2003) * {{vlv|USA}} [[Nike]] (2003–2024) * {{vlv|ITA}} [[Macron]] (2024–) == Logotipai == <gallery> Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png| Vaizdas:Ferencvárosi TC.png| </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |36|1903, 1905, 1907, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1926, 1927, 1928, 1932, 1934, 1938, 1940, 1941, 1949, 1963 (pav.), 1964, 1967, 1968, 1976, 1981, 1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2016, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025 |37|1902, 1904, 1908, 1914, 1918, 1919, 1922, 1925, 1929, 1930, 1935, 1937, 1939, 1944, 1945, 1950 (pav.), 1960, 1965, 1966, 1970, 1971, 1973, 1974, 1979, 1982, 1983, 1989, 1991, 1998, 1999, 2002, 2003, 2005, 2011, 2015, 2018, 2026 |21|1901, 1920, 1921, 1924, 1931, 1933, 1936, 1943, 1948, 1954, 1955, 1958, 1962, 1963 (rud.), 1969, 1975, 1977, 1990, 1993, 1997, 2014 |25|1913, 1922, 1927, 1928, 1933, 1935, 1942, 1943, 1944, 1956, 1972, 1974, 1976, 1978, 1991, 1993, 1994, 1995, 2003, 2004, 2015, 2016, 2017, 2022, 2026 |10|1912, 1931, 1932, 1966, 1977, 1979, 1986, 1989, 2005, 2024 |0||0| |4|1993, 1994, 1995, 2004 |2|1992, 2003}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1928]], [[1937]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2026 | 98 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|4|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|2|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|1|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|1|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|1|taurė}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|1|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|1|finalas}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|1|}} {{fs2|HUN|2025–2026|I|2|taurė}} |} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = Pirmosios | date = {{Start date|2023|08|24|df=y}} | time = 19:00 | team1 = [[FK Žalgiris]] | team2 = Ferencvárosi | score = 0–4 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ Ataskaita] | goals1 = | goals2 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|17}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|65|11m}} <br /> [[Aleksandar Pešić]] {{goal|75}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|83}} | stadium = [[LFF stadionas]], [[Vilnius]] | attendance = | referee = {{vlv|Šiaurės Makedonija}} Igoris Stojčevskis }} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FINALAS | date = {{Start date|2023|08|31|df=y}} | time = 21:00 | team1 = Ferencvárosi | team2 = [[FK Žalgiris]] | score = 3–0 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ Ataskaita] <br /> [https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe Ataskaita] | goals1 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|4}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|42|11m}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|48}} | goals2 = | stadium = [[Groupama Aréna]], [[Budapeštas]] | attendance = | referee = {{vlv|SUI}} Urs Schnyder }} * FTC: Dibusz – Makreckis, Mmaee, Abena, Civic (Ramírez, 73.) – Sigér, Abu Fani (Ben Romdhane, 65.) – Zachariassen – Marquinhos (Tokmac, a szünetben), Varga B. (Pesics, a szünetben) Traoré (Lisztes, 65.). Vyr. treneris: [[Máté Csaba]]. * Žalgiris: Gertmonas (Duka, 23.) – Bopesu, Hnid, Kendyšas, Mamic (Pavelic, 65.) – Golubickas, Karashima (Kažukolovas, 66.), Buff (Novikovas, 66.), Verbickas – Kazlauskas (Jansonas, 71.), Oyewusi. Vyr. treneris: [[Vladimiras Čeburinas]]. == Taip pat skaitykite == * [[Ferencvárosi TC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ftc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://twitter.com/fradi_hu Twitter paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/ferencvarosi-torna-club/1101/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ferencvaros/pKS9M7R7/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ferencvaros-budapest/startseite/verein/279 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ferencvarosi-tc/18727/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Ferencvárosi}} 0fvngy7azkn93wvd0xl1nrg1tcqomcm 0 136817 7952124 6799876 2026-10-24T21:21:16Z Hugo.arg 1674 7952124 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Liaudiškiai}} {{Ltgyv |pavad = Liaudiškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.244 |long = 24.168 |sav = Kėdainių rajono savivaldybė |sen = Pelėdnagių seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Liaudìškiai|Liaudìškių|š=2016}} |istpav = {{ru|Лявдышки}}, {{pl|Łaudyszki}} }} '''Liaudiškiai''' – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, 3 km į šiaurės rytus nuo [[Beinaičiai|Beinaičių]], [[Lankesa|Lankesos]] dešiniajame krante, priešais [[Užkapiai|Užkapius]], pamiškėje. Patenka į [[Lankesos botaninis draustinis|Lankesos botaninį draustinį]]. Likę pora sodybų. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=30|inc=10|incmin=5 |1902|11|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|15|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|16|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|10|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|7|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|3|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės]] te6u2sgyanjsnpi2ar4p888qh891aw5 0 136825 7952116 6799886 2026-10-24T20:55:27Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7952116 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Servitgaliai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.183 |long = 23.955 |sav = Kėdainių rajono savivaldybė |sen = Pelėdnagių seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Servìtgaliai|Servìtgalių|š=2016}} |istpav = {{ru|Сервидголе}}, {{pl|Syrwedgole}}<ref>{{SGKP|11|750|Syrwedgole}}</ref> }} '''Servitgaliai''' – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, 3 km į rytus nuo [[Labūnava|Labūnavos]], prie [[Mėkla|Mėklos]] ir [[Labūnavos miškai|Labūnavos miškų]]. Sunykęs. == Etimologija == Tikrasis pavadinimas – ''Sirvydgaliai'', kilęs iš asmenvardžio ''Sirvydas, Sirvydis'' ir žodžio ''galas'' („kraštas, riba“). == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=60|inc=10|incmin=5 |1923|60|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|32|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|17|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|0|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 210mmltnb060xv8r0lss82vlxowa78g 7952117 7952116 2026-10-24T20:57:10Z Hugo.arg 1674 7952117 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Servitgaliai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.183 |long = 23.955 |sav = Kėdainių rajono savivaldybė |sen = Pelėdnagių seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Servìtgaliai|Servìtgalių|š=2016}} |istpav = {{ru|Сырвидголе, Сервидголе}}, {{pl|Syrwedgole}}<ref>{{SGKP|11|750|Syrwedgole}}</ref> }} '''Servitgaliai''' – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, 3 km į rytus nuo [[Labūnava|Labūnavos]], prie [[Mėkla|Mėklos]] ir [[Labūnavos miškai|Labūnavos miškų]]. Sunykęs. == Etimologija == Tikrasis pavadinimas – ''Sirvydgaliai'', kilęs iš asmenvardžio ''Sirvydas, Sirvydis'' ir žodžio ''galas'' („kraštas, riba“). == Istorija == XX a. pr. buvo kaimas Kauno apskrities [[Babtų valsčius|Babtų valsčiuje]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=60|inc=10|incmin=5 |1902|47|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|60|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|32|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|17|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|0|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės]] gelje4gzkkeaqvz0wnazaubr1hkkllq 0 136826 7952119 7752002 2026-10-24T21:00:31Z Hugo.arg 1674 7952119 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Sičioniai |foto = Sičioniai, 2019.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Sičioniai nuo Labūnavos pusės |lat = 55.177 |long = 23.918 |sav = Kėdainių rajono savivaldybė |sen = Pelėdnagių seniūnija |gyv = 31 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Sičióniai|Sičiónių|š=2016}} |istpav = {{ru|Сычаны}}, {{pl|Syczany}} }} '''Sičioniai''' – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]s pietryčiuose, 1 km į pietryčius nuo [[Labūnava|Labūnavos]], [[Labūnavos tvenkinys|Labūnavos tvenkinio]] pakrantėje. Į rytus nuo kaimo prasideda [[Labūnavos miškai]]. Yra gyvulininkystės fermos. Išlikusios kapinės. Į kaimą veda kelias iš Labūnavos. == Istorija == XIX a. pab. minimi kaip dvaras Kauno apskrityje.<ref>{{SGKP|11|735|Syczany}}</ref> XX a. pr. buvo kaimas ir [[užusienis]] Kauno apskrities [[Babtų valsčius|Babtų valsčiuje]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=120|inc=10|incmin=5 |1902|110|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|117|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|116|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|87|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|41|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|47|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|42|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|27|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|31|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=Sičioniai |Š= ''[[Ansainiai]]'' - 1 km |ŠR= |R= |PR= |P= |PV=''[[Pakapiai (Kaunas)|Pakapiai]]'' - 3 km |V= |ŠV=[[Labūnava]] - 1 km }} [[Kategorija:Kėdainių rajono savivaldybės gyvenvietės]] o0thaivkvyygslgsixcp9y7kkahrw3e 0 145450 7951966 7891264 2026-10-24T13:46:46Z D&P 141668 7951966 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1902|09|04}} | gimimo vieta = [[Joniškis (Rokiškis)|Joniškis]], [[Rokiškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1983|03|25|1902|09|04}} | mirties vieta = [[Vilnius]]| palaidotas = [[Rokantiškių kapinės]]e | tėvai = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[1926]] m. [[Lietuvos universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Juozas Keliuotis''' ([[1902]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Joniškis (Rokiškis)|Joniškyje]], [[Rokiškio valsčius]] – [[1983]] m. [[kovo 25]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas. == Biografija == Brolis [[Alfonsas Keliuotis]]. Mokėsi [[Biržų gimnazija|Biržų]], [[Rokiškio gimnazija|Rokiškio]], [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijose]]. 1926 m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultetą. 1926–1929 m. [[Sorbona|Sorbonoje]] studijavo filosofiją, literatūrą, žurnalistiką, meną ir sociologiją. Studijuodamas 1924–1926 m. redagavo žurnalą [[Pavasaris (žurnalas)|„Pavasaris“]]. Nuo 1929 m. dirbo laikraščio [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] redakcijoje, 1930–1932 m. leido ir redagavo moksleivių žurnalą [[Ateities spinduliai (Kaunas)|„Ateities spinduliai“]]. 1930 m. literatūros almanacho „Granitas“ redaktorius, 1931–1940 m. kultūros žurnalo „[[Naujoji Romuva]]“ leidėjas ir redaktorius. 1935–1937 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] dėstė žurnalistiką. 1942–1943 m. Sociologijos-žurnalistikos katedros [[adjunktas]]. 1944 m. kultūros žurnalo [[Kūryba (žurnalas)|„Kūryba“]] redaktorius. 1944 m. [[Lietuvos išlaisvinimo taryba|Lietuvos išlaisvinimo tarybos]] ideologinis patarėjas, leido pogrindinį žurnalą „Aušra“. 1945 m. suimtas ir tardytas, ištremtas į [[Pečiora|Pečioros]] lagerius. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952 m. vėl suimtas. Iš [[Solikamskas|Solikamsko]] lagerių sugrįžo 1956 m. Kadangi laikėsi nepriklausomos Lietuvos idealų – neparašė viešos atgailos, jo straipsniai nespausdinti jokiame žurnale, buvo sekamas [[KGB]]. Vis dėlto J. Keliuotis daug kūrė, laiškais bendravo su lietuvių menininkais emigrantais, vertė knygas, domėjosi moderniuoju menu, sutelkė apie save senų ir naujų bičiulių ratą, tapo viena populiariausių disidentinių figūrų Lietuvoje. Ilgainiui paskelbė ir konformistinių tekstų (pavyzdžiui, Maskvos "Literaturnaja gazeta"). [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys. <ref>{{ŽE|219}}</ref> Dalyvavo skautų veikloje. Palaidotas [[Rokantiškių kapinės]]e. == Kūryba == [[Vaizdas:Juozo Keliuočio auditorija.JPG|thumb|250px|Juozo Keliuočio vardo auditorija [[VU]] Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute]] Studijų metais paveiktas M. Blondelio ir H. Bergsono idėjų tapo neokatalikybės sąjūdžio šalininku. Skleidė Vakarų demokratines ir kultūrines vertybes, neokatalikybės idėjas, [[modernizmas|modernizmo]] estetiką. Siekė, kad naujoji karta kurtų katalikybės principais grindžiamą Lietuvos modernųjį meną, galintį padėti tautai pasiekti kultūrinę nepriklausomybę, išlikti galimos kolonizacijos atveju. Aktyviai dalyvavo rašytojų draugijos veikloje, buvo [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys. Paskelbė kritikos straipsnių apie [[William Blake|W. Blake‘ą]], [[Charles Baudelaire|Ch. Baudelaire‘ą]], [[Arthur Rimbaud|A. Rimbo]], S. Mallarme, [[Paul Cézanne|P. Sezaną]], [[Pablo Picasso|P. Pikasą]], [[Oskaras Milašius|O. Milašių]], [[Jonas Aistis|J. Aistį]], išvertė [[Anri Bazenas|A. Bazeno]], [[Alfonsas Dodė|A. Dodė]], [[Eženas Jonesko|E. Jonesko]], [[Žanas Polis Sartras|J. P. Sartro]], [[Volteras|Voltero]] kūrinių. Parašė eilėraščių, novelių, dramų, literatūros ir meno veikalų; sovietų okupacijos metais nespausdinti, liko rankraščiai.<ref>{{VLE|IX|711|Domas Šniukas}}</ref> Labiausiai žinomas kaip žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931–1940) redaktorius. Šiame leidinyje siekė aprėpti plačias kultūros sferas: dailę, muziką, architektūrą, literatūrą. J. Keliuotis buvo pastebima figūra [[Kaunas|Kaune]]: telkė įvairių sričių menininkus ir mokslininkus bendram darbui, angažavo naujam mąstymui, diskusijoms, mokėjo derinti nuomones, numatyti tolimas kultūrinio darbo perspektyvas. Pats daug rašė; gilinosi į meno istorijos, estetikos, lietuvių kultūros raidos ypatybes, kultūros uždavinius. Labiausiai domėjosi modernaus meno apraiškomis, rašė straipsnius apie garsiuosius pasaulio dailininkus ir poetus. Nacių okupacijos metais leido panašių orientacijų, kaip ir „Naujojoje Romuvoje“, žurnalą „Kūryba“ (1943–1944), kuriame siekė suburti jaunus menininkus. Kūrybingas asmenybes, kūrybingą tautos dvasią laikė pagrindiniu mažos tautos stiprybės įrodymu. == Bibliografija == <small> * Visuomeninis idealas: visuomenės filosofijos metmenys, publicistika, Kaunas, 1935 m. * Šių dienų spaudos problemos, publicistika, Kaunas, 1936 m. * Svajonės ir siaubas, romanas, Kaunas, 1940 m. * Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus“ atsiminimai, Čikaga, 1986, 1988 m. * Meno tragizmas: Studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną, Vilnius, 1997 m. * Žurnalistikos paskaitos, Kaunas, 2000 m. * Mano autobiografija: atsiminimai. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. – 564, p.: iliustr. – ISBN 9986-39-318-3 * Jonas Švažas atsiminimuose / sud. Vladas Žukas. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 276–278 psl. – ISBN 9986-19-539-X * Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos. – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. – ISBN 9955-475-39-0 * Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos / sud. [[Aušra Jurgutienė]]. – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. – 245 p. – ISBN 9955-475-39-0 </small> == Įvertinimas == * Jo vardu pavadinta [[Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka]]. * Jo vardu pavadinta [[Juozo Keliuočio literatūrinė premija]]. * 2004 m. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos iniciatyva buvo sukurta paminklinė lenta „Naujosios Romuvos" žurnalo ir jos redaktoriui įamžinti Vilniuje, Maironio g. 1 (kur buvo redakcija), bet pastato savininkas nesutiko duoti leidimą pritvirtinti lentą. * 2004 m. vasario 16 d. atidarytas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, įsteigta Literatūrinė Juozo Keliuočio premija. * VU Žurnalistikos institute atidaryta Juozo Keliuočio vardo auditorija. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.voruta.lt/archyvas/68/902 Juozui Keliuočiui 100 metų]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.rasyk.lt/knygos/mano-autobiografija/1367.html Laimės kūdikis] * [http://www.rokiskis.rvb.lt/index.php?sk=8 Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] {{DEFAULTSORT:Keliuotis, Juozas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] [[Kategorija:Lietuvos novelistai]] [[Kategorija:Lietuvos meno istorikai]] [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo tarybos nariai]] 2u8subf6js0aymnselp4mgo5syp841g 0 157725 7952008 7951002 2026-10-24T14:37:04Z D&P 141668 7952008 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1919|03|19}} | gimimo vieta = [[Petrogradas]], [[Rusijos TFSR]] | mirties data = {{Mirė|1987|07|02|1919|03|19}} | mirties vieta = [[Čikaga]], [[Ilinojus]], [[JAV]] | tėvai = | sutuoktinis = Birutė Sirutytė | vaikai = [[Mykolas Drunga]] | veikla = chemikas, spaudos darbuotojas, rezistentas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[1941]] m. [[Vilniaus universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Karolis Drunga''' (tikroji pavardė '''Jurgis Juozas Valiulis''', [[1919]] m. [[kovo 19]] d. [[Petrogradas|Petrograde]], [[Rusijos TFSR]] – [[1987]] m. [[liepos 2]] d. [[Čikaga|Čikagoje]], [[Ilinojus|Ilinojuje]], [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjas, spaudos darbuotojas, JAV chemikas. == Biografija == [[1935]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] pradėjo studijuoti matematiką. [[1940]] m. gruodžio mėn. vienas [[Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga|Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos]] sumanytojų ir steigėjų, aktyviai dalyvavo pogrindžio veikloje. [[1941]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] gavo chemiko diplomą. 1941–[[1945]] m. Vytauto Didžiojo universiteto asistentas.<ref>{{ŽE|113}}</ref> 1941 m. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvis. Leido pasipriešinimo spaudą, organizavo radijo laidas. Nuo [[1943]] m. [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] (VLIK) narys. Per nacių okupaciją [[gestapas|gestapo]] suimtas, kalintas [[Berlynas|Berlyne]]. Kalėjime susirgo [[pleuritas|pleuritu]]. 1945 m. rusams užėmus kalėjimą, paleistas, grįžo į Lietuvą, tačiau greit patyrė, kad jį išdaviko darbams nori užverbuoti rusų saugumiečiai, todėl netrukus tik partizanams žinomu keliu pasitraukė į užsienį. Sovietų Lietuvos sieną kirto turėdamas pasą svetima, Karolio Drungos, pavarde, kuri liko visam gyvenimui. Atvykęs į [[Vokietija|Vokietiją]] gyveno [[Tiubingenas|Tiubingene]]. Ten susipažino su mokytoja Birute Sirutyte, gimusia [[Marijampolė]]s knygų leidėjo [[Bronius Sirutis|Broniaus Siručio]] šeimoje. [[1948]] m. Tiubingene jiems gimė sūnus [[Mykolas Drunga]]. [[1946]]–[[1947]] m. VLIK ir [[Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis|Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio]] užsienio delegatūros veikėjas, vienas Lietuvos rezistencinės santarvės steigėjų. [[1956]]–[[1959]] m. [[Vokietijos lietuvių bendruomenė]]s veikėjas, [[1958]]–1959 m. tarybos ir valdybos pirmininkas. Buvo patyręs septynias plaučių operacijas, todėl JAV imigracijos tarnybos dėl nacių kalėjimuose sugadintos sveikatos ilgai neišdavė JAV vizos. Tik 1959 m. Drungų šeima išvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Dirbo [[polimeras|polimerų]] pramonėje. Kurį laiką buvo [[JAV lietuvių bendruomenė]]s Čikagos apygardos valdybos pirmininkas.<ref>{{VLE|V|156|}}</ref> Bendradarbiavo [[Santarvė (Londonas)|„Santarvėje“]], [[Vienybė (Niujorkas)|„Vienybėje“]] ir kt. leidiniuose. == Įvertinimas == * [[2002]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius|Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinas]] (po mirties) <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=166233</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Drunga, Karolis}} [[Kategorija:JAV chemikai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas]] gijnxjap4brul1k0lyir5d5opjlj47w 0 159019 7951993 7951016 2026-10-24T14:26:30Z D&P 141668 Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951993 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Kazys Germanas | paveikslėlis = Devynioliktasis ministru kabinetas.Nineteenth Ministers cabinet of Lithuania.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Lietuvos ministrų kabinetas 1939 m. Iš kairės, sėdi: [[Juozas Tūbelis]], [[Vladas Mironas]], [[Antanas Smetona]], [[Konstantinas Šakenis]], J.Takūnas. Iš kairės, stovi: [[Juozas Skaisgiris]] (šeštas), J. Gudauskas (aštuntas), [[Kazys Germanas]] (vienuoliktas), [[Juozas Urbšys]] (dvyliktas). | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1897|10|9}} | gimimo vieta = [[Svetošino dvaras]], [[Paežerėlių valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1980|4|18|1897|10|9}} | mirties vieta = Saint Charles, [[Ilinojus]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = [[Vytautas Germanas]] <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės veikėjas, inžinierius. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1929]] m. [[Lietuvos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Kazys Germanas''' ([[1897]] m. [[spalio 9]] d. Svetošino dvare, [[Paežerėlių valsčius]] – [[1980]] m. [[balandžio 18]] d. Saint Charles, [[Ilinojus]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės veikėjas, inžinierius. == Biografija == Sūnus [[Vytautas Germanas]]. [[1915]] m. baigė „Saulės“ mokytojų kursus. [[1919]] m. [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoris. [[1919]] m. pabaigoje baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. [[1920]]–[[1922]] m. [[Šeštasis pėstininkų pulkas|Šeštojo pėstininkų pulko]] kuopos vadas. [[1920]] m. dalyvavo karo veiksmuose su [[Lenkija]]. [[1922]] m. įstojo į Lietuvos universiteto technikos fakultetą.<ref>Algirdas Banevičius. ''111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas.'' Vilnius: Knyga, 1991, 60 p. ISBN 5-89942-585-7.</ref> [[1923]] m. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] dalyvis. [[1929]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitetą]]. [[1930]]–[[1937]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrities]] inžinierius. 1937–[[1938]] m. ir [[1939]]–[[1940]] m. Švietimo ministerijos Specialiojo mokslo departamento direktorius. Nuo [[1938]] m. [[gruodžio 5]] d. iki [[1939]] m. [[lapkričio 21]] d. [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|XIX ir XX ministrų kabineto]] susisiekimo ministras. [[SSRS]] okupavus Lietuvą, [[1940]] m. [[liepos 13]] d. [[NKVD]] suimtas, [[1941]] m. gegužės mėn. [[Ypatingasis pasitarimas prie TSRS NKVD|Ypatingojo pasitarimo]] nuteistas kalėti. SSRS–[[Trečiasis Reichas|Vokietijos]] [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|karo]] pradžioje iš kalėjimo išlaisvintas. [[1941]]–[[1944]] m. per nacių okupaciją, susisiekimo reikalų generalinis tarėjas. [[1944]] m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į [[JAV]]. Dalyvavo [[Amerikos lietuviai|JAV Lietuvių]] bendruomenės veikloje.<ref>{{VLE|VI|603|[[Kazimieras Tamašauskas]]|Kazys Germanas}}</ref> == Inžinieriaus, projektuotojo veikla == Karjeros pradžioje, dirbdamas Panevėžio apskrities inžinieriumi, projektavo gelžbetoninius Panevėžio krašto tiltus, organizavo jų statybą, vykdė techninę priežiūrą.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/nepriklausomybes-kelius-jungiantys-tiltai/panevezio-krasto-tiltai/ Nepriklausomybės kelius jungiantys tiltai: 1918–1940 m. Panevėžio apskrityje statyti tiltai] ''paneveziokrastas.pavb.lt''</ref> Iki šiol išlikę (ar perstatyti) K. Germano suprojektuoti tiltai: [[Levaniškių Liepų gatvės tiltas]], [[Miežiškių tiltas]], [[Paliūniškio tiltas]], [[Piniavos tiltas]], [[Traupio tiltas]]. Jis dirbo darbų vykdytoju prie [[Krekenavos tiltas|Krekenavos tilto]] statybų ([[Pranas Markūnas|P. Markūno]] projektas). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Germanas, Kazys}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai]] [[Kategorija:Lietuvos susisiekimo ministrai]] mynmm823sugwzn6iwuy8k8qddvt605g 0 163861 7952150 7744254 2026-10-25T05:22:11Z ~2026-56852-69 226853 7952150 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = Stasys Pundzevičius with uniform of the Lithuanian Army and state awards.jpg | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = Stasys Pundzevičius su Lietuvos kariuomenės uniforma ir valstybiniais apdovanojimais tarpukariu | visas vardas = Stanislovas Lionginas Pundzevičius | gimė = {{Gimė|1893|09|02}} | gimimo vieta = [[Laibiškiai (Kupiškis)|Laibiškiai]], [[Skapiškio valsčius]] | mirė = {{Mirė|1980|10|20|1893|09|02}} | mirties vieta = [[Niujorkas]] | palaidotas = | tėvas = Juozapas Pundzevičius | motina = Grasilda Pundzevičienė | sutuoktinis = | sutuoktinė = Teofilija Ona Chmieliauskaitė-Pundzevičienė (1990.04.27-1966.12.06) | vaikai = Rimantas (1928–2003) | veikla = Lietuvos karinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = Gen. št. divizijos generolas, Aviacijos viršininkas | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} [[Vaizdas:Stasys Pundzevičius gives a speech at the funeral of Steponas Darius and Stasys Girėnas in 1933.jpg|thumb|right|260px|St.Punzevičius sako kalbą per lakūnų [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] laidotuves [[Kaunas|Kaune]], 1933 m.]] '''Stasys Pundzevičius''' ([[1893]] m. [[rugsėjo 2]] d. [[Laibiškiai (Kupiškis)|Laibiškiai]], dab. [[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj]]. – [[1980]] m. [[spalio 20]] d. [[Niujorkas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] karininkas, divizijos [[generolas]]. == Biografija == 1913 m. baigęs [[Panevėžys|Panevėžio]] realinę mokyklą, 1913–1915 m. studijavo [[Kijevas|Kijevo]] komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas ir pasiųstas į [[Orenburgas|Orenburgo]] karo mokyklą, kurią baigęs, tarnavo [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s pulkuose, dalyvavo I pasaulinio karo kovose Šiaurės fronte. 1918 m. pateko į vokiečių nelaisvę. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1919 m. pradžios tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je. Dalyvavo kovose su [[bolševikai]]s ir [[bermontininkais]]. 1919–1920 m. 1-osios brigados vado [[Pranas Liatukas|Prano Liatuko]], vėliau Pirmosios divizijos vado [[Kazys Ladiga|Kazio Ladigos]] adjutantas. Kartu su [[Juozas Lanskoronskis|Juozu Lanskoronskiu]] parengė operacijų planus [[Giedraičių mūšis|Giedraičių-Širvintų kautynėms]], kurios sėkmingai buvo pravestos vadovaujant gen. [[Edvardas Adamkavičius|Edvardui Adamkakavičiui]] ir gen. [[Silvestras Žukauskas|Silvestrui Žukauskui]]. 1920 m. perėjo dirbti į krašto apsaugos ministro kanceliariją. 1921–1922 m. [[Ketvirtoji pėstininkų divizija|4-osios pėstininkų divizijos]] štabo viršininkas. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus.<ref>{{VLE|V|158|[[Bonifacas Ulevičius]]|Stasys Pundzevičius}}</ref> 1922 m. [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Vyriausiojo štabo]] Operacijų skyriaus viršininkas. 1923–1925 m. mokėsi [[:cs:Vysoká_škola_válečná|Čekoslovakijos karo akademijoje]]. 1925–1927 m. [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas|5-ojo pėstininkų pulko]] vadas. Be to, Lietuvos karininkų Ramovės seniūnų tarybos narys, Karo mokslo draugijos centro tarybos narys. 1927–1934 m. [[Lietuvos karo aviacija|Lietuvos karo aviacijos]] viršininkas. Jam vadovaujant 1928–1929 m. Lietuvos karines oro pajėgas papildė 15 modernių [[italija|itališkų]] naikintuvų „[[Fiat]]“ ir 20 lengvųjų bombonešių „[[Ansaldo]]“ bei pirmieji [[Antanas Gustaitis (1898)|Antano Gustaičio]] sukonstruoti lėktuvai [[ANBO]]-3 ir ANBO-4. Suformuotos dvi naujos eskadrilės, įrengtas [[Zoknių aerodromas]] prie [[Šiauliai|Šiaulių]]. 1935 m. paskirtas Antrosios divizijos vadu, kartu ir [[Kaunas|Kauno]] įgulos viršininkas. Vėliau Trečiosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas Šiauliuose, nuo 1935 m. rugpjūčio mėn. pirmosios pėstininkų divizijos vadas [[Panevėžys|Panevėžyje]]. 1935 m. [[brigados generolas]], nuo 1938 m. divizijos generolas. Nuo 1939 m. balandžio 1 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos kariuomenės paskutinis [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Generalinio štabo]] viršininkas. Daugelį kartų laikinai ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas. 1939 m. spalio 18 d. kartu su Lietuvos kariuomenės vadu [[Stasys Raštikis|generolu S. Raštikiu]] pasirašė Kariuomenės vado įsakymą Nr. 42 dėl Lietuvos karių įžengimo į Vilnių. Vykdamas į [[1940]] m. [[birželio 15]] d. paskutinį Vyriausybės posėdį, S. Pundzevičius šifruota telegrama divizijų vadams perdavė įsakymą pasiruošti vykdyti gynybos planą R prieš rusus<ref>[https://www.ateitiesaidas.lt/l/ar-planavo-lietuvos-valdzia-1940-m-pirmoje-puseje-konflikta-su-ra-karinemis-igulomis/ Ar planavo Lietuvos valdžia 1940 m. pirmoje pusėje konfliktą su RA karinėmis įgulomis?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240915165744/https://www.ateitiesaidas.lt/l/ar-planavo-lietuvos-valdzia-1940-m-pirmoje-puseje-konflikta-su-ra-karinemis-igulomis/ |date=2024-09-15 }}</ref>. Paskutiniame posėdyje Lietuvos Prezidentui [[Antanas Smetona | A. Smetonai]] paklausus gen. S. Pudzevičiaus, ar mes pajėgūs apsiginti nuo sovietų okupacijos, atsakė taip: <blockquote>„Manau, kad būtų patartina priešintis, bet realiai, matant esamą situaciją šalyje ir Lietuvos kariuomenės apsupimą, tai būtų bergždžia, todėl praktiškai bet koks efektyvus pasipriešinimas kariniu požiūriu yra neįmanomas.“<ref>[https://lt.wikisource.org/wiki/Generolo_Stasio_Pundzevi%C4%8Diaus_apklausa_JAV_Kongrese Apklausa JAV Kongrese]</ref></blockquote>Paskutinio posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nesipriešinti. Kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas išvyko į pasienį pasitikti raudonarmiečių, o S. Pundzevičius atšaukė direktyvą R, kad kariuomenė nepradėtų veikti savarankiškai ir priešintis raudonarmiečiams.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/111647/ Neryžtingos dvejonės kaina]</ref> [[TSRS]] okupavus Lietuvą, 1940 m. gruodžio 16 d. iš kariuomenės atleistas. Buvo sekamas NKVD. Vienas [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] organizatorių ir vadovų, nuo 1941 m. birželio 24 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu, buvo krašto gynybos tarybos narys. 1944 m. su šeima per [[Viena|Vieną]] pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. apsigyveno [[JAV]], [[Niujorkas|Niujorke]]. Emigracijoje visą laiką daugiausia pradirbo sodininku ir slaugė sergančią žmoną. 1947–1955 m. buvo paieškomas KGB. Mokėjo lietuvių, rusų, lenkų, čekų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbas. Mirė 1980 m. spalio 20 d. Niujorke, Great Neck. Kartu su žmona palaidotas St. Charles / Resurrection Cemeteries kapinėse Niujorke (Section:31, Row:CC, Grave:43, kapinės atidarytos nuo 8.00-17.00). == Apklausa JAV Kongreso komitete == [[Vaizdas:PundzeviciuKapas.jpg|thumb|right|160px|S. Pundzevičiaus kapas]] Generolo S. Pundzevičiaus 1953-09-21 apklausa JAV Kongreso House Baltic Committee dėl Lietuvos okupacijos aplinkybių. Apklausos protokolo vertimą į lietuvių kalbą žr. [https://lt.wikisource.org/wiki/Generolo_Stasio_Pundzevi%C4%8Diaus_apklausa_JAV_Kongrese čia] == Apdovanojimai == * 1921 m. 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius Nr.1395 * 1925 m. Klaipėdos krašto išvadavimo sidabro medalis * 1927 m. Čekoslovakijos Baltojo liūto 4-ojo laipsnio ordinas su kardais * 1928 m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|DLK Gedimino 3-ojo laipsnio]] ordinas *1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis * 1929 m. Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis * 1930 m. Italijos Karūnos 3-ojo laipsnio ordinas * 1933 m. [[Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas|Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio]] ordinas * 1934 m. Plieno sparnų garbės ženklas * 1935 m. [[Trijų žvaigždžių ordinas|Latvijos Trijų žvaigždžių 3-ojo laipsnio ordinas]] * 1937 m. [[Šaulių žvaigždė|Šaulių žvaigždės ordinas]] *1939 m. Šaulių žvaigždės medalis *1939 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 1-ojo laipsnio kryžius * 1939 m. Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžius == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commons|Category:Stasys Pundzevičius}} * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/10/19/atmi_02.html Alfonsas Zubreckas, Paskutinis kariuomenės štabo viršininkas, XXI amžius, Nr. 78, 2005 m.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160208194543/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/10/19/atmi_02.html |date=2016-02-08 }} * [http://kariuomeneskurejai.lt/veikla/savanoriu-istorijos-fragmentai/apie-antraja-savanoriu-banga-1941-m-sukilelius-lietuvos-partizanus/kariuomenes-kurejas-savanoris-pundzevicius-stasys/ Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, 6 tomas, 180 p.] * [http://www.plienosparnai.lt/page.php?767 Pundzevičius Stasys, Lietuvos Aviacijos Istorija 1919–1940 m.] * [https://www.europeana.eu/portal/lt/record/2024906/photography_ProvidedCHO_Marijos_ir_Jurgio__lapeli__namas_muziejus___Marija_and_Jurgis__lapeliai_House_Museum_LIMIS_65846099.html/ Dariaus ir Girėno laidotuvės. Kalbą sako karo aviacijos viršininkas Stasys Pundzevičius] * [https://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/printToPDF/80000006039611?p_p_resource_id=printToPDF&p_p_cacheability=cacheLevelPage&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_valuable_type=EKSPONATAS&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_s_ind=371&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_id=80000006039611&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_s_id=aKXN2SpGcQw4CwxI/ Aviacijos viršininkas generalinio štabo pulkininkas leitenantas Stasys Pundzevičius, sėdintis ant suoliuko šlaito fone]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. spalio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://www.limis.lt/en/paieska/perziura/-/exhibit/printToPDF/80000004017511?p_p_resource_id=printToPDF&p_p_cacheability=cacheLevelPage&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_valuable_type=EKSPONATAS&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_s_ind=437&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_id=80000004017511&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_s_id=Zy6FH0TPUfZjTFCS/ Stasys Pundzevičius (dešinėje) su L. Tauniu prie Linksmadvario angarų Kauno Aleksoto aerodrome]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. gruodžio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} <references/> {{DEFAULTSORT:Pundzevicius, Stasys}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės divizijos generolai‎]] [[Kategorija:5-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko vadai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] jwuzw8vg4puw7vl0uilkbgp3hozx47i 7952194 7952150 2026-10-25T06:20:05Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Pauliusgal keitimas) 7744254 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = Stasys Pundzevičius with uniform of the Lithuanian Army and state awards.jpg | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = Stasys Pundzevičius su Lietuvos kariuomenės uniforma ir valstybiniais apdovanojimais tarpukariu | visas vardas = Stanislovas Lionginas Pundzevičius | gimė = {{Gimė|1893|09|02}} | gimimo vieta = [[Laibiškiai (Kupiškis)|Laibiškiai]], [[Skapiškio valsčius]] | mirė = {{Mirė|1980|10|20|1893|09|02}} | mirties vieta = [[Niujorkas]] | palaidotas = | tėvas = Juozapas Pundzevičius | motina = Grasilda Pundzevičienė | sutuoktinis = | sutuoktinė = Teofilija Ona Chmieliauskaitė-Pundzevičienė (1990.04.27-1966.12.06) | vaikai = Rimantas (1928–2003) | veikla = Lietuvos karinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = Gen. št. divizijos generolas, Aviacijos viršininkas | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} [[Vaizdas:Stasys Pundzevičius gives a speech at the funeral of Steponas Darius and Stasys Girėnas in 1933.jpg|thumb|right|260px|St.Punzevičius sako kalbą per lakūnų [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] laidotuves [[Kaunas|Kaune]], 1933 m.]] '''Stasys Pundzevičius''' ([[1893]] m. [[rugsėjo 2]] d. [[Laibiškiai (Kupiškis)|Laibiškiai]], dab. [[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj]]. – [[1980]] m. [[spalio 20]] d. [[Niujorkas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] karininkas, divizijos [[generolas]]. == Biografija == 1913 m. baigęs [[Panevėžys|Panevėžio]] realinę mokyklą, 1913–1915 m. studijavo [[Kijevas|Kijevo]] komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas ir pasiųstas į [[Orenburgas|Orenburgo]] karo mokyklą, kurią baigęs, tarnavo [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s pulkuose, dalyvavo I pasaulinio karo kovose Šiaurės fronte. 1918 m. pateko į vokiečių nelaisvę. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1919 m. pradžios tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je. Dalyvavo kovose su [[bolševikai]]s ir [[bermontininkais]]. 1919–1920 m. 1-osios brigados vado [[Pranas Liatukas|Prano Liatuko]], vėliau Pirmosios divizijos vado [[Kazys Ladiga|Kazio Ladigos]] adjutantas. Kartu su [[Juozas Lanskoronskis|Juozu Lanskoronskiu]] parengė operacijų planus [[Giedraičių mūšis|Giedraičių-Širvintų kautynėms]], kurios sėkmingai buvo pravestos vadovaujant gen. [[Edvardas Adamkavičius|Edvardui Adamkakavičiui]] ir gen. [[Silvestras Žukauskas|Silvestrui Žukauskui]]. 1920 m. perėjo dirbti į krašto apsaugos ministro kanceliariją. 1921–1922 m. [[Ketvirtoji pėstininkų divizija|4-osios pėstininkų divizijos]] štabo viršininkas. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus.<ref>{{VLE|V|158|[[Bonifacas Ulevičius]]|Stasys Pundzevičius}}</ref> 1922 m. [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Vyriausiojo štabo]] Operacijų skyriaus viršininkas. 1923–1925 m. mokėsi [[:cs:Vysoká_škola_válečná|Čekoslovakijos karo akademijoje]]. 1925–1927 m. [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas|5-ojo pėstininkų pulko]] vadas. Be to, Lietuvos karininkų Ramovės seniūnų tarybos narys, Karo mokslo draugijos centro tarybos narys. 1927–1934 m. [[Lietuvos karo aviacija|Lietuvos karo aviacijos]] viršininkas. Jam vadovaujant 1928–1929 m. Lietuvos karines oro pajėgas papildė 15 modernių [[italija|itališkų]] naikintuvų „[[Fiat]]“ ir 20 lengvųjų bombonešių „[[Ansaldo]]“ bei pirmieji [[Antanas Gustaitis (1898)|Antano Gustaičio]] sukonstruoti lėktuvai [[ANBO]]-3 ir ANBO-4. Suformuotos dvi naujos eskadrilės, įrengtas [[Zoknių aerodromas]] prie [[Šiauliai|Šiaulių]]. 1935 m. paskirtas Antrosios divizijos vadu, kartu ir [[Kaunas|Kauno]] įgulos viršininkas. Vėliau Trečiosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas Šiauliuose, nuo 1935 m. rugpjūčio mėn. pirmosios pėstininkų divizijos vadas [[Panevėžys|Panevėžyje]]. 1935 m. [[brigados generolas]], nuo 1938 m. divizijos generolas. Nuo 1939 m. balandžio 1 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos kariuomenės paskutinis [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Generalinio štabo]] viršininkas. Daugelį kartų laikinai ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas. 1939 m. spalio 18 d. kartu su Lietuvos kariuomenės vadu [[Stasys Raštikis|generolu S. Raštikiu]] pasirašė Kariuomenės vado įsakymą Nr. 42 dėl Lietuvos karių įžengimo į Vilnių. Vykdamas į [[1940]] m. [[birželio 15]] d. paskutinį Vyriausybės posėdį, S. Pundzevičius šifruota telegrama divizijų vadams perdavė įsakymą pasiruošti vykdyti gynybos planą R prieš rusus<ref>[https://www.ateitiesaidas.lt/l/ar-planavo-lietuvos-valdzia-1940-m-pirmoje-puseje-konflikta-su-ra-karinemis-igulomis/ Ar planavo Lietuvos valdžia 1940 m. pirmoje pusėje konfliktą su RA karinėmis įgulomis?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240915165744/https://www.ateitiesaidas.lt/l/ar-planavo-lietuvos-valdzia-1940-m-pirmoje-puseje-konflikta-su-ra-karinemis-igulomis/ |date=2024-09-15 }}</ref>. Paskutiniame posėdyje Lietuvos Prezidentui [[Antanas Smetona | A. Smetonai]] paklausus gen. S. Pudzevičiaus, ar mes pajėgūs apsiginti nuo sovietų okupacijos, atsakė taip: <blockquote>„Manau, kad būtų patartina priešintis, bet realiai, matant esamą situaciją šalyje ir Lietuvos kariuomenės apsupimą, tai būtų bergždžia, todėl praktiškai bet koks efektyvus pasipriešinimas kariniu požiūriu yra neįmanomas.“<ref>[https://lt.wikisource.org/wiki/Generolo_Stasio_Pundzevi%C4%8Diaus_apklausa_JAV_Kongrese Apklausa JAV Kongrese]</ref></blockquote>Paskutinio posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nesipriešinti. Kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas išvyko į pasienį pasitikti raudonarmiečių, o S. Pundzevičius atšaukė direktyvą R, kad kariuomenė nepradėtų veikti savarankiškai ir priešintis raudonarmiečiams.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/111647/ Neryžtingos dvejonės kaina]</ref> [[TSRS]] okupavus Lietuvą, 1940 m. gruodžio 16 d. iš kariuomenės atleistas. Buvo sekamas NKVD. Vienas [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] organizatorių ir vadovų, nuo 1941 m. birželio 24 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu, buvo krašto gynybos tarybos narys. 1944 m. su šeima per [[Viena|Vieną]] pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. apsigyveno [[JAV]], [[Niujorkas|Niujorke]]. Emigracijoje visą laiką daugiausia pradirbo sodininku ir slaugė sergančią žmoną. 1947–1955 m. buvo paieškomas KGB. Mokėjo lietuvių, rusų, lenkų, čekų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbas. Mirė 1980 m. spalio 20 d. Niujorke, Great Neck. Kartu su žmona palaidotas St. Charles / Resurrection Cemeteries kapinėse Niujorke (Section:31, Row:CC, Grave:43, kapinės atidarytos nuo 8.00-17.00). == Apklausa JAV Kongreso komitete == [[Vaizdas:PundzeviciuKapas.jpg|thumb|right|160px|S. Pundzevičiaus kapas]] Generolo S. Pundzevičiaus 1953-09-21 apklausa JAV Kongreso House Baltic Committee dėl Lietuvos okupacijos aplinkybių. Apklausos protokolo vertimą į lietuvių kalbą žr. [https://lt.wikisource.org/wiki/Generolo_Stasio_Pundzevi%C4%8Diaus_apklausa_JAV_Kongrese čia] == Apdovanojimai == * 1921 m. 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius Nr.1395 * 1925 m. Klaipėdos krašto išvadavimo sidabro medalis * 1927 m. Čekoslovakijos Baltojo liūto 4-ojo laipsnio ordinas su kardais * 1928 m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|DLK Gedimino 3-ojo laipsnio]] ordinas *1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis * 1929 m. Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis * 1930 m. Italijos Karūnos 3-ojo laipsnio ordinas * 1933 m. [[Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas|Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio]] ordinas * 1934 m. Plieno sparnų garbės ženklas * 1935 m. [[Trijų žvaigždžių ordinas|Latvijos Trijų žvaigždžių 3-ojo laipsnio ordinas]] * 1937 m. [[Šaulių žvaigždė|Šaulių žvaigždės ordinas]] *1939 m. Šaulių žvaigždės medalis *1939 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 1-ojo laipsnio kryžius * 1939 m. Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžius == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commons|Category:Stasys Pundzevičius}} * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/10/19/atmi_02.html Alfonsas Zubreckas, Paskutinis kariuomenės štabo viršininkas, XXI amžius, Nr. 78, 2005 m.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160208194543/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/10/19/atmi_02.html |date=2016-02-08 }} * [http://kariuomeneskurejai.lt/veikla/savanoriu-istorijos-fragmentai/apie-antraja-savanoriu-banga-1941-m-sukilelius-lietuvos-partizanus/kariuomenes-kurejas-savanoris-pundzevicius-stasys/ Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, 6 tomas, 180 p.] * [http://www.plienosparnai.lt/page.php?767 Pundzevičius Stasys, Lietuvos Aviacijos Istorija 1919–1940 m.] * [https://www.europeana.eu/portal/lt/record/2024906/photography_ProvidedCHO_Marijos_ir_Jurgio__lapeli__namas_muziejus___Marija_and_Jurgis__lapeliai_House_Museum_LIMIS_65846099.html/ Dariaus ir Girėno laidotuvės. Kalbą sako karo aviacijos viršininkas Stasys Pundzevičius] * [https://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/printToPDF/80000006039611?p_p_resource_id=printToPDF&p_p_cacheability=cacheLevelPage&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_valuable_type=EKSPONATAS&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_s_ind=371&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_id=80000006039611&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_s_id=aKXN2SpGcQw4CwxI/ Aviacijos viršininkas generalinio štabo pulkininkas leitenantas Stasys Pundzevičius, sėdintis ant suoliuko šlaito fone]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. spalio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://www.limis.lt/en/paieska/perziura/-/exhibit/printToPDF/80000004017511?p_p_resource_id=printToPDF&p_p_cacheability=cacheLevelPage&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_valuable_type=EKSPONATAS&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_s_ind=437&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_id=80000004017511&_exhibitPreviewportlet_WAR_limiskportlet_s_id=Zy6FH0TPUfZjTFCS/ Stasys Pundzevičius (dešinėje) su L. Tauniu prie Linksmadvario angarų Kauno Aleksoto aerodrome]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. gruodžio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} <references/> {{DEFAULTSORT:Pundzevicius, Stasys}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės divizijos generolai‎]] [[Kategorija:5-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko vadai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] t119a4le12wxoqyqi8zgxvycy6yazh0 0 164222 7952156 7941295 2026-10-25T05:43:42Z ~2026-56852-69 226853 7952156 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = Jonas Pyragius (1901-1975), 1927 m.png | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = Jonas Pyragius 1927 m. | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1901|12|29|}} | gimimo vieta = [[Baluškiai]], [[Daujėnų valsčius]] | mirė = {{Mirė|1975|10|20|1901|12|29}} | mirties vieta = [[Adelaidė]], [[Australija]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Amelija Cigleraitė | vaikai = Ona Dalia Gordon | veikla = karinis ir sporto veikėjas, sklandytojas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Jonas Pyragius''' ([[1901]] m. [[gruodžio 29]] d. (dokumentuose nurodoma [[1902]] m. [[sausio 1]] d. data) [[Baluškiai|Baluškiuose]], [[Daujėnų valsčius]] – [[1975]] m. [[spalio 20]] d. [[Adelaidė]]je, [[Australija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir sporto veikėjas, aviacijos [[majoras]], sklandytojas, [[voldemarininkai | voldemarininkas]], nepriklausomos Lietuvos valdžios perversmų dalyvis.<ref>{{VLE|XVIII|293||Pyragius Jonas}}</ref> == Biografija == Gimė gausioje ūkininkų šeimoje. Iki [[1918]] m. baigė [[Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija|Panevėžio „Saulės“ gimnazijos]] penkias klases. Nuo [[1919]] m. [[sausio 9]] d. [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] savanoris. [[1920]] m. [[spalio 17]] d. baigė [[KKM|Kauno karo mokyklą]], suteiktas [[Artilerija|artilerijos]] [[Leitenantas|leitenanto]] laipsnis. [[1922]] m. [[spalio 13]] d. baigė [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštuosius karininkų kursus]], [[1925]] m. birželio mėn. - karo aviacijos kursus. [[1926]] m. [[rugsėjo 16]] d. priimtas laisvuoju klausytoju į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių. 1926 m. [[rugsėjo 24]] d. baigė aukštojo pilotažo kursus. 1926 m. [[gruodžio 17]] d. dalyvavo [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|valstybės perversme]]. Nuo [[1927]] m. birželio mėn. priklausė [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] įkurtai organizacijai „[[Geležinis vilkas (organizacija)|Geležinis vilkas]]". [[1927]] m. [[liepos 15]] d. suteiktas karo lakūno vardas. [[1932]] m. - aviacijos majoras ir [[Lietuvos Karo aviacijos Penktoji eskadrilė|5-tosios naikintuvų eskadrilės]] vadas. Už dalyvavimą [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|1934 m. birželio 6-7 d. puče]] suimtas, pažemintas į eilinius, paleistas iš kariuomenės ir ištremtas į [[Nida|Nidą]].[[1938]] m. [[birželio 25]] d. majoro laipsnis grąžintas, tačiau į karo tanybą negrįžo. Išėjęs iš kariuomenės dirbo ekspedicijos bendrovėje „Skuba“, kurios faktiniu vadovas buvo [[voldemarininkas]] [[Algirdas Sliesoraitis]]. [[1935]] m. rugsėjo mėn. dalyvavo [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] surengtame „[[Oro traukinys (skrydis)|Oro traukinyje]]" - parodomąjame skrydyje per Baltijos šalių sostines.<ref>[https://www.plienosparnai.lt/page.php?560 Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, iliustracijas parinko ir J. Krygerio pasakojimo el. variantą parengė N. Korbutas 2009.]</ref> == Antrasis pasaulinis karas == [[File:Gliders Jonas Pyragius, Apanavičius and Bronius Oškinis at the glider Biržietis, USA, 1937.jpg|thumb|Jonas Pyragius, Apanavičius ir [[Bronius Oškinis]] prie sklandytuvo „Biržietis“, JAV, 1937m.]] [[1940]] m. birželio 15 d. [[Sovietų Sąjunga]] okupavo [[Sovietmečio Lietuvos istorija|Lietuvą]]. Jonas Pyragius prisiminimuose rašo, „Pirmųjų skaičiuje areštuojami bet kada pasisakę prieš žydus“. Apžvelgdamas priežastis, kodėl bėgimas į Vokietiją nebuvo plačiau svarstomas, užbaigė, „5. Visiškas dvasinis žmogaus sužlugdymas. Užėjo galybė, stovinti aukščiau bet kokių įstatymų, už žmogiškos atsakomybės ir moralės ribų, galybė, kurios nevalia kritikuoti ir kurios nėra kam apskųsti, prieš kurią negelbsti aiškinimasis, prašymai ir pagalbos šauksmas“. Liepos mėnesio pradžioje sovietams tarnaujantis aviacijos kapitonas [[Jurgis Kovas]] jį išsikvietė pas Sovietų sąjungos karo atašę majorą Korotkich, kuris siūlė išleisti jį į nacių Vokietiją ir jam iš ten bendradarbiauti su sovietų žvalgyba. Liepos mėnesio gale buvusio lietuviško saugumo valdininkas Vitulskis liepė jį nuvesti į saugumą, kur „žydelis“ [[Eusiejus Razauskas]] jam parodė liepos mėn. 14 d. datuotą arešto orderį. Jonui Pyragiui pavyko susitarti su žvalgybos viršininku Lietuvoje [[Nikolai Romanovič Zagarov]], jog būtų naudingiau jį paleisti. Pasirašė pasižadėjimą ir gavo slapyvardę „Patriotas“. Sumokėjo 1000 [[Litas|litų]] kontrabandininkui. Kartu su [[Liaudies vyriausybė|Liaudies vyriausybės]] finansų ministru [[Ernestas Galvanauskas|Ernestu Galvanausku]] buvo pervestas per sieną, šeštadienį, rugpjūčio pradžioje. Tą naktį pasiryžo, „Kovosiu, kol gyvas. Jei galėsiu – ir numiręs. Prieš bolševikus man bus geras kiekvienas ginklas, kiekvienas kovos būdas ir kiekvienas sąjungininkas“.<ref name="kovosiukolgyvas">{{cite web|url=http://www.plienosparnai.lt/page.php?935 |title=J.Pyragius apie okupaciją. Akis į akį su NKVD. |accessdate=2012 m. spalio 1 d.}}</ref> Kitą dieną prisistatė [[Pilupėnai|Pilupėnų]] pasienio policijos vachmistrui ir buvo motociklu nuvežtas į [[Eitkūnai|Eitkūnus]]. Ten jį klausinėjo Vokietijos žvalgybos pareigūnai ir jis jiems pasakė, kaip jį sovietai užverbavo. Po kelių dienų viešbutyje jis drauge su keliolika vėliau atbėgusių buvo išsiųstas į atbėgėlių stovyklą [[Gleisgarbenas|Gleisgarbene]], [[Goldapas|Goldapo]] apskrityje.<ref name="pyragius145">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=145}}</ref> [[Vaizdas:Jonas Pyragius (1901-1975), 1942 m. liepa.png|thumb|180px|right|J. Pyragius 1942 m. liepos mėn. tarnavimo nacių Vokietijos kariuomenėje metu.]] Dalyvavo [[LAF|Lietuvių aktyvistų fronto]] veikloje. [[1940]] m. vėlyvą rudenį Vokietijos karinės vadovybės (OKW) karininkas paklausė jo nuomonės apie generolą [[Stasys Raštikis|Stasį Raštikį]]. Jisai pasakė, kad žinant jo populiarumą Lietuvoje, jis galėtų ateityje būti naudingas kovoje prieš bolševizmą. [[1941]] m. birželio mėn. jisai buvo paskirtas dirbti Vokietijos kariuomenės vadovybės (OKW) skyriui, kaip vertėjas ir ekspertas (''Dolmetscher u. Auswerter''). Jo manymu, jį rekomendavo buvęs vokiečių karo atašė Kaune, generolas [[Emil Just|Emil Justas]].<ref name="pyragius156">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=156}}</ref> [[1941]] m. prasidėjus [[SSRS-Vokietijos karas|SSRS-Vokietijos karui]] grįžo į Lietuvą. 1941 m. liepos 23-24 d. vadovavo [[voldemarininkai | voldemarininkų]] pučui prieš [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinąją vyriausybę]] ir [[Kauno karo komendantūra|Kauno karo komendantūrą]] kuriam pritarė [[SS]] [[3/A operatyvinis būrys]] ir kuris paspartino [[Holokaustas Lietuvoje | Lietuvos žydų išžudymą]]. 1941–[[1942]] m. tarnavo Vokietijos kariuomenėje ([[Abveras|Abvere]]). Kaip vertėjas ir ekspertas dirbo įvairių dalinių štabuose [[Gdanskas|Dancige]], [[Smolenskas|Smolenske]], [[Pskovas|Pskove]]. 1942 m. gale, [[Smolenskas|Smolenske]], tarnaujant Abwehr Kommando 103 Stab Heeresgruppe Mitte, jam buvo pasiūlyta prašytis atleidžiamam ir perkeliamam į Lietuvą generolo [[Emil Just|Emil Justo]] žinion. 1943 m. pradžioje gyveno Kaune. Tą pavasarį jis buvo paskirtas generalinio tarėjo vidaus reikalams [[Petras Kubiliūnas|Petro Kubiliūno]] pavaduotoju. Šias pareigas ėjo iki 1944 m. Jo manymu, Vokietijos kariuomenė tikėjo per jį įtakoti okupuotos Lietuvos tvarkymą.<ref name="pyragius162">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=162}}</ref> Pogrindžio spauda [[Lietuvos Judas]] jį lietuvių [[Gestapo | geštapininkų]] sąraše įvardino pirmuoju, pavadino generolo [[Petras Kubiliūnas | Petro Kubiliūno]] dešiniaja ranka.<ref name="lietuvosjudas">{{cite web |url=http://www.ms.lt/saltiniai/Lietuvos-Judas-19430913.pdf |title=Lietuvos Judas. 1943 m. rugsėjo 13 d. |accessdate=2012 m. spalio 27 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 1944–[[1945]] m. dirbo instruktoriumi vokiečių žvalgybos mokykloje Niedersee, [[Rytų Prūsija|Rytprūsiuose]]. == Išeivijoje == Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Anglijos okupacinėje zonoje. [[1947]]–[[1948]] m. dėstė kūno kultūrą Gross Hessepe DP lietuvių stovyklos gimnazijoje. Nuo [[1949]] m. birželio mėn. gyveno Australijoje, Rydleitone, iki išėjimo į pensiją dirbo darbininku, vėliau tvarkė [[Adelaidė]]s lietuvių namų muziejų, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rašė atsiminimus, bendradarbiavo leidžiant [[Lietuvių enciklopedija|Lietuvių enciklopediją]]. Nuo [[1950]] m. Adelaidės Waikerie sklandymo klubo narys.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?823</ref><ref>[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./karo_lakunas_majoras_jonas_pyragius.html Karo lakūnas majoras Jonas Pyragius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120815030258/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./karo_lakunas_majoras_jonas_pyragius.html |date=2012-08-15 }}</ref> == Sporto veikla == [[1924]]–[[1929]] m. [[LFLS|Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos]] narys, [[LSL|Lietuvos sporto lygos]], [[Kariuomenės sporto draugija|Kariuomenės sporto draugijos]] narys. Vienas iš [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] steigėjų. [[1928]]–[[1939]] m. dirbo Lietuvos aeroklubo vadovybėje. [[1931]] m. kartu su kpt. Klemu Martinkumi pirmieji iš Lietuvos dalyvavo tarptautinėse [[Monte Karlas|Monte Karlo]] automobilių ralio lenktynėse. [[1934]]–[[1935]] m. [[Nidos sklandymo mokykla|Nidos sklandymo mokyklos]] viršininkas. 1935–[[1940]] m. Lietuvos aeroklubo atstovas Tarptautinėje sklandymo komisijoje. [[1936]]–1939 m. [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] generalinis sekretorius ir vyriausias sklandymo instruktorius. [[1937]] m. birželio mėn. dalyvavo lietuvių sportininkų grupėje, kuri lankė [[JAV]] lietuvių kolonijas. Jonas Pyragius ir [[Bronius Oškinis]] su [[sklandytuvas|sklandytuvais]] [[Schempp-Hirth Gö-3|Schempp-Hirth Gö-3 (Reg. Nr. „LY-BIRŽIETIS“]]) ir B. Oškinio konstrukcijos [[BrO-4 Rūta|BrO-4 „Rūta“]] ([[Orlaivių registracija|Reg. Nr.]] LY-RŪTA) pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną, dalyvavo pasaulio sąskrydyje Elmyroje ([[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]). 1938 m. liepos mėn. [[Lietuvos tautinė olimpiada|Lietuvos tautinėje olimpiadoje]] laimėjo aukso medalį už sklandymą. Kelių Lietuvos aviacijos rekordų autorius. 1934 m. [[rugpjūčio 23]] d. sklandytuvu „Sakalas“ išsilaikė ore 7 val. 02 min., o [[rugpjūčio 30]] d. – 12 val. 35 min. 1935 m. [[birželio 5]] d., naudodamasis audros frontu, atliko pirmąjį perskridimą sklandytuvu iš Nidos į [[Palanga|Palangą]] (75 km). 1936 m. [[birželio 16]]-17 d. su sklandytuvu „Sakalas“ išsilaikė ore 22 val. 36 min. (ketvirtas rezultatas pasaulyje). 1938 m. [[liepos 25]] d. sklandytuvu „[[Schempp-Hirth Gö-3|Biržietis" (Lietuvoje pagaminta Schempp-Hirth Gö-3 kopija]]) nuskrido 170 km ir pasiekė 2660 m aukštį ([[Kaunas]]-[[Sakūčiai]]). [[1999]] m. architektas, FILOP grupės filatelistas Gediminas Karpavičius išleido pašto voką su jo atvaizdu.<ref>http://www.filop.org/nrfilop/katalogai/v_gk1.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130723192711/http://www.filop.org/nrfilop/katalogai/v_gk1.htm |date=2013-07-23 }}</ref> == Spaudos bendradarbis == Nuo 1922 m. bendradarbiavo spaudoje, aviacijos ir sporto temomis rašė tuometinės spaudos leidiniuose „[[Mūsų žinynas]]“, [[Karys (žurnalas)|„Karys“]], „[[Lietuvos sparnai]]“ ir kt. 1935 m. žurnalo „Lietuvos sparnai“ redaktorius. Išvertė M. von Richthofeno „Raudonasis lakūnas“ (1926 m.). Suredagavo leidinius „Mūsų sparnai“ (1929 m.) ir „Paukščių keliais“ (1933 m.). == Kolekcininkas == Surinko didelę tarpukario lietuviškų apdovanojimų ir ženklų kolekciją, kurią vykdydama tėvo valią ir jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dukra Ona Dalia Gordon padovanojo [[Lietuvos aviacijos muziejus|Lietuvos aviacijos muziejui]]. == Bibliografija == * Sportiniai bėgimai, 1924 m. * Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919–1929. – Kaunas: Aviacijos leidinys, 1929. – 150 p.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?1127</ref> * Paukščių keliais. – Kaunas: LAK, 1933. – 117 p.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?1132</ref> * Ką kiekvienas turi žinoti apie priešlėktuvinę apsaugą. – Kaunas: LAK 1934. – 32 p.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?1131</ref> * Priešlėktuvinė apsauga, 1935 m. * Kovosiu kol gyvas. – Kaunas: Plieno sparnai, 1993. – 196 p.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?824</ref> == Įvertinimas == * 1928 m. [[Lietuvos nepriklausomybės medalis]] * 1928 m. [[DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas]] * 1929 m. [[Savanorių medalis|Savanorio medalis]] (liudijimas ir savanorio kūrėjo teisės anuliuoti) * 1932 m. „Plieno sparnų“ garbės ženklas <ref>[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/kariniu_oro_pajegu_naujienos/kop_2012_metai/gruodzio_29_d._balusiu_km._daujenu_sen._pasvalio_raj._vyko_pasvalio_krasto_karo_lakuno_mjr._jono_pyragiaus_110-uju_metiniu_minejimas..html Gruodžio 29 d. Balušių km. Daujėnų sen. Pasvalio raj. vyko Pasvalio krašto, karo lakūno mjr. Jono Pyragiaus 110-ųjų metinių minėjimas, 2012-01-02]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Nuorodos == * [http://www.plienosparnai.lt/page.php?824 Jonas Pyragius „Kovosiu kol gyvas“] * [http://www.plienosparnai.lt/page.php?935 J.Pyragius apie okupaciją. Akis į akį su NKVD.] * [http://www.plienosparnai.lt/page.php?1252 Jonas Pyragius karo aviacijoje] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Pyragius, Jonas}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės majorai‎]] [[Kategorija:Lietuvos karo lakūnai]] [[Kategorija:Lietuvos sklandytojai]] [[Kategorija:Australijos lietuviai]] [[Kategorija:Voldemarininkai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] mo8x3c7s6702t1swpzvr3ynsjhmeexo 7952191 7952156 2026-10-25T06:20:02Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Andrejsmirnov97 keitimas) 7941295 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = Jonas Pyragius (1901-1975), 1927 m.png | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = Jonas Pyragius 1927 m. | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1901|12|29|}} | gimimo vieta = [[Baluškiai]], [[Daujėnų valsčius]] | mirė = {{Mirė|1975|10|20|1901|12|29}} | mirties vieta = [[Adelaidė]], [[Australija]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Amelija Cigleraitė | vaikai = Ona Dalia Gordon | veikla = karinis ir sporto veikėjas, sklandytojas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Jonas Pyragius''' ([[1901]] m. [[gruodžio 29]] d. (dokumentuose nurodoma [[1902]] m. [[sausio 1]] d. data) [[Baluškiai|Baluškiuose]], [[Daujėnų valsčius]] – [[1975]] m. [[spalio 20]] d. [[Adelaidė]]je, [[Australija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir sporto veikėjas, aviacijos [[majoras]], sklandytojas, [[voldemarininkai | voldemarininkas]], nepriklausomos Lietuvos valdžios perversmų dalyvis.<ref>{{VLE|XVIII|293||Pyragius Jonas}}</ref> == Biografija == Gimė gausioje ūkininkų šeimoje. Iki [[1918]] m. baigė [[Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija|Panevėžio „Saulės“ gimnazijos]] penkias klases. Nuo [[1919]] m. [[sausio 9]] d. [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] savanoris. [[1920]] m. [[spalio 17]] d. baigė [[KKM|Kauno karo mokyklą]], suteiktas [[Artilerija|artilerijos]] [[Leitenantas|leitenanto]] laipsnis. [[1922]] m. [[spalio 13]] d. baigė [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštuosius karininkų kursus]], [[1925]] m. birželio mėn. - karo aviacijos kursus. [[1926]] m. [[rugsėjo 16]] d. priimtas laisvuoju klausytoju į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių. 1926 m. [[rugsėjo 24]] d. baigė aukštojo pilotažo kursus. 1926 m. [[gruodžio 17]] d. dalyvavo [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|valstybės perversme]]. Nuo [[1927]] m. birželio mėn. priklausė [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] įkurtai organizacijai „[[Geležinis vilkas (organizacija)|Geležinis vilkas]]". [[1927]] m. [[liepos 15]] d. suteiktas karo lakūno vardas. [[1932]] m. - aviacijos majoras ir [[Lietuvos Karo aviacijos Penktoji eskadrilė|5-tosios naikintuvų eskadrilės]] vadas. Už dalyvavimą [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|1934 m. birželio 6-7 d. puče]] suimtas, pažemintas į eilinius, paleistas iš kariuomenės ir ištremtas į [[Nida|Nidą]].[[1938]] m. [[birželio 25]] d. majoro laipsnis grąžintas, tačiau į karo tanybą negrįžo. Išėjęs iš kariuomenės dirbo ekspedicijos bendrovėje „Skuba“, kurios faktiniu vadovas buvo [[voldemarininkas]] [[Algirdas Sliesoraitis]]. [[1935]] m. rugsėjo mėn. dalyvavo [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] surengtame „[[Oro traukinys (skrydis)|Oro traukinyje]]" - parodomąjame skrydyje per Baltijos šalių sostines.<ref>[https://www.plienosparnai.lt/page.php?560 Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, iliustracijas parinko ir J. Krygerio pasakojimo el. variantą parengė N. Korbutas 2009.]</ref> == Antrasis pasaulinis karas == [[File:Gliders Jonas Pyragius, Apanavičius and Bronius Oškinis at the glider Biržietis, USA, 1937.jpg|thumb|Jonas Pyragius, Apanavičius ir [[Bronius Oškinis]] prie sklandytuvo „Biržietis“, JAV, 1937m.]] [[1940]] m. birželio 15 d. [[Sovietų Sąjunga]] okupavo [[Sovietmečio Lietuvos istorija|Lietuvą]]. Jonas Pyragius prisiminimuose rašo, „Pirmųjų skaičiuje areštuojami bet kada pasisakę prieš žydus“. Apžvelgdamas priežastis, kodėl bėgimas į Vokietiją nebuvo plačiau svarstomas, užbaigė, „5. Visiškas dvasinis žmogaus sužlugdymas. Užėjo galybė, stovinti aukščiau bet kokių įstatymų, už žmogiškos atsakomybės ir moralės ribų, galybė, kurios nevalia kritikuoti ir kurios nėra kam apskųsti, prieš kurią negelbsti aiškinimasis, prašymai ir pagalbos šauksmas“. Liepos mėnesio pradžioje sovietams tarnaujantis aviacijos kapitonas [[Jurgis Kovas]] jį išsikvietė pas Sovietų sąjungos karo atašę majorą Korotkich, kuris siūlė išleisti jį į nacių Vokietiją ir jam iš ten bendradarbiauti su sovietų žvalgyba. Liepos mėnesio gale buvusio lietuviško saugumo valdininkas Vitulskis liepė jį nuvesti į saugumą, kur „žydelis“ [[Eusiejus Razauskas]] jam parodė liepos mėn. 14 d. datuotą arešto orderį. Jonui Pyragiui pavyko susitarti su žvalgybos viršininku Lietuvoje [[Nikolai Romanovič Zagarov]], jog būtų naudingiau jį paleisti. Pasirašė pasižadėjimą ir gavo slapyvardę „Patriotas“. Sumokėjo 1000 [[Litas|litų]] kontrabandininkui. Kartu su [[Liaudies vyriausybė|Liaudies vyriausybės]] finansų ministru [[Ernestas Galvanauskas|Ernestu Galvanausku]] buvo pervestas per sieną, šeštadienį, rugpjūčio pradžioje. Tą naktį pasiryžo, „Kovosiu, kol gyvas. Jei galėsiu – ir numiręs. Prieš bolševikus man bus geras kiekvienas ginklas, kiekvienas kovos būdas ir kiekvienas sąjungininkas“.<ref name="kovosiukolgyvas">{{cite web|url=http://www.plienosparnai.lt/page.php?935 |title=J.Pyragius apie okupaciją. Akis į akį su NKVD. |accessdate=2012 m. spalio 1 d.}}</ref> Kitą dieną prisistatė [[Pilupėnai|Pilupėnų]] pasienio policijos vachmistrui ir buvo motociklu nuvežtas į [[Eitkūnai|Eitkūnus]]. Ten jį klausinėjo Vokietijos žvalgybos pareigūnai ir jis jiems pasakė, kaip jį sovietai užverbavo. Po kelių dienų viešbutyje jis drauge su keliolika vėliau atbėgusių buvo išsiųstas į atbėgėlių stovyklą [[Gleisgarbenas|Gleisgarbene]], [[Goldapas|Goldapo]] apskrityje.<ref name="pyragius145">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=145}}</ref> [[Vaizdas:Jonas Pyragius (1901-1975), 1942 m. liepa.png|thumb|180px|right|J. Pyragius 1942 m. liepos mėn. tarnavimo nacių Vokietijos kariuomenėje metu.]] Dalyvavo [[LAF|Lietuvių aktyvistų fronto]] veikloje. [[1940]] m. vėlyvą rudenį Vokietijos karinės vadovybės (OKW) karininkas paklausė jo nuomonės apie generolą [[Stasys Raštikis|Stasį Raštikį]]. Jisai pasakė, kad žinant jo populiarumą Lietuvoje, jis galėtų ateityje būti naudingas kovoje prieš bolševizmą. [[1941]] m. birželio mėn. jisai buvo paskirtas dirbti Vokietijos kariuomenės vadovybės (OKW) skyriui, kaip vertėjas ir ekspertas (''Dolmetscher u. Auswerter''). Jo manymu, jį rekomendavo buvęs vokiečių karo atašė Kaune, generolas [[Emil Just|Emil Justas]].<ref name="pyragius156">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=156}}</ref> [[1941]] m. prasidėjus [[SSRS-Vokietijos karas|SSRS-Vokietijos karui]] grįžo į Lietuvą. 1941 m. liepos 23-24 d. vadovavo [[voldemarininkai | voldemarininkų]] pučui prieš [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinąją vyriausybę]] ir [[Kauno karo komendantūra|Kauno karo komendantūrą]] kuriam pritarė [[SS]] [[3/A operatyvinis būrys]] ir kuris paspartino [[Holokaustas Lietuvoje | Lietuvos žydų išžudymą]]. 1941–[[1942]] m. tarnavo Vokietijos kariuomenėje ([[Abveras|Abvere]]). Kaip vertėjas ir ekspertas dirbo įvairių dalinių štabuose [[Gdanskas|Dancige]], [[Smolenskas|Smolenske]], [[Pskovas|Pskove]]. 1942 m. gale, [[Smolenskas|Smolenske]], tarnaujant Abwehr Kommando 103 Stab Heeresgruppe Mitte, jam buvo pasiūlyta prašytis atleidžiamam ir perkeliamam į Lietuvą generolo [[Emil Just|Emil Justo]] žinion. 1943 m. pradžioje gyveno Kaune. Tą pavasarį jis buvo paskirtas generalinio tarėjo vidaus reikalams [[Petras Kubiliūnas|Petro Kubiliūno]] pavaduotoju. Šias pareigas ėjo iki 1944 m. Jo manymu, Vokietijos kariuomenė tikėjo per jį įtakoti okupuotos Lietuvos tvarkymą.<ref name="pyragius162">{{cite book|title=Kovosiu, kol gyvas. |first=Jonas|last=Pyragius|publisher=Plieno sparnai|year=1993|pages=162}}</ref> Pogrindžio spauda [[Lietuvos Judas]] jį lietuvių [[Gestapo | geštapininkų]] sąraše įvardino pirmuoju, pavadino generolo [[Petras Kubiliūnas | Petro Kubiliūno]] dešiniaja ranka.<ref name="lietuvosjudas">{{cite web |url=http://www.ms.lt/saltiniai/Lietuvos-Judas-19430913.pdf |title=Lietuvos Judas. 1943 m. rugsėjo 13 d. |accessdate=2012 m. spalio 27 d. }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 1944–[[1945]] m. dirbo instruktoriumi vokiečių žvalgybos mokykloje Niedersee, [[Rytų Prūsija|Rytprūsiuose]]. == Išeivijoje == Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Anglijos okupacinėje zonoje. [[1947]]–[[1948]] m. dėstė kūno kultūrą Gross Hessepe DP lietuvių stovyklos gimnazijoje. Nuo [[1949]] m. birželio mėn. gyveno Australijoje, Rydleitone, iki išėjimo į pensiją dirbo darbininku, vėliau tvarkė [[Adelaidė]]s lietuvių namų muziejų, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rašė atsiminimus, bendradarbiavo leidžiant [[Lietuvių enciklopedija|Lietuvių enciklopediją]]. Nuo [[1950]] m. Adelaidės Waikerie sklandymo klubo narys.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?823</ref><ref>[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./karo_lakunas_majoras_jonas_pyragius.html Karo lakūnas majoras Jonas Pyragius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120815030258/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./karo_lakunas_majoras_jonas_pyragius.html |date=2012-08-15 }}</ref> == Sporto veikla == [[1924]]–[[1929]] m. [[LFLS|Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos]] narys, [[LSL|Lietuvos sporto lygos]], [[Kariuomenės sporto draugija|Kariuomenės sporto draugijos]] narys. Vienas iš [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] steigėjų. [[1928]]–[[1939]] m. dirbo Lietuvos aeroklubo vadovybėje. [[1931]] m. kartu su kpt. Klemu Martinkumi pirmieji iš Lietuvos dalyvavo tarptautinėse [[Monte Karlas|Monte Karlo]] automobilių ralio lenktynėse. [[1934]]–[[1935]] m. [[Nidos sklandymo mokykla|Nidos sklandymo mokyklos]] viršininkas. 1935–[[1940]] m. Lietuvos aeroklubo atstovas Tarptautinėje sklandymo komisijoje. [[1936]]–1939 m. [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] generalinis sekretorius ir vyriausias sklandymo instruktorius. [[1937]] m. birželio mėn. dalyvavo lietuvių sportininkų grupėje, kuri lankė [[JAV]] lietuvių kolonijas. Jonas Pyragius ir [[Bronius Oškinis]] su [[sklandytuvas|sklandytuvais]] [[Schempp-Hirth Gö-3|Schempp-Hirth Gö-3 (Reg. Nr. „LY-BIRŽIETIS“]]) ir B. Oškinio konstrukcijos [[BrO-4 Rūta|BrO-4 „Rūta“]] ([[Orlaivių registracija|Reg. Nr.]] LY-RŪTA) pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną, dalyvavo pasaulio sąskrydyje Elmyroje ([[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]). 1938 m. liepos mėn. [[Lietuvos tautinė olimpiada|Lietuvos tautinėje olimpiadoje]] laimėjo aukso medalį už sklandymą. Kelių Lietuvos aviacijos rekordų autorius. 1934 m. [[rugpjūčio 23]] d. sklandytuvu „Sakalas“ išsilaikė ore 7 val. 02 min., o [[rugpjūčio 30]] d. – 12 val. 35 min. 1935 m. [[birželio 5]] d., naudodamasis audros frontu, atliko pirmąjį perskridimą sklandytuvu iš Nidos į [[Palanga|Palangą]] (75 km). 1936 m. [[birželio 16]]-17 d. su sklandytuvu „Sakalas“ išsilaikė ore 22 val. 36 min. (ketvirtas rezultatas pasaulyje). 1938 m. [[liepos 25]] d. sklandytuvu „[[Schempp-Hirth Gö-3|Biržietis" (Lietuvoje pagaminta Schempp-Hirth Gö-3 kopija]]) nuskrido 170 km ir pasiekė 2660 m aukštį ([[Kaunas]]-[[Sakūčiai]]). [[1999]] m. architektas, FILOP grupės filatelistas Gediminas Karpavičius išleido pašto voką su jo atvaizdu.<ref>http://www.filop.org/nrfilop/katalogai/v_gk1.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130723192711/http://www.filop.org/nrfilop/katalogai/v_gk1.htm |date=2013-07-23 }}</ref> == Spaudos bendradarbis == Nuo 1922 m. bendradarbiavo spaudoje, aviacijos ir sporto temomis rašė tuometinės spaudos leidiniuose „[[Mūsų žinynas]]“, [[Karys (žurnalas)|„Karys“]], „[[Lietuvos sparnai]]“ ir kt. 1935 m. žurnalo „Lietuvos sparnai“ redaktorius. Išvertė M. von Richthofeno „Raudonasis lakūnas“ (1926 m.). Suredagavo leidinius „Mūsų sparnai“ (1929 m.) ir „Paukščių keliais“ (1933 m.). == Kolekcininkas == Surinko didelę tarpukario lietuviškų apdovanojimų ir ženklų kolekciją, kurią vykdydama tėvo valią ir jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dukra Ona Dalia Gordon padovanojo [[Lietuvos aviacijos muziejus|Lietuvos aviacijos muziejui]]. == Bibliografija == * Sportiniai bėgimai, 1924 m. * Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919–1929. – Kaunas: Aviacijos leidinys, 1929. – 150 p.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?1127</ref> * Paukščių keliais. – Kaunas: LAK, 1933. – 117 p.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?1132</ref> * Ką kiekvienas turi žinoti apie priešlėktuvinę apsaugą. – Kaunas: LAK 1934. – 32 p.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?1131</ref> * Priešlėktuvinė apsauga, 1935 m. * Kovosiu kol gyvas. – Kaunas: Plieno sparnai, 1993. – 196 p.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?824</ref> == Įvertinimas == * 1928 m. [[Lietuvos nepriklausomybės medalis]] * 1928 m. [[DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas]] * 1929 m. [[Savanorių medalis|Savanorio medalis]] (liudijimas ir savanorio kūrėjo teisės anuliuoti) * 1932 m. „Plieno sparnų“ garbės ženklas <ref>[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/kariniu_oro_pajegu_naujienos/kop_2012_metai/gruodzio_29_d._balusiu_km._daujenu_sen._pasvalio_raj._vyko_pasvalio_krasto_karo_lakuno_mjr._jono_pyragiaus_110-uju_metiniu_minejimas..html Gruodžio 29 d. Balušių km. Daujėnų sen. Pasvalio raj. vyko Pasvalio krašto, karo lakūno mjr. Jono Pyragiaus 110-ųjų metinių minėjimas, 2012-01-02]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Nuorodos == * [http://www.plienosparnai.lt/page.php?824 Jonas Pyragius „Kovosiu kol gyvas“] * [http://www.plienosparnai.lt/page.php?935 J.Pyragius apie okupaciją. Akis į akį su NKVD.] * [http://www.plienosparnai.lt/page.php?1252 Jonas Pyragius karo aviacijoje] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Pyragius, Jonas}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės majorai‎]] [[Kategorija:Lietuvos karo lakūnai]] [[Kategorija:Lietuvos sklandytojai]] [[Kategorija:Australijos lietuviai]] [[Kategorija:Voldemarininkai]] tjpu5hp2094oeso98yppgej5gu33zzb 0 171149 7952257 6922382 2026-10-25T09:34:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952257 wikitext text/x-wiki {{city/Lenkijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Przyborze |paveikslėlis = Przyobrze table.jpg |paveikslėlio tekstas = Įvažiavimas į kaimą |herbas = |vėliava = |PL=53|PM=40|PS=49|IL=15|IM=34|IS=27 |vaivadija = Vakarų Pamario |pavietas = Lobežo |savivaldybė = Lobežo |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2009 |gyventoju = 40 |plotas = |altitudė = 104 |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = }} '''Pšybožė''' ({{pl|Przyborze}}) – kaimas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Vakarų Pamario vaivadija|Vakarų Pamario vaivadijoje]], Lobežo paviete, Lobežo savivaldybėje, 7 km nuo [[Lobežas|Lobežo]], į rytus nuo [[Rega (upė)|Regos]] upės. Kaimo apylinkėse yra XIX a. evangelikų augustinų [[kapinės]]. Išlikę senoviniai geležiniai [[Krikščionių kryžius|kryžiai]] (seniausias [[1862]] m.<ref>http://www.westernpomerania.com.pl/?id=334&PHPSESSID= {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071214004152/http://www.westernpomerania.com.pl/?id=334&PHPSESSID= |date=2007-12-14 }}</ref>). Seniausias kapas yra žemvaldžio Carl Gottlib (mirė [[1858]] m.). Kapinėse yra didelė aplink medį apsirangiusi [[gebenė lipikė|gebenė]]. Aplink Pšybožę, netoli Regos upės yra aukšti (iki 50 m) [[skardis|skardžiai]]. Į pietus nuo gyvenamųjų namų stūkso 9,1 m skersmens [[riedulys|akmuo]]. == Istorija == Pšybožė rašytinuose šaltiniuose minima nuo [[XVI a.]] Vokiškai vadinta Pypenhagenu (''Piepenhagen''), Pypenbergu (''Piepenberg'')<ref>http://lobez.pl/content.php?cms_id=61&lang=pl&p=p2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080519102413/http://www.lobez.pl/content.php?cms_id=61&lang=pl&p=p2 |date=2008-05-19 }}</ref>. Nuo viduramžių iki XIX a. kaimas priklausė ''Borcke'' šeimai. Iki 1945 m., kuomet nebepriklausė Vokietijai, buvo atiduotas Ronšnaiderių šeimai. 1975–1998 m. buvo prijungtas prie [[Ščecino vaivadija|Ščecino vaivadijos]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Vaizdas:Przyborze-krzyze.jpg|thumb|left|250px|Senieji Pšybožės kapinių kryžiai]] [[Kategorija:Vakarų Pamario vaivadijos miestai]] 0ctekr1hik590bcwlu6dj1rfu6jhbyh 0 186495 7952039 7483651 2026-10-24T15:47:23Z CD 677 7952039 wikitext text/x-wiki {{Istorinis administracinis vienetas | pavadinimas = Lietuvos departamentas | origpavadin = {{de|Litauisches Departament}} | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Ostpreussen.JPG | plotis = 250 | valstybė = Prūsijos karalystė | valstRegionoVardas = Provincija (nuo 1773) | valstRegionas = Rytų Prūsija | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Gumbinė | admVienetoVardas = | admVienetoKiekis = | įkūrimoMet = 1736 | panaikinimoMet = 1818 m. | p1 = | vėliava_p1 = Flag of Prussia (1892-1918).svg | s1 = Gumbinės apygarda | vėliava_s1 = Flag of Prussia (1892-1918).svg | gyventojumetai = 1800 |gyventoju = 340000 | plotas = 17000 }} '''Lietuvos departamentas''' ({{de|Litauisches Departament}}) – [[1736]]–[[1818]] m. [[Prūsijos karalystė]]s administracinis-teritorinis vienetas. Sudarytas baigiantis [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[Didžioji Prūsijos kolonizacija|didžiajai vokiečių kolonizacijai]]. Centras – [[Gumbinė]]. Pagrindinė administracinė įstaiga – [[Gumbinės karo ir domenų rūmai]], kurie pakeitė [[Lietuvos deputacijos kolegija|Lietuvos deputacijos kolegiją]]. [[1818]] m. Lietuvos departamentas pertvarkytas į [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardą]], gyvavusią iki [[1945]] m. == Geografija == Departamentas apėmė didžiąją Mažosios Lietuvos dalį – Lietuvos provinciją ir [[Mozūrija|Mozūriją]]. Į departamentą įėjo Lietuvos dabartiniai [[Klaipėdos rajonas]] ir didesnioji [[Šilutės rajonas|Šilutės rajono]] dalis. [[Labguvos apskritis|Labguvos]], [[Šakių apskritis|Šakių]], [[Tepliavos apskritis|Tepliavos]] lietuviškos apskritys priklausė [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos departamentui]], kurį sudarė daugiausia jau suvokietėjusios apskritys ir valsčiai. [[1800]] m. departamento plotas buvo apie 17 000 km², gyveno apie 340 tūkst. žmonių (dauguma [[lietuviai]] ir [[lenkai]]; vokiečių valstiečių atkelta tik per XVIII a. pirmosios pusės kolonizaciją).<ref>{{vle|lietuvos-departamentas|2026-10-24}}</ref> == Suskirstymas == Lietuvos departamentui priklausė apskritys (centrai): * [[Alėckos apskritis (Prūsija)|Alėckos apskritis]] ([[Alėcka]]) * [[Įsruties apskritis]] ([[Įsrutis (miestas)|Įsrutis]]) * [[Johanisburgo apskritis]] ([[Jansborko apskritis]]; [[Pišas]]) * [[Klaipėdos apskritis]] ([[Klaipėda]]) * [[Lėciaus apskritis (Prūsija)|Lėciaus apskritis]] ([[Lėcius]]) * [[Luko apskritis (Prūsija)|Luko apskritis]] ([[Lukas (Lenkija)|Lukas]]) * [[Ragainės apskritis]] ([[Ragainė]]) * [[Reino apskritis]] ([[Rynas]]) * [[Tilžės apskritis]] ([[Tilžė]]) * [[Unguros apskritis (Prūsija)|Unguros apskritis]] ([[Ungura]]) * [[Zėhesteno apskritis]] ([[Mrongovas]]) Departamente buvo 20 miestų, 64 valstybiniai valsčiai su 164 [[palivarkas|palivarkais]], 3256 kaimai, apie 41 500 sodybų. Lietuviškose apskrityse veikė 116 [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]], 9 [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] ir 1 [[katalikai|katalikų]] parapija.<ref>{{VLE|XIII|208|[[Algirdas Matulevičius]]|Lietuvos departamentas}}</ref> == Kultūra == Valdžios reikmėms [[1805]] m. įsteigtas [[Hartungų spaustuvė]]s [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] filialas; joje [[1807]] m. išspausdintas Prūsijos karaliaus [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydricho Vilhelmo III]] įsakas [[lietuvių kalba]] apie [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimą. Nuo [[1811]] m. leistas departamento oficiozas ''Amts-Blatt der Koniglichen Litthauischen Regierung'', kuriame dalis medžiagos skelbta lietuvių kalba. == Literatūra == * Klaus von der Groeben: Das Land Ostpreußen. Selbsterhaltung, Selbstgestaltung, Selbstverwaltung 1750 bis 1945. Quellen zur Verwaltungsgeschichte Nr. 7, Lorenz-von-Stein-Institut für Verwaltungswissenschaften an der Christian-Albrechts-Universität zu Kiel 1993. * {{TLE|2}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Rytų Prūsijos apskritys}} [[Kategorija:Lietuvos istoriniai administraciniai vienetai]] [[Kategorija:Rytų Prūsijos administraciniai vienetai]] jerr77i2za3qeng36e8wscuyy711uh2 0 187346 7952062 7905956 2026-10-24T16:36:11Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952062 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė F1 pilotas | Vardas = Nico Rosberg | Foto = Nico Rosberg at the 2015 F1 Russian Grand Prix.jpg | Po foto = Niko Rosberg, [[2015 m. Formulės 1 sezonas|2015]] m. [[2015 m. Rusijos Grand Prix|Rusijos GP]] | tautybė = {{flagicon|Germany}} vokietis | gimimo_vardas = Nico Erik Rosberg | gimimo_data = {{birth date and age|1985|6|27|df=y}} | gimimo_vieta = [[Vysbadenas]], [[Vakarų Vokietija]] | Komandos = [[Williams F1|Williams]], [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] | Metai = [[2006 m. Formulės 1 sezonas|2006]]–[[2016 m. Formulės 1 sezonas|2016]] | Automobilio numeris = 6 | Dalyvauta GP = 206 (206 startai) | Čempionas = 1 ([[2016 m. Formulės 1 sezonas|2016 m.]]) | Pergalių = 23 | Podiumai = 57 | Taškai = 1594,5 | Pole pozicijos = 30 | Greičiausių ratų = 20 | Pirmas GP = [[2006 m. Bahreino Grand Prix]] | Pirmoji pergalė = [[2012 m. Kinijos Grand Prix]] | Paskutinė pergalė = [[2016 m. Japonijos Grand Prix]] | Paskutinis GP = [[2016 m. Abu Dabio Grand Prix]] | 2016 m. pozicija = 1 (385 taškai) }} '''Nikas Rosbergas''' ({{de|Nico Rosberg}}; g. [[1985]] m. [[birželio 27]] d., [[Vysbadenas|Vysbadene]], [[Vokietija|Vokietijoje]]) – buvęs „[[F1|Formulės 1]]“ lenktynininkas, [[2016 m. Formulės 1 sezonas|2016]] m. tapęs „Formulės 1“ pasaulio lenktynininkų čempionu. Nico gimė Vokietijoje, buvusiam pasaulio čempionui suomiui [[Keke Rosberg]] ir vokietei Sinai Rosberg, ir turi dvigubą Suomijos ir Vokietijos pilietybę. Ankstyvoje karjeros stadijoje atstovavęs [[Suomija|Suomijai]], „Formulėje 1“ atstovavo Vokietijai. Rosbergas laisvai kalba vokiečių, anglų, prancūzų, italų ir ispanų kalbomis. 2005 m. Rosbergas laimėjo „GP2 serijos“ čempionatą atstovaudamas „ART“ komandai ir 2006 m. perėjęs į „Formulę 1“ pradėjo atstovauti „[[WilliamsF1|Williams]]“ komandai, su kuria [[1982 m. Formulės 1 sezonas|1982]] m. jo tėvas iškovojo pasaulio čempiono titulą. [[2010 m. Formulės 1 sezonas|2010 m.]] sezonui Rosbergas prisijungė prie naujai pervadintos „[[Mercedes Grand Prix|Mercedes]]“ komandos, kuri buvo suformuota „Mercedes“ perėmus [[2009 m. Formulės 1 sezonas|2009 m.]] konstruktorių čempionę „[[Brawn GP]]“ komandą. Nuo tada prasidėjo sėkmingiausias Rosbergo karjeros etapas. Jis laimėjo 23 Grand Prix lenktynes, iškovojo 30 pole pozicijų ir 2016 m. lenktynininkų čempiono titulą. Rosbergas yra vienas iš keturių lenktynininkų, kuriems pavyko tris kartus iš eilės laimėti [[Monako Grand Prix]] ir taip pat vienas iš keturių lenktynininkų, kurie laimėjo septynis Grand Prix iš eilės. Jis kartu su [[Damon Hill]] yra vieninteliai „Formulės 1“ čempionai, kurių tėvai taip pat buvo iškovoję šį titulą. Rosbergas yra vienintelis Vokietijos „Formulės 1“ lenktynininkas iškovojęs čempiono titulą vokiečių komandoje su vokišku varikliu. 2016 m. liepą Rosbergas su „[[Mercedes Grand Prix|Mercedes]]“ komanda pasirašė naują sutartį, pagal kurią komandoje jis turėjo pasilikti iki 2018 m. pabaigos.<ref>{{Cite web|url=https://www.formula1.com/en/latest/headlines/2016/7/f1-rosberg-signs-new-mercedes-deal.html|title=Rosberg agrees new Mercedes contract|access-date=2016-07-27}}</ref> 2016 m. gruodžio 2 d. Rosbergas paskelbė, kad pasitraukia iš „Formulės 1“.<ref>{{Cite web|url=http://www.bbc.com/sport/formula1/38185846|title=Nico Rosberg retires: World champion quits Formula 1 five days after title win|access-date=2016-12-02|date=2016-12-02|language=en}}</ref> == Biografija == Rosbergas gimė [[Vysbadenas|Vysbadene]], [[Hesenas|Hesene]], [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]].<ref>{{cite web|url=https://www.mercedesamgf1.com/en/mercedes-amg-f1/amg-f1-heritage/amg-f1-drivers/nico-rosberg/|title=Nico Rosbereg|accessdate=2017-04-05|website=mercedesamgf1.com|language=en|archive-date=2017-04-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20170406110141/https://www.mercedesamgf1.com/en/mercedes-amg-f1/amg-f1-heritage/amg-f1-drivers/nico-rosberg/|url-status=dead}}</ref> Jo tėvai [[1982 m. Formulės 1 sezonas|1982]] metų „[[Formulė 1|Formulės 1]]“ čempionas, suomis [[Keke Rosberg]] ir vokietė Sina Rosberg.<ref name="Nico Rosberg - 2016">>{{cite web|url=https://www.formula1.com/en/championship/drivers/hall-of-fame/Nico_Rosberg.html|title=Nico Rosberg - 2016|accessdate=2017-04-05|website=formula1.com|language=en|archive-date=2017-07-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20170718010355/https://www.formula1.com/en/championship/drivers/hall-of-fame/Nico_Rosberg.html|url-status=dead}}</ref> Rosbergas gimė po keturių dienų, kai jo tėvas laimėjo [[1985 m. Detroito Grand Prix|1985 m. Detroito „Grand Prix“]] atstovaudamas „[[WilliamsF1|Williams]]-[[Honda F1|Honda]]“ komandai. Rosbergas didžiąją jaunystės dalį praleido [[Monakas|Monake]] ir ten gyvena iki šiol. Jis laisvai kalba vokiečių, anglų, prancūzų, italų ir ispanų kalbomis. Rosbergo tėvas specialiai jo nemokė suomių kalbos, kad jis koncentruotųsi į kalbas, kurios bus naudingesnės tolimesniame jo gyvenime ir karjeroje.<ref>{{cite web | url=http://www.motorsport-total.com/f1/news/2005/12/Rosberg_Die_Finnen_sind_sauer_weil_Nico_deutsch_ist_05120205.html | title=Rosberg: "Die Finnen sind sauer, weil Nico deutsch ist" | date=2005-12-02 | accessdate=2016-06-23 | website=motorsport-total.com | language=de | trans-title=(Keke) Rosberg: "Suomiai pyksta, nes Niko yra vokietis" | archive-date=2015-05-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20150514072518/http://www.motorsport-total.com/f1/news/2005/12/Rosberg_Die_Finnen_sind_sauer_weil_Nico_deutsch_ist_05120205.html | url-status=dead }}</ref> Rosbergas turi dvigubą suomių ir vokiečių pilietybę ir skirtinguose ankstyvos karjeros tarpsniuose atstovavo abiem šalims.<ref name="Nico Rosberg - 2016" /> [[Tarptautinė automobilių federacija|FIA]] neleidžia keisti vėliavos viename čempionate, todėl „Formulėje 1“ jis pasirinko lenktyniauti po Vokietijos vėliava.<ref>[http://argent.fia.com/web/fia-public.nsf/C57D2C7837004DC3C125734B0032A5A2/$FILE/CSI%2024.10.2006%20modif%20ap%20AGO%20oct%2006%20revu%2016.05.07ANG.pdf?Openelement FIA International Sporting Code] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110711003603/http://argent.fia.com/web/fia-public.nsf/C57D2C7837004DC3C125734B0032A5A2/$FILE/CSI%2024.10.2006%20modif%20ap%20AGO%20oct%2006%20revu%2016.05.07ANG.pdf?Openelement |date=2011-07-11 }} 112 skirsnis</ref> 2014 metais Rosbergas vedė savo ilgametę draugę Vivian Sibold.<ref>{{cite news|url=http://www.motorsport.com/f1/news/nico-rosberg-gets-married|title=Nico Rosberg gets married|date=2014-07-11|accessdate=2014-09-06|work=Motorsport.com|publisher=Motorsport.com, Inc.|language=en|archive-date=2015-06-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20150602221957/http://www.motorsport.com/f1/news/nico-rosberg-gets-married|url-status=dead}}</ref> Jų dukra Alaϊa Rosberg gimė {{Gimė|2015|8|30}}.<ref>{{cite web|url=http://www.purepeople.com/article/nico-rosberg-papa-sa-belle-vivian-a-donne-naissance-a-une-petite-fille_a164668/1|title=Nico Rosberg papa : Sa belle Vivian a donné naissance à une petite fille|work=purepeople.com|language=fr}}</ref> ==Karjera== === Prieš Formulę 1 === [[Vaizdas:Nico Rosberg Formel BMW(ThKraft).jpg|thumb|left|Nico Rosberg 2002 m. „Formulės BMW“ čempionate Sachsenring trasoje.]] ==== Junior Formulė (1996–2004) ==== Rosbergas pradėjo lenktyniauti [[Kartingas|kartingais]] būdamas šešerių.<ref>{{cite web |url=http://www.formula1.com/content/fom-website/en/championship/drivers/nico-rosberg.html |title=Championship / Drivers / Nico Rosberg | publisher=formula1.com |accessdate=2015-08-19|language=en}}</ref> 2000 m. gale jis su [[Lewis Hamilton|Lewisu Hamiltonu]] buvo komandos draugai.<ref>{{cite journal|last=Cooper|first=Adam|title=A New Contender|url=https://archive.org/details/sim_autoweek_2012-04-30_62_9/page/72|journal=Autoweek|date=2012-06-30|volume=62|issue=9|pages=72–74|language=en}}</ref> 2002 m. Rosbegas perėjo į Vokietijos „Formula BMW“ čempionatą, kur tapo nugalėtoju.<ref>{{cite web |url=http://www.grandprix.com/ns/ns07155.html|title=Another Rosberg...| publisher=grandprix.com|date=2002-10-01|accessdate=2017-04-05|language=en}}</ref> Pergalė čempionate jam suteikė šansą testuoti „[[WilliamsF1|Williams-BMW]]“ komandos automobilį ir tuo metu jis buvo jauniausias lenktynininkas vairavęs „[[Formulė 1|Formulės 1]]“ automobilį.<ref>{{cite web |url=http://www.grandprix.com/ns/ns07155.html|title=Rosberg is youngest F1 driver ever| publisher=grandprix.com|date=2002-12-04|accessdate=2017-04-05|language=en}}</ref> 2003 m. jis perėjo į savo tėvo komandą „Formulės 3 Euro serijoje“. Rosbergas rodė gerus rezultatus ir serijoje pasiliko kitiems metams. 2004 m. sausį Barselonoje jis vėl testavo „[[WilliamsF1|Williams]]“ automobilį.<ref>{{cite web |url=http://www.motorsport.com/f1/news/williams-barcelona-test-notes-2004-01-21 |title=Williams Barcelona test notes 2004-01-21 |publisher=motorsport.com |date=2004-01-22 |accessdate=2016-12-02 |language=en |archive-date=2016-12-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161202234107/http://www.motorsport.com/f1/news/williams-barcelona-test-notes-2004-01-21/ |url-status=dead }}</ref> ==== GP2 (2005) ==== 2005 m. sulaukęs kvietimo iš Londono imperatoriškojo koledžo studijuoti aviacijos inžineriją Rosbergas pasiūlymo atsisakė ir prisijungė prie „ART Grand Prix“ komandos naujai sukurtoje „[[GP2 serija|GP2 serijoje]]“.<ref>{{cite web|title=New kid on the grid follows his father's formula|url=http://www.theguardian.com/sport/2006/mar/07/formulaone.sport|date=2006-03-07|accessdate=2007-06-01|work=TheGuardian.com|publisher=Guardian Media Group|first=Donald|last=McRae|language=en}}</ref><ref>{{cite web|title=Rosberg works with ART|url=http://www.autosport.com/news/report.php/id/41673|date=2005-01-27|accessdate=2016-12-02|work=autosport.com|language=en}}</ref> Jis 15 taškų aplenkė antroje vietoje likusį [[Heikki Kovalainen|Heikki Kovalaineną]] ir tapo pirmuoju „GP2 serijos“ čempionu.<ref>{{cite web|title=Rosberg is GP2 Champion|url=http://www.grandprix.com/ns/ns15690.html|date=2005-09-29|accessdate=2016-12-02|work=grandprix.com|language=en}}</ref> === Formulė 1 === ==== Williams (2006–2009) ==== ===== 2006 ===== [[Vaizdas:Nico Rosberg Canada 2006.jpg|thumb|Nico Rosberg [[2016 m. Kanados Grand Prix]]]] 2005 m. lapkritį Rosbergas buvo oficialiai patvirtintas „[[WilliamsF1|Williams]]“ komandos lenktynininku [[2006 m. Formulės 1 sezonas|2006]] m. [[Formulė 1|Formulės 1]] sezonui.<ref>{{cite web |url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/48029/|title=Rosberg confirmed at Williams|publisher=Autosport.com|date=2005-11-03|accessdate=2016-12-02|first=Alan|last=Baldwin|language=en}}</ref> ''Inžinerijos gabumų teste'', kurį Williams skiria visiems naujiems lenktynininkams, Rosbergas surinko didžiausią balų skaičių komandos istorijoje.<ref>{{cite web |url=http://www.autosport.com/journal/article.php/id/415&type=journal&id=415|title=The Talented Mr. Rosberg|publisher=Autosport.com|date=2006-09-26|language=en}}</ref> Pirmose karjeros Formulės 1 lenktynėse Rosbergo automobilis nebuvo laikomas pakankamai konkurencingu, kad pretenduotų į podiumo pozicijas.<ref>{{cite web|url=http://uk.sports.yahoo.com/16092006/13/williams-admits-humiliating-season.html|title=Williams Admits Humiliating Season|publisher=yahoo.com|date=2006-09-26|language=en}}{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Taip pat jis turėjo prasiskinti kelią pro kitus automobilius, po to, kai sužalojo priekinę automobilio dalį pirmame posūkyje. Nepaisant to, Rosbergas lenktynes baigė taškų zonoje, septintoje vietoje, viena pozicija žemiau nei komandos draugas [[Mark Webber|Markas Webberis]], ir užfiksavo greičiausią ratą, tapdamas tuo metu jauniausiu tai padariusiu lenktynininku Formulės 1 istorijoje.<ref>{{cite web |url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/50062/|title=Rosberg thrills dad with brilliant debut|publisher=Autosport.com|date=2006-03-12|language=en}}</ref> Po to jis buvo siejamas su tokiomis komandomis kaip [[McLaren]].<ref>{{cite web |url=http://www.grandprix.com/ns/ns16597.html|title=Nico Rosberg and McLaren|publisher=grandprix.com|date=2006-03-30|language=en}}</ref> Kitame etape [[2006 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijoje]] Rosbergas kvalifikacijoje užėmė trečią vietą, bet jo „[[Cosworth]]“ variklis, antrose jam privalomose lenktynėse, po septynių ratų sugedo.<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/50201/|title=Fisichella storms to pole in Malaysia|publisher=Autosport.com|first=Timothy|last=Collings|date=2006-03-18|language=en}}</ref><ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/50252/|title=Engine blow-up ends Rosberg's fairy tale|publisher=Autosport.com|date=2006-03-19|language=en|access-date=2016-12-02|archive-date=2016-12-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20161202234210/http://classic.autosport.com/news/report.php/id/50252/|url-status=dead}}</ref> Antrą kartą taškų zonoje jis finišavo [[2006 m. Europos Grand Prix|Europos Grand Prix]], po komandos draugo automobilio gedimo.<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/51428/|title=Schumacher storms to European GP win|publisher=Autosport.com|date=2006-05-07|language=en}}</ref> Likęs 2006 m. sezonas Rosbergui nebuvo sėkmingas. Jis pasitraukė keturiuose iš kitų septynių Grand Prix ir tuose kuriuose finišavo taškų nepelnė. Arčiausiai taškų jis buvo [[2006 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|Didžiosios Britanijos Grand Prix]], kur finišavo mažiau nei viena sekunde atsilikęs nuo aštuntoje vietoje atvažiavusio [[Jacques Villeneuve]].<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/52354/|title=Alonso cruises to British GP win|publisher=Autosport.com|date=2006-06-11|language=en}}</ref> Iš viso sezone Rosbergas surinko 4 taškus, 3 mažiau nei komandos draugas Markas Webberis.<ref>{{cite web|url=http://www.motorsport.com/f1/news/2006-final-standings-2006-10-23/?y=2006&s=1|title=2006 Final standings|publisher=motorsport.com|date=2006-10-23|language=en|access-date=2016-12-02|archive-date=2016-12-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20161202233932/http://www.motorsport.com/f1/news/2006-final-standings-2006-10-23/?y=2006&s=1|url-status=dead}}</ref> ===== 2007 ===== [[Vaizdas:Nico Rosberg 2007 Britain.jpg|thumb|Rosbergas [[2007 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix]]]] [[2007 m. Formulės 1 sezonas|2007]] m. sezonui „Williams“ pasirašė sutartį su „[[Toyota F1|Toyota]]“ variklių gamintoju.<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/52211/|title=Williams to switch to Toyota engines|publisher=autosport.com|date=2006-06-06|language=en}}</ref> Rosbergo komandos draugas Markas Webberis perėjo į „[[Red Bull Racing]]“ komandą,<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/53799/|title=Webber, Coulthard confirmed at Red Bull|publisher=autosport.com|date=2006-08-07|language=en}}</ref> po to, kai „Williams“ 2007 m. sezonui pasirašė sutartį su [[Alexander Wurz]].<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/53620/|title=Wurz to race with Williams in 2007|publisher=autosport.com|date=2006-08-02|language=en|access-date=2017-02-26|archive-date=2017-02-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20170227150219/http://classic.autosport.com/news/report.php/id/53620/|url-status=dead}}</ref> Testuose prieš sezono pradžią „FW29“ automobilis su „Toyota“ varikliu parodė potencialą, tačiau Rosbergas išliko realistu: „Formulėje 1 paprastai negali per vienerius metus iš galo peršokti į priekį“.<ref>{{cite web|url=http://www.grandprix.com/ns/ns18023.html|title=First impressions&nbsp;– Williams is quick|publisher=GrandPrix.com|date=2007-02-07|language=en}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.formula1.com/news/interviews/2007/2/5675.html|title=Exclusive interview&nbsp;– Williams' Nico Rosberg|publisher=Formula One Administration|date=2007-02-22|language=en|access-date=2017-02-26|archive-date=2011-12-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20111219071608/http://www.formula1.com/news/interviews/2007/2/5675.html|url-status=dead}}</ref> [[Vaizdas:Nico Rosberg overtaking Heidfeld 2007 Brazil.jpg|thumb|left|200px|Nico Rosberg geriausias rezultatas 2007 m. sezone – 4 vieta [[2007 m. Brazilijos Grand Prix|Brazilijos Grand Prix]].]] 2007 m. sezone Rosbergas 7 kartus finišavo taškų zonoje, įskaitant ir, iki tol geriausią karjeros poziciją, ketvirtą vietą sezoną užbaigiančiame [[2007 m. Brazilijos Grand Prix|Brazilijos Grand Prix]].<ref>{{cite web|url=https://www.motorsport.com/f1/news/williams-season-review/|title=Williams season review|publisher=motorsport.com|date=2007-11-03|language=en|access-date=2017-02-26|archive-date=2017-02-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20170227145950/https://www.motorsport.com/f1/news/williams-season-review/|url-status=dead}}</ref> Jis finišavo septintas [[2007 m. Australijos Grand Prix|Australijos]], [[2007 m. Vengrijos Grand Prix|Vengrijos]] ir [[2007 m. Turkijos Grand Prix|Turkijos]] Grand Prix, šeštas [[2007 m. Italijos Grand Prix|Italijos]] ir [[2007 m. Belgijos Grand Prix|Belgijos]] Grand Prix lenktynėse. [[2007 m. Kanados Grand Prix|Kanados Grand Prix]] kvalifikacijoje Rosbergas užėmė 7 vietą, o lenktynėse po starto pakilo dvejomis pozicijomis aukščiau į 5 vietą: <cite>„Lenktynių pradžioje tikėjausi, kad rezultatas bus geras, nes važiavau penktas ir automobilis jautėsi gerai, bet 21 rate pasirodė saugos automobilis... 23 rate man reikėjo sustoti pasipildyti kuro, kas reiškė jog 13 sekundžių nepataikiau į kuro papildymo langą, kas iš esmės užbaigė mano lenktynes. Naujos taisyklės baudžia lenktynininkus, kurie važiuoja į [[boksai|boksus]] iškart išvažiavus saugos automobiliui, taigi man buvo skirta 10 sekundžių bauda ir viskas ką galėjau padaryti po to buvo 10 vieta.“<ref name="Nico's Notes from Montreal">{{cite news|title=Nico's Notes from Montreal|url=http://www.williamsf1.co.uk/|publisher=attWilliams.com|date=2007-02-07|accessdate=2007-06-26|language=en|archive-date=2007-07-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20070730222535/http://www.williamsf1.co.uk/|url-status=dead}}</ref></cite> 2007 m. Rosbergas lenktynių nebaigė tik tris kartus. Likus 14 ratų iki finišo [[2007 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijoje]] sugedo automobilio hidraulika.<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/57925/|title=Rosberg's hopes end up in smoke|publisher=autosport.com|date=2007-04-08|language=en}}</ref> Likus tik 5 ratams iki [[2007 m. JAV Grand Prix|Jungtinių Valstijų Grand Prix]] lenktynių finišo jis važiavo 6, tačiau buvo priverstas pasitraukti pradėjus tekėti tepalui, galiausiai buvo klasifikuotas 16 vietoje.<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/59934/|title=Rosberg bemoans Indy 'disaster'|publisher=autosport.com|date=2007-06-17|language=en}}</ref> Elektronikos gedimas užbaigė ir Rosbergo [[2007 m. Japonijos Grand Prix|Japonijos Grand Prix]].<ref>{{cite web|url=https://www.motorsport.com/f1/news/japanese-gp-williams-race-notes-2007-10-02/|title=Japanese GP: Williams race notes|publisher=motorsport.com|date=2007-10-02|language=en|access-date=2017-02-26|archive-date=2017-02-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20170227145947/https://www.motorsport.com/f1/news/japanese-gp-williams-race-notes-2007-10-02/|url-status=dead}}</ref> Pirmoje 2007 m. sezono pusėje [[Alexander Wurz|Alexanderis Wurzas]] pelnė daugiau taškų už Rosbergą, tačiau antroje pusėje Rosbergas aplenkė komandos draugą ir iš viso surinko 20 taškų. Tai buvo 5 kartus daugiau taškų, nei jis pelnė [[2006 m. Formulės 1 sezonas|2006]] m. sezone.<ref>{{cite web|url=https://www.motorsport.com/f1/news/final-2007-standings/|title=Final 2007 standings|publisher=motorsport.com|date=2007-10-28|language=en|access-date=2017-02-26|archive-date=2017-02-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20170227150139/https://www.motorsport.com/f1/news/final-2007-standings/|url-status=dead}}</ref> ===== 2008 ===== [[Vaizdas:Nico Rosberg 2008 France.jpg|thumb|left|200px|Niko Rosberg [[2008 m. Formulės 1 sezonas|2008]] [[2008 m. Prancūzijos Grand Prix|Prancūzijos GP]]]] [[2008 m. Australijos Grand Prix|Australijos Grand Prix]] lenktynėse Rosbergas iškovojo pirmąją karjeros podiumo poziciją, kur finišavo trečias.<ref>{{cite web|url=https://www.motorsport.com/f1/news/australian-gp-williams-race-report-2008-03-17/|title=Australian GP: Williams race report|publisher=motorsport.com|date=2008-03-17|language=en|access-date=2017-02-26|archive-date=2017-02-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20170227145945/https://www.motorsport.com/f1/news/australian-gp-williams-race-report-2008-03-17/|url-status=dead}}</ref> Likęs sezonas nebuvo toks sėkmingas. [[2008 m. Prancūzijos Grand Prix| Prancūzijos Grand Prix]] jam buvo skirta 10 starto pozicijų bauda už tai, kad [[2008 m. Kanados Grand Prix|Kanadoje]] boksuose atsitrenkė į Lewisą Hamiltoną, nepaisant to, kad tai turėjo įtakos tik jo paties lenktynėms, kadangi Hamiltonas ir [[Kimi Räikkönen|Kimi Räikkönenas]] iš lenktynių jau buvo pašalinti.<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/68140|title=Hamilton, Rosberg hit with grid penalty|publisher=autosport.com|date=2008-06-08|language=en}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. gegužės mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Rugsėjį [[2008 m. Singapūro Grand Prix|Singapūro Grand Prix]] lenktynėse, kur Rosbergas pirmą kartą karjeroje pirmavo, jis finišavo antras po [[Fernando Alonso]]. Lenktynėse jam buvo skirta 10 sekundžių bauda už įvažiavimą į boksus, kai šie buvo uždaryti pasirodžius saugos automobiliui, tačiau Rosbergas daug pozicijų neprarado, atlikęs bausmę grįžo į trasą penktas, o [[Robert Kubica|Robertas Kubica]] už tą patį pažeidimą iš ketvirtos vietos nukrito į paskutinę.<ref>{{cite web|url=http://classic.autosport.com/news/report.php/id/70976|title=Rosberg thought penalty had ruined race|publisher=autosport.com|date=2008-09-28|language=en}}</ref> ===== 2009 ===== [[File:Nico Rosberg 2009 Turkey.jpg|thumb|right|Nico Rosberg [[2009 m. Turkijos Grand Prix]]]] [[2009 m. Formulės 1 sezonas|2009]] m. sezone Rosbergas pelnė taškus beveik visose lenktynėse ir reguliariai kvalifikuodavosi pirmajame dešimtuke. Sezono starte [[2009 m. Australijos Grand Prix|Melburne]] jis finišavo 6 pozicijoje ir nuvažiavo greičiausią lenktynių ratą. Sekančiose trejose lenktynėse sekėsi blogiau, tačiau nuo [[2009 m. Kinijos Grand Prix|Kinijos Grand Prix]] Rosbergo forma pagerėjo ir jis finišavo aštuntas, šeštas ir du kartus penktas. Savo namų lenktynėse [[2009 m. Vokietijos Grand Prix|Vokietijoje]] jis nuvažiavo vienas geriausių iki tol savo lenktynių, kur, nepaisant problemų dėl kuro, jis iš 15 starto pozicijos finišavo ketvirtas, prieš čempionato lyderį [[Jenson Button|Jensoną Buttoną]]. Po to sekė ketvirta vieta [[2009 m. Vengrijos Grand Prix| Vengrijoje]] ir penkta vieta [[2009 m. Europos Grand Prix|Europos Grand Prix]]. Nepaisant iškovoto taško [[2009 m. Belgijos Grand Prix|Belgijos Grand Prix]] Rosbergo pastangos pelnyti taškus visose Europos lenktynėse, dėl prasto tempo, baigėsi [[2009 m. Italijos Grand Prix|Moncoje]]. Nepaisant nesėkmės [[2009 m. Singapūro Grand Prix]] kvalifikacijoje jis užėmė trečią poziciją ir antroje kvalifikacijos dalyje nuvažiavo greičiausią savaitgalio ratą (1:46.197). Lenktynių starte Rosbergas aplenkė [[Sebastian Vettel|Sebastianą Vettelį]] ir pretendavo į antrą vietą, arba net į pirmąją pergalę, tačiau važiuodamas iš pirmojo sustojimo boksuose kirto baltą liniją ir už tai gavo pervažiavimo pro boksus baudą, kaip tik pasirodžius saugos automobiliui. Automobiliams susigrūdus Rosbergas nukrito į galą ir jo lenktynės buvo visai sugadintos. Rosbergas vėliau atsiprašė komandos, pavadinęs savo klaidą „kvaila“. [[2009 m. Japonijos Grand Prix|Japonijos Grand Prix]] jis finišavo penktas, po to, kai kvalifikavosi 11 pozicijoje, tačiau, po kitiems skirtų starto pozicijų baudų, lenktynes pradėjo 7 pozicijoje. Netrukus po lenktynių Jensonas Buttonas teisėjams pranešė, kad Rosbergas viršijo greitį esant geltonai vėliavai, bet Rosbergas buvo išteisintas teisėjams išsiaiškinus, kad jo prietaiso skydo ekranas rodė tik tai, kad jis turi mažai kuro. Tai Rosbergui užtikrino 4 taškus ir iš viso su 34,5 taškais jis sezoną užbaigė 7 lenktynininkų čempionato pozicijoje. Rosbergo komandos draugas [[Kazuki Nakajima]] taškų nepelnė ir „[[WilliamsF1|Williams]]“ užėmė 6 konstruktorių čempionato vietą. ==== Mercedes (2010–2016) ==== ===== 2010 ===== [[File:Nico Rosberg 2010 Bahrain.jpg|thumb|Nico Rosberg vairuojantis „[[Mercedes-Benz in Formula One|Mercedes]]“ [[2010 m. Bahreino Grand Prix]]]] 2009 m. spalio 29 d. Rosbergas paskelbė, kad sezono pabaigoje paliks „Williams“ komandą. Jis pakomentavo, kad „Wiliiams“ „tikrai parėmė mano karjerą ir aš norėčiau už tai jiems labai padėkoti. Tačiau aš norėčiau laimėti lenktynes ir nesu tikras ar šiuo metu jie yra tam pajėgūs“.<ref name=BBCexit>{{cite news|title=Rosberg announces Williams exit|url= http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/motorsport/formula_one/8331563.stm|work=BBC Sport|publisher=BBC|date=2009-10-29|accessdate=2009-11-03|language=en}}</ref> 2009 m. lapkričio 16 d. „[[Mercedes|Mercedes-Benz]]“ nupirko „[[Brawn GP]]“ komandą ir 2010 m. sezonui pervadino ją į „[[Mercedes_Grand_Prix|Mercedes GP]]“. 2009 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbta, kad Rosbergas bus pirmasis komandos lenktynininkas. 2009 gruodžio 23 d. buvo paskelbta, Rosbergo komandos draugu taps [[Michael Schumacher|Michaelis Schumacheris]] ir dėl prietarų jam bus atiduotas Rosbergo automobilio numeris (3).<ref>{{cite news|url=http://www.f1network.net/main/s169/st153289.htm|date=2010-01-20|accessdate=2011-06-25|title=Schumacher to be number 3 at Mercedes|work=SportNetwork.net|publisher=Durham Associates Group|language=en}}</ref> Nepaisant didelio šurmulio lydėjusio Schumacherio sugrįžimą į sportą, daugumoje lenktynių Rosbergas kvalifikacijose ir lenktynėse pelnė geresnius rezultatus. [[2010 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijoje]] Rosbergas iškovojo savo pirmąją pirmos eilės starto poziciją, kai lietingoje kvalifikacijoje užėmė antrą vietą. Lenktynėse jis užėmė 3 vietą, tai buvo pirmasis „Mercedes“ podiumas po sugrįžimo į Formulę 1. [[2010 m. Kinijos Grand Prix|Kinijos Grand Prix]] užėmęs 3 vietą jis pelnė antrą podiumą iš eilės ir lenktynininkų čempionato lentelėje trumpam pakilo į 2 vietą. Jis finišavo septintas [[2010 m. Monako Grand Prix|Monake]], penktas [[2010 m. Turkijos Grand Prix|Turkijoje]] ir šeštas [[2010 m. Kanados Grand Prix|Kanadoje]], bet tik dešimtas [[2010 m. Europos Grand Prix|Europos Grand Prix]]. [[2010 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|Didžiosios Britanijos Grand Prix]] lenktynėse atsilaikęs prieš [[Fernando Alonso|Alonso]] ir [[Jenson Button|Buttoną]] Rosbergas užėmė trečią vietą. [[2010 m. Vokietijos Grand Prix|Vokietijoje]] „Mercedes“ tempas vėl buvo prastas ir Rosbergas finišavo aštuntas. [[2010 m. Vengrijos Grand Prix|Vengrijos Grand Prix]] atrodė daug žadantis, tačiau važiuojant iš boksų nukrito automobilio ratas ir jis buvo priverstas pasitraukti iš taškų zonos pozicijų. Lenktynės [[2010 m. Belgijos Grand Prix|Belgijoje]] buvo sėkmingesnės ir po visas lenktynes trukusios dvikovos su Schumacheriu jis finišavo 6 vietoje, prieš ne daug atsilikusį komandos draugą. [[2010 m. Italijos Grand Prix|Italijos Grand Prix]] starte aplenkęs abu „[[Red Bull Racing|Red Bull]]“ pilotus jis iškovojo 5 vietą. [[2010 m. Singapūro Grand Prix|Singapūre]] Rosbergas pelnė dar vieną 5 vietą. Jam nepasisekė [[2010 m. Japonijos Grand Prix|Japonijoje]], kai spaudžant Schumacheriui atiskyrė automobilio ratas ir Rosbergas trenkėsi į barjerus. Jam dar labiau nepasisekė inauguraciniame [[2010 m. Korėjos Grand Prix|Korėjos Grand Prix]], kai būnant ketvirtoje pozicijoje į jį trenkėsi [[Mark Webber|Markas Webberis]]. Webberis trenkėsi į barjerą ir dėl inercijos grįžo ant lenktynių linijos, čia Rosbergas neturėjo kur pasukti ir jie susidūrė. Lenktynės „[[2010 m. Brazilijos Grand Prix|Interlagos]]“ trasoje buvo pozityvesnės. Rosbergas finišavo 6 vietoje, nepaisant trijų sustojimų boksuose, iš kurių du padaryti esant saugos automobiliui, kas sumažino nuostolius. Sekančią savaitę [[2010 m. Abu Dabio Grand Prix|Abu Dabyje]] Rosbergas vėl stojo boksuose esant saugos automobiliui ir tai jam padėjo finišuoti ketvirtam. Šis rezultatas jam užtikrino 7 vietą lenktynininkų čempionate. Rosbergas užbaigė 16 iš 19 sezono lenktynių, iš kurių 15-oje pelnė taškus. [[File:Nico Rosberg 2011 Malaysia FP2.jpg|thumb|Nico Rosberg [[2011 m. Malaizijos Grand Prix]].]] =====2011===== Naujasis „[[Mercedes MGP W02]]“ automobilis žiemos testuose buvo labai greitas. [[2011 m. Australijos Grand Prix|Australijoje]] Rosbergas pademonstravo savo greitį, tačiau iš lenktynių pasitraukė po susidūrimo su [[Rubens Barrichello|Rubensu Barrichello]]. [[2011 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijoje]] jis pradėjo lenktynes iš 9 pozicijos ir finišavo 12, tai reiškė, jog pirmą kartą karjeroje po pirmų dvejų sezono lenktynių neturėjo nė vieno taško. Pirmuosius sezono taškus Rosbergas pelnė [[2011 m. Kinijos Grand Prix|Kinijoje]], kur kvalifikavosi 4 ir finišavo 5 vietoje, taip pat 14 ratų pirmavo.<ref>{{cite news|url=http://uk.eurosport.yahoo.com/17042011/66/mercedes-optimistic-pace.html|work=Yahoo! Eurosport|publisher=TF1 Group|date=2011-03-17|accessdate=2011-03-21|title=Mercedes 'optimistic again' about pace|language=en}}</ref> [[2011 m. Belgijos Grand Prix]] Rosbergas pirmajame rate aplenkė [[Sebastian Vettel|Sebastianą Vettelį]] ir iš viso 3 ratus pirmavo, tačiau greitai nukrito keliomis pozicijomis žemiau ir 42 rate iš 44 leido komandos draugui Schumacheriui jį aplenkti dėl 5 vietos po to, kai komanda jį perspėjo, kad saugotų kurą.<ref>{{cite news|url=http://www.motorsportmagazine.com/f1/reports/2011-belgian-grand-prix-report/|first=Nigel|last=Roebuck|work=Motor Sport Magazine|publisher=Motor Sport Magazine|date=2011-08-28|accessdate=2012-06-19|title=2011 Belgian Grand Prix report|language=en}}</ref> [[File:Nico Rosberg 2012 Malaysia FP3.jpg|thumb|Nico Rosberg [[2012 m. Malaizijos Grand Prix]]]] Rosbergas trečią kartą iš eilės čempionatą baigė 7 vietoje, lenkdamas komandos draugą Michaelį Schumacherį. Tačiau sezone jis nepelnė nė vienos podiumo pozicijos ir taškų skirtumas tarp jo ir Schumacherio nuo 70 taškų 2010 m. sumažėjo iki 13. Taip buvo iš dalies dėl to, kad „Mercedes MGP W02“ dažniausiai neturėjo su kuo varžytis, nes „[[Red Bull Racing|Red Bull]]“, „[[McLaren]]“ ir „[[Scuderia Ferrari|Ferrari]]“ automobiliai buvo daug pranašesni, o likusių komandų tempas buvo blogesnis nei „MGP W02“.<ref name="permutations">{{cite news|url=http://www.formula1.com/news/features/2011/12/12872.html|title=The 2011 Season Review&nbsp;– Part Two|work=formula1.com|publisher=Formula One Administration|date=2011-12-05|accessdate=2012-03-19|language=en|archive-date=2012-03-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20120317125640/http://www.formula1.com/news/features/2011/12/12872.html|url-status=dead}}</ref> Rosbergas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl naujų „[[Pirelli]]“ padangų ir [[DRS]] sistemos, pristatytos [[2011 m. Formulės 1 sezonas|2011]] m., lenkimas pasidarė lengvesnis ir kvalifikacija, kur jis aplenkė Schumacherį 16:3, prarado savo svarbą.<ref>{{cite news|url=http://en.espnf1.com/f1/motorsport/story/70433.html|work=ESPN|date=2012-02-15|accessdate=2012-06-19|title=Rosberg not afraid of Schumacher resurgence|language=en}}</ref> Nepasant to, jis gyrė DRS teigdamas, kad tai gali būti viena geriausių taisyklių Formulės 1 istorijoje.<ref>{{cite news|url=http://www.autosport.com/news/report.php/id/90876|first=Jonathan|last=Noble|work=Autosport|publisher=Haymarket Publications|date=2011-03-19|accessdate=2011-03-21|title=DRS hailed as 'best idea ever'|language=en}}</ref> =====2012===== [[File:Nico Rosberg, United States Grand Prix, Austin 2012.jpg|thumb|Rosbergas [[2012 m. JAV Grand Prix]]]] Pirmose sezono lenktynėse [[2012 m. Australijos Grand Prix|Australijoje]] ir [[2012 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijoje]] Rosbergas užėmė atitinkamai 12 ir 13 vietas ir taškų nepelnė. [[2012 m. Kinijos Grand Prix|Kinijos Grand Prix]] jis pelnė savo pimąją karjeros pole poziciją.<ref>{{cite news|url=http://www.bbc.co.uk/sport/0/formula1/17710702|title=Nico Rosberg takes landmark first pole in China for Mercedes|work=BBC Sport|publisher=[[BBC]]|first=Andrew|last=Benson|date=2012-04-14|accessdate=2012-04-14|language=en}}</ref> Pasinaudojęs starto pozicija jis iškovojo pirmąją pergalę savo karjeroje, antroje vietoje finišavusį Jensoną Buttoną, kuris atsiliko dėl boksuose padarytos klaidos, aplenkęs 20 sekundžių.<ref>{{cite web|url=http://www.formula1.com/news/headlines/2012/4/13231.html|title=Race – Rosberg an F1 winner after Shanghai thriller|date=2012-04-15|work=formula1.com |archiveurl=https://web.archive.org/web/20140712212816/http://www.formula1.com/news/headlines/2012/4/13231.html |archivedate=2014-07-12|language=en}}</ref> Tokiu būdu Rosbergas iškovojo pirmus sezono taškus ir pirmąją „Mercedes“ pergalę nuo 1955 m. Italijos Grand Prix, kurį, prieš jiems pasitraukiant iš sporto, laimėjo [[Juan Manuel Fangio]]. Be to, Rosbergas tapo pirmuoju vokiečių lenktynininku, po Hermanno Lango pergalės 1939 m. Šveicarijos Grand Prix, laimėjusiu lenktynes vokiškame automobilyje ir pirmasis Formulės 1 Grand Prix laimėtojo sūnus laimėjęs Grand Prix lenktynes tėvui esant gyvam. Vėliau jis finišavo antras [[2012 m. Monako Grand Prix|Monake]], bet kvalifikacijose dažniausiai buvo lėtesnis už Schumacherį ir nusmuko į 9 lenktynininkų čempionato vietą. =====2013===== [[File:Nico Rosberg 2013 Britain FP3.jpg|thumb|Rosbergas [[2013 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix]] treniruotės metu; Lenktynėse Rosbergas iškovo savo antrą sezono pergalę]] [[2013 m. Formulės 1 sezonas|2013 m. sezonui]] Rosbergas pasiliko „[[Mercedes Grand Prix|Mercedes]]“ komandoje, tačiau jo komandos draugas [[Michael Schumacher|Michaelis Schumacheris]] pasitraukė iš Formulės 1 ir jį pakeitė [[Lewis Hamilton|Lewisas Hamiltonas]], kuris su komanda pasirašė sutartį 4 metams. Rosbergas pasitraukė iš [[2013 m. Australijos Grand Prix|Australijos Grand Prix]] dėl problemų su elektra<ref>{{cite news|url=http://www.crash.net/f1/news/188957/1/rosberg_sidelined_by_electrical_problem.html|title=Rosberg sidelined by electrical problem|work=Crash.net|publisher=Crash Media Group|date=2013-03-17|accessdate=2013-03-30|language=en}}</ref> ir finišavo 4 vietoje [[2013 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijos Grand Prix]] po to, kai komanda neleido jam aplenkti Hamiltono.<ref>{{cite news|url=http://www.formula1.com/news/headlines/2013/3/14409.html|title=Malaysia: selected team and driver quotes|work=Formula1.com|publisher=Formula One Administration|date=2013-03-24|accessdate=2013-03-30|language=en}}</ref> [[2013 m. Monako Grand Prix|Monake]] jis pelnė pole poziciją ir laimėjo lenktynes. Pergalė Rosbergui buvo ypatinga, nes Monake jis gyveno didžiąją gyvenimo dalį ir jo tėvas [[Keke Rosberg|Keke Rosbergas]] laimėjo šias lenktynes lygiai prieš 30 metų. Birželio 30 d. Rosbergas laimėjo antras sezono ir trečias karjeros lenktynes [[2013 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|Didžiosios Britanijos Grand Prix]], kur jis pasinaudojo komandos draugo Hamiltono pramuštu automobilu ir [[Sebastian Vettel|Sebastiano Vettelio]] techniniais gedimais.<ref>{{cite news|url=http://www.formula1.com/results/season/2013/901/7227/|title= Race results&nbsp;– Rosberg claims thrilling Silverstone victory|work=Formula1.com|publisher=Formula One Administration|date=2013-06-30|accessdate=2013-06-30|language=en}}</ref> Grįžęs po vasaros pertraukos jis kvalifikavosi antras po Vettelio, atsilikęs tik 0,010 sekundės. [[2013 m. Indijos Grand Prix|Indijoje]] Rosbergas kvalifikavosi ir finišavo antras, o [[2013 m. Abu Dabio Grand Prix|Abu Dabyje]] užėmė 3 vietą. Lietingoje kvalifikacijoje [[2013 m. Brazilijos Grand Prix|Brazilijoje]] jis vėl užėmė įspūdingą 2 vietą. Lenktynėse vienu metu pirmavęs galiausiai finišavo penktas ir su 171 taškais čempionatą baigė 6 vietoje. Komandos draugas Lewisas Hamiltonas surinko 189 taškus. =====2014===== [[File:Nico Rosberg 2014 Singapore FP2.jpg|thumb|Rosbergas [[2014 m. Singapūro Grand Prix]]]] Sezono atidaryme [[2014 m. Australijos Grand Prix|Australijos Grand Prix]], Rosbergas pradėjęs iš 3 starto pozicijos lenktynes laimėjo 20 sekundžių skirtumu. Jo tėvas [[Keke Rosberg]] 1985 m. laimėjo patį pirmą Australijos Grand Prix, [[Trasa Adelaide|Adelaide]]. [[2014 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijoje]] Rosbergas finišavo antras, 17 sekundžių atsilikęs nuo komandos draugo [[Lewis Hamilton|Lewiso Hamiltono]], bet prieš [[Sebastian Vettel|Sebastianą Vettelį]] ir tai buvo pirmasis „Mercedes-Benz“ pirmų dviejų vietų finišas nuo 1955 m. Italijos Grand Prix. [[2014 m. Bahreino Grand Prix|Bahreine]] jis pelnė pole poziciją, bet starte buvo aplenktas Hamiltono ir galiausiai finišavo 2 vietoje. Kinijoje Rosbergas kvalifikacijoje užėmė 4 vietą, bet pirmame rate nukrito iki 6, tačiau galiausiai finišavo antras, prieš [[Fernando Alonso]]. Sezonui persikėlus į Europą [[2014 m. Ispanijos Grand Prix|Ispanijos Grand Prix]] kvalifikacijoje Rosbergą dėl pole pozicijos aplenkė Hamiltonas. Jis visas lenktynes neatsiliko nuo Hamiltono, tačiau negalėjo jo aplenkti ir finišavo atsilikęs tik 0,6 sekundės, o tai reiškė, kad Hamiltonas pirmą kartą 2014 m. sezone tapo čempionato lyderiu. [[2014 m. Monako Grand Prix|Monake]] Rosbergas pelnė pole poziciją, bet įvykis buvo ištirtas teisėjų, nes buvo įtariama, kad jis sukėlė įvykį, kuris iššaukė geltoną vėliavą.<ref>{{cite news|title=FIA Stewards Decision&nbsp;— Document No. 33|url=http://184.106.145.74/f1-championship/f1-2014/f1-2014-06/Formula%20One%20Monaco%20Grand%20Prix%202014%20Document%20-%2033.pdf|accessdate=2014-05-28|publisher=[[FIA]]|date=2014-05-24|language=en|archive-date=2014-05-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20140529065634/http://184.106.145.74/f1-championship/f1-2014/f1-2014-06/Formula%20One%20Monaco%20Grand%20Prix%202014%20Document%20-%2033.pdf|url-status=dead}}</ref> Hamiltonas buvo įsitikinęs, kad Rosbergas tyčia padarė klaidą, kad užsitikrintų pole poziciją, bet teisėjai nusprendė, kad klaida buvo atsitiktinė. Rosbergo persvara čempionate padidėjo iki 18 taškų, po to, kai [[2014 m. Kanados Grand Prix|Kanadoje]] jis ir Hamiltonas turėjo problemų su „MGU-K“ ir stabdžiais, bet Hamiltonui dėl jų teko pasitraukti iš lenktynių, o Rosbergas lenktynes baigė antras. Rosbergas laimėjo lenktynes [[2014 m. Austrijos Grand Prix|Austrijoje]] ir vėliau pelnė pole poziciją [[2014 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|Didžiosios Britanijos Grand Prix]], [[Silverstonas|Silverstone]], bet jam pirmaujant 28 rate sugedo automobilio pavarų dėžė. [[2014 m. Vokietijos Grand Prix|Vokietijoje]] jis pelnė 9 karjeros pole poziciją. Hamiltonas kvalifikacijoje turėjo problemų su stabdžiais ir turėjo pradėti lenktynes iš 20 pozicijos. Rosbergas laimėjo lenktynes 20 sekundžių aplenkęs 2 vietoje finišavusį [[Valtteri Bottas]] ir savo čempionato persvarą prieš Hamiltoną padidino iki 14 taškų. Rosbergo pergalė buvo pirmoji vokiečių lenktynininko Vokietijos Grand Prix pergalė vairuojant vokišką automobilį nuo Rudolf Caracciola pergalės 1939 m. taip pat vairavusio „Mercedes“. [[2014m. Vengrijos Grand Prix|Vengrijoje]] Rosbergas pelnė pole poziciją ir lenktynių pradžioje pirmavo už saugos automobilio. Didžiąją lenktynių dalį jis negalėjo aplenkti [[Jean-Éric Vergne]] ir komandos draugo Lewiso Hamiltono automobilių. Galiausiai jis finišavo ketvirtas už [[Daniel Ricciardo|Ricciardo]], Alonso ir Hamiltono.<ref>{{cite news|url=http://www.telegraph.co.uk/sport/motorsport/formulaone/lewishamilton/10993987/Lewis-Hamilton-beats-Nico-Rosberg-to-third-at-Hungarian-GP-in-thrilling-battle-as-Daniel-Ricciardo-claims-victory.html|title=Lewis Hamilton beats Nico Rosberg to third at Hungarian GP in thrilling battle as Daniel Ricciardo claims victory|first=Daniel|last=Johnson|date=2014-07-27|accessdate=2014-09-06|work=The Daily Telegraph|publisher=Telegraph Media Group|language=en}}</ref> [[2014 m. Belgijos Grand Prix|Belgijoje]] jis susidūrė su komandos draugu ir tai užbaigė Hamiltono lenktynes, o Rosbergas užėmė 2 vietą. [[2014 m. Italijos Grand Prix|Moncoje]] jis bandė aplenkti Hamiltoną, bet 29 rate pirmame ''chicane'' posūkyje stabdant susirakino ratai ir jis buvo aplenktas Hamiltono, kuris ir laimėjo lenktynes. Kitame etape [[2014 m. Singapūro Grand Prix|Singapūre]] Rosbergui teko pasitraukti dėl elektros gedimo. [[2014 m. Japonijos Grand Prix|Japonijoje]] Rosbergas pelnė pole poziciją, bet lenktynėse buvo aplenktas Hamiltono. Lenktynės vyko esant lietingam orui ir buvo sustabdytos po mirtinos [[Jules Bianchi|Juleso Bianchio]] avarijos. Nuo [[2014 m. JAV Grand Prix|Jungtinių Valstijų Grand Prix]] iki sezono pabaigos jis pelnė 3 pole pozicijas iš eilės ir penktą kartą laimėjo [[2014 m. Brazilijos Grand Prix|Brazilijoje]]. Paskutiniame sezono etape [[2014 m. Abu Dabio Grand Prix|Abu Dabyje]] Rosbergas dar turėjo galimybę iškovoti čempiono titulą, tačiau lenktynėse jo automobilis turėjo techninių problemų, sugedo [[KERS|ERS]] sistema. Galiausiai lenktynes baigė 14 vietoje ir pralaimėjo čempionatą Hamiltonui. Jis užbaigė sezoną su rekordine karjeros pergalių (5), podiumų (15), pole pozicijų (11) ir greičiausių ratų (5) statistika. =====2015===== [[File:Nico Rosberg 2015 Malaysia FP1.jpg|thumb|Rosbergas [[2015 m. Malaizijos Grand Prix]]]] [[2015 m. Formulės 1 sezonas|2015]] m. sezono pradžioje [[2015 m. Australijos Grand Prix|Australijoje]] Rosbergas užėmė 2 vietą, už komandos draugo [[Lewis Hamilton|Lewiso Hamiltono]] ir trečią vietą [[2015 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijoje]], už [[Sebastian Vettel|Sebastiano Vettelio]] ir Hamiltono. [[2015 m. Kinijos Grand Prix|Kinijoje]] Rosbergas buvo antras ir Bahreine, kur turėjo problemų dėl stabdžių gedimo, finišavo trečias. [[2015 m. Ispanijos Grand Prix|Ispanijoje]] jis pelnė pirmą sezono pole poziciją ir lenktynėse iškovojo pirmą sezono pergalę, pirmą karjeros Ispanijos Grand Prix pergalę ir 9 pergalę karjeroje. Rosbergas [[2015 m. Monako Grand Prix|Monake]] pasiekė 10 karjeros pergalę ir tapo ketvirtu lenktynininku tris kartus iš eilės laimėjusiu Monako Grand Prix, po Graham Hill, Ayrton Senna ir Alain Prost. Tai taip pat buvo pirmas kartas, kai jis laimėjo vienas po kitos vykusias lenktynes. Vėliau sekė antra vieta [[2015 m. Kanados Grand Prix|Kanadoje]] ir trečia sezono, 11 karjeros, pergalė [[2015 m. Austrijos Grand Prix|Austrijoje]]. [[2015 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|Didžiosios Britanijos Grand Prix]] jis vėl kvalifikavosi ir finišavo antras už komandos draugo Lewiso Hamiltono. [[2015 m. Vengrijos Grand Prix|Vengrijoje]] jis važiavo antras, bet susidūrė su [[Daniel Ricciardo]] ir galiausiai finišavo 8 vietoje. Rosbergo čempionato viltys pradėjo blėsti [[2015 m. Italijos Grand Prix|Moncoje]], kai jis pasitraukė dėl variklio gedimo, ir vėliau [[2015 m. Rusijos Grand Prix|Rusijoje]], kur lenktynes pradėjo iš pole pozicijos, bet pasitraukė dėl užstrigusio greičio pedalo. Rosbergas pelnė ketvirtą ir trečią iš eilės sezono pole poziciją [[2015 m. JAV Grand Prix|Amerikoje]]. Nors pralaimėjo lenktynių starte, jis iš penktos vietos pakilo į pirmą, aplenkęs Kvyatą, Ricciardo ir Hamiltoną ir kontroliavo lenktynes po saugos automobilio, kol likus 10 ratų padarė klaidą ir pralaimėjo lenktynes ir pasaulio lenktynininkų čempiono titulą Hamiltonui. Į pralaimėjimą jis atsakė pergalėmis [[2015 m. Meksikos Grand Prix|Meksikoje]], [[2015 m. Brazilijos Grand Prix|Brazilijoje]] ir [[2015 m. Abu Dabio Grand Prix|Abu Dabyje]] ir karjeros pergalių skaičiumi susilygino su [[Graham Hill]]. Sezoną Rosbergas baigė būdamas antroje lenktynininkų čempionato vietoje. =====2016===== Pergalingas Rosbergo sezonas prasidėjo pirmos eilės starto pozicijoje ir vėliau pergale [[2016 m. Australijos Grand Prix|Australijos Grand Prix]], kur jis pirmą kartą nuo [[2014 m. Formulės 1 sezonas|2014]] m. tapo čempionato lyderiu. Po to sekė dar viena pergalė iš pirmos eilės starto pozicijos [[2016 m. Bahreino Grand Prix|Bahreine]]. [[2016 m. Kinijos Grand Prix|Kinijos Grand Prix]] lenktynėse jis pelnė pole poziciją ir pergalę, taip savo pranašumą prieš lenktynininkų čempionato titulą gynusį [[Lewis Hamilton]] padidindamas iki 36 taškų. [[2016 m. Rusijos Grand Prix|Rusijoje]] Rosbergas pelnė pole poziciją ir lenktynėse pirmavo nuo starto iki finišo, taip pelnydamas savo pirmąjį ''Grand Slam'', septynias pergales iš eilės ir tapo pirmuoju po [[Michael Schumacher]] [[2004 m. Formulės 1 sezonas|2004]] m. laimėjusiu visas pirmas keturias sezono lenktynes. Rosbergas pelnė dar vieną pirmos eilės starto poziciją [[2016 m. Ispanijos Grand Prix|Ispanijos Grand Prix]], tačiau po susidūrimo pirmame rate su komandos draugu Lewis Hamilton, pasitraukė iš lenktynių. [[File:Rosberg Hamilton - 2016 Monaco GP 2.jpg|thumb|left|Rosbergas pirmaujantis prieš komandos draugą Monake]] [[2016 m. Monako Grand Prix|Monako Grand Prix]] Rosbergas vėl pelnė pirmos eilės starto poziciją, tačiau lenktynių pradžioje jam nepavykus palaikyti tempo, komanda paprašė praleisti Hamiltoną. Vėliau sustojus pasikeisti padangų į sausas, jis atidūrė už [[Fernando Alonso]] ir negalėjo jo aplenkti, lenktynių pabaigoje prasidėjus silpnam lietui jį aplenkė [[Nico Hülkenberg]] ir Rosbergas finišavo septintas. Tai buvo prasčiausias Rosbergo rezultatas Monake nuo 2011 m. ir tai sumažino jo persvarą prieš [[Lewis Hamilton]], kuris laimėjo lenktynes, iki 24 taškų. [[2016 m. Kanados Grand Prix|Kanadoje]] Rosbergas pelnė septintą sezono pirmos eilės starto poziciją po to kai kvalifikacijoje tik 0,062 sekundės dalimi atsiliko nuo Lewiso Hamiltono. Lenktynių starte Rosbergą plačiai išstūmė Hamiltonas, todėl Rosbergas nukrito į 10 poziciją. Jis prasiskynė kelią iki 4 pozicijos, tačiau buvo priverstas sustoti boksuose dėl pažeisto automobilio ir po sustojimo nukrito į 7 vietą. Tada jis aplenkė [[Daniel Ricciardo]] ir [[Kimi Räikkönen]] dėl 5 vietos ir vijosi [[Max Verstappen]], tačiau Rosbergui nepavyko jo aplenkti. Priešpaskutiniame rate Rosbergas pusiau apsisuko bandydamas aplenkti Verstappeną, tačiau tarpas iki Räikköneno buvo pakankamai didelis ir nepraradęs pozicijos lenktynes jis baigė 5 pozicijoje. Jo persvara prieš Hamiltoną lenktynininkų čempionate sumažėjo iki 9 taškų. Rosbergas persvarą padidino iki 24 taškų naujoje Baku trasoje, kur jis iškovojo pole poziciją ir pergalę, o jo komandos draugas [[Lewis Hamilton]] atsitrenkė į sieną trečioje kvalifikacijos dalyje, todėl lenktynes pradėjo dešimtas ir finišavo penktas. Rosbergas ir Hamiltonas susidūrė paskutiniame [[2016 m. Austrijos Grand Prix|Austrijos Grand Prix]] rate, Hamiltonas lenktynes laimėjo, o Rosbergas nukrito į 4 vietą. Nepaisant to, kad Hamiltonas buvo nušvilptas ant podiumo, teisėjai nusprendė, kad dėl susidūrimo buvo kaltas Rosbergas ir skyrė jam 10 sekundžių baudą, tačiau ši bauda neįtakojo galutinių lenktynių rezultatų. Rosbergas prarado čempionato lyderio poziciją [[2016 m. Vengrijos Grand Prix|Vengrijoje]], kur finišavo antras po Hamiltono. Savo namų Grand Prix [[2016 m. Vokietijos Grand Prix|Vokietijoje]] Rosbergas panaudojo agresyvų lenkimo manevrą prieš Verstappeną. Rosbergas tvirtino: „Aš buvau iki galo susukęs vairą ir labiau pasukti negalėjau“, tačiau teisėjai su tuo nesutiko, nusprendė, kad lenkdamas jis pažeidė taisykles ir skyrė jam 5 sekundžių baudą ir 2 licencijos baudos taškus. Rosbergas susigrąžino čempionato lyderio poziciją po pergalių [[2016 m. Belgijos Grand Prix|Belgijoje]], [[2016 m. Italijos Grand Prix|Italijoje]] ir [[2016 m. Singapūro Grand Prix|Singapūre]]. Susidūrimas pirmame posūkyje su [[Sebastian Vettel|Sebastianu Vetteliu]] [[2016 m. Malaizijos Grand Prix|Malaizijoje]] Rosbergą nusiuntė į patį galą, tačiau jis prasiskynė kelią iki 4 pozicijos, o dėka Hamiltono variklio problemos, dėl kurios jis turėjo pasitraukti iš lenktynių, Rosbergas finišavo trečias. Pergalė [[2016 m. Japonijos Grand Prix|Japonijoje]] Rosbergo taškų persvarą padidino iki 33 taškų, o tai reiškė, kad čempionatas dabar buvo jo rankose. Antros vietos finišo sezono finale [[2016 m. Abu Dabio Grand Prix|Abu Dabyje]] pakako užsitikrinti čempiono titulą, nepaisant komandos draugo (ir lenktynių laimėtojo) Lewiso Hamiltono bandymų lenktynių pabaigoje sulėtinti Rosbergą, kad šį aplenktų jį vijęsis būrys. Rosbergas yra vienintelis lenktynininkas nuo 2010 m. be Lewiso Hamitono ir Sebastiano Vettelio laimėjęs lenktynininkų čempionatą. Jis yra tik antras buvusio „Formulės 1“ čempiono sūnus, po Damon Hill, tapęs čempionu ir pirmas tai padaręs tėvui dar esant gyvam ir automobilyje su tokiu pačiu numeriu, kaip ir tėvo (6). Rosbergas taip pat yra pirmas vokiečių lenktynininkas iškovojęs „Formulės 1“ čempiono titulą vokiškame automobilyje su vokišku varikliu. Rosbergas laimėjo 2016 m. tarptautinio lenktynininko apdovanojimą 2016 m. Autosporto apdovanojimuose. Šį apdovanojimą per pačius pirmus apdovanojimus 1982 m. laimėjo jo tėvas [[Keke Rosberg]]. Gruodžio 2 d. per FIA apdovanojimų įteikimo ceremoniją Vienoje Rosbergas paskelbė, kad pasitraukia iš „Formulės 1“. Jis buvo pirmas tai padaręs titulą ginantis čempionas po [[Alain Prost]], kuris tai padarė [[1993 m. Formulės 1 sezonas|1993]] m. ==Šalmo dizainas ir numeris== 2014 m. sezone nauja taisyklė leido lenktynininkams pasirinkti unikalų numerį, kurį naudos per visą savo „Formulės 1“ karjerą. Rosbergas pasirinko 6 numerį, kokį turėjo ir jo tėvas. Jis taip pat pakeitė ir šalmo dizainą kurį turėjo 8 metus, iš geltono į tamsiai pilką. Šalmo dizainas, kurtas Jens Munser, įtraukė chromą, švarias linijas ir asmeninius simbolius. ==Karjeros statistika== ===Karjeros suvestinė=== {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align:center" ! Sezonas ! Lenktynių serija ! Komanda ! {{Abbr|Lenktynės|Dalyvauta lenktynių}} ! Pergalės ! {{Abbr|Pole|Pole pozicijos}} ! {{Abbr|G.ratai|Greičiausi ratai}} ! Podiumai ! Taškai ! Pozicija |- ! 2001 |align=left| Formula BMW Junior Cup Iberia |align=left| | 3 | 0 | 0 | 0 | 0 | 38 | 18 |- ! 2002 |align=left| 2002 Formula BMW ADAC season|Formula BMW ADAC |align=left| VIVA Racing | 20 | 9 | 5 | 1 | 13 | 264 |style="background:#FFFFBF;"| '''1''' |- !rowspan=4| 2003 |align=left| [[Formulė 3|Formulės 3 Euro Serija]] |align=left rowspan=2| Team Rosberg | 20 | 1 | 1 | 2 | 5 | 45 | 8 |- |align=left| Masters of Formula 3 | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | N/A | NC |- |align=left| Macau Grand Prix |align=left rowspan=2| Carlin Motorsport | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | N/A | NC |- |align=left| Korea Super Prix | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | N/A | 11 |- !rowspan=4| 2004 |align=left| [[Formulė 3|Formulės 3 Euro Serija]] |align=left rowspan=4| Team Rosberg | 19 | 3 | 2 | 2 | 5 | 70 | 4 |- |align=left| Macau Grand Prix | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | N/A | NC |- |align=left| Masters of Formula 3 | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | N/A | 6 |- |align=left| Bahrain Superprix | 1 | 0 | 0 | 0 | 1 | N/A |style="background:#DFDFDF;"| '''2''' |- !rowspan=2| 2005 |align=left| [[GP2 serija]] |align=left| ART Grand Prix | 23 | 5 | 4 | 5 | 12 | 120 |style="background:#FFFFBF;"| '''1''' |- |align=left|[[2005 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left|[[WilliamsF1|BMW Williams F1 Team]] |align="center" colspan=7| Testuotojas |- ! 2006 |align=left| [[2006 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[WilliamsF1|WilliamsF1 Team]] | 18 | 0 | 0 | 1 | 0 | 4 | 17 |- ! 2007 |align=left| [[2007 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[WilliamsF1|AT&T Williams]] | 17 | 0 | 0 | 0 | 0 | 20 | 9 |- ! 2008 |align=left| [[2008 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[WilliamsF1|AT&T Williams]] | 18 | 0 | 0 | 0 | 2 | 17 | 13 |- ! 2009 |align=left| [[2009 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[WilliamsF1|AT&T Williams]] | 17 | 0 | 0 | 1 | 0 | 34.5 | 7 |- ! 2010 |align=left| [[2010 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[Mercedes Grand Prix|Mercedes GP Petronas F1 Team]] | 19 | 0 | 0 | 0 | 3 | 142 | 7 |- ! 2011 |align=left| [[2011 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[Mercedes Grand Prix|Mercedes GP Petronas F1 Team]] | 19 | 0 | 0 | 0 | 0 | 89 | 7 |- ! 2012 |align=left| [[2012 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[Mercedes Grand Prix|Mercedes AMG Petronas F1 Team]] | 20 | 1 | 1 | 2 | 2 | 93 | 9 |- ! 2013 |align=left| [[2013 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[Mercedes Grand Prix|Mercedes AMG Petronas F1 Team]] | 19 | 2 | 3 | 0 | 4 | 171 | 6 |- ! 2014 |align=left| [[2014 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[Mercedes Grand Prix|Mercedes AMG Petronas F1 Team]] | 19 | 5 | 11 | 5 | 15 | 317 |style="background:#DFDFDF;"| '''2''' |- ! 2015 |align=left| [[2015 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[Mercedes Grand Prix|Mercedes AMG Petronas F1 Team]] | 19 | 6 | 7 | 5 | 15 | 322 |style="background:#DFDFDF;"| '''2''' |- ! 2016 |align=left| [[2016 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]] |align=left| [[Mercedes Grand Prix|Mercedes AMG Petronas F1 Team]] | 21 | 9 | 8 | 6 | 16 | 385 |style="background:#FFFFBF;"| '''1''' |} ===Formulės 3 Euro serijos rezultatai=== ([[:Šablonas:F1 lenktynininko rezultatų legenda 2|legenda]]) ('''bold''' – pole pozicija; ''italics'' – greičiausias ratas) <div style="overflow:auto;"> {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%" ! Metai ! Komanda ! Važiuoklė ! Variklis ! 1 ! 2 ! 3 ! 4 ! 5 ! 6 ! 7 ! 8 ! 9 ! 10 ! 11 ! 12 ! 13 ! 14 ! 15 ! 16 ! 17 ! 18 ! 19 ! 20 ! Vieta ! Taškai |- | 2003 ! Team Rosberg ! [[Dallara]] F303/005 ! [[Opel|Spiess-Opel]] |style="background:#EFCFFF;"| [[Trasa Hockenheimring|HOC<br />1]]<br><small>Ret</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[Trasa Hockenheimring|HOC<br />2]]<br><small>3</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Adria International Raceway|ADR<br />1]]<br><small>Ret</small> |style="background:#DFDFDF;"| '''[[Adria International Raceway|ADR<br />2]]'''<br><small>2</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[Pau Grand Prix|PAU<br />1]]<br><small>15</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[Pau Grand Prix|PAU<br />2]]<br><small>17</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Norisring|NOR<br />1]]<br><small>8</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Norisring|NOR<br />2]]<br><small>Ret</small> |style="background:#FFFFBF;"| ''[[Trasa Le Mans Bugatti|LMS<br>1]]''<br><small>1</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[Trasa Le Mans Bugatti|LMS<br>2]]<br><small>11</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Trasa Nürburgring|NÜR<br>1]]<br><small>Ret</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[Trasa Nürburgring|NÜR<br>2]]<br><small>3</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa A1 Ring|A1R<br>1]]<br><small>8</small> |style="background:#FFDF9F;"| ''[[Trasa A1 Ring|A1R<br>2]]''<br><small>3</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[Trasa Zandvoort|ZAN<br>1]]<br><small>18</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Zandvoort|ZAN<br>2]]<br><small>8</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Hockenheimring|HOC<br />1]]<br><small>7</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[Trasa Hockenheimring|HOC<br />2]]<br><small>14</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Magny-Cours|MAG<br>1]]<br><small>6</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Trasa Magny-Cours|MAG<br>2]]<br><small>Ret</small> ! 8 ! 45 |- | 2004 ! Team Rosberg ! Dallara F303/006 ! Spiess-Opel |style="background:#FFFFBF;"| [[Trasa Hockenheimring|HOC<br />1]]<br><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| [[Trasa Hockenheimring|HOC<br />2]]<br><small>1</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Estorilio trasa|EST<br />1]]<br><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Estorilio trasa|EST<br />2]]<br><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Adria International Raceway|ADR<br>1]]<br><small>5</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Adria International Raceway|ADR<br>1]]<br><small>Ret</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Pau Grand Prix|PAU<br>1]]<br><small>Ret</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Pau Grand Prix|PAU<br>2]]<br><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Norisring|NOR<br />1]]<br><small>4</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[Norisring|NOR<br />1]]<br><small>17</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Magny-Cours|MAG<br>1]]<br><small>6</small> |style="background:#DFDFDF;"| '''[[Trasa Magny-Cours|MAG<br>2]]'''<br><small>2</small> |style="background:#FFFFBF;"| ''[[Trasa Nürburgring|NÜR<br>1]]''<br><small>1</small> |style="background:#FFDF9F;"| '''[[Trasa Nürburgring|NÜR<br>2]]'''<br><small>3</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Trasa Zandvoort|ZAN<br>1]]<br><small>Ret</small> |style="background:#FFFFFF;"| [[Trasa Zandvoort|ZAN<br>2]]<br><small>DNS</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Brno trasa|BRN<br>1]]<br><small>4</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[Brno trasa|BRN<br>2]]<br><small>11</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Hockenheimring|HOC<br>1]]<br><small>8</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Hockenheimring|HOC<br>2]]<br><small>8</small> ! 4 ! 70 |}</div> ===GP2 Serijos rezultatai=== ([[:Šablonas:F1 lenktynininko rezultatų legenda 2|legenda]]) ('''bold''' – pole pozicija; ''italics'' – greičiausias ratas) <div style="overflow:auto;"> {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%" ! Metai ! Komanda ! 1 ! 2 ! 3 ! 4 ! 5 ! 6 ! 7 ! 8 ! 9 ! 10 ! 11 ! 12 ! 13 ! 14 ! 15 ! 16 ! 17 ! 18 ! 19 ! 20 ! 21 ! 22 ! 23 ! Vieta ! Taškai |- | 2005 ! ART Grand Prix |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Imola|IMO<br />FEA]]<br /><small>8</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[Trasa Imola|IMO<br />SPR]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| ''[[Trasa Catalunya|CAT<br />FEA]]''<br /><small>9</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Catalunya|CAT<br />SPR]]<br /><small>4</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[Trasa Monaco|MON<br />FEA]]<br /><small>3</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[Trasa Nürburgring|NÜR<br />FEA]]<br /><small>3</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Nürburgring|NÜR<br />SPR]]<br /><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Magny-Cours|MAG<br />FEA]]<br /><small>7</small> |style="background:#FFFFBF;"| [[Trasa Magny-Cours|MAG<br />SPR]]<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[Trasa Silverstone|SIL<br />FEA]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Silverstone|SIL<br />SPR]]<br /><small>4</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''''[[Trasa Hockenheimring|HOC<br />FEA]]'''''<br /><small>1</small> |style="background:#DFFFDF;"| ''[[Trasa Hockenheimring|HOC<br />SPR]]''<br /><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Hungaroring|HUN<br />FEA]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[Trasa Hungaroring|HUN<br />SPR]]<br /><small>2</small> |style="background:#CFCFFF;"| '''[[Trasa Istanbul Park|IST<br />FEA]]'''<br /><small>17</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[Trasa Istanbul Park|IST<br />SPR]]<br /><small>3</small> |style="background:#DFDFDF;"| ''[[Moncos trasa|MNZ<br />FEA]]''<br /><small>2</small> |style="background:#DFDFDF;"| ''[[Moncos trasa|MNZ<br />SPR]]''<br /><small>2</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[Trasa Spa-Francorchamps|SPA<br />FEA]]<br /><small>3</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[Trasa Spa-Francorchamps|SPA<br />SPR]]<br /><small>5</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[Trasa Sakhir|BHR<br />FEA]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| [[Trasa Sakhir|BHR<br />SPR]]<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''1''' |style="background:#FFFFBF;"| '''120''' |}</div> === Formulės 1 rezultatai === ([[:Šablonas:F1 lenktynininko rezultatų legenda 2|legenda]]) ('''bold''' – pole pozicija; ''italics'' – greičiausias ratas) {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%" ! Metai ! Komanda ! Važiuoklė ! Variklis ! 1 ! 2 ! 3 ! 4 ! 5 ! 6 ! 7 ! 8 ! 9 ! 10 ! 11 ! 12 ! 13 ! 14 ! 15 ! 16 ! 17 ! 18 ! 19 ! 20 ! 21 ! Vieta ! {{Abbr|Tšk.|Taškai}} |- | [[2006 m. Formulės 1 sezonas|2006]] ! [[WilliamsF1|WilliamsF1 Team]] ! [[WilliamsF1|Williams]] [[Williams FW28|FW28]] ! [[Cosworth]] CA2006 2.4 [[V8]] |style="background:#DFFFDF;"| ''[[2006 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]''<br /><small>7</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2006 m. San Marino Grand Prix|SMR]]<br /><small>11</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2006 m. Europos Grand Prix|EUR]]<br /><small>7</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2006 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>11</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2006 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>9</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Kanados Grand Prix|CAN]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2006 m. JAV Grand Prix|USA]]<br /><small>9</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2006 m. Prancūzijos Grand Prix|FRA]]<br /><small>14</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Turkijos Grand Prix|TUR]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2006 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]<br /><small>11</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2006 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]<br /><small>10</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2006 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>Ret</small> | | | ! 17 ! 4 |- | [[2007 m. Formulės 1 sezonas|2007]] ! [[AT&T]] [[WilliamsF1|Williams]] ! [[WilliamsF1|Williams]] [[Williams FW29|FW29]] ! [[Toyota F1|Toyota]] RVX-07 2.4 [[V8]] |style="background:#DFFFDF;"| [[2007 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>7</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2007 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2007 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]<br /><small>10</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2007 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>6</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2007 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>12</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2007 m. Kanados Grand Prix|CAN]]<br /><small>10</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2007 m. JAV Grand Prix|USA]]<br /><small>16^†</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2007 m. Prancūzijos Grand Prix|FRA]]<br /><small>9</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2007 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>12</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2007 m. Europos Grand Prix|EUR]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2007 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2007 m. Turkijos Grand Prix|TUR]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2007 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2007 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]<br /><small>6</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2007 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2007 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]<br /><small>16</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2007 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>4</small> | | | | ! 9 ! 20 |- | [[2008 m. Formulės 1 sezonas|2008]] ! [[AT&T]] [[WilliamsF1|Williams]] ! [[WilliamsF1|Williams]] [[Williams FW30|FW30]] ! [[Toyota F1|Toyota]] RVX-08 2.4 [[V8]] |style="background:#FFDF9F;"| [[2008 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>3</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>14</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2008 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]<br /><small>8</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2008 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2008 m. Turkijos Grand Prix|TUR]]<br /><small>8</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2008 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Kanados Grand Prix|CAN]]<br /><small>10</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Prancūzijos Grand Prix|FRA]]<br /><small>16</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>9</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]<br /><small>10</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>14</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2008 m. Europos Grand Prix|EUR]]<br /><small>8</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]<br /><small>12</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>14</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2008 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]<br /><small>2</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]<br /><small>11</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]<br /><small>15</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2008 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>12</small> | | | ! 13 ! 17 |- | [[2009 m. Formulės 1 sezonas|2009]] ! [[AT&T]] [[WilliamsF1|Williams]] ! [[WilliamsF1|Williams]] [[Williams FW31|FW31]] ! [[Toyota F1|Toyota]] RVX-09 2.4 [[V8]] |style="background:#DFFFDF;"| ''[[2009 m. Australijos Grand Prix|AUS]]''<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>8^‡</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2009 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]<br /><small>15</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2009 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]<br /><small>9</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>8</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Turkijos Grand Prix|TUR]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]<br /><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Europos Grand Prix|EUR]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]<br /><small>8</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2009 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>16</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2009 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]<br /><small>11</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2009 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]<br /><small>5</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2009 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2009 m. Abu Dabio Grand Prix|ABU]]<br /><small>9</small> | | | | ! 7 ! 34,5 |- | [[2010 m. Formulės 1 sezonas|2010]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes GP]] [[Petronas]] [[Mercedes Grand Prix|F1 Team]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes MGP W01|MGP W01]] ! [[Mercedes AMG High Performance Powertrains|Mercedes]] FO 108X 2.4 [[V8]] |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>5</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[2010 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>3</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[2010 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]<br /><small>3</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2010 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>13</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Turkijos Grand Prix|TUR]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Kanados Grand Prix|CAN]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Europos Grand Prix|EUR]]<br /><small>10</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[2010 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>3</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]<br /><small>8</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2010 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]<br /><small>5</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2010 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]<br /><small>17^†</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2010 m. Korėjos Grand Prix|KOR]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 m. Abu Dabio Grand Prix|ABU]]<br /><small>4</small> | | ! 7 ! 142 |- | [[2011 m. Formulės 1 sezonas|2011]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes GP]] [[Petronas]] [[Mercedes Grand Prix|F1 Team]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes MGP W02|MGP W02]] ! [[Mercedes AMG High Performance Powertrains|Mercedes]] FO 108Y 2.4 [[V8]] |style="background:#EFCFFF;"| [[2011 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2011 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>12</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Turkijos Grand Prix|TUR]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>7</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2011 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>11</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2011 m. Kanados Grand Prix|CAN]]<br /><small>11</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Europos Grand Prix|EUR]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>9</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]<br /><small>6</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2011 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]<br /><small>10</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Korėjos Grand Prix|KOR]]<br /><small>8</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Indijos Grand Prix|IND]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Abu Dabio Grand Prix|ABU]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2011 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>7</small> | | ! 7 ! 89 |- | [[2012 m. Formulės 1 sezonas|2012]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes-AMG|AMG]] [[Petronas]] [[Mercedes Grand Prix|F1 Team]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes F1 W03|F1 W03]] ! [[Mercedes AMG High Performance Powertrains|Mercedes]] FO 108Z 2.4 [[V8]] |style="background:#CFCFFF;"| [[2012 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>12</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2012 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>13</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2012 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2012 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]<br /><small>5</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2012 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2012 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>2</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2012 m. Kanados Grand Prix|CAN]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| ''[[2012 m. Europos Grand Prix|EUR]]''<br /><small>6</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2012 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>15</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2012 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]<br /><small>10</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2012 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>10</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2012 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]<br /><small>11</small> |style="background:#DFFFDF;"| ''[[2012 m. Italijos Grand Prix|ITA]]''<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2012 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]<br /><small>5</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2012 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2012 m. Korėjos Grand Prix|KOR]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2012 m. Indijos Grand Prix|IND]]<br /><small>11</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2012 m. Abu Dabio Grand Prix|ABU]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2012 m. JAV Grand Prix|USA]]<br /><small>13</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2012 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>15</small> | ! 9 ! 93 |- | [[2013 m. Formulės 1 sezonas|2013]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes-AMG|AMG]] [[Petronas]] [[Mercedes Grand Prix|F1 Team]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes F1 W04|F1 W04]] ! [[Mercedes AMG High Performance Powertrains|Mercedes]] FO 108F 2.4 [[V8]] |style="background:#EFCFFF;"| [[2013 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>4</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2013 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| '''[[2013 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]'''<br /><small>9</small> |style="background:#DFFFDF;"| '''[[2013 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]'''<br /><small>6</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2013 m. Monako Grand Prix|MON]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Kanados Grand Prix|CAN]]<br /><small>5</small> |style="background:#FFFFBF;"| [[2013 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>1</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]<br /><small>9</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2013 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>19^†</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]<br /><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]<br /><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Korėjos Grand Prix|KOR]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]<br /><small>8</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2013 m. Indijos Grand Prix|IND]]<br /><small>2</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[2013 m. Abu Dabio Grand Prix|ABU]]<br /><small>3</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. JAV Grand Prix|USA]]<br /><small>9</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2013 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>5</small> | | ! 6 ! 171 |- | [[2014 m. Formulės 1 sezonas|2014]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes AMG Petronas F1 Team]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes F1 W05 Hybrid|F1 W05 Hybrid]] ! [[Mercedes AMG High Performance Powertrains|Mercedes]] PU106A Hybrid 1.6 [[V6]] [[Turbocharger|t]] |style="background-color:#FFFFBF"| ''[[2014 m. Australijos Grand Prix|AUS]]''<br /><small>1</small> |style="background-color:#DFDFDF"| [[2014 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]<br /><small>2</small> |style="background-color:#DFDFDF"| '''''[[2014 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]'''''<br /><small>2</small> |style="background-color:#DFDFDF"| ''[[2014 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]''<br /><small>2</small> |style="background-color:#DFDFDF"| [[2014 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>2</small> |style="background-color:#FFFFBF"| '''[[2014 m. Monako Grand Prix|MON]]'''<br /><small>1</small> |style="background-color:#DFDFDF"| '''[[2014 m. Kanados Grand Prix|CAN]]'''<br /><small>2</small> |style="background-color:#FFFFBF"| [[2014 m. Austrijos Grand Prix|AUT]]<br /><small>1</small> |style="background-color:#EFCFFF"| '''[[2014 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]'''<br /><small>Ret</small> |style="background-color:#FFFFBF"| '''[[2014 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]'''<br /><small>1</small> |style="background-color:#DFFFDF"| '''''[[2014 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]'''''<br /><small>4</small> |style="background-color:#DFDFDF"| '''''[[2014 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]'''''<br /><small>2</small> |style="background-color:#DFDFDF"| [[2014 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>2</small> |style="background-color:#EFCFFF"| [[2014 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]<br /><small>Ret</small> |style="background-color:#DFDFDF"| '''[[2014 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]'''<br /><small>2</small> |style="background-color:#DFDFDF"| [[2014 m. Rusijos Grand Prix|RUS]]<br /><small>2</small> |style="background-color:#DFDFDF"| '''[[2014 m. JAV Grand Prix|USA]]'''<br /><small>2</small> |style="background-color:#FFFFBF"| '''[[2014 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]'''<br /><small>1</small> |style="background-color:#CFCFFF"| '''[[2014 m. Abu Dabio Grand Prix|ABU]]'''<br /><small>14</small> | | !style="background-color:#DFDFDF"| 2 !style="background-color:#DFDFDF"| 317 |- | [[2015 m. Formulės 1 sezonas|2015]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes AMG Petronas F1 Team]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes F1 W06 Hybrid|F1 W06 Hybrid]] ! [[Mercedes AMG High Performance Powertrains|Mercedes]] PU106B Hybrid 1.6 [[V6]] [[Turbocharger|t]] |style="background:#DFDFDF;"| [[2015 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>2</small> |style="background:#FFDF9F;"| ''[[2015 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]''<br /><small>3</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2015 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]<br /><small>2</small> |style="background:#FFDF9F;"| [[2015 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]<br /><small>3</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2015 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| [[2015 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>1</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2015 m. Kanados Grand Prix|CAN]]<br /><small>2</small> |style="background:#FFFFBF;"| ''[[2015 m. Austrijos Grand Prix|AUT]]''<br /><small>1</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2015 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix|GBR]]<br /><small>2</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2015 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]<br /><small>8</small> |style="background:#DFDFDF;"| ''[[2015 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]''<br /><small>2</small> |style="background:#CFCFFF;"| [[2015 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>17^†</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2015 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]<br /><small>4</small> |style="background:#DFDFDF;"| '''[[2015 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]'''<br /><small>2</small> |style="background:#EFCFFF;"| '''[[2015 m. Rusijos Grand Prix|RUS]]'''<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFDFDF;"| '''''[[2015 m. JAV Grand Prix|USA]]'''''<br /><small>2</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''''[[2015 m. Meksikos Grand Prix|MEX]]'''''<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2015 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2015 m. Abu Dabio Grand Prix|ABU]]'''<br /><small>1</small> | | !style="background-color:#DFDFDF"| 2 !style="background-color:#DFDFDF"| 322 |- | [[2016 m. Formulės 1 sezonas|2016]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes AMG Petronas F1 Team]] ! [[Mercedes Grand Prix|Mercedes]] [[Mercedes F1 W07 Hybrid|F1 W07 Hybrid]] ! [[Mercedes AMG High Performance Powertrains|Mercedes]] PU106C Hybrid 1.6 [[V6]] [[Turbocharger|t]] |style="background:#FFFFBF;"| [[2016 m. Australijos Grand Prix|AUS]]<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| ''[[2016 m. Bahreino Grand Prix|BHR]]''<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2016 m. Kinijos Grand Prix|CHN]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''''[[2016 m. Rusijos Grand Prix|RUS]]'''''<br /><small>1</small> |style="background:#EFCFFF;"| [[2016 m. Ispanijos Grand Prix|ESP]]<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2016 m. Monako Grand Prix|MON]]<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| ''[[2016 m. Kanados Grand Prix|CAN]]''<br /><small>5</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''''[[2016 m. Europos Grand Prix|EUR]]'''''<br /><small>1</small> |style="background:#DFFFDF;"| [[2016 m. Austrijos Grand Prix|AUT]]<br /><small>4</small> |style="background:#FFDF9F;"| ''[[2016 m. Britanijos Grand Prix|GBR]]''<br /><small>3</small> |style="background:#DFDFDF;"| '''[[2016 m. Vengrijos Grand Prix|HUN]]'''<br /><small>2</small> |style="background:#DFFFDF;"| '''[[2016 m. Vokietijos Grand Prix|GER]]'''<br /><small>4</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2016 m. Belgijos Grand Prix|BEL]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"|[[2016 m. Italijos Grand Prix|ITA]]<br /><small>1</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2016 m. Singapūro Grand Prix|SIN]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#FFDF9F;"| ''[[2016 m. Malaizijos Grand Prix|MAL]]''<br /><small>3</small> |style="background:#FFFFBF;"| '''[[2016 m. Japonijos Grand Prix|JPN]]'''<br /><small>1</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2016 m. JAV Grand Prix|USA]]<br /><small>2</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2016 m. Meksikos Grand Prix|MEX]]<br /><small>2</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2016 m. Brazilijos Grand Prix|BRA]]<br /><small>2</small> |style="background:#DFDFDF;"| [[2016 m. Abu Dabio Grand Prix|ABU]]<br /><small>2</small> !style="background:#FFFFBF;"| 1 !style="background:#FFFFBF;"| 385 |} <nowiki>†</nowiki> Lenktynininkas nebaigė lenktynių, bet buvo klasifikuotas, nes įveikė daugiau nei 90 % lenktynių distancijos.<br /> <nowiki>‡</nowiki> Skirta pusė taškų, nes buvo įveikta mažiau nei 75 % lenktynių distancijos.<br /> == Rekordai ir pasiekimai == * 2016 m. „Formulės 1“ čempionas * 23 „Formulės 1“ lenktynių pergalės * Nuvažiavo greičiausią ratą pirmose karjeros „Formulės 1“ lenktynėse ([[2006 m. Bahreino Grand Prix]]) * 2011 m. [[Lorenzo Bandini trofėjus]] * 2014 m. FIA pole pozicijų trofėjus * 2016 m. [[DHL]] grečiausio rato apdovanojimas * 2017 m. Laureus World Sports apdovanojimas už metų proveržį == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commons|Nico Rosberg}} * [http://www.nicorosberg.com/ Oficialus Nico Rosberg puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080913150416/http://www.nicorosberg.com/ |date=2008-09-13 }} * [http://www.manipef1.com/drivers/2007/nrosberg.php Piloto statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070301034849/http://www.manipef1.com/drivers/2007/nrosberg.php |date=2007-03-01 }} [[Kategorija:Formulės 1 pilotai|Rosberg, Nico]] [[Kategorija:GP2 serijos čempionai|Rosberg, Nico]] [[Kategorija:Vokietijos lenktynininkai|Rosberg, Nico]] clg7lao56ghzbeauln99zkf2kpn2itk 0 191888 7951938 7950952 2026-10-24T13:26:59Z D&P 141668 7951938 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = off | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1912|02|19|}} | gimimo vieta = [[Viliūšiai]], [[Jankų valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2016|02|25|1912|02|19}} | mirties vieta = | tėvas = Antanas Ašmenskas | motina = Ona Bielskytė-Ašmenskienė | sutuoktinis = Eleonora Žūsinaitė | vaikai = Nijolė, Aušra | veikla = inžinierius, aviatorius, rezistentas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[1942]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas]] | apdovanojimai = * [[2003]] m. [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius]] | parašas = | vikiteka = }} '''Viktoras Ašmenskas''' ([[1912]] m. [[vasario 19]] d. [[Viliūšiai|Viliūšiuose]], [[Jankų valsčius]], [[Šakių apskritis]] – [[2016]] m. [[vasario 25]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, aviatorius, pasipriešinimo nacių ir sovietiniams okupaciniams režimams veikėjas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. == Biografija == [[1924]] m. baigęs [[Jankų pagrindinė mokykla|Jankų pradžios mokyklą]] įstojo į [[Šakių Žiburio gimnazija|Šakių „Žiburio“ gimnaziją]]. [[1925]]–[[1927]] m. mokėsi [[Kauno jėzuitų gimnazija|Kauno jėzuitų gimnazijoje]], [[1929]]–[[1934]] m. [[KATM|Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje]]. [[1932]]–[[1939]] m. bendradarbiavo spaudoje ([[Karys (žurnalas)|„Karys“]], [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]], „[[Lietuvos sparnai]]“). 1934 m. baigė [[Nidos sklandymo mokykla|Nidos sklandymo mokyklą]], vėliau įgijo tarptautines lakūno teises. [[1936]]–[[1937]] m. studijavo [[VDU]] Technikos fakultete. 1936 m. [[rugpjūčio 16]] d. su Vladu Butkevičiumi [[Palanga|Palangoje]] atliko antrą Lietuvoje sportinį šuolį parašiutu. 1939 m. [[rugpjūčio 17]] d. per pirmąsias Baltijos šalių aviacijos sporto pirmenybes dviviečiu lėktuvu skrido 750 km maršrutu [[Talinas]]-[[Ryga]]-[[Joniškis]]-[[Palanga]]-[[Kaunas]] ir užėmė prizinę vietą. 1937–[[1944]] m. [[Trakų apskritis|Trakų apskrities]] Žemės ūkio statybos skyriaus vedėjas.<ref>http://www.plienosparnai.lt/page.php?642</ref> Nuo [[1941]] m. dalyvavo [[Lietuvių aktyvistų frontas|LAF]] veikloje; [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. Birželio sukilimo]] dalyvis. 1941–[[1944]] m. LF karinės organizacijos „Kęstutis“ Trakų apskrities organizacinio skyriaus narys, viršininkas. [[1942]] m. baigė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitetą]]. 1944–[[1946]] m. dirbo Miškų pramonės liaudies komisariato Kapitalinės statybos skyriaus vyr. inžinieriumi. Po karo su kpt. [[Jonas Noreika|Jonu Noreika]] ([[slapyvardis]] „Generolas Vėtra“) organizavo nelegalios antisovietinės Lietuvių tautinės tarybos Kauno apygardos štabą. [[1945]] m. ši taryba pavedė pagrobti lėktuvą ir nugabenti į [[Švedija|Švediją]] Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dokumentus. Buvo išduotas ir 1946 m. [[kovo 19]] d. Vilniuje suimtas. Po kankinimų kariuomenės tribunolo nuosprendžiu kalintas [[Lukiškės]]e, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], nuo [[1948]] m. [[Mordovija|Mordovijos]] griežto režimo lageriuose. [[1955]] m. ištremtas į [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko kraštą]]. [[1957]] m. grįžo į Vilnių. [[1963]]–[[1975]] m. dirbo Gelžbetonio konstrukcijų gamykloje, [[1964]]–[[1966]] m. vyr. inžinierius, nuo 1966 m. jo pavaduotojas. [[1977]]–[[1987]] m. dirbo [[Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla|Prienų sportinės aviacijos gamykloje]]. [[1969]]–[[1972]] m. Aviacijos sporto federacijos (ASF) Aukštojo pilotažo komiteto, 1972–[[1976]] m. Parašiutų sporto komiteto pirmininkas, 1976–[[1990]] m. ASF atsakingasis sekretorius. 1990–[[1992]] m. [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] generalinis sekretorius.<ref>{{VLE|II|- 114|}}</ref> [[1994]]–[[2000]] m. 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas. == Atminimas == [[Jankai|Jankuose]] auga Vilniaus ąžuolas, kuriam vardą 1923 m., minint atkurtos Lietuvos 5-ąsias metines, suteikė [[Jankų mokykla|Jankų mokyklos]] I laidos mokinys Viktoras Ašmenskas.{{efn|Pagal įrašą informacinėje lentelėje prie ąžuolo.}} == Bibliografija == <small> * Generolas Vėtra: atsiminimų knyga. – Kaunas: Aušra, 1997. – 486 p. – ISBN 9986-757-08-8 * [[KGB]] spąstuose: buvusio politinio kalinio prisiminimai. – Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2006. – 231 p. – ISBN 9955-509-26-0 * Didžiosios tautos aukos (pataisytas leid.). – Vilnius: V. Ašmenskas, 2007. – 328 p.: portr. – ISBN 978-9955-800-12-5 * Lietuvos aero klubas 1927–1940 metais. – Vilnius: LR krašto apsaugos ministerija, 2007. – 354 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-738-85-5 * Aviacijos sportas Lietuvoje 1940–1989 metais (sud. Viktoras Ašmenskas, Antanas Karpavičius, Elena Algimanta Kryžanauskaitė). – Vilnius: Lietuvos aeroklubas, 2009. – 581 p.: iliustr. – ISBN 978–609-95080-0-9 * Didžiosios tautos aukos. – 3-iasis patais. leid. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2009. – 303 p.: portr. – ISBN 978-9986-23-155-4 * Mano, šimtamečio, gyvenimo prošvaistės, 1912–2012. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2012. – 176 p. – ISBN 978-9986-23-168-4 </small> == Įvertinimas == * 1992 m. Lietuvos aeroklubo garbės narys * 1994 m. Tarptautinės aeronautikos federacijos medalis „Už nuopelnus aviacijos sportui“ * [[1993]] m. [[Dariaus ir Girėno medalis]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3069</ref> * [[1996]] m. [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medalis|DLK Gedimino ordino I laipsnio medalis]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293760</ref> * [[1999]] m. [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis]] * [[2002]] m. Garbės ženklas „Plieno Sparnai“ * 2002 m. [[KKSD]] aukso medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ * 2002 m. Lietuvos aeroklubo medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ * [[2003]] m. [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293006</ref> * [[2007]] m. Atsargos karininkų sąjungos medalis * [[2011]] m. medalis „Už nuopelnus Vilniaus sportui“ == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.partizanai.org/failai/html/generolas_vetra.html Knyga „Generolas Vėtra“] * [http://www.kazlurudasvb.lt/5333/krastotyra.html Žymūs kraštiečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190609075309/http://www.kazlurudasvb.lt/5333/krastotyra.html |date=2019-06-09 }} (''[[Kazlų Rūdos viešoji biblioteka]]'') {{DEFAULTSORT:Ašmenskas, Viktoras}} [[Kategorija:Lietuvos parašiutininkai]] [[Kategorija:Lietuvos sklandytojai]] [[Kategorija:Lietuvos sporto lakūnai]] [[Kategorija:Lietuvos sporto veikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] 2by2a61z2ak96erbywg56d8z6drn7nf 0 193309 7951934 7890388 2026-10-24T13:19:47Z Sachol 112369 7951934 wikitext text/x-wiki {{Istorinis administracinis vienetas | pavadinimas = Vilniaus-Trakų apskritis | origpavadin = powiat wileńsko-trocki | herbas = | vėliava = | žemėlapis = POL powiat wileńsko-trocki map.svg | žemėlapio tekstas = | plotis = 250 | valstybė = | valstRegionoVardas = | valstRegionas = | priklausomybė1 = Vilniaus vaivadija (1925–1939)| priklausomybėLaik1 = 1923–1939 | priklausomybėVėl1 = Flag of Poland.svg | admCentras = [[Vilnius]] | admVienetoVardas = Valsčiai | admVienetoKiekis = 15 | admVienetoKiekisMet = 1925 | kalbos = | įkūrimoMet = 1923 | panaikinimoMet = 1939 | p1 = Vilniaus apskritis (Lenkija) | vėliava_p1 = Flag of Poland.svg | p2 = Trakų apskritis (Lenkija) | vėliava_p2 = Flag of Poland.svg | s1 = Vilniaus apskritis (1939-1950) | vėliava_s1 = Flag of Lithuania.svg | vadovotitulas = |vadovas = | vadovotitulas2 = |vadovas2 = | gyventojumetai = 1924 |gyventoju = 214 500 | gyventojuRef = | plotas = 5967 |plotasmetai = 1924 | vikiteka = }} '''Vilniaus-Trakų apskritis''' ({{pl|powiat wileńsko-trocki}}) – buvęs [[Lenkija|Lenkijos]] administracinis vienetas, egzistavęs [[1925]]–[[1939]] m., priklausęs [[Vilniaus vaivadija (1925-1939)|Vilniaus vaivadijai]]. Buvo dabartinės [[Lietuva|Lietuvos]] rytuose. Didžioji dalis teritorijos dabar įeina į atkurtą [[Vilniaus apskritis|Vilniaus apskritį]]. Centras – [[Vilnius]], kiti didesni miestai – [[Trakai]], [[Naujoji Vilnia]]. == Istorija == Apskritis pradėta formuoti 1923 m., oficialiai sudaryta [[1925]] m. [[gruodžio 22]] d. iš [[Vilniaus apskritis (1919–1922)|Vilniaus apskrities]] ir okupuotų [[Trakų apskritis (1919–1922)|Trakų apskrities]] žemių. Priklausė lenkų okupuotam [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštui]], įėjo į [[Vilniaus vaivadija (1925-1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Buvo 14 valsčių. Panaikinta [[1939]] m. spalį, kai [[TSRS]] perdavė Vilniaus kraštą [[Lietuva]]i. == Valsčiai == {| {{graži lentelė}} |- | '''Valsčius''' || '''Centras''' || '''Laikotarpis''' |- | [[Gervėčių valsčius]] || [[Gervėčiai]] || 1927–1939 |- | [[Joniškio valsčius (Rytai)|Joniškio valsčius]] || [[Joniškis (Molėtai)|Joniškis]] || 1925 |- | [[Kaniavos valsčius]] || [[Kaniava]] || 1926–1930 |- | [[Maišiagalos valsčius]] || [[Maišiagala]] || 1925–1939 |- | [[Mickūnų valsčius]] || [[Mickūnai]] || 1925–1939 |- | [[Mikailiškės valsčius]] || [[Mikailiškės]] || 1925–1927 |- | [[Nemenčinės valsčius]] || [[Nemenčinė]] || 1925–1939 |- | [[Paberžės valsčius]] || [[Paberžė]] || 1925–1939 |- | [[Riešės valsčius]] || [[Riešė]] || 1925–1939 |- | [[Rudaminos valsčius (Vilnius)|Rudaminos valsčius]] || [[Rudamina (Vilnius)|Rudamina]] || 1925–1939 |- | [[Rūdiškių valsčius]] || [[Rūdiškės]] || 1925–1939 |- | [[Šalčininkų valsčius]] || [[Šalčininkai]] || 1925–1939 |- | [[Šumsko valsčius]] || [[Šumskas]] || 1925–1939 |- | [[Trakų valsčius]] || [[Trakai]] || 1925–1939 |- | [[Turgelių valsčius]] || [[Turgeliai]] || 1925–1939 |- | [[Varnionių valsčius]] || [[Varnionys]] || 1925–1939 |- | [[Varėnos valsčius]] || [[Varėna]] || 1925–1926 |} == Literatūra == * {{TLE|4|549}} {{Vilniaus vaivadija (1926–1939)}} {{LT aps|1919-39}} [[Kategorija:Vilniaus-Trakų apskritis| ]] ah39rk2adusp9tv5at7t7sm3rk5b2eg 0 194332 7952107 5210873 2026-10-24T20:37:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952107 wikitext text/x-wiki {{etninės grupės| |grupė=Osetinai |paveikslėlis=Ossetian girl 1883.jpg |užrašas = Osetinė (1883 m.) |gyvskaičius= ~700 000 |popvieta= {{flagcountry|Russia}}:<br />515 000<br /> [[Vaizdas:Flag of South Ossetia.svg|20px]] [[Pietų Osetija]]:<br /> 65 000<br /> {{flagcountry|Georgia|name=}}:<br /> 38 028<br /> {{flagcountry|Turkey}}:<br /> ~100 000<br /> |religija= daugelis [[stačiatikiai]], dalis - [[sunitai]] |kalba= [[osetinų kalba|osetinų]], [[rusų kalba|rusų]], [[gruzinų kalba|gruzinų]] |gim= kiti [[iraniečiai]] }} [[File:Ossetian tribes.png|thumb|right|250px]] '''Osetinai''' ({{os|ирæттæ, irættæ}}) – iranėnų etninė grupė, nuo senovės gyvenanti [[Osetija|Osetijoje]]. Kalba [[osetinų kalba]] ([[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių šeimos]], [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] šakos kalba). Dauguma – [[Dvikalbystė|dvikalbiai]], kalbantys osetinų ir [[rusų kalba|rusų]] arba osetinų ir [[gruzinų kalba|gruzinų kalbomis]]. Dauguma osetinų yra [[stačiatikiai]], dalis – [[sunitai]]. == Pavadinimas == Pavadinimai ''Osetija'' ir ''osetinai'' kilę iš gruzinų kalbos. Senovėje rusai osetinus vadino ''ясь'', o XIV a. pabaigoje perėmė gruzinų pavadinimą ''osetinai''. Gruzinų kalboje Osetija yra ''Oseti'' (ოსეთი), osetinai – ''Osebi'' (ოსები). O vėliau šie pavadinimai per rusų kalbą pateko į kitas pasaulio kalbas. == Osetinų kilmė ir grupės == Osetinai yra vieningos kilmės, tačiau istoriškai ir kultūriškai pradėję skilti. Osetinai kilę iš [[alanai|alanų]] ([[sarmatai|sarmatų]] gentis). Apie 200 m. alanai atlaikė [[gotai|gotų]] invaziją ir tarp [[Donas|Dono]] ir [[Volga|Volgos]] įkūrė alanų karalystę [[Alanija|Alaniją]]. Alanų karalystė užėmė teritorijas, kuriose vėliau atsirado [[Čerkesija]] ir [[Šiaurės Osetija]]. Alanija buvo centralizuota [[monarchija]] su stipria kariuomene, išnaudojusi [[Šilko kelias|Šilko kelio]] privalumus. <br />350-374 m. [[hunai]] sunaikino alanų karalystę. Alanų likučiai išliko kaip šių dienų osetinai. XII a. jie, veikiami Gruzijos ir [[Bizantija|Bizantijos]], tapo krikščionimis. Daug osetinų tapo musulmonais sunitais. Mongolų užkariavimai išstūmė alanus iš jų gyventų teritorijų į Kaukazo priekalnes ir kalnus. 1774 m. Šiaurės Osetija atiteko Rusijai, ir šiaurės osetinams [[rusai]] ėmė daryti didelę įtaką, tuo tarpu pietų osetinai patyrė didelę [[gruzinai|gruzinų]] įtaką. Šiaurės Osetijos osetinai etniškai dalinasi į dvi dalis: * ''digorai'' ({{os|дигорон}}, {{Ru|дигорцы}}). Digorams didelę įtaką darė greta gyvenę [[kabardinai]], iš kurių perėmė [[islamas|islamą]]. Šiais laikais digorai gyvena dviejuose Š. Osetijos rajonuose – Digoros ir Irafo rajonuose. Digoros rajonas yra krikščioniškas, o dalis Irafo rajono yra musulmoniškas. Digorų dialektas yra senoviškiausias osetinų kalbos [[dialektas]]. Digorų tarmė turi literatūrinę formą, ja leidžiamos knygos ir laikraščiai, ja veikia dramos teatras. Digorai pirmą kartą paminėti VII a. „Armėnijos geografijoje“. * ''ironai'' ({{os|ирон}}, {{Ru|иронцы}}), kurie dominuoja Šiaurės Osetijoje. Literatūrinė osetinų kalba yra pagrįsta ironų tarme. Pietų Osetijos osetinus kartais vadina ''kudarais'' ({{os|къудайраг}}, {{Ru|кударцы}}), pagal Kudaro tarpeklio pavadinimą. Iš tikrųjų pietų osetinai sudaro kelias etnines grupes, kurios kalba skirtingomis ironų tarmės šnektomis. 1801 m. Rusija aneksavo Gruziją. [[Tifliso gubernija|Tifliso gubernijoje]] 1846–1859 m. buvo Osetinų apygarda. 1922 m. [[Gruzijos TSR]] buvo sudaryta Pietų Osetija. == Garsūs osetinai == * Vasilijus Abajevas ({{Ru|Васи́лий Ива́нович Аба́ев}}, {{os|Абайты Васо}}; 1900.12.02-2001.03.12) – garsus [[lingvistika|lingvistas]] iranistas. * Valerijus Gergijevas ({{Ru|Вале́рий Абиса́лович Ге́ргиев}}, g. 1953) – dirigentas, buvęs [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] Marijos teatro dirigentas ir vadovas, dabar – Londono simfoninio orkestro vyriausias dirigentas. * Jurijus Kučijevas ({{Ru|Ю́рий Серге́евич Кучи́ев}}, {{os|Кучиты Юрий}}; 1919.08.26-2005 .12.14) – poliarinis [[laivo kapitonas|kapitonas]], kuris pirmasis antvandeniniu laivu pasiekė [[Šiaurės ašigalis|Šiaurės ašigalį]]. * [[Isa Plijevas]] ({{Ru|Исса́ Алекса́ндрович Пли́ев}}, {{os|Плиты Иссæ}}; 1903.12.12-1979.02.02) – pagarsėjęs [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kavalerijos generolas. [[Armijos generolas]], dukart [[Tarybų Sąjungos Didvyris]], Mongolijos Liaudies respublikos Didvyris. * Arsenas Fadzajevas ({{Ru|Арсен Сулейманович Фадзаев}}, g. 1962) – garsus imtynininkas. Dukart olimpinis čempionas, šešiskart pasaulio čempionas. 2003 m. pripažintas vienu iš 5 geriausių XX a. imtynininkų [[Laisvosios imtyn4s|laisvosiose imtynėse]]. == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20080405234307/http://ossetians.com/rus/news.php?newsid=4&f=3&PHPSESSID=d857b8d428b3212b776f43a6adcd0d99 Осетины] {{Commons|Category:Ossetians}} {{Rusijos tautos}} [[Kategorija:Šiaurės Kaukazo tautos]] [[Kategorija:Iranėnai]] [[Kategorija:Osetija]] [[Kategorija:Kaukazo tautos]] kqenkehazoof49l9all2n0ui4nobkb6 0 195173 7952103 7739572 2026-10-24T20:25:16Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija 2011_BW_profile.png, kurią naudotojas Túrelio pašalino Commons projekte 7952103 wikitext text/x-wiki '''BeWelcome''' yra tarptautinis [[Apsikeitimas svetingumu|apsikeitimo svetingumu]] tinklas, pagrindinis ne pelno siekiančios organizacijos [http://www.bevolunteer.org/ BeVolunteer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201028200619/https://www.bevolunteer.org/ |date=2020-10-28 }} projektas, turintis apie 80'000 narių įvairiose pasaulio šalyse.<ref>Vicky Baker, 2008. "[http://www.guardian.co.uk/travel/2008/apr/19/caracas.adventure?page=all The Guardian: Going local in Caracas, Venezuela]"</ref><ref>[https://www.bewelcome.org/online Who is online] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080908054542/http://www.bewelcome.org/online |date=2008-09-08 }}, 2011.08.21, BeWelcome.org</ref> Pagal „La Nación“<ref>Paula Soler, 2008. "[http://www.lanacion.com.ar/nota.asp?nota_id=998987 La Nación: Cómo usar la Web para hacer amigos y poder viajar… gratis]"</ref>, tai yra viena iš keturių labiausiai lankomų apsikeitimo svetingumo svetainių, ir viena iš 10 geriausių svetingumo/kelioninių svetainių, pagal „The Guardian“.<ref name="baker2008">Vicky Baker, 2008. [http://www.guardian.co.uk/travel/2008/jun/27/travelwebsites.top10 The Guardian: Top 10 hospitality travel sites]</ref> ''BeWelcome'' buvo įsteigtas buvusių [[Hospitality Club]] savanorių [[2007]] m. vasario mėnesį.<ref name="baker2008"/><ref>[http://www.bevolunteer.org/wiki/History_of_BeVolunteer History of BeVolunteer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081202151156/http://www.bevolunteer.org/wiki/History_of_BeVolunteer |date=2008-12-02 }}</ref> Tinklo nariai pagal tarpusavio susitarimą siūlo nemokamą nakvynę ir kitokią susijusią su kelionėmis pagalbą kitiems nariams.<ref>[http://www.zaliojilietuva.eu/wp-content/uploads/zl_archyvas/298.pdf „Apsiketimas svetingumu“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090617011735/http://www.zaliojilietuva.eu/wp-content/uploads/zl_archyvas/298.pdf |date=2009-06-17 }}, Romuald Bokėj, „Žalioji Lietuva“, 2008 m. kovas, Nr. 6 (298), pus.5-6</ref> ''BeWelcome'' taip pat yra pirmasis tokio tipo tinklas, savo vartotojams teikiantis daugiakalbę svetainės naudojimosi aplinką (''BeWelcome'' svetainės puslapiai yra pilnai arba dalinai išversti į 20 pasaulio kalbų), bei galimybę sukurti daugiakalbę asmeninę nario anketą. Nario registracija, kaip ir daugelyje kituose panašiuose tinkluose, yra nemokama. ''BeWelcome'' taip pat naudoja [[Nemokama programinė įranga|nemokamą]] bei [[Laisvoji programinė įranga|atviro kodo programinę įrangą]].<ref>[http://freshmeat.net/projects/bewelcome-rox/ Freshmeat: BeWelcome Rox]</ref> == Istorija == ''BeWelcome'' projektas gimė po užsitęsusių [[2006]]–[[2007]] mm. konfliktų tarp ''Hospitality Club'' (''Svetingumo Klubo'') vadovybės bei šio tinklo aktyvių savanorių. Pastarieji iš pradžių siekė patobulinti ir demokratizuoti ''Svetingumo Klubą'', tačiau vėliau to atsisakė dėl nepasitenkinimo ''Svetingumo Klubo'' vadovybės darbu ir principais: pvz., jie nesutiko su nuostata, kad tokio tipo tinklui reikalingas vienas lyderis, kuris kontroliuotų savanorių komandas; taip pat buvo pasigęsta [[Laisvoji programinė įranga|atviro programavimo]], finansinių reikalų aiškumo ir viešojo jų matomumo, bei legalaus organizacijos pagrindo.<ref>[http://www.bevolunteer.org/wiki/History_of_BeVolunteer Histoty of BeVolunteer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081202151156/http://www.bevolunteer.org/wiki/History_of_BeVolunteer |date=2008-12-02 }}</ref><ref>[http://www.couchsurfing.com/group_read.html?gid=10&post=487259 How bad treats Hospitality Club its members/volunteers]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Kritikos objektu tapo taip pat ''Svetingumo Klubo'' pusiau automatinis žinučių tikrinimo mechanizmas ({{en|spamcheck}}), kurio tikslas yra neleisti įvairių tipų brukalams pasiekti tinklo nario ateinančių žinučių dėžutę; kadangi šio mechanizmo funkcionavimas reikalauja patikimų tinklo savanorių įsikišimo ir patvirtinimo, žinutės dažnai vėluodavo; be to, buvo keliamas asmeninio privatumo klausimas. ''BeWelcome'' įkūrimas bei jo reklama turėjo neigiamų pasiekmių keliems ypač aktyviems ''Svetingumo Klubo'' savanoriams, kurie liko pašalinti iš pastarojo tinklo.<ref>[http://www.opencouchsurfing.org/2008/02/21/hospitality-club-violent-communication/ "Hospitality Club: Violent Communication"], Kasper Souren, OpenCouchsurfing, February 21, 2008.</ref> ''Svetingumo Klubo'' įkūrėjai taip pat sukūrė specialią svetainę, kur bandoma įrodyti, kad ''BeWelcome'' projektas nėra toks, kokį jį bando pateikti visuomenei jo kūrėjai.<ref>[http://bewelcome.info/ www. Bewelcome.info …don't be fooled!] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090123045039/http://bewelcome.info/ |date=2009-01-23 }}</ref> Nepaisant to, naujas projektas pritraukė nemažai labai aktyvių ne tik ''Svetingumo Klubo'', bet ir [[CouchSurfing]] savanorių. == Nuorodos == * [https://www.bewelcome.org/rox/in/lt/start BeWelcome.org svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{lt-icon}} == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Klubai]] [[Kategorija:Apsikeitimo svetingumu tinklai]] [[Kategorija:Tarptautinės organizacijos]] [[Kategorija:Turizmo organizacijos]] gunpxxh6q0v3vqj7u06b45y4prhzscs 7952106 7952103 2026-10-24T20:34:13Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7952106 wikitext text/x-wiki '''BeWelcome''' – tarptautinis [[Apsikeitimas svetingumu|apsikeitimo svetingumu]] tinklas, pagrindinis ne pelno siekiančios organizacijos „BeVolunteer“ projektas, turintis apie 80 000 narių įvairiose pasaulio šalyse.<ref>Vicky Baker, 2008. „[http://www.guardian.co.uk/travel/2008/apr/19/caracas.adventure?page=all The Guardian: Going local in Caracas, Venezuela]“</ref><ref>[https://www.bewelcome.org/online Who is online] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080908054542/http://www.bewelcome.org/online |date=2008-09-08 }}, 2011.08.21, BeWelcome.org</ref> Pagal „La Nación“<ref>Paula Soler, 2008. „[http://www.lanacion.com.ar/nota.asp?nota_id=998987 La Nación: Cómo usar la Web para hacer amigos y poder viajar… gratis]“</ref>, tai yra viena iš keturių labiausiai lankomų apsikeitimo svetingumo svetainių, ir viena iš 10 geriausių svetingumo/kelioninių svetainių, pagal „The Guardian“.<ref name="baker2008">Vicky Baker, 2008. [http://www.guardian.co.uk/travel/2008/jun/27/travelwebsites.top10 The Guardian: Top 10 hospitality travel sites]</ref> ''BeWelcome'' buvo įsteigtas buvusių [[Hospitality Club]] savanorių [[2007]] m. vasario mėnesį.<ref name="baker2008"/><ref>[http://www.bevolunteer.org/wiki/History_of_BeVolunteer History of BeVolunteer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081202151156/http://www.bevolunteer.org/wiki/History_of_BeVolunteer |date=2008-12-02 }}</ref> Tinklo nariai pagal tarpusavio susitarimą siūlo nemokamą nakvynę ir kitokią susijusią su kelionėmis pagalbą kitiems nariams.<ref>[http://www.zaliojilietuva.eu/wp-content/uploads/zl_archyvas/298.pdf „Apsiketimas svetingumu“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090617011735/http://www.zaliojilietuva.eu/wp-content/uploads/zl_archyvas/298.pdf |date=2009-06-17 }}, Romuald Bokėj, „Žalioji Lietuva“, 2008 m. kovas, Nr. 6 (298), pus.5-6</ref> ''BeWelcome'' taip pat yra pirmasis tokio tipo tinklas, savo vartotojams teikiantis daugiakalbę svetainės naudojimosi aplinką (''BeWelcome'' svetainės puslapiai yra pilnai arba dalinai išversti į 20 pasaulio kalbų), bei galimybę sukurti daugiakalbę asmeninę nario anketą. Nario registracija, kaip ir daugelyje kitų panašių tinklų, yra nemokama. ''BeWelcome'' taip pat naudoja [[Nemokama programinė įranga|nemokamą]] bei [[Laisvoji programinė įranga|atviro kodo programinę įrangą]].<ref>[http://freshmeat.net/projects/bewelcome-rox/ Freshmeat: BeWelcome Rox]</ref> == Istorija == ''BeWelcome'' projektas gimė po užsitęsusių [[2006]]–[[2007]] mm. konfliktų tarp ''Hospitality Club'' (''Svetingumo Klubo'') vadovybės bei šio tinklo aktyvių savanorių. Pastarieji iš pradžių siekė patobulinti ir demokratizuoti ''Svetingumo Klubą'', tačiau vėliau to atsisakė dėl nepasitenkinimo ''Svetingumo Klubo'' vadovybės darbu ir principais: pvz., jie nesutiko su nuostata, kad tokio tipo tinklui reikalingas vienas lyderis, kuris kontroliuotų savanorių komandas; taip pat buvo pasigęsta [[Laisvoji programinė įranga|atviro programavimo]], finansinių reikalų aiškumo ir viešojo jų matomumo, bei legalaus organizacijos pagrindo.<ref>[http://www.bevolunteer.org/wiki/History_of_BeVolunteer Histoty of BeVolunteer] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081202151156/http://www.bevolunteer.org/wiki/History_of_BeVolunteer |date=2008-12-02 }}</ref><ref>[http://www.couchsurfing.com/group_read.html?gid=10&post=487259 How bad treats Hospitality Club its members/volunteers]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Kritikos objektu tapo taip pat ''Svetingumo Klubo'' pusiau automatinis žinučių tikrinimo mechanizmas ({{en|spamcheck}}), kurio tikslas yra neleisti įvairių tipų brukalams pasiekti tinklo nario ateinančių žinučių dėžutę; kadangi šio mechanizmo funkcionavimas reikalauja patikimų tinklo savanorių įsikišimo ir patvirtinimo, žinutės dažnai vėluodavo; be to, buvo keliamas asmeninio privatumo klausimas. ''BeWelcome'' įkūrimas bei jo reklama turėjo neigiamų pasiekmių keliems ypač aktyviems ''Svetingumo Klubo'' savanoriams, kurie liko pašalinti iš pastarojo tinklo.<ref>[http://www.opencouchsurfing.org/2008/02/21/hospitality-club-violent-communication/ „Hospitality Club: Violent Communication“], Kasper Souren, OpenCouchsurfing, February 21, 2008.</ref> ''Svetingumo Klubo'' įkūrėjai taip pat sukūrė specialią svetainę, kur bandoma įrodyti, kad ''BeWelcome'' projektas nėra toks, kokį jį bando pateikti visuomenei jo kūrėjai.<ref>[http://bewelcome.info/ www. Bewelcome.info …don’t be fooled!] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090123045039/http://bewelcome.info/ |date=2009-01-23 }}</ref> Nepaisant to, naujas projektas pritraukė nemažai labai aktyvių ne tik ''Svetingumo Klubo'', bet ir [[CouchSurfing]] savanorių. == Nuorodos == * [https://www.bewelcome.org/rox/in/lt/start BeWelcome.org svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{lt-icon}} == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Klubai]] [[Kategorija:Apsikeitimo svetingumu tinklai]] [[Kategorija:Tarptautinės organizacijos]] [[Kategorija:Turizmo organizacijos]] 8mdax2945jm66zmm6arruk0t9eofhr8 0 197381 7952247 6877995 2026-10-25T07:50:28Z Vygandas Povilas 225611 Papildžiau pagal V. Kubilių 7952247 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1923|10|05}} | gimimo vieta = Naujieji Neveronys, [[Pažaislio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2018|01|22|1923|10|05}} | mirties vieta = [[Vilnius]]| palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinė = Marija Bieliauskienė | vaikai = | veikla = rašytojas prozininkas, publicistas, literatūros kritikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1944]] m. [[SSKP]],<br> [[1989]] m. [[LSDP]] | išsilavinimas = | alma_mater = [[1951]] m. [[Vilniaus universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Alfonsas Bieliauskas''' ([[1923]] m. [[spalio 5]] d. [[Naujuosiuose]] [[Neveronys]]e, [[Pažaislio valsčius]], [[Kauno apskritis]] – [[2018]] m. [[sausio 22]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – sovietinis rašytojas prozininkas, publicistas, literatūros kritikas, komjaunimo bei partinis veikėjas. == Biografija == [[1937]]–[[1941]] m. mokėsi [[Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija|Kauno 3-oje valstybinėje gimnazijoje]]. [[1939]] m. įstojo į [[LLKJS]], bendradarbiavo pogrindinėje komjaunimo spaudoje, [[1940]]–1941 m. LLKJS Pažaislio valsčiaus komiteto sekretorius. 1941 m. prasidėjus vokiečių okupacijai pasitraukė į [[SSRS]], dirbo miškų darbininku, nuo [[1942]] m. tarnavo [[16-oji lietuviškoji divizija|16-oje lietuviškoje divizijoje]], mokėsi partijos-komjaunimo kursuose [[Jaroslavlis|Jaroslavlyje]], dirbo LLKJS CK, bendradarbiavo [[Maskva|Maskvos]] radijo lietuviškose laidose, spaudoje. [[1944]]–[[1946]] m. LLKJS [[Kaunas|Kauno]] miesto komiteto I sekretorius. 1946–[[1949]] m. [[Kauno universitetas|Kauno universitete]] studijavo lietuvių literatūrą. [[1947]]–1949 m. laikraščio [[Tarybų Lietuva (dienraštis)|„Tarybų Lietuva“]] apžvalgininkas. Nuo 1949 m. gyveno Vilniuje, žurnalo [[Švyturys (žurnalas)|„Švyturys“]] skyriaus vedėjas. [[1951]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių literatūros specialybę. 1951–[[1954]] m. „Švyturio“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1954–[[1970]] m. vyriausiasis redaktorius.<ref>{{ŽE|64}}</ref><ref>http://www.rasytojai.lt/lt/veikla/49-rasytojai/esami-nariai/b/62-bieliauskas-alfonsas {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180201075425/http://www.rasytojai.lt/lt/veikla/49-rasytojai/esami-nariai/b/62-bieliauskas-alfonsas |date=2018-02-01 }}</ref> Nuo 1951 m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|LSSR rašytojų sąjungos]] narys, [[1959]]–[[1960]] m. sąjungos valdybos sekretorius, 1970–[[1976]] m. valdybos pirmininkas. Nuo [[1971]] m. SSRS rašytojų sąjungos narys. [[1964]]–[[1966]] m. kandidatas į [[LKP CK]] narius, 1971–1976 m. LKP CK narys. 1971–[[1980]] m. [[LSSR AT]] deputatas.<ref>{{TLE|1|246|Elena Bukelienė}}</ref> Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e. == Kūryba == Pirmieji kūriniai – propagandinės publicistinės [[apybraiža|apybraižos]], šlovinančios sovietinę santvarką. Romanuose „Darbo gatvė“, „Rožės žydi raudonai“ ryški komunistinė [[ideologija]], tikrovė vaizduojama pagal [[socialistinis realizmas|socialistinio realizmo]] kanonus. Vėliau schemišką vaizdavimą bandė pagyvinti lyrinėmis refleksijomis („Mes dar susitiksim, Vilma!“), vidiniu monologu („Kauno romanas“, „Tada, kai lijo“, „Ramūs laikai“). Nepriklausomybės praradimą, Lietuvos okupaciją vertino sovietinės istoriografijos požiūriu („Vilniaus kalneliai“, „Ugnelė mūs kraujo“). Romanuose „Patogi moteris“, „Kitų gyvenimas“ vyrauja dorinės temos. Išleido literatūros kritikos knygų. Kūrinių išversta į [[rusų kalba|rusų]], [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[estų kalba|estų]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[latvių kalba|latvių]], [[anglų kalba|anglų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir kitas kalbas.<ref>{{VLE|III|170|[[Algis Kalėda]]}}</ref> Pagal rusų kritikos apibūdinimą brandžiausi A. Bieliausko kūriniai priklauso "Lietuvių psichologinio romano mokyklai". Juose vyrauja kritiška savistaba, kaip psichinės analizės būdas, pagrindinės idėjos ir įvykiai, kaip įprasta vidinio monologo romanuose, juda savotiškais ratilais, plečiasi iš vieno centro į šalis ir grįžta atgal.<ref>Vytautas Kubilius "XX amžiaus literatūra". Vilnius: Alma litera, 1996. ISBN 9986-02-289-4. (psl. 584-586)</ref> [[1977]] m. sukurtas kino filmas „[[Vaikinas iš Darbo gatvės]]“ (rež. [[Algirdas Dausa]]). == Bibliografija == <small> * Taip gimsta laimė: apybraižos / Alfonsas Bieliauskas, [[Vytautas Radaitis]]. – Vilnius, 1949. – 73 p. * Tvirtos rankos: apybraiža. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1950. – 95 p. * Žmonės prie staklių / dail. Bronė Valantinaitė. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 130 p.: iliustr. * Darbo gatvė: apysaka / dail. Vytautas Banys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 318 p.: iliustr. * Rožės žydi raudonai: romanas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 450 p. * Mes dar susitiksim, Vilma! : romanas. – Vilnius: Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1962. – 422 p.: iliustr. * Keliai ir paminklai: apie gyvenimą, literatūrą, rašytojus ir knygas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 307 p. * Kauno romanas: romanas / dail. Lili Paškauskaitė. – Vilnius: Vaga, 1966. – 442 p.: iliustr. * Išdrožti sapnai: kam rašomi romanai. – Vilnius: Vaga, 1973. – 312 p. * Ji mylėjo Paulį: romanas. – Vilnius: Vaga, 1976. – 297 p. * Tada, kai lijo: romanas. – Vilnius: Vaga, 1977. – 452 p. * Naktis prieš ataką: įvairių metų apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1978. – 309 p. * Žalias pažinimo medis: straipsniai. – Vilnius: Vaga, 1980. – 470 p. * Ramūs laikai: romanas. – Vilnius, 1981. – 438 p. * Tiltai į širdis: straipsniai apie literatūrą. – Vilnius: Vaga, 1981. – 383 p. * Žiburys mažame kambarėly: apsakymai, drama, publicistika. – Vilnius: Vaga, 1982. – 497 p. * Raštai / Alfonsas Bieliauskas. – 8 t. – Vilnius: Vaga, 1976–1983. * Vilniaus kalneliai: romanas. – Vilnius: Vaga, 1986. – 375 p. * Raštai / Alfonsas Bieliauskas. – 5 t. – Vilnius: Vaga, 1986–1988. * Ugnelė mūs kraujo: romanas. – Vilnius: Vaga, 1988. – 428 p. – ISBN 5-415-00098-4 * Patogi moteris: romanas. – Vilnius: Pradai, 1996. – 340 p. – ISBN 9986-776-25-2 * Kitų gyvenimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1997. – 305 p. – ISBN 5-415-00471-8 * Abipus Rubikono: literatūriniai paliudijimai. – Vilnius: Pradai, 1998–2002. – 5 kn.: iliustr. – ISBN 9986-776-70-8 * Likimas šypsosi laimingiems: novelės, novelaitės, noveliūtės. – Vilnius: Margi raštai, 2003. – 108 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-251-5 * Lyg laiškas mylimai, arba Šitaip rašomi romanai: pamąstymai. – Vilnius: Margi raštai, 2003. – 181 p.: portr. – ISBN 9986-09-252-3 * Sau paminklą sta…: romanas. – Vilnius: Vaga, 2006. – 196 p. – ISBN 5-415-01855-7 * Amžiai su amūrais: romanas. – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 331 p. – ISBN 978-9955-34-244-1 * Joks, arba Rugsėjy, kai išplaukia laivai: romanas. – Vilnius: Versus aureus, 2014. - 364 p. - ISBN 978-9955-34-507-7 </small> == Įvertinimas == * [[1959]] m. [[LSSR valstybinė premija]], už romaną „Rožės žydi raudonai“ * [[1965]] m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas * [[1983]] m. LSSR liaudies rašytojas == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * Alfonsas Bieliauskas: bibliografija / parengė Danutė Sipavičiūtė, Regina Varnienė. - Vilnius: Pradai, 2002. - 155 p. - ISBN 9986-943-82-5 {{DEFAULTSORT:Bieliauskas, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos TSR politiniai veikėjai]] [[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos publicistai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Socrealizmo rašytojai]] p6trkdokkcam6rrlbpuld4iuwdcmkl3 0 198201 7951972 7950984 2026-10-24T13:49:56Z D&P 141668 7951972 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= | vardas = Mindaugas Julius Bloznelis | titulas = | vaizdas = Bloznelis_Mindaugas_Julius_2006.jpg | vaizdo plotis = 150px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1923|11|28|}} | gimimo vieta = [[Merkinė]] | mirė = {{Mirė|2015|11|8|1923|11|28}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Merkinė]] | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = [[Kamilė Laimutė Bloznelienė]] | vaikai = [[Laima Bloznelytė-Plėšnienė]] ir [[Mindaugas Petras Bloznelis]] | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | alma_mater = Maskvos politechnikos institutas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Mindaugas Julius Bloznelis''' ([[1923]] m. [[lapkričio 28]] d., [[Merkinė]] – [[2015]] m. [[lapkričio 8]] d., [[Vilnius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras. == Biografija == [[1941]] m. [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvis. [[1942]]–[[1945]] m. balandžio mėn. studijavo [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Technologijų fakultete; dalyvavo LF antinaciniame pasipriešinime, vienas [[1944]] m. pab. įkurtos nelegalios organizacijos „[[Lietuvos išlaisvinimo taryba]]“ steigėjų ir vadovų. [[1945]] m. balandį suimtas, iki [[1954]] m. kalintas. Nuo 1954 m. gyveno tremtyje [[Magadanas|Magadane]]. [[1958]] m. grįžo į Lietuvą. [[1963]] m. baigė Visasąjunginį neakivaizdinį politechnikos institutą [[Maskva|Maskvoje]]. 1975 m. technikos mokslų kandidatas. [[1964]]–[[1970]] m. dėstė [[KPI|Kauno politechnikos institute]], [[1990]]–[[1994]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1973]]–[[1990]] m. dirbo [[Lietuvos energetikos institutas|Energetikos institute]], tyrė [[Dirbtinis intelektas|dirbtinį intelektą]]. 10 išradimų autorius. [[1989]] m. dalyvavo atkuriant [[LKMA|Lietuvių katalikų mokslų akademiją]], [[1992]]–[[1997]] m. jos centro valdybos mokslinis sekretorius, nuo [[1998]] m. Kauno skyriaus pirmininkas. 1989 m. įkūrė [[Lietuvos_politinių_kalinių_bendrija_„Kolyma”|Lietuvos politinių kalinių bendriją „Kolyma”]] ir buvo jos pirmininkas iki [[2007]] m. birželio. 1990 m. [[Į Laisvę (fondas)|JAV fondo lietuviškai kultūrai ugdyti „Į Laisvę“]] Lietuvos filialo steigėjas, valdybos narys. Nuo [[2001]] m. rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis” vadovas. Parašė knygas „Lietuvos išlaisvinimo taryba” ([[1997]] m.), „[[Adelė Dirsytė]]: gyvenimas ir darbai” ([[2003]] m.), „Neramūs metai” ([[2007]] m.), „Lietuvių frontas” ([[2008]] m. pirmoji dalis, [[2012]] m. antroji dalis) ir kt. [[1994]] m. su kitais atkūrė žurnalą „[[Naujoji Romuva]]”. [[1990]] m. kartu su [[Petras Plumpa|Petru Plumpa]] ir [[Arimantas Juvencijus Raškinis|Arimantu Raškiniu]] atkūrė katalikų savaitraštį „[[XXI amžius (laikraštis)|XXI amžius]]“, redagavo šio savaitraščio pirmuosius numerius. Sutuoktinė [[Kamilė Laimutė Bloznelienė]], vaikai [[Laima Bloznelytė-Plėšnienė]] ir [[Mindaugas Petras Bloznelis]].<ref>{{VLE|III|296|[[Algis Mickis]]|Mindaugas Julius Bloznelis}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{cite web |title=Kūrybos darbų sąrašas LIBIS kataloge |url=http://www.libis.lt/simpleSearch.do?@creator=&creator001=LNB:V*74821;%3DBI&@creator.relation=RELATION_EXACT&doSearch=1&doCheck=1&searchSource=1&saveFilters=undefined&saveParameters=false&mainFilterArea=true&resId=null |archive-url=https://archive.ph/aziDr |archive-date=2013-07-03}} {{DEFAULTSORT:Bloznelis, Mindaugas Julius}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos energetikai]] [[Kategorija:Lietuvos išradėjai]] [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo tarybos nariai]] ddxxgb1sw7szm8jtf3mjwqy6q9kwv59 0 207673 7951990 7951017 2026-10-24T14:25:22Z D&P 141668 Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951990 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|Jonas Dikinis (~1928 m.)]] '''Jonas Dikinis''' ([[1900]] m. [[balandžio 3]] d. [[Juškėnai]], [[Utenos valsčius]] – [[1978]] m. [[birželio 15]] d. [[Kaunas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius. == Biografija == [[1916]] m. [[Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė [[Juozas Vaičkus|J. Vaičkaus]] dramos studiją, vaidino jo „Skrajojamajame teatre“ Sankt Peterburge, nuo [[1918]] m. – Vilniuje. [[1920]]–[[1924]] m. [[Kauno dramos teatras|Valstybės dramos teatro]] (iki [[1922]] m. Dramos vaidykla) Kaune aktorius. [[1924]]–[[1926]] m. koncertavo su estradine grupe „[[Dzimdzi drimdzi]]“ [[JAV]]. 1926 m. grįžo į Lietuvą. Lietuvą okupavus rusams [[1941]] m. ištremtas. [[1941]]–[[1947]] m. [[Karagandos sritis|Karagandos srities]] lėlių teatro, vėliau [[Kazachija|Kazachijos]] vokalinio ansamblio bei estradinio orkestro vadovas, Muzikinio teatro administratorius ir direktorius. [[1957]] m. grįžo į Lietuvą.<ref>{{VLE|IV|765|[[Regina Lopienė]]|Jonas Dikinis}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Dikinis Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Kazachstano asmenybės]] ilb3dhdibz6cqec5vlj9797boeaoi3z 7951991 7951990 2026-10-24T14:25:37Z D&P 141668 7951991 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|Jonas Dikinis (~1928 m.)]] '''Jonas Dikinis''' ([[1900]] m. [[balandžio 3]] d. [[Juškėnai]], [[Utenos valsčius]] – [[1978]] m. [[birželio 15]] d. [[Kaunas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius. == Biografija == [[1916]] m. [[Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė [[Juozas Vaičkus|J. Vaičkaus]] dramos studiją, vaidino jo „Skrajojamajame teatre“ Sankt Peterburge, nuo [[1918]] m. – Vilniuje. [[1920]]–[[1924]] m. [[Kauno dramos teatras|Valstybės dramos teatro]] (iki [[1922]] m. Dramos vaidykla) Kaune aktorius. [[1924]]–[[1926]] m. koncertavo su estradine grupe „[[Dzimdzi drimdzi]]“ [[JAV]]. 1926 m. grįžo į Lietuvą. Lietuvą okupavus rusams [[1941]] m. ištremtas. [[1941]]–[[1947]] m. [[Karagandos sritis|Karagandos srities]] lėlių teatro, vėliau [[Kazachija|Kazachijos]] vokalinio ansamblio bei estradinio orkestro vadovas, Muzikinio teatro administratorius ir direktorius. [[1957]] m. grįžo į Lietuvą.<ref>{{VLE|IV|765|[[Regina Lopienė]]|Jonas Dikinis}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Dikinis Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Kazachstano asmenybės]] gw8n4ivozsyfzcnzh9znv8wfefbnpca 7951992 7951991 2026-10-24T14:25:50Z D&P 141668 7951992 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|Jonas Dikinis (~1928 m.)]] '''Jonas Dikinis''' ([[1900]] m. [[balandžio 3]] d. [[Juškėnai]], [[Utenos valsčius]] – [[1978]] m. [[birželio 15]] d. [[Kaunas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius. == Biografija == [[1916]] m. [[Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė [[Juozas Vaičkus|J. Vaičkaus]] dramos studiją, vaidino jo „Skrajojamajame teatre“ Sankt Peterburge, nuo [[1918]] m. – Vilniuje. [[1920]]–[[1924]] m. [[Kauno dramos teatras|Valstybės dramos teatro]] (iki [[1922]] m. Dramos vaidykla) Kaune aktorius. [[1924]]–[[1926]] m. koncertavo su estradine grupe „[[Dzimdzi drimdzi]]“ [[JAV]]. 1926 m. grįžo į Lietuvą. Lietuvą okupavus rusams [[1941]] m. ištremtas. [[1941]]–[[1947]] m. [[Karagandos sritis|Karagandos srities]] lėlių teatro, vėliau [[Kazachija|Kazachijos]] vokalinio ansamblio bei estradinio orkestro vadovas, Muzikinio teatro administratorius ir direktorius. [[1957]] m. grįžo į Lietuvą.<ref>{{VLE|IV|765|[[Regina Lopienė]]|Jonas Dikinis}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Dikinis Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Kazachstano asmenybės]] luqg3wwo68xy9hrmho5d0qewdohyl9o 0 207983 7951994 7951015 2026-10-24T14:26:57Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951015 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951994 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Ansas Lymantas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1921|9|26}} | gimimo vieta = [[Jonušai]], [[Dovilų valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2002|7|22|1921|9|26}} | mirties vieta = [[Monrealis]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = Berlyno poligrafijos institutas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Ansas Lymantas''' ([[1921]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Jonušai|Jonušuose]], [[Dovilų valsčius]] – [[2002]] m. [[liepos 22]] d. [[Monrealis|Monrealyje]], [[Kanada]]) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, [[Lietuva|lietuvių]] spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas. == Biografija == [[Klaipėda|Klaipėdoje]] pas [[Adomas Brakas|Adomą Braką]] mokėsi grafikos ir [[dailė]]s. [[1939]] m. suredagavo ir parengė spaudai paskutinius laikraščio „[[Lietuvos keleivis]]“ numerius. Po 1939 m. kovo mėn. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] aneksijos nepriėmęs [[Vokietija|Vokietijos]] pilietybės turėjo iš Klaipėdos išvykti. [[1942]] m. baigęs [[Berlynas|Berlyno]] poligrafijos institutą (grafikos meną) dirbo kino filmų bendrovėje „Universum-Film Aktiengesellchaft“. Po [[1945]] m. gyveno karo pabėgėlių stovyklose [[Flensburgas|Flensburge]], [[Liubekas|Liubeke]], [[Kelnas|Kelne]], [[Hanoveris|Hanoveryje]]; dalyvavo lietuvių veikloje. [[1950]]–[[1951]] m. redagavo atkurtą laikraštį „Keleivis“, rašė ir į kitus leidinius. 1951 m. kovo mėn. apsigyveno Monrealyje. Nuo [[1960]] m. dirbo aviacijos bendrovėje „[[Canadian Airlines]]“. Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos veikėjas, [[1955]]–[[1957]] m. redagavo ir leido jos informacinį biuletenį „Bičiulis“, 1960-[[1971]] m. ir [[1982]]–[[1988]] m. – laikraštį „[[Lietuvos pajūris (laikraštis)|Lietuvos pajūris]]“. Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio, įkurto [[1953]] m., pirmasis pirmininkas, [[1985]]–[[1992]] m. Mažosios Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. Daug rašė išeivijos spaudoje. Savaitraštyje „[[Nepriklausoma Lietuva]]“ rengė skyrelį „Mažoji ir Didžioji – viena Lietuva“. Iliustravo ir suredagavo [[Bronius Krikštopaitis|Broniaus Krikštopaičio]] knygą „Jūrų keliais“ ([[1979]] m.), kai kuriuos Mažosios Lietuvos fondo leidinius. [[2002]] m. jo sukauptas archyvas perduotas saugoti [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] bibliotekai.<ref>{{VLE|XIII|386|[[Vilius Pėteraitis]]|Ansas Lymantas}}</ref> == Bibliografija == * Man knietėjo pasakyti, kas gulėjo ant širdies, [[2001]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Lymantas, Ansas}} [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos grafikai]] [[Kategorija:Mažosios Lietuvos asmenybės]] [[Kategorija:Kanados lietuvių bendruomenės veikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos aviatoriai]] 2yft50i7cpgrryn1m43zumulpzc8szn 0 209067 7952202 7291730 2026-10-25T06:34:04Z ~2026-56852-69 226853 7952202 wikitext text/x-wiki '''Kardo rinktinė''' – [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos Laisvės Armijos]]–[[Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis|Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Lietuvos partizanai|partizanų]] junginys, nuo [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. iki [[1953]] m. pr. veikęs [[Kretingos apskritis|Kretingos apskrities]] (dabartinių [[Kretingos rajonas|Kretingos]], [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos]], [[Plungės rajonas|Plungės]] ir [[Skuodo rajonas|Skuodo]] rajonų bei [[Palanga|Palangos miesto]] savivaldybių) teritorijoje. == Pasipriešinimo Kretingos krašte pradžia == [[Trečiasis Reichas|Nacistinės Vokietijos]] okupacinei valdžiai užgniaužus lietuvių tautos pastangas atkurti savo valstybę, šalyje ėmė steigtis organizacijos, kurios užsibrėžė politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vilniuje buvo įsteigta [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armiją (LLA)]], kuri siekė atgauti Nepriklausomybę ne tik politinėmis ir diplomatinėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis priemonėmis. Į [[Kretinga|Kretingą]] organizuoti vietinį skyrių buvo atvykęs LLA steigėjas, buvęs [[VšĮ Pranciškonų gimnazija|Pranciškonų gimnazijos]] auklėtinis [[Kazys Veverskis]] su bendražygiu [[Adlfas Eidimtas|Adolfu Eidimtu]].<ref>[http://www.partizanai.org/index.php/i-lasive-1988-102-139/2754-lietuvos-laisves-armija][[Juozas Kojelis]]<span>. Lietuvos laisvės armija. Tarp kitų antinacinės rezistencijos prisiminimų. – Proe Deo et Patria</span></ref>. [[1942]] m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo įkurta LLA Šiaulių apygardos Kretingos apylinkės rinktinė.<ref>[[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 7</ref> [[1943]] m. gegužę apylinkės štabo viršininku paskirtas leitenantas [[Jurgis Ožeraitis]],<ref>[[Kęstutis K. Girnius]]. Partizanų kovos Lietuvoje. – Čikaga, 1988. – P. 208</ref>, o seretoriumi – [[Kazys Žekelis]]. Jiems talkino atsargos kapitonas Zigmas Jurevičius.<ref>Hitleriniai parašiutininkai. Archyviniai dokumentai. 8 rinkinys. Parengė [[Boleslovas Baranauskas]]. – Vilnius: Mintis, 1966. – P. 24</ref> Į Žemaitiją veržiantis Raudonajai armijai, pradėta ruoštis partizaniniam karui. [[Gestapas|Gestapo]] išretintą LLA Šiaulių apygardos Kretingos apskrities (apylinkės) rinktinę atkurti ir jai vadovauti [[1944]] m. liepos mėn. buvo pavesta apskrities viršininkui, kapitonui Pranui Šopagai. LLA apskrities štabo viršininku buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Sakalauskas,<ref> Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – 1966. – Nr. 81. – P. 3</ref>, žvalgybos skyriaus viršininku – [[Sergejus Semsys]]-Vaza,<ref>LYA. – F. K-1, ap. 58, b. P-15551, BPR. – L. 8-2</ref> o Jurgis Ožeraitis-Ūsas pervestas į štabo ryšininkus. Pulkininkui leitenantui Sakalauskui išvykus, štabui vadovauti ėmėsi kapitonas Pranas Šopaga. Rugpjūčio mėn. į Noihofo (netoli Karaliaučiaus) karo žvalgybos mokyklą mokytis partizaninio karo paslapčių iš Kretingos buvo išsiųsta 13 LLA narių. Artėjant sovietų armijai, siekiant geriau koordinuoti Vanagų būrių veiklą naujos okupacijos sąlygomis, LLA Kretingos apskrities rinktinės štabas buvo decentralizuotas. Kretingos organizacinio sektoriaus štabo kontrolėje liko apskrities šiaurinėje dalyje suformuoti LLA Vanagų būriai, kurių dauguma buvo sutelkta [[Plokštinės-Stirbaičių miškai|Plokštinės miške]] prie [[Plateliai|Platelių]]. Pietinėje apskrities dalyje veikusiems LLA Gargždų, Kulių, Endriejavo ir Veiviržėnų būriams vadovauti [[1944]] m. [[rugpjūčio 31]] d. buvo sudarytas Maumedžio organizacinio sektoriaus štabas, kurio viršininku paskirtas Alfonsas Paregis-Bružas. [[1944]] m. spalio mėn. pradžioje rinktinei priklausė apie 200 veikiančiojo sektoriaus narių. [[1944]] m. [[spalio 5]] d. [[Tarybinė armija|Raudonajai armijai]] ties [[Kuršėnai]]s pralaužus [[Vermachtas|Vermachto]] gynybą ir iki spalio vidurio užėmus visą [[Kretingos apskritis|Kretingos apskritį]], LLA Kretingos apskrities rinktinė buvo išblaškyta. Kapitonas P. Šopaga, Maumedžio organizacinio sektoriaus štabo viršininkas A. Paregis ir apie 20 vyrų pasitraukė su vokiečiais, o štabo ryšininkas J. Ožeraitis apsigyveno uošvio ūkyje [[Senkai (Kretinga)|Senkuose]]. Kretingoje likę štabo nariai prarado ryšį su LLA apygardos vadovybe. Spalio–lapkričio mėn. apskrityje ėmė kurtis kartais labai dideli, tačiau dažniausiai padriki partizanų būriai, kuriuos sudarė daugiausia [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] organizacijos kovotojai, [[Tėvynės apsaugos rinktinė]]s kariai, įvairių pogrindžio organizacijų nariai ir nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją besislapstantys šaukiamojo amžiaus vyrai. Dauguma pirmųjų partizanų 2–3 asmenų grupelėmis būrėsi arčiau savo tėviškių ar tiesiog tėvų sodybose, slėpdamiesi jose įrengtose slėptuvėse (kai kuriuose iš tų bunkerių galėjo išsitekti iki 25 vyrų), o mažesnė dalis slapstėsi pavieniui. Partizaniniam karui apskrityje organizuoti [[1944]] m. spalio-lapkričio mėn. į Raudonosios armijos užnugarį buvo permestos 3 grupės Noihofo karo žvalgybos mokyklą baigusių LLA narių: netoli Plungės parašiutais nusileido Kazys Telšinskas-Arūnas ir Alfredas Tiškus-Krukelis, netoli Klaipėdos per fronto liniją buvo perkelti Jonas Juozas Gubista-Šalna ir [[Jonas Žutautas]]-Ramūnas, o Platelių apylinkės miškuose nusileido Jonas Dūda-Štuka, kretingiškis [[Adolfas Kubilius]]-Vaišvila, Algirdas Šertvytis-Šurkus ir LLA Kretingos apskrities rinktinės štabo narys [[Sergejus Semsys|S. Semsys]]-Vaza. [[1944]] m. pab. žuvus vyriausiam LLA vadui Kaziui Veverskiui, sovietų saugumas sunaikino daug LLA vietinių štabų ir vadų, likvidavo Vyriausiosios vadovybės štabą. Nuo [[1945]] m. pradžios LLA Kretingos rinktinės likučiams vadovavo Salantų gimnazijos mokytojas [[Antanas Stalmokas]], kurį [[vasario 21]]–[[vasario 22|22]] d. aplankė LLA atstovas [[Adolfas Kubilius]]. Po susitikimo A. Stalmokas-Baltrūnas suformavo naują rinktinės štabą, kurio nariais tapo Jonas Juozas Gubista-Šalna, Pranas Kundrotas, Jonas Sadauskas, Kazys Telšinskas-Arūnas, Antanas Žutautas. Partizanų junginis pasivadino LLA Šiaulių apygardos 4-ąja Lapės rinktine. Jos vadu buvo paskirtas buvęs LLA Kretingos apylinkės štabo viršininkas ltn. [[Jurgis Ožeraitis|J. Ožeraitis-Mažeika]]. Rinktinės branduolį sudarė rytinėje ir pietinėje apskrities dalyje veikę Maumedžio kuopos Gargždų, Kulių, Veiviržėnų ir Endriejavo Vanagų būriai. Kovo pradžioje rinktinę papildė Platelių, o nuo vasaros iki rudens jai priklausė Plungės būrys. Šiaurinėje ir vakarinėje apskrities dalyje būręsi partizanai dėl aktyvios sovietų saugumo ir karo žvalgybos veiklos liko be ryšio su Lapės rinktinės vadovybe. Jie tapo pavaldūs Kretingos-Darbėnų-Mosėdžio apylinkėse veikusiai Klevo kuopai, kuriai vadovavo [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazys Kontrimas]]). Sovietų saugumui išretinus Lapės rinktinės gretas, nuo 1945 m. vasaros Klevo kuopa buvo vienintelis LLA karinis junginys, veikęs apskrityje. Ryšius su LLA Žemaičių apygardos vadovybe nuo 1945 m. spalio mėn. pabaigos kuopa palaikė per Alkos rinktinės štabą, todėl buvo laikoma šios rinktinės kariniu daliniu. Kuopos branduolys buvo įsikūręs Vaineikių miške. Klevo kuopos vadui [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kaziui Kontrimui]] ir legaliai Kretingoje gyvenusiam karininkui [[Jurgis Ožeraitis|Jurgiui Ožeraičiui]] Žemaičių legiono vadovybė 1945 m. rudenį pavedė organizuoti visoje Kretingos apskrityje veikiančius partizanų būrius vienijančią rinktinę. Steigiamasis ginkluotos pogrindinės organizacijos susirinkimas įvyko [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške netoli [[Grūšlaukė]]s, o karinis junginys buvo pavadintas Kardo rinktine.<ref>[http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-7-t-1993-m/3421-zemaiciu-apygarda-kardo-kardu-rinktine LLA ŽA Kardo rinktinės vado Kontauto 1945 11 15 įsakymas Nr. 1. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 7-8]</ref> Tiesa, LLA Žemaičių legiono vado majoro [[Jonas Semaška|Jono Semaškos]]-Liepos [[1945]] m. [[lapkričio 24]] d. įsakyme Nr. 4 ji vadinama Kardų rinktine.<ref>LYA. – F. K-40, ap. 1, b. 14. – L. 12</ref> Todėl kai kurie rezistencijos istorijos tyrinėtojai teigia, kad iš pradžių rinktinė buvusi pavadinta Kardų, o tik vėliau – Kardo vardu. Tačiau išlikę rinktinės vado įsakymai, publikuoti leidinyje „Laisvės kovų archyvas“ (1993 m., t. 7) liudija, kad Kardų rinkine partizanų junginys buvo vadinamas trumpą laikotarpį – nuo [[1946]] m. [[gegužės 19]] d. iki [[lapkričio 6]] d., o likusį laiką – Kardo rinktine. == Rinktinės struktūra ir veikimo teritorija == Kardo rinktinės vado [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazio Kontrimo-Kontauto Antano]] [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. įsakymu Nr. 1 ir Žemaičių legiono vado [[Jonas Semaška|J. Semaškos]] [[1945]] m. [[lapkričio 24]] d. įsakymu apibrėžta Kardo (Kardų) rinktinės veikimo teritorija apėmė [[Kretingos apskritis|Kretingos apskrities]] valsčius. Pagal juos buvo suburta 12-ka kuopų (būrių). Visos kuopos partizanų dokumentuose [[konspiracija|konspiracijos]] sumetimais iš pradžių vadintos augalų vardais, o nuo 1946 m. rudens – kuopų pirmųjų vadų slapyvardžiais. # '''Širvydo (Klevo)'''<ref>Skliausteliuose pateiktas kuopos pavadinimas nuo 1945 m. pab. iki 1946 m. rudens</ref> kuopa [[Kretingos valsčius]], # '''Narimanto (Pušies)''' kuopa, [[Palangos valsčius]], # '''Skirmanto (Skroblo)''' kuopa, [[Skuodo valsčius]], # '''Vizbuto (Drebulės)''' kuopa, [[Darbėnų valsčius]], # '''Tautvaišos (Maumedžio)''' kuopa, [[Mosėdžio valsčius]], # '''Tauragio (Slyvos''') kuopa, [[Salantų valsčius]], # '''Žygimanto (Paparčio)''' kuopa, [[Platelių valsčius]], # '''Buganto (Kadugio)''' kuopa, [[Kartenos valsčius]], # '''Vygimanto (Gluosnio)''' kuopa, [[Gargždų valsčius]], # '''Daugvaišos''' kuopa, [[Kulių valsčius]], # '''Kaributo''' kuopa, [[Endriejavo valsčius]], # '''Nameikos''' kuopa, [[Veiviržėnų valsčius]]. [[1946]] m. [[sausio 30]] d. rinktinės vado įsakymu į Kardo rinktinės veikimo sferą pateko Klaipėdos apskritis ir Klaipėdos miestas, kuriame buvo steigiamas partizanų būrys '''Laivas''', vėliau pasivadinęs '''Vydūno''' kuopa. Rinktinei buvo pavaldus [[Ylakių valsčius|Ylakių]]–[[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio]] valsčiuose veikęs '''J. Šleiderio-Bunzos''' būrys. [[1945]]–[[1948]] m. geriausiai organizuotos ir operaciniu atžvilgiu aktyviausios rinktinėje buvo Platelių, Mosėdžio ir Skuodo kuopos. Rinktinės štabas veikė Vaineikių miškų masyve, plytinčiame tarp [[Grūšlaukė]]s, [[Kūlupėnai|Kūlupėnų]] ir [[Vaineikiai|Vaineikių]] kaimų. Štabą iš pradžių saugojo Klevo kuopa, vadovaujama Kazio Kontrimo-Montės. Nuo [[1946]] m. lapkričio mėn. štabo apsauga rūpinosi Vizbuto (Darbėnų) kuopa. Nuo 1945 m. rudens iki [[1946]] m. rudens Kardo rinktinė buvo suskirstyta į 2 [[batalionas|batalionus]], kuriuos sudarė 12 kuopų, suskirstytų į būrius ir skyrius. Nuo 1946 m. rudens partizanų rinktinė buvo skirstoma į kuopas, būrius ir skyrius. [[1948]] m. birželio mėn. visi rinktinės partizanai – veikiančiojo ir organizacinio sektoriaus nariai, buvo suskirstyti į rajonus, iš kurių kiekvienam priklausė po 2–3 ginkluotų kovotojų kuopas. [[1947]] m. pavasario pradžioje Kardo rinktinėje buvo apie 120 ginkluotų kovotojų (veikiančio sektoriaus narių). Vizbuto (Darbėnų) kuopa telkė mažiausiai 10, Žygimanto (Platelių) – 16, Tautvaišo (Mosėdžio) – 30, Skirmanto (Skuodo) – 17, Tauragio (Salantų) – 6, Narimanto (Palangos) – 9, Kadugio (Kartenos) – 7, Daugvaišos (Kulių) – 15, Vygimanto (Gargždų) – 4, Nameikos (Veiviržėnų) – 16 partizanų. [[1948]] m. buvo atkurta Kaributo (Endriejavo) kuopa, kurios branduolys nuo 1946 m. priklausė Vygimanto kuopai. Persekiojami sovietų saugumo pasienyje veikę rinktinės partizanų būriai pasitraukdavo į [[Latvija|Latvijos]] [[Kuršas|Kuršo]] miškus, kuriuose dažniausiai žiemodavo. == Žymesnės rinktinės akcijos == [[1945]] m. [[gegužės 25]] d. J. Tyciaus vadovaujamas 120 partizanų būrys puolė ir užėmė Endriejavo miestelį, nukovė 2 milicininkus ir 1 paėmė į nelaisvę, išvadavo 2 sulaikytus žmones, sunaikino SSRS vadovų portretus ir vykdomojo komiteto dokumentus. Per puolimą18 stribų perėjo pas partizanus, nes iš anksto buvo susitarę dalyvauti užimant miestelį. Belaisviui pavykus pabėgti ir pranešti apie užpuolimą, partizanus atakavo NKVD kariuomenė, bet jie sėkmingai sugebėjo pasitraukti į mišką. [[1946]] m. [[gegužės 26]] d. K. Kontrimo-Tėvo partizanų būrys [[Tūbausiai|Tūbausiuose]] susirėmė su Kretingos valsčiaus enkavedistais ir milicininkais. Per susišaudymą nukauti MVD Kretingos vls. poskyrio viršininko pavaduotojas jaun. ltn. I. Belkinas ir milicijos operatyvinis įgaliotinis A. Minčenkovas.<ref>Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 30</ref> [[1946]] m. [[rugpjūčio 17]] d. pasaloje prie [[Latveliai (Kretinga)|Latvelių]] K. Kontrimo-Tėvo vadovaujami 6 partizanai nukovė iš [[Grūšlaukė]]s į [[Darbėnai|Darbėnus]] grįžtančius [[stribai|stribus]] Vaclovą Ronkaitį, Antaną Markauską, Joną Piekų ir Kazį Račinską. Per susišaudymą žuvo stribus vežęs valstietis Juozapas Jonkus.<ref>Hitleriniai parašiutininkai. Archyviniai dokumentai. 8 rinkinys. Sud. Boleslovas Baranauskas. – Vilnius: Mintis, 1966. – P. 88</ref> [[1946]] m. [[rugsėjo 3]] d. pasaloje prie [[Žemytė]]s (į pietus nuo [[Lenkimai|Lenkimų]]) nukauti 5 ir sužeisti 6 ginkluoti sovietų aktyvistai, renkantys duokles valstybei. [[1948]] m. [[balandžio 3]] d. [[Žibininkai|Žibininkų]] miške nukauti [[Palangos valsčius|Palangos valsčiaus]] [[milicija|milicijos]] viršininkas P. Jasinskas ir milicininkas K. Narbutas. Per susišaudymą žuvo kartu vykę 3 civiliai asmenys.<ref>Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 30</ref> [[1948]] m. [[birželio 8]] d. partizanų būrys užėmė [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] miestelį, nukovė 4, sužeidė 3, paėmė į nelaisvę 1 [[stribai|stribą]]. Partizanai Veiviržėnuose iškėlė Trispalvę ir sunaikino okupacinės valdžios įstaigas. [[1948]] m. [[rugpjūčio 14]] d. [[Barzdžių Medsėdžiai|Barzdžių Medsėdžiuose]] (Salantų vls.) ryšininko sodyboje apsupti partizanai per kautynes su MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviais nukovė MGB Salantų vls. poskyrio stribą Stasį Preibį.<ref>Vilius Baltinas. Kas tu, s/o „Žaibe“? – [[Mažoji Lietuva (savaitraštis)|Mažoji Lietuva]] – 1990 m. rugsėjo 12 d. – P. 7</ref> [[1950]] m. [[birželio 19]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginiuose]] (Kretingos vls.) per kautynes su MGB Kretingos vls. poskyrio stribais partizanai nukovė stribų būrio vado pavaduotoją S. Kostiuką.<ref>Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 31</ref> == Kardo rinktinės sunaikinimas. Paskutinieji rinktinės partizanai == Padedamas [[stribai|stribų]], MVD-MGB vidaus kariuomenės kareivių, į partizanų ir jų rėmėjų gretas infiltruotų agentų ir informatorių, [[MGB]] Kretingos apskrities skyrius [[1950]] m. sunaikino paskutinius Širvydo (Kretingos) ir Buganto (Kartenos) kuopos kovotojus, o talkinant [[MGB]] pasienio kariuomenės 23-ajai pasienio rinktinei – Narimanto (Palangos) kuopą, iki 1949 m. buvusią viena vienu pajėgiausiu ir veikliausiu Kardo rinktinės dalinių. [[1951]] m. birželį rinktinėje buvo likę apie 40 ginkluotų kovotojų, veikusių daugiausia Kretingos ir Skuodo rajonų teritorijoje (Vaineikių-Grūšlaukės ir Peldinės miškų masyvuose). Jiems vadovauti ėmėsi rinktinės įkūrėjas Kazimieras Kontrimas-Tėvas – labiausiai saugumiečių ieškomas partizanas, už kurio išdavimą buvo pažadėta 10000 červoncų premija. [[Salantų rajonas|Salantų rajone]] veikę Tauragio (Salantų) ir Žygimanto (Platelių) kuopų kovotojai 1951 m. jau buvo pavaldūs [[Šatrijos rinktinė]]s štabui. [[1953]] m. pr. LLKS Žemaičių apygardos vadas [[Vladas Montvydas]] Kardo rinktinę oficialiai panaikino, o jos likučius – S. Jonausko-Simono vadovaujamą Vizbuto kuopą prijungė prie Šatrijos rinktinės. Nuo 1953 m. kovo SSRS MVD pasienio kariuomenės 23-ioji pasienio rinktinės vadovybė buvo įpareigota užkirsti kelią paskutiniųjų Kretingos krašto partizanų bandymams pasitraukti į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]] per [[Šventoji (Palanga)|Šventosios]] žvejybinių motorlaivių stotį arba Klaipėdos uostą. LSSR MGB ir MVD ginkluotos pajėgos Vizbuto kuopą sunaikino [[1953]] m. [[balandžio]] 6 d., apsupusios ją [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]]-[[Kūlupėnai|Kūlupėnų]] miškų masyve. Paskutinieji kovos lauke per susišaudymą su [[MVD]] vidaus apsaugos būrio kareiviais [[1953]] m. [[birželio 12]] d. [[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiuose]] netoli [[Salantų|Salantų]] žuvo Kazimieras Drąsutis-Paliūnas ir Antanas Razmus.<ref>Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. Atlasas. – Vilnius: [[LGGRTC|Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centras]], 2010. – P. 231</ref> Vienintelis gyvas liko partizanas [[Pranas Končius]]-Adomas, nuo [[1956]] m. slaptęsis Prano Drungilo namuose [[Didieji Žalimai|Didžiųjų Žalimų]] kaime ir žuvęs [[1965]] m. [[liepos 6]] d. apsuptas [[KGB]] Kretingos skyriaus saugumiečių ir milicininkų. Jis laikomas paskutiniuoju su ginklu rankose žuvusiu Kardo rinktinės ir Žemaičių apygardos partizanu.<ref>Vilius Baltinas. Žmogaus medžioklė, kuri tęsėsi... 20 metų. – [[Mažoji Lietuva (savaitraštis)|Mažoji Lietuva]] – 1990 m. spalio 10 d. – P. 4; [http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/1965-metu-suviu-didziuju-zalimu-kaime-paslaptys-1375922/ Romualdas Beniušis. 1965 metų šūvių Didžiųjų Žalimų kaime paslaptys. – [[Vakarų ekspresas]] (priedas: Vakarų Lietuva) – 2015 m. liepos 15 d.]</ref> == Rinktinės vadai == Lapės-Kardo (Kardų) rinktinei vadovavo: {|class="wikitable sortable" |- ! Vardas ir pavardė ! Slapyvardžiai ! Nuo ! Iki ! Pastabos |- | [[Jurgis Ožeraitis]] | Ūsas, A. Mažeika | [[1945]] m. vasaris | [[1946]] m. [[kovo 25]] d. | Faktiškai nuo [[1945]] m. lapkričio vidurio iki tų metų pabaigos rinktinės vado pareigas ėjo vado pavaduotojas [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieras Kontrimas]]-Kontautas Antanas.</br>Jurgis Ožeraitis suimtas ir kalintas, mirė 1947-08-05 Buchta Vanino lageryje (Rusija) |- | [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieras Kontrimas]] | Kontautas Antanas, Tėvas, Montė | 1946 m. kovo pabaiga | 1946 m. gegužė | Atleistas iš pareigų pačiam prašant |- | [[Juozas Kėkštas (Kiekšė)]] | Drulys Juozas, Kaupas, Kanapis, Kanalas | 1946 m. gegužė | [[1948]] m. [[gegužės 6]] d. | Žuvo [[Vaiteliai|Vaiteliuose]] (Gargždų vls., Kretingos apskr.), patekęs į MGB Kartenos valsčiaus poskyrio saugumiečių ir stribų pasalą |- | [[Juozas Jucys]] | Antanaitis Ričardas | 1948 m. gegužė | [[1949]] m. liepa | Suimtas Lenkijoje, pasienyje, bandant patekti į Vakarus ir užmegzti kontaktus su išeivijos lietuvių rezistencinėmis organizacijomis, perduotas sovietų saugumui, parvežtas į MGB [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] poskyrį, iš kurio pabėgo |- | Kazimieras Kontrimas | Tėvas, Montė | 1949 m. liepa | 1949 m. rugpjūtis | Vado pareigas ėjo laikinai, iki Žemaičių apygardos vadui paskiriant naują rinktinės vadą |- | [[Juozas Paulauskas (1917)|Juozas Paulauskas]] | Bočius, Dalius | 1949 m. rugpjūtis (?) | [[1950]] m. birželio 3 d. | Žuvo per susišaudymą patekęs į MGB Darbėnų poskyrio stribų ir MGB vidaus kariuomenės kareivių pasalą Ganyklėlių miške šalia Nausėdų (Kretingos raj.) |- | Juozas Jucys | Jasaitis, Margis | 1950 m. birželis-liepa | 1950 m. spalis | 1950-10-15 mūšyje su MBG vidaus kariuomenės kareiviais Margių miške netoli Mikoliškių (Kretingos raj.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių dienų mirė |- | [[Juozapas Katkus]] | Anužis Jonas, Mikifora (Nikiforas) | 1950 m. spalio vidurys | 1950 m. [[spalio 28]] d. | Žuvo Vaineikių miške (Kretingos raj.) per kautynes su MGB vidaus kariuomenės kareiviais ir Kretingos rajono stribų kuopa |- | [[Antanas Jonauskas]] | Genys | 1950 m. spalio pabaiga | [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. | Nusišovė apsuptas Klaipėdos srities valdybos II skyriaus III poskyrio saugumiečių ir kareivių Anužiuose (Kretingos raj.) partizanų rėmėjo Prano Narkaus daržinėje įrengtame bunkeryje |- | Kazimieras Kontrimas | Tėvas, Montė | 1951 m. lapkričio pabaiga | [[1952]] m. [[spalio 30]] d. | Žuvo per susišaudymą su MGB Salantų rajono poskyrio stribais ir kareiviais, patekęs į pasalą jį išdavusio ryšininko sodyboje [[Smeltė (Kretinga)|Smeltė]]je (Kretingos raj.) |- | [[Stasys Jonauskas (1926)|Stasys Jonauskas]] | Simonas | 1952 m. spalio pabaiga | [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. | Paskutinysis Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas ir Vizbuto kuopos, 1953 m. pradžioje prijungtos prie Šatrijos rinktinės, vadas. Žuvo su kitais kuopos partizanais per kautynes su MVD vidaus kariuomenės kareiviais Vaineikių-Kūlupėnų miškuose |} == Žuvę rinktinės partizanai<ref>[[Julius Kanarskas]]. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Kretinga-Klaipėda: Eglė. – 2016. – P. 107–158</ref> == '''A''' * ''Adomas Alminas–Kūma'' (g. 1922 m.), Drebulės-Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[vasario 21]] d. [[Akmenalės]]e. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Darbėnų paminklinė kompozicija partizanams|Darbėnų paminklinėje kompozicijoje]] žuvusiems atminti. * ''Kazys Andriekus–Rusteika Zenonas'', Vizbuto kuopos partizanas, žuvo 1947 m. spalį [[Benaičiai|Benaičiuose]]. * ''Jonas Andriužis'' (g. 1928 m.), partizanų rėmėjas. Nužudytas saugumiečių [[1951]] m. [[vasario 20]] d. nužudytas MGB Klaipėdos rajono skyriuje. * ''Bronislavas Antanėlis'' (g. 1903 m.), Kartenos progimnazijos mokytojas, partizanų rėmėjas. 1945 m. suimtas, 1946 m. nuteistas mirti, sušaudytas [[1946]] m. [[kovo 22]] d. * ''Bronius Anužis–Žalgiris'' (g. 1929 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Nausodis|Nausodyje]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos paminkle bolševizmo aukoms]] ir [[Nausodžio paminklas partizanams|Nausodžio partizanų atminimo ženkle]]. * ''Antanas Armalis'' (g. 1921 m.), partizanų rėmėjas, [[1947]] m. [[gegužės 7]] d. nušautas MGB Kretingos areštinėje. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Jurgis Augutis–Donelis'' (g. 1920 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos Povilo Mažučio būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 14]] d. [[Sausdravai|Sausdravuose]]. '''B''' * ''[[Juozas Baltuonis]]–Krivaitis'' (g. 1910 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 9]] d. prie [[Voveraičiai|Voveraičių]] geležinkelio stoties. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos]] ir [[Voveraičių paminklas partizanams|Voveraičių]] paminkluose. * ''Antanas Beinoras–Liūtas'' (g. 1925 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos paminkle bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Petras Benetis]]–Algis'' (g. 1919 m.), Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas|Jokūbave]]. Vardas įamžintas [[Jokūbavo kryžius partizanams|Jokūbavo šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Pranas Benetis]]–Maželis, Mažasis Pranas'' (g. 1922 m.), Narimanto (Palangos) kuopos narys, Kardo rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[balandžio 21]] d. [[Didieji Žalimai|Didžiuosiuose Žalimuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti, tėvų antkapiniame paminkle Kretingos (Padvarių) kapinėse ir [[Didžiųjų Žalimų paminklas partizanams|Žalimų miško partizanų atminimo ženkle]]. * ''Juozas Bėrontas–Lokys'' (g. 1928 m.), Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo Paliomskio būrio partizanas, sunkiai sužeistas nusišovė [[1947]] m. [[kovo 17]] d. [[Daukšiai (Skuodas)|Daukšiuose]]. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose partizanams atminti. * ''Antanas Bružas'' (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos]] paminkluose partizanams atminti. * ''Stasys Bučmys'', Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas. * ''[[Pranas Budrys]]–Šarūnas'' (g. 1921 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanų būrio vadas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] d. [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos]] paminkluose partizanams atminti. * ''Julius Bumblys'' (g. 1920 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. rugpjūtį. * ''Julius Bumblys–Tigras'' (g. 1920 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo [[1949]] m. [[sausio 27]] d. [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbuliuose]] kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais ir Kartenos stribais. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Bronislava Bundulaitė'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanė. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Antanas Bundulas–Šarūnas'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 19]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginiuose]] patekęs į Kretingos stribų pasalą. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Stasys Bundulas–Mirgutis'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1952]] m. [[liepos 7]] d. Utrinės miške šalia [[Pikteikiai|Pikteikių]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Jurgis Burba'' (g. 1920 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos vadas, žuvo [[1946]] m. [[spalio 1]] d. [[Mažiavos]]e. Vardas įamžintas [[Mažiavų paminklas partizanams|Mažiavų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Feliksas Butkus'', Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo [[1949]] m. [[balandžio 18]] d. [[Palioniškiai|Palioniškiuose]]. '''C''' * ''Vytautas Cirtautas'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''D''' * ''Vytautas Daugintis–Bagūnas'' (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų paminkle]] ir [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Petras Daukantas'', [[Grūšlaukė]]s apylinkės partizanas, žuvo [[Juodupėnai|Juodupėnų]] miške. * ''Jonas Domarkas–Plyta'' (g. 1926 m.), Širvydo (Kretingos) būrio partizanas, žuvo [[1949]] m. [[lapkričio 18]] d. [[Aukštkalviai|Aukštkalviuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vladas Domarkas–Ešerys'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, nužudytas [[1948]] m. [[rugpjūčio 16]] d. tardant [[MGB]] [[Kartena|Kartenos]] poskyrio būstinėje. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Kazimieras Drąsutis–Paliūnas'' (g. 1914 m.), Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo [[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiuose]] [[1953]] m. [[birželio 12]] d. * ''Antanas Dvarionas–Dėdė'' (g. 1913 m.), Žygimanto (Platelių) kuopos partizanas, [[stribai|stribų]] užmuštas [[1946]] m. lapkričio mėn. Vardas įamžintas [[Partizano Antano Dvariono kapas|antkapiniame paminkle]] [[Gintališkės kapinės]]e. '''E''' * ''Adomas Einikis'', Salantų apylinkių partizanas, žuvo apie [[1951]] m. * ''Juozas Einikis'' (g. 1908 m.), pogrindinės organizacijos narys, suimtas [[1945]] m. [[rugpjūčio 24]] d., sušaudytas [[1946]] m. [[kovo 22]] d. '''F''' * ''Vladas Freihofas–Ąžuolas'' (g. 1901 m.), miškininkas, legaliai gyvenęs Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[birželio 6]] d. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''G''' * ''[[Petras Gadeikis]]–Robinzonas'' (g. 1917 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo [[1947]] m. [[liepos 6]] d. Vardas įamžintas šalia [[Žvainių paminklas partizanams|Žvainių paminklo partizanams]] atminti pastatytame informaciniame stende. * ''Feliksas Galdikas'' (g. 1921 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio parizanas, žuvo [[1952]] m. [[gegužės 27]] [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. * ''[[Juozas Galdikas]]'' (g. 1917 m.), Kardo rinktinės štabo narys, žuvo [[1948]] m. [[kovo 23]] d. [[Kumpikai|Kumpikuose]]. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės paminkle partizanams]] atminti. * ''Kostas Galdikas–Augustas'' (1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio vadas, žuvo [[1952]] m. [[gegužės 27]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. * ''Vladislovas Galdikas'' (g. 1922 m.), legaliai gyvenęs rezervo partizanas, [[1948]] m. [[kovo 23]] d. sunkiai sužeistas savo sodyboje [[Kumpikai|Kumpikuose]] mirė [[stribai|stribų]] vežamas į [[Darbėnai|Darbėnus]]. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės paminkle]] ir [[Darbėnų apylinkės partizanų kapas|antkapiniame paminkle]] [[Darbėnų kapinės]]e. * ''Apolonija Gaudutienė–Vinklutienė'' (g. 1914 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų ryšininkė, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lubiai|Lubiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Lubių paminklas partizanams|Lubių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Vytautas Gaudutis'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[Anužiai (Kretinga)|Anužių]] kaimo apylinkėse. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vladislovas Gedvilas'' (g. 1910 m.), partizanas, žuvo [[1947]] m. [[gegužės 28]] d. [[Tarvydai (Kretinga)|Tarvyduose]]. * ''Vladas Gikaras–Tadas'' (g. 1926 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] [[lapkričio 5]] d. [[Negarba|Negarboje]] ([[Jazdai|Jazdų dvare]]). Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Negarbos paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Antanas Gliožeris'', Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. Vardas įamžintas [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų miško paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Apolinaras Grabys]]–Vaidila'' (g. 1927 m.), Narimanto (Palangos) kuopos vadas, žuvo [[1947]] m. [[balandžio 27]] [[Užparkasiai|Užparkasiuose]]. Vardas įamžintas [[Žiogelių paminklas partizanams|Žiogelių]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių]] paminkluose partizanams atminti. * ''Paulius Grabys'', partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Vytautas Grabys–Žilvinukas'' (g. 1930 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Dargužiai (Klaipėda)|Dargužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Povilas Gricius–Bangūnas'' (g. 1926 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[liepos 7]] d. [[Kveciai|Kveciuose]]. * ''Vytautas Gricius–Žilvinas'' (1923 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] d. [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų paminkle]] partizanams atminti. * ''Jonas Juozas Gubista–Šalna'' (g. 1923 m.), [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] partizanas, žuvo [[1946]] m. '''H''' * ''Hansas–Haris'', iš sovietų nelaisvės pabėgęs vokiečių kareivis, Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. '''J''' * ''[[Vytautas Jablonskis (1920)|Vytautas Jablonskis]]–Šiaurys'' (g. [[1920]] m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos Lenkimų būrio vadas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Vytautas Jablonskis]]–Vanagas'' (g. 1916 m.), Vygimando (Gargždų) kuopos Kaributo būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas|Jokūbave]]. Vardas įamžintas [[Jokūbavo kryžius partizanams|Jokūbavo šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Mykolas Jadenkus–Klimas, Rambynas'' (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] [[balandžio 12]] d. [[Aleksandravas|Aleksandrave]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Albertas Jakštas]]–Albertinis'' (g. 1926 m.), Pušies (Palangos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo informacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, žuvo [[1947]] m. kovą [[Stropeliai|Stropeliuose]]. Vardas įamžintas gimtinėje Panotėniuose pastatytame [[Panotėnių paminklas|paminkle]]. * ''Juozas Januševičius–Jonušas'' (g. 1923 m.), Drebulės (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1946]] m. [[kovo 23]] d. [[Žyneliai|Žyneliuose]]. Vardas įamžintas [[Darbėnų paminklinė kompozicija partizanams|Darbėnų paminklinėje kompozicijoje]] partizanams atminti. * ''Kazimieras Jašinskas–Krivaitis'' (g. 1926 m.), Vygimanto (Gargždų) kuopos Kaributo būrio partizanas, žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas|Jokūbave]]. Vardas įamžintas [[Jokūbavo kryžius partizanams|Jokūbavo šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Valerija Jockienė (Jackienė)'', Skirmanto (Skuodo) partizanų ryšininkė, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 14]] d. Vardas įamžintas [[Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams|Barzdžių Medsėdžių tipiniame atminimo ženkle]]. * ''[[Antanas Jonauskas]]–Genys'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės vadas, žuvo [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Petras Jonauskas'' (g. 1922 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 16]] d. [[Žutautai|Žutautų]] miške. * ''[[Stasys Jonauskas (1926)|Stasys Jonauskas]]–Simonas'' (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas ir Vizbuto (Darbėnų) būrio vadas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]], [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų paminkle]] partizanams ir [[Sakuočių paminklas partizanams|Sakuočių paminkle]] Kardo rinktinės štabo nariams atminti. * ''Adomas Jonkus–Klevas'' (g. 1910 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[gegužės 17]] d. [[Martynaičiai|Martynaičiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Aleksas Jonkus–Laimė Pilypas'' (g. 1915 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos štabo ūkio skyriaus viršininkas, Kardo rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininko pavaduotojas, žuvo [[1946]] m. [[rugpjūčio 24]] d. [[Ubagiškiai|Ubagiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Darbėnų paminklinė kompozicija partizanams|Darbėnų paminklinėje kompozicijoje]] ir [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Juozas Jucys]]–Antanaitis Ričardas, Margis'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės vadas, [[1950]] m. [[spalio 15]] d. sunkiai sužeistas Margių miške netoli [[Mikoliškiai|Mikoliškių]], po savaitės mirė nuo žaizdų. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Bronislovas Jurčius]]'' (g. 1916 m.), Slyvos (Salantų) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo narys, žuvo [[1946]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Salantai|Salantų]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų (Pesčių) paminkle]] kaimo kapinėse palaidotiems partizanams atminti. * ''Albertas Jurevičius–Sakalas'' (g. 1925 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[balandžio 27]] d. [[Užparkasiai|Užparkasiuose]]. Vardas įamžintas [[Žiogelių paminklas partizanams|Žiogelių]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių]] paminkluose partizanams atminti. * ''Antanas Jurkaitis'', Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Pranas Jurkus–Viktoras'' (g. 1927 m.), Kardo rinktinės partizanas, žuvo [[1948]] m. [[balandžio 21]] d. Žalimų miške. Vardas įamžintas [[Didžiųjų Žalimų paminklas partizanams|Žalimų miško tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Pijus Juzikas (Juzikis)'' (g. 1929 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo [[1946]] m. [[spalio 1]] d. [[Mažiavos]]e. Vardas įamžintas [[Mažiavų paminklas partizanams|Mažiavų tipiniame atminimo ženkle]] (Pijus Juzikis) ir [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] (Pijus Juzikas) atminti. * ''Janina Juzikaitė–Šviesa'' (g. 1928 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanė, žuvo [[1948]] m. spalio mėn. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''K''' * 'Juozas Kaštaunas–Šarūnas, Šernas'' (g. 19214m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] (Juozas Kaštounas) ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Juozapas Katkus]]–Anužis Jonas, Nikiforas (Mikifora)'' (g. 1918 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 28]] d. [[Vaineikiai|Vaineikių]] miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Vaineikių miško paminklas partizanams|Vaineikių partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Mykolas Katkus]]–Petkus Jokimas, Jokimas'' (g. 1921 m.), Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo [[1948]] m. [[gegužės 26]] d. [[Genčai|Genčuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Pranas Katkus'' (g. 1902 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[kovo 28]] d. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]. Vardas įamžintas [[Tūbausių kryžius partizanams|Tūbausių šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Steponas Katkus'' (g. 1928 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[kovo 28]] d. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]. Vardas įamžintas [[Tūbausių kryžius partizanams|Tūbausių šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Anicetas Kaunas–Dėdė, Žaliasis'' (g. 1907 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miške]]. Vardas įamžintas [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių]] paminkluose partizanams atminti. * ''[[Juozas Kėkštas (Kiekšė)|Juozas Kėkštas (Kekšas, Kiekšė)]]–Drulis Juozas, Drulis, Kaupas, Kanapė'' (g. 1911 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo [[1948]] m. [[gegužės 6]] d. [[Vaiteliai|Vaiteliuose]]. Vardas įamžintas [[Sakuočių paminklas partizanams|Sakuočių paminkle]] Kardo rinktinės štabo nariams atminti. * ''Vincas Kerpė'' (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 16]] d. [[Kretingos rajonas|Kretingos rajone]]. * ''[[Augustinas Kiesas]]–Jūra'' (g. 1922 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos vadas, žuvo [[1950]] m. [[sausio 10]] d. Aukštkalvių miške [[Voveraičiai|Voveraičiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]], [[Voveraičių skulptūrinis paminklas partizanams|Voveraičių skulptūriniame stogastulpyje]] ir [[Voveraičių paminklinė plokštė partizanams|paminklinėje plokštėje]] partizanams atminti. * ''Mikalojus Klanius–Algis'' (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 22]] d. [[Kunigiškiai (Palanga)|Kunigiškių]] miške. Palaidotas [[Ežkepių senosiose kapinės|Ežkepių]], [[1991]] m. perlaidotas [[Kretingos Senosiose kapinės|Kretingos]] senosiose kapinėse. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Pranas Klanius–Sauselis'' (g. 1930 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[balandžio 13]] d. [[Pryšmančiai|Pryšmančiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Juozas Knieža'' (g. 1917 m.), [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] narys, sušaudytas [[1946]] m. [[kovo 22]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]. * ''Barbora Kniežaitė–Audra'' (g. 1926 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanė, žuvo [[1952]] m. [[gegužės 27]] d. [[Vaineikiai|Vaineikių]] miške. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės šventoriaus paminkle]] partizanams atminti. * ''Elena Kniežaitė–Gegutė'' (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanė, rinktinės vado [[Antanas Jonauskas|Antano Jonausko]]–Genio sužadėtinė, žuvo [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės šventoriaus paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Alfonsas Knistautas]]–Jablonskis Jonas, Ragūnas (Račiūnas), Baltrus (Baltramiejus)'' (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo agitacinio ir propagandinio skyriaus viršininkas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] d. [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkuose paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Pranas Končius]]–Adomas'' (g. 1914 m.), Kardo rinktinės štabo narys, paskutinysis Žemaičių apygardos partizanas, žuvęs [[1965]] m. [[liepos 15]] d. [[Didieji Žalimai|Didžiuosiuose Žalimuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių]], [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės šventoriaus]] ir [[Didžiųjų Žalimų paminklas Pranui Končiui atminti|Didžiųjų Žalimų]] paminkluose partizanams atminti. * ''[[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieras Kontrimas]]–Kontautas Antanas, Tėvas, Montė'' (g. 1913 m.), Kardo rinktinės įkūrėjas ir vadas, žuvo [[1952]] m. [[spalio ]] 30 d. [[Smeltė (Kretinga)|Smeltė]]je. * ''Kazys Kriaučiūnas–Mindaugas, Kravcovas'' (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos būrio vadas, [[1948]] m. [[lapkričio 5]] d. sunkiai sužeistas [[Negarba|Negarboje]] ([[Jazdai|Jazdų dvare]]), nuo žaizdų mirė [[1948]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Palanga|Palangoje]]. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Negarbos paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Ignas Kundrotas–Vitaminas'' (g. 1918 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[sausio 27]] d. [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbuliuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje]] bolševizmo aukoms atminti. * ''Stasys Kupšys–Vanagas'' (g. 1911 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1951]] m. [[gegužės 24]] d. '''L''' * ''Kazys Laukys'', Jokūbavo apylinkių partizanas, [[stribai|stribų]] nušautas [[1948]] m. [[gruodžio 14]] d. [[Jokūbavas|Jokūbave]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Kazimieras Laureckas]]–Jucys Jonas, Zubrys, Ūsas'' (g. 1904 m.), Narimanto kuopos Vanago būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[birželio 27]] d. [[Vaineikiai|Vaineikiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Vaineikių partizanų atminimo vieta|Vaineikių kryžiuje]] partizanams atminti. * ''[[Konstantinas Lenkauskis]]–Meistras'' (g. 1928 m.), Kardo rinktinės štabo viršininko pavaduotojas, žuvo [[1948]] m. [[balandžio 21]] d. [[Didieji Žalimai|Žalimų]] miške. Vardas įamžintas [[Didžiųjų Žalimų paminklas partizanams|Žalimų partizanų atminimo ženkle]]. * ''Janina Liaučytė–Emilija'' (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo ryšininkė, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginių]] miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Jonas Liaudanskis–Girėnas, Tauras'' (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Nausodis|Nausodyje]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Nausodžio paminklas partizanams|Nausodžio partizanų atminimo ženkle]]. * ''Antanas Liaudinskas'' (g. 1929 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. rugsėjo mėn. [[Prystovai|Prystovuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje]] bolševizmo aukoms atminti. * ''Adolfas Liebus–Treinys'' (g. 1918/1924 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Stasys Lisauskas (1927)|Stasys Lisauskas]]–Vasaris Antanas'' (g. 1927 m.), Kardo rinktinės štabo spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininko pavaduotojas, Narimanto (Palangos) kuopos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] d. [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės]], [[Nausėdų paminklas partizanams|Darbalių (Nausėdų)]] ir [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų]] paminkluose partizanams atminti. * ''Antanas Lukas'', Kardo rinktinės partizanas, žuvo [[1945]] m. [[Jokūbavas|Jokūbavo]] miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Stasys Lukas]]–Vytautas'' (g. 1918 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Rubulių miške netoli [[Voveraičiai|Voveraičių]] geležinkelio sustojimo. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] ir [[Voveraičių paminklas partizanams|Voveraičių paminkle partizanams]] atminti. * ''Bonifacas Lukauskas'' (g. 1913 m.), legaliai gyvenęs Kardo rinktinės rezervo partizanas, [[stribai|stribų]] nužudytas [[1947]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Daubėnai (Kretinga)|Daubėnuose]]. * ''Mamertas Lukauskas–Jūra'' (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, [[1948]] m. [[rugpjūčio 27]] d. [[Žutautai|Žutautų]] miške apsuptas [[MGB]] kareivių ir [[Kartena|Kartenos]] [[stribai|stribų]] nusišovė. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vytautas Lukauskas–Plienas'' (g. 1929 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, [[1949]] m. [[vasario 11]] d. [[Kartena|Kartenos]] [[stribai|stribų]] susprogdintas [[Kačaičiai|Kačaičiuose]] įsirengtoje [[žeminė]]je. * ''[[Vladas Lukauskas]]–Prutenis'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, [[1949]] m. [[vasario 11]] d. [[Kartena|Kartenos]] [[stribai|stribų]] susprogdintas [[Kačaičiai|Kačaičiuose]] įsirengtoje [[žeminė]]je. '''M''' * ''Albina Macienė'', partizano Vlado Maciaus žmona, Buganto (Kartenos) kuopos narė, žuvo apie [[1949]]–[[1951]] m. kartu su vyru. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Malvina Macienė, Kardo rinktinės partizanė. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] žuvusiems partizanams atminti. * ''Juozas Macius–Marsas'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1951]] m. [[vasario 20]] d. per susišaudymą su [[MGB]] kareiviais ir [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajono]] [[stribai]]s. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vladas Macius'', partizano Juozo Maciaus brolis, Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo apie [[1949]]–[[1951]] m. kartu su žmona Malvina [[Žutautų Medsėdžiai|Žutautų Medsėdžių]]. * ''Angelina Maciūtė'' (g. 1930 m.), partizanų Juozo ir Vlado Macių sesuo, Buganto (Kartenos) būrio partizanė, žuvo [[1949]] m. [[balandžio 18]] d. [[Palioniškiai|Palioniškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Konstantinas Mačiulskis]]–Anužietis, Beržas'' (g. 1911 m.), Kardo rinktinės rėmėjas-ryšininkas, [[1948]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Kretinga|Kretingos]] saugumiečių ir stribų apsuptas savo namuose per susišaudymą buvo sunkiai sužeistas, mirė [[MGB]] [[Kretingos apskrities|Kretingos apskrities skyriuje. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Aleksas Malakauskas]]–Donelaitis'' (g. 1922 m.), Buganto (Kartenos) kuopos štabo ryšių poskyrio viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lubiai|Lubiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Lubių paminklas partizanams|Lubių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Monika Malinauskaitė-Ruibavičienė'' (g. 1932 m.), Buganto (Kartenos) būrio narė, žuvo [[1953]] m. [[sausio 8]] d. [[Lūgnaliai|Lūgnaliuose]] apsupta [[MGB]] kareivių. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Steponas Margis'', [[Darbėnų valsčius|Darbėnų valsčiuje]] veikusio partizanų būrio narys, žuvęs [[Barkeliai|Barkeliuose]]. * ''[[Juozas Martinaitis]]–Jurkus, Meškerė'', (g. 1911 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lubiai|Lubiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Lubių paminklas partizanams|Lubių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Jonas Martinkus–Pirtis'' (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[vasario 18]] d. [[Lygnugariškiai|Lygnugariškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti * ''[[Kazimieras Martinkus]]–Saga'' (g. 1917 m.), Kardo rinktinės štabo viršininkas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške prie [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių]] ir [[Nausėdų paminklas partizanams|Nausėdų]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''Juozas Mickus–Vėžys, Žaibas'' (g. 1922 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''Kazimieras Mikalauskas–Briedis'' (g. 1910 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų būrio vadas, žuvo [[1951]] m. [[birželio 27]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Julijona Mikalauskienė–Birutė'' (g. 1919 m.), partizano Kazimiero Mikalausko žmona, Buganto (Kartenos) kuopos Briedžio būrio partizanė, žuvo [[1951]] m. [[birželio 27]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vytautas Miltakis–Keleivis'' (g. [[1930]] m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Pranas Mineikis–Švedrys'' (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 20]] d. Žutautų miške šalia [[Greičiai (Kretinga)|Greičių]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Antanas Mosteika]]–Inkaras'' (g. 1915 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo [[1948]] m. [[sausio 4]] d. [[Antsieniai|Antsieniuose]]. * ''Algirdas Motiejauskas–Jūra, Seniūnas'' (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1950]] m. [[spalio 15]] d. [[Palioniškiai|Palioniškiuose]] per susišaudymą su [[MGB]] kareiviais. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Steponas Motiejauskas–Tamošius'' (g. 1929 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo žvalgybos viršininko ir rinktinės vado [[Juozapas Katkus|Juozapo Katkaus–Nikiforo]] asmens sargybinis, žuvo [[1950]] m. [[spalio 28]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miške]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Vaineikių miško paminklas partizanams|Vaineikių partizanų atminimo ženkle]]. '''N''' * ''Antanas Narmontas–Barzda'' (g. 1911 m.), Tauragio (Salantų) kuopos Inkaro būrio partizanas, nukankintas [[1948]] m. vasario mėn. [[MGB]] Kretingos apskrities skyriuje. * ''Augustinas Narmontas'', Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopos partizanas. * ''Juozas Narmontas–Paulius'' (g. 1929 m.), Širvydo kuopos narys, [[1948]] m. [[kovo 28]] d. per susirėmimą su [[MGB]] kareiviais ir Kretingos [[stribai]]s, [[Tūbausiai|Tūbausiuose]] sunkiai sužeistas, mirė 1948 m. birželio mėn. Kazimiero Markaus sodyboje. Vardas įamžintas [[Tūbausių kryžius partizanams atminti|Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams]] atminti. '''O''' * ''[[Jurgis Ožeraitis]]–A. Mažeika, Ūsas'' (g. 1911 m.), Kardo rinktinės vadas, [[1946]] m. [[kovo 25]] d. suimtas, mirė [[1947]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[Vaninas|Vanino]] lageryje. '''P''' * ''[[Juozas Paulauskas (1917)|Juozas Paulauskas]]–Bočius, Dalius'' (g. 1917 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške prie [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas paminkluose žuvusiems partizanams atminti [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingoje]] ir [[Nausėdų paminklas partizanams|Nausėdų miške]]. * ''Jurgis Paulauskas'' (g. 1908 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanų rėmėjas, žuvo [[1948]] m. [[gegužės 26]] d. [[Genčai|Genčuose]]. * ''Leonas Paulauskas'' (g. 1914 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[sausio 13]] d. [[Kartena|Kartenos]] apylinkėse. * ''Vaclovas Paulauskas'' (g. 1928 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo [[1952]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Kernai|Kernuose]]. Vardas įamžintas [[Kernų paminklas partizanams|Kernų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''[[Valerijonas Paulauskas]]–Margis'' (g. 1925 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, Margio būrio vadas, žuvo [[1952]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Kernai|Kernuose]]. Vardas įamžintas [[Kernų paminklas partizanams|Kernų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Bernardas Paulius'', Žygimanto (Plateliai) kuopos būrio vadas, žuvo [[1947]] m. [[sausio 17]] d. su broliu Petru Pauliumi [[Salantai|Salantų]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Petras Paulius'', Žygimanto (Platelių) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[sausio 17]] d. su broliu Bernardu Pauliumi [[Salantai|Salantų]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Danielius Petrauskas'' (g. 1927 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo [[1946]] m. [[spalio 1]] d. [[Mažiavos]]e. Vardas įamžintas [[Mažiavų paminklas partizanams|Mažiavų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Juozas Petrauskas'', Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Juozas Petreikis–Jurgis, Taukenis'' (g. 1891 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[kovo 28]] d. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Tūbausių kryžius partizanams atminti|Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams]] atminti. * ''Leonardas Petreikis'' (g. 1926 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Liudvikas Petrulevičius–Seliūnas'' (g. 1927 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo [[1952]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Kernai|Kernuose]]. Vardas įamžintas [[Kernų paminklas partizanams|Kernų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Algirdas Piktuižis'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Antanas Pikturna–Šelmis'' (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos narys, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Dargužiai (Klaipėda)|Dargužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Gediminas Pocius'' (g. 1931 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] d. [[kovo 28]] d. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]. Vardas įamžintas [[Tūbausių kryžius partizanams atminti|Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams]] atminti. * ''Alfonsas Prišmontas'' (g. 1919 m.), partizanų rėmėjas, žuvo [[1948]] m. [[sausio 24]] d. [[Mančiai|Mančiuose]] per susišaudymą su [[Darbėnai|Darbėnų]] [[stribai]]s prie Petro Urbonavičiaus sodybos. * ''Edvardas Prižgintas–Garsas'' (g. 1917 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Kazimieras Pudžmys–Martynas'' (g. 1917 m.), Narimanto (Palangos) kuopos Vanago būrio narys, žuvo [[1948]] m. [[birželio 27]] d. [[vaineikiai|Vaineikiuose]] per susišaudymą su Darbėnų stribais ir MGB kareiviais prie Kiauleikių sodybos. Vardas įamžintas šalia žuvimo vietos pastatytame [[Vaineikių partizanų atminimo vieta|Vaineikių partizanų kryžiuje]]. * ''Aloyzas Pukinskas–Bėglys'' (g. 1928 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos Lenkimų būrio partizanas, žuvo [[1948]] m. [[sausio 24]] d. [[Mančiai|Mančiuose]] per susišaudymą su MGB kareiviais ir Darbėnų stribais netoli Petro Urbonavičiaus sodybos. Vardas įamžintas [[Partizano Aloyzo Pukinsko antkapinis paminklas Darbėnuose|antkapiniame paminkle Darbėnų kapinėse]]. '''R''' * ''Pranas Račkauskas'', Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. vasario mėn. [[Salantų valsčius|Salantų valsčiuje]]. * ''Mykolas Račkus–Jaunius'' (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 9]] d. netoli [[Voveraičiai|Voveraičių]] geležinkelio stotelės. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vaclovas Ramanauskas'' (g. 1920/1926 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti bei [[Geidučių paminklas Ramanauskų sodyboje|Geidučių paminkliniame akmenyje]]. * ''Antanas Razmus'', Salantų apylinkių partizanas, žuvo [[1953]] m. [[birželio 12]] d. [[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiuose''. * ''Romualdas Reinikis'' (g. 1922 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Jonas Riauka–Gruodis, Studentas'' (g. 1926 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] (Jonas Riauba) ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''Kazimieras Rimkūnas'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Stasys Rimkūnas'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Aloyzas Rimkus'', Kardo rinktinės partizanas, žuvo netoli [[Kuliai|Kulių]]. * ''Justinas Rimkus–Ąžuolas'' (g. 1920 m.), Skirmanto (Skuodo) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške netoli [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas [[Nausėdų paminklas partizanansm|Nausėdų]] ir [[Žemytės paminklas partizanams|Žemytės]] paminkluose partizanams atminti. * ''Kazimieras Rojus'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Pranas Rudys–Sostolas'' (g. 1920 m.), Širvydo (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. * ''Benediktas Ruibys–Miklovas'' (g. 1927 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[spalio 17]] d. patekęs į MGB kareivių ir Kretingos stribų pasalą [[Genčų Medsėdžiai|Genčų Medsėdžiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. '''S''' * ''Jonas Salys'', Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. vasario mėn. [[Salantai|Salantų]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų kapinių paminkle]]. * ''[[Antanas Savickas]]–Karklas, Fabijonas'' (g. 1923 m.), Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio) būrio partizanas, Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginių]] miške. Vardas įamžintas [[Sakuočių paminklas partizanams|Sakuočių paminkle partizanams]] atminti. * ''Celestinas Savickas'', Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Vytautas Sermontis–Gintaras'' (g. 1925 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[gruodžio 29]] d. [[Vydmantai|Vydmantuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Antanas Skersys]]–Genys'' (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos štabo žvalgybos poskyrio viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Dargužiai (Klaipėda)|Dargužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Feliksas Skersis–Bačkelė (Bačka)'' (g. 1925 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Liudas Skersys (1923)|Liudas Skersis]]–Paliomskis Bronius'' (g. 1923 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio vadas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Steponas Skersys]]–Kovas'' (g. 1927 m.), partizano Antano Skersio brolis, Narimanto (Palangos) kuopos vadas, Kardo rinktinės štabo organizacinio skyriaus viršininkas, [[1949]] m. [[liepos 18]] d. [[Lazdininkai|Lazdininkuose]] sunkiai sužeistas, mirė [[1949]] m. [[rugpjūčio 13]] d. tardomas Vilniaus (Lukiškių) kalėjimo ligoninėje. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Karolina Budrytė-Slušnienė–Marytė, Jūreivienė'' (g. 1927 m.), partizano Vlado Slušnio-Jūreivio žmona, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 8]] d. partizanų ryšininko Igno Slušnio sodyboje [[Nausodis|Nausodyje]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Nausodžio paminklas partizanams|Nausodžio partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Juozas Slušnys]]–Kūma, Partizanas'' (g. 1901 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo [[1948]] m. [[gruodžio 26]] d. [[Baubliai|Baublių]] miške netoli [[Pikteikiai|Pikteikių]] per kautybes su Kartenos stribais. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vincas Slušnys–Mindaugas'' (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, sušaudytas [[1952]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Maskva|Maskvoje]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''[[Vladas Slušnys]]–Jūreivis'' (g. 1925 m.), Buganto (Kartenos) kuopos Jūreivio būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 8]] d. su žmona ir 2 partizanais [[Nausodis|Nausodyje]], Karenos stribų ir MGB kareivių apsuptas ryšininko Igno Slušnio sodyboje. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Nausodžio paminklas partizanams|Nausodžio partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Ignas Smilingis]]–Liutauras'' (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Juozapas Sodys]]'' (g. 1903 m.), Kardo rinktinės štabo narys, žuvo [[1946]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Pesčiai|Pesčiuose]]. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų kapinių paminkle]]. * ''Vytautas Spuorgana'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Antanas Stalmokas–Baltrūnas, Dagilis'' (g. 1920 m.), Salantų gimnazijos mokytojas, Lapės rinktinės kūrėjas ir vadovas, sušaudytas [[1946]] m. [[kovo 9]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]. * ''[[Antanas Stonkus]]–Šilūnas'', Narimanto (Palangos) kuopos štabo operatyvinio skyriaus viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[liepos 7]] d. [[Kveciai|Kveciuose]]. * ''Pranas Stonkus–Naglis'' (g. 1928 m.), Narimanto (Kretinga) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[liepos 7]] d. [[Kveciai|Kveciuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Selestinas Stonkus'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1951]] m. [[birželio 27]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Stanislovas Stonkus–Žentas, Sakalas'' (g. 1928 m.), partizano Prano Stonkaus brolis, Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Negarba|Negarboje]], [[Jazdai|Jazdų dvare]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti ir žuvimo vietoje pastatytame [[Negarbos paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]].. * ''[[Kazys Stropus|Kazimieras Stropus]]–Klevas'' (g. 1908 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 12]] d. MGB kareivių ir Kartenos stribų apsuptas Simono Gaudučio sodyboje [[Lubiai|Lubiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Lubių paminklas partizanams|Lubių partizanų atminimo ženkle]]. '''Š''' * ''Kazimieras Šalnius–Vladas'' (g. 1928 m.), Klevo-Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo [[1948]] m. [[gegužės 26]] d. [[Genčai|Genčuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Stasys Šeputis–Akmuo'' (g. 1902 m.), partizanų rėmėjas, nušautas ''MGB'' kareivių [[1948]] m. [[balandžio 13]] d. per susišaudymą su partizanais. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Vladas Šipalis'' (g. 1920 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo [[1946]] m. [[spalio 1]] d. [[Mažiavos]]e. Vardas įamžintas [[Mažiavų paminklas partizanams|Mažiavų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Antanas Šlima'' (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo susirėmime su [[Kartena|Kartenos]] [[stribai]]s. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Juozas Šlyžius'' (g. 1908 m.), partizanų ryšininkas, [[1948]] m. rugpjūčio mėn. suimtas ir tardant [[MGB]] [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] poskyrio būstinėje užmuštas. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Juozas Šmitas–Švarcas'' (g. 1930 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo [[1952]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Kernai|Kernuose]]. Vardas įamžintas [[Kernų paminklas partizanams|Kernų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Antanas Šverys–Auksas'' (g. 1924 m.), Kardo rinktinės partizanas, žuvo [[1948]] m. [[Juodupėnai|Juodupėnų]] miške. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės šventoriaus paminkle]]. '''T''' * ''Stasys Taraškevičius–Tauras'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo apie [[1949]] m. [[Palioniškiai|Palioniškių]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''U''' * ''Leonas Urbonas'', Salantų apylinkės partizanas. '''V''' * ''Adomas Vaičekauskas'' (g. 1914 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[vasario 16]] d. [[Ežkepiai|Ežkepiuose]] (dab. [[Auksūdys (Kretinga)|Auksūdyje]]). Vardas įamžintas [[Darbėnų paminklinė kompozicija partizanams|Darbėnų NKVD-MVD-MGB būstinės kiemo]] ir šeimos antkapiniame paminkle [[Darbėnų kapinės]]e. * ''Vytautas Vaičekauskas'' (g. 1926 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio narys, žuvo [[1953]] m. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų miško paminkle]]. * ''Domas Vaišnoras'' (g. 1932 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, suimtas [[1953]] m., kalintas [[Klaipėda|Klaipėdoje]], Karo tribunolo nutarimu sušaudytas. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Bronislovas Vaitkus'' (g. 1898 m.), partizanų rėmėjas, mirė [[1947]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[Macikų koncentracijos stovykla|Macikų (Šilutės) lageryje]]. Vardas įamžintas gimtinėje, [[Jedžiotų paminklas partizanams Vaitkams|Jedžiotų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Bronius Vaitkus–Aukštaitis'' (g. 1929 m.), Skirmanto kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[Kaukolikai|Kaukolikuose]]. Vardas įamžintas gimtinėje, [[Jedžiotų paminklas partizanams Vaitkams|Jedžiotų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Jonas Vaitkus'' (g. 1921 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[birželio 4]] d. [[Žadeikiai (Kretinga)|Žadeikiuose]], per susišaudymą su [[MGB]] Kretingos poskyrio kareiviais. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Juozas Vaitkus'' (g. 1923 m.), partizanų ryšininkas, žuvo [[1948]] m. [[kovo 28]] d. [[Dauginčiai|Dauginčiuose]] patekęs į Kartenos stribų pasalą. * ''Aloyzas Valančiauskas'', Salantų apylinkių partizanas. * ''Baltramiejus Valančiauskas'' (g. 1907 m.), Salantų apylinkių partizanas, žuvo [[1952]] m. liepos mėn. [[Tuzai|Tuzų]] miške, apsuptas Salantų stribų. * ''Eugenija Valevičienė-Motiejūnienė (Mažonytė)'' (g. 1915 m.), partizanų ryšininkė, nukankinta [[1951]] m. Klaipėdos kalėjime. Vardas (Eugenija Velavičienė) įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Stanislava Valužienė–Močiutė'' (g. 1894 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų ryšininkė, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Albertas Valužis–Vyturys'' (g. 1926 m.), partizanų ryšininkės Stanislavos Valužienės sūnus, Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[sausio 27]] d. Stasio Pilibavičiaus sodyboje [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbuliuose]], apsuptas Kartenos stribų. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Stanislava Valužytė–Meilė'' (g. 1922 m.), partizanų ryšininkės Stanislavos Valužienės duktė, Buganto (Kartenos) kuopos partizanė, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Juozas Vasiliauskas'' (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 26]] d. [[Žutautai|Žutautuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Petras Vasiliauskas–Tauragas'' (g. 1929 m.), partizano Juozo Vasiliausko brolis, Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1948]] m. [[gruodžio 28]] d. [[Žutautai|Žutautuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Adomas Venskus (Venckus)–Klevas'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. gegužės mėn. * ''Jonas Vibrys (Viburys)–Banga'', Skirmanto (Skuodo) kuopos būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 14]] d. [[Barzdžių Medsėdžiai|Barzdžių Medsėdžiuose]]. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Leonora Viluckaitė–Širšynė'' (g. 1924 m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos partizanė, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške prie [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos]] senųjų kapinių ir [[Nausėdų paminklas partizanams|Nausėdų]] miško paminkluose partizanams atminti. * ''[[Juozas Viskantas]]–Dzima'' (g. 1921 m.), Buganto (Kartenos) būrio vadas, suimtas [[1952]] m. žiemą, kalintas [[Klaipėda|Klaipėdoje]], Karo tribunolo nutarimu sušaudytas. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Kazimieras Viskontas'' (g. 1924 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio narys, nusišovė [[1950]] m. [[birželio 19]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginiuose]] patekęs į Kretingos stribų pasalą. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''Z''' * ''[[Vytautas Zaleckas]]–Vaivoras'' (g. 1920 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške prie [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas [[Nausėdų paminklas partizanams|Nausėdų miško partizanų paminkle]]. * ''Juozas Zobernis–Ukmergis, Jonas'' (g. 1911 m.), paskutinysis Širvydo (Kretingos) būrio partizanas, žuvęs [[1950]] m. [[sausio 10]] d. Aukštkalvių miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]], [[Voveraičių partizanų atminimo vieta|Voveraičių skulptūriniame stogastulpyje]] ir [[Voveraičių paminklinis akmuo|paminkliniame akmenyje]] pratizanams atminti. '''Ž''' * ''Petras Žeimys–Povilas'' (g. 1923] m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 28]] d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Vaineikių miško paminklas partizanams|Vaineikių miško partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Kazys Žekelis]]'' (g. 1901 m.), Kardo rinktinės štabo sekretorius, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 6]] d. [[Akmenalės]]e. * ''[[Adomas Žemelis]]–Girulis Jonas'' (g. 1922 m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos vadas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 14]] d. [[Barzdžių Medsėdžiai|Barzdžių Medsėdžiuose]]. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Alfonsas Žilinskas–Dangis'' (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Aloyzas Žilinskas'' (g. 1929 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[Nasrėnai|Nasrėnų]] kaime, prie tilto per [[Salantas|Salantą]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Antanas Žilinskas–Jazminas'' (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Vladas Žilys'' (g. 1924 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo Joskaudų miške prie Kretingos–Skuodo geležinkelio. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Kazimieras Žiobakas–Vilkas'' (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 9]] d. netoli [[Voveraičiai|Voveraičių]] geležinkelio stotelės. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Voveraičių paminklas partizanams|paminkle]] ir [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Jonas Žutautas]]–Ramūnas, Šatkaus Rokas'' (g. 1921 m.), Kadagio (Kartenos) partizanų būrio įkūrėjas ir vadas, Kardo rinktinės štabo spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininkas, žuvo [[1946]] m. [[birželio 6]] d. [[Budriai|Budrių]] kaime. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Budrių paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui|paminkle]], [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir jam skirtame [[Kartenos paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui|paminkle]] [[Kartena|Kartenoje]]. == Rinktinės partizanų nuotraukų galerija == <gallery> Vaizdas:Ozeraitis Jurgis.jpg|Rinktinės vadas [[Jurgis Ožeraitis]]–Ūsas, A. Mažeika Vaizdas:Kazys Kontrimas 1914.JPG|Rinktinės įkūrėjas, štabo viršininkas, vadas [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieras Kontrimas]]–Kontautas Antanas, Tėvas, Montė Vaizdas:Kontrimas Kazys su nezinomu.JPG|[[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazys Kontrimas]]-Tėvas (kairėje) su adjutantu [[Pranas Končius|Pranu Končiumi]]-Adomu Vaizdas:Kiesas Augustinas Matijauskas Steponas.jpg|Širvydo kuopos vadas [[Augustinas Kiesas]]–Jūra (dešinėje) su Vizbuto būrio partizanu Steponu Motiejausku–Tamošiumi Vaizdas:Kardo rinktine 02.jpg|[[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazys Kontrimas]]-Montė (kairėje) praveda Kardo rinktinės partizanų apmokymus </gallery> == Šaltiniai ir literatūra == {{Išnašos}} * LTSR MGB 2-N valdybos 1947 m. gegužės mėn. pažyma apie Kardo rinktinę. – Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 199. – L. 14–16 * Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7 {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armija]] ksw8jx9mnyx7e3bhe9a42kz60c9bblu 7952225 7952202 2026-10-25T07:04:56Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 7291730 wikitext text/x-wiki '''Kardo rinktinė''' – [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos Laisvės Armijos]]–[[Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis|Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Lietuvos partizanai|partizanų]] junginys, nuo [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. iki [[1953]] m. pr. veikęs [[Kretingos apskritis|Kretingos apskrities]] (dabartinių [[Kretingos rajonas|Kretingos]], [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos]], [[Plungės rajonas|Plungės]] ir [[Skuodo rajonas|Skuodo]] rajonų bei [[Palanga|Palangos miesto]] savivaldybių) teritorijoje. == Pasipriešinimo Kretingos krašte pradžia == [[Trečiasis Reichas|Nacistinės Vokietijos]] okupacinei valdžiai užgniaužus lietuvių tautos pastangas atkurti savo valstybę, šalyje ėmė steigtis organizacijos, kurios užsibrėžė politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vilniuje buvo įsteigta [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armiją (LLA)]], kuri siekė atgauti Nepriklausomybę ne tik politinėmis ir diplomatinėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis priemonėmis. Į [[Kretinga|Kretingą]] organizuoti vietinį skyrių buvo atvykęs LLA steigėjas, buvęs [[VšĮ Pranciškonų gimnazija|Pranciškonų gimnazijos]] auklėtinis [[Kazys Veverskis]] su bendražygiu [[Adlfas Eidimtas|Adolfu Eidimtu]].<ref>[http://www.partizanai.org/index.php/i-lasive-1988-102-139/2754-lietuvos-laisves-armija][[Juozas Kojelis]]<span>. Lietuvos laisvės armija. Tarp kitų antinacinės rezistencijos prisiminimų. – Proe Deo et Patria</span></ref>. [[1942]] m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo įkurta LLA Šiaulių apygardos Kretingos apylinkės rinktinė.<ref>[[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 7</ref> [[1943]] m. gegužę apylinkės štabo viršininku paskirtas leitenantas [[Jurgis Ožeraitis]],<ref>[[Kęstutis K. Girnius]]. Partizanų kovos Lietuvoje. – Čikaga, 1988. – P. 208</ref>, o seretoriumi – [[Kazys Žekelis]]. Jiems talkino atsargos kapitonas Zigmas Jurevičius.<ref>Hitleriniai parašiutininkai. Archyviniai dokumentai. 8 rinkinys. Parengė [[Boleslovas Baranauskas]]. – Vilnius: Mintis, 1966. – P. 24</ref> Į Žemaitiją veržiantis Raudonajai armijai, pradėta ruoštis partizaniniam karui. [[Gestapas|Gestapo]] išretintą LLA Šiaulių apygardos Kretingos apskrities (apylinkės) rinktinę atkurti ir jai vadovauti [[1944]] m. liepos mėn. buvo pavesta apskrities viršininkui, kapitonui Pranui Šopagai. LLA apskrities štabo viršininku buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Sakalauskas,<ref> Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – 1966. – Nr. 81. – P. 3</ref>, žvalgybos skyriaus viršininku – [[Sergejus Semsys]]-Vaza,<ref>LYA. – F. K-1, ap. 58, b. P-15551, BPR. – L. 8-2</ref> o Jurgis Ožeraitis-Ūsas pervestas į štabo ryšininkus. Pulkininkui leitenantui Sakalauskui išvykus, štabui vadovauti ėmėsi kapitonas Pranas Šopaga. Rugpjūčio mėn. į Noihofo (netoli Karaliaučiaus) karo žvalgybos mokyklą mokytis partizaninio karo paslapčių iš Kretingos buvo išsiųsta 13 LLA narių. Artėjant sovietų armijai, siekiant geriau koordinuoti Vanagų būrių veiklą naujos okupacijos sąlygomis, LLA Kretingos apskrities rinktinės štabas buvo decentralizuotas. Kretingos organizacinio sektoriaus štabo kontrolėje liko apskrities šiaurinėje dalyje suformuoti LLA Vanagų būriai, kurių dauguma buvo sutelkta [[Plokštinės-Stirbaičių miškai|Plokštinės miške]] prie [[Plateliai|Platelių]]. Pietinėje apskrities dalyje veikusiems LLA Gargždų, Kulių, Endriejavo ir Veiviržėnų būriams vadovauti [[1944]] m. [[rugpjūčio 31]] d. buvo sudarytas Maumedžio organizacinio sektoriaus štabas, kurio viršininku paskirtas Alfonsas Paregis-Bružas. [[1944]] m. spalio mėn. pradžioje rinktinei priklausė apie 200 veikiančiojo sektoriaus narių. [[1944]] m. [[spalio 5]] d. [[Tarybinė armija|Raudonajai armijai]] ties [[Kuršėnai]]s pralaužus [[Vermachtas|Vermachto]] gynybą ir iki spalio vidurio užėmus visą [[Kretingos apskritis|Kretingos apskritį]], LLA Kretingos apskrities rinktinė buvo išblaškyta. Kapitonas P. Šopaga, Maumedžio organizacinio sektoriaus štabo viršininkas A. Paregis ir apie 20 vyrų pasitraukė su vokiečiais, o štabo ryšininkas J. Ožeraitis apsigyveno uošvio ūkyje [[Senkai (Kretinga)|Senkuose]]. Kretingoje likę štabo nariai prarado ryšį su LLA apygardos vadovybe. Spalio–lapkričio mėn. apskrityje ėmė kurtis kartais labai dideli, tačiau dažniausiai padriki partizanų būriai, kuriuos sudarė daugiausia [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] organizacijos kovotojai, [[Tėvynės apsaugos rinktinė]]s kariai, įvairių pogrindžio organizacijų nariai ir nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją besislapstantys šaukiamojo amžiaus vyrai. Dauguma pirmųjų partizanų 2–3 asmenų grupelėmis būrėsi arčiau savo tėviškių ar tiesiog tėvų sodybose, slėpdamiesi jose įrengtose slėptuvėse (kai kuriuose iš tų bunkerių galėjo išsitekti iki 25 vyrų), o mažesnė dalis slapstėsi pavieniui. Partizaniniam karui apskrityje organizuoti [[1944]] m. spalio-lapkričio mėn. į Raudonosios armijos užnugarį buvo permestos 3 grupės Noihofo karo žvalgybos mokyklą baigusių LLA narių: netoli Plungės parašiutais nusileido Kazys Telšinskas-Arūnas ir Alfredas Tiškus-Krukelis, netoli Klaipėdos per fronto liniją buvo perkelti Jonas Juozas Gubista-Šalna ir [[Jonas Žutautas]]-Ramūnas, o Platelių apylinkės miškuose nusileido Jonas Dūda-Štuka, kretingiškis [[Adolfas Kubilius]]-Vaišvila, Algirdas Šertvytis-Šurkus ir LLA Kretingos apskrities rinktinės štabo narys [[Sergejus Semsys|S. Semsys]]-Vaza. [[1944]] m. pab. žuvus vyriausiam LLA vadui Kaziui Veverskiui, sovietų saugumas sunaikino daug LLA vietinių štabų ir vadų, likvidavo Vyriausiosios vadovybės štabą. Nuo [[1945]] m. pradžios LLA Kretingos rinktinės likučiams vadovavo Salantų gimnazijos mokytojas [[Antanas Stalmokas]], kurį [[vasario 21]]–[[vasario 22|22]] d. aplankė LLA atstovas [[Adolfas Kubilius]]. Po susitikimo A. Stalmokas-Baltrūnas suformavo naują rinktinės štabą, kurio nariais tapo Jonas Juozas Gubista-Šalna, Pranas Kundrotas, Jonas Sadauskas, Kazys Telšinskas-Arūnas, Antanas Žutautas. Partizanų junginis pasivadino LLA Šiaulių apygardos 4-ąja Lapės rinktine. Jos vadu buvo paskirtas buvęs LLA Kretingos apylinkės štabo viršininkas ltn. [[Jurgis Ožeraitis|J. Ožeraitis-Mažeika]]. Rinktinės branduolį sudarė rytinėje ir pietinėje apskrities dalyje veikę Maumedžio kuopos Gargždų, Kulių, Veiviržėnų ir Endriejavo Vanagų būriai. Kovo pradžioje rinktinę papildė Platelių, o nuo vasaros iki rudens jai priklausė Plungės būrys. Šiaurinėje ir vakarinėje apskrities dalyje būręsi partizanai dėl aktyvios sovietų saugumo ir karo žvalgybos veiklos liko be ryšio su Lapės rinktinės vadovybe. Jie tapo pavaldūs Kretingos-Darbėnų-Mosėdžio apylinkėse veikusiai Klevo kuopai, kuriai vadovavo [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazys Kontrimas]]). Sovietų saugumui išretinus Lapės rinktinės gretas, nuo 1945 m. vasaros Klevo kuopa buvo vienintelis LLA karinis junginys, veikęs apskrityje. Ryšius su LLA Žemaičių apygardos vadovybe nuo 1945 m. spalio mėn. pabaigos kuopa palaikė per Alkos rinktinės štabą, todėl buvo laikoma šios rinktinės kariniu daliniu. Kuopos branduolys buvo įsikūręs Vaineikių miške. Klevo kuopos vadui [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kaziui Kontrimui]] ir legaliai Kretingoje gyvenusiam karininkui [[Jurgis Ožeraitis|Jurgiui Ožeraičiui]] Žemaičių legiono vadovybė 1945 m. rudenį pavedė organizuoti visoje Kretingos apskrityje veikiančius partizanų būrius vienijančią rinktinę. Steigiamasis ginkluotos pogrindinės organizacijos susirinkimas įvyko [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške netoli [[Grūšlaukė]]s, o karinis junginys buvo pavadintas Kardo rinktine.<ref>[http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-7-t-1993-m/3421-zemaiciu-apygarda-kardo-kardu-rinktine LLA ŽA Kardo rinktinės vado Kontauto 1945 11 15 įsakymas Nr. 1. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 7-8]</ref> Tiesa, LLA Žemaičių legiono vado majoro [[Jonas Semaška|Jono Semaškos]]-Liepos [[1945]] m. [[lapkričio 24]] d. įsakyme Nr. 4 ji vadinama Kardų rinktine.<ref>LYA. – F. K-40, ap. 1, b. 14. – L. 12</ref> Todėl kai kurie rezistencijos istorijos tyrinėtojai teigia, kad iš pradžių rinktinė buvusi pavadinta Kardų, o tik vėliau – Kardo vardu. Tačiau išlikę rinktinės vado įsakymai, publikuoti leidinyje „Laisvės kovų archyvas“ (1993 m., t. 7) liudija, kad Kardų rinkine partizanų junginys buvo vadinamas trumpą laikotarpį – nuo [[1946]] m. [[gegužės 19]] d. iki [[lapkričio 6]] d., o likusį laiką – Kardo rinktine. == Rinktinės struktūra ir veikimo teritorija == Kardo rinktinės vado [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazio Kontrimo-Kontauto Antano]] [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. įsakymu Nr. 1 ir Žemaičių legiono vado [[Jonas Semaška|J. Semaškos]] [[1945]] m. [[lapkričio 24]] d. įsakymu apibrėžta Kardo (Kardų) rinktinės veikimo teritorija apėmė [[Kretingos apskritis|Kretingos apskrities]] valsčius. Pagal juos buvo suburta 12-ka kuopų (būrių). Visos kuopos partizanų dokumentuose [[konspiracija|konspiracijos]] sumetimais iš pradžių vadintos augalų vardais, o nuo 1946 m. rudens – kuopų pirmųjų vadų slapyvardžiais. # '''Širvydo (Klevo)'''<ref>Skliausteliuose pateiktas kuopos pavadinimas nuo 1945 m. pab. iki 1946 m. rudens</ref> kuopa [[Kretingos valsčius]], # '''Narimanto (Pušies)''' kuopa, [[Palangos valsčius]], # '''Skirmanto (Skroblo)''' kuopa, [[Skuodo valsčius]], # '''Vizbuto (Drebulės)''' kuopa, [[Darbėnų valsčius]], # '''Tautvaišos (Maumedžio)''' kuopa, [[Mosėdžio valsčius]], # '''Tauragio (Slyvos''') kuopa, [[Salantų valsčius]], # '''Žygimanto (Paparčio)''' kuopa, [[Platelių valsčius]], # '''Buganto (Kadugio)''' kuopa, [[Kartenos valsčius]], # '''Vygimanto (Gluosnio)''' kuopa, [[Gargždų valsčius]], # '''Daugvaišos''' kuopa, [[Kulių valsčius]], # '''Kaributo''' kuopa, [[Endriejavo valsčius]], # '''Nameikos''' kuopa, [[Veiviržėnų valsčius]]. [[1946]] m. [[sausio 30]] d. rinktinės vado įsakymu į Kardo rinktinės veikimo sferą pateko Klaipėdos apskritis ir Klaipėdos miestas, kuriame buvo steigiamas partizanų būrys '''Laivas''', vėliau pasivadinęs '''Vydūno''' kuopa. Rinktinei buvo pavaldus [[Ylakių valsčius|Ylakių]]–[[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio]] valsčiuose veikęs '''J. Šleiderio-Bunzos''' būrys. [[1945]]–[[1948]] m. geriausiai organizuotos ir operaciniu atžvilgiu aktyviausios rinktinėje buvo Platelių, Mosėdžio ir Skuodo kuopos. Rinktinės štabas veikė Vaineikių miškų masyve, plytinčiame tarp [[Grūšlaukė]]s, [[Kūlupėnai|Kūlupėnų]] ir [[Vaineikiai|Vaineikių]] kaimų. Štabą iš pradžių saugojo Klevo kuopa, vadovaujama Kazio Kontrimo-Montės. Nuo [[1946]] m. lapkričio mėn. štabo apsauga rūpinosi Vizbuto (Darbėnų) kuopa. Nuo 1945 m. rudens iki [[1946]] m. rudens Kardo rinktinė buvo suskirstyta į 2 [[batalionas|batalionus]], kuriuos sudarė 12 kuopų, suskirstytų į būrius ir skyrius. Nuo 1946 m. rudens partizanų rinktinė buvo skirstoma į kuopas, būrius ir skyrius. [[1948]] m. birželio mėn. visi rinktinės partizanai – veikiančiojo ir organizacinio sektoriaus nariai, buvo suskirstyti į rajonus, iš kurių kiekvienam priklausė po 2–3 ginkluotų kovotojų kuopas. [[1947]] m. pavasario pradžioje Kardo rinktinėje buvo apie 120 ginkluotų kovotojų (veikiančio sektoriaus narių). Vizbuto (Darbėnų) kuopa telkė mažiausiai 10, Žygimanto (Platelių) – 16, Tautvaišo (Mosėdžio) – 30, Skirmanto (Skuodo) – 17, Tauragio (Salantų) – 6, Narimanto (Palangos) – 9, Kadugio (Kartenos) – 7, Daugvaišos (Kulių) – 15, Vygimanto (Gargždų) – 4, Nameikos (Veiviržėnų) – 16 partizanų. [[1948]] m. buvo atkurta Kaributo (Endriejavo) kuopa, kurios branduolys nuo 1946 m. priklausė Vygimanto kuopai. Persekiojami sovietų saugumo pasienyje veikę rinktinės partizanų būriai pasitraukdavo į [[Latvija|Latvijos]] [[Kuršas|Kuršo]] miškus, kuriuose dažniausiai žiemodavo. == Žymesnės rinktinės akcijos == [[1945]] m. [[gegužės 25]] d. J. Tyciaus vadovaujamas 120 partizanų būrys puolė ir užėmė Endriejavo miestelį, nukovė 2 milicininkus ir 1 paėmė į nelaisvę, išvadavo 2 sulaikytus žmones, sunaikino SSRS vadovų portretus ir vykdomojo komiteto dokumentus. Per puolimą18 stribų perėjo pas partizanus, nes iš anksto buvo susitarę dalyvauti užimant miestelį. Belaisviui pavykus pabėgti ir pranešti apie užpuolimą, partizanus atakavo NKVD kariuomenė, bet jie sėkmingai sugebėjo pasitraukti į mišką. [[1946]] m. [[gegužės 26]] d. K. Kontrimo-Tėvo partizanų būrys [[Tūbausiai|Tūbausiuose]] susirėmė su Kretingos valsčiaus enkavedistais ir milicininkais. Per susišaudymą nukauti MVD Kretingos vls. poskyrio viršininko pavaduotojas jaun. ltn. I. Belkinas ir milicijos operatyvinis įgaliotinis A. Minčenkovas.<ref>Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 30</ref> [[1946]] m. [[rugpjūčio 17]] d. pasaloje prie [[Latveliai (Kretinga)|Latvelių]] K. Kontrimo-Tėvo vadovaujami 6 partizanai nukovė iš [[Grūšlaukė]]s į [[Darbėnai|Darbėnus]] grįžtančius [[stribai|stribus]] Vaclovą Ronkaitį, Antaną Markauską, Joną Piekų ir Kazį Račinską. Per susišaudymą žuvo stribus vežęs valstietis Juozapas Jonkus.<ref>Hitleriniai parašiutininkai. Archyviniai dokumentai. 8 rinkinys. Sud. Boleslovas Baranauskas. – Vilnius: Mintis, 1966. – P. 88</ref> [[1946]] m. [[rugsėjo 3]] d. pasaloje prie [[Žemytė]]s (į pietus nuo [[Lenkimai|Lenkimų]]) nukauti 5 ir sužeisti 6 ginkluoti sovietų aktyvistai, renkantys duokles valstybei. [[1948]] m. [[balandžio 3]] d. [[Žibininkai|Žibininkų]] miške nukauti [[Palangos valsčius|Palangos valsčiaus]] [[milicija|milicijos]] viršininkas P. Jasinskas ir milicininkas K. Narbutas. Per susišaudymą žuvo kartu vykę 3 civiliai asmenys.<ref>Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 30</ref> [[1948]] m. [[birželio 8]] d. partizanų būrys užėmė [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] miestelį, nukovė 4, sužeidė 3, paėmė į nelaisvę 1 [[stribai|stribą]]. Partizanai Veiviržėnuose iškėlė Trispalvę ir sunaikino okupacinės valdžios įstaigas. [[1948]] m. [[rugpjūčio 14]] d. [[Barzdžių Medsėdžiai|Barzdžių Medsėdžiuose]] (Salantų vls.) ryšininko sodyboje apsupti partizanai per kautynes su MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviais nukovė MGB Salantų vls. poskyrio stribą Stasį Preibį.<ref>Vilius Baltinas. Kas tu, s/o „Žaibe“? – [[Mažoji Lietuva (savaitraštis)|Mažoji Lietuva]] – 1990 m. rugsėjo 12 d. – P. 7</ref> [[1950]] m. [[birželio 19]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginiuose]] (Kretingos vls.) per kautynes su MGB Kretingos vls. poskyrio stribais partizanai nukovė stribų būrio vado pavaduotoją S. Kostiuką.<ref>Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944-1953 m. kovų žemėlapiai. Sud. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 31</ref> == Kardo rinktinės sunaikinimas. Paskutinieji rinktinės partizanai == Padedamas [[stribai|stribų]], MVD-MGB vidaus kariuomenės kareivių, į partizanų ir jų rėmėjų gretas infiltruotų agentų ir informatorių, [[MGB]] Kretingos apskrities skyrius [[1950]] m. sunaikino paskutinius Širvydo (Kretingos) ir Buganto (Kartenos) kuopos kovotojus, o talkinant [[MGB]] pasienio kariuomenės 23-ajai pasienio rinktinei – Narimanto (Palangos) kuopą, iki 1949 m. buvusią viena vienu pajėgiausiu ir veikliausiu Kardo rinktinės dalinių. [[1951]] m. birželį rinktinėje buvo likę apie 40 ginkluotų kovotojų, veikusių daugiausia Kretingos ir Skuodo rajonų teritorijoje (Vaineikių-Grūšlaukės ir Peldinės miškų masyvuose). Jiems vadovauti ėmėsi rinktinės įkūrėjas Kazimieras Kontrimas-Tėvas – labiausiai saugumiečių ieškomas partizanas, už kurio išdavimą buvo pažadėta 10000 červoncų premija. [[Salantų rajonas|Salantų rajone]] veikę Tauragio (Salantų) ir Žygimanto (Platelių) kuopų kovotojai 1951 m. jau buvo pavaldūs [[Šatrijos rinktinė]]s štabui. [[1953]] m. pr. LLKS Žemaičių apygardos vadas [[Vladas Montvydas]] Kardo rinktinę oficialiai panaikino, o jos likučius – S. Jonausko-Simono vadovaujamą Vizbuto kuopą prijungė prie Šatrijos rinktinės. Nuo 1953 m. kovo SSRS MVD pasienio kariuomenės 23-ioji pasienio rinktinės vadovybė buvo įpareigota užkirsti kelią paskutiniųjų Kretingos krašto partizanų bandymams pasitraukti į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]] per [[Šventoji (Palanga)|Šventosios]] žvejybinių motorlaivių stotį arba Klaipėdos uostą. LSSR MGB ir MVD ginkluotos pajėgos Vizbuto kuopą sunaikino [[1953]] m. [[balandžio]] 6 d., apsupusios ją [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]]-[[Kūlupėnai|Kūlupėnų]] miškų masyve. Paskutinieji kovos lauke per susišaudymą su [[MVD]] vidaus apsaugos būrio kareiviais [[1953]] m. [[birželio 12]] d. [[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiuose]] netoli [[Salantų|Salantų]] žuvo Kazimieras Drąsutis-Paliūnas ir Antanas Razmus.<ref>Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. Atlasas. – Vilnius: [[LGGRTC|Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centras]], 2010. – P. 231</ref> Vienintelis gyvas liko partizanas [[Pranas Končius]]-Adomas, nuo [[1956]] m. slaptęsis Prano Drungilo namuose [[Didieji Žalimai|Didžiųjų Žalimų]] kaime ir žuvęs [[1965]] m. [[liepos 6]] d. apsuptas [[KGB]] Kretingos skyriaus saugumiečių ir milicininkų. Jis laikomas paskutiniuoju su ginklu rankose žuvusiu Kardo rinktinės ir Žemaičių apygardos partizanu.<ref>Vilius Baltinas. Žmogaus medžioklė, kuri tęsėsi... 20 metų. – [[Mažoji Lietuva (savaitraštis)|Mažoji Lietuva]] – 1990 m. spalio 10 d. – P. 4; [http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/1965-metu-suviu-didziuju-zalimu-kaime-paslaptys-1375922/ Romualdas Beniušis. 1965 metų šūvių Didžiųjų Žalimų kaime paslaptys. – [[Vakarų ekspresas]] (priedas: Vakarų Lietuva) – 2015 m. liepos 15 d.]</ref> == Rinktinės vadai == Lapės-Kardo (Kardų) rinktinei vadovavo: {|class="wikitable sortable" |- ! Vardas ir pavardė ! Slapyvardžiai ! Nuo ! Iki ! Pastabos |- | [[Jurgis Ožeraitis]] | Ūsas, A. Mažeika | [[1945]] m. vasaris | [[1946]] m. [[kovo 25]] d. | Faktiškai nuo [[1945]] m. lapkričio vidurio iki tų metų pabaigos rinktinės vado pareigas ėjo vado pavaduotojas [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieras Kontrimas]]-Kontautas Antanas.</br>Jurgis Ožeraitis suimtas ir kalintas, mirė 1947-08-05 Buchta Vanino lageryje (Rusija) |- | [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieras Kontrimas]] | Kontautas Antanas, Tėvas, Montė | 1946 m. kovo pabaiga | 1946 m. gegužė | Atleistas iš pareigų pačiam prašant |- | [[Juozas Kėkštas (Kiekšė)]] | Drulys Juozas, Kaupas, Kanapis, Kanalas | 1946 m. gegužė | [[1948]] m. [[gegužės 6]] d. | Žuvo [[Vaiteliai|Vaiteliuose]] (Gargždų vls., Kretingos apskr.), patekęs į MGB Kartenos valsčiaus poskyrio saugumiečių ir stribų pasalą |- | [[Juozas Jucys]] | Antanaitis Ričardas | 1948 m. gegužė | [[1949]] m. liepa | Suimtas Lenkijoje, pasienyje, bandant patekti į Vakarus ir užmegzti kontaktus su išeivijos lietuvių rezistencinėmis organizacijomis, perduotas sovietų saugumui, parvežtas į MGB [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] poskyrį, iš kurio pabėgo |- | Kazimieras Kontrimas | Tėvas, Montė | 1949 m. liepa | 1949 m. rugpjūtis | Vado pareigas ėjo laikinai, iki Žemaičių apygardos vadui paskiriant naują rinktinės vadą |- | [[Juozas Paulauskas (1917)|Juozas Paulauskas]] | Bočius, Dalius | 1949 m. rugpjūtis (?) | [[1950]] m. birželio 3 d. | Žuvo per susišaudymą patekęs į MGB Darbėnų poskyrio stribų ir MGB vidaus kariuomenės kareivių pasalą Ganyklėlių miške šalia Nausėdų (Kretingos raj.) |- | Juozas Jucys | Jasaitis, Margis | 1950 m. birželis-liepa | 1950 m. spalis | 1950-10-15 mūšyje su MBG vidaus kariuomenės kareiviais Margių miške netoli Mikoliškių (Kretingos raj.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių dienų mirė |- | [[Juozapas Katkus]] | Anužis Jonas, Mikifora (Nikiforas) | 1950 m. spalio vidurys | 1950 m. [[spalio 28]] d. | Žuvo Vaineikių miške (Kretingos raj.) per kautynes su MGB vidaus kariuomenės kareiviais ir Kretingos rajono stribų kuopa |- | [[Antanas Jonauskas]] | Genys | 1950 m. spalio pabaiga | [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. | Nusišovė apsuptas Klaipėdos srities valdybos II skyriaus III poskyrio saugumiečių ir kareivių Anužiuose (Kretingos raj.) partizanų rėmėjo Prano Narkaus daržinėje įrengtame bunkeryje |- | Kazimieras Kontrimas | Tėvas, Montė | 1951 m. lapkričio pabaiga | [[1952]] m. [[spalio 30]] d. | Žuvo per susišaudymą su MGB Salantų rajono poskyrio stribais ir kareiviais, patekęs į pasalą jį išdavusio ryšininko sodyboje [[Smeltė (Kretinga)|Smeltė]]je (Kretingos raj.) |- | [[Stasys Jonauskas (1926)|Stasys Jonauskas]] | Simonas | 1952 m. spalio pabaiga | [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. | Paskutinysis Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas ir Vizbuto kuopos, 1953 m. pradžioje prijungtos prie Šatrijos rinktinės, vadas. Žuvo su kitais kuopos partizanais per kautynes su MVD vidaus kariuomenės kareiviais Vaineikių-Kūlupėnų miškuose |} == Žuvę rinktinės partizanai<ref>[[Julius Kanarskas]]. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Kretinga-Klaipėda: Eglė. – 2016. – P. 107–158</ref> == '''A''' * ''Adomas Alminas–Kūma'' (g. 1922 m.), Drebulės-Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[vasario 21]] d. [[Akmenalės]]e. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Darbėnų paminklinė kompozicija partizanams|Darbėnų paminklinėje kompozicijoje]] žuvusiems atminti. * ''Kazys Andriekus–Rusteika Zenonas'', Vizbuto kuopos partizanas, žuvo 1947 m. spalį [[Benaičiai|Benaičiuose]]. * ''Jonas Andriužis'' (g. 1928 m.), partizanų rėmėjas. Nužudytas saugumiečių [[1951]] m. [[vasario 20]] d. nužudytas MGB Klaipėdos rajono skyriuje. * ''Bronislavas Antanėlis'' (g. 1903 m.), Kartenos progimnazijos mokytojas, partizanų rėmėjas. 1945 m. suimtas, 1946 m. nuteistas mirti, sušaudytas [[1946]] m. [[kovo 22]] d. * ''Bronius Anužis–Žalgiris'' (g. 1929 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Nausodis|Nausodyje]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos paminkle bolševizmo aukoms]] ir [[Nausodžio paminklas partizanams|Nausodžio partizanų atminimo ženkle]]. * ''Antanas Armalis'' (g. 1921 m.), partizanų rėmėjas, [[1947]] m. [[gegužės 7]] d. nušautas MGB Kretingos areštinėje. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Jurgis Augutis–Donelis'' (g. 1920 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos Povilo Mažučio būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 14]] d. [[Sausdravai|Sausdravuose]]. '''B''' * ''[[Juozas Baltuonis]]–Krivaitis'' (g. 1910 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 9]] d. prie [[Voveraičiai|Voveraičių]] geležinkelio stoties. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos]] ir [[Voveraičių paminklas partizanams|Voveraičių]] paminkluose. * ''Antanas Beinoras–Liūtas'' (g. 1925 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos paminkle bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Petras Benetis]]–Algis'' (g. 1919 m.), Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas|Jokūbave]]. Vardas įamžintas [[Jokūbavo kryžius partizanams|Jokūbavo šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Pranas Benetis]]–Maželis, Mažasis Pranas'' (g. 1922 m.), Narimanto (Palangos) kuopos narys, Kardo rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[balandžio 21]] d. [[Didieji Žalimai|Didžiuosiuose Žalimuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti, tėvų antkapiniame paminkle Kretingos (Padvarių) kapinėse ir [[Didžiųjų Žalimų paminklas partizanams|Žalimų miško partizanų atminimo ženkle]]. * ''Juozas Bėrontas–Lokys'' (g. 1928 m.), Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo Paliomskio būrio partizanas, sunkiai sužeistas nusišovė [[1947]] m. [[kovo 17]] d. [[Daukšiai (Skuodas)|Daukšiuose]]. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose partizanams atminti. * ''Antanas Bružas'' (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos]] paminkluose partizanams atminti. * ''Stasys Bučmys'', Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas. * ''[[Pranas Budrys]]–Šarūnas'' (g. 1921 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanų būrio vadas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] d. [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos]] paminkluose partizanams atminti. * ''Julius Bumblys'' (g. 1920 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. rugpjūtį. * ''Julius Bumblys–Tigras'' (g. 1920 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo [[1949]] m. [[sausio 27]] d. [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbuliuose]] kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais ir Kartenos stribais. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Bronislava Bundulaitė'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanė. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Antanas Bundulas–Šarūnas'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 19]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginiuose]] patekęs į Kretingos stribų pasalą. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Stasys Bundulas–Mirgutis'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1952]] m. [[liepos 7]] d. Utrinės miške šalia [[Pikteikiai|Pikteikių]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Jurgis Burba'' (g. 1920 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos vadas, žuvo [[1946]] m. [[spalio 1]] d. [[Mažiavos]]e. Vardas įamžintas [[Mažiavų paminklas partizanams|Mažiavų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Feliksas Butkus'', Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo [[1949]] m. [[balandžio 18]] d. [[Palioniškiai|Palioniškiuose]]. '''C''' * ''Vytautas Cirtautas'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''D''' * ''Vytautas Daugintis–Bagūnas'' (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų paminkle]] ir [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Petras Daukantas'', [[Grūšlaukė]]s apylinkės partizanas, žuvo [[Juodupėnai|Juodupėnų]] miške. * ''Jonas Domarkas–Plyta'' (g. 1926 m.), Širvydo (Kretingos) būrio partizanas, žuvo [[1949]] m. [[lapkričio 18]] d. [[Aukštkalviai|Aukštkalviuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vladas Domarkas–Ešerys'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, nužudytas [[1948]] m. [[rugpjūčio 16]] d. tardant [[MGB]] [[Kartena|Kartenos]] poskyrio būstinėje. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Kazimieras Drąsutis–Paliūnas'' (g. 1914 m.), Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo [[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiuose]] [[1953]] m. [[birželio 12]] d. * ''Antanas Dvarionas–Dėdė'' (g. 1913 m.), Žygimanto (Platelių) kuopos partizanas, [[stribai|stribų]] užmuštas [[1946]] m. lapkričio mėn. Vardas įamžintas [[Partizano Antano Dvariono kapas|antkapiniame paminkle]] [[Gintališkės kapinės]]e. '''E''' * ''Adomas Einikis'', Salantų apylinkių partizanas, žuvo apie [[1951]] m. * ''Juozas Einikis'' (g. 1908 m.), pogrindinės organizacijos narys, suimtas [[1945]] m. [[rugpjūčio 24]] d., sušaudytas [[1946]] m. [[kovo 22]] d. '''F''' * ''Vladas Freihofas–Ąžuolas'' (g. 1901 m.), miškininkas, legaliai gyvenęs Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[birželio 6]] d. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''G''' * ''[[Petras Gadeikis]]–Robinzonas'' (g. 1917 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo [[1947]] m. [[liepos 6]] d. Vardas įamžintas šalia [[Žvainių paminklas partizanams|Žvainių paminklo partizanams]] atminti pastatytame informaciniame stende. * ''Feliksas Galdikas'' (g. 1921 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio parizanas, žuvo [[1952]] m. [[gegužės 27]] [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. * ''[[Juozas Galdikas]]'' (g. 1917 m.), Kardo rinktinės štabo narys, žuvo [[1948]] m. [[kovo 23]] d. [[Kumpikai|Kumpikuose]]. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės paminkle partizanams]] atminti. * ''Kostas Galdikas–Augustas'' (1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio vadas, žuvo [[1952]] m. [[gegužės 27]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. * ''Vladislovas Galdikas'' (g. 1922 m.), legaliai gyvenęs rezervo partizanas, [[1948]] m. [[kovo 23]] d. sunkiai sužeistas savo sodyboje [[Kumpikai|Kumpikuose]] mirė [[stribai|stribų]] vežamas į [[Darbėnai|Darbėnus]]. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės paminkle]] ir [[Darbėnų apylinkės partizanų kapas|antkapiniame paminkle]] [[Darbėnų kapinės]]e. * ''Apolonija Gaudutienė–Vinklutienė'' (g. 1914 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų ryšininkė, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lubiai|Lubiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Lubių paminklas partizanams|Lubių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Vytautas Gaudutis'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[Anužiai (Kretinga)|Anužių]] kaimo apylinkėse. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vladislovas Gedvilas'' (g. 1910 m.), partizanas, žuvo [[1947]] m. [[gegužės 28]] d. [[Tarvydai (Kretinga)|Tarvyduose]]. * ''Vladas Gikaras–Tadas'' (g. 1926 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] [[lapkričio 5]] d. [[Negarba|Negarboje]] ([[Jazdai|Jazdų dvare]]). Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Negarbos paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Antanas Gliožeris'', Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. Vardas įamžintas [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų miško paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Apolinaras Grabys]]–Vaidila'' (g. 1927 m.), Narimanto (Palangos) kuopos vadas, žuvo [[1947]] m. [[balandžio 27]] [[Užparkasiai|Užparkasiuose]]. Vardas įamžintas [[Žiogelių paminklas partizanams|Žiogelių]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių]] paminkluose partizanams atminti. * ''Paulius Grabys'', partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Vytautas Grabys–Žilvinukas'' (g. 1930 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Dargužiai (Klaipėda)|Dargužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Povilas Gricius–Bangūnas'' (g. 1926 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[liepos 7]] d. [[Kveciai|Kveciuose]]. * ''Vytautas Gricius–Žilvinas'' (1923 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] d. [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų paminkle]] partizanams atminti. * ''Jonas Juozas Gubista–Šalna'' (g. 1923 m.), [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] partizanas, žuvo [[1946]] m. '''H''' * ''Hansas–Haris'', iš sovietų nelaisvės pabėgęs vokiečių kareivis, Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. '''J''' * ''[[Vytautas Jablonskis (1920)|Vytautas Jablonskis]]–Šiaurys'' (g. [[1920]] m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos Lenkimų būrio vadas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Vytautas Jablonskis]]–Vanagas'' (g. 1916 m.), Vygimando (Gargždų) kuopos Kaributo būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas|Jokūbave]]. Vardas įamžintas [[Jokūbavo kryžius partizanams|Jokūbavo šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Mykolas Jadenkus–Klimas, Rambynas'' (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] [[balandžio 12]] d. [[Aleksandravas|Aleksandrave]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Albertas Jakštas]]–Albertinis'' (g. 1926 m.), Pušies (Palangos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo informacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, žuvo [[1947]] m. kovą [[Stropeliai|Stropeliuose]]. Vardas įamžintas gimtinėje Panotėniuose pastatytame [[Panotėnių paminklas|paminkle]]. * ''Juozas Januševičius–Jonušas'' (g. 1923 m.), Drebulės (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1946]] m. [[kovo 23]] d. [[Žyneliai|Žyneliuose]]. Vardas įamžintas [[Darbėnų paminklinė kompozicija partizanams|Darbėnų paminklinėje kompozicijoje]] partizanams atminti. * ''Kazimieras Jašinskas–Krivaitis'' (g. 1926 m.), Vygimanto (Gargždų) kuopos Kaributo būrio partizanas, žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas|Jokūbave]]. Vardas įamžintas [[Jokūbavo kryžius partizanams|Jokūbavo šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Valerija Jockienė (Jackienė)'', Skirmanto (Skuodo) partizanų ryšininkė, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 14]] d. Vardas įamžintas [[Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams|Barzdžių Medsėdžių tipiniame atminimo ženkle]]. * ''[[Antanas Jonauskas]]–Genys'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės vadas, žuvo [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Petras Jonauskas'' (g. 1922 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 16]] d. [[Žutautai|Žutautų]] miške. * ''[[Stasys Jonauskas (1926)|Stasys Jonauskas]]–Simonas'' (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas ir Vizbuto (Darbėnų) būrio vadas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]], [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų paminkle]] partizanams ir [[Sakuočių paminklas partizanams|Sakuočių paminkle]] Kardo rinktinės štabo nariams atminti. * ''Adomas Jonkus–Klevas'' (g. 1910 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[gegužės 17]] d. [[Martynaičiai|Martynaičiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Aleksas Jonkus–Laimė Pilypas'' (g. 1915 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos štabo ūkio skyriaus viršininkas, Kardo rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininko pavaduotojas, žuvo [[1946]] m. [[rugpjūčio 24]] d. [[Ubagiškiai|Ubagiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Darbėnų paminklinė kompozicija partizanams|Darbėnų paminklinėje kompozicijoje]] ir [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Juozas Jucys]]–Antanaitis Ričardas, Margis'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės vadas, [[1950]] m. [[spalio 15]] d. sunkiai sužeistas Margių miške netoli [[Mikoliškiai|Mikoliškių]], po savaitės mirė nuo žaizdų. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Bronislovas Jurčius]]'' (g. 1916 m.), Slyvos (Salantų) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo narys, žuvo [[1946]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Salantai|Salantų]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų (Pesčių) paminkle]] kaimo kapinėse palaidotiems partizanams atminti. * ''Albertas Jurevičius–Sakalas'' (g. 1925 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[balandžio 27]] d. [[Užparkasiai|Užparkasiuose]]. Vardas įamžintas [[Žiogelių paminklas partizanams|Žiogelių]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių]] paminkluose partizanams atminti. * ''Antanas Jurkaitis'', Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Pranas Jurkus–Viktoras'' (g. 1927 m.), Kardo rinktinės partizanas, žuvo [[1948]] m. [[balandžio 21]] d. Žalimų miške. Vardas įamžintas [[Didžiųjų Žalimų paminklas partizanams|Žalimų miško tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Pijus Juzikas (Juzikis)'' (g. 1929 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo [[1946]] m. [[spalio 1]] d. [[Mažiavos]]e. Vardas įamžintas [[Mažiavų paminklas partizanams|Mažiavų tipiniame atminimo ženkle]] (Pijus Juzikis) ir [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] (Pijus Juzikas) atminti. * ''Janina Juzikaitė–Šviesa'' (g. 1928 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanė, žuvo [[1948]] m. spalio mėn. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''K''' * 'Juozas Kaštaunas–Šarūnas, Šernas'' (g. 19214m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] (Juozas Kaštounas) ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Juozapas Katkus]]–Anužis Jonas, Nikiforas (Mikifora)'' (g. 1918 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 28]] d. [[Vaineikiai|Vaineikių]] miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Vaineikių miško paminklas partizanams|Vaineikių partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Mykolas Katkus]]–Petkus Jokimas, Jokimas'' (g. 1921 m.), Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo [[1948]] m. [[gegužės 26]] d. [[Genčai|Genčuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Pranas Katkus'' (g. 1902 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[kovo 28]] d. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]. Vardas įamžintas [[Tūbausių kryžius partizanams|Tūbausių šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Steponas Katkus'' (g. 1928 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[kovo 28]] d. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]. Vardas įamžintas [[Tūbausių kryžius partizanams|Tūbausių šventoriaus kryžiuje]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Anicetas Kaunas–Dėdė, Žaliasis'' (g. 1907 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miške]]. Vardas įamžintas [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų]] ir [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių]] paminkluose partizanams atminti. * ''[[Juozas Kėkštas (Kiekšė)|Juozas Kėkštas (Kekšas, Kiekšė)]]–Drulis Juozas, Drulis, Kaupas, Kanapė'' (g. 1911 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo [[1948]] m. [[gegužės 6]] d. [[Vaiteliai|Vaiteliuose]]. Vardas įamžintas [[Sakuočių paminklas partizanams|Sakuočių paminkle]] Kardo rinktinės štabo nariams atminti. * ''Vincas Kerpė'' (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 16]] d. [[Kretingos rajonas|Kretingos rajone]]. * ''[[Augustinas Kiesas]]–Jūra'' (g. 1922 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos vadas, žuvo [[1950]] m. [[sausio 10]] d. Aukštkalvių miške [[Voveraičiai|Voveraičiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]], [[Voveraičių skulptūrinis paminklas partizanams|Voveraičių skulptūriniame stogastulpyje]] ir [[Voveraičių paminklinė plokštė partizanams|paminklinėje plokštėje]] partizanams atminti. * ''Mikalojus Klanius–Algis'' (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 22]] d. [[Kunigiškiai (Palanga)|Kunigiškių]] miške. Palaidotas [[Ežkepių senosiose kapinės|Ežkepių]], [[1991]] m. perlaidotas [[Kretingos Senosiose kapinės|Kretingos]] senosiose kapinėse. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Pranas Klanius–Sauselis'' (g. 1930 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[balandžio 13]] d. [[Pryšmančiai|Pryšmančiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Juozas Knieža'' (g. 1917 m.), [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] narys, sušaudytas [[1946]] m. [[kovo 22]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]. * ''Barbora Kniežaitė–Audra'' (g. 1926 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanė, žuvo [[1952]] m. [[gegužės 27]] d. [[Vaineikiai|Vaineikių]] miške. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės šventoriaus paminkle]] partizanams atminti. * ''Elena Kniežaitė–Gegutė'' (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanė, rinktinės vado [[Antanas Jonauskas|Antano Jonausko]]–Genio sužadėtinė, žuvo [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės šventoriaus paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Alfonsas Knistautas]]–Jablonskis Jonas, Ragūnas (Račiūnas), Baltrus (Baltramiejus)'' (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo agitacinio ir propagandinio skyriaus viršininkas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] d. [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkuose paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Pranas Končius]]–Adomas'' (g. 1914 m.), Kardo rinktinės štabo narys, paskutinysis Žemaičių apygardos partizanas, žuvęs [[1965]] m. [[liepos 15]] d. [[Didieji Žalimai|Didžiuosiuose Žalimuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių]], [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės šventoriaus]] ir [[Didžiųjų Žalimų paminklas Pranui Končiui atminti|Didžiųjų Žalimų]] paminkluose partizanams atminti. * ''[[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieras Kontrimas]]–Kontautas Antanas, Tėvas, Montė'' (g. 1913 m.), Kardo rinktinės įkūrėjas ir vadas, žuvo [[1952]] m. [[spalio ]] 30 d. [[Smeltė (Kretinga)|Smeltė]]je. * ''Kazys Kriaučiūnas–Mindaugas, Kravcovas'' (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos būrio vadas, [[1948]] m. [[lapkričio 5]] d. sunkiai sužeistas [[Negarba|Negarboje]] ([[Jazdai|Jazdų dvare]]), nuo žaizdų mirė [[1948]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Palanga|Palangoje]]. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Negarbos paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Ignas Kundrotas–Vitaminas'' (g. 1918 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[sausio 27]] d. [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbuliuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje]] bolševizmo aukoms atminti. * ''Stasys Kupšys–Vanagas'' (g. 1911 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1951]] m. [[gegužės 24]] d. '''L''' * ''Kazys Laukys'', Jokūbavo apylinkių partizanas, [[stribai|stribų]] nušautas [[1948]] m. [[gruodžio 14]] d. [[Jokūbavas|Jokūbave]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Kazimieras Laureckas]]–Jucys Jonas, Zubrys, Ūsas'' (g. 1904 m.), Narimanto kuopos Vanago būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[birželio 27]] d. [[Vaineikiai|Vaineikiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Vaineikių partizanų atminimo vieta|Vaineikių kryžiuje]] partizanams atminti. * ''[[Konstantinas Lenkauskis]]–Meistras'' (g. 1928 m.), Kardo rinktinės štabo viršininko pavaduotojas, žuvo [[1948]] m. [[balandžio 21]] d. [[Didieji Žalimai|Žalimų]] miške. Vardas įamžintas [[Didžiųjų Žalimų paminklas partizanams|Žalimų partizanų atminimo ženkle]]. * ''Janina Liaučytė–Emilija'' (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo ryšininkė, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginių]] miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Jonas Liaudanskis–Girėnas, Tauras'' (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Nausodis|Nausodyje]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Nausodžio paminklas partizanams|Nausodžio partizanų atminimo ženkle]]. * ''Antanas Liaudinskas'' (g. 1929 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. rugsėjo mėn. [[Prystovai|Prystovuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje]] bolševizmo aukoms atminti. * ''Adolfas Liebus–Treinys'' (g. 1918/1924 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Stasys Lisauskas (1927)|Stasys Lisauskas]]–Vasaris Antanas'' (g. 1927 m.), Kardo rinktinės štabo spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininko pavaduotojas, Narimanto (Palangos) kuopos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, žuvo [[1949]] m. [[vasario 7]] d. [[Žibininkai|Žibininkuose]]. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės]], [[Nausėdų paminklas partizanams|Darbalių (Nausėdų)]] ir [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų]] paminkluose partizanams atminti. * ''Antanas Lukas'', Kardo rinktinės partizanas, žuvo [[1945]] m. [[Jokūbavas|Jokūbavo]] miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Stasys Lukas]]–Vytautas'' (g. 1918 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Rubulių miške netoli [[Voveraičiai|Voveraičių]] geležinkelio sustojimo. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] ir [[Voveraičių paminklas partizanams|Voveraičių paminkle partizanams]] atminti. * ''Bonifacas Lukauskas'' (g. 1913 m.), legaliai gyvenęs Kardo rinktinės rezervo partizanas, [[stribai|stribų]] nužudytas [[1947]] m. [[gruodžio 19]] d. [[Daubėnai (Kretinga)|Daubėnuose]]. * ''Mamertas Lukauskas–Jūra'' (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, [[1948]] m. [[rugpjūčio 27]] d. [[Žutautai|Žutautų]] miške apsuptas [[MGB]] kareivių ir [[Kartena|Kartenos]] [[stribai|stribų]] nusišovė. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vytautas Lukauskas–Plienas'' (g. 1929 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, [[1949]] m. [[vasario 11]] d. [[Kartena|Kartenos]] [[stribai|stribų]] susprogdintas [[Kačaičiai|Kačaičiuose]] įsirengtoje [[žeminė]]je. * ''[[Vladas Lukauskas]]–Prutenis'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, [[1949]] m. [[vasario 11]] d. [[Kartena|Kartenos]] [[stribai|stribų]] susprogdintas [[Kačaičiai|Kačaičiuose]] įsirengtoje [[žeminė]]je. '''M''' * ''Albina Macienė'', partizano Vlado Maciaus žmona, Buganto (Kartenos) kuopos narė, žuvo apie [[1949]]–[[1951]] m. kartu su vyru. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Malvina Macienė, Kardo rinktinės partizanė. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] žuvusiems partizanams atminti. * ''Juozas Macius–Marsas'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1951]] m. [[vasario 20]] d. per susišaudymą su [[MGB]] kareiviais ir [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajono]] [[stribai]]s. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vladas Macius'', partizano Juozo Maciaus brolis, Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo apie [[1949]]–[[1951]] m. kartu su žmona Malvina [[Žutautų Medsėdžiai|Žutautų Medsėdžių]]. * ''Angelina Maciūtė'' (g. 1930 m.), partizanų Juozo ir Vlado Macių sesuo, Buganto (Kartenos) būrio partizanė, žuvo [[1949]] m. [[balandžio 18]] d. [[Palioniškiai|Palioniškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Konstantinas Mačiulskis]]–Anužietis, Beržas'' (g. 1911 m.), Kardo rinktinės rėmėjas-ryšininkas, [[1948]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Kretinga|Kretingos]] saugumiečių ir stribų apsuptas savo namuose per susišaudymą buvo sunkiai sužeistas, mirė [[MGB]] [[Kretingos apskrities|Kretingos apskrities skyriuje. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Aleksas Malakauskas]]–Donelaitis'' (g. 1922 m.), Buganto (Kartenos) kuopos štabo ryšių poskyrio viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lubiai|Lubiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Lubių paminklas partizanams|Lubių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Monika Malinauskaitė-Ruibavičienė'' (g. 1932 m.), Buganto (Kartenos) būrio narė, žuvo [[1953]] m. [[sausio 8]] d. [[Lūgnaliai|Lūgnaliuose]] apsupta [[MGB]] kareivių. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Steponas Margis'', [[Darbėnų valsčius|Darbėnų valsčiuje]] veikusio partizanų būrio narys, žuvęs [[Barkeliai|Barkeliuose]]. * ''[[Juozas Martinaitis]]–Jurkus, Meškerė'', (g. 1911 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lubiai|Lubiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Lubių paminklas partizanams|Lubių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Jonas Martinkus–Pirtis'' (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[vasario 18]] d. [[Lygnugariškiai|Lygnugariškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti * ''[[Kazimieras Martinkus]]–Saga'' (g. 1917 m.), Kardo rinktinės štabo viršininkas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške prie [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių]] ir [[Nausėdų paminklas partizanams|Nausėdų]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''Juozas Mickus–Vėžys, Žaibas'' (g. 1922 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''Kazimieras Mikalauskas–Briedis'' (g. 1910 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų būrio vadas, žuvo [[1951]] m. [[birželio 27]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Julijona Mikalauskienė–Birutė'' (g. 1919 m.), partizano Kazimiero Mikalausko žmona, Buganto (Kartenos) kuopos Briedžio būrio partizanė, žuvo [[1951]] m. [[birželio 27]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vytautas Miltakis–Keleivis'' (g. [[1930]] m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Pranas Mineikis–Švedrys'' (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 20]] d. Žutautų miške šalia [[Greičiai (Kretinga)|Greičių]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Antanas Mosteika]]–Inkaras'' (g. 1915 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo [[1948]] m. [[sausio 4]] d. [[Antsieniai|Antsieniuose]]. * ''Algirdas Motiejauskas–Jūra, Seniūnas'' (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1950]] m. [[spalio 15]] d. [[Palioniškiai|Palioniškiuose]] per susišaudymą su [[MGB]] kareiviais. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Steponas Motiejauskas–Tamošius'' (g. 1929 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo žvalgybos viršininko ir rinktinės vado [[Juozapas Katkus|Juozapo Katkaus–Nikiforo]] asmens sargybinis, žuvo [[1950]] m. [[spalio 28]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miške]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Vaineikių miško paminklas partizanams|Vaineikių partizanų atminimo ženkle]]. '''N''' * ''Antanas Narmontas–Barzda'' (g. 1911 m.), Tauragio (Salantų) kuopos Inkaro būrio partizanas, nukankintas [[1948]] m. vasario mėn. [[MGB]] Kretingos apskrities skyriuje. * ''Augustinas Narmontas'', Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopos partizanas. * ''Juozas Narmontas–Paulius'' (g. 1929 m.), Širvydo kuopos narys, [[1948]] m. [[kovo 28]] d. per susirėmimą su [[MGB]] kareiviais ir Kretingos [[stribai]]s, [[Tūbausiai|Tūbausiuose]] sunkiai sužeistas, mirė 1948 m. birželio mėn. Kazimiero Markaus sodyboje. Vardas įamžintas [[Tūbausių kryžius partizanams atminti|Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams]] atminti. '''O''' * ''[[Jurgis Ožeraitis]]–A. Mažeika, Ūsas'' (g. 1911 m.), Kardo rinktinės vadas, [[1946]] m. [[kovo 25]] d. suimtas, mirė [[1947]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[Vaninas|Vanino]] lageryje. '''P''' * ''[[Juozas Paulauskas (1917)|Juozas Paulauskas]]–Bočius, Dalius'' (g. 1917 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške prie [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas paminkluose žuvusiems partizanams atminti [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingoje]] ir [[Nausėdų paminklas partizanams|Nausėdų miške]]. * ''Jurgis Paulauskas'' (g. 1908 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanų rėmėjas, žuvo [[1948]] m. [[gegužės 26]] d. [[Genčai|Genčuose]]. * ''Leonas Paulauskas'' (g. 1914 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[sausio 13]] d. [[Kartena|Kartenos]] apylinkėse. * ''Vaclovas Paulauskas'' (g. 1928 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo [[1952]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Kernai|Kernuose]]. Vardas įamžintas [[Kernų paminklas partizanams|Kernų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''[[Valerijonas Paulauskas]]–Margis'' (g. 1925 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, Margio būrio vadas, žuvo [[1952]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Kernai|Kernuose]]. Vardas įamžintas [[Kernų paminklas partizanams|Kernų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Bernardas Paulius'', Žygimanto (Plateliai) kuopos būrio vadas, žuvo [[1947]] m. [[sausio 17]] d. su broliu Petru Pauliumi [[Salantai|Salantų]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Petras Paulius'', Žygimanto (Platelių) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[sausio 17]] d. su broliu Bernardu Pauliumi [[Salantai|Salantų]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Danielius Petrauskas'' (g. 1927 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo [[1946]] m. [[spalio 1]] d. [[Mažiavos]]e. Vardas įamžintas [[Mažiavų paminklas partizanams|Mažiavų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Juozas Petrauskas'', Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Juozas Petreikis–Jurgis, Taukenis'' (g. 1891 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[kovo 28]] d. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Tūbausių kryžius partizanams atminti|Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams]] atminti. * ''Leonardas Petreikis'' (g. 1926 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Liudvikas Petrulevičius–Seliūnas'' (g. 1927 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo [[1952]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Kernai|Kernuose]]. Vardas įamžintas [[Kernų paminklas partizanams|Kernų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Algirdas Piktuižis'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Antanas Pikturna–Šelmis'' (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos narys, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Dargužiai (Klaipėda)|Dargužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Gediminas Pocius'' (g. 1931 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] d. [[kovo 28]] d. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]. Vardas įamžintas [[Tūbausių kryžius partizanams atminti|Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams]] atminti. * ''Alfonsas Prišmontas'' (g. 1919 m.), partizanų rėmėjas, žuvo [[1948]] m. [[sausio 24]] d. [[Mančiai|Mančiuose]] per susišaudymą su [[Darbėnai|Darbėnų]] [[stribai]]s prie Petro Urbonavičiaus sodybos. * ''Edvardas Prižgintas–Garsas'' (g. 1917 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Kazimieras Pudžmys–Martynas'' (g. 1917 m.), Narimanto (Palangos) kuopos Vanago būrio narys, žuvo [[1948]] m. [[birželio 27]] d. [[vaineikiai|Vaineikiuose]] per susišaudymą su Darbėnų stribais ir MGB kareiviais prie Kiauleikių sodybos. Vardas įamžintas šalia žuvimo vietos pastatytame [[Vaineikių partizanų atminimo vieta|Vaineikių partizanų kryžiuje]]. * ''Aloyzas Pukinskas–Bėglys'' (g. 1928 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos Lenkimų būrio partizanas, žuvo [[1948]] m. [[sausio 24]] d. [[Mančiai|Mančiuose]] per susišaudymą su MGB kareiviais ir Darbėnų stribais netoli Petro Urbonavičiaus sodybos. Vardas įamžintas [[Partizano Aloyzo Pukinsko antkapinis paminklas Darbėnuose|antkapiniame paminkle Darbėnų kapinėse]]. '''R''' * ''Pranas Račkauskas'', Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. vasario mėn. [[Salantų valsčius|Salantų valsčiuje]]. * ''Mykolas Račkus–Jaunius'' (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 9]] d. netoli [[Voveraičiai|Voveraičių]] geležinkelio stotelės. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vaclovas Ramanauskas'' (g. 1920/1926 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti bei [[Geidučių paminklas Ramanauskų sodyboje|Geidučių paminkliniame akmenyje]]. * ''Antanas Razmus'', Salantų apylinkių partizanas, žuvo [[1953]] m. [[birželio 12]] d. [[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiuose''. * ''Romualdas Reinikis'' (g. 1922 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Jonas Riauka–Gruodis, Studentas'' (g. 1926 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] (Jonas Riauba) ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''Kazimieras Rimkūnas'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Stasys Rimkūnas'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Aloyzas Rimkus'', Kardo rinktinės partizanas, žuvo netoli [[Kuliai|Kulių]]. * ''Justinas Rimkus–Ąžuolas'' (g. 1920 m.), Skirmanto (Skuodo) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške netoli [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas [[Nausėdų paminklas partizanansm|Nausėdų]] ir [[Žemytės paminklas partizanams|Žemytės]] paminkluose partizanams atminti. * ''Kazimieras Rojus'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Pranas Rudys–Sostolas'' (g. 1920 m.), Širvydo (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške. * ''Benediktas Ruibys–Miklovas'' (g. 1927 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[spalio 17]] d. patekęs į MGB kareivių ir Kretingos stribų pasalą [[Genčų Medsėdžiai|Genčų Medsėdžiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. '''S''' * ''Jonas Salys'', Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. vasario mėn. [[Salantai|Salantų]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų kapinių paminkle]]. * ''[[Antanas Savickas]]–Karklas, Fabijonas'' (g. 1923 m.), Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio) būrio partizanas, Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginių]] miške. Vardas įamžintas [[Sakuočių paminklas partizanams|Sakuočių paminkle partizanams]] atminti. * ''Celestinas Savickas'', Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Vytautas Sermontis–Gintaras'' (g. 1925 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[gruodžio 29]] d. [[Vydmantai|Vydmantuose]]. Vardas įamžintas [[Žibininkų paminklas partizanams|Žibininkų paminkle]] partizanams atminti. * ''[[Antanas Skersys]]–Genys'' (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos štabo žvalgybos poskyrio viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 12]] d. [[Dargužiai (Klaipėda)|Dargužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Feliksas Skersis–Bačkelė (Bačka)'' (g. 1925 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Liudas Skersys (1923)|Liudas Skersis]]–Paliomskis Bronius'' (g. 1923 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio vadas, žuvo [[1947]] m. [[kovo 17]] d. prie [[Veitai|Veitų]] miško. Vardas įamžintas [[Daukšių paminklas partizanams|Daukšių]] ir [[Mosėdžio paminklas partizanams|Mosėdžio]] paminkluose žuvusiems partizanams atminti. * ''[[Steponas Skersys]]–Kovas'' (g. 1927 m.), partizano Antano Skersio brolis, Narimanto (Palangos) kuopos vadas, Kardo rinktinės štabo organizacinio skyriaus viršininkas, [[1949]] m. [[liepos 18]] d. [[Lazdininkai|Lazdininkuose]] sunkiai sužeistas, mirė [[1949]] m. [[rugpjūčio 13]] d. tardomas Vilniaus (Lukiškių) kalėjimo ligoninėje. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle]] partizanams atminti. * ''Karolina Budrytė-Slušnienė–Marytė, Jūreivienė'' (g. 1927 m.), partizano Vlado Slušnio-Jūreivio žmona, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 8]] d. partizanų ryšininko Igno Slušnio sodyboje [[Nausodis|Nausodyje]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Nausodžio paminklas partizanams|Nausodžio partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Juozas Slušnys]]–Kūma, Partizanas'' (g. 1901 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo [[1948]] m. [[gruodžio 26]] d. [[Baubliai|Baublių]] miške netoli [[Pikteikiai|Pikteikių]] per kautybes su Kartenos stribais. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Vincas Slušnys–Mindaugas'' (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, sušaudytas [[1952]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Maskva|Maskvoje]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''[[Vladas Slušnys]]–Jūreivis'' (g. 1925 m.), Buganto (Kartenos) kuopos Jūreivio būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[rugsėjo 8]] d. su žmona ir 2 partizanais [[Nausodis|Nausodyje]], Karenos stribų ir MGB kareivių apsuptas ryšininko Igno Slušnio sodyboje. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Nausodžio paminklas partizanams|Nausodžio partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Ignas Smilingis]]–Liutauras'' (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Juozapas Sodys]]'' (g. 1903 m.), Kardo rinktinės štabo narys, žuvo [[1946]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Pesčiai|Pesčiuose]]. Vardas įamžintas [[Pesčių paminklas partizanams|Klecininkų kapinių paminkle]]. * ''Vytautas Spuorgana'', Salantų apylinkės partizanas. * ''Antanas Stalmokas–Baltrūnas, Dagilis'' (g. 1920 m.), Salantų gimnazijos mokytojas, Lapės rinktinės kūrėjas ir vadovas, sušaudytas [[1946]] m. [[kovo 9]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]. * ''[[Antanas Stonkus]]–Šilūnas'', Narimanto (Palangos) kuopos štabo operatyvinio skyriaus viršininkas, žuvo [[1948]] m. [[liepos 7]] d. [[Kveciai|Kveciuose]]. * ''Pranas Stonkus–Naglis'' (g. 1928 m.), Narimanto (Kretinga) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[liepos 7]] d. [[Kveciai|Kveciuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Selestinas Stonkus'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1951]] m. [[birželio 27]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Stanislovas Stonkus–Žentas, Sakalas'' (g. 1928 m.), partizano Prano Stonkaus brolis, Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Negarba|Negarboje]], [[Jazdai|Jazdų dvare]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti ir žuvimo vietoje pastatytame [[Negarbos paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]].. * ''[[Kazys Stropus|Kazimieras Stropus]]–Klevas'' (g. 1908 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 12]] d. MGB kareivių ir Kartenos stribų apsuptas Simono Gaudučio sodyboje [[Lubiai|Lubiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Lubių paminklas partizanams|Lubių partizanų atminimo ženkle]]. '''Š''' * ''Kazimieras Šalnius–Vladas'' (g. 1928 m.), Klevo-Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo [[1948]] m. [[gegužės 26]] d. [[Genčai|Genčuose]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Stasys Šeputis–Akmuo'' (g. 1902 m.), partizanų rėmėjas, nušautas ''MGB'' kareivių [[1948]] m. [[balandžio 13]] d. per susišaudymą su partizanais. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams]] atminti. * ''Vladas Šipalis'' (g. 1920 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo [[1946]] m. [[spalio 1]] d. [[Mažiavos]]e. Vardas įamžintas [[Mažiavų paminklas partizanams|Mažiavų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Antanas Šlima'' (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo susirėmime su [[Kartena|Kartenos]] [[stribai]]s. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Juozas Šlyžius'' (g. 1908 m.), partizanų ryšininkas, [[1948]] m. rugpjūčio mėn. suimtas ir tardant [[MGB]] [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] poskyrio būstinėje užmuštas. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Juozas Šmitas–Švarcas'' (g. 1930 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo [[1952]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Kernai|Kernuose]]. Vardas įamžintas [[Kernų paminklas partizanams|Kernų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Antanas Šverys–Auksas'' (g. 1924 m.), Kardo rinktinės partizanas, žuvo [[1948]] m. [[Juodupėnai|Juodupėnų]] miške. Vardas įamžintas [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės šventoriaus paminkle]]. '''T''' * ''Stasys Taraškevičius–Tauras'' (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo apie [[1949]] m. [[Palioniškiai|Palioniškių]] apylinkėse. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''U''' * ''Leonas Urbonas'', Salantų apylinkės partizanas. '''V''' * ''Adomas Vaičekauskas'' (g. 1914 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[vasario 16]] d. [[Ežkepiai|Ežkepiuose]] (dab. [[Auksūdys (Kretinga)|Auksūdyje]]). Vardas įamžintas [[Darbėnų paminklinė kompozicija partizanams|Darbėnų NKVD-MVD-MGB būstinės kiemo]] ir šeimos antkapiniame paminkle [[Darbėnų kapinės]]e. * ''Vytautas Vaičekauskas'' (g. 1926 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio narys, žuvo [[1953]] m. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Kūlupėnų paminklas partizanams|Kūlupėnų miško paminkle]]. * ''Domas Vaišnoras'' (g. 1932 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, suimtas [[1953]] m., kalintas [[Klaipėda|Klaipėdoje]], Karo tribunolo nutarimu sušaudytas. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Bronislovas Vaitkus'' (g. 1898 m.), partizanų rėmėjas, mirė [[1947]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[Macikų koncentracijos stovykla|Macikų (Šilutės) lageryje]]. Vardas įamžintas gimtinėje, [[Jedžiotų paminklas partizanams Vaitkams|Jedžiotų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Bronius Vaitkus–Aukštaitis'' (g. 1929 m.), Skirmanto kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[Kaukolikai|Kaukolikuose]]. Vardas įamžintas gimtinėje, [[Jedžiotų paminklas partizanams Vaitkams|Jedžiotų tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Jonas Vaitkus'' (g. 1921 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1948]] m. [[birželio 4]] d. [[Žadeikiai (Kretinga)|Žadeikiuose]], per susišaudymą su [[MGB]] Kretingos poskyrio kareiviais. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Juozas Vaitkus'' (g. 1923 m.), partizanų ryšininkas, žuvo [[1948]] m. [[kovo 28]] d. [[Dauginčiai|Dauginčiuose]] patekęs į Kartenos stribų pasalą. * ''Aloyzas Valančiauskas'', Salantų apylinkių partizanas. * ''Baltramiejus Valančiauskas'' (g. 1907 m.), Salantų apylinkių partizanas, žuvo [[1952]] m. liepos mėn. [[Tuzai|Tuzų]] miške, apsuptas Salantų stribų. * ''Eugenija Valevičienė-Motiejūnienė (Mažonytė)'' (g. 1915 m.), partizanų ryšininkė, nukankinta [[1951]] m. Klaipėdos kalėjime. Vardas (Eugenija Velavičienė) įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Stanislava Valužienė–Močiutė'' (g. 1894 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų ryšininkė, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Albertas Valužis–Vyturys'' (g. 1926 m.), partizanų ryšininkės Stanislavos Valužienės sūnus, Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[sausio 27]] d. Stasio Pilibavičiaus sodyboje [[Bumbuliai (Kretinga)|Bumbuliuose]], apsuptas Kartenos stribų. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Stanislava Valužytė–Meilė'' (g. 1922 m.), partizanų ryšininkės Stanislavos Valužienės duktė, Buganto (Kartenos) kuopos partizanė, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Juozas Vasiliauskas'' (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 26]] d. [[Žutautai|Žutautuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Petras Vasiliauskas–Tauragas'' (g. 1929 m.), partizano Juozo Vasiliausko brolis, Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo [[1948]] m. [[gruodžio 28]] d. [[Žutautai|Žutautuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Adomas Venskus (Venckus)–Klevas'', Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. gegužės mėn. * ''Jonas Vibrys (Viburys)–Banga'', Skirmanto (Skuodo) kuopos būrio vadas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 14]] d. [[Barzdžių Medsėdžiai|Barzdžių Medsėdžiuose]]. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Leonora Viluckaitė–Širšynė'' (g. 1924 m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos partizanė, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške prie [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos]] senųjų kapinių ir [[Nausėdų paminklas partizanams|Nausėdų]] miško paminkluose partizanams atminti. * ''[[Juozas Viskantas]]–Dzima'' (g. 1921 m.), Buganto (Kartenos) būrio vadas, suimtas [[1952]] m. žiemą, kalintas [[Klaipėda|Klaipėdoje]], Karo tribunolo nutarimu sušaudytas. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Kazimieras Viskontas'' (g. 1924 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio narys, nusišovė [[1950]] m. [[birželio 19]] d. [[Ruginiai (Kretinga)|Ruginiuose]] patekęs į Kretingos stribų pasalą. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. '''Z''' * ''[[Vytautas Zaleckas]]–Vaivoras'' (g. 1920 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo [[1950]] m. [[birželio 3]] d. Ganyklėlių miške prie [[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdų]]. Vardas įamžintas [[Nausėdų paminklas partizanams|Nausėdų miško partizanų paminkle]]. * ''Juozas Zobernis–Ukmergis, Jonas'' (g. 1911 m.), paskutinysis Širvydo (Kretingos) būrio partizanas, žuvęs [[1950]] m. [[sausio 10]] d. Aukštkalvių miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]], [[Voveraičių partizanų atminimo vieta|Voveraičių skulptūriniame stogastulpyje]] ir [[Voveraičių paminklinis akmuo|paminkliniame akmenyje]] pratizanams atminti. '''Ž''' * ''Petras Žeimys–Povilas'' (g. 1923] m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo [[1950]] m. [[spalio 28]] d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos kapinių paminkle]] ir [[Vaineikių miško paminklas partizanams|Vaineikių miško partizanų atminimo ženkle]]. * ''[[Kazys Žekelis]]'' (g. 1901 m.), Kardo rinktinės štabo sekretorius, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 6]] d. [[Akmenalės]]e. * ''[[Adomas Žemelis]]–Girulis Jonas'' (g. 1922 m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos vadas, žuvo [[1948]] m. [[rugpjūčio 14]] d. [[Barzdžių Medsėdžiai|Barzdžių Medsėdžiuose]]. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Barzdžių Medsėdžių paminklas partizanams|tipiniame atminimo ženkle]]. * ''Alfonsas Žilinskas–Dangis'' (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Aloyzas Žilinskas'' (g. 1929 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1949]] m. [[Nasrėnai|Nasrėnų]] kaime, prie tilto per [[Salantas|Salantą]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Antanas Žilinskas–Jazminas'' (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. [[Balsiškiai|Balsiškiuose]]. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir [[Balsiškių paminklas partizanams|Balsiškių partizanų atminimo ženkle]]. * ''Vladas Žilys'' (g. 1924 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo Joskaudų miške prie Kretingos–Skuodo geležinkelio. Vardas įamžintas [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''Kazimieras Žiobakas–Vilkas'' (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo [[1947]] m. [[rugpjūčio 9]] d. netoli [[Voveraičiai|Voveraičių]] geležinkelio stotelės. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Voveraičių paminklas partizanams|paminkle]] ir [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti. * ''[[Jonas Žutautas]]–Ramūnas, Šatkaus Rokas'' (g. 1921 m.), Kadagio (Kartenos) partizanų būrio įkūrėjas ir vadas, Kardo rinktinės štabo spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininkas, žuvo [[1946]] m. [[birželio 6]] d. [[Budriai|Budrių]] kaime. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame [[Budrių paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui|paminkle]], [[Kartenos paminklas bolševizmo aukoms|Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms]] atminti ir jam skirtame [[Kartenos paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui|paminkle]] [[Kartena|Kartenoje]]. == Rinktinės partizanų nuotraukų galerija == <gallery> Vaizdas:Ozeraitis Jurgis.jpg|Rinktinės vadas [[Jurgis Ožeraitis]]–Ūsas, A. Mažeika Vaizdas:Kazys Kontrimas 1914.JPG|Rinktinės įkūrėjas, štabo viršininkas, vadas [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieras Kontrimas]]–Kontautas Antanas, Tėvas, Montė Vaizdas:Kontrimas Kazys su nezinomu.JPG|[[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazys Kontrimas]]-Tėvas (kairėje) su adjutantu [[Pranas Končius|Pranu Končiumi]]-Adomu Vaizdas:Kiesas Augustinas Matijauskas Steponas.jpg|Širvydo kuopos vadas [[Augustinas Kiesas]]–Jūra (dešinėje) su Vizbuto būrio partizanu Steponu Motiejausku–Tamošiumi Vaizdas:Kardo rinktine 02.jpg|[[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazys Kontrimas]]-Montė (kairėje) praveda Kardo rinktinės partizanų apmokymus </gallery> == Šaltiniai ir literatūra == {{Išnašos}} * LTSR MGB 2-N valdybos 1947 m. gegužės mėn. pažyma apie Kardo rinktinę. – Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 199. – L. 14–16 * Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7 {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] cxra6ucpui8xcygcnkxur4mfk1bhajm 0 211150 7951987 7951023 2026-10-24T14:21:35Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951023 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951987 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1900|11|29|}} | gimimo vieta = [[Paąžuolė]], [[Kaniavos valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1982|1|9|1900|11|29|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Vilniaus universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Rapolas Mackonis''' (iki 1940 m. ''Mackevičius'', [[1900]] m. [[lapkričio 29]] d. [[Paąžuolė]], [[Kaniavos valsčius]] – [[1982]] m. [[sausio 9]] d. [[Vilnius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. == Biografija == Brolis [[Jonas Mackonis]]. [[1924]] m. baigė [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vytauto Didžiojo gimnaziją]] Vilniuje, laisvojo klausytojo teisėmis studijavo humanitarinius mokslus [[VU|Vilniaus universitete]]. Bendradarbiavo leidiniuose [[1925]]–[[1928]] m. [[Kelias (Vilnius)|„Kelias“]], nuo [[1928]] m. – „[[Vilniaus rytojus]]“, „[[Vilniaus aidas]]“, [[Aidas (Vilnius)|„Aidas“]], „[[Jaunimo draugas]]“, [[Literatūra ir menas|„Menas ir literatūra“]], „[[Vilniaus varpas]]“, „[[Lietuviškas baras]]“, „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Naujoji Romuva]]“. [[1939]] m. [[spalio 28]] d. – [[1940]] m. birželio mėn. dienraščio „[[Vilniaus balsas]]“, [[1941]]–[[1943]] m. „[[Naujoji Lietuva (Vilnius)|Naujoji Lietuva]]“ redaktorius. [[1939]]–[[1940]] m. – [[Lietuvos radijas|Vilniaus radiofono]] bendradarbis. Bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuviškas baras]]“, „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Naujoji Romuva]]“, [[Tėviškė (Šiauliai)|„Tėviškė“]]. Rašė slapyvardžiais ''Bronius Girinis, Galindų ainis'' ir kt. Nuo [[1939]] m. buvo [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]], [[Lietuvių rašytojų draugija|Lietuvių rašytojų draugijos]] ir kitų lietuviškų draugijų narys. <ref>{{ŽE|307}}</ref> Kartu su kitais Lietuvos inteligentais [[1943]]–[[1945]] m. nacių kalintas [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovykloje]]. Išėjęs į laisvę iki [[1952]] m. gyveno [[Lenkija|Lenkijoje]], čia lenkų saugumo suimtas ir perduotas sovietiniam saugumui, nuteistas ir įkalintas sovietiniame lageryje, [[Kemerovo sritis|Kemerovo srityje]]. [[1956]] m. amnestuotas, grįžo į Vilnių. [[1962]]–[[1982]] m. dirbo [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]]. == Kūryba == Parašė istorinių apysakų apie spaudos draudimo laikotarpį, biografinių apybraižų, apysakų Vilniaus krašto lietuvių valstiečių ir inteligentų socialinėmis temomis, apie kalėjimą Štuthofo koncentracijos lageryje (1948 m.), prisiminimus apie [[Balys Sruoga|B. Sruogą]] (1957 m.), esė, apybraižų, literatūrinių portretų eskizų.<ref>{{VLE|XIII|747||Rapolas Mackonis}}</ref> == Bibliografija == * ''Kovoje už gimtąją kalbą'', [[1929]] m. * ''Pilkieji didvyriai'', apysaka, 2 d. [[1929]]–[[1930]] m. * ''Daktaras [[Jonas Basanavičius]]'', [[1930]] m. * ''[[Teodoras Narbutas]]'', [[1939]] m. * ''Čia mūsų žemė'', apysaka, [[1935]] m. * ''Kapinės'', apysaka, [[1936]] m. * ''Sunkus kelias'', apysaka, 1937 m. * ''Iš kavinės į kavinę'', esė, [[1994]] m. * ''Dvylika Vilniaus kunigų'', apybraiža, [[1994]] m. * ''Senoji vilniečių karta'', [[1999]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Mackonis Rapolas }} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos muziejininkai]] [[Kategorija:Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai]] qjievrwyuwocmz10ozm0c4qd6obzjs1 0 211649 7951995 7951014 2026-10-24T14:27:26Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951014 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951995 wikitext text/x-wiki '''Kazys Oželis''' ([[1886]] m. [[birželio 23]] d. [[Vilkų Kampas|Vilkų Kampe]], [[Švėkšnos valsčius]] – [[1960]] m. [[kovo 3]] d. [[Čikaga|Čikagoje]], [[JAV]].) – pulkininkas leitenantas, gydytojas, patologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius. == Biografija == Mokėsi [[Švėkšna|Švėkšnos]] valdiškoje dviklasėje mokykloje, [[1904]] m. baigė [[Palangos senoji gimnazija|Palangos progimnaziją]], [[1908]] m. – [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnaziją]], [[1913]] m. – [[Petrapilis|Petrapilio]] karo medicinos akademiją. [[1913]]–[[1917]] m. tarnavo [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenės]] pėstininkų pulke, kuris [[Pirmas pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu kariavo fronte, gydytoju. [[1918]] m. balandžio mėn. paleistas iš kariuomenės, grįžęs į tėviškę, Švėkšnoje suorganizavo 30 lovų ligoninę. [[1919]] m. birželio mėn. pašauktas į [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], per 2 savaites suorganizavo [[Kupiškis|Kupiškyje]] II lauko ligoninę, rugsėjo mėn. paskirtas II brigados gydytoju pulkininku leitenantu. [[1920]] m. [[sausio 1]] d. paskirtas į Kauno karo ligoninės viršininko padėjėju, o po mėnesio tos ligoninės viršininku. Kauno karo ligoninės viršininku išbuvo iki [[1939]] m. [[rugsėjo 15]] d., kada pasitraukė iš karinės tarnybos. Karo ligoninėje K. Oželis vadovavo savo suorganizuotam patologijos skyriui ir kurį laiką buvo patologijos katedros vyr. asistentu Lietuvos universitete. K. Oželis teismo medicinos žinias [[1925]] m. tris mėnesius gilino [[Praha|Prahoje]] pas prof. Slaviką, o [[1927]]–[[1928]] m. pas prof. Balthazardą [[Paryžius|Paryžiaus]] medicinos institute. [[1929]] m. jis apgynė disertaciją daktaro laipsniui įsigyti tema: „Vyrų uretros ir sėklos tekamųjų latakų susiaurėjimai". 1929 m. [[rugsėjo 1]] d. pakviestas [[VDU|LU]] medicinos fakulteto docentu ir paskirtas teismo ir socialinės medicinos katedros vedėju. [[1937]] m. jam suteiktas einančio ordinarinio profesoriaus, o [[1942]] m. – ordinarinio profesoriaus vardas. K. Oželis buvo paskirtas [[VDU]] klinikų direktorium, kurioms vadovavo nuo 1939 m. [[birželio 22]] d. iki [[1944]] m. [[liepos 5]] d. Nuo 1942 m. kovo mėn. ėjo vyriausio teismo medicinos eksperto pareigas vyr. sveikatos valdyboje. 1944 m. vasarą su šeima pasitraukė į Vakarus, nuo [[1945]] m. rudens jis gyveno Vakarų [[Vokietija|Vokietijoje]], Augsburgo lietuvių stovykloje. [[1949]] m. emigravo į [[JAV]], kur nuo [[1950]] m. pradžios iki mirties dirbo patologu Monteno valstybinėj ligoninėj, netoli [[Čikaga|Čikagos]]. Aktyviai dalyvavo daugelio organizacijų, draugijų veikloje: Kauno medicinos draugijoje, Kovos su Veneros ligomis draugijoje, Kovos su vėžiu draugijoje, Lietuvos gydytojų sąjungoje, Kauno ROTARY klube, Amerikos lietuvių gydytojų draugijoje, Amerikos profesorių draugijoje. Teismo ir socialinės medicinos klausimais yra paskelbęs apie 40 straipsnių „[[Medicina (žurnalas)|Medicinoje]]", „VDU medicinos fakulteto darbuose", „Kriminalistikos Žinyne" ir kitur. Išleido „Mediko – sanitarinių įstatymų, veikiančių Lietuvoje, rinkinį" ([[1930]] m.), išvertė L. V. Sobolevo „Įvadą į patologinės anatomijos diagnostikos kursą" ([[1924]] m.). Studijų metais Petrapilyje jis buvo vienas iš [[Fraternitas Lituanica|„Fraternitas Lithuanica“]] korporacijos steigėjų ir aktyvus jos narys. == Įvertinimas == Buvo apdovanotas [[Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas|Vyčio kryžiaus trečio laipsnio]] , [[Vytauto Didžiojo ordinas|Vytauto Didžiojo]], [[Gedimino ordinas|Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino]] ordinais, [[Lietuvos nepriklausomybės medalis|Lietuvos nepriklausomybės medaliu]]. == Atminimas == [[2005]] m. [[spalio 12]] d. ant Lietuvos karo medicinos tarnybos pastato Kaune fasadinės sienos (Vytauto pr. 49) pakabinta Kazio Oželio atminimui skirta memorialinė lenta su užrašu: „1920-1939 m. dr. [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičiaus]] karo ligoninėje dirbo ir jai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Vytauto Didžiojo ordino kavalierius sanitarijos plk. Kazys Oželis“. == Literatūra == A. Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974/ p. 281–282. == Nuorodos == * [http://samogitia.mch.mii.lt/Zemaiciu_zeme_2007_4/ZZ_2007_51.pdf Kazio Oželio biografija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160425045635/http://samogitia.mch.mii.lt/Zemaiciu_zeme_2007_4/ZZ_2007_51.pdf |date=2016-04-25 }} (PDF) [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkininkai leitenantai]] [[Kategorija:Lietuvos gydytojai|Oželis]] [[Kategorija:Teismo medikai Lietuvoje|Oželis]] [[Kategorija:Patologai|Oželis]] [[Kategorija:Karo medikai]] p9ihtsobxz1pnd5catzm4j9bdbeh7yg 0 222038 7952170 7756393 2026-10-25T06:02:19Z ~2026-56852-69 226853 7952170 wikitext text/x-wiki '''Adolfas Kikilas''' ([[1925]] m. [[spalio 11]] d. [[Beržoras (kaimas)|Beržoras]], [[Platelių valsčius]] – [[2001]] m. [[gegužės 2]] d. [[Birštonas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[irklavimas|irklavimo]] treneris, Lietuvos karys savanoris. == Biografija == Nuo [[1944]] m. [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] narys, dalyvavo [[Sedos kautynės]]e. [[1949]] m. baigė [[LKKI|Lietuvos kūno kultūros institutą]]. [[1949]]–[[1953]] m. dirbo [[Vilniaus sr]]ities Kūno kultūros ir sporto komitete. [[1953]]–[[1976]] m. irklavimo treneris, [[1977]]–[[1986]] m. [[Žalgirio sporto draugija|Žalgirio sporto draugijos]] irklavimo vyr. treneris, nuo 1986 m. [[Birštono irklavimo bazė]]s ir [[Birštono Žalgirio sporto mokykla|„Žalgirio“ sporto mokyklos]] direktorius. [[1993]] m. [[TS|Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai)]] narys. Sutuoktinė Regina, dukterys Violeta, Virginija.<ref>{{cite web |title=Adolfas Kikilas |url=http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/19970323/kandvl.htm-41275.htm |archive-url=https://archive.ph/0T9ln |archive-date=2013-07-03}}</ref> == Sportinė veikla == Jo išugdyti irkluotojai iškovojo 10 olimpinių, 14 pasaulio, 81 [[Europa|Europos]], 293 [[TSRS]] čempionatų medalių.<ref>{{VLE|X|43||Adolfas Kikilas}}</ref> == Įvertinimas == *[[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kikilas Adolfas }} [[Kategorija:Lietuvos irklavimo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 5j8v0tz7fmg38455k2ltlb9pvuxebi0 7952184 7952170 2026-10-25T06:19:55Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas) 7756393 wikitext text/x-wiki '''Adolfas Kikilas''' ([[1925]] m. [[spalio 11]] d. [[Beržoras (kaimas)|Beržoras]], [[Platelių valsčius]] – [[2001]] m. [[gegužės 2]] d. [[Birštonas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[irklavimas|irklavimo]] treneris, Lietuvos karys savanoris. == Biografija == Nuo [[1944]] m. [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] narys, dalyvavo [[Sedos kautynės]]e. [[1949]] m. baigė [[LKKI|Lietuvos kūno kultūros institutą]]. [[1949]]–[[1953]] m. dirbo [[Vilniaus sr]]ities Kūno kultūros ir sporto komitete. [[1953]]–[[1976]] m. irklavimo treneris, [[1977]]–[[1986]] m. [[Žalgirio sporto draugija|Žalgirio sporto draugijos]] irklavimo vyr. treneris, nuo 1986 m. [[Birštono irklavimo bazė]]s ir [[Birštono Žalgirio sporto mokykla|„Žalgirio“ sporto mokyklos]] direktorius. [[1993]] m. [[TS|Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai)]] narys. Sutuoktinė Regina, dukterys Violeta, Virginija.<ref>{{cite web |title=Adolfas Kikilas |url=http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/19970323/kandvl.htm-41275.htm |archive-url=https://archive.ph/0T9ln |archive-date=2013-07-03}}</ref> == Sportinė veikla == Jo išugdyti irkluotojai iškovojo 10 olimpinių, 14 pasaulio, 81 [[Europa|Europos]], 293 [[TSRS]] čempionatų medalių.<ref>{{VLE|X|43||Adolfas Kikilas}}</ref> == Įvertinimas == *[[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kikilas Adolfas }} [[Kategorija:Lietuvos irklavimo treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] qibuo0hymnfrx3kyi5duacrxglilezb 0 223136 7952161 7858610 2026-10-25T05:51:56Z ~2026-56852-69 226853 7952161 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1916|12|02|}} | gimimo vieta = [[Viekšnaliai]], [[Luokės valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2010|11|11|1916|12|02|}} | mirties vieta = [[Kaunas]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Elena Trumpaitė-Kojelienė | vaikai = Daina, Rasa, [[Linas Juozas Kojelis|Linas]] | veikla = žurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1940]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[2002]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Kojelis''' ([[1916 m.]] [[gruodžio 2]] d. [[Viekšnaliai|Viekšnaliuose]], [[Luokės valsčius|Luokės valsčiuje]] – [[2010]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Kaunas|Kaune]]<ref>MELC. [https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-kojelis/ Juozas Kojelis]. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-20. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.</ref>) – [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, žurnalistas, pedagogas, publicistas, rezistentas. == Biografija == Gimė aštuonių vaikų ūkininkų šeimoje. Mokėsi [[Kražių gimnazija|Kražių „Žiburio“ gimnazijoje]]. Nuo [[1935]] m. studijavo klasikinę filologiją [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], [[1940]] m. paskutinį semestrą – [[VU|Vilniaus universitete]]. Okupacijų metais dalyvavo antibolševikinėje ir antinacinėje rezistencijoje. [[1941]]–[[1943]] m. [[Kretingos gimnazija|Kretingos gimnazijos]] mokytojas, direktoriaus pavaduotojas. Nuo [[1942]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. 1943 m. kaip vienas antinacinio pasipriešinimo organizatorių suimtas [[gestapo]], iki [[1944]] m. kalintas [[Klaipėda|Klaipėdos]], [[Ragainė]]s ir [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimuose]].<ref>[http://www.lzinios.lt/lt/2010-11-13/trecias_puslapis/in_memoriam_juozas_kojelis_1916_12_02_2010_11_11.html In memoriam Juozas Kojelis // Lietuvos žinios, 2010-11-13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101116183618/http://www.lzinios.lt/lt/2010-11-13/trecias_puslapis/in_memoriam_juozas_kojelis_1916_12_02_2010_11_11.html |date=2010-11-16 }}</ref> 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1945]]–[[1948]] m. dėstė [[Miunchenas|Miuncheno]] lietuvių gimnazijoje, kurį laiką jos direktorius. [[1949]] m. persikėlė į [[JAV]]. Mokytojavo lituanistinėse mokyklose [[Čikaga|Čikagoje]], [[Los Andželas|Los Andžele]]. [[1952]] m. susituokė su Elena Trumpaite. [[1956]]–[[1957]] m. lietuvių kalbos instruktorius [[JAV kariuomenė]]s kalbų mokykloje [[Monterėjus (Kalifornija)|Monterėjuje]] ([[Kalifornija]]). [[Ateitininkai|Ateitininkų]] (ir Lietuvoje) <ref>[http://www.ateitis.org/praeitis/kojelis.html Ateitininkai Vilniaus universitete] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080724034743/http://ateitis.org/praeitis/kojelis.html |date=2008-07-24 }}</ref>, [[JAV lietuvių bendruomenė]]s, [[ALT|Amerikos lietuvių tarybos]], Lietuvių fronto bičiulių, Antinacinės rezistencijos lietuvių politinių kalinių sąjungos, JAV respublikonų partijos veikėjas. [[1981]] m. vienas [[Amerikos baltų laisvės lyga|Amerikos baltų laisvės lygos]] steigėjų. Nuo [[1935]] m. bendradarbiavo spaudoje. Suredagavo Amerikos lietuvių vardyną (su Juozu Vitėnu, [[1953]] m.). [[1970]]–[[1973]] m. ir [[1978]]–[[1980]] m. žurnalo „Į laisvę“ redaktorius.<ref>http://www.i-laisve.com/index.php?psl=istorija {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100713192455/http://www.i-laisve.com/index.php?psl=istorija |date=2010-07-13 }}</ref> Dalyvavo žurnalų „[[Aidai]]“ ir „[[Lietuvių dienos]]“ redakciniuose kolektyvuose. Bendradarbiavo leidiniuose [[Žemaičių žemė (savaitraštis)|„Žemaičių žemė“]], [[Aidai (žurnalas)|„Aidai“]], [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]]. <ref>{{ŽE|233-234}}</ref> Išleido dvi stambias publicistikos knygas „Iš nakties į rytą“ ([[1996]] m.), „Tarp rūpesčių ir vilties“ ([[2001]] m.).<ref>{{VLE|X|347||Juozas Kojelis}}</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/10/06/kult_01.html Visą prasmingą gyvenimą tikėjo, kad Lietuva bus laisva // XXI amžius, 2010-10-06, Nr. 72 (1857)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305034853/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/10/06/kult_01.html |date=2016-03-05 }}</ref> [[2005]] m. su žmona Elena (1920–2007) grįžo į Lietuvą.<ref>http://www.draugas.org/mirties2007.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120209221651/http://draugas.org/mirties2007.html |date=2012-02-09 }}</ref> [[2010]] m. dokumentinis filmas „[https://www.lrt.lt/mediateka/video/aukoti-ir-aukotis Aukoti ir aukotis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210503085228/https://www.lrt.lt/mediateka/video/aukoti-ir-aukotis |date=2021-05-03 }}“ (scenarijaus aut. [[Petras Palilionis|P. Palilionis]], rež. S. Gužauskienė, op. L. Karvelis, komp. [[Vidmantas Bartulis|V. Bartulis]], prod. [[Petras Garnys|P. Garnys]]) skirtas Lietuvos publicistikos meistro Juozo Kojelio asmenybei atminti. == Įvertinimas == * [[2002]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius]] == Bibliografija == * ''Iš nakties į rytą'': socialinė publicistika (sud. [[Vidmantas Valiušaitis]]). – Kaunas, 1996. – 504 psl. * ''Tarp rūpesčių ir vilties'': socialinė publicistika (sud. V. Valiušaitis). – Kaunas, 2001. – 432 psl. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kojelis, Juozas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 8rbph0mqg6gixhyl8oa06515ikwwh3f 7952188 7952161 2026-10-25T06:19:59Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 7858610 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1916|12|02|}} | gimimo vieta = [[Viekšnaliai]], [[Luokės valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2010|11|11|1916|12|02|}} | mirties vieta = [[Kaunas]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Elena Trumpaitė-Kojelienė | vaikai = Daina, Rasa, [[Linas Juozas Kojelis|Linas]] | veikla = žurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1940]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[2002]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius]] | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Kojelis''' ([[1916 m.]] [[gruodžio 2]] d. [[Viekšnaliai|Viekšnaliuose]], [[Luokės valsčius|Luokės valsčiuje]] – [[2010]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Kaunas|Kaune]]<ref>MELC. [https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-kojelis/ Juozas Kojelis]. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-20. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.</ref>) – [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, žurnalistas, pedagogas, publicistas, rezistentas. == Biografija == Gimė aštuonių vaikų ūkininkų šeimoje. Mokėsi [[Kražių gimnazija|Kražių „Žiburio“ gimnazijoje]]. Nuo [[1935]] m. studijavo klasikinę filologiją [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], [[1940]] m. paskutinį semestrą – [[VU|Vilniaus universitete]]. Okupacijų metais dalyvavo antibolševikinėje ir antinacinėje rezistencijoje. [[1941]]–[[1943]] m. [[Kretingos gimnazija|Kretingos gimnazijos]] mokytojas, direktoriaus pavaduotojas. Nuo [[1942]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. 1943 m. kaip vienas antinacinio pasipriešinimo organizatorių suimtas [[gestapo]], iki [[1944]] m. kalintas [[Klaipėda|Klaipėdos]], [[Ragainė]]s ir [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimuose]].<ref>[http://www.lzinios.lt/lt/2010-11-13/trecias_puslapis/in_memoriam_juozas_kojelis_1916_12_02_2010_11_11.html In memoriam Juozas Kojelis // Lietuvos žinios, 2010-11-13] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101116183618/http://www.lzinios.lt/lt/2010-11-13/trecias_puslapis/in_memoriam_juozas_kojelis_1916_12_02_2010_11_11.html |date=2010-11-16 }}</ref> 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1945]]–[[1948]] m. dėstė [[Miunchenas|Miuncheno]] lietuvių gimnazijoje, kurį laiką jos direktorius. [[1949]] m. persikėlė į [[JAV]]. Mokytojavo lituanistinėse mokyklose [[Čikaga|Čikagoje]], [[Los Andželas|Los Andžele]]. [[1952]] m. susituokė su Elena Trumpaite. [[1956]]–[[1957]] m. lietuvių kalbos instruktorius [[JAV kariuomenė]]s kalbų mokykloje [[Monterėjus (Kalifornija)|Monterėjuje]] ([[Kalifornija]]). [[Ateitininkai|Ateitininkų]] (ir Lietuvoje) <ref>[http://www.ateitis.org/praeitis/kojelis.html Ateitininkai Vilniaus universitete] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080724034743/http://ateitis.org/praeitis/kojelis.html |date=2008-07-24 }}</ref>, [[JAV lietuvių bendruomenė]]s, [[ALT|Amerikos lietuvių tarybos]], Lietuvių fronto bičiulių, Antinacinės rezistencijos lietuvių politinių kalinių sąjungos, JAV respublikonų partijos veikėjas. [[1981]] m. vienas [[Amerikos baltų laisvės lyga|Amerikos baltų laisvės lygos]] steigėjų. Nuo [[1935]] m. bendradarbiavo spaudoje. Suredagavo Amerikos lietuvių vardyną (su Juozu Vitėnu, [[1953]] m.). [[1970]]–[[1973]] m. ir [[1978]]–[[1980]] m. žurnalo „Į laisvę“ redaktorius.<ref>http://www.i-laisve.com/index.php?psl=istorija {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100713192455/http://www.i-laisve.com/index.php?psl=istorija |date=2010-07-13 }}</ref> Dalyvavo žurnalų „[[Aidai]]“ ir „[[Lietuvių dienos]]“ redakciniuose kolektyvuose. Bendradarbiavo leidiniuose [[Žemaičių žemė (savaitraštis)|„Žemaičių žemė“]], [[Aidai (žurnalas)|„Aidai“]], [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]]. <ref>{{ŽE|233-234}}</ref> Išleido dvi stambias publicistikos knygas „Iš nakties į rytą“ ([[1996]] m.), „Tarp rūpesčių ir vilties“ ([[2001]] m.).<ref>{{VLE|X|347||Juozas Kojelis}}</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/10/06/kult_01.html Visą prasmingą gyvenimą tikėjo, kad Lietuva bus laisva // XXI amžius, 2010-10-06, Nr. 72 (1857)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305034853/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/10/06/kult_01.html |date=2016-03-05 }}</ref> [[2005]] m. su žmona Elena (1920–2007) grįžo į Lietuvą.<ref>http://www.draugas.org/mirties2007.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120209221651/http://draugas.org/mirties2007.html |date=2012-02-09 }}</ref> [[2010]] m. dokumentinis filmas „[https://www.lrt.lt/mediateka/video/aukoti-ir-aukotis Aukoti ir aukotis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210503085228/https://www.lrt.lt/mediateka/video/aukoti-ir-aukotis |date=2021-05-03 }}“ (scenarijaus aut. [[Petras Palilionis|P. Palilionis]], rež. S. Gužauskienė, op. L. Karvelis, komp. [[Vidmantas Bartulis|V. Bartulis]], prod. [[Petras Garnys|P. Garnys]]) skirtas Lietuvos publicistikos meistro Juozo Kojelio asmenybei atminti. == Įvertinimas == * [[2002]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius]] == Bibliografija == * ''Iš nakties į rytą'': socialinė publicistika (sud. [[Vidmantas Valiušaitis]]). – Kaunas, 1996. – 504 psl. * ''Tarp rūpesčių ir vilties'': socialinė publicistika (sud. V. Valiušaitis). – Kaunas, 2001. – 432 psl. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kojelis, Juozas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] 8u7boeol0hyjwsod6tcgfb0zq5wnpd4 0 223728 7951996 7951012 2026-10-24T14:28:19Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951012 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951996 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Juozas Bačiūnas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1893|5|24}} | gimimo vieta = [[Jurbarkas]] | mirties data = {{Mirė|1969|1|23|1893|5|24}} | mirties vieta = Benton Harboras, [[JAV]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Bačiūnas''' ([[1893 m.]] [[gegužės 24]] d. [[Jurbarkas|Jurbarke]] – [[1969 m.]] [[sausio 23]] d. Benton Harbore, [[JAV]]) – [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas ir leidėjas. == Biografija == Į JAV atvyko kartu su tėvais būdamas ketverių metų. Dirbo raidžių rinkėju [[Čikaga|Čikagoje]] leidžiamame [[Lietuva (Čikaga)|laikraštyje „Lietuva“]], administratoriumi [[Draugas (laikraštis)|laikraštyje „Draugas“]]. [[1916]] m. laikraštį „Lietuva“ nupirko kartu su kitais iš [[Antanas Olšauskas (1863)|A. Olšausko]] ir leido iki [[1918]] m. [[1951]]–[[1953]] m. Amerikos lietuvių spaudos ir radijo draugijos „Viltis“ pirmininkas, [[1963]]–[[1969]] m. [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s centro valdybos pirmininkas, [[1966]] m. vienas iš pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso organizatorių. Veikė [[tautininkai|tautininkų]] organizacijose, rėmė įvairius lietuviškų organizacijų renginius, lankė lietuvių išeiviją [[Europa|Europoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|N. Zelandijoje]], [[Pietų Amerika|P. Amerikoje]], apie tai parašė trumpų atsiminimų knygų. Taip pat padėjo išleisti [[Pranas Alšėnas|P. Alšėno]], [[Petras Biržys|P. Biržio]], [[Vincas Maciūnas|V. Maciūno]], [[Vytautas Širvydas|V. Širvydo]], [[Vaclovas Šliogeris|V. Šliogerio]], [[Antanas Vanagaitis|A. Vanagaičio]] knygų. Užsiėmė verslo veikla, buvo kelių poilsinių vasarviečių savininkas, [[XX amžiaus 7-asis dešimtmetis|septintajame dešimtmetyje]] vasarvietę „Tabor Farm“, kur vykdavo lietuvių išeivių renginiai, pardavė [[Valdas Adamkus|V. Adamkui]].<ref>Adamkus, Valdas. ''Likimo vardas – Lietuva: apie laiką, įvykius, žmones.'' Kaunas: Santara, 1998, 78-80 p. ISBN 978-9986-868-05-7.</ref> Palaidotas Čikagoje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * Juozas Bačiūnas. [[Lietuvių enciklopedija]], T. II (B-Birštono). – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954. 31-32 psl. * Juozas Bačiūnas. [[Lietuvių enciklopedija]], T. XXXVI (Papildymai). – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1969. 74 psl. * Juozas Bačiūnas. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 423-424 psl. {{DEFAULTSORT:Bačiūnas Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos leidėjai]] [[Kategorija:JAV lietuvių bendruomenės veikėjai]] 9fqlyq5fien6r4norb7glrxoarlr9i6 7951997 7951996 2026-10-24T14:28:43Z D&P 141668 Įdomu ką jis veikė tarp 1918 ir 1951 m.? 7951997 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Juozas Bačiūnas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1893|5|24}} | gimimo vieta = [[Jurbarkas]] | mirties data = {{Mirė|1969|1|23|1893|5|24}} | mirties vieta = Benton Harboras, [[JAV]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Bačiūnas''' ([[1893 m.]] [[gegužės 24]] d. [[Jurbarkas|Jurbarke]] – [[1969 m.]] [[sausio 23]] d. Benton Harbore, [[JAV]]) – [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas ir leidėjas. == Biografija == Į JAV atvyko kartu su tėvais būdamas ketverių metų. Dirbo raidžių rinkėju [[Čikaga|Čikagoje]] leidžiamame [[Lietuva (Čikaga)|laikraštyje „Lietuva“]], administratoriumi [[Draugas (laikraštis)|laikraštyje „Draugas“]]. [[1916]] m. laikraštį „Lietuva“ nupirko kartu su kitais iš [[Antanas Olšauskas (1863)|A. Olšausko]] ir leido iki [[1918]] m. [[1951]]–[[1953]] m. Amerikos lietuvių spaudos ir radijo draugijos „Viltis“ pirmininkas, [[1963]]–[[1969]] m. [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s centro valdybos pirmininkas, [[1966]] m. vienas iš pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso organizatorių. Veikė [[tautininkai|tautininkų]] organizacijose, rėmė įvairius lietuviškų organizacijų renginius, lankė lietuvių išeiviją [[Europa|Europoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|N. Zelandijoje]], [[Pietų Amerika|P. Amerikoje]], apie tai parašė trumpų atsiminimų knygų. Taip pat padėjo išleisti [[Pranas Alšėnas|P. Alšėno]], [[Petras Biržys|P. Biržio]], [[Vincas Maciūnas|V. Maciūno]], [[Vytautas Širvydas|V. Širvydo]], [[Vaclovas Šliogeris|V. Šliogerio]], [[Antanas Vanagaitis|A. Vanagaičio]] knygų. Užsiėmė verslo veikla, buvo kelių poilsinių vasarviečių savininkas, [[XX amžiaus 7-asis dešimtmetis|septintajame dešimtmetyje]] vasarvietę „Tabor Farm“, kur vykdavo lietuvių išeivių renginiai, pardavė [[Valdas Adamkus|V. Adamkui]].<ref>Adamkus, Valdas. ''Likimo vardas – Lietuva: apie laiką, įvykius, žmones.'' Kaunas: Santara, 1998, 78-80 p. ISBN 978-9986-868-05-7.</ref> Palaidotas Čikagoje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * Juozas Bačiūnas. [[Lietuvių enciklopedija]], T. II (B-Birštono). – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954. 31-32 psl. * Juozas Bačiūnas. [[Lietuvių enciklopedija]], T. XXXVI (Papildymai). – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1969. 74 psl. * Juozas Bačiūnas. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 423-424 psl. {{DEFAULTSORT:Bačiūnas Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos leidėjai]] [[Kategorija:JAV lietuvių bendruomenės veikėjai]] nu9hrnhet9kjospokdc4f4urlf6tnmu 0 225828 7952100 7220648 2026-10-24T20:09:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952100 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Orange ribbon.svg|50px|left|Oranžinės revoliucijos simbolis – oranžinis šalikas]] [[Vaizdas:Joesjtsjenko Marion Kiev 2004.jpg|thumb|right|275px|Masiniai protestai [[Kijevas|Kijevo]] Nepriklausomybės Aikštėje 2004 m.]] '''Oranžinė revoliucija''' ({{uk|Помаранчева революція}}) – neramumai ir masiniai protestai, kilę [[2004]] m. Ukrainoje po prezidento rinkimų antro turo lapkričio 21 dieną. Protestus sukėlė opozicijos lyderis [[Viktoras Juščenka]] bei jo šalininkai, po to kai [[Ukrainos centrinė rinkimų komisija|centrinė rinkimų komisija]] paskelbė, jog nugalėtojas – Juščenkos priešininkas – [[Viktoras Janukovyčius]]. == Priežastys == [[2004]]-tųjų lapkričio mėn. Ukrainoje vyko visuotiniai [[Ukrainos Prezidentas|prezidento]] rinkimai. Į antrąjį turą pateko tuometinis [[ministras pirmininkas]], prorusiškų pažiūrų [[Viktoras Janukovyčius]] bei opozicijos lyderis, provakarietiškų pažiūrų [[Viktoras Juščenka]]. Antrojo turo nugalėtoju buvo paskelbtas V. Janukovičius. Kitą dieną po prezidento rinkimų antrojo turo, [[lapkričio 22]] d., kilo masiniai gyventojų protestai prieš rinkimų rezultatus – centrinė rinkimų komisija buvo apkaltinta rezultatų [[falsifikacija]].<ref name=podrobnosti>[[podrobnosti.ua]] [http://www.podrobnosti.ua/opinion/2004/12/02/162879.html Явлинский: Причина кризиса на Украине – умышленное нарушение властью законов] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071203200117/http://www.podrobnosti.ua/opinion/2004/12/02/162879.html |date=2007-12-03 }}</ref> == Eiga == * '''[[Lapkričio 22|Lapkričio 22-oji]]''' – kita diena po antrojo rinkimų turo. Jau paskelbus pirmuosius oficialius rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad rezultatai smarkiai skiriasi nuo visų sociologinių apklausų. Rinkimų stebėtojai iš [[Europa|Europos]] ir [[JAV]] paskelbė, pastebėję didelių pažeidimų, kurie ir yra nesutapimų kaltininkai. Juščenkos šalininkai pasiruošė masiniams protestams iš anksto, jau prieš parą [[Kijevas|Kijevo]] Nepriklausomybės Aikštėje, arba [[Maidanas (Kijevas)|Maidane]], pradėta rengtis masiniams protestams. Kelias valandas prieš rinkimų komisijai paskelbiant rinkimų rezultatus pradėta kaltinti Janukovyčių rinkimų falsifikacija. Centrinei rinkimų komisijai paskelbus apie Janukovyčiaus pergalę, [[Rusija|Rusijos Federacijos]] prezidentas [[Vladimiras Putinas]] nedelsiant jį pasveikino.<ref name="">http://www.newsru.com/russia/22nov2004/pozdravil.html</ref> * '''[[Lapkričio 23|Lapkričio 23-oji]]'''. Vakarų Ukrainoje, Kijeve ir daugelyje kitų miestų prasidėjo masiniai mitingai opozicijos lyderiui palaikyti. Pagrindinė protestuojančių vieta – Kijevo Nepriklausomybės Aikštė, kurioje, pagal skirtingus duomenis susirinko nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijono žmonių. Mitingai taip pat vyko ir prieš Prezidento Administracijos, [[Ukrainos Aukščiausioji Taryba|Aukščiausiosios Tarybos]], [[Ukrainos vyriausybė|vyriausybės]] bei kitus pastatus. Revoliucijos pagrindinė spalva tapo Juščenkos priešrinkiminė spalva – [[oranžinė spalva|oranžinė]] (tuo tarpu Janukovyčiaus – mėlyna ir balta. Kijevo, [[Lvovas|Lvovo]] bei kai kurių kitų miestų valdžia atsisakė pripažinti rinkimų rezultatus, o pats Juščenka priėmė Aukščiausioje Taryboje simbolinę priesaiką kaip naujai išrinktas Prezidentas. * '''[[Lapkričio 24|Lapkričio 24-oji]]'''. Derybos tarp valdžios ir opozicijos atsidūrė aklavietėje, kadangi Juščenka reikalavo pripažinti jį prezidentu. Juščenka pradėjo derybas su tuometiniu prezidentu [[Leonidas Kučma|Leonidu Kučma]], norėdamas būti pripažintas rinkimų laimėtoju, tačiau galutinai oficialiai paskelbus, kad rinkimus laimėjo Janukovyčius, Juščenka savo šalininkus Kijeve pakvietė pradėti „Oranžinę revoliuciją“ bei streikų pagalba paralyžiuoti vyriausybės veiklą ir priversti pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais: Kelias į kompromisą per visuotines demonstracijas – tai vienintelis kelias, kuris padės mums rasti išėjimą iš šio konfilikto. Tokiu atveju, Nacionalinis Gelbėjimo Komitetas skelbia apie nacionalinį politinį streiką. * '''[[Lapkričio 25|Lapkričio 25-oji]]'''. Ukrainos Aukščiausiasis Teismas uždraudžia spausdinti oficialius rinkimų rezultatus. Janukovyčių sveikina [[Kinija]], [[Armėnija]] ir [[Kazachstanas]]. Įkuriamas vadinamasis Nacionalinis Gelbėjimo Komitetas, kuriame žymūs politikai – opozicijos šalininkai. „Oranžiniai“ užima Ukrainiečių Namus, Kijevo meriją ir Profsajungų pastatą. [[Vaizdas:Ukrainian Round Table 2004.jpg|thumb|250px|Lietuvos prezidentas [[Valdas Adamkus]] su kitais vadovais prie apskrito stalo [[Kijevas|Kijeve]] Ukrainos Oranžinės revoliucijos metu [[2004 m.]] - per valdžios ir opozicijos derybas]] * '''[[Lapkričio 26|Lapkričio 26-oji]]'''. Prie Kijevo geležinkelio stoties susirenka Janukovyčiaus šalininkų mitingas, kuriame dalyvauja apie 60 tūkst. žmonių. [[Charkovo sritis|Charkovo]] ir [[Luhansko sritis|Luhansko]] sričių tarybos paskelbia apie savo ketinimus kurti autonomijas. Sostinėje vyksta pirmasis derybų tarp valdžios ir opozicijos raundas, tarpininkaujant tarptautiniams stebėtojams tarp kurių buvo ir [[Lenkija|Lenkijos]] prezidentas [[Aleksandras Kvasnievskis]] bei [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] prezidentas [[Valdas Adamkus]]. * '''[[Lapkričio 27|Lapkričio 27-oji]]'''. [[Ukrainos Aukščiausioji Taryba]] pripažino rinkimų antrojo turo rezultatus negaliojančiais, bei pareiškė nepasitikėjimą centrine rinkimų komisija. [[Charkovo sritis|Charkovo srities]] tarybos vadovas Jevhenas Kušnariovas paskelbė apie autonomijos organizavimo pradžią. * '''[[Lapkričio 28|Lapkričio 28-oji]]'''. [[Sjevjerodoneckas|Sjevjerodonecke]] įvyksta visuotinis deputatų suvažiavimas, kuriame aptariama galimybė federalizuoti Ukrainą. [[Maskva|Maskvos]] meras [[Jurijus Lužkovas]] pavadino demontracijas „primaitinta apelsininė raganų puota“ ({{ru|апельсиновый подкормленный шабаш}}) bei pasiruošė „nusiimti savo mėgstama kepurę, kad tik būtų panašus į Viktorą Janukovyčių“.<ref>[http://www.ua-reporter.com/novosti/2322/ Всеукраїнський з'їзд народних депутатiв та депутатiв мiсцевих рад]</ref> * '''[[Lapkričio 29|Lapkričio 29-oji]]'''. Serhijus Tihipka palieka Nacionalinio Banko vadovo postą. * '''[[Lapkričio 30|Lapkričio 30-oji]]'''. Viktoro Janukovyčiaus žmona nesutinka su „oranžinių“ kritika ir pavadina juos „įdurtais apelsinais“, vėliau ši frazė tapo gana populiari spaudoje. * '''[[Gruodžio 3|Gruodžio 3-oji]]'''. Ukrainos Aukščiausiasis Teismas po ilgalaikių diskusijų pripažino įstatymų bei [[Ukrainos Konstitucija|Konstitucijos]] pažeidimus; paskelbė negaliojančiais rezultatus antrojo rinkimų turo bei paskyrė antrojo rinkimų turo pakartotinį balsavimą. * '''[[Gruodžio 8|Gruodžio 8-oji]]'''. Aukščiausioji Taryba pakeitė rinkimų komisijos sudėtį ir priėmė Ukrainos Prezidento rinkimų įstatymą siekant užkirsti kelią falsifikacijai. Šie keitimai buvo kompromiso tarp valdžios ir opozicijos rezultatas. Taip pat buvo priimti Konstitucijos pakeitimai apribojantys prezidento galias. Kai kurios jo pareigos perduotos vyriausybei bei Aukščiausiajai Tarybai. Po šių reformų priėmimo mitingų ir demonstracijų žymiai sumažėjo. * Pakartotinį antrąjį turą, kuris vyko '''[[Gruodžio 26|gruodžio 26-ąją]]''', laimėjo [[Viktoras Juščenka]]. * '''[[2005]] m. [[Sausio 23|sausio 23 d.]]''' Viktoras Juščenka oficialiai priėmė priesaiką ir pradėjo eiti [[Ukrainos Prezidentas|Ukrainos Prezidento]] pareigas. == Revoliucija visuomenėje == Apie Oranžinę Revoliuciją sukurta daug muzikos kūrinių, filmų. [[Eurovizijos dainų konkursas 2005|Eurovizijos dainų konkurse 2005]] Kijeve Ukrainą atstovavo grupė [[Greenjolly]] su Oranžinės revoliucijos himnu „Razom nas bahato“ ({{lt|Kartu mūsų daug}}). == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{commonscat|Orange Revolution}} * [http://www.theorangerevolution.com/orangerevolution.html Nuotraukos iš demonstracijų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050127060825/http://www.theorangerevolution.com/orangerevolution.html |date=2005-01-27 }} * [http://www.kosivart.com/index.cfm/fuseaction/photo_people.orange-revolution/ Nuotraukos iš demonstracijų] [[Kategorija:Ukrainos sukilimai]] [[Kategorija:Protesto akcijos]] [[Kategorija:Revoliucijos]] bufowwe7i9mz4offa88h3wsj0pqp6pk 0 227916 7951957 6295314 2026-10-24T13:44:28Z D&P 141668 7951957 wikitext text/x-wiki '''Lietuvos išlaisvinimo taryba''' ('''LIT''') – antisovietinio pasipriešinimo pogrindinė organizacija, įsteigta 1944 m. gruodžio mėn. [[Kaunas|Kaune]]. Steigėjai [[Liudas Dambrauskas]], P. Sasnauskas, L. Tvarijonavičius, [[Mindaugas Julius Bloznelis|Mindaugas Bloznelis]]. Dalyvavo [[Juozas Keliuotis]], Juozas Rainys, dr. Antanas Juška ir kt. LIT tikslas buvo suformuoti vadovaujantį Lietuvos pogrindžio politinį centrą, kuris vadovautų ir koordinuotų bendrus tautos ir karinius partizanų pasipriešinimo veiksmus. Leido slaptą spaudą: „Aušra“ (nuo 1944 m. gruodžio iki 1945 m. vasario mėn.), „Lietuvos žodis" (1945 m. kovo mėn.) su LIT nurodymais visuomenės orientacijai, gamino nelegalius dokumentus. Po pirmosios bangos areštų 1945 m. balandžio mėn. LIT veiklą tęsė studentai ateitininkai Stasys Šinkūnas, Bronius Barzdžiukas, [[Povilas Butkevičius (1923)|Povilas Butkevičius]], [[Juozas Lukša]], L. Januševičius. LIT veikla nutrūko 1945 m. lapkričio mėn., suėmus paskutinį grupės lyderį Z. Stanelką. LIT vaidino svarbų vaidmenį pasipriešinimo centralizacijos procese. Jos nariai dalyvavo partizaniniame kare, inicijavo naujų pogrindžio grupių kūrimą. == Literatūra == * [[Mindaugas Julius Bloznelis]]. „Lietuvos išlaisvinimo taryba“. 1997 m. [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Lietuvos politinės organizacijos]] [[Kategorija:Rezistencija Lietuvoje]] [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo taryba]] dw0twxtncboy7kwdjv0qu1op1kcja7c 7951958 7951957 2026-10-24T13:44:42Z D&P 141668 7951958 wikitext text/x-wiki '''Lietuvos išlaisvinimo taryba''' ('''LIT''') – antisovietinio pasipriešinimo pogrindinė organizacija, įsteigta 1944 m. gruodžio mėn. [[Kaunas|Kaune]]. Steigėjai [[Liudas Dambrauskas]], P. Sasnauskas, L. Tvarijonavičius, [[Mindaugas Julius Bloznelis|Mindaugas Bloznelis]]. Dalyvavo [[Juozas Keliuotis]], Juozas Rainys, dr. Antanas Juška ir kt. LIT tikslas buvo suformuoti vadovaujantį Lietuvos pogrindžio politinį centrą, kuris vadovautų ir koordinuotų bendrus tautos ir karinius partizanų pasipriešinimo veiksmus. Leido slaptą spaudą: „Aušra“ (nuo 1944 m. gruodžio iki 1945 m. vasario mėn.), „Lietuvos žodis" (1945 m. kovo mėn.) su LIT nurodymais visuomenės orientacijai, gamino nelegalius dokumentus. Po pirmosios bangos areštų 1945 m. balandžio mėn. LIT veiklą tęsė studentai ateitininkai Stasys Šinkūnas, Bronius Barzdžiukas, [[Povilas Butkevičius (1923)|Povilas Butkevičius]], [[Juozas Lukša]], L. Januševičius. LIT veikla nutrūko 1945 m. lapkričio mėn., suėmus paskutinį grupės lyderį Z. Stanelką. LIT vaidino svarbų vaidmenį pasipriešinimo centralizacijos procese. Jos nariai dalyvavo partizaniniame kare, inicijavo naujų pogrindžio grupių kūrimą. == Literatūra == * [[Mindaugas Julius Bloznelis]]. „Lietuvos išlaisvinimo taryba“. 1997 m. [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo taryba]] c9ghjl6pwpnxojiw0rc7vnomp9ydtom 0 232883 7952075 4777101 2026-10-24T18:12:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952075 wikitext text/x-wiki {{raštas |tipas=[[piktograma|piktografinis]] |foto=Nsibdi-orn.png |spalva=#00BFFF |kalbos=[[Ibibijų kalba]] |kryptis=nenusistovėjusi |laikotarpis=nuo XVI a. |kilmė=izoliuota |Dukterinės sistemos= }} '''Nsibidi''' – [[ideograma|ideograminis]] raštas, sukurtas [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]]. Manoma, kad jį sukūrė slapta [[Ekpe]] bendruomenė, veikusi pietryčių [[Nigerija|Nigerijoje]], [[Kalabaro karalystė]]je. Nsibidi simboliais jos nariai šifruodavo slaptą informaciją. Simboliai randami ant kapų, bendruomenės pastatų, ritualinių plunksnų, tekstilės dirbinių, tatuiruočių. == Nuorodos == [[Vaizdas:Nsibidi.png|thumb|240px|left|Nsibidi simboliai]] * [https://web.archive.org/web/19991023140023/http://www.library.cornell.edu/africana/Writing_Systems/Nsibidi.html Simbolių pavyzdžiai] {{Rašto sistemos}} [[Kategorija:Simboliai]] [[Kategorija:Rašto sistemos]] [[Kategorija:Ibibijai]] 9pg7uphxhrb1rfh0m4g29w7b1c6ouhs 0 234341 7951989 7951019 2026-10-24T14:24:28Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951019 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951989 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Martynas Kavolis | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1897|11|16}} | gimimo vieta = [[Gargždai]] | mirė = {{Mirė|1979|8|17|1897|11|16}} | mirties vieta = [[Torontas]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] [[kunigas]], daktaras | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = <div> * [[1925]] m. [[Lietuvos universitetas]]; * [[1943]] m. [[Berlyno universitetas]]; * [[1949]] m. [[Tiubingeno universitetas]]. </div> | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Martynas Kavolis''' ([[1897]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Gargždai]] – [[1979]] m. [[rugpjūčio 17]] d. [[Torontas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] [[kunigas]], daktaras. Sūnus – [[Vytautas Kavolis]]. == Biografija == [[1918]] m. M. Kavolis baigė aukštuosius [[Vokiečių kalba|vokiečių]] kalbos mokytojų kursus [[Ylava|Ylavoje]] ir [[1919]] m. [[Kaunas|Kaune]], [[1925]] m. – [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisių fakultetą. [[1943]] m. studijavo teisę [[Berlyno universitetas|Berlyno universitete]], [[1944]]–[[1949]] teisę, filosofiją ir teologiją [[Tiubingeno universitetas|Tiubingeno universitete]]. [[1948]] m. daktaras. [[1916]]–[[1918]] m. mokytojavo pradžios mokykloje Tauragėje, 1919 m. [[Naumiestis|Naumiestyje]]. Nuo 1919 m. priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga]]i. 1919 m. dalyvavo kovose su [[bermontininkai]]s, [[1920]] m. – su [[bolševikai]]s. [[1920]]–[[1923]] m. Muitinių departamento tarnautojas. 1923 m. [[Kauno apygardos teismas|Kauno apygardos teismo]] kandidatas, [[1924]] m. – šio teismo svarbių bylų tardytojo padėjėjas, [[1926]] m. – tardytojas, [[1927]]–[[1940]] m. [[Vyriausiasis Tribunolas|Vyriausiojo Tribunolo]] prokuroro padėjėjas. [[1930]]–[[1940]] m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] revizijos komisijos narys, [[1934]]–[[1940]] m. [[Kauno miesto savivaldybės taryba|Kauno miesto tarybos]] narys. [[1935]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]] dėstė bažnytinę teisę, 1940 m. – baudžiamąją ir administracinę teisę. [[1925]]–[[1936]] m. Lietuvos evangelikų liuteronų [[Konsistorija|konsistorijos]] prokuroras. Prasidėjus sovietinei okupacijai emigravo į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1941]] m. [[LAF|Lietuvių Aktyvistų Fronto]] narys. [[1953]] m. išlaikė teologijos egzaminą Kanados sinode, įšventintas kunigu, kunigavo Toronto ir [[Monrealis|Monrealio]] lietuvių evangelikų liuteronų parapijose. Rašė nusikalstamumo, teismų reformos ir kitų temomis periodikoje: „Kovokime su nusikaltimais“, „[[Lietuvos aidas]]“, [[Vairas (žurnalas)|„Vairas“]], „[[Naujoji Romuva]]“.<ref>{{VLE|IX|642|[[Vytautas Andriulis]]|Martynas Kavolis}}</ref> == Bibliografija == * Bažnytinės tikybiniai mišriosios ir civilinės moterystės juridinė padėtis Lietuvoje, [[1930]] m.; * Baudžiamojo proceso įstatymas su komentarais, [[1933]] m.; * Baudžiamasis statutas su komentarais, [[1934]] m.; * Socialinė taikos ir karo reikšmė, [[1937]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kavolis Martynas }} [[Kategorija:Lietuvos teisininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos liuteronų kunigai]] [[Kategorija:Kauno politikai]] [[Kategorija:Kanados lietuvių bendruomenės veikėjai]] [[Kategorija:Šaulių sąjungos nariai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] fjb2ytaon5ygh5gr6qisb2cuauxum7r 0 239005 7952006 7951003 2026-10-24T14:35:26Z D&P 141668 7952006 wikitext text/x-wiki '''Antanas Gabužis''' ([[1928]] m. [[gegužės 6]] d. [[Balanėliai]], [[Vaškų valsčius]] – [[2008]] m. [[rugpjūčio 29]] d. [[Jonava|Jonavoje]]<ref>[http://www3.lrs.lt/docs2/XHWLTUGN.PDF „Varpas“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinys, 2008 m. spalis, Nr. 10 (168)] (PDF)</ref>) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas [[onkologija|onkologas]], pasipriešinimo [[TSRS|sovietų]] okupaciniam režimui dalyvis, [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] visuomenės veikėjas. == Biografija == Nuo [[1944]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrities]] skyriaus narys. [[1945]] m. spalio mėn. suimtas, kalintas [[Šilutė]]s lageryje, kaip mažametis [[1948]] m. spalio mėn. paleistas. Nuo [[1949]] m. sausio „Vyčio“ apygardos Vėtros būrio partizanas ([[slapyvardis]] ''Dobilas''). 1949 m. balandžio mėn. suimtas, 1949 m. rugpjūčio mėn. nuteistas, iki [[1955]] m. kalintas. 1949 m. pab. – [[1950]] m. pr. [[Ekibastuzas|Ekibastuze]] ([[Kazachija|Kazachijos]] šiaurėje) suorganizavo lietuvių politinių kalinių nelegalią pasipriešinimo organizaciją. [[1953]] m. gegužės mėn. sukilimo [[Norilskas|Norilsko]] lageryje, kuriame dalyvavo apie 5000 politinių kalinių, iš jų apie 400 lietuvių, vienas organizatorių. Kalintas [[Vladimiro kalėjimas|Vladimiro kalėjime]]. [[1955]] m. paleistas kaip antros grupės invalidas. [[1957]]–[[1961 m.]] mokėsi Irkutsko medicinos mokykloje ([[Rusija]]). 1961–[[1968 m.]] studijavo ir baigė medicinos studijas Irkutsko medicinos institute<ref>[http://istorija.jonava.org/?page_id=21 Jonavos istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170104031326/http://istorija.jonava.org/?page_id=21 |date=2017-01-04 }}</ref>. [[1955]]–[[1960]] m. dirbo [[Bratskas|Bratsko]], [[1960]]–[[1968]] m. [[Irkutskas|Irkutsko]] ligoninėse. 1968 m. leidus grįžti į Lietuvą apsigyveno [[Jonava|Jonavoje]], Jonavos ligoninės gydytojas onkologas. Nuo [[1988]] m. politinių ir visuomeninių organizacijų narys, veikėjas. [[1999]] m. Karys savanoris.<ref>{{VLE|VI|314|[[Algirdas Matulevičius]]|Antanas Gabužis}}</ref> Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Jonavos skyriaus narys, Jonavos rajono visuomenės veikėjas. Prižiūrėjo [[Tremtinių koplyčia (Jonava)|Tremtinių koplyčios]] statybą [[Jonavos kapinės]]e. Buvo vedęs; žmona Veronika Gabužienė (g. [[1931 m.]]), buhalterė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Jonavos r. komisijos pirmininkė. == Apdovanojimai == * [[2001]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Gabužis Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] [[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] i2pbp73410a9ll8flrz5za52u030lgl 7952007 7952006 2026-10-24T14:35:38Z D&P 141668 7952007 wikitext text/x-wiki '''Antanas Gabužis''' ([[1928]] m. [[gegužės 6]] d. [[Balanėliai]], [[Vaškų valsčius]] – [[2008]] m. [[rugpjūčio 29]] d. [[Jonava|Jonavoje]]<ref>[http://www3.lrs.lt/docs2/XHWLTUGN.PDF „Varpas“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinys, 2008 m. spalis, Nr. 10 (168)] (PDF)</ref>) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas [[onkologija|onkologas]], pasipriešinimo [[TSRS|sovietų]] okupaciniam režimui dalyvis, [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] visuomenės veikėjas. == Biografija == Nuo [[1944]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrities]] skyriaus narys. [[1945]] m. spalio mėn. suimtas, kalintas [[Šilutė]]s lageryje, kaip mažametis [[1948]] m. spalio mėn. paleistas. Nuo [[1949]] m. sausio „Vyčio“ apygardos Vėtros būrio partizanas ([[slapyvardis]] ''Dobilas''). 1949 m. balandžio mėn. suimtas, 1949 m. rugpjūčio mėn. nuteistas, iki [[1955]] m. kalintas. 1949 m. pab. – [[1950]] m. pr. [[Ekibastuzas|Ekibastuze]] ([[Kazachija|Kazachijos]] šiaurėje) suorganizavo lietuvių politinių kalinių nelegalią pasipriešinimo organizaciją. [[1953]] m. gegužės mėn. sukilimo [[Norilskas|Norilsko]] lageryje, kuriame dalyvavo apie 5000 politinių kalinių, iš jų apie 400 lietuvių, vienas organizatorių. Kalintas [[Vladimiro kalėjimas|Vladimiro kalėjime]]. [[1955]] m. paleistas kaip antros grupės invalidas. [[1957]]–[[1961 m.]] mokėsi Irkutsko medicinos mokykloje ([[Rusija]]). 1961–[[1968 m.]] studijavo ir baigė medicinos studijas Irkutsko medicinos institute<ref>[http://istorija.jonava.org/?page_id=21 Jonavos istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170104031326/http://istorija.jonava.org/?page_id=21 |date=2017-01-04 }}</ref>. [[1955]]–[[1960]] m. dirbo [[Bratskas|Bratsko]], [[1960]]–[[1968]] m. [[Irkutskas|Irkutsko]] ligoninėse. 1968 m. leidus grįžti į Lietuvą apsigyveno [[Jonava|Jonavoje]], Jonavos ligoninės gydytojas onkologas. Nuo [[1988]] m. politinių ir visuomeninių organizacijų narys, veikėjas. [[1999]] m. Karys savanoris.<ref>{{VLE|VI|314|[[Algirdas Matulevičius]]|Antanas Gabužis}}</ref> Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Jonavos skyriaus narys, Jonavos rajono visuomenės veikėjas. Prižiūrėjo [[Tremtinių koplyčia (Jonava)|Tremtinių koplyčios]] statybą [[Jonavos kapinės]]e. Buvo vedęs; žmona Veronika Gabužienė (g. [[1931 m.]]), buhalterė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Jonavos r. komisijos pirmininkė. == Apdovanojimai == * [[2001]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Gabužis Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] [[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 6aqmm0s96xaqk9fehwjy6u8ps9y3x3u 0 239527 7952139 7460158 2026-10-25T02:24:16Z Juppi lantteineen 226383 File 7952139 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1973|6|15|T}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirė = {{Mirė||||1973|6|15}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Rasa Stravinskaitė | vaikai = 3 | veikla = [[teisininkas]] | sritis = [[finansų teisė]] | įstaigos = - | pareigos = - | partija = ''nepartinis'' <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = [[daktaras]] | alma_mater = [[1996]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[File:Vitas Vasiliauskas.jpg|thumb|Vitas Vasiliauskas (2009)]] '''Vitas Vasiliauskas''' (g. [[1973]] m. [[birželio 15]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[teisininkas]], [[lektorius]], buvęs politinis veikėjas. == Išsilavinimas, pedagoginė veikla == [[1980]]–[[1991]] m. mokėsi [[Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija|Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje]]. 2004 m. [[birželio 11]] d. apgynė disertaciją tema „Teisminio [[teisinis precedentas|precedento]] reikšmė [[romanų–germanų teisinė sistema|romanų – germanų teisinėje sistemoje]]“<ref>[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/b0409.html 2004 m. birželio 11 d. 14 val. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto K. Jablonskio auditorijoje (Saulėtekio al. 9, I rūmai, Vilnius) Vitas VASILIAUSKAS gins disertaciją Teisminio precedento reikšmė romanų–germanų teisinėje sistemoje socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsniui gauti]</ref>, socialinių mokslų (teisės krypties) [[daktaras]]. [[1997]]-[[2004 m.]] VU Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros [[Mokslinis asistentas|asistentas]]. Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. VU TF Konstitucinės ir administracinės teisės katedros lektorius. Nuo [[2010 m.]] VU TF Viešosios teisės katedros lektorius<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=394824&p_query= Seimo NUTARIMO „Dėl V.Vasiliausko skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ PROJEKTO priedas] (CV)</ref>. == Dalykinė, politinė veikla == [[1995]]–[[1997]] m. [[Valstybinė mokesčių inspekcija|Valstybinės mokesčių inspekcijos]] prie LR FM Mokesčių išieškojimo skyriaus vyresnysis [[mokesčių inspektorius]], nuo 1997 m.<!--nuo 1996 m.? Reikia p a t i k s l i n i m o; LAWIN rašo vienaip, KAS YRA KAS – kitaip--> iki 1998 m. [[Valstybinė mokesčių inspekcija|Valstybinės mokesčių inspekcijos]] prie [[LR finansų ministerija|LR finansų ministerijos]] Mokesčių išieškojimo skyriaus viršininkas, nuo [[1998 m.]] iki 2001 m. LR finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorius, nuo [[2000 m.]] iki 2004 m. darbo grupės LR derybų su [[Europos Sąjunga]] Mokesčių derybinio skyriaus vadovas, nuo 2001 m. iki 2004 m. LR finansų ministerijos [[viceministras]], nuo [[2004 m.]] iki [[2011 m.]] balandžio mėn. advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ (dabar [[Ellex]]) teisininkas, advokatas<ref>[http://www.lawin.lt/lt/lawyers.one/vasiliauskas Vito Vasiliausko biografija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090515143341/http://www.lawin.lt/lt/lawyers.one/vasiliauskas |date=2009-05-15 }} (lietuvių, anglų k.)</ref>, nuo 2011 m. balandžio 16 d. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybos pirmininkas. Antroji V. Vasiliausko kadencija Lietuvos banke baigėsi 2021 m. balandžio 6 d. ir nuo balandžio 7 d. LB valdybos pirmininko postą perėmė [[Gediminas Šimkus]]. V. Vasiliauskas trejų metų kandenciją TVF vykdančiojo direktoriaus pozicijoje pradės 2023 m. sausio mėn. pasibaigus Suomijos atstovo Mika Pösö kadencijai. [[2009]] m. buvo pretendentės į [[LR Prezidentas|LR Prezidento]] kandidates [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] rinkimų štabo vadovas<ref>[http://www.lrytas.lt/-12361678851235729864-1-pirmasis-d-grybauskait%C4%97s-rinkim%C5%B3-%C5%A1tabo-narys-buv%C4%99s-finans%C5%B3-viceministras-v-vasiliauskas-papildyta.htm „Pirmasis D. Grybauskaitės rinkimų štabo narys – buvęs finansų viceministras V. Vasiliauskas“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090309032734/http://www.lrytas.lt/-12361678851235729864-1-pirmasis-d-grybauskait%C4%97s-rinkim%C5%B3-%C5%A1tabo-narys-buv%C4%99s-finans%C5%B3-viceministras-v-vasiliauskas-papildyta.htm |date=2009-03-09 }} BNS ir lrytas.lt inf., 2009-03-04 13:58</ref>. Vedęs. Žmona Rasa Stravinskaitė (g. [[1973 m.]]), teisininkė, Mokestinių ginčų komisijos narė. Turi 3 vaikus. Moka [[lietuvių kalba|lietuvių]], [[anglų kalba|anglų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[rusų kalba]]s. 2013 m. „Veido“ žurnalo apklausoje išrinktas Metų valstybės tarnautoju. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before=[[Reinoldijus Šarkinas]] | title= [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko valdybos pirmininkas]] | years=[[2011]] – | after=[[Gediminas Šimkus]] }} |- {{End box}} {{DEFAULTSORT:Vasiliauskas, Vitas}} [[Kategorija:Lietuvos finansų viceministrai]] [[Kategorija:Lietuvos verslo teisės advokatai]] [[Kategorija:Lietuvos banko vadovai]] [[Kategorija:Viešųjų finansų teisininkai]] [[Kategorija:Metų valstybės tarnautojai]] 8nwty2bmnkijaro0km4ubagusxlo1jh 0 258544 7951924 7951007 2026-10-24T13:11:33Z D&P 141668 Ne voldemarininkas, o ateitininkas 7951924 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Леонас_Прапуленіс.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1913|06|09}} | gimimo vieta = [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)|Daugėlaičiai]], [[Kybartų valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1972|07|23|1913|06|09}} | mirties vieta = [[Čikaga]], [[JAV]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Birutė | vaikai = | veikla = ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, rezistentas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1939]] m. Klaipėdos prekybos institutas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Session of the Provisional Government of Lithuania.jpg|miniatiūra|300px|right|[[Lietuvos laikinoji Vyriausybė|Lietuvos laikinosios Vyriausybės]] posėdis Kaune. Pirmininkauja [[Juozas Ambrazevičius]], iš kairės: [[Jonas Matulionis (1898)|Jonas Matulionis]], [[Juozas Senkus (1911)|Juozas Senkus]], [[Balys Vitkus]], [[Pranas Vainauskas]], [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ]], [[Ksaveras Vencius]], [[Vytautas Grudzinskas]]. Iš dešinės: [[Jonas Šlepetys]], [[Stasys Raštikis]], [[Adolfas Damušis]], [[Juozas Pajaujis-Javis|Juozas Pajaujis]], [[Antanas Novickis]], [[Leonas Prapuolenis]], [[Mečislovas Mackevičius]].]] '''Leonas Prapuolenis''' ([[1913]] m. [[birželio 9]] d. [[Daugėlaičiai (Vilkaviškis)|Daugėlaičiuose]], [[Kybartų valsčius]] – [[1972]] m. [[liepos 23]] d. [[Čikaga|Čikagoje]], [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimo]] vadas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. == Biografija == Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Leono tėvas Juozas Prapuolenis 1920 m. buvo išrinktas [[Kybartai|Kybartų]] burmistru ir šias pareigas ėjo iki pat sovietinės okupacijos. [[1922]] m. išlaikė stojamuosius egzaminus į [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos]] pirmąją klasę. [[1923]] m. buvo perkeltas į Kybartuose atsidariusią [[Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija|„Žiburio“ gimnaziją]], kuri vėliau buvo reorganizuota į Kybartų „Žiburio“ aukštesniąją komercijos mokyklą. Nuo [[1930]] m. įsitraukė į moksleivių [[ateitininkai|ateitininkų]] veiklą, [[1931]]–[[1933]] m. šiai veiklai vadovavo. 1933 m. baigęs Komercijos mokyklą įstojo į [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[VDU TF|Teisės fakulteto]] Ekonomikos skyrių. Studijuodamas įstojo į studentų ateitininkų korporaciją „Kęstutis“ ir studentų sporto klubą „Achilas“, kuriam iki [[1934]] m. rudens pirmininkavo. Buvo nusistatęs prieš tautininkų vyriausybės politiką.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html Giedrius Grabauskas-Karoblis.Vadai – iškilios asmenybės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304203509/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |date=2016-03-04 }}</ref> 1934 m. persikėlė studijuoti į [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įsteigtą Prekybos institutą, kurio baigęs pirmą kursą buvo pašauktas į karo tarnybą pulke. L. Prapuolenis pradėjo bylą, kad jam būtų suteikta teisė karinę prievolę atlikti [[Kauno karo mokykla|Karo mokykloje]]. Leonas Prapuolenis bylą laimėjo ir [[1936]] m. baigė Karo mokyklą atsargos [[Leitenantas|leitenantu]]. Grįžęs į Prekybos institutą organizavo įvairias antivyriausybines akcijas, dėl to [[1938]] m. gruodžio mėn. iš instituto buvo pašalintas, tačiau sudarius koalicinę tautininkų, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „Vieningo darbo vyriausybę“ su ministru pirmininku [[Jonas Černius|Jonu Černiumi]]<ref>[https://luksas.blog/2013/01/18/kariuomenes-generolas-politikos-eilinis/ A. Lukšas. Kariuomenės generolas, politikos eilinis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191014194823/https://luksas.blog/2013/01/18/kariuomenes-generolas-politikos-eilinis/ |date=2019-10-14 }}</ref> priešakyje, buvo grąžintas į [[Šiauliai|Šiaulius]] perkeltą institutą. Jį baigęs persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur [[1939]] m. pabaigoje drauge su dr. [[Adolfas Damušis|Adolfu Damušiu]], dr. [[Pranas Padalskis|Pranu Padalskiu]] ir I.Dageliu įsteigė cheminių gaminių fabriką „Gulbė“. 1940 metų vasarą sovietinė Lietuvos valdžia „Gulbės“ vadovu paskyrė komunistą A. Majerį, ir nuo rugsėjo 1 dienos L. Prapuolenis buvo atleistas iš įmonės komercijos direktoriaus pareigų. Nuo tada L.Prapuolenis ėmė keisti gyvenamąsiais vietas ir įsijungė į antisovietinio pogrindžio veiklą. Sovietams okupavus Lietuvą ir [[1940]] m. rugsėjo mėnesį išryškėjus neigiamam vyresnių politikų požiūriui į organizuoto pasipriešinimo veiklą, [[spalio 9]] d. Kaune drauge su A. Damušiu, [[Motiejus Pečiulionis|M. Pečiulioniu]] ir kitais aptarė veiklos būtinumą: sukurti platų pogrindžio penketukų tinklą, palaikant ryšius su majoro [[Vytautas Bulvičius|Vytauto Bulvičiaus]] organizuota [[Vilnius|Vilniaus]] grupe. Leonas Prapuolenis buvo pagrindinis ryšininkas tarp Kauno ir Vilniaus štabų, o NKVD areštavus beveik visą Vilniaus štabo vadovybę, tapo [[Lietuvių aktyvistų frontas|LAF]]'o vadovu ir vykdė LAF’o įgaliotinio prie Laikinosios vyriausybės pareigas. NKVD pradėjus LAF sukilėlių areštus, paskutines kelias dienas prieš karą pagrindiniai sukilimo vadovai L.Prapuolenis ir [[Pilypas Žukauskas|P.Žukauskas – Narutis]] slapstėsi Aleksoto įkalnėje prie funikulieriaus, dr. J.Urmano name. Prasidėjus [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimui]] Leonas Prapuolenis, kaip sukilimo vadas, [[1941]] m. [[birželio 23]] d. ryte, 9 val. 28 min. per sukilėlių užimtą [[Kauno radiofonas|radiofoną]] ir [[Kauno radijo stotis|radijo stotį]] paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos atstatymo deklaraciją. Vokiečiams uždraudus LAF’ą 1941 m. rudenį gestapo suimtas, įkalintas [[Tilžė|Tilžėje]], [[gruodžio 19]] d. uždarytas [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau koncentracijos stovykloje]]. [[1942]] m. [[balandžio 7]] d. [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] pastangomis iš lagerio išlaisvintas, perduotas policijos priežiūron [[Miunchenas|Miunchene]] be teisės gyventi Lietuvoje. Nepaisydamas draudimų dalyvavo [[Lietuvių frontas|Lietuvių fronto]] (LF) veikloje rengiant programinius dokumentus, aptariant LF veiklos strategiją. [[1944]] m. [[rugsėjo 15]] d. – [[spalio 8]] d. buvo atvykęs į [[Rietavas|Rietavo]] pasitarimą, svarsčiusį tolesnės LF veiklos planus antrosios sovietų okupacijos metu, dalyvavo diskusijose. Bendradarbiavo laikraštyje „[[Į Laisvę]]“, „[[XX amžius (laikraštis)|XX amžiuje]]“, „[[Studentų dienos|Studentų dienose]]“, 1948 - 1955 nuolatinis „[[Draugas (laikraštis)|Draugo]]“ korespondentas V. Vokietijoje.<ref>[[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|Juozas Brazaitis]]. Vienų vieni. – Vilnius, 1990 m., psl. 61-63, 65, 67, 76, 84, 93, 95, 105, 373, 385, 386, 396</ref> Okupavus Lietuvą liko gyventi Vokietijoje, toliau aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, dirbo [[VLIK|Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete]], buvo Europos [[Lietuvių fronto bičiulių sambūris|Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio]] vicepirmininku, LFB vyr. tarybos nariu, LFB Čikagos apygardos pirmininku. [[1952]]–[[1953]] m. vienas iš septynių lietuvių aktyvistų, kuriuos pagal specialų planą [[MGB]] siekė sunaikinti.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/21/kryz_02.html Sovietinio MGB 1953 m. ketinimas sunaikinti grupę išeivijos veikėjų // XXI amžius, 2007-02-21, Nr. 14 (1511)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305035515/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/21/kryz_02.html |date=2016-03-05 }}</ref> [[1955]] m. persikėlė į [[JAV]], apsigyveno Čikagoje. Čia aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių organizacijų veikloje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html Vadai – iškilios asmenybės // Už laisvę, 2011-06-23] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304203509/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20110623/uzlaisve_04.html |date=2016-03-04 }}</ref> == Įvertinimas == * [[2001]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius]] (po mirties) <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=133737</ref> == Atminimo įamžinimas == [[2009]] m. [[birželio 20]] d. [[VDU]] pastato (K. Donelaičio g. 52) antrajame aukšte atidengtas [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] vadovų portretų skulptūrinis bareljefas. Jame įamžinti šeši tarpukario VDU profesoriai ir studentai, svarbiausi Lietuvos aktyvistų fronto vadovai: [[Vytautas Bulvičius]], [[Adolfas Damušis]], [[Juozas Vėbra]], Leonas Prapuolenis, [[Pilypas Narutis]] ir [[Juozas Ambrazevičius]] (skulpt. [[Stasys Žirgulis]]).<ref>[http://www.balsas.lt/naujiena/296796/vdu-bus-iamzintas-birzelio-sukilimo-vadu-atminimas VDU bus įamžintas Birželio sukilimo vadų atminimas, 2009-06-19]</ref> == Bibliografija == * L. Prapuolenis. ''Gestapo pavedimu...'', Protėvių kardas, Kaunas, 2000 == Nuorodos == *[https://luksas.blog/2018/06/22/leonas-prapuolenis-birzelio-sukilimo-veliavnesys/ A.Lukšas. Leonas Prapuolenis – Birželio sukilimo vėliavnešys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190524112849/https://luksas.blog/2018/06/22/leonas-prapuolenis-birzelio-sukilimo-veliavnesys/ |date=2019-05-24 }} *[http://www.partizanai.org/i-laisve-1972-55-92/1850-veliavnesio-gelbejimas K. Škirpa. Vėliavnešio gelbėjimas] *[http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=55924CA8EF2E11E09B8F746164617373&inlanguage=lt Leono Prapuolenio archyvas Martyno Mažvydo bibliotekoje]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Prapuolenis, Leonas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai‎]] [[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] [[Kategorija:Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrai]] 867d3xo1g7byonu4wv0etvok5w89n78 0 258552 7951941 7950956 2026-10-24T13:29:40Z D&P 141668 7951941 wikitext text/x-wiki '''Kazimieras Balkūnas''' ([[1904]] m. [[kovo 13]] d. [[Pakumprys|Pakumpryje]], [[Prienų valsčius|Prienų vlsč]]. – [[1982]] m. [[lapkričio 15]] d. Lietuvoje) – [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, rezistentas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje. [[1925]] m. baigė [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų „Žiburio“ gimnaziją]], vėliau [[1925]]–[[1927]] m. ten pat mokytojavo. [[1927]] m. įstojo į [[VDU|Kauno universiteto]] [[VDU TF|Teisės fakultetą]], kuri [[1931]] m. baigė. Universitete aktyviai dalyvavo studentų [[Ateitininkai|ateitininkų]] veikloje, "Vytauto" klubo narys<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011128/retr_01.html „"Vytauto" klubui - 75“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090622023832/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011128/retr_01.html |date=2009-06-22 }} „XXI amžius“</ref>. Baigęs universitetą dirbo advokatu [[Kaunas|Kaune]] ir toliau dalyvavo ateitininkų, [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulių]] ir [[Pavasarininkai|pavasarininkų]] veikloje. [[1930]]–[[1932]] m. buvo „Pavasario“ federacijos generalinis sekretorius. Sovietinės okupacijos metais dalyvavo [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] veikloje, [[Adolfas Damušis|Adolfo Damušio]] organizuotoje LAF’o patarėjų grupėje. Įsikūrus [[LF|Lietuvių frontui]], jau pradiniame veiklos tarpsnyje dalyvavo LF vadovaujančiojoje grupėje, o paskui LF vadovaujančiajame centre (LFVC), tvarkė organizacinius klausimus. [[1942]] m. organizavus vyriausiąjį vadovaujantįjį centrą – Tautos Tarybą – buvo įtrauktas į jos veiklą, dalyvavo kuriant tautos pasipriešinimo strategiją ir praktiką. Taip pat aktyviai dalyvavo aptariant Lietuvių fronto programą, siekiant tobulesnės [[Demokratija|demokratijos]] ir formuluojant ją nusakančius tekstus. == Išnašos == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Balkūnas}} [[Kategorija:Lietuvos teisininkai]] [[Kategorija:Šaulių sąjungos nariai]] [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] c4aetkpysze4jn8s495zv4lvutqszjh 0 258645 7952251 7891569 2026-10-25T08:29:31Z ~2026-56971-54 226900 /* Archeologiniai tyrinėjimai */ 7952251 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas =Skarulių dvaras | Paveiksliukas = Skaruliai, dvaras.JPG | Vieta =[[Skaruliai]] | Įkurtas =1597 m. | Stilius = Medinis | Giminės =[[Skarulskiai]],<br />Andriejus Skarulskis,<br />Vaclovas ir Jurgis Andrejevičiai,<br />Baltramiejus Michnevičius Skarulskis,<br />Andrius Skarulskis | Parkas = Medžių alėjos liekanos | Dabar =Pamatų fragmentai | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvarvietės aikštelė }} [[Vaizdas:Skaruliai, dvaras. Pamatų liekanos.JPG|miniatiūra|Pamatų liekanos, 2023 m.]] '''Skarulių dvaras''' (arba '''''Lipnikų dvaras''''') – buvęs dvaras, esantis į rytus nuo [[Skaruliai|Skarulių]], [[Jonalaukis (Jonava)|Jonalaukio]] kaime, Jonavos rajone.<ref>Regina Kasperavičiūtė-Karaliūnienė: „Sunaikinto Skarulių kaimo istorija”. Mūsų kraštas, 2001, Nr. 13, p. 126, 127</ref> Pats Skarulių kaimas įsikūręs kairiajame Neries krante netoli azoto trąšų gamyklos AB „[[Achema]]“ (anksčiau G/S AZOTAS). Kaip ir Skaruliai, dabartinė Jonavos miesto dalis (anksčiau buvęs kaimas), Skarulių dvaras yra apie 2 km į šiaurę nuo Jonavos, prie kelio [[Jonava]]–[[Žasliai]]–[[Kaišiadorys]]. 2023 m. duomenimis, buvo išlikę dvaro [[pamatas|pamatų]] fragmentų. Dvarvietė pažymėta kultūros paveldo ženklu. Prieigose išdėliota akmenų eilė, aikštelėje pastatyti suoleliai atvykėliams. 2003 m. Skarulių dvarvietė buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=27065|title=Skarulių dvarvietė}}</ref><ref>{{cite kvr|mc=2608|title=Skarulių lobyno liekanos}}</ref> == Istorija == Skarulių dvaro pavadinimas kilo po to, kai 1597 m. bajorai [[Skarulskiai]] įsigijo Lipnikų dvarą. Istoriniai šaltiniai liudija, kad iš Skarulių giminės pirmasis dvarą valdė Andriejus Skarulskis - buvęs [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] bajorų [[maršalka]]. Kaip rodo istoriniai šaltiniai, Skarulių dvaras įsikūrė [[XVI a.]] 1-ojoje pusėje. Pagal padavimus pirmoji bažnyčia Skaruliuose pastatyta [[Vytautas Didysis|Vytauto]] valdymo metu, bet tai įrodančių duomenų nėra. 1522 m. balandžio 1 d. [[Skarulių Šv. Onos bažnyčia|Lipnikų (vėliau Skarulių) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, šventųjų Jurgio, Mikalojaus, Martyno ir Onos bažnyčią]] fundavo ir pastatė Mikalojus ir Magdalena Stankovičiai. Mirus M. Stankovičiui, jo žmona Magdalena, taip pat jo turtų paveldėtojai Vaclovas ir Jurgis Andrejevičiai, Motiejus Petraškevičius ir Stanislovas Bogdanovičius Lipnikų dvarą su viskuo, kas jam priklausė, bažnyčiai perdavė sau pasilikdami patronato teisę. Už tai, kad atsisakė dvaro, jiems buvo sumokėta 20 kapų lietuviškų grašių. 1597 m. Lipnikus ėmė valdyti Baltramiejus Michnevičius Skarulskis. 1596 m. teismo knygose randamas ginčo tarp B. Skarulskio ir Petro Peskevičiaus aprašymas, iš kurio matyti, kad Skarulskiai nebuvo įsitvirtinę šioje Žemėje. Kad ne visa Skarulių žeme priklausė naujam šeimininkui rodo ir tai, jog čia savo valdas turėjo Uršulė Stanislovaitė Daugintaitė-Daukšienė, vieno iš lietuvių raštijos pradininko kanauninko Mikalojaus Daukšos pamotė. M. Daukšos tėvas Baltramiejus Daukša Daugintaitę galėjo vesti apie 1560 metus. 1592 m. gegužės 29 d. Kauno žemės teismo knygose yra įrašas apie 1590 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriuo Uršulė Baltramiejienė-Daukšienė savo turtą Skaruliuose dovanojo dukterims Elzbietai ir Sofijai. Vadinasi, tos žemės dar nepriklausė Skarulskiams. Elzbieta, ištekėjusi už Veliuonos valsčiaus žemininko, savo dvaro dalį pardavė [[Kauno pavietas|Kauno pavieto]] ir [[Veliuonos valsčius|Veliuonos valsčiaus]] žemininkui Petrui Mikalojevičiui Jontautui. Šis vėliau vedėjos seserį Zofiją, kuri jam padovanojo antrą Skarulių dvaro dalį. Tuo metu šios žemės nepriklausė Skarulskiams. Tik 1599 m. P. M. Jontautas pardavė dvarelį Andriui Skarulskiui - [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] maršalkai (Kauno Žemės teismo įrašas). 1600 m. gegužės 31 d.). Žinoma, kad Andrius Skarulskis 1597 m. nupirko dvarą iš savo brolio Baltramiejaus. Tuo laiku, matyt, buvo du dvarai, kadangi vietovė vadinta Skaruliais. Istorikai, išnagrinėję to meto dokumentus, padarė išvadą, kad Uršulė Stanislovaitė Daugintaitė - M. Daukšos tėvo antroji žmona, Mikalojaus pamotė. Tuo metu Skarulių dvaras buvęs garsus. Dvarininkas Andrius Skarulskis bendravo ir giminiavosi su Kosakovskiais, kurie vėliau įkūrė [[Jonava|Jonavos miestelį]]. A. Skarulskis, apsilankęs [[Jeruzalė]]je, kur lydėjo [[Radvila Našlaitėlis|Radvilą Našlaitėlį]], nusižiūrėjo patikusios bažnyčios projektą ir pagal jį šalia dvaro 1620-1622 m. buvo pastatyta mūrinė [[Skarulių Šv. Onos bažnyčia]]. [[XVII a.]] viduryje karuose su [[Maskva]] ir švedais Skarulių dvaras buvo sudegintas ir ilgą laiką neatstatytas. [[XVIII a.]] pirmoje pusėje Skarulių dvarą perėmė valdyti Domininkas Kosakovskis, kurio giminaičiai didikai Kosakovskiai. Taip Skaruliai pardavė praskolintą savo giminės lizdą grafams Kosakovskiams. Šiame dvare vyskupas J. K. Kosakovskis leido savo vasaras. Būtent Kosakovskiai laikomi [[Jonava|Jonavos]] miestelio įkūrėjais. [[XIX a.]] Skarulių dvaras atiteko dvarponiams Semaškoms. Dar vėliau dvaras perėjo rusų tautybės dvarininkų Andriejevų žinion. Jį ilgai valdė Jekaterina Andriejevienė, o po jos - Račkauskų giminė. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūrę olandai, vėliau buvo laikomi belaisviai - vokiečiai. Pokario metais dvaras buvo nacionalizuotas. == Architektūra ir išplanavimas == Skarulių dvarą sudarė medinis dvaro pastatas, du [[kumetynas|kumetynai]], rūkykla du [[svirnas|svirnai]], du mūryti pastatai su rūsiais, [[pirtis]], skalbykla. Dvarą supo [[sodas]], kuriame augo obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios. Sodą juosė riešutynai sode buvo du stačiakampio formos prūdai, kelios liepų ir kitų [[medžių alėjos]] Prie dvaro buvo pasodinta įvairių medžių ir krūmų: klevų, ąžuolų, gudobelių liepų, drebulių. 1922 metų sudarytame Skarulių dvaro plane pažymėta, kad dvarui kartu su mišku priklausė 80,6 ha žemės bei atskiras sklypas su malūnu. Dvare stovėjo 10 pastatų. Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. dvare veikė [[Skarulių mokykla]].<ref>Eglė Marcinkevičiūtė. [https://www.kpip.lt/ataskaitos/2012Marcinkeviciute_Skaruliai.pdf Skarulių dvarvietės, pastato liekanų, Jonavos r., Jonalaukio k., 2012 m. archeologinių žvalgymų ataskaita.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240617051158/https://www.kpip.lt/ataskaitos/2012Marcinkeviciute_Skaruliai.pdf |date=2024-06-17 }} Vilnius, 2012.</ref> 1980 m. dvaras visiškai nugriautas, sunaikintas sodas, tvenkiniai. Šiuo metu išlikę tik vieno mūrinio pastato su skliautiniais rūsiais griuvėsiai. Matyt, tai [[XVI a.]] statinys. == Archeologiniai tyrinėjimai == 1995 m. buvusioje Skarulių dvarvietėje atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologai atidengė iš lauko riedulių mūrytas medinio pastato pamatų liekanas. Rasta: plokštiniai, karniziniai kokliai, buitinė keramika, ažūrinių karūnėlių fragmentai, datuotini XVI a. viduriu. Kai kurie kokliai puošti stilizuotu geometriniu augaliniu ornamentu. Rasti kokliai ir buitinė keramika savo įvairove ir kokybe niekuo nesiskiria nuo miestietiškų. Matyt, didžioji jų dalis atvežta iš miestų, galbūt dalis puodų žiesti ar lipdyti vietoje. Rasta per 40 skirtingo ornamento koklių. Lyginant koklius pastebėta, kad dalis jų atvežti iš Kauno, o kita dalis - iš Kėdainių. Šiuo metu dvarvietė apleista. Dvaro liekanas niokoja ir gyventojai, plyta po plytos išnešiodami unikalaus Skarulių dvaro liekanas. 1995 m. buvusioje Skarulių dvarvietėje atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologai atidengė iš lauko riedulių mūrytas medinio pastato pamatų liekanas. Rasta: plokštiniai, karniziniai kokliai, buitinė keramika, ažūrinių karūnėlių fragmentai, datuotini XVI a. viduriu. Kai kurie kokliai puošti stilizuotu geometriniu augaliniu ornamentu. Rasti kokliai ir buitinė keramika savo įvairove ir kokybe niekuo nesiskiria nuo miestietiškų. Matyt, didžioji jų dalis atvežta iš miestų, galbūt dalis puodų žiesti ar lipdyti vietoje. Rasta per 40 skirtingo ornamento koklių. Lyginant koklius pastebėta, kad dalis jų atvežti iš Kauno, o kita dalis - iš Kėdainių. Šiuo metu dvarvietė apleista. Dvaro liekanas niokoja ir gyventojai, plyta po plytos išnešiodami unikalaus Skarulių dvaro liekanas. tiki tiki scrlet == Literatūra == * Mano gimtinė gyva atmintyje: sunaikinto Skarulių kaimo atminimui / Regina Kasperavičiūtė-Karaliūnienė. – Jonava: Linotipas, 2005. - 79 [1] p. ISBN 9955-654-02-3. == Šaltiniai == {{commonscat|Skaruliai Manor}} {{ref}} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Jonavos rajono dvarai]] [[Kategorija:Skaruliai]] ja1xa2ad34o4av6cnk55xx0hv168cfj 7952252 7952251 2026-10-25T08:31:20Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56971-54 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 7891569 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas =Skarulių dvaras | Paveiksliukas = Skaruliai, dvaras.JPG | Vieta =[[Skaruliai]] | Įkurtas =1597 m. | Stilius = Medinis | Giminės =[[Skarulskiai]],<br />Andriejus Skarulskis,<br />Vaclovas ir Jurgis Andrejevičiai,<br />Baltramiejus Michnevičius Skarulskis,<br />Andrius Skarulskis | Parkas = Medžių alėjos liekanos | Dabar =Pamatų fragmentai | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvarvietės aikštelė }} [[Vaizdas:Skaruliai, dvaras. Pamatų liekanos.JPG|miniatiūra|Pamatų liekanos, 2023 m.]] '''Skarulių dvaras''' (arba '''''Lipnikų dvaras''''') – buvęs dvaras, esantis į rytus nuo [[Skaruliai|Skarulių]], [[Jonalaukis (Jonava)|Jonalaukio]] kaime, Jonavos rajone.<ref>Regina Kasperavičiūtė-Karaliūnienė: „Sunaikinto Skarulių kaimo istorija”. Mūsų kraštas, 2001, Nr. 13, p. 126, 127</ref> Pats Skarulių kaimas įsikūręs kairiajame Neries krante netoli azoto trąšų gamyklos AB „[[Achema]]“ (anksčiau G/S AZOTAS). Kaip ir Skaruliai, dabartinė Jonavos miesto dalis (anksčiau buvęs kaimas), Skarulių dvaras yra apie 2 km į šiaurę nuo Jonavos, prie kelio [[Jonava]]–[[Žasliai]]–[[Kaišiadorys]]. 2023 m. duomenimis, buvo išlikę dvaro [[pamatas|pamatų]] fragmentų. Dvarvietė pažymėta kultūros paveldo ženklu. Prieigose išdėliota akmenų eilė, aikštelėje pastatyti suoleliai atvykėliams. 2003 m. Skarulių dvarvietė buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=27065|title=Skarulių dvarvietė}}</ref><ref>{{cite kvr|mc=2608|title=Skarulių lobyno liekanos}}</ref> == Istorija == Skarulių dvaro pavadinimas kilo po to, kai 1597 m. bajorai [[Skarulskiai]] įsigijo Lipnikų dvarą. Istoriniai šaltiniai liudija, kad iš Skarulių giminės pirmasis dvarą valdė Andriejus Skarulskis - buvęs [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] bajorų [[maršalka]]. Kaip rodo istoriniai šaltiniai, Skarulių dvaras įsikūrė [[XVI a.]] 1-ojoje pusėje. Pagal padavimus pirmoji bažnyčia Skaruliuose pastatyta [[Vytautas Didysis|Vytauto]] valdymo metu, bet tai įrodančių duomenų nėra. 1522 m. balandžio 1 d. [[Skarulių Šv. Onos bažnyčia|Lipnikų (vėliau Skarulių) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, šventųjų Jurgio, Mikalojaus, Martyno ir Onos bažnyčią]] fundavo ir pastatė Mikalojus ir Magdalena Stankovičiai. Mirus M. Stankovičiui, jo žmona Magdalena, taip pat jo turtų paveldėtojai Vaclovas ir Jurgis Andrejevičiai, Motiejus Petraškevičius ir Stanislovas Bogdanovičius Lipnikų dvarą su viskuo, kas jam priklausė, bažnyčiai perdavė sau pasilikdami patronato teisę. Už tai, kad atsisakė dvaro, jiems buvo sumokėta 20 kapų lietuviškų grašių. 1597 m. Lipnikus ėmė valdyti Baltramiejus Michnevičius Skarulskis. 1596 m. teismo knygose randamas ginčo tarp B. Skarulskio ir Petro Peskevičiaus aprašymas, iš kurio matyti, kad Skarulskiai nebuvo įsitvirtinę šioje Žemėje. Kad ne visa Skarulių žeme priklausė naujam šeimininkui rodo ir tai, jog čia savo valdas turėjo Uršulė Stanislovaitė Daugintaitė-Daukšienė, vieno iš lietuvių raštijos pradininko kanauninko Mikalojaus Daukšos pamotė. M. Daukšos tėvas Baltramiejus Daukša Daugintaitę galėjo vesti apie 1560 metus. 1592 m. gegužės 29 d. Kauno žemės teismo knygose yra įrašas apie 1590 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriuo Uršulė Baltramiejienė-Daukšienė savo turtą Skaruliuose dovanojo dukterims Elzbietai ir Sofijai. Vadinasi, tos žemės dar nepriklausė Skarulskiams. Elzbieta, ištekėjusi už Veliuonos valsčiaus žemininko, savo dvaro dalį pardavė [[Kauno pavietas|Kauno pavieto]] ir [[Veliuonos valsčius|Veliuonos valsčiaus]] žemininkui Petrui Mikalojevičiui Jontautui. Šis vėliau vedėjos seserį Zofiją, kuri jam padovanojo antrą Skarulių dvaro dalį. Tuo metu šios žemės nepriklausė Skarulskiams. Tik 1599 m. P. M. Jontautas pardavė dvarelį Andriui Skarulskiui - [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] maršalkai (Kauno Žemės teismo įrašas). 1600 m. gegužės 31 d.). Žinoma, kad Andrius Skarulskis 1597 m. nupirko dvarą iš savo brolio Baltramiejaus. Tuo laiku, matyt, buvo du dvarai, kadangi vietovė vadinta Skaruliais. Istorikai, išnagrinėję to meto dokumentus, padarė išvadą, kad Uršulė Stanislovaitė Daugintaitė - M. Daukšos tėvo antroji žmona, Mikalojaus pamotė. Tuo metu Skarulių dvaras buvęs garsus. Dvarininkas Andrius Skarulskis bendravo ir giminiavosi su Kosakovskiais, kurie vėliau įkūrė [[Jonava|Jonavos miestelį]]. A. Skarulskis, apsilankęs [[Jeruzalė]]je, kur lydėjo [[Radvila Našlaitėlis|Radvilą Našlaitėlį]], nusižiūrėjo patikusios bažnyčios projektą ir pagal jį šalia dvaro 1620-1622 m. buvo pastatyta mūrinė [[Skarulių Šv. Onos bažnyčia]]. [[XVII a.]] viduryje karuose su [[Maskva]] ir švedais Skarulių dvaras buvo sudegintas ir ilgą laiką neatstatytas. [[XVIII a.]] pirmoje pusėje Skarulių dvarą perėmė valdyti Domininkas Kosakovskis, kurio giminaičiai didikai Kosakovskiai. Taip Skaruliai pardavė praskolintą savo giminės lizdą grafams Kosakovskiams. Šiame dvare vyskupas J. K. Kosakovskis leido savo vasaras. Būtent Kosakovskiai laikomi [[Jonava|Jonavos]] miestelio įkūrėjais. [[XIX a.]] Skarulių dvaras atiteko dvarponiams Semaškoms. Dar vėliau dvaras perėjo rusų tautybės dvarininkų Andriejevų žinion. Jį ilgai valdė Jekaterina Andriejevienė, o po jos - Račkauskų giminė. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūrę olandai, vėliau buvo laikomi belaisviai - vokiečiai. Pokario metais dvaras buvo nacionalizuotas. == Architektūra ir išplanavimas == Skarulių dvarą sudarė medinis dvaro pastatas, du [[kumetynas|kumetynai]], rūkykla du [[svirnas|svirnai]], du mūryti pastatai su rūsiais, [[pirtis]], skalbykla. Dvarą supo [[sodas]], kuriame augo obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios. Sodą juosė riešutynai sode buvo du stačiakampio formos prūdai, kelios liepų ir kitų [[medžių alėjos]] Prie dvaro buvo pasodinta įvairių medžių ir krūmų: klevų, ąžuolų, gudobelių liepų, drebulių. 1922 metų sudarytame Skarulių dvaro plane pažymėta, kad dvarui kartu su mišku priklausė 80,6 ha žemės bei atskiras sklypas su malūnu. Dvare stovėjo 10 pastatų. Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. dvare veikė [[Skarulių mokykla]].<ref>Eglė Marcinkevičiūtė. [https://www.kpip.lt/ataskaitos/2012Marcinkeviciute_Skaruliai.pdf Skarulių dvarvietės, pastato liekanų, Jonavos r., Jonalaukio k., 2012 m. archeologinių žvalgymų ataskaita.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240617051158/https://www.kpip.lt/ataskaitos/2012Marcinkeviciute_Skaruliai.pdf |date=2024-06-17 }} Vilnius, 2012.</ref> 1980 m. dvaras visiškai nugriautas, sunaikintas sodas, tvenkiniai. Šiuo metu išlikę tik vieno mūrinio pastato su skliautiniais rūsiais griuvėsiai. Matyt, tai [[XVI a.]] statinys. == Archeologiniai tyrinėjimai == 1995 m. buvusioje Skarulių dvarvietėje atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologai atidengė iš lauko riedulių mūrytas medinio pastato pamatų liekanas. Rasta: plokštiniai, karniziniai kokliai, buitinė keramika, ažūrinių karūnėlių fragmentai, datuotini XVI a. viduriu. Kai kurie kokliai puošti stilizuotu geometriniu augaliniu ornamentu. Rasti kokliai ir buitinė keramika savo įvairove ir kokybe niekuo nesiskiria nuo miestietiškų. Matyt, didžioji jų dalis atvežta iš miestų, galbūt dalis puodų žiesti ar lipdyti vietoje. Rasta per 40 skirtingo ornamento koklių. Lyginant koklius pastebėta, kad dalis jų atvežti iš Kauno, o kita dalis - iš Kėdainių. Šiuo metu dvarvietė apleista. Dvaro liekanas niokoja ir gyventojai, plyta po plytos išnešiodami unikalaus Skarulių dvaro liekanas. == Literatūra == * Mano gimtinė gyva atmintyje: sunaikinto Skarulių kaimo atminimui / Regina Kasperavičiūtė-Karaliūnienė. – Jonava: Linotipas, 2005. - 79 [1] p. ISBN 9955-654-02-3. == Šaltiniai == {{commonscat|Skaruliai Manor}} {{ref}} {{Lietuvos dvarai}} [[Kategorija:Jonavos rajono dvarai]] [[Kategorija:Skaruliai]] svump2kivkgfyjlpru0kdtv7yf9ulnm 0 259697 7952158 6764434 2026-10-25T05:45:22Z ~2026-56852-69 226853 7952158 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Juozas Katilius | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1871|3|19}} | gimimo vieta = [[Katiliškiai|Katiliškių]] kaime, [[Marijampolės apskritis]] – ? | mirė = {{Mirė||||1871|3|19}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[Vilniaus konferencija|1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos]] organizacinio komiteto narys ir konferencijos dalyvis | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Katilius''' ([[1871]] m. [[kovo 19]] d. [[Katiliškiai|Katiliškių]] kaime, [[Marijampolės apskritis]] – 1954 m. palaidotas Daukšių (Marijampolės raj.) bažnyčios šventoriuje) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[Vilniaus konferencija|1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos]] organizacinio komiteto narys ir konferencijos dalyvis. Įšventintas [[1895]] m. [[gegužės 8]] d. [[Seinai|Seinuose]]. Nuo 1910 metų [[Smalėnai|Smalėnų]] klebonas. [[Smalėnų Šv. Izidoriaus Artojo bažnyčia|Smalėnų Šv. Izidoriaus Artojo bažnyčioje]] prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] nustatė pamaldų vedimo tvarką [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[lenkų kalba|lenkų]] kalbomis. {{DEFAULTSORT:Katilius, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]] [[Kategorija:Vilniaus konferencijos dalyviai]] {{Lt-biograf-stub}} [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] 8mrsefbc5a4vce7e4o6e438ygt3agku 7952190 7952158 2026-10-25T06:20:02Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 6764434 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Juozas Katilius | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1871|3|19}} | gimimo vieta = [[Katiliškiai|Katiliškių]] kaime, [[Marijampolės apskritis]] – ? | mirė = {{Mirė||||1871|3|19}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[Vilniaus konferencija|1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos]] organizacinio komiteto narys ir konferencijos dalyvis | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Katilius''' ([[1871]] m. [[kovo 19]] d. [[Katiliškiai|Katiliškių]] kaime, [[Marijampolės apskritis]] – 1954 m. palaidotas Daukšių (Marijampolės raj.) bažnyčios šventoriuje) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[Vilniaus konferencija|1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos]] organizacinio komiteto narys ir konferencijos dalyvis. Įšventintas [[1895]] m. [[gegužės 8]] d. [[Seinai|Seinuose]]. Nuo 1910 metų [[Smalėnai|Smalėnų]] klebonas. [[Smalėnų Šv. Izidoriaus Artojo bažnyčia|Smalėnų Šv. Izidoriaus Artojo bažnyčioje]] prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] nustatė pamaldų vedimo tvarką [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[lenkų kalba|lenkų]] kalbomis. {{DEFAULTSORT:Katilius, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] [[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]] [[Kategorija:Vilniaus konferencijos dalyviai]] {{Lt-biograf-stub}} oh3owx8o1vxbjrrcun6qj5y7diuoz0b 0 265235 7951998 7951011 2026-10-24T14:29:51Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951011 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951998 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Simas Miglinas |fonas= aca | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1907|4|29|}} | gimimo vieta = Skrantonas, [[JAV]] | mirties data = {{Mirė|1997|9|7|1907|4|29|}} | mirties vieta = | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Simas Miglinas''' ([[1907]] m. [[balandžio 29]] d. [[Skrantonas]], [[JAV]] – [[1997]] m. [[rugsėjo 7]] d., palaidotas [[Biržai|Biržuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, knygų leidėjas. == Biografija == [[1931]] m. baigė S. Daukanto mokytojų seminariją [[Kaunas|Kaune]]. [[1931]]–[[1934]] m. studijavo [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] humanitarinių mokslų fakultete. Nuo [[1924]] m. bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Mūsų Vilnius]]“, [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]], „[[Ūkininko patarėjas]]“. Pasirašinėdavo ''Stasys Mingaila, S. Tyla, A. Rigmantas''. [[1933]] m. redagavo žurnalą [[Vienybė (žurnalas)|„Vienybė“]], [[1938]]–[[1939]] m. – laikraštį „[[Naujoji spaktyva]]“. [[1940]] m. sausį leido ir redagavo dienraštį „[[Vakarinės naujienos]]“, [[1941]]–[[1944]] m. [[Šiauliai|Šiauliuose]] – laikraštį „Tėvynė“ (nuo [[1942]] m. ėjo pavadinimu [[Tėviškė (Šiauliai)|„Tėviškė“]]), [[1944]] m. [[Telšiai|Telšiuose]] redagavo Tėvynės apsaugos rinktinės leidinį „[[Lietuvos gynėjas]]“. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], nuo [[1951]] m. veikė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitete]], iki [[1954]] m. buvo LLKS atstovas. [[1950]]–[[1955]] m. [[Memingenas|Memingene]] leido ir redagavo laikraštį [[Tremtis (laikraštis)|„Tremtis“]], [[1951]] m. įsteigė knygų leidyklą „Tremtis“, kuri veikė iki [[1959]] m. Joje išleido [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaičio–Putino]], [[Ignas Šeinius|I. Šeiniaus]], [[Vytautas Alantas|V. Alanto]], [[Jurgis Savickis|J. Savickio]], [[Vincas Kudirka|V. Kudirkos]], [[Kazimieras Barėnas|K. Barėno]] kūrinių.<ref>{{VLE|XV|70||Simas Miglinas}}</ref> <ref>{{ŽE|327}}</ref> == Bibliografija == * ''Neapkenčiamo žmogaus užrašai'', [[1947]] m. * ''Pavergtoji Lietuva'', [[1958]] m. * ''Lietuva sovietinės agresijos dokumentuose'', [[1959]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Miglinas Simas }} [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos leidėjai]] kqulodtoc0bme75jq4llcxs6s6lccv1 7951999 7951998 2026-10-24T14:30:06Z D&P 141668 7951999 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Simas Miglinas |fonas= aca | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1907|4|29|}} | gimimo vieta = Skrantonas, [[JAV]] | mirties data = {{Mirė|1997|9|7|1907|4|29|}} | mirties vieta = | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Simas Miglinas''' ([[1907]] m. [[balandžio 29]] d. [[Skrantonas]], [[JAV]] – [[1997]] m. [[rugsėjo 7]] d., palaidotas [[Biržai|Biržuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, knygų leidėjas. == Biografija == [[1931]] m. baigė S. Daukanto mokytojų seminariją [[Kaunas|Kaune]]. [[1931]]–[[1934]] m. studijavo [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] humanitarinių mokslų fakultete. Nuo [[1924]] m. bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Mūsų Vilnius]]“, [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]], „[[Ūkininko patarėjas]]“. Pasirašinėdavo ''Stasys Mingaila, S. Tyla, A. Rigmantas''. [[1933]] m. redagavo žurnalą [[Vienybė (žurnalas)|„Vienybė“]], [[1938]]–[[1939]] m. – laikraštį „[[Naujoji spaktyva]]“. [[1940]] m. sausį leido ir redagavo dienraštį „[[Vakarinės naujienos]]“, [[1941]]–[[1944]] m. [[Šiauliai|Šiauliuose]] – laikraštį „Tėvynė“ (nuo [[1942]] m. ėjo pavadinimu [[Tėviškė (Šiauliai)|„Tėviškė“]]), [[1944]] m. [[Telšiai|Telšiuose]] redagavo [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] leidinį „[[Lietuvos gynėjas]]“. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], nuo [[1951]] m. veikė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitete]], iki [[1954]] m. buvo LLKS atstovas. [[1950]]–[[1955]] m. [[Memingenas|Memingene]] leido ir redagavo laikraštį [[Tremtis (laikraštis)|„Tremtis“]], [[1951]] m. įsteigė knygų leidyklą „Tremtis“, kuri veikė iki [[1959]] m. Joje išleido [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaičio–Putino]], [[Ignas Šeinius|I. Šeiniaus]], [[Vytautas Alantas|V. Alanto]], [[Jurgis Savickis|J. Savickio]], [[Vincas Kudirka|V. Kudirkos]], [[Kazimieras Barėnas|K. Barėno]] kūrinių.<ref>{{VLE|XV|70||Simas Miglinas}}</ref> <ref>{{ŽE|327}}</ref> == Bibliografija == * ''Neapkenčiamo žmogaus užrašai'', [[1947]] m. * ''Pavergtoji Lietuva'', [[1958]] m. * ''Lietuva sovietinės agresijos dokumentuose'', [[1959]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Miglinas Simas }} [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos leidėjai]] ogcnozaiyurkigsj7f4ni7ithj6317z 7952002 7951999 2026-10-24T14:31:14Z D&P 141668 7952002 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Simas Miglinas |fonas= aca | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1907|4|29|}} | gimimo vieta = Skrantonas, [[JAV]] | mirties data = {{Mirė|1997|9|7|1907|4|29|}} | mirties vieta = | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Simas Miglinas''' ([[1907]] m. [[balandžio 29]] d. [[Skrantonas]], [[JAV]] – [[1997]] m. [[rugsėjo 7]] d., palaidotas [[Biržai|Biržuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, knygų leidėjas. == Biografija == [[1931]] m. baigė S. Daukanto mokytojų seminariją [[Kaunas|Kaune]]. [[1931]]–[[1934]] m. studijavo [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] humanitarinių mokslų fakultete. Nuo [[1924]] m. bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Mūsų Vilnius]]“, [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]], „[[Ūkininko patarėjas]]“. Pasirašinėdavo ''Stasys Mingaila, S. Tyla, A. Rigmantas''. [[1933]] m. redagavo žurnalą [[Vienybė (žurnalas)|„Vienybė“]], [[1938]]–[[1939]] m. – laikraštį „[[Naujoji spaktyva]]“. [[1940]] m. sausį leido ir redagavo dienraštį „[[Vakarinės naujienos]]“, [[1941]]–[[1944]] m. [[Šiauliai|Šiauliuose]] – laikraštį „Tėvynė“ (nuo [[1942]] m. ėjo pavadinimu [[Tėviškė (Šiauliai)|„Tėviškė“]]), [[1944]] m. [[Telšiai|Telšiuose]] redagavo [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] leidinį „[[Lietuvos gynėjas]]“. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], nuo [[1951]] m. veikė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitete]], iki [[1954]] m. buvo LLKS atstovas. [[1950]]–[[1955]] m. [[Memingenas|Memingene]] leido ir redagavo laikraštį [[Tremtis (laikraštis)|„Tremtis“]], [[1951]] m. įsteigė knygų leidyklą „Tremtis“, kuri veikė iki [[1959]] m. Joje išleido [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaičio–Putino]], [[Ignas Šeinius|I. Šeiniaus]], [[Vytautas Alantas|V. Alanto]], [[Jurgis Savickis|J. Savickio]], [[Vincas Kudirka|V. Kudirkos]], [[Kazimieras Barėnas|K. Barėno]] kūrinių.<ref>{{VLE|XV|70||Simas Miglinas}}</ref> <ref>{{ŽE|327}}</ref> == Bibliografija == * ''Neapkenčiamo žmogaus užrašai'', [[1947]] m. * ''Pavergtoji Lietuva'', [[1958]] m. * ''Lietuva sovietinės agresijos dokumentuose'', [[1959]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Miglinas Simas }} [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos leidėjai]] [[Kategorija:Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas]] gy3si42himt1ka6pw6tzxeht8xcc87o 0 289980 7952154 7094528 2026-10-25T05:33:13Z ~2026-56852-69 226853 7952154 wikitext text/x-wiki '''Antanas Šapalas''' ([[1914]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Vartai (Prienai)|Vartų]] kaime, dab. [[Prienų rajonas]] – [[1945]] m. [[balandžio 19]] d. [[Puckas|Pucke]]) – Lietuvos [[Ateitininkai|ateitininkų]] organizacijos veikėjas. == Biografija == Baigęs [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų „Žiburio“ gimnaziją]], studijavo chemiją [[Kauno technologijos universitetas|Vytauto Dižiojo universitete]]. Buvo [[Ateitis (žurnalas)|„Ateities“]], [[XX amžius|„XX amžiaus“]], [[Ateities spinduliai|„Ateities spindulių“]], [[Studentų dienos|„Studentų dienų“]] laikraščių bendradarbis. Aktyvus ateitininkas. [[1940]] m. perorganizavo moksleivių ateitininkų darbą veikti pogrindžio sąlygomis. [[1941]] m. buvo vienas iš [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] organizatorių, [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sulikimo]] dalyvis. Aktyviai priešinosi nacių okupacijai: buvo Prienų „Kęstučio“ kovos būrio ryšininkas, bendradarbiavo slapta leidžiamame laikraštyje [[„Į laisvę“]]. [[1943]] m. buvo išrinktas Studentų ateitininkų sąjungos pirmininku. [[Gestapas|Gestapo]] suimtas [[1944]] m., tardytas [[Kaunas|Kauno]] ir [[Tilžė]]s kalėjimuose. Nuteistas kalėti [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovykloje]] be teisės gauti laiškus. [[1945]] m. pavasarį kartu su kitais lietuviais kaliniais [[Alfonsas Lipniūnas|Alfonsu Lipniūnu]] ir [[Jonas Rimašauskas|Jonu Rimašausku]] buvo paskirtas įrenginėti ligoninę ''Putzig'' (dab. Puckas, [[Lenkija]]) miestelyje. Dienomis rinkdavo iš gyventojų patalynę, lovas, o naktimis slaugydavo ligonius. Užsikrėtes dėmėtąja šiltine, mirė. Buvo palaidotas miestelio kapinėse. [[1989]] m. [[rugsėjo 16]] d. palaikai buvo perlaidoti Lietuvoje, Prienų-Birštono kapinėse. Kapavietėje pastatytas lietuviškas koplytstulpis. == Šaltiniai == * [http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/#_sapalas Antanas ŠAPALAS (1911–1945)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091126041456/http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/#_sapalas |date=2009-11-26 }} {{DEFAULTSORT:Šapalas, Antanas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] 8gnxrg3ekxmxci4fioswwknq5ehyuqm 7952192 7952154 2026-10-25T06:20:03Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 7094528 wikitext text/x-wiki '''Antanas Šapalas''' ([[1914]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Vartai (Prienai)|Vartų]] kaime, dab. [[Prienų rajonas]] – [[1945]] m. [[balandžio 19]] d. [[Puckas|Pucke]]) – Lietuvos [[Ateitininkai|ateitininkų]] organizacijos veikėjas. == Biografija == Baigęs [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų „Žiburio“ gimnaziją]], studijavo chemiją [[Kauno technologijos universitetas|Vytauto Dižiojo universitete]]. Buvo [[Ateitis (žurnalas)|„Ateities“]], [[XX amžius|„XX amžiaus“]], [[Ateities spinduliai|„Ateities spindulių“]], [[Studentų dienos|„Studentų dienų“]] laikraščių bendradarbis. Aktyvus ateitininkas. [[1940]] m. perorganizavo moksleivių ateitininkų darbą veikti pogrindžio sąlygomis. [[1941]] m. buvo vienas iš [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] organizatorių, [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sulikimo]] dalyvis. Aktyviai priešinosi nacių okupacijai: buvo Prienų „Kęstučio“ kovos būrio ryšininkas, bendradarbiavo slapta leidžiamame laikraštyje [[„Į laisvę“]]. [[1943]] m. buvo išrinktas Studentų ateitininkų sąjungos pirmininku. [[Gestapas|Gestapo]] suimtas [[1944]] m., tardytas [[Kaunas|Kauno]] ir [[Tilžė]]s kalėjimuose. Nuteistas kalėti [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovykloje]] be teisės gauti laiškus. [[1945]] m. pavasarį kartu su kitais lietuviais kaliniais [[Alfonsas Lipniūnas|Alfonsu Lipniūnu]] ir [[Jonas Rimašauskas|Jonu Rimašausku]] buvo paskirtas įrenginėti ligoninę ''Putzig'' (dab. Puckas, [[Lenkija]]) miestelyje. Dienomis rinkdavo iš gyventojų patalynę, lovas, o naktimis slaugydavo ligonius. Užsikrėtes dėmėtąja šiltine, mirė. Buvo palaidotas miestelio kapinėse. [[1989]] m. [[rugsėjo 16]] d. palaikai buvo perlaidoti Lietuvoje, Prienų-Birštono kapinėse. Kapavietėje pastatytas lietuviškas koplytstulpis. == Šaltiniai == * [http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/#_sapalas Antanas ŠAPALAS (1911–1945)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091126041456/http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/#_sapalas |date=2009-11-26 }} {{DEFAULTSORT:Šapalas, Antanas}} [[Kategorija:Ateitininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai]] tumbpazv015x550dv832h2exuu57gpe 0 304025 7951944 7678436 2026-10-24T13:32:46Z Bellkass02 169917 7951944 wikitext text/x-wiki {{coord|54.952397|23.848493|display=title}} [[Vaizdas:GGG logotipas.jpg|miniatiūra|Logotipas]] '''AB Giraitės ginkluotės gamykla''' ('''GGG''') – Lietuvos [[šovinys|šovinių]] ir ginklų<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3091187/giraites-ginkluotes-gamykla-imsis-emtan-automatiniu-ginklu-surinkimo</ref> gamykla, įkurta [[2000]] m. Gamyklos biuras, sandėliai, [[laboratorija|laboratorijos]], [[šaudykla|šaudyklos]] bei kitos patalpos yra [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajone]], [[Giraitė (Kaunas)|Giraitės]] kaime, netoli [[Kaunas|Kauno]] miesto ribos.GGG yra vienintelis šovinių gamintojas Baltijos šalyse, tiekiantis aukščiausios kokybės šaudmenis tiek kariniam, tiek civiliniam sektoriui. <ref>www.ggg-ammo.lt/apie-mus</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Giraitės ginkluotės gamykla.JPG|thumb|Ginkluotės gamykla]] Giraitės ginkluotės gamykla buvo įkurta [[2000]] m. iki [[2001]] m. pastatyti pastatai, sumontuota šiuolaikinė įranga, įdiegtos reikalingos technologijos, pagaminti pirmieji [[Šovinys|šovinių]] pavyzdžiai. [[2002]] m. pardavimui pradėti gaminti 5,56x45 mm, 7,62x51 mm, 7,62x39 mm šoviniai ir visi jiems reikalingi metalo komponentai.<ref>http://vz.lt/?PublicationId=0c8d7a97-78f7-4e42-9527-b13ac5d7dbe2&pageno=0 Giraitės ginkluotės gamyklos potencialas – 150 mln. litų apyvarta</ref> Taip pat įdiegta integruota kokybės vadybos sistema pagal [[ISO 9001|ISO 9001:2000]] ir ISO 14001:1996 standartus. [[2005]] m. dviejų tipų šovinius vienu metu išbandžius NATO Europos regioniniame bandymų centre, GGG gavo teisę gaminamus šovinius 5,56x45 GP21 (SS109) ir 7,62x51 GP11 (M80) žymėti NATO pakeičiamumo ženklu, nurodančiu atitikimą NATO standartų reikalavimams. Nuo [[2006]] m. daugiau nei 90 proc. metinės pagaminamos produkcijos eksportuojama NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms, specialiosioms struktūroms ir kitoms institucijoms.<ref>http://www.alfa.lt/straipsnis/15081513/Giraites.ginkluotes.gamykla.pernai.pasieke.rekordine.apyvarta=2013-02-20_15-32/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131024142639/http://www.alfa.lt/straipsnis/15081513/Giraites.ginkluotes.gamykla.pernai.pasieke.rekordine.apyvarta=2013-02-20_15-32/ |date=2013-10-24 }} Giraitės ginkluotės gamykla pernai pasiekė rekordinę apyvartą</ref> 2011 m. priimtas sprendimas sukurti ir pasiūlyti rinkai .308 WIN kelių dizainų šovinius ir nuo 2012 m. pradėda jų gamyba. 2013 m. įmonės produkcijai suteikiamas C.I.P (Permanent International Commission for the Proof of Small-arms) sertifikavimo ženklas. Tais pačiais metais įmonė tapo AFEMS (Association of European Manufacturers of Sporting Ammunition) nare. 2015 m. įmonė tapo oficialia NRA UK šovinių tiekėja varžyboms „NRA Imperial Meeting“. 2016 m. .223 REM kalibro šovinių gamybos pradžia.2023 m. paleisti nauji kapsuliavimo ir šovinių užtaisymo įrenginiai. Taip pat projekto AB Giraitės ginkluotės gamykla atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos pajėgumų įrengimas įgyvendinimo pradžia. 2024 m. nuo spalio 9 d. AB Giraitės ginkluotės gamyklai laikinai vadovauti pavesta Violetai Kašėtienei.[https://www.ggg-ammo.lt/apie-mus] [[2026 m.|2026]] m. spalio mėn. AB Giraitės ginkluotės gamykla (GGG), bendradarbiaudama su [[Izraelis|Izraelio]] bendrove „[[Emtan]]“, pristatė pirmuosius Lietuvoje surinktus „GG“ (MZ) serijos automatinius ginklus. [[Viešojo saugumo tarnyba|Viešojo saugumo tarnybos]] šaudykloje vykusio pristatymo metu 14 šių ginklų buvo oficialiai perduota [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerijai]], [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų ministerijai]] ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Projekto vystymo eigoje numatyta iki 60 procentų ginklo detalių pradėti gaminti Lietuvoje.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3091187/giraites-ginkluotes-gamykla-imsis-emtan-automatiniu-ginklu-surinkimo</ref> == Veikla == Modernūs įrengimai, naujausios technologijos, kvalifikuotas personalas, kelių etapų kokybės kontrolės sistema užtikrina kokybiškų šovinių gamybą. GGG specializuojasi 5,56x45 GP21 (SS109) ir 7,62x51 GP11 (M80) šovinių bei jų metalinių komponentų gamyboje. Šoviniai gaminami pagal NATO arba sugriežtintus klientų reikalavimus. Įmonės laboratorijose naudojama moderni kompiuterizuota įranga. Prie Šovinių kokybės laboratorijos įrengtos dvi dengtos šaudyklos – 580 m ilgio šaudykla [[balistika|balistiniams]] bandymams ir 50 m ilgio šaudykla funkciniams bandymams. Anksčiau [[Lietuvos Respublikos ūkio ministerija|Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija]] valdė 100 % AB Giraitės ginkluotės gamyklos [[akcija (finansai)|akcijų]], kurių nominali vertė – 21,5 mln. litų.<ref>[http://www.delfi.lt/news/economy/business/giraites-ginklu-gamyklos-ateitis---nuoma-arba-koncesija.d?id=30059405 Giraitės ginklų gamyklos ateitis – nuoma arba koncesija]</ref> [[2009]] m. akcijos perimtos iš [[Ginklų fondas|Ginklų fondo]] 2009 m. liepos mėn. [[LR Vyriausybė]]s nutarimu. Šiuo metu AB Giraitės ginkluotės gamykla akcininkas yra Lietuvos valstybė, jai priklauso 100 proc. akcijų. Akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Giraitės ginkluotės gamyklą saugo [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] Objektų apsaugos būrys.<ref>[http://www.sauliusajunga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=34&Itemid=59 LŠS štabo Garbės sargybos kuopos Garbės sargybos, Objektų apsaugos būriai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070306203354/http://www.sauliusajunga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=34&Itemid=59 |date=2007-03-06 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.ggg-ammo.lt Oficiali svetainė] * [http://www.sovereign-publications.com/ggg-ammo.htm Giratės ginkluotės gamykla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100327131039/http://www.sovereign-publications.com/ggg-ammo.htm |date=2010-03-27 }} (anglų kalba) [[Kategorija:Karinės technikos gamintojai]] [[Kategorija:Lietuvos karinės įmonės]] [[Kategorija:Giraitė (Kaunas)]] 557eyjackggpyy9qgk64c2t5uk78hky 7951945 7951944 2026-10-24T13:33:08Z Bellkass02 169917 7951945 wikitext text/x-wiki {{coord|54.952397|23.848493|display=title}} [[Vaizdas:GGG logotipas.jpg|miniatiūra|Logotipas]] '''AB Giraitės ginkluotės gamykla''' ('''GGG''') – Lietuvos [[šovinys|šovinių]] ir [[Šaunamasis ginklas|ginklų]]<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3091187/giraites-ginkluotes-gamykla-imsis-emtan-automatiniu-ginklu-surinkimo</ref> gamykla, įkurta [[2000]] m. Gamyklos biuras, sandėliai, [[laboratorija|laboratorijos]], [[šaudykla|šaudyklos]] bei kitos patalpos yra [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajone]], [[Giraitė (Kaunas)|Giraitės]] kaime, netoli [[Kaunas|Kauno]] miesto ribos.GGG yra vienintelis šovinių gamintojas Baltijos šalyse, tiekiantis aukščiausios kokybės šaudmenis tiek kariniam, tiek civiliniam sektoriui. <ref>www.ggg-ammo.lt/apie-mus</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Giraitės ginkluotės gamykla.JPG|thumb|Ginkluotės gamykla]] Giraitės ginkluotės gamykla buvo įkurta [[2000]] m. iki [[2001]] m. pastatyti pastatai, sumontuota šiuolaikinė įranga, įdiegtos reikalingos technologijos, pagaminti pirmieji [[Šovinys|šovinių]] pavyzdžiai. [[2002]] m. pardavimui pradėti gaminti 5,56x45 mm, 7,62x51 mm, 7,62x39 mm šoviniai ir visi jiems reikalingi metalo komponentai.<ref>http://vz.lt/?PublicationId=0c8d7a97-78f7-4e42-9527-b13ac5d7dbe2&pageno=0 Giraitės ginkluotės gamyklos potencialas – 150 mln. litų apyvarta</ref> Taip pat įdiegta integruota kokybės vadybos sistema pagal [[ISO 9001|ISO 9001:2000]] ir ISO 14001:1996 standartus. [[2005]] m. dviejų tipų šovinius vienu metu išbandžius NATO Europos regioniniame bandymų centre, GGG gavo teisę gaminamus šovinius 5,56x45 GP21 (SS109) ir 7,62x51 GP11 (M80) žymėti NATO pakeičiamumo ženklu, nurodančiu atitikimą NATO standartų reikalavimams. Nuo [[2006]] m. daugiau nei 90 proc. metinės pagaminamos produkcijos eksportuojama NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms, specialiosioms struktūroms ir kitoms institucijoms.<ref>http://www.alfa.lt/straipsnis/15081513/Giraites.ginkluotes.gamykla.pernai.pasieke.rekordine.apyvarta=2013-02-20_15-32/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131024142639/http://www.alfa.lt/straipsnis/15081513/Giraites.ginkluotes.gamykla.pernai.pasieke.rekordine.apyvarta=2013-02-20_15-32/ |date=2013-10-24 }} Giraitės ginkluotės gamykla pernai pasiekė rekordinę apyvartą</ref> 2011 m. priimtas sprendimas sukurti ir pasiūlyti rinkai .308 WIN kelių dizainų šovinius ir nuo 2012 m. pradėda jų gamyba. 2013 m. įmonės produkcijai suteikiamas C.I.P (Permanent International Commission for the Proof of Small-arms) sertifikavimo ženklas. Tais pačiais metais įmonė tapo AFEMS (Association of European Manufacturers of Sporting Ammunition) nare. 2015 m. įmonė tapo oficialia NRA UK šovinių tiekėja varžyboms „NRA Imperial Meeting“. 2016 m. .223 REM kalibro šovinių gamybos pradžia.2023 m. paleisti nauji kapsuliavimo ir šovinių užtaisymo įrenginiai. Taip pat projekto AB Giraitės ginkluotės gamykla atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos pajėgumų įrengimas įgyvendinimo pradžia. 2024 m. nuo spalio 9 d. AB Giraitės ginkluotės gamyklai laikinai vadovauti pavesta Violetai Kašėtienei.[https://www.ggg-ammo.lt/apie-mus] [[2026 m.|2026]] m. spalio mėn. AB Giraitės ginkluotės gamykla (GGG), bendradarbiaudama su [[Izraelis|Izraelio]] bendrove „[[Emtan]]“, pristatė pirmuosius Lietuvoje surinktus „GG“ (MZ) serijos automatinius ginklus. [[Viešojo saugumo tarnyba|Viešojo saugumo tarnybos]] šaudykloje vykusio pristatymo metu 14 šių ginklų buvo oficialiai perduota [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerijai]], [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų ministerijai]] ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Projekto vystymo eigoje numatyta iki 60 procentų ginklo detalių pradėti gaminti Lietuvoje.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3091187/giraites-ginkluotes-gamykla-imsis-emtan-automatiniu-ginklu-surinkimo</ref> == Veikla == Modernūs įrengimai, naujausios technologijos, kvalifikuotas personalas, kelių etapų kokybės kontrolės sistema užtikrina kokybiškų šovinių gamybą. GGG specializuojasi 5,56x45 GP21 (SS109) ir 7,62x51 GP11 (M80) šovinių bei jų metalinių komponentų gamyboje. Šoviniai gaminami pagal NATO arba sugriežtintus klientų reikalavimus. Įmonės laboratorijose naudojama moderni kompiuterizuota įranga. Prie Šovinių kokybės laboratorijos įrengtos dvi dengtos šaudyklos – 580 m ilgio šaudykla [[balistika|balistiniams]] bandymams ir 50 m ilgio šaudykla funkciniams bandymams. Anksčiau [[Lietuvos Respublikos ūkio ministerija|Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija]] valdė 100 % AB Giraitės ginkluotės gamyklos [[akcija (finansai)|akcijų]], kurių nominali vertė – 21,5 mln. litų.<ref>[http://www.delfi.lt/news/economy/business/giraites-ginklu-gamyklos-ateitis---nuoma-arba-koncesija.d?id=30059405 Giraitės ginklų gamyklos ateitis – nuoma arba koncesija]</ref> [[2009]] m. akcijos perimtos iš [[Ginklų fondas|Ginklų fondo]] 2009 m. liepos mėn. [[LR Vyriausybė]]s nutarimu. Šiuo metu AB Giraitės ginkluotės gamykla akcininkas yra Lietuvos valstybė, jai priklauso 100 proc. akcijų. Akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Giraitės ginkluotės gamyklą saugo [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] Objektų apsaugos būrys.<ref>[http://www.sauliusajunga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=34&Itemid=59 LŠS štabo Garbės sargybos kuopos Garbės sargybos, Objektų apsaugos būriai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070306203354/http://www.sauliusajunga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=34&Itemid=59 |date=2007-03-06 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.ggg-ammo.lt Oficiali svetainė] * [http://www.sovereign-publications.com/ggg-ammo.htm Giratės ginkluotės gamykla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100327131039/http://www.sovereign-publications.com/ggg-ammo.htm |date=2010-03-27 }} (anglų kalba) [[Kategorija:Karinės technikos gamintojai]] [[Kategorija:Lietuvos karinės įmonės]] [[Kategorija:Giraitė (Kaunas)]] jng7evsmkiiznyftsapmistc5k7c7xl 7951946 7951945 2026-10-24T13:33:19Z Bellkass02 169917 7951946 wikitext text/x-wiki {{coord|54.952397|23.848493|display=title}} [[Vaizdas:GGG logotipas.jpg|miniatiūra|Logotipas]] '''AB Giraitės ginkluotės gamykla''' ('''GGG''') – Lietuvos [[šovinys|šovinių]] ir [[Šaunamasis ginklas|ginklų]] gamykla, įkurta [[2000]] m. Gamyklos biuras, sandėliai, [[laboratorija|laboratorijos]], [[šaudykla|šaudyklos]] bei kitos patalpos yra [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajone]], [[Giraitė (Kaunas)|Giraitės]] kaime, netoli [[Kaunas|Kauno]] miesto ribos.GGG yra vienintelis šovinių gamintojas Baltijos šalyse, tiekiantis aukščiausios kokybės šaudmenis tiek kariniam, tiek civiliniam sektoriui. <ref>www.ggg-ammo.lt/apie-mus</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Giraitės ginkluotės gamykla.JPG|thumb|Ginkluotės gamykla]] Giraitės ginkluotės gamykla buvo įkurta [[2000]] m. iki [[2001]] m. pastatyti pastatai, sumontuota šiuolaikinė įranga, įdiegtos reikalingos technologijos, pagaminti pirmieji [[Šovinys|šovinių]] pavyzdžiai. [[2002]] m. pardavimui pradėti gaminti 5,56x45 mm, 7,62x51 mm, 7,62x39 mm šoviniai ir visi jiems reikalingi metalo komponentai.<ref>http://vz.lt/?PublicationId=0c8d7a97-78f7-4e42-9527-b13ac5d7dbe2&pageno=0 Giraitės ginkluotės gamyklos potencialas – 150 mln. litų apyvarta</ref> Taip pat įdiegta integruota kokybės vadybos sistema pagal [[ISO 9001|ISO 9001:2000]] ir ISO 14001:1996 standartus. [[2005]] m. dviejų tipų šovinius vienu metu išbandžius NATO Europos regioniniame bandymų centre, GGG gavo teisę gaminamus šovinius 5,56x45 GP21 (SS109) ir 7,62x51 GP11 (M80) žymėti NATO pakeičiamumo ženklu, nurodančiu atitikimą NATO standartų reikalavimams. Nuo [[2006]] m. daugiau nei 90 proc. metinės pagaminamos produkcijos eksportuojama NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms, specialiosioms struktūroms ir kitoms institucijoms.<ref>http://www.alfa.lt/straipsnis/15081513/Giraites.ginkluotes.gamykla.pernai.pasieke.rekordine.apyvarta=2013-02-20_15-32/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131024142639/http://www.alfa.lt/straipsnis/15081513/Giraites.ginkluotes.gamykla.pernai.pasieke.rekordine.apyvarta=2013-02-20_15-32/ |date=2013-10-24 }} Giraitės ginkluotės gamykla pernai pasiekė rekordinę apyvartą</ref> 2011 m. priimtas sprendimas sukurti ir pasiūlyti rinkai .308 WIN kelių dizainų šovinius ir nuo 2012 m. pradėda jų gamyba. 2013 m. įmonės produkcijai suteikiamas C.I.P (Permanent International Commission for the Proof of Small-arms) sertifikavimo ženklas. Tais pačiais metais įmonė tapo AFEMS (Association of European Manufacturers of Sporting Ammunition) nare. 2015 m. įmonė tapo oficialia NRA UK šovinių tiekėja varžyboms „NRA Imperial Meeting“. 2016 m. .223 REM kalibro šovinių gamybos pradžia.2023 m. paleisti nauji kapsuliavimo ir šovinių užtaisymo įrenginiai. Taip pat projekto AB Giraitės ginkluotės gamykla atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos pajėgumų įrengimas įgyvendinimo pradžia. 2024 m. nuo spalio 9 d. AB Giraitės ginkluotės gamyklai laikinai vadovauti pavesta Violetai Kašėtienei.[https://www.ggg-ammo.lt/apie-mus] [[2026 m.|2026]] m. spalio mėn. AB Giraitės ginkluotės gamykla (GGG), bendradarbiaudama su [[Izraelis|Izraelio]] bendrove „[[Emtan]]“, pristatė pirmuosius Lietuvoje surinktus „GG“ (MZ) serijos automatinius ginklus. [[Viešojo saugumo tarnyba|Viešojo saugumo tarnybos]] šaudykloje vykusio pristatymo metu 14 šių ginklų buvo oficialiai perduota [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerijai]], [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų ministerijai]] ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Projekto vystymo eigoje numatyta iki 60 procentų ginklo detalių pradėti gaminti Lietuvoje.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3091187/giraites-ginkluotes-gamykla-imsis-emtan-automatiniu-ginklu-surinkimo</ref> == Veikla == Modernūs įrengimai, naujausios technologijos, kvalifikuotas personalas, kelių etapų kokybės kontrolės sistema užtikrina kokybiškų šovinių gamybą. GGG specializuojasi 5,56x45 GP21 (SS109) ir 7,62x51 GP11 (M80) šovinių bei jų metalinių komponentų gamyboje. Šoviniai gaminami pagal NATO arba sugriežtintus klientų reikalavimus. Įmonės laboratorijose naudojama moderni kompiuterizuota įranga. Prie Šovinių kokybės laboratorijos įrengtos dvi dengtos šaudyklos – 580 m ilgio šaudykla [[balistika|balistiniams]] bandymams ir 50 m ilgio šaudykla funkciniams bandymams. Anksčiau [[Lietuvos Respublikos ūkio ministerija|Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija]] valdė 100 % AB Giraitės ginkluotės gamyklos [[akcija (finansai)|akcijų]], kurių nominali vertė – 21,5 mln. litų.<ref>[http://www.delfi.lt/news/economy/business/giraites-ginklu-gamyklos-ateitis---nuoma-arba-koncesija.d?id=30059405 Giraitės ginklų gamyklos ateitis – nuoma arba koncesija]</ref> [[2009]] m. akcijos perimtos iš [[Ginklų fondas|Ginklų fondo]] 2009 m. liepos mėn. [[LR Vyriausybė]]s nutarimu. Šiuo metu AB Giraitės ginkluotės gamykla akcininkas yra Lietuvos valstybė, jai priklauso 100 proc. akcijų. Akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Giraitės ginkluotės gamyklą saugo [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] Objektų apsaugos būrys.<ref>[http://www.sauliusajunga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=34&Itemid=59 LŠS štabo Garbės sargybos kuopos Garbės sargybos, Objektų apsaugos būriai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070306203354/http://www.sauliusajunga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=34&Itemid=59 |date=2007-03-06 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.ggg-ammo.lt Oficiali svetainė] * [http://www.sovereign-publications.com/ggg-ammo.htm Giratės ginkluotės gamykla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100327131039/http://www.sovereign-publications.com/ggg-ammo.htm |date=2010-03-27 }} (anglų kalba) [[Kategorija:Karinės technikos gamintojai]] [[Kategorija:Lietuvos karinės įmonės]] [[Kategorija:Giraitė (Kaunas)]] 1x7686iq4gqazbh261m4hh8eoluyocx 0 305577 7952095 6872718 2026-10-24T19:56:33Z Pierre L'iserois 146905 7952095 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Dambriškės |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.785 |long = 25.037 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Sudervės seniūnija |gyv = 40 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Dam̃briškės|Dam̃briškių|š=2016}} |istpav = {{pl|Dąbrowciszki}} }} '''Dambriškės''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je. Seniūnaitijos centras. == Istorija == XX a. pr. kaimas buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=120|inc=20|incmin=10 |1905|116|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|101|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|98|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|85|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|79|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|53|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|61|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|59|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|40|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] q5384nm3j0dtldh6v0sr0zazviy4m2l 0 311666 7952082 6858371 2026-10-24T18:51:25Z Pierre L'iserois 146905 7952082 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Černiškės |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.973 |long = 24.978 |sav = Širvintų rajono savivaldybė |sen = Širvintų seniūnija |gyv = 50 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Čer̃niškės|Čer̃niškių|š=2016}} |istpav = {{pl|Czarniszki}} }} '''Černiškės''' – kaimas [[Širvintų rajono savivaldybė]]je, 7 km nuo [[Peliškiai|Peliškių]], prie magistralės {{A2}}. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=50|inc=10|incmin=5 |1902|19 |1923|14|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1931|23|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|21|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|23|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|19|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|10|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|19|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|46|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|50|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Širvintų rajono savivaldybės gyvenvietės]] kx31q5pdq7jha373q16wc5x0mr8cdxj 0 311892 7952083 6834756 2026-10-24T19:07:22Z Pierre L'iserois 146905 7952083 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Darkuškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.926 |long = 24.995 |sav = Širvintų rajono savivaldybė |sen = Jauniūnų seniūnija |gyv = 13 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Dar̃kuškiai|Dar̃kuškių|š=2016}} |istpav = {{pl|Darkuszki}} }} '''Darkuškiai''' – kaimas [[Širvintų rajono savivaldybė]]je, 2 km nuo [[Varieka|Variekos]]. == Istorija == XX a. pr. kaimas buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=160|inc=20|incmin=10 |1905|156|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|141|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|94|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|79|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|46|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|26|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|22|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|13|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|13|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Širvintų rajono savivaldybės gyvenvietės]] o3y9pb7xp65w1mcdvm1mgm6dv85bvrw 7952088 7952083 2026-10-24T19:25:16Z Hugo.arg 1674 /* Gyventojai */ 7952088 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Darkuškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.926 |long = 24.995 |sav = Širvintų rajono savivaldybė |sen = Jauniūnų seniūnija |gyv = 13 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Dar̃kuškiai|Dar̃kuškių|š=2016}} |istpav = {{pl|Darkuszki}} }} '''Darkuškiai''' – kaimas [[Širvintų rajono savivaldybė]]je, 2 km nuo [[Varieka|Variekos]]. == Istorija == XX a. pr. kaimas buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=160|inc=20|incmin=10 |1866|84 |1905|156|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|141|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|94|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|79|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|46|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|26|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|22|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|13|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|13|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Širvintų rajono savivaldybės gyvenvietės]] 32wonpoh9v69oq1jbwguuq30b16s3om 0 314607 7952026 6871256 2026-10-24T15:02:48Z Vardaitis Pavardaitis 183018 +img. 7952026 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Gudelių Plytinė |foto =Gudelių plytinė.jpg |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.822 |long = 25.187 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Maišiagalos seniūnija |gyv = 3 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Gudẽlių Plỹtinė|Gudẽlių Plỹtinės|š=2016}} |istpav = {{pl|Cegielnia Gudelska}} }} '''Gudelių Plytinė''' – viensėdis [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, 10 km nuo [[Avižieniai (Vilnius)|Avižienių]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=15|inc=5|incmin=1 |1931|14|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|6|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|9|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|8|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|4|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|2|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|2|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|3|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] qsblsjay6f9x4eapux9ftk9zssgy3j1 0 317884 7952078 6871262 2026-10-24T18:40:25Z Pierre L'iserois 146905 7952078 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kartaniškės |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.892 |long = 25.231 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Maišiagalos seniūnija |gyv = 5 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Kartãniškės|Kartãniškių|š=2016}} |istpav = {{pl|Chartaniszki}} }} '''Kartaniškės''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, 13 km nuo [[Maišiagala|Maišiagalos]]. == Istorija == XX a. pr. kaimas buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=50|inc=10|incmin=5 |1905|42|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1959|17|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|17|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|13|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|8|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|6|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|5|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|5|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] njmalpipsrdr9fael6aollye7l6p8dn 7952087 7952078 2026-10-24T19:24:49Z Hugo.arg 1674 /* Gyventojai */ 7952087 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kartaniškės |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.892 |long = 25.231 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Maišiagalos seniūnija |gyv = 5 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Kartãniškės|Kartãniškių|š=2016}} |istpav = {{pl|Chartaniszki}} }} '''Kartaniškės''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, 13 km nuo [[Maišiagala|Maišiagalos]]. == Istorija == XX a. pr. kaimas buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=60|inc=10|incmin=5 |1905|42|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|60|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|17|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|17|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|13|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|8|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|6|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|5|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|5|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] an8qdlkow5m8wh2e22m7lt0zot76zli 0 319792 7952176 4967645 2026-10-25T06:15:24Z ~2026-56852-69 226853 7952176 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1919|1|29|}} | gimimo vieta = [[Virbališkiai|Virbališkiuose]], [[Kupiškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2010|3|18|1919|1|29|}} | mirties vieta = | sutuoktinis = | tėvai = Antanas Barzdžiukas<br/>Marijona Barzdžiukienė | vaikai = [[Alvydas Barzdžiukas]]<br/>[[Ilona Sakalienė]] | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] architektas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= |vikiteka= }} '''Bronius Barzdžiukas''' (g. [[1919]] m. [[sausio 29]] d. [[Virbališkiai|Virbališkiuose]], [[Kupiškio valsčius]] – [[2010]] m. [[kovo 18]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. == Biografija == [[1930]] m. pradėjo lankyti [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|Kupiškio progimnaziją]], [[1934]] m. baigė jos 4 klases ir įstojo į [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnaziją]]. Priklausė moksleivių ateitininkų organizacijai, kurią globojo kun. Alfonsas Sušinskas, dalyvavo Dobilo Lindės meno kuopos veikloje, [[1937]] m. buvo išrinktas į jos valdybą. Baigęs gimnaziją [[1939]] m. įstojo į [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. [[1940]] m. [[birželio 16]] d. atlikusi pratimus [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] poligone mokykla grįžo traukiniu į rusų užimtą Kauną. Traukinys Kaune buvo okupantų sulaikytas, mokykla apsupta raudonarmiečių. Kariūnai padėtį vertino kaip išdavystę, palikimą okupanto savivalei. Kariūnai aspirantai tęsti tarnybą buvo išsiuntinėti į pulkus. B. Barzdžiukas pateko į [[ketvirtasis pėstininkų pulkas|4-ojo pėstininkų pulko]] batalioną, perkeltą į [[Pakruojo dvaras|Pakruojo barono fon Roppo dvarą]]. 1940 m. baigė karo mokyklą Lietuvos liaudies armijos atsargos aspirantu, tais pačiais metais įstojo į Kauno [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Statybos fakulteto Architektūros skyrių. Kartu su kitais studentais architektais įsijungė į [[LAF|Lietuvos Aktyvistų Fronto]] veiklą, priklausė studentų ateitininkų technikų „Grandies“ korporacijai. [[1941]] m. gegužės mėn. suimtas, bet [[1941]] m. [[birželio 23]] d. prasidėjus [[TSRS-Vokietijos karas|TSRS-Vokietijos karui]] iš [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] išsivadavo. [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvis. Vokiečių valdžiai uždarius universitetą, studijos vyko įvairiose vietose, daugiausia Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. [[1944]] m. [[TSRS kariuomenė]]s sugrįžimą sutiko gimtuosiuose Virbališkiuose. Studijos buvo baigtos, telikę du antraeiliai egzaminai. Užsiregistravo studentu Kauno Vytauto Didžiojo universitete, išlaikė likusius egzaminus, pasirinkęs diplominio darbo temą „Šiaulių miesto centro planavimas“, įsidarbino miesto vyriausiojo architekto valdyboje. [[1947]] m. apsigynė diplominį darbą, įgijo inžinieriaus architekto specialybę. Šiauliuose projektavo sugriauto [[Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija|J.Janonio gimnazijos]] pastato atstatymą (bendraautoris [[Eduardas Budreika]], [[1950]] m.), parengė kino teatro rekonstrukciją, suplanavo centrinę miesto aikštę. Tačiau, sužinojęs, kad yra paieškomas, įsidarbino Panevėžio miesto techniniame inventorizacijos biure. Gavęs paskyrimą iš universiteto, įsidarbino Architektūros reikalų valdyboje Vilniuje. [[1951]] m. [[kovo 11]] d. einant į darbą suimtas, 1951 m. rugsėjo mėn. pagal Ypatingo pasitarimo sprendimą nuteistas 8 metams ir išvežtas į Gorkio sritį, Suchobezvodnoje lagerį – Unžlagą. [[1955]] m. byla buvo peržiūrėta, neįrodžius kaltės bausmė sumažinta iki 5 metų ir pritaikyta amnestija.<ref> [http://www3.lrs.lt/docs2/XYNUDKKU.PDF Bronius Barzdžiukas. Byla sekė paskui mane. Varpas, 2008 m. birželis.]</ref> <ref> [http://www.savb.lt/index.php?-1573439671 Bronius Barzdžiukas. [[Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]]</ref> [[1955]]-[[1969]] m. dirbo Valstybiniame statybos ir architektūros komitete, [[1969]]-[[1981]] m. Kolūkių statybos instituto vyr. architektas. [[Lietuvos architektų sąjunga|Lietuvos architektų sąjungos]] narys. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Barzdžiukas Bronius }} [[Kategorija:Lietuvos architektai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] js634vf3jy7cueyhxebfhizwwf1pqkl 7952179 7952176 2026-10-25T06:19:51Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas) 4967645 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1919|1|29|}} | gimimo vieta = [[Virbališkiai|Virbališkiuose]], [[Kupiškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2010|3|18|1919|1|29|}} | mirties vieta = | sutuoktinis = | tėvai = Antanas Barzdžiukas<br/>Marijona Barzdžiukienė | vaikai = [[Alvydas Barzdžiukas]]<br/>[[Ilona Sakalienė]] | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] architektas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= |vikiteka= }} '''Bronius Barzdžiukas''' (g. [[1919]] m. [[sausio 29]] d. [[Virbališkiai|Virbališkiuose]], [[Kupiškio valsčius]] – [[2010]] m. [[kovo 18]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. == Biografija == [[1930]] m. pradėjo lankyti [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|Kupiškio progimnaziją]], [[1934]] m. baigė jos 4 klases ir įstojo į [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnaziją]]. Priklausė moksleivių ateitininkų organizacijai, kurią globojo kun. Alfonsas Sušinskas, dalyvavo Dobilo Lindės meno kuopos veikloje, [[1937]] m. buvo išrinktas į jos valdybą. Baigęs gimnaziją [[1939]] m. įstojo į [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. [[1940]] m. [[birželio 16]] d. atlikusi pratimus [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] poligone mokykla grįžo traukiniu į rusų užimtą Kauną. Traukinys Kaune buvo okupantų sulaikytas, mokykla apsupta raudonarmiečių. Kariūnai padėtį vertino kaip išdavystę, palikimą okupanto savivalei. Kariūnai aspirantai tęsti tarnybą buvo išsiuntinėti į pulkus. B. Barzdžiukas pateko į [[ketvirtasis pėstininkų pulkas|4-ojo pėstininkų pulko]] batalioną, perkeltą į [[Pakruojo dvaras|Pakruojo barono fon Roppo dvarą]]. 1940 m. baigė karo mokyklą Lietuvos liaudies armijos atsargos aspirantu, tais pačiais metais įstojo į Kauno [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Statybos fakulteto Architektūros skyrių. Kartu su kitais studentais architektais įsijungė į [[LAF|Lietuvos Aktyvistų Fronto]] veiklą, priklausė studentų ateitininkų technikų „Grandies“ korporacijai. [[1941]] m. gegužės mėn. suimtas, bet [[1941]] m. [[birželio 23]] d. prasidėjus [[TSRS-Vokietijos karas|TSRS-Vokietijos karui]] iš [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] išsivadavo. [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvis. Vokiečių valdžiai uždarius universitetą, studijos vyko įvairiose vietose, daugiausia Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. [[1944]] m. [[TSRS kariuomenė]]s sugrįžimą sutiko gimtuosiuose Virbališkiuose. Studijos buvo baigtos, telikę du antraeiliai egzaminai. Užsiregistravo studentu Kauno Vytauto Didžiojo universitete, išlaikė likusius egzaminus, pasirinkęs diplominio darbo temą „Šiaulių miesto centro planavimas“, įsidarbino miesto vyriausiojo architekto valdyboje. [[1947]] m. apsigynė diplominį darbą, įgijo inžinieriaus architekto specialybę. Šiauliuose projektavo sugriauto [[Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija|J.Janonio gimnazijos]] pastato atstatymą (bendraautoris [[Eduardas Budreika]], [[1950]] m.), parengė kino teatro rekonstrukciją, suplanavo centrinę miesto aikštę. Tačiau, sužinojęs, kad yra paieškomas, įsidarbino Panevėžio miesto techniniame inventorizacijos biure. Gavęs paskyrimą iš universiteto, įsidarbino Architektūros reikalų valdyboje Vilniuje. [[1951]] m. [[kovo 11]] d. einant į darbą suimtas, 1951 m. rugsėjo mėn. pagal Ypatingo pasitarimo sprendimą nuteistas 8 metams ir išvežtas į Gorkio sritį, Suchobezvodnoje lagerį – Unžlagą. [[1955]] m. byla buvo peržiūrėta, neįrodžius kaltės bausmė sumažinta iki 5 metų ir pritaikyta amnestija.<ref> [http://www3.lrs.lt/docs2/XYNUDKKU.PDF Bronius Barzdžiukas. Byla sekė paskui mane. Varpas, 2008 m. birželis.]</ref> <ref> [http://www.savb.lt/index.php?-1573439671 Bronius Barzdžiukas. [[Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]]</ref> [[1955]]-[[1969]] m. dirbo Valstybiniame statybos ir architektūros komitete, [[1969]]-[[1981]] m. Kolūkių statybos instituto vyr. architektas. [[Lietuvos architektų sąjunga|Lietuvos architektų sąjungos]] narys. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Barzdžiukas Bronius }} [[Kategorija:Lietuvos architektai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] ietmpjog70ghc51wss8b5zd9s458av4 0 323179 7952159 7122193 2026-10-25T05:49:11Z ~2026-56852-69 226853 7952159 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1917|||}} | gimimo vieta = [[Knėžai]], [[Kretingos rajonas]] | mirties data = {{Mirė|2006|||1917||||}} | mirties vieta = [[Grūšlaukė]], [[Kretingos rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Jonas Kontrimas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = | apdovanojimai = [[2001]] m. [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis]] | parašas = | pastabos = }} '''Adolfas Kontrimas''' ([[1917]] m. [[Knėžai|Knėžuose]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj.]] – [[2006]] m. [[Grūšlaukė]]je, [[Kretingos rajonas|Kretingos raj.]]) – [[Lietuvos partizanas]], [[LŠS|Lietuvos šaulių sąjungos]] garbės šaulys, Lietuvos kariuomenės kūrėjas [[savanoris]], atsargos leitenantas. == Biografija == Gimė ir užaugo gausioje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigęs [[Grūšlaukės pagrindinė mokykla|Grūšlaukės pradinę mokyklą]], dirbo tėvų ūkyje, tarnavo pas ūkininkus. [[1939]] m. pašauktas į [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], kuri [[1940]] m. buvo reorganizuota į [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] korpusą. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|TSRS-Vokietijos karui]], [[1941]] m. birželio mėn. iš kariuomenės pasitraukė ir apsigyveno pas tėvus. [[1944]] m. įstojo į [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]]. [[1945]] m. kartu su broliais [[Kazimieras Kontrimas (1914)|Kazimieru]] ir [[Pranas Kontrimas|Pranu]] Kontrimais įstojo į [[Lietuvos partizanai|partizanų]] gretas, buvo [[Kardo rinktinė]]s štabo ryšininkas. [[1946]] m. balandžio mėn. suimtas, tačiau, vežamas į [[Mosėdis|Mosėdį]], [[Žalimai|Žalimų]] miške (Kretingos raj.), pabėgo. [[1949]] m. [[sausio 31]] d. buvo išduotas ir Grūšlaukėje suimtas. 1949 m. kovo mėn. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme, tačiau, panaikinus mirties bausmę, perteistas 25 metams lagerių ir 5 metams tremties. Bausmę atliko [[Džezkazganas|Džezkazgano]] vario, [[Balchašas|Balchašo]] anglių kasyklose ([[Kazachstanas]]), [[Karaganda|Karagandos]] (Kazachstanas) ir [[Mordovija|Mordovijos]] lageriuose. Į [[Lietuva|Lietuvą]] grįžo [[1964]] m., gyveno [[Saugos]]e ([[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]]), dirbo staliumi. [[1989]] m. grįžo į Grūšlaukę. Palaidotas Grūšlaukės kapinėse. == Šaltiniai == * Juozas Viluckis. Kovotojo už Lietuvos laisvę pagerbimas // Pajūrio naujienos, 1997-10-24 * Genovaitė Paulikaitė. Blogiausia, kad tarp žmonių nebeliko meilės // Pajūrio naujienos, 1997-10-30 * Genovaitė Paulikaitė. Laisvė širdyje išnešiota // Pajūrio naujienos, 1998-02-17 {{DEFAULTSORT:Kontrimas, Adolfas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] atkrp75kfgyts75jpbj8wjegxmbc1ex 7952189 7952159 2026-10-25T06:20:00Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 7122193 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1917|||}} | gimimo vieta = [[Knėžai]], [[Kretingos rajonas]] | mirties data = {{Mirė|2006|||1917||||}} | mirties vieta = [[Grūšlaukė]], [[Kretingos rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Jonas Kontrimas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = | apdovanojimai = [[2001]] m. [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis]] | parašas = | pastabos = }} '''Adolfas Kontrimas''' ([[1917]] m. [[Knėžai|Knėžuose]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj.]] – [[2006]] m. [[Grūšlaukė]]je, [[Kretingos rajonas|Kretingos raj.]]) – [[Lietuvos partizanas]], [[LŠS|Lietuvos šaulių sąjungos]] garbės šaulys, Lietuvos kariuomenės kūrėjas [[savanoris]], atsargos leitenantas. == Biografija == Gimė ir užaugo gausioje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigęs [[Grūšlaukės pagrindinė mokykla|Grūšlaukės pradinę mokyklą]], dirbo tėvų ūkyje, tarnavo pas ūkininkus. [[1939]] m. pašauktas į [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], kuri [[1940]] m. buvo reorganizuota į [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] korpusą. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|TSRS-Vokietijos karui]], [[1941]] m. birželio mėn. iš kariuomenės pasitraukė ir apsigyveno pas tėvus. [[1944]] m. įstojo į [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]]. [[1945]] m. kartu su broliais [[Kazimieras Kontrimas (1914)|Kazimieru]] ir [[Pranas Kontrimas|Pranu]] Kontrimais įstojo į [[Lietuvos partizanai|partizanų]] gretas, buvo [[Kardo rinktinė]]s štabo ryšininkas. [[1946]] m. balandžio mėn. suimtas, tačiau, vežamas į [[Mosėdis|Mosėdį]], [[Žalimai|Žalimų]] miške (Kretingos raj.), pabėgo. [[1949]] m. [[sausio 31]] d. buvo išduotas ir Grūšlaukėje suimtas. 1949 m. kovo mėn. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme, tačiau, panaikinus mirties bausmę, perteistas 25 metams lagerių ir 5 metams tremties. Bausmę atliko [[Džezkazganas|Džezkazgano]] vario, [[Balchašas|Balchašo]] anglių kasyklose ([[Kazachstanas]]), [[Karaganda|Karagandos]] (Kazachstanas) ir [[Mordovija|Mordovijos]] lageriuose. Į [[Lietuva|Lietuvą]] grįžo [[1964]] m., gyveno [[Saugos]]e ([[Šilutės rajonas|Šilutės raj.]]), dirbo staliumi. [[1989]] m. grįžo į Grūšlaukę. Palaidotas Grūšlaukės kapinėse. == Šaltiniai == * Juozas Viluckis. Kovotojo už Lietuvos laisvę pagerbimas // Pajūrio naujienos, 1997-10-24 * Genovaitė Paulikaitė. Blogiausia, kad tarp žmonių nebeliko meilės // Pajūrio naujienos, 1997-10-30 * Genovaitė Paulikaitė. Laisvė širdyje išnešiota // Pajūrio naujienos, 1998-02-17 {{DEFAULTSORT:Kontrimas, Adolfas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] tnr85icijwucxrfq3ve1s0224pc55wm 0 325813 7951984 7950989 2026-10-24T14:17:11Z D&P 141668 7951984 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 1941 m. spalį dalyvavo [[Holokaustas|holokausto]] nusikaltimų vykdyme dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] bxg3kkrdu89rtlxfn0wjdjwz68btxss 7952019 7951984 2026-10-24T14:55:46Z D&P 141668 Kaltinamas - pagal https://www.vle.lt/Straipsnis/juozas-krikstaponis/ 7952019 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} Kaltinamas dalyvavimu Holokauste dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje 1941 m. spalį.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] 0alqsbhulyle226bnniywa5imojhghk 7952031 7952019 2026-10-24T15:15:00Z D&P 141668 Aktuali informacija 7952031 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2025 m. Regionų administracinis teismas, ištyręs Krikštaponio bylą, nustatė, kad nėra patikimų įrodymų apie jo dalyvavimą [[Holokaustas|Holokausto]] nusikaltimuose, nes jų nenustatė nei istorikai, nei [[LGGRTC]].<ref name=":1">[https://bns.lt/naujiena/teismas-panaikino-sprendima-pasalinti-paminkla-j-krikstaponiui-ukmergeje-rz5n3kh1 Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje]</ref> Istorikas [[Arūnas Bubnys]] pabrėžė, kad dokumentiniai liudijimai būdavo prieštaringi, o „istorininkų išvados šiuo atveju yra nulemtos jų metodologinio sąmoningumo ir [[Istoriografija|istoriografijos]]“.<ref name=":1" /> Krikštaponis kartais būdavo kaltinamas dalyvavimu Holokauste dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje 1941 m. spalį.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] 10lqbowox2ffzs9q9rmg9pxdrmibpna 7952032 7952031 2026-10-24T15:15:29Z D&P 141668 Ginčytina - Regionų administracinis teismas sakė, kad nėra patikimų įrodymų šiuo klausimu 7952032 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2025 m. Regionų administracinis teismas, ištyręs Krikštaponio bylą, nustatė, kad nėra patikimų įrodymų apie jo dalyvavimą [[Holokaustas|Holokausto]] nusikaltimuose, nes jų nenustatė nei istorikai, nei [[LGGRTC]].<ref name=":1">[https://bns.lt/naujiena/teismas-panaikino-sprendima-pasalinti-paminkla-j-krikstaponiui-ukmergeje-rz5n3kh1 Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje]</ref> Istorikas [[Arūnas Bubnys]] pabrėžė, kad dokumentiniai liudijimai būdavo prieštaringi, o „istorininkų išvados šiuo atveju yra nulemtos jų metodologinio sąmoningumo ir [[Istoriografija|istoriografijos]]“.<ref name=":1" /> Krikštaponis kartais būdavo kaltinamas dalyvavimu Holokauste dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje 1941 m. spalį.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] fsm3i41xyo1w24761ll96zhi0wwoi9t 7952068 7952032 2026-10-24T17:56:04Z Andrejsmirnov97 56853 7952068 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2025 m. Regionų administracinis teismas, ištyręs Krikštaponio bylą, nustatė, kad nėra patikimų įrodymų apie jo dalyvavimą [[Holokaustas|holokausto]] nusikaltimuose, nes jų nenustatė nei istorikai, nei [[LGGRTC]].<ref name=":1">[https://bns.lt/naujiena/teismas-panaikino-sprendima-pasalinti-paminkla-j-krikstaponiui-ukmergeje-rz5n3kh1 Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje]</ref> Istorikas [[Arūnas Bubnys]] pabrėžė, kad dokumentiniai liudijimai būdavo prieštaringi, o „istorininkų išvados šiuo atveju yra nulemtos jų metodologinio sąmoningumo ir [[Istoriografija|istoriografijos]]“.<ref name=":1" /> 2022 m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instuto]] istoriko Mindaugo Pociaus tyrime nustatyta, kad 1941 m. spalį J. Krikštaponis dalyvavo holokausto nusikaltimų vykdyme dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] 7x4hkmgduo5b2bnf8m8kycn0ar4nq1w 7952069 7952068 2026-10-24T17:56:38Z Andrejsmirnov97 56853 7952069 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2025 m. Regionų administracinis teismas, ištyręs J. Krikštaponio bylą, nustatė, kad nėra patikimų įrodymų apie jo dalyvavimą [[Holokaustas|holokausto]] nusikaltimuose, nes jų nenustatė nei istorikai, nei [[LGGRTC]].<ref name=":1">[https://bns.lt/naujiena/teismas-panaikino-sprendima-pasalinti-paminkla-j-krikstaponiui-ukmergeje-rz5n3kh1 Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje]</ref> Istorikas [[Arūnas Bubnys]] pabrėžė, kad dokumentiniai liudijimai būdavo prieštaringi, o „istorininkų išvados šiuo atveju yra nulemtos jų metodologinio sąmoningumo ir [[Istoriografija|istoriografijos]]“.<ref name=":1" /> 2022 m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instuto]] istoriko Mindaugo Pociaus tyrime nustatyta, kad 1941 m. spalį J. Krikštaponis dalyvavo holokausto nusikaltimų vykdyme dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] 3woozg4u2w7zg6apgip2k1gfvowos36 7952090 7952069 2026-10-24T19:35:43Z Andrejsmirnov97 56853 perskaičiau BNS straipsnį nuorodoje ir pakeičiau į tikslesnę informaciją 7952090 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2022 m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instuto]] istoriko Mindaugo Pociaus tyrime nustatyta, kad 1941 m. spalį J. Krikštaponis dalyvavo holokausto nusikaltimų vykdyme dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2025 m. kovo 29 d. Regionų administracinis teismas panaikino [[LGGRTC]] sprendimą pašalinti paminklą, skirtą J. Krikštaponio atminimui. Šis teismo sprendimas buvo grindžiamas procedūriniais pažeidimais Desovietizacijos komisijos išvadoje. Sprendime taip pat nurodyta, kad grynai teisine prasme „patikimų įrodymų apie J. Krikštaponio dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikaltimuose“ šiuo metu nustatyta nėra. LGGRTC savo ruožtu nurodė, kad istorinių duomenų, liudijančių J. Krikštaponio kolaboravimą su nacių Vokietijos struktūromis, šiuo metu pakanka.<ref name=":1">[https://bns.lt/naujiena/teismas-panaikino-sprendima-pasalinti-paminkla-j-krikstaponiui-ukmergeje-rz5n3kh1 Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje]</ref> == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] tc2qjst69qg3e1t4sgijvww8cp2lsna 7952091 7952090 2026-10-24T19:36:15Z Andrejsmirnov97 56853 7952091 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2022 m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instuto]] istoriko Mindaugo Pociaus tyrime nustatyta, kad 1941 m. spalį J. Krikštaponis dalyvavo holokausto nusikaltimų vykdyme dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2025 m. kovo 29 d. Regionų administracinis teismas panaikino [[LGGRTC]] sprendimą pašalinti paminklą, skirtą J. Krikštaponio atminimui. Šis teismo sprendimas buvo grindžiamas procedūriniais pažeidimais Desovietizacijos komisijos išvadoje. Sprendime taip pat nurodyta, kad teisine prasme „patikimų įrodymų apie J. Krikštaponio dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikaltimuose“ šiuo metu nustatyta nėra. LGGRTC savo ruožtu nurodė, kad istorinių duomenų, liudijančių J. Krikštaponio kolaboravimą su nacių Vokietijos struktūromis, šiuo metu pakanka.<ref name=":1">[https://bns.lt/naujiena/teismas-panaikino-sprendima-pasalinti-paminkla-j-krikstaponiui-ukmergeje-rz5n3kh1 Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje]</ref> == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] p3keu4ekelecnhrtd8n11n8sx1jozj4 7952092 7952091 2026-10-24T19:36:56Z Andrejsmirnov97 56853 7952092 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2022 m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instuto]] istoriko Mindaugo Pociaus tyrime nustatyta, kad 1941 m. spalį J. Krikštaponis dalyvavo holokausto nusikaltimų vykdyme dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2025 m. kovo 29 d. Regionų administracinis teismas panaikino [[LGGRTC]] sprendimą pašalinti paminklą, skirtą J. Krikštaponio atminimui. Šis teismo sprendimas buvo grindžiamas procedūriniais pažeidimais Desovietizacijos komisijos išvadoje. Sprendime taip pat nurodyta, kad teisine prasme „patikimų įrodymų apie J. Krikštaponio dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikaltimuose“ šiuo metu nustatyta nėra. LGGRTC savo ruožtu nurodė, kad istorinių duomenų, liudijančių J. Krikštaponio kolaboravimą su [[nacių Vokietija|nacių Vokietijos]] struktūromis, šiuo metu pakanka.<ref name=":1">[https://bns.lt/naujiena/teismas-panaikino-sprendima-pasalinti-paminkla-j-krikstaponiui-ukmergeje-rz5n3kh1 Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje]</ref> == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] o6it0nerkekokyzr6dukpymhiyqzktc 7952111 7952092 2026-10-24T20:52:42Z Andrejsmirnov97 56853 7952111 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozas Krikštaponis | paveikslėlis =Juozas-Krikstaponis-archyvine-nuotr.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1912|03|01}} | gimimo vieta = [[Užulėnis]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1945|01|12|1912|03|01}} | mirties vieta = Lėno miškas, Taujėnų valsčius | tautybė = | sutuoktinis = Kunigunda Sliesoraitytė | tėvas = Jonas Krikštaponis | motina = [[Morta Smetonaitė-Krikštaponienė]] | šeima = [[Antanas Smetona]] (dėdė) | vaikai = | veikla = karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Krikštaponis (Krištaponis)''' ([[1912]] m. [[kovo 1]] d. [[Užulėnis|Užulėnyje]], [[Taujėnų valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[1945]] m. [[sausio 12]] d. Lėno miške, Taujėnų valsčius) – [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] [[karininkas]], lietuvių 2-ojo [[policijos batalionai|policijos bataliono]] 2-osios kuopos vadas, [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardos]] partizanų vadas.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2022 m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instuto]] istoriko Mindaugo Pociaus tyrime nustatyta, kad 1941 m. spalį J. Krikštaponis dalyvavo holokausto nusikaltimų vykdyme dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje.{{sfn|Pocius|2022|pages=7–38}} 2025 m. kovo 29 d. Regionų administracinis teismas panaikino [[LGGRTC]] sprendimą pašalinti paminklą, skirtą J. Krikštaponio atminimui. Šis teismo sprendimas buvo grindžiamas procedūriniais pažeidimais Desovietizacijos komisijos išvadoje. Sprendime taip pat nurodyta, kad teisine prasme „patikimų įrodymų apie J. Krikštaponio dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikaltimuose“ šiuo metu nustatyta nėra. LGGRTC savo ruožtu nurodė, kad istorinių duomenų, liudijančių J. Krikštaponio kolaboravimą su [[nacių Vokietija|nacių Vokietijos]] struktūromis, pakanka.<ref name=":1">[https://bns.lt/naujiena/teismas-panaikino-sprendima-pasalinti-paminkla-j-krikstaponiui-ukmergeje-rz5n3kh1 Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje]</ref> == Biografija == [[Vaizdas:Kunigunda Sliesoraitytė Krištaponienė, 1938 m. spalio 26 d. paso nuorašas.png|thumb|300px|right|J. Krikštaponio (Krištaponio) sutuoktinės Kunigundos Krištaponienės (merg. Sliesoraitytės) paso nuorašas su originalia pavardės „Krištaponis“ forma, 1938 m. spalis]] Mokėsi Užugirio pradžios mokykloje, [[Raguvos gimnazija|Raguvos progimnazijoje]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. Paskatintas motinos brolio – prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]], mokėsi [[KKM|Kauno karo mokykloje]], kurią 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė. Nuo 1938 m. šios mokyklos būrio vadas, nuo 1940 m. [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ojo teritorinio šaulių korpuso]] 184-osios šaulių divizijos ([[Varėna|Varėnos]] poligone) fizinio lavinimo instruktorius.{{sfn|Pocius|2022|page=13}} 1941 m. birželį prasidėjus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|nacių Vokietijos ir SSRS karui]], Juozas Krikštaponis dezertyravo į Vilnių. Vieną savaitę tarnavo Vilniaus įgulos 2-ajame apsaugos pulke. 1941 m. rugpjūčio 1 d., savaitę po [[voldemarininkai |voldemarininkų]] pučo, tapo gen. št. majoro [[Antanas Impulevičius |Antano Impulevičiaus]] 2-ojo [[Tautinio darbo apsaugos batalionas |Tautinio darbo apsaugos (TDA) bataliono]] 2-osios kuopos vadu. 1941 m. rudenį Baltarusijoje [[12-asis lietuvių policijos batalionas|2-asis lietuvių policijos batalionas]] kartu su vokiečiais sušaudė 46 000 žmonių, daugiausia beginklius žydus. Vėliau J. Krikštaponis buvo perkeltas į 252-E batalioną. 1942 m. rugsėjo 30 d. iš jo paleistas į atsargą.<ref name="vitkus">{{cite web|url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-15-zigmas-vitkus-pavojingas-akmuo-pavojingesnis-nei-zaliojo-tilto-balvonai/119886 |title=Zigmas Vitkus. Pavojingas akmuo. Pavojingesnis, nei Žaliojo tilto „balvonai“ |accessdate=2014 m. liepos 20 d.}}</ref> Tuo tarpu jo sesuo Veronika 1990 m. liepos mėn. paliudijo, kad brolis visą vokiečių okupacijos laikotarpį praleido tėviškėje slapstydamasis, nes buvo sumušęs vokietį (siekė apginti vieną žmogų). Net buvo vokiečių pasodintas į kalėjimą. Tai skelbta knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (II dalis, 1 knyga). Kitas atsitikimas: du vokiečių kareivius nušovė rusų desantininkai. Privažiavo daug vokiečių, apsupo [[Bagnapolis|Bagnapolio]] kaimo sodybas ir rengėsi atkeršyti už nušautus vokiečius. Juozas Krikštaponis kreipėsi į vokiečių vadą. Sugrįžęs pasakė: „Viską padariau, brangūs kaimynai, kad gyvi liktumėt“. Kaimo vokiečiai nelietė. Apie tai raštu paliudijo Bagnapolio kaimo gyventojas Julijonas Čeponis, o Mykolo Dirsės paliudijimas publikuotas Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Buvo areštuotas gestapo, kalintas Kauno kalėjime (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199). 1942 m. duomenimis priklausė antinaciniam Tautiniam frontui (Lietuvos partizanai 1944–1953 m., 1996; Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais, 1996). Nuo [[1943]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1944]] m. [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis [[Deltuvos valsčius|Deltuvos valsčiaus]]) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]], paskirtas jos vadu. Žuvo [[1945]] m. [[sausio 12]] d. tarp [[Taujėnai|Taujėnų]] ir Užulėnio gyvenviečių vykusiame [[Lėno miško mūšis|Lėno miško mūšyje]]. Kartu žuvo apie 18 partizanų. Palaidojimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == [[Vaizdas:Ukmergė, akmuo J. Krikštaponiui.JPG|miniatiūra|240px|right|Atminimo akmuo Ukmergėje]] * [[1949]] m. jo vardu buvo pavadinta partizanų [[Krikštaponio rinktinė]], veikusi 1949–[[1951]] m. [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. * [[1996]] m. [[Ukmergė]]s miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius – architektas Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius skulptorius Mykolas Strioga. * 1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius. * [[1997]] m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. * [[2002]] m. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). * [[2006]] m. šalia kryžiaus Lėno miške pastatytas [[obeliskas]], įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2014-12-19 |title=2015 m. sausį sukaks 70 metų, kai žuvo partizanas Juozas Krikštaponis |url=http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20141222112453/http://www.llks.lt/Varpo%20straipsniai/Ceponis%20apie%20Krikstaponi.html |archive-date=2014-12-22 |location= |publisher= |access-date=2026-06-23}} * {{cite web |last=Ališauskas |first=Antanas |date=2013-03-04 |title=Kaltinamas dalyvavęs genocide: ar pagrįstai? |url=http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-alisauskas-kaltinamas-dalyvaves-genocide-ar-pagristai.d?id=70483230 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-06-23}} * {{cite journal |last1=Pocius |first1=Mindaugas |title=Juozas Krikštaponis (Krištaponis) − dalyvavimo Holokauste ir istorinio atminimo problema |journal=Genocidas ir Rezistencija |url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/34886/33227 |date=2022 |volume=1 |issue=51}} {{DEFAULTSORT:Krikštaponis, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] 2ulha5w7ph4w66tuds4sy8402oe8s24 0 328801 7952080 7806954 2026-10-24T18:41:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952080 wikitext text/x-wiki {{fc-infod | clubname = Baro OFK <br /> 2001 – 2012 | image = [[File:Ofkbar.gif|150px]] | fullname = ОФК Бар | founded = 2001 m. | defunct = 2012 m. | ground = ''SRC Toplica'', [[Baras (Juodkalnija)|Baras]] | capacity = 2 500 | chairman = | manager = | league = | season = | position = | pattern_la1=|pattern_b1=_collar|pattern_ra1=| leftarm1=FFDF00|body1=FFDF00|rightarm1=FFDF00|shorts1=6699FF|socks1=FFDF00| |pattern_la2=|pattern_b2=_collar|pattern_ra2= |leftarm2=FBFAFA|body2=FBFAFA|rightarm2=FBFAFA|shorts2=FBFAFA|socks2=FBFAFA }} '''Baro OFK''' – [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Baras (Juodkalnija)|Baro]]. == istorija == Klubas įkurtas 2001 m. Iš pradžių rungtyniavo regioninėse lygose, o 2010 m. debiutavo aukščiausioje šalies lygoje. [[Juodkalnijos futbolo varžybos 2010–2011 m.|2010–2011 m.]] sezone Pirmoje lygoje liko paskutiniai, dvyliktoje vietoje. Po sezono perkelti į žemesnė lygą. 2011–2012 m. Antroje liko aštuntoje vietoje. Sekančio sezono klubas nebaigė ir pasitraukė iš visų organizuojamų turnyrų. Paskelbta apie jo bankrotą. == Pasiekimai == {{MNEfl | 2010 | 2011 | 1 | 12}} == Sezonai == {{fs1|MNE}} {{fs2|MNE|2006–2007|III <small>''(Pietūs)''</small>|[[File:Symbol question vote.svg|17px]]|}} {{fs2|MNE|2007–2008|III <small>''(Pietūs)''</small>|[[File:Symbol question vote.svg|17px]]|}} {{fs2|MNE|2008–2009|III <small>''(Pietūs)''</small>|1|}} {{fs2|MNE|2009–2010|II|2|}} {{fs2|MNE|2010–2011|I|12|}} {{fs2|MNE|2011–2012|II|8|}} {{fs2|MNE|2012–2013|II|[[File:X_mark.svg|17px]]|}} |} Šaltiniai:<ref>[http://rsssf.com/tablesm/montegchamp.html Čempionų sąrašai]</ref><ref>[http://rsssf.com/tablesm/montegcuphist.html Taurės turnyrai]</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20160304141116/http://foot.dk/VisMonklub.asp?ID=20 foot.dk archyvas] * [https://www.flashscore.info/team/ofk-bar/AuuY4OZK/ FLASHSCORE] * [https://web.archive.org/web/20220323113229/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ofk-bar/15973/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Juodkalnijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Bar}} 4zj7x19s72mdacye6eylmzkzok9j4pu 0 334066 7952172 5659138 2026-10-25T06:07:03Z ~2026-56852-69 226853 7952172 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1919||}} | gimimo vieta = [[Barkeliai]], [[Darbėnų valsčius]], [[Kretingos apskr]]. | mirties data = {{Mirė|1948|10|19|1919||}} | mirties vieta = [[Jokūbavas]], [[Kretingos valsčius]], [[Kretingos apskr]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = [[Petras Benetis]] | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Žemaičių apygarda|Žemaičių legiono]] srities štabo ryšininkas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Jokubavas kryzius partizanu 2006.jpg|thumb|left|250px|Kryžius Jokūbave 1948 m. žuvusiems partizanams atminti (skulpt. V. Vaičiūnas, pastatė J. Mickus, 2004 m.)]] '''Petras Benetis''', slap. '''Algis''' ([[1919]] m., [[Barkeliai|Barkelių]] k., [[Darbėnų valsčius]], [[Kretingos apskr]]. – [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas]], [[Kretingos valsčius]], [[Kretingos apskr]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Žemaičių apygarda|Žemaičių]] srities štabo ryšininkas, [[Kardo rinktinė]]s partizanas. [[1944]] m. įstojo į [[LLA|Lietuvos laisvės armiją]], buvo paskirtas [[Žemaičių apygarda|Žemaičių]] srities štabo ryšininku, o [[1945]] m. pabaigoje įkūrus Žemaičių sryties [[Kardo rinktinė|Kardo rinktine]], tapo jos kovotoju. Žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. ankstų rytą [[Jokūbavas|Jokūbavo]] kaimo rytiniame pakraštyje, prie partizanų rėmėjo ir ryšininko Jono Jokšo sodybos, kartu su Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadu [[Vytautas Jablonskis|Vytautu Jablonskiu]]-Vanagu ir partizanu [[Kazimieras Jašinskas|Kazimieru Jašinsku]]-Krivaičiu patekęs į [[Kretinga|Kretingos]] [[stribai|stribų]] ir [[NKVD|enkavedistų]] surengtą pasalą. Vardas įamžintas [[1992]] m. [[Kardo rinktinė]]s partizanų atminimui skirtame paminkle Kretingos senosiose kapinėse (architektas [[Edmundas Giedrimas]]) ir [[2004]] m. [[Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Jokūbavo bažnyčios]] šventoriuje pastatytame atminimo kryžiuje (skulptorius [[Virgilijus Vaičiūnas]]). == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 3, b. 1243, l. 288, 299, ap. 47, b. 246, l. 6v-7. * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento [[1998]] m. [[kovo 6]] d. archyvinė pažyma, l. 3. * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga), 1966, liepos 14, p. 3. {{DEFAULTSORT:Benetis, Petras}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] m39qwlx1tnzt8p3ev5a0mbsycqznjos 7952182 7952172 2026-10-25T06:19:53Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vidmantas Jurgis Krapavickas keitimas) 5659138 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1919||}} | gimimo vieta = [[Barkeliai]], [[Darbėnų valsčius]], [[Kretingos apskr]]. | mirties data = {{Mirė|1948|10|19|1919||}} | mirties vieta = [[Jokūbavas]], [[Kretingos valsčius]], [[Kretingos apskr]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = [[Petras Benetis]] | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Žemaičių apygarda|Žemaičių legiono]] srities štabo ryšininkas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Jokubavas kryzius partizanu 2006.jpg|thumb|left|250px|Kryžius Jokūbave 1948 m. žuvusiems partizanams atminti (skulpt. V. Vaičiūnas, pastatė J. Mickus, 2004 m.)]] '''Petras Benetis''', slap. '''Algis''' ([[1919]] m., [[Barkeliai|Barkelių]] k., [[Darbėnų valsčius]], [[Kretingos apskr]]. – [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas]], [[Kretingos valsčius]], [[Kretingos apskr]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Žemaičių apygarda|Žemaičių]] srities štabo ryšininkas, [[Kardo rinktinė]]s partizanas. [[1944]] m. įstojo į [[LLA|Lietuvos laisvės armiją]], buvo paskirtas [[Žemaičių apygarda|Žemaičių]] srities štabo ryšininku, o [[1945]] m. pabaigoje įkūrus Žemaičių sryties [[Kardo rinktinė|Kardo rinktine]], tapo jos kovotoju. Žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. ankstų rytą [[Jokūbavas|Jokūbavo]] kaimo rytiniame pakraštyje, prie partizanų rėmėjo ir ryšininko Jono Jokšo sodybos, kartu su Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadu [[Vytautas Jablonskis|Vytautu Jablonskiu]]-Vanagu ir partizanu [[Kazimieras Jašinskas|Kazimieru Jašinsku]]-Krivaičiu patekęs į [[Kretinga|Kretingos]] [[stribai|stribų]] ir [[NKVD|enkavedistų]] surengtą pasalą. Vardas įamžintas [[1992]] m. [[Kardo rinktinė]]s partizanų atminimui skirtame paminkle Kretingos senosiose kapinėse (architektas [[Edmundas Giedrimas]]) ir [[2004]] m. [[Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Jokūbavo bažnyčios]] šventoriuje pastatytame atminimo kryžiuje (skulptorius [[Virgilijus Vaičiūnas]]). == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 3, b. 1243, l. 288, 299, ap. 47, b. 246, l. 6v-7. * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento [[1998]] m. [[kovo 6]] d. archyvinė pažyma, l. 3. * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga), 1966, liepos 14, p. 3. {{DEFAULTSORT:Benetis, Petras}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 7vje29t8v0kc1tmbcxjasx76ws97wv6 0 334071 7952148 4708734 2026-10-25T05:10:31Z ~2026-56852-69 226853 7952148 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1916||}} | gimimo vieta = [[Lenkimai]], [[Lenkimų valsčius]], [[Kretingos apskr]]. | mirties data = {{Mirė|1948|10|19|1916||}} | mirties vieta = [[Jokūbavas]], [[Kretingos valsčius]], [[Kretingos apskr]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Valys | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[LLA]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Jokubavas kryzius partizanu 2006.jpg|thumb|left|250px|Kryžius Jokūbave 1948 m. žuvusiems partizanams atminti (skulpt. V. Vaičiūnas, pastatė J. Mickus, 2004 m.)]] '''Vytautas Jablonskis (Jablonskas)''', slap. '''Vanagas''' ([[1916]] m., [[Lenkimai|Lenkimų]] k., [[Lenkimų valsčius]], [[Kretingos apskr]]. – [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas]], [[Kretingos valsčius]], [[Kretingos apskr]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadas. [[1941]]-[[1944]] m. dirbo Valstybės policijos [[Plungė]]s skyriaus viršininku. Nuo [[1944]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1947]] m. birželio mėn. paskirtas [[Kardo rinktinė]]s Skirmanto kuopos Lenkimų būrio (veikė [[Lenkimai|Lenkimų]], [[Margininkai|Margininkų]], [[Juodeikiai|Juodeikių]], [[Večiai|Večių]] kaimų apylinkėse), vėliau – [[Gargždų valsčius|Gargždų valsčiuje]] veikusio Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadas. Žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. ankstų rytą [[Jokūbavas|Jokūbavo]] kaimo rytiniame pakraštyje, prie partizanų rėmėjo ir ryšininko Jono Jokšo sodybos, kartu su būrio partizanais [[Petras Benetis|Petru Benečiu]]-Algiu ir [[Kazimieras Jašinskas|Kazimieru Jašinsku]]-Krivaičiu patekęs į [[Kretinga|Kretingos]] [[stribai|stribų]] ir [[NKVD|enkavedistų]] surengtą pasalą. Vardas įamžintas [[1992]] m. [[Kardo rinktinė]]s partizanų atminimui skirtame paminkle Kretingos senosiose kapinėse (architektas [[Edmundas Giedrimas]]) ir [[2004]] m. [[Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Jokūbavo bažnyčios]] šventoriuje pastatytame atminimo kryžiuje (skulptorius [[Virgilijus Vaičiūnas]]). == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 3, b. 1243, l. 288, 300. * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento [[1998]] m. [[kovo 6]] d. archyvinė pažyma, l. 5. * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas, t. 7. Kaunas, 1993, p. 5. {{DEFAULTSORT:Jablonskis, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 6zm1nrt8zb4jizhmky0l7q08pskt8h7 7952195 7952148 2026-10-25T06:20:05Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 4708734 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1916||}} | gimimo vieta = [[Lenkimai]], [[Lenkimų valsčius]], [[Kretingos apskr]]. | mirties data = {{Mirė|1948|10|19|1916||}} | mirties vieta = [[Jokūbavas]], [[Kretingos valsčius]], [[Kretingos apskr]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Valys | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[LLA]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Jokubavas kryzius partizanu 2006.jpg|thumb|left|250px|Kryžius Jokūbave 1948 m. žuvusiems partizanams atminti (skulpt. V. Vaičiūnas, pastatė J. Mickus, 2004 m.)]] '''Vytautas Jablonskis (Jablonskas)''', slap. '''Vanagas''' ([[1916]] m., [[Lenkimai|Lenkimų]] k., [[Lenkimų valsčius]], [[Kretingos apskr]]. – [[1948]] m. [[spalio 19]] d. [[Jokūbavas]], [[Kretingos valsčius]], [[Kretingos apskr]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadas. [[1941]]-[[1944]] m. dirbo Valstybės policijos [[Plungė]]s skyriaus viršininku. Nuo [[1944]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] narys. [[1947]] m. birželio mėn. paskirtas [[Kardo rinktinė]]s Skirmanto kuopos Lenkimų būrio (veikė [[Lenkimai|Lenkimų]], [[Margininkai|Margininkų]], [[Juodeikiai|Juodeikių]], [[Večiai|Večių]] kaimų apylinkėse), vėliau – [[Gargždų valsčius|Gargždų valsčiuje]] veikusio Vidmanto kuopos Kaributo būrio vadas. Žuvo [[1948]] m. [[spalio 19]] d. ankstų rytą [[Jokūbavas|Jokūbavo]] kaimo rytiniame pakraštyje, prie partizanų rėmėjo ir ryšininko Jono Jokšo sodybos, kartu su būrio partizanais [[Petras Benetis|Petru Benečiu]]-Algiu ir [[Kazimieras Jašinskas|Kazimieru Jašinsku]]-Krivaičiu patekęs į [[Kretinga|Kretingos]] [[stribai|stribų]] ir [[NKVD|enkavedistų]] surengtą pasalą. Vardas įamžintas [[1992]] m. [[Kardo rinktinė]]s partizanų atminimui skirtame paminkle Kretingos senosiose kapinėse (architektas [[Edmundas Giedrimas]]) ir [[2004]] m. [[Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Jokūbavo bažnyčios]] šventoriuje pastatytame atminimo kryžiuje (skulptorius [[Virgilijus Vaičiūnas]]). == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 3, b. 1243, l. 288, 300. * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento [[1998]] m. [[kovo 6]] d. archyvinė pažyma, l. 5. * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas, t. 7. Kaunas, 1993, p. 5. {{DEFAULTSORT:Jablonskis, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] r2zidf6rj31np9g0gu0utovuj11yjfj 0 335268 7952104 7457263 2026-10-24T20:32:33Z Vardaitis Pavardaitis 183018 +img. 7952104 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Venslaviškiai |foto =Venslaviškiai.jpg |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.741 |long = 24.429 |sav = Panevėžio rajono savivaldybė |sen = Miežiškių seniūnija |gyv = 36 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Veñslaviškiai|Veñslaviškių|Veñslaviškiams|Veñslaviškius|Veñslaviškiais|Veñslaviškiuose|š=2002}} }} '''Venslaviškiai''' – kaimas [[Panevėžio rajono savivaldybė]]je, 5 km į rytus nuo [[Panevėžys|Panevėžio]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=200|inc=100|incmin=20 |1902|184|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|178|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|171|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|154|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|714||Venslaviškiai}}</ref> |1979|124|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|56|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|45|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|37|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|36|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panevėžio rajono savivaldybės gyvenvietės]] t71g6ol5ekx0c5d4jcl4yvqirjrqrjb 0 336942 7952199 6814913 2026-10-25T06:25:05Z ~2026-56852-69 226853 7952199 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozapas Katkus | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1918|03|19}} | gimimo vieta = [[Lazdininkai]], [[Darbėnų valsčius|Darbėnų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] | mirties data = {{Mirė|1950|10|28|1918|03|19}} | mirties vieta = [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miškas]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Pranas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas (1950 m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozapas Katkus''', slapyvardžiai '''Anužis Jonas''', '''Mikifora (Nikiforas, Nikiporas)''' ([[1918]] m. [[kovo 19]] d., [[Lazdininkai|Lazdininkų]] k., [[Darbėnų valsčius|Darbėnų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] – [[1950]] m. [[spalio 28]] d., [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miške]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) – [[Lietuvos partizanas]], vienas [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardos rinktinės]] kūrėjų, rinktinės vadas. == Biografija == Užaugo [[Lazdininkai|Lazdininkuose]], tėvų ūkyje. [[1944]] m. įstojo į [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], o ją paleidus grįžo į tėviškę, slapstėsi nuo mobilizacijos į [[Tarybinė armija|okupacinę sovietų kariuomenę]]. Nuo [[1944]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] Kretingos bataliono narys, vienas iš [[Kardo rinktinė]]s kūrėjų. Nuo [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. Kardo rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininko pavaduotojas, nuo [[1946]] m. [[sausio 30]] d. – Ūkio skyriaus viršininkas, vėliau – rinktinės štabo žvalgybos viršininkas. Nuo [[1950]] m. spalio vidurio – rinktinės vadas. Žuvo kartu su grupės vadu Petru Žeimiu-Povilu (g. 1925 m. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]) ir rinktinės štabo apsaugos būrio partizanu Steponu Matijausku-Tamošiumi (g. 1929 m. [[Kūlupėnai|Kūlupėnuose]]) 1950 m. spalio 27–spalio 28 d. [[MGB]] vidaus kariuomenės kareiviams bei MGB Kretingos rajono skyriaus [[stribai|stribams]] apsupus [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške partizanų stovyklą. Vardas įamžintas 1992 m. [[Kretinga|Kretingos senųjų kapinių]] paminkle žuvusių Kardo rinktinės partizanų atminimui. [[2004]] m. [[kovo 9]] d. pripažintas Kario savanorio statusas, [[2004]] m. [[gegužės 27]] d. suteiktas [[leitenantas|leitenanto]] laipsnis (po mirties). == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1827. – L. 6. – Ap. 16, b. 827. – L. 134–135 * Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, 1966. – P. 86 * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys. – 1966 m. liepos 14, 19, 21. – Nr. 80, 82, 83 * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1992. – T. 4. – P. 247 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 4, 8, 15 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – 1998 m. kovo 6 {{DEFAULTSORT:Katkus, Juozapas}} [[Kategorija:Lietuvos karininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] 87iv5v9c0iairjr85zyfee5pnnbvstn 7952228 7952199 2026-10-25T07:04:57Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas) 6814913 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Juozapas Katkus | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1918|03|19}} | gimimo vieta = [[Lazdininkai]], [[Darbėnų valsčius|Darbėnų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] | mirties data = {{Mirė|1950|10|28|1918|03|19}} | mirties vieta = [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miškas]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Pranas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas (1950 m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozapas Katkus''', slapyvardžiai '''Anužis Jonas''', '''Mikifora (Nikiforas, Nikiporas)''' ([[1918]] m. [[kovo 19]] d., [[Lazdininkai|Lazdininkų]] k., [[Darbėnų valsčius|Darbėnų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] – [[1950]] m. [[spalio 28]] d., [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miške]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) – [[Lietuvos partizanas]], vienas [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardos rinktinės]] kūrėjų, rinktinės vadas. == Biografija == Užaugo [[Lazdininkai|Lazdininkuose]], tėvų ūkyje. [[1944]] m. įstojo į [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], o ją paleidus grįžo į tėviškę, slapstėsi nuo mobilizacijos į [[Tarybinė armija|okupacinę sovietų kariuomenę]]. Nuo [[1944]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] Kretingos bataliono narys, vienas iš [[Kardo rinktinė]]s kūrėjų. Nuo [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. Kardo rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininko pavaduotojas, nuo [[1946]] m. [[sausio 30]] d. – Ūkio skyriaus viršininkas, vėliau – rinktinės štabo žvalgybos viršininkas. Nuo [[1950]] m. spalio vidurio – rinktinės vadas. Žuvo kartu su grupės vadu Petru Žeimiu-Povilu (g. 1925 m. [[Tūbausiai|Tūbausiuose]]) ir rinktinės štabo apsaugos būrio partizanu Steponu Matijausku-Tamošiumi (g. 1929 m. [[Kūlupėnai|Kūlupėnuose]]) 1950 m. spalio 27–spalio 28 d. [[MGB]] vidaus kariuomenės kareiviams bei MGB Kretingos rajono skyriaus [[stribai|stribams]] apsupus [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miške partizanų stovyklą. Vardas įamžintas 1992 m. [[Kretinga|Kretingos senųjų kapinių]] paminkle žuvusių Kardo rinktinės partizanų atminimui. [[2004]] m. [[kovo 9]] d. pripažintas Kario savanorio statusas, [[2004]] m. [[gegužės 27]] d. suteiktas [[leitenantas|leitenanto]] laipsnis (po mirties). == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1827. – L. 6. – Ap. 16, b. 827. – L. 134–135 * Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, 1966. – P. 86 * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys. – 1966 m. liepos 14, 19, 21. – Nr. 80, 82, 83 * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1992. – T. 4. – P. 247 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 4, 8, 15 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – 1998 m. kovo 6 {{DEFAULTSORT:Katkus, Juozapas}} [[Kategorija:Lietuvos karininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] jn7y18ljfalapivo85z3ucfu3pcp8dk 0 336951 7952204 5619421 2026-10-25T06:45:47Z ~2026-56852-69 226853 7952204 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Antanas Jonauskas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1920||}} | gimimo vieta = [[Dauginčiai]], [[Kartenos valsčius|Kartenos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos apskr.]] | mirties data = {{Mirė|1951|11|23|1920||}} | mirties vieta = [[Anužiai (Kretinga)|Anužiai]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Antanas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas ([[1950]]-[[1951]] m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Antanas Jonauskas''' (slapyvardis ''Genys'', [[1920]] m., [[Dauginčiai|Dauginčių]] k., [[Kartenos valsčius|Kartenos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos apskr.]] – [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d., [[Anužiai (Kretinga)|Anužių]] k., [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės]] vadas. == Biografija == Užaugo [[Dauginčiai|Dauginčiuose]], ūkininkavo su broliu motinos ūkyje (tėvas palikęs šeimą gyveno [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]]). [[1944 m.]] vasario 16 d. įstojo į Povilo Plechavičiaus [[Vietinė rinktinė|Lietuvos vietinę savisaugos rinktinę]], kurią vokiečiams paleidus 1944 m. gegužės mėn. grįžo į gimtinę. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] nuo 1944 m. pabaigos dirbo [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[Dauginčių apylinkė]]s pirmininko pavaduotoju, vėliau – Kartenos valsčiaus mokesčių inspektoriumi, buvo slaptu [[MGB]] [[Kretingos apskritis|Kretingos apskrities]] skyriaus informatoriumi. [[1948]] m. nutraukė ryšius su MGB ir pasitraukė į [[pogrindis|pogrindį]], tapo [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos [LLA], Žemaičių apygardos, Kardo rinktinės]] Buganto „Kartenos“ partizanų kuopos partizanu. Nuo 1949 m. buvo Žemaičių apygardos, Kardo partizanų rinktinės operacijų skyriaus viršininkas, o nuo [[1950]] m. rudens Kardo rinktinės vadas ir Karto partizanų rinktinės štabo viršininkas. Žuvo [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]] ([[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) kartu su sužadėtine Elena Kniežaite-Gegute (g. [[1928]] m. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių Medsėdžiuose]]) MGB [[Klaipėdos sritis|Klaipėdos srities]] valdybos II skyriaus III poskyrio karinės operacijos metu (kareiviams apsupus partizanų rėmėjo Prano Narkaus daržinėje įrengtą bunkerį, abu nusišovė). Palaikų užkasimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == Pritvirtinta atminimo lenta Kartenos bažnyčios koplyčioje. == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1241. – L. 139. – B. 1248. – L. 94. – B. 928. – L. 200. – Ap. 15, b. 1273. – L. 147v * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – [[1966]] m. rugpjūčio 2 d. – Nr. 88. – P. 3 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinės pažymos. – [[1997]] m. spalio 24 d. – [[1998]] m. kovo 6 d. {{DEFAULTSORT:Jonauskas, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 0o3il6eogcwa6hj4hlmvqxdjaccwsfu 7952223 7952204 2026-10-25T07:04:54Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 5619421 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Antanas Jonauskas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1920||}} | gimimo vieta = [[Dauginčiai]], [[Kartenos valsčius|Kartenos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos apskr.]] | mirties data = {{Mirė|1951|11|23|1920||}} | mirties vieta = [[Anužiai (Kretinga)|Anužiai]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Antanas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas ([[1950]]-[[1951]] m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Antanas Jonauskas''' (slapyvardis ''Genys'', [[1920]] m., [[Dauginčiai|Dauginčių]] k., [[Kartenos valsčius|Kartenos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos apskr.]] – [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d., [[Anužiai (Kretinga)|Anužių]] k., [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės]] vadas. == Biografija == Užaugo [[Dauginčiai|Dauginčiuose]], ūkininkavo su broliu motinos ūkyje (tėvas palikęs šeimą gyveno [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]]). [[1944 m.]] vasario 16 d. įstojo į Povilo Plechavičiaus [[Vietinė rinktinė|Lietuvos vietinę savisaugos rinktinę]], kurią vokiečiams paleidus 1944 m. gegužės mėn. grįžo į gimtinę. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] nuo 1944 m. pabaigos dirbo [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[Dauginčių apylinkė]]s pirmininko pavaduotoju, vėliau – Kartenos valsčiaus mokesčių inspektoriumi, buvo slaptu [[MGB]] [[Kretingos apskritis|Kretingos apskrities]] skyriaus informatoriumi. [[1948]] m. nutraukė ryšius su MGB ir pasitraukė į [[pogrindis|pogrindį]], tapo [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos [LLA], Žemaičių apygardos, Kardo rinktinės]] Buganto „Kartenos“ partizanų kuopos partizanu. Nuo 1949 m. buvo Žemaičių apygardos, Kardo partizanų rinktinės operacijų skyriaus viršininkas, o nuo [[1950]] m. rudens Kardo rinktinės vadas ir Karto partizanų rinktinės štabo viršininkas. Žuvo [[1951]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Anužiai (Kretinga)|Anužiuose]] ([[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) kartu su sužadėtine Elena Kniežaite-Gegute (g. [[1928]] m. [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių Medsėdžiuose]]) MGB [[Klaipėdos sritis|Klaipėdos srities]] valdybos II skyriaus III poskyrio karinės operacijos metu (kareiviams apsupus partizanų rėmėjo Prano Narkaus daržinėje įrengtą bunkerį, abu nusišovė). Palaikų užkasimo vieta nežinoma. == Atminimo įamžinimas == Pritvirtinta atminimo lenta Kartenos bažnyčios koplyčioje. == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1241. – L. 139. – B. 1248. – L. 94. – B. 928. – L. 200. – Ap. 15, b. 1273. – L. 147v * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – [[1966]] m. rugpjūčio 2 d. – Nr. 88. – P. 3 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinės pažymos. – [[1997]] m. spalio 24 d. – [[1998]] m. kovo 6 d. {{DEFAULTSORT:Jonauskas, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 17sn5ec36jloz3bm7c1ddet0w0ysst6 0 336956 7952203 6459544 2026-10-25T06:42:55Z ~2026-56852-69 226853 7952203 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Juozas Jucys | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1920||}} | gimimo vieta = [[Mikoliškiai]], [[Kartenos valsčius|Kartenos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] | mirties data = {{Mirė|1950|||1920||}} | mirties vieta = [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Edvardas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas ([[1948]]-[[1949]] m., [[1950]] m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Jucys''', slapyvardžiai '''Antanaitis Ričardas''', '''Margis''' ([[1920]] m. [[Mikoliškiai|Mikoliškių]] k., [[Kartenos valsčius|Kartenos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] – [[1950]] m. spalio mėn., [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s vadas. == Biografija == Užaugo Mikoliškių eigulio Edvardo Jucio šeimoje. Nuo [[1944]] m. rudens slapstėsi nuo [[mobilizacija|mobilizacijos]] į [[Tarybinė armija|sovietų okupacinę kariuomenę]], tapo [[Lietuvos partizanai|partizanu]], [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės]] Buganto kuopos kovotoju. [[1948]] m. paskirtas rinktinės štabo [[adjutantas|adjutantu]], o žuvus [[Juozas Kėkštas (Kiekšė)|Juozui Kėkštui-Druliui]] tapo rinktinės vadu. [[1949]] m. rugpjūčio mėn. su partizanu Adolfu Jonausku-Pagiriu bandė patekti į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]], tačiau prie [[lenkija|Lenkijos]] sienos pateko į nelaisvę ir buvo perduotas [[MGB]] [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] poskyriui. Netrukus pabėgo, grįžo į partizanų gretas, buvo paskirtas Buganto kuopos, o 1950 m. birželio (liepos) mėn. – Kardo rinktinės, vadu. [[1950]] m. [[spalio 15]] d. kautynių su [[MGB]] vidaus kariuomenės kareiviais metu Margių miške (netoli [[Mikoliškiai|Mikoliškių]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj.]] buvo sunkiai sužeistas, po kelių dienų mirė. == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1241. – L. 139. – B. 1248. – L. 48 * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – [[1966]] m. rugpjūčio 2, 9 d. – Nr. 88, 91 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, [[1993]]. – T. 7. – P. 5 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – [[1997]] m. spalio 24 d. {{DEFAULTSORT:Jucys, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] dyfn2uqs2tyu8zwshwlo2pm82uq70bs 7952224 7952203 2026-10-25T07:04:54Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Normantas Bataitis keitimas) 6459544 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Juozas Jucys | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1920||}} | gimimo vieta = [[Mikoliškiai]], [[Kartenos valsčius|Kartenos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] | mirties data = {{Mirė|1950|||1920||}} | mirties vieta = [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Edvardas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas ([[1948]]-[[1949]] m., [[1950]] m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Jucys''', slapyvardžiai '''Antanaitis Ričardas''', '''Margis''' ([[1920]] m. [[Mikoliškiai|Mikoliškių]] k., [[Kartenos valsčius|Kartenos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] – [[1950]] m. spalio mėn., [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s vadas. == Biografija == Užaugo Mikoliškių eigulio Edvardo Jucio šeimoje. Nuo [[1944]] m. rudens slapstėsi nuo [[mobilizacija|mobilizacijos]] į [[Tarybinė armija|sovietų okupacinę kariuomenę]], tapo [[Lietuvos partizanai|partizanu]], [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės]] Buganto kuopos kovotoju. [[1948]] m. paskirtas rinktinės štabo [[adjutantas|adjutantu]], o žuvus [[Juozas Kėkštas (Kiekšė)|Juozui Kėkštui-Druliui]] tapo rinktinės vadu. [[1949]] m. rugpjūčio mėn. su partizanu Adolfu Jonausku-Pagiriu bandė patekti į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]], tačiau prie [[lenkija|Lenkijos]] sienos pateko į nelaisvę ir buvo perduotas [[MGB]] [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] poskyriui. Netrukus pabėgo, grįžo į partizanų gretas, buvo paskirtas Buganto kuopos, o 1950 m. birželio (liepos) mėn. – Kardo rinktinės, vadu. [[1950]] m. [[spalio 15]] d. kautynių su [[MGB]] vidaus kariuomenės kareiviais metu Margių miške (netoli [[Mikoliškiai|Mikoliškių]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj.]] buvo sunkiai sužeistas, po kelių dienų mirė. == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1241. – L. 139. – B. 1248. – L. 48 * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – [[1966]] m. rugpjūčio 2, 9 d. – Nr. 88, 91 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, [[1993]]. – T. 7. – P. 5 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – [[1997]] m. spalio 24 d. {{DEFAULTSORT:Jucys, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 5qyjy3jedoamoeys24dhcqjgr1p0wae 0 337043 7952013 7950982 2026-10-24T14:44:22Z D&P 141668 7952013 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Jurgis Ožeraitis | paveikslėlis = Ozeraitis Jurgis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Lietuvos kariuomenės leitenantas Jurgis Ožeraitis | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1911|01|21}} | gimimo vieta = [[Pabališkiai (Ašminta)|Pabališkiai]], [[Ašmintos valsčius|Ašmintos vls.]], [[Marijampolės apskritis|Marijampolės aps.]], [[Kauno gub]]. | mirties data = {{Mirė|1947|08|05|1911|01|21}} | mirties vieta = Buchta Vanino lageris, Sovetskaja Gavanės raj., [[Chabarovsko kraštas|Chabarovsko kr.]], [[Rusija]] | tautybė = | sutuoktinis =Felicijona Petronaitytė | tėvas = Jonas Ožeraitis | motina =Kotryna Laukaitytė Ožeraitienė | vaikai = | veikla = [[Karininkas|Lietuvos karininkas]], [[Lietuvos partizanai|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas ([[1944]]-[[1946]] m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius]] (po mirties, [[2002]] m.) | parašas = | pastabos = }} '''Jurgis Ožeraitis''' (slapyvardžiai '''Ūsas''', '''Mažeika''', [[1911]] m. [[sausio 21]] d. [[Pabališkiai (Ašminta)|Pabališkių]] k., [[Ašmintos valsčius|Ašmintos vls.]], [[Marijampolės apskritis|Marijampolės aps.]] – [[1947]] m. [[rugpjūčio 5]] d., Buchta Vanino lageryje, Sovetskaja Gavanės raj., [[Chabarovsko kraštas|Chabarovsko kr.]], [[Rusija]]) – [[Karininkas|Lietuvos karininkas]], tarnautojas, [[Lietuvos partizanai|partizanas]], vienas [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės]] kūrėjų, pirmasis rinktinės vadas. == Biografija == Gimė daugiavaikėje šeimoje, kurioje augo 9 vaikai. Baigęs technikos mokyklą, įstojo į [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. [[1938]] m. paskirtas [[jaunesnysis leitenantas|jaunesniuoju leitenantu]] į 2-ąjį artilerijos pulką [[Raseiniai|Raseiniuose]]. Nuo [[1940]] m. – [[leitenantas]]. Prasidėjus [[1941]] m. [[birželio 22]] d. karui, pasitraukė iš [[Tarybinė armija|Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso]] (taip vadinosi 1940 m. reorganizuota [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenė]]), įstojo į savisaugos dalinį [[Vilnius|Vilniuje]], o 1941 m. rudenį su šeima persikėlė gyventi į žmonos Felicijos Petronaitytės-Ožeraitienės tėviškę [[Kretinga|Kretingą]], apsigyveno uošvio V. Petronaičio ūkyje [[Ankštakiai|Ankštakių (Senkų)]] kaime ([[Kretingos valsčius|Kretingos vls]]., [[Kretingos apskritis|Kretingos aps]].) 1941-[[1944]] m. dirbo Kretingos draudimo inspekcijoje [[buhalteris|buhalteriu]]. [[1943]] m. kovo mėn. paskirtas [[LLA|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kretingos apylinkės]] štabo viršininku, [[1944]] m. gegužės mėn. – štabo ryšininku. 1944 m. liepos mėn. su bendražygiais išvadavo [[Dimitravas|Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos]] kalinius. Po karo gyveno legaliai, tačiau toliau dalyvavo pogrindinėje LLA organizacijos veikloje, [[1945]] m. pradžioje paskirtas Kretingos apskrityje formuojamos [[Kardo rinktinė|Kretingos (Lapės)-Kardų (Kardo) rinktinės]] vadu. Įsakymus pasirašinėjo Mažeikos slapyvardžiu. [[NKVD|Enkavedistams]] organizaciją susekus ir [[1946]] m. [[vasario 16]] d. atvykus į Ankštakius jį areštuoti, iššoko pro II aukšto langą ir pabėgo. Nuo to laiko abu su žmona perėjo į nelegalią veiklą, slapstėsi atokesniuose kaimuose. 1946 m. [[kovo 25]] d. slapta atėjęs į uošvių sodybą aplankyti dukterų, pateko į enkavedistų ir stribų surengtą pasalą ir buvo suimtas. Išvežtas į [[NKVD]] Kretingos poskyrio būstinę, vėliau – į [[Klaipėda|Klaipėdos]] kalėjimą, žiauriai kankintas. Karo tribunolas [[Klaipėda|Klaipėdoje]] 1946 m. [[rugsėjo 18]] d. jam skyrė 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. Išvežtas į lagerį [[Rusija|Rusijos]] Tolimuosiuose Rytuose, Vanino įlankoje, kur mirė iš bado. [[2001]] m. [[spalio 8]] d. jam pripažintas Kario savanorio statusas, [[2002]] m. [[kovo 14]] d. suteiktas [[majoras|majoro]] laipsnis, 2002 m. [[gegužės 10]] apdovanotas [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius|Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi]] (po mirties).<ref>{{cite web |title=Lietuvos Respublikos Prezidentė |url=http://www.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256/p8444.html |archive-url=https://archive.ph/yGtz |archive-date=2012-09-06}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Stalinietis (Kretinga) – [[1960]] m. gruodžio 14 * Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, [[1966]]. – P. 24, 86 * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – [[1966]] m. liepos 14, 16, 19. – Nr. 80-82 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, [[1993]]. – T. 7. – P. 4, 10-12, 15-16 * Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė (sudarė [[Algimantas Liekis]]). – Vilnius, [[1993]]. – P. 169 * [[Danutė Dunauskaitė]]. Kovojęs už Lietuvos laisvę. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – [[1997]] m. rugpjūčio 23. – Nr. 67. – P. 4-5 * Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947 (K-S). – Vilnius, [[2002]].- T. 2. – P. 659 == Nuorodos == * [http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=327 Kretingos personalijų žodynas. - Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka. – www.kretvb – 2006]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.kolyma.lt/lt/Vytautas_Jurevi%C4%8Dius._Atlik%C4%99s_pareig%C4%85_T%C4%97vynei Vytautas Jurevičius. Atlikęs pareigą Tėvynei. – www.kolyma.lt – 2007] * [http://www.pajurionaujienos.com/?sid=3970&act=exp Irena Šeškevičienė. Laisvė ir meilė gimtinei – širdimi sušildyti žodžiai. – [[Pajūrio naujienos]] – 2009 m. birželio 12] {{DEFAULTSORT:Ožeraitis, Jurgis}} [[Kategorija:Lietuvos majorai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:2-asis artilerijos pulkas]] 26ab734opssqh6bv8gan6hpzq6vokh8 0 337045 7952169 7084682 2026-10-25T06:00:56Z ~2026-56852-69 226853 7952169 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Juozas Kėkštas (Kiekšė) | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1911|03|14}} | gimimo vieta = [[Vildūnai]], [[Joniškėlio valsčius|Joniškėlio vls.]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio aps.]], [[Kauno gub]]. | mirties data = {{Mirė|1948|05|06|1911|03|14}} | mirties vieta = [[Vaiteliai]], [[Gargždų valsčius|Gargždų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Mykolas | motina = | vaikai = | veikla = [[Karininkas|Lietuvos karininkas]], [[policija|policijos tarnautojas]], [[LŠS|šaulys]], [[Lietuvos partizanai|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas ([[1946]]-[[1948]] m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Kėkštas''' (''Kiekšė, Kekšas'', slap. ''Drulis Juozas'', ''Kaupas'', ''Kanapė (Kanapis)'', ''Kanalas'', [[1911]] m. [[kovo 14]] d. [[Vildūnai]], [[Joniškėlio valsčius|Joniškėlio vls.]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio aps.]], [[Kauno gub]]. – [[1948]] m. [[gegužės 6]] d., [[Vaiteliai]], [[Gargždų valsčius|Gargždų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]]) – [[karininkas|Lietuvos karininkas]], [[LŠS|šaulys]], [[policija|policijos tarnautojas]], [[Lietuvos partizanas|partizanas]], [[Kardo rinktinė]]s vadas. == Biografija == Baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]], tapo [[leitenantas|leitenantu]], [[1938]]-[[1939]] m. mokėsi [[policija|Kauno policijos mokykloje]]. [[LŠS|Lietuvos šaulių sąjungos]], [[1941]] m. – [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] narys, [[1941 m. birželio sukilimas| 1941 m. sukilėlių]] Joniškėlio valsčius sukilėlių būrio vadas. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Nacistinės Vokietijos okupacijos]] laikais gyveno [[Daugailiai|Daugailiuose]] ([[Utenos apskritis|Utenos aps.]]), paskirtas [[Daugailių valsčius|Daugailių valsčiaus]] policijos nuovados viršininku. Kitais duomenimis dirbo Valstybės saugumo policijos [[Panevėžio apskritis|Panevėžio skyriaus]] viršininku. [[1944]] m. įstojo į [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]]. Ją panaikinus, 1944 m. liepos mėn. su šeima persikėlė pas žmonos motinos seserį Akveliną Pudžmienę [[Laukžemė]]je ([[Darbėnų valsčius|Darbėnų vls]]., [[Kretingos apskritis|Kretingos aps]].), tapo [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] organizacijos Vanagų būrio nariu. Legaliai dirbo [[Kūlupėnų geležinkelio stotis|Kūlupėnų geležinkelio stoties]] malkų sandėlyje, o priartėjus frontui persikėlė į [[Lazdininkai|Lazdininkus]] ([[Darbėnų valsčius|Darbėnų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]], apsigyveno pas Juozą Katkų. Kretingos apskritį užėmus [[Tarybinė armija|okupacinei sovietų kariuomenei]], 1944 m. spalio mėn. kartu su J. Katkumi ir Alfonsu Knystautu iš [[Laukžemė]]s pasitraukė į [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miškus. Nuo [[1945]] m. sausio mėn. vėl gyveno legaliai, dirbo [[Šventoji (Palanga)|Šventosios]] žuvų treste ([[Palangos valsčius|Palangos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]]), o 1945 m. gegužės mėn. kartu su A. Knystautu antrąkart pasitraukė į mišką, įstojo į Klevo [[Lietuvos partizanai|partizanų]] kuopą. Vienas iš [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono Kardo rinktinės]] kūrėjų, nuo 1945 m. [[lapkričio 15]] d. rinktinės štabo organizacinio skyriaus viršininkas, nuo [[1946]] m. [[sausio 30]] d. štabo žvalgybos ir rikiuotės, propagandos skyrių viršininkas, rinktinės stovyklos apsaugos komendantas (štabo viršininkas). Nuo 1946 m. kovo mėn. rinktinės vadas, [[kapitonas|partizanų kapitonas]]. Žuvo [[NKVD]] [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] skyriaus ir [[stribai|stribų]] karinės-čekistinės operacijos metu [[Vaiteliai|Vaiteliuose]] ([[Gargždų valsčius|Gargždų vls.]], Kretingos aps.). == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1231. – L. 67 * Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, [[1966]]. – P. 84-87, 90, 92 * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys. – [[1966]], liepos 14, 16, 19 * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. – Vilnius, [[1992]]. – T. 4. – P. 247 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, [[1993]]. – T. 7. – P. 4-6, 8, 16-21 * Lietuvos gyventojų genocidas 1948, t. 3 (A-M). – Vilnius, [[2007]]. – P. 638. {{DEFAULTSORT:Kėkštas (Kiekšė), Juozas}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] itkifbdmi8ct6lk1pb0irz5uw6y3a3r 7952185 7952169 2026-10-25T06:19:57Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 7084682 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Juozas Kėkštas (Kiekšė) | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1911|03|14}} | gimimo vieta = [[Vildūnai]], [[Joniškėlio valsčius|Joniškėlio vls.]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio aps.]], [[Kauno gub]]. | mirties data = {{Mirė|1948|05|06|1911|03|14}} | mirties vieta = [[Vaiteliai]], [[Gargždų valsčius|Gargždų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Mykolas | motina = | vaikai = | veikla = [[Karininkas|Lietuvos karininkas]], [[policija|policijos tarnautojas]], [[LŠS|šaulys]], [[Lietuvos partizanai|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s vadas ([[1946]]-[[1948]] m.) | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Kėkštas''' (''Kiekšė, Kekšas'', slap. ''Drulis Juozas'', ''Kaupas'', ''Kanapė (Kanapis)'', ''Kanalas'', [[1911]] m. [[kovo 14]] d. [[Vildūnai]], [[Joniškėlio valsčius|Joniškėlio vls.]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio aps.]], [[Kauno gub]]. – [[1948]] m. [[gegužės 6]] d., [[Vaiteliai]], [[Gargždų valsčius|Gargždų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]]) – [[karininkas|Lietuvos karininkas]], [[LŠS|šaulys]], [[policija|policijos tarnautojas]], [[Lietuvos partizanas|partizanas]], [[Kardo rinktinė]]s vadas. == Biografija == Baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]], tapo [[leitenantas|leitenantu]], [[1938]]-[[1939]] m. mokėsi [[policija|Kauno policijos mokykloje]]. [[LŠS|Lietuvos šaulių sąjungos]], [[1941]] m. – [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] narys, [[1941 m. birželio sukilimas| 1941 m. sukilėlių]] Joniškėlio valsčius sukilėlių būrio vadas. [[Nacių okupacija Lietuvoje|Nacistinės Vokietijos okupacijos]] laikais gyveno [[Daugailiai|Daugailiuose]] ([[Utenos apskritis|Utenos aps.]]), paskirtas [[Daugailių valsčius|Daugailių valsčiaus]] policijos nuovados viršininku. Kitais duomenimis dirbo Valstybės saugumo policijos [[Panevėžio apskritis|Panevėžio skyriaus]] viršininku. [[1944]] m. įstojo į [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]]. Ją panaikinus, 1944 m. liepos mėn. su šeima persikėlė pas žmonos motinos seserį Akveliną Pudžmienę [[Laukžemė]]je ([[Darbėnų valsčius|Darbėnų vls]]., [[Kretingos apskritis|Kretingos aps]].), tapo [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] organizacijos Vanagų būrio nariu. Legaliai dirbo [[Kūlupėnų geležinkelio stotis|Kūlupėnų geležinkelio stoties]] malkų sandėlyje, o priartėjus frontui persikėlė į [[Lazdininkai|Lazdininkus]] ([[Darbėnų valsčius|Darbėnų vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]], apsigyveno pas Juozą Katkų. Kretingos apskritį užėmus [[Tarybinė armija|okupacinei sovietų kariuomenei]], 1944 m. spalio mėn. kartu su J. Katkumi ir Alfonsu Knystautu iš [[Laukžemė]]s pasitraukė į [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių]] miškus. Nuo [[1945]] m. sausio mėn. vėl gyveno legaliai, dirbo [[Šventoji (Palanga)|Šventosios]] žuvų treste ([[Palangos valsčius|Palangos vls.]], [[Kretingos apskritis|Kretingos aps.]]), o 1945 m. gegužės mėn. kartu su A. Knystautu antrąkart pasitraukė į mišką, įstojo į Klevo [[Lietuvos partizanai|partizanų]] kuopą. Vienas iš [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono Kardo rinktinės]] kūrėjų, nuo 1945 m. [[lapkričio 15]] d. rinktinės štabo organizacinio skyriaus viršininkas, nuo [[1946]] m. [[sausio 30]] d. štabo žvalgybos ir rikiuotės, propagandos skyrių viršininkas, rinktinės stovyklos apsaugos komendantas (štabo viršininkas). Nuo 1946 m. kovo mėn. rinktinės vadas, [[kapitonas|partizanų kapitonas]]. Žuvo [[NKVD]] [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] skyriaus ir [[stribai|stribų]] karinės-čekistinės operacijos metu [[Vaiteliai|Vaiteliuose]] ([[Gargždų valsčius|Gargždų vls.]], Kretingos aps.). == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1231. – L. 67 * Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, [[1966]]. – P. 84-87, 90, 92 * Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys. – [[1966]], liepos 14, 16, 19 * [[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. – Vilnius, [[1992]]. – T. 4. – P. 247 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, [[1993]]. – T. 7. – P. 4-6, 8, 16-21 * Lietuvos gyventojų genocidas 1948, t. 3 (A-M). – Vilnius, [[2007]]. – P. 638. {{DEFAULTSORT:Kėkštas (Kiekšė), Juozas}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 8ojs9agnvt9687fzr8fllbegfz567lu 0 337057 7952171 4708746 2026-10-25T06:04:15Z ~2026-56852-69 226853 7952171 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Augustinas Kiesas | paveikslėlis = Kiesas Augustinas Matijauskas Steponas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Lietuvos partizanai Augustinas Kiesas-Jūra (dešinėje) ir Steponas Matijauskas-Tamošius (iš [[Kūlupėnai|Kūlupėnų]]) | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1922||}} | gimimo vieta = [[Kurmaičiai]], [[Kretingos valsčius|Kretingos vls]]., [[Kretingos apskritis|Kretingos aps]]. | mirties data = {{Mirė|1950|01|10|1922||}} | mirties vieta = [[Aukštkalviai]], Kretingos vls., Kretingos aps. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Augustinas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinės Širvydo kuopos]] vadas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Augustinas Kiesas (Kiesus)''', slap. '''Jūra''' ([[1922]] m. [[Kurmaičiai|Kurmaičių]] k., [[Kretingos valsčius|Kretingos vls]]., [[Kretingos apskritis|Kretingos aps]]. – [[1950]] m. [[sausio 10]] d., [[Aukštkalviai|Aukštkalvių miške]], Kretingos vls., Kretingos aps.) – [[Lietuvos partizanas]], [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos]] vadas. == Biografija == Užaugo [[Kurmaičiai|Kurmaičiuose]], dirbo tėvų ūkyje. Vengdamas tarnybos [[Tarybinė armija|okupacinėje sovietų kariuomenėje]], po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] buvo [[NKVD]] Kretingos valsčiaus poskyrio [[stribas]], palaikė ryšius su [[Lietuvos partizanai]]s. Nuo [[1946]] m. gruodžio mėn. [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos]] narys, vėliau – kuopos vadas. Kuopa veikė [[Kretingos valsčius|Kretingos vls]]. teritorijoje, bazavosi – [[Aukštkalviai|Aukštkalvių]] miške. Žuvo su partizanu Juozu Zuberniumi-Ukmergiu, Jonu (g. [[1911]] m. [[Sungailai (Kretinga)|Sungailų]] k.) bandydami prasiveržti iš [[MGB]] pasienio kariuomenės kareivių, Kretingos valsčiaus [[milicija|milicininkų]] ir [[stribai|stribų]] apsuptos žeminės Aukštkalvių miške. Sumaitoti kūnai buvo atvežti ir pamesti MGB Kretingos apskrities būstinės kieme. Vardas įamžintas [[Kretinga|Kretingos]] senosiose kapinėse ir Aukštkalvių miške pastatytuose paminkluose ir stogastulpyje. <gallery> Vaizdas:Kretinga kapas Partizanu 2005.jpg|Kardo rinktinės partizanų kapas ir atminimo vieta [[Kretinga|Kretingos]] senosiose kapinėse </gallery> == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1243. – L. 69. – B. 1248. – L. 3-4 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažymą. – [[1998]] m. kovo 6 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, [[1993]]. – T. 7. – P. 6 * Genovaitė Paulikaitė. Stiprybės suteikė tikėjimas. – Pajūrio naujienos – [[1998]] m. [[liepos 10]]. – Nr. 52. – P. 7 * Algis Kuklys. Pokario atgarsiai Auškalvių miške. – Švyturys – [[2000]] m. kovo 2. – Nr. 23 {{DEFAULTSORT:Kiesas, Augustinas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] p2iwzl8es2zgfvh1redtme061n2akoh 7952183 7952171 2026-10-25T06:19:53Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 4708746 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Augustinas Kiesas | paveikslėlis = Kiesas Augustinas Matijauskas Steponas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Lietuvos partizanai Augustinas Kiesas-Jūra (dešinėje) ir Steponas Matijauskas-Tamošius (iš [[Kūlupėnai|Kūlupėnų]]) | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1922||}} | gimimo vieta = [[Kurmaičiai]], [[Kretingos valsčius|Kretingos vls]]., [[Kretingos apskritis|Kretingos aps]]. | mirties data = {{Mirė|1950|01|10|1922||}} | mirties vieta = [[Aukštkalviai]], Kretingos vls., Kretingos aps. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Augustinas | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė|Kardo rinktinės Širvydo kuopos]] vadas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Augustinas Kiesas (Kiesus)''', slap. '''Jūra''' ([[1922]] m. [[Kurmaičiai|Kurmaičių]] k., [[Kretingos valsčius|Kretingos vls]]., [[Kretingos apskritis|Kretingos aps]]. – [[1950]] m. [[sausio 10]] d., [[Aukštkalviai|Aukštkalvių miške]], Kretingos vls., Kretingos aps.) – [[Lietuvos partizanas]], [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos]] vadas. == Biografija == Užaugo [[Kurmaičiai|Kurmaičiuose]], dirbo tėvų ūkyje. Vengdamas tarnybos [[Tarybinė armija|okupacinėje sovietų kariuomenėje]], po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] buvo [[NKVD]] Kretingos valsčiaus poskyrio [[stribas]], palaikė ryšius su [[Lietuvos partizanai]]s. Nuo [[1946]] m. gruodžio mėn. [[Kardo rinktinė|Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos]] narys, vėliau – kuopos vadas. Kuopa veikė [[Kretingos valsčius|Kretingos vls]]. teritorijoje, bazavosi – [[Aukštkalviai|Aukštkalvių]] miške. Žuvo su partizanu Juozu Zuberniumi-Ukmergiu, Jonu (g. [[1911]] m. [[Sungailai (Kretinga)|Sungailų]] k.) bandydami prasiveržti iš [[MGB]] pasienio kariuomenės kareivių, Kretingos valsčiaus [[milicija|milicininkų]] ir [[stribai|stribų]] apsuptos žeminės Aukštkalvių miške. Sumaitoti kūnai buvo atvežti ir pamesti MGB Kretingos apskrities būstinės kieme. Vardas įamžintas [[Kretinga|Kretingos]] senosiose kapinėse ir Aukštkalvių miške pastatytuose paminkluose ir stogastulpyje. <gallery> Vaizdas:Kretinga kapas Partizanu 2005.jpg|Kardo rinktinės partizanų kapas ir atminimo vieta [[Kretinga|Kretingos]] senosiose kapinėse </gallery> == Šaltiniai == * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1243. – L. 69. – B. 1248. – L. 3-4 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažymą. – [[1998]] m. kovo 6 * [[Dalia Kuodytė]]. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, [[1993]]. – T. 7. – P. 6 * Genovaitė Paulikaitė. Stiprybės suteikė tikėjimas. – Pajūrio naujienos – [[1998]] m. [[liepos 10]]. – Nr. 52. – P. 7 * Algis Kuklys. Pokario atgarsiai Auškalvių miške. – Švyturys – [[2000]] m. kovo 2. – Nr. 23 {{DEFAULTSORT:Kiesas, Augustinas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] ecxxzzyjeehxqhwhyj22v724nhyxukg 0 341470 7951943 7950958 2026-10-24T13:32:15Z D&P 141668 aktualesnė kategorija, vertinant pagal šio straipsnio turinį 7951943 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Pranas Končius | paveikslėlis = Koncius Pranas.JPG | paveikslėlio apibūdinimas = Lietuvos kariuomenės karys Pranas Končius | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1914|11|08}} | gimimo vieta = [[Bargalis]], [[Salantų valsčius|Salantų vls.]], [[Telšių apskritis|Telšių aps.]], [[Kauno gub]]. | mirties data = {{Mirė|1965|07|15|1914|11|08}} | mirties vieta = [[Didieji Žalimai]], [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]]. | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = | tėvas = Pranciškus Končius | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos kariuomenė]]s [[puskarininkis]], [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulys]], [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Lietuvos partizanas|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Pranas Končius''' (slapyvardis '''Adomas''', [[1914]] m. [[lapkričio 8]] d., [[Bargalis|Bargalio]] k., [[Salantų valsčius|Salantų vls]]., [[Telšių apskritis|Telšių aps]]., [[Kauno gub]]. – [[1965]] m. [[liepos 15]] d., [[Didieji Žalimai|Didžiųjų Žalimų]] k., [[Kretingos rajonas|Kretingos raj]].) – [[Lietuvos kariuomenė]]s [[puskarininkis]], [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulys]], paskutinis žuvęs [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] ir [[Kardo rinktinė]]s partizanas. [[Vaizdas:Kontrimas Kazys su nezinomu.JPG|left|thumb|200px|Pranas Končius (dešinėje) su [[Kazimieras Kontrimas (1914)|Kaziu Kontrimu]]]] == Biografija == Gimė [[valstietis|valstiečių]] šeimoje. Baigęs [[pradinė mokykla|pradžios mokyklą]], dirbo pas ūkininkus. Nuo [[1934]] m. [[gegužės 1]] d. iki [[1935]] m. spalio mėn. tarnavo [[puskarininkis|puskarininku]] [[Septintasis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas|7-ajame Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulke]] [[Tauragė]]je. Grįžęs iš kariuomenės, įstojo į [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] Kretingos rinktinės Salantų būrį. Dalyvavo [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilime]], iki [[1942]] m. [[vasario 22]] d. tarnavo Salantų pagalbinės [[policija|policijos]] būryje.<ref>[[Romualdas Beniušis]]. 1965 metų šūvių Didžiųjų Žalimų kaime paslaptys. – [[Vakarų ekspresas]] – 2015 m. liepos 15 d.</ref> Nuo [[1944]] m. [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] organizacijos narys, [[1947]]–[[1951]] m. – [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s štabo narys. [[1952]] m. [[spalio 30]] d. su rinktinės vadu [[Kazimieras Kontrimas (1913)|Kazimieru Kontrimu–Monte]] [[Smeltė]]s kaime ([[Grūšlaukės apylinkė|Grūšlaukės apyl]]., [[Salantų rajonas|Salantų raj]]., [[Klaipėdos sritis]]) pateko į [[MGB]] Salantų rajono poskyrio [[KGB|saugumiečių]] ir [[stribai|stribų]] surengtą pasalą, iš kurios prasiveržė. [[1953]] m. [[balandžio 6]] d. su rinktinės štabo viršininku ir Vizbuto būrio vadu [[Stasys Jonauskas (1926)|Stasiu Jonausku–Simonu]], partizanais A. Bružu, A. Gliožeriu, A. Kaunu ir V. Vaičekausku [[Vaineikių Medsėdžiai|Vaineikių miške]] pateko MGB kariuomenės ir Salantų stribų apsuptį, iš kurios taip pat prasiveržė ir likęs vienas slapstėsi [[Salantų rajonas|Salantų]], [[Kretingos rajonas|Kretingos]] ir [[Priekulė (Latvija)|Priekulės (Latvija)]] rajonuose, dirbo pas ūkininkus padieniu darbininku, įsidarbindavo miško darbininku.<ref>[[Julius Kanarskas]], [[Rūta Trimonienė]]. [http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201507_ZA_partizanas.pdf Pranas Končius-Adomas 1914–1965 07 15]</ref> Nuo [[1956]] m. slapstėsi Prano Drungilo sodyboje [[Didieji Žalimai|Didžiųjų Žalimų]] kaime, Kretingos rajone. [[1963]] m. [[gruodžio 17]] d. Lietuvos [[KGB]] jam iškėlė baudžiamąją bylą, kaltindama tėvynės išdavimu, dalyvavimu antitarybinės organizacijos veikloje ir Salantų žydų žudynėse [[1941]] metais.<ref>Lietuvos ypatingasis archyvas. – Baudžiamoji byla Nr. 47462/3</ref> Žuvo [[1965]] m. [[liepos 15]] d. per susišaudymą su sodybą apsupusiais Kretingos rajono [[KGB|saugumiečiais]] ir [[milicija|milicininkais]].<ref>Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Atlasas. – Vilnius, [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]], 2010. – P. 238–239</ref> [[2000]] m. [[vasario 11]] d. [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|LR prezidento]] dekretu Nr. 767 po mirties apdovanotas [[Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius|Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi]]. [[2015]] m. apdovanojimas atimtas atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kreipimąsi dėl P. Končiaus dalyvavimo [[Holokaustas|žydų genocido]] veiksmuose.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/partizanas-pkoncius-adomas-neteko-valstybinio-apdovanojimo.d?id=69065726 Partizanas P. Končius-Adomas neteko valstybinio apdovanojimo]</ref> == Atminimo vietos == Atminimas įamžintas [[Kretingos paminklas partizanams|Kretingos]] senosiose kapinėse ([[1992]] m.) ir [[Grūšlaukės paminklas partizanams|Grūšlaukės]] šventoriuje ([[1999]] m.). Žuvimo vietoje Bronislavos Drungilaitės-Jucienės sodyboje [[2003]] m. pastatytas [[Didžiųjų Žalimų kryžius paskutiniajam Žemaičių apygardos partizanui|atminimo kryžius]].<ref>Irena Beniušienė. Kūlupėniškiai pagerbs „Adomą“ – paskutinį žuvusį Kretingos apskrities partizaną. – [[Pajūrio naujienos]] – 2003 m. birželio 13 d. – P. 4</ref> Greta jo Lietuvos kariuomenės vado [[Arvydas Pocius (1957)|Arvydo Pociaus]] iniciatyva [[2014]] m. pastatytas [[paminklas]].<ref>Giedrė Peseckytė. Įamžino paskutinį Lietuvos partizaną. – [[Vakarų Lietuva (Iaikraštis)|Vakarų Lietuva]] – 2014 m. liepos 23 d.<br />Inesa Rinkevičiūtė. Didžiųjų Žalimų kaime pagerbtas paskutinis Lietuvos partizanas Pranas Končius. – [[15min]].lt – 2014 m. liepos 22 d.</ref> <gallery> Vaizdas:Didieji Zalimai 2009.JPG|Kryžius P. Končiaus žuvimo vietoje D. Žalimų kaime Vaizdas:Kretinga kapas Partizanu 2005.jpg|Kardo rinktines partizanų kapas ir paminklas Kretingos senosiose kapinėse Vaizdas:Gruslauke atminimo vieta 2006.JPG|Paminklas žuvusiems Grūšlaukės apylinkės partizanams </gallery> == Literatūra == * Vilius Baltinas. Žmogaus medžioklė, kuri tęsėsi… 20 metų. – [[Mažoji Lietuva (savaitraštis)|Mažoji Lietuva]] – 1990 m. spalio 10 d. – P. 4 * Juozas Baužys. Pardavė už trisdešimt grašių. – [[Švyturys (Kretinga)|Švyturys]] – 2002 m. kovo 9 d. – P. 4 * Danguolė Gedgaudienė. Paskutinis žuvęs Žemaitijos partizanas. – [[Pajūrio naujienos]] – 1998 m. birželio 12 d. * [http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=3992 Irena Šeškevičienė. Didieji Žalimai – paskutinio Lietuvos partizanų buveinė. – [[Pajūrio naujienos]] – 2009 m. birželio 19 d.] == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1827. – L. 7 * Lietuvos valstybės centrinis archyvas. – F. R-635, ap. 1, b, 1. – L. 12 * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos departamento [[1998]] m. [[kovo 6]] d. archyvinė pažyma == Nuorodos == * [http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=312 Končius Pranas. – Kretingos personalijų žinynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927141251/http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=312 |date=2007-09-27 }} * [http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/didziuju-zalimu-kaime-pagerbtas-paskutinis-lietuvos-partizanas-pranas-koncius-582-442067 15min.lt. – 2014 m. liepos 22 d.] * [http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/iamzino-paskutini-lietuvos-partizana-1216274/ Vakarų Lietuva – 2014 m. liepos 23 d.] * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-11-19-laisves-kryzkeles-paskutiniai-lietuvos-partizanai/4176 Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis. Laisvės kryžkelės. Paskutiniai Lietuvos partizanai. – [[Bernardinai.lt]] – 2007 m. liepos 19 d.] * [http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/is-kgb-kaltinimu-industrijos/208679 Algimantas Zolubas. Iš KGB kaltinimų industrijos. – [[Lietuvos žinios]] – 2015 m. rugsėjo 10 d.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{DEFAULTSORT:Končius, Pranas}} [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:7-asis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] tprmhel7tkdhm3tht87pg7bjo7ygauj 0 345257 7951928 7951024 2026-10-24T13:12:57Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951024 - Niekur straipsnyje nėra užsiminta apie priklausymą voldemarininkams. Jei turite papildomų duomenų, prašau jais pasidalinti juos įrašant į straipsnį 7951928 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1910|1|7|}} | gimimo vieta = [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] | mirties data = {{Mirė|1986|||1910|1|7|}} | mirties vieta = [[Melburnas|Melburne]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = žurnalistas, redaktorius | įstaigos = „[[Mūsų pastogė]]“ | pareigos = redaktorius | alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Juozas Žukauskas''' ([[1910]] m. [[sausio 7]] d., senu stiliumi [[1909]] m. [[gruodžio 25]] d. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] – [[1986]] m. [[Melburnas|Melburne]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius. == Biografija == Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] su tėvais buvo Rusijoje, į Lietuvą grįžo [[1919]] m. [[1930]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]], [[1931]] m. – karininkų kursus, [[1936]] m. – [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teisių fakultetą. Nuo [[1932]] m. bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuvos aidas]]“, [[Vairas (žurnalas)|„Vairas“]], [[Karys (žurnalas)|„Karys“]], „[[Fiziškas auklėjimas]]“, „[[Jaunoji karta]]“, [[Pasaulio lietuvis (Kaunas)|„Pasaulio lietuvis“]]. [[1936]]–[[1938]] m. žurnalo [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]] redaktoriaus pavaduotojas. Išspausdino reportažų apie keliones po Europos šalis. [[1941]]–[[1942]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] redagavo laikraštį [[Naujoji Lietuva (Vilnius)|„Naujoji Lietuva“]]. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1948]] m. apsigyveno Australijoje. Nuo [[1949]] m. savaitraščio „[[Mūsų pastogė]]“ redakcijos darbuotojas, [[1949]]–[[1950]] m. ir [[1952]]–[[1953]] m. jo redaktorius. <ref>{{ŽE|587}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Žukauskas Juozas 1910}} [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Australijos lietuviai]] ijpn8cmixnzsg4dtcbsdfwfaa0z91al 0 345274 7952070 7170735 2026-10-24T18:01:31Z Creative 856 red. 7952070 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1904|10|18}} | gimimo vieta = [[Dubeliai]], [[Aluntos valsčius]], [[Utenos apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1946|05|06|1904|10|18}} | mirties vieta = [[Kaunas]] | palaidotas = [[Petrašiūnų kapinės]] <ref>https://cemety.lt/public/deceaseds/1693871</ref> | tėvas = | motina = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = dailininkas grafikas, karikatūristas, spaudos darbuotojas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} [[Vaizdas:Stepas Žukas, kapas.JPG|thumb|200px|Antkapinis paminklas <ref>{{cite kvr|36568}}</ref>]] '''Stepas Žukas''' ([[1904]] m. [[spalio 18]] d. [[Dubeliai|Dubeliuose]], [[Aluntos valsčius]], [[Utenos apskritis]] – [[1946]] m. [[gegužės 6]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas grafikas, karikatūristas, spaudos darbuotojas. == Biografija == 1915 m. su tėvais pasitraukė į [[Rusija|Rusiją]], 1920 m. baigė [[Irkutskas|Irkutsko]] gimnazijos 4 klases. Simpatizavo [[bolševikai|bolševikams]]. 1921 m. grįžo į Lietuvą. 1929 m. baigė [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokyklos]] tapybos skyrių. Lankė [[Mstislavas Dobužinskis|Mstislavo Dobužinskio]] studiją. Nuo 1930 m. dirbo [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]]. Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija]], 1933 m. ir 1934 m. kalintas [[Kauno tvirtovės IX fortas|IX forte]]. Buvo vienas nelegalaus politinės satyros žurnalo [[Šluota (žurnalas)|„Šluota“]] organizatorių ir bendradarbių. Karikatūras spausdino [[Aitvaras (žurnalas)|„Aitvaras“]], [[Yla (žurnalas)|„Yla“]], [[Vėpla (žurnalas)|„Vėpla“]], „[[Kuntaplis]]“, „[[Lietuvos žinios]]“ ir kiti leidiniai. Nuo 1940 m. vadovavo „Agitpropui“, atkūrė ir 1940–1941 m. redagavo žurnalą „Šluota“. 1940–1942 m. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|LTSR dailininkų sąjungos]] pirmininkas. 1941–1944 m. gyveno Rusijoje, [[Pereslavlis Zaleskis|Pereslavl Zaleskyje]] dirbo LTSR valstybinių meno ansamblių dailininku. Bendradarbiavo laikraščiuose [[Tiesa (laikraštis)|„Tiesa“]], [[Tarybų Lietuva (dienraštis)|„Tarybų Lietuva“]], „[[Tėvynė šaukia]]“. 1944–1946 m. vadovavo Dailininkų sąjungos Kauno skyriui, dėstė [[Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas|Kauno taikomosios ir dekoratyviosios dailės institute]] (1959–1989 m. Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumas). Yra sukūręs [[estampas|estampų]], knygų viršelių ir iliustracijų, tapybos ir scenografijos darbų. <ref>{{TLE|4|687|[[Aleksandras Indriulaitis]]}}</ref><ref>{{ŽE|587}}</ref> == Bibliografija == * Veidai ir kaukės: buitinės ir polit. karikatūros, 1934–1938. – Kaunas, 1939. – 62 p.: iliustr. == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * Stepas Žukas: albumas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1951. – 93 p.: iliustr. * Stepas Žukas: amžininkų atsiminimai / redaktorė Judita Grigienė. – Vilnius: Vaga, 1968. – 136 p.: iliustr. {{DEFAULTSORT:Žukas, Stepas}} [[Kategorija:Lietuvos grafikai]] [[Kategorija:Lietuvos karikatūristai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] o75igetevvwrub6gdlptq0jynr2mtia 0 345293 7951988 7951022 2026-10-24T14:22:44Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951022 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7951988 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = Stasys Žakevičius (Žymantas), 1909-1973, Lithuanian politician.png | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1908|5|5|}} | gimimo vieta = [[Kijevas]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1973|4|19|1908|5|5|}} | mirties vieta = [[Los Andželas]], [[JAV]] | sutuoktinis = [[Marija Biržiškaitė]] | šeima = [[Jadvyga Jablonskienė|Jadvyga Jablonskienė (Žakevičiūtė)]] (sesuo){{sfn|Sužiedėlis|2025|pages=471}} | tėvai = [[Romualdas Žakevičius]] ir Marija Žakevičienė (Staniulytė)<ref>{sfn|Dambrava|1988|pages=16}}</ref> | vaikai = | veikla = teisininkas, visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = teisė | alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Stasys Žymantas (Žakevičius)''' ([[1908]] m. [[gegužės 5]] d., senu stiliumi [[balandžio 22]] d. [[Kijevas|Kijeve]] – [[1973]] m. [[balandžio 19]] d. [[Los Andželas]], [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius. == Biografija == [[1933]] m. baigė teisės studijas [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], gilino žinias [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus]], [[Harvardo universitetas|Harvardo]], [[Čikagos universitetas|Čikagos]] ir [[Londono universitetas|Londono universitetuose]]. [[1937]]–[[1940]] m. – [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] dėstytojas, [[1940]]–[[1944]] m. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] docentas, dekanas. 1940 m. lapkričio gale [[Mykolas Naujokaitis]] jį įtraukė į Vilniaus [[Lietuvių aktyvistų frontas |LAF]] pogrindinę veiklą.<ref name="jankauskas">{{cite web|url=http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/08/24/atmi_01.html|title=Juozas Jankauskas. 1941 metų sukilimo didvyris|accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.|archive-date=2007-02-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20070223025358/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/08/24/atmi_01.html|url-status=dead}}</ref> Gen. št. mjr. [[Vytautas Bulvičius]] laikė Stasį Žakevičių patikimu žmogumi ir džiaugėsi jo įsijungimu. S. Žakevičius pasiūlė jiems naudotis Vilniaus Universiteto bibliotekos kambariu. Bibliotekoje dirbo jo žmona [[Marija Biržiškaitė|Marija Žakevičienė Biržiškaitė]]. 1941 m. pradžioje jį formaliai į veiklą įtraukė [[Vladas Nasevičius]].<ref name="bubnys">{{cite web|url=http://slaptai.lt/partizanai/5906-1941-uju-metu-birzelio-sukilimas-vilniuje.html|title=Arūnas Bubnys. 1941-ųjų metų Birželio sukilimas Vilniuje.|accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.|archive-date=2012-11-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20121123001750/http://slaptai.lt/partizanai/5906-1941-uju-metu-birzelio-sukilimas-vilniuje.html|url-status=dead}}</ref> Vienas iš [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimo]] vadų. Antrą karo dieną, birželio 23 d., S. Žakevičius slaptai sukvietė į pasitarimą [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|VU Teisės mokslų fakulteto]] dekanato patalpose.{{sfn|Idzelis|2020|pages=348}} Susirinko 10-20 žmonių. Sutarė sukilimą Vilniuje pradėti 19 val. Sutarė užimti milicijos nuovadas, geležinkelio stotį, radiją, aerodromą, tiltus, išlaisvinti politinius kalinius iš [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] ir iš traukinių Vilniuje bei Naujojoje Vilnioje, valdyti pagrindines miesto gatves ir kelius iš miesto. Laikina sukilimo vadaviete paliko VU Teisės mokslų fakulteto dekanatą. S.Žakevičius tą dieną LAF-o štabo vardu parašė, išspausdino ir platino atsišaukimą, skelbiantį nepriklausomybės atkūrimą bei Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymą Kaune ir raginantį Vilniuje pradėti sukilimą prieš bolševikus.<ref name="bubnys"/> S. Žakevičius yra pastebėjęs tuometinias sunkias sąlygas:<blockquote>Pačiame beveik 200,000 gyventojų Vilniaus mieste lietuviai tesudarė labai negausią mažumą: 10-15,000. Didžioji lenkiškoji dauguma, kurioje tuomet aktyviai reiškėsi lenkų komunistai, buvo lietuviams priešiškai nusistačiusi, visus juos, be išimties, net ir pačius lietuvius komunistus, laikydama nacionalistais ir smetonininkais. Antrą žymią Vilniaus gyventojų dalį, apie 80,000, sudarė žydai, kurių tarpe tuo metu taip pat dominavo komunistinis aktyvas, kuriam bet koks net sovietinis lietuviškumas buvo svetimas ir todėl nepriimtinas ir atmestinas.<ref name="bubnys"/></blockquote>Vilniuje išleistame atsišaukime tvirtino, kad reikia eliminuoti žydus iš Lietuvos politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo.<ref name="girnius">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/5/recenzij2.htm|title=Kęstutis Girnius. Pavargęs, bet ne herojus… |accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.}}</ref> Sukilimą apsunkino LAF karininkų suėmimas prieš pat karą, taip pat simbolinė sostinės svarba. Sukilėliai laimėjo didvyrišku ryžtu, priešingu visoms logikoms ir teorijoms.<blockquote>Svarbiausias dalykas buvo sukilimo staigumas, spontaniškumas ir kaip tik logikos stoka. Bolševikai nežinojo ir negalėjo susigaudyti, nei kas, nei iš kur šaudė. Ir kaip tik tai sukėlė paniką ir vertė juos trauktis.<ref name="bubnys"/></blockquote> [[1941]] m. birželio 24 d. rytą sudarytas [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas]], kuriam jis pirmininkavo. [[Lietuvos laikinoji vyriausybė]] jį paskyrė savo įgaliotiniu Vilniuje.<ref name="aidai">{{cite web |url=http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=900&Itemid=127|title=Aidai. Mūsų buityje. Mirtys.|accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.}}</ref>{{sfn|Idzelis|2020|pp=355-356}} Vokietijos kariuomenei įžengus į Vilnių, komitetas pradėjo tvarkyti administracinius miesto reikalus. Vokiečių karo komendantas sutiko komitetą pripažinti civiline miesto valdžia. Vokiečių du karininkai su S. Žakevičiumi surašė aktą dėl Vilniaus srities aktyvistų štabo ir sukilėlių būrių išformavimo. Vokietis, kuris buvo Vilniaus karo komendantas, aiškiai nurodė nevykdyti Kaune esančios laikinosios Lietuvos vyriausybės įsakymų. St. Žakevičius pareiškė norą atvažiuoti į Kauną pasitarti ir surinkti administracijai labai trūkstamų žmonių, tačiau liepos 11 d. gavo ''Sicherungsdivision 403 Kriegsabteilungs-chef'' neigiamą atsakymą, kad tokia kelionė įneštų daugiau nedarnumo vokiečių žinyboms,<blockquote>kurioms pradžioje tikrai per daug skubotas valstybių fabrikavimas dar ausyse skamba.<ref name="ambrazevicius">{{cite web |url=http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=601&Itemid=111|title=Juozas Ambrazevičius. Gyventi per mirtį. |accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.}}</ref></blockquote>1941 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos generalinis komisaras Adrian T. von Rentelnas sustabdė komiteto veiklą. S. Žakevičius vokiečių paskirtas Vilniaus miesto savivaldos šefu.<ref name="bubnys"/> [[1943]]–[[1944]] m. – [[Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga|Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos]] Vilniaus štabo vadovas. Pogrindyje leido laikraštį [[Laisvas žodis]]. == Vokietijoje == [[1944]] m. iš Lietuvos su vokiečiais pasitraukė vienu iš paskutiniųjų traukinių į Daniją. Savo pavardę pakeitė iš Žakevičiaus į Žymantą. Dirbo [[VLIK]]'e, palaikė ryšius su Lietuvos pogrindžiu <ref>{{ŽE|584}}</ref> ([[slapyvardis]] „Butautas“). Vienas iš VLIK’o užsienio delegatūros sumanytojų ir jos narys [[1944]]–[[1945]] m. [[Jonas Deksnys]] prieš išvykdamas į Lietuvą jį paskyrė Lietuvos pasipriešinimo atstovu užsienyje. Visgi, Stasys Žymantas atmetė [[1948]] m. [[Baden Badeno susitarimas|Baden Badeno susitarimą]] ir pareiškė, kad<blockquote>formaliai Lietuvos valstybė tebeegzistuoja ir dar tebeveikia jos konstitucinė santvarka, pagal kurią buvo akredituoti ir šiandien oficialiai tebeveikia atitinkamų vyriausybių pripažinti ir prie jų akredituoti Lietuvos įg. ministeriai.</blockquote>Taip pat išsakė pageidavimą, kad Lietuvos valstybės ir kovojančios tautos interesų gynimo politikai bei diplomatijai užsienyje vadovautų diplomatijos šefas [[Stasys Lozoraitis (1898)|Stasys Lozoraitis]].<ref>[http://www.genocid.lt/Leidyba/4/laurynas.htm Laurynas Jonušauskas. Stasio Lozoraičio ir VLIK’o santykiai (1947–1948)]</ref> == Anglijoje == 1946 m. sausio mėn. Hamburge su [[Walter Žilinskas | Valteriu Žilinsku]] pirmą kartą susitiko su britų žvalgybos MI6 ekspertu Lietuvai [[Sandy McKibben]]. Stasys Žymantas jiems užmezgė ryšius su [[Stasys Lozoraitis|Stasiu Lozoraičiu]] ir [[Jonas Deksnys|Jonu Deksniu]]. [[1948]] m. išvyko į [[Anglija|Angliją]]. Britų žvalgybos MI6 operacijoje [[:en:Operation_Jungle|Džiunglės]] vadovavo lietuvių daliniui. Nuo 1949 m. gegužės iki 1955 m. balandžio pabaltiečiai agentai buvo vokiškais laivais ''Schnellboot'' gabenami į Saaremaą, [[Užava|Užavą]], Ventspilį, Palangą ir Ustką, kur juos sutikdavo vietiniai partizanai. [[NKVD]]/[[KGB]] operaciją išaiškino ir daugybę agentų užverbavo. Stasys Žymantas ir Stasys Lozoraitis buvo pagrindiniai [[Vlikas |VLIK’o]] varžovai užsienyje atstovaujant [[Lietuvos partizanai |Lietuvos partizanams]]. [[1950]] m. spalio mėn. su VLIK’u užmezgęs ryšį partizanas [[Juozas Lukša-Daumantas]] grįžo į Lietuvą, kur parašė ''Pro Memoria''. Juose pasisako, kad Stasio Žymanto siunčiami agentai<blockquote>būtų likviduoti, o jų atsiradimo krašte inspiratoriams atimti bet kokią juridinę galią užsienyje veikti kovojančio krašto atstovų vardu. <ref name="girnius"/> </blockquote>Stasys Žymantas prieš mirtį nusivylė šia savo veikla.<ref name="dorrill">{{cite web |url=http://books.google.com/books?id=_bV5ncXNke4C&pg=PA829&lpg=PA829&dq=Stasys+%C5%BDymantas&source=bl&ots=hyux_qpq2z&sig=d6y1PrkrGzh0CiJm6ejScbxlwPQ&hl=en&sa=X&ei=IlSgUNPAMILdyAGv94AQ&ved=0CCsQ6AEwADgK#v=onepage&q=Stasys%20%C5%BDymantas&f=false|title=Stephen Dorril. M16: Inside the Covert World of Her Majesty's Secret Intelligence Service. |accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.}}</ref> Vienas [[Londonas|Londone]] leisto žurnalo [[Santarvė (Londonas)|„Santarvė“]] sumanytojų ir redakcijos kolektyvo narys. Su kitais įsteigė ir redagavo žurnalą „East and West“. == JAV == [[1957]]–[[1959]] m. dirbo [[Amerikos balsas|„Amerikos balso“]] [[Miunchenas|Miuncheno]] radijo centre. Jį uždarius, emigravo į JAV.<ref name="dorrill"/> Bendradarbiavo leidiniuose [[Dirva (laikraštis)|„Dirva“]], [[Vienybė (Niujorkas)|„Vienybė“]], „[[Europos lietuvis]]“, [[Nepriklausoma Lietuva (Kanada)|„Nepriklausoma Lietuva“]], „[[Mūsų Vytis]]“, „[[Lituanus]]“ ir kt. <ref>{{ŽE|584}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite magazine |last=Dambrava |first=Vytautas A. |date=1988-12-01 |title=Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose) |url=https://www.spauda2.org/i_laisve/archive/1988/1988-Nr.104-I-LAISVE.pdf |magazine=Į laisvę |location=Orland Park (IL) |publisher=Lietuvių fronto bičiuliai |access-date=2025-09-10}} * {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}} {{DEFAULTSORT:Žymantas Stasys }} [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos teisininkai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai‎]] [[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] kfst50gxjvjkik665spyzvfiv0imwz7 0 345801 7952009 7950998 2026-10-24T14:39:19Z D&P 141668 7952009 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1913|3|25|}} | gimimo vieta = [[Taukeliai]], [[Daugailių valsčius]], [[Utenos apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1946|7|16|1913|3|25|}} | mirties vieta = [[Nachodka]], [[Rusija]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = žurnalistas, redaktorius | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Ciuricho universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Antanas Valiukėnas''' ([[1913]] m. [[kovo 25]] d. [[Taukeliai]], [[Daugailių valsčius]], [[Utenos apskritis]] – [[1946]] m. [[liepos 16]] d. [[Nachodka]], [[Rusija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, vertėjas, rezistentas. == Biografija == Baigė [[Švėkšnos gimnazija|Švėkšnos gimnaziją]]. 1931 m. lankė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyrių. 1937-1939 m. studijavo [[Ciuricho universitetas|Ciuricho universitete]]. Bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Vairas (žurnalas)|Vairas]]“ ir kt. 1932-1933 m. dirbo laikraščio „[[Studentų balsas]]“ redakcijoje, 1933-1935 m. žurnalo „[[Akademikas (žurnalas)|Akademikas]]“ steigėjas ir pirmasis redaktorius, 1934-1935 m. žurnalo „[[Jaunoji karta]]“ redaktorius, 1939-1940 m. dirbo žurnalo „Vairas“ redakcijoje. 1940 m. birželio pabaigoje pasitraukė iš [[Lietuva|Lietuvos]], [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] vienas steigėjų, kartu su pulkininku [[Kazys Škirpa|Kaziu Škirpa]] [[Berlynas|Berlyne]] dalyvavo organizuojant [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimą]] Lietuvoje. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], grįžo į Lietuvą, antinacinio pogrindžio dalyvis, [[VLIK]]'o veikėjas. 1945 m. [[KGB|Tarybų Sąjungos saugumo]] areštuotas Berlyne, atvežtas į Vilnių, ištremtas į Rytų Sibirą.<ref>{{ŽE|546}}</ref> 1937 m. išvertė [[Prosperas Merimė|Prospero Merime]] „Kolombą“. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Valiukėnas, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas]] 9qoxmr1te7t5k8i6rml2fl6wmofsy5k 7952010 7952009 2026-10-24T14:40:32Z D&P 141668 7952010 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1913|3|25|}} | gimimo vieta = [[Taukeliai]], [[Daugailių valsčius]], [[Utenos apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1946|7|16|1913|3|25|}} | mirties vieta = [[Nachodka]], [[Rusija]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = žurnalistas, redaktorius | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Ciuricho universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Antanas Valiukėnas''' ([[1913]] m. [[kovo 25]] d. [[Taukeliai]], [[Daugailių valsčius]], [[Utenos apskritis]] – [[1946]] m. [[liepos 16]] d. [[Nachodka]], [[Rusija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, vertėjas, rezistentas. == Biografija == Baigė [[Švėkšnos gimnazija|Švėkšnos gimnaziją]]. 1931 m. lankė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyrių. 1937–1939 m. studijavo [[Ciuricho universitetas|Ciuricho universitete]]. Bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Vairas (žurnalas)|Vairas]]“ ir kt. 1932–1933 m. dirbo laikraščio „[[Studentų balsas]]“ redakcijoje, 1933–1935 m. žurnalo „[[Akademikas (žurnalas)|Akademikas]]“ steigėjas ir pirmasis redaktorius, 1934–1935 m. žurnalo „[[Jaunoji karta]]“ redaktorius, 1939–1940 m. dirbo žurnalo „Vairas“ redakcijoje. 1940 m. birželio pabaigoje pasitraukė iš [[Lietuva|Lietuvos]], [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] vienas steigėjų, kartu su pulkininku [[Kazys Škirpa|Kaziu Škirpa]] [[Berlynas|Berlyne]] dalyvavo organizuojant [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimą]] Lietuvoje. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], grįžo į Lietuvą, antinacinio pogrindžio dalyvis, [[VLIK]]'o veikėjas. 1945 m. [[KGB|Tarybų Sąjungos saugumo]] areštuotas Berlyne, atvežtas į Vilnių, ištremtas į Rytų Sibirą.<ref>{{ŽE|546}}</ref> 1937 m. išvertė [[Prosperas Merimė|Prospero Merime]] „Kolombą“. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Valiukėnas, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] [[Kategorija:Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas]] l4t686yopb9o7vgncwkwdosj9kex3a1 0 348744 7952003 7951009 2026-10-24T14:32:08Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/~2026-56362-80|~2026-56362-80]] ([[Naudotojo aptarimas:~2026-56362-80|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951009 - Iš straipsnio neaišku kokiu pagrindu šitam asmeniui priskirta voldemarininko kategorija 7952003 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = Pajaujis.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1894|3|14|}} | gimimo vieta = [[Cyrailė|Cyrailiai]], [[Punsko valsčius]], [[Suvalkų apskritis]] | mirties data = {{Mirė|1973|6|10|1894|3|14|}} | mirties vieta = [[Niujorkas|Niujorke]], [[JAV]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = visuomenės veikėjas, publicistas, ekonomistas, istorikas, žurnalistas, redaktorius | įstaigos = | partija = [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga]] | pareigos = | alma_mater = [[Kylio universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} [[Vaizdas:Session of the Provisional Government of Lithuania.jpg|miniatiūra|300px|right|[[Lietuvos laikinoji Vyriausybė|Lietuvos laikinosios Vyriausybės]] posėdis Kaune. Pirmininkauja [[Juozas Ambrazevičius]], iš kairės: [[Jonas Matulionis (1898)|Jonas Matulionis]], [[Juozas Senkus (1911)|Juozas Senkus]], [[Balys Vitkus]], [[Pranas Vainauskas]], [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ]], [[Ksaveras Vencius]], [[Vytautas Grudzinskas]]. Iš dešinės: [[Jonas Šlepetys]], [[Stasys Raštikis]], [[Adolfas Damušis]], [[Juozas Pajaujis-Javis|Juozas Pajaujis]], [[Antanas Novickis]], [[Leonas Prapuolenis]], [[Mečislovas Mackevičius]].]] '''Juozas Pajaujis-Javis''' ([[1894]] m. [[kovo 14]] d. [[Cyrailė|Cyrailiuose]], [[Punsko valsčius]], [[Suvalkų apskritis]] – [[1973]] m. [[birželio 10]] d. [[Niujorkas|Niujorke]], [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, publicistas, ekonomistas, istorikas, žurnalistas, redaktorius. == Biografija == [[1920]]–[[1923]] m. [[Berlyno universitetas|Berlyno universitete]] studijavo teisės ir valstybės mokslus, [[1926]] m. daktaro laipsniu baigė [[Kylio universitetas|Kylio universitetą]]. Spaudoje pradėjo dirbti [[1917]] m. [[1917]]–[[1918]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] leisto [[Lietuvos aidas|„Lietuvos aido“]] redakcijos bendradarbis ir užsienio žinių skyriaus redaktorius. [[1918]]–[[1919]] m. [[Mykolas Sleževičius|M. Sleževičiaus]] vyriausybėje vadovavo Spaudos ir propagandos biurui. [[1919]] m. dirbo spaudos skyriuje prie Lietuvos delegacijos [[Paryžius|Paryžiuje]] [[Versalio taika|Versalio taikos]] derybų metu. [[1926]] m. nuo [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] išrinktas į [[Trečiasis Seimas|Trečiąjį Seimą]]. Po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo]] dalyvavo Komitete Lietuvos Respublikai ginti, rengė kontrperversmą.<ref name="anusauskas">{{cite book|first=Arvydas |last=Anušauskas |first2=Gražina|last2=Sviderskytė|chapter=Pučai ir teroras Lietuvoje |title=XX Amžiaus slaptieji archyvai |publisher=Versus Aureus |year=2008| isbn=978-9955-34-118-5 |pages=162-165}}</ref> Buvo areštuotas, 1927 m. balandžio mėnesį karo lauko teisme nuteistas mirties bausme, [[1929]] m. amnestuotas. Nuo [[1938]] m. dalyvavo antismetoninėje opozicijos sąjūdyje „Ašis“.<ref>{{cite journal |last=Tamošaitis |first=Mindaugas |year=2011 |title=Valstiečiai liaudininkai jungtiniame antismetoninės opozicijos sąjūdyje ‚Ašis‘ (1938–1939 m. pradžia) |url=http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2011/4/386-404.pdf |journal=Lituanistica |publisher= |volume=57 |issue=4 |pages=386-404 |doi= |access-date=2016-08-30 |archive-date=2016-09-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160915044535/http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2011/4/386-404.pdf |url-status=dead }}</ref> Nuo [[1941]] m. [[birželio 23]] d. [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinosios vyriausybės]] [[Lietuvos socialinės apsaugos ministras|Darbo ir socialinės apsaugos ministras]] [[1944]] m. pasitraukė iš Lietuvos, [[1946]] m. apsigyveno JAV. [[Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga|Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos]] narys, [[1946]] m. [[Lietuvių žurnalistų sąjunga|Lietuvių žurnalistų sąjungos]] Centro valdybos pirmininkas. [[1919]]–[[1940]] m. bendradarbiavo leidiniuose „[[Lietuva (dienraštis)|Lietuva]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „[[Trimitas (žurnalas)|Trimitas]]“, „[[Tautos ūkis]]“, „[[Vakarai (dienraštis)|Vakarai]]“, „[[Bendras žygis]]“, „[[Mūsų artojas]]“, „[[Sėja (žurnalas)|Sėja]]“. [[1921]] m. įsteigė ir redagavo humoristinį leidinį „[[Kultuvė (laikraštis)|Kultuvė]]“. Gyvendamas JAV, [[1952]] m. buvo vienas iš „[[Varpas (Niujorkas)|Varpo]]“ atkūrėjų ir redaktorių. <ref>{{ŽE|369}}</ref> == Bibliografija == * Joseph Pajaujis-Javis: Soviet Genocide in Lithuania. Manyland Books, Inc., New York, [[1980]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Pajaujis-Javis, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos istorikai]] [[Kategorija:Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrai]] [[Kategorija:Lietuvos laikinosios vyriausybės ministrai‎]] [[Kategorija:Seimo atstovai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] od64bnz9pdrlj6p5p0pudpvow13xoxk 0 365855 7952102 7941737 2026-10-24T20:22:30Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Eddie_Irvine_after_the_1999_Australian_Grand_Prix.jpg, kurią naudotojas Captain-tucker pašalino Commons projekte 7952102 wikitext text/x-wiki {{F1 pilotas | Vardas = Eddie Irvine | Foto = | Po foto = Eddie Irvine 1999 m. | Tautybė = {{flagicon|Great Britain}} britas | Praleido sezonų Formulėje-1 = 10 | Komanda (-os) = [[Jordan Grand Prix|Jordan]], [[Scuderia Ferrari|Ferrari]], [[Jaguar Racing|Jaguar]] | Dalyvauta GP = 148 (147 startai) | Čempionas = 0 | Pergalių = 4 | Podiumai = 26 | Pole pozicijos = 0 | Greičiausių ratų = 1 | Pirmas GP = Japonijos Grand Prix ([[1993 m. Formulės 1 sezonas|1993]]) | Pirmoji pergalė = Australijos Grand Prix ([[1999 m. Formulės 1 sezonas|1999]]) | Paskutinė pergalė = Malaizijos Grand Prix (1999) | Paskutinis GP = Japonijos Grand Prix ([[2002 m. Formulės 1 sezonas|2002]]) }} '''Edis Irvainas''' (''Eddie Irvine''; g. [[1965]] m. [[lapkričio 10]] dieną) – buvęs [[F1|Formulės 1]] lenktynininkas iš [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]]. Eddie užaugo Konligo mieste [[Dauno grafystė]]je. Ten jis savo tėvų paskatintas susipažino su automobilių lenktynėmis.<ref>https://motorsportstats.com/driver/eddie-irvine/summary/series/formula-one {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231213132206/https://motorsportstats.com/driver/eddie-irvine/summary/series/formula-one |date=2023-12-13 }}</ref> == Karjera prieš Formulę 1 == Savo profesionalaus lenktynininko karjerą Eddie pradėjo [[1983]] m., o [[1988]] m. jau lenktyniavo [[Formulė 3|Formulės 3]] čempionate. Kiekvienais metais brito rezultatai gerėjo ir jis lenktyniavo vis aukštesnėje sporto klasėje. [[1990]] m. Eddie buvo pakviestas į [[Formulė 3000|Formulės 3000]] [[Jordan Grand Prix]] ekipą, o jau kitais metais debiutavo už šios komandos [[F1|Formulės 1]] automobilio vairo. == Formulės 1 karjera == [[1996]] m. jis pasirašė kontraktą su [[Scuderia Ferrari]] ekipa ir tapo vokiečio [[Michael Schumacher|Michaelio Schumacherio]] komandos draugu. Pats sėkmingiausias brito sezonas buvo [[1999]] m., kurio metu jis pelnė visas keturias savo karjeros pergales. Dar penkis kartus tais metais jis užlipo ant apdovanojimų pakylos, o sezoną baigė antroje vietoje nuo nugalėtojo [[Mika Häkkinen]] atsilikęs vos dvejais taškais. Kitame sezone jis debiutavo už naujos [[Jaguar Racing]] komandos vairo. Ši komanda nepateisino vilčių, o Eddie per trejus metus sugebėjo finišuoti ant podiumo vos du kartus. Po [[2002 m. Formulės 1 sezonas|2002]] m. sezono britas pranešė apie pasitraukimą iš Formulės 1. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Formulės 1 pilotai]] [[Kategorija:Airijos sportininkai]] nefgebszg9vfhi8hy1bxzs46cjj7ae8 0 366379 7951898 3685858 2026-10-24T12:51:57Z Vilensija 40695 +šalt. 7951898 wikitext text/x-wiki {{coord|54.007283|23.834893|display=title}} [[Vaizdas:vilko_saltinis.jpg|thumb|Vilko šaltinis, 2011 m.]] '''Vilko šaltinis''' – [[Hidrogeologija|hidrogeologinis]] gamtos paminklas [[Paliepis (Lazdijai)|Paliepio]] girininkijoje, [[Norkūnai (Lazdijai)|Norkūnų]] miške ([[Lazdijų rajonas]]), [[Seira|Seiros]] žemupio, užlieto [[Baltosios Ančios HE tvenkinys|Baltosios Ančios HE tvenkiniu]], vakarinėje pakrantėje. 2000 m. kovo 20 d. paskelbtas tarp vertingiausių saugomų kraštovaizdžio objektų. 1985 m. Vilko šaltinis paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Kalbama, kad čia vandenį lakdavę [[vilkas|vilkai]], todėl ir vadinamas taip. Šaltinio vandens lygis nepastovus.<ref>{{Isokas 1995|150}}</ref> Šaltinis nuolatinio veikimo, vidutinio vandeningumo.<ref name=ver>Lietuvos šaltiniai ir versmės. [https://lgt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/10/1f9KsX5Lx-g.pdf Vilko šaltinis]</ref> Užima 1,23 ha teritoriją, jo [[debitas]] – 4,5 l/s, bendra vandens [[mineralizacija]] – 157,71 mg/l.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310300010010-vilko-saltinis?x=23.8349&y=54.0073&zoom=14.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Vilko šaltinis] ''stvk.lt/map''</ref> == Nuotraukos == <gallery> Vaizdas:Vilko_saltinis_2.jpg Vaizdas:Vilko_saltinis_3.jpg Vaizdas:Vilko_saltinis_4.jpg </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://saugoma.lt/lt/objektai/vilko-saltinis Atrask Lietuvos saugomas teritorijas. Vilko šaltinis] ''saugoma.lt'' * Lietuvos Gamta LT. {{YouTube|id po „=“|Vilko šaltinis}}, 1:35 {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Lietuvos šaltiniai]] [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] 0h6xksmof6inu7ncq7u7c41z1ht821m 0 368590 7952178 7489760 2026-10-25T06:19:27Z CD 677 7952178 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = {{PAGENAME}} | image = | height = | dateofbirth = {{gimė|1949|8|12}} | countryofbirth = [[Veisiejai]] | dateofdeath = {{mirė|2020|11|26|1949|8|12}} | currentclub = ''baigęs karjerą'' | position = [[puolėjas]] | years = 1964–1967 <br/> 1968–1971 <br/> 1972–1975 <br/> 1975 <br/> 1976–1983 | clubs = [[Ančia Veisiejai]] <br/> [[FK Politechnika]] <br/> [[FK Ekranas]] <br/> [[FK Žalgiris]] <br/> [[Utenis Utena]] | caps(goals) = }} '''Fulgentas Bižys''' ([[1949]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Veisiejai|Veisiejuose]] – [[2020]] m. [[lapkričio 26]] d.) – Lietuvos inžinierius konstruktorius, futbolininkas, futbolo treneris. Lietuvos futbolo pirmenybių prizininkas, keletą sezonų buvo rezultatyviausias Lietuvos futbolo pirmenybių žaidėjas, iš viso Lietuvos pirmenybėse pelnė apie 120 įvarčių.<ref>{{studentai 2010|361}}</ref> Geriausias 1973 m. Panevėžio miesto sportininkas, 2021 m. išrinktas visų laikų geriausiu Veisiejų futbolininku.<ref>[https://www.lazdijai.lt/gyventojams/naujienos/7/isrinktas-visu-laiku-geriausias-veisieju-sportininku-desimtukas:678 Išrinktas visų laikų geriausias Veisiejų sportininkų dešimtukas.] 2021-02-25, Lazdijai.lt (tikrinta 2026-10-25).</ref> == Biografija== Gimė 1949 m. Veisiejuose.<ref>[https://footballfakts.ru/person/141794-bizhisfulgentasyuozovich Бижис Фульгентас Юозович] (Footballfakts.ru)</ref> [[1967]] m. baigė [[Veisiejų vidurinė mokykla|Veisiejų vidurinę mokyklą]], [[1972]] m. – [[KPI|Kauno politechnikos institutą]]. Futbolą pradėjo žaisti [[Dainava Veisiejai|Veisiejų „Dainavoje“]], vėliau rungtyniavo [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnikoje“]], [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekrane“]], [[Utenis Utena|Utenos „Utenyje“]].<ref>{{Kalinauskas 2007|173}}</ref> Tarptautinėse varžybose atstovavo Lietuvos reprezentacinei komandai – [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiriui“]]. Aukščiausiosios lygos čempionatuose sužaidė apie 300 rungtynių, įmušė per 110 įvarčių.<ref>{{Kalinauskas 2020|2955}}</ref> [[1972]]–[[1975]] m. buvo žaidžiančiu Panevėžio „Ekrano“ treneriu, po to iki [[1988]] m. žaidė ir treniravo Utenos „Utenį“, šią komandą išvedė iki Lietuvos aukščiausios lygos. Veisiejuose jo garbei vykdomi „Žymiausio kraštiečio“ futbolo turnyrai. Mirė 2020 m., palaidotas [[Alanta|Alantos]] miestelio kapinėse.<ref>[https://www.cemety.lt/public/deceaseds/1387934?type=deceased Fulgentas Bižys] (Cemety.lt)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Bižys, Fulgentas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] 3edb1bhv7ct87zx51a26joavou1g94d 7952230 7952178 2026-10-25T07:06:36Z CD 677 7952230 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = {{PAGENAME}} | image = | height = | dateofbirth = {{gimė|1949|8|12}} | countryofbirth = [[Veisiejai]] | dateofdeath = {{mirė|2020|11|26|1949|8|12}} | currentclub = ''baigęs karjerą'' | position = [[puolėjas]] | years = 1964–1967 <br/> 1968–1971 <br/> 1972–1975 <br/> 1975 <br/> 1976–1983 | clubs = [[Ančia Veisiejai]] <br/> [[FK Politechnika]] <br/> [[FK Ekranas]] <br/> [[FK Žalgiris]] <br/> [[Utenis Utena]] | caps(goals) = }} '''Fulgentas Bižys''' ([[1949]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Veisiejai|Veisiejuose]] – [[2020]] m. [[lapkričio 26]] d.) – Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris, inžinierius konstruktorius. Lietuvos futbolo pirmenybių prizininkas, keletą sezonų buvo rezultatyviausias Lietuvos futbolo pirmenybių žaidėjas, iš viso Lietuvos pirmenybėse pelnė apie 120 įvarčių,<ref>{{studentai 2010|361}}</ref> kai kur priskaičiuojama 111 įvarčių.<ref name=ef/> Geriausias 1973 m. Panevėžio miesto sportininkas, 2021 m. išrinktas visų laikų geriausiu Veisiejų futbolininku.<ref>[https://www.lazdijai.lt/gyventojams/naujienos/7/isrinktas-visu-laiku-geriausias-veisieju-sportininku-desimtukas:678 Išrinktas visų laikų geriausias Veisiejų sportininkų dešimtukas.] 2021-02-25, Lazdijai.lt (tikrinta 2026-10-25).</ref> == Biografija== Gimė 1949 m. Veisiejuose.<ref>[https://footballfakts.ru/person/141794-bizhisfulgentasyuozovich Бижис Фульгентас Юозович] (Footballfakts.ru)</ref> [[1967]] m. baigė [[Veisiejų vidurinė mokykla|Veisiejų vidurinę mokyklą]], [[1972]] m. – [[KPI|Kauno politechnikos institutą]]. Futbolą pradėjo žaisti 8 klasėje [[Dainava Veisiejai|Veisiejų „Dainavoje“]], vėliau rungtyniavo [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnikoje“]], [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekrane“]], [[Utenis Utena|Utenos „Utenyje“]].<ref>{{Kalinauskas 2007|173}}</ref> Tarptautinėse varžybose atstovavo Lietuvos meistrų komandai – [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiriui“]]. Aukščiausiosios lygos čempionatuose sužaidė apie 300 rungtynių, įmušė per 110 įvarčių.<ref>{{Kalinauskas 2020|2955}}</ref> 1972–1975 m. buvo žaidžiantysis Panevėžio „Ekrano“ treneris, po to pakviestas pusbrolio [[Fulgentas Levulis|Fulgento Levulio]] („Utenio“ klubo vadovo) persikėlė į Uteną.<ref name=ef>[https://www.eurofootball.lt/futbolo-naujienos/utenos-futbolo-legenda-zmones-juokdavosi-kad-stadionas-man-lyg-antras-sodas/ Utenos futbolo legenda: "Žmonės juokdavosi, kad stadionas man – lyg antras sodas".] 2018-03-21, Eurofootball.lt (tikrinta 2026-10-25).</ref> Ten iki 1988 m. žaidė ir treniravo Utenos „Utenį“, šią komandą išvedė iki Lietuvos aukščiausios lygos. Veisiejuose jo garbei vykdomi „Žymiausio kraštiečio“ futbolo turnyrai. Mirė 2020 m., palaidotas [[Alanta|Alantos]] miestelio kapinėse.<ref>[https://www.cemety.lt/public/deceaseds/1387934?type=deceased Fulgentas Bižys] (Cemety.lt)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Bižys, Fulgentas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] tv20chgthdypgn2r0e3a3yejhqa9mtx 0 371439 7952162 7942493 2026-10-25T05:53:57Z CD 677 7952162 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Evaldas Razulis | image = | height = 1,90 m | dateofbirth = {{birth date and age|1986|4|3}} | cityofbirth = [[Mažeikiai]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | currentclub = Baigęs karjerą | position = [[puolėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[Nafta Mažeikiai]] | years = 2002 <br> 2003–2007 <br>2008<br>2009 <br>2009–2010 <br>2010<br>2011<br>2012–2014<br>2015<br>2016<br>2017<br>2019–2020 | clubs = [[Nafta Mažeikiai]] <br> [[FC Krylia Sovetov Samara|Krylya Sovetov Samara]]<br>[[FK Vėtra]]<br> [[FK Šilutė]]<br>[[FBK Kaunas]]<br> → [[Partizan Minsk]] ''(skol.)''<br>→[[Heart of Midlothian FC|Hearts]] ''(skol.)''<br>[[FK Atlantas]]<br>[[GKS Górnik Łęczna]]<br>[[FK Atlantas]]<br>[[FK Jelgava]]<br>[[FK Atmosfera (2012)]] | caps(goals) = <br> 0 (0) <br>7 (1)<br> 12 (8)<br>18 (24)<br>9 (0)<br>0 (0)<br>74 (38)<br>7 (0)<br>6 (1)<br>12 (1)<br>31 (3) | nationalyears = 2013 | nationalteam = {{fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}6 {{0}}(1)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2019 m. }} '''Evaldas Razulis''' ([[1986]] m. [[balandžio 3]] d. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]]) – treneris, buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas). == Biografija == Gimė 1986 m. Mažeikiuose.<ref>[http://www.90minut.pl/kariera.php?id=29288 Evaldas Razulis] (90minut.pl)</ref> Karjerą pradėjo 2002 m. [[Nafta Mažeikiai|„Naftos“]] klube, vėliau žaidė Rusijoje. [[2008]] m. sugrįžo į Lietuvą. Žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėse. [[2011]] m. [[vasario 2]] d. atvyko į Škotijos Edinburgo „Hearts“ klubą ir liko jame iki sezono pabaigos.<ref>{{cite web |title= Hearts signed Lithuanian striker Evaldas Razulis|url=http://news.bbc.co.uk/sport1/hi/football/teams/h/heart_of_midlothian/9385399.stm|date=2011-02-02 |website=basketnews.lt |access-date=2026-10-11}}</ref> [[2012]] m. kovo pabaigoje persikėlė į [[Klaipėdos Atlantas|Klaipėdos „Atlanto“]] klubą.<ref>http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/klaipedos-atlanto-futbolininku-atlyginimai-sieka-vos-1-tukstanti-litu-24-205729#axzz1qy2yiiom {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120324161306/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/klaipedos-atlanto-futbolininku-atlyginimai-sieka-vos-1-tukstanti-litu-24-205729#axzz1qy2yiiom |date=2012-03-24 }}</ref> 2020 m. baigė karjerą. Lietuvos rinktinėje debiutavo rungtynėse prieš Albaniją, jų metu įmušė įvartį. {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Varžovas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2013-03-26 || [[Tirana]], [[Albanija]] || {{fut|ALB|1}} || 1–4 || 1–4 || Draugiškos |} == Trenerio karjera == 2020 m. įgijo UEFA B trenerio licenciją.<ref>https://lff.lt/news/11631/uefa-mokymus-baigusiems-55-futbolo-treneriams-iteikti-diplomai-ir-licencijos/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220530140623/https://lff.lt/news/11631/uefa-mokymus-baigusiems-55-futbolo-treneriams-iteikti-diplomai-ir-licencijos/ |date=2022-05-30 }}</ref> 2023 m. sausio mėn. įgijo UEFA A trenerio licenciją.<ref>https://www.lff.lt/uefa-aukstesnes-kvalifikacijos-licencijas-igijo-62-absolventai/</ref> Dirba [[FK Atmosfera (2012)]] trenerių štabe. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Razulis, Evaldas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] 7wt6egscntq6zl2juc10l2l543fuwga 0 378309 7952167 7787120 2026-10-25T05:58:24Z ~2026-56852-69 226853 7952167 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1921||}} | gimimo vieta = [[Mosėdis]], [[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio vls]]., [[Kretingos apskr]]. | mirties data = {{Mirė|1949|02|07|1921||}} | mirties vieta = [[Žibininkai]], [[Palangos valsčius|Palangos vls]]., [[Kretingos apskr]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s štabo viršininkas ir žvalgybos skyriaus viršininkas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Žibininkų partizanų žeminė 2011.JPG|thumb|left|300px|[[2009]] m. atstatyta partizanų žeminė [[Žibininkai|Žibininkuose]], kurioje [[1949]] m. buvo įsikūręs [[Kardo rinktinė]]s štabo viršininkas A. Knistautas]] '''Alfonsas Knistautas''' (slap. '''Jablonskis Jonas, Ragūnas, Baltrus, Antanas''', [[1921]] m. [[Mosėdis|Mosėdžio]] mstl., [[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio vls]]., [[Kretingos apskr]]. – [[1949]] m. [[vasario 7]] d., [[Žibininkai|Žibininkų]] k., [[Palangos valsčius|Palangos vls]]., [[Kretingos apskr]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s štabo viršininkas ir žvalgybos skyriaus viršininkas. == Biografija == Kitur nurodoma, kad gimė [[1926]] m. [[Kretinga|Kretingoje]]. [[1941]]–[[1944]] m. dirbo vertėju [[Vilnius|Vilniaus]] policijoje. [[1944]] m. apsigyveno [[Laukžemė]]s k., Darbėnų vls., Kretingos aps., tapo [[LLA]] Vanagų būrių nariu, [[1944]] m. spalio mėn. drauge su [[Juozas Kėkštas (1911)|Juozu Kėkštu]] pasitraukė į [[Vaineikiai|Vaineikių]] miškus. Nuo [[1945]] m. sausio mėn. gyveno legaliai, dirbo [[Darbėnų gimnazija|Darbėnų progimnazijos]] direktoriumi, dalyvavo [[Kardo rinktinė|Klevo kuopos]], priklausiusios [[Alkos rinktinė|Alkos rinktinei]], veikloje, skatino gimnazistus rašyti rašinius į partizanų laikraščius.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030219/laikzmon_01.html Visą laiką tikėjau, kad Lietuva bus laisva. – XX amžius – 2003, Nr. 14] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305035359/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030219/laikzmon_01.html |date=2016-03-05 }}</ref> [[1945]] m. gegužės mėn. išėjo į mišką. Kartu su [[Kazimieras Kontrimas (1914)|K. Kontrimu–Kontautu–Tėvu–Monte]], [[Juozas Kėkštas (1911)|J. Kėkštu–Druliu–Kaupu]] ir kitais 1945 m. rudenį įkūrė [[Kardo rinktinė|Kardų (Kardo) rinktinę]], organizavo jos veiklą.<ref>[https://www.partizanai.org/failai/html/partizanu-kovos.htm#V V Partizanų kovų raida. – Partizanai.org]</ref> Nuo [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. rinktinės štabo informacijos ir agitacijos skyriaus viršininkas, nuo [[1946]] m. kovo mėn. rinktinės štabo viršininkas ir žvalgybos skyriaus viršininkas.<ref>LLA Žemaičių legiono Kardo rinktinės vado Kontauto 1945-11-15 įsakymas Nr. 1; LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vado J. Drulio ir štabo viršininko J. Jablonskio 1946-11-09 įsakymas Nr. 11; LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininko J. Jablonskio 1947-01-29 raportas Nr. 13 Žemaičių apygardos štabui. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 8, 19–21, 35–36</ref> [[1947]] m. perėjo į Narimanto ([[Palanga|Palangos]]) kuopą. [[1949]] m. [[vasario 7]] d. kartu su adjutantu [[Stasys Lisauskas|Stasiu Lisausku]], Šarūno būrio vadu [[Pranas Budrys|Pranu Budriu]]. partizanais Vytautu-Vitaliu Dauginčiu, Vytautu Griciumi ir Broniumi Saliu [[MGB]] kareivių ir Palangos [[stribai|stribų]] buvo apsuptas žeminėje Vilimo kalne, [[Žibininkai|Žibininkų]] miške. Kautynių metu prasiveržė iš apsupties žiedo, tačiau persekiojamas buvo nušautas Žibininkų kaime.<ref>Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3. – B. 1237. – L. 151. – B. 1243. – L. 154. – B. 1244. – L. 38, 45–46</ref> Vardas įamžintas [[1995]] m. prie žeminės pastatytame [[Žibininkų paminklas partizanams|paminkle žuvusiems partizanams]] atminti. [[Vaizdas: Žibininkų paminklas partizanams 2011.JPG|thumb|right|300px|[[Žibininkų paminklas partizanams]] atminti ([[1995]]) m.]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=4365 Diana Jomantaitė. Prie atkurto bunkerio susirinko gyvi istorijos liudininkai. – [[Pajūrio naujienos]] – 2010, rugsėjo 25] * [http://www.hbhjuozas.lt/?lt=1253686862 Partizanų žeminės atidarymas] {{DEFAULTSORT:Knistautas, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] m52y6gkiyob758x9pqknqtclne5a4gn 7952186 7952167 2026-10-25T06:19:57Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7787120 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1921||}} | gimimo vieta = [[Mosėdis]], [[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio vls]]., [[Kretingos apskr]]. | mirties data = {{Mirė|1949|02|07|1921||}} | mirties vieta = [[Žibininkai]], [[Palangos valsčius|Palangos vls]]., [[Kretingos apskr]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Kardo rinktinė]]s štabo viršininkas ir žvalgybos skyriaus viršininkas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Žibininkų partizanų žeminė 2011.JPG|thumb|left|300px|[[2009]] m. atstatyta partizanų žeminė [[Žibininkai|Žibininkuose]], kurioje [[1949]] m. buvo įsikūręs [[Kardo rinktinė]]s štabo viršininkas A. Knistautas]] '''Alfonsas Knistautas''' (slap. '''Jablonskis Jonas, Ragūnas, Baltrus, Antanas''', [[1921]] m. [[Mosėdis|Mosėdžio]] mstl., [[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio vls]]., [[Kretingos apskr]]. – [[1949]] m. [[vasario 7]] d., [[Žibininkai|Žibininkų]] k., [[Palangos valsčius|Palangos vls]]., [[Kretingos apskr]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Kardo rinktinė]]s štabo viršininkas ir žvalgybos skyriaus viršininkas. == Biografija == Kitur nurodoma, kad gimė [[1926]] m. [[Kretinga|Kretingoje]]. [[1941]]–[[1944]] m. dirbo vertėju [[Vilnius|Vilniaus]] policijoje. [[1944]] m. apsigyveno [[Laukžemė]]s k., Darbėnų vls., Kretingos aps., tapo [[LLA]] Vanagų būrių nariu, [[1944]] m. spalio mėn. drauge su [[Juozas Kėkštas (1911)|Juozu Kėkštu]] pasitraukė į [[Vaineikiai|Vaineikių]] miškus. Nuo [[1945]] m. sausio mėn. gyveno legaliai, dirbo [[Darbėnų gimnazija|Darbėnų progimnazijos]] direktoriumi, dalyvavo [[Kardo rinktinė|Klevo kuopos]], priklausiusios [[Alkos rinktinė|Alkos rinktinei]], veikloje, skatino gimnazistus rašyti rašinius į partizanų laikraščius.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030219/laikzmon_01.html Visą laiką tikėjau, kad Lietuva bus laisva. – XX amžius – 2003, Nr. 14] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305035359/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030219/laikzmon_01.html |date=2016-03-05 }}</ref> [[1945]] m. gegužės mėn. išėjo į mišką. Kartu su [[Kazimieras Kontrimas (1914)|K. Kontrimu–Kontautu–Tėvu–Monte]], [[Juozas Kėkštas (1911)|J. Kėkštu–Druliu–Kaupu]] ir kitais 1945 m. rudenį įkūrė [[Kardo rinktinė|Kardų (Kardo) rinktinę]], organizavo jos veiklą.<ref>[https://www.partizanai.org/failai/html/partizanu-kovos.htm#V V Partizanų kovų raida. – Partizanai.org]</ref> Nuo [[1945]] m. [[lapkričio 15]] d. rinktinės štabo informacijos ir agitacijos skyriaus viršininkas, nuo [[1946]] m. kovo mėn. rinktinės štabo viršininkas ir žvalgybos skyriaus viršininkas.<ref>LLA Žemaičių legiono Kardo rinktinės vado Kontauto 1945-11-15 įsakymas Nr. 1; LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vado J. Drulio ir štabo viršininko J. Jablonskio 1946-11-09 įsakymas Nr. 11; LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininko J. Jablonskio 1947-01-29 raportas Nr. 13 Žemaičių apygardos štabui. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 8, 19–21, 35–36</ref> [[1947]] m. perėjo į Narimanto ([[Palanga|Palangos]]) kuopą. [[1949]] m. [[vasario 7]] d. kartu su adjutantu [[Stasys Lisauskas|Stasiu Lisausku]], Šarūno būrio vadu [[Pranas Budrys|Pranu Budriu]]. partizanais Vytautu-Vitaliu Dauginčiu, Vytautu Griciumi ir Broniumi Saliu [[MGB]] kareivių ir Palangos [[stribai|stribų]] buvo apsuptas žeminėje Vilimo kalne, [[Žibininkai|Žibininkų]] miške. Kautynių metu prasiveržė iš apsupties žiedo, tačiau persekiojamas buvo nušautas Žibininkų kaime.<ref>Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3. – B. 1237. – L. 151. – B. 1243. – L. 154. – B. 1244. – L. 38, 45–46</ref> Vardas įamžintas [[1995]] m. prie žeminės pastatytame [[Žibininkų paminklas partizanams|paminkle žuvusiems partizanams]] atminti. [[Vaizdas: Žibininkų paminklas partizanams 2011.JPG|thumb|right|300px|[[Žibininkų paminklas partizanams]] atminti ([[1995]]) m.]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=4365 Diana Jomantaitė. Prie atkurto bunkerio susirinko gyvi istorijos liudininkai. – [[Pajūrio naujienos]] – 2010, rugsėjo 25] * [http://www.hbhjuozas.lt/?lt=1253686862 Partizanų žeminės atidarymas] {{DEFAULTSORT:Knistautas, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] r9thztlcj7r9aujmzvpwkj1ggk2qc01 0 379056 7952201 4982522 2026-10-25T06:31:23Z ~2026-56852-69 226853 7952201 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Narvydžių partizanų kapas 2009.JPG | paveikslėlio dydis = | paveikslėlio apibūdinimas = [[Alkos rinktinė]]s kupos vado I. Kaupo kapas | gimimo data = {{Gimė|1920||}} | gimimo vieta = | mirties data = {{Mirė|1948|07|12|1918||}} | mirties vieta = [[Ersla]], [[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio vls]]., [[Kretingos apskr]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Jurgis Kaupas | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Alkos rinktinė]]s kuopos (grupės) vadas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Ignas Kaupas''' (slap. ''Žaibas'', [[1920]] m. – [[1948]] m. [[liepos 12]] d., [[Ersla|Erslos]] k., [[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio vls]]., [[Kretingos apskr]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Alkos rinktinė]]s kuopos (grupės) vadas. == Biografija == Valstietis, [[Mažieji Rūšupiai|Mažųjų Rūšupių]] k., [[Skuodo valsčius|Skuodo vls]]., [[Kretingos apskr]]., ūkininkas. [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] partizanas, [[Alkos rinktinė]]s kuopos (grupės) vadas. Žuvo [[1948]] m. [[liepos 12]] d. kartu su [[Alkos rinktinė]]s vado pavaduotoju [[Pranas Liutikas|Pranu Liutiku-''Bizūnu'']], jo broliu Adolfu Liutiku-''Plienu'', partizanais Silvestru Skurvydu-''Žvaigžde'' ir Stanislovu Zadausku-''Perkūnu'' Erslos kaime, Mosėdžio vls., Kretingos apskr., patekęs į [[MGB]] Mažeikių apskrities skyriaus [[stribai|stribų]] ir MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko surengtą pasalą.<ref>Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos: Atlasas. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. – P. 184</ref> Palaidoti buvo Erslos miške. [[1990]] m. [[birželio 30]] d. palaikai perlaidoti Narvydžių kapinių [[Narvydžių paminklas partizanams|partizanų kape]].<ref>[http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Skuodas_paminklai.htm Atmintis: Paminklai, atmintinos vietos ir statiniai: Klaipėdos apskritis, Skuodo rajono savivaldybė. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]</ref> == Vardas įamžinimas == Atminimas įamžintas [[Narvydžių paminklas partizanams|Narvydžių (Skuodo) kapinėse]] [[1991]] m. pastatytame paminkluose žuvusiems partizanams atminti. <gallery> Vaizdas:Narvydžių paminklas partizanams 2099.JPG|[[Narvydžių paminklas partizanams]] Vaizdas:Narvydžiai Alkos rinktinės partizanų kapas 2009.JPG|Alkos rinktinės partizanų kapo antkapinė plokštė </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kaupas, Ignas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 3emgad6niul0vji1wmtameim9j8hq0d 7952226 7952201 2026-10-25T07:04:56Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas) 4982522 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Narvydžių partizanų kapas 2009.JPG | paveikslėlio dydis = | paveikslėlio apibūdinimas = [[Alkos rinktinė]]s kupos vado I. Kaupo kapas | gimimo data = {{Gimė|1920||}} | gimimo vieta = | mirties data = {{Mirė|1948|07|12|1918||}} | mirties vieta = [[Ersla]], [[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio vls]]., [[Kretingos apskr]]. | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Jurgis Kaupas | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = [[Alkos rinktinė]]s kuopos (grupės) vadas | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Ignas Kaupas''' (slap. ''Žaibas'', [[1920]] m. – [[1948]] m. [[liepos 12]] d., [[Ersla|Erslos]] k., [[Mosėdžio valsčius|Mosėdžio vls]]., [[Kretingos apskr]].) – [[Lietuvos partizanas]], [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Alkos rinktinė]]s kuopos (grupės) vadas. == Biografija == Valstietis, [[Mažieji Rūšupiai|Mažųjų Rūšupių]] k., [[Skuodo valsčius|Skuodo vls]]., [[Kretingos apskr]]., ūkininkas. [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] partizanas, [[Alkos rinktinė]]s kuopos (grupės) vadas. Žuvo [[1948]] m. [[liepos 12]] d. kartu su [[Alkos rinktinė]]s vado pavaduotoju [[Pranas Liutikas|Pranu Liutiku-''Bizūnu'']], jo broliu Adolfu Liutiku-''Plienu'', partizanais Silvestru Skurvydu-''Žvaigžde'' ir Stanislovu Zadausku-''Perkūnu'' Erslos kaime, Mosėdžio vls., Kretingos apskr., patekęs į [[MGB]] Mažeikių apskrities skyriaus [[stribai|stribų]] ir MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko surengtą pasalą.<ref>Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos: Atlasas. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. – P. 184</ref> Palaidoti buvo Erslos miške. [[1990]] m. [[birželio 30]] d. palaikai perlaidoti Narvydžių kapinių [[Narvydžių paminklas partizanams|partizanų kape]].<ref>[http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Skuodas_paminklai.htm Atmintis: Paminklai, atmintinos vietos ir statiniai: Klaipėdos apskritis, Skuodo rajono savivaldybė. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]</ref> == Vardas įamžinimas == Atminimas įamžintas [[Narvydžių paminklas partizanams|Narvydžių (Skuodo) kapinėse]] [[1991]] m. pastatytame paminkluose žuvusiems partizanams atminti. <gallery> Vaizdas:Narvydžių paminklas partizanams 2099.JPG|[[Narvydžių paminklas partizanams]] Vaizdas:Narvydžiai Alkos rinktinės partizanų kapas 2009.JPG|Alkos rinktinės partizanų kapo antkapinė plokštė </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kaupas, Ignas}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] qurhrodz07o2v767oxbqsh0911sk6zo 0 380111 7952072 7824164 2026-10-24T18:03:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952072 wikitext text/x-wiki :: ''Apie miestą Bulgarijoje žr. [[Novi Pazaras (Bulgarija)]]''. {{city/Serbijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Нови Пазар |paveikslėlis = Novi Pazar02.JPG |paveikslėlio tekstas = |herbas = Grb Grada Novog Pazara.svg |vėliava = Flag of Novi Pazar.gif |PL=43|PM=09|PS=00|IL=20|IM=31|IS=00 |valstRegionas = |apygarda = Raškos apygarda |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2011 |gyventoju = 60638 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = |globėjas = |kirč = Nòvi Pãzaras |UNESCO id = }} '''Novi Pazaras''' – miestas pietvakarių [[Serbija|Serbijoje]], [[Sandžakas|Sandžako]] regione, Serbijos bosnių kultūrinis centras. Prateka [[Raška]]. Svarbus prekybos, pramonės centras, išvystyta tekstilė, yra du universitetai. ==Sportas== * [[FK Novi Pazar]] (futbolas) [[Kategorija:Serbijos miestai]] == Nuorodos == * [http://www.novipazar.org.rs/ Oficiali svetainė] * [http://tonp.rs/ ] * [http://www.rtvnp.rs/ ] * [http://www.radiostoplus.com/ Radio Sto Plus - Sandžak] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070922121407/http://www.radiostoplus.com/ |date=2007-09-22 }} * [http://www.novipazar.org www.novipazar.org] * [http://www.sandzaknews.com] news from Sandzak, Sancak tan haberler * [http://www.sandzakinfo.net/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140409112459/http://www.sandzakinfo.net/ |date=2014-04-09 }} * [http://www.sandzacke.rs/ ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140428040456/http://www.sandzacke.rs/ |date=2014-04-28 }} * [http://www.novipazar.com www.novipazar.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201021210728/http://novipazar.com/ |date=2020-10-21 }} * [http://www.sanjak.org/ www.sanjak.org] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140101111956/http://sanjak.org/ |date=2014-01-01 }} Sanjak Information Center of Novi Pazar * [http://sandzakpress.net/ Sandžak Press] * [http://sandzakhaber.net/ SandzakHaber.Net] * [http://www.sandzaklive.rs/ Sandzaklive.rs] * [http://www.bnv.org.rs/ ] * [http://www.uninp.edu.rs/ Univerzitet u Novom Pazaru] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120130164714/http://subotica.uninp.edu.rs/ |date=2012-01-30 }} * [http://www.np.ac.rs/ ] * [https://web.archive.org/web/20210215063253/https://fis.edu.rs/ ] * [http://sandzak.eu/ Sandžak Eu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140421082118/http://sandzak.eu/ |date=2014-04-21 }} * [http://www.sandzakinfo.com/ Sandžak Autonomija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140421064602/http://www.sandzakinfo.com/ |date=2014-04-21 }} * [http://sandzak.me/ Sandžak Me] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140511232423/http://www.sandzak.me/ |date=2014-05-11 }} * [http://www.sandzak-x.net/ Sandzak-x.net] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130809143627/http://www.sandzak-x.net/ |date=2013-08-09 }} * [http://scnp.rs/]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.sandzakvijesti.net/ ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140406045727/http://www.sandzakvijesti.net/ |date=2014-04-06 }} * [http://whc.unesco.org/en/list/96/ Stari Ras and Sopoćani - World Heritage site] * [https://www.facebook.com/akademija.fudbalaas ] a746mtmylelhmemk6r8wcj3zvg2cyn8 10 380640 7951899 7936423 2026-10-24T12:52:32Z Vilensija 40695 ne ta savivald 7951899 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name =Lazdijų rajono saugomos teritorijos |title=[[Lazdijų rajono savivaldybė]]s saugomos teritorijos |group1=Biosferos rezervatai |list1=[[Žuvinto biosferos rezervatas]] |group2=Nacionaliniai parkai |list2=[[Dzūkijos nacionalinis parkas]] |group3=Regioniniai parkai |list3=[[Metelių regioninis parkas]] • [[Veisiejų regioninis parkas]] |group4=Valstybiniai draustiniai |list4= [[Baltosios Ančios hidrografinis draustinis|Baltosios Ančios hidrografinis]] • [[Bugiedos botaninis-zoologinis draustinis|Bugiedos botaninis-zoologinis]] • [[Ilgininkų hidrografinis draustinis|Ilgininkų hidrografinis]] • [[Krakinio telmologinis draustinis|Krakinio telmologinis]] • [[Kučiuliškės herpetologinis draustinis|Kučiuliškės herpetologinis]] • [[Kuzapiškės telmologinis draustinis|Kuzapiškės telmologinis]] • [[Niedaus ornitologinis draustinis|Niedaus ornitologinis]] • [[Pertako ornitologinis draustinis|Pertako ornitologinis]] • [[Vilko botaninis draustinis|Vilko botaninis]] |group5=Biosferos poligonai |list5=[[Pertako miško biosferos poligonas|Pertako miško]] |group6=Gamtos paminklai |list6=[[Vilko šaltinis]] |group7=Valstybiniai gamtos paveldo objektai |list7=[[Didysis Širvinto ąžuolas]] • [[Drevėtasis Širvinto ąžuolas]] • [[Naujavalakių ąžuolas]] • [[Paveisiejų pušis]] • [[Paveisiejų trikamienis ąžuolas]] • [[Pazapsių liepa]] • <s>[[Prapuntų tuopa]]</s> • [[Taikūnų pušis]] • [[Trako pušis]] • [[Vainežerio dvaro parkas]] • [[Veisiejų dvaro parkas]] • <s>[[Veisiejų dvaro parko alksnis]]</s> • [[Veisiejų dvaro parko uosis]] }}<noinclude>[[Kategorija:Lietuvos saugomų teritorijų šablonai savivaldybėms]] [[Kategorija:Lazdijų rajono savivaldybės šablonai]]</noinclude> 08nhqgsylhu7kpc54053hhc48ln434s 0 393191 7952197 6885232 2026-10-25T06:21:26Z ~2026-56852-69 226853 7952197 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Stasys Kalvėnas.JPG | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1926|05|30}} | gimimo vieta = {{flagicon|Lithuania}} [[Migoniai|Migonių km.]], [[Pasvalio valsčius]], [[Biržų apskritis]] | mirties data = {{Mirė|2008|10|31|1926|05|30}} | mirties vieta = [[Panevėžys]] | tautybė = | sutuoktinis = Vanda Kalvėnienė | tėvas = | motina = | vaikai = Aušra Pilaitienė | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[KTU|Kauno politechnikos Institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = [[Lietuvos kariuomenė]]s [[Savanoris (karyba)|savanorių]] istorijos tyrimas ir pagerbimas | apdovanojimai = * [[Sausio 13-osios atminimo medalis]] * [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis]] * [[Lietuvos atsargos karininkų sąjunga|Lietuvos atsargos karininkų sąjungos]] medalis * [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos]] medalis | parašas = | pastabos = }} '''Stasys Kalvėnas''' ([[1926]] m. [[gegužės 30]] d. [[Migoniai|Migonių km.]], [[Pasvalio valsčius|Pasvalio vals.]], [[Biržų apskritis|Biržų aps.]] – [[2008]] m. [[spalio 31]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – [[rezistencija|rezistentas]], Lietuvos ir Panevėžio visuomenės ir politinis veikėjas. == Biografija == * Tęsdamas šeimos tradiciją, nuo jaunystės pradėjo dirbti [[geležinkelis|geležinkelyje]], [[Biržai|Biržų]]-[[Šiauliai|Šiaulių]] ruožo darbininku. * [[1942]] m. [[vasario 16]] d. įstojo į [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armiją]]. Užsiėmė spaudos ir knygų platinimu, aiškinamuoju darbu. * Nuo [[1944]] m. vasario 16 d. iki 1944 m. gegužės 15 d. mokėsi [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] karo mokykloje [[Marijampolė]]je. [[Okupacija|Okupacijos]] metu dirbant geležinkelio tarnyboje pavyko išvengti tarnybos okupantų kariuomenėje. * [[1945]] m. [[gegužės 30]] d. suimtas sovietų valdžios, nuteistas 7 metams [[Lageris|lagerio]] ir 5 metams gyvenimo be teisių. Kalėjo [[KGB]] kalėjimuose Panevėžyje bei [[Vilnius|Vilniuje]] [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]], lageriuose [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]] (Sajano rajone). * [[1952]] m. paleistas iš [[Sibiras|Sibiro]] lagerio grįžo į Lietuvą. Negalėdamas parvykti į tėvų namus prie [[Pasvalys|Pasvalio]], apsistojo ir įsikūrė Panevėžyje. Čia gavo vairuotojo, vėliau – mechaniko vietą „[[Lietuvos kooperatyvų sąjunga|Lietkoopsąjungos]]“ automobilių bazėje. Dirbdamas baigė studijas [[KTU|Kauno politechnikos institute]], pagal įgytą inžinieriaus mechaniko specialybę išdirbo 25 metus. * Prasidėjus Atgimimui metė darbą ir atėjo į Lietuvos [[Sąjūdis|Sąjūdį]], dalyvavo Parlamento gynyboje, užsiėmė visuomenine–politine veikla, buvo [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos (TS–LKD)]], [[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga|Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos]] nariu. Stasys Kalvėnas dalyvavo [[Vydūno draugija|Vydūno draugijos]] Panevėžio [[Vydūnas|Vydūno]] klube, kur domėjosi ir tyrinėjo filosofinę literatūrą. Aktyviai domėjosi [[Lietuvos istorija]]. Tyrinėjimų rezultatas – su bendraautoriais parengtas daugiau nei 300 puslapių [[Savanoris (karyba)|savanorių]] kūrėjų sąvadas, jame apibendrinti duomenys apie 120 šios organizacijos įkūrėjų. Čia spausdinama trumpa [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos]] istorija, savanorių biografijos, prisiminimai, įdėtas Panevėžyje palaidotų savanorių sarašas.<ref>[http://www.kopar.wu.lt/viewtopic.php?f=61&t=3279&p=24821 5. Autorių kolektyvo knyga „Buvome, esame, būsime“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305182214/http://www.kopar.wu.lt/viewtopic.php?f=61&t=3279&p=24821 |date=2016-03-05 }}</ref> == Visuomeninė–politinė veikla == * Panevėžio miesto Sąjūdžio tarybos atsakingasis sekretorius. * [[Lietuvos demokratų partija|Lietuvos demokratų partijos]] Panevėžio apskrities skyriaus pirmininkas. * Panevėžio miesto tarybos valdybos narys. * Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Panevėžio apskrities skyriaus valdybos pirmininkas. == Įvertinimas == * Suteiktas kario savanorio statusas. * Apdovanotas [[Sausio 13-osios atminimo medalis|Sausio 13-osios atminimo]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis|Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio]], [[Lietuvos atsargos karininkų sąjunga|Lietuvos atsargos karininkų sąjungos]] ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos „Buvome, esame ir būsime“ medaliais. == Bibliografija == * Autorių kolektyvas. „Buvome, esame ir būsime“, 2007. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.vrk.lt/rinkimai/3/Kandidatai/Kandidatas10532/Kandidato10532Anketa.html Biografija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080506030608/http://www.vrk.lt/rinkimai/3/Kandidatai/Kandidatas10532/Kandidato10532Anketa.html |date=2008-05-06 }} * [http://www.sekunde.lt/panevezio-naujienos/jautrus-politikas-stengiasi-padeti-visiems/ Stasys Kalvėnas: jautrus politikas stengiasi padėti visiems]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.tspanevezys.lt/naujienos/0/94/-pro-memoria-stasys-kalvenas Pro memoria Stasiui Kalvėnui]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{DEFAULTSORT:Kalvėnas Stasys}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Panevėžio politikai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] ce2h1wokbt7xg5x4wk6uxvwg48ioxff 7952229 7952197 2026-10-25T07:04:58Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 6885232 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Stasys Kalvėnas.JPG | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1926|05|30}} | gimimo vieta = {{flagicon|Lithuania}} [[Migoniai|Migonių km.]], [[Pasvalio valsčius]], [[Biržų apskritis]] | mirties data = {{Mirė|2008|10|31|1926|05|30}} | mirties vieta = [[Panevėžys]] | tautybė = | sutuoktinis = Vanda Kalvėnienė | tėvas = | motina = | vaikai = Aušra Pilaitienė | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[KTU|Kauno politechnikos Institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = [[Lietuvos kariuomenė]]s [[Savanoris (karyba)|savanorių]] istorijos tyrimas ir pagerbimas | apdovanojimai = * [[Sausio 13-osios atminimo medalis]] * [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis]] * [[Lietuvos atsargos karininkų sąjunga|Lietuvos atsargos karininkų sąjungos]] medalis * [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos]] medalis | parašas = | pastabos = }} '''Stasys Kalvėnas''' ([[1926]] m. [[gegužės 30]] d. [[Migoniai|Migonių km.]], [[Pasvalio valsčius|Pasvalio vals.]], [[Biržų apskritis|Biržų aps.]] – [[2008]] m. [[spalio 31]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – [[rezistencija|rezistentas]], Lietuvos ir Panevėžio visuomenės ir politinis veikėjas. == Biografija == * Tęsdamas šeimos tradiciją, nuo jaunystės pradėjo dirbti [[geležinkelis|geležinkelyje]], [[Biržai|Biržų]]-[[Šiauliai|Šiaulių]] ruožo darbininku. * [[1942]] m. [[vasario 16]] d. įstojo į [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armiją]]. Užsiėmė spaudos ir knygų platinimu, aiškinamuoju darbu. * Nuo [[1944]] m. vasario 16 d. iki 1944 m. gegužės 15 d. mokėsi [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] karo mokykloje [[Marijampolė]]je. [[Okupacija|Okupacijos]] metu dirbant geležinkelio tarnyboje pavyko išvengti tarnybos okupantų kariuomenėje. * [[1945]] m. [[gegužės 30]] d. suimtas sovietų valdžios, nuteistas 7 metams [[Lageris|lagerio]] ir 5 metams gyvenimo be teisių. Kalėjo [[KGB]] kalėjimuose Panevėžyje bei [[Vilnius|Vilniuje]] [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]], lageriuose [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]] (Sajano rajone). * [[1952]] m. paleistas iš [[Sibiras|Sibiro]] lagerio grįžo į Lietuvą. Negalėdamas parvykti į tėvų namus prie [[Pasvalys|Pasvalio]], apsistojo ir įsikūrė Panevėžyje. Čia gavo vairuotojo, vėliau – mechaniko vietą „[[Lietuvos kooperatyvų sąjunga|Lietkoopsąjungos]]“ automobilių bazėje. Dirbdamas baigė studijas [[KTU|Kauno politechnikos institute]], pagal įgytą inžinieriaus mechaniko specialybę išdirbo 25 metus. * Prasidėjus Atgimimui metė darbą ir atėjo į Lietuvos [[Sąjūdis|Sąjūdį]], dalyvavo Parlamento gynyboje, užsiėmė visuomenine–politine veikla, buvo [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos (TS–LKD)]], [[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga|Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos]] nariu. Stasys Kalvėnas dalyvavo [[Vydūno draugija|Vydūno draugijos]] Panevėžio [[Vydūnas|Vydūno]] klube, kur domėjosi ir tyrinėjo filosofinę literatūrą. Aktyviai domėjosi [[Lietuvos istorija]]. Tyrinėjimų rezultatas – su bendraautoriais parengtas daugiau nei 300 puslapių [[Savanoris (karyba)|savanorių]] kūrėjų sąvadas, jame apibendrinti duomenys apie 120 šios organizacijos įkūrėjų. Čia spausdinama trumpa [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos]] istorija, savanorių biografijos, prisiminimai, įdėtas Panevėžyje palaidotų savanorių sarašas.<ref>[http://www.kopar.wu.lt/viewtopic.php?f=61&t=3279&p=24821 5. Autorių kolektyvo knyga „Buvome, esame, būsime“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305182214/http://www.kopar.wu.lt/viewtopic.php?f=61&t=3279&p=24821 |date=2016-03-05 }}</ref> == Visuomeninė–politinė veikla == * Panevėžio miesto Sąjūdžio tarybos atsakingasis sekretorius. * [[Lietuvos demokratų partija|Lietuvos demokratų partijos]] Panevėžio apskrities skyriaus pirmininkas. * Panevėžio miesto tarybos valdybos narys. * Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Panevėžio apskrities skyriaus valdybos pirmininkas. == Įvertinimas == * Suteiktas kario savanorio statusas. * Apdovanotas [[Sausio 13-osios atminimo medalis|Sausio 13-osios atminimo]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis|Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio]], [[Lietuvos atsargos karininkų sąjunga|Lietuvos atsargos karininkų sąjungos]] ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos „Buvome, esame ir būsime“ medaliais. == Bibliografija == * Autorių kolektyvas. „Buvome, esame ir būsime“, 2007. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.vrk.lt/rinkimai/3/Kandidatai/Kandidatas10532/Kandidato10532Anketa.html Biografija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080506030608/http://www.vrk.lt/rinkimai/3/Kandidatai/Kandidatas10532/Kandidato10532Anketa.html |date=2008-05-06 }} * [http://www.sekunde.lt/panevezio-naujienos/jautrus-politikas-stengiasi-padeti-visiems/ Stasys Kalvėnas: jautrus politikas stengiasi padėti visiems]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.tspanevezys.lt/naujienos/0/94/-pro-memoria-stasys-kalvenas Pro memoria Stasiui Kalvėnui]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{DEFAULTSORT:Kalvėnas Stasys}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Panevėžio politikai]] ahm83uzm2k313pqgzzlcqghl2iiwfir 0 394773 7952214 7497288 2026-10-25T06:59:35Z ~2026-56852-69 226853 7952214 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2009-04.jpg|thumb|right|230px|Jonas Žemaitis – vienas iš Kęstučio apygardos vadovų]] '''Kęstučio apygarda''' – [[rezistencija|rezistencinio]] pasipriešinimo [[Tauragė]]s, [[Raseiniai|Raseinių]], [[Jurbarkas|Jurbarko]], [[Šiauliai|Šiaulių]], [[Joniškis|Joniškio]], iš dalies [[Kėdainiai|Kėdainių]] ir [[Kaunas|Kauno]] apskrityse veikusių partizanų junginių dalyvius vienijusi [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] apygarda, veikusi [[1946]]–[[1959]] m. Leido laikraštį „[[Laisvės varpas (Dainava)|Laisvės varpas]]“. Visų Kęstučio apygardos kovotojų atminimas [[2018]] m. įamžintas monsinjoro [[Alfonsas Svarinskas|A. Svarinsko]] rūpesčiu pastatytoje [[Kryžkalnio koplyčia|Kryžkalnio koplyčioje]] (Raseinių raj.). == Istorija == [[Vaizdas:Juodaičiai. Paminklas partizanams.JPG|thumb|230px|Paminklas žuvusiems Kęstučio apygardos partizanams [[Juodaičiai|Juodaičiuose]]]] [[Vaizdas:Seal of the Kęstutis military district of the Lithuanian partisans with Vytis (Waykimas) and the Columns of Gediminas, 1940s.jpg|thumb|230px|Kęstučio apygardos antspaudas]] Partizanų būriai Žemaitijoje kūrėsi vėliau nei kitoje Lietuvos dalyje, nes ją vėliau pasiekė frontas (1944 m. rudenį ir metų pabaigoje). Iš pradžių kaip ir visoje Lietuvoje kūrėsi dideli partizanų būriai, jungę iki šimto ir daugiau kovotojų. Didelę įtaką partizaniniam judėjimui turėjo [[Lietuvos laisvės armija|LLA]]. Jos pagrindu 1946 m. pabaigoje Vakarų Žemaitijoje buvo įkurta Žemaitijos apygarda.<ref>[https://www.lzinios.lt/lzinios/istorija/nebaigta-kestutenu-kova/163089 Lietuvos žinios] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180111165106/https://www.lzinios.lt/lzinios/istorija/nebaigta-kestutenu-kova/163089 |date=2018-01-11 }} Aras Lukšas. Nebaigta kęstutėnų kova, 2013 09 13</ref> Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. [[rugsėjo 12]] d. Iki [[1948]] m. balandžio mėn. vadinosi '''Jungtine Kęstučio apygarda'''. 1947 m. pradžioje apygarda patyrė didelių nuostolių apygardų ir rinktinių štabuose.<ref>[http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys partizanai.org] D.Kuodytė KĘSTUČIO APYGARDOS KŪRIMASIS (tęsinys)</ref> Paskutiniai Kęstučio apygardos vadai žuvo [[1953]] m. vasarą, paskutinis rinktinės partizanas – [[Edmundas Kmita|Edmundas Kmita-Evaldas]] – žuvo [[1961]] m. [[lapkričio 9]] d.<ref>{{cite web | url=http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/ | title=JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA | publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |accessdate=2015-01-08}}</ref> Iš žymesnių kautynių paminėtinas [[Virtukų mūšis]], įvykęs [[1945]] m. [[liepos 22]] d. Raseinių apskrityje [[Liolių valsčius|Liolių valsčiuje]] (žuvo 15 partizanų, tarp jų 3 moterys). [[NKVD]] baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli [[Lyduvėnai|Lyduvėnų]] geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Tris valandas trukusiame mūšyje dalyvavo keturi [[Žebenkšties rinktinė]]s partizanų būriai, vadovaujami rinktinės vado Juozo Čeponio-''Budrio'', Algimanto Zaskevičiaus-''Vasario'' ir štabo viršininko Jono Žemaičio-''Dariaus''. == Rinktinės == Pradžioje apygardą sudarė 6 rinktinės. [[1948]] m. balandžio mėn. įkūrus [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardą]], liko 3:<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-29-laisves-kryzkeles-kestucio-apygarda/4214 bernardinai.lt] LAISVĖS KRYŽKELĖS. KĘSTUČIO APYGARDA.</ref> * [[Birutės rinktinė (Jūros)|Birutės]] (buvusi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio), * [[Butigeidžio rinktinė|Butigeidžio]] (buvusi Lydžio, Aukuro), * [[Vaidoto rinktinė|Vaidoto]] (buvusi Žalčio, Naro). == Vadai == {|class="wikitable sortable" |- ! Vardas ir pavardė ! Slapyvardžiai ! Nuo ! Iki ! Pastabos |- | [[Juozas Kasperavičius]] | Visvydas | [[1946]] m. [[rugsėjo 12]] d. | [[1947]] m. [[balandžio 12]] d. | Partizanų vadų suvažiavime [[1949]] m. [[vasario 16]] d. pagerbtas aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais |- | [[Jonas Žemaitis-Vytautas|Jonas Žemaitis]] | Tylius | 1947 m. [[gegužės 25]] d. | [[1948]] m. liepa | Partizanų generolas |- | [[Henrikas Danilevičius]] | Vidmantas | 1948 m. liepa | [[1949]] m. balandis | |- | [[Aleksas Miliulis]] | Neptūnas, Algimantas | 1949 m. balandis | 1949 m. birželis | |- | [[Antanas Bakšys]] | Klajūnas, Germantas | 1949 m. birželis | [[1951]] m. rugpjūtis | Vyčių sąjungos įkūrėjas ir ideologas |- | [[Krizostomas Labanauskas]] | Justas | 1951 m. rugpjūtis | [[1952]] m. gegužė | |- | [[Povilas Morkūnas (1914)|Povilas Morkūnas]] | Rimantas, Drakas | 1952 m. [[gegužės 20]] d. | [[1953]] m. [[birželio 19]] d. | Žuvo eidamas pareigas |- | [[Jonas Vilčinskas]] | Algirdas | 1953 m. birželis | 1953 m. rugsėjis | |} == Nuorodos == * [http://www.genocid.lt/Memo/lietuvos.htm Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija] * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-29-laisves-kryzkeles-kestucio-apygarda/4214 Laisvės kryžkelės. Kęstučio apygarda] * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/04/20/istving_01.html Žemaitijos partizanų kovotojams skirta knyga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131026110715/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/04/20/istving_01.html |date=2013-10-26 }} * [http://www.genocid.lt/datos/virtuku.htm Virtukų mūšis]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų apygardos]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armija]] 2dp25xp986z8n9p6b7ym4fcicta8nqr 7952217 7952214 2026-10-25T07:04:50Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) 7497288 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2009-04.jpg|thumb|right|230px|Jonas Žemaitis – vienas iš Kęstučio apygardos vadovų]] '''Kęstučio apygarda''' – [[rezistencija|rezistencinio]] pasipriešinimo [[Tauragė]]s, [[Raseiniai|Raseinių]], [[Jurbarkas|Jurbarko]], [[Šiauliai|Šiaulių]], [[Joniškis|Joniškio]], iš dalies [[Kėdainiai|Kėdainių]] ir [[Kaunas|Kauno]] apskrityse veikusių partizanų junginių dalyvius vienijusi [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] apygarda, veikusi [[1946]]–[[1959]] m. Leido laikraštį „[[Laisvės varpas (Dainava)|Laisvės varpas]]“. Visų Kęstučio apygardos kovotojų atminimas [[2018]] m. įamžintas monsinjoro [[Alfonsas Svarinskas|A. Svarinsko]] rūpesčiu pastatytoje [[Kryžkalnio koplyčia|Kryžkalnio koplyčioje]] (Raseinių raj.). == Istorija == [[Vaizdas:Juodaičiai. Paminklas partizanams.JPG|thumb|230px|Paminklas žuvusiems Kęstučio apygardos partizanams [[Juodaičiai|Juodaičiuose]]]] [[Vaizdas:Seal of the Kęstutis military district of the Lithuanian partisans with Vytis (Waykimas) and the Columns of Gediminas, 1940s.jpg|thumb|230px|Kęstučio apygardos antspaudas]] Partizanų būriai Žemaitijoje kūrėsi vėliau nei kitoje Lietuvos dalyje, nes ją vėliau pasiekė frontas (1944 m. rudenį ir metų pabaigoje). Iš pradžių kaip ir visoje Lietuvoje kūrėsi dideli partizanų būriai, jungę iki šimto ir daugiau kovotojų. Didelę įtaką partizaniniam judėjimui turėjo [[Lietuvos laisvės armija|LLA]]. Jos pagrindu 1946 m. pabaigoje Vakarų Žemaitijoje buvo įkurta Žemaitijos apygarda.<ref>[https://www.lzinios.lt/lzinios/istorija/nebaigta-kestutenu-kova/163089 Lietuvos žinios] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180111165106/https://www.lzinios.lt/lzinios/istorija/nebaigta-kestutenu-kova/163089 |date=2018-01-11 }} Aras Lukšas. Nebaigta kęstutėnų kova, 2013 09 13</ref> Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. [[rugsėjo 12]] d. Iki [[1948]] m. balandžio mėn. vadinosi '''Jungtine Kęstučio apygarda'''. 1947 m. pradžioje apygarda patyrė didelių nuostolių apygardų ir rinktinių štabuose.<ref>[http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys partizanai.org] D.Kuodytė KĘSTUČIO APYGARDOS KŪRIMASIS (tęsinys)</ref> Paskutiniai Kęstučio apygardos vadai žuvo [[1953]] m. vasarą, paskutinis rinktinės partizanas – [[Edmundas Kmita|Edmundas Kmita-Evaldas]] – žuvo [[1961]] m. [[lapkričio 9]] d.<ref>{{cite web | url=http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/ | title=JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA | publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |accessdate=2015-01-08}}</ref> Iš žymesnių kautynių paminėtinas [[Virtukų mūšis]], įvykęs [[1945]] m. [[liepos 22]] d. Raseinių apskrityje [[Liolių valsčius|Liolių valsčiuje]] (žuvo 15 partizanų, tarp jų 3 moterys). [[NKVD]] baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli [[Lyduvėnai|Lyduvėnų]] geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Tris valandas trukusiame mūšyje dalyvavo keturi [[Žebenkšties rinktinė]]s partizanų būriai, vadovaujami rinktinės vado Juozo Čeponio-''Budrio'', Algimanto Zaskevičiaus-''Vasario'' ir štabo viršininko Jono Žemaičio-''Dariaus''. == Rinktinės == Pradžioje apygardą sudarė 6 rinktinės. [[1948]] m. balandžio mėn. įkūrus [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardą]], liko 3:<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-29-laisves-kryzkeles-kestucio-apygarda/4214 bernardinai.lt] LAISVĖS KRYŽKELĖS. KĘSTUČIO APYGARDA.</ref> * [[Birutės rinktinė (Jūros)|Birutės]] (buvusi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio), * [[Butigeidžio rinktinė|Butigeidžio]] (buvusi Lydžio, Aukuro), * [[Vaidoto rinktinė|Vaidoto]] (buvusi Žalčio, Naro). == Vadai == {|class="wikitable sortable" |- ! Vardas ir pavardė ! Slapyvardžiai ! Nuo ! Iki ! Pastabos |- | [[Juozas Kasperavičius]] | Visvydas | [[1946]] m. [[rugsėjo 12]] d. | [[1947]] m. [[balandžio 12]] d. | Partizanų vadų suvažiavime [[1949]] m. [[vasario 16]] d. pagerbtas aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais |- | [[Jonas Žemaitis-Vytautas|Jonas Žemaitis]] | Tylius | 1947 m. [[gegužės 25]] d. | [[1948]] m. liepa | Partizanų generolas |- | [[Henrikas Danilevičius]] | Vidmantas | 1948 m. liepa | [[1949]] m. balandis | |- | [[Aleksas Miliulis]] | Neptūnas, Algimantas | 1949 m. balandis | 1949 m. birželis | |- | [[Antanas Bakšys]] | Klajūnas, Germantas | 1949 m. birželis | [[1951]] m. rugpjūtis | Vyčių sąjungos įkūrėjas ir ideologas |- | [[Krizostomas Labanauskas]] | Justas | 1951 m. rugpjūtis | [[1952]] m. gegužė | |- | [[Povilas Morkūnas (1914)|Povilas Morkūnas]] | Rimantas, Drakas | 1952 m. [[gegužės 20]] d. | [[1953]] m. [[birželio 19]] d. | Žuvo eidamas pareigas |- | [[Jonas Vilčinskas]] | Algirdas | 1953 m. birželis | 1953 m. rugsėjis | |} == Nuorodos == * [http://www.genocid.lt/Memo/lietuvos.htm Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija] * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-29-laisves-kryzkeles-kestucio-apygarda/4214 Laisvės kryžkelės. Kęstučio apygarda] * [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/04/20/istving_01.html Žemaitijos partizanų kovotojams skirta knyga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131026110715/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/04/20/istving_01.html |date=2013-10-26 }} * [http://www.genocid.lt/datos/virtuku.htm Virtukų mūšis]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų apygardos]] o30zw685ybb4c7kq42d2z4bh6cuf2r0 0 394780 7951973 7950970 2026-10-24T13:51:46Z D&P 141668 7951973 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1911|08|10}} | gimimo vieta = [[Seniškis]], [[Ignalinos rajonas]] | mirties data = {{Mirė|1985|09|04|1921|08|10}} | mirties vieta = [[Salakas]], [[Zarasų rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], Juodalksnio kuopos vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Karla-Juodalksnis''' ([[1911]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[Seniškis|Seniškyje]], [[Ignalinos rajonas]] – [[1985]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Salakas|Salake]], [[Zarasų rajonas]]) – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], kuopos vadas. == Biografija == Gimė penkių vaikų šeimoje. Šeima žemės turėjo mažai, bet gyveno pasiturinčiai. Tėvas vertėsi obuolių prekyba. Tarnybą kariuomenėje baigė vyresniojo puskarininkio laipsniu. [[1935]] m. baustas 1 metams kalėjimo už nelegalios literatūros platinimą. 1935–[[1938]] m. Seniškio Šv. Kazimiero draugijos skyriaus pirmininkas. [[1941]] m. vasarą vadovavo [[Daugėliškis|Daugėliškio]] sukilėlių būriui. [[1944]] m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje aplink [[Juodlaukis|Juodlaukį]], [[janonys|Janionis]], [[Mažviliškė|Mažviliškę]] organizavo partizanų būrį. 1944 m. spalio mėnesį iš [[LLA]] [[Tigro rinktinė]]s štabo gavo nurodymą vadovauti [[Ignalina|Ignalinos]]-Daugėliškio Juodalksnio kuopai. [[1945]] m. sausį labai nukentėjusi Juodalksnio kuopa vasarį buvo pertvarkyta į [[Mielagėnai|Mielagėnų]] kuopos būrį. [[1947]] m. balandį Juozas Karla-Juodalksnis buvo sužeistas ir suimtas. Netrukus buvo sunaikintas ir jo būrys. == Nuorodos == * Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945–1952 m.) // Laisvės kovų archyvas, 16/1996. * Baltakis J., Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas // Lietuvos aidas, 1999-08-24 * Baltakis J., Čeponis K., Pasipriešinimas (1939–1953 metų [Ignalinos] rajono įvykių kronika) // Nauja vaga, 1993-06-12 * Gečiauskas G., Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija // Genocidas ir rezistencija, 1(19)/2006. {{DEFAULTSORT:Karla-Juodalksnis, Juozas}} [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] o5scfctzbskf0119yhqrhq9rhg1ifcc 7951974 7951973 2026-10-24T13:52:01Z D&P 141668 7951974 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1911|08|10}} | gimimo vieta = [[Seniškis]], [[Ignalinos rajonas]] | mirties data = {{Mirė|1985|09|04|1921|08|10}} | mirties vieta = [[Salakas]], [[Zarasų rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], Juodalksnio kuopos vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Karla-Juodalksnis''' ([[1911]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[Seniškis|Seniškyje]], [[Ignalinos rajonas]] – [[1985]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Salakas|Salake]], [[Zarasų rajonas]]) – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], kuopos vadas. == Biografija == Gimė penkių vaikų šeimoje. Šeima žemės turėjo mažai, bet gyveno pasiturinčiai. Tėvas vertėsi obuolių prekyba. Tarnybą kariuomenėje baigė vyresniojo puskarininkio laipsniu. [[1935]] m. baustas 1 metams kalėjimo už nelegalios literatūros platinimą. 1935–[[1938]] m. Seniškio [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skyriaus pirmininkas. [[1941]] m. vasarą vadovavo [[Daugėliškis|Daugėliškio]] sukilėlių būriui. [[1944]] m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje aplink [[Juodlaukis|Juodlaukį]], [[janonys|Janionis]], [[Mažviliškė|Mažviliškę]] organizavo partizanų būrį. 1944 m. spalio mėnesį iš [[LLA]] [[Tigro rinktinė]]s štabo gavo nurodymą vadovauti [[Ignalina|Ignalinos]]-Daugėliškio Juodalksnio kuopai. [[1945]] m. sausį labai nukentėjusi Juodalksnio kuopa vasarį buvo pertvarkyta į [[Mielagėnai|Mielagėnų]] kuopos būrį. [[1947]] m. balandį Juozas Karla-Juodalksnis buvo sužeistas ir suimtas. Netrukus buvo sunaikintas ir jo būrys. == Nuorodos == * Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945–1952 m.) // Laisvės kovų archyvas, 16/1996. * Baltakis J., Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas // Lietuvos aidas, 1999-08-24 * Baltakis J., Čeponis K., Pasipriešinimas (1939–1953 metų [Ignalinos] rajono įvykių kronika) // Nauja vaga, 1993-06-12 * Gečiauskas G., Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija // Genocidas ir rezistencija, 1(19)/2006. {{DEFAULTSORT:Karla-Juodalksnis, Juozas}} [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 0dq9h8yqikwd4m99mze3bz6u80ndxxu 7951976 7951974 2026-10-24T14:01:34Z D&P 141668 Kieno kariuomenėje? Lietuvos ar Lenkijos? Nes Seniškis tuomet buvo Lenkijos okupuotas 7951976 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1911|08|10}} | gimimo vieta = [[Seniškis]], [[Ignalinos rajonas]] | mirties data = {{Mirė|1985|09|04|1921|08|10}} | mirties vieta = [[Salakas]], [[Zarasų rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], Juodalksnio kuopos vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Karla-Juodalksnis''' ([[1911]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[Seniškis|Seniškyje]], [[Ignalinos rajonas]] – [[1985]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Salakas|Salake]], [[Zarasų rajonas]]) – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], kuopos vadas. == Biografija == Gimė penkių vaikų šeimoje. Šeima žemės turėjo mažai, bet gyveno pasiturinčiai. Tėvas vertėsi obuolių prekyba. Tarnybą kariuomenėje{{Neaišku}} baigė vyresniojo puskarininkio laipsniu. [[1935]] m. baustas 1 metams kalėjimo už nelegalios literatūros platinimą. 1935–[[1938]] m. Seniškio [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skyriaus pirmininkas. [[1941]] m. vasarą vadovavo [[Daugėliškis|Daugėliškio]] sukilėlių būriui. [[1944]] m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje aplink [[Juodlaukis|Juodlaukį]], [[janonys|Janionis]], [[Mažviliškė|Mažviliškę]] organizavo partizanų būrį. 1944 m. spalio mėnesį iš [[LLA]] [[Tigro rinktinė]]s štabo gavo nurodymą vadovauti [[Ignalina|Ignalinos]]-Daugėliškio Juodalksnio kuopai. [[1945]] m. sausį labai nukentėjusi Juodalksnio kuopa vasarį buvo pertvarkyta į [[Mielagėnai|Mielagėnų]] kuopos būrį. [[1947]] m. balandį Juozas Karla-Juodalksnis buvo sužeistas ir suimtas. Netrukus buvo sunaikintas ir jo būrys. == Nuorodos == * Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945–1952 m.) // Laisvės kovų archyvas, 16/1996. * Baltakis J., Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas // Lietuvos aidas, 1999-08-24 * Baltakis J., Čeponis K., Pasipriešinimas (1939–1953 metų [Ignalinos] rajono įvykių kronika) // Nauja vaga, 1993-06-12 * Gečiauskas G., Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija // Genocidas ir rezistencija, 1(19)/2006. {{DEFAULTSORT:Karla-Juodalksnis, Juozas}} [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] so1da0tor1urbobqtwsfvgzup1xxp7p 7951977 7951976 2026-10-24T14:02:56Z D&P 141668 Kita Šv. Kazimiero draugija - Juozas Karla-Juodalksnis tikriausiai priklausė Lietuvių šv. Kazimiero draugijai jaunimui auklėti ir globoti 7951977 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1911|08|10}} | gimimo vieta = [[Seniškis]], [[Ignalinos rajonas]] | mirties data = {{Mirė|1985|09|04|1921|08|10}} | mirties vieta = [[Salakas]], [[Zarasų rajonas]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], Juodalksnio kuopos vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Juozas Karla-Juodalksnis''' ([[1911]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[Seniškis|Seniškyje]], [[Ignalinos rajonas]] – [[1985]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Salakas|Salake]], [[Zarasų rajonas]]) – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanas]], kuopos vadas. == Biografija == Gimė penkių vaikų šeimoje. Šeima žemės turėjo mažai, bet gyveno pasiturinčiai. Tėvas vertėsi obuolių prekyba. Tarnybą kariuomenėje{{Neaišku}} baigė vyresniojo puskarininkio laipsniu. [[1935]] m. baustas 1 metams kalėjimo už nelegalios literatūros platinimą. 1935–[[1938]] m. Seniškio Šv. Kazimiero draugijos skyriaus pirmininkas. [[1941]] m. vasarą vadovavo [[Daugėliškis|Daugėliškio]] sukilėlių būriui. [[1944]] m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje aplink [[Juodlaukis|Juodlaukį]], [[janonys|Janionis]], [[Mažviliškė|Mažviliškę]] organizavo partizanų būrį. 1944 m. spalio mėnesį iš [[LLA]] [[Tigro rinktinė]]s štabo gavo nurodymą vadovauti [[Ignalina|Ignalinos]]-Daugėliškio Juodalksnio kuopai. [[1945]] m. sausį labai nukentėjusi Juodalksnio kuopa vasarį buvo pertvarkyta į [[Mielagėnai|Mielagėnų]] kuopos būrį. [[1947]] m. balandį Juozas Karla-Juodalksnis buvo sužeistas ir suimtas. Netrukus buvo sunaikintas ir jo būrys. == Nuorodos == * Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945–1952 m.) // Laisvės kovų archyvas, 16/1996. * Baltakis J., Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas // Lietuvos aidas, 1999-08-24 * Baltakis J., Čeponis K., Pasipriešinimas (1939–1953 metų [Ignalinos] rajono įvykių kronika) // Nauja vaga, 1993-06-12 * Gečiauskas G., Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija // Genocidas ir rezistencija, 1(19)/2006. {{DEFAULTSORT:Karla-Juodalksnis, Juozas}} [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] aclfdtl7gc1yp6xqqaux6jc7tr7bo5z 0 394966 7952208 7291722 2026-10-25T06:51:52Z ~2026-56852-69 226853 7952208 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kaisiadorys06.jpg|thumb|right|Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams [[Kaišiadorys]]e]] [[Vaizdas:2020, Kadrėnai, partizanų parkas.JPG|miniatiūra|right|Partizanų parko kryžiai [[Kadrėnai|Kadrėnuose]] (Ukmergės raj.)]] '''Didžiosios Kovos apygarda, DKA''' – [[rezistencija|rezistencinio]] pasipriešinimo judėjimo dalyvius vienijusi partizanų apygarda, veikusi [[1944|1945]]–[[1950]] m. [[Vilnius|Vilniaus]], [[Kaunas|Kauno]] bei [[Ukmergė]]s apskrityse. Šią partizanų junginių apygardą sudarė A ir B rinktinės. Vilniaus ir Šalčininkų krašte rinktinė faktiškai neveikė, nes čia gyveno daugiausia nelietuviai ir partizanai neturėjo gyventojų paramos.<ref name=bernardinai>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-09-24-laisves-kryzkeles-didziosios-kovos-apygarda/4289 bernardinai.lt] Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis ''Laisvės Kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda''</ref> == Ištakos == 1944 m. liepą Raudonoji armija užėmė Vilnių, prasidėjo mobilizacija. Kadangi mobilizacija paskatino vengiančių jos vyrų pasitraukimą į miškus ir partizaninio judėjimo plėtrą, Didžiosios Kovos apygarda (toliau – DKA) susikūrė viena iš pirmųjų. Partizanų būrius ėmėsi telkti Lietuvos kariuomenės puskarininkiai. Remiantis [[A rinktinės]] štabo viršininku Bernardu Steponavičiumi-Milžinu, pirmasis jaunus vyrus, besislapstančius nuo Raudonosios armijos, subūrė Pranas Petkevičius-Kariūnas.<ref name=":0">Abromavičius Stanislovas. ''Didžiosios Kovos apygardos partizanai''. Kaunas, 2007, p. 36</ref> 1944 m. rudenį jis jau vadovavo apie 60 partizanų būriui, kuris slapstėsi didesniuose miškuose ir pastovios vietos neturėjo.<ref name=":0" /> Pirmieji Kaišiadorių krašto partizanai tęsė Nepriklausomybės kovų tradicijas: [[Motiejaus Bulaukos-Kolumbo]] iš Rusių k., Žaslių vls., tėvas [[Jonas Bulauka-Savanoris]] buvo 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvis;<ref name=":1">Petrauskienė Aistė. ''Laisvės kova laimėta! Kaišiadorių krašto partizanų istorija''. Parodos katalogas. Kaišiadorys, 2015, p. 24</ref> Steponas Kveraga-Švyturys buvo Lietuvos kariuomenės savanorio sūnus, Prano Petkevičiaus-Kariūno broliai Petras ir Bernardas taip pat dalyvavo Nepriklausomybės kovose.<ref name=":1" /> Pavienius partizanų būrius ėmėsi vienyti Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias. Taip 1944 m. rugsėjį [[Trakų apskritis|Trakų apskrityje]] atsirado jo vadovaujama Lietuvos Laisvės Armijos Didžiosios Kovos rinktinė, apimanti [[Gelvonų valsčius|Gelvonų]], [[Kaišiadorių valsčius|Kaišiadorių]], [[Musninkų valsčius|Musninkų]], [[Vievio valsčius|Vievio]], [[Žaslių valsčius|Žaslių]], [[Žiežmarių valsčius|Žiežmarių]] valsčius. Neilgai trukus prisijungė [[Kruonio valsčius|Kruonio]], [[Pažaislio valsčius|Pažaislio]] ir [[Rumšiškių valsčius|Rumšiškių]] valsčių kovotojai.<ref name=":1" /> Kai kurie autoriai nurodo, kad 1944 m. rugpjūčio pabaigoje jungtis į rinktinę nutarė Kaugonyse susirinkę Trakų ir [[Ukmergės apskritis|Ukmergės apskrityse]] veikusių partizanų būrių vadai.  Rinktinės pavadinimu apie 500 partizanų junginys (7 būrius sudarė po 80–100 kovotojų) veikė nuo 1944 m. rugsėjo iki 1945 m. sausio.<ref name=":1" /> Užmezgus ryšius su [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos Laisvės armija]] (LLA) Didžiosios Kovos rinktinės pavadinimas 1945 m. sausį buvo pakeistas į Vilniaus apygardos 5-osios LLA Vanagų (tačiau buvo naudojamas ir senasis pavadinimas).<ref name=":1" /> Organizacinio sektoriaus nariai dažniausiai gyveno legaliai, tai buvo rezervo partizanai, žvalgai, slapukai, talkininkai. Veikiančiojo sektoriaus partizanai buvo vadinami vanagais, jie stojo į ginkluotą kovą su okupantu. J. Misiūnas veikė ne tik Trakų, bet ir Ukmergės, Švenčionių, Kauno apylinkėse, kurios nepriklausė Vilniaus apygardai.<ref name=":0" /> 1945 m. gruodžio 1-ąją jis rinktinę pavadino apygarda ir padalino į dvi rinktines (A ir B). Šiuo įsakymu [[Alfonsas Morkūnas-Plienas|Alfonso Morkūno-Plieno]] ir [[Juozas Šibaila|Juozo Šibailos-Merainio]] vadovaujami partizanai sudarė [[B rinktinė|B rinktinę]], buvo įjungti į Didžiosios Kovos apygardą. == Struktūra ir kaita == [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Didžioji Kova military district in 1949.jpg|thumb|Didžiosios Kovos apygardos lietuvių partizanai prie palapinės 1949 m.]] [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Didžioji Kova military district, 1949.jpg|thumb|Didžiosios Kovos apygardos lietuvių partizanai 1949 m.]] Didžiosios Kovos apygarda – organizacinis Aukštaitijos partizanų vienetas, kuris priklausė [[Šiaurės Rytų Lietuvos sritis|Šiaurės rytų Lietuvos sričiai]]. Pastaroji nuo 1948 m. imta vadinti Rytų arba [[Karaliaus Mindaugo sritis|Karaliaus Mindaugo sritimi]]. Stanislovo Abromavičiaus duomenimis, nuo 1946 m. pradžios DKA plotas apėmė [[Kurklių valsčius|Kurklius]] ir [[Balninkų valsčius|Balninkus]], [[Žemaitkiemio valsčius (Ukmergė)|Žemaitkiemį]], [[Želvos valsčius|Želvą]], [[Šešuolių valsčius|Šešuolius]], [[Veprių valsčius|Veprius]], [[Pabaisko valsčius|Pabaiską]], [[Širvintų valsčius|Širvintas,]] [[Giedraičių valsčius|Giedraičius]], [[Gelvonų valsčius|Gelvonus]], [[Musninkų valsčius|Musninkus]], [[Žaslių valsčius|Žaslius]], [[Žiežmarių valsčius|Žiežmarius]], [[Vievio valsčius|Vievį]], [[Semeliškių valsčius|Semeliškes]], [[Kaišiadorių valsčius|Kaišiadoris]], [[Kruonio valsčius|Kruonį]], [[Rumšiškių valsčius|Rumšiškes]], o taip pat [[Deltuvos valsčius|Deltuvos]] pietrytinę, [[Taujėnų valsčius|Taujėnų]] rytinę, [[Kavarsko valsčius|Kavarsko]] pietinę, [[Molėtų valsčius|Molėtų]] rytinę, [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos]] vakarinę, [[Paberžės valsčius|Paberžės]] šiaurinę, [[Aukštadvario valsčius|Aukštadvario]], [[Jiezno valsčius|Jiezno]], [[Onuškio valsčius|Onuškio]] šiaurines, [[Trakų valsčius|Trakų]] ir [[Rūdiškių valsčius|Rūdiškių]] vakarines, [[Petrašiūnų valsčius|Petrašiūnų]] rytinę, [[Jonavos valsčius|Jonavos]] pietinę, [[Žeimių valsčius|Žeimių]] pietinę ir [[Panoterių valsčius|Panoterių]] valsčiaus pietrytinę dalis.<ref name=":0" /> Apygarda turėjo būti padalinta į 4 rinktines: A, B, C ir D, tačiau buvo sudarytos tik dvi – A (veikė [[Trakų apskritis (1919–1950)|Trakų]]) ir B ([[Ukmergės apskritis (1795–1950)|Ukmergės apskrityje]]). Yra žinių, kad [[Tigro rinktinė|Švenčionių (Tigro) rinktinė]] laikyta DKA D rinktine. Jai vadovavo J. Misiūno bendražygis [[Jonas Kamarauskas|Jonas Kamarauskas-Karijotas]].<ref name=":0" /> C rinktinę turėjo sudaryti [[Vladas Mikulėnas|Vlado Mikulėno-Šarūno]] vadovaujamos pajėgos, tačiau ten – Utenos krašte – buvo įkurta [[Vytauto apygarda]]. Rinktinės turėjo veikti apskričių ribose, tačiau Žaliasis Velnias Musninkų valsčių – Ukmergės apskrities teritoriją – paliko A rinktinei. 1946 m. pradžioje ją sudarė 6 batalionai, B rinktinę – 5<ref name=":0" /> (kitur teigiama, kad abi rinktinės turėjo po 6 batalionus, kuriuose veikė per 800 partizanų).<ref name=":3">Kuodytė Dalia, Peikštenis Eugenijus, Žygelis Dalius. ''Už Laisvę ir Tėvynę''. Vilnius, 2004, p. 61.</ref> Batalionai buvo dalijami į smulkesnius karinius vienetus – kuopas ir būrius, organizuotus Lietuvos kariuomenės pavyzdžiu. DKA vadai:<ref name=":2">''Visuotinė lietuvių enciklopedija''. Vilnius, 2003, t. 4, p. 736</ref> * J. Misiūnas-Žaliasis Velnias (1944 09–1945 01 10 ir 1945 04–1946 07) * [[Mečislovas Kareckas-Serbentas]] (1945 01 10–04 13) * [[Vytautas Pečiūra|Vytautas Pečiūra-Griežtas]]<ref>MGB agento slapyvardis – Gediminas, Margis.</ref> (1946 07 16–1947 pab.) * [[Alfonsas Morkūnas-Plienas|A. Morkūnas-Plienas]] (1948 09 01–1949 12 30) Dr. Aistės Petrauskienės duomenimis, pirmasis Vilniaus apygardos 5-osios LLA Vanagų štabo viršininkas buvo Stasys Misiūnas-Senis, jam įkandin vadovavo: * [[Jonas Markulis|Jonas Markulis-Vaiduoklis]] (1945 02 05–1945 03 27); * Aleksandras Zapkus-Piliakalnis (1945 03 27–1946 03 24);<ref>[http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Zapkus_Aleksandras]</ref> * Benediktas Trakimas-Genelis (1946 03 24–1947 05 18);<ref>[http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Trakimas_Benediktas]</ref> * [[Juozas Šibaila|Juozas Šibaila-Diedukas]] (1948 08 14–1948 11 12); * [[Jonas Juras-Žilvinys]] (1948 11 12–1949 07 12); * [[Vladas Ališauskas-Puškinas]] (1949 07 12–1949 12 30). DKA štabas ilgą laiką buvo išskirtinis, „skrajojantis“, nes neturėjo pastovios buvimo vietos. Štabo nariai rinkosi [[Budeliai|Budelių kaime]], [[Livintai|Livintų]], [[Kaugonys|Kaugonių]] ir Ukmergės miškuose, [[Čiobiškio dvaras|Čiobiškio dvare]] įsikūrusioje vaikų prieglaudoje, [[Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Gegužinės klebonijoje]] ir kitur.<ref name=":1" /> Didžiosios Kovos apygardos štabo nariai nuolat judėjo iš vienos vietos į kitą, vienoje vietoje nebūdavo ilgiau nei tris paras. Štabas judėjo dviem skirtingais ratais – mažuoju ir didžiuoju. Mažojo rato maršrutas: Kaugonys – [[Dainava (Kaišiadorys)|Dainava]] – [[Paparčiai (Kaišiadorys)|Paparčiai]] – [[Šilonys (Kaišiadorys)|Šilonys]] – [[Krušonys]] – [[Beištrakiai]] – Kaišiadorys – [[Žiežmariai]] – [[Strošiūnai]]. Remiantis A rinktinės vado [[Jonas Neicelis|Jono Neicelio]] tardymo protokolu, 1945 m. šiame rate buvo keturi kontroliniai punktai, kuriuose buvo renkama informacija apie saugumo struktūrų numatomas arba pradėtas vykdyti operacijas.<ref name=":1" /> Į šį ratą buvo draudžiama įsileisti nepažįstamus asmenis. Apygardos vadovybei apie štabo buvimo vietą pranešdavo kontrolinių punktų prižiūrėtojai. Mažojo rato pirmasis punktas buvo [[Šimonių giria|Šilonių miške]], jam vadovavo [[Adolfas Kinderevičius-Jurginas]], antrasis – Beištrakių miške, jam vadovavo Petras Klimas-Uosis, trečiasis – Strošiūnų miške, jam vadovavo partizanas slapyvardžiu Briedis, ketvirtasis – Kaugonių miške, vadovaujamas Andriaus Petkevičiaus-Aguonos. Tomis dienomis, kai okupantai siausdavo miškus, štabas „skrajojo“ didžiojo rato maršrutu.  == Kovos taktika == Pradžioje partizanai veikė atvirai, dalyvavo didelėse kautynėse, užimdavo miesteliuose esančias [[Stribai|stribų būstines]], bankus, pašto skyrius, iš areštinių išlaisvindavo suimtuosius, naikino okupantų dokumentus. Žymesnės kautynės buvo 1945 m. vasario mėn. [[Pabradės valsčius|Pabradės valsčiuje]], 1945 kovo 20 d. [[Veprių valsčius|Veprių valsčiuje]].<ref name="bernardinai" /> Tokia kova pareikalavo nemažai aukų ir tai paskatino keisti kovos taktiką. Imta dažniau keisti dislokaciją, pradėta rengtis sukilimams, buvo sudaromi mobilizaciniai sąrašai. 1946 vasarį partizanai organizavo rinkimų į [[SSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiąją tarybą]] boikotą.<ref name=":2" /> Pirmaisiais metais partizanų kovą ypatingai apsunkino didelis kovotojų skaičius būriuose. Antai Žaslių valsčiuje veikė Kazio Surmilavičiaus-Klevo vadovaujamas apie 200 partizanų būrys, Zigmanto Kacevičiaus-Genio būryje telkėsi apie 100 kovotojų.<ref name=":1" /> Vėliau imta skirstytis į mažesnius būrius. 1944–1945 m. bandyta sukurti patikimą ryšių sistemą, tai buvo daroma ryšininkų ir slaptažodžių (parolių), kuriuos numatydavo kuopos ir rinktinės vadai, pagalba.<ref name=":0" /> Ryšininkų darbą bandė koordinuoti [[Aldona Sipavičiūtė-Velnio Išpera]], [[Aldona Paulavičiūtė-Indyra]], [[Nastutė Rumševičiūtė-Narsutė]]. Išskirtinis DKA bruožas – moterų partizanių-ryšininkių batalionas, vadovaujamas A. Paulavičiūtės. Jo dalyvės turėjo rūpintis materialine parama partizanams, rinkti informaciją apie saugumo pajėgų judėjimą, užtikrinti ryšius tarp būrių. Partizanų vadovybė skyrė daug dėmesio kovotojų pasirengimui. Esant galimybei buvo rengiami apmokymai, spausdinamos ir platinamos instrukcijos. Partizanai pasižymėjo ir atsišaukimais bei kitais raštais, skirtais kolaborantams.  == Veikla == Partizanai daug laiko praleisdavo žygiuose, laisvalaikį išnaudodavo įvairiai: vieni jų kūrė eilėraščius, kurie dažnai virsdavo dainomis, leido spaudą, kiti mėgo stalo žaidimus. Be viso to partizanai sportavo, vadovybė studijavo žemėlapius, rengė operatyvinius planus. Edmundas Šaučiukėnas pasakoja, kad yra girdėjęs, kaip Ukmergės valsčiaus partizanai kalbėjo apie ką tik pasibaigusias bėgimo, granatos svaidymo varžybas.<ref name=":0" />Būriai turėjo savo čempionatus, susitikdavo varžytis miško aikštelėse. Nors vyko karas, partizanai nepamiršo minėti vardadienių, gimtadienių ir valstybinių švenčių. Štai 1946 m. vasario 15-osios naktį trys partizanai keliavo į Kruonį iškelti trispalvės, tačiau pateko į pasalą.<ref name=":1" /> DKA leido kelis periodinius leidinius. Pirmasis laikraštis „Tikruoju keliu“ pasirodė 1944 m. rudenį, jo buvo išleisti 3 numeriai. Taip pat leista „Laisvės keliu“ (red. S. Misiūnas), „Žalia giria“, vėliau – „Nepriklausoma Lietuva“ (red. E. Svilas).  == Apygardos žlugimas == DKA apėmė Vilniaus–Kauno–Panevėžio kelių trikampį, šiuose keliuose okupantų pareigūnai buvo ne kartą užpulti. Tai ir daugelis kitų priežasčių okupantus paskatino pradėti provokacijas būtent Didžiosios Kovos apygardoje. Provokacijoms palanki aplinkybė buvo ta, jog saugumo agentas [[Juozas Albinas Markulis|Juozas Albinas Markulis-Erelis]] turėjo pusbrolį leit. [[Jonas Markulis - Vaiduoklis|Joną Markulį-Vaiduoklį]] (žuvo 1945 m. kovo 27 d.) – DKA štabo viršininką.<ref name=":0" /> 1945 m. birželio mėn. į DKA štabą Slabados k. Žaslių valsčiuje atvyko J. Markulio pasiuntiniai, kurie teigė, kad Erelis yra Vaiduoklio pusbrolis.<ref name=":0" /> Tačiau lemiamos įtakos turėjo tai, jog 1946 m. pavasarį agentams per ryšininkus pavyko J. Misiūnui-Žaliajam Velniui „pakišti“ kontaktą su [[Tautinis komitetas|Tautinio komiteto]] atstovu, kuris tariamai atstovauja vyriausiajai vadovybei.<ref name=":3" /> Po pokalbių ir konsultacijų su „atstovu“ Žaliasis Velnias sutiko pasitraukti iš apygardos vado pareigų ir išleido įsakymą, kuriuo nutraukė visą DKA leidybą. Apygardos vadu tapo Juozo Markulio rekomenduotas NKVD agentas Viktoras Pečiūra-Griežtas.<ref name=bernardinai>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-09-24-laisves-kryzkeles-didziosios-kovos-apygarda/4289 bernardinai.lt] Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis ''Laisvės Kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda''</ref> V. Pečiūra-Griežtas agitavo pagrindines partizanų pajėgas saugoti ateičiai, kai į pagalbą ateis Vakarai. Griežtas skubiai davė nurodymus legalizuotis su padirbtais dokumentais, partizanų vadus ir jų šeimas pradėta apgyvendinti miestuose, daugiausiai Vilniuje. Žaliasis Velnias ir toliau buvo išnaudojamas ieškant ryšių su Pietų, taip pat ir Rytų Lietuvos partizanų vadais ir tik 1946 m. rugpjūčio 13 d., apgaulingai pakviestas į Vilnių, J. Misiūnas-Žaliasis Velnias buvo suimtas. Tolimesnis jo likimas nežinomas.<ref>Išsamiau žr.: Abromavičius Stanislovas, Juodis Darius. ''Jonas Misiūnas-Žalias Velnias''. Kaunas, 2015.</ref> 1947 m. vasarą iš šešių A rinktinėje buvusių batalionų buvo likę keturi (jų vadai: Petras Petkevičius-Dramblys, Narsuolis, Putinas, Riešutas). Kitų metų pavasarį visoje A rinktinėje veikė vos penki partizanų būriai: [[Adolfas Kinderevičius|Jurgino]], Narsuolio, Prano Jaromsko-Perkūno, Putino ir Riešuto. Matydamas, jog A rinktinės vadovybė jau sunaikinta, saugumas pajėgas nukreipė į B rinktinės vadovybę. B rinktinės vadas A.Morkūnas-Plienas ir štabo viršininkas J. Šibaila-Diedukas nuo pradžių nepakluso Griežto įsakymams išduoti ryšius, ginklų sandėliavimo vietas ir 1946 m. pabaigoje nutraukę ryšius su apygardos štabu veikė savarankiškai. A rinktinę sunaikinus DKA vardas suteiktas B rinktinei, Plienas paskirtas jos vadu.<ref name=":0" /> Per 1948–1949 m. žuvus daugumai pareigūnų, 1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos partizanų srities vado įsakymu Didžiosios Kovos apygarda buvo panaikinta, likę kovotojai įsijungė į [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]].<ref name=":2" /> == Atminimas == * Paminklas Didžios Kovos apygardos partizanams Širvintų rajono [[Gelvonai|Gelvonų]] miestelyje (skulptorius Jonas Jagėla, architektės – Viktorija Molienė ir Audronė Kaušinienė).<ref>[http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm genocid.lt] Kronika</ref> * [[Alfonsas Svarinskas|Alfonso Svarinsko]] įkurtas atminimo parkas jo gimtinėje [[Kadrėnai|Kadrėnuose]] (Ukmergės rajone). * [[Kaišiadorių partizanų koplyčia]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.genocid.lt/Memo/lietuvos.htm Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija] * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-09-24-laisves-kryzkeles-didziosios-kovos-apygarda/4289 Laisvės kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda] * [http://www.partizanai.org/didziosios-kovos-apygardos-partizanai-knyga Didžiosios Kovos apygardos partizanai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120114025901/http://www.partizanai.org/didziosios-kovos-apygardos-partizanai-knyga |date=2012-01-14 }} {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų apygardos]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armija]] ingcp259qehjktcjo7qx75x8712jfee 7952221 7952208 2026-10-25T07:04:53Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 7291722 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kaisiadorys06.jpg|thumb|right|Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams [[Kaišiadorys]]e]] [[Vaizdas:2020, Kadrėnai, partizanų parkas.JPG|miniatiūra|right|Partizanų parko kryžiai [[Kadrėnai|Kadrėnuose]] (Ukmergės raj.)]] '''Didžiosios Kovos apygarda, DKA''' – [[rezistencija|rezistencinio]] pasipriešinimo judėjimo dalyvius vienijusi partizanų apygarda, veikusi [[1944|1945]]–[[1950]] m. [[Vilnius|Vilniaus]], [[Kaunas|Kauno]] bei [[Ukmergė]]s apskrityse. Šią partizanų junginių apygardą sudarė A ir B rinktinės. Vilniaus ir Šalčininkų krašte rinktinė faktiškai neveikė, nes čia gyveno daugiausia nelietuviai ir partizanai neturėjo gyventojų paramos.<ref name=bernardinai>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-09-24-laisves-kryzkeles-didziosios-kovos-apygarda/4289 bernardinai.lt] Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis ''Laisvės Kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda''</ref> == Ištakos == 1944 m. liepą Raudonoji armija užėmė Vilnių, prasidėjo mobilizacija. Kadangi mobilizacija paskatino vengiančių jos vyrų pasitraukimą į miškus ir partizaninio judėjimo plėtrą, Didžiosios Kovos apygarda (toliau – DKA) susikūrė viena iš pirmųjų. Partizanų būrius ėmėsi telkti Lietuvos kariuomenės puskarininkiai. Remiantis [[A rinktinės]] štabo viršininku Bernardu Steponavičiumi-Milžinu, pirmasis jaunus vyrus, besislapstančius nuo Raudonosios armijos, subūrė Pranas Petkevičius-Kariūnas.<ref name=":0">Abromavičius Stanislovas. ''Didžiosios Kovos apygardos partizanai''. Kaunas, 2007, p. 36</ref> 1944 m. rudenį jis jau vadovavo apie 60 partizanų būriui, kuris slapstėsi didesniuose miškuose ir pastovios vietos neturėjo.<ref name=":0" /> Pirmieji Kaišiadorių krašto partizanai tęsė Nepriklausomybės kovų tradicijas: [[Motiejaus Bulaukos-Kolumbo]] iš Rusių k., Žaslių vls., tėvas [[Jonas Bulauka-Savanoris]] buvo 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvis;<ref name=":1">Petrauskienė Aistė. ''Laisvės kova laimėta! Kaišiadorių krašto partizanų istorija''. Parodos katalogas. Kaišiadorys, 2015, p. 24</ref> Steponas Kveraga-Švyturys buvo Lietuvos kariuomenės savanorio sūnus, Prano Petkevičiaus-Kariūno broliai Petras ir Bernardas taip pat dalyvavo Nepriklausomybės kovose.<ref name=":1" /> Pavienius partizanų būrius ėmėsi vienyti Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias. Taip 1944 m. rugsėjį [[Trakų apskritis|Trakų apskrityje]] atsirado jo vadovaujama Lietuvos Laisvės Armijos Didžiosios Kovos rinktinė, apimanti [[Gelvonų valsčius|Gelvonų]], [[Kaišiadorių valsčius|Kaišiadorių]], [[Musninkų valsčius|Musninkų]], [[Vievio valsčius|Vievio]], [[Žaslių valsčius|Žaslių]], [[Žiežmarių valsčius|Žiežmarių]] valsčius. Neilgai trukus prisijungė [[Kruonio valsčius|Kruonio]], [[Pažaislio valsčius|Pažaislio]] ir [[Rumšiškių valsčius|Rumšiškių]] valsčių kovotojai.<ref name=":1" /> Kai kurie autoriai nurodo, kad 1944 m. rugpjūčio pabaigoje jungtis į rinktinę nutarė Kaugonyse susirinkę Trakų ir [[Ukmergės apskritis|Ukmergės apskrityse]] veikusių partizanų būrių vadai.  Rinktinės pavadinimu apie 500 partizanų junginys (7 būrius sudarė po 80–100 kovotojų) veikė nuo 1944 m. rugsėjo iki 1945 m. sausio.<ref name=":1" /> Užmezgus ryšius su [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos Laisvės armija]] (LLA) Didžiosios Kovos rinktinės pavadinimas 1945 m. sausį buvo pakeistas į Vilniaus apygardos 5-osios LLA Vanagų (tačiau buvo naudojamas ir senasis pavadinimas).<ref name=":1" /> Organizacinio sektoriaus nariai dažniausiai gyveno legaliai, tai buvo rezervo partizanai, žvalgai, slapukai, talkininkai. Veikiančiojo sektoriaus partizanai buvo vadinami vanagais, jie stojo į ginkluotą kovą su okupantu. J. Misiūnas veikė ne tik Trakų, bet ir Ukmergės, Švenčionių, Kauno apylinkėse, kurios nepriklausė Vilniaus apygardai.<ref name=":0" /> 1945 m. gruodžio 1-ąją jis rinktinę pavadino apygarda ir padalino į dvi rinktines (A ir B). Šiuo įsakymu [[Alfonsas Morkūnas-Plienas|Alfonso Morkūno-Plieno]] ir [[Juozas Šibaila|Juozo Šibailos-Merainio]] vadovaujami partizanai sudarė [[B rinktinė|B rinktinę]], buvo įjungti į Didžiosios Kovos apygardą. == Struktūra ir kaita == [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Didžioji Kova military district in 1949.jpg|thumb|Didžiosios Kovos apygardos lietuvių partizanai prie palapinės 1949 m.]] [[Vaizdas:Lithuanian partisans of the Didžioji Kova military district, 1949.jpg|thumb|Didžiosios Kovos apygardos lietuvių partizanai 1949 m.]] Didžiosios Kovos apygarda – organizacinis Aukštaitijos partizanų vienetas, kuris priklausė [[Šiaurės Rytų Lietuvos sritis|Šiaurės rytų Lietuvos sričiai]]. Pastaroji nuo 1948 m. imta vadinti Rytų arba [[Karaliaus Mindaugo sritis|Karaliaus Mindaugo sritimi]]. Stanislovo Abromavičiaus duomenimis, nuo 1946 m. pradžios DKA plotas apėmė [[Kurklių valsčius|Kurklius]] ir [[Balninkų valsčius|Balninkus]], [[Žemaitkiemio valsčius (Ukmergė)|Žemaitkiemį]], [[Želvos valsčius|Želvą]], [[Šešuolių valsčius|Šešuolius]], [[Veprių valsčius|Veprius]], [[Pabaisko valsčius|Pabaiską]], [[Širvintų valsčius|Širvintas,]] [[Giedraičių valsčius|Giedraičius]], [[Gelvonų valsčius|Gelvonus]], [[Musninkų valsčius|Musninkus]], [[Žaslių valsčius|Žaslius]], [[Žiežmarių valsčius|Žiežmarius]], [[Vievio valsčius|Vievį]], [[Semeliškių valsčius|Semeliškes]], [[Kaišiadorių valsčius|Kaišiadoris]], [[Kruonio valsčius|Kruonį]], [[Rumšiškių valsčius|Rumšiškes]], o taip pat [[Deltuvos valsčius|Deltuvos]] pietrytinę, [[Taujėnų valsčius|Taujėnų]] rytinę, [[Kavarsko valsčius|Kavarsko]] pietinę, [[Molėtų valsčius|Molėtų]] rytinę, [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos]] vakarinę, [[Paberžės valsčius|Paberžės]] šiaurinę, [[Aukštadvario valsčius|Aukštadvario]], [[Jiezno valsčius|Jiezno]], [[Onuškio valsčius|Onuškio]] šiaurines, [[Trakų valsčius|Trakų]] ir [[Rūdiškių valsčius|Rūdiškių]] vakarines, [[Petrašiūnų valsčius|Petrašiūnų]] rytinę, [[Jonavos valsčius|Jonavos]] pietinę, [[Žeimių valsčius|Žeimių]] pietinę ir [[Panoterių valsčius|Panoterių]] valsčiaus pietrytinę dalis.<ref name=":0" /> Apygarda turėjo būti padalinta į 4 rinktines: A, B, C ir D, tačiau buvo sudarytos tik dvi – A (veikė [[Trakų apskritis (1919–1950)|Trakų]]) ir B ([[Ukmergės apskritis (1795–1950)|Ukmergės apskrityje]]). Yra žinių, kad [[Tigro rinktinė|Švenčionių (Tigro) rinktinė]] laikyta DKA D rinktine. Jai vadovavo J. Misiūno bendražygis [[Jonas Kamarauskas|Jonas Kamarauskas-Karijotas]].<ref name=":0" /> C rinktinę turėjo sudaryti [[Vladas Mikulėnas|Vlado Mikulėno-Šarūno]] vadovaujamos pajėgos, tačiau ten – Utenos krašte – buvo įkurta [[Vytauto apygarda]]. Rinktinės turėjo veikti apskričių ribose, tačiau Žaliasis Velnias Musninkų valsčių – Ukmergės apskrities teritoriją – paliko A rinktinei. 1946 m. pradžioje ją sudarė 6 batalionai, B rinktinę – 5<ref name=":0" /> (kitur teigiama, kad abi rinktinės turėjo po 6 batalionus, kuriuose veikė per 800 partizanų).<ref name=":3">Kuodytė Dalia, Peikštenis Eugenijus, Žygelis Dalius. ''Už Laisvę ir Tėvynę''. Vilnius, 2004, p. 61.</ref> Batalionai buvo dalijami į smulkesnius karinius vienetus – kuopas ir būrius, organizuotus Lietuvos kariuomenės pavyzdžiu. DKA vadai:<ref name=":2">''Visuotinė lietuvių enciklopedija''. Vilnius, 2003, t. 4, p. 736</ref> * J. Misiūnas-Žaliasis Velnias (1944 09–1945 01 10 ir 1945 04–1946 07) * [[Mečislovas Kareckas-Serbentas]] (1945 01 10–04 13) * [[Vytautas Pečiūra|Vytautas Pečiūra-Griežtas]]<ref>MGB agento slapyvardis – Gediminas, Margis.</ref> (1946 07 16–1947 pab.) * [[Alfonsas Morkūnas-Plienas|A. Morkūnas-Plienas]] (1948 09 01–1949 12 30) Dr. Aistės Petrauskienės duomenimis, pirmasis Vilniaus apygardos 5-osios LLA Vanagų štabo viršininkas buvo Stasys Misiūnas-Senis, jam įkandin vadovavo: * [[Jonas Markulis|Jonas Markulis-Vaiduoklis]] (1945 02 05–1945 03 27); * Aleksandras Zapkus-Piliakalnis (1945 03 27–1946 03 24);<ref>[http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Zapkus_Aleksandras ]</ref> * Benediktas Trakimas-Genelis (1946 03 24–1947 05 18);<ref>[http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Trakimas_Benediktas ]</ref> * [[Juozas Šibaila|Juozas Šibaila-Diedukas]] (1948 08 14–1948 11 12); * [[Jonas Juras-Žilvinys]] (1948 11 12–1949 07 12); * [[Vladas Ališauskas-Puškinas]] (1949 07 12–1949 12 30). DKA štabas ilgą laiką buvo išskirtinis, „skrajojantis“, nes neturėjo pastovios buvimo vietos. Štabo nariai rinkosi [[Budeliai|Budelių kaime]], [[Livintai|Livintų]], [[Kaugonys|Kaugonių]] ir Ukmergės miškuose, [[Čiobiškio dvaras|Čiobiškio dvare]] įsikūrusioje vaikų prieglaudoje, [[Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Gegužinės klebonijoje]] ir kitur.<ref name=":1" /> Didžiosios Kovos apygardos štabo nariai nuolat judėjo iš vienos vietos į kitą, vienoje vietoje nebūdavo ilgiau nei tris paras. Štabas judėjo dviem skirtingais ratais – mažuoju ir didžiuoju. Mažojo rato maršrutas: Kaugonys – [[Dainava (Kaišiadorys)|Dainava]] – [[Paparčiai (Kaišiadorys)|Paparčiai]] – [[Šilonys (Kaišiadorys)|Šilonys]] – [[Krušonys]] – [[Beištrakiai]] – Kaišiadorys – [[Žiežmariai]] – [[Strošiūnai]]. Remiantis A rinktinės vado [[Jonas Neicelis|Jono Neicelio]] tardymo protokolu, 1945 m. šiame rate buvo keturi kontroliniai punktai, kuriuose buvo renkama informacija apie saugumo struktūrų numatomas arba pradėtas vykdyti operacijas.<ref name=":1" /> Į šį ratą buvo draudžiama įsileisti nepažįstamus asmenis. Apygardos vadovybei apie štabo buvimo vietą pranešdavo kontrolinių punktų prižiūrėtojai. Mažojo rato pirmasis punktas buvo [[Šimonių giria|Šilonių miške]], jam vadovavo [[Adolfas Kinderevičius-Jurginas]], antrasis – Beištrakių miške, jam vadovavo Petras Klimas-Uosis, trečiasis – Strošiūnų miške, jam vadovavo partizanas slapyvardžiu Briedis, ketvirtasis – Kaugonių miške, vadovaujamas Andriaus Petkevičiaus-Aguonos. Tomis dienomis, kai okupantai siausdavo miškus, štabas „skrajojo“ didžiojo rato maršrutu.  == Kovos taktika == Pradžioje partizanai veikė atvirai, dalyvavo didelėse kautynėse, užimdavo miesteliuose esančias [[Stribai|stribų būstines]], bankus, pašto skyrius, iš areštinių išlaisvindavo suimtuosius, naikino okupantų dokumentus. Žymesnės kautynės buvo 1945 m. vasario mėn. [[Pabradės valsčius|Pabradės valsčiuje]], 1945 kovo 20 d. [[Veprių valsčius|Veprių valsčiuje]].<ref name="bernardinai" /> Tokia kova pareikalavo nemažai aukų ir tai paskatino keisti kovos taktiką. Imta dažniau keisti dislokaciją, pradėta rengtis sukilimams, buvo sudaromi mobilizaciniai sąrašai. 1946 vasarį partizanai organizavo rinkimų į [[SSRS Aukščiausioji Taryba|SSRS Aukščiausiąją tarybą]] boikotą.<ref name=":2" /> Pirmaisiais metais partizanų kovą ypatingai apsunkino didelis kovotojų skaičius būriuose. Antai Žaslių valsčiuje veikė Kazio Surmilavičiaus-Klevo vadovaujamas apie 200 partizanų būrys, Zigmanto Kacevičiaus-Genio būryje telkėsi apie 100 kovotojų.<ref name=":1" /> Vėliau imta skirstytis į mažesnius būrius. 1944–1945 m. bandyta sukurti patikimą ryšių sistemą, tai buvo daroma ryšininkų ir slaptažodžių (parolių), kuriuos numatydavo kuopos ir rinktinės vadai, pagalba.<ref name=":0" /> Ryšininkų darbą bandė koordinuoti [[Aldona Sipavičiūtė-Velnio Išpera]], [[Aldona Paulavičiūtė-Indyra]], [[Nastutė Rumševičiūtė-Narsutė]]. Išskirtinis DKA bruožas – moterų partizanių-ryšininkių batalionas, vadovaujamas A. Paulavičiūtės. Jo dalyvės turėjo rūpintis materialine parama partizanams, rinkti informaciją apie saugumo pajėgų judėjimą, užtikrinti ryšius tarp būrių. Partizanų vadovybė skyrė daug dėmesio kovotojų pasirengimui. Esant galimybei buvo rengiami apmokymai, spausdinamos ir platinamos instrukcijos. Partizanai pasižymėjo ir atsišaukimais bei kitais raštais, skirtais kolaborantams.  == Veikla == Partizanai daug laiko praleisdavo žygiuose, laisvalaikį išnaudodavo įvairiai: vieni jų kūrė eilėraščius, kurie dažnai virsdavo dainomis, leido spaudą, kiti mėgo stalo žaidimus. Be viso to partizanai sportavo, vadovybė studijavo žemėlapius, rengė operatyvinius planus. Edmundas Šaučiukėnas pasakoja, kad yra girdėjęs, kaip Ukmergės valsčiaus partizanai kalbėjo apie ką tik pasibaigusias bėgimo, granatos svaidymo varžybas.<ref name=":0" />Būriai turėjo savo čempionatus, susitikdavo varžytis miško aikštelėse. Nors vyko karas, partizanai nepamiršo minėti vardadienių, gimtadienių ir valstybinių švenčių. Štai 1946 m. vasario 15-osios naktį trys partizanai keliavo į Kruonį iškelti trispalvės, tačiau pateko į pasalą.<ref name=":1" /> DKA leido kelis periodinius leidinius. Pirmasis laikraštis „Tikruoju keliu“ pasirodė 1944 m. rudenį, jo buvo išleisti 3 numeriai. Taip pat leista „Laisvės keliu“ (red. S. Misiūnas), „Žalia giria“, vėliau – „Nepriklausoma Lietuva“ (red. E. Svilas).  == Apygardos žlugimas == DKA apėmė Vilniaus–Kauno–Panevėžio kelių trikampį, šiuose keliuose okupantų pareigūnai buvo ne kartą užpulti. Tai ir daugelis kitų priežasčių okupantus paskatino pradėti provokacijas būtent Didžiosios Kovos apygardoje. Provokacijoms palanki aplinkybė buvo ta, jog saugumo agentas [[Juozas Albinas Markulis|Juozas Albinas Markulis-Erelis]] turėjo pusbrolį leit. [[Jonas Markulis - Vaiduoklis|Joną Markulį-Vaiduoklį]] (žuvo 1945 m. kovo 27 d.) – DKA štabo viršininką.<ref name=":0" /> 1945 m. birželio mėn. į DKA štabą Slabados k. Žaslių valsčiuje atvyko J. Markulio pasiuntiniai, kurie teigė, kad Erelis yra Vaiduoklio pusbrolis.<ref name=":0" /> Tačiau lemiamos įtakos turėjo tai, jog 1946 m. pavasarį agentams per ryšininkus pavyko J. Misiūnui-Žaliajam Velniui „pakišti“ kontaktą su [[Tautinis komitetas|Tautinio komiteto]] atstovu, kuris tariamai atstovauja vyriausiajai vadovybei.<ref name=":3" /> Po pokalbių ir konsultacijų su „atstovu“ Žaliasis Velnias sutiko pasitraukti iš apygardos vado pareigų ir išleido įsakymą, kuriuo nutraukė visą DKA leidybą. Apygardos vadu tapo Juozo Markulio rekomenduotas NKVD agentas Viktoras Pečiūra-Griežtas.<ref name=bernardinai>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-09-24-laisves-kryzkeles-didziosios-kovos-apygarda/4289 bernardinai.lt] Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis ''Laisvės Kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda''</ref> V. Pečiūra-Griežtas agitavo pagrindines partizanų pajėgas saugoti ateičiai, kai į pagalbą ateis Vakarai. Griežtas skubiai davė nurodymus legalizuotis su padirbtais dokumentais, partizanų vadus ir jų šeimas pradėta apgyvendinti miestuose, daugiausiai Vilniuje. Žaliasis Velnias ir toliau buvo išnaudojamas ieškant ryšių su Pietų, taip pat ir Rytų Lietuvos partizanų vadais ir tik 1946 m. rugpjūčio 13 d., apgaulingai pakviestas į Vilnių, J. Misiūnas-Žaliasis Velnias buvo suimtas. Tolimesnis jo likimas nežinomas.<ref>Išsamiau žr.: Abromavičius Stanislovas, Juodis Darius. ''Jonas Misiūnas-Žalias Velnias''. Kaunas, 2015.</ref> 1947 m. vasarą iš šešių A rinktinėje buvusių batalionų buvo likę keturi (jų vadai: Petras Petkevičius-Dramblys, Narsuolis, Putinas, Riešutas). Kitų metų pavasarį visoje A rinktinėje veikė vos penki partizanų būriai: [[Adolfas Kinderevičius|Jurgino]], Narsuolio, Prano Jaromsko-Perkūno, Putino ir Riešuto. Matydamas, jog A rinktinės vadovybė jau sunaikinta, saugumas pajėgas nukreipė į B rinktinės vadovybę. B rinktinės vadas A.Morkūnas-Plienas ir štabo viršininkas J. Šibaila-Diedukas nuo pradžių nepakluso Griežto įsakymams išduoti ryšius, ginklų sandėliavimo vietas ir 1946 m. pabaigoje nutraukę ryšius su apygardos štabu veikė savarankiškai. A rinktinę sunaikinus DKA vardas suteiktas B rinktinei, Plienas paskirtas jos vadu.<ref name=":0" /> Per 1948–1949 m. žuvus daugumai pareigūnų, 1950 m. lapkričio 25 d. Rytų Lietuvos partizanų srities vado įsakymu Didžiosios Kovos apygarda buvo panaikinta, likę kovotojai įsijungė į [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardą]].<ref name=":2" /> == Atminimas == * Paminklas Didžios Kovos apygardos partizanams Širvintų rajono [[Gelvonai|Gelvonų]] miestelyje (skulptorius Jonas Jagėla, architektės – Viktorija Molienė ir Audronė Kaušinienė).<ref>[http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm genocid.lt] Kronika</ref> * [[Alfonsas Svarinskas|Alfonso Svarinsko]] įkurtas atminimo parkas jo gimtinėje [[Kadrėnai|Kadrėnuose]] (Ukmergės rajone). * [[Kaišiadorių partizanų koplyčia]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.genocid.lt/Memo/lietuvos.htm Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija] * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-09-24-laisves-kryzkeles-didziosios-kovos-apygarda/4289 Laisvės kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda] * [http://www.partizanai.org/didziosios-kovos-apygardos-partizanai-knyga Didžiosios Kovos apygardos partizanai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120114025901/http://www.partizanai.org/didziosios-kovos-apygardos-partizanai-knyga |date=2012-01-14 }} {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų apygardos]] f69esli5qakoyz974jdocmat1jtx1gv 0 402162 7952123 7132096 2026-10-24T21:17:20Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952123 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:PTAB.png|thumb|right|250px|Dviejų PTAB variantų pjūviai]] '''PTAB''' ({{ru|ПТАБ, противотанковая авиабомба}} 'prieštankinė aviacinė bomba') – [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] laikų (pradedant 1943 m.) tarybinė prieštankinė [[aviacinė bomba]] su kumuliatyviniu užtaisu. Tai masiškiausia Antrojo pasaulinio karo laikų tarybinė aviacinė bomba. 1943–1945 m. jų pagaminta apie 14,6 mln. vienetų.<br />PTAB sukonstravo I. Larionovas (''И. А. Ларионов'') iš konstruktorių biuro CKB-22 (''ЦКБ-22''). PTAB bombas plačiai naudojo SSRS aviacija. Šiomis bombomis būdavo užtaisomos kasetės, į kurias tilpo po 48 PTAB. [[Šturmuotuvas|Šturmuo lėktuvas]] [[IL-2]] gabendavo po 4 tokias kasetes. Vienos kasetės bombos krisdamos apimdavo 15×200 m plotą. PTAB sveria 2,5 kg, o joje esanti sprogstamoji medžiaga – 1,5 kg. [[Tankas|Tankų]] viršutiniai šarvai žymiai plonesni už priekinius ir šoninius šarvus, tad į juos pataikiusi PTAB turėjo daug šansų sunaikinti tanką. 30° kampu krentanti PTAB pramušdavo 60 mm šarvą, 90° kampu – 100 mm. Tokios šarvamušės gebos visiškai pakako tų laikų [[Sunkusis tankas|sunkiesiems tankams]] naikinti. PTAB-uose naudojo dugninius sprogdiklius AD-A (''АД-А''), kurių indeksas 7-V-118 (''7-В-118''). Aukštos temperatūros kumuliacinė čiurkšlė, pramušusi skylę tanko šarve sukeldavo gaisrą tanko viduje, dėl kurio vėliau sprogdavo [[degalai]] ir šaudmenų atsarga. Itin lengvai užsidegdavo tankai su benzininiais [[variklis|varikliais]]. Bombardavimo PTAB’ais efektyvumnas priklausė nuo kasetės (konteinerio) tvarkingumo, lakūno kvalifikacijos ir panaudojimo taktikos. Glaudžiai bombarduojant į tanką galėdavo pataikyti keli PTAB. PTAB’ai pirmą kartą buvo panaudoti 1943 m. liepą [[Kursko mūšis|Kursko mūšyje]]. == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20190214002758/http://krieg.wallst.ru/frames/ptab.html ПТАБ 2,5-1,5] * [http://ptab1943.narod.ru Противотанковые кумулятивные авиабомбы ПТАБ] [[Kategorija:Prieštankiniai ginklai]] [[Kategorija:Aviacijos ginkluotė]] 1wfq0e7epjpntej3l90e6hi9mikukpi 0 408304 7952038 7948699 2026-10-24T15:44:37Z Andrejsmirnov97 56853 /* Veikla */ 7952038 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), Valstybės kontrolės tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. Kazys Matulevičius (1900–1943), užėmęs šia pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – Kooperacijos banko direktorius (1932–1940).]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. Brunonui Štenceliui. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš II skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir K. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] rorsfunk8sbtm25wdj7kint2kmppmzy 7952041 7952038 2026-10-24T15:50:08Z Andrejsmirnov97 56853 /* Šaltiniai */ 7952041 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), Valstybės kontrolės tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. Kazys Matulevičius (1900–1943), užėmęs šia pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – Kooperacijos banko direktorius (1932–1940).]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. Brunonui Štenceliui. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš II skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir K. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] k5nr9q2c6xrgccbb34sv7mim3zl5tvb 7952044 7952041 2026-10-24T15:51:42Z Andrejsmirnov97 56853 /* Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo */ 7952044 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), Valstybės kontrolės tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. Kazys Matulevičius (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – Kooperacijos banko direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. Brunonui Štenceliui. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš II skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir K. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 3aqgkov0zn667b19iwqjntas9fmrtym 7952045 7952044 2026-10-24T15:52:42Z Andrejsmirnov97 56853 /* Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo */ 7952045 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), Valstybės kontrolės tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. Brunonui Štenceliui. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš II skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir K. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 76q9i96hcst67rj2y9bjebsrd6e1i2z 7952046 7952045 2026-10-24T15:53:31Z Andrejsmirnov97 56853 7952046 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), Valstybės kontrolės tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. Brunonui Štenceliui. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš II skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir K. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] qn8e5xt724jgtfp0ofsk1rxdupyxxp1 7952049 7952046 2026-10-24T15:55:04Z Andrejsmirnov97 56853 /* Smogiamasis būrys */ 7952049 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. Brunonui Štenceliui. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš II skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir K. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 0qcvwll3yo8fa4dtbkf2yyq1anct9jl 7952050 7952049 2026-10-24T15:55:54Z Andrejsmirnov97 56853 /* Pirmieji suėmimai */ 7952050 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. Brunonui Štenceliui. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir K. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] rtxxaloab4e3wxw9uadk639taq3atuc 7952051 7952050 2026-10-24T15:57:38Z Andrejsmirnov97 56853 7952051 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. Brunonui Štenceliui. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] flgo61xebqof6i1b2krua4zf2clwr4m 7952054 7952051 2026-10-24T16:05:43Z Andrejsmirnov97 56853 /* A. Sliesoraičio pasitraukimas */ 7952054 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. [[Brunonas Štencelis|Brunonui Štenceliui]]. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] qhgsh9koijb3g3dtnskls9l2asvws86 7952056 7952054 2026-10-24T16:23:17Z Andrejsmirnov97 56853 /* Išnašos */ 7952056 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. [[Brunonas Štencelis|Brunonui Štenceliui]]. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 7o8ce8a6kp47i31lhkji0zyei86ufmi 7952057 7952056 2026-10-24T16:23:48Z Andrejsmirnov97 56853 /* Pirmieji suėmimai */ 7952057 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. [[Brunonas Štencelis|Brunonui Štenceliui]]. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{efn|Vladas Bartuška buvo Kriminalinės policijos III skyriaus seklys, jo brolis – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, voldemarininkas [[Vincas Bartuška]] (1901–1988) {{sfn|Petronis|2023|page=107}}{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 8fyibwrzskivpmx749vzgbpcdu2ew2c 7952058 7952057 2026-10-24T16:27:41Z Andrejsmirnov97 56853 /* Pirmieji suėmimai */ 7952058 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. [[Brunonas Štencelis|Brunonui Štenceliui]]. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{efn|Vladas Bartuška buvo Kriminalinės policijos III skyriaus seklys, jo brolis – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, voldemarininkas [[Vincas Bartuška]] (1901–1988).{{sfn|Petronis|2023|page=107}}}}{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] fublvaf6r8gr7iiun231zrq56trtktl 7952060 7952058 2026-10-24T16:30:06Z Andrejsmirnov97 56853 7952060 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs [[Aviacija (Lietuvos kariuomenė)|aviacijos]] majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. [[Brunonas Štencelis|Brunonui Štenceliui]]. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{efn|Vladas Bartuška buvo Kriminalinės policijos III skyriaus seklys, jo brolis – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, voldemarininkas [[Vincas Bartuška]] (1901–1988).{{sfn|Petronis|2023|page=107}}}}{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] fc4qf26t5tyi4rlqibvefxtazctnl57 7952063 7952060 2026-10-24T16:38:19Z Andrejsmirnov97 56853 /* Struktūra */ 7952063 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs [[Aviacija (Lietuvos kariuomenė)|aviacijos]] majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės bei saugumo pareigūnai (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis]]). Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. [[Brunonas Štencelis|Brunonui Štenceliui]]. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{efn|Vladas Bartuška buvo Kriminalinės policijos III skyriaus seklys, jo brolis – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, voldemarininkas [[Vincas Bartuška]] (1901–1988).{{sfn|Petronis|2023|page=107}}}}{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko vadovas Vitas Statkus, K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 6hbj81f6h7evtxmg0ub5imrpp1zbvqd 7952128 7952063 2026-10-24T22:23:22Z Andrejsmirnov97 56853 /* A. Sliesoraičio suėmimas */ 7952128 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs [[Aviacija (Lietuvos kariuomenė)|aviacijos]] majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės bei saugumo pareigūnai (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis]]). Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. [[Brunonas Štencelis|Brunonui Štenceliui]]. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{efn|Vladas Bartuška buvo Kriminalinės policijos III skyriaus seklys, jo brolis – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, voldemarininkas [[Vincas Bartuška]] (1901–1988).{{sfn|Petronis|2023|page=107}}}}{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko valdybos nariu [[Vitas Statkus]], K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] hpbznzmhw94v6lmpedugqqdzjdsdvqm 7952130 7952128 2026-10-24T22:32:25Z Andrejsmirnov97 56853 /* A. Sliesoraičio suėmimas */ 7952130 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|left|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} [[Vaizdas:Kazys Germanas (1897-1980).png|thumb|right|170px|[[Kazys Germanas]] (1897–1980), „Geležinio Vilko“ valdybos narys, vėliau – [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo ministras]] 1938–1939 m.]] Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs [[Aviacija (Lietuvos kariuomenė)|aviacijos]] majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (SKS)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo SKS nariai mjr. J. Pyragius, pulk. Antanas Mačiuika, ltn. P. Gudynas, Juozas Matulevičius, [[Stasys Čapas]], [[Kazys Germanas]], ltn. [[Petras Steikūnas]], [[Vaclovas Goštautas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71, 83}}{{sfn|Jurevičiūtė|2001|page=229}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, Kazimiero Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės bei saugumo pareigūnai (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis]]). Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat rengdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuoti saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. naktį iš rugpjūčio 24 į 25 d. „vilkams“ įvykdžius [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktoriaus [[Kazys Bridžius|Kazio Bridžiaus]] pagrobimą ir kankinimus, opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami terorą, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} Po pagrobimo K. Bridžius atsisakė duoti parodymus policijai. Byla buvo nutraukta. Jam palikus „Momento“ atsakingojo redaktoriaus vietą, laikraštis iš dalies parėjo į „vilkų“ rankas, tuomet redaguojamas Jurgio Janulaičio. Iki pat leidinio uždarymo 1930 m. vasarą „Momentas“ skelbė „Geležinio Vilko“ propaguojamą ideologiją.{{sfn|Petronis|2013|page=117}} === Organizacijų kontrolė === 1929 m. pradžioje „Geležinio Vilko“ vadovybės parengtame išorinio veikimo plane nurodyta siekti visuomeninių organizacijų ir jų skyrių kontrolės. „Geležinio Vilko“ narių kontroliuojama organizacija buvo vadinama „suvilkinta“. Tokios turėjo būti [[Lietuvos šaulių sąjunga]], [[Lietuvių mokytojų sąjunga (1927 m.)|Lietuvių mokytojų tautininkų dr. Jono Basanavičiaus vardo sąjunga]]. Iš dalies „suvilkinti“ siekta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungą, Moksleivių tautininkų „Jaunosios Lietuvos“ kuopą, [[Lietuvos skautų sąjunga|Lietuvos skautų asociaciją]], Lietuvių tautininkų sąjungą, [[Lietuvos katalikų sąjunga|Lietuvos katalikų sąjungą]], [[Ūkininkų vienybė|„Ūkininkų vienybę“]], [[Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga|Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą]], [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungą]] ir [[Lietuvos ukrainiečių sąjunga|Lietuvos ukrainiečių sąjungą]].{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> === Smogiamasis būrys === [[Vaizdas:Kajetonas Gimžauskas, g. 1901 m.png|thumb|right|170px|[[Kajetonas Gimžauskas]] (1901–1938), [[Valstybės kontrolė|Valstybės kontrolės]] tarnautojas, „Geležinio vilko“ narys.{{sfn|Petronis|2023|page=101}}<ref>{{cite news |author=<!-- not stated --> |date=1938-09-06 |title=Mirė kaltinėnietis lietuvis |url=https://jbc.bj.uj.edu.pl/Content/358982/PDF/NDIGCZAS015476_1938_037.pdf |work=Aidas (Vilniaus lietuvių laikraštis) |location=Vilnius |publisher=Liudvikas Cicėnas |access-date=2026-10-19}}</ref>]] 1929 m. pirmoje pusėje, reaguojant į tikėtiną plečkaitininkų grėsmę, Kaune suformuotas specialios paskirties būrys. Jis veikė su A. Voldemaro ir Vidaus reikalų ministro I. Musteikio žinia. Nėra žinoma, ar būrys turėjo oficialų pavadinimą, bet jam priklausę nariai jį vadino „Mirties batalionu“. Šis junginys buvo suformuotas iš atrinktų Kriminalinės policijos III skyriaus seklių ir žvalgybininkų, jam vadovavo šio skyriaus viršininkas [[Juozas Jačionis]]. Būrys formuotas ir pildytas iš „Geležinio vilko“ narių, perkeliant tam tinkamus asmenis iš regionų į Kauną. Nėra aišku, ar būrys įkurtas paties „Geležinio vilko“ iniciatyva. Vienu iš jo vadovų laikytas „vilkas“ [[Kajetonas Gimžauskas]].{{sfn|Petronis|2023|pages=100–101}} 1929 m. gegužės 23 d., po pasikėsinimo į A. Voldemarą, Vyriausiasis štabas išleido įsakymą, kuriuo pradėjo rinkti duomenis apie narius, galėjusius būti tinkamus „ypatingam paskyrimui“. Didelis dėmesys atrankoje teiktas kandidatų kariniam pasirengimui ir įgūdžiams naudotis ginklais. Gegužės–rugpjūčio mėn. Kriminalinės policijos III skyriuje įdarbinta apie 20 „vilkų“, tapusių „Mirties bataliono“ nariais.{{sfn|Petronis|2023|page=101}} Vienintelė žinoma „Mirties bataliono“ įgyvendinta operacija vyko 1929 m. gegužės 29 – birželio 3 d., išsiuntus šešių „vilkų“ būrį plečkaitininko [[Juozas Paplauskas|Juozo Paplausko]] pagrobimui iš Vilniaus krašto. Operaciją rengė ir joje dalyvavo J. Jačionis, taip pat „vilkai“ K. Gimžauskas, Petras Šerys, J. Vaitkevičius ir dar du nariai. Lietuvių būrys buvo susektas ir apsuptas lenkų pasieniečių, policijos bei plečkaitininkų. Sunkiai sužeistas P. Šerys paimtas į nelaisvę, likusieji būrio nariai slapstydamiesi grįžo į Lietuvą.{{sfn|Petronis|2023|pages=101–103}} J. Jačionio vadovaujami III skyriaus pareigūnai taip pat buvo nuteisti už 1929 m. rugpjūčio 1–2 d. išpuolį prieš žydus [[Vilijampolė|Vilijampolėje]]. 1932 m. teismo nuosprendžiu pagrindiniai kaltininkai nuteisti nuo 3 iki 9 mėnesių nelaisvės. Dauguma III skyriaus pareigūnų išteisinti. J. Jačionis teisme nedalyvavo – jis nusižudė 1932 m. birželio mėn.{{sfn|Petronis|2023|page=104}} == Organizacija po A. Voldemaro vyriausybės atsistatydinimo == [[Vaizdas:Kazimieras Matulevičius, Kazys Matulevičius (1900-1943).png|thumb|right|170px|„Geležinio vilko“ laikinasis vadas ltn. [[Kazys Matulevičius]] (1900–1943), užėmęs šias pareigas 1929 m. rugsėjo–spalio mėn. Vėliau – [[Kooperacijos bankas|Kooperacijos banko]] direktorius (1932–1940).{{sfn|Terleckas|2001|page=411}}]] === A. Sliesoraičio pasitraukimas === 1929 m. rugsėjo 19 d. atsistatydinus A. Voldemaro ministrams, prezidentas A. Smetona naujos vyriausybės sudarymą pavedė [[Juozas Tūbelis|Juozui Tūbeliui]]. A. Voldemaras atsisakė prisijungti prie J. Tūbelio suburtos vyriausybės.{{sfn|Petronis|2023|page=105}} 1929 m. rugsėjo 17 d. „Geležinio Vilko“ štabo vadas A. Sliesoraitis prezidentūroje susitiko su A. Smetona ir vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Prieš susitikimą A. Sliesoraitis įsakė mobilizuoti dalį Kauno „vilkų“. Apie tai sužinojęs I. Musteikis informavo A. Smetoną, mobilizaciją pateikdamas kaip „vilkų“ maištą prieš A. Smetonos valdžią.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} Pasak A. Sliesoraičio, prezidentūroje jam buvo nurodyta, kad prezidentas ir vyriausybė laiko „Geležinio Vilko“ narius atsakingus už 1929 m. rugpjūčio pogromo organizavimą Vilijampolėje. Prezidentas pareikalavo A. Sliesoraičio „Geležinio Vilko“ vadovavimą perleisti I. Musteikiui arba Kriminalinės policijos generaliniam sekretoriui plk. [[Brunonas Štencelis|Brunonui Štenceliui]]. A. Sliesoraičiui nesutikus su kaltinimais, jis atsistatydino ir į štabo vadovo postą laikinai paskyrė „vilkų“ organizacijos skyriaus vadovą Kazį Matulevičių. Apie įvykusius pokyčius ir jiems mestus kaltinimus A. Sliesoraitis pirmiausia informavo Kauno grupės „vilkus“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–106}} === Pirmieji suėmimai === Netrukus po A. Sliesoraičio atsistatydinimo J. Jačionio III skyriaus pareigūnai pradėjo planuoti susidorojimą su vidaus reikalų ministru I. Musteikiu. Pirmasis slaptas „vilkų“ pasitarimas įvyko rugsėjo 21 d. III skyriaus būstinėje. Paskesnius pasitarimus J. Jačionis organizavo savo bute. Juose dalyvavo „vilkai“ Antanas Valančius, Povilas Žičkus (atleistas iš III skyriaus dėl žydų užpuolimų Vilijampolėje), K. Gimžauskas ir kiti. Apie šiuos slaptus pasitarimus pareigūnams pranešė A. Valančius. Rugsėjo 30 d. naktį Kauno šaulių būstinėje susirinkimo metu teisėsaugos pareigūnai suėmė nemažą būrį šaulių „vilkų“. Suimtieji neigė dalyvavę slaptuose pasitarimuose, kai kurie net neigė savo narystę „Geležiniame Vilke“. Spalio 4 d. 12 šaulių „vilkų“ nubausti 7 parų areštu ir 50 litų bauda. Nubaustieji Kauno grupės „vilkai“ buvo Juozas Juodris, Julius Vaitkevičius, Juozas Praškevičius, Adolfas Maslauskas, Bronius Balčiūnas, Juozas Masionis, Adolfas Leščinskas, Vytautas Graužinis ir Juozas Juršėnas. K. Gimžausko ir V. Bartuškos bylos atskirtos, įtariant juos dalyvavus rugsėjo 21 d. pasitarime, kuriame ruoštasi pasikėsinimui į I. Musteikį.{{efn|Vladas Bartuška buvo Kriminalinės policijos III skyriaus seklys, jo brolis – Lietuvos karo aviacijos kapitonas, voldemarininkas [[Vincas Bartuška]] (1901–1988).{{sfn|Petronis|2023|page=107}}}}{{sfn|Petronis|2023|pages=106–107}} Kilus A. Voldemaro rėmėjų protestams, K. Matulevičiaus vadovaujamas štabas kreipėsi užtarimo į juos remiančius aukštus civilinės ir karinės valdžios pareigūnus, taip pat į SKS karininkus. Dėl šių pastangų gana greitai suimti šauliai ir III skyriaus pareigūnai paleisti į laisvę. Pastariesiems neleista grįžti į Kriminalinę policiją. Paskutiniai paleisti į laisvę buvo J. Jačionis ir jo pavaduotojas Balys Lukošius, nes šie kaltinti valstybinio turto iššvaistymu (abu išsiųsti iš Kauno).{{sfn|Petronis|2023|page=107}} === Skilimas === 1929 m. spalio 13 d. po senojo „Geležinio Vilko“ štabo paleidimo naujuoju organizacijos vadovu paskirtas B. Štencelis. Jis pristatytas tą pačią dieną A. Smetonos sušauktame „Geležinio Vilko“ grupių vadų suvažiavime. Pats A. Smetonas pasiskelbė vienvaldžiu Vyriausiuoju organizacijos vadu. Suvažiavime „vilkai“ patikinti organizacijos tęstinumu ir legalumu, taip pat supažindinti su nauja politine situacija bei rengiamomis reformomis „Geležiniame Vilke“.{{sfn|Petronis|2023|page=109}} [[Vaizdas:Lithuanian Newspaper Lietuvos Aidas , No 275 (759), 1929-12-02, page 3.png|thumb||right|170px|„Lietuvos aido“ straipsnyje „Valstybės priešų ar kvailių darbas?“ pranešama apie 1929 m. lapkričio 30 d. sprogimą Kaune (1929 m. gruodžio 2 d.).]] Dalis „vilkų“ nepritarė naujos vadovybės paskyrimui ir liko ištikimi A. Voldemarui bei jo rėmėjams. Senasis A. Sliesoraičio „voldemarininkų“ štabas reikalavo sustabdyti naujojo štabo vadovaujamos organizacijos veiklą. Senojo štabo vadovybės būstinė įkurdinta jų leidžiamo laikraščio „[[Tautos kelias]]“ redakcijoje. Pirmoje spalio pusėje senoji vadovybė išleido įsakymą nepaklusti naujai vyriausybei ir B. Štencelio štabui. Voldemarininkams taip pat neįtiko neaiški B. Štencelio tautybė – jie jį apibūdino kaip sulenkėjusį vokietį, vedusį žydų kilmės moterį. A. Sliesoraitis, K. Matulevičius ir J. Karutis pradėjo automobiliu lankytis regionuose, kuriuose siekė informuoti „vilkus“ apie susiklosčiusią situaciją.{{sfn|Petronis|2023|pages=108–109}} === A. Sliesoraičio suėmimas === 1929 m. spalio 18 d. atlikus kratą „Tautos kelio“ redakcijoje, A. Sliesoraitis suimtas ir ištremtas į Biržus. Jo pareigas senajame štabe perėmė jo adjutantas Antanas Starkus. Kauno voldemarininkų štabą sudarė Lietuvos banko valdybos narys [[Vitas Statkus]], K. Matulevičius ir J. Karutis. Pastarasis perėmė „Tautos kelio“ redagavimą. Praėjus kelioms dienoms po A. Sliesoraičio suėmimo, pradėti senojo štabo „vilkų“ atleidimai iš apskričių viršininkų ir aukštų administracinių pareigų (tarp netekusių darbo buvo K. Matulevičius, Antanas Steikūnas ir kiti).{{sfn|Petronis|2023|pages=109–110}} === „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas === 1929 m. lapkričio 30 d. įvyko B. Štencelio vadovaujamo „Geležinio Vilko“ štabo sprogdinimas Kaune. Nors pagrindiniais įtariamaisiais laikyti voldemarininkai, būta galvojusių, kad sprogdinimą surengė patys B. Štencelio „vilkai“. Teisėsaugos tyrimas neatskleidė nei teroro akto užsakovų, nei vykdytojų. Po incidento suimti ir ištremti aktyviausi senojo štabo „vilkai“: J. Karutis, A. Butkevičius, J. Juršėnas, Kazys Rimas, Edvardas Selenis, Jeronimas Žyginskas, K. Matulevičius ir Kazys Bočkus.{{sfn|Petronis|2023|pages=113–114}} Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} *{{cite book |last=Terleckas |first=Vladas |date=2001 |title=Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 |publisher= Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius |location=Vilnius |isbn=9786098204056 |url=https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/15918_a7c6bae30699b9772826ed9c7697a585.pdf}} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 3xbmp9wlohnsjq635o1wkia16gs6ivq 0 422731 7952028 7249636 2026-10-24T15:04:55Z Mef.ellingen 34184 7952028 wikitext text/x-wiki {{city/Vokietijos miestas |pavadinimas = Arensburgas |origpavadin = Ahrensburg |paveikslėlis = P1400196-Bearbeitet, Ahrensburg, Wasserschloss.jpg |paveikslėlio tekstas = Arensburgo rūmai |herbas = DEU Ahrensburg COA.svg |vėliava = |PL=53|PM=40|PS=29|IL=10|IM=14|IS=28 |žemė = Šlėzvigas-Holšteinas |regionas = |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = Michael Sarach |gyventojumetai = 2011 |gyventoju = 31242 |plotas =35.3 |altitudė = |pastokodas = |telkodas = |tinklalapis = http://www.ahrensburg.de/startseite_pre.phtml www.ahrensburg.de |globėjas = |kirč = }} '''Arensburgas''' ({{de|Ahrensburg}}) – [[Sąrašas:Vokietijos miestai|Vokietijos miestas]] [[Šlėzvigas-Holšteinas|Šlėzvige-Holšteine]]. Jis priklauso Hamburgo metropoliniam regionui. Jame yra [[1595]] m. Renesanso rūmai. Čia kasinėjo ir mirė archeologas mėgėjas [[Alfredas Rustas]]. Miesto vardu pavadinta [[Arensburgo kultūra]]. == Istorija == Priešistoriniais laikais miesto apylinkėse buvo paleolitinė Arensburgo kultūra. [[XIII amžius|XIII a.]] Šaumburgo grafai įkūrė Voldenhorno (kuris tapo Arensburgo miestu) Arensfeldės, Meilsdorfo ir Beimoro kaimus. [[1314]] m. pirmąkart paminėtas Voldenhornas. [[1327]] m. jis atiteko cistersų Reinfeldo abatijai. Iš čia abatija buvo valdoma iki [[XV amžius|XV a.]] vidurio. Arnesveldės pilis pastatyta apie [[1200]] m. Jos griuvėsiai yra Hageno miške į pietus nuo miesto. [[1326]] m. grafas Jonas III apleido pilį. Po reformacijos teritorija atiteko [[Danija]]i, kurios karalius kaimus padovanojo generolui Daniel Rantzau [[1567]] m. Jo brolis ir įpėdinis Peter Rantzau pastatė renesansinius rūmus ir pilies bažnyčią apie [[1595]] m. Rantzaus šeima buvo smarkiai įsiskolinusi XVIII a. vidury. [[1759]] m. rūmus nusipirko verslininkas Heinrich Carl von Schimmelmann, kuris pertvarkė rūmus ir kaimą baroko stiliumi. [[1867]] m. [[birželio 7]] d. Voldenhornas tapo nepriklausoma Prūsijos bendruomene ir persivadino Arensburgu. [[1865]] m. pastatytas geležinkelis tarp [[Hamburgas|Hamburgo]] ir [[Liubekas|Liubeko]]. Po to čia atvykdavo daug žmonių iš Hamburgo pasisvečiuoti ir apsigyventi. [[1910]] m. mieste buvo 2750 gyventojų. [[1928]] m. prijungus aplinkines bendruomenes miesto plotas išaugo iki 5 km². Kai [[1949]] m. Arensburgas gavo miesto statusą, jame gyveno 17 775 gyventojai, pusė jų buvo pabėgėliai iš [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]]. == Miestai partneriai == {| cellpadding="10" |- valign="top" | * {{flagicon|Spain}} [[Ljobregato Esplugesas]], [[Ispanija]] * {{flagicon|Austria}} [[Feldkirchenas]], [[Austrija]] || * {{flagicon|Germany}} [[Ludvigslustas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Estonia}} [[Viljandis]], [[Estija]] |} [[Kategorija:Šlėzvigo-Holšteino miestai]] cfu630yo5haioyy3oubcsunb1i59a1v 0 431027 7952285 7929282 2026-10-25T10:54:39Z Vilensija 40695 atn. 7952285 wikitext text/x-wiki :''Apie kitą to paties pavadinimo ąžuolą žr. [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Betygala)]]'' {{Infolentelė medis | vaizdas = Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Kėdainiai).JPG | antraštė = Ąžuolas 2013 m. rudenį | vieta = [[Babėnai]],<br>[[Kėdainių rajonas]] | lat = 55.323900| long = 23.976997 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 18 | apimtis = 5,4 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Mikalojaus Daukšos ąžuolas''' (''Daukšos ąžuolas'') – išskirtinio amžiaus [[ąžuolas]], augantis [[Kėdainiai|Kėdainių]] miesto šiaurinėje dalyje, [[Babėnai|Babėnuose]]. Ties M. Daukšos g. 43 pastatyta nuoroda link ąžuolo (0,1 km). 1999 m. lapkričio 3 d. paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]]. Šis medis – seniausias Kėdainiuose, susijęs su istorine asmenybe. Pasakojama, kad apie [[XVI a.]] vidurį jį sodino lietuvių raštijos pradininkas [[Mikalojus Daukša]], nes jis auga netoli jo buvusios gimtosios sodybos.<ref>[http://kedainietis.balsas.lt/kedainiu-fotogalerija/kedainiai-ir-kedainiu-rajonas/kedainiu-rajonas/mikalojaus-dauksos-azuolas/ Mikalojaus Daukšos ąžuolas] ''kedainietis.balsas.lt'' 2013-11-22. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304135406/http://www.kedainietis.lt/index.php}}</ref> Prie kamieno įtaisyta jam skirta memorialinė lenta. Greta nuo [[XIX a.]] pirmosios pusės iškilusios buvusio Babėnų kaimo kapinaitės.<ref>[http://www.knypava.lt/2011/08/31/garsiojo-azuolo-pasoneje-%E2%80%93-siuksliu-kruvos/ Garsiojo ąžuolo pašonėje – šiukšlių krūvos] ''knypava.lt'' 2011-08-31. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120815103654/http://www.knypava.lt/2011/08/31/garsiojo-azuolo-pasoneje-%E2%80%93-siuksliu-kruvos/ |date=2012-08-15 }}</ref> [[Valstybinė miškų tarnyba|Valstybinės miškų tarnybos]] vertinimu, 2016 m. ąžuolas buvo 19,3 m aukščio, turėjo 5,6 m apimties kamieną su nedidele [[drevė|dreve]] prie šaknų, apgenėtomis sausomis šakomis.<ref>[[Valstybinė miškų tarnyba]]. [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf#page=6 Senieji Lietuvos ąžuolai. 53. Mikalojaus Daukšos ąžuolas] ''lrv.lt'' 2016-05-18</ref> == Duomenys == Kėdainių miesto ąžuolo aukštis – 18 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,4 m, medžio rūšis – [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur L.'').<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010033-mikalojaus-dauksos-azuolas-kedainiu-m?x=23.9770&y=55.3239&zoom=15.8&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Kėdainių m.)] ''stvk.lt/map''</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Daukša oak}} * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-mikalojaus-dauksos-azuolas-kedainiu-m Atrask Lietuvos saugomas teritorijas. Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Kėdainių m.)] ''saugoma.lt'' * [https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/aplinkosauga/gamtos-paminklai-ir-saugomi-krastovaizdzio-objektai-kedainiu-rajone/277 Gamtos paminklai ir saugomi kraštovaizdžio objektai Kėdainių rajone] ''kedainiai.lt'' 2025-10-02 * GPO schema. Mikalojaus Daukšos ąžuolas. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226020443/http://www.vstt.lt/VI/files/File/GPO/Mikalojaus_Dauksos_azuolas.jpg}} * [http://postilla.mch.mii.lt/Renginiai/kalbsvent.htm Kalbos šventė prie Daukšos ąžuolo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121209012917/http://postilla.mch.mii.lt/Renginiai/kalbsvent.htm |date=2012-12-09 }} {{Kėdainių saug. teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Kėdainių rajono paveldas]] gxewqjzsgmiq338o160c3o02op5j520 0 431934 7952286 7905887 2026-10-25T10:56:19Z Vilensija 40695 7952286 wikitext text/x-wiki :''Apie to paties pavadinimo saugomą ąžuolą [[Kėdainiai|Kėdainiuose]] žr. [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas]]'' {{Dubysos RP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = 2-Betygalos ąžuolas.JPG | antraštė = Ąžuolas pavasarį | vieta = [[Betygala]],<br>[[Raseinių rajonas]] | lat = 55.364319 | long = 23.366383 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 28,5 | apimtis = 4,90 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~300–350 | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Mikalojaus Daukšos ąžuolas''' (''Daukšos ąžuolas'') – išskirtinio amžiaus [[ąžuolas]], augantis [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]], [[Betygala|Betygaloje]]. Miestelio centre pastatyta rodyklė (0,3 km), vedanti link ąžuolo į gyvenvietės šiaurinį pakraštį. Paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektu]] LR aplinkos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. D1-495.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010209-mikalojaus-dauksos-azuolas-betygalos-mstl?x=23.3672&y=55.3636&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Mikalojaus Daukšos ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref> M. Daukšos ąžuolas patenka į [[Dubysos regioninis parkas|Dubysos regioninio parko]] teritoriją, priklauso [[Betygalos kraštovaizdžio draustinis|Betygalos kraštovaizdžio draustiniui]]. Medis ošia [[Vieviršė]]s upelio šlaite. Link jo patogu nusileisti naujai įrengtais laiptais. Jų pradžioje (viršuje) pastatytas informacinis stendas, suteikiantis žinių apie objektą. Iš viršaus puikiai matomas ne tik pats ąžuolas, vingiuojančio upelio šlaitai, bet ir plati vietovės panorama kitame krante.<ref>[https://arboristai.lt/articles/mitologija/825-lietuvos-medzio-rinkimai-2025/1826-mikalojaus-dauksos-azuolas Mikalojaus Daukšos ąžuolas] ''arboristai.lt'' 2025-09-23</ref> Tame pačiame šlaite aplink ąžuolą pasklidusios apie 1930 m. kanauninko [[Pranciškus Janulaitis|Pranciškaus Janulaičio]] sodintos ir skiepytos obelys. == Istorija == Ąžuolas – Betygalos simbolis, jis vietos gyventojų pageidavimu buvo pavaizduotas kuriant [[Betygalos herbas|Betygalos herbą]]. Pasakojama, kad ąžuolas atsirado kartu su į Betygalą atvykusiu lietuviško žodžio puoselėtoju [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], klebonavusiu Betygaloje 1592–1609 m. Jis mėgdavęs netoli šio ąžuolo pasėdėti, pasigrožėti gamtovaizdžiu. Vieviršės pakrantėje auga ir daugiau mažesnių ąžuolų. Šiandien jau sunku pasakyti, ar M. Daukša pats pasodino tą didįjį ąžuolą, ar jo garbei kiti jį pasodino. Viena aišku: ąžuolas šioje atšlaitėje atsirado kartu su į Betygalą atvykusiu lietuviško žodžio puoselėtoju M. Daukša ir yra su juo susijęs.<ref>Naujai paskelbti GPO Raseinių rajone. Mikalojaus Daukšos ąžuolas. ''dubysosrp.am.lt'', 2012-06-25.{{webarchive|url=https://archive.ph/YBr4M|date=2013-12-29}}</ref> [[Valstybinė miškų tarnyba|Valstybinės miškų tarnybos]] vertinimu, 2017 m. paminklinis medis buvo geros būklės, 28 m aukščio, turėjo 4,7 m apimties kamieną, simetrišką [[laja|lają]]. 3 m aukštyje buvo kelios senos nupjautos šakos. Žaizdos apaugusios.<ref>[[Valstybinė miškų tarnyba]]. [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf Senieji Lietuvos ąžuolai. 61. Mikalojaus Daukšos ąžuolas] ''lrv.lt'' 2017-06-08</ref> == Duomenys == Betygaloje augančio ąžuolo aukštis – 28,5 m, jo [[kamienas|kamieno]] apimtis 1,3 m aukštyje – 4,9 m, medžio rūšis – [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur L.''), spėjamas amžius – apie 300–350 metų. <gallery widths="180" heights="180"> M. Daukšos ąžuolas, Betygala.JPG|Ąžuolas žiemą M. Daukšos ąžuolas Betygaloje.JPG|Prie medžio veda laiptai Betygalos ąžuolas.JPG|Prieigos </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Daukša oak, Betygala}} * [https://atraskraseinius.lt/mikalojaus-dauksos-azuolas/ Mikalojaus Daukšos ąžuolas] ''atraskraseinius.lt'' * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-mikalojaus-dauksos-azuolas-betygalos-mstl Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Betygalos mstl.)] ''saugoma.lt'' * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/mikalojaus-dauksos-azuolas-betygaloje/990 Mikalojaus Daukšos ąžuolas Betygaloje] ''pamatyklietuvoje.lt'' * [http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=197 Dubysos regioninis parkas. Betygala ir M. Daukša].{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131212150016/http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=197 |date=2013-12-12 }} {{Raseinių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Raseinių rajono paveldas]] [[Kategorija:Betygala]] 19hvmjs143iqsjkm5tu6wqei3rm0mbg 0 433813 7951985 7951145 2026-10-24T14:19:28Z D&P 141668 Straipsnyje rašoma "1942 m. vasario 16 d. jis įkūrė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą ir pradėjo leisti jos laikraštį Lietuviški atgarsiai. Leidinyje buvo raginama nevykti į darbo tarnybą Vokietijoje ir nedalyvauti žydų persekiojime" 7951985 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Petras Paulaitis | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1904|6|9}} | gimimo vieta = [[Kalnėnai (Jurbarkai)|Kalnėnai]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1986|2|19|1904|6|9}} | mirties vieta = [[Kretinga]], [[Lietuvos TSR|Sovietų okupuota Lietuva]] | palaidotas = Kretingos miesto naujosios kapinės, [[Padvariai]] | tėvas = Kazimieras Paulaitis | motina = Kotryna Gervilytė-Paulaitienė | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = pedagogas, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, [[Lietuvos partizanai|partizanas]], politinis kalinys | sritis = | įstaigos = Jurbarko gimnazija | pareigos = Trijų lelijų rinktinės vadas, Jungtinės [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardos]] štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas | partija = | išsilavinimas = filosofijos ir teologijos studijos | alma_mater = [[Valsalice|Valsalice kolegija]], Turino tarptautinis teologijos institutas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėjas, ''Laisvės varpo'' redaktorius | apdovanojimai = [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius]] (1999, po mirties) | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Petras Paulaitis''' (slapyvardis '''Aidas'''; [[1904]] m. [[birželio 9]] d. [[Kalnėnai (Jurbarkai)|Kalnėnuose]] – [[1986]] m. [[vasario 19]] d. [[Kretinga|Kretingoje]]) – Lietuvos pedagogas, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, [[Lietuvos partizanai|partizanas]] ir politinis kalinys. Įkūrė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą, buvo vienas Jungtinės [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardos]] kūrėjų, vadovavo Trijų lelijų rinktinei ir redagavo pogrindžio laikraštį ''Laisvės varpas''. Sovietų lageriuose iš viso kalėjo apie 34 metus.<ref name="Trimoniene">[https://www.partizanai.org/rutos-trimonienes/6964-petras-paulaitis-aidas-1904-06-09%E2%80%931986-02-19 Petras Paulaitis-Aidas 1904 06 09–1986 02 19]</ref><ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/petras-paulaitis/ Petras Paulaitis]</ref><ref name="LYA">[https://lyavaizdai.archyvai.lt/vaizdai/3/doc12190 Petras Paulaitis sovietų lageryje]</ref> == Biografija == === Jaunystė ir studijos === Petras Paulaitis gimė 1904 m. birželio 9 d. [[Raseinių apskritis|Raseinių apskrities]] [[Jurbarko valsčius|Jurbarko valsčiaus]] Kalnėnų kaime Kazimiero Paulaičio ir Kotrynos Gervilytės-Paulaitienės šeimoje.<ref name="Trimoniene"/> 1923 m., baigęs keturias Jurbarko gimnazijos klases, išvyko į [[Italija|Italiją]]. Milane mokėsi ir dirbo spaustuvėje. 1927 m. baigė Estės saleziečių gimnaziją, o 1930 m. – Valsalice kolegiją Turine, kur studijavo filosofiją. 1930–1934 m. gyveno ir dirbo [[Portugalija|Portugalijoje]].<ref name="Trimoniene"/> 1934–1938 m. mokėsi Turino tarptautiniame institute ir baigė teologijos studijas. Studijuodamas įstojo į [[Saleziečiai|saleziečių]] kongregaciją, tačiau 1938 m. iš jos pasitraukė ir grįžo į Lietuvą.<ref name="Trimoniene"/> 1938 m. spalį pradėjo dirbti [[Grūšlaukės mokykla|Grūšlaukės pradžios mokykloje]]. 1939 m. įstojo į [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungą]], o tų pačių metų spalį buvo paskirtas mokytoju į Dainių mokyklą prie Jurbarko, kur dirbo iki 1940 m. vasaros.<ref name="Trimoniene"/> === Antinacinis pasipriešinimas === 1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Paulaitis pasitraukė į Vokietiją ir įstojo į [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų frontą]]. 1941 m. prasidėjus [[Vokietijos–SSRS karas|Vokietijos–SSRS karui]] grįžo į Lietuvą. Vėliau dirbo mokytoju Jurbarko gimnazijoje.<ref name="VLE"/> [[Jurbarko gimnazija|Jurbarko gimnazijoje]] subūrė vyresniųjų klasių mokinių grupę, kurios nariai platino pogrindžio atsišaukimus. Savo tekstus Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu. 1942 m. vasario 16 d. jis įkūrė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą ir pradėjo leisti jos laikraštį ''Lietuviški atgarsiai''. Leidinyje buvo raginama nevykti į darbo tarnybą Vokietijoje ir nedalyvauti žydų persekiojime.<ref name="Trimoniene"/> Paulaičio veiklą pradėjo sekti Vokietijos saugumo policija. 1943 m. lapkričio 20 d. jis buvo suimtas Jurbarke, tačiau vežamas į Kauną pabėgo ir iki vokiečių okupacijos pabaigos slapstėsi. 1944 m. vasarą Vokietijos saugumo įstaigos jo tebeieškojo.<ref name="Trimoniene"/> === Antisovietinis pasipriešinimas === 1944 m. Sovietų Sąjungai vėl okupavus Lietuvą Paulaitis įsitraukė į ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos veikla buvo sustabdyta, o iš jos narių suformuota Lietuvos laisvės gynėjų partizanų rinktinė. Vietoje ''Lietuviškų atgarsių'' pradėtas leisti ''Laisvės varpas''.<ref name="Trimoniene"/> 1946 m. rugsėjį Paulaitis kartu su kitais partizanų vadais dalyvavo kuriant Jungtinę Kęstučio apygardą. Rugsėjo 12 d. Lietuvos laisvės gynėjų rinktinė buvo pervadinta Trijų lelijų rinktine, o Paulaitis tapo jos vadu. Jis taip pat ėjo apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininko pareigas ir redagavo ''Laisvės varpą'', tapusį apygardos leidiniu.<ref name="Trimoniene"/> Pogrindžio spauda buvo rengiama ir dauginama keliose slėptuvėse, tarp jų Antano Andriulio sodyboje [[Mažintai|Mažintų]] kaime ir Juozo Žičkaus sodyboje [[Poškakaimis|Poškakaimyje]]. Už informaciją, kuri padėtų suimti Paulaitį, sovietų saugumo struktūros buvo paskyrusios 10 000 rublių premiją.<ref name="Trimoniene"/> 1947 m. balandžio 12 d. Paulaitis buvo suimtas Juozo Žičkaus namuose Poškakaimyje. Suėmimo metu jis turėjo Igno Pauliaus vardu išduotus dokumentus. Buvo kalintas Tauragėje. 1947 m. lapkričio 1 d. SSRS Ypatingasis pasitarimas jį nuteisė 25 metams lagerio.<ref name="Trimoniene"/> Tų pačių metų lapkritį Paulaitis buvo išvežtas į SSRS lagerių sistemą. Dirbo geležinkelio statybose, vėliau kalėjo Oziorlage [[Irkutsko sritis|Irkutsko srityje]]. 1956 m. jo byla buvo peržiūrėta, bausmė sutrumpinta ir jis paleistas.<ref name="Trimoniene"/><ref name="VLE"/> === Antrasis kalinimas === Grįžęs į Lietuvą Paulaitis 1956 m. Kaune atkūrė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos veiklą ir palaikė ryšius su studentais. Sovietų saugumui organizaciją atskleidus, jis išvyko iš Kauno ir apsigyveno netoli Šiaulių.<ref name="VLE"/> 1957 m. spalio 30 d. Paulaitis buvo vėl suimtas. 1958 m. balandžio 12 d. jam skirta dar viena 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Didžiąją jos dalį atliko Dubrovlage [[Mordovija|Mordovijoje]].<ref name="Trimoniene"/> Paulaičio pavardė tuo metu tapo žinoma ir už Sovietų Sąjungos ribų. 1975 m. Osle skaitant [[Andrejus Sacharovas|Andrejaus Sacharovo]] Nobelio taikos premijos paskaitą jis buvo paminėtas tarp Sovietų Sąjungoje kalinamų politinių kalinių.<ref name="Jurbarkas">[https://jurbarko-rvb.lt/krastieciai/krastieciai/3060 Petras Paulaitis]</ref> 1982 m. rudenį, pasibaigus bausmės laikui, Paulaitis buvo išvežtas iš Mordovijos ir atgabentas į Vilnių. Netrukus paleistas ir apsigyveno Kretingoje. Per du kalinimo laikotarpius sovietų kalėjimuose ir lageriuose jis iš viso praleido apie 34 metus.<ref name="Trimoniene"/><ref name="VLE"/> === Paskutiniai gyvenimo metai === Kretingoje Paulaičiui buvo taikoma sovietų saugumo administracinė priežiūra. Nuo 1982 m. gruodžio jam vienus metus buvo draudžiama naktį išeiti iš namų, išvykti už Kretingos rajono ribų, jis turėjo reguliariai registruotis milicijoje.<ref name="LKBK">[https://www.lkbkronika.lt/index.php/56-kronika-1983-m/petras-paulaitis-laisveje Petras Paulaitis laisvėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260921053102/https://www.lkbkronika.lt/index.php/56-kronika-1983-m/petras-paulaitis-laisveje |date=2026-09-21 }}</ref> Paulaitis mirė 1986 m. vasario 19 d. Kretingoje. Palaidotas Kretingos miesto naujosiose kapinėse Padvarių kaime.<ref name="Trimoniene"/> == Įvertinimas ir atminimas == 1997 m. gruodžio 22 d. Petrui Paulaičiui po mirties pripažintas kario savanorio statusas. 1998 m. gegužės 13 d. jam suteiktas kapitono laipsnis. 1999 m. jis po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, dabar vadinamu [[Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius|Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi]].<ref name="Trimoniene"/><ref name="LYA"/> 2000 m. Paulaitis įtrauktas į popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] paskelbtą Rytų Europos tikėjimo kankinių sąrašą.<ref name="LYA"/> Paulaičio gimtosios sodybos vieta Kalnėnuose pažymėta atminimo akmeniu. Jo vardu pavadinta gatvė Kalnėnuose ir Lietuvos šaulių sąjungos Jurbarko 701-oji kuopa. Ant buvusios Jurbarko gimnazijos pastato įrengta jam skirta atminimo lenta.<ref name="Jurbarkas"/> == Nuorodos == * [http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Jurbarkas_paminklai.htm Paminklai Jurbarko rajono savivaldybėje]; * [http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=7561 Nepelnytai užmirštas lagerio „prezidentas“]; * [http://www.genocid.lt/centras/lt/1295/a/ Petro Paulaičio-Aido biografija]; * [http://www.musulaikas.com/?id=19&nid=1339 Vienas garsiausių Lietuvos partizanų – jo pusbrolio prisiminimuose] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140116201338/http://www.musulaikas.com/?id=19&nid=1339 |date=2014-01-16 }}. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Paulaitis, Petras}} [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos kapitonai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų fronto nariai]] 3dn4u2eeru101xn3lkbkx67u2zsuljs 0 437105 7952112 6527246 2026-10-24T20:53:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952112 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Føroysk fløgg á Ólavsøku.jpg|thumb|right|200px|Oulavsioka]] '''Oulavsioka''' ({{fo|Ólavsøka}}) – didžiausias [[Farerai|Farerų salų]] vasaros festivalis, švenčiamas [[liepos 29]] d., šv. Olafos garbei, kai šalies parlamentas ({{fo|Løgting}}) atidaro savo sesiją. Oulavsioka yra kultūros ir sporto šventė. Šventės metu vyksta: valčių irklavimas, futbolo rungtys, meno parodos, muzikos renginiai ir kt. Renginio atidarymas vyksta dieną prieš, t. y. liepos 28 d. Kai kurie renginiai vyksta dar anksčiau. Oulavsiokos koncertas prasideda liepos 27 d. Festivalio metu, fareriečiai suvažiuoja į [[Torshaunas|Torshauną]]. == Galerija == <gallery> Ólavsøka 2012 at Tinghúsvøllur in Tórshavn.JPG|Oulavsioka 2012 m. Rudern-torshavn.jpg|Irklavimo rungtis Olavsoka 2010 Boat Race Women 6-oar rowing boats.JPG|Irklavimo rungtis The Dreams a Faroese Band 2011 in Torshavn.jpg|The Dreams, koncerto metu </gallery> == Nuorodos == {{Commonscat|Ólavsøka}} * [https://web.archive.org/web/20190729140924/http://flickriver.com/photos/tags/%C3%B3lavs%C3%B8ka/interesting/ Nuotraukų galerija] [[Kategorija:Farerų kultūra]] [[Kategorija:Šventės]] m7u4iedx4is9zq4xjoscif4bdxuhw6t 0 439970 7952277 6663483 2026-10-25T10:24:10Z Mindaur 114083 7952277 wikitext text/x-wiki '''Referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti''' – referendumas, vykęs [[1992]] m. [[spalio 25]] d. [[LR Seimas|Seimo]] nutarimu.<ref>{{cite web|title=1992 m. spalio 25 d. referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija|date=2018-05-14|access-date=2026-10-25|url=https://lrkt.lt/lt/veiklos-sritys/istorija/1992-m.-spalio-25-d.-referendume-priimta-lietuvos-respublikos-konstitucija/1116|publisher=Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|archive-url=https://web.archive.org/web/20220302053212/https://lrkt.lt/lt/veiklos-sritys/istorija/1992-m.-spalio-25-d.-referendume-priimta-lietuvos-respublikos-konstitucija/1116|archive-date=2022-03-02|url-status=live}}</ref> [[Referendumas|Referendume]] dalyvavo 1 919 073 gyventojai (75,26 % nuo visų balsavimo teisę turinčių gyventojų). Už referendumo nuostatą pasisakė 75,42 % dalyvavusių, tad referendumo nuostatai buvo pritarta.<ref>[http://www.vrk.lt/documents/10180/432567/2343_lrkonstitucpriimti.pdf/312a28c3-73f1-443a-a893-e55b93b60f49 VRK nutarimas]</ref> Tokiu būdu buvo priimta šiuo metu galiojanti [[Lietuvos Respublikos Konstitucija]]. Tai buvo trečias referendumas 1992 m. – anksčiau vyko [[1992 m. referendumas dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos|referendumas dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos]] ir [[1992 m. Lietuvos prezidentinis referendumas|prezidentinis referendumas]].<ref>[http://www.vrk.lt/documents/10180/432567/2340_referendumai2012-06.pdf/84adb4dc-41c4-44c3-896d-2aff437125d3 Nuo 1991 m. iki šiol paskelbtų referendumų rezultatai]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos rinkimai}} [[Kategorija:Lietuvos referendumai]] [[Kategorija:1992 metai]] s38zyhn8mvyg4y1k62le8c2gow1js4i 0 458362 7952052 7929309 2026-10-24T16:00:49Z Vilensija 40695 atn. 7952052 wikitext text/x-wiki {{Veisiejų RP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Taikūnų pušis.JPG | antraštė = Pakrypusi pušis prie Vilkaičio ežero | vieta = [[Taikūnai]],<br>[[Lazdijų rajonas|Lazdijų raj.]] | lat = 54.067753| long = 23.773839 | rūšis = paprastoji pušis | aukštis = 17,6 | apimtis = 3 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Taikūnų pušis''' – valstybės saugoma [[pušis]], auganti [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], [[Veisiejų seniūnija|Veisiejų seniūnijoje]], [[Taikūnai|Taikūnų]] kaime, prie [[Vilkaitis (ežeras)|Vilkaičio]] ežero. Paskelbta saugomu botaniniu [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektu]] 2012 m. [[Vaizdas:Taikūnų pušis prie Vilkaičio.JPG|miniatiūra|180px|left|Tiltelis prie pušies]] Medis stūkso už 200 m į rytus nuo kelių {{RK2526}} ir {{RK2517}} sankirtos, pietvakariniame Vilkaičio krante, jo apsauginėje zonoje. Pasiekiamas pravažiuojant miško keliuku pro įsikūrusias privačias sodybas, toliau nueinant šlaitu prie pakrantės. Įspūdinga pušis ženkliai pakrypusi link nutiesto į vandenį tiltelio. Medis rodyklėmis nepažymėtas (2014 m.). Ant jo kamieno pritvirtintas medinis kryžius su skardiniu pjaustytu stogeliu. Šalia pušies įkastas kuklus, tamsaus medžio [[stogastulpis]] dvišlaičiu stogeliu. Jis pastatytas pagerbiant čia buvusiame bunkeryje (apie 3 m nuo pušies) žuvusių [[Dainavos apygarda|Dainavos apygardos]] [[Šarūno rinktinė]]s Mindaugo tėvūnijos būrio partizanų atminimą.<ref>{{cite act |type=Įsakymas |index=064 |date=2002-03-29 |legislature=[[Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamentas]] |title=Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C4720C233810 |access-date=2024-07-17 |language=lt}}</ref> Lentelėje įrašyta: „''Partizanų Antano Valionio–Paparčio ir Albino Sakalausko–Audros žuvimo vieta. 1949.02.17''“.<ref>{{cite kvr | mc=26421 | title=Žuvimo vieta | accessdate=2014-12-01}}</ref> Iš bunkerio išlikusi tik užslinkusi 2,8 m ilgio 2 m pločio duobė. Jos dugne auga beržai. Pagrindiniai Taikūnų pušies duomenys: rūšis – [[paprastoji pušis]] (''Pinus sylvestris'' L.), medžio aukštis – 17,6 m, [[Kamienas|kamieno]] apimtis 1,3 m aukštyje – 3 m.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505020067-taikunu-pusis?x=23.7738&y=54.0678&zoom=16.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Taikūnų pušis] ''stvk.lt/map''</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Taikūnai pine}} * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-taikunu-pusis Atrask Lietuvos saugomas teritorijas. Taikūnų pušis] ''saugoma.lt'' * Lietuvos Gamta LT. {{YouTube|Axl2aGkMNz4|Taikūnų pušis}}, 1:51 * GPO schema. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226021341/http://www.vstt.lt/VI/files/File/GPO/Taikunu_pusis.jpg}} {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] 0ygw5g813pp8n35zi1e2xfny3p284va 0 458415 7952040 7939841 2026-10-24T15:47:59Z Vilensija 40695 atn. 7952040 wikitext text/x-wiki {{Veisiejų RP}} {{Infolentelė parkas | name = Vainežerio dvaro parkas | alt_name = Justinavo dvaro parkas | photo = VainežerioParkas.JPG | photo_width = 270px | photo_caption = Medžių alėja | status = [[gamtos paveldo objektas]] | type = kraštovaizdžio parkas | location = {{coord|54.0733|23.6673|display=inline,title}} | nearest_city = [[Veisiejai]] | area = 20 ha | elevation = | created = XVII -XVIII a. | founder = | designer = | etymology = | operator = | visitation_num = | visitation_year = | visitation_ref = | awards = | open = | entrance_fee = | excursion_fee = | edu_activity = | discounts = | camp_sites = | hiking_trails = | address =[[Vainežeris (Lazdijai)|Vainežeris]], [[Lazdijų rajonas]] | telephone = | e_mail = | website = | other_info = | child = | embedded = }} '''Vainežerio dvaro parkas''' – [[dendrologija|dendrologinę]] vertę turintis buvusio [[Vainežerio dvaras|Vainežerio dvaro]] parkas, plytintis [[Ančia (ežeras)|Ančios ežero]] vakarinėje pakrantėje, [[Vainežeris (Lazdijai)|Vainežeryje]], [[Kapčiamiesčio seniūnija|Kapčiamiesčio seniūnijoje]], [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], apie 1 km į rytus nuo kelio {{RK2503}}. [[Vaizdas:Vainežeris, parkas.JPG|miniatiūra|240px|left|Prie įėjimo į parką. E. Pliaterytės skulptūra]] Vainežerio (Justinavo) dvaro sodybos parkas nuo 1986 m. vietinės reikšmės gamtos paminklas.<ref name=iso>{{Isokas 1995|149}}</ref> 1992 m. parko fragmentai įrašyti į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=268|title=Justinavo dvaro sodybos parko fragmentai}}</ref> 2004 m. kaip senas parkas paskelbtas kertine miško buveine ir nuo 2007 m. dvaro parkas valstybės saugomas [[gamtos paveldo objektas]]. Parkas užima 20 ha.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310504000005-vainezerio-dvaro-parkas?x=23.6673&y=54.0733&zoom=14.2&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Vainežerio dvaro parkas] ''stvk.lt/map''</ref> Į parko teritoriją patenka ir [[Vainežeris|Vainežerio ežeras]]. Pastatų neišlikę. Didžiąją teritorijos dalį užima įvairių rūšių medžiai ir krūmai, senojo sodo medžiai. Parkas įveistas prieš 200 metų, tačiau jau 50 metų paliktas gamtos globai. Parką pusiau skiria Vainežeris. Pietvakarinėje dalyje yra įėjimas į parką, takai, aplink kuriuos išsidėstę parko želdiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, pažintinis stendas. Vakarinėje parko dalyje vyrauja atviros erdvės, kurias skiria medžių ir krūmų grupės. Čia auga nemažai [[klevas|klevų]], [[uosis|uosių]], [[vinkšna|vinkšnų]], taip pat svetimžemiai medžiai: [[pilkasis kėnis]] ir [[europinis maumedis]]. == Istorija == Nuo [[XVI a.]] iki [[XX a.]] pradžios Vainežerio dvarą ir jo derlingas žemes valdė keletas didikų: V. Kopočius, M. Oginskis, J. Masalskis, M. Žinevas, Tiškevičius, I. Ablamavičius ir jo dinastija. Vainežerio (Justinavo) dvaro rūmai iškilo [[XVIII a.]], šalia užveistas parkas. Ignaco Ablamavičiaus valdymo laikais, 1831 m. Justinavo dvare mirė grafaitė, sukilimo dalyvė [[Emilija Pliaterytė]] (dvarvietėje pastatyta jos skulptūra). Į šiaurę nuo parko, Ančios pusiasalyje, kuriame augo medžiai, XVI—XVIII a. kovai su [[švedai]]s buvo įrengtas [[Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas]] – 5 m aukščio ir 5—6 m pločio pylimas, vietinių žmonių vadinamas „okopki“. Šnekama, kad tą pylimą lietuviai kepurėmis supylė.<ref name=iso/> 1922 m. dvaro žemės buvo [[parceliacija|išparceliuotos]]. Rūmuose įsikūrė Seinų apskrities urėdija ir Vainežerio pradinė mokykla. Karo metais dvaras nenukentėjo. 1948 m. dvaro pastatai sudegė, sodai nunyko. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Vainežeris manor park}} * Vainežerio dvaro parko ribų planas. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226021658/http://www.vstt.lt/VI/files/File/Gamtos%20paveldo%20objektai/Vainezerio%20dvaras.pdf}} * [http://www.lazdijai-turizmas.lt/24839/lankytinos-vietos.html Lazdijų rajono lankytinos vietos], 2014. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140819151924/http://www.lazdijai-turizmas.lt/24839/lankytinos-vietos.html |date=2014-08-19 }} * Veisiejų RP. [https://web.archive.org/web/20141129081942/http://veisiejuparkas.am.lt/VI/article.php?article_id=176 Atsinaujinęs Vainežerio dvaro parkas laukia lankytojų], 2013 * [http://www.delfi.lt/vasara/archive/veisieju-regioninis-parkas-vainezerio-dvaro-parkas.d?id=61882207 Vainežerio dvaro parkas] ''delfi.lt'', 2013 {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos parkai]] ds0dq9egzscn1y1inkoywcz61m106fx 0 458476 7952143 7929312 2026-10-25T04:57:13Z Vilensija 40695 atn. 7952143 wikitext text/x-wiki {{Veisiejų RP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Veisieju uosis2010.jpg | antraštė = Uosis 2010 m. | vieta = [[Veisiejai]],<br>[[Lazdijų rajonas|Lazdijų raj.]] | lat = 54.09825| long = 23.69118 | rūšis = paprastasis uosis | aukštis = 32,5 | apimtis = 5,45 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~200 | amžiaus_metai = 2014 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Veisiejų dvaro parko uosis''' - botaninis [[gamtos paveldo objektas]], išskirtinio amžiaus ir matmenų [[uosis]], [[Veisiejai|Veisiejų]] mieste, [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]]. Uosis auga [[Veisiejų dvaro parkas|Veisiejų dvaro parke]], jo pietinėje dalyje, ant [[Ančia (ežeras)|Ančios]] ežero kranto, šalia parko tako. [[Vaizdas:Veisiejų parko uosis.JPG|miniatiūra|240px|left|Veisiejų uosio prieigos]] 1987 m. Veisiejų uosis (skersmuo – 1,9 m, aukštis – 25 m) paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.<ref>{{Isokas 1995|146}}</ref> Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. D1-495 medis paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu (GPO).<ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/teises-aktai-del-gpo-paskelbimo-valstybes-saugomais-bei-paskelbtu-valstybes-saugomais-gpo-ribu-planai/ Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt'' 2026-03-20</ref> == Istorija == Veisiejų uosis jau daugiau kaip 200 metų puošia Veisiejų dvaro parką. Uosį supantis parkas užveistas XVIII a. antroje pusėje. Parką įkūrė [[Masalskiai]], tuo metu valdę Veisiejus ir pastatę dvaro rūmus. Pagal uosio amžių, manoma, kad šį medį pasodino tuomet, kai Veisiejus ir [[Veisiejų dvaras|Veisiejų dvarą]] valdė buvęs Beržininkų seniūnas generolas Matas Žynevas. Tuo metu, XIX a. pradžioje, Veisiejų dvaro parkas buvo performuojamas iš griežtai geometrinio į peizažinį.<ref name=arb>[https://www.arboristai.lt/globa/439-lietuvos-medzio-rinkimai-2017/1440-veisiej-uosis Veisiejų uosis] ''arboristai.lt'' 2017-09-19</ref> Parko gilumoje augo išskirtinis [[Veisiejų dvaro parko alksnis]]. Veisiejų uosis mėgstamas parko lankytojų, menininkai ir kūrėjai taip pat pastebi išskirtinį medį ežero pakrantėje. Apie Veisiejų uosį yra sukurta [[baladė]] (aut. Albertas Antanavičius). Veisiejų uosis yra antrasis pagal storį uosis Lietuvoje. [[dendrologija|Dendrologinių]] tyrimų atlikėjas parkotyrininkas – ekspertas [[Kęstutis Pranas Labanauskas]] Veisiejų uosį įvardija kaip išskirtinį medį milžiną. Senasis uosis pasižymi savo itin didele, vešlia ir pakankamai simetriška [[laja]] bei įspūdingos apimties liemeniu. Šis medis įvardijamas kaip medis „snaudalius“, kadangi vienas iš paskutiniųjų parke esančių medžių išskledžia lapus, ir vienas pirmųjų medžių, kuris rudenį juos numeta.<ref name=arb/> == Duomenys == * Medžio rūšis – [[paprastasis uosis]] (''Fraxinus excelsior L.''), Lietuvoje savaiminė rūšis * Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,40 m * Kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 1,82 m * Medžio aukštis – 31,8 m * Lajos plotis – 28 m * Amžius – apie 200 metų :• <small>duomenys iš informacinės lentos, 2014 m.</small> Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą: medžio aukštis – 32,5 m, kamieno apimtis – 5,45 m.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505160016-veisieju-dvaro-parko-uosis?x=23.6912&y=54.0982&zoom=16.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Veisiejų dvaro parko uosis] ''stvk.lt/map''</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Veisiejai park ash tree}} * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-veisieju-dvaro-parko-uosis Veisiejų dvaro parko uosis] ''saugoma.lt'' * {{YouTube|PottARiRl2w|Veisiejų dvaro parko uosis}}, 0:30 * GPO schema. Veisiejų dvaro parko uosis. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226020628/http://www.vstt.lt/VI/files/File/GPO/Veisieju_dvaro_parko_uosis.jpg}} * [http://www.lazdijai-turizmas.lt/index,lt,25630.html Lazdijų rajono lankytinos vietos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305005423/http://www.lazdijai-turizmas.lt/index,lt,25630.html |date=2016-03-05 }} {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] [[Kategorija:Veisiejai]] hplmvwl253vbgq6pqx9583lycszw117 7952145 7952143 2026-10-25T05:09:47Z Vilensija 40695 /* Istorija */ 7952145 wikitext text/x-wiki {{Veisiejų RP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Veisieju uosis2010.jpg | antraštė = Uosis 2010 m. | vieta = [[Veisiejai]],<br>[[Lazdijų rajonas|Lazdijų raj.]] | lat = 54.09825| long = 23.69118 | rūšis = paprastasis uosis | aukštis = 32,5 | apimtis = 5,45 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~200 | amžiaus_metai = 2014 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Veisiejų dvaro parko uosis''' - botaninis [[gamtos paveldo objektas]], išskirtinio amžiaus ir matmenų [[uosis]], [[Veisiejai|Veisiejų]] mieste, [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]]. Uosis auga [[Veisiejų dvaro parkas|Veisiejų dvaro parke]], jo pietinėje dalyje, ant [[Ančia (ežeras)|Ančios]] ežero kranto, šalia parko tako. [[Vaizdas:Veisiejų parko uosis.JPG|miniatiūra|240px|left|Veisiejų uosio prieigos]] 1987 m. Veisiejų uosis (skersmuo – 1,9 m, aukštis – 25 m) paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.<ref>{{Isokas 1995|146}}</ref> Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. D1-495 medis paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu (GPO).<ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/teises-aktai-del-gpo-paskelbimo-valstybes-saugomais-bei-paskelbtu-valstybes-saugomais-gpo-ribu-planai/ Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt'' 2026-03-20</ref> == Istorija == Veisiejų uosis jau daugiau kaip 200 metų puošia Veisiejų dvaro parką. Uosį supantis parkas užveistas XVIII a. antroje pusėje. Parką įkūrė [[Masalskiai]], tuo metu valdę Veisiejus ir pastatę dvaro rūmus. Pagal uosio amžių, manoma, kad šį medį pasodino tuomet, kai Veisiejus ir [[Veisiejų dvaras|Veisiejų dvarą]] valdė buvęs Beržininkų seniūnas generolas Matas Žynevas. Tuo metu, XIX a. pradžioje, Veisiejų dvaro parkas buvo performuojamas iš griežtai geometrinio į peizažinį.<ref name=arb>[https://www.arboristai.lt/globa/439-lietuvos-medzio-rinkimai-2017/1440-veisiej-uosis Veisiejų uosis] ''arboristai.lt'' 2017-09-19</ref> Parko gilumoje augo išskirtinis [[Veisiejų dvaro parko alksnis]]. Veisiejų uosis mėgstamas parko lankytojų, menininkai ir kūrėjai taip pat pastebi išskirtinį medį ežero pakrantėje. Apie Veisiejų uosį yra sukurta [[baladė]] (aut. Albertas Antanavičius). Veisiejų uosis yra antrasis pagal storį uosis Lietuvoje.<ref>[http://miskininkas.eu/isskirtiniai-lietuvos-uosiai/ Išskirtiniai Lietuvos uosiai] ''miskininkas.eu'' 2018-08-24, {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201230041009/http://miskininkas.eu/isskirtiniai-lietuvos-uosiai/}}</ref> [[dendrologija|Dendrologinių]] tyrimų atlikėjas parkotyrininkas – ekspertas [[Kęstutis Pranas Labanauskas]] Veisiejų uosį įvardija kaip išskirtinį medį milžiną. Senasis uosis pasižymi savo itin didele, vešlia ir pakankamai simetriška [[laja]] bei įspūdingos apimties liemeniu. Šis medis įvardijamas kaip medis „snaudalius“, kadangi vienas iš paskutiniųjų parke esančių medžių išskledžia lapus, ir vienas pirmųjų medžių, kuris rudenį juos numeta.<ref name=arb/> == Duomenys == * Medžio rūšis – [[paprastasis uosis]] (''Fraxinus excelsior L.''), Lietuvoje savaiminė rūšis * Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,40 m * Kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 1,82 m * Medžio aukštis – 31,8 m * Lajos plotis – 28 m * Amžius – apie 200 metų :• <small>duomenys iš informacinės lentos, 2014 m.</small> Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą: medžio aukštis – 32,5 m, kamieno apimtis – 5,45 m.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505160016-veisieju-dvaro-parko-uosis?x=23.6912&y=54.0982&zoom=16.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Veisiejų dvaro parko uosis] ''stvk.lt/map''</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Veisiejai park ash tree}} * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-veisieju-dvaro-parko-uosis Veisiejų dvaro parko uosis] ''saugoma.lt'' * {{YouTube|PottARiRl2w|Veisiejų dvaro parko uosis}}, 0:30 * GPO schema. Veisiejų dvaro parko uosis. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131226020628/http://www.vstt.lt/VI/files/File/GPO/Veisieju_dvaro_parko_uosis.jpg}} * [http://www.lazdijai-turizmas.lt/index,lt,25630.html Lazdijų rajono lankytinos vietos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305005423/http://www.lazdijai-turizmas.lt/index,lt,25630.html |date=2016-03-05 }} {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] [[Kategorija:Veisiejai]] tvqsn64vmxxc3cykm3ol0sreegw7cn2 0 458721 7952059 7713858 2026-10-24T16:29:30Z Vilensija 40695 atn. 7952059 wikitext text/x-wiki {{Veisiejų RP}} {{Infolentelė parkas | name = Veisiejų dvaro parkas | alt_name = | photo = Veisiejų parkas, liepų ratas.JPG | photo_width = 270px | photo_caption = Parko liepų ratas | status = [[gamtos paveldo objektas]] | type = kraštovaizdžio parkas | location = {{coord|54.099475|23.69134|display=inline,title}} | nearest_city = [[Veisiejai]] | area = 9 ha | elevation = | created = XVII a. | founder = [[Mykolas Juozapas Masalskis]] | designer = | etymology = | operator = | visitation_num = | visitation_year = | visitation_ref = | awards = | open = | entrance_fee = | excursion_fee = | edu_activity = | discounts = | camp_sites = | hiking_trails = | address =[[Veisiejai]], [[Lazdijų rajonas]] | telephone = | e_mail = | website = | other_info = | child = | embedded = }} '''Veisiejų dvaro parkas''' – [[dendrologija|dendrologinę]] vertę turintis parkas [[Veisiejai|Veisiejuose]], [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], įrengtas šalia [[Veisiejų dvaras|Veisiejų dvaro]] rūmų, vienas seniausių Lietuvoje. Įsikūręs miestelio centre, [[Ančia (ežeras)|Ančios ežero]] šiaurinėje pakrantėje. Veisiejų dvaro sodybos parkas nuo 1986 m. vietinės reikšmės gamtos paminklas.<ref name=iso>{{Isokas 1995|149, 150}}</ref> 2017 m. dvaro sodybos fragmentų parkas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=41105|title=Veisiejų dvaro sodybos fragmentų parkas}}</ref> Nuo 2007 m. dvaro parkas valstybės saugomas [[gamtos paveldo objektas]]. Parkas užima 9 ha.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310504000006-veisieju-dvaro-parkas?x=23.6913&y=54.0995&zoom=15.2&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Veisiejų dvaro parkas] ''stvk.lt/map''</ref> Parke įrengtas stadionas, futbolo, tinklinio ir krepšinio aikštelės. Čia vyksta rajoninės dainų ir šokių šventės, mitingai bei kiti renginiai. Svarbūs parko elementai – dvaro sodybos fragmentas (dešinysis [[flygelis]]), paminklas tarptautinės [[esperanto]] kalbos kūrėjui [[Zamenhofas|L. L. Zamenhofui]], 22 [[Liepa (augalas)|liepų]] ratas, gamtos paveldo objektai [[Veisiejų uosis]], [[Veisiejų dvaro parko alksnis|Veisiejų alksnis]]. Ančios ežere šiltuoju metų laiku veikia muzikinis [[fontanas]] – vandens, muzikos ir šviesos reginys. == Istorija == Lietuvos [[etmonas]] [[Mykolas Juozapas Masalskis]] tarp dvaro rūmų ir ežero įkūrė parką, kuriame želdiniai turėjo ryškios geometrinės kompozicijos bruožų. Vėliau, [[XIX a.]], valdant Veisiejus [[Oginskiai|Oginskiams]], parkas pertvarkytas į peizažinį.<ref>[http://grynas.delfi.lt/archive/veisieju-regioninis-parkas-veisieju-dvaro-parkas.d?id=47319965 Veisiejų dvaro parkas]</ref> Parkas buvo suniokotas per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinius karus]]. Iki 2000 m. dvaro rūmų flygelyje veikė buvusio [[Vilija (fabrikas)|„Vilijos“ siuvimo fabriko]] filialas, vėliau jame įsikūrė [[Veisiejų regioninis parkas|Veisiejų regioninio parko]] direkcija.<ref>[http://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos/lietuvos-didziojo-etmono-juozapo-mykolo-masalskio-statytas-veisieju-dvaro-fligelis-atviras-visiems Veisiejų dvaro fligelis atviras visiems] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305232819/http://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos/lietuvos-didziojo-etmono-juozapo-mykolo-masalskio-statytas-veisieju-dvaro-fligelis-atviras-visiems |date=2016-03-05 }}</ref> <gallery widths="180" heights="180"> Veisiejų parkas, upelis.JPG|Parko tiltelis Veisieju parkas2010.jpg|Lentų takas </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Veisiejai park}} * [https://stvk.lt/map/S0310504000006-veisieju-dvaro-parkas?x=23.6898&y=54.0996&zoom=17.2&st=%5B57,64,68%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Veisiejų dvaro parkas] ''stvk.lt/map'' * [http://veisiejuparkas.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=271 Lazdijų rajono lankytinos vietos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050904/http://veisiejuparkas.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=271 |date=2016-03-05 }} {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos parkai]] [[Kategorija:Veisiejai]] swyevyfgdkvypmmqt8fcceioe92uoq1 7952061 7952059 2026-10-24T16:33:05Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7952061 wikitext text/x-wiki {{Veisiejų RP}} {{Infolentelė parkas | name = Veisiejų dvaro parkas | alt_name = | photo = Veisiejų parkas, liepų ratas.JPG | photo_width = 270px | photo_caption = Parko liepų ratas | status = [[gamtos paveldo objektas]] | type = kraštovaizdžio parkas | location = {{coord|54.099475|23.69134|display=inline,title}} | nearest_city = [[Veisiejai]] | area = 9 ha | elevation = | created = XVII a. | founder = [[Mykolas Juozapas Masalskis]] | designer = | etymology = | operator = | visitation_num = | visitation_year = | visitation_ref = | awards = | open = | entrance_fee = | excursion_fee = | edu_activity = | discounts = | camp_sites = | hiking_trails = | address =[[Veisiejai]], [[Lazdijų rajonas]] | telephone = | e_mail = | website = | other_info = | child = | embedded = }} '''Veisiejų dvaro parkas''' – [[dendrologija|dendrologinę]] vertę turintis parkas [[Veisiejai|Veisiejuose]], [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], įrengtas šalia [[Veisiejų dvaras|Veisiejų dvaro]] rūmų, vienas seniausių Lietuvoje. Įsikūręs miestelio centre, [[Ančia (ežeras)|Ančios ežero]] šiaurinėje pakrantėje. Veisiejų dvaro sodybos parkas nuo 1986 m. vietinės reikšmės gamtos paminklas.<ref name=iso>{{Isokas 1995|149, 150}}</ref> 2017 m. dvaro sodybos fragmentų parkas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=41105|title=Veisiejų dvaro sodybos fragmentų parkas}}</ref> Nuo 2007 m. dvaro parkas valstybės saugomas [[gamtos paveldo objektas]]. Parkas užima 9 ha.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310504000006-veisieju-dvaro-parkas?x=23.6913&y=54.0995&zoom=15.2&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Veisiejų dvaro parkas] ''stvk.lt/map''</ref> Parke įrengtas stadionas, futbolo, tinklinio ir krepšinio aikštelės. Čia vyksta rajoninės dainų ir šokių šventės, mitingai bei kiti renginiai. Svarbūs parko elementai – dvaro sodybos fragmentas (dešinysis [[flygelis]]), paminklas tarptautinės [[esperanto]] kalbos kūrėjui [[Zamenhofas|L. L. Zamenhofui]], 22 [[Liepa (augalas)|liepų]] ratas, gamtos paveldo objektai [[Veisiejų uosis]], [[Veisiejų dvaro parko alksnis|Veisiejų alksnis]]. Ančios ežere šiltuoju metų laiku veikia muzikinis [[fontanas]] – vandens, muzikos ir šviesos reginys. == Istorija == Lietuvos [[etmonas]] [[Mykolas Juozapas Masalskis]] tarp dvaro rūmų ir ežero įkūrė parką, kuriame želdiniai turėjo ryškios geometrinės kompozicijos bruožų. Vėliau, [[XIX a.]], valdant Veisiejus [[Oginskiai|Oginskiams]], parkas pertvarkytas į peizažinį.<ref>[http://grynas.delfi.lt/archive/veisieju-regioninis-parkas-veisieju-dvaro-parkas.d?id=47319965 Veisiejų dvaro parkas]</ref> Parkas buvo suniokotas per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinius karus]]. Iki 2000 m. dvaro rūmų flygelyje veikė buvusio [[Vilija (fabrikas)|„Vilijos“ siuvimo fabriko]] filialas, vėliau jame įsikūrė [[Veisiejų regioninis parkas|Veisiejų regioninio parko]] direkcija.<ref>[http://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos/lietuvos-didziojo-etmono-juozapo-mykolo-masalskio-statytas-veisieju-dvaro-fligelis-atviras-visiems Veisiejų dvaro fligelis atviras visiems] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305232819/http://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos/lietuvos-didziojo-etmono-juozapo-mykolo-masalskio-statytas-veisieju-dvaro-fligelis-atviras-visiems |date=2016-03-05 }}</ref> <gallery widths="180" heights="180"> Veisiejų parkas, upelis.JPG|Parko tiltelis Veisieju parkas2010.jpg|Lentų takas </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Veisiejai park}} * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-veisieju-dvaro-parkas Atrask Lietuvos saugomas teritorijas. Veisiejų dvaro parkas] ''saugoma.lt'' * [http://veisiejuparkas.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=271 Lazdijų rajono lankytinos vietos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050904/http://veisiejuparkas.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=271 |date=2016-03-05 }} {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos parkai]] [[Kategorija:Veisiejai]] 3ydk1wkk089sx1s5ejdfa7belnmsmu9 0 460616 7952030 7877714 2026-10-24T15:14:34Z Vilensija 40695 7952030 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Veisieju regioninis parkas.png|left|150px]] {{Paminklas |foto = Vainežeris, gynybiniai įtvirtinimai.JPG |plotis = 300 |fotoinfo = Įrengti laiptai ant gynybinio įtvirtinimo pylimo |herb = |žeml = |PL=54|PM=04|PS=48.28|IL=23|IM=40|IS=21.79 |sav = Lazdijų rajonas |sen = Kapčiamiesčio seniūnija |aukštis = |plotas = 16 493 m² |priešpilis = |naudotas = [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmetis]] |žvalgytas = |tirtas = 2006 |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5295}} }} '''Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas''', dar vadinamas '''Okopka''' – gynybinis [[įtvirtinimas]], stūksantis [[Lazdijų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Kapčiamiesčio seniūnija|Kapčiamiesčio seniūnijoje]], [[Vainežeris (kaimas)|Vainežerio]] kaime, [[Ančia (ežeras)|Ančios ežero]] pietinio kranto pusiasalyje, 300 m į šiaurę nuo [[Vainežeris|Vainežerio]] ežero. Patenka į [[Ančios kraštovaizdžio draustinis|Ančios kraštovaizdžio draustinį]]. Šalia plyti [[Vainežerio dvaro parkas]]. Objektas pritaikytas lankymui: įrengtos nuorodos, mediniai takai per pelkę, pavėsinė, stendas su išsamia informacija. 1992 m. gynybinis įtvirtinimas buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=5295|title=Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. Okopka}}</ref> Gynybinį įtvirtinimą sudaro 5–6 m aukščio pylimas, žiedu juosiantis trapecijos formos, 40 m pločio aikštelę, kurios šiaurinis pakraštys yra 60 m ilgio, pietinis – 50 m ilgio. Pylimo viršus plokščias, 2–4 m pločio, prie pagrindo siekia 15–20 m pločio. Įtvirtinimo pietrytiniame kampe yra įvažiavimas į aikštelę. Gynybiniai įtvirtinimai užima 130 m ilgio ir iki 100 m pločio teritoriją. == Istorija == Ančios ežero pusiasalis, patogus dėl savo kraštovaizdžio ir išteklių, buvo apgyvendintas kelis kartus, prieš čia įrengiant Vainežerio senovės gynybinius įtvirtinimus. Ankstyviausi apgyvendinimo (stovyklavietės) pėdsakai datuojami [[mezolitas|mezolito]] laikotarpiu, vėlyvesni – I tūkst. Galiausiai įrengti gynybiniai įtvirtinimai pagal radinius gali būti datuojami XVI(?)–XVIII a. Manoma, kad gynybinis įtvirtinimas įrengtas dvarininkų XVII–XVIII a., nes yra buvusio Justinavo (Vainežerio) dvaro teritorijoje. Neabejojama, jog šie įtvirtinimai buvo naudojami karo su [[Švedija]] ir [[Rusija]] metais (1701–1721). Vėliau, 1812 m. buvo prancūzų apkasai, vadinami Okopkomis. 1863 m. čia slapstėsi sukilėliai.<ref name=kvr/> == Archeologiniai tyrimai == [[2006]] m. atlikti archeologiniai tyrimai gynybinio pylimo vietoje (18x4 m dydžio perkasoje). Nustatyta, jog pylimo statybai naudotas atvežtinis [[molis]] su [[gargždas|gargždo]] priemaišomis. Pylimo pietinėje pusėje akivaizdus juodo šlyno tarpsluoksnis. Spėjama, kad jis supiltas iš aplink pylimą esančios pelkės. Pylimo aukštis siekia 1,75–2 m, plotis – 16 m, jo vidinė dalis buvo apdėta skaldytais, vidutiniškai 30x20x6 cm dydžio akmenimis. Prieš įrengiant pylimą, pasirinkta teritorija buvo lyginama, reljefiniai nelygumai užpilti gruntu, daugiausia moliu. Po pylimu atidengtas 20–40 cm storio kultūrinis sluoksnis, kuriame surasta lipdytos [[keramika|keramikos]]. Aptiktas [[grindinys|grindinio]] fragmentas nėra pylimo įrengimo konstrukcinis elementas, jis siejamas su lipdytos keramikos, datuojamos I tūkst. kultūriniu horizontu. Tarp kitų archeologinių radinių – [[titnagas|titnaginiai]] dirbiniai. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://veisiejuparkas.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=271 Veisiejų regioninio parko lankytinos vietos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305050904/http://veisiejuparkas.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=271 |date=2016-03-05 }} [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] [[Kategorija:Fortifikacija Lietuvoje]] 4jg2o3umpe1ayj2zirfhe4l6i06qqa7 0 463177 7952152 7427931 2026-10-25T05:29:58Z ~2026-56852-69 226853 7952152 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Bronislovas Liesis | gimimo data = {{Gimė|1922|4|16|}} | gimimo vieta = [[Ramygala]] | mirties data = {{Mirė|1949|8|13|1922|4|16||}} | mirties vieta = [[Užpelkių miškas]], [[Grinkiškio valsčius]], [[Radviliškio apskritis]] | palaidojimo vieta = Radviliškio miesto kapinės, [[Radviliškis]] | tėvas = [[Bronius Liesis]] | motina = Marijona Juodikaitė | veikla = partizanas | apdovanojimai = * [[1950]] m. – 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiai (po mirties) * [[1998]] m. – [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius|Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas]] (po mirties) }} '''Bronislovas Liesis''' (arba '''Liesys'''; kovos vardai '''Kaukas''', '''Ėglis''' ir '''Naktis'''; [[1922]] m. [[balandžio 16]] d., [[Ramygala]] – [[1949]] m. [[rugpjūčio 13]] d., [[Užpelkių miškas]], [[Grinkiškio valsčius]], [[Radviliškio apskritis]]) – Lietuvos partizanas, [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos]] signataras. == Biografija == Dvyniai '''Bronislovas''' ir [[Antanas Liesis|Antanas]] Liesiai gimė 1922 m. balandžio 16 d. [[Ramygalos gimnazija|Ramygalos progimnazijos]] direktoriaus [[Bronius Liesis|Broniaus Liesio]] šeimoje. Vėliau visa šeima persikėlė gyventi į [[Jurbarkas|Jurbarką]], nes tėvas buvo paskirtas [[Jurbarko gimnazija|Jurbarko gimnazijos]] direktoriumi. Broliai dvyniai baigė Jurbarko gimnaziją. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] Bronislovas studijavo žurnalistiką, Antanas – mediciną. [[1941]] m. [[birželio 14]] d. tėvas Bronius Liesis buvo išvežtas į [[Rešiotai|Rešiotų]] lagerį (Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r.), kur [[1942]] m. [[kovo 25]] d. mirė tardomas. Motina Marijona, seserys Danutė ir Stefanija ištremtos į [[Komija|Komiją]]. Čia [[1944]] m. motina ir sesuo Stefanija mirė. Nacių okupacijos metais Bronislovas priklausė [[Laisvės gynėjų sąjunga]]i. 1944 m. kartu su broliu Antanu [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) nurodymu išvyko į [[Trečiasis reichas|Vokietijos]] [[Abveras|Abvero]] karinę mokyklą FAK-203, kur mokėsi partizaninio karo taktikos. 1944 m. [[gruodžio 21]] d. desantu nuleisti [[Kėdainių apskritis|Kėdainių apskrities]] [[Gudžiūnų valsčius|Gudžiūnų valsčiaus]] [[Padruskalnys|Padruskalnio kaime]], Liesiai pasiekė Jurbarko apylinkes. Nuo [[1945]] m. pradžios abu partizanavo [[Jungtinė Kęstučio apygarda|Jungtinės Kęstučio apygardos]] [[Lydžio rinktinė]]je. [[1947]] m. lapkričio mėn. Jungtinės Kęstučio apygardos vadas [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] Bronislovą kartu su [[Petras Bartkus|Petru Bartkumi-Žadgaila]] paskyrė organizuoti [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardą]]. Nuo [[1948]] m. [[liepos 27]] d. Bronislovas buvo šios apygardos štabo viršininkas. Redagavo laikraštį „[[Prisikėlimo ugnis]]“, rašė eilėraščius Ėglio slapyvardžiu. Jo kūrybos spausdinta rinkinyje „[[Kovos keliu žengiant]]“, periodinėje partizanų spaudoje. Bronislovas [[1949]] m. [[vasario 2]]–[[vasario 22|22]] d. Prisikėlimo apygardos teritorijoje tarp [[Radviliškis|Radviliškio]] ir [[Baisiogala|Baisogalos]] esančiuose [[Minaičiai|Minaičiuose]] dalyvavo [[Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas|visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime]], kuriame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio]] (LLKS) įkūrimą, [[vasario 16]] d. priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija. Suvažiavime Bronislovas paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo nariu ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininku, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. Bronislovas žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Grinkiškio valsčiaus Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per [[Užpelkių mūšis|kautynes su MGB kariuomenės kareiviais]]. Kartu žuvo majoras P. Bartkus-Žadgaila (LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius), [[Vytautas Šniuolis|Vytautas Šniuolis-Svajūnas]] (Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas) ir du neatpažinti partizanai. Žuvusiųjų palaikai niekinti ir užkasti Radviliškyje. [[1991]] m. [[rugsėjo 25]] d. rasti ir palaidoti Radviliškio m. kapinėse.<ref>{{cite web | url=http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/2012_Liesiai.pdf | title=Bronislovas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis, 1922 04 16-1949 08 13; Antanas Liesis-Idenas, Tvanas 1922 04 16-1950? | first=Rūta | last=Trimonienė | accessdate=2015-01-20 | publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras}}</ref> == Pripažinimas == * Po Bronislovo Liesio žūties bendražygiai parengė jo kūrybos mašinraščio rinkinėlį „Tegul jo nemari dvasia kalba už mus: Mirusio brolio partizano kūryba“; * LLKS Tarybos prezidiumo [[1950]] m. [[lapkričio 23]] d. nutarimu apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais (po mirties); * [[1997]] m. [[gruodžio 22]] d. pripažintas kario savanorio statusas, [[Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija|LR Krašto apsaugos ministerijos]] [[1998]] m. [[gegužės 13]] d. įsakymu suteiktas pulkininko laipsnis; * Lietuvos Respublikos Prezidento [[1998]] m. [[gegužės 19]] d. dekretu suteiktas [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius|Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas]] (po mirties). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Šablonas:Signatarai (1949)}} {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Liesis, Bronislovas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 44ty3jt4my9xf2ncqnaz4b88jcmloop 7952193 7952152 2026-10-25T06:20:04Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vilensija keitimas) 7427931 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = mil | vardas = Bronislovas Liesis | gimimo data = {{Gimė|1922|4|16|}} | gimimo vieta = [[Ramygala]] | mirties data = {{Mirė|1949|8|13|1922|4|16||}} | mirties vieta = [[Užpelkių miškas]], [[Grinkiškio valsčius]], [[Radviliškio apskritis]] | palaidojimo vieta = Radviliškio miesto kapinės, [[Radviliškis]] | tėvas = [[Bronius Liesis]] | motina = Marijona Juodikaitė | veikla = partizanas | apdovanojimai = * [[1950]] m. – 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiai (po mirties) * [[1998]] m. – [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius|Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas]] (po mirties) }} '''Bronislovas Liesis''' (arba '''Liesys'''; kovos vardai '''Kaukas''', '''Ėglis''' ir '''Naktis'''; [[1922]] m. [[balandžio 16]] d., [[Ramygala]] – [[1949]] m. [[rugpjūčio 13]] d., [[Užpelkių miškas]], [[Grinkiškio valsčius]], [[Radviliškio apskritis]]) – Lietuvos partizanas, [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos]] signataras. == Biografija == Dvyniai '''Bronislovas''' ir [[Antanas Liesis|Antanas]] Liesiai gimė 1922 m. balandžio 16 d. [[Ramygalos gimnazija|Ramygalos progimnazijos]] direktoriaus [[Bronius Liesis|Broniaus Liesio]] šeimoje. Vėliau visa šeima persikėlė gyventi į [[Jurbarkas|Jurbarką]], nes tėvas buvo paskirtas [[Jurbarko gimnazija|Jurbarko gimnazijos]] direktoriumi. Broliai dvyniai baigė Jurbarko gimnaziją. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] Bronislovas studijavo žurnalistiką, Antanas – mediciną. [[1941]] m. [[birželio 14]] d. tėvas Bronius Liesis buvo išvežtas į [[Rešiotai|Rešiotų]] lagerį (Krasnojarsko kr. Nižnij Ingašo r.), kur [[1942]] m. [[kovo 25]] d. mirė tardomas. Motina Marijona, seserys Danutė ir Stefanija ištremtos į [[Komija|Komiją]]. Čia [[1944]] m. motina ir sesuo Stefanija mirė. Nacių okupacijos metais Bronislovas priklausė [[Laisvės gynėjų sąjunga]]i. 1944 m. kartu su broliu Antanu [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) nurodymu išvyko į [[Trečiasis reichas|Vokietijos]] [[Abveras|Abvero]] karinę mokyklą FAK-203, kur mokėsi partizaninio karo taktikos. 1944 m. [[gruodžio 21]] d. desantu nuleisti [[Kėdainių apskritis|Kėdainių apskrities]] [[Gudžiūnų valsčius|Gudžiūnų valsčiaus]] [[Padruskalnys|Padruskalnio kaime]], Liesiai pasiekė Jurbarko apylinkes. Nuo [[1945]] m. pradžios abu partizanavo [[Jungtinė Kęstučio apygarda|Jungtinės Kęstučio apygardos]] [[Lydžio rinktinė]]je. [[1947]] m. lapkričio mėn. Jungtinės Kęstučio apygardos vadas [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] Bronislovą kartu su [[Petras Bartkus|Petru Bartkumi-Žadgaila]] paskyrė organizuoti [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardą]]. Nuo [[1948]] m. [[liepos 27]] d. Bronislovas buvo šios apygardos štabo viršininkas. Redagavo laikraštį „[[Prisikėlimo ugnis]]“, rašė eilėraščius Ėglio slapyvardžiu. Jo kūrybos spausdinta rinkinyje „[[Kovos keliu žengiant]]“, periodinėje partizanų spaudoje. Bronislovas [[1949]] m. [[vasario 2]]–[[vasario 22|22]] d. Prisikėlimo apygardos teritorijoje tarp [[Radviliškis|Radviliškio]] ir [[Baisiogala|Baisogalos]] esančiuose [[Minaičiai|Minaičiuose]] dalyvavo [[Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas|visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime]], kuriame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio]] (LLKS) įkūrimą, [[vasario 16]] d. priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija. Suvažiavime Bronislovas paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo nariu ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininku, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. Bronislovas žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Grinkiškio valsčiaus Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per [[Užpelkių mūšis|kautynes su MGB kariuomenės kareiviais]]. Kartu žuvo majoras P. Bartkus-Žadgaila (LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius), [[Vytautas Šniuolis|Vytautas Šniuolis-Svajūnas]] (Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas) ir du neatpažinti partizanai. Žuvusiųjų palaikai niekinti ir užkasti Radviliškyje. [[1991]] m. [[rugsėjo 25]] d. rasti ir palaidoti Radviliškio m. kapinėse.<ref>{{cite web | url=http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/2012_Liesiai.pdf | title=Bronislovas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis, 1922 04 16-1949 08 13; Antanas Liesis-Idenas, Tvanas 1922 04 16-1950? | first=Rūta | last=Trimonienė | accessdate=2015-01-20 | publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras}}</ref> == Pripažinimas == * Po Bronislovo Liesio žūties bendražygiai parengė jo kūrybos mašinraščio rinkinėlį „Tegul jo nemari dvasia kalba už mus: Mirusio brolio partizano kūryba“; * LLKS Tarybos prezidiumo [[1950]] m. [[lapkričio 23]] d. nutarimu apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais (po mirties); * [[1997]] m. [[gruodžio 22]] d. pripažintas kario savanorio statusas, [[Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija|LR Krašto apsaugos ministerijos]] [[1998]] m. [[gegužės 13]] d. įsakymu suteiktas pulkininko laipsnis; * Lietuvos Respublikos Prezidento [[1998]] m. [[gegužės 19]] d. dekretu suteiktas [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius|Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas]] (po mirties). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Šablonas:Signatarai (1949)}} {{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}} {{DEFAULTSORT:Liesis, Bronislovas}} [[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 6opi0a5sgoah7tslob9vtri3domqks4 0 463640 7952138 7868330 2026-10-25T02:09:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952138 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio treneris |coachname = Paulius Juodis |image = |dateofbirth = {{Gimė|1978|8|24|T}} |cityofbirth = [[Utena]] |countryofbirth = [[LTSR]] |years = 2005–2006<br>2006–2007<br>2007–2009<br>2009–2010<br>2010–2011<br>2011–2012<br>2012–2014<br>2021–2022<br>2022–2023<br>2025<br>2025<br>2025– |clubs = [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Panevėžys“]] (asist.)<br>[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Panevėžys“]] (asist.)<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (asist.)<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (asist.)<br>[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br>[[Kijevo Budivelnyk|Kijevo „Budivelnyk“]] (asist.)<br>[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] (NKL)<br>[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] (NKL)<ref>[https://www.basketnews.lt/news-182707-gargzdai-issiskyre-su-vyr-treneriu.html „Gargždai“ išsiskyrė su vyr. treneriu], ''basketnews.lt''</ref><br>[[BC Jonava|Jonavos „Jonava Hipocredit“]]<br>Fudziano „Sturgeons“ (asist.)<br>[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] (asist.) |currentclub = }} '''Paulius Juodis''' (g. [[1978]] m. [[rugpjūčio 24]] d. Utenoje) – Lietuvos krepšinio treneris, nacionalinių Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinių treneris. 2016 m. liepos viduryje sugrįžo į Lietuvą ir perėmė [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžio“]] vyr. trenerio poziciją.<ref>https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2016/07/15/news/kedainiu-nevezi-treniruos-paulius-juodis-1248583</ref> 2021 m. gruodžio pabaigoje tapo [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždų“]] vyr. treneriu.<ref>https://www.nklyga.lt/news-162554-gargzdu-trenerio-vaira-perima-p-juodis.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221015201251/https://www.nklyga.lt/news-162554-gargzdu-trenerio-vaira-perima-p-juodis.html |date=2022-10-15 }}</ref> == Klubai == * 2014–2015: BC Rapla (Estija) sporto direktorius == Laimėjimai == * [[NKL]] čempionas (2022 m.) == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.ve.lt/naujienos/sportas/paulius-juodis-karjera-tes-estijoje-1242982/ Biografija] * [https://www.basketnews.lt/personalas/62-paulius-juodis.html Profilis basketnews] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150407020808/http://www.basketnews.lt/person-62-paulius-juodis.html |date=2015-04-07 }} {{DEFAULTSORT:Juodis, Paulius}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] 2kr7ud4uzp1kkradlav2ajuvdyg5k41 0 464825 7952213 7291728 2026-10-25T06:57:26Z ~2026-56852-69 226853 7952213 wikitext text/x-wiki '''Maironio rinktinė''' (iki [[1948]] m. [[kovo 5]] d. vadinta '''Povilo Lukšio rinktine''') – Lietuvos partizanų rinktinė. == Istorija == Rinktinė sukurta [[1946]] m. kovo mėnesį iš [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] Kovo apylinkės.<ref>{{cite book | url=http://www.partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm | title=Amžinai gyvi. Kėdainių krašto partizanai ir jų kovos | year=2007 | first=Irena |last=Stanislauskienė |accessdate=2015-02-06 | isbn=978-9955-637-32-5}}</ref> [[1952]] m. [[gegužės 20]] d. panaikinus [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardą]], rinktinė perkelta į [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardą]].<ref>{{cite web | url=http://genocid.lt/centras/lt/335/a/ | title=Juozas Paliūnas-Rytas, Saulė, Rimgaudas | accessdate=2015-01-23 | publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras}}</ref> == Vadai == {|class="wikitable sortable" |- ! Vardas ir pavardė ! Slapyvardžiai ! Nuo ! Iki ! Pastabos |- | Antanas Ragauskas | Ragelis | ? | 1947 m. ruduo | Suimtas |- | [[Povilas Morkūnas (1914)|Povilas Morkūnas]] | Drakas | 1948 m. | [[1949]] m. [[rugpjūčio 1]] d. | Paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu |- | [[Juozas Paliūnas]] | Rytas, Saulė, Rimgaudas | 1949 m. rugpjūčio 1 d. | ? | |- | [[Juozas Paliūnas]] | Rytas, Saulė, Rimgaudas | 1952 m. pavasaris | 1952 m. [[spalio 1]] d. | Žuvo eidamas pareigas |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} {{istorija-stub}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armija]] 19ne3nptnbyvnxbelhdsqsp7wn5v5t4 7952218 7952213 2026-10-25T07:04:51Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 7291728 wikitext text/x-wiki '''Maironio rinktinė''' (iki [[1948]] m. [[kovo 5]] d. vadinta '''Povilo Lukšio rinktine''') – Lietuvos partizanų rinktinė. == Istorija == Rinktinė sukurta [[1946]] m. kovo mėnesį iš [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] Kovo apylinkės.<ref>{{cite book | url=http://www.partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm | title=Amžinai gyvi. Kėdainių krašto partizanai ir jų kovos | year=2007 | first=Irena |last=Stanislauskienė |accessdate=2015-02-06 | isbn=978-9955-637-32-5}}</ref> [[1952]] m. [[gegužės 20]] d. panaikinus [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardą]], rinktinė perkelta į [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardą]].<ref>{{cite web | url=http://genocid.lt/centras/lt/335/a/ | title=Juozas Paliūnas-Rytas, Saulė, Rimgaudas | accessdate=2015-01-23 | publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras}}</ref> == Vadai == {|class="wikitable sortable" |- ! Vardas ir pavardė ! Slapyvardžiai ! Nuo ! Iki ! Pastabos |- | Antanas Ragauskas | Ragelis | ? | 1947 m. ruduo | Suimtas |- | [[Povilas Morkūnas (1914)|Povilas Morkūnas]] | Drakas | 1948 m. | [[1949]] m. [[rugpjūčio 1]] d. | Paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu |- | [[Juozas Paliūnas]] | Rytas, Saulė, Rimgaudas | 1949 m. rugpjūčio 1 d. | ? | |- | [[Juozas Paliūnas]] | Rytas, Saulė, Rimgaudas | 1952 m. pavasaris | 1952 m. [[spalio 1]] d. | Žuvo eidamas pareigas |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} {{istorija-stub}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] 3jy0y3kjwvrluzfzo1p7jykh4snk87f 0 465092 7952149 6734509 2026-10-25T05:12:31Z Vilensija 40695 atn. 7952149 wikitext text/x-wiki {{Veisiejų RP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Veisiejai]],<br>[[Lazdijų rajonas|Lazdijų raj.]] | lat = 54.099278| long = 23.691147 | rūšis = alksnis | aukštis = 30 | apimtis = 3 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Veisiejų dvaro parko alksnis''' – sunykęs botaninis [[gamtos paveldo objektas]], išskirtinio amžiaus ir matmenų [[alksnis]], augęs [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], [[Veisiejai|Veisiejuose]] esančiame [[Veisiejų dvaro parkas|Veisiejų dvaro parke]], kurio pradžia siekia [[XVIII a.]] Tai buvo vienas iš dviejų atskirų medžių, šiame parke saugomų valstybės (kitas – [[Veisiejų dvaro parko uosis|dvaro parko uosis]]). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. D1-495 medis paskelbtas valstybės saugomu, o 2016 m. vasario 8 d. įsakymu išbrauktas iš sąrašo kaip sunykęs.<ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/teises-aktai-del-gpo-paskelbimo-valstybes-saugomais-bei-paskelbtu-valstybes-saugomais-gpo-ribu-planai/ Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt'' 2026-03-20</ref> Alksnis buvęs išskirtinis savo storu [[kamienas|kamienu]], apie 3 m aukštyje išsiskiriančiu į dvigubą, kurio dvi šakos beveik vertikaliai iš paunksmės kylančios į viršų. Jis stūksojo parko gilumoje, apie 150 m į pietvakarius nuo lauko estrados galinės sienos, supamas kitų [[lapuočiai|lapuočių]] medžių. Papėdėje drėgna žemė, netoli bėga upelis, kiek toliau į pietus, ties [[Ančia (ežeras)|Ančios]] ežero pakrante matyti per jį nutiestas lenktas tiltelis. Vizualios pažintinės informacijos nėra. == Duomenys == * Medžio vieta – X: 479799, Y: 5995811 ([[LKS-94]])<ref>[http://www.vstt.lt/VI/files/File/GPO/Veisieju_dvaro_parko_alksnis.jpg Veisiejų dvaro parko alksnis žemėlapyje (GPO schema)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305173347/http://www.vstt.lt/VI/files/File/GPO/Veisieju_dvaro_parko_alksnis.jpg |date=2016-03-05 }}</ref> * Medžio rūšis – [[juodalksnis]] (''Alnus glutinosa'' (L.) Gaertn., [[alksnis|alksnio]] gentis) * Medžio aukštis – 30 m * [[Kamienas|Kamieno]] apimtis 1,3 m aukštyje – 3,00 m * [[Laja|Lajos]] aukštis 17 m * Lajos skersmuo 13 m * Lajos forma – kupolas, projekcijos plotas 265 m² * Amžius – nenurodoma == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://stvk.lt/map?x=23.6911&y=54.0993&zoom=17.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Veisiejų dvaro parko alksnis (vieta)] ''stvk.lt/map'' {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lazdijų rajono paveldas]] [[Kategorija:Veisiejai]] [[Kategorija:Buvę Lietuvos gamtos paveldo objektai]] oyne7bkudeurngixqn05qmyu4tbjzjl 0 471348 7952173 6180961 2026-10-25T06:08:46Z ~2026-56852-69 226853 7952173 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1899|06|05}} | gimimo vieta = [[Luokės valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1949|02|04|1899|06|05}} | mirties vieta = [[Dišliai]] | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = Liudvika Stonkutė | tėvas =Teodoras Beržanskis | motina = | vaikai = Joana<br/>Severina Nemūra <!-- Veikla --> | veikla = [[valstietis|ūkininkas]], [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = Partizanų būrio vadas | partija = [[Lietuvių tautininkų sąjunga]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Kazimieras Beržanskis''' ([[1899]] m. [[birželio 5]] d., [[Luokės valsčius|Luokės valsčiuje]], [[Telšių apskritis|Telšių aps]]., [[Kauno gubernija]]., [[Rusijos imperija]] – [[1949]] m. [[vasario 4]] d. [[Dišliai|Dišlių]] k., [[Alsėdžių valsčius|Alsėdžių vls]]., [[Plungės apskritis|Plungės aps]].) – [[savanoris (Lietuvos kariuomenė)|Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas]], [[valstietis|ūkininkas]], [[Lietuvos partizanas|partizanas]], [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Alkos rinktinė]]s Alsėdžių kuopos būrio vadas. Dalyvavo [[savanoris (Lietuvos kariuomenė)|savanoriu]] [[Lietuvos nepriklausomybės kovos]]e. Išėjęs į atsargą, prie [[Luokė]]s gavo žemės ir miško. [[1922]] m. susituokė su Liudvika Stonkute, su kuria susilaukė dukterų Joanos (g. [[1926]] m.) ir Severinos Nemūros (g. [[1933]] m.). Vedęs persikėlė gyventi į žmonos ūkį [[Žvirblaičiai|Žvirblaičiuose]], kuriame sėkmingai ūkininkavo, pasistatė naują erdvų gyvenamąjį namą, į kurį šeima persikėlė [[1939]] m. Ūkininkaudamas dalyvavo visuomeniniame ir politiniame valsčiaus gyvenime, priklausė [[Lietuvių tautininkų sąjunga]]i. [[Vaizdas:Alsėdžių paminklas partizanams 2014.JPG|thumb|left|200px|Paminklas Alsėdžiuose palaidotiems partizanams ([[2004]] m.)]] Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] tapo [[Lietuvos partizanai|partizanų]] rėmėju. Jo namuose veikė [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] štabas, kurį [[1947]] m. [[balandžio 9]] d. apsupo ir sunaikino [[MGB]] [[Plungės valsčius|Plungės valsčiaus]] poskyrio [[stribai]] ir MGB kariuomenės grupuotė. Sodybos savininkui pavyko pasislėpti. Jis tapo Žemaičių apygardos [[Alkos rinktinė]]s partizanu ''Kęstučiu'', priklausė Alsėdžių kuopai, buvo paskirtas būrio vadu. Žuvo [[1949]] m. [[vasario 4]] d. [[Rukundžiai|Rukundžių]] miške, Dimšlių k., Alsėdžių vls., Plungės aps., įrengtame bunkeryje, jį apsupus MGB kareiviams ir stribams.<ref>[[LLA|Lietuvos Laisvės Armijos]] kovos Žemaitijoje. Sudarytojai Kęstutis Kasparas, Meilutė Paulauskaitė. – Plungė, 2008. – P. 35–55, 339</ref> Atminimas įamžintas Alsėdžių partizanų laidojimo vietoje [[2004]] m. pastatytame [[Alsėdžių paminklas partizanams|paminkle]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Plunge_paminklai.htm Paminklai. Plungės rajono savivaldybė. Telšių miškų urėdija. Platelių girininkija. Žemaitijos nacionalinis parkas. Rukundžių rezervatas. 2039 kvart. 20;21 sklypas (Dišlių kaimas)] * [http://www.llks.lt/knygos/kovos%20Zemaitijoje1.pdf Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160312004145/http://www.llks.lt/knygos/kovos%20Zemaitijoje1.pdf |date=2016-03-12 }} {{DEFAULTSORT:Beržanskis, Kazimieras}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] p9fzyijn45lmyo02a7ah7tdzdkmpwz5 7952181 7952173 2026-10-25T06:19:52Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) 6180961 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1899|06|05}} | gimimo vieta = [[Luokės valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1949|02|04|1899|06|05}} | mirties vieta = [[Dišliai]] | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = Liudvika Stonkutė | tėvas =Teodoras Beržanskis | motina = | vaikai = Joana<br/>Severina Nemūra <!-- Veikla --> | veikla = [[valstietis|ūkininkas]], [[Lietuvos partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = Partizanų būrio vadas | partija = [[Lietuvių tautininkų sąjunga]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Kazimieras Beržanskis''' ([[1899]] m. [[birželio 5]] d., [[Luokės valsčius|Luokės valsčiuje]], [[Telšių apskritis|Telšių aps]]., [[Kauno gubernija]]., [[Rusijos imperija]] – [[1949]] m. [[vasario 4]] d. [[Dišliai|Dišlių]] k., [[Alsėdžių valsčius|Alsėdžių vls]]., [[Plungės apskritis|Plungės aps]].) – [[savanoris (Lietuvos kariuomenė)|Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas]], [[valstietis|ūkininkas]], [[Lietuvos partizanas|partizanas]], [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] [[Alkos rinktinė]]s Alsėdžių kuopos būrio vadas. Dalyvavo [[savanoris (Lietuvos kariuomenė)|savanoriu]] [[Lietuvos nepriklausomybės kovos]]e. Išėjęs į atsargą, prie [[Luokė]]s gavo žemės ir miško. [[1922]] m. susituokė su Liudvika Stonkute, su kuria susilaukė dukterų Joanos (g. [[1926]] m.) ir Severinos Nemūros (g. [[1933]] m.). Vedęs persikėlė gyventi į žmonos ūkį [[Žvirblaičiai|Žvirblaičiuose]], kuriame sėkmingai ūkininkavo, pasistatė naują erdvų gyvenamąjį namą, į kurį šeima persikėlė [[1939]] m. Ūkininkaudamas dalyvavo visuomeniniame ir politiniame valsčiaus gyvenime, priklausė [[Lietuvių tautininkų sąjunga]]i. [[Vaizdas:Alsėdžių paminklas partizanams 2014.JPG|thumb|left|200px|Paminklas Alsėdžiuose palaidotiems partizanams ([[2004]] m.)]] Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] tapo [[Lietuvos partizanai|partizanų]] rėmėju. Jo namuose veikė [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] štabas, kurį [[1947]] m. [[balandžio 9]] d. apsupo ir sunaikino [[MGB]] [[Plungės valsčius|Plungės valsčiaus]] poskyrio [[stribai]] ir MGB kariuomenės grupuotė. Sodybos savininkui pavyko pasislėpti. Jis tapo Žemaičių apygardos [[Alkos rinktinė]]s partizanu ''Kęstučiu'', priklausė Alsėdžių kuopai, buvo paskirtas būrio vadu. Žuvo [[1949]] m. [[vasario 4]] d. [[Rukundžiai|Rukundžių]] miške, Dimšlių k., Alsėdžių vls., Plungės aps., įrengtame bunkeryje, jį apsupus MGB kareiviams ir stribams.<ref>[[LLA|Lietuvos Laisvės Armijos]] kovos Žemaitijoje. Sudarytojai Kęstutis Kasparas, Meilutė Paulauskaitė. – Plungė, 2008. – P. 35–55, 339</ref> Atminimas įamžintas Alsėdžių partizanų laidojimo vietoje [[2004]] m. pastatytame [[Alsėdžių paminklas partizanams|paminkle]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Plunge_paminklai.htm Paminklai. Plungės rajono savivaldybė. Telšių miškų urėdija. Platelių girininkija. Žemaitijos nacionalinis parkas. Rukundžių rezervatas. 2039 kvart. 20;21 sklypas (Dišlių kaimas)] * [http://www.llks.lt/knygos/kovos%20Zemaitijoje1.pdf Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160312004145/http://www.llks.lt/knygos/kovos%20Zemaitijoje1.pdf |date=2016-03-12 }} {{DEFAULTSORT:Beržanskis, Kazimieras}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] jncn7u484kc3h1xomb1bi275zqv4rgy 0 471350 7952200 7084681 2026-10-25T06:28:57Z ~2026-56852-69 226853 7952200 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1914||}} | gimimo vieta = [[Kivyliai (Skuodas)|Kivyliai]] | mirties data = {{Mirė|1945|06|04|1914||}} | mirties vieta = [[Skirpsčiai]] | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = | tėvas =[[Ferdinandas Kaunackis]] | motina = Regina Gecevičiūtė | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[Lietuvos partizanas|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Napoleonas Kaunackis''' ([[1914]] m., [[Kivyliai (Skuodas)|Kivylių dvare]], [[Skuodo valsčius|Skuodo vls]]., [[Telšių apskritis|Telšių aps]]., [[Kauno gub]]., [[Rusijos imperija]] – [[1945]] m. [[birželio 4]] d. [[Skirpsčiai|Skirpsčių]] k., [[Alsėdžių valsčius|Alsėdžių vls]]., [[Telšių apskritis|Telšių aps]].) – [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių legiono]] [[Lietuvos partizanas|partizanas]]. Baigęs [[1931]] m. [[vokiečių kalba|vokišką]] [[Klaipėdos Luizės gimnazija|Klaipėdos Luizės gimnaziją]], [[Vokietija|Vokietijoje]] studijavo [[humanitariniai mokslai|humanitarinius]] ir [[karyba|karo]] mokslus. Grįžęs dirbo [[Lietuvos kariuomenė]]s [[generalinis štabas|generaliniame štabe]]. Pirmosios [[Lietuvos TSR istorija|sovietų okupacijos]] pradžioje į atsargą buvo išleistas turėdamas [[kapitonas|kapitono]] karinį laipsnį. [[Vaizdas: Alsėdžių paminklas partizanams 2014.JPG|left|thumb|200px|Paminklas Alsėdžių partizanų laidojimo vietoje]] Artėjant [[Raudonoji armija|sovietų kariuomenei]], [[1944]] m. iš [[Kaunas|Kauno]] persikėlė gyventi pas žmonos gimines į [[Rotinėnai|Rotinėnus]]. [[Rusai|Rusams]] užėmus [[Žemaitija|Žemaitiją]], slapstydamasis nuo [[NKVD]] kartu su svainiais Jonu Paulausku ir Aleksandru Jonaičiu gyveno nelegaliai, o [[1945]] m. vasario mėn. išėjo į mišką, įsijungė į [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių legioną]]. [[Vokiečių kalba|Vokiečių]] ir [[anglų kalba|anglų]] kalbas mokėjęs N. Kauneckas buvo rekomenduotas į legiono štabą ryšiams su užsieniu. Atvykęs į [[Skirpsčiai|Skirpsčių]] ūkininko Pociaus sodyboje veikusį štabą, [[1945]] m. [[birželio 4]] d. pateko į [[NKVD|enkavedistų]] surengtą pasalą. Per susišaudymą buvo sunkiai sužeistas, pateko į saugumiečių rankas ir tardomas buvo nušautas.<ref>[[Juozas Vyšniauskas]]. Dvaras prie Aleksandrijos. – Klaipėda, 2009. – P. 108–109</ref> Atminimas įamžintas Alsėdžių partizanų laidojimo vietoje [[2004]] m. pastatytame [[Alsėdžių paminklas partizanams|paminkle]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kaunackis, Napoleonas}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armijos nariai]] 4gf787kyoodyjctiw864mheawo44g07 7952227 7952200 2026-10-25T07:04:57Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 7084681 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1914||}} | gimimo vieta = [[Kivyliai (Skuodas)|Kivyliai]] | mirties data = {{Mirė|1945|06|04|1914||}} | mirties vieta = [[Skirpsčiai]] | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = | tėvas =[[Ferdinandas Kaunackis]] | motina = Regina Gecevičiūtė | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[Lietuvos partizanas|partizanas]] | alma_mater = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Napoleonas Kaunackis''' ([[1914]] m., [[Kivyliai (Skuodas)|Kivylių dvare]], [[Skuodo valsčius|Skuodo vls]]., [[Telšių apskritis|Telšių aps]]., [[Kauno gub]]., [[Rusijos imperija]] – [[1945]] m. [[birželio 4]] d. [[Skirpsčiai|Skirpsčių]] k., [[Alsėdžių valsčius|Alsėdžių vls]]., [[Telšių apskritis|Telšių aps]].) – [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių legiono]] [[Lietuvos partizanas|partizanas]]. Baigęs [[1931]] m. [[vokiečių kalba|vokišką]] [[Klaipėdos Luizės gimnazija|Klaipėdos Luizės gimnaziją]], [[Vokietija|Vokietijoje]] studijavo [[humanitariniai mokslai|humanitarinius]] ir [[karyba|karo]] mokslus. Grįžęs dirbo [[Lietuvos kariuomenė]]s [[generalinis štabas|generaliniame štabe]]. Pirmosios [[Lietuvos TSR istorija|sovietų okupacijos]] pradžioje į atsargą buvo išleistas turėdamas [[kapitonas|kapitono]] karinį laipsnį. [[Vaizdas: Alsėdžių paminklas partizanams 2014.JPG|left|thumb|200px|Paminklas Alsėdžių partizanų laidojimo vietoje]] Artėjant [[Raudonoji armija|sovietų kariuomenei]], [[1944]] m. iš [[Kaunas|Kauno]] persikėlė gyventi pas žmonos gimines į [[Rotinėnai|Rotinėnus]]. [[Rusai|Rusams]] užėmus [[Žemaitija|Žemaitiją]], slapstydamasis nuo [[NKVD]] kartu su svainiais Jonu Paulausku ir Aleksandru Jonaičiu gyveno nelegaliai, o [[1945]] m. vasario mėn. išėjo į mišką, įsijungė į [[LLA|Lietuvos laisvės armijos]] [[Žemaičių apygarda|Žemaičių legioną]]. [[Vokiečių kalba|Vokiečių]] ir [[anglų kalba|anglų]] kalbas mokėjęs N. Kauneckas buvo rekomenduotas į legiono štabą ryšiams su užsieniu. Atvykęs į [[Skirpsčiai|Skirpsčių]] ūkininko Pociaus sodyboje veikusį štabą, [[1945]] m. [[birželio 4]] d. pateko į [[NKVD|enkavedistų]] surengtą pasalą. Per susišaudymą buvo sunkiai sužeistas, pateko į saugumiečių rankas ir tardomas buvo nušautas.<ref>[[Juozas Vyšniauskas]]. Dvaras prie Aleksandrijos. – Klaipėda, 2009. – P. 108–109</ref> Atminimas įamžintas Alsėdžių partizanų laidojimo vietoje [[2004]] m. pastatytame [[Alsėdžių paminklas partizanams|paminkle]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kaunackis, Napoleonas}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] hz7jk6i6l3pgyjhfh4mlmwo73zez1hf 0 478967 7952137 7840320 2026-10-25T02:04:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952137 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Pauline Newman | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1887|10|18}} | gimimo vieta = [[Kaunas]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1986|4|8|1887|10|18}} | mirties vieta = [[Niujorkas]], [[JAV]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = visuomenės veikėja, feministė | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Paulina Niuman''' ([[1887]] m. [[spalio 18]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1986]] m. [[balandžio 8]] d. [[Niujorkas|Niujorke]]) – Lietuvos žydų kilmės [[JAV]] visuomenės veikėja, feministė. == Biografija == Gimė 1887 m. spalio 18 d. Kaune. Po tėvo mirties su motina emigravo į JAV. Būdama 9 metų dirbo teptukų gamykloje. Dar būdama nepilnametė įstojo į [[Amerikos socialistų partija|Amerikos socialistų partiją]]. Būdama 15 metų įstojo į literatų socialistų draugiją. Nuo 1907 m. pradėjo organizuoti moterų darbininkių streikus. 1908 m. sausio 1 d. buvo viena iš nuomos streiko organizatorių, kurio metu streikavo apie 10 tūkst. žmonių, tai buvo didžiausias to meto streikas Niujorke, o laikraštis „[[The New York Times]]“ P. Newman praminė ''East Side Joan of Arc''. Būdama 17 metų išrinkta socialistų partijos [[Niujorko valstija|Niujorko valstijos]] atstove. Rinkimų kampanijos metu akcentavo moterų darbininkių gyvenimo sąlygų gerinimą ir balsavimo teisės moterims suteikimą. 1909 m. lapkričio 22 d. suorganizavo Niujorko moterų darbininkių streiką, kurio metu protestavo apie 40 tūkst. moterų. Buvo viena iš tarptautinės moteriškų drabužių gamintojų darbininkių profsąjungos įkūrėjų. Nuo 1909 m. iki 1913 m. organizavo streikus visoje šalyje. Vėliau dirbo tarptautinės moteriškų drabužių gamintojų darbininkių profsąjungos sveikatos ir edukacijos centre, kur įvairių gamyklų moterims darbininkėms padėdavo įvairiausiais klausimais. Jos iniciatyva į profsąjungą leista įstoti ir juodaodėms moterims. Buvo aktyvi [[feminizmas|feministė]], siekė panaikinti lytinę diskriminaciją darbo santykiuose ir kitose srityse. Profsąjungoje dirbo iki 1983 metų, mirė 1986 m. balandžio 8 d. Niujorke. == Literatūra == * Orleck, Annelise. Common Sense and a Little Fire: Women and Working-Class Politics in the United States, 1900–1965. University of North Carolina Press. 1995. ISBN 0-8078-4511-6. == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20160304202939/http://rmc.library.cornell.edu/EAD/htmldocs/KCL06036-008.html Biografija I (angl.)] * [http://jwa.org/encyclopedia/article/newman-pauline Biografija II (angl.)] {{DEFAULTSORT:Newman, Pauline}} [[Kategorija:JAV asmenybės]] [[Kategorija:Visuomenės veikėjai]] sf4rvvfkc27vu81xrft20ztiyw6gcd0 0 481344 7952164 7951368 2026-10-25T05:55:14Z Д.Ильин 75718 7952164 wikitext text/x-wiki {| class=wikitable align=right width=200 |- valign=top |[[Vaizdas:Uniform_polyhedron-53-t012.png|200x200px]]<br />Nupjautinis ikosidodekaedras, turintis 120 viršūnių, yra didžiausias Archimedo briaunainis. |} '''Archimedo briaunainiai''' – labai simetriški pustaisyklingiai iškilieji briaunainiai, sudaryti iš dviejų ar daugiau rūšių [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingųjų daugiakampių]], kurie susieina identiškose viršūnėse. Jie skiriasi nuo [[Platono kūnas|Platono kūnų]] tuo, kad pastaruosius sudaro išimtinai vienodi ir tarpusavyje lygūs daugiakampiai, susieinantys į vienodas viršūnes, o nuo [[Džonsono kūnas|Džonsono kūnų]] tuo, kad šių sienas sudarantys taisyklingi daugiakampiai sudaro nevienodas viršūnes.<span class="cx-segment" data-segmentid="21"></span> Sąvoka ''vienodos viršūnės'' paprastai reiškia, kad bet kurioms dviem viršūnėms galima pritaikyti [[Izometrija|izometrinę]] transformaciją, tinkančią visai figūrai, kad vieną viršūnę sutapdintume su kita. Kartais pasitenkinama reikalavimu, kad sienos susieinančios vienoje viršūnėje būtų izometriškai susijusios su sienomis, kurios susieina kitoje. Šis apibrėžimų skirtumas ypač svarbus, kai kalbama apie pseudorombinį kuboktaedrą: tai unikalus iškilas briaunainis, kurio taisyklingi sienų daugiakampiai vienodu būdu susieina kiekvienoje viršūnėje, bet jis neturi globalios simetrijos, pagal kurią kiekvieną viršūnę būtų galima sutapdinti su kitomis. Remdamasis šiuo faktu, Branko Grünbaumas pasiūlė (2009 m.) terminologiškai skirti šias dvi briaunainių šeimas ir Archimedo briaunainius apibrėžti kaip kiekvienoje viršūnėje turinčius vienodą viršūnės planą (įskaitant ir pseudorombinį kuboktaedrą), o tolygiuosius briaunainius apibrėžti kaip turinčius simetriškas viršūnes (vadinasi, neapimančius pseudorombinio kuboktaedro). <span class="cx-segment" data-segmentid="31"></span> [[Prizmė (geometrija)|Prizmės]] ir [[antiprizmė]]s, kurių [[simetrijos grupė]]s yra dvisienės, bendru atveju nelaikomos Archimedo briaunainiais, nors jos ir atitinka tik ką pateiktą apibrėžimą. Taikant tokį apribojimą, turime tik baigtinę aibę Archimedo kūnų. Visus juos (išskyrus pseudorombinį kuboktaedrą), taikant [[Vithofo konstrukcija|Vithofo konstrukcijas]] (''Wythoff constructions''), galima sukurti iš Platono kūnų, kuriems būdinga tetraedrinė, oktaedrinė ir ikosaedrinė simetrija.<span class="cx-segment" data-segmentid="43"></span> == Pavadinimo kilmė == Šie briaunainiai pavadinti [[Archimedas|Archimedo]] vardu, kuris aprašė juos savo dabar jau prarastame veikale. Bet šį veikalą cituoja Papus Aleksandriškis, kuris teigia, kad Archimedas nurodė 13 briaunainių.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> Renesanso periodu menininkai ir matematikai labai vertino ''grynas formas'' ir jas tyrinėjo bei atrado iš naujo. Šias paieškas beveik galutinai užbaigė [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]]<ref>Field J., Rediscovering the Archimedean Polyhedra: Piero della Francesca, Luca Pacioli, Leonardo da Vinci, Albrecht Dürer, Daniele Barbaro, and Johannes Kepler, ''Archive for History of Exact Sciences'', '''50''', 1997, 227</ref>, kuris apibrėžė prizmes, antiprizmes ir neiškilius briaunainius vėliau imtus vadinti [[Keplerio-Puanso biriaunainis|Keplerio-Puanso biriaunainiais]]. Kepleris, tikėtina, atrado ir prailgintą kvadratinį girobikupolą (pseudorombinį kuboktaedrą): bent vieną kartą jis tikrai paminėjo, kad yra 14 Archimedo briaunainių. Deja, jo pateiktuose sąrašuose yra tik 13 tolygių briaunainių, o pirmą aikvaizdų liudijimą apie pseudorombinį kuboktaedrą sutinkame 1905 metais, Dunkano Somervilio (''Duncan Sommerville'') darbe.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> == Klasifikacija == Iš viso yra: 13 Archimedo briaunainių (pagal moderniausią apibrėžimą neįtraukiant pseudorombinio kuboktaedro, arba pailgo stačiakampio girobikupolo, kaip jis neretai vadinamas); 15 Archimedo briaunainių, jei dviejų enantiamorfiškų briaunainių veidrodinius atspindžius laikysime skirtingais kūnais. Lentelės ''viršūnės plano'' langelyje įrašytos skaitinės reikšmės rodo, kokio tipo taisyklingi daugiakampiai susieina šioje viršūnėje. Pavyzdžiui, ''viršūnės plano ''skaitinės reikšmės (4,6,8) reiškia, kad viršūnėje susieina kvadratas, šešiakampis ir aštuoniakampis (daugiakampiai surašomi pagal laikrodžio rodyklę). {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" ! Pavadinimas<br /> (Alternatyvus pavad.) !Schläfli<br /> Coxeter ! Skaidrus ! Tankus ! Išklotinė ! Viršūnės<br /> planas ! colspan="2" | Sienos ! Briaunos ! Viršūnės ! Taškinės<br /> simetr. grupė |- | nupjautinis tetraedras |{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:Truncatedtetrahedron.svg|50x50px|Truncated tetrahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedtetrahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.6.6<br />[[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 8 | 4 trikampiai<br /> 4 šešiakampiai | 18 | 12 | T_d |- | kuboktaedras<br /> (rombtetratetraedras) |r{4,3} or rr{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:cuboctahedron.svg|50px|Cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:cuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Cuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Cuboctahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.4.3.4<br />[[Vaizdas:Cuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 8 trikampiai<br /> 6 kvadratai | 24 | 12 | O_h |- | nupjautinis kubas |t{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedhexahedron.svg|50px|Truncated hexahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedhexahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_hexahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_hexahedron_flat.svg|81x81px]] | 3.8.8<br /> [[Vaizdas:Truncated_cube_vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 8 trikampiai<br /> 6 aštuoniakampiai | 36 | 24 | O_h |- | nupjautinis oktaedras<br /> (nupjautinis tetratetraedras) |t{3,4} or tr{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedoctahedron.svg|50px|Truncated octahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedoctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_octahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_octahedron_flat.png|60x60px]] | 4.6.6<br /> [[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 6 kvadratai<br /> 8 šešiakampiai | 36 | 24 | O_h |- | rombinis kuboktaedras<br /> (mažasis rombinis kuboktaedras) |rr{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:rhombicuboctahedron.jpg|50px|Rhombicuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Rhombicuboctahedron_flat.png|60x60px]] | 3.4.4.4<br /> [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 26 |8 trikampiai<br /> 18 kvadratų | 48 | 24 | O_h |- | nupjautinis kuboktaedras<br /> (didysis rombinis kuboktaedras) |tr{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedcuboctahedron.jpg|50px|Truncated cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedcuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_cuboctahedron_flat.svg|60x60px]] | 4.6.8<br /> [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 26 | 12 kvadratų<br /> 8 šešiakampiai<br /> 6 aštuoniakampiai | 72 | 48 | O_h |- | nusklembtas ({{en|snub}}) kubas<br /> (nusklembtas kuboktaedras) |sr{4,3}<br />[[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]] | [[Vaizdas:snubhexahedronccw.jpg|50px|Snub hexahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubhexahedronccw.gif|Animacija]]) | [[Vaizdas:Snub_hexahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Snub_cube_flat.svg|60x60px]] | 3.3.3.3.4<br /> [[Vaizdas:Snub_cube_vertfig.svg|50x50px]] | 38 |32 trikampiai<br /> 6 kvadratai | 60 | 24 | O |- | ikosidodekaedras |r{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:icosidodecahedron.jpg|50px|Icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:icosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Icosidodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.5.3.5<br /> [[Vaizdas:Icosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 | 20 trikampių<br /> 12 penkiakampių | 60 | 30 | I_h |- | nupjautinis dodekaedras |t{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncateddodecahedron.jpg|50px|Truncated dodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncateddodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_flat.png|60x60px]] | 3.10.10<br /> [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 |20 trikampių<br /> 12 dešimtkampių | 90 | 60 | I_h |- | nupjautinis ikosaedras |t{3,5}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedicosahedron.svg|50px|Truncated icosahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_icosahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_flat-2.svg|60x60px]] | 5.6.6<br /> [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 | 12 penkiakampių<br /> 20 šešiakampių | 90 | 60 | I_h |- | rombinis ikosidodekaedras<br /> (mažasis rombinis ikosidodekaedras) |rr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:rhombicosidodecahedron.jpg|50px|Rhombicosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Rhombicosidodecahedron_flat.png|60x60px]] | 3.4.5.4<br /> [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 62 | 20 trikampiai<br /> 30 kvadratų<br /> 12 penkiakampių | 120 | 60 | I_h |- | nupjautinis ikosidodekaedras<br /> (didysis rombinis ikosidodekaedras) |tr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.jpg|50px|Truncated icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron.png|60px]] | [[Vaizdas:Truncated_icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 4.6.10<br /> [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|56x56px]] | 62 |30 kvadratų<br /> 20 šešiakampių<br /> 12 dešimtkampių | 180 | 120 | I_h |- | nusklembtas dodekaedras<br /> (nusklembtas ikosidodekaedras) |sr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]] | [[Vaizdas:snubdodecahedronccw.jpg|50px|Snub dodecahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubdodecahedronccw.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_ccw.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.3.3.3.5<br /> [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 92 | 80 trikampių<br /> 12 penkiakampių | 150 | 60 | I |} Pagal kai kuriuos pustaisyklingių briaunainių apibrėžimus, į šią šeimą įtraukiamas dar vienas briaunainis, pseudorombinio kuboktaedro, arba dar kitaip vadinamas pailgas stačiakampis girobikupolas.<ref>[[Archimedo kūnas#CITEREFMalkevitch1988|Malkevitch (1988]]<span>)</span>, p.&nbsp;85</ref> == Savybės == Archimedo kūnų viršūnių skaičius apskaičiuojamas 720° dalijant iš viršūnės [[Defektas (geometrija)|kampo defekto]]. Kuboktaedras ir ikosidodekaedas yra [[izotoksas|izotoksai]] (turi viebodas briaunas) ir priskiriami [[Kvazitaisyklingis briaunainis|kvazitaisyklingiams]] briaunainiams. Archimedo kūnų [[dualus briaunainis|dualai]] yra vadinami [[Katalano kūnas|Katalano]] kūnais. Kartu su [[bipiramidė]]mis ir [[trapecoedras|trapecoedrais]], jie yra tokie [[izoedra|izoedrai]], kurie turi taisyklingas viršūnes. === Chirališkumas === Nusklembtas ({{en|snub}}) kubas ir nusklembtas dodekaedras yra ''[[chirališkumas|chirališki]]'', nes jie būna kairinės ir dešininės formos, todėl kūno trimatis pavidalas nesutampa su jo veidrodiniu atspindžiu. Kūno savybė turėti kairinę ir dešininę formą vadinama enantiomorfizmu, o patys kūnai gali būti vadinami enantiomorfais. Taigi minėtos dvi figūros (nusklembtas kubas ir nusklembtas dodekaedras) yra enantiomorfinės, arba tiesiog, '''enantiomorfai'''. == Archimedo kūnų konstravimas == : ''Taip pat skaitykite – [[Tolygusis briaunainis]], [[Konvėjaus briaunainio formulė]].'' [[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|300px|Archimedo kūnus galima konstruoti naudojant Vithofo [[Vithofo briaunainių konstravimo būdas|konstravimo schemos pakopas]].]] Tarp atskirų Archimedo ir Platono kūnų egzistuoja sąryšiai, kuriuos galima aptikti, taikant bendras jų konstravimo pakopas. Pradžioje [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|nupjauname]] [[Platono kūnas|Platono kūnų]] viršūnes. Kad būtų išlaikoma simetrija, pjovimo plokštuma turi būti statmena tiesei, jungiančiai viršūnę su briaunainio centru (visos viršūnės nupjaunamos vienodai). Pagal tai, kiek nupjaunama (žr. lentelę žemiau), susidaro įvairūs Platono ir Archimedo kūnai (taip pat, ir kitokie „tarpiniai“ briaunainiai). [[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] ir [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|kanteliacija]] ({{en|cantellation}}) yra tokios operacijos, kai briaunainio sienos tolinamos nuo jo centro (visos sienos vienodu atstumu, kad nebūtų pažeista Platono kūno simetrija) ir išgaubiant iš jų iškilus kupolus. Tempimas su pasukimu reiškia, kad sienos dar ir pasukamos, taip prie briaunų besišliejantys stačiakampiai palaipsniui virsta trikampiais. Paskutinė čia taikoma konstravimo pakopa – nupjauti kartu viršūnes ir briaunas. Kai tempimo metu nekeičiami pradiniai sienų matmenys (sienos tiesiog tolinamos viena nuo briaunainio centro), tokį tempimą galima laikyti nupjovimu, kai kartu pjaunamos viršūnės ir briaunos, išlaikant tam tikrą proporciją tarp kampo ir briaunų pokyčio. {{-}} {| class="wikitable" |+ Archimedo kūnų konstravimas !colspan=2|Simetrija ![[Tetraedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|120px]] !colspan=2|[[Oktaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|120px]] !colspan=2|[[Ikosaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|120px]] |- ! Pradinis kūnas<BR />Operacija||Simbolis<BR />{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node}} ! [[Tetraedras]]<BR />{3,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] || [[Kubas]]<BR />{4,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || [[Oktaedras]]<BR />{3,4}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || [[Dodekaedras]]<BR />{5,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] || [[Taisyklingas ikosaedras|Ikosaedras]]<BR />{3,5}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjovimas]] (t)||t{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} | [[Tetraedras|nupjautinis tetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] || [[kubas|nupjautinis kubas]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || [[oktaedras|nupjautinis oktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || [[dodekaedras|nupjautinis dodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] || [[ikosaedras|nupjautinis ikosaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikavimas]] (r)<BR />Konvėjaus<ref>Šiems Conway’aus įvestiems angliškiems terminams nepavyksta rasti terminologinių lietuviškų atitikmenų (tikrinta 2015 m.); angliškai žr.[https://en.wikipedia.org/wiki/Conway_polyhedron_notation]</ref>: Ambo (a)||r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node}} | [[tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Dvigubas nupjovimas]] (2t)<BR />Konvėjaus: Dual kis (dk)||2t{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} | nupjautinis tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] || nupjautinis oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || nupjautinis kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || nupjautinis ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]] || nupjautinis dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Dvigubas rektifikavimas]] (2r)<BR />[[Dualus briaunainis|Dualas]] (d)||2r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node|q|node_1}} | tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]|| oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] || dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] (e)||rr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}} | [[rombinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] ||colspan=2| [[rombinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] || colspan=2|[[rombinis ikosidodekaedras]] <BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|50px]] |- align=center ! Nusklembimas ir rektifikavimas (sr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Nusklembimas|Nusklembtas]] (s)||sr{p, q}<BR />{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}} | [[nusklembtas tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]] |- align=center ! Kanteliacija su nupjovimu (tr)<BR />Konvėjaus: Bevel (b)||tr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}} | [[nupjautinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]] |} Atkreipkite dėmesį į dualumą tarp kubo ir oktaedro bei tarp dodekaedro ir ikosaedro. O taip pat į tai, kad tetraedrinę simetriją turi tik vienas Archimedo kūnas, iš dalies dėl to, kad tetraedras yra dualus pats sau. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jayatilake|first=Udaya|title=Calculations on face and vertex regular polyhedra|url=https://archive.org/details/sim_mathematical-gazette_2005-03_89_514/page/76|journal=Mathematical Gazette|date=2005 m. kovo mėn.|volume=89|issue=514|pages=76–81}} *{{citation | last = Grünbaum | first = Branko | doi = 10.4171/EM/120 | issue = 3 | journal = Elemente der Mathematik | mr = 2520469 | pages = 89–101 | title = An enduring error | volume = 64 | year = 2009| doi-access = free }}. Reprinted in {{citation|title=The Best Writing on Mathematics 2010|editor-first=Mircea|editor-last=Pitici|publisher=Princeton University Press|year=2011|pages=18–31}}. * {{cite book | author= Williams, Robert | year= 1979| title= The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design | url= https://archive.org/details/geometricalfound00will | publisher= Dover Publications, Inc. | location= | isbn= 0-486-23729-X }} * {{citation | last = Malkevitch | first = Joseph | contribution = Milestones in the history of polyhedra | pages = 80–92 | title = Shaping Space: A Polyhedral Approach | year = 1988 | editor1-last = Senechal | editor1-first = M. | editor2-last = Fleck | editor2-first = G. | publisher = Birkh&auml;user | location = Boston }}. * {{cite book | author= Pugh, Anthony | year= 1976 | title= Polyhedra: A visual approach | publisher= University of California Press Berkeley | location= California | isbn= 0-520-03056-7 }} 2 skyrius [[Kategorija:Briaunainiai]] qt9wkwa9d7ug7xucogno1v9hhiu2rgv 7952239 7952164 2026-10-25T07:35:41Z Д.Ильин 75718 7952239 wikitext text/x-wiki {| class=wikitable align=right width=200 |- valign=top |[[Vaizdas:Uniform_polyhedron-53-t012.png|200x200px]]<br />Nupjautinis ikosidodekaedras, turintis 120 viršūnių, yra didžiausias Archimedo briaunainis. |} '''Archimedo briaunainiai''' – labai simetriški pustaisyklingiai iškilieji briaunainiai, sudaryti iš dviejų ar daugiau rūšių [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingųjų daugiakampių]], kurie susieina identiškose viršūnėse. Jie skiriasi nuo [[Platono kūnas|Platono kūnų]] tuo, kad pastaruosius sudaro išimtinai vienodi ir tarpusavyje lygūs daugiakampiai, susieinantys į vienodas viršūnes, o nuo [[Džonsono kūnas|Džonsono kūnų]] tuo, kad šių sienas sudarantys taisyklingi daugiakampiai sudaro nevienodas viršūnes.<span class="cx-segment" data-segmentid="21"></span> Sąvoka ''vienodos viršūnės'' paprastai reiškia, kad bet kurioms dviem viršūnėms galima pritaikyti [[Izometrija|izometrinę]] transformaciją, tinkančią visai figūrai, kad vieną viršūnę sutapdintume su kita. Kartais pasitenkinama reikalavimu, kad sienos susieinančios vienoje viršūnėje būtų izometriškai susijusios su sienomis, kurios susieina kitoje. Šis apibrėžimų skirtumas ypač svarbus, kai kalbama apie pseudorombinį kuboktaedrą: tai unikalus iškilas briaunainis, kurio taisyklingi sienų daugiakampiai vienodu būdu susieina kiekvienoje viršūnėje, bet jis neturi globalios simetrijos, pagal kurią kiekvieną viršūnę būtų galima sutapdinti su kitomis. Remdamasis šiuo faktu, Branko Grünbaumas pasiūlė (2009 m.) terminologiškai skirti šias dvi briaunainių šeimas ir Archimedo briaunainius apibrėžti kaip kiekvienoje viršūnėje turinčius vienodą viršūnės planą (įskaitant ir pseudorombinį kuboktaedrą), o tolygiuosius briaunainius apibrėžti kaip turinčius simetriškas viršūnes (vadinasi, neapimančius pseudorombinio kuboktaedro). <span class="cx-segment" data-segmentid="31"></span> [[Prizmė (geometrija)|Prizmės]] ir [[antiprizmė]]s, kurių [[simetrijos grupė]]s yra dvisienės, bendru atveju nelaikomos Archimedo briaunainiais, nors jos ir atitinka tik ką pateiktą apibrėžimą. Taikant tokį apribojimą, turime tik baigtinę aibę Archimedo kūnų. Visus juos (išskyrus pseudorombinį kuboktaedrą), taikant [[Vithofo konstrukcija|Vithofo konstrukcijas]] (''Wythoff constructions''), galima sukurti iš Platono kūnų, kuriems būdinga tetraedrinė, oktaedrinė ir ikosaedrinė simetrija.<span class="cx-segment" data-segmentid="43"></span> == Pavadinimo kilmė == Šie briaunainiai pavadinti [[Archimedas|Archimedo]] vardu, kuris aprašė juos savo dabar jau prarastame veikale. Bet šį veikalą cituoja Papus Aleksandriškis, kuris teigia, kad Archimedas nurodė 13 briaunainių.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> Renesanso periodu menininkai ir matematikai labai vertino ''grynas formas'' ir jas tyrinėjo bei atrado iš naujo. Šias paieškas beveik galutinai užbaigė [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]]<ref>Field J., Rediscovering the Archimedean Polyhedra: Piero della Francesca, Luca Pacioli, Leonardo da Vinci, Albrecht Dürer, Daniele Barbaro, and Johannes Kepler, ''Archive for History of Exact Sciences'', '''50''', 1997, 227</ref>, kuris apibrėžė prizmes, antiprizmes ir neiškilius briaunainius vėliau imtus vadinti [[Keplerio-Puanso biriaunainis|Keplerio-Puanso biriaunainiais]]. Kepleris, tikėtina, atrado ir prailgintą kvadratinį girobikupolą (pseudorombinį kuboktaedrą): bent vieną kartą jis tikrai paminėjo, kad yra 14 Archimedo briaunainių. Deja, jo pateiktuose sąrašuose yra tik 13 tolygių briaunainių, o pirmą aikvaizdų liudijimą apie pseudorombinį kuboktaedrą sutinkame 1905 metais, Dunkano Somervilio (''Duncan Sommerville'') darbe.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> == Klasifikacija == Iš viso yra: 13 Archimedo briaunainių (pagal moderniausią apibrėžimą neįtraukiant pseudorombinio kuboktaedro, arba pailgo stačiakampio girobikupolo, kaip jis neretai vadinamas); 15 Archimedo briaunainių, jei dviejų enantiamorfiškų briaunainių veidrodinius atspindžius laikysime skirtingais kūnais. Lentelės ''viršūnės plano'' langelyje įrašytos skaitinės reikšmės rodo, kokio tipo taisyklingi daugiakampiai susieina šioje viršūnėje. Pavyzdžiui, ''viršūnės plano ''skaitinės reikšmės (4,6,8) reiškia, kad viršūnėje susieina kvadratas, šešiakampis ir aštuoniakampis (daugiakampiai surašomi pagal laikrodžio rodyklę). {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" ! Pavadinimas<br /> (Alternatyvus pavad.) !Schläfli<br /> Coxeter ! Skaidrus ! Tankus ! Išklotinė ! Viršūnės<br /> planas ! colspan="2" | Sienos ! Briaunos ! Viršūnės ! Taškinės<br /> simetr. grupė |- | nupjautinis tetraedras |{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:Truncatedtetrahedron.svg|50x50px|Truncated tetrahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedtetrahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.6.6<br />[[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 8 | 4 trikampiai<br /> 4 šešiakampiai | 18 | 12 | T_d |- | kuboktaedras<br /> (rombtetratetraedras) |r{4,3} or rr{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:cuboctahedron.svg|50px|Cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:cuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Cuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Cuboctahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.4.3.4<br />[[Vaizdas:Cuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 8 trikampiai<br /> 6 kvadratai | 24 | 12 | O_h |- | nupjautinis kubas |t{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedhexahedron.svg|50px|Truncated hexahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedhexahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_hexahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_hexahedron_flat.svg|81x81px]] | 3.8.8<br /> [[Vaizdas:Truncated_cube_vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 8 trikampiai<br /> 6 aštuoniakampiai | 36 | 24 | O_h |- | nupjautinis oktaedras<br /> (nupjautinis tetratetraedras) |t{3,4} or tr{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedoctahedron.svg|50px|Truncated octahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedoctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_octahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_octahedron_flat.png|60x60px]] | 4.6.6<br /> [[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 6 kvadratai<br /> 8 šešiakampiai | 36 | 24 | O_h |- | rombinis kuboktaedras<br /> (mažasis rombinis kuboktaedras) |rr{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:rhombicuboctahedron.jpg|50px|Rhombicuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Rhombicuboctahedron_flat.png|60x60px]] | 3.4.4.4<br /> [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 26 |8 trikampiai<br /> 18 kvadratų | 48 | 24 | O_h |- | nupjautinis kuboktaedras<br /> (didysis rombinis kuboktaedras) |tr{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedcuboctahedron.jpg|50px|Truncated cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedcuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_cuboctahedron_flat.svg|60x60px]] | 4.6.8<br /> [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 26 | 12 kvadratų<br /> 8 šešiakampiai<br /> 6 aštuoniakampiai | 72 | 48 | O_h |- | nusklembtas ({{en|snub}}) kubas<br /> (nusklembtas kuboktaedras) |sr{4,3}<br />[[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]] | [[Vaizdas:snubhexahedronccw.jpg|50px|Snub hexahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubhexahedronccw.gif|Animacija]]) | [[Vaizdas:Snub_hexahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Snub_cube_flat.svg|60x60px]] | 3.3.3.3.4<br /> [[Vaizdas:Snub_cube_vertfig.svg|50x50px]] | 38 |32 trikampiai<br /> 6 kvadratai | 60 | 24 | O |- | ikosidodekaedras |r{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:icosidodecahedron.jpg|50px|Icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:icosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Icosidodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.5.3.5<br /> [[Vaizdas:Icosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 | 20 trikampių<br /> 12 penkiakampių | 60 | 30 | I_h |- | nupjautinis dodekaedras |t{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncateddodecahedron.jpg|50px|Truncated dodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncateddodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_flat.png|60x60px]] | 3.10.10<br /> [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 |20 trikampių<br /> 12 dešimtkampių | 90 | 60 | I_h |- | nupjautinis ikosaedras |t{3,5}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedicosahedron.svg|50px|Truncated icosahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_icosahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_flat-2.svg|60x60px]] | 5.6.6<br /> [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 | 12 penkiakampių<br /> 20 šešiakampių | 90 | 60 | I_h |- | rombinis ikosidodekaedras<br /> (mažasis rombinis ikosidodekaedras) |rr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:rhombicosidodecahedron.jpg|50px|Rhombicosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Rhombicosidodecahedron_flat.png|60x60px]] | 3.4.5.4<br /> [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 62 | 20 trikampiai<br /> 30 kvadratų<br /> 12 penkiakampių | 120 | 60 | I_h |- | nupjautinis ikosidodekaedras<br /> (didysis rombinis ikosidodekaedras) |tr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.jpg|50px|Truncated icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron.png|60px]] | [[Vaizdas:Truncated_icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 4.6.10<br /> [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|56x56px]] | 62 |30 kvadratų<br /> 20 šešiakampių<br /> 12 dešimtkampių | 180 | 120 | I_h |- | nusklembtas dodekaedras<br /> (nusklembtas ikosidodekaedras) |sr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]] | [[Vaizdas:snubdodecahedronccw.jpg|50px|Snub dodecahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubdodecahedronccw.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_ccw.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.3.3.3.5<br /> [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 92 | 80 trikampių<br /> 12 penkiakampių | 150 | 60 | I |} Pagal kai kuriuos pustaisyklingių briaunainių apibrėžimus, į šią šeimą įtraukiamas dar vienas briaunainis, pseudorombinio kuboktaedro, arba dar kitaip vadinamas pailgas stačiakampis girobikupolas.<ref>[[Archimedo kūnas#CITEREFMalkevitch1988|Malkevitch (1988]]<span>)</span>, p.&nbsp;85</ref> == Savybės == Archimedo kūnų viršūnių skaičius apskaičiuojamas 720° dalijant iš viršūnės [[Defektas (geometrija)|kampo defekto]]. Kuboktaedras ir ikosidodekaedas yra [[izotoksas|izotoksai]] (turi viebodas briaunas) ir priskiriami [[Kvazitaisyklingis briaunainis|kvazitaisyklingiams]] briaunainiams. Archimedo kūnų [[dualus briaunainis|dualai]] yra vadinami [[Katalano kūnas|Katalano]] kūnais. Kartu su [[bipiramidė]]mis ir [[trapecoedras|trapecoedrais]], jie yra tokie [[izoedra|izoedrai]], kurie turi taisyklingas viršūnes. === Chirališkumas === Nusklembtas ({{en|snub}}) kubas ir nusklembtas dodekaedras yra ''[[chirališkumas|chirališki]]'', nes jie būna kairinės ir dešininės formos, todėl kūno trimatis pavidalas nesutampa su jo veidrodiniu atspindžiu. Kūno savybė turėti kairinę ir dešininę formą vadinama enantiomorfizmu, o patys kūnai gali būti vadinami enantiomorfais. Taigi minėtos dvi figūros (nusklembtas kubas ir nusklembtas dodekaedras) yra enantiomorfinės, arba tiesiog, '''enantiomorfai'''. == Archimedo kūnų konstravimas == : ''Taip pat skaitykite – [[Tolygusis briaunainis]], [[Konvėjaus briaunainio formulė]].'' [[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|300px|Archimedo kūnus galima konstruoti naudojant Vithofo [[Vithofo briaunainių konstravimo būdas|konstravimo schemos pakopas]].]] Tarp atskirų Archimedo ir Platono kūnų egzistuoja sąryšiai, kuriuos galima aptikti, taikant bendras jų konstravimo pakopas. Pradžioje [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|nupjauname]] [[Platono kūnas|Platono kūnų]] viršūnes. Kad būtų išlaikoma simetrija, pjovimo plokštuma turi būti statmena tiesei, jungiančiai viršūnę su briaunainio centru (visos viršūnės nupjaunamos vienodai). Pagal tai, kiek nupjaunama (žr. lentelę žemiau), susidaro įvairūs Platono ir Archimedo kūnai (taip pat, ir kitokie „tarpiniai“ briaunainiai). [[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] ir [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|kanteliacija]] ({{en|cantellation}}) yra tokios operacijos, kai briaunainio sienos tolinamos nuo jo centro (visos sienos vienodu atstumu, kad nebūtų pažeista Platono kūno simetrija) ir išgaubiant iš jų iškilus kupolus. Tempimas su pasukimu reiškia, kad sienos dar ir pasukamos, taip prie briaunų besišliejantys stačiakampiai palaipsniui virsta trikampiais. Paskutinė čia taikoma konstravimo pakopa – nupjauti kartu viršūnes ir briaunas. Kai tempimo metu nekeičiami pradiniai sienų matmenys (sienos tiesiog tolinamos viena nuo briaunainio centro), tokį tempimą galima laikyti nupjovimu, kai kartu pjaunamos viršūnės ir briaunos, išlaikant tam tikrą proporciją tarp kampo ir briaunų pokyčio. {{-}} {| class="wikitable" |+ Archimedo kūnų konstravimas !colspan=2|Simetrija ![[Tetraedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|120px]] !colspan=2|[[Oktaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|120px]] !colspan=2|[[Ikosaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|120px]] |- ! Pradinis kūnas<BR />Operacija||Simbolis<BR />{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node}} ! [[Tetraedras]]<BR />{3,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] || [[Kubas]]<BR />{4,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || [[Oktaedras]]<BR />{3,4}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || [[Dodekaedras]]<BR />{5,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] || [[Taisyklingas ikosaedras|Ikosaedras]]<BR />{3,5}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjovimas]] (t)||t{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} | [[Tetraedras|nupjautinis tetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] || [[kubas|nupjautinis kubas]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || [[oktaedras|nupjautinis oktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || [[dodekaedras|nupjautinis dodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] || [[ikosaedras|nupjautinis ikosaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikavimas]] (r)<BR />Konvėjaus<ref>Šiems Conway’aus įvestiems angliškiems terminams nepavyksta rasti terminologinių lietuviškų atitikmenų (tikrinta 2015 m.); angliškai žr.[https://en.wikipedia.org/wiki/Conway_polyhedron_notation]</ref>: Ambo (a)||r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node}} | [[tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Dvigubas nupjovimas]] (2t)<BR />Konvėjaus: Dual kis (dk)||2t{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} | nupjautinis tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] || nupjautinis oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || nupjautinis kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || nupjautinis ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] || nupjautinis dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Dvigubas rektifikavimas]] (2r)<BR />[[Dualus briaunainis|Dualas]] (d)||2r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node|q|node_1}} | tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]|| oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] || dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] (e)||rr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}} | [[rombinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] ||colspan=2| [[rombinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] || colspan=2|[[rombinis ikosidodekaedras]] <BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|50px]] |- align=center ! Nusklembimas ir rektifikavimas (sr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Nusklembimas|Nusklembtas]] (s)||sr{p, q}<BR />{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}} | [[nusklembtas tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]] |- align=center ! Kanteliacija su nupjovimu (tr)<BR />Konvėjaus: Bevel (b)||tr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}} | [[nupjautinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]] |} Atkreipkite dėmesį į dualumą tarp kubo ir oktaedro bei tarp dodekaedro ir ikosaedro. O taip pat į tai, kad tetraedrinę simetriją turi tik vienas Archimedo kūnas, iš dalies dėl to, kad tetraedras yra dualus pats sau. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jayatilake|first=Udaya|title=Calculations on face and vertex regular polyhedra|url=https://archive.org/details/sim_mathematical-gazette_2005-03_89_514/page/76|journal=Mathematical Gazette|date=2005 m. kovo mėn.|volume=89|issue=514|pages=76–81}} *{{citation | last = Grünbaum | first = Branko | doi = 10.4171/EM/120 | issue = 3 | journal = Elemente der Mathematik | mr = 2520469 | pages = 89–101 | title = An enduring error | volume = 64 | year = 2009| doi-access = free }}. Reprinted in {{citation|title=The Best Writing on Mathematics 2010|editor-first=Mircea|editor-last=Pitici|publisher=Princeton University Press|year=2011|pages=18–31}}. * {{cite book | author= Williams, Robert | year= 1979| title= The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design | url= https://archive.org/details/geometricalfound00will | publisher= Dover Publications, Inc. | location= | isbn= 0-486-23729-X }} * {{citation | last = Malkevitch | first = Joseph | contribution = Milestones in the history of polyhedra | pages = 80–92 | title = Shaping Space: A Polyhedral Approach | year = 1988 | editor1-last = Senechal | editor1-first = M. | editor2-last = Fleck | editor2-first = G. | publisher = Birkh&auml;user | location = Boston }}. * {{cite book | author= Pugh, Anthony | year= 1976 | title= Polyhedra: A visual approach | publisher= University of California Press Berkeley | location= California | isbn= 0-520-03056-7 }} 2 skyrius [[Kategorija:Briaunainiai]] hjb3ffih2nxeos0muyqfqymefuwvsbt 7952298 7952239 2026-10-25T11:40:19Z Д.Ильин 75718 7952298 wikitext text/x-wiki {| class=wikitable align=right width=200 |- valign=top |[[Vaizdas:Uniform_polyhedron-53-t012.svg|200x200px]]<br />Nupjautinis ikosidodekaedras, turintis 120 viršūnių, yra didžiausias Archimedo briaunainis. |} '''Archimedo briaunainiai''' – labai simetriški pustaisyklingiai iškilieji briaunainiai, sudaryti iš dviejų ar daugiau rūšių [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingųjų daugiakampių]], kurie susieina identiškose viršūnėse. Jie skiriasi nuo [[Platono kūnas|Platono kūnų]] tuo, kad pastaruosius sudaro išimtinai vienodi ir tarpusavyje lygūs daugiakampiai, susieinantys į vienodas viršūnes, o nuo [[Džonsono kūnas|Džonsono kūnų]] tuo, kad šių sienas sudarantys taisyklingi daugiakampiai sudaro nevienodas viršūnes.<span class="cx-segment" data-segmentid="21"></span> Sąvoka ''vienodos viršūnės'' paprastai reiškia, kad bet kurioms dviem viršūnėms galima pritaikyti [[Izometrija|izometrinę]] transformaciją, tinkančią visai figūrai, kad vieną viršūnę sutapdintume su kita. Kartais pasitenkinama reikalavimu, kad sienos susieinančios vienoje viršūnėje būtų izometriškai susijusios su sienomis, kurios susieina kitoje. Šis apibrėžimų skirtumas ypač svarbus, kai kalbama apie pseudorombinį kuboktaedrą: tai unikalus iškilas briaunainis, kurio taisyklingi sienų daugiakampiai vienodu būdu susieina kiekvienoje viršūnėje, bet jis neturi globalios simetrijos, pagal kurią kiekvieną viršūnę būtų galima sutapdinti su kitomis. Remdamasis šiuo faktu, Branko Grünbaumas pasiūlė (2009 m.) terminologiškai skirti šias dvi briaunainių šeimas ir Archimedo briaunainius apibrėžti kaip kiekvienoje viršūnėje turinčius vienodą viršūnės planą (įskaitant ir pseudorombinį kuboktaedrą), o tolygiuosius briaunainius apibrėžti kaip turinčius simetriškas viršūnes (vadinasi, neapimančius pseudorombinio kuboktaedro). <span class="cx-segment" data-segmentid="31"></span> [[Prizmė (geometrija)|Prizmės]] ir [[antiprizmė]]s, kurių [[simetrijos grupė]]s yra dvisienės, bendru atveju nelaikomos Archimedo briaunainiais, nors jos ir atitinka tik ką pateiktą apibrėžimą. Taikant tokį apribojimą, turime tik baigtinę aibę Archimedo kūnų. Visus juos (išskyrus pseudorombinį kuboktaedrą), taikant [[Vithofo konstrukcija|Vithofo konstrukcijas]] (''Wythoff constructions''), galima sukurti iš Platono kūnų, kuriems būdinga tetraedrinė, oktaedrinė ir ikosaedrinė simetrija.<span class="cx-segment" data-segmentid="43"></span> == Pavadinimo kilmė == Šie briaunainiai pavadinti [[Archimedas|Archimedo]] vardu, kuris aprašė juos savo dabar jau prarastame veikale. Bet šį veikalą cituoja Papus Aleksandriškis, kuris teigia, kad Archimedas nurodė 13 briaunainių.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> Renesanso periodu menininkai ir matematikai labai vertino ''grynas formas'' ir jas tyrinėjo bei atrado iš naujo. Šias paieškas beveik galutinai užbaigė [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]]<ref>Field J., Rediscovering the Archimedean Polyhedra: Piero della Francesca, Luca Pacioli, Leonardo da Vinci, Albrecht Dürer, Daniele Barbaro, and Johannes Kepler, ''Archive for History of Exact Sciences'', '''50''', 1997, 227</ref>, kuris apibrėžė prizmes, antiprizmes ir neiškilius briaunainius vėliau imtus vadinti [[Keplerio-Puanso biriaunainis|Keplerio-Puanso biriaunainiais]]. Kepleris, tikėtina, atrado ir prailgintą kvadratinį girobikupolą (pseudorombinį kuboktaedrą): bent vieną kartą jis tikrai paminėjo, kad yra 14 Archimedo briaunainių. Deja, jo pateiktuose sąrašuose yra tik 13 tolygių briaunainių, o pirmą aikvaizdų liudijimą apie pseudorombinį kuboktaedrą sutinkame 1905 metais, Dunkano Somervilio (''Duncan Sommerville'') darbe.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> == Klasifikacija == Iš viso yra: 13 Archimedo briaunainių (pagal moderniausią apibrėžimą neįtraukiant pseudorombinio kuboktaedro, arba pailgo stačiakampio girobikupolo, kaip jis neretai vadinamas); 15 Archimedo briaunainių, jei dviejų enantiamorfiškų briaunainių veidrodinius atspindžius laikysime skirtingais kūnais. Lentelės ''viršūnės plano'' langelyje įrašytos skaitinės reikšmės rodo, kokio tipo taisyklingi daugiakampiai susieina šioje viršūnėje. Pavyzdžiui, ''viršūnės plano ''skaitinės reikšmės (4,6,8) reiškia, kad viršūnėje susieina kvadratas, šešiakampis ir aštuoniakampis (daugiakampiai surašomi pagal laikrodžio rodyklę). {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" ! Pavadinimas<br /> (Alternatyvus pavad.) !Schläfli<br /> Coxeter ! Skaidrus ! Tankus ! Išklotinė ! Viršūnės<br /> planas ! colspan="2" | Sienos ! Briaunos ! Viršūnės ! Taškinės<br /> simetr. grupė |- | nupjautinis tetraedras |{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:Truncatedtetrahedron.svg|50x50px|Truncated tetrahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedtetrahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.6.6<br />[[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 8 | 4 trikampiai<br /> 4 šešiakampiai | 18 | 12 | T_d |- | kuboktaedras<br /> (rombtetratetraedras) |r{4,3} or rr{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:cuboctahedron.svg|50px|Cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:cuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Cuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Cuboctahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.4.3.4<br />[[Vaizdas:Cuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 8 trikampiai<br /> 6 kvadratai | 24 | 12 | O_h |- | nupjautinis kubas |t{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedhexahedron.svg|50px|Truncated hexahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedhexahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_hexahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_hexahedron_flat.svg|81x81px]] | 3.8.8<br /> [[Vaizdas:Truncated_cube_vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 8 trikampiai<br /> 6 aštuoniakampiai | 36 | 24 | O_h |- | nupjautinis oktaedras<br /> (nupjautinis tetratetraedras) |t{3,4} or tr{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedoctahedron.svg|50px|Truncated octahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedoctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_octahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_octahedron_flat.png|60x60px]] | 4.6.6<br /> [[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 6 kvadratai<br /> 8 šešiakampiai | 36 | 24 | O_h |- | rombinis kuboktaedras<br /> (mažasis rombinis kuboktaedras) |rr{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:rhombicuboctahedron.jpg|50px|Rhombicuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Rhombicuboctahedron_flat.png|60x60px]] | 3.4.4.4<br /> [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 26 |8 trikampiai<br /> 18 kvadratų | 48 | 24 | O_h |- | nupjautinis kuboktaedras<br /> (didysis rombinis kuboktaedras) |tr{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedcuboctahedron.jpg|50px|Truncated cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedcuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_cuboctahedron_flat.svg|60x60px]] | 4.6.8<br /> [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 26 | 12 kvadratų<br /> 8 šešiakampiai<br /> 6 aštuoniakampiai | 72 | 48 | O_h |- | nusklembtas ({{en|snub}}) kubas<br /> (nusklembtas kuboktaedras) |sr{4,3}<br />[[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]] | [[Vaizdas:snubhexahedronccw.jpg|50px|Snub hexahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubhexahedronccw.gif|Animacija]]) | [[Vaizdas:Snub_hexahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Snub_cube_flat.svg|60x60px]] | 3.3.3.3.4<br /> [[Vaizdas:Snub_cube_vertfig.svg|50x50px]] | 38 |32 trikampiai<br /> 6 kvadratai | 60 | 24 | O |- | ikosidodekaedras |r{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:icosidodecahedron.jpg|50px|Icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:icosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Icosidodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.5.3.5<br /> [[Vaizdas:Icosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 | 20 trikampių<br /> 12 penkiakampių | 60 | 30 | I_h |- | nupjautinis dodekaedras |t{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncateddodecahedron.jpg|50px|Truncated dodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncateddodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_flat.png|60x60px]] | 3.10.10<br /> [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 |20 trikampių<br /> 12 dešimtkampių | 90 | 60 | I_h |- | nupjautinis ikosaedras |t{3,5}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedicosahedron.svg|50px|Truncated icosahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_icosahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_flat-2.svg|60x60px]] | 5.6.6<br /> [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 | 12 penkiakampių<br /> 20 šešiakampių | 90 | 60 | I_h |- | rombinis ikosidodekaedras<br /> (mažasis rombinis ikosidodekaedras) |rr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:rhombicosidodecahedron.jpg|50px|Rhombicosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Rhombicosidodecahedron_flat.png|60x60px]] | 3.4.5.4<br /> [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 62 | 20 trikampiai<br /> 30 kvadratų<br /> 12 penkiakampių | 120 | 60 | I_h |- | nupjautinis ikosidodekaedras<br /> (didysis rombinis ikosidodekaedras) |tr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.jpg|50px|Truncated icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron.png|60px]] | [[Vaizdas:Truncated_icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 4.6.10<br /> [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|56x56px]] | 62 |30 kvadratų<br /> 20 šešiakampių<br /> 12 dešimtkampių | 180 | 120 | I_h |- | nusklembtas dodekaedras<br /> (nusklembtas ikosidodekaedras) |sr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]] | [[Vaizdas:snubdodecahedronccw.jpg|50px|Snub dodecahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubdodecahedronccw.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_ccw.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.3.3.3.5<br /> [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 92 | 80 trikampių<br /> 12 penkiakampių | 150 | 60 | I |} Pagal kai kuriuos pustaisyklingių briaunainių apibrėžimus, į šią šeimą įtraukiamas dar vienas briaunainis, pseudorombinio kuboktaedro, arba dar kitaip vadinamas pailgas stačiakampis girobikupolas.<ref>[[Archimedo kūnas#CITEREFMalkevitch1988|Malkevitch (1988]]<span>)</span>, p.&nbsp;85</ref> == Savybės == Archimedo kūnų viršūnių skaičius apskaičiuojamas 720° dalijant iš viršūnės [[Defektas (geometrija)|kampo defekto]]. Kuboktaedras ir ikosidodekaedas yra [[izotoksas|izotoksai]] (turi viebodas briaunas) ir priskiriami [[Kvazitaisyklingis briaunainis|kvazitaisyklingiams]] briaunainiams. Archimedo kūnų [[dualus briaunainis|dualai]] yra vadinami [[Katalano kūnas|Katalano]] kūnais. Kartu su [[bipiramidė]]mis ir [[trapecoedras|trapecoedrais]], jie yra tokie [[izoedra|izoedrai]], kurie turi taisyklingas viršūnes. === Chirališkumas === Nusklembtas ({{en|snub}}) kubas ir nusklembtas dodekaedras yra ''[[chirališkumas|chirališki]]'', nes jie būna kairinės ir dešininės formos, todėl kūno trimatis pavidalas nesutampa su jo veidrodiniu atspindžiu. Kūno savybė turėti kairinę ir dešininę formą vadinama enantiomorfizmu, o patys kūnai gali būti vadinami enantiomorfais. Taigi minėtos dvi figūros (nusklembtas kubas ir nusklembtas dodekaedras) yra enantiomorfinės, arba tiesiog, '''enantiomorfai'''. == Archimedo kūnų konstravimas == : ''Taip pat skaitykite – [[Tolygusis briaunainis]], [[Konvėjaus briaunainio formulė]].'' [[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|300px|Archimedo kūnus galima konstruoti naudojant Vithofo [[Vithofo briaunainių konstravimo būdas|konstravimo schemos pakopas]].]] Tarp atskirų Archimedo ir Platono kūnų egzistuoja sąryšiai, kuriuos galima aptikti, taikant bendras jų konstravimo pakopas. Pradžioje [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|nupjauname]] [[Platono kūnas|Platono kūnų]] viršūnes. Kad būtų išlaikoma simetrija, pjovimo plokštuma turi būti statmena tiesei, jungiančiai viršūnę su briaunainio centru (visos viršūnės nupjaunamos vienodai). Pagal tai, kiek nupjaunama (žr. lentelę žemiau), susidaro įvairūs Platono ir Archimedo kūnai (taip pat, ir kitokie „tarpiniai“ briaunainiai). [[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] ir [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|kanteliacija]] ({{en|cantellation}}) yra tokios operacijos, kai briaunainio sienos tolinamos nuo jo centro (visos sienos vienodu atstumu, kad nebūtų pažeista Platono kūno simetrija) ir išgaubiant iš jų iškilus kupolus. Tempimas su pasukimu reiškia, kad sienos dar ir pasukamos, taip prie briaunų besišliejantys stačiakampiai palaipsniui virsta trikampiais. Paskutinė čia taikoma konstravimo pakopa – nupjauti kartu viršūnes ir briaunas. Kai tempimo metu nekeičiami pradiniai sienų matmenys (sienos tiesiog tolinamos viena nuo briaunainio centro), tokį tempimą galima laikyti nupjovimu, kai kartu pjaunamos viršūnės ir briaunos, išlaikant tam tikrą proporciją tarp kampo ir briaunų pokyčio. {{-}} {| class="wikitable" |+ Archimedo kūnų konstravimas !colspan=2|Simetrija ![[Tetraedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|120px]] !colspan=2|[[Oktaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|120px]] !colspan=2|[[Ikosaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|120px]] |- ! Pradinis kūnas<BR />Operacija||Simbolis<BR />{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node}} ! [[Tetraedras]]<BR />{3,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] || [[Kubas]]<BR />{4,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || [[Oktaedras]]<BR />{3,4}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || [[Dodekaedras]]<BR />{5,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] || [[Taisyklingas ikosaedras|Ikosaedras]]<BR />{3,5}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjovimas]] (t)||t{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} | [[Tetraedras|nupjautinis tetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] || [[kubas|nupjautinis kubas]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || [[oktaedras|nupjautinis oktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || [[dodekaedras|nupjautinis dodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] || [[ikosaedras|nupjautinis ikosaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikavimas]] (r)<BR />Konvėjaus<ref>Šiems Conway’aus įvestiems angliškiems terminams nepavyksta rasti terminologinių lietuviškų atitikmenų (tikrinta 2015 m.); angliškai žr.[https://en.wikipedia.org/wiki/Conway_polyhedron_notation]</ref>: Ambo (a)||r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node}} | [[tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Dvigubas nupjovimas]] (2t)<BR />Konvėjaus: Dual kis (dk)||2t{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} | nupjautinis tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] || nupjautinis oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] || nupjautinis kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] || nupjautinis ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] || nupjautinis dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Dvigubas rektifikavimas]] (2r)<BR />[[Dualus briaunainis|Dualas]] (d)||2r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node|q|node_1}} | tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]|| oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] || dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] (e)||rr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}} | [[rombinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] ||colspan=2| [[rombinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] || colspan=2|[[rombinis ikosidodekaedras]] <BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|50px]] |- align=center ! Nusklembimas ir rektifikavimas (sr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Nusklembimas|Nusklembtas]] (s)||sr{p, q}<BR />{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}} | [[nusklembtas tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]] |- align=center ! Kanteliacija su nupjovimu (tr)<BR />Konvėjaus: Bevel (b)||tr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}} | [[nupjautinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.svg|50px]] |} Atkreipkite dėmesį į dualumą tarp kubo ir oktaedro bei tarp dodekaedro ir ikosaedro. O taip pat į tai, kad tetraedrinę simetriją turi tik vienas Archimedo kūnas, iš dalies dėl to, kad tetraedras yra dualus pats sau. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jayatilake|first=Udaya|title=Calculations on face and vertex regular polyhedra|url=https://archive.org/details/sim_mathematical-gazette_2005-03_89_514/page/76|journal=Mathematical Gazette|date=2005 m. kovo mėn.|volume=89|issue=514|pages=76–81}} *{{citation | last = Grünbaum | first = Branko | doi = 10.4171/EM/120 | issue = 3 | journal = Elemente der Mathematik | mr = 2520469 | pages = 89–101 | title = An enduring error | volume = 64 | year = 2009| doi-access = free }}. Reprinted in {{citation|title=The Best Writing on Mathematics 2010|editor-first=Mircea|editor-last=Pitici|publisher=Princeton University Press|year=2011|pages=18–31}}. * {{cite book | author= Williams, Robert | year= 1979| title= The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design | url= https://archive.org/details/geometricalfound00will | publisher= Dover Publications, Inc. | location= | isbn= 0-486-23729-X }} * {{citation | last = Malkevitch | first = Joseph | contribution = Milestones in the history of polyhedra | pages = 80–92 | title = Shaping Space: A Polyhedral Approach | year = 1988 | editor1-last = Senechal | editor1-first = M. | editor2-last = Fleck | editor2-first = G. | publisher = Birkh&auml;user | location = Boston }}. * {{cite book | author= Pugh, Anthony | year= 1976 | title= Polyhedra: A visual approach | publisher= University of California Press Berkeley | location= California | isbn= 0-520-03056-7 }} 2 skyrius [[Kategorija:Briaunainiai]] 60vcswjta48injoowo5lhas7rpv2vwt 0 482539 7952165 7951369 2026-10-25T05:55:27Z Д.Ильин 75718 7952165 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Rhombic_dodecahedron_v3434.png|thumb|200x200px|Rombinis dodekaedras ir jo sienos konfigūracija.]] [[Vaizdas:Disdyakis_triacontahedron.png|thumb|„Disdyakis“ triakontaedras, kurio sienos konfigūracija V4.6.10, yra didžiausias Katalano kūnas, turintis 120 sienų.]] [[Matematika|Matematikoje]] '''Katalano kūnas''' – atitinkamo [[Archimedo kūnas|Archimedo kūno]] [[Dualus briaunainis|dualusis briaunainis]]. Katalano kūnai taip vadinami pagal juos 1865 m. pirmą kartą aprašiusį [[Belgija|belgų]] matematiką Euženą Katalaną (''Eugène Catalan''). Katalano kūnai yra iškilieji briaunainiai. Jie yra tranzityvūs sienų atžvilgiu, bet netranzityvūs briaunų atžvilgiu. Taip yra todėl, kad šių kūnų dualai, Archimedo kūnai, yra tranzityvūs briaunų atžvilgiu, bet netranzityvūs sienų atžvilgiu. Reikia pastebėti, kad skirtingai negu [[Platono kūnas|Platono kūnai]] ir [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnai]], Katalano kūnų sienos ''nėra'' [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]]. Kita vertus, Katalano kūnų viršūnių planai yra taisyklingieji daugiakampiai ir jie turi pastovius dvisienius kampus. Kadangi jų sienos yra tranzityvios, Katalano kūnai yra [[Izoedras|izoedrai]]. Be to, du Katalano kūnai yra dar tranzityvūs ir briaunų atžvilgiu: ''rombinis dodekaedras'' ir ''rombinis triakontaedras''. Šiuodvi figūros yra dviejų [[Kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisykligų]] Archimedo kūnų dualai. Lygiai, kaip [[prizmė]]s ir anti[[prizmė]]s bendruoju atveju nėra priskiriamos prie Archimedo kūnų, taip bipiramidės ir trapecoedrai nepriskiriami prie Katalano kūnų, nors abiejų klasių figūros yra tranzityvios sienų atžvilgiu. Dviem Katalano kūnams būdingas ''chirališkumas'': penkiakampiam ikositetraedrui ir penkiakampiam heksakontaedrui, kurie yra atitinkamai dualūs su nusklembtu kubu ir nusklembtu dodekaedru. Kiekvienas šių dualų iš tiesų yra ''enantiomorfų ''pora. Bet neskaičiuojant šių enantiomorfų ir bipiramidžių bei trapecoedrų iš viso turime 13 Katalano kūnų. {| style="margin-bottom: 10px;" class="wikitable sortable" !nr. ![[Archimedo kūnas|Archimedo kūnai]] !Katalano kūnai |- !1 |Nupjautinis tetraedras<br /> |„Triakis“ tetraedras |- !2 |Nupjautinis kubas<br /> |„Triakis“ oktaedras |- !3 |Nupjautinis kuboktaedras<br /> |„Disdyakis“ dodekaedras |- !4 |Nupjautinis oktaedras<br /> |„Tetrakis“ heksaedras |- !5 |Nupjautinis dodekaedras<br /> |„Triakis“ ikosaedras |- !6 |Nupjautinis ikosidodekaedras <br /> |„Disdyakis“ triakontaedras |- !7 |Nupjautinis ikosaedras<br /> |„Pentakis“ dodekaedras |- !8 |Kuboktaedras |Rombinis ddodekaedras |- !9 |Ikosidodekaedras |Rombinis triakontaedras |- !10 |Rombinis kuboktaedras<br /> |Deltoidinis ikositetraedras |- !11 |Rombinis ikosidodekaedras<br /> |Deltoidinis heksakontaedras |- !12 |Nusklembtas kubas<br /> |Penkiakampis ikositetraedras |- !13 |Nusklembtas dodekaedras<br /> |Penkiakampis heksakontaedras |} „Triakis“ (ir kitos panašios Katalano kūnų pavadinimo dalys) yra hibridinis darinys iš graikų τρι, ''tri'' – „trys“ ir lotynų ''acis'' „ketera“, „smailė“; taigi „triakis“ tetraedras yra tetraedras, kurio kiekvienoje sienoje iškilusios trys briaunos („keteros“). Atitinkamai „tetrakis“ reiškia sieną, kurioje iškilusios keturios (''tetra''), „pentakis“ – penkios briaunos, sudarančios [[Lygiašonis trikampis|lygiašonius trikampius]], o „disdyakis“ – briaunos sudaro įvairiakraščius trikampius. == Simetrija == Katalano kūnus, kaip ir jiems dualius Archimedo kūnus galima sugrupuoti pagal simetrijos klases: tetraedrines, oktaedrines, ikosaedrines simetrijos kūnus. Kiekvienoje simetrijos klasėje yra po šešis kūnus, o kadangi tetraedrinės simetrijos grupės kūnams būdinga simetrija pačiam sau, čia yra tik trys kūnai, du iš kurių dubliuoja oktaedrinės simetrijos kūnai. Taigi 6+6+3-2=13. {| | {| class="wikitable" |+ [[Briaunainių simetrija|Tetraedrinė simetrija]] |- !colspan=11|Archimedo kūnai |- align=center valign=top |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|60px]] |- !colspan=8|Katalano kūnai |- align=center |[[Vaizdas:Triakistetrahedron.svg|60px]] |[[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60px]] |} | {| class="wikitable" |+ [[Briaunainių simetrija|Oktaedrinė simetrija]] |- !colspan=11|Archimedo kūnai |- align=center valign=top |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|60px]] |- align=center !colspan=11|Katalano kūnai |- align=center |[[Vaizdas:Triakisoctahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Deltoidalicositetrahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonalicositetrahedronccw.jpg|60px]] |} |} {| class="wikitable" |+ [[Briaunainių simetrija|Ikosaedrinė simetrija]] |- !colspan=11|Archimedo kūnai |- align=center valign=top |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|60px]] |- align=center !colspan=11|Katalano kūnai |- align=center |[[Vaizdas:Triakisicosahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Rhombictriacontahedron.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentakisdodecahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Deltoidalhexecontahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonalhexecontahedronccw.jpg|60px]] |} == Sąrašas == {| class="wikitable sortable" ! Pavadinimas<br /> (Dvigubas)<br /> Konvėjaus žymėjimas ! Vaizdas ! Ortogonalinis<br /> karkasas ! Sienos<br /> daugiakampis ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės ! Simetrija |- align="center" | „Triakis“ tetraedras<br /> (nupjautinis tetraedras)<br /> „kT“ | [[Vaizdas:Triakis_tetrahedron.png|60x60px|„Triakis“ tetraedras]][[Vaizdas:Triakistetrahedron.svg|67x67px|„Triakis“ tetraedras]] | [[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01_ae.svg|75x75px]][[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01_A2.png|61x61px]][[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01.png|61x61px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU02_facets.png|40x40px]]<br /> V3.6.6 | 12 | 18 | 8 | T_d |- align="center" | Rombinis dodekaedras<br /> (kuboktaedras)<br /> „jC“ | [[Vaizdas:Rhombic_dodecahedron.png|60x60px|Rombinis dodekaedras]][[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60x60px|Rombinis dodekaedras]] | [[Vaizdas:Dual_cube_t1_v.svg|81x81px]] [[Vaizdas:Dual_cube_t1.svg|62x62px]][[Vaizdas:Dual_cube_t1_B2.svg|60x60px]] | [[Rombas]]<br /> [[Vaizdas:DU07_facets.png|40x40px]]<br /> V3.4.3.4 | 12 | 24 | 14 | O_h |- align="center" | „Triakis“ oktaedras<br /> (nupjautinis kubas)<br /> „kO“ | [[Vaizdas:Triakis_octahedron.png|60x60px|„Triakis“ oktaedras]][[Vaizdas:Triakisoctahedron.jpg|66x66px|„Triakis“ oktaedras]] | [[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01_e88.png|85x85px]][[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01.svg|60x60px]][[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01_B2.svg|61x61px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU09_facets.png|40x40px]]<br /> V3.8.8 | 24 | 36 | 14 | O_h |- align="center" | „Tetrakis“ heksaedras<br /> (nupjautinis oktaedras)<br /> „kC“ | [[Vaizdas:Tetrakis_cube.png|60x60px|„Tetrakis“ heksaedras]][[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60x60px|„Tetrakis“ heksaedras]] | [[Vaizdas:Dual_cube_t12_e66.png|61x61px]][[Vaizdas:Dual_cube_t12.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t12_B2.png|61x61px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU08_facets.png|40x40px]]<br /> V4.6.6 | 24 | 36 | 14 | O_h |- align="center" | Deltoidinis ikositetraedras<br /> (rombinis kuboktaedras)<br /> „oC“ | [[Vaizdas:Strombic_icositetrahedron.png|60x60px|Deltoidinis ikositetraedras]][[Vaizdas:Deltoidalicositetrahedron.jpg|60x60px|Deltoidinis ikositetraedras]] | [[Vaizdas:Dual_cube_t02_f4b.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t02.png|67x67px]][[Vaizdas:Dual_cube_t02_B2.png|60x60px]] | Aitvaras<br /> [[Vaizdas:DU10_facets.png|40x40px]]<br /> V3.4.4.4 | 24 | 48 | 26 | O_h |- align="center" | „Disdyakis“ dodekaedras<br /> (nupjautinis kuboktaedras)<br /> „mC“ | [[Vaizdas:Disdyakis_dodecahedron.png|60x60px|„Disdyakis“ dodekaedras]][[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|63x63px|„Disdyakis“ dodekaedras]] | [[Vaizdas:Dual_cube_t012_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t012.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t012_B2.png|60x60px]] | [[Trikampis|Įvairiakraštis]]<br /> [[Vaizdas:DU11_facets.png|40x40px]]<br /> V4.6.8 | 48 | 72 | 26 | O_h |- align="center" | Penkiakampis ikositetraedras<br /> (nusklembtas kubas)<br /> „gC“ | [[Vaizdas:Pentagonal_icositetrahedron.png|60x60px|Penkiakampis ikositetraedras]][[Vaizdas:Pentagonalicositetrahedronccw.jpg|60x60px|Penkiakampis ikositetraedras (Ccw)]] | [[Vaizdas:Dual_snub_cube_e1.png|64x64px]][[Vaizdas:Dual_snub_cube_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_cube_B2.png|60x60px]] | Penkiakampis<br /> [[Vaizdas:DU12_facets.png|40x40px]]<br /> V3.3.3.3.4 | 24 | 60 | 38 | O |- align="center" | Rombinis triakontaedras<br /> (ikosidodekaedras)<br /> „jD“ | [[Vaizdas:Rhombic_triacontahedron.png|60x60px|Rombinis triakontaedras]][[Vaizdas:Rhombictriacontahedron.svg|66x66px|Rombinis triakontaedras]] | [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_e.png|68x68px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_A2.png|67x67px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_H3.png|61x61px]] | [[Rombas]]<br /> [[Vaizdas:DU24_facets.png|40x40px]]<br /> V3.5.3.5 | 30 | 60 | 32 | I_h |- align="center" | „Triakis“ ikosaedras<br /> (nupjautinis dodekaedras)<br /> „kI“ | [[Vaizdas:Triakis_icosahedron.png|60x60px|„Triakis“ ikosaedras]][[Vaizdas:Triakisicosahedron.jpg|62x62px|„Triakis“ ikosaedras]] |[[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 exx.png|60px]][[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 A2.png|60px]][[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 H3.png|60px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU26_facets.png|40x40px]]<br /> V3.10.10 | 60 | 90 | 32 | I_h |- align="center" | „Pentakis“ dodekaedras<br /> (nupjautinis ikosaedras)<br /> „kD“ | [[Vaizdas:Pentakis_dodecahedron.png|60x60px|Pentakis dodecahedron]][[Vaizdas:Pentakisdodecahedron.jpg|60x60px|Pentakis dodecahedron]] | [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_e66.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_H3.png|62x62px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU25_facets.png|40x40px]]<br /> V5.6.6 | 60 | 90 | 32 | I_h |- align="center" | Deltoidinis heksakontaedras<br /> (rombinis ikosidodekaedras)<br /> „oD“ | [[Vaizdas:Strombic_hexecontahedron.png|60x60px|Deltoidinis heksakontaedras]][[Vaizdas:Deltoidalhexecontahedron.jpg|60x60px|Deltoidinis heksakontaedras]] | [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_H3.png|60x60px]] | Aitvaras<br /> [[Vaizdas:DU27_facets.png|40x40px]]<br /> V3.4.5.4 | 60 | 120 | 62 | I_h |- align="center" | „Disdyakis“ triakontaedras<br /> (nupjautinis ikosidodekaedras)<br /> „mD“ | [[Vaizdas:Disdyakis_triacontahedron.png|60x60px|„Disdyakis“ triakontaedras]][[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|63x63px|„Disdyakis“ triakontaedras]] | [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_H3.png|60x60px]] | [[Trikampis|Įvairiakraštis]]<br /> [[Vaizdas:DU28_facets.png|40x40px]]<br /> V4.6.10 | 120 | 180 | 62 | I_h |- align="center" | Penkiakampis heksakontaedras<br /> (nusklembtas dodekaedras)<br /> „gD“ | [[Vaizdas:Pentagonal_hexecontahedron.png|60x60px|Penkiakampis heksakontaedras]][[Vaizdas:Pentagonalhexecontahedronccw.jpg|61x61px|Penkiakampis heksakontaedras (Ccw)]] | [[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_e1.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_H2.png|60x60px]] | Penkiakampis<br /> [[Vaizdas:DU29_facets.png|40x40px]]<br /> V3.3.3.3.5 | 60 | 150 | 92 | I |} == Šaltiniai == * Eugène Catalan ''Mémoire sur la Théorie des Polyèdres.'' J. l'École Polytechnique (Paris) 41, 1-71, 1865. * Alan Holden ''Shapes, Space, and Symmetry''. New York: Dover, 1991. * {{Šablonas:Citavimas|last1 = Wenninger|first1 = Magnus|author1-link = Magnus Wenninger|title = Dual Models|publisher = [[Cambridge University Press]]|isbn = 978-0-521-54325-5|mr = 730208|year = 1983}} (The thirteen semiregular convex polyhedra and their duals) * <cite class="citation book">Williams, Robert (1979). ''The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design''. Dover Publications, Inc. </cite><cite class="citation book">[[ISBN]]&nbsp;0-486-23729-X.</cite><span class="Z3988" title="ctx_ver=Z39.88-2004&rfr_id=info%3Asid%2Fen.wikipedia.org%3ACatalan+solid&rft.aufirst=Robert&rft.aulast=Williams&rft.btitle=The+Geometrical+Foundation+of+Natural+Structure%3A+A+Source+Book+of+Design&rft.date=1979&rft.genre=book&rft.isbn=0-486-23729-X&rft.pub=Dover+Publications%2C+Inc&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook">&nbsp;</span> (Section 3-9) * {{Šablonas:Cite book|author = Anthony Pugh|year = 1976|title = Polyhedra: A visual approach|publisher = University of California Press Berkeley|location = California|isbn = 0-520-03056-7}} Chapter 4: Duals of the Archimedean polyhedra, prisma and antiprisms == Nuorodos == * <span class="citation mathworld" id="Reference-Mathworld-Catalan Solids">Weisstein, Eric W., [http://mathworld.wolfram.com/CatalanSolid.html „Catalan Solids“], ''MathWorld''.</span> * <span class="citation mathworld" id="Reference-Mathworld-Isohedron">Weisstein, Eric W., [http://mathworld.wolfram.com/Isohedron.html „Isohedron“], ''MathWorld''.</span> * Olshevsky, George<span>, </span>''[https://web.archive.org/web/20070204075028/http://members.aol.com/Polycell/glossary.html#Catalan Catalan]''<span> at </span>''Glossary for Hyperspace''<span>.</span> * [http://www.georgehart.com/virtual-polyhedra/archimedean-duals-info.html Archimedean duals] – at Virtual Reality Polyhedra * [http://ibiblio.org/e-notes/3Dapp/Catalan.htm Interactive Catalan Solid] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051201035511/http://ibiblio.org/e-notes/3Dapp/Catalan.htm |date=2005-12-01 }} in Java [[Kategorija:Briaunainiai]] k3qps1mxudl7qcqieeksvfom94c5adx 7952299 7952165 2026-10-25T11:40:30Z Д.Ильин 75718 7952299 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Rhombic_dodecahedron_v3434.png|thumb|200x200px|Rombinis dodekaedras ir jo sienos konfigūracija.]] [[Vaizdas:Disdyakis_triacontahedron.png|thumb|„Disdyakis“ triakontaedras, kurio sienos konfigūracija V4.6.10, yra didžiausias Katalano kūnas, turintis 120 sienų.]] [[Matematika|Matematikoje]] '''Katalano kūnas''' – atitinkamo [[Archimedo kūnas|Archimedo kūno]] [[Dualus briaunainis|dualusis briaunainis]]. Katalano kūnai taip vadinami pagal juos 1865 m. pirmą kartą aprašiusį [[Belgija|belgų]] matematiką Euženą Katalaną (''Eugène Catalan''). Katalano kūnai yra iškilieji briaunainiai. Jie yra tranzityvūs sienų atžvilgiu, bet netranzityvūs briaunų atžvilgiu. Taip yra todėl, kad šių kūnų dualai, Archimedo kūnai, yra tranzityvūs briaunų atžvilgiu, bet netranzityvūs sienų atžvilgiu. Reikia pastebėti, kad skirtingai negu [[Platono kūnas|Platono kūnai]] ir [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnai]], Katalano kūnų sienos ''nėra'' [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]]. Kita vertus, Katalano kūnų viršūnių planai yra taisyklingieji daugiakampiai ir jie turi pastovius dvisienius kampus. Kadangi jų sienos yra tranzityvios, Katalano kūnai yra [[Izoedras|izoedrai]]. Be to, du Katalano kūnai yra dar tranzityvūs ir briaunų atžvilgiu: ''rombinis dodekaedras'' ir ''rombinis triakontaedras''. Šiuodvi figūros yra dviejų [[Kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisykligų]] Archimedo kūnų dualai. Lygiai, kaip [[prizmė]]s ir anti[[prizmė]]s bendruoju atveju nėra priskiriamos prie Archimedo kūnų, taip bipiramidės ir trapecoedrai nepriskiriami prie Katalano kūnų, nors abiejų klasių figūros yra tranzityvios sienų atžvilgiu. Dviem Katalano kūnams būdingas ''chirališkumas'': penkiakampiam ikositetraedrui ir penkiakampiam heksakontaedrui, kurie yra atitinkamai dualūs su nusklembtu kubu ir nusklembtu dodekaedru. Kiekvienas šių dualų iš tiesų yra ''enantiomorfų ''pora. Bet neskaičiuojant šių enantiomorfų ir bipiramidžių bei trapecoedrų iš viso turime 13 Katalano kūnų. {| style="margin-bottom: 10px;" class="wikitable sortable" !nr. ![[Archimedo kūnas|Archimedo kūnai]] !Katalano kūnai |- !1 |Nupjautinis tetraedras<br /> |„Triakis“ tetraedras |- !2 |Nupjautinis kubas<br /> |„Triakis“ oktaedras |- !3 |Nupjautinis kuboktaedras<br /> |„Disdyakis“ dodekaedras |- !4 |Nupjautinis oktaedras<br /> |„Tetrakis“ heksaedras |- !5 |Nupjautinis dodekaedras<br /> |„Triakis“ ikosaedras |- !6 |Nupjautinis ikosidodekaedras <br /> |„Disdyakis“ triakontaedras |- !7 |Nupjautinis ikosaedras<br /> |„Pentakis“ dodekaedras |- !8 |Kuboktaedras |Rombinis ddodekaedras |- !9 |Ikosidodekaedras |Rombinis triakontaedras |- !10 |Rombinis kuboktaedras<br /> |Deltoidinis ikositetraedras |- !11 |Rombinis ikosidodekaedras<br /> |Deltoidinis heksakontaedras |- !12 |Nusklembtas kubas<br /> |Penkiakampis ikositetraedras |- !13 |Nusklembtas dodekaedras<br /> |Penkiakampis heksakontaedras |} „Triakis“ (ir kitos panašios Katalano kūnų pavadinimo dalys) yra hibridinis darinys iš graikų τρι, ''tri'' – „trys“ ir lotynų ''acis'' „ketera“, „smailė“; taigi „triakis“ tetraedras yra tetraedras, kurio kiekvienoje sienoje iškilusios trys briaunos („keteros“). Atitinkamai „tetrakis“ reiškia sieną, kurioje iškilusios keturios (''tetra''), „pentakis“ – penkios briaunos, sudarančios [[Lygiašonis trikampis|lygiašonius trikampius]], o „disdyakis“ – briaunos sudaro įvairiakraščius trikampius. == Simetrija == Katalano kūnus, kaip ir jiems dualius Archimedo kūnus galima sugrupuoti pagal simetrijos klases: tetraedrines, oktaedrines, ikosaedrines simetrijos kūnus. Kiekvienoje simetrijos klasėje yra po šešis kūnus, o kadangi tetraedrinės simetrijos grupės kūnams būdinga simetrija pačiam sau, čia yra tik trys kūnai, du iš kurių dubliuoja oktaedrinės simetrijos kūnai. Taigi 6+6+3-2=13. {| | {| class="wikitable" |+ [[Briaunainių simetrija|Tetraedrinė simetrija]] |- !colspan=11|Archimedo kūnai |- align=center valign=top |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|60px]] |- !colspan=8|Katalano kūnai |- align=center |[[Vaizdas:Triakistetrahedron.svg|60px]] |[[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60px]] |} | {| class="wikitable" |+ [[Briaunainių simetrija|Oktaedrinė simetrija]] |- !colspan=11|Archimedo kūnai |- align=center valign=top |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|60px]] |- align=center !colspan=11|Katalano kūnai |- align=center |[[Vaizdas:Triakisoctahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Deltoidalicositetrahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonalicositetrahedronccw.jpg|60px]] |} |} {| class="wikitable" |+ [[Briaunainių simetrija|Ikosaedrinė simetrija]] |- !colspan=11|Archimedo kūnai |- align=center valign=top |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.svg|60px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|60px]] |- align=center !colspan=11|Katalano kūnai |- align=center |[[Vaizdas:Triakisicosahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Rhombictriacontahedron.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentakisdodecahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Deltoidalhexecontahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonalhexecontahedronccw.jpg|60px]] |} == Sąrašas == {| class="wikitable sortable" ! Pavadinimas<br /> (Dvigubas)<br /> Konvėjaus žymėjimas ! Vaizdas ! Ortogonalinis<br /> karkasas ! Sienos<br /> daugiakampis ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės ! Simetrija |- align="center" | „Triakis“ tetraedras<br /> (nupjautinis tetraedras)<br /> „kT“ | [[Vaizdas:Triakis_tetrahedron.png|60x60px|„Triakis“ tetraedras]][[Vaizdas:Triakistetrahedron.svg|67x67px|„Triakis“ tetraedras]] | [[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01_ae.svg|75x75px]][[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01_A2.png|61x61px]][[Vaizdas:Dual_tetrahedron_t01.png|61x61px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU02_facets.png|40x40px]]<br /> V3.6.6 | 12 | 18 | 8 | T_d |- align="center" | Rombinis dodekaedras<br /> (kuboktaedras)<br /> „jC“ | [[Vaizdas:Rhombic_dodecahedron.png|60x60px|Rombinis dodekaedras]][[Vaizdas:Rhombicdodecahedron.jpg|60x60px|Rombinis dodekaedras]] | [[Vaizdas:Dual_cube_t1_v.svg|81x81px]] [[Vaizdas:Dual_cube_t1.svg|62x62px]][[Vaizdas:Dual_cube_t1_B2.svg|60x60px]] | [[Rombas]]<br /> [[Vaizdas:DU07_facets.png|40x40px]]<br /> V3.4.3.4 | 12 | 24 | 14 | O_h |- align="center" | „Triakis“ oktaedras<br /> (nupjautinis kubas)<br /> „kO“ | [[Vaizdas:Triakis_octahedron.png|60x60px|„Triakis“ oktaedras]][[Vaizdas:Triakisoctahedron.jpg|66x66px|„Triakis“ oktaedras]] | [[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01_e88.png|85x85px]][[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01.svg|60x60px]][[Vaizdas:Dual_truncated_cube_t01_B2.svg|61x61px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU09_facets.png|40x40px]]<br /> V3.8.8 | 24 | 36 | 14 | O_h |- align="center" | „Tetrakis“ heksaedras<br /> (nupjautinis oktaedras)<br /> „kC“ | [[Vaizdas:Tetrakis_cube.png|60x60px|„Tetrakis“ heksaedras]][[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|60x60px|„Tetrakis“ heksaedras]] | [[Vaizdas:Dual_cube_t12_e66.png|61x61px]][[Vaizdas:Dual_cube_t12.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t12_B2.png|61x61px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU08_facets.png|40x40px]]<br /> V4.6.6 | 24 | 36 | 14 | O_h |- align="center" | Deltoidinis ikositetraedras<br /> (rombinis kuboktaedras)<br /> „oC“ | [[Vaizdas:Strombic_icositetrahedron.png|60x60px|Deltoidinis ikositetraedras]][[Vaizdas:Deltoidalicositetrahedron.jpg|60x60px|Deltoidinis ikositetraedras]] | [[Vaizdas:Dual_cube_t02_f4b.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t02.png|67x67px]][[Vaizdas:Dual_cube_t02_B2.png|60x60px]] | Aitvaras<br /> [[Vaizdas:DU10_facets.png|40x40px]]<br /> V3.4.4.4 | 24 | 48 | 26 | O_h |- align="center" | „Disdyakis“ dodekaedras<br /> (nupjautinis kuboktaedras)<br /> „mC“ | [[Vaizdas:Disdyakis_dodecahedron.png|60x60px|„Disdyakis“ dodekaedras]][[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|63x63px|„Disdyakis“ dodekaedras]] | [[Vaizdas:Dual_cube_t012_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t012.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_cube_t012_B2.png|60x60px]] | [[Trikampis|Įvairiakraštis]]<br /> [[Vaizdas:DU11_facets.png|40x40px]]<br /> V4.6.8 | 48 | 72 | 26 | O_h |- align="center" | Penkiakampis ikositetraedras<br /> (nusklembtas kubas)<br /> „gC“ | [[Vaizdas:Pentagonal_icositetrahedron.png|60x60px|Penkiakampis ikositetraedras]][[Vaizdas:Pentagonalicositetrahedronccw.jpg|60x60px|Penkiakampis ikositetraedras (Ccw)]] | [[Vaizdas:Dual_snub_cube_e1.png|64x64px]][[Vaizdas:Dual_snub_cube_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_cube_B2.png|60x60px]] | Penkiakampis<br /> [[Vaizdas:DU12_facets.png|40x40px]]<br /> V3.3.3.3.4 | 24 | 60 | 38 | O |- align="center" | Rombinis triakontaedras<br /> (ikosidodekaedras)<br /> „jD“ | [[Vaizdas:Rhombic_triacontahedron.png|60x60px|Rombinis triakontaedras]][[Vaizdas:Rhombictriacontahedron.svg|66x66px|Rombinis triakontaedras]] | [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_e.png|68x68px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_A2.png|67x67px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t1_H3.png|61x61px]] | [[Rombas]]<br /> [[Vaizdas:DU24_facets.png|40x40px]]<br /> V3.5.3.5 | 30 | 60 | 32 | I_h |- align="center" | „Triakis“ ikosaedras<br /> (nupjautinis dodekaedras)<br /> „kI“ | [[Vaizdas:Triakis_icosahedron.png|60x60px|„Triakis“ ikosaedras]][[Vaizdas:Triakisicosahedron.jpg|62x62px|„Triakis“ ikosaedras]] |[[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 exx.png|60px]][[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 A2.png|60px]][[Vaizdas:Dual dodecahedron t12 H3.png|60px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU26_facets.png|40x40px]]<br /> V3.10.10 | 60 | 90 | 32 | I_h |- align="center" | „Pentakis“ dodekaedras<br /> (nupjautinis ikosaedras)<br /> „kD“ | [[Vaizdas:Pentakis_dodecahedron.png|60x60px|Pentakis dodecahedron]][[Vaizdas:Pentakisdodecahedron.jpg|60x60px|Pentakis dodecahedron]] | [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_e66.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t01_H3.png|62x62px]] | Lygiašonis<br /> [[Vaizdas:DU25_facets.png|40x40px]]<br /> V5.6.6 | 60 | 90 | 32 | I_h |- align="center" | Deltoidinis heksakontaedras<br /> (rombinis ikosidodekaedras)<br /> „oD“ | [[Vaizdas:Strombic_hexecontahedron.png|60x60px|Deltoidinis heksakontaedras]][[Vaizdas:Deltoidalhexecontahedron.jpg|60x60px|Deltoidinis heksakontaedras]] | [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t02_H3.png|60x60px]] | Aitvaras<br /> [[Vaizdas:DU27_facets.png|40x40px]]<br /> V3.4.5.4 | 60 | 120 | 62 | I_h |- align="center" | „Disdyakis“ triakontaedras<br /> (nupjautinis ikosidodekaedras)<br /> „mD“ | [[Vaizdas:Disdyakis_triacontahedron.png|60x60px|„Disdyakis“ triakontaedras]][[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|63x63px|„Disdyakis“ triakontaedras]] | [[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_f4.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_dodecahedron_t012_H3.png|60x60px]] | [[Trikampis|Įvairiakraštis]]<br /> [[Vaizdas:DU28_facets.png|40x40px]]<br /> V4.6.10 | 120 | 180 | 62 | I_h |- align="center" | Penkiakampis heksakontaedras<br /> (nusklembtas dodekaedras)<br /> „gD“ | [[Vaizdas:Pentagonal_hexecontahedron.png|60x60px|Penkiakampis heksakontaedras]][[Vaizdas:Pentagonalhexecontahedronccw.jpg|61x61px|Penkiakampis heksakontaedras (Ccw)]] | [[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_e1.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_A2.png|60x60px]][[Vaizdas:Dual_snub_dodecahedron_H2.png|60x60px]] | Penkiakampis<br /> [[Vaizdas:DU29_facets.png|40x40px]]<br /> V3.3.3.3.5 | 60 | 150 | 92 | I |} == Šaltiniai == * Eugène Catalan ''Mémoire sur la Théorie des Polyèdres.'' J. l'École Polytechnique (Paris) 41, 1-71, 1865. * Alan Holden ''Shapes, Space, and Symmetry''. New York: Dover, 1991. * {{Šablonas:Citavimas|last1 = Wenninger|first1 = Magnus|author1-link = Magnus Wenninger|title = Dual Models|publisher = [[Cambridge University Press]]|isbn = 978-0-521-54325-5|mr = 730208|year = 1983}} (The thirteen semiregular convex polyhedra and their duals) * <cite class="citation book">Williams, Robert (1979). ''The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design''. Dover Publications, Inc. </cite><cite class="citation book">[[ISBN]]&nbsp;0-486-23729-X.</cite><span class="Z3988" title="ctx_ver=Z39.88-2004&rfr_id=info%3Asid%2Fen.wikipedia.org%3ACatalan+solid&rft.aufirst=Robert&rft.aulast=Williams&rft.btitle=The+Geometrical+Foundation+of+Natural+Structure%3A+A+Source+Book+of+Design&rft.date=1979&rft.genre=book&rft.isbn=0-486-23729-X&rft.pub=Dover+Publications%2C+Inc&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook">&nbsp;</span> (Section 3-9) * {{Šablonas:Cite book|author = Anthony Pugh|year = 1976|title = Polyhedra: A visual approach|publisher = University of California Press Berkeley|location = California|isbn = 0-520-03056-7}} Chapter 4: Duals of the Archimedean polyhedra, prisma and antiprisms == Nuorodos == * <span class="citation mathworld" id="Reference-Mathworld-Catalan Solids">Weisstein, Eric W., [http://mathworld.wolfram.com/CatalanSolid.html „Catalan Solids“], ''MathWorld''.</span> * <span class="citation mathworld" id="Reference-Mathworld-Isohedron">Weisstein, Eric W., [http://mathworld.wolfram.com/Isohedron.html „Isohedron“], ''MathWorld''.</span> * Olshevsky, George<span>, </span>''[https://web.archive.org/web/20070204075028/http://members.aol.com/Polycell/glossary.html#Catalan Catalan]''<span> at </span>''Glossary for Hyperspace''<span>.</span> * [http://www.georgehart.com/virtual-polyhedra/archimedean-duals-info.html Archimedean duals] – at Virtual Reality Polyhedra * [http://ibiblio.org/e-notes/3Dapp/Catalan.htm Interactive Catalan Solid] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051201035511/http://ibiblio.org/e-notes/3Dapp/Catalan.htm |date=2005-12-01 }} in Java [[Kategorija:Briaunainiai]] bx3drt5mv5jg6bo9bbrsuacwjb1k87a 0 483351 7952166 7951373 2026-10-25T05:55:42Z Д.Ильин 75718 7952166 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|miniatiūra]] [[Vaizdas:Tetrahedron.svg|150px|thumb|[[Platono kūnas]]: [[Tetraedras]]]] [[Vaizdas:Snub dodecadodecahedron.png|150px|thumb|Tolygusis žvaigždinis briaunainis: Nusklembtas dodekadodekaedras]] '''Tolygusis briaunainis''' – toks [[briaunainis]], kurio sienos yra [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]] ir kurio viršūnės yra tranzityvios (t. y. viršūnių kampai yra lygūs ir šis briaunainis yra [[izogonas]]). Tolygaus briaunainio visos viršūnės yra tolygios (tapačios), o pats briaunainis pasižymi didelio laipsnio atspindėjimo ir sukimo [[simetrija]]. '''Tolygieji briaunainiai''' gali būti [[taisyklingasis briaunainis|taisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios sienos ir briaunos), [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios briaunos, bet sienos netranzityvios) ir [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingiai]] (jei tranzityvios vien viršūnės, o sienos ir briaunos netranzityvios). Šių briaunainių sienos ir viršūnės gali būti ir neiškilos, tad daug tolygiųjų briaunainių yra [[žvaigždinis briaunainis|žvaigždiniai]]. Atmetus begalines prizminių briaunainių klases, suskaičiuosime 75 tolygiuosius briaunainius (arba 76, jei įskaičiuosime ''Skilingo figūrą''). * Iškilieji: ** 5 [[Platono kūnas|Platono kūnai]] – taisyklingieji iškili briaunainiai; ** 13 [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] – 2 [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingieji]] ir 11 [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingių]] iškilių briaunainių. * Žvaigždiniai: ** 4 [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso kūnai]] – taisyklingi neiškili briaunainiai; ** 53 tolygūs žvaigždiniai braiunainiai – 5 [[kvazitaisyklingasis briaunainis#Neiškili pavyzdžiai|kvazitaisyklingieji]] ir 48 pustaisyklingiai; ** 1 žvaigždinis briaunainis, turintis sutampančių briaunų poras, geometriškai vadinamas ''didžiuoju dinusklembtu dirombiniu dodekaedru'', kurį atrado Džonas Skilingas (''John Skilling''), todėl neretai jis svadinamas tiesiog ''Skilingo figūra''. Greta šios suskaičiuojamos aibės dar yra dvi begalinės briaunainių klasės – [[Prizminis tolygusis briaunainis|prizmės ir antiprizmės]], apimančios prizmines iškilas ir žvaigždines formas. Tolygiųjų briaunainių [[dualus briaunainis|dualai]] turi tranzityvias sienas (yra izoedrai) ir jų viršūnės planas yra taisyklingas daugiakampis. Įprastai klasifikuojant, dualūs briaunainiai gretinami su jų pirminiais tolygiaisiais briaunainiais. Taisyklingųjų briaunainių dualai taip pat yra [[Platono kūnas#Simetrijos grupės|taisyklingieji]], o Archimedo kūnų – [[Katalano kūnas#Simetrija|Katalano kūnai]]. Tolygieji briaunainiai yra atskiras trimatis tolygiųjų [[politopas|politopų]] atvejis. Tolygiųjų politopų teorija apibendrina tolygiąsias figūras ne vien trimatei bet ir kitų matavimų erdvėms: tiek aukštesnio matavimo (keturmatei ir aukštesnei), tiek žemesnėms (dvimatei, vienmatei ir pan.). Trimačių tolygiųjų briaunainių nagrinėjimas leidžia akivaizdžiai pažvelgti į tolygiųjų politopų savybes žmogui lengvai suvokiamoje trimatėje erdvėje. == Istorija == * [[Platono kūnas|Platono kūnai]] buvo studijuojami dar [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijoje]], kur jais domėjosi filosofas [[Platonas]], matematikai Teatetas (''Theaetetus'') ir [[Euklidas]]. * [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]] (1571–1630) pirmas paskelbė išsamų [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] sąrašą, nors pradinis Archimedo veikalas buvo jau prarastas. '''Taisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:''' * [[Johannes Kepler|Kepleris]] 1619 metais atrado du [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso briaunainius]], o prancūzų matematikas Lui Puanso (''Louis Poinsot''), 1809 metais, kitus du. '''Kiti 53 netaisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:''' * Iš likusių 53, 1878 metais Edmundas Hesas (''Edmund Hess'') atrado du briaunainius, 1881 metais Alberas Banduro (''Albert Badoureau'') atrado 36, o Pičas (''Pitsch''), tais pačiais 1881 metais, nepriklausomai atrado dar 18, iš kurių 15 buvo dar visiškai nežinomi. * JAV geometras Haroldas Kokseteris (''Harold Scott MacDonald Coxeter''), bendradarbiaudamas su Džefriu Mileriu (''Jeffrey Charles Percy Miller''), 1930–1932 metais atrado likusius dvylika briaunainių, bet neskubėjo apie tai publikuoti, tad panašiai tuo pačiu metu broliai Maiklas ir Kristoferis Longet-Higinsai (''Michael Selwyn Longuet-Higgins, Hugh Christopher Longuet-Higgins'') nepriklausomai atrado 11 šių briaunainių. * 1954 metais Kokseteris, broliai Longet-Higinsai ir Mileris bendrai publikavo tolygiųjų briaunainių sąrašą.<ref>Coxeter,Longuet-Higgins,Miller (Harvard, 1954)</ref> * 1970 metais ''Sopovas''<ref>Sopov (Harvard, 1970)</ref> įrodė, kad jų sąrašas yra išsamus. * 1974 metais Magnusas Veningeris (''Magnus Wenninger'') publikavo veikalą ''Polyhedron models'' (Briaunainių modeliai), kuriame pavaizduoti visi 75 neprizminiai tolygieji briaunainiai ir pateikti matematiko Normano Džonsono (''Norman Johnson'') suteikti pavadinimai, kurie, daugelio jų, nebuvo anksčiau skelbti. * 1975 metais Dž. Skilingas (''John Skilling'') nepriklausomai dar kartą įrodė, kad Kokseterio ir kitų sąrašas yra išsamus, o jei būtų leista tolygiesiems briaunainiams priskirti figūrą, kurios kelios briaunos sutampa, tuomet reikėtų įtraukti dar vieną, ir tiktai vieną briaunainį, vėliau pavadintą ''Skilingo figūra''.<ref>Skilling (1975)</ref> * 1987 metais Edmondas Bonanas (''Edmond Bonan'') nubraižė visų tolygiųjų briaunainių trimates projekcijas kompiuterio programa ([[pascal|turbo paskalio]] kalba parašyta programa '''Polyca''') – šie vaizdai buvo pristatyti Tarptautiniame steroskopijos kongrese (International Stereoscopic Union Congress, Eastbourne, UK). * 1993 metais Zvi Har Elis (''Zvi Har’El'') sukūrė kompiuterinę programą '''Kaleido''', skirtą kaleidoskopiniam tolygiųjų briaunainių konstravimui ir aprašė ją straipsnyje ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra'' (Vieningas sprendimas tolygiems briaunainiams). Jis figūras numeravo nuo 1 iki 80. * Tais pačiais 1993 metais, R. Mėderis (''R. Mäder'') ''Kaleido'' programos sprendimui pritaikė kitokį figūrų indeksavimą ir viską perkėlė į ''Mathematica'' programinę aplinką. * 2002 metais Peteris Meseris (''Peter W. Messer'') atrado minimalią aibę, apimančią uždaro pavidalo išraiškas, kuriomis galima išreikšti kombinatorinių ir metrinių bet kurio tolygiojo briaunainio (ir jo dualo) savybių kiekybinius parametrus, kai žinomas tik [[Vithofo simbolis]].<ref>[http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/fulltext.pdf?page=1 Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals, Peter W. Messer, Discrete Comput Geom 27:353–375 (2002)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Tolygieji žvaigždiniai briaunainiai == Visi 57 neprizminiai neiškili briaunainiai gali būti sudaryti taikant [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo metodą]]. == Iškilos (nežvaigždinės) formos: Vithofo konstravimas == [[Vaizdas:Vythofo-konstrukciju-diagrama.png|400px|right]] [[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|400px|right|Pavyzdys sukurtas iš [[kubas|kubo]] ir [[oktaedras|oktaedro]] tarpusavio virsmo]] Iškili tolygieji briaunainiai yra vadinami pagal [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo veiksmo]] pavadinimą ir (arba) pagal sąsają su taisyklingąja forma. Žemiau pateikiami iškili tolygieji briaunainiai išdėstyti pagal Vithofo konstravimo veiksmą ir simetrijos grupę. Vithofo konstravimo metu sukuriami pakartojimai, kuriuos atitinka žemesnės simetrijos atvejai. [[Kubas]] vienu metu yra ir [[taisyklingasis briaunainis]], ir kvadratinė [[prizmė]]. [[Oktaedras]] vienu metu yra ir taisyklingasis briaunainis, ir trikampė anti[[prizmė]]; be to, jis dar yra ''rektifikuotas [[tetraedras]]''. Daug briaunainių gali būti sukurti pakartotinai iš skirtingų Vithofo konstravimo taškų – tik tada jie yra kitaip nuspalvinami. (Kadangi Vithofo konstravimas vienodai tinkamas tiek tolygiems briaunainiams, tiek tolygiems klojiniams, tai lentelėje pateikiami abeji vaizdai. Sferiniai klojiniai apima ir vadinamuosius ''hosoedrus'' bei ''diedrus'', kurie yra netikrieji, „išsigimę“ briaunainiai.) Vithofo konstravimo metu simetrijos grupės sukuriamos iš trimačio atspindžio taškų grupių, kurių kiekvieną atitinka fundamentinis trikampis (p q r), kur p>1, q>1, r>1 ir 1/p+1/q+1/r<1. * [[Tetraedrinė simetrija]] (3 3 2) – eilė 24 * [[Oktaedrinė simetrija]] (4 3 2) – eilė 48 * [[Ikosaedrinė simetrija]] (5 3 2) – eilė 120 * [[Diedrinė simetrija]] (n 2 2), visiems n=3,4,5,… – eilė ''4n'' Likusios neatspindėjimo formos yra konstruojamos nupjaunant pakaitomis ({{en|alternation}}) sienų daugiakampius, turinčius lyginį kraštinių skaičių, kai nupjaunamas kas antras briaunanio sienos daugiakampio kampas. Kartu su prizmėmis ir jų [[diedrinė simetrija|diedrine simetrija]], sferinio Vithofo konstravimo veiksmas prideda dvi ''taisyklingas'' klases, kurios yra „išsigimę“ briaunainiai – ''diedrai'' ir ''hosoedrai'', iš kurių pirmieji turi tik dvi sienas, o antrieji tik dvi viršūnes. Nupjaunant taisyklingąjį ''hosoedrą'' gauname prizmes. Žemiau, iškili tolygieji briaunainiai, kurie nėra prizmės, pateikiami simetrinių formų tvarka ir indeksuojami nuo 1 iki 18. Pasikartojančios formos numeris apskliaustas laužtiniais skliaustais. Begalinės prizminės formos indeksuojamos, paskirsčius jas į keturias šeimas: # Hosoedrai H_2… (Tik kaip sferiniai klojiniai) # Diedrai D_2… (Tik kaip sferiniai klojiniai) # Prizmės P_3… (Nupjautiniai hosoedrai) # Antiprizmės A_3… (Nusklembtos ({{en|snub}}) prizmės) === Apibendrinančios duomenų lentelės === '''p''' – sienos kraštinių (arba kampų) skaičius;<br> '''q''' – į vieną viršūnę sueinančių sienų (arba briaunų) skaičius. {| class="wikitable" width=640 |- valign=top ![[Džonsono kūnas#Pavadinimai|Džonsono pavadinimai]] !Pirminis !Nupjautinis !Rektifikuotas !Binupjautinis<BR />(nupjautinis dualas) !Birektifikuotas<BR />(dualas) !Kanteliuotas !Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>) !Nusklembtas<BR />({{en|snub}}) |- !rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]] !<math>\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math> !<math>r\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>s\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> |- !{p, q} !t{p, q} !r{p, q} !2t{p, q} !2r{p, q} !rr{p, q} !tr{p, q} !sr{p, q} |- !t₀{p, q} !t_0,1{p, q} !t₁{p, q} !t_1,2{p, q} !t₂{p, q} !t_0,2{p, q} !t_0,1,2{p, q} !ht_0,1,2{p, q} |- ![[Vithofo simbolis]]<BR />(p q 2) ! q &#124; p 2 ! 2 q &#124; p ! 2 &#124; p q ! 2 p &#124; q ! p &#124; q 2 ! p q &#124; 2 ! p q 2 &#124; ! &#124; p q 2 |- valign=top ![[Kokseterio diagram]] !{{CDD|node_1|p|node|q|node}} !{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} !{{CDD|node|p|node_1|q|node}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes}} !{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} !{{CDD|node|p|node|q|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}<BR />{{CDD|node|split1-pq|nodes_11}} !{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes_11}} !{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}<BR />{{CDD|node_h|split1-pq|nodes_hh}} |- !Viršūnės planas !p^q !(q.2p.2p) !(p.q)² !(p.2q.2q) !q^p !(p.4.q.4) !(4.2p.2q) !(3.3.p.3.q) |- align=center |[[Tetraedrinė simetrija|Tetraedrinė]]<BR />(3 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|(3.3.3.3)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|(3.3.3.3.3)]] |- align=center |[[Oktaedrinė simetrija|Oktaedrinė]]<BR />(4 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|64px]]<BR />[[Kubas|{4,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nupjautinis kubas|(3.8.8)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|{3,4}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Mažasis rombinis kuboktaedras|(3.4.4.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|(4.6.8)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nusklembtas kubas|(3.3.3.3.4)]] |- align=center |[[Ikosaedrinė simetrija|Ikosaedrinė]]<BR />(5 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras|{5,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|(3.10.10)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|64px]]<BR />[[Ikosidodekaedras|(3.5.3.5)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosaedras|(5.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|{3,5}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|(3.4.5.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosidodekaedras|(4.6.10)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nusklembtas dodekaedras|(3.3.3.3.5)]] |} Diedrinės simetrijos vaizdai: {| class="wikitable" |- !(p 2 2) !Pirminis !Nupjautinis !Rektifikuotas !Binupjautinis<BR />(nupj. dualas) !Birektifikuotas<BR />(dualas) !Kanteliuotas !Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>) !Nusklembtas<BR />({{en|snub}}) |- !rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]] !<math>\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math> !<math>r\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>s\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> |- !{p,2} !t{p,2} !r{p,2} !2t{p,2} !2r{p,2} !rr{p,2} !tr{p,2} !sr{p,2} |- !t₀{p,2} !t_0,1{p,2} !t₁{p,2} !t_1,2{p,2} !t₂{p,2} !t_0,2{p,2} !t_0,1,2{p,2} !ht_0,1,2{p,2} |- ![[Vithofo simbolis]] ! 2 &#124; p 2 ! 2 2 &#124; p ! 2 &#124; p 2 ! 2 p &#124; 2 ! p &#124; 2 2 ! p 2 &#124; 2 ! p 2 2 &#124; ! &#124; p 2 2 |- ![[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino<BR />diagrama]] !{{CDD|node_1|p|node|2|node}} !{{CDD|node_1|p|node_1|2|node}} !{{CDD|node|p|node_1|2|node}} !{{CDD|node|p|node_1|2|node_1}} !{{CDD|node|p|node|2|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node|2|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node_1|2|node_1}} !{{CDD|node_h|p|node_h|2x|node_h}} |- !Viršūnės planas !p² !(2.2p.2p) !(p.&nbsp;2.p.&nbsp;2) !(p.&nbsp;4.4) !2^p !(p.&nbsp;4.2.4) !(4.2p.4) !(3.3.p.&nbsp;3.2) |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(2 2 2) | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{2,2}]] | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.4 | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />2.2.2.2 | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />4.4.2 | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,2}]] | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4 | [[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|64px]]<BR />4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.2 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(3 2 2) | [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{3,2}]] | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.6 | [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />2.3.2.3 | [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />4.4.3 | [[Vaizdas:Spherical trigonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,3}]] | [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />2.4.3.4 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.6 | [[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.3 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(4 2 2) | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{4,2}]] | 2.8.8 | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4 | [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,4}]] | [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />2.4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.8 | [[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.4 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(5 2 2) | [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{5,2}]] | 2.10.10 | [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.5.2.5 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.5 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,5}]] | [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.5.4 | [[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.10 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.5 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(6 2 2) | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{6,2}]] | [[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.12.12 | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.2.6 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.6 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,6}]] | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.6.4 | [[Vaizdas:Spherical dodecagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.12 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.6 |} === Vithofo konstravimo veiksmai === {| class="wikitable" !Veiksmas !Simbolis ![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]] !Aprašymas |- !width=150|Pirminis !width=60|{p, q}<BR />t₀{p, q} |{{CDD|node_1|p|node|q|node}} | Bet koks taisyklingas briaunainis arba klojinys |- ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikuotas]] (r) !r{p, q}<BR />t₁{p, q} |{{CDD|node|p|node_1|q|node}} |Visiškai nupjautos briaunos virsta taškais. Briaunainio sienos dabar yra kombinuotos iš priminio kūno ir jo dualo sienų. |- !Birektifikuotas (2r)<BR />(tas pats, kas [[Dualus briaunainis|dualas]]) !2r{p, q}<BR />t₂{p, q} |{{CDD|node|p|node|q|node_1}} |[[Vaizdas:Dual Cube-Octahedron.svg|100px|right]]Birektifikuotas kūnas (dualas) gaunamas toliau nupjaunant taip, kad pirminės sienos virsta taškais. Naujos sienos susidaro po kiekviena pirmine viršūne. Briaunų skaičius nepakinta, bet jos pasisuka 90 laipsnių. Taisyklingojo briaunainio {p, q} dualas yra taip pat taisyklingas briaunainis {q, p}. |- ![[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjautas]] (t) !t{p, q}<BR />t_0,1{p, q} |{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} |Kiekviena pirminė viršūnė nupjaunama ir jos vietoje susidaro nauja siena. Nupjovimui būdingas tam tikras laisvės laipsnis, kurio vienas sprendimas sukuria tolygųjį nupjautinį briaunainį. Pirminių briaunainio sienos pastumiamos į šonus, o nupjautų viršūnių vietoje susidaro dualo sienos.<BR />[[Vaizdas:Cube truncation sequence.svg|400px]] |- !Binupjovimas (2t) !2t{p, q}<BR />t_1,2{p, q} |{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} |Tas pats, kas nupjautinis dualas. |- ! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Išplėtimas|Išplėtimas]]) !rr{p, q} |{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}} |Kartu su viršūnės nupjovimu, kiekviena pirminė briauna nuožulniai papildoma nauja stačiakampe siena, susidarančia vietoje briaunos. Tolygi kanteliacija yra pusiaukelė tarp pirminio kūno ir jo dualo.<BR />[[Vaizdas:Cube cantellation sequence.svg|400px]] |- !Kantenupjautas (tr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Omninupjovimas|Omninupjovimas]]) !tr{p, q}<BR />t_0,1,2{p, q} |{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}} |Nupjovimas ir kanteliacija vyksta kartu ir sukuria omninupjautą formą, kurioje pirminio kūno sienos yra pastumtos į šonus, dualo sienos yra pastumtos į šonus, o vietoje pirminių briaunų yra susidarę kvadratai |} {| class="wikitable" |+ Nupjovimas pakaitomis ({{en|alternation}}) |- !width=150|Veiksmas !width=70|Simbolis ![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]] !Aprašymas |- !Nusklembtas rektifikuotas (sr) !sr{p, q} |{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}} |Kantenupjovimas pakaitomis. Visos pirminės sienos netenka pusės savo kraštinių, o kvadratai susitraukia į briaunas. Kadangi omninupjautinės formos turi trisienių viršūnių, susidaro nauji trikampiai. Įprastai šios pakaitinio sienų keitimo būdu gautos formos vėliau šiek tiek deformuojamos, kad vėl taptų tolygiais briaunainiais. Vėlesnės kaitos galimybės priklauso nuo laisvės laipsnio.<BR />[[Vaizdas:Snubcubes in grCO.svg|320px]] |- !Nusklembtas (s) !s{p,2q} |{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node}} |Nupjovimas pakaitomis |- !Kantavimas nusklembimas (s₂) !s₂{p,2q} |{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node_1}} | |- !Kanteliacija pakaitomis (hrr) !hrr{2p,2q} |{{CDD|node_h|2x|p|node|2x|q|node_h}} |Įmanomi tik tolygieji klojiniai (begaliniai briaunainiai), kai pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|2x|q|node_1}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node_h|4|node|4|node_h}} |- !Pusė (h) !h{2p, q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node}} |align=left|Pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node}} |- !Kantavimas (h₂) !h₂{2p, q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node_1}} |Tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node_1}} |- !Pusiau rektifikavimas (hr) !hr{2p,2q} |{{CDD|node|2x|p|node_h1|2x|q|node}} |align=left|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), pakaitomis nupjaunama {{CDD|node|2x|p|node_1|2x|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|2a2b-cross|branch_10lu|labelq}} arba {{CDD|labelp|branch_10r|iaib|branch_01l|labelq}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node|4|node_h1|4|node}} = {{CDD|nodes_10ru|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes}} |- !Ketvirtis (q) !q{2p,2q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|2x|q|node_h1}} |Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), tas pats kaip {{CDD|labelq|branch_11|papb-cross|branch_10l|labelq}}<BR />pavyzdžiui, {{CDD|node_h1|4|node|4|node_h1}} = {{CDD|nodes_11|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes_10l}} |} === (3 3 2) T_d Tetraedrinė simetrija === Sferos [[tetraedrinė simetrija]] sukuria 5 tolygiuosius briaunainius, o šeštas suformuojamas nusklembimo veiksmu. Tetraedrinės simetrijos pagrindas yra fundamentinis trikampis, turintis vieną viršūnę su dviem veidrodžiais ir dvi viršūnes su trimis veidrodžiais, kas užrašoma simboliu (3 3 2). Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' A₂ arba [3,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|3|node|3|node}}. '''Tetrakis heksaedras''' turi 24 regimus trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius ant analogiško sferinio briaunainio: : [[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group td.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />A₃ !rowspan=2|Grafas<BR />A₂ !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės<BR />planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2||node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !1 |align=center|[[Tetraedras]] |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t0-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node}}<BR />{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![1] |align=center|Birektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node|3|node_1}}<BR />t₂{3,3}={3,3} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !2 |align=center|Rektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t1 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t1-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node}}<BR />t₁{3,3}=r{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !3 |align=center|[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|Nupjautinis tetraedras]] |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t01-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{3,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![3] |align=center|Binupjautinis tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras#nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node_1}}<BR />t_1,2{3,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !4 |align=center|Rombinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{3,3}=rr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !5 |align=center|Nupjautinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras#nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{3,3}=tr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !6 |align=center|Nusklembtas tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[ikosaedras]]) |[[Vaizdas:icosahedron graph A3.svg|50px]] |[[Vaizdas:icosahedron graph A2.svg|50px]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] | [[Vaizdas:Spherical snub tetrahedron.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|3|node_h}}<BR />sr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |} === (4 3 2) O_h Oktaedrinė simetrija === Sferos [[oktaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 7 pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Šeši pavidalai kartojasi iš aprašytos tetraedrinės simetrijos lentelės (aukščiau). Oktaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (4 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' B₂ arba [4,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|4|node|3|node}}. '''Disdyakis dodekaedras''' turi 48 regimus sienų trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį: : [[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group oh.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />B₃ !rowspan=2|Grafas<BR />B₂ !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(8) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|2|node}}<BR />[2]<BR />(12) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(6) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !7 |align=center|[[Kubas]] |[[Vaizdas:3-cube t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t0 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node}}<BR />{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![2] |align=center|[[Oktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t2 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node|3|node_1}}<BR />{3,4} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center ![4] |align=center|Rektifikuotas kubas<BR />Rektifikuotas oktaedras<BR />([[Kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t1 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node}}<BR />{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !8 |align=center|[[Kubas#Nupjautinis kubas|Nupjautinis kubas]] |[[Vaizdas:3-cube t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t01 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated cube vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{4,3}=t{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![5] |align=center|[[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|Nupjautinis oktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t12 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1{3,4}=t{3,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !9 |align=center|Kanteliuotas kubas<BR />Kanteliuotas oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|Rombinis kuboktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|51x51px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{4,3}=rr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 26 | 48 | 24 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !10 |align=center|Omninupjautinis kubas<BR />Omninupjautinis oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|Nupjautinis kuboktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t012 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{4,3}=tr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]] | 26 | 72 | 48 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![6] |align=center|Nusklembtas oktaedras<BR />(Tas pats, kaip [[ikosaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube h01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube h01 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-h01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical alternated truncated octahedron.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_h|3|node_h}}<BR />= {{CDD|nodes_hh|split2|node_h}}<BR />s{3,4}=sr{3,3} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![1] |align=center|Puskubis<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]] |align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node}}<BR />h{4,3}={3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />¹/₂ [[Trikampis|{3}]] | | | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![2] |align=center|Kantuotas kubas<BR />(Tas pats, kaip [[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node_1}}<BR />h₂{4,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR /> ¹/₂ [[Šešiakampis|{6}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />¹/₂ [[Trikampis|{3}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![4] | (Tas pats, kaip [[kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node}}<BR />rr{3,3} | | | |14 |24 |12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![5] | (Tas pats, kaip [[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node_1}}<BR />tr{3,3} | | | |14 |36 |24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![9] | Kantuotas nusklembtas oktaedras<br />(Tas pats, kaip [[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|rombinis kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Rhombicuboctahedron uniform edge coloring.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_h|3|node_h}}<BR />s₂{3,4}=rr{3,4} | | | | 26 | 48 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !11 |align=center|[[Kubas#Nusklembtas kuboktaedras|Nusklembtas kuboktaedras]] |[[Vaizdas:Snub cube_A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub cube_B2.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical snub cube.svg|50px]] |[[Vaizdas:Snub cube vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|3|node_h}}<BR />sr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Square|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 38 | 60 | 24 |} === (5 3 2) I_h Ikosaedrinė simetrija === Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 1, pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Tik 1 pavidalas kartojasi iš aprašytų tetraedrinės ir oktaedrinės simetrijos lentelių (aukščiau). Ikosaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (5 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' G₂ arba [5,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|5|node|3|node}}. '''Disdyakis triakontaedras''' turi 120 regimų sienų trikampių, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį: : [[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group ih.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />(A₂)<BR />[6] !rowspan=2|Grafas<BR />(H₃)<BR />[10] !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(12) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(30) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(20) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !12 |align=center|[[Dodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t0 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t0 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node}}<BR />{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />[[Penkiakampis|{5}]] | | | 12 | 30 | 20 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![6] |align=center|[[Ikosaedras]] |[[Vaizdas:Icosahedron_A2_projection.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron t0 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node|3|node_1}}<BR />{3,5} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !13 |align=center|Rektifikuotas dodekaedras<BR />Rektifikuotas ikosaedras<BR />[[Ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t1 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t1 H3.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t1.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node}}<BR />t₁{5,3}=r{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 32 | 60 | 30 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !14 |align=center|[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|Nupjautinis dodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t01 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t01 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{5,3}=t{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{10} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 32 | 90 | 60 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center !15 |align=center|[[Ikosaedras#Nupjautinis ikosaedras|Nupjautinis ikosaedras]] |[[Vaizdas:Icosahedron t01 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron t01 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t12.png|50px]] |[[Vaizdas:Truncated icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1{3,5}=t{3,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 32 | 90 | 60 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !16 |align=center|Kanteliuotas dodekaedras<BR />Kanteliuotas ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|Rombinis ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t02 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t02 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t02.png|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{5,3}=rr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 62 | 120 | 60 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !17 |align=center|Omninupjautinis dodekaedras<BR />Omninupjautinis ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis ikosidodekaedras|Nupjautinis ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t012 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t012 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t012.png|50px]] |[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{5,3}=tr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 62 | 180 | 120 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !18 |align=center|[[Nusklembtas dodekaedras|Nusklembtas ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron H2.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]] |[[Vaizdas:Spherical snub dodecahedron.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|3|node_h}}<BR />sr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 92 | 150 | 60 |} === (p 2 2) Prizminės [p,2], I₂(p) šeimos (D_''p''h diedrinė simetrija) === Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria dvi begalines tolygiųjų briaunanių aibes, prizmes ir antiprizmes, ir dar dvi begalines išsigimusių briaunanių aibes, hosoedrus ir diedrus, kurie egzistuoja tik kaip sferos klojiniai. Diedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (p 2 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' I₂(p) arba [n,2], taip pat prizmine [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|p|node|2|node}}. Žemiau pavaizduoti pirmi penki diedrinės simetrijos atvejai: D₂ … D₆. Diedrinės simetrijos D_p eilė yra ''4n'', atspindi bi[[piramidė]]s sienas, o ant sferos – tai pusiaujo linija ir n tolygiai viena nuo kitos nutolusių dienovidinių. ==== (2 2 2) diedrinė simetrija ==== Yra 8 fundamentalūs trikampiai, matomi ant kvadratinės bi[[piramidė]]s sienų (oktaedras) ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos: : [[Vaizdas:Octahedron.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d2h.png|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|2|node|2|}}<BR />[2]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₂<BR />H₂ |align=center|Digoninis diedras<BR />Digoninis hosoedras | |[[Vaizdas:digonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|2|node|2|node}}<BR />{2,2} | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | | | 2 | 2 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₄ |align=center|Nupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip kvadratinis diedras) | |[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node}}<BR />t{2,2}={4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 2 | 4 | 4 |- BGCOLOR="#f0e0e0" !P₄<BR />[7] |align=center|omninupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[kubas]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron 222-t012.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,2}=tr{2,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₂<BR />[1] |align=center|Nusklembtas digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|2x|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,2} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 4 | 6 | 4 |} ==== (3 2 2) D_3h diedrinė simetrija ==== Yra 12 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant šešiakampės bi[[piramidė]]s sienų ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos: : [[Vaizdas:Hexagonal bipyramid transparent.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d3h.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node|2}}<BR />[3]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₃ |align=center|Trigoninis diedras | |[[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|3|node|2|node}}<BR />{3,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | | 2 | 3 | 3 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₃ |align=center|Trigoninis hosoedras | |[[Vaizdas:Trigonal hosohedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node|3|node|2|node_1}}<BR />{2,3} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 3 | 3 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₆ |align=center|Nupjautinis trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampis diedras) | |[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node}}<BR />t{3,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | | 2 | 6 | 6 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₃ |align=center|Nupjautinis trigoninis hosoedras<BR />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 5 | 9 | 6 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₆ |align=center|Omninupjautinis trigoninis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,3}=tr{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₃<BR />[2] |align=center|Nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₃ |align=center|Kantuotas nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{2,3}=t{2,3} | | | | 5 | 9 | 6 |} ==== (4 2 2) D_4h diedrinė simetrija ==== Yra 16 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant aštuoniakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: : [[Vaizdas:Octagonal bipyramid transparent.svg|80px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₄ |align=center|Kvadratinis diedras | |[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|4|node|2|node}}<BR />{4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 2 | 4 | 4 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₄ |align=center|Kvadratinis hosoedras | |[[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node|4|node|2|node_1}}<BR />{2,4} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 4 | 4 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₈ |align=center|Nupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Tas pats, kaip aštuoniakampis diedras) | | | |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node}}<BR />t{4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | | | 2 | 8 | 8 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₄<BR />[7] |align=center|Nupjautinis kvadratinis hosoedras<BR />([[Kubas]]) |[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₈ |align=center|Omninupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Aštuoniakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Octagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octagonal prism vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,4}=tr{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 10 | 24 | 16 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₄ |align=center|Nusklembtas kvadratinis diedras<BR />(Kvadratinė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Square antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Square antiprism vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 10 | 16 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₄<br />[7] |align=center|Kantuotas nusklembtas kvadratinis diedras<BR />([[Kubas]]) |[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{4,2}=t{2,4} | | | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₂<br />[1] |align=center|Nusklembtas kvadratinis hosoedras<BR />(Digoninė anti[[prizmė]])<BR />([[Tetraedras]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_h|2x|node_h}}<br />s{2,4}=sr{2,2} | | | | 4 | 6 | 4 |} ==== (5 2 2) D_5h diedrinė simetrija ==== Yra 20 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant dešimtkampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: : [[Vaizdas:Decagonal bipyramid transparent.svg|60px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Pos. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(2) ! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5) ! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₅ |align=center|Penkiakampis diedras | |[[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|5|node|2|node}}<BR />{5,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | | 2 | 5 | 5 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₅ |align=center|Penkiakampis hosoedras | |[[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node|5|node|2|node_1}}<BR />{2,5} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 5 | 5 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₁₀ |align=center|Nupjautinis penkiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dešimtkampis diedras) | | | |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node}}<BR />t{5,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | | | 2 | 10 | 10 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₅ |align=center|Nupjautinis penkiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip penkiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 7 | 15 | 10 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₁₀ |align=center|Omninupjautinis penkiakampis diedras<BR />(dešimtkampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Decagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Decagonal prism vf.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,5}=tr{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 12 | 30 | 20 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₅ |align=center|Nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal antiprism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 12 | 20 | 10 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₅ |align=center|Kantuotas nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{5,2}=t{2,5} | | | | 7 | 15 | 10 |} ==== (6 2 2) D_6h diedrinė simetrija ==== Yra 24 fundamentalūs trikampiai, kurie matomi ant dvylikakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: {| class="wikitable" rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Pos. 2<BR />{{CDD|node|6|node|2}}<BR />[6]<BR />(2) ! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₆ |align=center|Šešiakampis diedras | |[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|6|node|2|node}}<BR />{6,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | | 2 | 6 | 6 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₆ |align=center|Šešiakampis hosoedras | |[[Vaizdas:Hexagonal hosohedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node|6|node|2|node_1}}<BR />{2,6} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 6 | 6 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₁₂ |align=center|Nupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dvylikakampis diedras) | |[[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node}}<BR />t{6,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12} | | | 2 | 12 | 12 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₆ |align=center|Nupjautinis šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|6|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₁₂ |align=center|Omninupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Dvylikakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Dodecagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical truncated hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Dodecagonal prism vf.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,6}=tr{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₆ |align=center|Nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal antiprism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] |&nbsp; | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₃ |align=center|Kantuotas šešiakampis diedras<br />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h1|6|node|2|node_1}} = {{CDD|node_1|3|node|2|node_1}}<BR />h₂{6,2}=t{2,3} | | | |5 |9 |6 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₆ |align=center|Kantuotas nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{6,2}=t{2,6} | | | | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₃<BR />[2] |align=center|Nusklembtas šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node|6|node_h|2x|node_h}}<BR />s{2,6}=sr{2,3} | | | | 8 | 12 | 6 |} == Nuorodos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * Brückner, M. ''Vielecke und vielflache. Theorie und geschichte.''. Leipzig, Germany: Teubner, 1900. [http://www.hti.umich.edu/cgi/b/bib/bibperm?q1=ABN8316.0001.001]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * {{Cite journal | last1=Coxeter | first1=Harold Scott MacDonald | last2=Longuet-Higgins | first2=M. S. | last3=Miller | first3=J. C. P. | title=Uniform polyhedra | jstor=91532 | mr=0062446 | year=1954 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=246 |issue=916 | pages=401–450 | publisher=The Royal Society | doi=10.1098/rsta.1954.0003 }} [http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040245/http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf |date=2017-12-01 }} * {{Cite journal | last1=Sopov | first1=S. P. | title=A proof of the completeness on the list of elementary homogeneous polyhedra | mr=0326550 | year=1970 | journal=Ukrainskiui Geometricheskiui Sbornik | issue=8 | pages=139–156 | postscript=<!--None-->}} * {{cite book | first=Magnus | last=Wenninger | title=Polyhedron Models | url=https://archive.org/details/polyhedronmodels0000wenn_x4t8 | publisher=Cambridge University Press | year=1974 | isbn=0-521-09859-9 }} * {{Cite journal | last1=Skilling | first1=J. | title=The complete set of uniform polyhedra | jstor=74475 | mr=0365333 | year=1975 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=278 | pages=111–135 | doi=10.1098/rsta.1975.0022 | postscript=<!--None--> | issue=1278}} * Har’El, Z. [http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090715034226/http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf |date=2009-07-15 }}, Geometriae Dedicata 47, 57-110, 1993. [http://www.math.technion.ac.il/~rl Zvi Har’El] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090727182130/http://www.math.technion.ac.il/~rl |date=2009-07-27 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido Kaleido software] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html Images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080303/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html dual images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }} * [http://www.mathconsult.ch/showroom/unipoly Mäder, R. E.] ''Uniform Polyhedra.'' Mathematica J. 3, 48-57, 1993. [http://library.wolfram.com/infocenter/Articles/2254] * Messer, Peter W. [http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/?p=baeede46029e489f9df9a31526cd8f6&pi=2 ''Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals.'']{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, Discrete & Computational Geometry 27:353-375 (2002). [[Kategorija:Briaunainiai]] n8f5qdj79vv0wjmo0o7czp49ocieka3 7952240 7952166 2026-10-25T07:35:57Z Д.Ильин 75718 7952240 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|miniatiūra]] [[Vaizdas:Tetrahedron.svg|150px|thumb|[[Platono kūnas]]: [[Tetraedras]]]] [[Vaizdas:Snub dodecadodecahedron.png|150px|thumb|Tolygusis žvaigždinis briaunainis: Nusklembtas dodekadodekaedras]] '''Tolygusis briaunainis''' – toks [[briaunainis]], kurio sienos yra [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]] ir kurio viršūnės yra tranzityvios (t. y. viršūnių kampai yra lygūs ir šis briaunainis yra [[izogonas]]). Tolygaus briaunainio visos viršūnės yra tolygios (tapačios), o pats briaunainis pasižymi didelio laipsnio atspindėjimo ir sukimo [[simetrija]]. '''Tolygieji briaunainiai''' gali būti [[taisyklingasis briaunainis|taisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios sienos ir briaunos), [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios briaunos, bet sienos netranzityvios) ir [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingiai]] (jei tranzityvios vien viršūnės, o sienos ir briaunos netranzityvios). Šių briaunainių sienos ir viršūnės gali būti ir neiškilos, tad daug tolygiųjų briaunainių yra [[žvaigždinis briaunainis|žvaigždiniai]]. Atmetus begalines prizminių briaunainių klases, suskaičiuosime 75 tolygiuosius briaunainius (arba 76, jei įskaičiuosime ''Skilingo figūrą''). * Iškilieji: ** 5 [[Platono kūnas|Platono kūnai]] – taisyklingieji iškili briaunainiai; ** 13 [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] – 2 [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingieji]] ir 11 [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingių]] iškilių briaunainių. * Žvaigždiniai: ** 4 [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso kūnai]] – taisyklingi neiškili briaunainiai; ** 53 tolygūs žvaigždiniai braiunainiai – 5 [[kvazitaisyklingasis briaunainis#Neiškili pavyzdžiai|kvazitaisyklingieji]] ir 48 pustaisyklingiai; ** 1 žvaigždinis briaunainis, turintis sutampančių briaunų poras, geometriškai vadinamas ''didžiuoju dinusklembtu dirombiniu dodekaedru'', kurį atrado Džonas Skilingas (''John Skilling''), todėl neretai jis svadinamas tiesiog ''Skilingo figūra''. Greta šios suskaičiuojamos aibės dar yra dvi begalinės briaunainių klasės – [[Prizminis tolygusis briaunainis|prizmės ir antiprizmės]], apimančios prizmines iškilas ir žvaigždines formas. Tolygiųjų briaunainių [[dualus briaunainis|dualai]] turi tranzityvias sienas (yra izoedrai) ir jų viršūnės planas yra taisyklingas daugiakampis. Įprastai klasifikuojant, dualūs briaunainiai gretinami su jų pirminiais tolygiaisiais briaunainiais. Taisyklingųjų briaunainių dualai taip pat yra [[Platono kūnas#Simetrijos grupės|taisyklingieji]], o Archimedo kūnų – [[Katalano kūnas#Simetrija|Katalano kūnai]]. Tolygieji briaunainiai yra atskiras trimatis tolygiųjų [[politopas|politopų]] atvejis. Tolygiųjų politopų teorija apibendrina tolygiąsias figūras ne vien trimatei bet ir kitų matavimų erdvėms: tiek aukštesnio matavimo (keturmatei ir aukštesnei), tiek žemesnėms (dvimatei, vienmatei ir pan.). Trimačių tolygiųjų briaunainių nagrinėjimas leidžia akivaizdžiai pažvelgti į tolygiųjų politopų savybes žmogui lengvai suvokiamoje trimatėje erdvėje. == Istorija == * [[Platono kūnas|Platono kūnai]] buvo studijuojami dar [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijoje]], kur jais domėjosi filosofas [[Platonas]], matematikai Teatetas (''Theaetetus'') ir [[Euklidas]]. * [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]] (1571–1630) pirmas paskelbė išsamų [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] sąrašą, nors pradinis Archimedo veikalas buvo jau prarastas. '''Taisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:''' * [[Johannes Kepler|Kepleris]] 1619 metais atrado du [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso briaunainius]], o prancūzų matematikas Lui Puanso (''Louis Poinsot''), 1809 metais, kitus du. '''Kiti 53 netaisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:''' * Iš likusių 53, 1878 metais Edmundas Hesas (''Edmund Hess'') atrado du briaunainius, 1881 metais Alberas Banduro (''Albert Badoureau'') atrado 36, o Pičas (''Pitsch''), tais pačiais 1881 metais, nepriklausomai atrado dar 18, iš kurių 15 buvo dar visiškai nežinomi. * JAV geometras Haroldas Kokseteris (''Harold Scott MacDonald Coxeter''), bendradarbiaudamas su Džefriu Mileriu (''Jeffrey Charles Percy Miller''), 1930–1932 metais atrado likusius dvylika briaunainių, bet neskubėjo apie tai publikuoti, tad panašiai tuo pačiu metu broliai Maiklas ir Kristoferis Longet-Higinsai (''Michael Selwyn Longuet-Higgins, Hugh Christopher Longuet-Higgins'') nepriklausomai atrado 11 šių briaunainių. * 1954 metais Kokseteris, broliai Longet-Higinsai ir Mileris bendrai publikavo tolygiųjų briaunainių sąrašą.<ref>Coxeter,Longuet-Higgins,Miller (Harvard, 1954)</ref> * 1970 metais ''Sopovas''<ref>Sopov (Harvard, 1970)</ref> įrodė, kad jų sąrašas yra išsamus. * 1974 metais Magnusas Veningeris (''Magnus Wenninger'') publikavo veikalą ''Polyhedron models'' (Briaunainių modeliai), kuriame pavaizduoti visi 75 neprizminiai tolygieji briaunainiai ir pateikti matematiko Normano Džonsono (''Norman Johnson'') suteikti pavadinimai, kurie, daugelio jų, nebuvo anksčiau skelbti. * 1975 metais Dž. Skilingas (''John Skilling'') nepriklausomai dar kartą įrodė, kad Kokseterio ir kitų sąrašas yra išsamus, o jei būtų leista tolygiesiems briaunainiams priskirti figūrą, kurios kelios briaunos sutampa, tuomet reikėtų įtraukti dar vieną, ir tiktai vieną briaunainį, vėliau pavadintą ''Skilingo figūra''.<ref>Skilling (1975)</ref> * 1987 metais Edmondas Bonanas (''Edmond Bonan'') nubraižė visų tolygiųjų briaunainių trimates projekcijas kompiuterio programa ([[pascal|turbo paskalio]] kalba parašyta programa '''Polyca''') – šie vaizdai buvo pristatyti Tarptautiniame steroskopijos kongrese (International Stereoscopic Union Congress, Eastbourne, UK). * 1993 metais Zvi Har Elis (''Zvi Har’El'') sukūrė kompiuterinę programą '''Kaleido''', skirtą kaleidoskopiniam tolygiųjų briaunainių konstravimui ir aprašė ją straipsnyje ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra'' (Vieningas sprendimas tolygiems briaunainiams). Jis figūras numeravo nuo 1 iki 80. * Tais pačiais 1993 metais, R. Mėderis (''R. Mäder'') ''Kaleido'' programos sprendimui pritaikė kitokį figūrų indeksavimą ir viską perkėlė į ''Mathematica'' programinę aplinką. * 2002 metais Peteris Meseris (''Peter W. Messer'') atrado minimalią aibę, apimančią uždaro pavidalo išraiškas, kuriomis galima išreikšti kombinatorinių ir metrinių bet kurio tolygiojo briaunainio (ir jo dualo) savybių kiekybinius parametrus, kai žinomas tik [[Vithofo simbolis]].<ref>[http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/fulltext.pdf?page=1 Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals, Peter W. Messer, Discrete Comput Geom 27:353–375 (2002)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Tolygieji žvaigždiniai briaunainiai == Visi 57 neprizminiai neiškili briaunainiai gali būti sudaryti taikant [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo metodą]]. == Iškilos (nežvaigždinės) formos: Vithofo konstravimas == [[Vaizdas:Vythofo-konstrukciju-diagrama.png|400px|right]] [[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|400px|right|Pavyzdys sukurtas iš [[kubas|kubo]] ir [[oktaedras|oktaedro]] tarpusavio virsmo]] Iškili tolygieji briaunainiai yra vadinami pagal [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo veiksmo]] pavadinimą ir (arba) pagal sąsają su taisyklingąja forma. Žemiau pateikiami iškili tolygieji briaunainiai išdėstyti pagal Vithofo konstravimo veiksmą ir simetrijos grupę. Vithofo konstravimo metu sukuriami pakartojimai, kuriuos atitinka žemesnės simetrijos atvejai. [[Kubas]] vienu metu yra ir [[taisyklingasis briaunainis]], ir kvadratinė [[prizmė]]. [[Oktaedras]] vienu metu yra ir taisyklingasis briaunainis, ir trikampė anti[[prizmė]]; be to, jis dar yra ''rektifikuotas [[tetraedras]]''. Daug briaunainių gali būti sukurti pakartotinai iš skirtingų Vithofo konstravimo taškų – tik tada jie yra kitaip nuspalvinami. (Kadangi Vithofo konstravimas vienodai tinkamas tiek tolygiems briaunainiams, tiek tolygiems klojiniams, tai lentelėje pateikiami abeji vaizdai. Sferiniai klojiniai apima ir vadinamuosius ''hosoedrus'' bei ''diedrus'', kurie yra netikrieji, „išsigimę“ briaunainiai.) Vithofo konstravimo metu simetrijos grupės sukuriamos iš trimačio atspindžio taškų grupių, kurių kiekvieną atitinka fundamentinis trikampis (p q r), kur p>1, q>1, r>1 ir 1/p+1/q+1/r<1. * [[Tetraedrinė simetrija]] (3 3 2) – eilė 24 * [[Oktaedrinė simetrija]] (4 3 2) – eilė 48 * [[Ikosaedrinė simetrija]] (5 3 2) – eilė 120 * [[Diedrinė simetrija]] (n 2 2), visiems n=3,4,5,… – eilė ''4n'' Likusios neatspindėjimo formos yra konstruojamos nupjaunant pakaitomis ({{en|alternation}}) sienų daugiakampius, turinčius lyginį kraštinių skaičių, kai nupjaunamas kas antras briaunanio sienos daugiakampio kampas. Kartu su prizmėmis ir jų [[diedrinė simetrija|diedrine simetrija]], sferinio Vithofo konstravimo veiksmas prideda dvi ''taisyklingas'' klases, kurios yra „išsigimę“ briaunainiai – ''diedrai'' ir ''hosoedrai'', iš kurių pirmieji turi tik dvi sienas, o antrieji tik dvi viršūnes. Nupjaunant taisyklingąjį ''hosoedrą'' gauname prizmes. Žemiau, iškili tolygieji briaunainiai, kurie nėra prizmės, pateikiami simetrinių formų tvarka ir indeksuojami nuo 1 iki 18. Pasikartojančios formos numeris apskliaustas laužtiniais skliaustais. Begalinės prizminės formos indeksuojamos, paskirsčius jas į keturias šeimas: # Hosoedrai H_2… (Tik kaip sferiniai klojiniai) # Diedrai D_2… (Tik kaip sferiniai klojiniai) # Prizmės P_3… (Nupjautiniai hosoedrai) # Antiprizmės A_3… (Nusklembtos ({{en|snub}}) prizmės) === Apibendrinančios duomenų lentelės === '''p''' – sienos kraštinių (arba kampų) skaičius;<br> '''q''' – į vieną viršūnę sueinančių sienų (arba briaunų) skaičius. {| class="wikitable" width=640 |- valign=top ![[Džonsono kūnas#Pavadinimai|Džonsono pavadinimai]] !Pirminis !Nupjautinis !Rektifikuotas !Binupjautinis<BR />(nupjautinis dualas) !Birektifikuotas<BR />(dualas) !Kanteliuotas !Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>) !Nusklembtas<BR />({{en|snub}}) |- !rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]] !<math>\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math> !<math>r\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>s\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> |- !{p, q} !t{p, q} !r{p, q} !2t{p, q} !2r{p, q} !rr{p, q} !tr{p, q} !sr{p, q} |- !t₀{p, q} !t_0,1{p, q} !t₁{p, q} !t_1,2{p, q} !t₂{p, q} !t_0,2{p, q} !t_0,1,2{p, q} !ht_0,1,2{p, q} |- ![[Vithofo simbolis]]<BR />(p q 2) ! q &#124; p 2 ! 2 q &#124; p ! 2 &#124; p q ! 2 p &#124; q ! p &#124; q 2 ! p q &#124; 2 ! p q 2 &#124; ! &#124; p q 2 |- valign=top ![[Kokseterio diagram]] !{{CDD|node_1|p|node|q|node}} !{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} !{{CDD|node|p|node_1|q|node}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes}} !{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} !{{CDD|node|p|node|q|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}<BR />{{CDD|node|split1-pq|nodes_11}} !{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes_11}} !{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}<BR />{{CDD|node_h|split1-pq|nodes_hh}} |- !Viršūnės planas !p^q !(q.2p.2p) !(p.q)² !(p.2q.2q) !q^p !(p.4.q.4) !(4.2p.2q) !(3.3.p.3.q) |- align=center |[[Tetraedrinė simetrija|Tetraedrinė]]<BR />(3 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|(3.3.3.3)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|(3.3.3.3.3)]] |- align=center |[[Oktaedrinė simetrija|Oktaedrinė]]<BR />(4 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|64px]]<BR />[[Kubas|{4,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nupjautinis kubas|(3.8.8)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|{3,4}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Mažasis rombinis kuboktaedras|(3.4.4.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|(4.6.8)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nusklembtas kubas|(3.3.3.3.4)]] |- align=center |[[Ikosaedrinė simetrija|Ikosaedrinė]]<BR />(5 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras|{5,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|(3.10.10)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|64px]]<BR />[[Ikosidodekaedras|(3.5.3.5)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosaedras|(5.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|{3,5}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|(3.4.5.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosidodekaedras|(4.6.10)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nusklembtas dodekaedras|(3.3.3.3.5)]] |} Diedrinės simetrijos vaizdai: {| class="wikitable" |- !(p 2 2) !Pirminis !Nupjautinis !Rektifikuotas !Binupjautinis<BR />(nupj. dualas) !Birektifikuotas<BR />(dualas) !Kanteliuotas !Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>) !Nusklembtas<BR />({{en|snub}}) |- !rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]] !<math>\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math> !<math>r\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>s\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> |- !{p,2} !t{p,2} !r{p,2} !2t{p,2} !2r{p,2} !rr{p,2} !tr{p,2} !sr{p,2} |- !t₀{p,2} !t_0,1{p,2} !t₁{p,2} !t_1,2{p,2} !t₂{p,2} !t_0,2{p,2} !t_0,1,2{p,2} !ht_0,1,2{p,2} |- ![[Vithofo simbolis]] ! 2 &#124; p 2 ! 2 2 &#124; p ! 2 &#124; p 2 ! 2 p &#124; 2 ! p &#124; 2 2 ! p 2 &#124; 2 ! p 2 2 &#124; ! &#124; p 2 2 |- ![[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino<BR />diagrama]] !{{CDD|node_1|p|node|2|node}} !{{CDD|node_1|p|node_1|2|node}} !{{CDD|node|p|node_1|2|node}} !{{CDD|node|p|node_1|2|node_1}} !{{CDD|node|p|node|2|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node|2|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node_1|2|node_1}} !{{CDD|node_h|p|node_h|2x|node_h}} |- !Viršūnės planas !p² !(2.2p.2p) !(p.&nbsp;2.p.&nbsp;2) !(p.&nbsp;4.4) !2^p !(p.&nbsp;4.2.4) !(4.2p.4) !(3.3.p.&nbsp;3.2) |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(2 2 2) | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{2,2}]] | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.4 | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />2.2.2.2 | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />4.4.2 | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,2}]] | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4 | [[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|64px]]<BR />4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.2 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(3 2 2) | [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{3,2}]] | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.6 | [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />2.3.2.3 | [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />4.4.3 | [[Vaizdas:Spherical trigonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,3}]] | [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />2.4.3.4 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.6 | [[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.3 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(4 2 2) | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{4,2}]] | 2.8.8 | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4 | [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,4}]] | [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />2.4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.8 | [[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.4 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(5 2 2) | [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{5,2}]] | 2.10.10 | [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.5.2.5 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.5 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,5}]] | [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.5.4 | [[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.10 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.5 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(6 2 2) | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{6,2}]] | [[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.12.12 | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.2.6 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.6 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,6}]] | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.6.4 | [[Vaizdas:Spherical dodecagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.12 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.6 |} === Vithofo konstravimo veiksmai === {| class="wikitable" !Veiksmas !Simbolis ![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]] !Aprašymas |- !width=150|Pirminis !width=60|{p, q}<BR />t₀{p, q} |{{CDD|node_1|p|node|q|node}} | Bet koks taisyklingas briaunainis arba klojinys |- ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikuotas]] (r) !r{p, q}<BR />t₁{p, q} |{{CDD|node|p|node_1|q|node}} |Visiškai nupjautos briaunos virsta taškais. Briaunainio sienos dabar yra kombinuotos iš priminio kūno ir jo dualo sienų. |- !Birektifikuotas (2r)<BR />(tas pats, kas [[Dualus briaunainis|dualas]]) !2r{p, q}<BR />t₂{p, q} |{{CDD|node|p|node|q|node_1}} |[[Vaizdas:Dual Cube-Octahedron.svg|100px|right]]Birektifikuotas kūnas (dualas) gaunamas toliau nupjaunant taip, kad pirminės sienos virsta taškais. Naujos sienos susidaro po kiekviena pirmine viršūne. Briaunų skaičius nepakinta, bet jos pasisuka 90 laipsnių. Taisyklingojo briaunainio {p, q} dualas yra taip pat taisyklingas briaunainis {q, p}. |- ![[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjautas]] (t) !t{p, q}<BR />t_0,1{p, q} |{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} |Kiekviena pirminė viršūnė nupjaunama ir jos vietoje susidaro nauja siena. Nupjovimui būdingas tam tikras laisvės laipsnis, kurio vienas sprendimas sukuria tolygųjį nupjautinį briaunainį. Pirminių briaunainio sienos pastumiamos į šonus, o nupjautų viršūnių vietoje susidaro dualo sienos.<BR />[[Vaizdas:Cube truncation sequence.svg|400px]] |- !Binupjovimas (2t) !2t{p, q}<BR />t_1,2{p, q} |{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} |Tas pats, kas nupjautinis dualas. |- ! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Išplėtimas|Išplėtimas]]) !rr{p, q} |{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}} |Kartu su viršūnės nupjovimu, kiekviena pirminė briauna nuožulniai papildoma nauja stačiakampe siena, susidarančia vietoje briaunos. Tolygi kanteliacija yra pusiaukelė tarp pirminio kūno ir jo dualo.<BR />[[Vaizdas:Cube cantellation sequence.svg|400px]] |- !Kantenupjautas (tr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Omninupjovimas|Omninupjovimas]]) !tr{p, q}<BR />t_0,1,2{p, q} |{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}} |Nupjovimas ir kanteliacija vyksta kartu ir sukuria omninupjautą formą, kurioje pirminio kūno sienos yra pastumtos į šonus, dualo sienos yra pastumtos į šonus, o vietoje pirminių briaunų yra susidarę kvadratai |} {| class="wikitable" |+ Nupjovimas pakaitomis ({{en|alternation}}) |- !width=150|Veiksmas !width=70|Simbolis ![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]] !Aprašymas |- !Nusklembtas rektifikuotas (sr) !sr{p, q} |{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}} |Kantenupjovimas pakaitomis. Visos pirminės sienos netenka pusės savo kraštinių, o kvadratai susitraukia į briaunas. Kadangi omninupjautinės formos turi trisienių viršūnių, susidaro nauji trikampiai. Įprastai šios pakaitinio sienų keitimo būdu gautos formos vėliau šiek tiek deformuojamos, kad vėl taptų tolygiais briaunainiais. Vėlesnės kaitos galimybės priklauso nuo laisvės laipsnio.<BR />[[Vaizdas:Snubcubes in grCO.svg|320px]] |- !Nusklembtas (s) !s{p,2q} |{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node}} |Nupjovimas pakaitomis |- !Kantavimas nusklembimas (s₂) !s₂{p,2q} |{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node_1}} | |- !Kanteliacija pakaitomis (hrr) !hrr{2p,2q} |{{CDD|node_h|2x|p|node|2x|q|node_h}} |Įmanomi tik tolygieji klojiniai (begaliniai briaunainiai), kai pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|2x|q|node_1}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node_h|4|node|4|node_h}} |- !Pusė (h) !h{2p, q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node}} |align=left|Pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node}} |- !Kantavimas (h₂) !h₂{2p, q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node_1}} |Tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node_1}} |- !Pusiau rektifikavimas (hr) !hr{2p,2q} |{{CDD|node|2x|p|node_h1|2x|q|node}} |align=left|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), pakaitomis nupjaunama {{CDD|node|2x|p|node_1|2x|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|2a2b-cross|branch_10lu|labelq}} arba {{CDD|labelp|branch_10r|iaib|branch_01l|labelq}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node|4|node_h1|4|node}} = {{CDD|nodes_10ru|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes}} |- !Ketvirtis (q) !q{2p,2q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|2x|q|node_h1}} |Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), tas pats kaip {{CDD|labelq|branch_11|papb-cross|branch_10l|labelq}}<BR />pavyzdžiui, {{CDD|node_h1|4|node|4|node_h1}} = {{CDD|nodes_11|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes_10l}} |} === (3 3 2) T_d Tetraedrinė simetrija === Sferos [[tetraedrinė simetrija]] sukuria 5 tolygiuosius briaunainius, o šeštas suformuojamas nusklembimo veiksmu. Tetraedrinės simetrijos pagrindas yra fundamentinis trikampis, turintis vieną viršūnę su dviem veidrodžiais ir dvi viršūnes su trimis veidrodžiais, kas užrašoma simboliu (3 3 2). Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' A₂ arba [3,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|3|node|3|node}}. '''Tetrakis heksaedras''' turi 24 regimus trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius ant analogiško sferinio briaunainio: : [[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group td.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />A₃ !rowspan=2|Grafas<BR />A₂ !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės<BR />planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2||node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !1 |align=center|[[Tetraedras]] |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t0-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node}}<BR />{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![1] |align=center|Birektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node|3|node_1}}<BR />t₂{3,3}={3,3} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !2 |align=center|Rektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t1 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t1-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node}}<BR />t₁{3,3}=r{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !3 |align=center|[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|Nupjautinis tetraedras]] |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t01-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{3,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![3] |align=center|Binupjautinis tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras#nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node_1}}<BR />t_1,2{3,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !4 |align=center|Rombinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{3,3}=rr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !5 |align=center|Nupjautinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras#nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{3,3}=tr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !6 |align=center|Nusklembtas tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[ikosaedras]]) |[[Vaizdas:icosahedron graph A3.svg|50px]] |[[Vaizdas:icosahedron graph A2.svg|50px]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] | [[Vaizdas:Spherical snub tetrahedron.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|3|node_h}}<BR />sr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |} === (4 3 2) O_h Oktaedrinė simetrija === Sferos [[oktaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 7 pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Šeši pavidalai kartojasi iš aprašytos tetraedrinės simetrijos lentelės (aukščiau). Oktaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (4 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' B₂ arba [4,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|4|node|3|node}}. '''Disdyakis dodekaedras''' turi 48 regimus sienų trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį: : [[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group oh.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />B₃ !rowspan=2|Grafas<BR />B₂ !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(8) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|2|node}}<BR />[2]<BR />(12) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(6) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !7 |align=center|[[Kubas]] |[[Vaizdas:3-cube t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t0 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node}}<BR />{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![2] |align=center|[[Oktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t2 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node|3|node_1}}<BR />{3,4} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center ![4] |align=center|Rektifikuotas kubas<BR />Rektifikuotas oktaedras<BR />([[Kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t1 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node}}<BR />{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !8 |align=center|[[Kubas#Nupjautinis kubas|Nupjautinis kubas]] |[[Vaizdas:3-cube t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t01 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated cube vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{4,3}=t{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![5] |align=center|[[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|Nupjautinis oktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t12 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1{3,4}=t{3,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !9 |align=center|Kanteliuotas kubas<BR />Kanteliuotas oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|Rombinis kuboktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|51x51px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{4,3}=rr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 26 | 48 | 24 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !10 |align=center|Omninupjautinis kubas<BR />Omninupjautinis oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|Nupjautinis kuboktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t012 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{4,3}=tr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]] | 26 | 72 | 48 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![6] |align=center|Nusklembtas oktaedras<BR />(Tas pats, kaip [[ikosaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube h01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube h01 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-h01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical alternated truncated octahedron.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_h|3|node_h}}<BR />= {{CDD|nodes_hh|split2|node_h}}<BR />s{3,4}=sr{3,3} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![1] |align=center|Puskubis<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]] |align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node}}<BR />h{4,3}={3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />¹/₂ [[Trikampis|{3}]] | | | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![2] |align=center|Kantuotas kubas<BR />(Tas pats, kaip [[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node_1}}<BR />h₂{4,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR /> ¹/₂ [[Šešiakampis|{6}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />¹/₂ [[Trikampis|{3}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![4] | (Tas pats, kaip [[kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node}}<BR />rr{3,3} | | | |14 |24 |12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![5] | (Tas pats, kaip [[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node_1}}<BR />tr{3,3} | | | |14 |36 |24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![9] | Kantuotas nusklembtas oktaedras<br />(Tas pats, kaip [[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|rombinis kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Rhombicuboctahedron uniform edge coloring.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_h|3|node_h}}<BR />s₂{3,4}=rr{3,4} | | | | 26 | 48 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !11 |align=center|[[Kubas#Nusklembtas kuboktaedras|Nusklembtas kuboktaedras]] |[[Vaizdas:Snub cube_A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub cube_B2.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical snub cube.svg|50px]] |[[Vaizdas:Snub cube vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|3|node_h}}<BR />sr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Square|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 38 | 60 | 24 |} === (5 3 2) I_h Ikosaedrinė simetrija === Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 1, pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Tik 1 pavidalas kartojasi iš aprašytų tetraedrinės ir oktaedrinės simetrijos lentelių (aukščiau). Ikosaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (5 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' G₂ arba [5,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|5|node|3|node}}. '''Disdyakis triakontaedras''' turi 120 regimų sienų trikampių, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį: : [[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group ih.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />(A₂)<BR />[6] !rowspan=2|Grafas<BR />(H₃)<BR />[10] !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(12) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(30) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(20) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !12 |align=center|[[Dodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t0 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t0 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node}}<BR />{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />[[Penkiakampis|{5}]] | | | 12 | 30 | 20 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![6] |align=center|[[Ikosaedras]] |[[Vaizdas:Icosahedron_A2_projection.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron t0 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node|3|node_1}}<BR />{3,5} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !13 |align=center|Rektifikuotas dodekaedras<BR />Rektifikuotas ikosaedras<BR />[[Ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t1 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t1 H3.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t1.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node}}<BR />t₁{5,3}=r{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 32 | 60 | 30 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !14 |align=center|[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|Nupjautinis dodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t01 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t01 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{5,3}=t{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{10} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 32 | 90 | 60 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center !15 |align=center|[[Ikosaedras#Nupjautinis ikosaedras|Nupjautinis ikosaedras]] |[[Vaizdas:Icosahedron t01 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron t01 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t12.png|50px]] |[[Vaizdas:Truncated icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1{3,5}=t{3,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 32 | 90 | 60 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !16 |align=center|Kanteliuotas dodekaedras<BR />Kanteliuotas ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|Rombinis ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t02 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t02 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t02.png|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{5,3}=rr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 62 | 120 | 60 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !17 |align=center|Omninupjautinis dodekaedras<BR />Omninupjautinis ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis ikosidodekaedras|Nupjautinis ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t012 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t012 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t012.png|50px]] |[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{5,3}=tr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 62 | 180 | 120 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !18 |align=center|[[Nusklembtas dodekaedras|Nusklembtas ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron H2.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]] |[[Vaizdas:Spherical snub dodecahedron.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|3|node_h}}<BR />sr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 92 | 150 | 60 |} === (p 2 2) Prizminės [p,2], I₂(p) šeimos (D_''p''h diedrinė simetrija) === Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria dvi begalines tolygiųjų briaunanių aibes, prizmes ir antiprizmes, ir dar dvi begalines išsigimusių briaunanių aibes, hosoedrus ir diedrus, kurie egzistuoja tik kaip sferos klojiniai. Diedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (p 2 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' I₂(p) arba [n,2], taip pat prizmine [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|p|node|2|node}}. Žemiau pavaizduoti pirmi penki diedrinės simetrijos atvejai: D₂ … D₆. Diedrinės simetrijos D_p eilė yra ''4n'', atspindi bi[[piramidė]]s sienas, o ant sferos – tai pusiaujo linija ir n tolygiai viena nuo kitos nutolusių dienovidinių. ==== (2 2 2) diedrinė simetrija ==== Yra 8 fundamentalūs trikampiai, matomi ant kvadratinės bi[[piramidė]]s sienų (oktaedras) ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos: : [[Vaizdas:Octahedron.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d2h.png|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|2|node|2|}}<BR />[2]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₂<BR />H₂ |align=center|Digoninis diedras<BR />Digoninis hosoedras | |[[Vaizdas:digonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|2|node|2|node}}<BR />{2,2} | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | | | 2 | 2 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₄ |align=center|Nupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip kvadratinis diedras) | |[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node}}<BR />t{2,2}={4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 2 | 4 | 4 |- BGCOLOR="#f0e0e0" !P₄<BR />[7] |align=center|omninupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[kubas]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron 222-t012.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,2}=tr{2,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₂<BR />[1] |align=center|Nusklembtas digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|2x|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,2} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 4 | 6 | 4 |} ==== (3 2 2) D_3h diedrinė simetrija ==== Yra 12 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant šešiakampės bi[[piramidė]]s sienų ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos: : [[Vaizdas:Hexagonal bipyramid transparent.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d3h.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node|2}}<BR />[3]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₃ |align=center|Trigoninis diedras | |[[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|3|node|2|node}}<BR />{3,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | | 2 | 3 | 3 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₃ |align=center|Trigoninis hosoedras | |[[Vaizdas:Trigonal hosohedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node|3|node|2|node_1}}<BR />{2,3} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 3 | 3 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₆ |align=center|Nupjautinis trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampis diedras) | |[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node}}<BR />t{3,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | | 2 | 6 | 6 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₃ |align=center|Nupjautinis trigoninis hosoedras<BR />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 5 | 9 | 6 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₆ |align=center|Omninupjautinis trigoninis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,3}=tr{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₃<BR />[2] |align=center|Nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₃ |align=center|Kantuotas nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{2,3}=t{2,3} | | | | 5 | 9 | 6 |} ==== (4 2 2) D_4h diedrinė simetrija ==== Yra 16 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant aštuoniakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: : [[Vaizdas:Octagonal bipyramid transparent.svg|80px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₄ |align=center|Kvadratinis diedras | |[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|4|node|2|node}}<BR />{4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 2 | 4 | 4 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₄ |align=center|Kvadratinis hosoedras | |[[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node|4|node|2|node_1}}<BR />{2,4} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 4 | 4 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₈ |align=center|Nupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Tas pats, kaip aštuoniakampis diedras) | | | |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node}}<BR />t{4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | | | 2 | 8 | 8 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₄<BR />[7] |align=center|Nupjautinis kvadratinis hosoedras<BR />([[Kubas]]) |[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₈ |align=center|Omninupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Aštuoniakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Octagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octagonal prism vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,4}=tr{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 10 | 24 | 16 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₄ |align=center|Nusklembtas kvadratinis diedras<BR />(Kvadratinė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Square antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Square antiprism vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 10 | 16 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₄<br />[7] |align=center|Kantuotas nusklembtas kvadratinis diedras<BR />([[Kubas]]) |[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{4,2}=t{2,4} | | | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₂<br />[1] |align=center|Nusklembtas kvadratinis hosoedras<BR />(Digoninė anti[[prizmė]])<BR />([[Tetraedras]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_h|2x|node_h}}<br />s{2,4}=sr{2,2} | | | | 4 | 6 | 4 |} ==== (5 2 2) D_5h diedrinė simetrija ==== Yra 20 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant dešimtkampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: : [[Vaizdas:Decagonal bipyramid transparent.svg|60px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Pos. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(2) ! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5) ! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₅ |align=center|Penkiakampis diedras | |[[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|5|node|2|node}}<BR />{5,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | | 2 | 5 | 5 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₅ |align=center|Penkiakampis hosoedras | |[[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node|5|node|2|node_1}}<BR />{2,5} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 5 | 5 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₁₀ |align=center|Nupjautinis penkiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dešimtkampis diedras) | | | |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node}}<BR />t{5,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | | | 2 | 10 | 10 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₅ |align=center|Nupjautinis penkiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip penkiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 7 | 15 | 10 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₁₀ |align=center|Omninupjautinis penkiakampis diedras<BR />(dešimtkampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Decagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Decagonal prism vf.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,5}=tr{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 12 | 30 | 20 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₅ |align=center|Nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal antiprism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 12 | 20 | 10 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₅ |align=center|Kantuotas nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{5,2}=t{2,5} | | | | 7 | 15 | 10 |} ==== (6 2 2) D_6h diedrinė simetrija ==== Yra 24 fundamentalūs trikampiai, kurie matomi ant dvylikakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: {| class="wikitable" rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Pos. 2<BR />{{CDD|node|6|node|2}}<BR />[6]<BR />(2) ! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₆ |align=center|Šešiakampis diedras | |[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|6|node|2|node}}<BR />{6,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | | 2 | 6 | 6 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₆ |align=center|Šešiakampis hosoedras | |[[Vaizdas:Hexagonal hosohedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node|6|node|2|node_1}}<BR />{2,6} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 6 | 6 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₁₂ |align=center|Nupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dvylikakampis diedras) | |[[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node}}<BR />t{6,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12} | | | 2 | 12 | 12 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₆ |align=center|Nupjautinis šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|6|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₁₂ |align=center|Omninupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Dvylikakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Dodecagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical truncated hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Dodecagonal prism vf.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,6}=tr{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₆ |align=center|Nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal antiprism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] |&nbsp; | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₃ |align=center|Kantuotas šešiakampis diedras<br />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h1|6|node|2|node_1}} = {{CDD|node_1|3|node|2|node_1}}<BR />h₂{6,2}=t{2,3} | | | |5 |9 |6 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₆ |align=center|Kantuotas nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{6,2}=t{2,6} | | | | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₃<BR />[2] |align=center|Nusklembtas šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node|6|node_h|2x|node_h}}<BR />s{2,6}=sr{2,3} | | | | 8 | 12 | 6 |} == Nuorodos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * Brückner, M. ''Vielecke und vielflache. Theorie und geschichte.''. Leipzig, Germany: Teubner, 1900. [http://www.hti.umich.edu/cgi/b/bib/bibperm?q1=ABN8316.0001.001]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * {{Cite journal | last1=Coxeter | first1=Harold Scott MacDonald | last2=Longuet-Higgins | first2=M. S. | last3=Miller | first3=J. C. P. | title=Uniform polyhedra | jstor=91532 | mr=0062446 | year=1954 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=246 |issue=916 | pages=401–450 | publisher=The Royal Society | doi=10.1098/rsta.1954.0003 }} [http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040245/http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf |date=2017-12-01 }} * {{Cite journal | last1=Sopov | first1=S. P. | title=A proof of the completeness on the list of elementary homogeneous polyhedra | mr=0326550 | year=1970 | journal=Ukrainskiui Geometricheskiui Sbornik | issue=8 | pages=139–156 | postscript=<!--None-->}} * {{cite book | first=Magnus | last=Wenninger | title=Polyhedron Models | url=https://archive.org/details/polyhedronmodels0000wenn_x4t8 | publisher=Cambridge University Press | year=1974 | isbn=0-521-09859-9 }} * {{Cite journal | last1=Skilling | first1=J. | title=The complete set of uniform polyhedra | jstor=74475 | mr=0365333 | year=1975 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=278 | pages=111–135 | doi=10.1098/rsta.1975.0022 | postscript=<!--None--> | issue=1278}} * Har’El, Z. [http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090715034226/http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf |date=2009-07-15 }}, Geometriae Dedicata 47, 57-110, 1993. [http://www.math.technion.ac.il/~rl Zvi Har’El] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090727182130/http://www.math.technion.ac.il/~rl |date=2009-07-27 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido Kaleido software] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html Images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080303/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html dual images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }} * [http://www.mathconsult.ch/showroom/unipoly Mäder, R. E.] ''Uniform Polyhedra.'' Mathematica J. 3, 48-57, 1993. [http://library.wolfram.com/infocenter/Articles/2254] * Messer, Peter W. [http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/?p=baeede46029e489f9df9a31526cd8f6&pi=2 ''Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals.'']{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, Discrete & Computational Geometry 27:353-375 (2002). [[Kategorija:Briaunainiai]] pska7jryt8r73rvyo7ffsjas1r8opy9 7952300 7952240 2026-10-25T11:40:45Z Д.Ильин 75718 7952300 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|miniatiūra]] [[Vaizdas:Tetrahedron.svg|150px|thumb|[[Platono kūnas]]: [[Tetraedras]]]] [[Vaizdas:Snub dodecadodecahedron.png|150px|thumb|Tolygusis žvaigždinis briaunainis: Nusklembtas dodekadodekaedras]] '''Tolygusis briaunainis''' – toks [[briaunainis]], kurio sienos yra [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]] ir kurio viršūnės yra tranzityvios (t. y. viršūnių kampai yra lygūs ir šis briaunainis yra [[izogonas]]). Tolygaus briaunainio visos viršūnės yra tolygios (tapačios), o pats briaunainis pasižymi didelio laipsnio atspindėjimo ir sukimo [[simetrija]]. '''Tolygieji briaunainiai''' gali būti [[taisyklingasis briaunainis|taisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios sienos ir briaunos), [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios briaunos, bet sienos netranzityvios) ir [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingiai]] (jei tranzityvios vien viršūnės, o sienos ir briaunos netranzityvios). Šių briaunainių sienos ir viršūnės gali būti ir neiškilos, tad daug tolygiųjų briaunainių yra [[žvaigždinis briaunainis|žvaigždiniai]]. Atmetus begalines prizminių briaunainių klases, suskaičiuosime 75 tolygiuosius briaunainius (arba 76, jei įskaičiuosime ''Skilingo figūrą''). * Iškilieji: ** 5 [[Platono kūnas|Platono kūnai]] – taisyklingieji iškili briaunainiai; ** 13 [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] – 2 [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingieji]] ir 11 [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingių]] iškilių briaunainių. * Žvaigždiniai: ** 4 [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso kūnai]] – taisyklingi neiškili briaunainiai; ** 53 tolygūs žvaigždiniai braiunainiai – 5 [[kvazitaisyklingasis briaunainis#Neiškili pavyzdžiai|kvazitaisyklingieji]] ir 48 pustaisyklingiai; ** 1 žvaigždinis briaunainis, turintis sutampančių briaunų poras, geometriškai vadinamas ''didžiuoju dinusklembtu dirombiniu dodekaedru'', kurį atrado Džonas Skilingas (''John Skilling''), todėl neretai jis svadinamas tiesiog ''Skilingo figūra''. Greta šios suskaičiuojamos aibės dar yra dvi begalinės briaunainių klasės – [[Prizminis tolygusis briaunainis|prizmės ir antiprizmės]], apimančios prizmines iškilas ir žvaigždines formas. Tolygiųjų briaunainių [[dualus briaunainis|dualai]] turi tranzityvias sienas (yra izoedrai) ir jų viršūnės planas yra taisyklingas daugiakampis. Įprastai klasifikuojant, dualūs briaunainiai gretinami su jų pirminiais tolygiaisiais briaunainiais. Taisyklingųjų briaunainių dualai taip pat yra [[Platono kūnas#Simetrijos grupės|taisyklingieji]], o Archimedo kūnų – [[Katalano kūnas#Simetrija|Katalano kūnai]]. Tolygieji briaunainiai yra atskiras trimatis tolygiųjų [[politopas|politopų]] atvejis. Tolygiųjų politopų teorija apibendrina tolygiąsias figūras ne vien trimatei bet ir kitų matavimų erdvėms: tiek aukštesnio matavimo (keturmatei ir aukštesnei), tiek žemesnėms (dvimatei, vienmatei ir pan.). Trimačių tolygiųjų briaunainių nagrinėjimas leidžia akivaizdžiai pažvelgti į tolygiųjų politopų savybes žmogui lengvai suvokiamoje trimatėje erdvėje. == Istorija == * [[Platono kūnas|Platono kūnai]] buvo studijuojami dar [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijoje]], kur jais domėjosi filosofas [[Platonas]], matematikai Teatetas (''Theaetetus'') ir [[Euklidas]]. * [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]] (1571–1630) pirmas paskelbė išsamų [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] sąrašą, nors pradinis Archimedo veikalas buvo jau prarastas. '''Taisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:''' * [[Johannes Kepler|Kepleris]] 1619 metais atrado du [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso briaunainius]], o prancūzų matematikas Lui Puanso (''Louis Poinsot''), 1809 metais, kitus du. '''Kiti 53 netaisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:''' * Iš likusių 53, 1878 metais Edmundas Hesas (''Edmund Hess'') atrado du briaunainius, 1881 metais Alberas Banduro (''Albert Badoureau'') atrado 36, o Pičas (''Pitsch''), tais pačiais 1881 metais, nepriklausomai atrado dar 18, iš kurių 15 buvo dar visiškai nežinomi. * JAV geometras Haroldas Kokseteris (''Harold Scott MacDonald Coxeter''), bendradarbiaudamas su Džefriu Mileriu (''Jeffrey Charles Percy Miller''), 1930–1932 metais atrado likusius dvylika briaunainių, bet neskubėjo apie tai publikuoti, tad panašiai tuo pačiu metu broliai Maiklas ir Kristoferis Longet-Higinsai (''Michael Selwyn Longuet-Higgins, Hugh Christopher Longuet-Higgins'') nepriklausomai atrado 11 šių briaunainių. * 1954 metais Kokseteris, broliai Longet-Higinsai ir Mileris bendrai publikavo tolygiųjų briaunainių sąrašą.<ref>Coxeter,Longuet-Higgins,Miller (Harvard, 1954)</ref> * 1970 metais ''Sopovas''<ref>Sopov (Harvard, 1970)</ref> įrodė, kad jų sąrašas yra išsamus. * 1974 metais Magnusas Veningeris (''Magnus Wenninger'') publikavo veikalą ''Polyhedron models'' (Briaunainių modeliai), kuriame pavaizduoti visi 75 neprizminiai tolygieji briaunainiai ir pateikti matematiko Normano Džonsono (''Norman Johnson'') suteikti pavadinimai, kurie, daugelio jų, nebuvo anksčiau skelbti. * 1975 metais Dž. Skilingas (''John Skilling'') nepriklausomai dar kartą įrodė, kad Kokseterio ir kitų sąrašas yra išsamus, o jei būtų leista tolygiesiems briaunainiams priskirti figūrą, kurios kelios briaunos sutampa, tuomet reikėtų įtraukti dar vieną, ir tiktai vieną briaunainį, vėliau pavadintą ''Skilingo figūra''.<ref>Skilling (1975)</ref> * 1987 metais Edmondas Bonanas (''Edmond Bonan'') nubraižė visų tolygiųjų briaunainių trimates projekcijas kompiuterio programa ([[pascal|turbo paskalio]] kalba parašyta programa '''Polyca''') – šie vaizdai buvo pristatyti Tarptautiniame steroskopijos kongrese (International Stereoscopic Union Congress, Eastbourne, UK). * 1993 metais Zvi Har Elis (''Zvi Har’El'') sukūrė kompiuterinę programą '''Kaleido''', skirtą kaleidoskopiniam tolygiųjų briaunainių konstravimui ir aprašė ją straipsnyje ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra'' (Vieningas sprendimas tolygiems briaunainiams). Jis figūras numeravo nuo 1 iki 80. * Tais pačiais 1993 metais, R. Mėderis (''R. Mäder'') ''Kaleido'' programos sprendimui pritaikė kitokį figūrų indeksavimą ir viską perkėlė į ''Mathematica'' programinę aplinką. * 2002 metais Peteris Meseris (''Peter W. Messer'') atrado minimalią aibę, apimančią uždaro pavidalo išraiškas, kuriomis galima išreikšti kombinatorinių ir metrinių bet kurio tolygiojo briaunainio (ir jo dualo) savybių kiekybinius parametrus, kai žinomas tik [[Vithofo simbolis]].<ref>[http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/fulltext.pdf?page=1 Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals, Peter W. Messer, Discrete Comput Geom 27:353–375 (2002)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Tolygieji žvaigždiniai briaunainiai == Visi 57 neprizminiai neiškili briaunainiai gali būti sudaryti taikant [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo metodą]]. == Iškilos (nežvaigždinės) formos: Vithofo konstravimas == [[Vaizdas:Vythofo-konstrukciju-diagrama.png|400px|right]] [[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|400px|right|Pavyzdys sukurtas iš [[kubas|kubo]] ir [[oktaedras|oktaedro]] tarpusavio virsmo]] Iškili tolygieji briaunainiai yra vadinami pagal [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo veiksmo]] pavadinimą ir (arba) pagal sąsają su taisyklingąja forma. Žemiau pateikiami iškili tolygieji briaunainiai išdėstyti pagal Vithofo konstravimo veiksmą ir simetrijos grupę. Vithofo konstravimo metu sukuriami pakartojimai, kuriuos atitinka žemesnės simetrijos atvejai. [[Kubas]] vienu metu yra ir [[taisyklingasis briaunainis]], ir kvadratinė [[prizmė]]. [[Oktaedras]] vienu metu yra ir taisyklingasis briaunainis, ir trikampė anti[[prizmė]]; be to, jis dar yra ''rektifikuotas [[tetraedras]]''. Daug briaunainių gali būti sukurti pakartotinai iš skirtingų Vithofo konstravimo taškų – tik tada jie yra kitaip nuspalvinami. (Kadangi Vithofo konstravimas vienodai tinkamas tiek tolygiems briaunainiams, tiek tolygiems klojiniams, tai lentelėje pateikiami abeji vaizdai. Sferiniai klojiniai apima ir vadinamuosius ''hosoedrus'' bei ''diedrus'', kurie yra netikrieji, „išsigimę“ briaunainiai.) Vithofo konstravimo metu simetrijos grupės sukuriamos iš trimačio atspindžio taškų grupių, kurių kiekvieną atitinka fundamentinis trikampis (p q r), kur p>1, q>1, r>1 ir 1/p+1/q+1/r<1. * [[Tetraedrinė simetrija]] (3 3 2) – eilė 24 * [[Oktaedrinė simetrija]] (4 3 2) – eilė 48 * [[Ikosaedrinė simetrija]] (5 3 2) – eilė 120 * [[Diedrinė simetrija]] (n 2 2), visiems n=3,4,5,… – eilė ''4n'' Likusios neatspindėjimo formos yra konstruojamos nupjaunant pakaitomis ({{en|alternation}}) sienų daugiakampius, turinčius lyginį kraštinių skaičių, kai nupjaunamas kas antras briaunanio sienos daugiakampio kampas. Kartu su prizmėmis ir jų [[diedrinė simetrija|diedrine simetrija]], sferinio Vithofo konstravimo veiksmas prideda dvi ''taisyklingas'' klases, kurios yra „išsigimę“ briaunainiai – ''diedrai'' ir ''hosoedrai'', iš kurių pirmieji turi tik dvi sienas, o antrieji tik dvi viršūnes. Nupjaunant taisyklingąjį ''hosoedrą'' gauname prizmes. Žemiau, iškili tolygieji briaunainiai, kurie nėra prizmės, pateikiami simetrinių formų tvarka ir indeksuojami nuo 1 iki 18. Pasikartojančios formos numeris apskliaustas laužtiniais skliaustais. Begalinės prizminės formos indeksuojamos, paskirsčius jas į keturias šeimas: # Hosoedrai H_2… (Tik kaip sferiniai klojiniai) # Diedrai D_2… (Tik kaip sferiniai klojiniai) # Prizmės P_3… (Nupjautiniai hosoedrai) # Antiprizmės A_3… (Nusklembtos ({{en|snub}}) prizmės) === Apibendrinančios duomenų lentelės === '''p''' – sienos kraštinių (arba kampų) skaičius;<br> '''q''' – į vieną viršūnę sueinančių sienų (arba briaunų) skaičius. {| class="wikitable" width=640 |- valign=top ![[Džonsono kūnas#Pavadinimai|Džonsono pavadinimai]] !Pirminis !Nupjautinis !Rektifikuotas !Binupjautinis<BR />(nupjautinis dualas) !Birektifikuotas<BR />(dualas) !Kanteliuotas !Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>) !Nusklembtas<BR />({{en|snub}}) |- !rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]] !<math>\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math> !<math>r\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>s\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> |- !{p, q} !t{p, q} !r{p, q} !2t{p, q} !2r{p, q} !rr{p, q} !tr{p, q} !sr{p, q} |- !t₀{p, q} !t_0,1{p, q} !t₁{p, q} !t_1,2{p, q} !t₂{p, q} !t_0,2{p, q} !t_0,1,2{p, q} !ht_0,1,2{p, q} |- ![[Vithofo simbolis]]<BR />(p q 2) ! q &#124; p 2 ! 2 q &#124; p ! 2 &#124; p q ! 2 p &#124; q ! p &#124; q 2 ! p q &#124; 2 ! p q 2 &#124; ! &#124; p q 2 |- valign=top ![[Kokseterio diagram]] !{{CDD|node_1|p|node|q|node}} !{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} !{{CDD|node|p|node_1|q|node}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes}} !{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} !{{CDD|node|p|node|q|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}<BR />{{CDD|node|split1-pq|nodes_11}} !{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes_11}} !{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}<BR />{{CDD|node_h|split1-pq|nodes_hh}} |- !Viršūnės planas !p^q !(q.2p.2p) !(p.q)² !(p.2q.2q) !q^p !(p.4.q.4) !(4.2p.2q) !(3.3.p.3.q) |- align=center |[[Tetraedrinė simetrija|Tetraedrinė]]<BR />(3 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|(3.3.3.3)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|(3.3.3.3.3)]] |- align=center |[[Oktaedrinė simetrija|Oktaedrinė]]<BR />(4 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|64px]]<BR />[[Kubas|{4,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nupjautinis kubas|(3.8.8)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|{3,4}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Mažasis rombinis kuboktaedras|(3.4.4.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|(4.6.8)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nusklembtas kubas|(3.3.3.3.4)]] |- align=center |[[Ikosaedrinė simetrija|Ikosaedrinė]]<BR />(5 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras|{5,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|(3.10.10)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|64px]]<BR />[[Ikosidodekaedras|(3.5.3.5)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosaedras|(5.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|{3,5}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|(3.4.5.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.svg|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosidodekaedras|(4.6.10)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nusklembtas dodekaedras|(3.3.3.3.5)]] |} Diedrinės simetrijos vaizdai: {| class="wikitable" |- !(p 2 2) !Pirminis !Nupjautinis !Rektifikuotas !Binupjautinis<BR />(nupj. dualas) !Birektifikuotas<BR />(dualas) !Kanteliuotas !Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>) !Nusklembtas<BR />({{en|snub}}) |- !rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]] !<math>\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math> !<math>r\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>s\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> |- !{p,2} !t{p,2} !r{p,2} !2t{p,2} !2r{p,2} !rr{p,2} !tr{p,2} !sr{p,2} |- !t₀{p,2} !t_0,1{p,2} !t₁{p,2} !t_1,2{p,2} !t₂{p,2} !t_0,2{p,2} !t_0,1,2{p,2} !ht_0,1,2{p,2} |- ![[Vithofo simbolis]] ! 2 &#124; p 2 ! 2 2 &#124; p ! 2 &#124; p 2 ! 2 p &#124; 2 ! p &#124; 2 2 ! p 2 &#124; 2 ! p 2 2 &#124; ! &#124; p 2 2 |- ![[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino<BR />diagrama]] !{{CDD|node_1|p|node|2|node}} !{{CDD|node_1|p|node_1|2|node}} !{{CDD|node|p|node_1|2|node}} !{{CDD|node|p|node_1|2|node_1}} !{{CDD|node|p|node|2|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node|2|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node_1|2|node_1}} !{{CDD|node_h|p|node_h|2x|node_h}} |- !Viršūnės planas !p² !(2.2p.2p) !(p.&nbsp;2.p.&nbsp;2) !(p.&nbsp;4.4) !2^p !(p.&nbsp;4.2.4) !(4.2p.4) !(3.3.p.&nbsp;3.2) |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(2 2 2) | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{2,2}]] | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.4 | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />2.2.2.2 | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />4.4.2 | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,2}]] | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4 | [[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|64px]]<BR />4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.2 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(3 2 2) | [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{3,2}]] | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.6 | [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />2.3.2.3 | [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />4.4.3 | [[Vaizdas:Spherical trigonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,3}]] | [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />2.4.3.4 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.6 | [[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.3 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(4 2 2) | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{4,2}]] | 2.8.8 | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4 | [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,4}]] | [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />2.4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.8 | [[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.4 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(5 2 2) | [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{5,2}]] | 2.10.10 | [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.5.2.5 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.5 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,5}]] | [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.5.4 | [[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.10 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.5 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(6 2 2) | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{6,2}]] | [[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.12.12 | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.2.6 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.6 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,6}]] | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.6.4 | [[Vaizdas:Spherical dodecagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.12 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.6 |} === Vithofo konstravimo veiksmai === {| class="wikitable" !Veiksmas !Simbolis ![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]] !Aprašymas |- !width=150|Pirminis !width=60|{p, q}<BR />t₀{p, q} |{{CDD|node_1|p|node|q|node}} | Bet koks taisyklingas briaunainis arba klojinys |- ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikuotas]] (r) !r{p, q}<BR />t₁{p, q} |{{CDD|node|p|node_1|q|node}} |Visiškai nupjautos briaunos virsta taškais. Briaunainio sienos dabar yra kombinuotos iš priminio kūno ir jo dualo sienų. |- !Birektifikuotas (2r)<BR />(tas pats, kas [[Dualus briaunainis|dualas]]) !2r{p, q}<BR />t₂{p, q} |{{CDD|node|p|node|q|node_1}} |[[Vaizdas:Dual Cube-Octahedron.svg|100px|right]]Birektifikuotas kūnas (dualas) gaunamas toliau nupjaunant taip, kad pirminės sienos virsta taškais. Naujos sienos susidaro po kiekviena pirmine viršūne. Briaunų skaičius nepakinta, bet jos pasisuka 90 laipsnių. Taisyklingojo briaunainio {p, q} dualas yra taip pat taisyklingas briaunainis {q, p}. |- ![[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjautas]] (t) !t{p, q}<BR />t_0,1{p, q} |{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} |Kiekviena pirminė viršūnė nupjaunama ir jos vietoje susidaro nauja siena. Nupjovimui būdingas tam tikras laisvės laipsnis, kurio vienas sprendimas sukuria tolygųjį nupjautinį briaunainį. Pirminių briaunainio sienos pastumiamos į šonus, o nupjautų viršūnių vietoje susidaro dualo sienos.<BR />[[Vaizdas:Cube truncation sequence.svg|400px]] |- !Binupjovimas (2t) !2t{p, q}<BR />t_1,2{p, q} |{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} |Tas pats, kas nupjautinis dualas. |- ! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Išplėtimas|Išplėtimas]]) !rr{p, q} |{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}} |Kartu su viršūnės nupjovimu, kiekviena pirminė briauna nuožulniai papildoma nauja stačiakampe siena, susidarančia vietoje briaunos. Tolygi kanteliacija yra pusiaukelė tarp pirminio kūno ir jo dualo.<BR />[[Vaizdas:Cube cantellation sequence.svg|400px]] |- !Kantenupjautas (tr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Omninupjovimas|Omninupjovimas]]) !tr{p, q}<BR />t_0,1,2{p, q} |{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}} |Nupjovimas ir kanteliacija vyksta kartu ir sukuria omninupjautą formą, kurioje pirminio kūno sienos yra pastumtos į šonus, dualo sienos yra pastumtos į šonus, o vietoje pirminių briaunų yra susidarę kvadratai |} {| class="wikitable" |+ Nupjovimas pakaitomis ({{en|alternation}}) |- !width=150|Veiksmas !width=70|Simbolis ![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]] !Aprašymas |- !Nusklembtas rektifikuotas (sr) !sr{p, q} |{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}} |Kantenupjovimas pakaitomis. Visos pirminės sienos netenka pusės savo kraštinių, o kvadratai susitraukia į briaunas. Kadangi omninupjautinės formos turi trisienių viršūnių, susidaro nauji trikampiai. Įprastai šios pakaitinio sienų keitimo būdu gautos formos vėliau šiek tiek deformuojamos, kad vėl taptų tolygiais briaunainiais. Vėlesnės kaitos galimybės priklauso nuo laisvės laipsnio.<BR />[[Vaizdas:Snubcubes in grCO.svg|320px]] |- !Nusklembtas (s) !s{p,2q} |{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node}} |Nupjovimas pakaitomis |- !Kantavimas nusklembimas (s₂) !s₂{p,2q} |{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node_1}} | |- !Kanteliacija pakaitomis (hrr) !hrr{2p,2q} |{{CDD|node_h|2x|p|node|2x|q|node_h}} |Įmanomi tik tolygieji klojiniai (begaliniai briaunainiai), kai pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|2x|q|node_1}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node_h|4|node|4|node_h}} |- !Pusė (h) !h{2p, q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node}} |align=left|Pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node}} |- !Kantavimas (h₂) !h₂{2p, q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node_1}} |Tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node_1}} |- !Pusiau rektifikavimas (hr) !hr{2p,2q} |{{CDD|node|2x|p|node_h1|2x|q|node}} |align=left|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), pakaitomis nupjaunama {{CDD|node|2x|p|node_1|2x|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|2a2b-cross|branch_10lu|labelq}} arba {{CDD|labelp|branch_10r|iaib|branch_01l|labelq}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node|4|node_h1|4|node}} = {{CDD|nodes_10ru|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes}} |- !Ketvirtis (q) !q{2p,2q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|2x|q|node_h1}} |Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), tas pats kaip {{CDD|labelq|branch_11|papb-cross|branch_10l|labelq}}<BR />pavyzdžiui, {{CDD|node_h1|4|node|4|node_h1}} = {{CDD|nodes_11|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes_10l}} |} === (3 3 2) T_d Tetraedrinė simetrija === Sferos [[tetraedrinė simetrija]] sukuria 5 tolygiuosius briaunainius, o šeštas suformuojamas nusklembimo veiksmu. Tetraedrinės simetrijos pagrindas yra fundamentinis trikampis, turintis vieną viršūnę su dviem veidrodžiais ir dvi viršūnes su trimis veidrodžiais, kas užrašoma simboliu (3 3 2). Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' A₂ arba [3,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|3|node|3|node}}. '''Tetrakis heksaedras''' turi 24 regimus trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius ant analogiško sferinio briaunainio: : [[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group td.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />A₃ !rowspan=2|Grafas<BR />A₂ !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės<BR />planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2||node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !1 |align=center|[[Tetraedras]] |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t0-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node}}<BR />{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![1] |align=center|Birektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node|3|node_1}}<BR />t₂{3,3}={3,3} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !2 |align=center|Rektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t1 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t1-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node}}<BR />t₁{3,3}=r{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !3 |align=center|[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|Nupjautinis tetraedras]] |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t01-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{3,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![3] |align=center|Binupjautinis tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras#nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node_1}}<BR />t_1,2{3,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !4 |align=center|Rombinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{3,3}=rr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !5 |align=center|Nupjautinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras#nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{3,3}=tr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !6 |align=center|Nusklembtas tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[ikosaedras]]) |[[Vaizdas:icosahedron graph A3.svg|50px]] |[[Vaizdas:icosahedron graph A2.svg|50px]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] | [[Vaizdas:Spherical snub tetrahedron.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|3|node_h}}<BR />sr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |} === (4 3 2) O_h Oktaedrinė simetrija === Sferos [[oktaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 7 pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Šeši pavidalai kartojasi iš aprašytos tetraedrinės simetrijos lentelės (aukščiau). Oktaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (4 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' B₂ arba [4,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|4|node|3|node}}. '''Disdyakis dodekaedras''' turi 48 regimus sienų trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį: : [[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group oh.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />B₃ !rowspan=2|Grafas<BR />B₂ !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(8) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|2|node}}<BR />[2]<BR />(12) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(6) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !7 |align=center|[[Kubas]] |[[Vaizdas:3-cube t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t0 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node}}<BR />{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![2] |align=center|[[Oktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t2 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node|3|node_1}}<BR />{3,4} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center ![4] |align=center|Rektifikuotas kubas<BR />Rektifikuotas oktaedras<BR />([[Kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t1 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node}}<BR />{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !8 |align=center|[[Kubas#Nupjautinis kubas|Nupjautinis kubas]] |[[Vaizdas:3-cube t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t01 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated cube vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{4,3}=t{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![5] |align=center|[[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|Nupjautinis oktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t12 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1{3,4}=t{3,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !9 |align=center|Kanteliuotas kubas<BR />Kanteliuotas oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|Rombinis kuboktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|51x51px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{4,3}=rr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 26 | 48 | 24 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !10 |align=center|Omninupjautinis kubas<BR />Omninupjautinis oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|Nupjautinis kuboktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t012 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{4,3}=tr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]] | 26 | 72 | 48 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![6] |align=center|Nusklembtas oktaedras<BR />(Tas pats, kaip [[ikosaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube h01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube h01 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-h01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical alternated truncated octahedron.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_h|3|node_h}}<BR />= {{CDD|nodes_hh|split2|node_h}}<BR />s{3,4}=sr{3,3} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![1] |align=center|Puskubis<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]] |align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node}}<BR />h{4,3}={3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />¹/₂ [[Trikampis|{3}]] | | | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![2] |align=center|Kantuotas kubas<BR />(Tas pats, kaip [[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node_1}}<BR />h₂{4,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR /> ¹/₂ [[Šešiakampis|{6}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />¹/₂ [[Trikampis|{3}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![4] | (Tas pats, kaip [[kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node}}<BR />rr{3,3} | | | |14 |24 |12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![5] | (Tas pats, kaip [[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node_1}}<BR />tr{3,3} | | | |14 |36 |24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![9] | Kantuotas nusklembtas oktaedras<br />(Tas pats, kaip [[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|rombinis kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Rhombicuboctahedron uniform edge coloring.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_h|3|node_h}}<BR />s₂{3,4}=rr{3,4} | | | | 26 | 48 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !11 |align=center|[[Kubas#Nusklembtas kuboktaedras|Nusklembtas kuboktaedras]] |[[Vaizdas:Snub cube_A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub cube_B2.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical snub cube.svg|50px]] |[[Vaizdas:Snub cube vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|3|node_h}}<BR />sr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Square|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 38 | 60 | 24 |} === (5 3 2) I_h Ikosaedrinė simetrija === Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 1, pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Tik 1 pavidalas kartojasi iš aprašytų tetraedrinės ir oktaedrinės simetrijos lentelių (aukščiau). Ikosaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (5 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' G₂ arba [5,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|5|node|3|node}}. '''Disdyakis triakontaedras''' turi 120 regimų sienų trikampių, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį: : [[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group ih.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />(A₂)<BR />[6] !rowspan=2|Grafas<BR />(H₃)<BR />[10] !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(12) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(30) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(20) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !12 |align=center|[[Dodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t0 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t0 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node}}<BR />{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />[[Penkiakampis|{5}]] | | | 12 | 30 | 20 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![6] |align=center|[[Ikosaedras]] |[[Vaizdas:Icosahedron_A2_projection.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron t0 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node|3|node_1}}<BR />{3,5} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !13 |align=center|Rektifikuotas dodekaedras<BR />Rektifikuotas ikosaedras<BR />[[Ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t1 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t1 H3.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t1.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node}}<BR />t₁{5,3}=r{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 32 | 60 | 30 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !14 |align=center|[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|Nupjautinis dodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t01 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t01 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{5,3}=t{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{10} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 32 | 90 | 60 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center !15 |align=center|[[Ikosaedras#Nupjautinis ikosaedras|Nupjautinis ikosaedras]] |[[Vaizdas:Icosahedron t01 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron t01 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t12.png|50px]] |[[Vaizdas:Truncated icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1{3,5}=t{3,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 32 | 90 | 60 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !16 |align=center|Kanteliuotas dodekaedras<BR />Kanteliuotas ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|Rombinis ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t02 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t02 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t02.png|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{5,3}=rr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 62 | 120 | 60 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !17 |align=center|Omninupjautinis dodekaedras<BR />Omninupjautinis ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis ikosidodekaedras|Nupjautinis ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t012 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t012 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t012.png|50px]] |[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{5,3}=tr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 62 | 180 | 120 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !18 |align=center|[[Nusklembtas dodekaedras|Nusklembtas ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron H2.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.png|50px]] |[[Vaizdas:Spherical snub dodecahedron.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|3|node_h}}<BR />sr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 92 | 150 | 60 |} === (p 2 2) Prizminės [p,2], I₂(p) šeimos (D_''p''h diedrinė simetrija) === Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria dvi begalines tolygiųjų briaunanių aibes, prizmes ir antiprizmes, ir dar dvi begalines išsigimusių briaunanių aibes, hosoedrus ir diedrus, kurie egzistuoja tik kaip sferos klojiniai. Diedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (p 2 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' I₂(p) arba [n,2], taip pat prizmine [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|p|node|2|node}}. Žemiau pavaizduoti pirmi penki diedrinės simetrijos atvejai: D₂ … D₆. Diedrinės simetrijos D_p eilė yra ''4n'', atspindi bi[[piramidė]]s sienas, o ant sferos – tai pusiaujo linija ir n tolygiai viena nuo kitos nutolusių dienovidinių. ==== (2 2 2) diedrinė simetrija ==== Yra 8 fundamentalūs trikampiai, matomi ant kvadratinės bi[[piramidė]]s sienų (oktaedras) ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos: : [[Vaizdas:Octahedron.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d2h.png|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|2|node|2|}}<BR />[2]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₂<BR />H₂ |align=center|Digoninis diedras<BR />Digoninis hosoedras | |[[Vaizdas:digonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|2|node|2|node}}<BR />{2,2} | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | | | 2 | 2 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₄ |align=center|Nupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip kvadratinis diedras) | |[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node}}<BR />t{2,2}={4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 2 | 4 | 4 |- BGCOLOR="#f0e0e0" !P₄<BR />[7] |align=center|omninupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[kubas]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron 222-t012.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,2}=tr{2,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₂<BR />[1] |align=center|Nusklembtas digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|2x|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,2} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 4 | 6 | 4 |} ==== (3 2 2) D_3h diedrinė simetrija ==== Yra 12 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant šešiakampės bi[[piramidė]]s sienų ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos: : [[Vaizdas:Hexagonal bipyramid transparent.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d3h.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node|2}}<BR />[3]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₃ |align=center|Trigoninis diedras | |[[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|3|node|2|node}}<BR />{3,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | | 2 | 3 | 3 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₃ |align=center|Trigoninis hosoedras | |[[Vaizdas:Trigonal hosohedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node|3|node|2|node_1}}<BR />{2,3} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 3 | 3 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₆ |align=center|Nupjautinis trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampis diedras) | |[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node}}<BR />t{3,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | | 2 | 6 | 6 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₃ |align=center|Nupjautinis trigoninis hosoedras<BR />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 5 | 9 | 6 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₆ |align=center|Omninupjautinis trigoninis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,3}=tr{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₃<BR />[2] |align=center|Nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₃ |align=center|Kantuotas nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{2,3}=t{2,3} | | | | 5 | 9 | 6 |} ==== (4 2 2) D_4h diedrinė simetrija ==== Yra 16 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant aštuoniakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: : [[Vaizdas:Octagonal bipyramid transparent.svg|80px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₄ |align=center|Kvadratinis diedras | |[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|4|node|2|node}}<BR />{4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 2 | 4 | 4 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₄ |align=center|Kvadratinis hosoedras | |[[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node|4|node|2|node_1}}<BR />{2,4} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 4 | 4 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₈ |align=center|Nupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Tas pats, kaip aštuoniakampis diedras) | | | |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node}}<BR />t{4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | | | 2 | 8 | 8 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₄<BR />[7] |align=center|Nupjautinis kvadratinis hosoedras<BR />([[Kubas]]) |[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₈ |align=center|Omninupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Aštuoniakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Octagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octagonal prism vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,4}=tr{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 10 | 24 | 16 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₄ |align=center|Nusklembtas kvadratinis diedras<BR />(Kvadratinė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Square antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Square antiprism vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 10 | 16 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₄<br />[7] |align=center|Kantuotas nusklembtas kvadratinis diedras<BR />([[Kubas]]) |[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{4,2}=t{2,4} | | | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₂<br />[1] |align=center|Nusklembtas kvadratinis hosoedras<BR />(Digoninė anti[[prizmė]])<BR />([[Tetraedras]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_h|2x|node_h}}<br />s{2,4}=sr{2,2} | | | | 4 | 6 | 4 |} ==== (5 2 2) D_5h diedrinė simetrija ==== Yra 20 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant dešimtkampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: : [[Vaizdas:Decagonal bipyramid transparent.svg|60px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Pos. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(2) ! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5) ! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₅ |align=center|Penkiakampis diedras | |[[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|5|node|2|node}}<BR />{5,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | | 2 | 5 | 5 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₅ |align=center|Penkiakampis hosoedras | |[[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node|5|node|2|node_1}}<BR />{2,5} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 5 | 5 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₁₀ |align=center|Nupjautinis penkiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dešimtkampis diedras) | | | |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node}}<BR />t{5,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | | | 2 | 10 | 10 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₅ |align=center|Nupjautinis penkiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip penkiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 7 | 15 | 10 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₁₀ |align=center|Omninupjautinis penkiakampis diedras<BR />(dešimtkampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Decagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Decagonal prism vf.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,5}=tr{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 12 | 30 | 20 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₅ |align=center|Nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal antiprism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 12 | 20 | 10 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₅ |align=center|Kantuotas nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{5,2}=t{2,5} | | | | 7 | 15 | 10 |} ==== (6 2 2) D_6h diedrinė simetrija ==== Yra 24 fundamentalūs trikampiai, kurie matomi ant dvylikakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: {| class="wikitable" rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Pos. 2<BR />{{CDD|node|6|node|2}}<BR />[6]<BR />(2) ! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₆ |align=center|Šešiakampis diedras | |[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|6|node|2|node}}<BR />{6,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | | 2 | 6 | 6 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₆ |align=center|Šešiakampis hosoedras | |[[Vaizdas:Hexagonal hosohedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node|6|node|2|node_1}}<BR />{2,6} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 6 | 6 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₁₂ |align=center|Nupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dvylikakampis diedras) | |[[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node}}<BR />t{6,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12} | | | 2 | 12 | 12 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₆ |align=center|Nupjautinis šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|6|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₁₂ |align=center|Omninupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Dvylikakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Dodecagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical truncated hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Dodecagonal prism vf.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,6}=tr{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₆ |align=center|Nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal antiprism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] |&nbsp; | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₃ |align=center|Kantuotas šešiakampis diedras<br />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h1|6|node|2|node_1}} = {{CDD|node_1|3|node|2|node_1}}<BR />h₂{6,2}=t{2,3} | | | |5 |9 |6 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₆ |align=center|Kantuotas nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{6,2}=t{2,6} | | | | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₃<BR />[2] |align=center|Nusklembtas šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node|6|node_h|2x|node_h}}<BR />s{2,6}=sr{2,3} | | | | 8 | 12 | 6 |} == Nuorodos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * Brückner, M. ''Vielecke und vielflache. Theorie und geschichte.''. Leipzig, Germany: Teubner, 1900. [http://www.hti.umich.edu/cgi/b/bib/bibperm?q1=ABN8316.0001.001]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * {{Cite journal | last1=Coxeter | first1=Harold Scott MacDonald | last2=Longuet-Higgins | first2=M. S. | last3=Miller | first3=J. C. P. | title=Uniform polyhedra | jstor=91532 | mr=0062446 | year=1954 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=246 |issue=916 | pages=401–450 | publisher=The Royal Society | doi=10.1098/rsta.1954.0003 }} [http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040245/http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf |date=2017-12-01 }} * {{Cite journal | last1=Sopov | first1=S. P. | title=A proof of the completeness on the list of elementary homogeneous polyhedra | mr=0326550 | year=1970 | journal=Ukrainskiui Geometricheskiui Sbornik | issue=8 | pages=139–156 | postscript=<!--None-->}} * {{cite book | first=Magnus | last=Wenninger | title=Polyhedron Models | url=https://archive.org/details/polyhedronmodels0000wenn_x4t8 | publisher=Cambridge University Press | year=1974 | isbn=0-521-09859-9 }} * {{Cite journal | last1=Skilling | first1=J. | title=The complete set of uniform polyhedra | jstor=74475 | mr=0365333 | year=1975 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=278 | pages=111–135 | doi=10.1098/rsta.1975.0022 | postscript=<!--None--> | issue=1278}} * Har’El, Z. [http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090715034226/http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf |date=2009-07-15 }}, Geometriae Dedicata 47, 57-110, 1993. [http://www.math.technion.ac.il/~rl Zvi Har’El] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090727182130/http://www.math.technion.ac.il/~rl |date=2009-07-27 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido Kaleido software] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html Images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080303/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html dual images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }} * [http://www.mathconsult.ch/showroom/unipoly Mäder, R. E.] ''Uniform Polyhedra.'' Mathematica J. 3, 48-57, 1993. [http://library.wolfram.com/infocenter/Articles/2254] * Messer, Peter W. [http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/?p=baeede46029e489f9df9a31526cd8f6&pi=2 ''Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals.'']{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, Discrete & Computational Geometry 27:353-375 (2002). [[Kategorija:Briaunainiai]] eqw9m1eur5vy0fav50b8j156trz2otd 0 483492 7952297 7192814 2026-10-25T11:24:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952297 wikitext text/x-wiki {{City/JAV |pavadinimas = Rasinas |origpavadin = ''Racine'' |paveikslėlis = Racine 070611.jpg |paveikslėlio tekstas = Rasino senamiestis |herbas = |vėliava = | UTC =-6 | UTCv=-5 |PL=42|PM=43|PS=00|IL=87|IM=48|IS=0 |valstija = Viskonsinas |apygarda = Rasino apygarda |įkurtas =[[1834]] m. |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = [[2010]]|gyventoju = 78860 |plotas = 48.4 |altitudė = 188 |tinklalapis = |kirč = |vikiteka= Category:Racine, Wisconsin }} '''Rasinas''' ({{en|Racine}}) – miestas [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] šiaurėje, [[Viskonsinas|Viskonsine]], vakariniame [[Mičiganas|Mičigano ežero]] krante, prie Ruto upės žiočių, maždaug pusiaukelėje tarp [[Milvokis|Milvokio]] ir [[Čikaga|Čikagos]]. Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, maisto pramonė. Veikia universitetas, meno muziejus. == Istorija == [[1834]] m. Ruto žiotyse amerikiečiai įkūrė Port Džilberto gyvenvietę. Nuo [[1841]] m. oficialiai įsteigta kaip Rasinas. XIX a. pab. čia apsigyveno [[lietuviai|lietuvių]]. [[1961]] m. jų skaičius viršijo 1000. XX a. pirmoje pusėje veikė lietuvių choras, dramos teatras, draugija.<ref>{{TLE|3|507–508}}</ref> == Miestų partnerystė == Rasinas turi šešis miestus-partnerius:<ref>{{cite web |url=http://www.sister-cities.org/icrc/directory/usa/WI |title=Sister Cities International |accessdate=2007-04-05 |work= }}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.journaltimes.com/articles/2008/06/29/local_news/doc486716ed7e094179393084.txt |title=City finds newest sister city in Mexico |accessdate=2008-07-02 |work=Racine Journal-Times }} {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> * {{flagicon|DEN}} [[Olborgas]], [[Danija]]<ref name="Aalborg twinnings">{{cite web|url=http://www.europeprize.net/en/?page_id=5|title=Aalborg Twin Towns|work=Europeprize.net|accessdate=19 August 2013|archive-date=2013-09-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20130907145357/http://www.europeprize.net/en/?page_id=5|url-status=dead}}</ref> * {{flagicon|NCA}} [[Bliufildsas]], [[Nikaragva]] * {{flagicon|BRA}} [[Fortaleza]], [[Brazilija]] * {{flagicon|FRA}} [[Montelimaras]], [[Prancūzija]] * {{flagicon|JPN}} [[Oiso]], [[Japonija]]<ref>Stephanie Jones, [http://journaltimes.com/news/local/racine-s-japanese-sister-city-ok----former/article_47c64130-4eff-11e0-ba37-001cc4c002e0.html ''Racine’s Japanese sister city OK – Former exchange students keep Racine families updated''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180612162919/https://journaltimes.com/news/local/racine-s-japanese-sister-city-ok----former/article_47c64130-4eff-11e0-ba37-001cc4c002e0.html |date=2018-06-12 }}, ''Racine Journal Times'', March 15, 2011.</ref> * {{flagicon|MEX}} [[Sapotlanechas]], [[Meksika]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Viskonsino miestai]] d8loawn293dm2icxgwd9h8ddedofo1t 0 488974 7951982 7950976 2026-10-24T14:14:54Z D&P 141668 7951982 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Jonas Kimštas-Žalgiris | paveikslėlis = J.Kimštas-Žalgiris.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 210px | gimimo data = {{Gimė|1911|1|9}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = {{Mirė|1974|3|22|1911|1|9}} | mirties vieta = Vilnius | tautybė = Lietuvis | tėvas = | motina = | vaikai = 3 | veikla = partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Jonas Kimštas-Žalgiris''' ([[1911]] m. [[sausio 9]] d. [[Vilnius]] – [[1974]] m. [[kovo 22]] d.) – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] vadas, majoras. == Tarpukaris == Anksti mirus tėvams, užaugo vaikų namuose, baigė gimnaziją Vilniuje. Vengdamas šaukimo į [[Lenkijos kariuomenė|Lenkijos kariuomenę]] (Vilnius tuomet buvo [[Lenkija|Lenkijos]]i okupuotas), pabėgo į [[Zarasai|Zarasus]], kur buvo priglaustas pasienio policijos pareigūno šeimoje. [[1932]]–[[1936]] m. baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. [[1936]]–[[1939]] m. tarnavo būrio vadu [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|1^ajame Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulke]], ryšių kuopoje. [[1939]] m. [[spalio 19]] d. suteiktas [[leitenantas|leitenanto]] karinis laipsnis. 1939–[[1940]] m. tarnavo to paties pulko mokomosios kuopos būrio vadu, turėjo fizinio lavinimo instruktoriaus kvalifikaciją. Pagal [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–TSRS sutartį]] Vilnių perdavus Lietuvai, kaip vilnietis karininkas dalyvavo [[Lietuvos vėliava|Lietuvos vėliavos]] iškėlime [[Gedimino pilis|Gedimino pilies]] bokšte. [[1940]] m. vasarą TSRS performuojant [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], su kitais Lietuvos kariuomenės karininkais pateko į [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29^ąjį teritorinį šaulių korpusą]], paskirtas [[179-oji šaulių divizija|179^osios šaulių divizijos]] 234^ojo šaulių pulko būrio vadu. [[1941]] m. birželį kilus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos–TSRS karui]] pasitraukė iš TSRS kariuomenės ir perėjo į Vilniaus savisaugos batalioną, tapo jo vadu. Vėliau dirbo Vilniaus darbo biržoje, [[1943]]–[[1944]] m. buvo Trakų apskrities valdybos skyriaus viršininkas.<ref name="anykstenai">[http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1968 Anykštėnų biografijų žinynas]</ref> == Partizaninė veikla == [[Vaizdas:J.Kimšas-Žalgiris,žmona.jpg|thumb|J.Kimštas–Žalgiris su žmona Febronija]] [[1944]] m. [[vasario 16]] d. įstojo į [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] kuriamą [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], paskirtas 7^osios kuopos vadu. Rinktinę išformavus, tų pačių metų vasarą prisijungė prie Lietuvos partizanų. Spalį subūrė „Vytauto“ partizanų junginį, kuriam vadovavo. [[1945]] m. [[balandžio 5]] d. paskirtas [[Tigro rinktinė]]s vado [[Benediktas Kaletka|Benedikto Kaletkos]]-Kęstučio padėjėju. B. Kaletkai-Kęstučiui žuvus, tų pačių metų [[birželio 15]] d. paskirtas rinktinės vadu. Nuo [[1945]] m. liepos iki [[1947]] m. buvo naujai sukurtos [[Vytauto apygarda|Vytauto apygardos]] vadas (slapyvardis Dobilas). Inicijavo partizanų laikraštį „[[Aukštaičių kova]]“. Partizanus ragino slapstytis kuo mažesnėmis grupelėmis, glaudžiai bendrauti su vietiniais gyventojais. Nuo 1947 m. [[sausio 12]] d. metus buvo [[Kalnų sritis|Kalnų srities]] vadas (slapyvardis Žalgiris). Gyveno [[Skiemonių valsčius|Skiemonių]] ir [[Svėdasų valsčius|Svėdasų]] valsčiuose, patikimų žmonių sodybose įrengtose slėptuvėse. 1947 m. vasarą atskleidė [[Juozas Markulis|Juozo Markulio-Erelio]] išdavystę ir dalyvavo jo kenkėjiškos veiklos nutraukime. 1948 m. pabaigoje [[Dūkšto miškas|Dūkšto miške]] įvykusiame [[Jūros sritis|Jūros]] ir Kalnų sričių partizanų susitikime išrinktas Vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadovybės štabo viršininku, [[lapkričio 23]] d. jam suteiktas Laisvės kovotojų majoro laipsnis. [[1950]] m. [[kovo 13]] d. [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio]] (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkas [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] paskyrė J. Kimštą-Žygūną Tarybos prezidiumo nariu ir III sekcijos (Kalnų srities) vadu. Tų pačių metų [[gegužės 30]] d. suteiktas Laisvės kovotojų pulkininko leitenanto laipsnis, paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotoju. [[1952]] m. [[birželio 7]]–[[birželio 9|9]] d. įvykusiame Šiaurės Rytų partizanų vadų sąskrydyje vėl patvirtinamas Kalnų srities vadu. [[1952]] m. [[rugpjūčio 14]] d. [[Šimonių giria|Šimonių girioje]] įvykusiame Vytauto apygardos būrių vadų susitikime Kalnų srities štabo viršininku paskyrė [[Bronių Kalytis|Bronių Kalytį]]-Siaubą, kuris jau buvo užverbuotas [[MGB]]. Pagal B. Kalyčio-Siaubo rekomendaciją, srities žvalgybos viršininku paskyrė Stasį Šimkų-Klajūną, taip pat MGB agentą. Abu MGB užverbuoti agentai išviliojo J. Kimštą į susitikimą Vytauto apygardos štabe, [[rugpjūčio 16]] d. pakeliui per atokvėpį netikėtai puolė prie jo, nuginklavo, surišo ir perdavė MGB.<ref name="anykstenai"/> == Antipartizaninė veikla == Nors saugumiečiai tardymo įrašus dažnai klastoja, tikėtina, kad Kimšta buvo žiauriai kankinamas elektra, kaukolės traiškymu, nemiga, grasinimais kankinti jo vaikus. Maldavo jį sušaudyti, kelis kartus bandė nusižudyti nuodydamasis gyvsidabriu ir persipjaudamas venas elektros lempute, kas lėmė jo pirštų paralyžių visą likusį gyvenimą.<ref>https://gs.elaba.lt/object/elaba:76592127/76592127.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231125222834/https://gs.elaba.lt/object/elaba:76592127/76592127.pdf |date=2023-11-25 }}</ref> 1952 m. rugsėjį tapo MGB agentu Jurginu ir išdavė keletą partizanų slėptuvių, taip prisidėdamas prie likusių Kalnų srities vadų likvidavimo. Atskleidė jam žinomą partizanų slėptuvių išsidėstymą [[Raguvos miškas|Raguvos miške]], kaip dvigubas agentas leido įsakymus užverbuotiems buvusiems partizanams skirti į partizaninio judėjimo pareigas. Susirašinėjo su judėjimui lojaliais kovotojais rinkdamas informaciją. Asmeniškai dalyvavo partizanų naikinimo operacijose Raguvos ir [[Alantos miškas|Alantos]] miškuose, kurių metu žuvo apie 20 bunkeriuose buvusių partizanų. [[1953]] m. birželio mėnesį buvo pasitelktas Jono Žemaičio-Vytauto tardyme, nors pastarojo parodymai ir nebuvo reikšmingi. Tais pačiais metais nesėkmingai bandė nusižudyti, nepavykus savižudybei praktiškai nustojo valdyti rankų pirštus. Metų pabaigoje dėl sveikatos būklės paleistas, nuolat saugumo stebimas gyveno Vilniuje.<ref name="anykstenai" /> Likusį gyvenimą pragyveno depresijoje, skurde, būdamas neįgalus. Dažnai ištikdavo priepuoliai – krisdavo be sąmonės, skaudėdavo galvą, nuolat šlubavo sveikata, jis nevaldė rankų, todėl sugebėjo pasiteisinti ir atsisakyti šnipinėjimo „misijos“. Keletą kartų dėl priepuolių ir kitų neigiamų pasekmių psichikai buvo gydomas ligoninėje. == Šeima == Buvo vedęs, žmona Febronija Kimštienė – partizanų ryšininkė, tardymo metu išprievartauta saugumiečio karininko (mirė 1996 m.). Kartu augino tris vaikus. == Televizijoje == * 1995 m. filmas „Gyvenimas mirties rate“ * „Lietuvos ryto“ dokumentika „Partizanų keliais III“ == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kimštas, Jonas}} [[Kategorija:Vietinės rinktinės komendantai]] [[Kategorija:1-asis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas]] c7xb3skbhhvaqxq8j301q6j1veiofjm 7951983 7951982 2026-10-24T14:15:11Z D&P 141668 7951983 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Jonas Kimštas-Žalgiris | paveikslėlis = J.Kimštas-Žalgiris.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 210px | gimimo data = {{Gimė|1911|1|9}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = {{Mirė|1974|3|22|1911|1|9}} | mirties vieta = Vilnius | tautybė = Lietuvis | tėvas = | motina = | vaikai = 3 | veikla = partizanų vadas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Jonas Kimštas-Žalgiris''' ([[1911]] m. [[sausio 9]] d. [[Vilnius]] – [[1974]] m. [[kovo 22]] d.) – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] vadas, majoras. == Tarpukaris == Anksti mirus tėvams, užaugo vaikų namuose, baigė gimnaziją Vilniuje. Vengdamas šaukimo į [[Lenkijos kariuomenė|Lenkijos kariuomenę]] (Vilnius tuomet buvo [[Lenkija|Lenkijos]]i okupuotas), pabėgo į [[Zarasai|Zarasus]], kur buvo priglaustas pasienio policijos pareigūno šeimoje. [[1932]]–[[1936]] m. baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]]. [[1936]]–[[1939]] m. tarnavo būrio vadu [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|1^ajame Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulke]], ryšių kuopoje. [[1939]] m. [[spalio 19]] d. suteiktas [[leitenantas|leitenanto]] karinis laipsnis. 1939–[[1940]] m. tarnavo to paties pulko mokomosios kuopos būrio vadu, turėjo fizinio lavinimo instruktoriaus kvalifikaciją. Pagal [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos–TSRS sutartį]] Vilnių perdavus Lietuvai, kaip vilnietis karininkas dalyvavo [[Lietuvos vėliava|Lietuvos vėliavos]] iškėlime [[Gedimino pilis|Gedimino pilies]] bokšte. [[1940]] m. vasarą TSRS performuojant [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], su kitais Lietuvos kariuomenės karininkais pateko į [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29^ąjį teritorinį šaulių korpusą]], paskirtas [[179-oji šaulių divizija|179^osios šaulių divizijos]] 234^ojo šaulių pulko būrio vadu. [[1941]] m. birželį kilus [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos–TSRS karui]] pasitraukė iš TSRS kariuomenės ir perėjo į Vilniaus savisaugos batalioną, tapo jo vadu. Vėliau dirbo Vilniaus darbo biržoje, [[1943]]–[[1944]] m. buvo Trakų apskrities valdybos skyriaus viršininkas.<ref name="anykstenai">[http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1968 Anykštėnų biografijų žinynas]</ref> == Partizaninė veikla == [[Vaizdas:J.Kimšas-Žalgiris,žmona.jpg|thumb|J.Kimštas–Žalgiris su žmona Febronija]] [[1944]] m. [[vasario 16]] d. įstojo į [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] kuriamą [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], paskirtas 7^osios kuopos vadu. Rinktinę išformavus, tų pačių metų vasarą prisijungė prie Lietuvos partizanų. Spalį subūrė „Vytauto“ partizanų junginį, kuriam vadovavo. [[1945]] m. [[balandžio 5]] d. paskirtas [[Tigro rinktinė]]s vado [[Benediktas Kaletka|Benedikto Kaletkos]]-Kęstučio padėjėju. B. Kaletkai-Kęstučiui žuvus, tų pačių metų [[birželio 15]] d. paskirtas rinktinės vadu. Nuo [[1945]] m. liepos iki [[1947]] m. buvo naujai sukurtos [[Vytauto apygarda|Vytauto apygardos]] vadas (slapyvardis Dobilas). Inicijavo partizanų laikraštį „[[Aukštaičių kova]]“. Partizanus ragino slapstytis kuo mažesnėmis grupelėmis, glaudžiai bendrauti su vietiniais gyventojais. Nuo 1947 m. [[sausio 12]] d. metus buvo [[Kalnų sritis|Kalnų srities]] vadas (slapyvardis Žalgiris). Gyveno [[Skiemonių valsčius|Skiemonių]] ir [[Svėdasų valsčius|Svėdasų]] valsčiuose, patikimų žmonių sodybose įrengtose slėptuvėse. 1947 m. vasarą atskleidė [[Juozas Markulis|Juozo Markulio-Erelio]] išdavystę ir dalyvavo jo kenkėjiškos veiklos nutraukime. 1948 m. pabaigoje [[Dūkšto miškas|Dūkšto miške]] įvykusiame [[Jūros sritis|Jūros]] ir Kalnų sričių partizanų susitikime išrinktas Vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadovybės štabo viršininku, [[lapkričio 23]] d. jam suteiktas Laisvės kovotojų majoro laipsnis. [[1950]] m. [[kovo 13]] d. [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdis|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio]] (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkas [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] paskyrė J. Kimštą-Žygūną Tarybos prezidiumo nariu ir III sekcijos (Kalnų srities) vadu. Tų pačių metų [[gegužės 30]] d. suteiktas Laisvės kovotojų pulkininko leitenanto laipsnis, paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotoju. [[1952]] m. [[birželio 7]]–[[birželio 9|9]] d. įvykusiame Šiaurės Rytų partizanų vadų sąskrydyje vėl patvirtinamas Kalnų srities vadu. [[1952]] m. [[rugpjūčio 14]] d. [[Šimonių giria|Šimonių girioje]] įvykusiame Vytauto apygardos būrių vadų susitikime Kalnų srities štabo viršininku paskyrė [[Bronių Kalytis|Bronių Kalytį]]-Siaubą, kuris jau buvo užverbuotas [[MGB]]. Pagal B. Kalyčio-Siaubo rekomendaciją, srities žvalgybos viršininku paskyrė Stasį Šimkų-Klajūną, taip pat MGB agentą. Abu MGB užverbuoti agentai išviliojo J. Kimštą į susitikimą Vytauto apygardos štabe, [[rugpjūčio 16]] d. pakeliui per atokvėpį netikėtai puolė prie jo, nuginklavo, surišo ir perdavė MGB.<ref name="anykstenai"/> == Antipartizaninė veikla == Nors saugumiečiai tardymo įrašus dažnai klastoja, tikėtina, kad Kimšta buvo žiauriai kankinamas elektra, kaukolės traiškymu, nemiga, grasinimais kankinti jo vaikus. Maldavo jį sušaudyti, kelis kartus bandė nusižudyti nuodydamasis gyvsidabriu ir persipjaudamas venas elektros lempute, kas lėmė jo pirštų paralyžių visą likusį gyvenimą.<ref>https://gs.elaba.lt/object/elaba:76592127/76592127.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231125222834/https://gs.elaba.lt/object/elaba:76592127/76592127.pdf |date=2023-11-25 }}</ref> 1952 m. rugsėjį tapo MGB agentu Jurginu ir išdavė keletą partizanų slėptuvių, taip prisidėdamas prie likusių Kalnų srities vadų likvidavimo. Atskleidė jam žinomą partizanų slėptuvių išsidėstymą [[Raguvos miškas|Raguvos miške]], kaip dvigubas agentas leido įsakymus užverbuotiems buvusiems partizanams skirti į partizaninio judėjimo pareigas. Susirašinėjo su judėjimui lojaliais kovotojais rinkdamas informaciją. Asmeniškai dalyvavo partizanų naikinimo operacijose Raguvos ir [[Alantos miškas|Alantos]] miškuose, kurių metu žuvo apie 20 bunkeriuose buvusių partizanų. [[1953]] m. birželio mėnesį buvo pasitelktas Jono Žemaičio-Vytauto tardyme, nors pastarojo parodymai ir nebuvo reikšmingi. Tais pačiais metais nesėkmingai bandė nusižudyti, nepavykus savižudybei praktiškai nustojo valdyti rankų pirštus. Metų pabaigoje dėl sveikatos būklės paleistas, nuolat saugumo stebimas gyveno Vilniuje.<ref name="anykstenai" /> Likusį gyvenimą pragyveno depresijoje, skurde, būdamas neįgalus. Dažnai ištikdavo priepuoliai – krisdavo be sąmonės, skaudėdavo galvą, nuolat šlubavo sveikata, jis nevaldė rankų, todėl sugebėjo pasiteisinti ir atsisakyti šnipinėjimo „misijos“. Keletą kartų dėl priepuolių ir kitų neigiamų pasekmių psichikai buvo gydomas ligoninėje. == Šeima == Buvo vedęs, žmona Febronija Kimštienė – partizanų ryšininkė, tardymo metu išprievartauta saugumiečio karininko (mirė 1996 m.). Kartu augino tris vaikus. == Televizijoje == * 1995 m. filmas „Gyvenimas mirties rate“ * „Lietuvos ryto“ dokumentika „Partizanų keliais III“ == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kimštas, Jonas}} [[Kategorija:Vietinės rinktinės karininkai]] [[Kategorija:1-asis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas]] rsp5dm9yjkh6ve3y6jh4tfxp53fpu5u 0 490566 7952205 7750972 2026-10-25T06:48:23Z ~2026-56852-69 226853 7952205 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Žaliosios rinktinė''' (kiti pavadinimai: '''Žaliosios girios rinktinė''', '''Žalgirio rinktinė''') – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] rinktinė, [[1945]]–[[1953]] m. kovojusi prieš sovietinį okupacinį režimą [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrities]] šiaurėje (daugiausia [[Žalioji giria|Žaliosios girioje]] – iš čia ir dažniausiai vartotas rinktinės pavadinimas) ir [[Pasvalio apskritis|Pasvalio]] bei [[Radviliškio apskritis|Radviliškio apskričių]] dalyse. (Nepainioti su panašaus pavadinimo [[Žalioji rinktinė|Žaliąja rinktine]], nuo 1945 m. kovo pab. iki 1948 m. rugpjūčio ir rugsėjo sandūros veikusia Radviliškio‒Šeduvos krašte.) ==== Įsteigimas, pavaldumas, sudėtis ir veiklos pabaiga ==== Būsima Žaliosios rinktinė įsteigta 1945 m. pradžioje kaip [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) Panevėžio apylinkė (rinktinė). Nuo 1945 m. vasario iki 1946 m. vasario Panevėžio-Žaliosios girios rinktinė priklausė [[Lietuvos laisvės armijos Šiaurės apygarda|LLA Šiaurės apygardai]] (šios apygardos štabas kartu buvo ir Žaliosios girios rinktinės štabas; pati Žaliosios (girios) rinktinė nuo 1945 m. rugpjūčio pab. ar rugsėjo pr. iki 1946 m. vasario mėn. veikė kaip [[Žalioji rinktinė|jungtinės Žaliosios rinktinės]] sudėtinė dalis), nuo 1946 m. gruodžio iki 1947 m. balandžio (?) – [[Vytauto apygarda|Vytauto apygardai]] (bent nominaliai), nuo 1947 m. liepos 1 d. (faktiškai – jau nuo 1947 m. birželio) iki 1950 m. vasaros ar rudens ‒ [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardai]], vėliau ‒ [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardai]]. 1945 m. vasario–kovo mėn. Žaliosios girios rinktinė turėjo per 400 ginkluotų kovotojų<ref>Kasparas K., Lietuvos karas: Antroji Sovietų Sąjungos agresija. Pasipriešinimas: Ofenzyvinės gynybos tarpsnis. 1944 m. vasara–1946 m. pavasaris, Kaunas, 1999, p. 283.</ref>, 1945 m. vasarą (prieš susijungimą su Radviliškio‒Šeduvos krašte veikusia Žaliąja rinktine) ‒ apie 80 kovotojų. (Plg., jungtinėje Žaliojoje rinktinėje 1945–1946 m. žiemą buvo apie 130 kovotojų.) 1945‒1946 m. žiemą buvo suformuotos jungtinės Žaliosios rinktinės Balsio, Valo, Kerpės ir Marijošiaus kuopos, vėliau ‒ Varno ir Margio kuopos. 1946 m. vasarą ir rudenį priešas sunaikino Varno, Balsio ir Kerpės kuopas, o Marijošiaus kuopa tiesiog išsivaikščiojo. Iš stambesnių buvusios jungtinės rinktinės dalinių liko veikti tik Margio ir Valo kuopos (jų vadai 1946‒1947 m. ne sykį bandė atkurti jungtinę Žaliąją rinktinę, tačiau šiam sumanymui nepritarė Prisikėlimo ir Algimanto apygardų štabai). Nuo 1946 (?) m. rugpjūčio rinktinė skirstyta į Vienybės, Vytauto, Mindaugo ir Užupio rajonus. Iki 1951 m. vasaros pabaigos Žaliosios rinktinė telkė daugiausia Panevėžio, Berčiūnų, Smilgių, Pušaloto, Pumpėnų ir Piniavos valsčių laisvės kovotojus (1945 m. pirmoje pusėje rinktinės štabui buvo pavaldūs ir [[Miežiškiai|Miežiškių]] miestelio apylinkių partizanai); nuo 1951 m. vasaros pabaigos, kuomet prie Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės buvo prijungta naujai suformuota Sierakausko-Pilėnų tėvūnija (buvusios [[Dariaus ir Girėno apygarda|Dariaus ir Girėno apygardos]] likučiai; kaimyninių apygardų ir Lietuvos partizanų centrinės vadovybės nepripažinta Dariaus ir Girėno apygarda 1947–1950 m. veikė Biržų–Pasvalio krašte bei Rokiškio aps. vakaruose), rinktinės veikimo teritorija šiaurėje siekė Lietuvos ir Latvijos sieną. Rytų Lietuvos srities vado 1950 m. lapkričio 25 d. įsakymu Žaliosios rinktinė oficialiai perduota Vyčio apygardai (tikėtina, kad realiai šiai apygardai Žaliosios rinktinė priklausė jau nuo 1950 m. birželio ar liepos mėn.). Paskutinį Žaliosios rinktinės štabą priešas sunaikino 1953 m. lapkritį, du paskutinius buvusios rinktinės kovotojus 1956 m. liepą nužudė KGB agentas smogikas. ==== Rinktinės vadai ==== Pirmasis Žaliosios girioje veikusios Lietuvos partizanų rinktinės vadas buvo [[Stepas Girdžiūnas]]-Gegužis (vienas iš „LLA desantininkų“). Keletą dienų (iki žūties 1945 m. rugsėjo 6 d.) jis vadovavo jungtinei Žaliajai rinktinei – Žaliosios (buvusios LLA Radviliškio) rinktinės ir Žaliosios girios rinktinės junginiui, nuo 1945 m. vasario mėn. kartu buvo LLA 3-iosios Šiaurės apygardos (atkurtos LLA Panevėžio apygardos) vadas. Žuvo kautynėse. Antruoju Žaliosios girios rinktinės vadu sąlyginai laikytinas [[Vladas Juozokas]]-Petraitis („LLA desantininkas“); pastarasis nuo 1945 m. rugsėjo 6 d. (oficialiai – nuo rugsėjo vidurio) iki žūties 1946 m. vasario 13 d. vadovavo – kaip ir jo pirmtakas S. Girdžiūnas – tiek LLA Šiaurės apygardai, tiek jungtinei Žaliajai rinktinei. Ažagų miško kautynėse pateko į NKVD kariuomenės pasalą, sužeistas į koją nusišovė. 1947 m. liepos 1 d. Algimanto apygardos vado įsakymu Žaliosios rinktinės (1947 m. partizanų dokumentuose vadinama ir ''Žalgirio rinktine'') vadu oficialiai paskirtas [[Vytautas Česnakavičius]]-Daujotas. Būtent jo vadovautai vadinamajai Valo kuopai (veikė daugiausia tarp [[Smilgiai|Smilgių]] ir [[Pušalotas|Pušaloto]]) pati kuopos vadovybė 1946 m. pavasarį (?) suteikė rinktinės statusą, taip faktiškai atkurdama apie 1945 m. rugsėjo pradžią panaikintą atskirą Žaliosios girios partizanų rinktinę. (Pastaba: Po 1946 m. vasario 13 d. iširusios jungtinės Žaliosios rinktinės Pagrindinė, arba Branduolio kuopa kurį laiką veikė kaip [[Žalioji rinktinė]], o nuo 1947 m. pavasario ar vasaros − kaip [[Lietuvos Žalioji rinktinė]].) 1949 m. kovo 19 d. kautynėse su stribais žuvus V. Česnakavičiui, gegužės 15 d. rinktinės vado pareigos oficialiai patikėtos [[Jonas Januševičius|Jonui Januševičiui]]-Rakšniui (buvęs rinktinės štabo viršininkas; rinktinei realiai vadovavo nuo 1949 m. kovo). Žuvo kautynėse 1951 m. balandžio pradžioje.<ref>{{cite web |title=Jonas Januševičius |url=https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-janusevicius/ |author=Rūta Trimonienė |editor=Sigitas Tutlys |date=2024-05-22 |orig-date=2018-03-29 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-02-13}}</ref> Nuo 1951 m. gegužės pabaigos iki žūties 1953 m. vasario pabaigoje Žaliosios rinktinės vadas buvo [[Stasys Kulys]]-Visvaldas, o nuo 1953 m. vasario pabaigos (?) iki žūties tų pačių metų lapkričio pradžioje – [[Juozas Šomka]]-Čerčilis. ==== Žymesnės kautynės: ==== * Ažagų-Eimùliškio mūšis (1945 m. kovo 27 d. Ažagų‑Eimuliškio miškuose vykusios kautynės, kuriose Žaliosios rinktinė prarado ~76 kovotojus; vienos didžiausių Lietuvos partizanų kautynių Panevėžio apskrityje); * [[Ažagai|Ažagų]] miško kautynės (1946 m. vasario 13 d.; dalyvavo 7 jungtinės Žaliosios rinktinės partizanai, 5 iš jų žuvo). == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.lpkts.lt/sites/default/files/128.pdf Girdžiūnas J., ''Apie Žaliosios girios partizanus'' // „Tremtinys“, Nr. 23 (128), 1994 m. rugsėjis, p. 6.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240513141559/https://www.lpkts.lt/sites/default/files/128.pdf |date=2024-05-13 }} * [https://www.kariuomene.lt/data/public/uploads/2021/04/karys_nr.3_2016_internetui.pdf Malinauskaitė A., Žygelis D., ''Lietuvos Žalioji rinktinė'' // „Karys“, 2016 m. Nr. 3 (2043), p. 44–53.] * [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-8-t-1993-m/3434-llks-zaliosios-rinktines-istorija-1944-1951 Stasys Kulys-Visvaldas, ''LLKS Žaliosios Rinktinės istorija. 1944–1951''] {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armija]] 1heq8b2ofk41nlf2wc8k9y6ahzohu4e 7952222 7952205 2026-10-25T07:04:53Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas) 7750972 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Žaliosios rinktinė''' (kiti pavadinimai: '''Žaliosios girios rinktinė''', '''Žalgirio rinktinė''') – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] rinktinė, [[1945]]–[[1953]] m. kovojusi prieš sovietinį okupacinį režimą [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrities]] šiaurėje (daugiausia [[Žalioji giria|Žaliosios girioje]] – iš čia ir dažniausiai vartotas rinktinės pavadinimas) ir [[Pasvalio apskritis|Pasvalio]] bei [[Radviliškio apskritis|Radviliškio apskričių]] dalyse. (Nepainioti su panašaus pavadinimo [[Žalioji rinktinė|Žaliąja rinktine]], nuo 1945 m. kovo pab. iki 1948 m. rugpjūčio ir rugsėjo sandūros veikusia Radviliškio‒Šeduvos krašte.) ==== Įsteigimas, pavaldumas, sudėtis ir veiklos pabaiga ==== Būsima Žaliosios rinktinė įsteigta 1945 m. pradžioje kaip [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] (LLA) Panevėžio apylinkė (rinktinė). Nuo 1945 m. vasario iki 1946 m. vasario Panevėžio-Žaliosios girios rinktinė priklausė [[Lietuvos laisvės armijos Šiaurės apygarda|LLA Šiaurės apygardai]] (šios apygardos štabas kartu buvo ir Žaliosios girios rinktinės štabas; pati Žaliosios (girios) rinktinė nuo 1945 m. rugpjūčio pab. ar rugsėjo pr. iki 1946 m. vasario mėn. veikė kaip [[Žalioji rinktinė|jungtinės Žaliosios rinktinės]] sudėtinė dalis), nuo 1946 m. gruodžio iki 1947 m. balandžio (?) – [[Vytauto apygarda|Vytauto apygardai]] (bent nominaliai), nuo 1947 m. liepos 1 d. (faktiškai – jau nuo 1947 m. birželio) iki 1950 m. vasaros ar rudens ‒ [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardai]], vėliau ‒ [[Vyčio apygarda|Vyčio apygardai]]. 1945 m. vasario–kovo mėn. Žaliosios girios rinktinė turėjo per 400 ginkluotų kovotojų<ref>Kasparas K., Lietuvos karas: Antroji Sovietų Sąjungos agresija. Pasipriešinimas: Ofenzyvinės gynybos tarpsnis. 1944 m. vasara–1946 m. pavasaris, Kaunas, 1999, p. 283.</ref>, 1945 m. vasarą (prieš susijungimą su Radviliškio‒Šeduvos krašte veikusia Žaliąja rinktine) ‒ apie 80 kovotojų. (Plg., jungtinėje Žaliojoje rinktinėje 1945–1946 m. žiemą buvo apie 130 kovotojų.) 1945‒1946 m. žiemą buvo suformuotos jungtinės Žaliosios rinktinės Balsio, Valo, Kerpės ir Marijošiaus kuopos, vėliau ‒ Varno ir Margio kuopos. 1946 m. vasarą ir rudenį priešas sunaikino Varno, Balsio ir Kerpės kuopas, o Marijošiaus kuopa tiesiog išsivaikščiojo. Iš stambesnių buvusios jungtinės rinktinės dalinių liko veikti tik Margio ir Valo kuopos (jų vadai 1946‒1947 m. ne sykį bandė atkurti jungtinę Žaliąją rinktinę, tačiau šiam sumanymui nepritarė Prisikėlimo ir Algimanto apygardų štabai). Nuo 1946 (?) m. rugpjūčio rinktinė skirstyta į Vienybės, Vytauto, Mindaugo ir Užupio rajonus. Iki 1951 m. vasaros pabaigos Žaliosios rinktinė telkė daugiausia Panevėžio, Berčiūnų, Smilgių, Pušaloto, Pumpėnų ir Piniavos valsčių laisvės kovotojus (1945 m. pirmoje pusėje rinktinės štabui buvo pavaldūs ir [[Miežiškiai|Miežiškių]] miestelio apylinkių partizanai); nuo 1951 m. vasaros pabaigos, kuomet prie Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės buvo prijungta naujai suformuota Sierakausko-Pilėnų tėvūnija (buvusios [[Dariaus ir Girėno apygarda|Dariaus ir Girėno apygardos]] likučiai; kaimyninių apygardų ir Lietuvos partizanų centrinės vadovybės nepripažinta Dariaus ir Girėno apygarda 1947–1950 m. veikė Biržų–Pasvalio krašte bei Rokiškio aps. vakaruose), rinktinės veikimo teritorija šiaurėje siekė Lietuvos ir Latvijos sieną. Rytų Lietuvos srities vado 1950 m. lapkričio 25 d. įsakymu Žaliosios rinktinė oficialiai perduota Vyčio apygardai (tikėtina, kad realiai šiai apygardai Žaliosios rinktinė priklausė jau nuo 1950 m. birželio ar liepos mėn.). Paskutinį Žaliosios rinktinės štabą priešas sunaikino 1953 m. lapkritį, du paskutinius buvusios rinktinės kovotojus 1956 m. liepą nužudė KGB agentas smogikas. ==== Rinktinės vadai ==== Pirmasis Žaliosios girioje veikusios Lietuvos partizanų rinktinės vadas buvo [[Stepas Girdžiūnas]]-Gegužis (vienas iš „LLA desantininkų“). Keletą dienų (iki žūties 1945 m. rugsėjo 6 d.) jis vadovavo jungtinei Žaliajai rinktinei – Žaliosios (buvusios LLA Radviliškio) rinktinės ir Žaliosios girios rinktinės junginiui, nuo 1945 m. vasario mėn. kartu buvo LLA 3-iosios Šiaurės apygardos (atkurtos LLA Panevėžio apygardos) vadas. Žuvo kautynėse. Antruoju Žaliosios girios rinktinės vadu sąlyginai laikytinas [[Vladas Juozokas]]-Petraitis („LLA desantininkas“); pastarasis nuo 1945 m. rugsėjo 6 d. (oficialiai – nuo rugsėjo vidurio) iki žūties 1946 m. vasario 13 d. vadovavo – kaip ir jo pirmtakas S. Girdžiūnas – tiek LLA Šiaurės apygardai, tiek jungtinei Žaliajai rinktinei. Ažagų miško kautynėse pateko į NKVD kariuomenės pasalą, sužeistas į koją nusišovė. 1947 m. liepos 1 d. Algimanto apygardos vado įsakymu Žaliosios rinktinės (1947 m. partizanų dokumentuose vadinama ir ''Žalgirio rinktine'') vadu oficialiai paskirtas [[Vytautas Česnakavičius]]-Daujotas. Būtent jo vadovautai vadinamajai Valo kuopai (veikė daugiausia tarp [[Smilgiai|Smilgių]] ir [[Pušalotas|Pušaloto]]) pati kuopos vadovybė 1946 m. pavasarį (?) suteikė rinktinės statusą, taip faktiškai atkurdama apie 1945 m. rugsėjo pradžią panaikintą atskirą Žaliosios girios partizanų rinktinę. (Pastaba: Po 1946 m. vasario 13 d. iširusios jungtinės Žaliosios rinktinės Pagrindinė, arba Branduolio kuopa kurį laiką veikė kaip [[Žalioji rinktinė]], o nuo 1947 m. pavasario ar vasaros − kaip [[Lietuvos Žalioji rinktinė]].) 1949 m. kovo 19 d. kautynėse su stribais žuvus V. Česnakavičiui, gegužės 15 d. rinktinės vado pareigos oficialiai patikėtos [[Jonas Januševičius|Jonui Januševičiui]]-Rakšniui (buvęs rinktinės štabo viršininkas; rinktinei realiai vadovavo nuo 1949 m. kovo). Žuvo kautynėse 1951 m. balandžio pradžioje.<ref>{{cite web |title=Jonas Januševičius |url=https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-janusevicius/ |author=Rūta Trimonienė |editor=Sigitas Tutlys |date=2024-05-22 |orig-date=2018-03-29 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-02-13}}</ref> Nuo 1951 m. gegužės pabaigos iki žūties 1953 m. vasario pabaigoje Žaliosios rinktinės vadas buvo [[Stasys Kulys]]-Visvaldas, o nuo 1953 m. vasario pabaigos (?) iki žūties tų pačių metų lapkričio pradžioje – [[Juozas Šomka]]-Čerčilis. ==== Žymesnės kautynės: ==== * Ažagų-Eimùliškio mūšis (1945 m. kovo 27 d. Ažagų‑Eimuliškio miškuose vykusios kautynės, kuriose Žaliosios rinktinė prarado ~76 kovotojus; vienos didžiausių Lietuvos partizanų kautynių Panevėžio apskrityje); * [[Ažagai|Ažagų]] miško kautynės (1946 m. vasario 13 d.; dalyvavo 7 jungtinės Žaliosios rinktinės partizanai, 5 iš jų žuvo). == Pastabos == {{notelist}} == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.lpkts.lt/sites/default/files/128.pdf Girdžiūnas J., ''Apie Žaliosios girios partizanus'' // „Tremtinys“, Nr. 23 (128), 1994 m. rugsėjis, p. 6.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240513141559/https://www.lpkts.lt/sites/default/files/128.pdf |date=2024-05-13 }} * [https://www.kariuomene.lt/data/public/uploads/2021/04/karys_nr.3_2016_internetui.pdf Malinauskaitė A., Žygelis D., ''Lietuvos Žalioji rinktinė'' // „Karys“, 2016 m. Nr. 3 (2043), p. 44–53.] * [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-8-t-1993-m/3434-llks-zaliosios-rinktines-istorija-1944-1951 Stasys Kulys-Visvaldas, ''LLKS Žaliosios Rinktinės istorija. 1944–1951''] {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] lclx7g7mw4zcwaye9mgtxtskg8v4xvp 3 493719 7952073 5014970 2026-10-24T18:09:13Z Lentokonefani 39018 Lentokonefani pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:NazarSusP]] į [[Naudotojo aptarimas:Nwonknuser]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/NazarSusP|NazarSusP]]“ į „[[Special:CentralAuth/Nwonknuser|Nwonknuser]]“ 5014970 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] 17:56, 10 balandžio 2016 (EEST)}} lnakecv9ec85rmikqm1ujlaa3o05acl 0 499519 7952071 7931820 2026-10-24T18:01:59Z Sachol 112369 7952071 wikitext text/x-wiki {{Infobox | above = Lietuvos stačiatikių arkivyskupija | image = [[Vaizdas:Vilnius HMG Orthodox church.jpg|265px]] | caption = [[Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra]] | label1 = Tipas | data1 = Tradicinė religinė bendruomenė Lietuvoje | label2 = Religija | data2 = Stačiatikybė | label4 = Šalis | data4 = Lietuva | label5 = Buveinė | data5 = Aušros Vartų g. 10, Vilnius | label6 = Juridinio asmens kodas | data6 = 192066487 | label7 = Vadovas | data7 = Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus | label8 = Centras | data8 = Vilnius | label9 = Veiklos teritorija | data9 = Lietuva | label10 = Parapijos | data10 = 54 | label11 = Vienuolynai | data11 = 2 | label12 = Svetainė | data12 = [https://www.orthodoxy.lt/ orthodoxy.lt] }} '''Lietuvos stačiatikių arkivyskupija''' ({{ru|Виленская и Литовская епархия}}; taip pat vartojamas pavadinimas '''Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija''') – [[Lietuva|Lietuvoje]] veikiantis stačiatikių religinis centras ir juridinis asmuo, kanoniškai priklausantis [[Rusijos stačiatikių bažnyčia|Rusijos stačiatikių bažnyčiai]] (Maskvos patriarchatui). Arkivyskupo sostas yra [[Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra|Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedroje]], buveinė – Aušros Vartų g. 10, Vilniuje. Nuo 2010 m. arkivyskupijai vadovauja Vilniaus ir Lietuvos metropolitas [[Metropolitas Inokentijus|Inokentijus]]. == Pavadinimas ir teisinis statusas == Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre juridinis asmuo registruotas pavadinimu „Lietuvos stačiatikių arkivyskupija“, juridinio asmens kodas – 192066487<ref>{{cite web |title=Lietuvos stačiatikių arkivyskupija – juridinio asmens duomenys |url=https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_staciatikiu_arkivyskupija/juridinis-asmuo/ |website=Rekvizitai.lt}}</ref>. Bažnytinėje ir istorinėje vartosenoje, taip pat enciklopediniuose šaltiniuose vartojami pavadinimai „Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija“ bei „Vilniaus ir Lietuvos vyskupija“. Stačiatikiai pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą priskiriami prie tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų<ref>{{cite web |title=Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, 5 straipsnis |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B4DBBA91D2B3/asr |website=e-TAR}}</ref>. Tradicinių religinių bendruomenių dokumentų atitiktį įstatymams vertina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o duomenys apie juridinius asmenis teikiami Juridinių asmenų registrui<ref>{{cite web |title=Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas |url=https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/religiniu-bendruomeniu-ir-bendriju-reguliavimas/ |website=Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija}}</ref>. 2021 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, stačiatikių bendruomenei save priskyrė 105,6 tūkst. šalies gyventojų, arba 3,8 proc. Tai antra pagal dydį religinė bendruomenė Lietuvoje po Romos katalikų<ref>{{cite web |title=2021 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Tautybė, gimtoji kalba ir tikyba |url=https://osp.stat.gov.lt/2021-gyventoju-ir-bustu-surasymo-rezultatai/tautybe-gimtoji-kalba-ir-tikyba |website=Oficialiosios statistikos portalas}}</ref>. == Istorija == Vyskupija įkurta 1839 m. Jos teritorija įjungė [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]] ir [[Gardino gubernija]]s. Iš pradžių centrinis soboras buvo Žirovičių vienuolynas, bet 1845 m. centras perkeltas į Vilnių. XX a. pradžioje vyskupiją sudarė 20 dekanatų. Po Pirmojo pasaulinio karo vyskupijos teritorija padalinta tarp Lietuvos ir Lenkijos. 1923 m. arkivyskupas Eleuterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo pakviestas į Kauną, ten vadovavo Lietuvos stačiatikių vyskupijai<ref>{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/elevferij/ |title=Elevferij |author=Regina Laukaitytė |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija}}</ref>. 1923 m. Lietuvoje gyveno beveik 23 tūkst. stačiatikių. Metropolijos titulą Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia turi nuo 1935 m. Tarpukario vyskupijos struktūros, valstybės politikos mažumos atžvilgiu ir cerkvių atgavimo klausimus tyrė istorikė Regina Laukaitytė<ref>{{cite journal |last=Laukaitytė |first=Regina |title=Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia 1918–1940 m.: kova dėl cerkvių |journal=Lituanistica |year=2001 |issue=2 |pages=15–53}}</ref>. 1939 m. sugrąžinus Lietuvai Vilniaus kraštą, vyskupijos teritorijos suvienytos, o centras sugrįžo į Vilnių. 1940 m. nuosavybė nacionalizuota. 1949 m. vyskupijoje buvo 44 parapijos, dirbo 48 dvasininkai, veikė vyrų ir moterų vienuolynai. Vėliau nemažai cerkvių uždaryta, o nuo 1987 m. dalis jų sugrąžinta tikintiesiems. XX a. raidą plačiai išnagrinėjo R. Laukaitytė monografijoje „Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje“<ref>{{cite book |last=Laukaitytė |first=Regina |title=Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje |publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla |location=Vilnius |year=2003 |isbn=9986780527}}</ref>. == Struktūra == [[Vaizdas:Orthodox-Church-Holy-Spirit Vilnius.jpg|thumb|220px|Vilniaus Šv. Dvasios vienuolynas – vienintelis vyrų stačiatikių vienuolynas Lietuvoje]] Arkivyskupijai priklauso 5 dekanatai: * [[Vilniaus miesto stačiatikių dekanatas]]; * [[Vilniaus apskrities stačiatikių dekanatas]]; * [[Kauno stačiatikių dekanatas]]; * [[Klaipėdos stačiatikių dekanatas]]; * [[Visagino stačiatikių dekanatas]]. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, 2007 m. veikė 3 dekanatai, 52 parapijos, tarnavo 37 kunigai ir 7 diakonai<ref>{{cite web |title=Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-staciatikiu-baznycia/ |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija}}</ref>. Arkivyskupijos duomenimis, šiuo metu veikia 54 parapijos ir 2 vienuolynai, įregistruoti Juridinių asmenų registre. Dekanatų ribas ir pavadinimus nustato Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios taryba. == Kanoninis statusas ir viešos diskusijos == 2022 m. prasidėjus [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijai į Ukrainą]], metropolitas Inokentijus atleido kelis dvasininkus, pasisakiusius prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje.<ref name="15min">„[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ortodoksu-baznycia-del-rusijos-sukelto-karo-kritikos-atleido-tris-lietuviu-kunigus-56-1667308 Stačiatikių bažnyčia dėl Rusijos sukelto karo kritikos atleido tris lietuvių kunigus]“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-09-25.</ref> 2023 m. Konstantinopolio patriarcho Bartolomėjaus vizito Vilniuje metu Lietuvoje įkurtas alternatyvus stačiatikių administracinis vienetas – [[Lietuvos egzarchatas]], pavaldus Konstantinopoliui. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose nurodoma, kad Lietuvoje veikianti stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, o tai gali būti naudojama Rusijos ideologinei įtakai skleisti<ref>{{cite web |title=Tarnybos perspėja, kad Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2859376/tarnybos-perspeja-kad-lietuvos-staciatikiu-vyskupija-islieka-priklausoma-nuo-maskvos |website=LRT}}</ref>. Arkivyskupija savo ruožtu teigia nesanti užsienio religinės organizacijos filialas, o savo ryšį su Maskvos patriarchatu apibūdina kaip išimtinai kanoninį, skirtiną nuo civilinio teisinio pavaldumo. Pagal Lietuvos Respublikos teisę arkivyskupija veikia kaip savarankiškas juridinis asmuo – religinis centras. == Taip pat skaitykite == * [[Stačiatikybė Lietuvoje]] * [[Lietuvos egzarchatas]] * [[Metropolitas Inokentijus]] * [[Religija Lietuvoje]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.orthodoxy.lt/ Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos svetainė] [[Kategorija:Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija| ]] g67rw7kwivjggxztudggyg4nljp3a57 0 499783 7952037 7951525 2026-10-24T15:42:23Z Ed1974LT 52229 /* Daiktavardis */ 7952037 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmž’ọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūnėmis ''-ias'' ir ''-as'' po [[J|joto]] (''kelias, vėjas''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias', ''vējš'' 'vėjas') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''kadegis'' (= ''*kadegīs'', galūnė ''*-īs'', ''(i)i̯o'' kamienas) '[[kadagys]]', vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas ([[germanizmas]]) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalbos [[Sembos tarmė]]je matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau paprastai daiktavardžio formas galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno; [[Pamedės tarmė]]je, kaip pažymi [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]], dėl netobulos rašybos ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienų atspindžių išvis neįmanoma atskirti.<ref name="Mažiulis2021"/><ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=68, 114|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2026-10-18}}</ref> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] ls5n27u9a76bzbjprhcqo0zlwjdx4l2 0 513831 7952211 7752710 2026-10-25T06:56:12Z ~2026-56852-69 226853 7952211 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Butageidžio rinktinė, paminklas prie Eičių.JPG|miniatiūra|250px|right|Paminklas žuvusiems partizanams prie [[Eičiai|Eičių]]]] '''Butigeidžio rinktinė''', '''Butageidžio rinktinė''' (iki 1947 m. liepos ''Lydžio rinktinė'', po to iki 1948 m. birželio - ''Aukuro rinktinė''<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref><ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210126082716/http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 |date=2021-01-26 }}</ref>) – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] rinktinė, priklausiusi [[Kęstučio apygarda]]i. Butigeidžio rinktinė veikė Tauragės, Šilutės ir Šilalės apskrityse, faktiškai buvo Kęstučio apygardos branduolys. 1949-1950 m. Butigeidžio rinktinė leido savo laikraštį. 1943-4 m. Eržvilko apylinkėse susikūrė ir veikė [[Lietuvos Laisvės Armija|Lietuvos Laisvės Armijos]] kuopa, daugiausia kovojusi su sovietų partizanais ir gynusi nuo jų apylinkių kaimų gyventojus.<ref>http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm</ref> 1944 m. kartu su frontu pasitraukė kitų 12 Tauragės apskrities valsčių LLA štabai, tačiau Eržvilko kuopos štabas liko. Jį sudarė Eržvilko gimnazijos mokytojai. 1945 m. pradžioje, po to, kai sovietai suėmė keletą Eržvilko kuopos narių Eržvilko LLA štabas ėmėsi pertvarkyti savo veiklą iš pogrindinės į partizaninę. Prie Eržvilko kuopos prisidėjo visų Tauragės apskrities ir trijų Raseinių apskrities valsčių (Nemakščių, Šimkaičių) partizanai (tuo metu vadinti "vanagais"), iš viso apie 1500-2000 žmonių, tiek buvusių LLA narių, tiek naujai į miškus nuo sovietų persekiojimo ir mobilizacijos pasitraukusių vietos gyventojų. 1945 m. liepos mėnesį partiznų junginys pavadintas Lydžio rinktine.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210119215024/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html |date=2021-01-19 }}</ref> 1945-46 m. Lydžio rinktinė aktyviausiai veikė Eržvilko, Batakių ir [[Skaudvilės valsčius|Skaudvilės valsčiuose]]. 1945 m. MGB tik fiksavo partizanų veiksmus, tačiau 1946 m. partizanai ėmė patirti vis didesnius nuostolius. Viena sėkmingiausių operacijų buvo 23 politinių kalinių išlaisvinimas iš Tauragės MGB kalėjimo.<ref>{{cite web |title=Henrikas DANILEVIČIUS |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1735 |date=2025-03-14 |website=anykstenai.lt |publisher=Anykštėnų biografijų žinynas |access-date=2026-02-13}}</ref> 1946 m. rugpjūtį Lydžio rinktinės pagrindu, prie jos prijungus Šerno, Žalčio ir [[Vytauto Didžiojo rinktinė|Vytauto Didžiojo rinktines]], Pietų Žemaitijos ir panemunių partizanai susijungė į Jungtinę Kęstučio apygardą. 1947 m. balandžio mėn. MGB sunaikinus [[Jungtinė Kęstučio apygarda|Jungtinės Kęstučio apygardos]] štabą, jis gegužės mėn. vėl atkurtas Lydžio rinktinės teritorijoje ir jos pagrindu. 1947 m. liepą Lydžio rinktinė pervadinta į Aukuro rinktinę, 1948 m. birželio mėn. - į Butigeidžio rinktinę. 1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir [[Dariaus rajonas|Dariaus rajonai]].<ref>D.Kuodytė Kęstučio apygardos kūrimasis. In: Laisvės kovų archyvas T.13, 1995. [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys]</ref><ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje) būriai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170206003313/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842 |date=2017-02-06 }}</ref> Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.<ref>Liana Pušinskytė. ''Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945-1953 m.''In: Genocidas ir rezistencija, 2009 2 (26). P.60.</ref> [[Image:Paminklas_partizanams_Aisėnų_miške.jpg|thumb|Paminklinis kryžius 1950 m. vasario 16 d. bunkeryje žuvusiems partizanams Aisėnų miške]] 1950 m. vasario 16 d., išdavus ryšininkui Justinui Stasiuliui ir stribams apsupus bunkerį [[Aisėnai (Klaipėda)|Aisėnų]] miške, su trimis kitais partizanais žuvo Dariaus rajono Pušies būrio vadas Pranas Auškalnis - Laisvė.<ref>http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm</ref> Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partizanus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta. 1950 m. balandžio 9 d. MGB agento Šimkaus (Zenonas Noreika) pastangomis buvo suimti Šalnos tėvūnijos vadai F.Gaubstys-Vytautas, P.Trijonis-Jaunutis ir Z.Paulikas. F.Gaubstys sutiko bendradarbiauti su MGB ir išdavė daugybę [[Aušrelės būrys|Aušrelės]] ir Jūros būrių partizanų. Paskutiniai [[Jūros būrys|Jūros būrio]] partizanai žuvo 1954 m. kovo 29 d.<ref>http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-35-t-2003/3893-kestucio-apygardos-butageidzio-rinktines-salnos-tevunijos-juros-zalgirio-burio-partizanu-likimai</ref> 1950 m. birželio 16 d. Sakalinės miške, didelės MGB operacijos metu žuvo 11 partizanų, tarp jų Visvydo tėvūnijos vadas Jonas Stoškus-Eimutis.<ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_KA_BR_part_zutis.pdf</ref> 1951 m. liepos pradžioje Butageidžio rinktinės likučiai perduoti [[Žemaičių apygarda]]i.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref> Tuo metu ją besudarė tik vienas - Dariaus rajonas, kuriame buvo iki 40 kovotojų, veikusių Šilutės-Šilalės rajonų sandūroje.<ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210126082716/http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 |date=2021-01-26 }}</ref> 1952 m. sausio 26 d. Žadvainų miške žuvusių Butigeidžio rinktinės [[Dariaus tėvūnija|Dariaus tėvūnijos]] Rambyno-Pilies būrio partizanų – būrio vado Antano Kontrimo-Paramos, Antano Gedminto-Lakštučio, Prano Grauslio-Pavasario, Onos Juškienės-Onutės ir Juozo Oželio-Dagilio – palaikai rasti ir identifikuoti Rietavo dvaro teritorijoje.<ref>{{cite web |title=Tragiško likimo partizanų rinktinė sulaukė deramos pagarbos |agency=[[ELTA]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2012-01-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tragisko-likimo-partizanu-rinktine-sulauke-deramos-pagarbos-54166187 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> == Vadai == Rinktinės vadai: * [[jonas Babilius|J. Babilius]]-Ridikas. Lydžio rinktinės vadas 1945 m.<ref>http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm</ref> * Leitenantas Petras Ruibys-Garbštas (Žigas). Lydžio rinktinės vadas 1945-1946 m., kartais laikomas pirmuoju rinktinės vadu. Žuvo kautynėse su MGB 1946 m. liepos 18 d.<ref>http://www.partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-27-t-2000/3744-pirmasis-lydzio-rinktines-vadas</ref> * St. Paulavičius-Rambynas. Pilies būrio vadas nuo 1947 m. iki žūties. * [[Henrikas Danilevičius]]-Vidmantas (1947-1949 m. balandis). 1945–1946 m. Eržvilko gimnazijos direktorius, tiesiogiai dalyvavo sukuriant Lydžio rinktinę. Iš vado pareigų pašalintas už savavališką išvyką į Kauną 1948 m. gruodį.<ref> P.Girdzijauskas. Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas. Vilnius, 2009. P.38</ref><ref>http://genocid.lt/centras/lt/649/a/</ref> * [[Aleksas Miliulis]]-Neptūnas (Algimantas), 1949 m. balandžio mėn. tapo Kęstučio apygardos vadu.<ref>http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika6.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210117124231/http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika6.htm |date=2021-01-17 }}</ref> Žuvo 1949 m. birželio 9 d., išdavikų paskviestas į menamą susitikimą, kurį organizavo MGB.<ref name="taurageszinios">{{cite web |title=Tauragės miškų samanos permirkusios partizanų krauju |website=taurageszinios.lt |publisher=„Tauragės žinios“ |date=2016-09-29 |url=https://taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2016/09/taurages-misku-samanos-permirkusios-partizanu-krauju-7695 |access-date=2024-08-09 |language=lt}}</ref> * Vladas Gudavičius-Miškinis. * Jonas Nuobaras-Lyras 1950 m. birželio mėn. užmigdytas užnuodytu vynu buvo suimtas ir tapo priešų agentu (slapyvardis "Šiaurys").<ref>http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika7.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160625121931/http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika7.htm |date=2016-06-25 }}</ref> * [[Petras Balčiūnas]]-Pušis. Rinktinės vadas 1951 liepą-1952 m. lapkričio 12 d. Sušaudytas jo paties rinktinės partizanų, suklaidintų MGB agentų.<ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Kiti žymesni vadai ir partizanai: * J.Strainys-Saturnas - Saturno būrio vadas * [[Jonas Kubilius (1921)|Jonas Kubilius]]-Bernotas - Eržvilko rinktinės štabo vadas. Su partizanų vadovybės leidimu išvyko studijuoti į Vilnių. MGB išsiaiškinus jo buvusius ryšius su partizanais bendradarbiavo su KGB. * J. Mocius-Švėdrys - štabo viršininkas. Suimtas 1947 m. ir priverstas bendradarbiauti su MGB.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210119215024/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html |date=2021-01-19 }}</ref> * Antanas Stoškus-Raila - Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus vadas * Stasė Irtmontaitė-Aušrelė * [[Feliksas Kalibatas]]—Narutis, — Algimanto apygardos Butageidžio kuopos vado pavaduotojas, Lokio būrio vadas. Suimtas 1948 m. vasario 16 d. * Vytautas Gužas-Mindaugas. Vieno iš Lydžio rinktinės būrių vadas, vėliau tapo Vakarų Lietuvos srities štabo viršininku. Žuvo 1949 m. birželio 11 d. * Pranas Auškalnis-Laisvė. Dariaus rajono būrio vadas. == Atminimas == Butigeidžio (Lydžio, Aukuro) rinktinės partizams pastatyti šie atminimo ženklai ir paminklai: * Rietavo seniūnijoje, Šilų miške 1996 m. atstatyta 1951-1952 m. Butageidžio rinktinės, Šalnos tėvūnijos Lūkšto būrio partizanų naudota žeminė. Šalia jos pastatytos dvi atminimo lentos. Vienoje nurodyta, kad čia buvo įsikūręs Lūkšto (Rūtenio) būrys. Kitoje, kad čia 1952 m. vasario 18 d. žuvo Šilalės krašto partizanai.<ref>http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/7-petrauskiene.pdf</ref> * Kovose su sovietų okupantais žuvusių mokytojų ir mokinių atminimui 2001 m. įrengta atminimo lenta prie Eržvilko gimnazijos pastato. * Tauragės apylinkėse partizanams pastatyta daugiau nei 17 atminimo ženklų.<ref name="taurageszinios"/> == Nuorodos == {{reflist|2}} {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] [[Kategorija:Lietuvos laisvės armija]] 6zi7anyqpkbqlca6rggce4qsdottd2a 7952219 7952211 2026-10-25T07:04:51Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas) 7752710 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Butageidžio rinktinė, paminklas prie Eičių.JPG|miniatiūra|250px|right|Paminklas žuvusiems partizanams prie [[Eičiai|Eičių]]]] '''Butigeidžio rinktinė''', '''Butageidžio rinktinė''' (iki 1947 m. liepos ''Lydžio rinktinė'', po to iki 1948 m. birželio - ''Aukuro rinktinė''<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref><ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210126082716/http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 |date=2021-01-26 }}</ref>) – [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] rinktinė, priklausiusi [[Kęstučio apygarda]]i. Butigeidžio rinktinė veikė Tauragės, Šilutės ir Šilalės apskrityse, faktiškai buvo Kęstučio apygardos branduolys. 1949-1950 m. Butigeidžio rinktinė leido savo laikraštį. 1943-4 m. Eržvilko apylinkėse susikūrė ir veikė [[Lietuvos Laisvės Armija|Lietuvos Laisvės Armijos]] kuopa, daugiausia kovojusi su sovietų partizanais ir gynusi nuo jų apylinkių kaimų gyventojus.<ref>http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm</ref> 1944 m. kartu su frontu pasitraukė kitų 12 Tauragės apskrities valsčių LLA štabai, tačiau Eržvilko kuopos štabas liko. Jį sudarė Eržvilko gimnazijos mokytojai. 1945 m. pradžioje, po to, kai sovietai suėmė keletą Eržvilko kuopos narių Eržvilko LLA štabas ėmėsi pertvarkyti savo veiklą iš pogrindinės į partizaninę. Prie Eržvilko kuopos prisidėjo visų Tauragės apskrities ir trijų Raseinių apskrities valsčių (Nemakščių, Šimkaičių) partizanai (tuo metu vadinti "vanagais"), iš viso apie 1500-2000 žmonių, tiek buvusių LLA narių, tiek naujai į miškus nuo sovietų persekiojimo ir mobilizacijos pasitraukusių vietos gyventojų. 1945 m. liepos mėnesį partiznų junginys pavadintas Lydžio rinktine.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210119215024/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html |date=2021-01-19 }}</ref> 1945-46 m. Lydžio rinktinė aktyviausiai veikė Eržvilko, Batakių ir [[Skaudvilės valsčius|Skaudvilės valsčiuose]]. 1945 m. MGB tik fiksavo partizanų veiksmus, tačiau 1946 m. partizanai ėmė patirti vis didesnius nuostolius. Viena sėkmingiausių operacijų buvo 23 politinių kalinių išlaisvinimas iš Tauragės MGB kalėjimo.<ref>{{cite web |title=Henrikas DANILEVIČIUS |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1735 |date=2025-03-14 |website=anykstenai.lt |publisher=Anykštėnų biografijų žinynas |access-date=2026-02-13}}</ref> 1946 m. rugpjūtį Lydžio rinktinės pagrindu, prie jos prijungus Šerno, Žalčio ir [[Vytauto Didžiojo rinktinė|Vytauto Didžiojo rinktines]], Pietų Žemaitijos ir panemunių partizanai susijungė į Jungtinę Kęstučio apygardą. 1947 m. balandžio mėn. MGB sunaikinus [[Jungtinė Kęstučio apygarda|Jungtinės Kęstučio apygardos]] štabą, jis gegužės mėn. vėl atkurtas Lydžio rinktinės teritorijoje ir jos pagrindu. 1947 m. liepą Lydžio rinktinė pervadinta į Aukuro rinktinę, 1948 m. birželio mėn. - į Butigeidžio rinktinę. 1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir [[Dariaus rajonas|Dariaus rajonai]].<ref>D.Kuodytė Kęstučio apygardos kūrimasis. In: Laisvės kovų archyvas T.13, 1995. [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys]</ref><ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje) būriai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170206003313/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842 |date=2017-02-06 }}</ref> Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.<ref>Liana Pušinskytė. ''Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945-1953 m.''In: Genocidas ir rezistencija, 2009 2 (26). P.60.</ref> [[Image:Paminklas_partizanams_Aisėnų_miške.jpg|thumb|Paminklinis kryžius 1950 m. vasario 16 d. bunkeryje žuvusiems partizanams Aisėnų miške]] 1950 m. vasario 16 d., išdavus ryšininkui Justinui Stasiuliui ir stribams apsupus bunkerį [[Aisėnai (Klaipėda)|Aisėnų]] miške, su trimis kitais partizanais žuvo Dariaus rajono Pušies būrio vadas Pranas Auškalnis - Laisvė.<ref>http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm</ref> Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partizanus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta. 1950 m. balandžio 9 d. MGB agento Šimkaus (Zenonas Noreika) pastangomis buvo suimti Šalnos tėvūnijos vadai F.Gaubstys-Vytautas, P.Trijonis-Jaunutis ir Z.Paulikas. F.Gaubstys sutiko bendradarbiauti su MGB ir išdavė daugybę [[Aušrelės būrys|Aušrelės]] ir Jūros būrių partizanų. Paskutiniai [[Jūros būrys|Jūros būrio]] partizanai žuvo 1954 m. kovo 29 d.<ref>http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-35-t-2003/3893-kestucio-apygardos-butageidzio-rinktines-salnos-tevunijos-juros-zalgirio-burio-partizanu-likimai</ref> 1950 m. birželio 16 d. Sakalinės miške, didelės MGB operacijos metu žuvo 11 partizanų, tarp jų Visvydo tėvūnijos vadas Jonas Stoškus-Eimutis.<ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_KA_BR_part_zutis.pdf</ref> 1951 m. liepos pradžioje Butageidžio rinktinės likučiai perduoti [[Žemaičių apygarda]]i.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref> Tuo metu ją besudarė tik vienas - Dariaus rajonas, kuriame buvo iki 40 kovotojų, veikusių Šilutės-Šilalės rajonų sandūroje.<ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210126082716/http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6 |date=2021-01-26 }}</ref> 1952 m. sausio 26 d. Žadvainų miške žuvusių Butigeidžio rinktinės [[Dariaus tėvūnija|Dariaus tėvūnijos]] Rambyno-Pilies būrio partizanų – būrio vado Antano Kontrimo-Paramos, Antano Gedminto-Lakštučio, Prano Grauslio-Pavasario, Onos Juškienės-Onutės ir Juozo Oželio-Dagilio – palaikai rasti ir identifikuoti Rietavo dvaro teritorijoje.<ref>{{cite web |title=Tragiško likimo partizanų rinktinė sulaukė deramos pagarbos |agency=[[ELTA]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2012-01-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tragisko-likimo-partizanu-rinktine-sulauke-deramos-pagarbos-54166187 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> == Vadai == Rinktinės vadai: * [[jonas Babilius|J. Babilius]]-Ridikas. Lydžio rinktinės vadas 1945 m.<ref>http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm</ref> * Leitenantas Petras Ruibys-Garbštas (Žigas). Lydžio rinktinės vadas 1945-1946 m., kartais laikomas pirmuoju rinktinės vadu. Žuvo kautynėse su MGB 1946 m. liepos 18 d.<ref>http://www.partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-27-t-2000/3744-pirmasis-lydzio-rinktines-vadas</ref> * St. Paulavičius-Rambynas. Pilies būrio vadas nuo 1947 m. iki žūties. * [[Henrikas Danilevičius]]-Vidmantas (1947-1949 m. balandis). 1945–1946 m. Eržvilko gimnazijos direktorius, tiesiogiai dalyvavo sukuriant Lydžio rinktinę. Iš vado pareigų pašalintas už savavališką išvyką į Kauną 1948 m. gruodį.<ref> P.Girdzijauskas. Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas. Vilnius, 2009. P.38</ref><ref>http://genocid.lt/centras/lt/649/a/</ref> * [[Aleksas Miliulis]]-Neptūnas (Algimantas), 1949 m. balandžio mėn. tapo Kęstučio apygardos vadu.<ref>http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika6.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210117124231/http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika6.htm |date=2021-01-17 }}</ref> Žuvo 1949 m. birželio 9 d., išdavikų paskviestas į menamą susitikimą, kurį organizavo MGB.<ref name="taurageszinios">{{cite web |title=Tauragės miškų samanos permirkusios partizanų krauju |website=taurageszinios.lt |publisher=„Tauragės žinios“ |date=2016-09-29 |url=https://taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2016/09/taurages-misku-samanos-permirkusios-partizanu-krauju-7695 |access-date=2024-08-09 |language=lt}}</ref> * Vladas Gudavičius-Miškinis. * Jonas Nuobaras-Lyras 1950 m. birželio mėn. užmigdytas užnuodytu vynu buvo suimtas ir tapo priešų agentu (slapyvardis "Šiaurys").<ref>http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika7.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160625121931/http://www.spauda.lt/voruta/kronika/kronika7.htm |date=2016-06-25 }}</ref> * [[Petras Balčiūnas]]-Pušis. Rinktinės vadas 1951 liepą-1952 m. lapkričio 12 d. Sušaudytas jo paties rinktinės partizanų, suklaidintų MGB agentų.<ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Kiti žymesni vadai ir partizanai: * J.Strainys-Saturnas - Saturno būrio vadas * [[Jonas Kubilius (1921)|Jonas Kubilius]]-Bernotas - Eržvilko rinktinės štabo vadas. Su partizanų vadovybės leidimu išvyko studijuoti į Vilnių. MGB išsiaiškinus jo buvusius ryšius su partizanais bendradarbiavo su KGB. * J. Mocius-Švėdrys - štabo viršininkas. Suimtas 1947 m. ir priverstas bendradarbiauti su MGB.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210119215024/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html |date=2021-01-19 }}</ref> * Antanas Stoškus-Raila - Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus vadas * Stasė Irtmontaitė-Aušrelė * [[Feliksas Kalibatas]]—Narutis, — Algimanto apygardos Butageidžio kuopos vado pavaduotojas, Lokio būrio vadas. Suimtas 1948 m. vasario 16 d. * Vytautas Gužas-Mindaugas. Vieno iš Lydžio rinktinės būrių vadas, vėliau tapo Vakarų Lietuvos srities štabo viršininku. Žuvo 1949 m. birželio 11 d. * Pranas Auškalnis-Laisvė. Dariaus rajono būrio vadas. == Atminimas == Butigeidžio (Lydžio, Aukuro) rinktinės partizams pastatyti šie atminimo ženklai ir paminklai: * Rietavo seniūnijoje, Šilų miške 1996 m. atstatyta 1951-1952 m. Butageidžio rinktinės, Šalnos tėvūnijos Lūkšto būrio partizanų naudota žeminė. Šalia jos pastatytos dvi atminimo lentos. Vienoje nurodyta, kad čia buvo įsikūręs Lūkšto (Rūtenio) būrys. Kitoje, kad čia 1952 m. vasario 18 d. žuvo Šilalės krašto partizanai.<ref>http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/7-petrauskiene.pdf</ref> * Kovose su sovietų okupantais žuvusių mokytojų ir mokinių atminimui 2001 m. įrengta atminimo lenta prie Eržvilko gimnazijos pastato. * Tauragės apylinkėse partizanams pastatyta daugiau nei 17 atminimo ženklų.<ref name="taurageszinios"/> == Nuorodos == {{reflist|2}} {{Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo (1944–1953 m.) sovietinei okupacijai struktūra}} [[Kategorija:Lietuvos partizanų rinktinės]] mc0ixyjl8a0auaaalh0m53cfp447ief 0 519814 7952271 7793839 2026-10-25T10:16:19Z Vilensija 40695 atn. 7952271 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = Griniai, ąžuolas.JPG | antraštė = Ąžuolas kapinių pakraštyje, 2017m. | vieta = [[Griniai (Kėdainiai)|Griniai]], [[Kėdainių rajonas]] | lat = 55.28694| long = 23.71911 | rūšis = paprastasis ąžuolas | aukštis = 18 | apimtis = 5,80 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Grinių ąžuolas''' – išskirtinis [[ąžuolas]], valstybinės reikšmės botaninis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Griniai (Kėdainiai)|Grinių]] kaimo kapinėse, [[Pernaravos seniūnija|Pernaravos seniūnijoje]], [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajone]]. Kapinės įsikūrusios prie kelio {{RK3514}}, [[Angirių tvenkinys|Angirių tvenkinio]] pietinėje pakrantėje, 1,7 km nuo užtvankos (prieš srovę). Netoliese teka šaltinėlis. Paminklinis medis stūkso tolimajame kapinių pakraštyje, prie medžiais apaugusio tvenkinio šlaito. Grinių ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|LR aplinkos ministro]] 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-288.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310505010263-griniu-azuolas?x=23.7191&y=55.2869&zoom=18.0&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,93,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Grinių ąžuolas] ''stvk.lt/map''</ref> [[Valstybinė miškų tarnyba|Valstybinės miškų tarnybos]] vertinimu, 2017 m. paminklinio ąžuolo kamieno vidurys buvo išpuvęs, pietų pusėje 5 m aukštyje išlūžusi stambi šaka. Prie šaknų išrausta [[ola]]. Vainikas pakankamai sveikas, storosios šakos žalios, sveikos, kelios nedidelės sausos šakos.<ref>[[Valstybinė miškų tarnyba]]. [https://amvmt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/11/u04cgf1KDeQ.pdf#page=6 Senieji Lietuvos ąžuolai. 52. Grinių ąžuolas] ''lrv.lt'' 2017-06-08</ref> == Duomenys == * Medžio rūšis – [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur'' L.) * Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,80 m * Aukštis – 18 m * Amžius – neskelbiama <gallery widths="180" heights="180"> 2025. Griniai. Ąžuolas.jpeg|Kamienas, paminklo ženklas Grinių ąžuolas, viršūnė.JPG|Pažeista ąžuolo viršūnė Grinių ąžuolas.JPG|Ąžuolas nuo kelio </gallery> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Griniai oak}} * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-griniu-azuolas Atrask Lietuvos saugomas teritorijas. Grinių ąžuolas] ''saugoma.lt'' * [https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/aplinkosauga/gamtos-paminklai-ir-saugomi-krastovaizdzio-objektai-kedainiu-rajone/277 Gamtos paminklai ir saugomi kraštovaizdžio objektai Kėdainių rajone] ''kedainiai.lt'' {{Kėdainių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Kėdainių rajono paveldas]] 4wz1ut2ujvlpocter0qxt8jsp73bllv 0 520470 7952142 7946722 2026-10-25T03:29:43Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952142 wikitext text/x-wiki {{Labanoro RP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Peršokšnos piramidinė eglė.JPG | antraštė = Piramidinės eglės viršūnė | vieta = [[Labanoro seniūnija]],<br>[[Švenčionių rajonas]] | lat = 55.16167 | long = 25.84826 | rūšis = paprastoji eglė | aukštis = 31,0 | apimtis = 1,63 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = 80 | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = 25,2 | lajos_plotis = 7,4 }} '''Peršokšnos piramidinė eglė''' – išskirtinė [[eglė]], pasižyminti taisyklinga [[Piramidė (geometrija)|piramidine]] [[laja]], auganti [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajone]], 0,6 km į pietryčius nuo [[Januliškis|Januliškio]] kaimo, [[Labanoro regioninis parkas|Labanoro regioninio parko]] Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje. Medis auga miško apsuptyje, kairiajame [[Peršokšna|Peršokšnos]] upės krante. Lankytinas objektas pažymėtas informacine lenta, pasiekiamas iš kelio Januliškis–[[Švenčionėliai]] arba Peršokšnos pažintiniu taku nuo Januliškio girininkijos. 2005 m. eglė paskelbta valstybės saugomu [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektu]]. Pasižymi taisyklinga 7,4 m skersmens piramidine [[laja]]. Amžius – apie 80 metų.<ref>[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-persoksnos-piramidine-egle Atrask Lietuvos saugomas teritorijas. Peršokšnos piramidinė eglė] ''saugoma.lt''</ref> == Duomenys == * Medžio rūšis – [[paprastoji eglė]] (''Picea abies'' (L.) H.Karst.) * Kamieno apimtis – 1,63 m<ref name=stv>[https://stvk.lt/map/S0310505040007-persoksnos-piramidine-egle?x=25.848&y=55.1617&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Peršokšnos piramidinė eglė] ''stvk.lt/map''</ref> * Medžio aukštis – 31 m<ref name=stv/> * Lajos aukštis – 25,2 m * Lajos plotis – 7,4 m * Lajos forma – piramidinė * Amžius – apie 80 metų == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://infosvencionys.lt/turizmas/lankytinos-vietos/gamtos-paminklai/ Švenčionių raj. lankytinos vietos. Gamtos paminklai] * [http://www.miskobirza.lt/news/3344-gyvieji-ur%C4%97dijos-eksponatai--liep%C5%B3-pav%C4%97sin%C4%97--piramidin%C4%97-egl%C4%97 Gyvieji urėdijos eksponatai: liepų pavėsinė, piramidinė eglė] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=11tkN2Rowib7ZlVWahEEFj7FOZuE&hl=en_US&ll=55.18651197279598%2C25.833363367645234&z=13 Peršokšnos pažintinis takas žemėlapyje] {{Švenčionių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] 1pasorapdcdcco67aruorz0kwvwtqxa 102 522923 7952067 7950843 2026-10-24T17:52:45Z Homo ergaster 10314 7952067 wikitext text/x-wiki * Spalio 24 d. Netoli [[Vanuatu]] šeštadienį įvyko 7,2 balo žemės drebėjimas.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3092037/netoli-vanuatu-smogus-7-2-balo-zemes-drebejimui-paskelbtas-cunamio-pavojus] * Spalio 22 d. [[Europos Parlamentas]] 2026 metų [[Sacharovo premija|Sacharovo premiją]] už minties laisvę skyrė [[Tarptautinis baudžiamasis teismas|Tarptautiniam baudžiamajam teismui]] ir jo pareigūnams.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3090180/sacharovo-premija-laimejo-tarptautinis-baudziamasis-teismas] * Spalio 18 d. ryte į Lietuvos teritoriją iš Lenkijos pusės įskrido dronas su sprogmenimis. Jis sudužo [[Pasvalio rajonas|Pasvalio rajone]].[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3087126/m-sinkevicius-apie-lietuvoje-nukritusi-drona-nera-abejoniu-kad-jis-nese-sprogmenis] * Spalio 17 d. Kilus gaisrui pietryčių [[Bangladešas|Bangladeše]] esančiame paplūdimio kurorte, žuvo 10 žmonių.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3085085/bangladeso-papludimio-kurorte-kilus-gaisrui-zuvo-10-zmoniu] * Spalio 11 d. Jemeno [[husiai]] atakavo [[Rijadas|Rijado]] oro uostą, keliolika žmonių žuvo, šimtai sužeista.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3079008/rijade-pranesama-apie-naujus-sprogimus] * Spalio 9 d. [[Nobelio taikos premija]] atiteko [[Navanethem Pillay]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3077175/nobelio-taikos-premija-skirta-navanethem-pillay] * Spalio 7 d. [[Eritrėja|Eritrėjos]] pajėgos įsiveržė į [[Etiopija|Etiopijos]] [[Tigrajų regionas|Tigrajų regioną]].[https://www.bbc.com/news/articles/ckvgd63rj92lo] * Spalio 5 d. Pietų [[Nigerija|Nigerijoje]] sudužus kariniam lėktuvui, žuvo 32 žmonės.[https://www.dw.com/en/military-aircraft-with-32-people-on-board-crashes-in-southern-nigeria/a-79552403] * Spalio 3 d. [[Latvija|Latvijos]] parlamento rinkimus laimėjo premjero [[Andris Kulbergs|Andrio Kulbergo]] vadovaujamas [[Jungtinis sąrašas]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3071164/aiskus-latvijos-rinkimu-rezultatai-pergale-sventes-kulbergas-skyre-zodi-rusijai] * Spalio 2 d. [[Etiopija]] ir [[Eritrėja]] nutraukė diplomatinius santykius.[https://www.bbc.com/news/articles/crpd0d0jl0y0o] 9sisgi357l5jexvlphc2jroww1slxuc 0 527320 7952231 7893187 2026-10-25T07:06:55Z Tomasz Domański 21.05.1993 210703 7952231 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė televizijos serialas | Spalva = #ccccff | Tekstas = | Pavadinimas = Be namų negerai | Paveikslėlis = | Antraštė = | Pavadinimas_2 = | Žanras = [[Muilo opera]] | Formatas = | Kūrėjas = Alan Bateman | Išplėtojo = | Scenarijus = | Režisierius = | Kūrybos režisierius = | Aktoriai = | Pasakotojas = | Atidar muz kompozitorius = Mike Perjanik | Atidarymo muzika = „Home and Away“<br />(trumpa, instrumentinė versija) | Uždarymo muzika = „Home and Away“ | Kompozitorius = | Šalis = [[Australija]] | Kalba = anglų | Sezonai = 39 | Serijos = 8855<br/>(2026 m. lapkričio 26 d.) | Epizodai = | Epizodų sąrašas = | Vykdantysis prodiuseris = John Holmes<br />Julie McGauran | Prodiuseris = John Holmes (1988–89)<br />Andrew Howie (1989–94)<br />Russell Webb (1994–2001)<br />Julie McGauran (2001–07)<br/>Cameron Welsh (2007–12)<br/>Lucy Addario (2012–) | Montuotojas = | Vieta = Palm Byčas, [[Sidnėjus]], [[Naujasis Pietų Velsas]] | Kinematografija = | Kamera = Video (1988&ndash;2003)<br />HD video (2003&ndash;dabar) | Trukmė = 22 minutės | Kompanija = | Platintojas = Southern Star Group | Kanalas = [[Seven Network]] | Vaizdo formatas = [[576i]] ([[4:3]]) (1988–2000)<br />[[576i]] ([[16:9]]) (2001–)<br />[[1080i]] (16:9) (2007–2010, 2016–) | Garso formatas = Stereo | Pirmas pasirodymas = | Pirmą kartą = {{Start date|1988|1|17|df=y}} | Paskutinį kartą = dabar | Anksčiau = | Vėliau = | Susijusios = HeadLand | Tinklalapis = https://homeandaway.7plus.com.au/ | Tinklalapio pav = Oficiali svetainė | Gamybos tinklalapis = }} '''„Be namų negerai“''' ({{en|Home and Away}}) – [[Australija|Australijos]] draminis televizijos serialas. Autorius – Alan Bateman. Pradėtas rodyti [[1988]] m. [[sausio 17]] d. per TV kanalą „[[Seven Network|Seven]]“.<ref name="TelevisionAu">{{cite web|url=http://televisionau.com/feature-articles/home-and-away|title=Home and Away|publisher=Televisionau.com|archiveurl=https://www.webcitation.org/6Odt65yqt?url=http://televisionau.com/feature-articles/home-and-away|archivedate=2014-04-06}}</ref> „Be namų negerai“ tapo vienu sėkmingiausiu Australijos medijų eksporto produktu, rodytas daugiau nei 80 šalių.<ref>{{cite web |url=http://www.northpalmbeach.com.au/index.php?option=com_content&view=article&id=66&Itemid=60 |title=Summer Bay |publisher=Northpalmbeach.com.au |archiveurl=https://www.webcitation.org/6aTab5jhn?url=http://www.northpalmbeach.com.au/index.php?option=com_content&view=article&id=66&Itemid=60 |archivedate=2015-08-02}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.heraldsun.com.au/entertainment/shadows-fall-on-home-and-away-behind-the-scenes-at-australias-most-troubled-soap-opera/story-e6frf96f-1225811925149|title=Shadows fall on Home And Away – behind the scenes at Australia's most troubled soap opera|last=Fife-Yeomans|first=Janet|work=[[Herald Sun]]|date=2009-12-19|accessdate=2015-08-02}}</ref> Serialas populiarus [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[Airija|Airijoje]] ir [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] pirmoji serija parodyti per [[LNK]] 1995 m.{{faktas}} Vėliau serialas rodytas per [[TV1]] ir [[Baltijos televizija|BTV]]. == Istorija == A. Bateman serialo koncepcija buvo paremta vaikų [[Našlaitis|našlaičių]] problemomis mažame Samerbėjaus (''Summer Bay'') miestelyje. Iš pradžių serialas turėjo vadintis „Refuge“. Pirmoji pilotinė serialo serija tęsėsi 90 min. ir jai duotas pavadinimas „Home and Away: The Movie“. Nuo tada kiekvienas epizodas tęsiasi apie 22 minutes. Serialas transliuojamas penkias dienas per savaitę ir yra ilgiausias [[Drama|draminis]] serialas Australijoje bei vienas ilgiausiai besitęsiančių serialų pasaulyje. Šiuo metu Australijoje jis transliuojamas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 19 val. Ketvirtadienį – po dvi serijas. Australijoje serialas yra labiausiai apdovanota TV programa „Logie Awards“ apdovanojimuose (virš 46 kartų). == Turinys == Seriale meilės temoms nėra skiriama daugiausiai dėmesio. Nagrinėjamos [[Alkoholizmas|alkoholizmo]],<ref name="Al">{{cite web|url=http://www.digitalspy.co.uk/soaps/s15/home-and-away/spoilers/a650041/leah-tries-to-support-matt.html|title=Leah tries to support Matt|last=Kilkelly|first=Daniel|work=Digital Spy|date=2015-05-30|accessdate= 2015-07-31}}</ref> [[Narkomanija|narkotikų]],<ref name="Controversial">{{cite web|url=http://thefix.ninemsn.com.au/2014/12/09/06/31/home-and-aways-most-controversial-moments|title=Home and Away's most controversial moments|work=The Fix|date=2014-12-09|accessdate=2015-07-31|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150828020306/http://thefix.ninemsn.com.au/2014/12/09/06/31/home-and-aways-most-controversial-moments|archivedate=2015-08-28}}</ref> [[Ankstyvas nėštumas|ankstyvo nėštumo]],<ref name="Pregnant Plot">{{cite web|url=http://www.digitalspy.co.uk/soaps/s15/home-and-away/news/a301222/ha-star-pregnancy-plot-is-realistic.html|title='H&A' star: 'Pregnancy plot is realistic'|last=Kilkelly|first=Daniel|work=Digital Spy|date=2011-01-31|accessdate= 2015-07-31}}</ref> [[Patyčios|patyčių]],<ref name="Controversial"/> [[Kriminalinis pasaulis|kriminalinio pasaulio]], [[Homoseksualumas|homoseksualumo]],<ref name="Ricci">{{cite news|url=https://www.smh.com.au/national/education/too-gay-for-teens-20090322-92yi.html|title=Too gay for teens|last=Ricci|first=Colleen|work=The Sydney Morning Herald|date=2009-03-23|accessdate=2015-07-24}}</ref> [[ŽIV]], [[AIDS]],<ref name="Tragic">{{cite journal|title=A tragic twist|journal=Inside Soap|date=2008-03-01|pages=31}}</ref><ref name="08 Spoilers">{{cite web|title=Home and Away Spoilers 2008|url=http://www.throng.com.au/home-and-away/home-and-away-spoilers-2008|publisher=Throng Australia|accessdate=2011-11-12|date=2015-08-23|archive-date=2012-04-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20120409115551/http://www.throng.com.au/home-and-away/home-and-away-spoilers-2008|url-status=dead}}</ref> [[Autizmas|autizmo]], [[Vėžys (liga)|vėžio]], [[savižala|savęs žalojimo]],<ref name= "traumatic">{{cite web| url=http://www.digitalspy.com/soaps/home-and-away/spoilers/a782600/home-and-away-spoiler-olivia-reveals-her-traumatic-secret/| title=Home and Away spoiler: Olivia reveals her traumatic secret| website=[[Digital Spy]]| date= 2016-02-06| accessdate=2016-10-13}}</ref> [[Bulimija|bulimijos]], [[Savižudybė|savižudybių]],<ref name="Storylines">{{cite web|url=http://www.whatsontv.co.uk/home-and-away|title=Abou Home and Away|work=What's on TV|accessdate=2015-07-31}}</ref> [[Vairavimas išgėrus|vairavimo išgėrus]],<ref name="Controversial"/> [[Įsivaikinimas|įsivaikinimo]] ir kitos su šiais ir panašiais reiškiniais susijusios problemos. „Be namų negerai“ veiksmas vyksta Samerbėjuje, kuris yra išgalvota vieta. Filmavimai vyksta [[Naujasis Pietų Velsas|Naujajame Pietų Velse]] ir [[Palm Byčas|Palm Byčo]] paplūdimyje [[Sidnėjus|Sidnėjuje]]. Veiksmo vietos: paplūdimys, mokykla, užkandinė, garažas, žvejybos reikmenų parduotuvėlė, ligoninė, policijos nuovada, buriavimo klubas, kuriame yra sporto klubas, kioskas ir antrame aukšte įsikūręs restoranas. Personažai gyvena bendruomenėje ir visi vieni kitus gerai pažįsta. Jie gyvena nuosavuose namuose arba nuomoja gyvenamąjį plotą rančoje, namo dalį, butą virš užkandinės, Samerbėjaus karavanų parke priekabą. Dažnai minimi didesni, taip pat išgalvoti miestai – Mangrourivas (''Mangrove River'') ir Jabikrykas (''Yabbie Creek''). == Filmavimas == Scenos patalpose iki 2010 m. buvo filmuojamos „Seven Network’s Sydney“ studijose [[Epingas|Epinge]]. Dabar vidaus scenos filmuojamos Australijos technologijų parke [[Redfernas|Redferne]]. Rančos, pagrindinio namo ir karavanų parko scenos nuo 1988 m. buvo filmuojamos [[Kenthurstas|Kenthurste]]. Tačiau po 2002 m. gruodžio krūmynų gaisrų sunaikinto pagrindinio namo ir aplinkos, karavanų parkas buvo perkeltas ir pradėtas filmuoti Waratah parke (2007–2009 m.) ir Lane Cove River turistų parke (2010–2014 m.). Pagrindinio namo kopija buvo atstatyta pirminėje lokacijoje Kenthurste. Karavanų parkas buvo atkeltas taip pat. Nuo 2015 m. jie pradėti naudoti filmavimams. Pagrindinio namo fasadas yra rodomas nuo pat 1988-ųjų. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Televizijos serialai]] [[Kategorija:Dramos (serialai)]] re2kfs9vodk75xecyt35crmg1tkm2fb 0 540884 7951961 7950969 2026-10-24T13:45:34Z D&P 141668 /* Nuorodos */ 7951961 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} [[Vaizdas:Povilas Butkevičius.jpg|miniatiūra|Povilas Butkevičius]] '''Povilas Butkevičius''' ([[1923]] m. [[gegužės 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1985]] m. [[balandžio 4]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys, humanistas. == Biografija == Gimė inteligentų šeimoje. Tėvas Pranas Butkevičius – [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] karininkas, motina Marija Grineveckaitė-Butkevičienė – moterų ir vaikų ligų gydytoja. Tėvai rūpinosi sūnaus mokymu: jis buvo leidžiamas į karininkų vaikams įsteigtą darželį, vėliau privačiai mokomas muzikos ir užsienio kalbų. [[1932]] m. įstojo į [[Kauno jėzuitų gimnazija|Jėzuitų gimnaziją]] Kaune, kurią baigė [[1940]] metais. Mokydamasis gimnazijoje daug bendravo su mokytojais B. Juška ir K. Bauba, kurie darė įtaką P. Butkevičiaus pasaulėžiūrai.<ref>V. Ibianska, Gydytojas: atsiminimai apie Povilą Butkevičių, laiškai dienoraščiai, Kaunas, 1996, p. 14. </ref> 1940 m. įstojo į [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Medicinos fakultetą. Studijuodamas įsitraukė į antisovietinio pasipriešinimo organizavimą. [[1941]] m. [[birželio 22]] d. vakare įsijungė į Zanavykų g. mokykloje organizuoto sukilimo štabo veiklą, gavo ginklą ir saugojo štabą, o sekančią dieną patruliavo štabo nurodytuose miesto rajonuose.<ref>M. Bloznelis, Lietuvių frontas sovietinės reokupacijos metais(1944-1953), Kaunas, 2012. p. 320.</ref> Vėliau, vokiečiams nušalinus Laikinąją Vyriausybę, kun. R. Liutkio vadovaujamame būryje vykdė antinacinio pasipriešinimo veiklą, studijavo Medicinos fakultete.<ref>M. Bloznelis, Lietuvos išlaisvinimo taryba: medžiaga veiklos studijai, Vilnius, 1997, p. 100-101.</ref> [[1943]] m. kovo mėnesį uždarius Vytauto Didžiojo universitetą, išvyko į [[Šiauliai|Šiaulius]], kur mokėsi Prekybos institute. Tais pačiais metais nutraukęs studijas, įstojo į Jėzuitų vienuolyną. Vis dėlto, susirgęs plaučių tuberkulioze, buvo priverstas iš vienuolyno išeiti ir gydytis Raudono kryžiaus sanatorijoje [[Panemunė (Kaunas)|Panemunėje]]. Nuo [[1944]] m. gyveno kartu su tėvais Kaune. Iki nacių okupacijos pabaigos kartu su tėvais savo namuose slėpė 1944 m. kovo 27-28 d. „vaikų akciją“ išgyvenusią ir iš [[Kauno getas|Kauno geto]] slapčia atgabentą ketverių metų gydytojos F. Gurvičienės dukterėčią Noemi.<ref>S. Binkienė, Ir be ginklo kariai, 1967, p.37. </ref> Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, [[1945]] m. pradžioje grįžo į Medicinos fakultetą tęsti studijų. Tuo pat metu, ypač paveiktas [[Klepočiai (Alytus)|Klepočių]] įvykių, įsijungė į antisovietinio pasipriešinimo pogrindinės organizacijos [[Lietuvos išlaisvinimo taryba]] (LIT) veiklą, palaikė glaudžius ryšius su Jėzuitų gimnazijos absolventu S. Šinkūnu. Kai S. Šinkūnas 1945 m. balandžio mėnesį tapo LIT vadovu, Povilas Butkevičius, kaip vienas artimiausių jo bendražygių, vadovavo LIT organizacinei veiklai, o S. Šinkūną suėmus – ėmėsi vadovauti LIT. Būdamas medicinos studentu, šioje organizacijoje P. Butkevičius taip pat gamino padirbtus dokumentus, kurie atleido lietuvius vyrus nuo patekimo į [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]], bei perduodavo medikamentus [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanams]] gydyti.<ref>V. Stundytė, Povilas Butkevičius. Nepaprasto gydytojo istorija, Apžvalga, Nr. 8-9, 2013, p. 18-20.</ref> 1945 m. liepos mėnesį buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo lageryje bei 5 metams tremties. Kalintas [[Inta|Intos]], [[Syktyvkaras|Syktyvkaro]] ir [[Abezė]]s lageriuose. Sunkios lagerio sąlygos lėmė tai, kad stipriai suintensyvėjo sergama plaučių [[tuberkuliozė]]. Išsekintas neužsiveriančių kavernų plaučiuose, [[1950]] metais, buvo perkeltas į Abezės lageryje esančią ligoninę. Tuo metu Abezės lagerio ligoninėje jau dirbo gydytojas V. Šimkūnas, felčeris [[Alfonsas Svarinskas]], o ligoninės ūkvedys buvo V. Nasevičius. Ligoninėje dirbusių lietuvių ir iš Lietuvos motinos siųstų vaistų dėka P. Butkevičius sustiprino sveikatą. Kadangi P. Butkevičius buvo medicinos studentas, sustiprėjęs jis ir pats pradėjo dirbti Abezės lagerio ligoninės felčeriu. Gilinti medicinines žinias padėjo iš motinos Lietuvoje siunčiamos medicininės knygos ir kartu dirbantys kalintieji medikai profesionalai. Dirbdamas ligoninėje daug bendravo su kalinčiais įvairių tautų intelektualais, gilinosi į jų pasaulėžiūras. Vakarais visa tai aptardavo su kitais politiniais kaliniais, iš kurių išsiskyrė fizikos mokslų profesorius [[Antanas Žvironas]] ir filosofas, istorikas [[Levas Karsavinas]]. Kartu Abezės lageryje kalėjusio A. Svarinsko teigimu, mėgstantis diskutuoti ir mąstyti P. Butkevičius dažnai būdavo vienintelis pof. L. Karsavino klausytojas.<ref>A. Svarinskas, Nepataisomasis: Monsinjoro Alfonso Svarinsko prisiminai, Vilnius, 2014, p.125. </ref> Atlikusiam dešimties metų kalėjimo lageryje bausmę, buvo likusi 5 metų tremtis. Tačiau lagerio ligininėje dirbusio Vlado Šimkūno aprašyta P. Butkevičiaus sveikatos būklės ataskaita lėmė tai, kad ir jis, kaip itin prastos sveikatos kalinys, jau [[1955]] m. grįžo į Lietuvą giminių globai. Sugrįžęs į Medicinos fakultetą nebuvo priimtas. Draugų padedamas įsidarbino [[Pakuonis|Pakuonio]] medicinos punkte. Pakuonyje susituokė su ten dirbusia mokytoja Ona Agota Ginkute. Įvertinę jo darbą Medicinos instituto vizituotojai rekomendavo P. Butkevičiui tęsti studijas Medicinos institute Kaune. Tačiau [[KGB]] norėjo jį matyti talkininku. Atsisakius, prasidėjo represijos. Pirmiausia, neleido gyventi Kaune. Povilui teko į paskaitas važinėti iš [[Mauručiai|Mauručių]], tačiau jis savo nuostatų neatsisakė. Miesto ir respublikinėje spaudoje pasirodė jį juodinantys straipsniai. Nežiūrint atkaklių P. Butkevičiaus pastangų, baigti Medicinos instituto jam nebuvo leista. Teko išvažiuoti dirbti į provinciją. Ilgesniam laikui apsistojo [[Kartena|Kartenoje]], kur sutvarkė medicinos darbą, o su rajono sekretorės gera charakteristika gavo leidimą išlaikyti valstybinius egzaminus ir po daugelio metų atkaklių pastangų įgijo gydytojo diplomą. [[1964]] m. P. Butkevičių paskyrė gydytoju į [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdą]]. Įsitraukęs į profesinę veiklą, pasižymėjo nuoširdumu ligoniams ir reiklumu kolegoms bei administracijai. Su žmona susilaukė trijų vaikų. Mokykloje juos ėmė raginti stoti į komjaunimą, ypač kad ir jo žmona – mokytoja. P. Butkevičius perkėlė vaikus į Kauną, kur tas spaudimas ne toks ryškus, o pats prof. Stalioraitytei padedant, [[1974]] m. įsidarbino Kauno 3-ojoje ligoninėje. Gyvendamas Kaune, kartu su visa šeima dalyvavo kraštotyrininkų judėjime. Palaipsniui Butkevičių namai tapo patriotinio ir aktyvaus katalikiško jaunimo būrimosi vieta.<ref>R.Labanauskas, Labanauskas R., Eucharistijos bičiulių sąjūdžio ištakos ir raida 1969–1973 m., Genocidas ir . rezistencija, Vilnius, 2003. Nr.1., p. 110</ref> Pradėjus eiti [[Lietuvos katalikų bažnyčios kronika|LKB Kronikai]], ji čia būdavo aptariama, ir jai, taip pat „Aušrai“, teikė kronikinę medžiagą, straipsnius. Vis labiau įsitraukė į disidentinę veiklą. Drauge Butkevičių namai tapo įvairios medicininės ir psichologinės paramos židiniu – čia kreipdavosi pagalbos kitur jos nesulaukę įvairūs žmonės. Ši veikla vis labiau erzino sovietinės valdžios saugotojus. Buvo siunčiami šnipai ir provokatoriai. [[1977]] m. vėl krata namuose, vėl pasirodė pikti straipsniai apie „moraliai luošinamą“ jaunimą, ypač, kai kratos metu rado „Aušrą“, straipsnių pogrindžio leidiniams, [[Maskva|Maskvoje]] leidžiamos disidentų spaudos. Nežiūrint viso to, P. Butkevičius, šeimai palaikant, ne tik nemetė, bet dar labiau išplėtė veiklą, drauge su jaunaisiais talkininkais leido „Pastogę“, „Lietuvos ateitį“ ir kitus leidinius.<ref>A. Anušauskas, Pasipriešinimo židiniai. Pogrindinė spauda 1944-1987 metais, Darbai ir dienos, 2004, p.55.</ref> Povilo Butkevičiaus aktyvią veiklą nutraukė jo tragiška žūtis – 1985 m. balandžio 4 d. Kalniečių ir Molėtų gatvių kampe žuvo automobilio prispaustas prie medžio. Palaidotas Kaune, [[Eigulių kapinės]]e. == Įvertinimas == * 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius *2019 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://apzvalga.eu/povilas-butkevicius-nepaprasto-gydytojo-istorija.html Povilas Butkevičius. Nepaprasto gydytojo istorija, 2013 10 11] * [http://www.propatria.lt/2013/09/algirdas-patackas-pogrindis-virtes.html Algirdas Patackas. Pogrindis virtęs pastoge, 2013 09 29] {{DEFAULTSORT:Butkevičius, Povilas}} [[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo tarybos nariai]] gpbb64u208v2sgkva6qua6gxt2glg8y 7951970 7951961 2026-10-24T13:49:07Z D&P 141668 Per abstrakti ir bereikšmė etiketė 7951970 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} [[Vaizdas:Povilas Butkevičius.jpg|miniatiūra|Povilas Butkevičius]] '''Povilas Butkevičius''' ([[1923]] m. [[gegužės 26]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1985]] m. [[balandžio 4]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys. == Biografija == Gimė inteligentų šeimoje. Tėvas Pranas Butkevičius – [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] karininkas, motina Marija Grineveckaitė-Butkevičienė – moterų ir vaikų ligų gydytoja. Tėvai rūpinosi sūnaus mokymu: jis buvo leidžiamas į karininkų vaikams įsteigtą darželį, vėliau privačiai mokomas muzikos ir užsienio kalbų. [[1932]] m. įstojo į [[Kauno jėzuitų gimnazija|Jėzuitų gimnaziją]] Kaune, kurią baigė [[1940]] metais. Mokydamasis gimnazijoje daug bendravo su mokytojais B. Juška ir K. Bauba, kurie darė įtaką P. Butkevičiaus pasaulėžiūrai.<ref>V. Ibianska, Gydytojas: atsiminimai apie Povilą Butkevičių, laiškai dienoraščiai, Kaunas, 1996, p. 14. </ref> 1940 m. įstojo į [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Medicinos fakultetą. Studijuodamas įsitraukė į antisovietinio pasipriešinimo organizavimą. [[1941]] m. [[birželio 22]] d. vakare įsijungė į Zanavykų g. mokykloje organizuoto sukilimo štabo veiklą, gavo ginklą ir saugojo štabą, o sekančią dieną patruliavo štabo nurodytuose miesto rajonuose.<ref>M. Bloznelis, Lietuvių frontas sovietinės reokupacijos metais(1944-1953), Kaunas, 2012. p. 320.</ref> Vėliau, vokiečiams nušalinus Laikinąją Vyriausybę, kun. R. Liutkio vadovaujamame būryje vykdė antinacinio pasipriešinimo veiklą, studijavo Medicinos fakultete.<ref>M. Bloznelis, Lietuvos išlaisvinimo taryba: medžiaga veiklos studijai, Vilnius, 1997, p. 100-101.</ref> [[1943]] m. kovo mėnesį uždarius Vytauto Didžiojo universitetą, išvyko į [[Šiauliai|Šiaulius]], kur mokėsi Prekybos institute. Tais pačiais metais nutraukęs studijas, įstojo į Jėzuitų vienuolyną. Vis dėlto, susirgęs plaučių tuberkulioze, buvo priverstas iš vienuolyno išeiti ir gydytis Raudono kryžiaus sanatorijoje [[Panemunė (Kaunas)|Panemunėje]]. Nuo [[1944]] m. gyveno kartu su tėvais Kaune. Iki nacių okupacijos pabaigos kartu su tėvais savo namuose slėpė 1944 m. kovo 27-28 d. „vaikų akciją“ išgyvenusią ir iš [[Kauno getas|Kauno geto]] slapčia atgabentą ketverių metų gydytojos F. Gurvičienės dukterėčią Noemi.<ref>S. Binkienė, Ir be ginklo kariai, 1967, p.37. </ref> Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, [[1945]] m. pradžioje grįžo į Medicinos fakultetą tęsti studijų. Tuo pat metu, ypač paveiktas [[Klepočiai (Alytus)|Klepočių]] įvykių, įsijungė į antisovietinio pasipriešinimo pogrindinės organizacijos [[Lietuvos išlaisvinimo taryba]] (LIT) veiklą, palaikė glaudžius ryšius su Jėzuitų gimnazijos absolventu S. Šinkūnu. Kai S. Šinkūnas 1945 m. balandžio mėnesį tapo LIT vadovu, Povilas Butkevičius, kaip vienas artimiausių jo bendražygių, vadovavo LIT organizacinei veiklai, o S. Šinkūną suėmus – ėmėsi vadovauti LIT. Būdamas medicinos studentu, šioje organizacijoje P. Butkevičius taip pat gamino padirbtus dokumentus, kurie atleido lietuvius vyrus nuo patekimo į [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]], bei perduodavo medikamentus [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanams]] gydyti.<ref>V. Stundytė, Povilas Butkevičius. Nepaprasto gydytojo istorija, Apžvalga, Nr. 8-9, 2013, p. 18-20.</ref> 1945 m. liepos mėnesį buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo lageryje bei 5 metams tremties. Kalintas [[Inta|Intos]], [[Syktyvkaras|Syktyvkaro]] ir [[Abezė]]s lageriuose. Sunkios lagerio sąlygos lėmė tai, kad stipriai suintensyvėjo sergama plaučių [[tuberkuliozė]]. Išsekintas neužsiveriančių kavernų plaučiuose, [[1950]] metais, buvo perkeltas į Abezės lageryje esančią ligoninę. Tuo metu Abezės lagerio ligoninėje jau dirbo gydytojas V. Šimkūnas, felčeris [[Alfonsas Svarinskas]], o ligoninės ūkvedys buvo V. Nasevičius. Ligoninėje dirbusių lietuvių ir iš Lietuvos motinos siųstų vaistų dėka P. Butkevičius sustiprino sveikatą. Kadangi P. Butkevičius buvo medicinos studentas, sustiprėjęs jis ir pats pradėjo dirbti Abezės lagerio ligoninės felčeriu. Gilinti medicinines žinias padėjo iš motinos Lietuvoje siunčiamos medicininės knygos ir kartu dirbantys kalintieji medikai profesionalai. Dirbdamas ligoninėje daug bendravo su kalinčiais įvairių tautų intelektualais, gilinosi į jų pasaulėžiūras. Vakarais visa tai aptardavo su kitais politiniais kaliniais, iš kurių išsiskyrė fizikos mokslų profesorius [[Antanas Žvironas]] ir filosofas, istorikas [[Levas Karsavinas]]. Kartu Abezės lageryje kalėjusio A. Svarinsko teigimu, mėgstantis diskutuoti ir mąstyti P. Butkevičius dažnai būdavo vienintelis pof. L. Karsavino klausytojas.<ref>A. Svarinskas, Nepataisomasis: Monsinjoro Alfonso Svarinsko prisiminai, Vilnius, 2014, p.125. </ref> Atlikusiam dešimties metų kalėjimo lageryje bausmę, buvo likusi 5 metų tremtis. Tačiau lagerio ligininėje dirbusio Vlado Šimkūno aprašyta P. Butkevičiaus sveikatos būklės ataskaita lėmė tai, kad ir jis, kaip itin prastos sveikatos kalinys, jau [[1955]] m. grįžo į Lietuvą giminių globai. Sugrįžęs į Medicinos fakultetą nebuvo priimtas. Draugų padedamas įsidarbino [[Pakuonis|Pakuonio]] medicinos punkte. Pakuonyje susituokė su ten dirbusia mokytoja Ona Agota Ginkute. Įvertinę jo darbą Medicinos instituto vizituotojai rekomendavo P. Butkevičiui tęsti studijas Medicinos institute Kaune. Tačiau [[KGB]] norėjo jį matyti talkininku. Atsisakius, prasidėjo represijos. Pirmiausia, neleido gyventi Kaune. Povilui teko į paskaitas važinėti iš [[Mauručiai|Mauručių]], tačiau jis savo nuostatų neatsisakė. Miesto ir respublikinėje spaudoje pasirodė jį juodinantys straipsniai. Nežiūrint atkaklių P. Butkevičiaus pastangų, baigti Medicinos instituto jam nebuvo leista. Teko išvažiuoti dirbti į provinciją. Ilgesniam laikui apsistojo [[Kartena|Kartenoje]], kur sutvarkė medicinos darbą, o su rajono sekretorės gera charakteristika gavo leidimą išlaikyti valstybinius egzaminus ir po daugelio metų atkaklių pastangų įgijo gydytojo diplomą. [[1964]] m. P. Butkevičių paskyrė gydytoju į [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdą]]. Įsitraukęs į profesinę veiklą, pasižymėjo nuoširdumu ligoniams ir reiklumu kolegoms bei administracijai. Su žmona susilaukė trijų vaikų. Mokykloje juos ėmė raginti stoti į komjaunimą, ypač kad ir jo žmona – mokytoja. P. Butkevičius perkėlė vaikus į Kauną, kur tas spaudimas ne toks ryškus, o pats prof. Stalioraitytei padedant, [[1974]] m. įsidarbino Kauno 3-ojoje ligoninėje. Gyvendamas Kaune, kartu su visa šeima dalyvavo kraštotyrininkų judėjime. Palaipsniui Butkevičių namai tapo patriotinio ir aktyvaus katalikiško jaunimo būrimosi vieta.<ref>R.Labanauskas, Labanauskas R., Eucharistijos bičiulių sąjūdžio ištakos ir raida 1969–1973 m., Genocidas ir . rezistencija, Vilnius, 2003. Nr.1., p. 110</ref> Pradėjus eiti [[Lietuvos katalikų bažnyčios kronika|LKB Kronikai]], ji čia būdavo aptariama, ir jai, taip pat „Aušrai“, teikė kronikinę medžiagą, straipsnius. Vis labiau įsitraukė į disidentinę veiklą. Drauge Butkevičių namai tapo įvairios medicininės ir psichologinės paramos židiniu – čia kreipdavosi pagalbos kitur jos nesulaukę įvairūs žmonės. Ši veikla vis labiau erzino sovietinės valdžios saugotojus. Buvo siunčiami šnipai ir provokatoriai. [[1977]] m. vėl krata namuose, vėl pasirodė pikti straipsniai apie „moraliai luošinamą“ jaunimą, ypač, kai kratos metu rado „Aušrą“, straipsnių pogrindžio leidiniams, [[Maskva|Maskvoje]] leidžiamos disidentų spaudos. Nežiūrint viso to, P. Butkevičius, šeimai palaikant, ne tik nemetė, bet dar labiau išplėtė veiklą, drauge su jaunaisiais talkininkais leido „Pastogę“, „Lietuvos ateitį“ ir kitus leidinius.<ref>A. Anušauskas, Pasipriešinimo židiniai. Pogrindinė spauda 1944-1987 metais, Darbai ir dienos, 2004, p.55.</ref> Povilo Butkevičiaus aktyvią veiklą nutraukė jo tragiška žūtis – 1985 m. balandžio 4 d. Kalniečių ir Molėtų gatvių kampe žuvo automobilio prispaustas prie medžio. Palaidotas Kaune, [[Eigulių kapinės]]e. == Įvertinimas == * 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius *2019 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://apzvalga.eu/povilas-butkevicius-nepaprasto-gydytojo-istorija.html Povilas Butkevičius. Nepaprasto gydytojo istorija, 2013 10 11] * [http://www.propatria.lt/2013/09/algirdas-patackas-pogrindis-virtes.html Algirdas Patackas. Pogrindis virtęs pastoge, 2013 09 29] {{DEFAULTSORT:Butkevičius, Povilas}} [[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo tarybos nariai]] s7cb3inviomyxuonemrakqe24d2gqwd 3 541715 7951878 7951429 2026-10-24T12:31:38Z Makenzis 46558 /* vyks.... */ naujas skyrius 7951878 wikitext text/x-wiki ==Archyvas== [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai|2019 m.]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai2|2020 m.]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai3|2021 m.]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai4|2022 m.]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai5|2023–2025 m.]] == 2026 == Sveikinimai arėjančio sezono proga. Žiūriu, jau {{0}}0 (0) rašai. Bravo. Tik rungtynių skaičius be skliautų rašosi. :) [[Akpe Victory Maduabuchukwu]], nepatingėjai ir pilnu sakiniu parašei naujieną. Tik norėtųsi, kad REF būtų suformatuotas; pavadinimas, šaltinis (pagal sportas.lt). -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 14:03, 9 sausio 2026 (EET) :Su Naujais, ir su artėjančiu. Jo matai stengiuosi LOL. Citatų formatavimas yra daug vargo ir mažai naudos - jau geriau matyti iš karto visą link'ą. Arba daryti proper kaip en.wiki, su date accessed, date of article, etc. Bet kai daugybė straipsnių išvis be šaltinių, tai ir tokie šaltinėliai labai geri. --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 14:08, 9 sausio 2026 (EET) ::Ačiū. Malonu, kad į naują sezoną žengi aukščiau kartelę keldamas. PRAGRIESAS, Š`KIAS. :) /// Jeigu koks RSSSF linkas, kur datos vis keičiasi, 2024, 2025, 2026, gal ir nieko, kai matai linką. Matai, bėda tame, kad tiesioginės nuorodos būna skirtingų ilgumų... kai kurios prasideda ir niekaip nesibaigia, o kitur vos keli žodžiai, tai paskui šalinių grafoje akis rėžia...Bandau daryti taip, kad vieno ilgumo ir gražumo būtų. Turėdamas laiko pasižvaldyk, po grajokų arba A lygos klubų REF-listus... man tokios košės makalošės nelabai norisi matyti, nes akys raibsta. O nauda yra tame, kad galima net kažkiek pakeisti: Oficiali klubo stevainė pristato naujoką. arba panašiai, jeigu oficialios svetainės rašo vėjus net straipsnių pavadinimuose. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 14:19, 9 sausio 2026 (EET) :::[[Marko Pavlovski]] REF no.15 taip ir išlenda tasai gražumas.. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:29, 12 sausio 2026 (EET) == Sutartis vs. kontraktas == Klubas iškrito iš A lygos, žaidėjo kontraktas pratęstas nebuvo... Gal truputuką lietuvybės daugiau? Sutartis kažkuo`m neįtinka? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:27, 12 sausio 2026 (EET) :Lietuvybiškiau jau negali būti - absoliutus minimumas informacijos. Dar galima pasikartoti su kliše kad jų jau "nebeišvysime". Dar zagraničnai pridėjau kad klubas iškrito iš A lygos.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 15:34, 12 sausio 2026 (EET) ::Kontraktas man jau nebelietuviškas žodelytis. Jeigu pridedi, kad iškrito, tai jau faktas, o prie faktų ir nuorodos norisi. Nesvarbu, kad šiandien mes visi prisimename, kad iškrito, o po pusės metų gali išsitrinti tokia infa. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:47, 12 sausio 2026 (EET) :::Ai ta prasme. Jo buvo galima. Kad iškrito tai universalus faktas, kokias nuorodas dėti - A lygos lentelę? Atsidarai [[DFK Dainava]] ir viskas matosi. --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 16:03, 12 sausio 2026 (EET) ::::Man visų pirma KONTRAKTAS užkliuvo. /// No way... tu gi visus žaidėjus paleidai į atsargą, ten futbolininkų straipsniai, o ne DFK Dainavos. Jeigu jau straipsnis apie futbolininką, tai jau kita kapela. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 16:17, 12 sausio 2026 (EET) :::::Nors ir prie futbolininkų dabar darau nuorodas į sezoną, tarkim [[2025 m. A lyga]]. [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 16:18, 12 sausio 2026 (EET) == [[FC Hegelmann]] (2) == Tuos raųinėlius apie vietos pardavimą bebenčiukams ir derybas su padangų lže-karaliumi paliksi? Trinčiau tokias naujienas, nes tuščias burbulas iš tokio pirkimo gavosi. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:49, 12 sausio 2026 (EET) :Tokius aukso grūdus tiesiog būtina palikti. 2025 m. vos išsikrapštė iš I lygos kritimo zonos, bet ne, sugalvojo nusipirkti vietą A lygoje :) Ir dar žurnalistams išplepėjo. Grynas auksas! --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 16:01, 12 sausio 2026 (EET) ::tai čia jau reikia padangų karaliui straipsnį skirti... kaip padangas pardavinėjo, kaip akademiją pirko... [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 16:14, 12 sausio 2026 (EET) :::Mėlynai baltų '''trenerių štabą papildė''' tarptautinę patirtį turintis ispanas Mikel Aramburu Erneta....[https://fchegelmann.com/melynai-baltu-treneriu-staba-papilde-tarptautine-patirti-turintis-ispanas-mikel-aramburu-erneta/ FC HEGELMANN oficiali svetainė]. Tai čia štabą papildė Babrungo klubo vyr. trenerio asistentas... Iš tokios formuluotės jisai nebent analitikas-treneris, o ne vyr. treneris. Kaip galvoji tokia formuluotė apie asistentą ar apie vyr. trenerį? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:31, 16 sausio 2026 (EET) ::::Ha! Praskaičiau. Visi laukia naujienų apie vyr.trenerį, tai užskaičiau automatiškai. sportas.lt straipsnio pavadinimas irgi klaidinantis: '''„Hegelmann“ pristatė naują trenerį'''. Aišku buvo keista kad jokių duomenų apie jį neradau, bet LT futbole viskas įmanoma!--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 14:40, 16 sausio 2026 (EET) :::::Aha... jiems visi treneriai vieno veido, bile treneris. :) Joo, buvo gi toks Skanu iš Italijos, tauro legendinis treneris. ) Bet dabar, gal visų valkatų nebesamdo? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:02, 16 sausio 2026 (EET) ::::::Ir vistik vyr.treneris... Bus sunku sugramdyt informaciją straipsniui, kažkaip visur kur turėtų būt informacijos - ten jos nėra. Kad tik nebūtų kaip tie Jonavos argentiniečiai pseudo futbolininkai. --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 23:32, 19 sausio 2026 (EET) :::::::Paskubomis pramečiau akimis, tai su informacija tikra bėda.. toks no-name, kad tokių paieškoti reiktų. Dar šiauliečių Pučinskis, ir naujasis Gintros strategas Sikorskij. Kandidatų ką turėtume ištirti lyg ir yra, o jų CV po ranka neturiu. :) Bet sezonas prieš akis. Sugalvosime. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:24, 22 sausio 2026 (EET) == data basis == pastebėjau, kad visų pirma naujojiesi sportas.lt. Tada surašai, kad 2026 m. sausio 14 d. pasirašė sutartį. O pasižiūriu į oficialią klubo svetainę, kad naujiena paskelbta prieš dieną., sausio 13 d. Todėl vengiu rašinėjimo pasirašyta sutartis. Rašau oficialiai paskelbta ir klubo svetainės nuorodos. Paskui gaunasi, kad datos neatitinka. // Viskas būtų gerai, bet futbole yra toks dalykas kaip sudaryta sutartis, sakysime, 2025 m. gruodžio mėn., o štai įsigalioja po med. patikros, tarkime, 2026 m. sausio mėn. // [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:12, 16 sausio 2026 (EET) :ne esmė ta konkreti diena kada kontraktas pasirašytas, mes gi ne teisinis departamentas. jei jau „teisingai“ nori parašyti tada galima sakyti kad tokia ir tokia data buvo pranešta, ar kada „oficialiai prisijungė“. Aš dažnai rašau „sausio mėn.“ o ne tikslią datą - esmės juk nekeičia. Aplamai, jei mesti žvilgsnį atgal, tai po 10 metų ar kam bus įdomu tiksli data? Aš labiau būčiau linkęs tokias datas praeityje aplamai trinti ir perrašyti santrauką - žaidė tarkim nuo 20XX sezono pradžios iki kokio 20XX sezono vidurio, jei tarkim perėjo tarpsezonyje. Kad būtų sklandus tekstas, o ne bereikšmių datų kokteilis.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 11:30, 16 sausio 2026 (EET) ::'''Enciklopedija''' iš esmės yra ne babytės Jadzės tralialiuškos turguje. Kartais to sklandaus teksto tiesiog per daug. (Bet čia pas ispanus, italus apie jų super-star.) O pas mumis kaip lt-wiki? Ne į temą ir be šaltinių (kaip [[FK Žalgiris]] ir kt.). Jeigu futbolistai, tada svarbu datos ir įvykis. Gerai, kad supranti, kad tikslios datos nesužinosi, nebent esi insaideris ir visur tampaisi kartu. Datos svarbios: yra kada atėjo, kada debiutavo ir pirmą įvartį įmušė, kada sėkmingai numirė. Arba jeigu kokia trauma, galima irgi paminėti, kad sezonas baigėsi anksčiau laiko. Kiekvienu atveju, vis kiti reikalai. Šiaip lt-wiki dviem sakiniais viską išpildydavo, o nesivargindavo rašyti ir įsijungti mentalisto rėžimą. // Tiesiog norėtųsi, kad nepatingėtum ir pramuštum infą oficialioje svetainėje, ne vien feisbukuose ar sportas.lt svetainėje. Sakysime, [[Árpád Tordai]] perėjo į [[FC UTA]] ir nepatingėjau pasi-UTA`inti. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:50, 16 sausio 2026 (EET) == , kad (kablelis KAD) == Super''', kad''' pradėjai rašyti pilnais sakiniais. Tik, pastebėjau''', kad''' niekada niekada nededi kablelio prieš kad. Kaip atnaujinai [[Eligijus Jankauskas]] (ir dar kitur). Būtų '''puiku, kad''' šitą dalyką ištaisytumei ir pradėtum sudėlioti kablelius. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:20, 22 sausio 2026 (EET) :Tai, kad kam tie kableliai. Bet, kad jau taip nori tai va rašau, užsikabliuosim.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 10:46, 22 sausio 2026 (EET) ::Svarbu''', kad '''parašytum tą kalbelį, o tai labai gražiai, nuoširdžiai viskas išpildyta, o kalbelio vis nerandu. Reiktų kažkaip užsikabliuoti. :) Be kablio niekaip. :) -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:52, 22 sausio 2026 (EET) :::kalbelių iki šiol nededi... Žiūriu, kad [[Seydina Keita]] surašei, kad o`ons grįžo į PNV. Tai dabar klausimas: Jis 2026 m. liepos 10 d. grįžo į Panevėžį (aka miestą), ar tą dieną pasirašė sutartį su [[FK Panevėžys]]... ir apie tai klubas oficialiai išplatino pranešimą? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:11, 10 liepos 2026 (EEST) ::::reiks prašyt DI kad kalbelius ir kablelius sukabintų. Keita sugrįžo į skyrelį „Panevėžys“, tai tarp eilučių reik perskaityt''',,''' kad į FK Panevėžys. Už 5 metų manau kad nebus skirtumo ar 9-tą, 10-tą ar n-tą dieną ir valandą atvažiavo jo autobusas. Mėnesio tikslumu per akis, net galėčiau rašyt''',,''' kad per vasaros perėjimų langą. va pripildžiau kablelių prieš''',,''' kad sąskaitą. ::::ką darom su https://11x11.lt/? Padkasteriai bando legalizuotis kaip oficialių žinių šaltinis. kaip ir kada pripažinsime/nepripažinsime kad tai patikimas šaltinis?--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 12:56, 10 liepos 2026 (EEST) :::::Prašyk. daryk, ką nori, bet kablelius, būkite malonūs ir sudėkite... Aš esu dundukas iš kaimo, ne iš Kaaauno, ne iš pakaaaunės, tarp eilučių ir dar kitaip skaityti nemoku nors tu ką. Skirtumo nebus, bet šiandien derėtų rašyti teisingai, tada buvo nušvilpinti po n metų. // papildei, o paskutiniai sakinukai ir vėl nėra: ''kaip ir kada pripažinsime/nepripažinsime{{color box|pink|Kur kablelis?}} kad tai patikimas šaltinis?'' Ką čia pripažinti. Yra dar 90min.lt, kur tą patį daro. Supranti, jų indėlis nulinis. Tik kalba ir perpostina iš oficialių svetainių surinktą info. Tu, Wolf`i, naujokus in FK Žalgiris, FK Panevėžys sudėliojai gražiai, o linkai parėjo iš kur? [[Naudotojas:Respublik]] tau ilgai aiškintų, kad jeigu yra oficiali svetainė, tai ji ir turėtų būti šaltinis, o ne visas tuntas perpasakotojų, kurie viską pažodžiui kopina. Nepamenu kur, tu surašei dieną, o ten futbolas.lt postas vėlavo. Oficialiai svetainė, berods FA Šiauliai, Novikovą ar dar kažką išpostino vakare vėlai, o jie ryte vėlai pabudo... Va, tada datos ir nesutampa. - [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:09, 10 liepos 2026 (EEST) ::::::Čia galima pasiskaityti apie kablelius: [https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/sudetinio_prijungiamojo_sakinio_salutinio_demens_privalomosios_skyrybos_taisykles/]. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:57, 10 liepos 2026 (EEST) == Neaiškumai == Sveikas, nelabai supratau, kodėl atmeti mano keitimus straipsnyje [[2025 m. LFF III lyga]]? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:47, 18 spalio 2026 (EEST) ::{{ats|CD}} Atsakyti norėčiau klausimu - kodėl pertvarkai straipsnį kurį sukūriau, ir vienintelis tvarkiau visus metus? Taip pat tyliai pertvarkei praėjusių metų mano straipsnius. Straipsnyje nebuvo jokios klaidingos informacijos, ar formatavimo klaidų, tiesiog padarei pertvarkymą dėl pertvarkymo. Nesutinku su tokiu mano darbo numenkinimu. --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 13:37, 19 spalio 2026 (EEST) :::Analogiškai: [[2025–2026 m. Ligat ha'Al]], ar [[2023–2024 m. Ligat ha'Al]], o štai ateina didysis pagElbininkas ir turime... [[2024–2025 m. Ligat ha'Al]]. Ant gatavo ateina ir mandravoja. Tokių pvz. pilna. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:57, 19 spalio 2026 (EEST) Darbo aš nenumenkinu – esu dėkingas už jį. Bet straipsnis nėra nuosavybė ar autorinis darbas – jeigu kažkas parašė ir suformatavo vienaip, tai nereiškia, kad kiti negali modifikuoti ar juolab supaprastinti kodą. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:18, 19 spalio 2026 (EEST) :{{ats|CD}} Žinoma kad nėra nuosavybė ar autorinis darbas, mano pointas buvo kas kita – tai kad visus metus nerūpėjo formatuoti, modifikuoti ar prastinti kodą. Ir staiga prireikė perdirbti pabaigtą produktą - tai totalus numenkinimas - maždaug "nu gerai pažaidei, o dabar aš padarysiu kaip turi būt". Jei būtų pridedama papildoma informacija, formatavimas pagerinamas, o kodas patobulinamas - būtų puiku. Tačiau aš randu kad kai kurios detalės ištrinamos, klubų pavadinimai bereikalingai perkaitalioti, kodas visai nesuprastinamas, o igrūdamas į šablonus kurie visai nėra paprasčiau prižiūrėti - standartinę wikitable atpažįsta įvairūs code-editoriai ir DI, lengva kodo dalis perkelti ir recyclinti, o šablonus tai tik rankiniu būdu. Lyg kad darbo lt.wiki trūktų tvarkyti apleistus stub'us, ir pildyti/atnaujinti informaciją. Pasikartosiu – straipsnyje nebuvo jokios klaidingos informacijos, ar formatavimo klaidų, todėl tokie bereikšmiai kaitaliojimai yra nereikalingi.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 23:03, 19 spalio 2026 (EEST) ::Wolfmartyn, lietuviškai rašyti '''Nevėžis B Kėdainiai''', '''Žalgiris Vilnius''' – netaisyklinga ([https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/juridiniu-asmenu-pavadinimai/dazniausios-pavadinimu-sudarymo-klaidos žr. 2.3 p.). Klubo pavadinimą ir miestą reikia arba gramatiškai susieti: '''Kėdainių „Nevėžis B“''', '''Vilniaus „Žalgiris”''', arba atskirti skyrybos ženklais: '''Nevėžis B, Kėdainiai''', '''„Žalgiris”, Vilnius'''; '''Nevėžis B (Kėdainiai)''', '''„Žalgiris” (Vilnius)'''. Taip kad vienas naudotojo CD keitimas visgi buvo konstruktyvus. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 11:09, 20 spalio 2026 (EEST) :::[[Naudotojas:Obivan Kenobi]], joo... iš 500 naujai sukurtų straipsnių 499 straipsnių plūdurai, apie nežinomus trenerius, nežinomus futbolininkus ir visokius ten Dynamo Utena, kur čekistai atstovavo komandai ir Utenai. Iš tūkstančių pervardinimų, vos vienas padorus. Ura, tavaryščy, kaip sakydavo Leninas. (Plojimai; ilgai plojimai). // Tvarkiau ENGiš futbolą, tai randu tokį dalyką: EFL I lyga... pasirodo, pas anglus yra lyga, o ne [[EFL League One]]. EFL II lyga, o ne [[EFL League Two]]. O viską vainikuoja Anglijos čempionatas, ta prasme [[EFL Championship]]. Tie beviltiškai sezonai, sezonų sąrašai. Tikras šiukšlynas. O Wolf`ui neturiu didelių priekaištų, tik gal kiek lt kalbą primiršęs. Dar pasižiūrėkite į tokį košmarą: [[Prancūzijos futbolas 1923–1924 m.]], o CD Ergasteriui paskui aiškina, kad bėda tame, kad Makenzis kuria tokius reikalus aka [[2025–2026 m. Ligue 1]]. Naudotojas Nestea rašė, kad tų gražių lentelių juodame fone iš viso nesimato. Prikuria kažkokių kodų, iš dyko buvimo. O niekas neveikia. LK-47 geriau sukurtų, jeigu turi daug laiko. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:35, 20 spalio 2026 (EEST) ::::Makenzi, tai čia tik atkreipiau naudotojo Wolfmartyn dėmesį, kad nerašytų netaisyklingai. Ką naudotojas CD masiniais keitimais kažkada pridaręs, mes jau visi žinom, bet laiko atgal nebepasuksi, belieka tik viską pamažu išsrėbti. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 11:51, 20 spalio 2026 (EEST) :::::Sudėtinga misija, gerb. [[Naudotojas:Obivan Kenobi]]. Šiaip labai sąžiningai ir kruopščiai viską kolega atlieka; tik kablelio prieš KAD nededa, dar šiek tiek su nuorodomis norėtųsi, kad padirbėtų. Man tai tie visi miestai prie klubo pavadinimo ne į temą. Klubo pavadinimo jau per akis. Kam apkrauna tais miestais? /// to Wolfmartyn: žiūrėjau UEFA konfes... ten lentelėje matosi? Patenka į pirminį aštuntfinalį '''(Netrinktųjų krepšelis)'''. Aš, kai nelabai domiuosi, tai kas tie trinktieji? Kas netrinktieji? Moterys trinkkktttasi galvas, tai plauna galvas, o futbole ką tai reiškia? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:51, 23 spalio 2026 (EEST) :::::: Trenktieji ir netrenktieji sėdi atskiruose krepšiuose, kas čia neaiškaus :DD Dėkui, pataisiau. Miestai prie komandų pavadinimų - tiesiog naudinga informacija, ne visi juk futbolo žyniai kaip kad Makenzis. Be to, užbėgu įvykiams už akių, kad visokie „Panevėžio FK“ paskui akių nebadytų.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 16:30, 23 spalio 2026 (EEST) :::::::Aha, vieni su išplautomis galvomis (plaukais), o kiti nesiprausę... Puikiai išaiškinai. :) Jeigu nežinai tokio klubo, miesto, gal ir naudinga, bet kai ima kurti tokius klubelius, kurių net slovakų, švedų (gimtosiose wiki) nėra, tai sorry. Bosnijoje TOP-LEVEL 10 komandų, o buvo privaryta 7 lygos klubelių. Paskui kelia isterijas, ko ištrinta. Kai sakau, kad šešių per akis, žiūri į mane kaip į durniuką kokį. // Manęs niekas nebaido, tik pigi chaltūra. // Jeigu turėsi laiko, galėtum peržiūrėti Bangos FK :), futbolistus. Pavasarį jų CV apiforminai, ten visur facebook labai labai ilgi linkai. Kažkaip apiforminti galima, kad „Malžinskas ir toliau atstovaus Bangos klubui“ (FK Banga facebook paskyra). Kažkaip taip. Tie superilgi reikalai kyšo, tai pjauna akis, negražiai atrodo. Jeigu nesunku ir turėsi laiko. Neskubant, atidžiai. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 16:42, 23 spalio 2026 (EEST) == vyks.... == [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga]], šiandien prireikė, žiūriu, kad aštuntfinalio rungtynės vyks 2026 m. kovo mėn. Kiek kartų maldavau rašyti nekrologų stiliumi, kad buvo? Jau metai baigiasi, ir niekaip tokių neištaisysi, kol akių neišbadys. Gal yra vilties, kad iš karto bus rašoma, kad vyko, įvyko, o ne būtuoju laiku? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:31, 24 spalio 2026 (EEST) 2pzrt2tcbgrwktd6nucmc2ofzcg6zox 0 543140 7952293 7358122 2026-10-25T11:11:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952293 wikitext text/x-wiki {{City/Lenkijos miestas |pavadinimas = Rapa |origpavadin = Rapa |paveikslėlis = Rapap.jpg |paveikslėlio tekstas = Piramidės formos laidojimo koplyčia kaime |herbas = |vėliava = |PL=54|PM=19|PS=08|IL=22|IM=01|IS=11 |vaivadija = Varmijos Mozūrų |apskritis = Geldapės |valsčius = Benkaimio valsčius |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = |gyventoju = 140 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = |vikiteka = Category:Rapa, Poland }} '''Rapa''' ({{pl|Rapa}}) – [[kaimas]] [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės rytuose: [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos Mozūrų vaivadijos]] [[Geldapės apskritis|Geldapės apskrities]] Banie Mazurskie ([[Benkaimis|Benkaimio]]) valsčiuje. == Istorija == Kaimas įsikūręs [[Angrapė|Unguros]] ir Irkos upelio santakoje. Vėlyvaisiai viduramžiais vietovėje veikė Darkiemio dvarui priklausęs Bičiūnų ({{de|Bischunen}}) [[palivarkas]]. Iš [[Kuršas|Kuršo]] klilęs ir kanclerio titulą turintis Kristofas fon Rapp [[XVII a.]] pr. palivarkui suteikė Angerapės vardą (vokiškas [[Ungura (upė)|Unguros]] upės pavadinimas). Dvarelis dar kurį laiką liko fon Rapų šeimos nuosavybe, kol galiausiai, dėl maro ir gaisrų pasekmių, nusigyveno. Ūkį nusipirko kornetas, o vėliau rotmistras Kristijonas Vilhelmas Lau, kuris jį sėkmingai reorganizavo| tvenkinyje pradėti veisti karpiai, įkurta degtinės varykla ir alaus darykla, iškilo naujas ponų namas. [[1750]] m. šeimininko pusbrolis hofratas Johanas Jokūbas Hoffmannas perėmė ūkininkavimą, o pastarojo sūnus dėl nežinomų priežaščių perdavė dvarelį Johanui Frydrichui Vilhelmui fon Fahrenheidui ([[1747]]–[[1834]]), kai šis tapo pilnamečiu. [[Vaizdas:Rapa Angerapp Postkarte 001.jpg|200px|thumb|left|Dvaro vaizdai [[1910]] m.]] Dvarelis išliko [[palivarkas|palivarku]], o pagrindinis dvaras buvo už keliolikos kilometrų esančiuose [[Mažieji Beiniūnai|Mažuosiuose Beinūnuose]], dabar esančiuose Rusijos [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]]. Farenheidų sūnus Frydrich Heinrichas Johanas ([[1780]]–[[1849]]) užsiėmė karštakraujų žirgų auginimu, šioje srityje ūkis tapo antruoju pagal reikšmę Europoje. Gautos lėšos buvo panaudotos meno kūrinių kolekcionavimui, rinkiniai patalpinti Mažuosiuose Beiniūnuose, kur išmūryti didžiuliai rūmai. [[1795]] m. mirė senojo J.F.V.Farenheido žmona Johana Frederikė, ji buvo palaidota už penkių kilometrų nuo dvaro rūmų iškilusioje [[piramidė]]s formos [[Koplyčia|koplyčioje]]. Sukurtas [[Naujasis egiptietiškas stilius|naujuoju egiptietišku stiliumi]], su pamato išmatavimais 10,4 X 10,4 m ir 15,92 m išsiskiriančiu aukščiu statinys tapo traukos objektu visoje apskrityje. Spėjama, kad tobulų formų piramidę projektavo garsus danų skulptorius [[Bertel Thorvaldsen]]. [[1812]] m. koplyčioje buvo palaidota šeimininko trimetė anūkė Ninetė, vėliau amžinam poilsiui čia atgulė ir kiti šeimos nariai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] piramidės formos koplyčia tapo traukos objektu turistams. Žinovai tvirtina, kad toje vietoje koncentruojasi energija, ji teigiamai veikia lankytojus. Farenheitų giminės istorija baigėsi mirus paskutiniam bevaikiui jos atstovui. Tarpukaryje dvaro šeimininku buvo nuomininkas Fricas Kioslingas. [[1938]] m. apskrities centras [[Darkiemis]] tapo pervadintas į ''Angerapp'', o kaimui tada teko ''Kleinangerapp'' pavadinimas. Pokaryje atsirado naujas vietovardis – ''Rapa'' (pagal senųjų savininkų fon Rapp pavardę). == Šaltiniai == * [http://mapa.szukacz.pl/html1/21/21286.html Rapa] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151103222417/http://mapa.szukacz.pl/html1/21/21286.html |date=2015-11-03 }} * [http://vergessene-orte.blogspot.lt/2010/02/die-pyramide-von-rapa-kleinangerapp.html Die Pyramide von Rapa (Kleinangerapp)] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://got_goldap.republika.pl/artykuly/folder_atrakcje_turystyczne_powiatu_goldapskiego.pdf Atrakcje turystyczne powiatu goldapskiego] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160914135324/http://got_goldap.republika.pl/artykuly/folder_atrakcje_turystyczne_powiatu_goldapskiego.pdf |date=2016-09-14 }} * [http://www.ostpreussen.net/ostpreussen/orte.php?bericht=171 Rapa – Klein Angerapp] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180702204612/https://www.ostpreussen.net/ostpreussen/orte.php?bericht=171 |date=2018-07-02 }} * [http://www.ostpreussen.net/ostpreussen/orte.php?bericht=183 Vorwerk Bischunen bzw. Angerapp] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180702204543/https://www.ostpreussen.net/ostpreussen/orte.php?bericht=183 |date=2018-07-02 }} == Nuorodos == * [http://mapa.szukacz.pl/?z=16m&n=54.19519&e=22.02094 Padėtis šiuolaikiniame žemėlapyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180702204925/https://mapa.szukacz.pl/?z=16m&n=54.19519&e=22.02094 |date=2018-07-02 }} [[Kategorija:Geldapės apskrities gyvenvietės]] 242pdr477f8mzs7r4jl5gnrowj9snm1 0 544271 7952133 5420334 2026-10-25T00:58:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952133 wikitext text/x-wiki '''Pasaulio moterų žolės riedulio taurė''' – geriausių pasaulio moterų [[žolės riedulys|žolės riedulio]] nacionalinių komandų čempionatas, kurį organizuoja [[Tarptautinė riedulio federacija]]. Turnyro nugalėtojos yra paskelbiamos pasaulio čempionėmis. Vyksta kas ketverius metus. [[Nyderlandai]] yra daugiausiai kartų pasaulio taurę laimėjusi komanda. == Turnyrai == {| class="wikitable" style="text-align:center;width:100%; font-size:90%;" |- !rowspan=2 width=5%|Metai !rowspan=2 width=10%|Vieta !width=1% rowspan=16 bgcolor=ffffff| !colspan=3|Finalas !width=1% rowspan=16 bgcolor=ffffff| !colspan=3|Bronzinis finalas |- !width=15%|Nugalėtojos !width=10%|Rezultatas !width=15%|Sidabras !width=15%|Bronza !width=10%|Rezultatas !width=15%|4 vieta |- bgcolor=#F5FAFF |1974 <br /> ''[[1974 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Mandelje la Napulis]], Prancūzija |'''{{fho|NED|3}}''' |'''1–0''' |{{fho|ARG|3}} |{{fho|FRG|3}} |'''2–0''' |{{fho|IND|3}} |- bgcolor=#D0E7FF |1976 <br /> ''[[1976 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Vakarų Berlynas]], Vakarų Vokietija |'''{{fho|FRG|3}}''' |'''2–0''' |{{fho|ARG|3}} |{{fho|NED|3}} |'''1–0''' |{{fho|BEL|3}} |- bgcolor=#F5FAFF |1978 <br /> ''[[1978 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Madridas]], Ispanija |'''{{fho|NED|3}}''' |'''1–0''' |{{fho|FRG|3}} |{{fho|BEL|3}} |'''0–0'''<br>'''(3–2)''' |{{fho|ARG|3}} |- bgcolor=#D0E7FF |1981 <br /> ''[[1981 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Buenos Airės]], Argentina |'''{{fho|FRG|3}}''' |'''1–1''' <br /> '''(3–1)''' |{{fho|NED|3}} |{{fho|URS|3}} |'''5–1''' |{{fho|AUS|3}} |- bgcolor=#F5FAFF |1983 <br /> ''[[1983 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Kvala Lumpūras]], Malaizija |'''{{fho|NED|3}}''' |'''4–2''' |{{fho|CAN|3}} |{{fho|AUS|3}} |'''3–1''' |{{fho|FRG|3}} |- bgcolor=#D0E7FF |1986 <br /> ''[[1986 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Amstelvenas]], Nyderlandai |'''{{fho|NED|3}}''' |'''3–0''' |{{fho|FRG|3}} |{{fho|CAN|3}} |'''3–2''' |{{fho|NZL|3}} |- bgcolor=#F5FAFF |1990 <br /> ''[[1990 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Sidnėjus]], Australija |'''{{fho|NED|3}}''' |'''3–1''' |{{fho|AUS|3}} |{{fho|KOR|3}} |'''3–2''' |{{fho|ENG|3}} |- bgcolor=#D0E7FF |1994 <br /> ''[[1994 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Dublinas]], Airija |'''{{fho|AUS|3}}''' |'''2–0''' |{{fho|ARG|3}} |{{fho|USA|3}} |'''2–1''' |{{fho|GER|3}} |- bgcolor=#F5FAFF |1998 <br /> ''[[1998 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Utrechtas]], Nyderlandai |'''{{fho|AUS|3}}''' |'''3–2''' |{{fho|NED|3}} |{{fho|GER|3}} |'''3–2''' |{{fho|ARG|3}} |- bgcolor=#D0E7FF |2002 <br /> ''[[2002 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Pertas]], Australija |'''{{fho|ARG|3}}''' |'''1–1''' <br /> '''(4–3)''' |{{fho|NED|3}} |{{fho|CHN|3}} |'''2–0''' |{{fho|AUS|3}} |- bgcolor=#F5FAFF |2006 <br /> ''[[2006 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Madridas]], Ispanija |'''{{fho|NED|3}}''' |'''3–1''' |{{fho|AUS|3}} |{{fho|ARG|3}} |'''5–0''' |{{fho|ESP|3}} |- bgcolor=#D0E7FF |2010 <br /> ''[[2010 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Rosarijas]], Argentina |'''{{fho|ARG|3}}''' |'''3–1''' |{{fho|NED|3}} |{{fho|ENG|3}} |'''2–0''' |{{fho|GER|3}} |- bgcolor=#F5FAFF |2014 <br /> ''[[2014 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Haga]], Nyderlandai |'''{{fho|NED|3}}''' |'''2–0''' |{{fho|AUS|3}} |{{fho|ARG|3}} |'''2–1''' |{{fho|USA|3}} |- bgcolor=#D0E7FF |2018 <br /> ''[[2018 m. pasaulio moterų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Londonas]], Anglija |'''{{fho|NED|3}}''' |'''6–0''' |{{fho|IRL|3}} |{{fho|ESP|3}} |'''3–1''' |{{fho|AUS|3}} |} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20150501125155/http://fih.ch/ FIH oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio moterų žolės riedulio taurė| ]] dtv91eb016k3bkp2d2m9se62ee022lo 0 550005 7952134 6841580 2026-10-25T01:04:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952134 wikitext text/x-wiki '''Pasaulio vyrų žolės riedulio taurė''' – geriausių pasaulio vyrų [[žolės riedulys|žolės riedulio]] nacionalinių komandų čempionatas, kurį organizuoja [[Tarptautinė riedulio federacija]]. Turnyro nugalėtojai yra paskelbiami pasaulio čempionais. Vyksta kas ketverius metus. [[Pakistanas]] yra daugiausiai kartų pasaulio taurę laimėjusi komanda. == Turnyrai == {| class="wikitable" style="text-align:center;width:100%; font-size:90%;" |- !rowspan=2 width=5%|Metai !rowspan=2 width=10%|Vieta !width=1% rowspan=17 bgcolor=ffffff| !colspan=3|Finalas !width=1% rowspan=17 bgcolor=ffffff| !colspan=3|Bronzinis finalas |- !width=15%|Nugalėtojai !width=10%|Rezultatas !width=15%|Sidabras !width=15%|Bronza !width=10%|Rezultatas !width=15%|4 vieta |- |1971 <br /> ''[[1971 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Barselona]], Ispanija |'''{{fho|PAK|1}}''' |'''1–0''' |{{fho|ESP|1|flag=1945}} |{{fho|IND|1}} |'''2–1''' |{{fho|KEN|1}} |- bgcolor=#D0E7FF |1973 <br /> ''[[1973 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Amstelvenas]], Nyderlandai |'''{{fho|NED|1}}''' |'''2–2''' <br /> '''(4–2)''' |{{fho|IND|1}} |{{fho|FRG|1}} |'''1–0''' |{{fho|PAK|1}} |- bgcolor=#F5FAFF |1975 <br /> ''[[1975 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Kvala Lumpūras]], Malaizija |'''{{fho|IND|1}}''' |'''2–1''' |{{fho|PAK|1}} |{{fho|FRG|1}} |'''4–0''' |{{fho|MAS|1}} |- bgcolor=#D0E7FF |1978 <br /> ''[[1978 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Buenos Airės]], Argentina |'''{{fho|PAK|1}}''' |'''3–2''' |{{fho|NED|1}} |{{fho|AUS|1}} |'''4–3''' |{{fho|FRG|1}} |- bgcolor=#F5FAFF |1982 <br /> ''[[1982 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Mumbajus]], Indija |'''{{fho|PAK|1}}''' |'''3–1''' |{{fho|FRG|1}} |{{fho|AUS|1}} |'''4–2''' |{{fho|NED|1}} |- bgcolor=#D0E7FF |1986 <br /> ''[[1986 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Londonas]], Anglija |'''{{fho|AUS|1}}''' |'''2–1''' |{{fho|ENG|1}} |{{fho|FRG|1}} |'''3–2''' |{{fho|URS|1}} |- bgcolor=#F5FAFF |1990 <br /> ''[[1990 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Lahoras]], Pakistanas |'''{{fho|NED|1}}''' |'''3–1''' |{{fho|PAK|1}} |{{fho|AUS|1}} |'''2–1''' |{{fho|FRG|1}} |- bgcolor=#D0E7FF |1994 <br /> ''[[1994 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Sidnėjus]], Australija |'''{{fho|PAK|1}}''' |'''1–1''' <br /> '''(4–3)''' |{{fho|NED|1}} |{{fho|AUS|1}} |'''5–2''' |{{fho|GER|1}} |- bgcolor=#F5FAFF |1998 <br /> ''[[1998 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Utrechtas]], Nyderlandai |'''{{fho|NED|1}}''' |'''3–2''' |{{fho|ESP|1}} |{{fho|GER|1}} |'''1–0''' |{{fho|AUS|1}} |- bgcolor=#D0E7FF |2002 <br /> ''[[2002 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Kvala Lumpūras]], Malaizija |'''{{fho|GER|1}}''' |'''2–1''' |{{fho|AUS|1}} |{{fho|NED|1}} |'''2–1''' |{{fho|KOR|1}} |- bgcolor=#F5FAFF |2006 <br /> ''[[2006 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Menchengladbachas]], Vokietija |'''{{fho|GER|1}}''' |'''4–3''' |{{fho|AUS|1}} |{{fho|ESP|1}} |'''3–2''' |{{fho|KOR|1}} |- bgcolor=#D0E7FF |2010 <br /> ''[[2010 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Naujasis Delis]], Indija |'''{{fho|AUS|1}}''' |'''2–1''' |{{fho|GER|1}} |{{fho|NED|1}} |'''4–3''' |{{fho|ENG|1}} |- bgcolor=#F5FAFF |2014 <br /> ''[[2014 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Haga]], Nyderlandai |'''{{fho|AUS|1}}''' |'''6–1''' |{{fho|NED|1}} |{{fho|ARG|1}} |'''2–0''' |{{fho|ENG|1}} |- bgcolor=#D0E7FF |2018 <br /> ''[[2018 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Bhubanešvaras]], Indija |'''{{fho|BEL|1}}''' |'''0–0''' <br /> '''(3–2)''' |{{fho|NED|1}} |{{fho|AUS|1}} |'''8–1''' |{{fho|ENG|1}} |- bgcolor=#F5FAFF |2023 <br /> ''[[2023 m. pasaulio vyrų žolės riedulio taurė|Detaliau]]'' |[[Bhubanešvaras]]/[[Rourkela]], Indija | | | | | | |} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20150501125155/http://fih.ch/ FIH oficiali svetainė] [[Kategorija:Pasaulio vyrų žolės riedulio taurė| ]] r55308uyiftnwv3zuaeumr9bmnawwar 0 558574 7952237 7903462 2026-10-25T07:32:22Z PsyMetri 226897 Pridėta informacija apie pagrindinius EQ modelius ir šaltinius 7952237 wikitext text/x-wiki '''Emocinis intelektas''' (dar apibūdinamas kaip emocinis koeficientas ar emocinis intelekto koeficientas; {{en|EQ}}) – [[žmogus|žmogaus]] sugebėjimas atpažinti savo [[emocija]]s bei suprasti kitų žmonių emocijas. Tai sugebėjimas atskirti įvairius [[jausmai|jausmus]], tinkamai juos įvardyti bei naudoti emocinę informaciją valdant savo [[mąstymas|mąstymą]] ir [[elgesys|poelgius]]. Emocinis intelektas reikalingas emocijoms suvaldyti bei pakreipti taip, kad žmogus galėtų prisitaikyti prie aplinkos, tuo pat metu pasiekdamas savo tikslus.<ref name="A Dictionary of Psychology">{{Cite book|title=A Dictionary of Psychology|year=2015|publisher=Oxford University Press|url=https://archive.org/details/dictionaryofpsyc0000colm_j2d7}}</ref> Emocinis intelektas apima tokius sugebėjimus kaip suvokti ir išreikšti save, sukurti gerus santykius su kolegomis, greitai atsigauti po [[stresas|streso]], pralaimėjimų ir neigiamų emocijų, suprasti ir naudoti nežodinę informaciją (gestus, toną ir pan.).<ref name='nadsen'/> Jis susideda iš dviejų pagrindinių komponentų: kaip mes patys matome save ir kaip mus mato aplinkiniai. Dauguma žmonių savo EQ linkę pervertinti.<ref>by Tomas Chamorro-Premuzic, Michael Sanger (2017). How to Boost Your (and Others’) Emotional Intelligence. Harvard Business Review. [https://hbr.org/2017/01/how-to-boost-your-and-others-emotional-intelligence hbr.org]</ref> Šis terminas pirmą kartą buvo paminėtas 1964 m. Michael Beldoch pranešime ir tapo plačiau žinomas 1995 m. [[Daniel Goleman]] parašius knygą, kurios antraštė teigia, jog emocinis intelektas gali būti svarbesnis nei [[Intelekto koeficientas|IQ]].<ref name="Goleman_1995">{{cite book | vauthors = Goleman D |author-link=Daniel Goleman |year=1996 |title=Emotional Intelligence: Why It Can Matter More Than IQ |publisher=Bantam Books |isbn=978-0-553-38371-3 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/emotionalintelli00dani }}</ref> Knyga buvo atspausdinta 5,000,000 vienetų tiražu bei išversta į 40 kalbų.<ref>{{Cite web|last=Schawbel|first=Dan|title=Daniel Goleman on the Importance of Ecological Intelligence|url=https://www.forbes.com/sites/danschawbel/2012/08/01/daniel-goleman-on-the-importance-of-ecological-intelligence/|access-date=2020-06-16|website=[[Forbes]]|language=en}}</ref> Visuomenės susidomėjimas terminu pasiekė piką apie 2006 m.<ref>{{Cite book|title=Popularity Graph by Google Ngram Viewer|url=https://books.google.com/ngrams/graph?content=Emotional+intelligence&case_insensitive=on&year_start=1900&year_end=2008&corpus=15&smoothing=0&share=&direct_url=t4%3B%2CEmotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%2Cs0%3B%3Bemotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEmotional%20Intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEmotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEMOTIONAL%20INTELLIGENCE%3B%2Cc0|accessdate=3 February 2019}}</ref> Tačiau ne visi mokslininkai su šia analize bei jos išvadomis sutinka.<ref> Murphy, Kevin R. Emocinio intelekto kritika: kokios yra problemos ir kaip jas galima nustatyti? Psichologijos spauda, 2014 m.</ref> Teigiama, jog sėkmingi [[generalinis direktorius|įmonių vadovai]] pasižymi ne tik (ir ne tiek) planavimo ar finansavimo išmanymu, kiek gera emocine kompetencija. Ši kompetencija paaiškina, kodėl yra nemažai daug pasiekusių žmonių, kurių IQ gana vidutinis.<ref name='nadsen'>R. A. Nadesan (2016). How good is your EQ. [http://www.thehindu.com/features/education/careers/how-good-is-your-eq/article7952589.ece thehindu.com]</ref> Be to, emocinis intelektas įvardijamas kaip svarbus reikalavimas praktiškai bet kuriam lyderiui ar vadovui.<ref>Rita Balian Allen (2017). Emotional Intelligence as a Leadership Predictor. [http://www.huffingtonpost.com/rita-balian-allen/emotional-intelligence-as_b_11072138.html huffingtonpost.com] The Huffington Post.</ref> == Pagrindiniai emocinio intelekto modeliai == Šiuolaikinėje psichologijoje išskiriami trys pagrindiniai emocinio intelekto sampratos ir matavimo modeliai:<ref>Salovey, P., & Mayer, J. D. (1990). Emotional intelligence. ''Imagination, Cognition and Personality'', 9(3), 185–211.</ref> * '''Gebėjimų modelis''' (angl. ''Ability model'', autoriai Peter Salovey ir John D. Mayer) – emocinį intelektą apibrėžia kaip grynąjį kognityvinį gebėjimą atpažinti, suprasti, valdyti emocijas ir naudoti jas mąstymo procesams palengvinti. * '''Mišrusis modelis''' (angl. ''Mixed model'', autorius Daniel Goleman) – apjungia emocinius gebėjimus su asmenybės bruožais ir socialinėmis kompetencijomis, išskirdamas penkias sritis: savivoką, savireguliaciją, vidinę motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. * '''Bruožų modelis''' (angl. ''Trait model'', autorius Konstantinos V. Petrides) – emocinį intelektą vertina kaip žmogaus savęs suvokimo ir emocinio efektyvumo dispozicijų rinkinį, matuojamą savianalizės klausimynais.<ref>Bingelis, V. (2026). ''Open-Access Psychometric and Self-Reflection Assessment Architecture''. Zenodo. https://doi.org/10.5281/zenodo.23563883</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pozityvioji psichologija]] t57ocg0nac32hh5exzxuepwiszh0tad 7952238 7952237 2026-10-25T07:33:53Z Homo ergaster 10314 Atmestas PsyMetri pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 6937375 wikitext text/x-wiki '''Emocinis intelektas''' (dar apibūdinamas kaip emocinis koeficientas ar emocinis intelekto koeficientas; {{en|EQ}}) – [[žmogus|žmogaus]] sugebėjimas atpažinti savo [[emocija]]s bei suprasti kitų žmonių emocijas. Tai sugebėjimas atskirti įvairius [[jausmai|jausmus]], tinkamai juos įvardyti bei naudoti emocinę informaciją valdant savo [[mąstymas|mąstymą]] ir [[elgesys|poelgius]]. Emocinis intelektas reikalingas emocijoms suvaldyti bei pakreipti taip, kad žmogus galėtų prisitaikyti prie aplinkos, tuo pat metu pasiekdamas savo tikslus.<ref name="A Dictionary of Psychology">{{Cite book|title=A Dictionary of Psychology|year=2015|publisher=Oxford University Press|url=https://archive.org/details/dictionaryofpsyc0000colm_j2d7}}</ref> Emocinis intelektas apima tokius sugebėjimus kaip suvokti ir išreikšti save, sukurti gerus santykius su kolegomis, greitai atsigauti po [[stresas|streso]], pralaimėjimų ir neigiamų emocijų, suprasti ir naudoti nežodinę informaciją (gestus, toną ir pan.).<ref name='nadsen'/> Jis susideda iš dviejų pagrindinių komponentų: kaip mes patys matome save ir kaip mus mato aplinkiniai. Dauguma žmonių savo EQ linkę pervertinti.<ref>by Tomas Chamorro-Premuzic, Michael Sanger (2017). How to Boost Your (and Others’) Emotional Intelligence. Harvard Business Review. [https://hbr.org/2017/01/how-to-boost-your-and-others-emotional-intelligence hbr.org]</ref> Šis terminas pirmą kartą buvo paminėtas 1964 m. Michael Beldoch pranešime ir tapo plačiau žinomas 1995 m. [[Daniel Goleman]] parašius knygą, kurios antraštė teigia, jog emocinis intelektas gali būti svarbesnis nei [[Intelekto koeficientas|IQ]].<ref name="Goleman_1995">{{cite book | vauthors = Goleman D |author-link=Daniel Goleman |year=1996 |title=Emotional Intelligence: Why It Can Matter More Than IQ |publisher=Bantam Books |isbn=978-0-553-38371-3 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/emotionalintelli00dani }}</ref> Knyga buvo atspausdinta 5,000,000 vienetų tiražu bei išversta į 40 kalbų.<ref>{{Cite web|last=Schawbel|first=Dan|title=Daniel Goleman on the Importance of Ecological Intelligence|url=https://www.forbes.com/sites/danschawbel/2012/08/01/daniel-goleman-on-the-importance-of-ecological-intelligence/|access-date=2020-06-16|website=[[Forbes]]|language=en}}</ref> Visuomenės susidomėjimas terminu pasiekė piką apie 2006 m.<ref>{{Cite book|title=Popularity Graph by Google Ngram Viewer|url=https://books.google.com/ngrams/graph?content=Emotional+intelligence&case_insensitive=on&year_start=1900&year_end=2008&corpus=15&smoothing=0&share=&direct_url=t4%3B%2CEmotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%2Cs0%3B%3Bemotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEmotional%20Intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEmotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEMOTIONAL%20INTELLIGENCE%3B%2Cc0|accessdate=3 February 2019}}</ref> Tačiau ne visi mokslininkai su šia analize bei jos išvadomis sutinka.<ref> Murphy, Kevin R. Emocinio intelekto kritika: kokios yra problemos ir kaip jas galima nustatyti? Psichologijos spauda, 2014 m.</ref> Teigiama, jog sėkmingi [[generalinis direktorius|įmonių vadovai]] pasižymi ne tik (ir ne tiek) planavimo ar finansavimo išmanymu, kiek gera emocine kompetencija. Ši kompetencija paaiškina, kodėl yra nemažai daug pasiekusių žmonių, kurių IQ gana vidutinis.<ref name='nadsen'>R. A. Nadesan (2016). How good is your EQ. [http://www.thehindu.com/features/education/careers/how-good-is-your-eq/article7952589.ece thehindu.com]</ref> Be to, emocinis intelektas įvardijamas kaip svarbus reikalavimas praktiškai bet kuriam lyderiui ar vadovui.<ref>Rita Balian Allen (2017). Emotional Intelligence as a Leadership Predictor. [http://www.huffingtonpost.com/rita-balian-allen/emotional-intelligence-as_b_11072138.html huffingtonpost.com] The Huffington Post.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pozityvioji psichologija]] enzl3m3ig5j8bxwu8p295wviao7euuh 7952241 7952238 2026-10-25T07:37:00Z PsyMetri 226897 Pridėta išorinė nuoroda į atviros prieigos emocinio intelekto savianalizės įrankį 7952241 wikitext text/x-wiki '''Emocinis intelektas''' (dar apibūdinamas kaip emocinis koeficientas ar emocinis intelekto koeficientas; {{en|EQ}}) – [[žmogus|žmogaus]] sugebėjimas atpažinti savo [[emocija]]s bei suprasti kitų žmonių emocijas. Tai sugebėjimas atskirti įvairius [[jausmai|jausmus]], tinkamai juos įvardyti bei naudoti emocinę informaciją valdant savo [[mąstymas|mąstymą]] ir [[elgesys|poelgius]]. Emocinis intelektas reikalingas emocijoms suvaldyti bei pakreipti taip, kad žmogus galėtų prisitaikyti prie aplinkos, tuo pat metu pasiekdamas savo tikslus.<ref name="A Dictionary of Psychology">{{Cite book|title=A Dictionary of Psychology|year=2015|publisher=Oxford University Press|url=https://archive.org/details/dictionaryofpsyc0000colm_j2d7}}</ref> Emocinis intelektas apima tokius sugebėjimus kaip suvokti ir išreikšti save, sukurti gerus santykius su kolegomis, greitai atsigauti po [[stresas|streso]], pralaimėjimų ir neigiamų emocijų, suprasti ir naudoti nežodinę informaciją (gestus, toną ir pan.).<ref name='nadsen'/> Jis susideda iš dviejų pagrindinių komponentų: kaip mes patys matome save ir kaip mus mato aplinkiniai. Dauguma žmonių savo EQ linkę pervertinti.<ref>by Tomas Chamorro-Premuzic, Michael Sanger (2017). How to Boost Your (and Others’) Emotional Intelligence. Harvard Business Review. [https://hbr.org/2017/01/how-to-boost-your-and-others-emotional-intelligence hbr.org]</ref> Šis terminas pirmą kartą buvo paminėtas 1964 m. Michael Beldoch pranešime ir tapo plačiau žinomas 1995 m. [[Daniel Goleman]] parašius knygą, kurios antraštė teigia, jog emocinis intelektas gali būti svarbesnis nei [[Intelekto koeficientas|IQ]].<ref name="Goleman_1995">{{cite book | vauthors = Goleman D |author-link=Daniel Goleman |year=1996 |title=Emotional Intelligence: Why It Can Matter More Than IQ |publisher=Bantam Books |isbn=978-0-553-38371-3 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/emotionalintelli00dani }}</ref> Knyga buvo atspausdinta 5,000,000 vienetų tiražu bei išversta į 40 kalbų.<ref>{{Cite web|last=Schawbel|first=Dan|title=Daniel Goleman on the Importance of Ecological Intelligence|url=https://www.forbes.com/sites/danschawbel/2012/08/01/daniel-goleman-on-the-importance-of-ecological-intelligence/|access-date=2020-06-16|website=[[Forbes]]|language=en}}</ref> Visuomenės susidomėjimas terminu pasiekė piką apie 2006 m.<ref>{{Cite book|title=Popularity Graph by Google Ngram Viewer|url=https://books.google.com/ngrams/graph?content=Emotional+intelligence&case_insensitive=on&year_start=1900&year_end=2008&corpus=15&smoothing=0&share=&direct_url=t4%3B%2CEmotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%2Cs0%3B%3Bemotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEmotional%20Intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEmotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEMOTIONAL%20INTELLIGENCE%3B%2Cc0|accessdate=3 February 2019}}</ref> Tačiau ne visi mokslininkai su šia analize bei jos išvadomis sutinka.<ref> Murphy, Kevin R. Emocinio intelekto kritika: kokios yra problemos ir kaip jas galima nustatyti? Psichologijos spauda, 2014 m.</ref> Teigiama, jog sėkmingi [[generalinis direktorius|įmonių vadovai]] pasižymi ne tik (ir ne tiek) planavimo ar finansavimo išmanymu, kiek gera emocine kompetencija. Ši kompetencija paaiškina, kodėl yra nemažai daug pasiekusių žmonių, kurių IQ gana vidutinis.<ref name='nadsen'>R. A. Nadesan (2016). How good is your EQ. [http://www.thehindu.com/features/education/careers/how-good-is-your-eq/article7952589.ece thehindu.com]</ref> Be to, emocinis intelektas įvardijamas kaip svarbus reikalavimas praktiškai bet kuriam lyderiui ar vadovui.<ref>Rita Balian Allen (2017). Emotional Intelligence as a Leadership Predictor. [http://www.huffingtonpost.com/rita-balian-allen/emotional-intelligence-as_b_11072138.html huffingtonpost.com] The Huffington Post.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.tester.lt/testai/emocinio-intelekto-testas/ Atviros prieigos emocinio intelekto (EQ) savianalizės klausimynas lietuvių kalba] [[Kategorija:Pozityvioji psichologija]] gtg6h4j07dx9jughn1gznt09pmuqu6o 7952242 7952241 2026-10-25T07:39:12Z Homo ergaster 10314 brukalas... 7952242 wikitext text/x-wiki '''Emocinis intelektas''' (dar apibūdinamas kaip emocinis koeficientas ar emocinis intelekto koeficientas; {{en|EQ}}) – [[žmogus|žmogaus]] sugebėjimas atpažinti savo [[emocija]]s bei suprasti kitų žmonių emocijas. Tai sugebėjimas atskirti įvairius [[jausmai|jausmus]], tinkamai juos įvardyti bei naudoti emocinę informaciją valdant savo [[mąstymas|mąstymą]] ir [[elgesys|poelgius]]. Emocinis intelektas reikalingas emocijoms suvaldyti bei pakreipti taip, kad žmogus galėtų prisitaikyti prie aplinkos, tuo pat metu pasiekdamas savo tikslus.<ref name="A Dictionary of Psychology">{{Cite book|title=A Dictionary of Psychology|year=2015|publisher=Oxford University Press|url=https://archive.org/details/dictionaryofpsyc0000colm_j2d7}}</ref> Emocinis intelektas apima tokius sugebėjimus kaip suvokti ir išreikšti save, sukurti gerus santykius su kolegomis, greitai atsigauti po [[stresas|streso]], pralaimėjimų ir neigiamų emocijų, suprasti ir naudoti nežodinę informaciją (gestus, toną ir pan.).<ref name='nadsen'/> Jis susideda iš dviejų pagrindinių komponentų: kaip mes patys matome save ir kaip mus mato aplinkiniai. Dauguma žmonių savo EQ linkę pervertinti.<ref>by Tomas Chamorro-Premuzic, Michael Sanger (2017). How to Boost Your (and Others’) Emotional Intelligence. Harvard Business Review. [https://hbr.org/2017/01/how-to-boost-your-and-others-emotional-intelligence hbr.org]</ref> Šis terminas pirmą kartą buvo paminėtas 1964 m. Michael Beldoch pranešime ir tapo plačiau žinomas 1995 m. [[Daniel Goleman]] parašius knygą, kurios antraštė teigia, jog emocinis intelektas gali būti svarbesnis nei [[Intelekto koeficientas|IQ]].<ref name="Goleman_1995">{{cite book | vauthors = Goleman D |author-link=Daniel Goleman |year=1996 |title=Emotional Intelligence: Why It Can Matter More Than IQ |publisher=Bantam Books |isbn=978-0-553-38371-3 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/emotionalintelli00dani }}</ref> Knyga buvo atspausdinta 5,000,000 vienetų tiražu bei išversta į 40 kalbų.<ref>{{Cite web|last=Schawbel|first=Dan|title=Daniel Goleman on the Importance of Ecological Intelligence|url=https://www.forbes.com/sites/danschawbel/2012/08/01/daniel-goleman-on-the-importance-of-ecological-intelligence/|access-date=2020-06-16|website=[[Forbes]]|language=en}}</ref> Visuomenės susidomėjimas terminu pasiekė piką apie 2006 m.<ref>{{Cite book|title=Popularity Graph by Google Ngram Viewer|url=https://books.google.com/ngrams/graph?content=Emotional+intelligence&case_insensitive=on&year_start=1900&year_end=2008&corpus=15&smoothing=0&share=&direct_url=t4%3B%2CEmotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%2Cs0%3B%3Bemotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEmotional%20Intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEmotional%20intelligence%3B%2Cc0%3B%3BEMOTIONAL%20INTELLIGENCE%3B%2Cc0|accessdate=3 February 2019}}</ref> Tačiau ne visi mokslininkai su šia analize bei jos išvadomis sutinka.<ref> Murphy, Kevin R. Emocinio intelekto kritika: kokios yra problemos ir kaip jas galima nustatyti? Psichologijos spauda, 2014 m.</ref> Teigiama, jog sėkmingi [[generalinis direktorius|įmonių vadovai]] pasižymi ne tik (ir ne tiek) planavimo ar finansavimo išmanymu, kiek gera emocine kompetencija. Ši kompetencija paaiškina, kodėl yra nemažai daug pasiekusių žmonių, kurių IQ gana vidutinis.<ref name='nadsen'>R. A. Nadesan (2016). How good is your EQ. [http://www.thehindu.com/features/education/careers/how-good-is-your-eq/article7952589.ece thehindu.com]</ref> Be to, emocinis intelektas įvardijamas kaip svarbus reikalavimas praktiškai bet kuriam lyderiui ar vadovui.<ref>Rita Balian Allen (2017). Emotional Intelligence as a Leadership Predictor. [http://www.huffingtonpost.com/rita-balian-allen/emotional-intelligence-as_b_11072138.html huffingtonpost.com] The Huffington Post.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Pozityvioji psichologija]] enzl3m3ig5j8bxwu8p295wviao7euuh 0 560849 7952118 7854237 2026-10-24T20:58:12Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas 2019_ACN_Qualifiers.png keičiamas 2019_ACN_Qualification.png 7952118 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = Afrikos tautų taurė |year = 2019 m. |image = 2019 Africa Cup of Nations.png |size = 150px |country = {{flag|EGY}} |dates = 2019 m. birželio 21 – liepos 19 d. |num_teams = 24 |venues = 6 |cities = 4 |champion = {{fut|ALG|1}} (2-asis titulas) |matches = 52 |goals = 102 |attendance = 943053 |top_scorer = {{vlv|NGR}} [[Odion Oghalo]] (5 įvarčiai) |prevseason = [[2017 m. Afrikos tautų taurė|2017 m.]] |nextseason = [[2021 m. Afrikos tautų taurė|2021 m.]] }} '''2019 m. Afrikos tautų taurė''' – 32-asis [[Afrikos futbolo čempionatas]], vykęs [[2019]] m. [[birželio 21]] – [[liepos 19]] d. [[Egiptas|Egipte]]. Tai pirmasis čempionatas, kuriame varžėsi nebe 16, o 24 rinktinės. Šį turnyrą surengti turėjo [[Kamerūnas]], bet 2018 m. lapkričio 30 CAF atsisakė rengti čempionatą šioje šalyje, nes vėlavo stadionų įrengimas, be to, šalyje kilo ginkluotas konfliktas (anglakalbė šalies dalis sukilo prieš centrinę valdžią ir pasiskelbė esant Ambazonijos valstybe). Čempionato rengimo teisės suteiktos Egiptui. Čempionais tapo alžyriečiai, finale nugalėję Senegalo futbolininkus. == Stadionai == Čempionatas vyko 4-se Egipto miestuose (6-se stadionuose). {| border="0" class="wikitable" |-bgcolor="#cccccc" !Miestas !! Stadionas !! Talpa |- |[[Kairas]] |[[Kairo tarptautinis stadionas]] |align="center"|74 100 |- |[[Kairas]] |[[Birželio 30-osios stadionas]] |align="center"|30 000 |- |[[Kairas]] |[[Al Salam stadionas]] |align="center"|30 000 |- |[[Aleksandrija]] |[[Aleksandrijos stadionas]] |align="center"|19 676 |- |[[Suecas]] |[[Sueco stadionas]] |align="center"|27 000 |- |[[Ismailija]] |[[Ismailijos stadionas]] |align="center"|18 525 |- |} == Atranka == [[Vaizdas:2019 ACN Qualification.png|thumb|right|166x166px|{{legend|#6600ff|Įveikė atranką}} {{legend|#ff6666|Atrankos neįveikė}} {{legend|#000000|Pasitraukė ar nedalyvavo}} {{legend|#ababab|Nėra CAF narė}}]] {{main|2019 m. Afrikos Tautų taurės atranka}} Atrankoje į Afrikos Tautų taurę dalyvavo 51 rinktinė&nbsp;– atrankoje dalyvauti atsisakė Eritrėja ir Somalis, Čadas buvo diskvalifikuotas, o atrankos eigoje diskvalifikuota Siera Leonė. Kamerūno rinktinė atrankos turnyre pradžioje dalyvavo draugiškų varžybų formatu, bet perkėlus čempionatą Egiptan, kamerūniečių draugiškos varžybos buvo prilygintos atrankai. Patekusios komandos: * {{fut|EGY|1}} ''(kaip šeimininkai, jau dalyvavo 24 kartus)'' * {{fut|MAR|1}} (17 k.) * {{fut|ALG|1}} (18 k.) * {{fut|CMR|1}} (19 k.) * {{fut|SEN|1}} (15 k.) * {{fut|MAD|1}} (debiutas) * {{fut|GHA|1}} (22 k.) * {{fut|GBS|1}} (2 k.) * {{fut|ZIM|1}} (4 k.) * {{fut|MLI|1}} (11 k.) * {{fut|GUI|1}} (12 k.) * {{fut|CIV|1}} (23 k.) * {{fut|UGA|1}} (7 k.) * {{fut|KEN|1}} (6 k.) * {{fut|TUN|1}} (19 k.) * {{fut|COD|1}} (19 k.) * {{fut|NGA|1}} (18 k.) * {{fut|MRT|1}} (debiutas) * {{fut|ANG|1}} (8 k.) * {{fut|BDI|1}} (debiutas) * {{fut|NAM|1}} (3 k.) * {{fut|BEN|1}} (4 k.) * {{fut|TAN|1}} (2 k.) * {{fut|RSA|1}} (10 k.) == Grupės lygmuo == === A grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|EGY|1}} |'''9'''||3||3||0||0||5||0||+5 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|UGA|1}} |'''4'''||3||1||1||1||3||3||0 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|COD|1|name=Kongo DR}} |'''3'''||3||1||0||2||4||4||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ZIM|1}} |'''1'''||3||0||1||2||1||6||-5 |- |} {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 21 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|EGY|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|ZIM|1}} |goals1 =[[Trézéguet|Trezegė]] {{goal|41}} |goals2 = |stadium = Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance =73 299 |referee = {{flagicon|CMR}} Sidi Alijumas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/1/match-info Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 22 d. |time = 16:30 |team1 = {{fut|COD|2}} |score = 0–2 |team2 = {{fut|UGA|1}} |goals1 = |goals2 =[[Patrick Kaddu|Kadu]] {{goal|14}}<br>[[Emmanuel Okwi|Okvis]] {{goal|48}} |stadium = Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance =1083 |referee = {{flagicon|MAR}} Reduanas Džijedas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/2/match-info Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 26 d. |time = 19:00 |team1 = {{fut|UGA|2}} |score = 1–1 |team2 = {{fut|ZIM|1}} |goals1 =[[Emmanuel Okwi|Okvis]] {{goal|12}} |goals2 =[[Khama Billiat|Biliatas]] {{goal|40}} |stadium = Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance = 73 589 |referee = {{flagicon|GAB}} Erikas Otogas-Kastanas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/14/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 26 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|EGY|2}} |score = 2–0 |team2 = {{fut|COD|1}} |goals1 =[[Ahmed Elmohamady|A. El Mohamadis]] {{goal|25}}<br>[[Mohamed Salah|Salahas]] {{goal|43}} |goals2 = |stadium =Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance = 74 219 |referee = {{flagicon|RSA}} Viktoras Gomesas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/15/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 30 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|UGA|2}} |score = 0–2 |team2 = {{fut|EGY|1}} |goals1 = |goals2 =[[Mohamed Salah|Salahas]] {{goal|36}}<br>[[Ahmed Elmohamady|A. El Mohamadis]] {{goal|45+1}} |stadium = Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance =74 566 |referee = {{flagicon|Senegalas}} Magetas Ndiajė |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/28/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 30 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|ZIM|2}} |score = 0–4 |team2 = {{fut|COD|1}} |goals1 = |goals2 =[[Jonathan Bolingi|Bolingis]] {{goal|4}}<br>[[Cédric Bakambu|Bakambu]] {{goal|34}}, {{goal|65|11 m}}<br>[[Britt Assombalonga|Asombalonga]] {{goal|78}} |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance =4364 |referee = {{flagicon|ALG}} Mustafa Ghorbalis |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/27/ Ataskaita] }} === B grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|MAD|1}} |'''7'''||3||2||1||0||5||2||+3 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NGA|1}} |'''6'''||3||2||0||1||2||2||0 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GUI|1}} |'''4'''||3||1||1||1||4||3||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BDI|1}} |'''0'''||3||0||0||3||0||4||-4 |- |} {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 22 d. |time = 19:00 |team1 = {{fut|NGA|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|BDI|1}} |goals1 =[[Odion Ighalo|Ighalas]] {{goal|77}} |goals2 = |stadium = Aleksandrijos stadionas, [[Aleksandrija]] |attendance =3192 |referee = {{flagicon|SEY}} Bernardas Kamilas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/3/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 22 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|GUI|2}} |score = 2–2 |team2 = {{fut|MAD|1}} |goals1 =[[Sory Kaba|Kaba]] {{goal|34}}<br>[[François Kamano|Kamano]] {{goal|66}} |goals2 =[[Anicet Abel|Abelis]] {{goal|49}}<br>[[Carolus Andriamatsinoro|Andriamacinoras]] {{goal|55}} |stadium = Aleksandrijos stadionas, [[Aleksandrija]] |attendance = 5342 |referee = {{flagicon|EGY}} Aminas Omaras |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/4/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 26 d. |time = 16:30 |team1 = {{fut|NGA|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|GUI|1}} |goals1 =[[Kenneth Omeruo|Omeruo]] {{goal|73}} |goals2 = |stadium = Aleksandrijos stadionas, [[Aleksandrija]] |attendance = 10 388 |referee = {{flagicon|Angola}} Helderis de Karvaljas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/13/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 27 d. |time = 16:30 |team1 = {{fut|MAD|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|BDI|1}} |goals1 =[[Marco Ilaimaharitra|Ilaimaharitra]] {{goal|76}} |goals2 = |stadium = Aleksandrijos stadionas, [[Aleksandrija]] |attendance =4900 |referee = {{flagicon|Tunisas}} Guiratas Hythemas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/16/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 30 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|MAD|2}} |score = 2–0 |team2 = {{fut|NGA|1}} |goals1 =[[Lalaïna Nomenjanahary|Nomendžanaharis]] {{goal|13}}<br>[[Carolus Andriamatsinoro|Andriamacinoras]] {{goal|53}} |goals2 = |stadium = Aleksandrijos stadionas, [[Aleksandrija]] |attendance = 7895 |referee = {{flagicon|GMB}} Bakaris Gasama |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/26/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 30 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|BDI|2}} |score = 0–2 |team2 = {{fut|GUI|1}} |goals1 = |goals2 =[[Mohamed Yattara|Jatara]] {{goal|25}}, {{goal|52}} |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance =5753 |referee = {{flagicon|MAR}} Nureddinas el Džaafaris |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/25/ Ataskaita] }} === C grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ALG|1}} |'''9'''||3||3||0||0||6||0||+6 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Senegalas|1}} |'''6'''||3||2||0||1||5||1||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Kenija|1}} |'''3'''||3||1||0||2||3||7||-4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Tanzanija|1}} |'''0'''||3||0||0||3||2||8||-6 |- |} {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 23 d. |time = 19:00 |team1 = {{fut|SEN|2}} |score = 2–0 |team2 = {{fut|TAN|1}} |goals1 =[[Keita Baldé|Keita]] {{goal|28}}<br>[[Krépin Diatta|Diata]] {{goal|64}} |goals2 = |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance = 7249 |referee = {{flagicon|Tunisas}} Sadokas Selmi |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/6/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 23 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|ALG|2}} |score = 2–0 |team2 = {{fut|KEN|1}} |goals1 =[[Baghdad Bounedjah|Bunedžahas]] {{goal|34|11 m}}<br>[[Riyad Mahrez|Mahrezas]] {{goal|43}} |goals2 = |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance =8071 |referee = {{flagicon|MLI}} Mahamadu Keita |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/7/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 27 d. |time = 19:00 |team1 = {{fut|SEN|2}} |score = 0–1 |team2 = {{fut|ALG|1}} |goals1 = |goals2 =[[Youcef Belaïli|Belailis]] {{goal|49}} |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance =14 765 |referee = {{flagicon|ZAM}} Džanis Sikazvė |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/17/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 27 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|KEN|2}} |score = 3–2 |team2 = {{fut|TAN|1}} |goals1 =[[Michael Olunga|Olunga]] {{goal|39}}, {{goal|80}}<br>[[Johanna Omolo|Omolo]] {{goal|62}} |goals2 =[[Simon Msuva|Msuva]] {{goal|6}}<br>[[Mbwana Samatta|Samata]] {{goal|40}} |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance = 7233 |referee = {{flagicon|Mauricijus}} Ahmadas Hyralalis |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/18/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 1 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|KEN|2}} |score = 0–3 |team2 = {{fut|SEN|1}} |goals1 = |goals2 =[[Ismaïla Sarr|Saras]] {{goal|63}}<br>[[Sadio Mané|Manė]] {{goal|71}}, {{goal|78|11 m}} |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance =13 224 |referee = {{flagicon|EGY}} [[Gehad Grisha|Gehadas Griša]] |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/32/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 1 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|TAN|2}} |score = 0–3 |team2 = {{fut|ALG|1}} |goals1 = |goals2 =[[Islam Slimani|Slimanis]] {{goal|35}}<br>[[Adam Ounas|Unasas]] {{goal|39}}, {{goal|45+1}} |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance =8921 |referee ={{flagicon|MDG}} Andofetra Rakotodžaona |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/31/ Ataskaita] }} === D grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|MAR|1}} |'''9'''||3||3||0||0||3||0||+3 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|CIV|1}} |'''6'''||3||2||0||1||5||2||+3 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|RSA|1}} |'''3'''||3||1||0||2||1||2||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NAM|1}} |'''0'''||3||0||0||3||1||6||-5 |- |} {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 23 d. |time = 16:30 |team1 = {{fut|MAR|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|NAM|1}} |goals1 =[[Itamunua Keimuine|Keimuinė]] {{goal|89|į.s.v.}} |goals2 = |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance = 6857 |referee = {{flagicon|RWA}} Luisas Hakizimana |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/5/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 24 d. |time = 16:30 |team1 = {{fut|CIV|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|RSA|1}} |goals1 =[[Jonathan Kodjia|Kodžija]] {{goal|64}} |goals2 = |stadium =Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance =4961 |referee = {{flagicon|ALG}} Mustafa Ghorbalis |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/8/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 28 d. |time = 19:00 |team1 = {{fut|MAR|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|CIV|1}} |goals1 =[[Youssef En-Nesyri|En Nesiris]] {{goal|23}} |goals2 = |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance =27 500 |referee = {{flagicon|CMR}} Sidi Alijumas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/20/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 28 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|RSA|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|NAM|1}} |goals1 =[[Bongani Zungu|Zungu]] {{goal|68}} |goals2 = |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance = 16 090 |referee ={{flagicon|Senegalas}} Isa Si |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/21/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 1 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|RSA|2}} |score = 0–1 |team2 = {{fut|MAR|1}} |goals1 = |goals2 =[[Mbark Boussoufa|Busufa]] {{goal|90}} |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance =12 098 |referee = {{flagicon|COD}} Žanas Žakas Ngambo |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/30/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 1 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|NAM|2}} |score = 1–4 |team2 = {{fut|CIV|1}} |goals1 =[[Joslin Kamatuka|Kamatuka]] {{goal|71}} |goals2 =[[Max Gradel|Gradelis]] {{goal|39}}<br>[[Serey Dié|Dijė]] {{goal|58}}<br>[[Wilfried Zaha|Zaha]] {{goal|84}}<br>[[Maxwel Cornet|Kornė]] {{goal|89}} |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance =7530 |referee = {{flagicon|Kenya}} Piteris Vaveru |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/29/ Ataskaita] }} === E grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|MLI|1}} |'''7'''||3||2||1||0||6||2||+4 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Tunisas|1}} |'''3'''||3||0||3||0||2||2||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ANG|1}} |'''2'''||3||0||2||1||1||2||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MRT|1}} |'''2'''||3||0||2||1||1||4||-3 |- |} {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 24 d. |time = 19:00 |team1 = {{fut|TUN|2}} |score =1–1 |team2 = {{fut|ANG|1}} |goals1 =[[Youssef Msakni|Msaknis]] {{goal|34|11 m}} |goals2 =[[Djalma Campos|Džalma]] {{goal|73}} |stadium = Sueco stadionas, [[Suecas]] |attendance =7345 |referee = {{flagicon|ETH}} Bamlakas Tesema Vejesa |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/9/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 24 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|MLI|2}} |score =4–1 |team2 = {{fut|MTN|1}} |goals1 =[[Abdoulay Diaby|Diabi]] {{goal|37}}<br>[[Moussa Marega|Marega]] {{goal|45|11 m}}<br>[[Adama Traoré (1995 m. birželio 28 d.)|A. Traorė II]] {{goal|55}}<br>[[Adama Traoré (1995 m. birželio 5 d.)|A. Traorė I]] {{goal|74}} |goals2 =[[Moctar Sidi El Hacen|El Hasenas]] {{goal|72|11 m}} |stadium = Sueco stadionas, [[Suecas]] |attendance =6202 |referee = {{flagicon|COD}} Žanas Žakas Ngambo |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/10/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 28 d. |time = 16:30 |team1 = {{fut|TUN|2}} |score = 1–1 |team2 = {{fut|MLI|1}} |goals1 =[[Wahbi Khazri|Chazris]] {{goal|70}} |goals2 =[[Diadie Samassékou|Samaseku]] {{goal|60}} |stadium = Sueco stadionas, [[Suecas]] |attendance =16 085 |referee = {{flagicon|BOT}} Džošua Bondo<ref name="TUNMLI">{{cite web |title=Tunisia Vs. Mali |url=https://uk.soccerway.com/matches/2019/06/28/africa/africa-cup-of-nations/tunisia/mali/3008107/?ICID=HP_MS_01_01 |publisher=Soccerway |accessdate=28 June 2019}}</ref> |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/19/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 29 d. |time = 16:30 |team1 = {{fut|MTN|2}} |score = 0–0 |team2 = {{fut|ANG|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium =Sueco stadionas, [[Suecas]] |attendance =10 120 |referee ={{flagicon|EGY}} Ibrahimas Nuras El Dinas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/22/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 2 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|MTN|2}} |score = 0–0 |team2 = {{fut|TUN|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium = Sueco stadionas, [[Suecas]] |attendance =7732 |referee = {{flagicon|RWA}} Luisas Hakizimana |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/35/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 2 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|ANG|2}} |score = 0–1 |team2 = {{fut|MLI|1}} |goals1 = |goals2 =[[Amadou Haidara|Haidara]] {{goal|37}} |stadium = Izmailijos stadionas, [[Izmailija]] |attendance =8135 |referee = {{flagicon|MAR}} Reduanas Džijedas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/36/ Ataskaita] }} === F grupė === {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GHA|1}} |'''5'''||3||1||2||0||4||2||+2 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|CMR|1}} |'''5'''||3||1||2||0||2||0||+2 |-bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BEN|1}} |'''3'''||3||0||3||0||2||2||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GBS|1}} |'''1'''||3||0||1||2||0||4||-4 |- |} {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 25 d. |time = 19:00 |team1 = {{fut|CMR|2}} |score = 2–0 |team2 = {{fut|GNB|1}} |goals1 =[[Banana Yaya|Jaja]] {{goal|66}}<br>[[Stéphane Bahoken|Bahokenas]] {{goal|69}} |goals2 = |stadium = Izmailijos stadionas, [[Izmailija]] |attendance = 5983 |referee = {{flagicon|MAR}} Nuredinas El Džaafaris |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/11/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 25 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|GHA|2}} |score = 2–2 |team2 = {{fut|BEN|1}} |goals1 =[[André Ayew|A. Aju]] {{goal|9}}<br>[[Jordan Ayew|Dž. Aju]] {{goal|42}} |goals2 =[[Mickaël Poté|Potė]] {{goal|2}}, {{goal|63}} |stadium = Izmailijos stadionas, [[Izmailija]] |attendance =8094 |referee = {{flagicon|Tunisas}} Jusefas Esrajri |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/12/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 29 d. |time = 19:00 |team1 = {{fut|CMR|2}} |score = 0–0 |team2 = {{fut|GHA|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium = Izmailijos stadionas, [[Izmailija]] |attendance =16 724 |referee = {{flagicon|ETH}} Bamlakas Tesema Vejesa |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/23/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. birželio 29 d. |time = 22:00 |team1 = {{fut|BEN|2}} |score = 0–0 |team2 = {{fut|GNB|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium = Izmailijos stadionas, [[Izmailija]] |attendance =9212 |referee ={{flagicon|BDI}} Pasifikas Ndabihavenimana |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/24/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 2 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|BEN|2}} |score = 0–0 |team2 = {{fut|CMR|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium = Izmailijos stadionas, [[Izmailija]] |attendance =14 120 |referee = {{flagicon|Tunisas}} Sadokas Selmi |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/33/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 2 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|GNB|2}} |score = 0–2 |team2 = {{fut|GHA|1}} |goals1 = |goals2 =[[Jordan Ayew|Dž. Aju]] {{goal|46}}<br>[[Thomas Partey|Partėjus]] {{goal|72}} |stadium = Sueco stadionas, [[Suecas]] |attendance =6905 |referee = {{flagicon|GAB}} Erikas Otogas-Kastanas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/34/ Ataskaita] }} == Atkrintamosios varžybos == {{Round16 <!--Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 --> <!-- quarter finals --> | liepos 5 |{{fut|UGA|1}}|0|'''{{fut|Senegalas|1}}'''|'''1''' | liepos 5 |{{fut|MAR|1}}|1 (1)|'''{{fut|Beninas|1}}'''|'''1 (4)''' | liepos 7 |'''{{fut|MDG|1}}'''|'''2 (4)'''|{{fut|COD|1|name=Kongo DR}}|2 (2) | liepos 8 |{{fut|GHA|1}}|1 (4) |'''{{fut|Tunisas|1}}'''|'''1 (5)''' | liepos 8 |{{fut|MLI|1}}|0 |'''{{fut|CIV|1|name=Dramblio K. K.}}'''|'''1''' | liepos 7 |'''{{fut|ALG|1}}'''|'''3''' |{{fut|GUI|1}}|0 | liepos 6 |'''{{fut|NGA|1}}'''|'''3''' |{{fut|CMR|1}}|2 | liepos 6 |{{fut|EGY|1}}|0|'''{{fut|RSA|1|name=Pietų Afrika}}'''|'''1''' <!-- quarter finals --> | liepos 10 |'''{{fut|Senegalas|1}}'''|'''1''' |{{fut|Beninas|1}}|0 | liepos 11 |{{fut|MDG|1}}|0|'''{{fut|Tunisas|1}}'''|'''3''' | liepos 11 |{{fut|CIV|1|name=Dramblio K. K.}}|1 (3)|'''{{fut|ALG|1}}'''|'''1 (4)''' | liepos 10 |'''{{fut|NGA|1}}'''|'''2'''|{{fut|RSA|1|name=Pietų Afrika}}|1 <!--semi-finals --> | liepos 14 |'''{{fut|Senegalas|1}}'''|'''1''' |{{fut|Tunisas|1}}|0 | liepos 14 |'''{{fut|ALG|1}}'''|'''2''' |{{fut|NGA|1}}|1 <!--final --> | liepos 19 |{{fut|Senegalas|1}}|0|'''{{fut|ALG|1}}'''|'''1''' <!--third place --> | liepos 17 |{{fut|Tunisas|1}}|0|'''{{fut|NGA|1}}'''|'''1''' }} === Aštuntfinaliai === {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 5 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|MAR|2}} |score = 1–1<br>(prat.) |team2 = {{fut|BEN|1}} |goals1 =[[Youssef En-Nesyri|En Nesiri]] {{goal|76}} |goals2 =[[Moise Adilehou|Adilehu]] {{goal|53}} |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance =7500 |referee = {{flagicon|Angola}} Helderis Martinšas de Karvaljas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/37/ Ataskaita] |penalties1 = [[Oussama Idrissi|Idrisis]] {{pengoal}}<br>[[Sofiane Boufal|Bufalis]] {{penmiss}}<br>[[Youssef En-Nesyri|En Nesiris]] {{penmiss}} |penaltyscore = 1–4 |penalties2 = {{pengoal}} [[Olivier Verdon|Verdonas]]<br>{{pengoal}} [[David Djigla|Džigla]]<br>{{pengoal}} [[Tidjani Anaane|Anaanas]]<br>{{pengoal}} [[Mama Séïbou|Seibu]] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 5 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|UGA|2}} |score = 0–1 |team2 = {{fut|SEN|1}} |goals1 = |goals2 =[[Sadio Mané|Manė]] {{goal|15}} |stadium = Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance = 6950 |referee = {{flagicon|ALG}} Mustafa Ghorbalis |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/38/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 6 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|NGA|2}} |score = 3–2 |team2 = {{fut|CMR|1}} |goals1 =[[Odion Ighalo|Ighalas]] {{goal|19}}, {{goal|63}}<br>[[Alex Iwobi|Ivobis]] {{goal|66}} |goals2 =[[Stéphane Bahoken|Bahokenas]] {{goal|41}}<br>[[Clinton N'Jie|Ndžijė]] {{goal|44}} |stadium = Aleksandrijos stadionas, [[Aleksandrija]] |attendance = 10 000 |referee = {{flagicon|Botswana}} Džošua Bondo |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/39/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date =2019 m. liepos 6 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|EGY|2}} |score = 0–1 |team2 = {{fut|RSA|1}} |goals1 = |goals2 =[[Thembinkosi Lorch|Lorčas]] {{goal|85}} |stadium = Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance = 75 000 |referee = {{flagicon|GAB}} Erikas Otogas-Kastanas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/40/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 7 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|MAD|2}} |score =2–2<br>(prat.) |team2 = {{fut|COD|1}} |goals1 =[[Ibrahim Amada|Amada]] {{goal|9}}<br>[[Faneva Imà Andriatsima|Andriacima]] {{goal|77}} |goals2 =[[Cédric Bakambu|Bakambu]] {{goal|21}}<br>[[Chancel Mbemba|Mbemba]] {{goal|90}} |stadium = Aleksandrijos stadionas, [[Aleksandrija]] |attendance =5890 |referee = {{flagicon|MAR}} Nureddinas el Džaafaris |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/41/ Ataskaita] |penalties1 =[[Ibrahim Amada|Amada]] {{pengoal}}<br>[[Romain Métanire|Metaniras]] {{pengoal}}<br>[[Thomas Fontaine|Fontenas]] {{pengoal}}<br>[[Jérôme Mombris|Mombrisas]] {{pengoal}} |penaltyscore = 4–2 |penalties2 = {{penmiss}} [[Marcel Tisserand|Tiseranas]]<br>{{pengoal}} [[Cédric Bakambu|Bakambu]]<br>{{pengoal}} [[Paul-José M'Poku|Mpoku]]<br>{{penmiss}} [[Yannick Bolasie|Bolasi]] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 7 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|ALG|2}} |score = 3–0 |team2 = {{fut|GUI|1}} |goals1 =[[Youcef Belaïli|Belaili]] {{goal|24}}<br>[[Riyad Mahrez|Mahrezas]] {{goal|57}}<br>[[Adam Ounas|Unasas]] {{goal|82}} |goals2 = |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance =8205 |referee = {{flagicon|SEY}} Bernardas Kamilas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/42/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 8 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|MLI|2}} |score = 0–1 |team2 = {{fut|CIV|1}} |goals1 = |goals2 =[[Wilfried Zaha|Zaha]] {{goal|76}} |stadium = Sueco stadionas, [[Suecas]] |attendance = 7672 |referee = {{flagicon|ZAM}} Džanis Sikazvė |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/43/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 8 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|GHA|2}} |score = 1–1<br>(prat.) |team2 = {{fut|TUN|1}} |goals1 =[[Rami Bedoui|Bedujis]] {{goal|90+2|į.s.v.}} |goals2 =[[Taha Yassine Khenissi|Chenisis]] {{goal|73}} |stadium = Izmailijos stadionas, [[Izmailija]] |attendance = 8890 |referee = {{flagicon|RSA}} Viktoras Gomesas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/44/ Ataskaita] |penalties1 = [[Mubarak Wakaso|Vakasas]] {{pengoal}}<br>[[Jordan Ayew|Dž. Aju]] {{pengoal}}<br>[[Caleb Ekuban|Ekubanas]] {{penmiss}}<br>[[Lumor Agbenyenu|Agbenjenu]] {{pengoal}}<br>[[Thomas Partey|Partėjus]] {{pengoal}} |penaltyscore = 4–5 |penalties2 = [[Naïm Sliti|Sliti]] {{pengoal}}<br>[[Wahbi Khazri|Chazri]] {{pengoal}}<br>[[Dylan Bronn|Bronas]] {{pengoal}}<br>[[Yassine Meriah|Merijahas]] {{pengoal}}<br>[[Ferjani Sassi|Sasi]] {{pengoal}} }} === Ketvirtfinaliai === {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 10 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|SEN|2}} |score = 1–0 |team2 = {{fut|BEN|1}} |goals1 =[[Idrissa Gueye|Gejė]] {{goal|69}} |goals2 = |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance = 5798 |referee ={{flagicon|ALG}} Mustafa Ghorbalis |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/45/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 10 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|NGA|2}} |score = 2–1 |team2 = {{fut|RSA|1}} |goals1 =[[Samuel Chukwueze|Čukvuezė]] {{goal|27}}<br>[[William Troost-Ekong|Trostas-Ekongas]] {{goal|89}} |goals2 =[[Bongani Zungu|Zungu]] {{goal|71}} |stadium = Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance = 48 343 |referee = {{flagicon|MAR}} Reduanas Džijedas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/46/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 11 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|CIV|2}} |score = 1–1<br>(prat.) |team2 = {{fut|ALG|1}} |goals1 =[[Jonathan Kodjia|Kodžija]] {{goal|62}} |goals2 =[[Sofiane Feghouli|Feghuli]] {{goal|20}} |stadium = Sueco stadionas, [[Suecas]] |attendance =8233 |referee = {{flagicon|ETH}} Bamlakas Tesema Vejesa |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/47/ Ataskaita] |penalties1 =[[Franck Kessié|Kesijė]] {{pengoal}}<br>[[Maxwel Cornet|Kornetas]] {{pengoal}}<br>[[Wilfried Bony|Bonis]] {{penmiss}}<br>[[Max Gradel|Gradelis]] {{pengoal}}<br>[[Serey Dié|Dijė]] {{penmiss}} |penaltyscore = 3–4 |penalties2 ={{pengoal}} [[Ramy Bensebaini|Bensebainis]]<br>{{pengoal}} [[Islam Slimani|Slimanis]]<br>{{pengoal}} [[Andy Delort|Delortas]]<br>{{pengoal}} [[Adam Ounas|Unasas]]<br>{{penmiss}} [[Youcef Belaïli|Belailis]] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 11 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|MAD|2}} |score = 0–3 |team2 = {{fut|TUN|1}} |goals1 = |goals2 =[[Ferjani Sassi|Sasi]] {{goal|52}}<br>[[Youssef Msakni|Msaknis]] {{goal|60}}<br>[[Naïm Sliti|Sliti]] {{goal|90+3}} |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance =7568 |referee ={{flagicon|CMR}} Sidi Alijumas |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/48/ Ataskaita] }} === Pusfinaliai === {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 14 d. |time = 18:00 |team1 = {{fut|Senegal|2}} |score =1–0<br>(prat.) |team2 = {{fut|TUN|1}} |goals1 =[[Dylan Bronn|Bronas]] {{goal|101|į.s.v.}} |goals2 = |stadium = Birželio 30-osios stadionas, [[Kairas]] |attendance = 9143 |referee = {{flagicon|ETH}} Bamlakas Tesema Vejesa |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/49/ Ataskaita] }} ---- {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 14 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|ALG|2}} |score = 2–1 |team2 = {{fut|NGA|1}} |goals1 =[[William Troost-Ekong|Trostas-Ekongas]] {{goal|40|į.s.v.}}<br>[[Riyad Mahrez|Mahrezas]] {{goal|90+5}} |goals2 =[[Odion Ighalo|Ighalas]] {{goal|72|11 m}} |stadium = Kairo tarptautinis stadionas, [[Kairas]] |attendance = 49 775 |referee = {{flagicon|Gambija}} Bakari Gasama |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/50/ Ataskaita] }} === Dėl 3 vietos === {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 17 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|TUN|2}} |score = 0–1 |team2 = {{fut|NGA|1}} |goals1 = |goals2 =[[Odion Ighalo|Ighalas]] {{goal|3}} |stadium = Al Salam stadionas, [[Kairas]] |attendance = |referee = {{flagicon|EGY}} Gehadas Griša |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/51/ Ataskaita] }} == Finalas == {{Footballbox |date = 2019 m. liepos 19 d. |time = 21:00 |team1 = {{fut|SEN|2}} |score = 0–1 |team2 = {{fut|ALG|1}} |goals1 = |goals2 =[[Baghdad Bounedjah|Bunedžahas]] {{goal|2}} |stadium = [[Kairo tarptautinis stadionas]], [[Kairas]] |attendance = |referee = {{flagicon|CMR}} [[Sidi Alioum|Sidi Alijumas]] |report = [https://www.cafonline.com/total-africa-cup-of-nations/matches/52/ Ataskaita] }} == Pasižymėję žaidėjai == <small> {{div col|3}} ;5 įvarčiai * {{flagicon|NGA}} [[Odion Ighalo|Odionas Ighalas]] ;3 įvarčiai * {{flagicon|ALG}} [[Riyad Mahrez|Rijadas Mahrezas]] * {{flagicon|ALG}} [[Adam Ounas|Amamas Unasas]] * {{flagicon|COD}} [[Cédric Bakambu|Sedrikas Bakambu]] * {{flagicon|SEN}} [[Sadio Mané|Sadijo Manė]] ;2 įvarčiai * {{flagicon|ALG}} [[Youcef Belaïli|Jusefas Belaili]] * {{flagicon|ALG}} [[Baghdad Bounedjah|Bagdadas Bunedžahas]] * {{flagicon|BEN}} [[Mickaël Poté|Mikaelis Potė]] * {{flagicon|CMR}} [[Stéphane Bahoken|Stefanas Bahokenas]] * {{flagicon|EGY}} [[Ahmed Elmohamady|Ahmedas el Mohamadis]] * {{flagicon|EGY}} [[Mohamed Salah|Mohamedas Salahas]] * {{flagicon|GHA}} [[Jordan Ayew|Džordanas Ajū]] * {{flagicon|GUI}} [[Mohamed Yattara|Mohamedas Jatara]] * {{flagicon|CIV}} [[Jonathan Kodjia|Džonatanas Kodžija]] * {{flagicon|CIV}} [[Wilfried Zaha|Vilfredas Zaha]] * {{flagicon|KEN}} [[Michael Olunga|Maiklas Olunga]] * {{flagicon|MAD}} [[Carolus Andriamatsinoro|Karolas Andriamacinoras]] * {{flagicon|MAR}} [[Youssef En-Nesyri|Jusefas en Nesiri]] * {{flagicon|RSA}} [[Bongani Zungu|Bonganis Zungu]] * {{flagicon|TUN}} [[Youssef Msakni|Jusefas Msakni]] * {{flagicon|UGA}} [[Emmanuel Okwi|Emanuelis Okvis]] ;1 įvartis * {{flagicon|ALG}} [[Sofiane Feghouli|Sofianas Feguli]] * {{flagicon|ALG}} [[Islam Slimani|Islamas Slimani]] * {{flagicon|ANG}} [[Djalma Campos|Džalma]] * {{flagicon|BEN}} [[Moise Adilehou|Moisė Adilehu]] * {{flagicon|CMR}} [[Clinton N'Jie|Klintonas Ndžijė]] * {{flagicon|CMR}} [[Banana Yaya|Banana Jaja]] * {{flagicon|COD}} [[Britt Assombalonga|Britas Asombalonga]] * {{flagicon|COD}} [[Jonathan Bolingi|Džonatanas Bolingis]] * {{flagicon|COD}} [[Chancel Mbemba|Čanselis Mbemba]] * {{flagicon|EGY}} [[Trézéguet|Trezegė]] * {{flagicon|GHA}} [[André Ayew|Andrė Ajū]] * {{flagicon|GHA}} [[Thomas Partey|Tomas Partėjus]] * {{flagicon|GUI}} [[Sory Kaba|Soris Kaba]] * {{flagicon|GUI}} [[François Kamano|Fransua Kamanas]] * {{flagicon|CIV}} [[Maxwel Cornet|Maksvelas Kornė]] * {{flagicon|CIV}} [[Serey Dié|Serėjus Dijė]] * {{flagicon|CIV}} [[Max Gradel|Maksas Gradelis]] * {{flagicon|KEN}} [[Johanna Omolo|Džohana Omolo]] * {{flagicon|MAD}} [[Anicet Abel|Anisetas Abelis]] * {{flagicon|MAD}} [[Ibrahim Amada|Ibrahimas Amada]] * {{flagicon|MAD}} [[Faneva Imà Andriatsima|Faneva Ima Andriacima]] * {{flagicon|MAD}} [[Marco Ilaimaharitra|Markas Ilaimaharaitra]] * {{flagicon|MAD}} [[Lalaïna Nomenjanahary|Lalaina Nomendžanaharis]] * {{flagicon|MLI}} [[Abdoulay Diaby|Abdulajus Diabi]] * {{flagicon|MLI}} [[Amadou Haidara|Amadu Haidara]] * {{flagicon|MLI}} [[Moussa Marega|Musa Marega]] * {{flagicon|MLI}} [[Diadie Samassékou|Diadijė Samaseku]] * {{flagicon|MLI}} [[Adama Traoré (1995 m. birželio 5 d.)|Adama Traorė I]] * {{flagicon|MLI}} [[Adama Traoré (1995 m. birželio 28 d.)|Adama Traorė II]] * {{flagicon|MTN}} [[Moctar Sidi El Hacen|Moktaras Sidi el Hasenas]] * {{flagicon|MAR}} [[Mbark Boussoufa|Mbarakas Busufa]] * {{flagicon|NAM}} [[Joslin Kamatuka|Džoslinas Kamatuka]] * {{flagicon|NGA}} [[Samuel Chukwueze|Samuelis Čukvuezė]] * {{flagicon|NGA}} [[Alex Iwobi|Aleksas Ivobis]] * {{flagicon|NGA}} [[Kenneth Omeruo|Kenetas Omeruo]] * {{flagicon|NGA}} [[William Troost-Ekong|Viljamas Trostas-Ekongas]] * {{flagicon|SEN}} [[Keita Baldé|Keita Baldė]] * {{flagicon|SEN}} [[Krépin Diatta|Krepinas Diata]] * {{flagicon|SEN}} [[Idrissa Gueye|Idrisa Gėjė]] * {{flagicon|SEN}} [[Ismaïla Sarr|Ismaila Saras]] * {{flagicon|RSA}} [[Thembinkosi Lorch|Tembinkosis Lorčas]] * {{flagicon|TAN}} [[Simon Msuva|Saimonas Msuva]] * {{flagicon|TAN}} [[Mbwana Samatta|Mbvana Samata]] * {{flagicon|TUN}} [[Wahbi Khazri|Vahbi Chazri]] * {{flagicon|TUN}} [[Taha Yassine Khenissi|Taha Jasinas Chenisis]] * {{flagicon|TUN}} [[Ferjani Sassi|Ferdžanas Sasi]] * {{flagicon|TUN}} [[Naïm Sliti|Naimas Sliti]] * {{flagicon|UGA}} [[Patrick Kaddu|Patrikas Kadu]] * {{flagicon|ZIM}} [[Khama Billiat|Khama Biliatas]] ;Į savo vartus * {{flagicon|NAM}} [[Itamunua Keimuine|Itamunua Keimunė]] (Maroko naudai) * {{flagicon|NGA}} [[William Troost-Ekong|Viljamas Trostas-Ekongas]] (Alžyro naudai) * {{flagicon|TUN}} [[Rami Bedoui|Rami Beduji]] (Ganos naudai) * {{flagicon|TUN}} [[Dylan Bronn|Dilanas Bronas]] (Senegalo naudai) {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.rsssf.org/tables/2019a.html African Nations Cup 2019] (Rsssf.org) {{Afrikos futbolo čempionatas}} [[Kategorija:Afrikos futbolo čempionatai]] [[Kategorija:2019 sporte|Afrikos Tautų taurė]] [[Kategorija:Egipto futbolas]] bqjp3sj4rqhw68evew49jna33wkwdw5 0 561595 7951886 7851895 2026-10-24T12:37:10Z LinasD 7775 /* Aukščiausio lygio susitikimai */ https://www.theguardian.com/world/2026/oct/24/kim-jong-un-crosses-newly-opened-bridge-into-china 7951886 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:People's Republic of China North Korea Locator.svg|thumb|300px|Kinija (žalia) ir Šiaurės Korėja (oranžinė) pasaulio žemėlapyje.]] '''Kinijos–Šiaurės Korėjos santykiai''' – yra dvišaliai ryšiai tarp [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] ir [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]]. Tai kaimyninės valstybės, turinčios bendrą 1334 km ilgio sieną.<ref>Lowell Dittmer, Maochun Yu. ''Routledge Handbook of Chinese Security''. Taylor & Francis, 2015, p. 173</ref> Abi šalys viena kitą pripažino [[1949]] m. spalio 10 d., jas sieja artimi politiniai ir ekonominiai ryšiai. Nuo 1961 m. galioja [[Kinijos ir Šiaurės Korėjos draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartis]], kuria abi pusės įsipareigoja palaikyti draugiškus ryšius įvairios srityse, o taip pat suteikti karinę pagalbą užpuolimo atveju.<ref>[https://archives.nato.int/uploads/r/nato-archives-online/1/7/3/173915f119331e3f97fe909195fdaa9726bbb7f781d4008e35450e2eecb5a7b1/AC_119-WP_61_42.1_ENG_NHQL899773.pdf Treaty on Friendship, Cooperation and Mutual Assistance between China and North Korea], NATO Archives</ref> Kinijos ambasada yra įsikūrusi [[Pchenjanas|Pchenjane]], o Šiaurės Korėjos – [[Pekinas|Pekine]]. == Istorija == Kinija kariavo Šiaurės Korėjos pusėje 1950–1953 m. vykusiame [[Korėjos karas|Korėjos kare]]. Paskutiniai Kinijos kareiviai Šiaurės Korėją paliko 1958 m., pradėjus kilti abipusiam nepasitikėjimui po [[Kim Ir Senas|Kim Ir Seno]] vykdytos valdžios konsolidacijos, pašalinusios su Kinija artimus ryšius palaikiusius aukšto rango pareigūnus. Tuo metu [[Kinijos-TSRS santykių lūžis|prastėjant Kinijos ir Sovietų Sąjungos santykiams]], Šiaurės Korėja išlaikė ryšius su abiem pusėm ir neretai panaudodavo priešpriešą savo naudai. Su Kinija 1961 m. buvo pasirašyta Draugystės, bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos sutartis, deklaravusi stiprius dvišalius santykius ir užtikrinusi materialią Kinijos paramą Šiaurės Korėjai viso [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu.<ref>Carla P. Freeman. ''China and North Korea: Strategic and Policy Perspectives from a Changing China''. Springer, 2015, Chapter I</ref> Šaltojo karo pabaiga, ekonominės reformos Kinijoje ir Kim Ir Seno mirtis padidino perskyrą dvišaliuose santykiuose. Nepaisant to, Kinija yra viena pagrindinių Šiaurės Korėjos sajungininkų. Nors Kinija nepritaria [[Šiaurės Korėjos branduolinė programa|Šiaurės Korėjos vykdomai branduolinei programai]] ir palaikė tarptautinę sankcijų iniciatyvą, ji pasisako už režimo Šiaurės Korėjoje stabilumą, remia šalį humanitarine pagalba ir išlieka didžiausia Šiaurės Korėjos ekonomine partnere.<ref>[https://www.cfr.org/backgrounder/china-north-korea-relationship The China–North Korea Relationship], Council on Foreign Relations, June 25, 2019</ref> == Aukščiausio lygio susitikimai == [[Vaizdas:Zhou Enlai and Kim Il Sung in Beijing.jpg|thumb|275px|Kim Ir Seno vizitas į Pekiną 1958 m. Nuotraukoje su Kinijos premjeru [[Džou Enlai]].]] Lentelėje pateikiami aukščiausio lygio susitikimai tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos, kurių metu susitiko tuometiniai abiejų pusių lyderiai.<ref>[https://beyondparallel.csis.org/china-dprk-high-level-visits-since-1953/ Dataset: China-North Korea High Level Visits Since 1953], Beyond Parallel</ref> {| class="wikitable" |- ! style="width: 200px" | Kinijos lyderis !! Vizito data ir kryptis<br><small>⟵ – į Kiniją<br>⟶ – į Šiaurės Korėją</small> !! style="width: 200px" | Šiaurės Korėjos lyderis |- | rowspan="7" | <center>[[Vaizdas:Mao Tse Tung (cropped)(2).jpg|100px]]<br>[[Mao Dzedongas]]<br><small>(1893–1976)</small></center> || <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1950–05–13 – 1950–05–14</small></center> || rowspan="14" | <center>[[Vaizdas:Kim Il Sung Portrait-3.jpg|100px]]<br>[[Kim Ir Senas]]<br><small>(1912–1994)</small></center></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1953–11–10 – 1953–11–27</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1954–09–28 – 1954–10–05</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1958–11–21 – 1958–11–28</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1959–09–25 – 1959–10–03</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1961–07–10 – 1961–07–15</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1975–04–18 – 1975–04–26</small></center> |- | rowspan="5" | <center>[[Vaizdas:Deng Xiaoping and Jimmy Carter at the arrival ceremony for the Vice Premier of China. - NARA - 183157-restored(cropped).jpg|100px]]<br>[[Deng Siaopingas]]<br><small>(1904–1997)</small></center></center> || <center><big>'''⟶'''</big><br><small>1978–09–08 – 1978–09–13</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>1982–04–26 – 1982–04–30</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1983–06–02 – 1983–06–12</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1984–11–26 – 1984–11–28</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1989–11–05 – 1989–11–07</small></center> |- | rowspan="5" | <center>[[Vaizdas:Zemin.jpg|100px]]<br>[[Dziang Dzeminas]]<br><small>(1926–2022)</small></center></center> || <center><big>'''⟶'''</big><br><small>1990–03–14 – 1990–03–16</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1991–10–04 – 1991–10–13</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2000–05–29 – 2000–05–31</small></center> || rowspan="10" | <center>[[Vaizdas:Kim Jong il Portrait-2.jpg|100px]]<br>[[Kim Čen Iras]]<br><small>(1941–2011)</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2001–01–15 – 2001–01–20</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>2001–09–03 – 2001–09–05</small></center> |- | rowspan="7" | <center>[[Vaizdas:Hu Jintao 2004.jpg|100px]]<br>[[Hu Dzintao]]<br><small>(1942–)</small></center> || <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2004–04–19 – 2004–04–21</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>2005–10–28 – 2005–10–30</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2006–01–10 – 2006–01–18</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2010–02–23</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2010–05–03 – 2010–05–07</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2010–08–26 – 2010–08–30</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2011–05–20 – 2011–05–26</small></center> |- | rowspan="8" | <center>[[Vaizdas:Xi Jinping in 2016.jpg|100px]]<br>[[Si Dzinpingas]]<br><small>(1953–)</small></center> || <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2018–03–25 – 2018–03–28</small></center> || rowspan="8" | <center>[[Vaizdas:Kim Jong-un at the Workers' Party of Korea main building.png|100px]]<br>[[Kim Džongunas]]<br><small>(1984–)</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2018–05–07 – 2018–05–08</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2018–06–19 – 2018–06–20</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2019–01–07 – 2019–01–10</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>2019–06–20 – 2019–06–21</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2025–09–02 – 2025–09–04</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>2026–06–08 – 2026–06–09</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2026–10–24 – 2026–10–25</small></center> |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šiaurės Korėjos užsienio politika]] [[Kategorija:Kinijos Liaudies Respublikos politinė sistema]] b761k4kjkrs02789jlcj6izvgume9pn 0 562744 7951948 7458343 2026-10-24T13:35:52Z D&P 141668 Paimta iš straipsnio apie Stasį Gorodeckį 7951948 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Rašytojas | vardas = Valerija Valsiūnienė | nuotrauka = | antraštė = | gimė = {{Gimė|1907|05|17}}, [[Žydeliai (Panevėžys)|Žydeliai]], [[Krekenavos valsčius]] | mirė = {{Mirė|1955|09|25|1907|05|17}}, [[Vilnius]] | tautybė = | profesija = mokytoja | laikotarpis = | žanras = [[poezija]] | tema = | kryptis = | žymiausi_darbai= | sutuoktinis = Ignas Valsiūnas | vaikai = | partneris = | ryšiai = | įtaka = | įtakojo = | parašas = | puslapis = }} '''Valerija Liaudinskaitė–Valsiūnienė''' ([[1907]] m. [[gegužės 17]] d. [[Žydeliai (Panevėžys)|Žydeliai]], [[krekenavos valsčius|Krekenavos vlsč.]] – [[1955]] m. [[rugsėjo 25]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos poetė, rašytoja. Išleido [[poezija|poezijos]] knygelių vaikams, poezijos rinkinių. == Biografija == Valerija Liaudinskaitė gimė [[1907]] m. vargingų valstiečių šeimoje. Su broliu ir motina nuo [[1909]] m. iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaigos gyveno [[Latvija|Latvijoje]], kur uždarbiavo tėvas Julius Liaudinskas. Mokėsi [[Liepoja|Liepojos]] lietuvių pradinėje mokykloje. [[1919]]–[[1924]] m. gyveno [[Radviliškis|Radviliškyje]]. 1919–[[1922]] m. mokėsi Radviliškio progimnazijoje. [[1923]] m. įstojo į [[Šiaulių mokytojų seminarija|Šiaulių mokytojų seminariją]]. Trečiame kurse ištekėjo ir mokslus tęsė [[Telšiai|Telšiuose]], kur [[1930]] m. baigė Telšių mokytojų seminariją. [[1930]]–[[1940]] m. dirbo mokytoja [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] ir miesto mokyklose. [[1937]]–1940 m. buvo Tautininkų partijos narė, nuo [[1938]] m. buvo šios partijos valdybos narė ir sekretorė. [[1941]] m. su šeima (su vyru Lietuvos kariuomenės puskarininkiu ir sūnumi) ištremta į [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko kraštą]]. Neilgai kalėjusi paleista [[1942]] m. iš lagerio, dirbo Debiosuose ({{ru|Дебёсы}}, [[Udmurtija]]) evakuotų lietuvių vaikų namuose. 1943 m. žuvo vyras. Kitų šaltinių teigimu (pati poetė rašė autobiografijoje) pedagoginį darbą pradėjo [[Krasnojarskas|Krasnojarsko]] vidurinėje mokykloje (dėsčiusi karinį parengimą ir vokiečių kalbą), o į Debiosių vaikų namus ir lietuvių vidurinę mokyklą atvyko [[1943]] m. [[1945]] m. pradžioje grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. Valsiūnienė, būdama NKVD agentė, 1946 m. kovo 16 d. Vilniuje Onos Poškienės namuose išdavė [[Stasys Gorodeckis|Stasį Gorodeckį]]. Iki [[1947]] m. dirbo [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Rašytojų sąjungos]] klubo vedėja. [[1948]]–[[1954]] m. buvo Rašytojų sąjungos poezijos konsultantė, vaikų literatūros sekcijos pirmininkė. Palaidota Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e. Rašytoja kūrė vaikams ir suaugusiems. Raštuose galima rasti ideologinio turinio eilėraščių, poemų, lyrika pagrįstų [[socializmas|socialistinio]] gyvenimo interpretacijų. Be kitų, pokaryje parašė eilių, šlovinančių [[Lietuvos SSR]] aktyvistę, mokytoją [[Ona Sukackienė|Oną Sukackienę]].<ref>„[[Literatūra ir menas]]“. [https://www.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0004248669/C1B0004248669-1948-Nr34/doc/Nr34-C1B0004248669-1948.pdf Neišvystyta tema apie tarybinę patriotę] ''epaveldas.lt'' 1948-09-11</ref> == Bibliografija == * Tėviškėle, tu graži. Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1938 * Gintaro lazdelė. Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1940 * Iš širdies. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1948 * Rinktiniai raštai, 2 t. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1957 * Žemė audžia pavasario dainą. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1962 * Lėkite, gervės, namolio. Vilnius: Vaga, 1987 == Įvertinimas == * Atminimo lenta Vilniuje, Vytauto gatvėje Nr. 3 (nukabinta [[2019]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1085491/vilniuje-nukabinta-atminimo-lenta-sovietu-uzverbuotai-poetei-valerijai-valsiunienei Vilniuje nukabinta atminimo lenta sovietų užverbuotai poetei V. Valsiūnienei]</ref> * [[Radviliškio Lizdeikos gimnazija|Radviliškio I vidurinė mokykla]] iki [[1990]] m. buvo vadinama V. Valsiūnienės vidurine mokykla. == Kritika == Atskleisti dokumentai, įrodantys V, Valsiūnienės bendradarbiavimą su [[KGB]].<ref>http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/603/valsiuniene-valerija-juljevna {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200112191021/http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/603/valsiuniene-valerija-juljevna |date=2020-01-12 }}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/valerija-valsiuniene/ Vilnijos vartai. Valerija Valsiūnienė] * [http://maironiomuziejus.lt/lt/vilniaus-muziejaus-fondu-skyriaus-116/valerija-valsiuniene-19071955-729 Maironio muziejus. Valerija Valsiūnienė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190729194523/http://maironiomuziejus.lt/lt/vilniaus-muziejaus-fondu-skyriaus-116/valerija-valsiuniene-19071955-729 |date=2019-07-29 }} * [https://www.radviliskiobiblioteka.lt/lt/krastotyra/54-v/548-valsiuniene-valerija Radviliškio biblioteka. Valerija Valsiūnienė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190729194514/https://www.radviliskiobiblioteka.lt/lt/krastotyra/54-v/548-valsiuniene-valerija |date=2019-07-29 }} * [http://www.voruta.lt/lietuviu-rasytoja-ankstyvuoju-sovietmeciu/ Lietuvių rašytoja ankstyvuoju sovietmečiu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190729194511/http://www.voruta.lt/lietuviu-rasytoja-ankstyvuoju-sovietmeciu/ |date=2019-07-29 }} * [https://www.yumpu.com/lt/document/read/24004868/nevezio-krasto-zmones-2-panevezio-rajono-savivaldybe/47 Nevėžio krašto žmonės 2 - Panevėžio raj. savivaldybė] {{DEFAULTSORT:Valsiūnienė, Valerija}} [[Kategorija:Lietuvos poetai]] cjhbrldvue0tx2o6bfa9mhr5l1y1txy 7951949 7951948 2026-10-24T13:37:43Z D&P 141668 7951949 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Rašytojas | vardas = Valerija Valsiūnienė | nuotrauka = | antraštė = | gimė = {{Gimė|1907|05|17}}, [[Žydeliai (Panevėžys)|Žydeliai]], [[Krekenavos valsčius]] | mirė = {{Mirė|1955|09|25|1907|05|17}}, [[Vilnius]] | tautybė = | profesija = mokytoja | laikotarpis = | žanras = [[poezija]] | tema = | kryptis = | žymiausi_darbai= | sutuoktinis = Ignas Valsiūnas | vaikai = | partneris = | ryšiai = | įtaka = | įtakojo = | parašas = | puslapis = }} '''Valerija Liaudinskaitė–Valsiūnienė''' ([[1907]] m. [[gegužės 17]] d. [[Žydeliai (Panevėžys)|Žydeliai]], [[krekenavos valsčius|Krekenavos vlsč.]] – [[1955]] m. [[rugsėjo 25]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos poetė, rašytoja. Išleido [[poezija|poezijos]] knygelių vaikams, poezijos rinkinių. == Biografija == Valerija Liaudinskaitė gimė [[1907]] m. vargingų valstiečių šeimoje. Su broliu ir motina nuo [[1909]] m. iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaigos gyveno [[Latvija|Latvijoje]], kur uždarbiavo tėvas Julius Liaudinskas. Mokėsi [[Liepoja|Liepojos]] lietuvių pradinėje mokykloje. [[1919]]–[[1924]] m. gyveno [[Radviliškis|Radviliškyje]]. 1919–[[1922]] m. mokėsi Radviliškio progimnazijoje. [[1923]] m. įstojo į [[Šiaulių mokytojų seminarija|Šiaulių mokytojų seminariją]]. Trečiame kurse ištekėjo ir mokslus tęsė [[Telšiai|Telšiuose]], kur [[1930]] m. baigė Telšių mokytojų seminariją. [[1930]]–[[1940]] m. dirbo mokytoja [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] ir miesto mokyklose. [[1937]]–1940 m. buvo Tautininkų partijos narė, nuo [[1938]] m. buvo šios partijos valdybos narė ir sekretorė. [[1941]] m. su šeima (su vyru Lietuvos kariuomenės puskarininkiu ir sūnumi) ištremta į [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko kraštą]]. Neilgai kalėjusi paleista [[1942]] m. iš lagerio, dirbo Debiosuose ({{ru|Дебёсы}}, [[Udmurtija]]) evakuotų lietuvių vaikų namuose. 1943 m. žuvo vyras. Kitų šaltinių teigimu (pati poetė rašė autobiografijoje) pedagoginį darbą pradėjo [[Krasnojarskas|Krasnojarsko]] vidurinėje mokykloje (dėsčiusi karinį parengimą ir vokiečių kalbą), o į Debiosių vaikų namus ir lietuvių vidurinę mokyklą atvyko [[1943]] m. [[1945]] m. pradžioje grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. Valsiūnienė, būdama NKVD agentė, išdavė [[Stasys Gorodeckis|Stasį Gorodeckį]], kuris 1946 m. kovo 16 d. buvo suimtas Onos Poškienės namuose Vilniuje. Iki [[1947]] m. dirbo [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Rašytojų sąjungos]] klubo vedėja. [[1948]]–[[1954]] m. buvo Rašytojų sąjungos poezijos konsultantė, vaikų literatūros sekcijos pirmininkė. Palaidota Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e. Rašytoja kūrė vaikams ir suaugusiems. Raštuose galima rasti ideologinio turinio eilėraščių, poemų, lyrika pagrįstų [[socializmas|socialistinio]] gyvenimo interpretacijų. Be kitų, pokaryje parašė eilių, šlovinančių [[Lietuvos SSR]] aktyvistę, mokytoją [[Ona Sukackienė|Oną Sukackienę]].<ref>„[[Literatūra ir menas]]“. [https://www.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0004248669/C1B0004248669-1948-Nr34/doc/Nr34-C1B0004248669-1948.pdf Neišvystyta tema apie tarybinę patriotę] ''epaveldas.lt'' 1948-09-11</ref> == Bibliografija == * Tėviškėle, tu graži. Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1938 * Gintaro lazdelė. Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1940 * Iš širdies. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1948 * Rinktiniai raštai, 2 t. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1957 * Žemė audžia pavasario dainą. Vilnius: Valst. grožinės literatūros l-kla, 1962 * Lėkite, gervės, namolio. Vilnius: Vaga, 1987 == Įvertinimas == * Atminimo lenta Vilniuje, Vytauto gatvėje Nr. 3 (nukabinta [[2019]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1085491/vilniuje-nukabinta-atminimo-lenta-sovietu-uzverbuotai-poetei-valerijai-valsiunienei Vilniuje nukabinta atminimo lenta sovietų užverbuotai poetei V. Valsiūnienei]</ref> * [[Radviliškio Lizdeikos gimnazija|Radviliškio I vidurinė mokykla]] iki [[1990]] m. buvo vadinama V. Valsiūnienės vidurine mokykla. == Kritika == Atskleisti dokumentai, įrodantys V, Valsiūnienės bendradarbiavimą su [[KGB]].<ref>http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/603/valsiuniene-valerija-juljevna {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200112191021/http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/603/valsiuniene-valerija-juljevna |date=2020-01-12 }}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/valerija-valsiuniene/ Vilnijos vartai. Valerija Valsiūnienė] * [http://maironiomuziejus.lt/lt/vilniaus-muziejaus-fondu-skyriaus-116/valerija-valsiuniene-19071955-729 Maironio muziejus. Valerija Valsiūnienė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190729194523/http://maironiomuziejus.lt/lt/vilniaus-muziejaus-fondu-skyriaus-116/valerija-valsiuniene-19071955-729 |date=2019-07-29 }} * [https://www.radviliskiobiblioteka.lt/lt/krastotyra/54-v/548-valsiuniene-valerija Radviliškio biblioteka. Valerija Valsiūnienė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190729194514/https://www.radviliskiobiblioteka.lt/lt/krastotyra/54-v/548-valsiuniene-valerija |date=2019-07-29 }} * [http://www.voruta.lt/lietuviu-rasytoja-ankstyvuoju-sovietmeciu/ Lietuvių rašytoja ankstyvuoju sovietmečiu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190729194511/http://www.voruta.lt/lietuviu-rasytoja-ankstyvuoju-sovietmeciu/ |date=2019-07-29 }} * [https://www.yumpu.com/lt/document/read/24004868/nevezio-krasto-zmones-2-panevezio-rajono-savivaldybe/47 Nevėžio krašto žmonės 2 - Panevėžio raj. savivaldybė] {{DEFAULTSORT:Valsiūnienė, Valerija}} [[Kategorija:Lietuvos poetai]] mm4qrfvgv9gg1baqc3rsqsmyvef5v7t 0 567692 7952254 7605620 2026-10-25T08:34:39Z Ddjingjing 176732 /* Nugalėtojos */ 7952254 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė organizacija | pavadinimas = Miss Grand International | pavadinimas-orig = มิสแกรนด์อินเตอร์เนชันแนล | vaizdas = Miss Grand International Symbol n.png | dydis = 250px | antraštė = Varžybų simbolis | žemėlapis = | žem dydis = | žem antraštė = | žemėlapis2 = | Santrumpa = MGI | šūkis = Stop the wars and violence | pirmtakas = | sujungta = | perėmėjas = | įkurta = 2013 | įkūrėjas = {{flagicon|THA}} Nawat Itsaragrisil<ref name=tayang>{{cite web|url=https://www.rappler.com/life-and-style/specials/185963-miss-grand-international-primer-2017-elizabeth-clenci-stop-the-war-advocacy|title=Miss Grand International: A Pageant for Peace|author=Voltaire E. Tayag|date=2017-10-21|accessdate=2019-11-11|language=en|work=The Rappler|archivedate=2018-07-15|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180715010955/https://www.rappler.com/life-and-style/specials/185963-miss-grand-international-primer-2017-elizabeth-clenci-stop-the-war-advocacy}}</ref><ref name=villano/> | uždaryta = | tipas = Grožio rinkimai | statusas = Aktyvus | tikslas = Skatinti taiką tarp žmonių | pro-pavadinimas = | būstinė = {{flagicon|THA}} [[Bankokas]], [[Tailandas]] | vieta = 1213/414, Soi Lat Phrao 94 (Pancha Mit), Lat Phrao Road, Phapphla, Wang Thonglang, [[Bankokas]], [[Tailandas]]<ref name=esta>{{cite web|url=https://datawarehouse.dbd.go.th/company/profile/5/0105556178258|title=Juristic Name : MISS GRAND INTERNATIONAL COMPANY LIMITED|author=Department of Business Development|language=en|date=2013|accessdate=2019-11-12|archivedate=|archiveurl=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> | koordinatės = | aptarnaujamas plotas= [[Pasaulis|Visame pasaulyje]] | paslaugos = | narystė = | kalbos = [[Anglų kalba]] | vadovo-pav = Prezidentas | vadovas = {{flagicon|THA}} Nawat Itsaragrisil<ref name=iceland>{{cite web|url=https://www.eonline.com/news/804554/miss-iceland-quits-beauty-pageant-after-being-told-to-lose-weight-i-think-i-m-fine-as-i-am|title=Miss Iceland Quits Beauty Pageant After Being Told to Lose Weight: "I Think I'm Fine as I Am"|author=Rebecca Macatee|language=en|date=2016-10-25|accessdate=2019-11-11|work=E Online|archivedate=2019-06-30|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190630200850/https://www.eonline.com/news/804554/miss-iceland-quits-beauty-pageant-after-being-told-to-lose-weight-i-think-i-m-fine-as-i-am}}</ref> | vadovo-pav2 = Viceprezidentas | vadovas2 = {{flagicon|THA}} Teresa Chaivisut<ref name=iceland/> | vadovo-pav3 = Miss Grand International | vadovas3 = {{flagicon|VEN}} Valentina Figuera<ref name=metro/> | svarbūs = | pagr-organas = Miss Grand International Organization | holdingas = | dukterinės = Miss Grand Thailand Co., Ltd. | biudžetas = {{increase}} 1 095 501,41 [[USD]]<ref name=esta/> | darbuotojų = 35 | savanorių = | tinklalapis = [http://www.missgrandinternational.com/ Oficiali svetainė] | pastabos = | buvęs-pav = }} '''Miss Grand International''' – kasmet nuo 2013 m. vykstantys gražiausios pasaulio merginos rinkimai. Konkursas vyksta nuo 2013 m. ir remiamas kompanijos „Miss Grand International Organization“.<ref name=tayang/><ref name=villano>{{cite web|url=https://www.rappler.com/life-and-style/1019-lifestyle/243115-things-to-know-about-miss-grand-international-pageant|title=What you need to know about the Miss Grand International pageant|author=Alexa Villano|language=en|work=The Rappler|date=2019-10-23|accessdate=2019-11-11|archivedate=2019-10-24|archiveurl=https://web.archive.org/web/20191024003443/https://www.rappler.com/life-and-style/1019-lifestyle/243115-things-to-know-about-miss-grand-international-pageant}}</ref> Konkurso nugalėtoja pelno 40 000 JAV dolerių vertės kontraktą su organizacija.<ref name=reward>{{cite web|url=https://normannorman.com/2014/07/04/a-bigger-cash-prize-for-miss-grand-international-2014/?fbclid=IwAR3YgQkCDpUH_adEC1I5mxRgDv2KVkplVq8tOZgl80JF1lkBmsEanUTSqqE|title=A bigger cash prize for Miss Grand International 2014|author=Norman|work=NormanNorman|date=2014-07-04|accessdate=2019-08-06|language=en|archive-date=2022-02-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20220204072656/https://normannorman.com/2014/07/04/a-bigger-cash-prize-for-miss-grand-international-2014/?fbclid=IwAR3YgQkCDpUH_adEC1I5mxRgDv2KVkplVq8tOZgl80JF1lkBmsEanUTSqqE|url-status=dead}}</ref><ref name=thai>{{cite web|url=https://www.sanook.com/money/674989/|title=Miss Grand International เป็น 1 ปี เธอจะมีเท่าไหร่ แต่ “ณวัฒน์ อิสรไกรศีล” จ่ายไหวแน่นอน!|author=Tassaran C.|language=th|date=2019-07-15|accessdate=2019-08-06|work=Sanook|archivedate=2019-07-20|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190720095726/https://www.sanook.com/money/674989/}}</ref><ref name=miri>{{cite web|url=https://dayakdaily.com/miri-to-host-miss-grand-malaysia-2019/|title=Miri to host Miss Grand Malaysia 2019|date=2019-02-11|accessdate=2019-08-06|language=en|author=Dayak Daily|archivedate=2019-08-06|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190806114849/https://dayakdaily.com/miri-to-host-miss-grand-malaysia-2019/}}</ref><ref name=compare>{{cite web|url=https://praew.com/people/193098.html|title=สำรวจรายได้นางงาม ประกวดเวทีไหนได้เงินเข้ากระเป๋าเยอะที่สุด!|language=th|author=Snow Black|work=Praew|date=2018-08-31|accessdate=2019-08-06|archivedate=2019-08-06|archiveurl=https://web.archive.org/web/20190806115257/https://praew.com/people/193098.html}}</ref> Pirmąja konkurso nugalėtoja tapo Janelee Chaparro iš [[Puerto Rikas|Puerto Riko]],<ref name=tayang/> o paskiausią, 2019 m. konkursą, laimėjo Valentina Figuera iš [[Venesuela|Venesuelos]].<ref name=metro/> == Nugalėtojos == {| class="wikitable sortable" |- ! Metai ! Mis Grand International ! Šalis ! Vieta ! Dalyviai |- | 2013 |Janelee Chaparro<ref name=tayang/> |{{flag|PUR}} | rowspan=4| [[Bankokas]], [[Tailandas]] |71 |- | 2014 | Lees Garcia<ref name=leesg>{{cite web|url=https://hotinjuba.com/miss-grand-international-daryanne-lees-garcia-is-in-juba/|title=Miss Grand International Lees Garcia is in Juba|author=Hot in Juba|language=en|archivedate=2017-09-27|date=2014|accessdate=2019-11-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20170927070901/http://hotinjuba.com/miss-grand-international-daryanne-lees-garcia-is-in-juba}}</ref><ref name=lees>{{cite web|url=https://www.youtube.com/watch?v=rqfdBdjS09Y|title=Lees Garcia - Miss Grand International 2014 Inside The Refugee Camp|author=Miss Grand International|date=2015-05-23|accessdate=2019-11-11|language=en}}</ref> | {{flag|CUB}} |85 |- | rowspan=2|2015 | Anea Garcia |{{flag|DOM}} |rowspan=2|77 |- | Claire Elizabeth Parker |{{flag|AUS}} |- | 2016 | Ariska Putri Pertiwi<ref name=tayang/><ref name=brazil>{{cite web|url=http://www.concursonacionaldebeleza.com.br/internacionais/2017/4/21/conhea-detalhes-sobre-o-miss-grand-international-2017|title=Conheça os detalhes sobre o Miss Grand International 2017!|author=Concurso Nacionalde Beleza|date=2017-04-21|accessdate=2018-04-27|language=pt|archive-date=2019-05-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20190508071430/http://www.concursonacionaldebeleza.com.br/internacionais/2017/4/21/conhea-detalhes-sobre-o-miss-grand-international-2017|url-status=dead}}</ref> | {{flag|IDN}} | [[Las Vegasas]], [[JAV]] | 74 |- | 2017 | María José Lora<ref name=winner>{{cite web|url=https://www.globalbeauties.com/news/2017/10/25/miss-grand-international-2017-is-miss-xxx|title=Miss Grand International 2017 is Miss Peru!|author=Global Beauties|date=2017-10-25|accessdate=2018-04-27|language=en|archive-date=2019-05-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20190508071430/https://www.globalbeauties.com/news/2017/10/25/miss-grand-international-2017-is-miss-xxx|url-status=dead}}</ref> | {{flag|PER}} | [[Fukuokas]], [[Vietnamas]] | 77 |- | 2018 | Clara Sosa<ref name=clara>{{cite web|url=https://www.rappler.com/life-and-style/specials/215210-miss-grand-international-2018-winner-clara-sosa-faints-on-stage|title=Miss Grand International 2018 Clara Sosa faints on stage after winning title|author=Rappler.com|date=2018-10-26|accessdate=2018-11-12|language=en|archivedate=2018-11-23|archiveurl=https://web.archive.org/web/20181123064856/https://www.rappler.com/life-and-style/specials/215210-miss-grand-international-2018-winner-clara-sosa-faints-on-stage}}</ref><ref name=india>{{cite book|url=https://books.google.co.th/books?id=JdqZDwAAQBAJ&pg=PA28&lpg=PA28&dq=Miss+Grand+International+Asia+America&source=bl&ots=fgthRK-HAX&sig=ACfU3U2wXTs1b7TR9mFWrQAjk0Hp6E0zPw&hl=th&sa=X&ved=2ahUKEwif36TflePlAhXbiHAKHXv1At84ChDoATAPegQICRAB#v=onepage&q=Miss%20Grand%20International%20Asia%20America&f=false|title=Current Affairs Capsule October 2018|page=28|volume=October 2018|year=2018|author=Testbook.com|publisher=Testbook.com|language=en}}</ref> | {{flag|PAR}} | [[Jangonas]], [[Mianmaras]] | 75 |- | 2019 | Valentina Figuera<ref name=metro>{{cite web|url=https://www.metro.pr/pr/entretenimiento/2019/10/28/valentina-figuera-conquista-miss-grand-international-tierra.html|title=Valentina Figuera conquista Miss Grand International en su tierra|author=Metro Puerto Rico|date=2019-10-28|accessdate=2019-10-30|language=pt|archivedate=2019-11-05|archiveurl=https://web.archive.org/web/20191105070631/https://www.metro.pr/pr/entretenimiento/2019/10/28/valentina-figuera-conquista-miss-grand-international-tierra.html}}</ref> | {{flag|VEN}} | [[Karakasas]], [[Venesuela]] | 60 |- | 2020 | Abena Appiah |{{flag|USA}} | rowspan=2| [[Bankokas]], [[Tailandas]] | 63 |- | 2021 | Nguyễn Thúc Thùy Tiên |{{flag|VIE}} |59 |- | 2022 | Isabella Menin |{{flag|BRA}} | [[Džakarta]], [[Indonezija]] | 68 |- | 2023 | Luciana Fuster |{{flag|PER}} | [[Hošiminas]], [[Vietnamas]] | 69 |- | rowspan=2|2024 | Rachel Gupta<ref name=CJ/> |{{flag|IND}} | rowspan=4|[[Bankokas]], [[Tailandas]] | rowspan=2|68 |- | Christine Juliane Opiaza<ref name=CJ>{{cite news |last=Deveza |first=Reyma |title='This is my golden moment': CJ Opiaza in tears at Miss Grand International coronation |url=https://www.abs-cbn.com/lifestyle/2025/6/3/-this-is-my-golden-moment-cj-opiaza-in-tears-at-miss-grand-international-coronation-1626 |work=[[ABS-CBN]] |date=June 3, 2025 |access-date=June 3, 2025 |language=en}}</ref> | rowspan=2|{{flag|PHL}} |- | 2025 | Emma Tiglao<ref>{{Cite web |last=Adina |first=Armin P. |date=2025-10-18 |title=Emma Tiglao gives PH a back-to-back win at Miss Grand International 2025 |url=https://entertainment.inquirer.net/634219/emma-tiglao-gives-ph-its-back-to-back-win-at-miss-grand-international-2025 |access-date=2025-10-18 |website=INQUIRER.net |language=en}}</ref> | 77 |- | 2026 | Jihan Dimack<ref>{{Cite web |last=Fernando |first=Jefferson|title=Tanzania’s Jihan Dimack wins Miss Grand International 2026 |url=https://tribune.net.ph/2026/10/11/tanzanias-jihan-dimack-wins-miss-grand-international-2026 |access-date=2026-10-12 |website=[[Daily Tribune (Philippines)|Daily Tribune]] |language=en}}</ref> | {{flag|TAN}} | 77 |} '''Galerija''' <gallery> File:Emma Mary Tiglao.jpg|<center>'''Miss Grand International 2025''' </center><center>Emma Tiglao<br/>{{flag|Philippines}}</center> File:CJ Opiaza during Miss Iligan 2025.jpg|<center>'''Miss Grand International 2024''' </center><center>Christine Juliane Opiaza<br/>{{flag|Philippines}}</center> File:Luciana Fuster 2023.png|<center>'''Miss Grand International 2023''' </center><center>Luciana Fuster<br/>{{flag|Peru}}</center> File:Isabella Menin.png|<center>'''Miss Grand International 2022''' </center><center>Isabella Menin<br/>{{flag|Brazil}}</center> File:Nguyễn Thúc Thùy Tiên 2021.png|<center>'''Miss Grand International 2021''' </center><center>Nguyễn Thúc Thùy Tiên<br/>{{flag|Vietnam}}</center> File:Abena Akuaba Appiah.png|<center>'''Miss Grand International 2020''' </center><center>Abena Appiah<br/>{{flag|USA}}</center> File:Valentina Figuera Morales.png|<center>'''Miss Grand International 2019'''</center><center>Valentina Figuera<br/>{{flag|Venezuela}}</center> File:Clara Sosa on FarangDay.jpg|<center>'''Miss Grand International 2018'''</center><center>Clara Sosa<br/>{{flag|Paraguay}}</center> File:Miss Grand International 2017 visited Embassy of Peru in Bangkok 01 (cropped).jpg|<center>'''Miss Grand International 2017'''</center><center>María José Lora<br/>{{flag|Peru}}</center> File:Ariska Putri Pertiwi in Ministry of Tourism and Creative Economy of The Republic of Indonesia Press Conference (1) (cropped).jpg|<center>'''Miss Grand International 2016'''</center><center>Ariska Putri Pertiwi<br/>{{flag|Indonesia}}</center> File:Claire Parker.png|<center>'''Miss Grand International 2015''' </center><center>Claire Elizabeth Parker<br/>{{flag|Australia}}</center> File:Daryanne Lees.png|<center>'''Miss Grand International 2014''' </center><center>Lees Garcia<br/>{{flag|Cuba}}</center> File:Janelee Chaparro.png|<center>'''Miss Grand International 2013''' </center><center>Janelee Chaparro<br/>{{flag|Puerto Rico}}</center> </gallery> == Lietuvos atstovas == {{plainlist| * {{colorbox|#F3CB51}} - Nugalėtojos * {{colorbox|#F5F35B}} - Finalininkas * {{colorbox|#F0E68C}} - Pusfinalininkas }} {| class="wikitable sortable" |- bgcolor="#efefef" ! Metai ! Mis Grand Lietuva ! Gimtasis miestas ! Agentūros ar<br />Nacionalinio konkurso pavadinimas ! Rezultatas ! Specialūs apdovanojimai |- | {{flagicon|THA}} 2013|| colspan=5 rowspan=3 {{n/a|Nėra atstovo/<br>Nėra licencijos turėtojo}} |- | {{flagicon|THA}} 2014 |- | {{flagicon|THA}} 2015 |- | {{flagicon|USA}} 2016||Aista Mačiulytė<ref>{{cite web|url=http://www.missgrandinternational.com/?page=contestant_detail&cont=1404|author=Miss Grand International Organization|date=2016|accessdate=2018-10-25|title=Miss Grand Lithuania 2016:Aista Maciulyte}}</ref>||[[Vilnius]]|| ||align=center|—||align=center|— |- | {{flagicon|VIE}} 2017||Irmina Preišegalavičiūtė<ref>{{cite web|url=http://www.missgrandinternational.com/?page=contestant_detail&cont=1581|author=Miss Grand International Organization|date=2017|accessdate=2018-10-25|title=Miss Grand Lithuania 2017:Irmina Preisegalaviciute}}</ref>||[[Stambulas]]|| ||align=center|—||align=center|— |- | {{flagicon|MYA}} 2018||Jūratė Stasiūnaitė<ref>{{cite web|url=https://www.angelopedia.com/news/Miss-Grand-Lithuania-2018-Jurate-Stasiunaite-Official-Confirmation-Delegate-Miss-Grand-International-2018/47714|title=Jurate Stasiunaite is the new Miss Grand Lithuania 2018|author=Camilla Suarez|date=2018-09-10|accessdate=2018-09-26|work=Angelopedia|language=en}}</ref>||[[Vilnius]]||align=center|Exclusive Events International||align=center|—||align=center|— |- | {{flagicon|VEN}} 2019|| colspan=5 {{n/a|Nėra atstovo/Nėra licencijos turėtojo}} |- | {{flagicon|VEN}} 2020|| || || || || |- |} == Taip pat skaitykite == * [[Mis Visata]] * [[Mis Pasaulis]] * [[Mis Žemė]] * [[Supermodel of the World]] * [[Mis Europa]] * [[Mis Baltarusija]] * [[Mis Baltija]] == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Miss Grand International}} * [http://www.missgrandinternational.com/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Grožio konkursai|Grand International]] [[Kategorija:Kasmetiniai renginiai]] ndgqamvbzbej2tttq3v987x0cfdfxsm 0 572568 7952207 7198759 2026-10-25T06:50:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952207 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Popular Mechanics | image = [[Vaizdas:Popular Mechanics logo.svg|200px]][[Vaizdas:Popular Mechanics Cover Vol 1 Issue 1 11 January 1902.jpg|200px]]| caption = | frequency = mėnesinis | category = [[automobiliai]], [[pasidaryk pats]], [[mokslas]], [[technologijos]] | chiefeditor = Alexander George<ref>{{cite newspaper|url=https://nypost.com/2019/01/29/popular-mechanics-hq-headed-to-easton-amid-hearst-struggles/ |title=Popular Mechanics HQ headed to Easton amid Hearst struggles |first=Keith J. |last=Kelly |newspaper=[[New York Post]] |date=2019-01-29}}</ref> | editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = | founder = | foundation = | firstdate = 1902 m. sausio 11 d.| company = [[Hearst Communications|Hearst]] | headquarters = [[Niujorkas]], Niujorko valstija, Jungtinės Valstijos| ceased publication = | language = anglų | circulation = 1 208 642<ref>{{cite web |url=http://abcas3.accessabc.com/ecirc/magtitlesearch.asp |title=eCirc for Consumer Magazines |date=2017-12-31 |publisher=Audit Bureau of Circulations |accessdate=2018-07-02 |archive-date=2012-10-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121025110350/http://abcas3.accessabc.com/ecirc/magtitlesearch.asp |url-status=dead}}</ref> | ISSN = 0032-4558 | website = [http://www.popularmechanics.com/ www.popularmechanics.com]| }} '''„Popular Mechanics“''' – [[populiarusis mokslas|populiariojo mokslo ir technologijų]] [[žurnalas (spauda)|žurnalas]], kuriame aptariamos automobilių, namų, lauko apyvokos, elektronikos, mokslo, „pasidaryk pats“ ir technologijų temos. Paprastai taip pat rašoma apie karybą, aviaciją ir visų rūšių transportą, kosmosą, įvairius įrankius ir prietaisus.<ref>{{Cite web|url=https://www.popularmechanics.com/|title=Popular Mechanics}}</ref> == Istorija == Žurnalą [[1902]] m. įsteigė Henry Haven Windsor, taip pat dirbęs žurnalo redakcijoje, leidyboje. Pirmasis leidimas išėjo tų pačių metų sausio 11 d. Idėja išleisti žurnalą H. Windsor kilo panorus paaiškinti sudėtingus dalykus suprantama kalba, ją papildant nuotraukomis ir iliustracijomis.<ref name=":0" /> Ilgus dešimtmečius žurnalo viršelyje spausdinama antraštė buvo „Parašyta, kad galėtum suprasti“.<ref>{{cite magazine|url=https://books.google.com/books?id=tNwDAAAAMBAJ&pg=PA127|last= Whittaker|first= Wayne|title=The Story of Popular Mechanics|magazine=Popular Mechanics|date= 1952 m. sausio mėn.| pages=127–132; 366–380}}</ref> Iki 1902 m. rugsėjo mėn. žurnalas leistas kas savaitgalį, vėliau tapo mėnesiniu. Žurnalo leidyba kurį laiką priklausė Windsorų šeimai, žurnalas buvo spausdinamas [[Čikaga|Čikagoje]], kol [[1958]] m. teises į žurnalą įsigijo „[[Hearst Corporation]]“ (dab. „Hearst Communications“).<ref name=":0">{{Cite book|title=Ninety Years of Popular Mechanics|last=Seelhorst|first=Mary|work=Possible Dreams: Enthusiasm for Technology in America|publisher=Seawell|year=1992|isbn=|editor-last=Wright|editor-first=John|location=St. Paul, Minn|pages=62}}</ref> [[1962]] m. redakcija persikėlė į [[Niujorkas|Niujorką]].<ref>{{Cite journal|last=Seelhorst|first=Mary|date=2002 m. spalio mėn.|title=In the Driver's Seat|url=https://books.google.com/books?id=AtEDAAAAMBAJ&lpg=PA84&dq=%22popular%20mechanics%22%20%22mary%20seelhorst%22%20October%202002&pg=PA94#v=onepage&q&f=false|journal=Popular Mechanics|volume=|pages=96|via=}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.popularmechanics.com/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:JAV žurnalai]] [[Kategorija:Mokslo populiarinimo žurnalai]] 9f58fovnk34b1ibctc4xwc8492aeqbf 0 572569 7952018 7747962 2026-10-24T14:53:47Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952018 wikitext text/x-wiki {{otheruse|orkestrą|Japonijos miestą|[[Niko]]}} {{Infobox |name=Naujų idėjų kamerinis orkestras (NIKO) |child={{{child|}}} |subbox={{{subbox|}}} |italic title={{{italic title|no}}} |bodystyle= |titlestyle=background:#ccf; |abovestyle=background:#ccf; |subheaderstyle= |title=Naujų idėjų kamerinis orkestras (NIKO) |above= |subheader= |imagestyle= |captionstyle= |image= |caption=NICO during a performance in 2019 |image2= |caption2= |headerstyle=background:#ccf; |labelstyle= |datastyle= |header1=Bendra informacija |label1= |data1= |label2=Kilmė |data2=[[Vilnius]], [[Lietuva]] |label3=Žanrai |data3=Minimalistinė muzika, šiuolaikinė muzika |label4=Laikotarpis|data4=Nuo 2006 m. iki dabar |label5=Tinklalapis |data5=http://www.nicomusic.eu/ |belowstyle= |below= }} '''Naujų idėjų kamerinis orkestras (NIKO)''' - tai [[Styginiai instrumentai|styginių instrumentų]] ansamblis, kurį [[2006]] m. įkūrė lietuvių kompozitorius [[Gediminas Gelgotas]]. NIKO atlieka šiuolaikinę [[Minimalistinė muzika|minimalistinę muziką]], o didžiąją dalį kolektyvo repertuaro sudaro ansamblio meno vadovo ir dirigento G. Gelgoto kūryba. NIKO savo pasirodymuose sujungia [[klasikinė muzika|klasikinės]] ir [[Popmuzika|populiariosios muzikos]] stilius, atlieka muziką mintinai, naudoja netradicines styginių instrumentų technikas, [[Dainavimas|dainavimą]]. Orkestras taip pat integruoja kitas menų formas, tokias kaip minimalistinė [[choreografija]], [[Vizualizacija|vizualizacijos]] ir [[dizainas]], taip sukurdamas unikalią atlikimo [[Koncepcija|koncepciją]].<ref>http://www.musicperformers.lt/Nauj%c5%b3-id%c4%97j%c5%b3-kamerinis-orkestras-NIKO {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200211022618/http://www.musicperformers.lt/Nauj%C5%B3-id%C4%97j%C5%B3-kamerinis-orkestras-NIKO |date=2020-02-11 }}</ref> == Istorija == Naujų idėjų kamerinį orkestrą 2006 m. įkūrė tuo metu devyniolikmetis G. Gelgotas, norėdamas įgyvendinti savo kūrybinę viziją. Su laiku NIKO sudėtis kito, kol galiausiai įgijo dabartinį formatą. Orkestrą sudaro pats G. Gelgotas ir 6-7 stygininkai .<ref name=":1">{{Cite web|url=https://www.mic.lt/en/database/classical/composers/gelgotas/#bio|title=Gediminas Gelgotas|last=Posėčnaitė|first=Lina|date=|website=MICL - Music Information Centre Lithuania|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref> NIKO intensyviai koncertuoja Europoje, Azijoje, JAV ir yra pasirodęs bei pristatęs G. Gelgoto muziką daugelyje prestižinių koncertų erdvių<ref name=":2">{{Cite web|url=https://www.youtube.com/watch?time_continue=113&v=1-9fPWKsnQI&feature=emb_logo|title=NICO live at Gewandhaus Leipzig|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.youtube.com/watch?v=OaUb5G3IIwE&t=41s&app=desktop|title=Gediminas Gelgotas at the Saint Petersburg’s Philharmonic Hall|last=|first=|date=|website=Youtube|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://bundschuh.net/news/2013/11/news-ursula-mayer-21er-haus/|title=NICO in 21er Haus, Vienna|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://archive.ica.art/whats-on/ursula-mayer-gonda|title=NICO in ICA, London|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=https://web.archive.org/web/20200319181143/https://archive.ica.art/whats-on/ursula-mayer-gonda|archive-date=2020-03-19|access-date=|url-status=dead}}</ref> bei festivalių.<ref>{{Cite web|url=https://venturamusicfestival.org/nico/|title=NICO in Ventura Music Festival, California|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.vilniusfestivals.lt/festivalio-renginys/vilniaus-festivalio-pradzios-koncertas-festivalio-premjera/|title=NICO in Vilnius Festival, Lithuania|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://toulontourisme.com/fiche/concert-new-ideas-chamber-orchestra/|title=NICO at Toulon Music Festival, France|last=|first=|date=|website=|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20200319181135/https://toulontourisme.com/fiche/concert-new-ideas-chamber-orchestra/|archive-date=2020-03-19|access-date=}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.ostsee-zeitung.de/Vorpommern/Greifswald/Abstecher-nach-Polen-mit-Bach-und-Vivaldi|title=Review of NICO concert in Usedom music festival, Germany|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref><ref>https://media.hotelwebservice.com/media/strandhotelostseeblick/docs/umf_2018_programmheft.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200319192709/https://media.hotelwebservice.com/media/strandhotelostseeblick/docs/umf_2018_programmheft.pdf |date=2020-03-19 }}</ref> Tarp paminėtinų pasirodymų yra koncertas [[2018 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|Popiežiaus Pranciškaus vizito Vilniuje]] metu.<ref>{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013702844/popieziaus-vizitas-lietuvoje-2018-susitikimas-su-jaunimu|title=Pope's visit in Lithuania|last=|first=|date=|website=|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20200319181131/https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013702844/popieziaus-vizitas-lietuvoje-2018-susitikimas-su-jaunimu|archive-date=2020-03-19|access-date=}}</ref> NIKO bendradarbiauja su tokiais muzikantais kaip [[Avi Avital]], [[Ksenija Sidorova]], [[Mari Samuelsen,]]<ref>{{Cite web|url=https://www.hvaskjer.nu/hamar/informasjon/produkter/klassisk-julekonsert-i-furnes-kirke-p5184943|title=Klassisk Julekonsert 2019|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=https://web.archive.org/web/20200319181148/https://www.hvaskjer.nu/hamar/informasjon/produkter/klassisk-julekonsert-i-furnes-kirke-p5184943|archive-date=2020-03-19|access-date=|url-status=dead}}</ref> [[Voces8]], [[Kirill Troussov,]]<ref>{{Cite web|url=https://www.ringsaker.kommune.no/naa-starter-billettsalget-til-lklassisk-julekonsertr.6151367-196585.html|title=Klassisk Julekonsert 2018|last=|first=|date=|website=|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20200319181133/https://www.ringsaker.kommune.no/naa-starter-billettsalget-til-lklassisk-julekonsertr.6151367-196585.html|archive-date=2020-03-19|access-date=}}</ref> [[Kristjan Järvi]],<ref name=":2" /> [[Ole Edvard Antonsen,]]<ref>{{Cite web|url=https://www.koncertusale.lt/Event/Trimito-zvaigzde-ir-NIKO|title=The Trumpet Star and NICO|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[Davidas Geringas]], David Nebel, Vytautas Sondeckis,<ref>{{Cite web|url=http://www.kultura.lt/events/view/5254/0/2018-03|title=NICO, David Nebel, Vytautas Sondeckis|last=|first=|date=|website=|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[Asmik Grigorian]] ir kitais.<ref>{{Cite web|url=http://www.nicomusic.eu/media/|title=New Ideas Chamber Orchestra - Media|last=|first=|date=|website=nicomusic.eu|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref> NIKO reguliariai atstovauja Lietuvą svarbių [[Diplomatinė misija|diplomatinių misijų]] užsienyje metu.<ref>https://www.7md.lt/muzika/2019-12-20/Lietuviu-dienose-Norvegijoje-su-NIKO</ref><ref>http://www.ltnews.lt/2018/06/26/baltijos-valstybiu-simtmeciu-proga-sventinis-koncertas-strasbure/</ref> == Pagrindiniai nariai == * [[Gediminas Gelgotas]] (meno vadovas, kompozitorius, dirigentas; instrumentai: [[fortepijonas]], [[vokalas]]). * Augusta Jusionytė ([[smuikas]], [[Koncertmeisteris|koncertmeisterė]]); * Dalia Simaškaitė (smuikas); * Julija Ivanovaitė (smuikas, [[Altas (styginis instrumentas)|altas]]); * Deividas Dumčius ([[violončelė]]); * Justas Kulikauskas (violončelė); * Vincas Bačius ([[kontrabosas]]).<ref name=":0" /> == Koncepcija == Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO yra kompozitoriaus G. Gelgoto kūrybinių vizijų atspindys. Kolektyvo nuomone, šiais laikais, kai kompozitorius ir atlikėjas dažniausiai yra dvi atskiros figūros, Gelgotas ir NIKO rodo kitokį pavyzdį: kūrybinis procesas nesibaigia muzikos užrašymu, o toliau tęsiasi kompozitoriaus, kaip atlikėjo, rankose.<ref name=":0">{{Cite web|url=http://www.nicomusic.eu/about/|title=New Ideas Chamber Orchestra - About|last=|first=|date=|website=nicomusic.eu|url-status=|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref> Anot ansamblio, NIKO koncepciją lemia ir pati Gelgoto muzikinė kalba, kurioje klasikinės [[muzikos stilius]] susimaišo su populiariosios muzikos įtaka - taip ir NIKO balansuoja tarp eksperimentinio, minimalistinio, šiuolaikinio meno ir įprastesnių, populiarių muzikos formų.<ref name=":0" /> Gelgoto ir NIKO muzikinėje veikloje yra [[Sintezė|sintezinio]] minimalistinio meno pavyzdžių: minimali choreografija, apšvietimas, sceniniai vizualiniai efektai, atlikėjai-artistai tiesiogine prasme. Čia svarbu ne tik muzikinis turinys, bet ir apranga, žvilgsnis, išraiška, kūno padėtis, judesys, todėl tai – savotiškas muzikos [[spektaklis]] arba net šou.<ref name=":1" /> Nadežda Rogožina:<ref>http://russculture.ru/2020/02/05/gediminas-gelgotas-i-ansambl-nico/</ref> {{Citata |Nenuostabu, kad savo programas Gelgotas dažnai vadina šou, o aš sakyčiau - „klasikiniu šou“, kuriame viskas išdėstyta nepriekaištingai - muzika, stilius, dinamika, atlikimo kokybė, choreografija, šviesa, bendravimas su publika. Akivaizdu, kad Gelgotas mąsto ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip režisierius. Rafinuotumas, įgūdžiai, tuo pačiu ir paprastumas, skonis, džiaugsmas. Kalbant apie išraišką, atsidavimą minimalizmui ir jo energijai, Gelgoto muzika tarsi primena Alfredo Schnittke'o kūrybą, tuo pačiu būdama absoliučiai originali, kurioje judėjimo vektorius yra gyvenimo džiaugsmas. Jame - Gedimino asmenybė - tai gilumas, laisvė, judrumas, drąsa, nuomonių plotis ir, svarbiausia, atvirumas. Instrumentų skambesį Gediminas papildo ir savo balsu - kokia visa tai yra organiška vienybė, vienu metu archajiška ir tokia moderni! Tiesiog klasė! Kaip Kūrėjas jis jaučiasi taip pat patogiai bet kurioje muzikinėje erdvėje - nuo baroko iki labiausiai „aštrių“ trečiojo tūkstantmečio ritmų. Ir vis dėlto sakyčiau, kad Gelgoto muzika yra kontempliacija, mintis panardinta į tikrovę, joje piešiami vaizdai. Jis nenustato ribų tarp žmogaus ir gamtos, praeities ir ateities, gyvenimo ir mirties. Jo muzikoje viskas gyvena vienu metu, persipynę. Tai yra tarsi gyvenimo pulsas, kaip laikas, kuris žmogaus suvokime kartais sklendžia, paskui sustingsta, bet niekada nesustoja.|}} == Repertuaras == Didžiąją dalį orkestro [[Repertuaras|repertuaro]] sudaro ansamblio meno vadovo, kompozitoriaus G. Gelgoto kūriniai. NIKO atlieka ir kitų minimalizmo atstovų kūrinius: kompozitorių [[Steve Reich]], [[Terry Riley]], [[Philip Glass]], [[John Tavener]], [[Arvo Pärt]], [[Morten Lauridsen]], [[Max Richter]] ir [[Peter Michael Hamel]] muziką. Į savo programas NIKO įtraukia ir klasikinių kompozitorių ([[Johann Sebastian Bach]], [[Antonio Vivaldi]] ir kt.) kūrinių šiuolaikines [[Aranžuotė|aranžuotes]]. == Diskografija == {| class="wikitable" |+ !Pavadinimas !Metai !Įrašų studija |- |''Music for Strings'' |2011 |Peermusic Studio; |- |''In C/ Higher Energy'' |2014 |Peermusic Studio; |- |''Present and Past Music in a Dialogue Between Lithuania and Iceland'' |2015 |Baltic Mobile Recordings; |- |''Lights'' |2016 |[[Paramount Studios]]; Baltic Mobile Recordings; Peermusic Studio; |- |''Transitory'' |2017 |[[Metropolis Studios]]; Baltic Mobile Recordings; |- |''Baroque Recomposed'' |2019 |[[Real World Studios]]; Baltic Mobile Recordings |} == Šaltiniai == {{Reflist|2}} == Nuorodos == * [http://www.nicomusic.eu/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos kameriniai orkestrai]] [[Kategorija:Vilniaus kultūra]] dw0wcd5e4mgt262ancqzvvwkn11jvtv 0 572926 7952114 7528710 2026-10-24T20:54:42Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Šventasis_Kazimieras,_1594.jpg keičiamas Šventasis_Kazimieras,_1520.jpg 7952114 wikitext text/x-wiki {{Coord|54|41|09|N|25|17|15|E|display=t}} {{ltbaz|St. Casimir's Chapel, Vilnius.JPG|Vilniaus|Vilniaus I|Vilniaus miestas|Vilnius|Katedros a. 1|mūras|[[1636]] m.|}} [[Vaizdas:Vilnius Cathedral Chapel of Saint Casimir, Vilnius, Lithuania - Diliff.jpg|miniatiūra|250px|right|Koplyčios interjeras]] '''Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia''' – koplyčia, esanti [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos]] viduje, vienas vertingiausių Lietuvos [[barokas|baroko]] dailės paminklų.<ref>{{cite kvr|283}}</ref> Tituluojama Lietuvos globėjo [[Šv. Kazimieras|Šv. Kazimiero]] vardu. Į ją patenkama einant pietine katedros [[nava]], kurios gale, pietinėje sienoje, yra raudono marmuro kolonomis ir juodu marmuru dekoruota, gausiai paauksuota triumfo arka. Iš lauko ši koplyčia – Katedros priestatas pietrytiniame kampe, orientuotas į [[Katedros aikštė]]s pusę, kurioje stovi paminklas [[Gediminas| Gediminui]]. == Istorija == [[1602]] m. Kazimierą oficialiai pripažinus [[šventasis|šventuoju]], Lenkijos ir Lietuvos valdovas [[Zigmantas Vaza]] pradėjo statyti jo palaikams deramą koplyčią. Joje ryški italų meno įtaka – koplyčia panaši į Romos Šv. Marijos bažnyčios Šv. Siksto ir Šv. Pauliaus koplyčias.<ref name="koplyčia" >[https://www.katedra.lt/kazimiero-koplycia/ Šv. Kazimiero koplyčia] ''katedra.lt''</ref> Šv. Kazimiero koplyčia pastatyta [[1623]]-[[1636]] m. Koplyčia pradėta statyti pagal archit. [[Matteo Castello|Mateo Kastelio]] projektą, po jo mirties statybai vadovavo sūnėnas archit. [[Konstantinas Tenkala]], sukūręs interjerą. Koplyčios statybai buvo naudojamos atvežtinės statybinės medžiagos: švediškas [[smiltainis]], [[Karpatai|Karpatų kalnų]] marmuras. Barokinės koplyčios statyba ir puošyba kainavo daugiau kaip 3 milijonus auksinų. Šventojo [[relikvija|relikvijų]] į jam pašvęstą koplyčią perkėlimo iškilmės įvyko 1636 m. rugpjūčio 14 d.<ref name="koplyčia"/> [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos karo]] metais, [[1655]]–[[1661]] m., vertingiausi katedros turtai buvo gelbėjami juos išgabenant ir paslepiant. Taip Šv. Kazimiero palaikai kelis metus buvo saugomi Lietuvos didikų [[Sapiegos|Sapiegų]] rezidencijoje [[Ružanai|Ružanuose]] ({{be|Ружаны}}), o koplyčia tuo metu buvo išvogta. Koplyčia restauruota [[1643]]-[[1644]] m., [[1668]]-[[1692]] m. (dail. [[Pjetras Pertis]], [[Mikelandželas Palonis]]), [[1782]] m. (archit. [[Carlo Spampani|Karlas Spampanis]], skulpt. Kristupas Šneideris, dail. [[Pranciškus Smuglevičius]]), [[1836]]-[[1839]] m. (darbams vadovavo archit. [[Karolis Podčašinskis]]). Koplyčia taip pat remontuota [[1877]]-[[1878]] m., [[1900]]-[[1901]] m. Per [[1932]]-[[1939]] m. restauraciją įrengtos koplyčios smiltainio blokų sienas sutvirtinančios konstrukcijos. Po koplyčia [[1936]]-1939 m. įrengtas [[mauzoliejus]] (archit. [[Juliusas Klosas]] ir kt.). == Architektūra == Pasakojama, kad [[Laurynas Gucevičius|L. Stuoka-Gucevičius]] per didįjį katedros remontą Šv. Kazimiero koplyčią užmūrijo, kad joje niekas nebūtų suniokota. Nuo [[XVII a.]] koplyčia išsaugota be didelių pakeitimų.<ref name="koplyčia"/> [[Dangus|Dangaus]] ir žemės darna koplyčioje perteikta architektūrinėmis formomis. Žemutinė patalpos dalis yra [[kubas|kubo]] formos, dekoruota raudonu ir juodu [[marmuras|marmuru]], primenančiu žmogaus žemiškosios kelionės žemės ir molio materiją. Dangų simbolizuoja virš sienų iškylantis aštuoniasienio būgno laikomas šviesiai išdekoruotas kupolas, kurio viršuje yra [[apskritimas]], Dievo simbolis.<ref name="koplyčia"/> Koplyčios centre įrengtas marmuro [[altorius]] su skulptūriniu dekoru, paveikslu aptaisuose „Šv. Kazimieras Trirankis“, sidabro [[sarkofagas|sarkofagu]] su Šv. Kazimiero palaikais. Manoma, kad paveikslas nutapytas apie [[1521]] m. Išskirtinė šio paveikslo detalė yra dvi šventojo karalaičio dešinės rankos, laikančios lelijų žiedus. Pasak legendos,<ref name="koplyčia"/> dailininkas iš naujo buvo nutapęs kitą rankos gestą, tačiau po dažų sluoksniu paslėpta senoji ranka vis išlįsdavo. Galiausiai tai palaikyta stebuklu, paliktos abi dešiniosios rankos. Skulptūrinį [[retabulas|retabulą]] puošia reljefinė kompozicija „Švč. Mergelė su Vaikeliu pasitinka šv. Kazimierą“. Altoriaus kairėje stovi nedidelė, vėlyvojo baroko stiliaus [[taurė]]s formos [[sakykla]]. Yra du balkonai su juodo marmuro ir smiltainio tvorelėmis. Viename jų, prie vakarinės sienos, pastatyti [[vargonai]]. Dabartinį instrumentą [[1965]] m. įrengė [[Potsdamas|Potsdamo]] vargonų dirbtuvėse „Alexander Schuke“ dirbę meistrai, kai katedra buvo tapusi galerija ir koncertų sale. Rytinės sienos (virš įėjimo) balkonas buvo skirtas karališkajai šeimai. Koplyčios vidus gausiai dekoruotas [[kupolas|kupolo]] burių ir sienine tapyba.<ref name="koplyčia"/> Šv. Kazimiero gyvenimo ir susijusias scenas perteikia [[freska|freskos]] „Švč. Kazimieras šlovina Švč. Mergelę Mariją“, „Šv. Kazimieras angelų pasitinkamas danguje“, „Šv. Kazimiero karsto atidengimas“, „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“, taip pat [[pano (dailė)|pano]]–alegorijos „Dorybių pergalė“, „Skaistybė“. Sienų nišose pastatytos aštuonios barokinės Lietuvos ir Lenkijos valdovų, jų šeimos narių skulptūros, nors vaizduojamieji asmenys nėra tiksliai žinomi.<ref name="koplyčia"/> == Galerija == <gallery> Šventasis Kazimieras, 1520.jpg|Trirankis Šv. Kazimieras (paveiksle be aptaisų) Chapel of St. Casimir in Vilnius Cathedral02(js).jpg|Viena iš valdovų skulptūrų BalzukiewiczKaplica.jpg|Vartai į koplyčią (dail. [[Juozapas Balzukevičius|J. Balzukevičius]], 1912 m.) Chapel of Saint Kazimieras with his sarcophagus in Vilnius Cathedral.jpg|Koplyčios erdvė Chapel of St. Casimir in Vilnius Cathedral04(js).jpg|Vaizdas į altorių Organ in the Chapel of Saint Casimir.JPG|Vargonai </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|Chapel of St. Casimir in Vilnius Cathedral}} {{Išnašos}} {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} [[Kategorija:Vilniaus koplyčios]] [[Kategorija:Šv. Kazimieras]] cndgzmtgayh4wg193bwie4mzzyxdbc3 0 573821 7951903 7951572 2026-10-24T12:55:46Z Ed1974LT 52229 /* Kortlanto dėsnis */ 7951903 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Frederik Kortlandt.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimimo data|1946|06|19}} | gimimo vieta = [[Utrechtas]], {{flagcountry|Netherlands}} | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = Amsterdamo universitetas | apdovanojimai = Spinozos premija | parašas = | vikiteka = Category:Frederik Kortlandt }} '''Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlantas''' ({{nl|Frederik Herman Henri (Frits) Kortlandt}}, [[1946]] m. [[birželio 19]] d. [[Utrechtas]], [[Nyderlandai]])<ref>[https://hoogleraren.leidenuniv.nl/id/1431 Leidse Hoogleraren]</ref> – [[Olandai|olandų]] kalbininkas, [[Leideno universitetas|Leideno universiteto]] aprašomosios ir [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] profesorius. == Biografija == [[Baltų kalbos|Baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] bei apskritai [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų specialistas, rekonstruoja [[indoeuropiečių prokalbė]]s formas, tiria kitas [[Kalbų šeima|kalbų šeimas]]. Pateikė atnaujintą (palyginti su pirmine [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]]) [[kurganų hipotezė]]s versiją, daugeliu atvejų patikslino jos chronologiją ir ją susiejo su kalbos rekonstrukcijomis. Publikavo [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], ypač [[Prūsų kalba|prūsų]], istorijos, [[Akcentologija|akcentologijos]] straipsnių, [[Baltistika|baltistikos]] veikalų [[Recenzija|recenzijų]], paruošė prūsų kalbos paminklų elektroninį variantą (1996).<ref>{{cite web|title=Frederik Kortlandt|url=https://www.vle.lt/straipsnis/frederik-kortlandt/|author=[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]]|orig-date=2018-09-12|date=2024-08-20|accessdate=2026-10-23|publisher=[[VLE]]}}</ref> Taip pat jis telkiasi į kalbų šeimų grupavimą makrošeimomis (konkrečiai – dirba prie [[indouralo hipotezė]]s). Be to, F. Kortlandtas indouralo ir [[Nivchių kalba|nivchių]] kalbas kildina iš hipotetinės Uralo – Sibiro kalbų šeimos, kuri, jo manymu, galiausiai yra kilusi iš D. Grinbergo teikiamos Eurazijos [[prokalbė]]s.<ref>{{cite journal|last=Kortlandt F|title=Indo-Uralic and Altaic|journal=Frederik Kortlandt: Other electronic publications|date=2006|url=http://www.kortlandt.nl/publications/art216e.pdf|location=Leiden University — www.kortlandt.nl|pages=1}}</ref> Kartu su Ž. van Drymu (George van Driem) ir keletu kitų kolegų yra vienas iš Leideno kalbotyros mokyklos lyderių, aprašančių kalbą kaip [[Memas|memo]] atmainą. F. Kortlantas [[Amsterdamo universitetas|Amsterdamo universitete]] apgynė penkias [[Disertacija|disertacijas]]: * humanitarinių mokslų [[Bakalauras|bakalauro]], 1967, slavų kalbotyra ir literatūra, * humanitarinių mokslų bakalauro, 1967, matematinė ekonomika, * humanitarinių mokslų [[Magistras|magistro]], 1969, slavų kalbotyra, * humanitarinių mokslų magistro, 1970, matematinė ekonomika, * filosofijos [[Daktaras|daktaro]], 1972, [[kompiuterinė lingvistika]]. [[2007]] m. [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbe]] sudarė savąjį [[August Schleicher|A. Šleicherio]] pasakėčios variantą, labai besiskiriantį nuo visų ankstesnių versijų. F. Kortlantas yra [[Nyderlandų karališkoji mokslų akademija|Nyderlandų karališkosios mokslų akademijos]] narys. Be kitų, apdovanotas Spinozos premija (1997). == Kortlanto dėsnis == F. Kortlantas [[prūsų kalba]]i suformulavo [[Akcentologija|akcentologinį]] dėsnį, pagal kurį kirtis buvęs perkeltas iš trumpo [[Skiemuo|skiemens]] į tolimesnį skiemenį: [[Baltų prokalbė|prabalt.]] *''<nowiki>'</nowiki>žemē͂'' > {{prg|ze<nowiki>'</nowiki>mē}}. Tokiu būdu prūsų kalboje būtų turėjusi susidaryti kirčiuotė, kurios visos formos kirčiuojamos galūnėje (oksitoninis kirčiavimas). F. Kortlantas savo įžvalgas neretai grindžia pavyzdžiais, kuriuose kirčiuotą skiemenį turinčios rodyti dvigubos [[priebalsė]]s; kiti tyrėjai dažnai abejoja buvus tokį kirčio žymėjimą. Šis dėsnis kalbininkų nėra visuotinai pripažįstamas.<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=V.|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0|page=72}}</ref> == Bibliografija == * Modelling the phoneme: new trends in East European phonemic theory, Den Haag: Mouton 1972 * Italo-Celtic origins and prehistoric development of the Irish language, Amsterdam, Rodopi 2007 * Kortlandt F. Indo-European and Indo-Uralic // Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic. – Amsterdam/New York: Rodopi, 2010. – P. 91—112. – (Leiden Studies in Indo-European, 17). – ISBN 978-9-04-203135-7 * Kortlandt F. Indo-Uralic and Altaic // Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic. – Amsterdam/New York: Rodopi, 2010. – P. 415. – (Leiden Studies in Indo-European, 17). – ISBN 978-9-04-203135-7 * Selected writings on Slavic and general linguistics, Amsterdam, Rodopi 2011 * [http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1206 ''Kortlandt, Frederik''. Balto-Slavic phonological developments. // Baltistica, 43/1, 2008.] * [http://www.kortlandt.nl/publications/art066e.pdf ''Kortlandt, Frederik''. From Proto-Indo-European to Slavic] == Nuorodos == * [http://www.kortlandt.nl/bibliography.html Frederikas Kortlandtas: Bibliografija] == Išnašos == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kortlandt, Frederik}} [[Kategorija:Nyderlandų kalbininkai]] 87fvxqlr27gkvri55p852us5ggqvbgt 14 578870 7952163 5845946 2026-10-25T05:54:10Z ~2026-56852-69 226853 7952163 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Kariniai daliniai]] [[Kategorija:Lietuviai kitose kariuomenėse]] [[Kategorija:Nacių okupacija Lietuvoje]] s0ck02qxde7u1xq00f4wis8pw95czix 7952187 7952163 2026-10-25T06:19:58Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-56852-69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (D&P keitimas) 5845946 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Kariniai daliniai]] [[Kategorija:Lietuviai kitose kariuomenėse]] 86no3vlki6jeqfedjqpj82i3ut02d70 0 579422 7952264 7820723 2026-10-25T09:56:11Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952264 wikitext text/x-wiki {{Infobox sporto sezonas|league=[[RKL]]|sport=[[Krepšinis]]|galima rasti=[[RKL 2019-2020 m. sezonas]]|kitas=[[RKL 2021-2022 m. sezonas]]|no_of_teams=16 (A divizionas)<br />19 (B divizionas)|finals_champ=[[KK Kretinga|Kretingos „Kretinga“]] (A divizionas)<br />[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas“]] (B divizionas)|top_seed=[[Ukmergės Stekas|Vilniaus „Rivile“]] (A divizionas)<br />[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas“]] (B diviziono A grupė)<br />[[KK Ataka|Kazlų Rūdos SC-„Ataka“]] (B diviziono B grupė)|no_of_games=30 (A divizionas)<br />16 (B diviziono A grupė)<br />18 (B diviziono B grupė)|season_champs=[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas“]]|season_champ_name=„TOPsport“ taurės čempionai}}'''[[RKL]] 2020–2021 metų sezonas''' – 16-asis lygos sezonas, kuriame dalyvauja 35 klubai. Pajėgesniame A divizione tradiciškai žais 16 ekipų, o po reguliariojo sezono į atkrintamąsias pateks 12 geriausių. Pirmajame varžybų etape 1-4 vietas užėmusios ekipos pateks tiesiai į ketvirtfinalį, tuo tarpu 5-12 pozicijose likusios komandos kovos 1/8 finalo etape.<ref>https://rkl.lt/naujienos/rkl-sezono-naujoves-finalo-ketvertas-lkl-dubleriniu-komandu-gausa-ir-demesys-tiesioginems-transliacijoms-</ref> Tiek aštuntfinalyje, tiek ketvirtfinalyje bus žaidžiama serija iki 3 pergalių, tuo tarpu keturios stipriausios RKL komandos dėl čempionės titulo ir kelialapio į Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) kovos pirmą kartą organizuojamame finalo ketverto turnyre. Tuo tarpu RKL B divizione antrus metus iš eilės grumsis 19 kolektyvų. Pavasarį keturios stipriausios ekipos dėl čempionės titulo kovos finalo ketverto turnyre, o dvi stipriausios komandos užsitikrins teisę varžytis tarp šešiolikos stipriausių 2021–2022 m. sezono RKL komandų. Vasarą iš RKL pasitraukė 4 komandos: [[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]] perėjo į NKL<ref>http://www.nklyga.lt/news-141468-debiutui-nkl-besiruosiantis-vilkaviskio-perlas-kelia-tiksla-patekti-tarp-astuoniu-stipriausiu.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201020234004/http://www.nklyga.lt/news-141468-debiutui-nkl-besiruosiantis-vilkaviskio-perlas-kelia-tiksla-patekti-tarp-astuoniu-stipriausiu.html |date=2020-10-20 }}</ref>, A divizione nebežais Kelmės „Kelmė“, tuo tarpu B divizione nebedalyvaus Kelmės sporto centras ir Užpalių „Užpaliai“. Tačiau prie lygos dalyvių gretų taip pat prisijungė penki nauji kolektyvai: Kazlų Rūdos SC-„Ataka“, Kupiškio KK „Kupiškis“, Raseinių „Raseiniai-KKSC“, [[Kuršėnų SK Kristalas|Šiaulių r. Kuršėnų SM-„Grafų Furniture“]] ir [[Vilniaus Perlas-MRU|Vilniaus „Rytas-MRU-VKM“]]. == Reguliarusis sezonas == === A divizionas === {| class="wikitable" style="text-align:left" ! Vieta !! Komanda !! Rungtynės !! Laimėta !! Pralaimėta !! Skirtumas |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 1 |[[Krepšinio pulsas|Vilniaus „Rivile“]] | 30 ||25 |5 |2521:2264 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 2 |[[KK Kretinga|Kretingos „Kretinga“]] | 30 ||23 |7 |2728:2413 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 3 |[[Raseinių Raseiniai|Raseinių „Raseiniai“]] | 30 || 22 || 8 ||2562:2306 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 4 |[[BC Tauragė|Tauragės „Tauragė“]] | 30 || 20 || 10 ||2466:2325 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 5 |[[Plungės Olimpas|Plungės „Olimpas“]] | 30 || 19 || 11 ||2468:2418 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 6 |[[SC Patriots|Akmenės r. „Patriots“]] | 30 || 18 || 12 ||2404:2302 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 7 |[[Kėdainių_SC-Ateitis|Kėdainių SC-„Ateitis“]] (P) | 30 || 17 || 13 ||2410:2416 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 8 |[[BC Omega|Kauno r. „Omega“]] | 30 || 16 || 14 ||2400:2353 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 9 |[[Biržų KK Biržai|Biržų „Biržai-KKSC“]] | 30 || 15 || 15 ||2542:2573 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 10 |[[VDU_(krepšinio komanda)|Vytauto Didžiojo universitetas]] (P) | 30 || 14 || 16 ||2592:2616 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 11 |[[KTU_(krepšinio_komanda)|Kauno technologijos universitetas]] | 30 || 12 || 18 ||2371:2407 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 12 |Prienų „CBet-KKSC“ | 30 || 10 || 20 ||2430:2551 |- |- ! 13 |[[Ukmergės Olimpas|Ukmergės „Olimpas“]] | 30 || 10 || 20 ||2333:2508 |- |- ! 14 |[[Kauno LSU-Atletas|Kauno „LSU-Atletas“]] | 30 || 8 || 22 ||2459:2638 |- |- bgcolor=#ffcccc ! 15 |[[LCC Moose Basketball|LCC tarptautinis universitetas]] | 30 || 7 || 23 ||2273:2497 |- |- bgcolor=#ffcccc ! 16 |[[Bangenė-Aivera|Panevėžio „Bangenė-Aivera-R.Sargūno SG“]] | 30 || 4 || 26 ||2240:2612 |} === B divizionas === {| class="wikitable" style="text-align:left" ! Vieta !! Komanda !! Rungtynės !! Laimėta !! Pralaimėta !! Skirtumas |- | ||'''A grupė''' |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 1 |[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas“]] | 16 || 15 || 1 ||1446:1097 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 2 |[[KK Radviliškis|Radviliškio „Radviliškis-ŠSPC“]] | 16 || 13 || 3 ||1366:1125 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 3 |[[Šiaulių KA Saulė|Šiaulių KA „Saulė-SG“]] | 16 || 9 || 7 ||1269:1183 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 4 |Pakruojo „Pakruojo SC-Lygumų ŽŪB“ | 16 || 9 || 7 ||1316:1293 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 5 |[[Kuršėnų SK Kristalas|Šiaulių r. Kuršėnų SM-„Grafų Furniture“]] | 16 || 8 || 8 ||1317:1286 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 6 |Klaipėdos „VKKM-Neptūnas“ | 16 || 7 || 9 ||1239:1232 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 7 |[[Kupiškio KK Kupiškis|Kupiškio KK „Kupiškis“]] | 16 || 6 || 10 ||1207:1272 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 8 |Gargždų „Gargždai-2“ | 16 || 3 || 13 ||1111:1452 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 9 |Raseinių „Raseiniai-KKSC“ | 16 || 2 || 14 ||1053:1384 |- |- | ||'''B grupė''' |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 1 |[[KK Ataka|Kazlų Rūdos SC-„Ataka“]] | 18 || 17 || 1 ||1604:1029 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 2 |Kauno „Žalgiris-3“ | 18 || 17 || 1 ||1462:1043 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 3 |Anykščių KKSC-„Elmis“ | 18 || 12 || 6 ||1441:1149 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 4 |[[Alytaus SRC-Dzūkija|Alytaus SRC-„Dzūkija“]] | 18 || 12 || 6 ||1318:1233 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 5 |[[Vilniaus Perlas-MRU|Vilniaus „Rytas-MRU-VKM“]] | 18 || 11 || 7 ||1354:1226 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 6 |Jonavos „CBet-2“ | 18 || 9 || 9 ||1313:1211 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 7 |Kaišiadorių „Savingė“ | 18 || 5 || 13 ||1233:1392 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 8 |Lietuvos kurčiųjų sporto klubas | 18 || 3 || 15 ||1048:1585 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 9 |Ignalinos „Vilkakalnis“ | 18 || 2 || 16 ||1166:1514 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 10 |Marijampolės sporto centras | 18 || 2 || 16 ||1139:1696 |- |} == Atkrintamosios varžybos (A divizionas) == {{Round16 <!--Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 --> <!-- quarter finals --> | |||| | |'''[[BC Omega|„Omega“]]'''|'''3'''|[[Biržų KK Biržai|„Biržai-KKSC“]]|1 | |||| | |'''[[Plungės Olimpas|P. „Olimpas“]]'''|'''3'''|„CBet-KKSC“|1 | |||| | |'''[[Kėdainių_SC-Ateitis|SC-„Ateitis“]]'''|'''3'''|[[VDU (krepšinio komanda)|VDU]]|0 | |||| | |'''[[SC Patriots|„Patriots“]]'''|'''3'''|[[KTU_(krepšinio_komanda)|KTU]]|1 <!-- quarter finals --> ||'''[[Krepšinio pulsas|„Rivile“]]'''|'''3'''|[[BC Omega|„Omega“]]|2 | |'''[[BC Tauragė|„Tauragė“]]'''|'''3'''|[[Plungės Olimpas|P. „Olimpas“]]|0 | |'''[[KK Kretinga|„Kretinga“]]'''|'''3'''|[[Kėdainių_SC-Ateitis|SC-„Ateitis“]]|1 | |[[Raseinių Raseiniai|„Raseiniai“]]|1|'''[[SC Patriots|„Patriots“]]'''|'''3''' <!--semi-finals --> | |'''[[Krepšinio pulsas|„Rivile“]]'''|'''72'''|[[BC Tauragė|„Tauragė“]]|68 | |'''[[KK Kretinga|„Kretinga“]]'''|'''75'''|[[SC Patriots|„Patriots“]]|73 <!--final --> | |[[Krepšinio pulsas|„Rivile“]]|78|'''[[KK Kretinga|„Kretinga“]]'''|'''82''' <!--third place --> | |'''[[BC Tauragė|„Tauragė“]]'''|'''92'''|[[SC Patriots|„Patriots“]]|87 }} == Atkrintamosios varžybos (B divizionas) == === Atrankos etapas === {| class="wikitable" style="text-align:left" width="600px" ! align="center" width="20"| ! align="center" width="280"| ! align="center" width="60"| ! align="center" width="60"| ! align="center" width="60"| |- | A7 || '''[[Kupiškio KK Kupiškis|Kupiškio KK „Kupiškis“]]'''|| '''94'''|| 101|||'''118''' |- | B10 || Marijampolės sporto centras|| 84|| '''104'''|||47 |- | |- | A8 || '''Gargždų „Gargždai-2“'''||'''101'''||'''62'''||| |- | B9 || Ignalinos „Vilkakalnis“||85||57||| |- | |- | B8 || Lietuvos kurčiųjų sporto klubas||66 || 67||| |- | A9 || '''Raseinių „Raseiniai-KKSC“'''||'''95''' || '''117'''||| |} {{Round16 <!--Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 --> <!-- quarter finals --> ||'''[[KK Jurbarkas|„Jurbarkas“]]''' |'''2'''|„Raseinių-KKSC“|0 ||[[Alytaus SRC-Dzūkija|SRC-„Dzūkija“]]|0|'''[[Kuršėnų SK Kristalas|„Grafų Furniture“]]'''|'''2''' | |'''„Žalgiris-3“'''|'''2'''|[[Kupiškio KK Kupiškis|„Kupiškis“]]|0 | |'''[[Šiaulių KA Saulė|„Saulė-SG“]]'''|'''2'''|„CBet-2“|0 | |'''[[KK Ataka|SC-„Ataka“]]'''|'''2'''|„Gargždai-2“|0 | |„Pakruojo SC-Lyg. ŽŪB“|0|'''[[Vilniaus Perlas-MRU|„Rytas-MRU-VKM“]]'''|'''2''' | |'''[[KK Radviliškis|„Radviliškis-ŠSPC“]]'''|'''2'''|„Savingė“|0 | |'''KKSC-„Elmis“'''|'''2'''|„VKKM-Neptūnas“|1 <!-- quarter finals --> | |'''[[KK Jurbarkas|„Jurbarkas“]]'''|'''2'''|[[Kuršėnų SK Kristalas|„Grafų Furniture“]]|0 | |'''„Žalgiris-3“'''|'''2'''|[[Šiaulių KA Saulė|„Saulė-SG“]]|0 | |'''[[KK Ataka|SC-„Ataka“]]'''|'''2'''|[[Vilniaus Perlas-MRU|„Rytas-MRU-VKM“]]|1 | |'''[[KK Radviliškis|„Radviliškis-ŠSPC“]]'''|'''2'''|KKSC-„Elmis“|0 <!--semi-finals --> | |'''[[KK Jurbarkas|„Jurbarkas“]]'''|'''78'''|„Žalgiris-3“|75 | |'''[[KK Ataka|SC-„Ataka“]]'''|'''77'''|[[KK Radviliškis|„Radviliškis-ŠSPC“]]|75 <!--final --> | |'''[[KK Jurbarkas|„Jurbarkas“]]'''|'''76'''|[[KK Ataka|SC-„Ataka“]]|62 <!--third place --> | |'''„Žalgiris-3“'''|'''77'''|[[KK Radviliškis|„Radviliškis-ŠSPC“]]|75 }} == Atkrintamosios varžybos („TOPsport“ taurė) == === Aštuntfinaliai === {{col-start}} {{col-2}} {| class="wikitable" style="text-align:left" width="320px" |- | '''[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas“]]'''||'''20''' |- | Lietuvos kurčiųjų sporto klubas||0 |- | |- | [[Alytaus SRC-Dzūkija|Alytaus SRC-„Dzūkija“]]||52 |- | '''Kupiškio „Kupiškis“'''||'''88''' |- | |- | '''Kauno „Žalgiris-3“'''||'''86''' |- | [[Kuršėnų SK Kristalas|Šiaulių r. Kuršėnų SM-„Grafų Furniture]]“||50 |- | |- | '''Pakruojo „Pakruojo SC-Lygūmų ŽŪB“'''||'''82''' |- | Kaišiadorių „Savingė“||64 |} {{col-2}} {| class="wikitable" style="text-align:left" width="320px" |- | '''[[KK Ataka|Kazlų Rūdos SC-„Ataka“]]'''||'''91''' |- | Raseinių „Raseiniai-KKSC“||72 |- | |- | '''[[Šiaulių KA Saulė|Šiaulių KA „Saulė-SG“]]'''||'''68''' |- | Vilniaus „Rytas-MRU-VKM“||66 |- | |- | '''[[KK Radviliškis|Radviliškio KK „Radviliškis-ŠSPC“]]||'''86''' |- | Jonavos „CBet-2“||83 |- | |- | '''Anykščių KKSC-„Elmis“'''||'''84''' |- | Klaipėdos „VKKM-Neptūnas“||61 |} {{col-end}} {{round8 ||'''[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas“]]'''|'''90'''|Kupiškio „Kupiškis“|70 ||'''Kauno „Žalgiris-3“'''|'''77'''|Pakruojo „Pakruojo SC-Lyg. ŽŪB“|60 ||'''[[KK Ataka|Kazlų Rūdos SC-„Ataka“]]'''|'''84'''|[[Šiaulių KA Saulė|Šiaulių KA „Saulė-SG“]]|75 ||'''[[KK Radviliškis|Radviliškio „Radviliškis-ŠSPC“]]'''|'''75'''|Anykščių KKSC-„Elmis“|67 ||'''[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas“]]'''|'''85'''|Kauno „Žalgiris-3“|59 ||[[KK Ataka|Kazlų Rūdos SC-„Ataka“]]|63|'''[[KK Radviliškis|Radviliškio „Radviliškis-ŠSPC“]]'''|'''73''' ||'''[[KK Jurbarkas|Jurbarko „Jurbarkas“]]'''|'''78'''|[[KK Radviliškis|Radviliškio „Radviliškis-ŠSPC“]]|57 }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.rkl.lt/ Oficiali RKL svetainė] {{RKL sezonai}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio lygos]] [[Kategorija:Lietuvos sportas 2021 m.]] p2jxr31hpeyzy6hal40giz9cqfm6xbq 3 583759 7952015 7846979 2026-10-24T14:49:41Z Obivan Kenobi 116618 /* Anonimo indėlis */ naujas skyrius 7952015 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 17:31, 14 gruodžio 2020 (EET)}} == Rusai iš Suvalkų Opšrūtuose == Labas vakaras, kolega. Noriu jus informuoti, kad jus veltui anuliavote mano straipsnio "Opšrūtai" versiją. Rusai sentikiai gyveno Suvalkų krašte nuo XVIII a. Tarpukario metais jei buvo Lenkijos piliečiai. 1941 m. Sausio 10 d. SSRS ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl gyventojų mainų. Dėl šio susitarimo į Lietuvą PRIVERSTINAI atvyko tūkstančiai etninių rusų (Lenkijos piliečių). Dalis jų pateko į Opšrūtų k. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia uždraudė jiems grįžti į gimtąją kraštą. Susipažinkite su šaltiniai ir tik po to redaguokite "nesąmonę". Šaltiniai: staroobrzedowcy.com; Regina Laukaitytė. Sentikių Bažnyčia Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941−1944); The Surnames of Old Believers in the Suwałki Region (According to Marriage and Death Records from 1924 to 1935); Gabove Grondų sentikių kapinės – Vikipedija (wikipedia.org); Kościół Staroobrzędowy – Wikipedia, wolna encyklopedia; Seimo Laisvės kovų komisijos pranešimas: „Gyventojų mainų tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį pasekmės aptartos Laisvės kovų komisijoje“ - Naujienos (lrs.lt). Pagarbiai [[Naudotojas:Sachol|Sachol]] ([[Naudotojo aptarimas:Sachol|aptarimas]]) 23:01, 17 lapkričio 2023 (EET) :Dėkoju už patikslinimą ir mano žinių praplėtimą. :Stebiuosi, kad vietoje to straipsnio papildymo sau žinoma informacija ir šaltiniais, jums kažkodėl svarbiau man apie tai parašyti. Svarbiausias Vikipedijos tikslas yra gi nemokama informacijos plėtra, o ne jos taisytojų susirašinėjimas. :Šalinimas teiginių, kurie taisytojų nuomone prasilenkia su tikrovę, yra absoliučiai normalus reiškinys Vikipedijoje. Jeigu kas nors rašys ir pateiks šaltinį, jog žmogus jau dabar vaikščioja Marso planetoje, aš šalinsiu tai, nepaisant šalia pridėto šaltinio. Taigi, matydamas teiginius, kurie man skambėjo kaip fantastiškos pasakos, aš juos, suprantama, šalinau ir pavadinau nesąmone. Beje, ne man vienam atrodė tokie teiginiai nesąmoningi, nes [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] irgi šalino dukart tą informaciją: [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Op%C5%A1r%C5%ABtai&diff=6279674&oldid=6279569 16 liepos 2021 m.] ir [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Op%C5%A1r%C5%ABtai&diff=6649980&oldid=6649659 30 liepos 2022 m.] :Dabar matau, kaip jūs sakėte, jog mano pakeitimas buvo veltui. Visgi, jo nebūtų buvę, jeigu VISOS tos žinios, kurias su manimi dabar dalinatės, jau būtų straipsnyje, ar bent jau išnašoje paminėtos, kad skaitytojui būtų aiškiau. Žinojimas apie sentikių buvimą Suvalkų krašte (pvz. [[Vodzilkiai]]) nuo 1788 metų, 1941 m. gyventojų apsikeitimus ir kad tie rusai buvo ne bet kokie rusai, o būtent sentikiai, toli gražu nėra plačiai paplitęs Lietuvoje. Žodžio sentikis net nėra paminėta visame straipsnyje ir todėl man net nekilo mintis, kad tai galėjo būti apie juos. :Beje, tokie pastebėjimai turėtų būti rašomi paties straipsnio aptarimo puslapyje, kad ateityje žmonės galėtų geriau rasti jeigu ir jiems kiltų klausimas kaip ir man, nes čionais tavo komentaras bus turbūt perskaitytas tik mudviejų. :Pagarbiai, [[Naudotojas:Cukrakalnis|Cukrakalnis]] ([[Naudotojo aptarimas:Cukrakalnis|aptarimas]]) 23:45, 18 lapkričio 2023 (EET) ::Supratau jūsų mintį ir savo netikslumą. ::To sum up, Aš grąžinsiu to straipsnio savo versiją, papildomai nurodysiu, kad kolonistai buvo sentikiai ir parašysiu išnašoje nurodytą informaciją. Ar turite prieštaravimų? [[Naudotojas:Sachol|Sachol]] ([[Naudotojo aptarimas:Sachol|aptarimas]]) 12:14, 19 lapkričio 2023 (EET) :::@[[Naudotojas:Sachol|Sachol]] Džiaugiuosi, kad vienas kitą supratome ir sutinku su jūsų siūlomu pakeitimu. Taip pat pabrėžiu tai, ką Obivan Kenobi parašė, kad tokie nesusipratimai nepasikartotų. [[Naudotojas:Cukrakalnis|Cukrakalnis]] ([[Naudotojo aptarimas:Cukrakalnis|aptarimas]]) 22:14, 19 lapkričio 2023 (EET) :{{ats|Sachol}} Nesusipratimų būtų mažiau, jei taisydamas tekstą iškart pridėtumėt tinkamą šaltinį (pageidautina su nuoroda, jei prieinamas internetu). --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:24, 19 lapkričio 2023 (EET) == Dėl mano veiklos rusiškoje Vikipedijoje. == Sveiki, deja dėl techninių priežasčių negaliu atsakyti jums savo aprašymo skiltyje tai atsakysiu čia. rusijos federacijos autoritarinės valdžios pagrindinis veiklos instrumentas tai propaganda kuri remiasi federacijos gyventojų neišprusimu ir dezinformacija - kuria lengviau skleisti eiliniams gyventojams neturint prieigos prie adekvačių šaltinių populiariuose ir RF valdžios nemoderuojamuose medija. (tai yra vienas iš rusiškos vikipedijos principų pvz. viešinant rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje) Mano veikla jau turėjo įtakos formuojant adekvatų LK įvaizdi ir neduodant šmeižti, skleisti dezinformaciją rusijos ir gudijos naujienų portaluose apie mūsų krašto apsaugą ir aišku provokuojant vatnikų priepuolius ar iškeliant jiems klausimus kodėl maskvos teikiamoje informacijoje "faktus" kurie visiškai nesutampa su kitais tinklalapiais. Visa informacija teikiama straipsniuose remiasi oficialiais KAM ir LK CIMIC šaltiniais kurie atsako už viešą žinių skleidimą, taipogi ir anglų kalba užsieniečiams. Jūsų vardinamas OSINT (open-source) žvalgybos principas dėka to, kad aš remiuosi oficialiais šaltiniais neturi jokios prasmės, nes yra prieinamas ruskiams ir taip, be šališkumo filtro kuris budingas kiekvienam žmogui perduodant informaciją ir gali ją iškraipyti. Neteikiu informacijos pavyzdžiui apie J2 (ar bet kokio kito skyriaus arba neviešos institucijos vadovybę) skyriaus viršininką kadangi informacija nėra viešai skelbiama. Informacija apie dalinių dislokacija esant grėsmei liks neaktuali, nes daliniai prieš karo veiksmus tiesiog atsitraukia ir priešas tai puikiai žino. Jeigu jums yra klausimų šia temą - galiu į juos atsakyti. P.s. Ačiū už budrumą! [[Naudotojas:Bellkass02|Bellkass02]] ([[Naudotojo aptarimas:Bellkass02|aptarimas]]) 17:48, 3 sausio 2024 (EET) :@[[Naudotojas:Bellkass02|Bellkass02]] Džiaugiuosi jūsų atsakymu, jis mane nuramino. Akivaizdžiai jau buvote permąstę tai apie ką jus paklausiau ir mano susirūpinimas, nors ir suprantamas, buvo, laimei, nepagrįstas. Tiesą sąkant, aš anksčiau susilaikydavau nuo rašymo apie dabartinę LK anglų vikipedijoje mąstydamas tai ką jums parašiau, bet matomai nėra jokios priežasties susilaikyti, nes jos atstovai jau patys patalpino tą informaciją internete. Artimiausiu laiku kaip tik net išversiu tavo straipsnių į anglų kalbą, nes jie visai tūriningi. Dėkui, kad nesupykote dėl mano parašymų ir sveikinu su naujausiais metais! Dar tik sausio 3 diena ;) [[Naudotojas:+JMJ+|+JMJ+]] ([[Naudotojo aptarimas:+JMJ+|aptarimas]]) 18:03, 3 sausio 2024 (EET) ::@[[Naudotojas:+JMJ+|+JMJ+]] Tikrai labai ačiū, bus malonu pasiskaityti straipsnius angliškai - kas liečia pykčio tai aš tikrai nematau jam priežasčių. Jus irgi su naujais! :) [[Naudotojas:Bellkass02|Bellkass02]] ([[Naudotojo aptarimas:Bellkass02|aptarimas]]) 19:46, 3 sausio 2024 (EET) == Skaitmenys == Stambūs skaitmenys lietuvių kalboje skiriami ne kableliais, o tarpais. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:01, 28 liepos 2025 (EEST) :Ar galėtumėte man prašau nurodyti kas tokias taisykles nustatė? [[Naudotojas:&#43;JMJ+|&#43;JMJ+]] ([[Naudotojo aptarimas:&#43;JMJ+|aptarimas]]) 21:36, 28 liepos 2025 (EEST) ::Žr. [https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/rasyba/skaiciai]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:05, 28 liepos 2025 (EEST) :::Ačiū, žinosiu [[Naudotojas:&#43;JMJ+|&#43;JMJ+]] ([[Naudotojo aptarimas:&#43;JMJ+|aptarimas]]) 22:16, 28 liepos 2025 (EEST) == dėl straipsnio == ar galite peržiūrėti mano juodraštį? [[Naudotojas:Mindaugas410|&#126;~Mindaugas]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaugas410|aptarimas]]) 20:14, 19 rugpjūčio 2025 (EEST) :@[[Naudotojas:Mindaugas410|Mindaugas410]] dabar peržiūrėsiu [[Naudotojas:&#43;JMJ+|&#43;JMJ+]] ([[Naudotojo aptarimas:&#43;JMJ+|aptarimas]]) 19:16, 22 rugpjūčio 2025 (EEST) == Anonimo indėlis == Sveikas. Dėkui, kad peržiūri anonimo keitimus. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 17:49, 24 spalio 2026 (EEST) daetfp2ff14qsyxwsopp3qty3tv6d6x 7952017 7952015 2026-10-24T14:52:08Z D&P 141668 /* Anonimo indėlis */ Atsakyti 7952017 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 17:31, 14 gruodžio 2020 (EET)}} == Rusai iš Suvalkų Opšrūtuose == Labas vakaras, kolega. Noriu jus informuoti, kad jus veltui anuliavote mano straipsnio "Opšrūtai" versiją. Rusai sentikiai gyveno Suvalkų krašte nuo XVIII a. Tarpukario metais jei buvo Lenkijos piliečiai. 1941 m. Sausio 10 d. SSRS ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl gyventojų mainų. Dėl šio susitarimo į Lietuvą PRIVERSTINAI atvyko tūkstančiai etninių rusų (Lenkijos piliečių). Dalis jų pateko į Opšrūtų k. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia uždraudė jiems grįžti į gimtąją kraštą. Susipažinkite su šaltiniai ir tik po to redaguokite "nesąmonę". Šaltiniai: staroobrzedowcy.com; Regina Laukaitytė. Sentikių Bažnyčia Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941−1944); The Surnames of Old Believers in the Suwałki Region (According to Marriage and Death Records from 1924 to 1935); Gabove Grondų sentikių kapinės – Vikipedija (wikipedia.org); Kościół Staroobrzędowy – Wikipedia, wolna encyklopedia; Seimo Laisvės kovų komisijos pranešimas: „Gyventojų mainų tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį pasekmės aptartos Laisvės kovų komisijoje“ - Naujienos (lrs.lt). Pagarbiai [[Naudotojas:Sachol|Sachol]] ([[Naudotojo aptarimas:Sachol|aptarimas]]) 23:01, 17 lapkričio 2023 (EET) :Dėkoju už patikslinimą ir mano žinių praplėtimą. :Stebiuosi, kad vietoje to straipsnio papildymo sau žinoma informacija ir šaltiniais, jums kažkodėl svarbiau man apie tai parašyti. Svarbiausias Vikipedijos tikslas yra gi nemokama informacijos plėtra, o ne jos taisytojų susirašinėjimas. :Šalinimas teiginių, kurie taisytojų nuomone prasilenkia su tikrovę, yra absoliučiai normalus reiškinys Vikipedijoje. Jeigu kas nors rašys ir pateiks šaltinį, jog žmogus jau dabar vaikščioja Marso planetoje, aš šalinsiu tai, nepaisant šalia pridėto šaltinio. Taigi, matydamas teiginius, kurie man skambėjo kaip fantastiškos pasakos, aš juos, suprantama, šalinau ir pavadinau nesąmone. Beje, ne man vienam atrodė tokie teiginiai nesąmoningi, nes [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] irgi šalino dukart tą informaciją: [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Op%C5%A1r%C5%ABtai&diff=6279674&oldid=6279569 16 liepos 2021 m.] ir [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Op%C5%A1r%C5%ABtai&diff=6649980&oldid=6649659 30 liepos 2022 m.] :Dabar matau, kaip jūs sakėte, jog mano pakeitimas buvo veltui. Visgi, jo nebūtų buvę, jeigu VISOS tos žinios, kurias su manimi dabar dalinatės, jau būtų straipsnyje, ar bent jau išnašoje paminėtos, kad skaitytojui būtų aiškiau. Žinojimas apie sentikių buvimą Suvalkų krašte (pvz. [[Vodzilkiai]]) nuo 1788 metų, 1941 m. gyventojų apsikeitimus ir kad tie rusai buvo ne bet kokie rusai, o būtent sentikiai, toli gražu nėra plačiai paplitęs Lietuvoje. Žodžio sentikis net nėra paminėta visame straipsnyje ir todėl man net nekilo mintis, kad tai galėjo būti apie juos. :Beje, tokie pastebėjimai turėtų būti rašomi paties straipsnio aptarimo puslapyje, kad ateityje žmonės galėtų geriau rasti jeigu ir jiems kiltų klausimas kaip ir man, nes čionais tavo komentaras bus turbūt perskaitytas tik mudviejų. :Pagarbiai, [[Naudotojas:Cukrakalnis|Cukrakalnis]] ([[Naudotojo aptarimas:Cukrakalnis|aptarimas]]) 23:45, 18 lapkričio 2023 (EET) ::Supratau jūsų mintį ir savo netikslumą. ::To sum up, Aš grąžinsiu to straipsnio savo versiją, papildomai nurodysiu, kad kolonistai buvo sentikiai ir parašysiu išnašoje nurodytą informaciją. Ar turite prieštaravimų? [[Naudotojas:Sachol|Sachol]] ([[Naudotojo aptarimas:Sachol|aptarimas]]) 12:14, 19 lapkričio 2023 (EET) :::@[[Naudotojas:Sachol|Sachol]] Džiaugiuosi, kad vienas kitą supratome ir sutinku su jūsų siūlomu pakeitimu. Taip pat pabrėžiu tai, ką Obivan Kenobi parašė, kad tokie nesusipratimai nepasikartotų. [[Naudotojas:Cukrakalnis|Cukrakalnis]] ([[Naudotojo aptarimas:Cukrakalnis|aptarimas]]) 22:14, 19 lapkričio 2023 (EET) :{{ats|Sachol}} Nesusipratimų būtų mažiau, jei taisydamas tekstą iškart pridėtumėt tinkamą šaltinį (pageidautina su nuoroda, jei prieinamas internetu). --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:24, 19 lapkričio 2023 (EET) == Dėl mano veiklos rusiškoje Vikipedijoje. == Sveiki, deja dėl techninių priežasčių negaliu atsakyti jums savo aprašymo skiltyje tai atsakysiu čia. rusijos federacijos autoritarinės valdžios pagrindinis veiklos instrumentas tai propaganda kuri remiasi federacijos gyventojų neišprusimu ir dezinformacija - kuria lengviau skleisti eiliniams gyventojams neturint prieigos prie adekvačių šaltinių populiariuose ir RF valdžios nemoderuojamuose medija. (tai yra vienas iš rusiškos vikipedijos principų pvz. viešinant rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje) Mano veikla jau turėjo įtakos formuojant adekvatų LK įvaizdi ir neduodant šmeižti, skleisti dezinformaciją rusijos ir gudijos naujienų portaluose apie mūsų krašto apsaugą ir aišku provokuojant vatnikų priepuolius ar iškeliant jiems klausimus kodėl maskvos teikiamoje informacijoje "faktus" kurie visiškai nesutampa su kitais tinklalapiais. Visa informacija teikiama straipsniuose remiasi oficialiais KAM ir LK CIMIC šaltiniais kurie atsako už viešą žinių skleidimą, taipogi ir anglų kalba užsieniečiams. Jūsų vardinamas OSINT (open-source) žvalgybos principas dėka to, kad aš remiuosi oficialiais šaltiniais neturi jokios prasmės, nes yra prieinamas ruskiams ir taip, be šališkumo filtro kuris budingas kiekvienam žmogui perduodant informaciją ir gali ją iškraipyti. Neteikiu informacijos pavyzdžiui apie J2 (ar bet kokio kito skyriaus arba neviešos institucijos vadovybę) skyriaus viršininką kadangi informacija nėra viešai skelbiama. Informacija apie dalinių dislokacija esant grėsmei liks neaktuali, nes daliniai prieš karo veiksmus tiesiog atsitraukia ir priešas tai puikiai žino. Jeigu jums yra klausimų šia temą - galiu į juos atsakyti. P.s. Ačiū už budrumą! [[Naudotojas:Bellkass02|Bellkass02]] ([[Naudotojo aptarimas:Bellkass02|aptarimas]]) 17:48, 3 sausio 2024 (EET) :@[[Naudotojas:Bellkass02|Bellkass02]] Džiaugiuosi jūsų atsakymu, jis mane nuramino. Akivaizdžiai jau buvote permąstę tai apie ką jus paklausiau ir mano susirūpinimas, nors ir suprantamas, buvo, laimei, nepagrįstas. Tiesą sąkant, aš anksčiau susilaikydavau nuo rašymo apie dabartinę LK anglų vikipedijoje mąstydamas tai ką jums parašiau, bet matomai nėra jokios priežasties susilaikyti, nes jos atstovai jau patys patalpino tą informaciją internete. Artimiausiu laiku kaip tik net išversiu tavo straipsnių į anglų kalbą, nes jie visai tūriningi. Dėkui, kad nesupykote dėl mano parašymų ir sveikinu su naujausiais metais! Dar tik sausio 3 diena ;) [[Naudotojas:+JMJ+|+JMJ+]] ([[Naudotojo aptarimas:+JMJ+|aptarimas]]) 18:03, 3 sausio 2024 (EET) ::@[[Naudotojas:+JMJ+|+JMJ+]] Tikrai labai ačiū, bus malonu pasiskaityti straipsnius angliškai - kas liečia pykčio tai aš tikrai nematau jam priežasčių. Jus irgi su naujais! :) [[Naudotojas:Bellkass02|Bellkass02]] ([[Naudotojo aptarimas:Bellkass02|aptarimas]]) 19:46, 3 sausio 2024 (EET) == Skaitmenys == Stambūs skaitmenys lietuvių kalboje skiriami ne kableliais, o tarpais. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:01, 28 liepos 2025 (EEST) :Ar galėtumėte man prašau nurodyti kas tokias taisykles nustatė? [[Naudotojas:&#43;JMJ+|&#43;JMJ+]] ([[Naudotojo aptarimas:&#43;JMJ+|aptarimas]]) 21:36, 28 liepos 2025 (EEST) ::Žr. [https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/rasyba/skaiciai]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:05, 28 liepos 2025 (EEST) :::Ačiū, žinosiu [[Naudotojas:&#43;JMJ+|&#43;JMJ+]] ([[Naudotojo aptarimas:&#43;JMJ+|aptarimas]]) 22:16, 28 liepos 2025 (EEST) == dėl straipsnio == ar galite peržiūrėti mano juodraštį? [[Naudotojas:Mindaugas410|&#126;~Mindaugas]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaugas410|aptarimas]]) 20:14, 19 rugpjūčio 2025 (EEST) :@[[Naudotojas:Mindaugas410|Mindaugas410]] dabar peržiūrėsiu [[Naudotojas:&#43;JMJ+|&#43;JMJ+]] ([[Naudotojo aptarimas:&#43;JMJ+|aptarimas]]) 19:16, 22 rugpjūčio 2025 (EEST) == Anonimo indėlis == Sveikas. Dėkui, kad peržiūri anonimo keitimus. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 17:49, 24 spalio 2026 (EEST) :Prašom :)) [[Naudotojas:D&#38;P|D&#38;P]] ([[Naudotojo aptarimas:D&#38;P|aptarimas]]) 17:52, 24 spalio 2026 (EEST) 56x8ag9i6nwk27rgah74nhuk7l2t2ij 0 584660 7951895 7820664 2026-10-24T12:48:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7951895 wikitext text/x-wiki '''[[NKL]] 2020–2021 metų sezonas''' – tai jau 16-asis lygos sezonas, kuriame dalyvauja 15 klubų.<ref>http://www.nklyga.lt/news-139961-nacionalineje-krepsinio-lygoje-stabilumas-ir-atsargus-ateities-sezonas.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210117222952/http://www.nklyga.lt/news-139961-nacionalineje-krepsinio-lygoje-stabilumas-ir-atsargus-ateities-sezonas.html |date=2021-01-17 }}</ref> Dėl pasaulį apėmusios [[COVID-19]] pandemijos ir galimų jos pasekmių NKL vadovų susitikime buvo nuspręsta trumpinti reguliarųjį sezoną, 2020–2021 m. sezone paliekant tik pirmojo etapo kovas ir mėnesiu trumpinti visą čempionatą.<ref>http://www.nklyga.lt/news-139961-nacionalineje-krepsinio-lygoje-stabilumas-ir-atsargus-ateities-sezonas.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210117222952/http://www.nklyga.lt/news-139961-nacionalineje-krepsinio-lygoje-stabilumas-ir-atsargus-ateities-sezonas.html |date=2021-01-17 }}</ref> Nutarta, jog pirmenybės startuos 2020 m. spalio mėnesį, o finišuos – 2021 m. kovą. Taip pat, buvo nuspręsta, jog 15 komandų [[NKL]] čempionate rungtyniaus dviejų ratų sistema, t. y. kiekviena sužais po 28 rungtynes. Iš karto po reguliaraus sezono prasidės atkrintamosios varžybos: pirmiausia aštuntfinalyje kovos 5–12 vietas užėmusios komandos, po to vyks ketvirtfinalio susitikimai ir čempionato pabaigą vainikuos finalo ketvertas. [[NKL|Nacionalinėje krepšinio lygoje]] paskutinę vietą po nutraukto sezono užėmusią [[Tauragės KK Tauragė|Tauragės KK]] komandą 2020–2021 m. pirmenybėse keičia [[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlo“]] klubas, kuris, nutraukus [[RKL|Regionų krepšinio lygos]] sezoną, buvo paskelbtas nugalėtoju. == Reguliarusis sezonas == {| class="wikitable" style="text-align:left"; width="800" ! Vieta !! Komanda !! Rungtynės !! Laimėta !! Pralaimėta |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 1 |[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]||28||24||4 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 2 |[[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]||28||21||7 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 3 |[[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]||28||20||8 |- |- bgcolor=#a3cca3 ! 4 |[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]||28||20||8 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 5 |[[Gargždų Bremena-Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]||28||18||10 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 6 |[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]||28||18||10 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 7 |[[Palangos Kuršiai|Palangos „Kuršiai“]]||28||16||12 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 8 |[[Šilutė (krepšinio klubas)|Šilutės „Šilutė“]]||28||14||14 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 9 |[[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]]||28||13||15 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 10 |[[Klaipėdos Nafta-Uni-Laivitė|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]]||28||10||18 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 11 |[[Molėtų Ežerūnas-karys|Molėtų „Ežerūnas-Atletas“]]||28||10||18 |- |- bgcolor=#ccffcc ! 12 |[[Vilniaus Perlas-MRU|Vilniaus „Perlas Energija“]]||28||10||18 |- |- bgcolor= ! 13 |[[Joniškio Delikatesas|Joniškio „Delikatesas“]]||28||7||21 |- |- ! 14 |[[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Ereliai“]]||28||6||22 |- |- bgcolor=#ffcccc ! 15 |[[KK Lūšis|Šilalės „Lūšis“]]||28||3||25 |} == Atkrintamosios varžybos == === Aštuntfinaliai === {| class="wikitable" style="text-align:left" width="600px" ! align="center" width="20"| ! align="center" width="280"| ! align="center" width="60"| ! align="center" width="60"| ! align="center" width="60"| |- | 5 || '''[[Gargždų Bremena-Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]'''|| '''93'''|| '''85'''||| |- | 12 || [[Vilniaus Perlas-MRU|Vilniaus „Perlas Energija“]]|| 71|| 81||| |- | |- | 6 || '''[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]'''||'''85''' ||'''93'''||| |- | 11 || [[Molėtų Ežerūnas-karys|Molėtų „Ežerūnas-Atletas“]]||71||90||| |- | |- | 7 || [[Palangos Kuršiai|Palangos „Kuršiai“]]|| '''76'''|| 81|||67 |- | 10 || '''[[Klaipėdos Nafta-Uni-Laivitė|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]]'''|| 67|| '''86'''|||'''73''' |- | |- | 8 || '''[[Šilutė (krepšinio klubas)|Šilutės „Šilutė“]]'''|| '''87'''|| '''83'''||| |- | 9 || [[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]]|| 85|| 74||| |} === Ketvirtfinaliai === {| class="wikitable" style="text-align:left" width="600px" ! align="center" width="20"| ! align="center" width="280"| ! align="center" width="60"| ! align="center" width="60"| ! align="center" width="60"| ! align="center" width="60"| ! align="center" width="60"| |- | 1 || '''[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „CBet“]]'''|| '''94'''|| 85|| '''97'''|| '''106'''|| |- | 8 || [[Šilutė (krepšinio klubas)|Šilutės „Šilutė“]]||77|| '''88'''|| 83|| 86|| |- | |- | 2 || '''[[Šakių Zanavykas|Šakių „Vytis“]]'''|| '''85'''|| 78|| 68|| '''63'''||'''97''' |- | 10 || [[Klaipėdos Nafta-Uni-Laivitė|Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“]]||58|| '''84'''|| '''70'''|| 54||81 |- | |- | 3 || '''[[Telšių KK Telšiai|Telšių „Telšiai“]]'''|| '''96'''|| 86|| '''73'''|| '''80'''|| |- | 6 || [[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]] ||87|| '''88'''|| 71|| 56|| |- | |- | 4 || '''[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|Marijampolės „Sūduva-Mantinga“]]'''|| '''78'''|| '''86'''|| '''81'''|| || |- | 5 || [[Gargždų Bremena-Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] ||72|| 75|| 71|| || |- |} === Finalo ketvertas === {{round4-with third |[[Jonavos arena]], [[Jonava]] DELFI TV|'''[[Jonavos Sporto Klubas|„CBet“]]'''|'''79'''|[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|„Sūduva-Mantinga“]]|62 |[[Jonavos arena]], [[Jonava]] DELFI TV|[[Šakių Zanavykas|„Vytis“]]|74|'''[[Telšių KK Telšiai|„Telšiai“]]'''|'''78''' |[[Jonavos arena]], [[Jonava]] Info TV|'''[[Jonavos Sporto Klubas|„CBet“]]'''|'''100'''|[[Telšių KK Telšiai|„Telšiai“]]|66 |[[Jonavos arena]], [[Jonava]] DELFI TV|[[Marijampolės Sūduva (krepšinio klubas)|„Sūduva-Mantinga“]]|69|'''[[Šakių Zanavykas|„Vytis“]]'''|'''81''' }} == Nuorodos == {{Išnašos}} {{NKL sezonai}} [[Kategorija:Lietuvos sportas 2021 m.]] [[Kategorija:NKL sezonai]] fbr7bdrp5muntktqakpg42mxkykzjbr 2 586026 7952283 7950872 2026-10-25T10:44:43Z Vilensija 40695 /* Category */ 7952283 wikitext text/x-wiki {{juodraštis}} :::::::::::::<div style="-moz-transform:rotate(6deg);-webkit-transform:rotate(6deg); transform:rotate(6deg);">__TOC__</div> == Naudingi šablonai ir pan. == === VLE === * <nowiki><ref>{{VLE|NR|||[ https:... PAVAD]}}</ref></nowiki> ...............<nowiki><ref name=vle>{{VLE|NR|||[https:... PAVAD]}}</ref></nowiki> <small>{{Div col|cols=6}} # A–Arktinis # Arktis–Beketas # Beketeriai–Chak # Chakasija–Diržių # Dis–Fatva # Fau–Goris # Gorkai–Imer # Imhof–Junusas # Juocevičius–Khiva # Khmerai–Krelle # Kremacija–Lenz # Lietuva # Leo–Magazyn # Magdalena–México # Mezas–Nagur # Naha–Omuta # On–Peri # Perk–Pra # Pre–Reu # Rėv–Sal # Sam–Skl # Sko–Šala # Šalc–Toli # Tolj–Veni {{Div col end}}</small> === KVR === * <nowiki>X m. buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=NR|title=PAVAD}}</ref></nowiki>: ''„PAVAD“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras''. * <nowiki>X m. buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=NR|title=PAVAD}}</ref></nowiki> === MLE === * <nowiki><ref>{{MLE|NR|[https:... PAVAD]|}}</ref></nowiki> * <nowiki><ref name=mle>{{MLE|NR|[https:... PAVAD]|}}</ref></nowiki> Tomai, NR: 1. A–Kar, 2. Kas–Maž, 3. Mec–Rag, 4. Rahn–Žvižežeris === Kiti === * <nowiki><ref>[xxx Saugomų teritorijų valstybės kadastras. yyy] ''stvk.lt/map''</ref></nowiki> === Archyvuoti psl. === * <nowiki>{{webarchive|url=}}</nowiki> * <nowiki>{{webarchive|url=|date=}}</nowiki> * <nowiki><ref>{{Isokas 1995|xxx}}</ref></nowiki> === YouTube === * <nowiki>{{YouTube|id po „=“|PAVAD}}</ref></nowiki>: ''„PAVAD“. YouTube svetainėje''. == Šablonas:RK3715 == <nowiki><span style="border: 1px blue solid;">{{KelionrRK|3715}} [[Gėsalai]]–[[Klauseikiai]]&nbsp;</span><noinclude> [[Kategorija:Rajoninių kelių šablonai]] </noinclude></nowiki> == Galerija == * <nowiki><gallery widths="180" heights="180"></nowiki> * <nowiki><gallery mode="packed-hover" heights="80"></nowiki> == Pastabos == <nowiki>{{efn|}}</nowiki> <nowiki>=== Pastabos ===</nowiki><br><nowiki>{{notelist}}</nowiki> == Category == <nowiki>{{Natural Heritage Lithuania|NR.}}</nowiki> <nowiki>{{Kategorijos objektų žemėlapis}}</nowiki> <nowiki>{{Cat see also|xxx}}</nowiki> <nowiki>{{Wikidata Infobox}}</nowiki><br> <nowiki>[[Category:Villages in ABC District Municipality]]</nowiki> |vikiteka = Category:ABC ------------------------------------------------- * Quercus robur in Lithuania * Tilia cordata in Lithuania, mažalapė * Tilia × europaea, paprastoji * Hillforts in ABC District Municipality * Wood carving in Lithuania * Picnic shelters in Lithuania * River name signs in Lithuania * Wood carving in Lithuania * Wooden sculptures in Lithuania ------------------------------------------------------ == Vikipedinės neįgalybės == * Statistikoje neįtraukti sukurti sąrašai: ** [[Sąrašas:Lietuvos metų medis]] (2025) ** [[Sąrašas:Baltijos kelio atminimo ženklai]] (2025) ** [[Sąrašas:Bernardinų kapinių koplyčios]] (2025) ** [[Sąrašas:Rasų kapinių koplyčios]] (2020) ** [[Sąrašas:Lietuvos lurdai]] (2019) ** [[Sąrašas:Lietuvos saulės laikrodžiai]] (2016) ** [[Sąrašas:Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Lietuvoje]] (2016) ** [[Sąrašas:Lietuvos profesinio mokymo įstaigos]] (2013) ** [[Sąrašas:Tiltai per Jiesią]] (2012) == Įdomioji lenta == <gallery> Gudakiemis, koplyčia, ministerijos dok.jpg|Iš kur ŽŪM ruošiasi grĄžinti kraštą? Tomas Sudimtas, Skuodo klebonas. Lenta su klaida.JPG|Trūksta „t“ Augustinas Savickas, Trakai.JPG|Gal kas girdėjo apie „Nacionalinę literatūros ir meno premiją“? Beižionys. Steponas Rudžionis.JPG|Prašauta 10 m. su gimimo data Rudoji versmelė, 1000 m.jpg|Atstume vienas „0“ nereikalingas Mikytai, memorialas 2.JPG|Trūksta „l“ („viko vaikams“) Klaipeda 2015.jpg|Dezorientacinis žemėlapis </gallery> == Seimūnai – trūkstami == <small> *[[Liaudies Seimas]] (1940): {{Div col|cols=5}} # [[Jonas Abakonis]] # [[Jurgis Ališauskas]] # [[Kazys Balčiūnas]] # [[Feliksas Balionis]] # [[Jurgis Bieliauskas]] # [[Vladas Biržietis]] # [[Ignas Budionovas]] # [[Antanas Butkus (1909)|Antanas Butkus]] # [[Alfonsas Česnaitis]] # [[Viktoras Ditkevičius]] # [[Juozas Glotnis]] # [[Vladas Gutauskas]] # [[Vladas Jaciunskas]] # [[Vaclovas Jadzgevičius]] # [[Stefan Jędrychowski]] # [[Eduardas Jasutis]] # [[Domas Kazimieraitis]] # [[Ignas Laucys]] # [[Jonas Malašinskas]] # [[Pranas Mickus]] # [[Antanas Mikonis]] # [[Petrė Milančiūtė]] # [[Nochas Mockevičius]] # [[Stepas Murauskas]] # [[Stasys Orentas]] # [[Genovaitė Paleckienė]] # [[Jan Paszkiewicz]] # [[Pranas Petrauskas]] # [[Jonas Plečkaitis]] # [[Petras Ramanauskas]] # [[Juozas Ryliškis]] # [[Irena Sztachelska]] # [[Juozas Švitra]] # [[Jonas Tverkus]] # [[Stanislova Vaineikienė]] {{Div col end}} *[[Ketvirtasis Seimas]] (1936–1940): {{Div col|cols=5}} # [[Pranas Adamkavičius]] # [[Izidorius Aleksa]] # [[Pranas Aleksandravičius]] # [[Juozas Bikinas]] # [[Povilas Brazdžius]] # [[Antanas Bričkus]] # [[Juozas Buožis]] # [[Petras Dilys]] # [[Michael Feslingas]] # [[Pranas Galvydis]] # [[Jonas Gečas]] # [[Alfonsas Gilvydis]] # [[Bronius Gudavičius]] # [[Jonas Jakimavičius]] # [[Stasys Jakubauskas]] # [[Simanas Janavičius]] # [[Jonas Jasutis]] # [[Antanas Jučas]] # [[Michael Jurgaleit]] # [[Juozas Kalpokas]] # [[Aleksandras Kniuipis]] # [[Jonas Kudirka]] # [[Juozas Maurukas]] # [[Jonas Pakalniškis (1894)|Jonas Pakalniškis]] # [[Antanas Petrauskas (1892)|Antanas Petrauskas]] # [[Alfonsas Pimpė]] # [[Antanas Repčys]] # [[Juozas Rimkus (1911)|Juozas Rimkus]] # [[Justinas Sadauskas]] # [[Kipras Stankūnas]] # [[Kazys Statulevičius]] # [[Petras Šegamogas]] # [[Juozas Šėža]] # [[Bronius Tallat Kelpša]] {{Div col end}} *[[Trečiasis Seimas]] (1926–1927): {{Div col|cols=5}} # [[Romualdas Adžgauskas]] # [[Izidorius Aleksa]] # [[Feliksas Bacevičius]] # [[Juozas Dagilis]] # [[Tadas Gėrikas]] # [[Robertas Grabovas]] # [[Maksas Jagštaitis]] # [[Jurgis Jakštas]] # [[Boneventūras Jakubauskas]] # [[Juozas Kaselis]] # <s>[[Juozas Kedys]]</s> # [[Augustas Milbrechtas]] # [[Vincas Petronis]] # [[Nikodemas Radys]] # [[Vincas Rudvalis]] # [[Vladas Sakalauskas (1890)|Vladas Sakalauskas]] # [[Jonas Stukonis]] # [[Petras Svaldenis]] # [[Jonas Šuišeris]] # [[Dionizas Trimakas]] # [[Jonas Valatka (1895)|Jonas Valatka]] # [[Antanas Valavičius]] # <s>[[Jurgis Vaškys]]</s> # [[Vincas Vedeckis]] # [[Antanas Zubrys]] {{Div col end}} *[[Antrasis Seimas]] (1923–1926): {{Div col|cols=4}} # [[Feliksas Bacevičius]] # [[Adolfas Butkys]] # [[Juozas Dagilis]] # [[Kazys Gurauskas]] # [[Vaitiekus Juchnevičius]] # [[Petras Kalvelis]] # [[Vaclovas Kasakaitis]] # [[Kalikstas Korsakas]] # [[Vincas Mieleška]] # [[Nikodemas Radys]] # [[Steponas Rinkevičius]] # [[Vincas Rumpelis]] # [[Bernardas Sakalauskas]] # [[Juozas Sakalauskas (1895)|Juozas Sakalauskas]] # [[Benediktas Šakys]] # [[Pranas Šlevė]] # [[Kazys Šukys]] # [[Julius Švambarys]] # [[Adomas Vilimas]] # [[Vincas Zakarevičius]] # [[Valentinas Žvirgždys]] {{Div col end}} *[[Pirmasis Seimas]] (1922–1923): {{Div col|cols=3}} # [[Gabrielius Bagdžius]] # [[Juozas Borkertas]] # [[Vaclovas Kasakaitis]] # [[Mykolas Konkulevičius]] # [[Kalikstas Konarskis]] # [[Petras Kregždė]] # [[Henrikas Kremeris]] # [[Kazys Kudla]] # [[Antanas Pilkauskas]] # [[Vytautas Račkauskas (1890)|Vytautas Račkauskas]] # [[Antanas Rimkus]] # [[Vladas Skaržinskas]] # [[Kazys Šukys]] # [[Jonas Urbonas (1888)|Jonas Urbonas]] {{Div col end}} * [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|LPS]] Seimas (1988) </small> == Bunkeriai == Narėpai: {{OSM Location map | lat = 54.94957| lon = 23.9957| float = right | zoom = 17 | width = 250 | height = 350 | caption = '''Slėptuvių antras kompleksas''':<ref name=pirm/> | auto-caption = 1 | mark-title1 = I aktyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49320}})| mark-lat1 = 54.950424| mark-lon1 = 23.995738| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = II aktyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49321}})| mark-lat2 = 54.950343| mark-lon2 = 23.995676 | mark-title3 = III aktyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49322}})| mark-lat3 = 54.950073| mark-lon3 = 23.995333 | mark-title4 = IV aktyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49323}})| mark-lat4 = 54.949921| mark-lon4 = 23.995083 | mark-title5 = I pasyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49324}})| mark-lat5 = 54.949858| mark-lon5 = 23.995692 | mark-title6 = II pasyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49325}})| mark-lat6 = 54.949624| mark-lon6 = 23.996316 | mark-title7 = III pasyvioji slėptuvė ({{kvrmc|49326}})| mark-lat7 = 54.949022| mark-lon7 = 23.995879 }} == 2024 m. nauji piliakalniai == {{Div col|cols=2}} * 48668 [[Žemaitėlių piliakalnis]] Alytaus r * 48662 [[Barčių piliakalnis (Elektrėnai)]] Elektrėnų * 48366 [[Šulpetrių I piliakalnis]] Skuodo * 48367 [[Šulpetrių II piliakalnis]] Skuodo * 48943 [[Kiauliškių piliakalnis]] Trakų * 48717 [[Mošos II piliakalnis]] Trakų * 49026 [[Dėdeliškių piliakalnis]] Trakų * 48834 [[Kaliekių piliakalnis]] Utenos * 48256 [[Balčių piliakalnis]] Utenos * 48667 [[Voniškių II piliakalnis]], Burbonių piliakalnis II Varėnos * 48741 [[Užusienio I piliakalnis]], vad. Pilaite Vilniaus m * 48740 [[Užusienio II piliakalnis]] Vilniaus m * 48738 [[Tribilų piliakalnis]], Gurelių piliakalnis Vilniaus r * 47491 [[Airėnų piliakalnis]] Vilniaus r * 48562 [[Grybiškės piliakalnis]] Zarasų {{Div col end}} Kiti {{OSM Location map | lat = 54.376| lon = 24| float = | zoom = 14 | width = 300 | height = 350 | caption = '''Radžiūnų piliakalniai Alytuje ir šalia''': | auto-caption = 1 | mark-title1 = Radžiūnų piliakalnis, Alytaus m. ({{kvrmc|41153}})| mark-lat1 = 54.378817| mark-lon1 = 23.998368| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = [[Radžiūnų piliakalnis]] (kvr: Alytaus, Radžiūnų pil. su gyv.) Pilalė, Alytaus II pil. ({{kvrmc|22602 }})| mark-lat2 = 54.375681| mark-lon2 = 24.005433| | mark-title3 = Radžiūnų piliakalnis II, Alytaus raj. ({{kvrmc|41155}})| mark-lat3 = 54.370092| mark-lon3 = 24.002124 }} [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai|Sąraše]]: Alytaus m.: * [[Alytaus piliakalnis]] Vienuolyno kalnas, Šv. Jono kalnas, Joninių kalnas Alytus u.k.22599, 1827, 22600 Piliakalnio g. * [[Radžiūnų piliakalnis]] Pilalė, Alytaus II piliakalnis Alytus u.k.22602 Radžiūnų g. * [[Radžiūnų III piliakalnis]] u.k.? Alytaus raj.: * [[Radžiūnų II piliakalnis]] Radžiūnai KVR pavad. (žeml.): * 1. (41153) Radžiūnų piliakalnis, Alytaus m. * 2. (22601) Alytaus, Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete, Alytaus m. * 3. (41155) Radžiūnų piliakalnis II, Alytaus raj., Radžiūnų k. == Įtartini == * [[Kaukinės miško akmuo]] * [[Žikaronių akmuo]] * [[Žukausko ąžuolas]] == Tiltai == === Kategorijos === * [[:et:Kategooria:Eesti sillad]] (Estijos) * [[:ru:Список мостов Санкт-Петербурга]] (Peterburgo) === Kėdainiai === {{OSM Location map | lat = 55.2875| lon = 23.98| float = | zoom = 13 | width = 350 | height = 450 | title = Tiltai Kėdainiuose | mark-title1 = [[Minareto tiltas]] | mark-lat1 = 55.307427 | mark-lon1 = 23.975064| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = [[Kėdainių užtvankos tiltas|Užtvankos tiltas]] | mark-lat2 = 55.299277| mark-lon2 = 23.981328 | mark-title3 = [[Kėdainių Dotnuvėlės tiltas|Dotnuvėlės tiltas]] | mark-lat3 = 55.298898| mark-lon3 = 23.982306 | mark-title4 = [[Kėdainių geležinkelio viadukas|Geležinkelio viadukas]] | mark-lat4 = 55.299992| mark-lon4 = 23.983789 | mark-title5 = [[Vilainių tiltas]] | mark-lat5 = 55.298826 | mark-lon5 = 23.995575 | mark-title6 = [[Kėdainių geležinkelio tiltas|Geležinkelio tiltas]] | mark-lat6 = 55.295893 | mark-lon6 = 23.992532 | mark-title7 = Smilgos tiltas | mark-lat7 = 55.291281 | mark-lon7 = 23.976500 | mark-title8 = [[Smilgos pėsčiųjų tiltas]] | mark-lat8 = 55.289605 | mark-lon8 = 23.981897 | mark-title9 = [[Kėdainių Tilto gatvės tiltas|Tilto gatvės tiltas]]| mark-lat9 = 55.287789 | mark-lon9 = 23.984396 | mark-title10 = [[Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas|Senamiesčio pėsčiųjų tiltas]] | mark-lat10 = 55.285508 | mark-lon10 = 23.983097 | mark-title11 = Obelies geležinkelio tiltas | mark-lat11 = 55.284879 | mark-lon11 = 24.007529 | mark-title12 = Juodkiškio gatvės tiltas | mark-lat12 = 55.284051 | mark-lon12 = 24.005775 | mark-title13 = [[Vaivorykštės tiltas (Kėdainiai)|Vaivorykštės tiltas]] | mark-lat13 = 55.279919 | mark-lon13 = 23.971839 | mark-title14 = [[Kėdainių Obelies tiltas|Obelies tiltas]] | mark-lat14 = 55.268632 | mark-lon14 = 23.975002 | mark-title15 = [[Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltas|Pietinio aplinkkelio tiltas]] | mark-lat15 = 55.266906 | mark-lon15 = 23.952717 }} Kėdainių transporto ir pėsčiųjų tiltai, tarp kurių, įskaitant priemiesčius: # [[Minareto tiltas]] # [[Kėdainių užtvankos tiltas|Užtvankos tiltas]] # [[Kėdainių Dotnuvėlės tiltas|Dotnuvėlės tiltas]] # [[Kėdainių geležinkelio viadukas|Geležinkelio viadukas]] # [[Vilainių tiltas]] # [[Kėdainių geležinkelio tiltas|Geležinkelio tiltas]] # Smilgos tiltas # [[Smilgos pėsčiųjų tiltas]] # [[Kėdainių Tilto gatvės tiltas|Tilto gatvės tiltas]] # [[Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas|Senamiesčio pėsčiųjų tiltas]] # Obelies geležinkelio tiltas # Juodkiškio gatvės tiltas # [[Vaivorykštės tiltas (Kėdainiai)|Vaivorykštės tiltas]] # [[Kėdainių Obelies tiltas|Obelies tiltas]] # [[Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltas|Pietinio aplinkkelio tiltas]] === Vilnius: nauji tiltai === Iki 2031 m. per Nerį turėtų iškilti 5 nauji tiltai:[https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Revoliucija-sostineje-nauji-tiltai-sujungs-rajonus-ir-pakeis-judejima-mieste/26296] * pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas tarp A. Goštauto ir Upės g., iki 2027 m. pr. * Užvingio salos pėsčiųjų ir dviračių tiltas, 2027–2030 * Lazdynėlių tiltas, transporto, iki 1931 * Kernavės pėsčiųjų bei dviračių tiltas tarps Šnipiškių ir Naujamiesčio, ? * Antakalnio–Žirmūnų pėsčiųjų bei dviračių tiltas, iki 2031 === Panemunės (Pagėgių) apylinkės === {{OSM Location map | lat = 55.1 | lon = 21.92 | float = | zoom = 12 | width = 260 | height = 320 | caption = Tiltai Panemunės mieste ir prieigose: | auto-caption = 1 | mark-title1 = [[Karalienės Luizės tiltas]] | mark-lat1 = 55.0839 | mark-lon1 = 21.906 | shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = [[Tilžės geležinkelio tiltas]] | mark-lat2 = 55.091 | mark-lon2 = 21.887 | mark-title3 = [[Užlenkio senvagės geležinkelio tiltas]] ~432 m| mark-lat3 = 55.102792 | mark-lon3 = 21.898494 | mark-title4 = [[Velnežerio geležinkelio tiltas]] ~360 m| mark-lat4 = 55.113887 | mark-lon4 = 21.909498 | mark-title5 = [[Kurmežerio senvagės tiltas]] =376,7 m| mark-lat5 = 55.108649 | mark-lon5 = 21.936003 | mark-title6 = [[Užlenkio senvagės tiltas]] =300,8 m| mark-lat6 = 55.091198 | mark-lon6 = 21.915707 | mark-title7 = Panemunės aplinkkelio estakada | mark-lat7 = 55.0926 | mark-lon7 = 21.9292 | mark-title8 = Panemunės aplinkkelio senvagės tiltas | mark-lat8 = 55.0801 | mark-lon8 = 21.9556 | mark-title9 = [[Panemunės–Tilžės aplinkkelio tiltas]] | mark-lat9 = 55.076096 | mark-lon9 = 21.956021 }} * Kelyje {{A21}}: ** [[Panemunės–Tilžės aplinkkelio tiltas]] (281 m) ** Tiltas per Nemuno senvagę, 477 m ** Estakada, 90 m * Während seiner Amtstätigkeit kamen großartige und wichtige Werke zur Ausführung, nämlich die Erbauung der 3 Eisenbahnbrücken, deren Herstellungskosten mit 5,8 Millionen Taler veranschlagt waren. 1875 waren alle drei Brücken fertig gebaut. (Memelbrücke 531,5 m; Uszlenkisbrücke 428 m; Kurmeszerisbrücke 356 m.) Die Kreistagssitzung hatte am 17. April 1872 der Aufnahme von 60.000 Talern zugestimmt, um die Besitzer für die herzugebenden Ländereien bei dem Bahn- und Brückenbau zu entschädigen. 1876 wurde die Chausseebrücke über die Uszlenkis, 432 m lang, in ihrem eisernen Oberbau fertig, die Chausseebrücke über die Kurmeszeris wurde in den Jahren 1884-1886 gebaut. [https://tilsit-stadtundland.de/wp-content/uploads/2021/02/LadM-72-Pfingsten-2003.pdf Die Landräte des Tilsiter Kreises, p. 80] * Uszlenkis- und die Kurmeszerisbrücke. Eben- falls aufgeschüttet ist der Eisenbahndamni zwischen Tilsit und Pogegen, der gleichfalls seine Flutbrücken hat [http://memel.klavb.lt/MD/MD1971/MD1971_0302.pdf] * Kelyje {{RK4201}} ~1895 m. statytų tiltų rekonstravimas per kanalus, upelius (paliekant tiltą ar keičiant į vamzdį 2,566 km, 5,257 km, 8,275 km, 9,64 km ir 11,489 km; pirkimo Nr. 543917; 2021 m.): # 2,566 km per kanalą # 3,795 km per Vilką, [[Gudų tiltas]] # 4,517 km per kanalą # 5,257 km per kanalą # 7,627 km per Eisravą, naujas gofro vamzdis # 8,275 km per kanalą, [[Eisraviškių tiltas]] # 9,640 km per Eisravą, [[Vydutaičių tiltas]] # 11,489 km per kanalą, Natkiškiai # 15,331 km per Sartę, Sartininkai, tiltas === [[:Kategorija:Lietuvos tiltai pagal savivaldybes|Pagal savivaldybes]] (ne)aprašyta tiltų === [[Vaizdas:Smiley crying.svg|miniatiūra|120px|left]] 2026-04-05 duom.: {{col-begin|width=700px}} {{col-2}} <span style="color:red"> ≤1 tilto:</span> * Visagino sav. 0 * Kazlų Rūdos sav. 1 * Molėtų raj. 1 * Neringos sav. 1 {{col-2}} * Širvintų raj. 1 * Utenos raj. 1 {{col-end}} [[Vaizdas:Emblem-extra-cool.svg|miniatiūra|120px|left]] {{col-begin|width=700px}} {{col-3}} <span style="color:green"> ≥15 tiltų:</span> * Vilniaus m. 31 * Kauno m. 28 * Klaipėdos raj. 20 * Panevėžio raj. 18 * Kretingos raj. 17 * Kėdainių raj. 19 * Mažeikių raj. 16 * Šilutės raj. 16 * Anykščių raj. 16 * Kauno raj. 15 {{col-3}} 10-14 tiltų: * Klaipėdos m. 13 * Varėnos raj. 13 * Pasvalio raj. 12 * Tauragės raj. 12 * Pagėgių sav. 11 * Biržų raj. 10 {{col-3}} <10 tiltų: * Panevėžio m. 9 * Plungės raj. 9 * Zarasų raj. 8 {{col-end}} == Rail Baltica == Pagal projektą „[[Rail Baltica]]“ ruože Kaunas–[[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|LT/LV siena]] kerta šiuos kelius:[https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/documents/files/RB_RS_EBI_Aiskinamasis%20rastas.pdf] {{Div col|cols=2}} # {{RK1918}} # {{RK1504}} # {{A6}} # {{RK1505}} viadukas [[Čiūdai|Čiūduose]] # {{RK1516}} viadukas [[Rimkai (Kulva)|Rimkuose]] # {{KK144}} glž. viadukas [[Karaliūnai (Jonava)|Karaliūnuose]] # {{RK1915}} # {{RK1513}} # {{KK145}} # {{RK3017}} # {{RK3022}} # {{RK1204}} # {{RK3023}} # {{RK3002}} # {{KK195}} # {{A8}} # {{KK150}} # {{RK2904}} # {{RK3013}} # {{RK3013}} # {{A9}} # {{RK3104}} # {{KK209}} # {{RK3107}} # {{RK2925}} # {{RK3109}} # {{RK3120}} # {{RK3105}} {{Div col end}} Ruože Šveicarija-Žeimiai (12,2 km ilgio) numatyti 2 kelių viadukai, 1 geležinkelio viadukas, 1 kelių tunelis, 2 regioninės stotelės ir 1 pralanka. Stotys: * Jonavos geležinkelio stotelė * Jonavos prekinė geležinkelio stotis * Ručiūnų geležinkelio stotelė * Pasraučių geležinkelio stotelė * Ramygalos geležinkelio stotelė * Joniškėlio mišri (keleivinė ir prekinė) geležinkelio stotis * Vaškų keleivinė (pasienio) geležinkelio stotis {{Div col|cols=2}} Glž. praeina netoli [[GPO]]. Botaninių: * [[Bučių ąžuolas]] * [[Joniškėlio dvaro parko ąžuolas]] * [[Vainių tuopa]] * [[Šakarnių pušis]] * [[Šilo miško ąžuolas]] * [[Teodoro Grotuso ąžuolas]] Geologinių: * [[Žiegždrių atodanga]] * [[Stavidvario atodanga]] ([[Drąseikių atodanga]]) * [[Žinėnų atodanga]] ([[Andruškonių atodanga]]) * [[Kalniškių konglomeratų atodanga]] * [[Mykoliškių akmuo]] * [[Akmuo Velnio Pėda]] ([[Akmuo Velnio pėda]]) * [[Akmuo Gaidelis]] ([[Gaidelis]]) * [[Nauradų akmuo]] * [[Normainių akmuo]] * [[Užkalnių akmuo]] * [[Barklainių didysis akmuo]] ([[Barklainių Didysis akmuo]]) * [[Skalių kalno atodanga]] {{Div col end}} == Saugomi ąžuolai, GPO == Pagal kamieno apimtį, 2026-08-26 duomenys iš ''stvk.lt/map'' (* duomenys iš kitur): * Viso: 370 ąž. (13+35+109+133+33+11+36) {{Div col end}} <small>{{Div col|cols=5}} # [[Stelmužės ąžuolas]] 9,75 # [[Kybarčių ąžuolas]] 8,40 # [[Mingėlos ąžuolas]] 8,10 # [[Karvelių ąžuolas]] 7,45 # [[Glitiškių ąžuolas]] 7,40 # [[Lūžgalių ąžuolas]] 7,37 # [[Agluonos ąžuolas]] 7,3 # [[Skaborų I ąžuolas]] 7,30 # [[Sandariškių ąžuolas]] 7,20 # [[Gaurės ąžuolas]] 7,10 # [[Gargždų storasis ąžuolas]] 7,05 # [[Kvietkinės ąžuolas]] 7,00 # [[Moliūnų ąžuolas]] 7,00 ------------------------------------- # [[Girniūnų ąžuolas]] 6,85 # [[Tverečiaus ąžuolas]] 6,85 # [[Plokščių ąžuolas]] 6,80 # [[Paežerių ąžuolas]] 6,75 # [[Buivėnų ąžuolas]] 6,71 # [[Adamavo ąžuolas]] 6,65 # [[Montrimų ąžuolas]] 6,60 # [[Ratkupio kaimo Sirvydžių ąžuolas]] 6,60 # [[Pavenčių II ąžuolas]] 6,50 # [[Žudiškių ąžuolas]] 6,50 # [[Bradesių ąžuolas]] 6,45 # [[Gojaus miško ąžuolas]] 6,45 # [[Alkūnų ąžuolas]] 6,44 # [[Dapšionių ąžuolas]] 6,40 # [[Pavirvyčio dvaro ąžuolas]] 6,40 # [[Žibikų ąžuolas]] 6,40 # [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]] 6,35 # [[Gudlaukio ąžuolas]] 6,30 # [[Ilzenbergo dvaro ąžuolas]] 6,30 # [[Vaineikių gumbuotasis ąžuolas]] 6,30 # [[Lėgų ąžuolas]] 6,28 # [[Ūniškių ąžuolas]] 6,25 # [[Klovainių storasis ąžuolas]] 6,22 # [[Medžialenkės ąžuolas]] 6,20 # [[Reibių ąžuolas]] 6,20 # [[Žadeikonių ąžuolas]] 6,20 # [[Rudikių ąžuolas]] 6,15 # [[Trainiškio ąžuolas]] 6,15 # [[Zervynų ąžuolas]] 6,15 # [[Šaravų ąžuolas]] 6,10 # [[Užbrasčių ąžuolas]] 6,10 # [[Žvirblinių ąžuolas]] 6,05 # [[Kalniukų ąžuolas]] 6,01 # [[Barvų ąžuolas]] 6,00* # [[Gorainių didysis ąžuolas]] 6,00 --------------------------------------- # [[Dugnų ąžuolas]] 5,95 # [[Karčiupio miško ąžuolas]] 5,95 # [[Milaičių ąžuolas]] 5,95 # [[Antininkų ąžuolas]], 5,9 # [[Žažumbrio ąžuolas]] 5,85 # [[Genių ąžuolas]] 5,80 # [[Globio ąžuolas]] 5,80 # [[Grinių ąžuolas]] 5,80 # [[Kaugonių ąžuolas]] 5,80 # [[Kraštų miško ąžuolas]] 5,80 # [[Pamūšio storasis ąžuolas]] 5,80 # [[Plauginių miško gražusis ąžuolas]] 5,80 # [[Rozalimo ąžuolas]] 5,80 # [[Šereitlaukio dvaro parko I ąžuolas]] 5,80 # [[Stremenių ąžuolas]] 5,80 # [[Radžiūnų I ąžuolas]] 5,78-- # [[Galnės ąžuolas]] 5,77 # [[Pasienio ąžuolas]] 5,75 # [[Teodoro Grotuso ąžuolas]] 5,75 # [[Varniškių II ąžuolas]] 5,75 # [[Beržynės ąžuolas]] 5,70 # [[Imbrado ąžuolas]] 5,70 # [[Laužėnų ąžuolas]] 5,70 # [[Lentvorų ąžuolas]] 5,70 # [[Punios šilo storasis ąžuolas]] 5,70 # [[Šventupių ąžuolas]] 5,70 # [[Viškonių ąžuolas]] 5,70 # [[Maldenių ąžuolas]] 5,60 # [[Nasvytalių ąžuolas]] 5,60 # [[Pajūrio parko ąžuolas]] 5,60 # [[Šaukšteliškių ąžuolas]] 5,60 # [[Skliausčių ąžuolas]] 5,60 # [[Pundžių ąžuolas]] 5,59 # [[Juodgirio II ąžuolas]] 5,55 # [[Laibiškių ąžuolas]] 5,55 # [[Naujamiesčio ąžuolas]] 5,55 # [[Pajiešmenių parko ąžuolas]] 5,55 # [[Pumpurų ąžuolas]] 5,55 # [[Jurkaičių ąžuolas]] 5,50 # [[Kiaunupio ąžuolas]] 5,50 # [[Pavirvyčio alėjos ąžuolas]] 5,50 # [[Visdžiaugų ąžuolas]] 5,50 # [[Voseliūnų piliakalnio ąžuolas]] 5,50 # [[Juodgirio I ąžuolas]] 5,45 # [[Liukpetrių ąžuolas]] 5,45 # [[Mukulių ąžuolas]] 5,45 # [[Netiesų I ąžuolas]] 5,45 # [[Netiesų II ąžuolas]] 5,45 # [[Pavenčių ąžuolas]] 5,45 # [[Vingio parko ąžuolas]] 5,45 # [[Pakalnių ąžuolas]] 5,44 # [[Ilguvos ąžuolas]] 5,42 # [[Elbarų ąžuolas]] 5,40 # [[Gelgaudų ąžuolas]] 5,40 # [[Karklotės ąžuolas]] 5,40 # [[Kūlupėnų ąžuolas]] 5,40 # [[Lenkaičių I ąžuolas]] 5,40 # [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas]] 5,40 # [[Žvirblaukio ąžuolas]] 5,40 # [[Duburaičio ąžuolas]] 5,35* # [[Girelės ąžuolas]] 5,35 # [[Kačaičių ąžuolas]] 5,35 # [[Paveisiejų trikamienis ąžuolas]] 5,35 # [[Buivydo ąžuolas]] 5,30 # [[Duburio salos ąžuolas]] 5,30 # [[Duburių ąžuolas]] 5,30 # [[Molavėnų ąžuolas]] 5,30 # [[Panūdžių ąžuolas]] 5,30 # [[Pošalčių ąžuolas]] 5,30 # [[Rudaičių ąžuolas]] 5,30 # [[Virintos ąžuolas]] 5,30 # [[Žiūkeliškių ąžuolas]] 5,30 # [[Gastilionių ąžuolas]] 5,25 # [[Giedraitiškių ąžuolas]] 5,25 # [[Veršių ąžuolas]] 5,25 # [[Belūnų ąžuolas]] 5,22 # [[Ditkūnų ąžuolas]] 5,20 # [[Grybų ąžuolas]] 5,20 # [[Merkinės ąžuolas]] 5,20 # [[Miciūnų ąžuolas]] 5,20 # [[Mukulių II ąžuolas]] 5,20 # [[Netonių ąžuolas]] 5,20 # [[Plokščių (Panemunės) ąžuolas]] 5,20 # [[Pagrynių ąžuolas]] 5,17 # [[Austakynės ąžuolas]] 5,15 # [[Felinkos ąžuolas]] 5,15 # [[Jungirio ąžuolas]] 5,15 # [[Milvydų ąžuolas]] 5,15 # [[Obeliškių antrasis ąžuolas]] 5,15 # [[Šiaudėnų kapinaičių ąžuolas]] 5,15 # [[Vyželių ąžuolas]] 5,15 # [[Alkų ąžuolas]] 5,12 # [[Andriejaičių ąžuolas]], 5,1 # [[Bučių ąžuolas]] 5,10 # [[Linkaičių ąžuolas]] 5,10 # [[Pakarčemio ąžuolas]] 5,10 # [[Vaineikupio ąžuolas]] 5,10 # [[Juškinės miško ąžuolas]] 5,05 # [[Šperberių ąžuolas]] 5,03 # [[Baublio ąžuolas]] 5,00 # [[Bėčiūnų ąžuolas]] 5,00 # [[Bradesių II ąžuolas]] 5,00 # [[Grįstakelio ąžuolas]] 5,00 # [[Grybiškių ąžuolas]] 5,00 # [[Jurgaičių ąžuolas]] 5,00 # [[Pavidaujo ąžuolas]] 5,00 # [[Perkūno ąžuolas]] 5,00 # [[Rūpintojėlio ąžuolas]] 5,00 # [[Širvinto didysis ąžuolas]] 5,00 ----------------------------------------- # [[Daubų šventasis ąžuolas]] 4,95 # [[Lynežerio ąžuolas]] 4,94 # [[Seniausias ąžuolas (Vilnius)|Seniausias ąžuolas]] 4,92 # [[Adomo Mickevičiaus ąžuolas]] 4,9 # [[Ąžuolas Galiūnas]] 4,90 # [[Krakių ąžuolas]] 4,90 # [[Kūlsodžio ąžuolas]] 4,90 # [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Betygala)]] 4,90 # [[Mukulių IV ąžuolas]] 4,90 # [[Pašimšės ąžuolas]] 4,90 # [[Skaudalių ąžuolas]] 4,90 # [[Stakų ąžuolas]] 4,90 # [[Šventragių ąžuolas]] 4,90 # [[Vaigeliškių ąžuolas]] 4,90 # [[Gediminaičio ąžuolas]] 4,87 # [[Aleksandravo ąžuolas]] 4,86 # [[Aukštelkų ąžuolas]] 4,85 # [[Būdininkų I ąžuolas]] 4,85 # [[Kaunių ąžuolas]] 4,85 # [[Daugėlių I ąžuolas]] 4,80 # [[Klovainių ąžuolas]] 4,80 # [[Laumenų ąžuolas]] 4,80 # [[Nastazavo ąžuolas]] 4,80 # [[Putriškių ąžuolas]] 4,80 # [[Raistų ąžuolas]] 4,80 # [[Stumbrių ąžuolas]] 4,80 # [[Žąsyčių ąžuolas]] 4,80 # [[Paliesiaus ąžuolas]] 4,77 # [[Balčių ąžuolas]] 4,75 # [[Gabriejolės ąžuolas]] 4,75 # [[Šereitlaukio dvaro parko II ąžuolas]] 4,75 # [[Gilšės ąžuolas]] 4,73 # [[Kairiškės ąžuolas]] 4,73 # [[Hermano Zudermano ąžuolas]] 4,72 # [[Avietiškių ąžuolas]] 4,70 # [[Gelgaudiškio dvaro parko pirmasis ąžuolas]] 4,70 # [[Laikrodinės ąžuolas]] 4,70 # [[Lančiūnavos ąžuolas]] 4,70 # [[Mickūnų ąžuolas]] 4,70 # [[Paneriškių ąžuolas]] 4,70 # [[Paskaisčių ąžuolas]] 4,70 # [[Sauserių ąžuolas]] 4,70 # [[Šernų ąžuolas]] 4,70 # [[Titkonių ąžuolas]] 4,66 # [[Bijotų ąžuolas]] 4,65 # [[Karpakėlio pirmasis ąžuolas]] 4,65 # [[Kūtelių ąžuolas]] 4,65 # [[Papiškių ąžuolas]] 4,65 # [[Daukšaičių ąžuolas]] 4,61 # [[Purvino antrasis ąžuolas]] 4,61 # [[Aladiškių ąžuolas]] 4,6 # [[Miškinių ąžuolas]] 4,60 # [[Palūšės ąžuolas]] 4,60 # [[Punios kaimo II ąžuolas]] 4,60 # [[Širvinto drevėtasis ąžuolas]] 4,60 # [[Svencelės II ąžuolas]] 4,60 # [[Uogintų ąžuolas]] 4,60 # [[Vėžalaukio ąžuolas]] 4,60 # [[Žaizdrių ąžuolas]] 4,60 # [[Dieglių ąžuolas]] 4,58 # [[Būdininkų II ąžuolas]] 4,55 # [[Žukų ąžuolas]] 4,55 # [[Buktos ąžuolas]] 4,53 # [[Alizavos ąžuolas]] 4,5 # [[Beržynės miško ąžuolas]] 4,50 # [[Gojaus ąžuolas]] 4,50 # [[Kabelių ąžuolas]] 4,50 # [[Kazitiškio ąžuolas]] 4,50 # [[Kretuonių antrasis ąžuolas]] 4,50 # [[Mukulių III ąžuolas]] 4,50 # [[Pempiškių ąžuolas]] 4,50 # [[Voseliūnų ąžuolas]] 4,50 # [[Zuikiškės ąžuolas]] 4,50 # [[Akmenynės ąžuolas]] 4,45 # [[Balbieriškio miško III ąžuolas]] 4,45 # [[Bielionių ąžuolas]] 4,45 # [[Kiaunorių ąžuolas]] 4,45 # [[Plungės dvaro parko aukštasis ąžuolas]] 4,45 # [[Sitkūnų miško I ąžuolas]] 4,45 # [[Skaudvilės ąžuolas]] 4,45 # [[Ąžuolų karalienė]] 4,42 # [[Dirkliškių miško ąžuolas]] 4,40 # [[Kiemelių ąžuolas]] 4,40 # [[Padubysio miško didysis ąžuolas]] 4,40 # [[Pakalniškių ąžuolas]] 4,40 # [[Ropiškių ąžuolas]] 4,40 # [[Dručmaniškių ąžuolas]] 4,35 # [[Latežerio ąžuolas]] 4,35 # [[Pasvalio miesto ąžuolas]] 4,35 # [[Valatkių miško ąžuolas]] 4,35 # [[Variaus ąžuolas]] 4,35 # [[Margininkų ąžuolas]] 4,30 # [[Palaukių ąžuolas]] 4,30 # [[Spunsčio ąžuolas]] 4,30 # [[Stirbaičių ąžuolas]] 4,30 # [[Stirbiškės ąžuolas]] 4,30 # [[Šukėtų ąžuolas]] 4,30 # [[Upėtakių tvenkinių ąžuolas]] 4,30 # [[Veprių ąžuolas]] 4,30 # [[Kretuonių pirmasis ąžuolas]] 4,29 # [[Makrickų kaimo ąžuolas]] 4,25 # [[Padaičių miško ąžuolas]] 4,25 # [[Ramoninės ąžuolas]] 4,25 # [[Šilo miško ąžuolas]] 4,25 # [[Sitkūnų miško II ąžuolas]] 4,25 # [[Šlamų ąžuolas]] 4,25 # [[Žukausko ąžuolas]] 4,25 # [[Riškaičių ąžuolas]] 4,24 # [[Kulnio ąžuolas]] 4,20 # [[Obeliškių pirmasis ąžuolas]] 4,20 # [[Reibiniškio miško dvikamienis ąžuolas]] 4,20 # [[Rešketėnų ąžuolas]] 4,20 # [[Šiaudėnų ąžuolas]] 4,20 # [[Paparčių ąžuolas]] 4,17 # [[Daugėlių II ąžuolas]] 4,15 # [[Daugėlių III ąžuolas]] 4,15 # [[Girsūdų ąžuolas]] 4,15 # [[Klykių ąžuolas]] 4,15 # [[Kuokščio ąžuolas]] 4,15 # [[Lenkaičių III ąžuolas]] 4,15 # [[Punios kaimo I ąžuolas]] 4,15 # [[Svencelės ąžuolas]] 4,12 # [[Bebrusėlių ąžuolas]] 4,10 # [[Dovydžių ąžuolas]] 4,10 # [[Lenkaičių II ąžuolas]] 4,10 # [[Lenkaičių IV ąžuolas]] 4,10 # [[Sukilėlių ąžuolas]] 4,10 # [[Balbieriškio miško I ąžuolas]] 4,05 # [[Mediškių ąžuolas]] 4,05 # [[Rumšiškių miško ąžuolas]] 4,05 # [[Balbieriškio miško II ąžuolas]] 4,00 # [[Genių ąžuolas (Sidabravas)|Genių (Sidabravo) ąžuolas]] 4,00 # [[Punios kaimo III ąžuolas]] 4,00 ----------------------------------------------- # [[Gelgaudiškio dvaro parko antrasis ąžuolas]] 3,92 # [[Būtingės ąžuolas]] 3,90 # [[Kurklių ąžuolas]] 3,90 # [[Mažikiškės ąžuolas]] 3,85 # [[Skaborų II ąžuolas]] 3,85 # [[Abejučių ąžuolas]] 3,83 # [[Gelgaudiškio III ąžuolas]] 3,80 # [[Dvikamienis Radvilonių miško ąžuolas|Radvilonių miško ąžuolas]] 3,80 # [[Viktoro Bergo ąžuolas]] 3,80 # [[Bernardo Brazdžionio ąžuolas]] 3,75 # [[Kaniavos ąžuolas]] 3,75 # [[Tamožinės miško ąžuolas]] 3,75 # [[Pašiliečių ąžuolas]] 3,70 # [[Obeliškių III ąžuolas]] 3,68 # [[Daugėlių IV ąžuolas]] 3,66 # [[Paupio ąžuolas]] 3,65 # [[Skvero ąžuolas]] 3,65 # [[Streipūnų ąžuolas]] 3,65 # [[Gelgaudiškio IV ąžuolas]] 3,55 # [[Kloviškių ąžuolas]] 3,55 # [[Bielinio ąžuolas|Jurgio Bielinio ąžuolas]] 3,50 # [[Ramanausko ąžuolas]] 3,50 # [[Šniukščių ąžuolas]] 3,50 # [[Šilų ąžuolas]] 3,48 # [[Kinkupių ąžuolas]] 3,47 # [[Draugelių ąžuolas]] 3,45 # [[Šimkūnų ąžuolas]] 3,45 # [[Visgirdų ąžuolas]] 3,45 # [[Nevočių ąžuolas]] 3,44 # [[Plačiašakis ąžuolas]] 3,40 # [[Vaišniūnų ąžuolas]] 3,35 # [[Radvilonių ąžuolas]] 3,33 # [[Bibliotekos ąžuolas]] 3,15 ----------------------------------------- # [[Būdvietės dvikamienis ąžuolas]] 2,90'''--- # [[Tenenių ąžuolas]] 2,62 # [[Nevėžio dvikamienis ąžuolas]] 2,60--- # [[Žvėryno glaustašakis ąžuolas]] 2,60-- # [[Daugėlių V ąžuolas]] 2,55 # [[Padvarių ąžuolas]] 2,5--- # [[Nepriklausomybės ąžuolas (Šilalė)|Nepriklausomybės ąžuolas]] 2,40 # [[Bernardinų sodo paprastasis ąžuolas]] 2,37 # [[Svirplionių ąžuolas]] 2,13-- # [[S. Daukanto atminimo ąžuolas]] 1,57 # [[Triliemenis ąžuolas]] 0,8-- --------------------------------------- # [[Antkalnės ąžuolas]] – # [[Cibulskų ąžuolas]] – 4,60 # [[Cirkliškio ąžuolas]] 6,3* # [[Dagilių ąžuolas]] 5,5* # [[Domantų ąžuolas]] – # [[Dvarčionių ąžuolas]] – # [[Elmės šešiakamienis ąžuolas]] – # [[Gagačių ąžuolas]] – 4,20 # [[Galdiko ąžuolas]] – # [[Garniškių miško ąžuolas]] – # [[Jokūbėliškio ąžuolas]] 4,50* # [[Jomantų ąžuolas]] - # [[Joniškėlio dvaro parko ąžuolas]] 4,8* # [[Jurkašiškio ąžuolas]] 4,40* # [[Kakūnų ąžuolas]] - # [[Kampuolio ąžuolas]] – # [[Kirkiliškio ąžuolas]] 5,0* # [[Kurmiškės ąžuolas su skyle]] 4,14* # [[Milių ąžuolas]] – # [[Moliūnų dvaro ąžuolas]] – # [[Naujavalakių ąžuolas]] 5,0* # [[Pašvenčio ąžuolas]] – # [[Purviškių miško ąžuolas]] - # [[Radžiūnų II ąžuolas]] - # [[Rūstekonių ąžuolas]] - # [[Saukiškių ąžuolas]] - # [[Senos Rūdos I ąžuolas]] - # [[Senos Rūdos II ąžuolas]] - # [[Sodaičių ąžuolas]] - # [[Sovaičių ąžuolas]] - # [[Sūriškių ąžuolas]] - # [[Taikos kalno ąžuolas]] 5,15* # [[Tūravos ąžuolas]] - # [[Šarkiškių ąžuolas]] 5,55* # [[Šilutės dvaro senųjų kapinių ąžuolas]] 5,2* # [[Veiviržėnų piliakalnio ąžuolas]] {{Div col end}}</small> xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx Pagal ABC: <small>{{Div col|cols=5}} # [[Abejučių ąžuolas]] 3,83 # [[Adamavo ąžuolas]] 6,65 # [[Adomo Mickevičiaus ąžuolas]] 4,9 # [[Agluonos ąžuolas]] 7,3 # [[Akmenynės ąžuolas]] 4,45 # [[Aladiškių ąžuolas]] 4,6 # [[Aleksandravo ąžuolas]] 4,86 # [[Alizavos ąžuolas]] 4,5 # [[Alkų ąžuolas]] 5,12 # [[Alkūnų ąžuolas]] 6,44 # [[Andriejaičių ąžuolas]], 5,1 # [[Antininkų ąžuolas]], 5,9 # [[Antkalnės ąžuolas]] – # [[Aukštelkų ąžuolas]] 4,85 # [[Austakynės ąžuolas]] 5,15 # [[Avietiškių ąžuolas]] 4,70 # [[Ąžuolas Galiūnas]] 4,90 # [[Ąžuolų karalienė]] 4,42 # [[Balbieriškio miško I ąžuolas]] 4,05 # [[Balbieriškio miško II ąžuolas]] 4,00 # [[Balbieriškio miško III ąžuolas]] 4,45 # [[Balčių ąžuolas]] 4,75 # [[Barvų ąžuolas]] 6,00* # [[Baublio ąžuolas]] 5,00 # [[Bebrusėlių ąžuolas]] 4,10 # [[Bėčiūnų ąžuolas]] 5,00 # [[Belūnų ąžuolas]] 5,22 # [[Bernardinų sodo paprastasis ąžuolas]] 2,37 # [[Bernardo Brazdžionio ąžuolas]] 3,75 # [[Beržynės ąžuolas]] 5,70 # [[Beržynės miško ąžuolas]] 4,50 # [[Bibliotekos ąžuolas]] 3,15 # [[Bielionių ąžuolas]] 4,45 # [[Bijotų ąžuolas]] 4,65 # [[Bradesių ąžuolas]] 6,45 # [[Bradesių II ąžuolas]] 5,00 # [[Bučių ąžuolas]] 5,10 # [[Būdininkų I ąžuolas]] 4,85 # [[Būdininkų II ąžuolas]] 4,55 # [[Būdvietės dvikamienis ąžuolas]] 2,90----- # [[Buivėnų ąžuolas]] 6,71 # [[Buivydo ąžuolas]] 5,30 # [[Buktos ąžuolas]] 4,53 # [[Būtingės ąžuolas]] 3,90 # [[Cibulskų ąžuolas]] – # [[Cirkliškio ąžuolas]] – # [[Dagilių ąžuolas]] – # [[Dapšionių ąžuolas]] 6,40 # [[Daubų šventasis ąžuolas]] 4,95 # [[Daugėlių I ąžuolas]] 4,80 # [[Daugėlių II ąžuolas]] 4,15 # [[Daugėlių III ąžuolas]] 4,15 # [[Daugėlių IV ąžuolas]] 3,66 # [[Daugėlių V ąžuolas]] 2,55 # [[Daukšaičių ąžuolas]] 4,61 # [[Dieglių ąžuolas]] 4,58 # [[Dirkliškių miško ąžuolas]] 4,40 # [[Ditkūnų ąžuolas]] 5,20 # [[Domantų ąžuolas]] – # [[Dovydžių ąžuolas]] 4,10 # [[Draugelių ąžuolas]] 3,45 # [[Dručmaniškių ąžuolas]] 4,35 # [[Duburaičio ąžuolas]] 5,35* # [[Duburio salos ąžuolas]] 5,30 # [[Duburių ąžuolas]] 5,30 # [[Dugnų ąžuolas]] 5,95 # [[Dvarčionių ąžuolas]] – # [[Elbarų ąžuolas]] 5,40 # [[Elmės šešiakamienis ąžuolas]] – # [[Felinkos ąžuolas]] 5,15 # [[Gabriejolės ąžuolas]] 4,75 # [[Gagačių ąžuolas]] – # [[Galdiko ąžuolas]] – # [[Galnės ąžuolas]] 5,77 # [[Gargždų storasis ąžuolas]] 7,05 # [[Garniškių miško ąžuolas]] – # [[Gastilionių ąžuolas]] 5,25 # [[Gaurės ąžuolas]] 7,10 # [[Gediminaičio ąžuolas]] 4,87 # [[Gelgaudiškio dvaro parko antrasis ąžuolas]] 3,92 # [[Gelgaudiškio dvaro parko pirmasis ąžuolas]] 4,70 # [[Gelgaudiškio III ąžuolas]] 3,80 # [[Gelgaudiškio IV ąžuolas]] 3,55 # [[Gelgaudų ąžuolas]] 5,40 # [[Genių ąžuolas]] 5,80 # [[Genių ąžuolas (Sidabravas)|Genių (Sidabravo) ąžuolas]] 4,00 # [[Giedraitiškių ąžuolas]] 5,25 # [[Gilšės ąžuolas]] 4,73 # [[Girelės ąžuolas]] 5,35 # [[Girniūnų ąžuolas]] 6,85 # [[Girsūdų ąžuolas]] 4,15 # [[Glitiškių ąžuolas]] 7,40 # [[Globio ąžuolas]] 5,80 # [[Gojaus ąžuolas]] 4,50 # [[Gojaus miško ąžuolas]] 6,45 # [[Gorainių didysis ąžuolas]] 6,00 # [[Grinių ąžuolas]] 5,80 # [[Grįstakelio ąžuolas]] 5,00 # [[Grybiškių ąžuolas]] 5,00 # [[Grybų ąžuolas]] 5,20 # [[Gudlaukio ąžuolas]] 6,30 # [[Hermano Zudermano ąžuolas]] 4,72 # [[Ilguvos ąžuolas]] 5,42 # [[Ilzenbergo dvaro ąžuolas]] 6,30 # [[Imbrado ąžuolas]] 5,70 # [[Jokūbėliškio ąžuolas]] – # [[Jomantų ąžuolas]] --- # [[Joniškėlio dvaro parko ąžuolas]] – # [[Jungirio ąžuolas]] 5,15 # [[Juodgirio I ąžuolas]] 5,45 # [[Juodgirio II ąžuolas]] 5,55 # [[Jurgaičių ąžuolas]] 5,00 # [[Bielinio ąžuolas|Jurgio Bielinio ąžuolas]] 3,50 # [[Jurkaičių ąžuolas]] 5,50 # [[Jurkašiškio ąžuolas]] – # [[Juškinės miško ąžuolas]] 5,05 # [[Kabelių ąžuolas]] 4,50 # [[Kačaičių ąžuolas]] 5,35 # [[Kairiškės ąžuolas]] 4,73 # [[Kakūnų ąžuolas]] --- # [[Kalniukų ąžuolas]] 6,01 # [[Kampuolio ąžuolas]] – # [[Kaniavos ąžuolas]] 3,75 # [[Karčiupio miško ąžuolas]] 5,95 # [[Karklotės ąžuolas]] 5,40 # [[Karpakėlio pirmasis ąžuolas]] 4,65 # [[Karvelių ąžuolas]] 7,45 # [[Kaugonių ąžuolas]] 5,80 # [[Kaunių ąžuolas]] 4,85 # [[Kazitiškio ąžuolas]] 4,50 # [[Kiaunorių ąžuolas]] 4,45 # [[Kiaunupio ąžuolas]] 5,50 # [[Kiemelių ąžuolas]] 4,40 # [[Kinkupių ąžuolas]] 3,47 # [[Kirkiliškio ąžuolas]] – # [[Klovainių ąžuolas]] 4,80 # [[Klovainių storasis ąžuolas]] 6,22 # [[Kloviškių ąžuolas]] 3,55 # [[Klykių ąžuolas]] 4,15 # [[Krakių ąžuolas]] 4,90 # [[Kraštų miško ąžuolas]] 5,80 # [[Kretuonių antrasis ąžuolas]] 4,50 # [[Kretuonių pirmasis ąžuolas]] 4,29 # [[Kulnio ąžuolas]] 4,20 # [[Kūlsodžio ąžuolas]] 4,90 # [[Kūlupėnų ąžuolas]] 5,40 # [[Kuokščio ąžuolas]] 4,15 # [[Kurklių ąžuolas]] 3,90 # [[Kurmiškės ąžuolas su skyle]] - # [[Kūtelių ąžuolas]] 4,65 # [[Kvietkinės ąžuolas]] 7,00 # [[Kybarčių ąžuolas]] 8,40 # [[Laibiškių ąžuolas]] 5,55 # [[Laikrodinės ąžuolas]] 4,70 # [[Lančiūnavos ąžuolas]] 4,70 # [[Latežerio ąžuolas]] 4,35 # [[Laumenų ąžuolas]] 4,80 # [[Laužėnų ąžuolas]] 5,70 # [[Lėgų ąžuolas]] 6,28 # [[Lenkaičių I ąžuolas]] 5,40 # [[Lenkaičių II ąžuolas]] 4,10 # [[Lenkaičių III ąžuolas]] 4,15 # [[Lenkaičių IV ąžuolas]] 4,10 # [[Lentvorų ąžuolas]] 5,70 # [[Linkaičių ąžuolas]] 5,10 # [[Liukpetrių ąžuolas]] 5,45 # [[Lūžgalių ąžuolas]] 7,37 # [[Lynežerio ąžuolas]] 4,94 # [[Makrickų kaimo ąžuolas]] 4,25 # [[Maldenių ąžuolas]] 5,60 # [[Margininkų ąžuolas]] 4,30 # [[Mažikiškės ąžuolas]] 3,85 # [[Mediškių ąžuolas]] 4,05 # [[Medžialenkės ąžuolas]] 6,20 # [[Merkinės ąžuolas]] 5,20 # [[Miciūnų ąžuolas]] 5,20 # [[Mickūnų ąžuolas]] 4,70 # [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Betygala)]] 4,90 # [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas]] 5,40 # [[Milaičių ąžuolas]] 5,95 # [[Milių ąžuolas]] – # [[Milvydų ąžuolas]] 5,15 # [[Mingėlos ąžuolas]] 8,10 # [[Miškinių ąžuolas]] 4,60 # [[Molavėnų ąžuolas]] 5,30 # [[Moliūnų ąžuolas]] 7,00 # [[Moliūnų dvaro ąžuolas]] – # [[Montrimų ąžuolas]] 6,60 # [[Mukulių ąžuolas]] 5,45 # [[Mukulių II ąžuolas]] 5,20 # [[Mukulių III ąžuolas]] 4,50 # [[Mukulių IV ąžuolas]] 4,90 # [[Nastazavo ąžuolas]] 4,80 # [[Nasvytalių ąžuolas]] 5,60 # [[Naujamiesčio ąžuolas]] 5,55 # [[Naujavalakių ąžuolas]] – # [[Nepriklausomybės ąžuolas (Šilalė)|Nepriklausomybės ąžuolas]] 2,40 # [[Netiesų I ąžuolas]] 5,45 # [[Netiesų II ąžuolas]] 5,45 # [[Netonių ąžuolas]] 5,20 # [[Nevėžio dvikamienis ąžuolas]] 2,60--- # [[Nevočių ąžuolas]] 3,44 # [[Obeliškių antrasis ąžuolas]] 5,15 # [[Obeliškių III ąžuolas]] 3,68 # [[Obeliškių pirmasis ąžuolas]] 4,20 # [[Padaičių miško ąžuolas]] 4,25 # [[Padubysio miško didysis ąžuolas]] 4,40 # [[Padvarių ąžuolas]] 2,5--- # [[Paežerių ąžuolas]] 6,75 # [[Paežerių dvaro parko ąžuolas]] 6,35 # [[Pagrynių ąžuolas]] 5,17 # [[Pajiešmenių parko ąžuolas]] 5,55 # [[Pajūrio parko ąžuolas]] 5,60 # [[Pakalniškių ąžuolas]] 4,40 # [[Pakalnių ąžuolas]] 5,44 # [[Pakarčemio ąžuolas]] 5,10 # [[Palaukių ąžuolas]] 4,30 # [[Paliesiaus ąžuolas]] 4,77 # [[Palūšės ąžuolas]] 4,60 # [[Pamūšio storasis ąžuolas]] 5,80 # [[Paneriškių ąžuolas]] 4,70 # [[Panūdžių ąžuolas]] 5,30 # [[Paparčių ąžuolas]] 4,17 # [[Papiškių ąžuolas]] 4,65 # [[Pasienio ąžuolas]] 5,75 # [[Pašiliečių ąžuolas]] 3,70 # [[Pašimšės ąžuolas]] 4,90 # [[Paskaisčių ąžuolas]] 4,70 # [[Pasvalio miesto ąžuolas]] 4,35 # [[Pašvenčio ąžuolas]] – # [[Paupio ąžuolas]] 3,65 # [[Paveisiejų trikamienis ąžuolas]] 5,35 # [[Pavenčių ąžuolas]] 5,45 # [[Pavenčių II ąžuolas]] 6,50 # [[Pavidaujo ąžuolas]] 5,00 # [[Pavirvyčio alėjos ąžuolas]] 5,50 # [[Pavirvyčio dvaro ąžuolas]] 6,40 # [[Pempiškių ąžuolas]] 4,50 # [[Perkūno ąžuolas]] 5,00 # [[Plačiašakis ąžuolas]] 3,40 # [[Plauginių miško gražusis ąžuolas]] 5,80 # [[Plokščių ąžuolas]] 6,80 # [[Plokščių (Panemunės) ąžuolas]] 5,20 # [[Plungės dvaro parko aukštasis ąžuolas]] 4,45 # [[Pošalčių ąžuolas]] 5,30 # [[Pumpurų ąžuolas]] 5,55 # [[Pundžių ąžuolas]] 5,59 # [[Punios kaimo I ąžuolas]] 4,15 # [[Punios kaimo II ąžuolas]] 4,60 # [[Punios kaimo III ąžuolas]] 4,00 # [[Punios šilo storasis ąžuolas]] 5,70 # [[Purvino antrasis ąžuolas]] 4,61 # [[Purviškių miško ąžuolas]] - # [[Putriškių ąžuolas]] 4,80 # [[Radvilonių ąžuolas]] 3,33 # [[Dvikamienis Radvilonių miško ąžuolas|Radvilonių miško ąžuolas]] 3,80 # [[Radžiūnų I ąžuolas]] 5,78-- # [[Radžiūnų II ąžuolas]] - # [[Raistų ąžuolas]] 4,80 # [[Ramanausko ąžuolas]] 3,50 # [[Ramoninės ąžuolas]] 4,25 # [[Ratkupio kaimo Sirvydžių ąžuolas]] 6,60 # [[Reibiniškio miško dvikamienis ąžuolas]] 4,20 # [[Reibių ąžuolas]] 6,20 # [[Rešketėnų ąžuolas]] 4,20 # [[Riškaičių ąžuolas]] 4,24 # [[Ropiškių ąžuolas]] 4,40 # [[Rozalimo ąžuolas]] 5,80 # [[Rudaičių ąžuolas]] 5,30 # [[Rudikių ąžuolas]] 6,15 # [[Rumšiškių miško ąžuolas]] 4,05 # [[Rūpintojėlio ąžuolas]] 5,00 # [[Rūstekonių ąžuolas]] - # [[Sandariškių ąžuolas]] 7,20 # [[Šaravų ąžuolas]] 6,10 # [[Šarkiškių ąžuolas]] - # [[Saukiškių ąžuolas]] - # [[Šaukšteliškių ąžuolas]] 5,60 # [[Sauserių ąžuolas]] 4,70 # [[S. Daukanto atminimo ąžuolas]] 1,57 # [[Seniausias ąžuolas (Vilnius)|Seniausias ąžuolas]] 4,92 # [[Senos Rūdos I ąžuolas]] - # [[Senos Rūdos II ąžuolas]] - # [[Šereitlaukio dvaro parko I ąžuolas]] 5,80 # [[Šereitlaukio dvaro parko II ąžuolas]] 4,75 # [[Šernų ąžuolas]] 4,70 # [[Šiaudėnų ąžuolas]] 4,20 # [[Šiaudėnų kapinaičių ąžuolas]] 5,15 # [[Šilo miško ąžuolas]] 4,25 # [[Šilų ąžuolas]] 3,48 # [[Šilutės dvaro senųjų kapinių ąžuolas]] - # [[Šimkūnų ąžuolas]] 3,45 # [[Širvinto didysis ąžuolas]] 5,00 # [[Širvinto drevėtasis ąžuolas]] 4,60 # [[Sitkūnų miško I ąžuolas]] 4,45 # [[Sitkūnų miško II ąžuolas]] 4,25 # [[Skaborų I ąžuolas]] 7,30 # [[Skaborų II ąžuolas]] 3,85 # [[Skaudalių ąžuolas]] 4,90 # [[Skaudvilės ąžuolas]] 4,45 # [[Skliausčių ąžuolas]] 5,60 # [[Skvero ąžuolas]] 3,65 # [[Šlamų ąžuolas]] 4,25 # [[Šniukščių ąžuolas]] 3,50 # [[Sodaičių ąžuolas]] - # [[Sovaičių ąžuolas]] - # [[Šperberių ąžuolas]] 5,03 # [[Spunsčio ąžuolas]] 4,30 # [[Stakų ąžuolas]] 4,90 # [[Stelmužės ąžuolas]] 9,75 # [[Stremenių ąžuolas]] 5,80 # [[Stirbaičių ąžuolas]] 4,30 # [[Stirbiškės ąžuolas]] 4,30 # [[Streipūnų ąžuolas]] 3,65 # [[Stumbrių ąžuolas]] 4,80 # [[Šukėtų ąžuolas]] 4,30 # [[Sukilėlių ąžuolas]] 4,10 # [[Sūriškių ąžuolas]] - # [[Svencelės ąžuolas]] 4,12 # [[Svencelės II ąžuolas]] 4,60 # [[Šventragių ąžuolas]] 4,90 # [[Šventupių ąžuolas]] 5,70 # [[Svirplionių ąžuolas]] 2,13-- # [[Taikos kalno ąžuolas]] - # [[Tamožinės miško ąžuolas]] 3,75 # [[Tenenių ąžuolas]] 2,62 # [[Teodoro Grotuso ąžuolas]] 5,75 # [[Titkonių ąžuolas]] 4,66 # [[Trainiškio ąžuolas]] 6,15 # [[Triliemenis ąžuolas]] 0,8--- # [[Tūravos ąžuolas]] - # [[Tverečiaus ąžuolas]] 6,85 # [[Ūniškių ąžuolas]] 6,25 # [[Uogintų ąžuolas]] 4,60 # [[Upėtakių tvenkinių ąžuolas]] 4,30 # [[Užbrasčių ąžuolas]] 6,10 # [[Vaigeliškių ąžuolas]] 4,90 # [[Vaineikių gumbuotasis ąžuolas]] 6,30 # [[Vaineikupio ąžuolas]] 5,10 # [[Vaišniūnų ąžuolas]] 3,35 # [[Valatkių miško ąžuolas]] 4,35 # [[Variaus ąžuolas]] 4,35 # [[Varniškių II ąžuolas]] 5,75 # [[Veiviržėnų piliakalnio ąžuolas]] # [[Veprių ąžuolas]] 4,30 # [[Veršių ąžuolas]] 5,25 # [[Vėžalaukio ąžuolas]] 4,60 # [[Viktoro Bergo ąžuolas]] 3,80 # [[Vingio parko ąžuolas]] 5,45 # [[Virintos ąžuolas]] 5,30 # [[Visdžiaugų ąžuolas]] 5,50 # [[Visgirdų ąžuolas]] 3,45 # [[Viškonių ąžuolas]] 5,70 # [[Voseliūnų ąžuolas]] 4,50 # [[Voseliūnų piliakalnio ąžuolas]] 5,50 # [[Vyželių ąžuolas]] 5,15 # [[Žadeikonių ąžuolas]] 6,20 # [[Žaizdrių ąžuolas]] 4,60 # [[Žąsyčių ąžuolas]] 4,80 # [[Žažumbrio ąžuolas]] 5,85 # [[Zervynų ąžuolas]] 6,15 # [[Žibikų ąžuolas]] 6,40 # [[Žiūkeliškių ąžuolas]] 5,30 # [[Žudiškių ąžuolas]] 6,50 # [[Zuikiškės ąžuolas]] 4,50 # [[Žukausko ąžuolas]] 4,25 # [[Žukų ąžuolas]] 4,55 # [[Žvėryno glaustašakis ąžuolas]] 2,60-- # [[Žvirblaukio ąžuolas]] 5,40 # [[Žvirblinių ąžuolas]] 6,05 # [[Ąžuolai Dvyniai]] # [[Ąžuolo ir pušies draugystė]] # [[Bernardinų sodo ąžuolų grupė]] # [[Būdų ąžuolai]] # [[Gruzdžių ąžuolai]] # [[Nepriklausomybės ąžuolai (Vytogala)|Nepriklausomybės ąžuolai]] # [[Prezidentūros parko ąžuolai]] # [[Punios šilo ąžuolai]] 5,30 # [[Sausio 13-osios ąžuolai ir liepa]] # [[Šventieji ąžuolai]] # [[Šventybrasčio ąžuolai]] # [[Bubių ąžuolų alėja]] # [[Gandlaukės ąžuolų alėja]] # [[Grafo D. Zubovo ąžuolų alėja]] # [[Vidkiemio ąžuolų alėja]] # [[Vilkyškių ąžuolų alėja]] {{Div col end}}</small> == 2023 m. kandidatai į GPO, neatitikę reikalavimų == VSTT įsakymas 2023-08: Dėl pritarimo ar nepritarimo skelbti naujus gamtos paveldo objektus valstybės dsaugomais naujais gamtos paveldo objektais. {{col-begin}} {{col-3}} Medžiai * Bytautonių miško ąžuolas * Brinkiškių ąžuolas * Davongalio ąžuolas * Gilaičių ąžuolas * Gudalių klevas * Gudupių II vinkšna * Jocių liepa * Jocių parko klevas * Jocių parko liepa * Jocių parko skroblas * Kaukolynės liepa * Kegrių liepos {{col-3}} * Kreivių obelis * Lynežerio II ąžuolas * Pakutuvėnų liepos * Paltynų klevas * Pirktinės ąžuolas * Saukiškių II ąžuolas * Saukiškių III ąžuolas * Saltininkų liepa * Šaukėnų liepa * Šėtos 11 kamienų liepa * Širvino ąžuolas * Upeglynio ąžuolas * Vilkų ąžuolas {{col-3}} Kiti * Burkšų atodanga * Medinčiaus akmuo * Girininko cirkas * Kančiogino ežero sala ir pusiasalis * Kivylių šaltiniai {{col-end}} == NEAPRAŠYTI GPO pagal šablonus == GPO/Draustiniai, 2026-07-25 [[:Kategorija:Lietuvos saugomų teritorijų šablonai savivaldybėms]] {{Div col|cols=5}} * Akmenės 7/- ** Alytaus m. -/- * Alytaus r 6/- ** Anykščių -/- * Birštono 6/- ** Biržų -/- ** Druskininkų -/- ** Elektrėnų -/- * Ignalinos 6/3 * Jonavos 1/- * Joniškio 2/1 ** Jurbarko -/- * Kaišiadorių 1/2 * Kalvarijos -/1 ** Kauno m -/- * Kauno r -/4 * Kazlų Rūdos 2/0 * Kėdainių 1/- ** Kelmės -/- ** Klaipėdos m -/- * Klaipėdos r 6/1 * Kretingos 9/- * Kupiškio 1/- * Lazdijų 4/1 * Marijampolės 1/2 * Mažeikių 2/1 * Molėtų 7/1 * Neringos 2/1 * Pagėgių 5/- * Pakruojo -/1 ** Palangos -/- ** Panevėžio m -/- * Panevėžio r 6/4 * Pasvalio 14/- * Plungės 16/- * Prienų 6/- * Radviliškio 3/1 * Raseinių 1/2 ** Rietavo -/- * Rokiškio 5/1 * Skuodo 14/1 * Šakių 2/- * Šalčininkų -/2 ** Šiaulių m -/- ** Šiaulių r -/- * Šilalės 6/1 * Šilutės 11/1 * Širvintų 2/- * Švenčionių 16/3 * Tauragės 2/- ** Telšių -/- * Trakų 6/1 * Ukmergės 3/7 ** Utenos -/- * Varėnos 12/1 * Vilkaviškio 12/0 * Vilniaus m 19/- * Vilniaus r 2/1 * Zarasų 11/1 {{Div col end}} Liūdnas vaizdas: * Pasvalio 14/- * Plungės 16/- * Skuodo 14/1 * Šilutės 11/1 * Švenčionių 16/3 * Varėnos 12/1 * Vilkaviškio 12/0 * Vilniaus m 19/- * Zarasų 11/1 == Vilniaus miesto GPO == Sunykę pagal stvk.lt/map „Statistinė inf“, 2026-09-01: # 0310505160011 Uosis Rožių alėjoje 0.0 # 0310505080002 Kaštonas Šiltadaržio gatvėje 0.0 # 0310505210003 Sereikiškių parko devynkamienis gluosnis 0.0 # 0310505020043 Žvėryno pušis 0.0 # 0310505050030 Žvėryno liepa 0.0 # 0310505060005 Pilių parko kanadinė tuopa 0.0 # ? Medžių grupė Observatorijos kieme Planuojami: * [[Architekto Čekanausko ąžuolas]], Erfurto 58 (architektų vardų naujoms gatvėms nepritarta: [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2917097/lazdynieciai-nepanoro-gatves-pavadinti-architektu-cekanausko-ir-bredikio-vardais]) * Ąžuolas Braškėtojas, Architektų 25 * Ąžuolas Krepšininkas, Architektų 70, prie aikštelės galo, 54.672593, 25.203339 * Ąžuolų giraitė prie Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos, 54.672428, 25.207226 Architektų tarp 66 ir 68 * Du broliai ąžuolai, 54.671908, 25.208916 Architektų 64, kieme * Nugenėtasis ąžuolas, 54.672350, 25.208758 Architektų tarp 64 ir 66, kieme * 3 ąžuolų grupė „Giraitė“ ir Dvyniai: 54.674014, 25.205025 Architektų 35, iš galo į kiemus * Salų kaimo ąžuolynas, daugiausia Zylių g. į abi puses 54.665088, 25.085676; Slankų g. į abi puses: 54.665464, 25.086977 == [[Lietuvos geologijos tarnyba]]. Visi objektai == <small> # Abromiškės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., Žebertonių k. # Abromiškio atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Abromiškio k. # Adomo Mickevičiaus akmuo, riedulys, Kauno apskr., Kauno m. sav., Žaliakalnio sen. # Adutiškio senasis gręžinys, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., Adutiškio mstl. # Adutiškio versmelė, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., Adutiškio mstl. # Agilos kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Aklaežeris "Vokštelis", versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Telšių apskr., Telšių r. sav., Viešvėnų sen., Sydeklio k. # Akmenės akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Akmenės k. # Akmeninė piniginė, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Naujosios Ūtos sen., Pilotiškių k. # Akmenytės šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen. # Akmens geologinis draustinis, atodangų draustinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Jakėnų sen. # Akmenų rūža, riedulynas, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Pažerio k. # Akmenų rūža, riedulynas, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Bubių sen., Bubių k. # Akmuo "Daubos kūlis", riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Senosios Įpilties k. # Akmuo "Dievo stalas", riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žlibinų sen., Šašaičių k. # Akmuo "Gaidys", riedulys, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Užusalių sen., Užusalių k. # Akmuo "Galąstuvas", riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žlibinų sen., Šašaičių k. # Akmuo "Jaučio pėda", keli rieduliai, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Valkininkų sen., Kuršių k. # Akmuo "Kiškio bažnyčia", riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen. # Akmuo "Kūlių bobelė", riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Benaičių k. # Akmuo "Laumės akmuo", riedulys, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių k. # Akmuo "Milžinas", riedulys, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Mažonų sen., Tamošaičių k. # Akmuo "Mokas", keli rieduliai, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Sukinių k. # Akmuo "Mokas", riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Dieveniškių mstl. # Akmuo "Pelėkių akmuo", riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Pelėkių k. # Akmuo "Puntukas", riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Dvaronių k. # Akmuo "Puntuko brolis", riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Pašventupio k. # Akmuo "Rapolas", riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Krekenavos mstl. # Akmuo "Stabo kūlis", riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Krakių k. # Akmuo "Šilalės kūlis", riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Šilalės k. # Akmuo "Valiulis", riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Svobiškėlio k. # Akmuo "Valiūnas", riedulys, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Kulvos sen., Batėgalos k. # Akmuo "Velnio pėda", riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Upytės sen., Ėriškių k. # Akmuo buvusiame Mielašių kaime, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. # Akmuo su "Jaučio Pėda", riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Liškiavos k. # Akmuo su pėda, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen., Antalieptės mstl. # Akmuo su velnio pėda, riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Mikytų k. # Akmuo Velnio pėda, riedulys, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Ventos sen., Avižlių k. # Alangos atodanga, atodanga, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Tauragės sen., Alangos k. # Alantos dvaro versmė, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen. # Albinavos duobė, Dauba, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Albinavos k. # Almajo šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., Palmajės k. # Alovės atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Kaniūkų k. dal. # Aluntos šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Alantos mstl. # Amerikos Lobas, Dauba, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Amerikos k. # Anciškių šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav. # Ančios šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Veisiejų m. # Andruškonių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Kulvos sen., Žinėnų k. # Angių kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Aniulio šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Ariogalos sen. # Antakalnio šaltiniuota raguva, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Antakalnio žiedo šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Antalieptės, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen., Antalieptės mstl. # Antalieptės marių atodanga, atodanga, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Bikėnų k. # Antašavos akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Antašavos mstl. # Antaveršio akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Antaveršio k. # Antaveršio duobė, Dauba, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Antaveršio k. # Antaviešės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionėlių sen., Antaviešės vs. # Apšriūtai, didkalvė, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Smalininkų sen., Užbalių k. # Apšriūtų kalnas, didkalvė, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Viešvilės sen., Viešvilės mstl. # Arimaičių šaltinis, šaltinis, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Aukštelkų sen., Arimaičių k. # Ariogalos, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Ariogalos miesto sen., Ariogalos m. # Armonos geologinis draustinis, atodangų draustinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Deltuvos sen., Deltuvos mstl. # Aukštadvario šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Aukštadvario mstl. # Aukštadvario šaltinis I, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Aukštadvario mstl. # Aukštagirio akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Šešuolių sen., Aukštagirio k. # Aukštagirio šaltinis ir Aukštųjų šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Aukštakalnio papėdės akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Piliakalnio I k. # Aukštakalnis, didkalvė, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Urviškių k. # Aukštakalnis, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Ausiutiškių konglomeratas, atodanga, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Ausiutiškių vs. # Avilių II kaimo akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Imbrado sen., Avilių II k., Akmens g. # Avižlio atragis, atragis, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Ventos sen., Purvių k. # Babruko šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Drabužninkų k. # Bagdo k., didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Panerių sen. # Bajorės rėva, keli rieduliai, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Maksimų k. # Bakainių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Surviliškio sen., Bakainių k. # Balažerio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Balbieriškio atodanga, atodanga, Kauno apskr., Prienų r. sav., Balbieriškio sen., Žydaviškio k. # Balbieriškio versmės, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Kauno apskr., Prienų r. sav., Balbieriškio sen., Balbieriškio mstl. # Balinos šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Kruncikų k. # Balnakalnis, didkalvė, Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Sudargo sen., Sudargo k. # Baltasis šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Barklainių k. # Baltojo ežero šaltinėlis, šaltinis, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Lazdijų miesto sen., Lazdijų m., Turistų g. # Banionių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Paįstrio sen., Kliuokmaniškio k. # Baravykas, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Dovilų mstl. # Barboros akmuo, riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Troškūnų sen. # Barklainių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen., Užkalnių k. # Barsukynė, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Senasalio k. # Baukų šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Baukų k. # Bėlio, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Kochanovkos k. # Bėlio šaltinis II, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Kochanovkos k. # Beržanskio akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kretingos sen., Tūbausių k. # Beržoro ežero sala, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Betygalos akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Betygalos sen., Betygalos mstl. # Bevardės griovos kriokliai, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. # Bikėnų šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Bikėnų k. # Biliakiemio puntukas, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Biliakiemio k. # Birutės kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palangos m., Vytauto g. # Biržų dvaro šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav. # Blidakių akmuo, riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Kulių sen., Blidakių k. # Bobos daržo šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Margionių k. # Braknių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav. # Bražuolės akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Joteliūnų k. # Bražuolės kaimo akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Bražuolės k., Bražuolės g. # Brolių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Veršių k. # Buivydžių atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Magūnų sen., Punžionių k. # Bulotiškio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Pašvitinio sen., Pašvitinio mstl. # Buožių geologinis draustinis, riedulynas, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Buožių k. # Burbos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Šateikių sen., Godelių k. # Butėnai, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Debeikių sen., Jononių k. # Cegelnios akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Karalinos k. # Cigonaliai, atodanga, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kartenos sen., Cigonalių k. # Čiegio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Dusetų sen., Padustėlio k. # Čiobiškio urvas, smegduobė ir ola, Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Čiobiškio sen., Rusių Rago k. # Čirštų sufozinis cirkas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Kapiniškių k. # Čirštų šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Kapiniškių k. # Dailidžių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Dailidžių k. # Dalgiakalnis, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Daniliškio šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Daniliškio k. # Darbos šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palangos m., Kalgraužių g. # Darsūniškio mineralinis šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen. # Daudos Juozo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Antaveršio k. # Daumantai, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Daumantų k. # Debeikių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Debeikių k. # Derežnos šaltiniai, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., Varėnos m. # Dyburių atodanga, atodanga, Telšių apskr., Plungės r. sav., Šateikių sen., Dyburių k. # Didysis Akmenės akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Akmenės sen., Kadagių k. # Didysis akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Ramygalos sen., Ramygalos m. # Didysis akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Johampolio k. # Didysis akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Keberkščių k. # Didysis akmuo, riedulys, Telšių apskr., Telšių r. sav., Viešvėnų sen., Sydeklio k. # Didysis akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Sarių sen. # Didysis Dzūkijos akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Vangelonių k. # Didžioji akmenos rėva, riedulynas, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Šilalės kaimiškoji sen., Andriejaičių k. # Didžioji Jonionių griova, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Jonionių k. # Dirdos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Stirbaičių k. # Drąseikių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kauno r. sav., Lapių sen., Drąseikių k. # Drąsučio sufozinis cirkas ir šaltinis, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Šereitlaukio k. # Drevernos akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Svencelės k. # Drevernos kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr. # Drobūkščių akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Traksėdžio sen., Drobūkščių k. # Druskelės šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Miroslavo sen., Balkasodžio k. # Dubenuotas akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Žalpių k. # Dubenuotųjų akmenų ekspozicija, riedulių ekspozicija, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio miesto sen., Pasvalio m. # Dubenuotųjų akmenų ekspozicija, riedulių ekspozicija, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Čiulėnų sen., Kulionių k. # Dubingių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Dubingių sen., Barkuškių k. # Dubysos vagos šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Raseinių sen., Bralinskių k. # Dūburio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antazavės sen., Bieliūnų k. dal. # Dūdiškių akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Butrimonių sen., Dūdiškių k. # Dūdų akmenys, keli rieduliai, Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Gelvonų sen., Dūdų k. # Dukstyna, sienelė karjere, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Vidiškių sen., Dukstynos k. # Dukstynos akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Ukmergės miesto sen., Ukmergės m. # Dukstkalnis, didkalvė, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Kukečių sen., Padūksčių k. # Dūkštų atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. # Dunojaus kalva II, didkalvė, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Vartelių k. # Dunojaus kalvos, didkalvė, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Vartelių k. # Durupio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Kybučių k. # Dvarčionių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Dziedulio akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Vilkanastrų k. # Elniakampiai, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Elniakampio k. # Erlėnai, riedulynas, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Imbarės sen., Erlėnų k. # Europos parkas, riedulių ekspozicija, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Riešės sen., Joneikiškių vs. # Gaidsalė, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Gaidzu kopa, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Marcinkonių k. # Galaverknio šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Grendavės sen., Galaverknio k. # Galiniškės akmuo, riedulys, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Dūkšto sen., Galiniškės k. # Galvinio gūbrys, didkalvė, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Raitininkų sen. # Gardų, ozas, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Gečaičių k. # Gariūnų sufozinis cirkas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Gastilionių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen. # Gedanonių k., didkalvė, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Gedanonių k. # Geidžių akmuo, riedulys, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Tirkšlių sen., Geidžių k. # Gelgaudiškio šaltinis, šaltinis, Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Gelgaudiškio sen., Gelgaudiškio m. # Gelionių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Gelionių k. # Gelionių duobė, Dauba, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Gelionių k. # Gelionių kalva, didkalvė, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Gelionių k. # Genioto akmenys, keli rieduliai, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kvėdarnos sen., Genioto k. # Genių atodanga, atodanga, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Mažonų sen., Genių k. # Geologų duobė, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Gervuogynės akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Upynos sen., Pakoplyčio k. # Gindvilių kaimo laukų akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Gindvilių k. # Gintelės upelio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Medsėdžių k. # Ginučių kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., Papiliakalnės k. # Girnikai, didkalvė, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Bubių sen., Girnikų k. # Girutiškių akmuo su ženklais, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Turmanto sen. # Gyvakarų akmenynas, riedulynas, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. # Gyvakarų akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. # Gyvakarų akmuo su "Velnio pėda", riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav. # Gojus, didkalvė, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Joniškio sen., Barkeliškių I k. # Grybų akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Sarių sen., Grybų k. # Grigiškių atragis, atragis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Grigiškių sen. # Grimzdų šaltinis, šaltinis, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kvėdarnos sen., Grimzdų k. # Grožio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Druskininkų m. # Grūdos paslėnio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Grūdos tilto šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Gudalių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen., Gudalių k. # Gudirvių akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Upynos sen., Gudirvių k. # Gumbakių atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Papilės mstl. # Gūvainių akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Traksėdžio sen., Gūvainių k. # Ievos duobė, smegduobė ir ola, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Igariai, riedulynas, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Igarių k. # Igarių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Igarių k. # Ilgio ežero salos, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Ilgio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Ignalinos sen., Poviliškės k. # Ilgočio akmenys, keli rieduliai, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Pailgočio k. # Indubakių geologinis draustinis, riedulynas, Utenos apskr., Utenos r. sav., Saldutiškio sen., Indubakių k. # Ingavangio akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Šilavoto sen., Ingavangio k. # Inkaklių kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Inkaklių k. # Inkūnų šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Inkūnų k. # Jakubausko šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Jockių k. # Janavo akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Strūnaičio sen., Baikovščiznos vs. # Jančiūnų akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Butrimonių sen., Jančiūnų k. # Jankelio akmenys, keli rieduliai, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Pupiškių k. # Janonių, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Janonių k. # Januliškio šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Januliškio k. # Jaronio karstinė įgriuva, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Kirdonių k. # Jaskoniškių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Dusetų sen. # Jasnagurka, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Josvainių sen., Graužių k. # Jocių atodanga, atodanga, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Tauragės sen., Jocių k. # Jokimo duobelė, Dauba, Utenos apskr., Utenos r. sav., Daugailių sen., Maneičių k. # Jonionys, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Jonionių k. # Jonionių akmenys, riedulynas, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Jonionių k. # Jonušo šaltinis ir Jonušo II šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Šateikių sen., Godelių k. # Joteliūnų tufai, atodanga, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Joteliūnų k. # Juknaičių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen., Juknaičių k. # Juodaglinio akmuo, riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav. # Juodalaukio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Zarasų sen., Juodalaukių k. # Juodasis akmuo, riedulys, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Žibikų k. # Juodikių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Agluonėnų sen., Juodikių k. # Juodkrantės "ledyno avelės", riedulių ekspozicija, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Juodkrantės kopos, kopų masyvas, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Juodžionių riedulynas, riedulynas, Panevėžio apskr., Biržų r. sav. # Juozapavos akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Veprių sen., Juozapavos vs. # Juozapinės k., didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k. # Jurakalnio griova ir atragis, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Daubiškių k. # Jurakalnio griovos atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Daubiškių k. # Jurbarko dvaro akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Jurbarko miesto sen., Jurbarko m. # Jurkiškio akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Dubingių sen., Jurkiškio vs. # Kačerginės, šaltinis, Kauno apskr., Kauno r. sav., Kačerginės sen., Kačerginės mstl. # Kadagyno šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen. # Kadrėnų šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Vidiškių sen., Kadrėnų k. # Kalgraužių šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palangos m., Kalgraužių g. # Kalnyčių akmenys, keli rieduliai, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kvėdarnos sen., Kalnyčių k. # Kalno akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Kalniškės k. # Kalnuočių k., žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Kaniūkų akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Gerviškių sen., Kaniūkų k. # Kapelkalnis, didkalvė, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Šereitlaukio k. # Kapiniškių kopa, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Margionių k. # Karajimiškis, smegduobių draustinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Karalgirio akmuo, riedulys, Kauno apskr., Kauno r. sav., Babtų sen., Karalgirio k. # Karalienės liūnas, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Pašventupio k. # Karališkės raisto šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Karališkių k. # Karališkės šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Karališkių k. # Karmazinų atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. # Karoliniškių griova, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Karpėnų kanjonas, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Naujosios Akmenės kaimiškoji sen., Karpėnų k. # Karvaičių kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Karvės ola, smegduobė ir ola, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Kaskalnis, žemyninė kopa, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Viešvilės sen., Jūravos k. # Kaubrėtosios kopos, kopų masyvas, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Kaukolinės atragis, atragis, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Viekšnių sen. # Kaulakių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Pagojukų sen., Kaulakių k. # Kauprinių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Vyžių k. # Kavarsko tufų šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Kavarsko m. # Kegrių šaltinis, šaltinis, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Viekšnių sen. # Keturios kalvos, didkalvė, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Lumpėnų sen., Bitėnų k. # Kiemelių šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio apylinkių sen., Kiemelių k. # Kintų kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Kintų sen., Kintų mstl. # Kirdonių-Tatulos draustinis, smegduobių draustinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Kirdonių k. # Kirkilai, smegduobių draustinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Kirkilų k. # Kiršonių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Kiršonių k. # Kivilių šaltiniai su akmenimis, šaltinis, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Gudmoniškės k. # Klevų duobė, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Klykių kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Klykių k. # Klovainiai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Klovainių mstl. # Knygnešių šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Vilkų k. # Koiskalnio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Plokščių k. # Kokmaniškės kalnas, didkalvė, # Kopūstėlių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Žemaitkiemio sen., Kopūstėlių k. # Kovaičių akmenys, keli rieduliai, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Kovaičių k. # Krakovskio akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Užugirio k. # Krapų versmė, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Želvos sen., Krapų vs. # Kreiviškių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Dubingių sen., Kreiviškių k. # Kriaučiaus akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Pakražančio sen., Vileikių k. # Krinčino šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Krinčino sen., Krinčino mstl. # Krinčino šaltinis (senasis), šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Krinčino sen., Krinčino mstl. # Kryžiokraisčio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Dubingių sen., Verbyliškių vs. # Kruopinės kalnas, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Žybartonių k. # Kruopio akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Kruopio duobė, smegduobė ir ola, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Krušonių skardis, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Krušonių k. # Kubilnyčia, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Rudnios k. # Kučgalio šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav. # Kulalių geologinis draustinis, riedulynas, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Notėnų sen., Kulalių k. # Kulalių skaldyklos akmenynas, riedulių ekspozicija, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Notėnų sen., Kulalių k. # Kuliamas k., didkalvė, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Pabarės sen. # Kundročių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Pakruojo sen., Kundročių k. # Kunigiškių akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Kunigiškių k. # Kupiškio dolomito laužyklos akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio m., Palėvenės g. # Kupos slėnis su atodangomis, atodangų draustinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio m. # Kurmaičių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kretingos sen., Kurmaičių k. # Ladakalnis, didkalvė, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., Papiliakalnės k. # Lakajos akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Inturkės sen. # Lapės duobė, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Lapgirio ozas, ozas, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Lygumų sen., Lapgirio k. # Lapiškės akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Utrių k. # Lašinių konglomerato atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen. # Laukėnėlių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Šešuolių sen., Laukėnėlių k. # Laumės akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Žiezdrių k. # Laumės lova, riedulys, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Auksūdžio k. # Laumės pėdos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Telšių r. sav., Luokės sen., Biržuvėnų k. # Leitiškiai, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Leitiškių k. # Leitiškių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Leitiškių k. # Lekėčių šaltinis, šaltinis, Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Lekėčių sen., Lekėčių k. # Lelyko atodanga, atodanga, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Betygalos sen., Burbiškių k. # Lelyko šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Betygalos sen., Burbiškių k. # Lentvorų šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Lyduokių sen., Lentvorų k. # Lentvorų šaltinis II, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Lyduokių sen., Lentvorų k. # Levaniškių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Čiulėnų sen., Levaniškių k. # Lyduvėnų šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Lyduvėnų mstl. # Liepkalnis, didkalvė, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen. # Liesėnų ozas, ozas, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Videniškių sen., Druskių k. # Lygamiškio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Užpalių sen., Užpalių mstl. # Lygumų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Imbrado sen., Stelmužės k. # Likėnų šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Kiršonių k. # Lileikėnų akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Pajūrio sen., Lileikėnų k. # Linkavos, atodanga, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen. # Lino verdenė, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Bavainiškės vs. # Lipšės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionėlių sen., Vilkaslasčio k. # Liškiavos atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Liškiavos k. # Liubiškių akmuo, riedulys, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Pajevonio sen., Liubiškių k. # Liūlyno šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Lokystos šaltinis, šaltinis, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Traksėdžio sen. # Lūgo versmė, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Pašešuvio k. # Luknėnų akmuo, riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Stalgėnų sen., Luknėnų k. # Lukštų šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Lukštų k. # Lūžių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen. # Mačernio tako šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Šarnelės k. # Madžieraus šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Maironių, šaltinis, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen. # Majaus akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Pabradės sen., Purviniškių k. # Majokas, didkalvė, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Guntiškio k. # Maldzitakalnis, didkalvė, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Daugų sen. # Mančiagirės skardžiai, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Mardasavo skardis, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Mardasavo k. # Marijos akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Ventos sen., Ventos m., Stoties g. # Marių mergelio atodanga, atodanga, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Marių mergelis II, atodanga, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Martyno akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių k. # Mažeikių versmelė, šaltinis, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen., Mažeikių k. # Mažučių, šaltinis, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Pilviškių sen., Mažučių k. # Mažvilių k., didkalvė, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Imbrado sen., Kalvelių k. # Medeikių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Parovėjos sen., Medeikių k. # Medsėdžių plokščiakalvė, didkalvė, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Medsėdžių k. # Medsėdžių šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Medsėdžių k. # Medvėgalis, didkalvė, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Laukuvos sen., Buciškės k. # Medžiukalnio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Ignalinos sen. # Menčiai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Naujosios Akmenės kaimiškoji sen., Menčių k. # Mėnulio akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Riešės sen., Nemenčinėlės k., Mėnulio g. # Mergežerio mitologinis šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., Mergežerio k. # Mergežerio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Varėnos sen., Mergežerio k. # Meškos vingis, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Šereitlaukio k. # Mikalauciškės šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Mikierių atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Andrioniškio sen., Mikierių k. # Mikierių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen. # Mikoliškio akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pušaloto sen., Mikoliškio k. # Mykoliškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Jonavos r. sav., Kulvos sen., Mykoliškių k. # Milašiaus šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Mielagėnų sen., Turčiškės k. # Miliausko akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Simno sen., Dingiškių k. # Mindučių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Čiulėnų sen., Mindučių k. # Mizarų meteoritinis krateris, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Mizarų k. # Mockėnų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Mockėnų k. # Mokas ir Mokiukas, keli rieduliai, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Šeimaties k. # Mosėdis, riedulių ekspozicija, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Mosėdžio mstl. # Mosėdžio akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Baksčių k. # Moškėnų k., didkalvė, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Moškėnų k. # Mošos šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Vilūnų k. # Mudrių šaltinis, šaltinis, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Keturvalakių sen., Patilčių k. # Mukolas su Mukoliuku, keli rieduliai, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen., Naurašilių k. # Muoriškių atodanga, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Muoriškių k. # Murmulių, atodanga, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Baibokėlių k. # Mūšos atodanga, atodanga, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio apylinkių sen., Aukštikalnių k. # Naglio kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Palangos m. sav., Palangos m., Naglio al. # Nalijos gelmės atodangos, atodanga, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Napoleono akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Nariūnų k. # Narkūnų piliakalnio šaltinis, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Utenos apskr., Utenos r. sav., Leliūnų sen., Narkūnų k. # Naujamiesčio akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Naujamiesčio k. # Naujoji griovos atodanga, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Karmazinų k. # Nauradų akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Nauradų k. dal. # Navakonių geologinis draustinis, riedulynas, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Pabarės sen., Navakonių k. # Navikų akmuo, riedulys, Alytaus apskr. # Nemajūnų akmuo, riedulys, Kauno apskr., Birštono sav., Birštono sen., Nemajūnų k. # Nemunaičio atodangos, atodanga, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Nemunaičio k. # Nemunaičio mineralinė versmė, šaltinis, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Lankų k. # Nemunaičio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Nemunaičio mstl. # Nemunaitis I, atodanga, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Miroslavo sen., Balkasodžio k. # Nemunėlio-Apaščios geologinis draustinis, atodangų draustinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Nemunėlio Radviliškio mstl. # Nemunėlio Radviliškis, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Nemunėlio Radviliškio mstl. # Neries konglomeratai, keli rieduliai, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Gudelių k. # Nevaišių k., didkalvė, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Ceikinių sen., Nevaišių k. # Nidos Baltosios kopos, kopų masyvas, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Nikronių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Nikronių k. # Norvydų akmuo, riedulys, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Bartninkų sen., Norvydų k. # Nuobariškių k., didkalvė, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Pastrėvio sen., Lunkiškių k. # Obelų k., didkalvė, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Adomiškės k. # Olando Kepurė, atodanga, Klaipėdos apskr., Klaipėdos m. sav., Melnragės ir Girulių sen. # Oreliškės akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Kražių sen., Oreliškės k. # Ozas "Barzdos kalnas", ozas, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pivonijos sen., Bartkūnų k. # Ožakmenis, riedulys, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Šemetų k. dal. # Ožiakalnis, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Migūnų k. # Ožkos akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Labanoro mstl. # Ožkų pečius, atodanga, Kauno apskr., Prienų r. sav., Jiezno sen., Žideikonių k. # Pabremenio akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Upynos sen., Pabremenio k. # Paduburio šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Kulniškių k. # Pagelžkelės versmelė, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Andreikėnų k. # Pagramančio atodanga, atodanga, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Mažonų sen., Pagramančio mstl. # Pakalniškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Pagojukų sen., Pakalniškių k. # Pakampio šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Pakoplyčio akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Upynos sen., Pakoplyčio k. # Pakruojo riedulių ekspozicija, riedulių ekspozicija, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Pakruojo sen., Pakruojo m. # Palazduonio šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Kauno r. sav., Vilkijos apylinkių sen., Palazduonio k. # Paliepiukai, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Josvainių sen., Paliepiukų k. # Pamerkiai, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Matuizų sen., Pamerkių k. # Panaros akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Panaros k. # Panemunininkų skardis, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Punios sen., Panemuninkėlių k. # Panemunio šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Panemunių k. # Panošiškių griovos šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Grendavės sen., Panošiškių k. # Panošiškių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Grendavės sen., Panošiškių k. # Papartynės malūno atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Pagamės k. # Papilė, atodangų draustinis, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Rimšių k. # Papilės atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Papilės mstl. # Papinigių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Cirkliškio sen., Papinigių k. # Paplienijos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Telšių r. sav., Žarėnų sen. # Pašešuvio tufų atodanga, atodanga, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Pašešuvio k. # Pašilių šaltinis, šaltinis, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Pašilių k. # Pašimšės, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Pašimšės k. # Patkavinis akmuo, riedulys, Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Igliaukos sen., Varnupių k. # Paukojės, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., Paukojės k. # Paukštakalnis, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Paulianka, sienelė karjere, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Noriūnų sen., Palėvenės mstl. # Pavarių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Pavarių I k. # Peklynės šaltinis, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen. # Pelyša, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Andrioniškio sen., Plikiškių k. # Pelyšos geologinis draustinis, atodangų draustinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Andrioniškio sen., Sedeikių k. # Perekšlių rūža, riedulynas, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Smilgių sen., Perekšlių k. # Perkulės versmė, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Kvyklių k. # Perkūno akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Puvočių k. # Petraičių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Petraičių vs. # Petraičių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Petraičių k. # Petrašiūnai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Petrašiūnų k. # Petrauskų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Videniškių sen., Petrauskų k. # Petruko akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Mardasavo k. # Pikčiaus kūlis, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen., Mockaičių k. # Pilaitė, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Kuosinės k. # Pilelio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Paplatelės k. # Pilotiškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Naujosios Ūtos sen., Pilotiškių k. # Pilsupių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Krakių sen., Pilsupių k. # Pinčiaragio atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio sen., Kareivonių k. # Piramidės, atodanga, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Plikakalnio atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Pliksalė, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Plokščių šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Plokščių k. # Poškonių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Poškonių k. # Prarajos duobė, Dauba, Telšių apskr., Plungės r. sav., Babrungo sen., Babrungėnų k. # Prastavonių ozas, ozas, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Šeduvos miesto sen., Prastavonių k. # Pratkūnų kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Bajorėlių k. # Pučkorių atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Puipių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Šeduvos miesto sen., Puipių k. # Pūkštės kalnas, didkalvė, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Mikytų k. # Pulstakų akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Pabarės sen., Pulstakų k. # Puokės akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Barstyčių sen., Puokės k. # Purvių atodanga, atodanga, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., Purvėnų k. # Pusiasalio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Zarasų miesto sen., Zarasų m. # Pustlaukio duobė, Dauba, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Vainagių k. # Pušyno šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen. # Putrių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pačeriaukštės sen., Putrių k. # Puvočių šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Puvočių k. # Radailių šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Radailių k., Nėgių g. # Raganos akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Liškiavos k. # Raganos kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Raganos sostas, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Turmanto sen., Lapeliškių k. # Raganų katilas, Dauba, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m., Kuršių g. # Raigardo cirkai, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Švendubrės k. # Rambynas, didkalvė, Tauragės apskr., Pagėgių sav., Lumpėnų sen., Bardėnų k. # Ramintos šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen., Obelių m. # Rangavos alko antras šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Rangavos k. # Rangavos šaltiniai, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Rangavos k. # Ratkalnis, atodanga, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Deltuvos sen., Baraučiznos k. # Raudonasis akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Miroslavo sen., Miroslavo k. # Raudonpamūšio atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Guostagalio sen., Raudonpamūšio k. # Raudonskardžio atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Papilės mstl. # Rauško akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kaltinėnų sen. # Rėžių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Butrimonių sen., Rėžių k. # Riklikų, šaltinis, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Riklikų k. # Rimašių riedulynas, riedulynas, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen. # Rimkų šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Rimkų k. # Rinkšelių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Šiluvos sen., Rinkšelių k. # Rokantiškių kalva, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Rokantiškių g. # Rokų atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kauno r. sav., Rokų sen., Rokų k. # Ropiškėlės šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Ceikinių sen., Ropiškėlės k. # Rudynų miško kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen., Lapalių k. # Rudnios cirkas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Rudnios k. # Rudnios pietinis kalvaragis, didkalvė, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Rudnios k. # Rudnios šiaurinis kalvaragis, didkalvė, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Rudnios k. # Rudoji versmelė, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Salako sen., Sabalunkų k. # Rumšiškių šaltinis, šaltinis, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Rumšiškių mstl. # Rūžos didžiausias akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų apylinkių sen., Tolučių k. # Saidės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Lentvario sen. # Saidžių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Lentvario sen., Vosyliukų k. # Salduvės kalnas, didkalvė, Šiaulių apskr., Šiaulių m. sav., Šiaulių m. # Salomėjos šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Likėnų k. # Sarakiškio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Luokesos sen., Sarakiškių k. # Sarkajiedų dauba, Dauba, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Sarkajiedų k. # Sedos šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Sedos sen. # Sydeklio, šaltinis, Telšių apskr., Telšių r. sav., Viešvėnų sen., Jomantų k. # Siesarties šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Lyduokių sen., Siesarties k. # Simno riedulių ekspozicija, riedulių ekspozicija, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Simno sen., Simno m. # Siponių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Birštono sav., Birštono sen., Siponių k. # Siponių ožakmenis, riedulys, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Dotnuvos sen., Siponių k. # Siuvėjo rėva, keli rieduliai, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Jonionių k. # Skaistgiris, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Skaistgirio sen., Skaistgirio mstl. # Skališkių ir Skališkių "olos ašarų" šaltiniai, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Liucionių k. # Skališkių uola, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Skališkių vs. # Skalių kalnas, atodanga, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Joniškėlio apylinkių sen., Stipinų k. # Skirtino akmuo, Molovėnų akmuo, riedulys, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Paskirtinio k. # Skiručių versmė, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Liolių sen., Skiručių k. # Skleipių akmuo, riedulys, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Skleipių k. # Skripsto kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Skroblaus versmės, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Margionių k. # Skudutiškio, šaltinis, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Skudutiškio k. # Skudutiškio akmenys, keli rieduliai, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Skudutiškio k. # Smardonės šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Pabiržės sen., Likėnų k. # Smilgių atodanga, atodanga, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Smilgių vs. # Snaigupėlės atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Leipalingio sen., Gailiūnų k. # Sokiškių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Dūkšto sen., Sokiškių k. # Stabulankių geologinis draustinis, riedulynas, Utenos apskr., Utenos r. sav., Leliūnų sen., Stabulankių k. # Stakų konglomeratai, atodanga, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Poškonių sen., Stakų k. # Stanislavavo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Stanislavavo k. # Starkų šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Vyžuonų sen., Starkų k. # Stirniškių atodanga, sienelė karjere, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Noriūnų sen., Stirniškių k. dal. # Storių keimai, didkalvė, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Storių k. # Strėvos įgriuva, Dauba, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Strėvos k. # Strėvos II duobė, Dauba, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen. # Strėvos kaimo šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Strėvos k. # Suosa, atodangų draustinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Noriūnų sen., Stirniškių k. dal. # Svencelės kopa, žemyninė kopa, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Svencelės k. # Svilės šaltiniai, šaltinis, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Svilės k. # Svirkančių, atodanga, Telšių apskr., Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Svirkančių k. # Šafarnės alko akivarų šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Šafarnės k. # Šafarnės II šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Šafarnės k. # Šaipių klifas, atodanga, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Šaipių k. # Šakalių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Sarių sen., Šakalių k. # Šakalių kryžkelės akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Sarių sen., Šakalių k. # Šakarnių šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Saločių sen., Gniaužių k. # Šakėnų akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Šilalės r. sav., Kvėdarnos sen., Šakėnų k. # Šalčininkų parko rieduliai, riedulių ekspozicija, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., Šalčininkų m. # Šalkiškių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Jauniūnų sen., Šalkiškių k. # Šaltinių akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Žižmų k. # Šaltinių kalnelis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Strėvos k. # Šaltiškiai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Šaltiškių vs. # Šaltiškių riedulys, riedulys, Šiaulių apskr., Akmenės r. sav., Papilės sen., Šaltiškių vs. # Šaltoji versmė, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Vyžių k. # Šaltupės akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Sukinių k. # Šarnelės, ozas, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Šarnelės k. # Šatrija, didkalvė, Telšių apskr., Telšių r. sav., Luokės sen., Pašatrijos k. # Šaukliai, riedulynas, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Šauklių k. # Šauklių akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Šauklių k. # Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola, sienelė karjere, Utenos apskr., Utenos r. sav., Užpalių sen., Šeimyniškių k. # Šernų akmuo, riedulys, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Šernų k. # Šernų šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Šernų k. # Šeškinės ozas, ozas, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Šeštokiškių ozas, ozas, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Čiulėnų sen., Šeštokiškių k. # Šiauliškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Prienų r. sav., Išlaužo sen., Išlaužo k. # Šilelio atodanga, atodanga, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Pakalnių k. # Šilelio cirkas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Pakalnių k. # Šilo šaltinėlis, šaltinis, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Pavartelių k. # Škėvonių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Birštono sav., Birštono sen., Škėvonių k. # Šlavės atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen. # Šmitos versmė, šaltinis, Klaipėdos apskr., Skuodo r. sav., Aleksandrijos sen., Truikinų k. # Šniukštų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antazavės sen., Šniukštų k., Kaštonų g. # Šončelio sala, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Šūdakalnis, didkalvė, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Meilūnų k. # Šv. Jono, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Paplatelės k. # Šv. Jono šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Žemaičių Kalvarijos sen., Uogučių k. # Švedpolio šaltinis, šaltinis, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Žagariškių k. # Šveicarkos šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen. # Šventaduobis, šaltinis, Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Plokščių sen. # Šventakmenis, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Mindūnų sen., Kraujelių k. # Šventosios šaltinis, šaltinis, Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Darbėnų sen., Kalgraužių k. # Šventos ozas, ozas, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių sen., Šventos k. # Švėtės atodanga, atodanga, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Žagariškių k. # T.Grotuso akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Guostagalio sen., Gedučių k. # Tabokinės atodanga, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Tabokinės k. # Tarailių kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Vorėnų k. # Targių ozas, ozas, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Vėžežerio k. # Tartokai, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Naujanerių k. # Tauragės akmuo, riedulys, Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Tauragės miesto sen., Tauragės m., Kranto g. # Tauro ragų radimvietė, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen., Dailiūnų k. # Tiltagalių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav. # Tyrelio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Gaižaičių sen. # Tirkšlionių akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Tirkšlionių k. # Toleikiai, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Užvenčio sen., Pašilėnų k. # Totoriškių akmuo, riedulys, Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Žaslių sen., Totoriškių k. # Trakiškių kalvagūbris, didkalvė, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Trakiškių k. # Treinas, didkalvė, Alytaus apskr., Alytaus r. sav., Daugų sen. # Tryškių akmuo, riedulys, Telšių apskr., Telšių r. sav., Tryškių sen., Tryškių mstl., Turgaus a. # Ubagsalė, sala, pusiasalis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen. # Ubagų kalno akmuo, riedulys, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Platelių k. # Uciekos skardis, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Utiekos k. # Ugionių, šaltinis, Kauno apskr., Raseinių r. sav., Betygalos sen., Ugionių k. # Ulioko ravas, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen., Žeimių k. # Ūlos atodanga, atodanga, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Mančiagirės k. # Urbo kalnas, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav., Neringos m. # Urbono akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Velžio sen., Vyčių k. # Urkuvėnų akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių k. # Uršulės akmuo, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Suginčių sen., Ančėnų k. # Ustronės riedulynas, riedulynas, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Ustronės k. # Utenio akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Leliūnų sen., Viskėnų k. # Utenos šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos miesto sen., Utenos m. # Vaitalaukio k., didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Varniškių k. # Vaitkaus šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Platelių mstl. # Vaitkaus šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Stirbaičių k. # Vajelių geologinis draustinis, riedulynas, Utenos apskr., Utenos r. sav., Saldutiškio sen., Vajelių k. # Valakampiai, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Valakampių šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Valiulio tėvas, riedulys, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Karališkių k. # Variaus atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Stakių k. # Varnakalnio, šaltinis, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Krekenavos sen. # Varniškių šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Varniškių II vs. # Varputėnų ozas, ozas, Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Kuršėnų kaimiškoji sen., Micaičių k. # Vasaknų akmuo, riedulys, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antalieptės sen., Vasaknų k. dal. # Vaškio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Plokščių k. # Vecekrugo kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Veidės, atodanga, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Žagarės m., Švėtės g. # Velykų duobė, smegduobė, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Širvėnos sen., Karajimiškio k. # Veliuonos šaltinis, šaltinis, Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Veliuonos sen., Veliuonos mstl. # Velniakelio rūža, riedulynas, Telšių apskr., Telšių r. sav., Varnių sen., Paežerio vs. # Velniapilio uola, atodanga, Panevėžio apskr., Biržų r. sav., Nemunėlio Radviliškio sen., Padvariečių k. # Velnio akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Švendubrės k. # Velnio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Baisogalos sen., Valatkonių k. # Velnio duobė, Dauba, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Aukštadvario mstl. # Velnių dauba, Dauba, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Pagudūniškių k. # Vengalio šaltinis, šaltinis, Telšių apskr., Plungės r. sav., Platelių sen., Stirbaičių k. # Ventės atodanga, atodanga, Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Kintų sen., Ventės k. # Verdulių šaltinis, šaltinis, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Radviliškio sen., Verdulių k. # Verdulių Velnio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Radviliškio sen., Verdulių k. # Verduolis, šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Kapiniškių k. # Verkių kalvarijų šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Verkšionių akmenys, riedulynas, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Verkšionių k. # Vernijo ežero šaltinis, šaltinis, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Rūdos k. # Verpeto kalnas, didkalvė, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Alantos sen., Kameniškio k. # Versmė "Ūlos akis", šaltinis, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Mančiagirės k. # Vetygalos atodanga, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Vetygalos k. # Vėžalio akmuo, riedulys, Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Vėžalių k. # Vido akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Viedzmos akmuo, riedulys, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Merkinės sen. # Vievio riedulių ekspozicija, riedulių ekspozicija, Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievio m. # Vildžiūnai, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Kurklių sen., Vildžiūnų k. # Vileišio gatvės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Vilkiškės, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Bilkiškių k. # Vilko šaltinis, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Leipalingio sen. # Vilktupio šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Karsakiškio sen., Paliūniškio k. # Vilkų duobė, Dauba, Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Grabijolų k. # Vilniaus pilių kalvynas, didkalvė, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Senamiesčio sen. # Vilsos upelio kriokliai, griova, raguva, sufozinis cirkas, krateris, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Vievio sen. # Vingio kopa, kopa, Klaipėdos apskr., Neringos sav. # Vingio parko šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Viriai, atodanga, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Kryžiokų k. # Visgiūnų šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Vizgiūnų k. # Visgiūnų šaltinis naujasis, šaltinis, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Kupiškio sen., Vizgiūnų k. # Višakio Rūdos šaltinėlis, šaltinis, Marijampolės apskr., Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Višakio Rūdos k. # Vištyčio akmuo, riedulys, Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Nebūtkiemio k. # Vyžuonų ozas, ozas, Utenos apskr., Utenos r. sav., Vyžuonų sen., Čerioškavietės k. # Vyžupio šaltinis, šaltinis, Marijampolės apskr., Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Ėgliškių k. # Vladislavos dvaro šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Vladislavos k. # Vosbučių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Krakių sen., Vosbučių k. # Vosbučių II atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Krakių sen., Vosbučių k. # Vosgėlių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Leliūnų sen., Vosgėlių k. # Zabuko akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos sen., Kvyklių k. # Zaduojų ozas, ozas, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Antazavės sen., Zaduojos k. # Žagarės atodanga, sienelė karjere, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Žagarės m. # Žagarės ozas, ozas, Šiaulių apskr., Joniškio r. sav., Žagarės sen., Aleksandravo k. # Žaidelių akmuo, riedulys, Panevėžio apskr., Kupiškio r. sav., Alizavos sen., Žaidelių k. # Žalioji, atodanga, Utenos apskr., Anykščių r. sav., Svėdasų sen., Butėnų k. # Žaliosios šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Onuškio sen., Žaliosios k. # Žaliųjų Prūdelių šaltiniuotas ruožas, šaltinis, Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Onuškio sen., Žaliosios k. # Žalsvasis šaltinis, šaltinis, Panevėžio apskr., Pasvalio r. sav., Pasvalio miesto sen., Pasvalio m. # Žaltakalnio šaltinis, versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, Telšių apskr., Plungės r. sav., Babrungo sen., Babrungėnų k. # Žalvarių geologinis draustinis, riedulynas, Utenos apskr., Molėtų r. sav., Giedraičių sen., Žalvarių k. # Žėbiškių k., didkalvė, Kauno apskr., Kauno r. sav., Vilkijos apylinkių sen., Žėbiškių k. # Želvos akmuo, riedulys, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Želvos sen., Želvos mstl. # Žydkalnis, žemyninė kopa, Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Marcinkonių sen. # Žiegždrių atodanga, atodanga, Kauno apskr., Kauno r. sav., Samylų sen., Žiegždrių k. # Žiezdrių akmuo, riedulys, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Žiezdrių k. # Žiezdrių piliakalnis, didkalvė, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Papirčių k. # Žiupos šaltiniai, šaltinis, Kauno apskr., Prienų r. sav., Stakliškių sen., Žiupos k. # Žukaučyznos šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Žukaučiznos k. # Žuvintės šaltinis, šaltinis, Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Pabaisko sen., Sukinių k. # Žvagakalnis, didkalvė, Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Čiobiškio sen., Juknonių k. # Žvelsa, atodanga, Klaipėdos apskr., Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Lapių k. # Žvėryno šaltinis II, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Žvėryno šaltinis III, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Žvėryno šaltinis prie pėsčiųjų tilto, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Žvėryno šaltinis prie pėsčiųjų tilto (prie upės -V, šaltinis, Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m. # Žvirblio šaltinis, šaltinis, Utenos apskr., Utenos r. sav., Tauragnų sen., Lukošiūnų k. </small> 493dha0tlsmjmsuq9lx0000e9py7x4b 0 599550 7952043 7933493 2026-10-24T15:50:57Z CD 677 7952043 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Piatek |panaik = XVIII a. |lat = 55.906 |long = 22.964 |sav = Šiaulių rajono savivaldybė |sen = Bubių seniūnija }} '''Piatek''' – išnykusi gyvenvietė dabartinėje [[Šiaulių rajono savivaldybė]]je, tarp [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]] ir [[Kuršėnai|Kuršėnų]]. Tiksliai identifikuoti šios gyvenvietės kol kas dar nepavyko. Informaciniuose geografinių vietų žinynuose ir kituose šaltiniuose dominančios informacijos taip pat nerasta. Nėra užuominų apie bent panašiai skambančios gyvenvietės vardą ir Lietuvos inventorių aprašymuose.<ref>L. Bucevičiūtė. [https://vb.vdu.lt/object/elaba:2110147/ Žemaitijos seniūnija XVI–XVIII a. kartografijoje.] Magistro darbas. – Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2006. // psl. 86.</ref> == Geografija == Viduramžių LDK žemėlapiuose ''Piatek'' lokalizuotas į rytus nuo [[Venta|Ventos]] upės ir į pietvakarius nuo [[Šiauliai|Šiaulių]], beveik vienodu atstumu nuo [[Kuršėnai|Kuršėnų]] ir [[Šaukėnai|Šaukėnų]], arčiau [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]], pažymėtas kaimo – bajoro dvaro ženklu ({{la|pagus cum domo nobilis}}). == Etimologija == Vietovardžio kilmė gali būti siejama su šioje gyvenvietėje galiojusia penktadienine turgaus teise – apie tai byloja vienareikšmiška vietovardžio etimologija ({{pl|piątek}} – „penktadienis“). Tačiau remiantis istorikų žiniomis, nėra jokių duomenų apie rašytiniuose šaltiniuose fiksuojamą gyvenvietę „Penktadienio“ vardu. Pastebėtina, kad tokia miestelio pavadinimo kilmė gana logiška – pavyzdžiui, panašiai sudaryti vietovardžiai [[Pandėlys]], [[Seredžius]], [[Subačius]]. == Istorija == LDK žemėlapiuose ''Piatek'' aptinkamas nuo [[1613]] m.<ref>{{Radvila 1613}}</ref> [[1613 m. LDK žemėlapis|1613 m. LDK žemėlapyje]] jis žymimas kaip kaimas su bajoro dvaru.<ref>{{Gliožaitis 2008|66}}</ref> Vėliau jis randamas [[1648]] m.,<ref>{{Blaeu 1648}}</ref> [[1675]] m.,<ref>{{Waesberge 1675}}</ref> [[1706]] m.,<ref>{{de Wit 1706}}</ref> [[1739]] m.<ref>{{Homann 1739}}</ref> [[1791 m. LDK žemėlapis|1791 m. LDK žemėlapyje]], [[1794]] m.<ref>{{Kitchin 1797}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panaikintos Šiaulių rajono savivaldybės gyvenvietės]] mu37e5i04kjlhiz5mazzut8z7wtn6ej 0 599551 7952042 6410971 2026-10-24T15:50:15Z CD 677 7952042 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Uzwieda |panaik = XVIII a. |lat = 56.150 |long = 22.561 |sav = Akmenės rajono savivaldybė |sen = Papilės seniūnija }} '''Uzwieda''' (arba '''''Uschwend''''') – išnykusi viduramžių gyvenvietė [[Akmenės rajono savivaldybė]]je, dešiniajame [[Virvyčia|Virvyčios]] krante, į pietus nuo [[Viekšniai|Viekšnių]] ir į šiaurę nuo [[Tryškiai|Tryškių]], ties dabartinių Akmenės ir Mažeikių rajonų riba. Kartais painiojama su [[Užventis|Užvenčiu]], tačiau ši gyvenvietė žymima labiau į šiaurę nuo Užvenčio. Be to, kai kuriuose žemėlapiuose buvo pažymimas ir Užventis (piečiau), ir Uzwieda (labiau į šiaurę). ==Istorija== Gyvenvietė žymima XVIII a. LDK ir Žemaitijos žemėlapiuose, vėliau nebeaptinkama. ''Uzwieda'' aptinkama 1706 m. [[Frederik de Wit|F. de Vito]] Livonijos ir Kuršo žemėlapyje,<ref>{{de Wit 1706}}</ref> [[1791 m. LDK žemėlapis|1791 m. LDK žemėlapyje]], 1794 m. [[Thomas Kitchin|T. Kičino]] Lenkijos žemėlapyje,<ref>{{Kitchin 1797}}</ref> 1796 m. [[Prūsijos, Rusijos ir Austrijos monarchijų ribų žemėlapis|Prūsijos, Rusijos ir Austrijos monarchijų ribų žemėlapyje]],<ref>{{Sotzmann 1796}}</ref> 1799 m. [[William Faden|V. Fadeno]] Lenkijos žemėlapyje.<ref>{{Faden 1799}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panaikintos Akmenės rajono savivaldybės gyvenvietės]] ori8jg7pzchkq4020q5yd4bvrkudeem 0 601169 7952029 6410975 2026-10-24T15:08:06Z CD 677 7952029 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = D. F. Sotzmann Geh. exped Secretair beym Ingen. Depart. u Geograph dur Academie der Wissenschaften zu Berlin (cropped).jpg | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1754|4|13}} | gimimo vieta = [[Špandau]] | mirties data = {{mirė|1840|8|3|1754|4|13}} | mirties vieta = [[Berlynas]] | tautybė = [[vokietis]] | veikla = geodezininkas, kartografas }} '''Danielis Frydrichas Zocmanas''' ({{de|Daniel Friedrich Sotzmann}}; g. [[1754]] m. [[balandžio 13]] d. [[Špandau]] – m. [[1840]] m. [[rugpjūčio 3]] d. [[Berlynas|Berlyne]]) – vokiečių geodezininkas ir kartografas, vienas komercinės kartografijos pradininkų Berlyne. == Biografija == Gimė [[1754]] m. alavo amatininko šeimoje. Mokėsi inžinerijos, žemėtvarkos, kartografijos. [[1778]] m. įsidarbino ministerijoje, nuo [[1783]] m. pradėjo leisti žemėlapius, [[1786]] m. prisijungė prie Prūsijos karališkosios mokslų akademijos kaip oficialus geografas.<ref>[https://www.geographicus.com/P/ctgy&Category_Code=sotzmanndaniel Sotzmann, Daniel Friedrich.] Geographicus.com (tikrinta 2021-11-21).</ref> == Žemėlapiai == [[Vaizdas:Prospectus regni Borussiae 1789.jpg|thumb|left|1789 m. Rytprūsių žemėlapis]] Sudarė daug didelio tikslumo žemėlapių rinkinių, tarp jų [[1796 m. Prūsijos, Rusijos ir Austrijos monarchijų ribų žemėlapis]], kuriame gana smulkiai vaizduojama ir dabartinė Lietuva. 1789 m. išleido Rytprūsių žemėlapį.<ref>{{Gliožaitis 2008|124–125, 150}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Sotzmann}} [[Kategorija:Vokietijos kartografai]] 8exeupapmi0um6amtgtsabgeicccqdf 104 603399 7952047 7943312 2026-10-24T15:53:34Z CD 677 /* XVIII amžius */ 7952047 wikitext text/x-wiki Sąraše pateikiami XV–XIX a. išleisti dabartinės [[Lietuva|Lietuvos]] teritoriją vaizduojantys žemėlapiai ir jų autoriai. Pateikiami ne tik Lietuvą ar rytinę Europą atvaizdavę žemėlapiai, bet ir visos Europos arba pasaulio žemėlapiai, kuriuose buvo galima identifikuoti lietuviškus vietovardžius. == XV amžius == {| class=wikitable ! Autorius !! width=100 | Žemėlapis !! Pavadinimas !! Apibūdinimas |- | [[Fra Mauro]] || [[Vaizdas:(Venice) Fra'Mauro's World Map - Biblioteca Nazionale Marciana.jpg|100px]] || [[Fra Mauro žemėlapis]], apie [[1450]] m. || Tarp kitų pasaulio šalių yra pažymėta ir Lietuva. |- | [[Mikalojus Kuzietis]] || [[Vaizdas:Deutschland 1450.jpg|100px]] || Vokietijos žemėlapis, [[1491]] m. || Pirmasis žemėlapis, kuriame įrašyta [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]].<ref>{{Gliožaitis 2008|31}}</ref> |} == XVI amžius == {| class=wikitable ! Autorius !! width=100 | Žemėlapis !! Pavadinimas !! Apibūdinimas |- | rowspan=2 | [[Bernard Wapowski]] ir [[Marcus Beneventanus]] || [[Vaizdas:Московское государство или Белая Русь, 1507 (Marco Beneventano).jpg|100px]] || „Tabula moderna Polonie, Ungarie, Boemie, Germanie, Russie, Lithuanie“, [[1507]] m. || Greta kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių pavaizduota ir Lietuva, nors ir labai neišsamiai. Pirmasis žemėlapis, kuriame įvardyta Lietuva.<ref>{{Gliožaitis 2008|35}}</ref> |- | || „Mappa in qua illustrantur ditiones Regni Poloniae ac Magni Ducatus Lithuaniae pars“, [[1526]] m.<ref>{{Wapowski 1526}}</ref> || Vienas tiksliausių to laikmečio žemėlapių Lietuvos ir Lenkijos regione. |- | [[Olaus Magnus]] || [[Vaizdas:1539-Samogethia-and-Lituania.jpg|100px]] || „[[Carta Marina|Carta marina et Descriptio septemtrionalium terrarum ac mirabilium rerum in eis contentarum, diligentissime elaborata Annon Domini 1539 Veneciis liberalitate Reverendissimi Domini Ieronimi Quirini]]“, [[1539]] m. || I segmente vaizduojama Lietuvos teritorija, čia minima ir [[Žemaitija]]. |- | [[Giacomo Gastaldi]] || [[Vaizdas:Il disegno de geografia moderna del regno di Polonia, e parte del ducado di Moscovia, con parte della Scandia, e parte de Suevia, con molte regioni, in quelli et la provincia di Ustiuga, e quella di Severa in sino al... - btv1b8491878k.jpg|100px]] || „Il disegno de geografia moderna del regno di Polonia, e parte del ducado di Moscovia, con parte della Scandia, e parte de Suevia, con molte regioni, in quelli et la provincia di Ustiuga, e quella di Severa in sino al mare maggiore“, [[1562]] m. || Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos ir gretimų žemių žemėlapis, jį 1568 m. perleido [[Paolo Forlani]]. |- | [[Ignazio Danti]] || [[Vaizdas:Egnazio Danti - Latvia and Lithuania - Google Art Project.jpg|100px]] || „Lithuania“, apie [[1565]] m. || Lietuva. |- | [[Paolo Forlani]] || [[Vaizdas:Forlani 1568.gif|100px]] || Rytų Europa, [[1568]] m. || Išleista 1562 m. [[Giacomo Gastaldi]] žemėlapio pagrindu. |- | [[Gerardas Merkatorius]] || [[Vaizdas:Mercator 1569 world map composite.jpg|100px]] || [[1569 m. Merkatoriaus pasaulio žemėlapis]] – „Nova et Aucta Orbis Terrae Descriptio ad Usum Navigantium Emendate Accommodata“ || Pirmasis žemėlapis, kuriame yra pateiktas ilgumos ir platumos tinklas. Šiame žemėlapyje Lietuva yra vaizduojama 4 (šiaurinė dalis) ir 10 (pietinė dalis) segmentuose. |- | [[Sebastian Münster]] || [[Vaizdas:Europe As A Queen Sebastian Munster 1570.jpg|100px]] || „[[Europa Regina]]“, [[1570]] m. (atlasas „[[Cosmographia]]“) || Lietuva yra pavaizduota Europos žemėlapyje, kituose regioniniuose žemėlapiuose, taip pat aprašyta 4 tome. |- | rowspan=2 | [[Abraham Ortelius]] || [[Vaizdas:Mapa Polski i Litwy 1570.jpg|100px]] || [[Theatrum orbis terrarum]], [[1570]] m. || Lenkijos ir Lietuvos žemėlapio autorius – [[Vaclavas Grodeckis]]. |- | [[Vaizdas:LIVONIAE NOVA DESCRIPTIO 1573-1578.jpg|100px]] || [[Theatrum orbis terrarum]], tarp [[1573]] ir [[1598]] m. || Livonijos žemėlapio autorius – [[Johannes Portantius]]. |- | [[Caspar Hennenberger]] || [[Vaizdas:PRVSSIA1576Casparo Henneberg.png|100px]] || „Prussia accurate descripta“, [[1576]] m. || Prūsijos žemėlapis, [[1645]] m. perspausdintas [[Willem Blaeu]] ir [[Joan Blaeu]] pasaulio atlase. |- | [[Heinrich Bünting]] || [[Vaizdas:1580s anthropomorphic map of Europe by Heinrich Bünting.jpg|100px]] || „[[Europa Regina]]“, apie [[1580]] m. || |- | [[Georg Braun]] || [[Vaizdas:Vilnius - map by Braun Hogenberg (middle size) (34065617).jpg|100px]] || Atlasas „[[Civitates orbis terrarum]]“, [[1581]] m. || Nupieštas [[Vilnius]]. |- | [[Caspar Hennenberger]] || [[Vaizdas:Prvssiae regionis Sarmatiae Evropeae nobiliss. vera et nova descriptio 1584 (125290858).jpg|100px]] || „Prussiae, regionis Sarmatiae, Europeae Nobiliss. Vera et nova descriptio“, [[1584]] m. || Atnaujintas Prūsijos žemėlapis, išleistas [[Christophe Plantin]]. |- | [[Maciej Strubicz]] || [[Vaizdas:Vialikaje Kniastva Litoŭskaje. Вялікае Княства Літоўскае (M. Strubicz, 1589).jpg|100px]] || „Magni Ducatus Lithuaniae, Livoniae et Moscoviae Descriptio“, [[1589]] m. || Gana išsamus LDK žemėlapis, išleistas [[Martinus Cromerus]]. |- | rowspan=2 | [[Petrus Plancius]] || [[Vaizdas:1594 double hemisphere world map by Petrus Plancius.jpg|100px]] || „Orbis terrarum typus de integro multis in locis emendatus“, [[1590]] ir [[1594]] m. || Pasaulio žemėlapiai, kuriuose pažymėtas [[Vilnius]]. |- | || „Nova et exacta totius orbis tabula geographica at hydrographica“, [[1592]] m. || Pasaulio žemėlapis, kuriame Lietuvos žemės pažymėtos išsamiau, su keletu vietovardžių. |- | [[Johann Bussemacher]] || [[Vaizdas:Prussiae Descriptio.jpg|100px]] || „Prussiae descriptio“, [[1593]] m. || Prūsijos žemėlapis, kurio šiaurės rytiniame pakraštyje pažymėtos kai kurios Lietuvos vietovės (išleistas kartu su [[Matthias Quad]]). |- | [[Gerardas Merkatorius]] || [[Vaizdas:Vialikaje Kniastva Litoŭskaje. Вялікае Княства Літоўскае (G. Mercator, 1595).jpg|100px]] || [[1595 m. Merkatoriaus pasaulio atlasas]], [[Merkatoriaus Lietuvos žemėlapis|žemėlapis „Lithuania“]] || Labai išsamus to laikmečio Lietuvos žemėlapis. |- | [[Tomašas Makovskis]] || || Lietuvos ir kitų miestų vaizdiniai. |- | [[Matthias Quad]] || [[Vaizdas:Europa by Matthias Quad 1600.jpg|100px]] || „Europa“, [[1600]] m. || Europos politinis žemėlapis, kuriame pažymėtos šalių ribos, taip pat matomos ir Lietuvos vietovės. |} == XVII amžius == {| class=wikitable ! Autorius !! width=100 | Žemėlapis !! Pavadinimas !! Apibūdinimas |- | [[Jodocus Hondius]] || [[Vaizdas:Gerardi. Mercatoris Atlas sive cosmographicae meditationes de fabrica mundi et fabricati figura. Jam landem... ad finem perduclus, quam plurimis aeneis tabulis Hispaniae, Africae, Asiae et Americae... - btv1b550078434 (145 of 571).jpg|100px]] || „Atlas minor Gerardi Mercatoris“, [[1607]] m. || Žemėlapis „Lithuania“. |- | [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis]] || [[Vaizdas:1613 Magni Ducatus Lithuaniae Caeterarumque Regionum Illi Adjacentium . . . Anno 1613 (I).jpg|100px]] || [[1613 m. LDK žemėlapis]] („Magni Ducatus Lithuaniæ cæterarumque regionum illi adiacentum exacta descriptio“), [[1613]] m. || Vienas išsamiausių LDK žemėlapis, išleistas kartu su [[Tomasz Makowski]] ir [[Maciej Strubicz]]. |- | [[Johannes Janssonius]] || || „Atlas minor Gerardi Mercatoris“, [[1628]] m. || Žemėlapis „Lithuania“. |- | [[Jodocus Hondius]] || [[Vaizdas:Europae Nova Tabula.jpg|100px]] || „Europæ Nova Tabula“, [[1630]] m. || Europos žemėlapis, kuriame dabartinės Lietuvos teritorijoje pažymėtas Vilnius ir Klaipėda. |- | [[Johannes Janssonius]] || [[Vaizdas:Beschryvinghe van Lyflandt.jpg|100px]] || „Beschryvinghe van Lyflandt“, ~[[1630]] m. || Livonijos žemėlapis, išleistas mažajame G. Merkatoriaus atlase. |- | rowspan=2 | [[Petrus Kaerius]] || [[Vaizdas:Vialikaje Kniastva Litoŭskaje. Вялікае Княства Літоўскае (P. Kaerius, 1630) (2).jpg|100px]] || „Lithuania. Miliaria Lithuanica communia“, [[1630]] m. || LDK žemėlapis |- | [[Vaizdas:Livonia sive Liefland.jpg|100px]] || „Livonia sive Liefland“, ~[[1630]] m. || Livonijos žemėlapis, išleistas viename iš G. Merkatoriaus atlaso leidimų. |- | [[Henricus Hondius (1597)]] || [[Vaizdas:Nova Totius Terrarum orbis Geographica ac Hydrographica Tabula - no-nb krt 00678.jpg|100px]] || „Nova Totius Terrarum Orbis Geographica ac Hydrographica Tabula“, [[1641]] m. || |- | [[Willem Blaeu]] || [[Vaizdas:1644 Europa Recens Blaeu.jpg|100px]] || „Europa recens descripta“, [[1644]] m. || Europos žemėlapis, išsamiai vaizduojantis ir LDK teritoriją. |- | [[Joan Blaeu]] || [[Vaizdas:Blaeu 1645 - Prussia.jpg|100px]] || „Prussia accurate descripta“, [[1645]] m. (atlasas „Theatrum Orbis Terrarum, sive Atlas Novus in quo Tabulæ et Descriptiones Omnium Regionum, Editæ a Guiljel et Ioanne Blaeu“) || Prūsijos žemėlapis, sukurtas [[Caspar Hennenberger]]. |- | [[Johannes Janssonius]] || [[Vaizdas:Blaeu.jpg|100px]] || „Nova tabula Sveciæ, Norvegiæ, et Daniæ“, po [[1645]] m. || Švedijos, Norvegijos ir Danijos žemėlapis, nukopijuotas [[Joan Blaeu]]. |- | [[Johannes Janssonius]] || [[Vaizdas:1646 Sveciæ &c Janssonius.jpg|100px]] || „Nova tabula Sveciæ, Norvegiæ, et Daniæ“, [[1646]] m. || Švedijos, Norvegijos ir Danijos žemėlapis, į kurį pateko ir Lietuva. |- | [[Gabriel Bucelin]] || || „Lithuania“, [[1646]] m. || Lietuvos žemėlapis, rodantis LDK iki Liublino unijos.<ref>{{Gliožaitis 2008|74, 98–99}}</ref> |- | [[Joan Blaeu]] || [[Vaizdas:Atlas Van der Hagen-KW1049B10 039-MAGNI DVCATVS LITHVANIAE, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio ....jpeg|100px]] || „Magni Ducatus Lithuaniae et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“, [[1648]] m. || [[1613 m. LDK žemėlapis]], orientuotas Vakarų kryptimi į viršų. Perleistas ne tik [[1648]] m., bet ir ~[[1690]] m. [[Van der Hageno atlasas|Van der Hageno atlase]]. |- | [[Nicolaes Visscher I]] || [[Vaizdas:Cartografie in Nederland, kaart van Pruisen, NG-501-44.jpg|100px]] || „Magnae Prussiae Ducatus tabula“, tarp [[1650]] ir [[1700]] m. || Prūsijos žemėlapis, kuriame pažymėta nemažai Vakarų Lietuvos vietovių. |- | [[Claes Janszoon Visscher]] || [[Vaizdas:Claes Janszoon Visscher - Nova Totius Terrarum Orbis Geographica Ac Hydrographica Tabula Autore'.jpg|100px]] || „Nova Totius Terrarum Orbis Geographica Ac Hydrographica Tabula“, [[1652]] m. || Pasaulio žemėlapis, kuriame pažymėta [[Klaipėda]] ir [[Vilnius]]. |- | [[Nicolaes Visscher I]] || [[Vaizdas:Nova totius terrarum orbis geographica ac hydrographica tabula - CBT 5871006.jpg|100px]] || „Nova totius terrarum orbis geographica ac hydrographica tabula“, [[1652]] m. || Pasaulio žemėlapis, kuriame pažymėta [[Klaipėda]] ir [[Vilnius]]. |- | [[Nicolaes Visscher I]] || [[Vaizdas:Orbis Terrarum Nova et Accuratissima Tabula by Nicolaes Visscher, 1658.jpg|100px]] || „ Orbis Terrarum Nova et Accuratissima Tabula“, [[1658]] m. || Pasaulio žemėlapis, kuriame pažymėta [[Klaipėda]]. |- | [[Nicolas Sanson]] || [[Vaizdas:La Curlande Duché et Semigalle autrefois de la Livonie. La Samogitie Duché en Lituanie.jpg|100px]] || „La Curlande Duché et Semigalle autrefois de la Livonie. La Samogitie Duché en Lituanie“, [[1659]] m. || Kuršo ir Žemaitijos kunigaikštystės. |- | [[Joan Blaeu]] || [[Vaizdas:1664 Svecia+ Blaeu HR.JPG|100px]] || „Svecia, Dania et Norvegia. Regna Europæ Septentrionalia“, [[1664]] m. || Švedijos, Danijos ir Norvegijos žemėlapis, kuriame neišsamiai pavaizduota ir Lietuva. |- | [[Nicolas Sanson]] || [[Vaizdas:Vilnia-Troki. Вільня-Трокі (1665).jpg|100px]] || „Partie de Lithuanie ou sont les palatinats de Wilna et Troki, subdvises en leurs Chastellenies“, [[1665]] m. || Vilniaus ir Trakų vaivadijos. |- | rowspan=5 | [[Joan Blaeu]] || [[Vaizdas:Svecia, Dania, Et Norvegia… - Atlas Maior, vol 2, map 1 - Joan Blaeu, 1667 - BL 114.h(star).2.(1).jpg|100px]] || rowspan=5 | „[[Atlas Maior]]“, [[1662]]–[[1665]] m. || 1 žemėlapis: Švedija, Danija ir Norvegija |- | [[Vaizdas:Svecia Regnvm - Atlas Maior, vol 2, map 2 - Joan Blaeu, 1667 - BL 114.h(star).2.(2).jpg|100px]] || 2 žemėlapis: Švedijos karalystė |- | [[Vaizdas:Livonia, Vulgo Lyefland - Atlas Maior, vol 2, map 10 - Joan Blaeu, 1667 - BL 114.h(star).2.(10).jpg|100px]] || 10 žemėlapis: Livonija |- | [[Vaizdas:Prvssia Accvrate Descripta - Atlas Maior, vol 2, map 22 - Joan Blaeu, 1667 - BL 114.h(star).2.(22).jpg|100px]] || 22 žemėlapis: Prūsija |- | [[Vaizdas:Magni Dvcatvs Lithvaniæ… - Atlas Maior, vol 2, map 24 - Joan Blaeu, 1667 - BL 114.h(star).2.(24).jpg|100px]] || 24 žemėlapis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |- | [[Johannes Janssonius van Waesberge]] || [[Vaizdas:Magni ducatus Lithuaniae caeterarumque regionum illi adiacentium exacta descrip. - CBT 5883094.jpg|100px]] || „Magni Ducatus Lithuaniæ Cæterarumque Regionum illi adiacentium exacta descrip.“, ~[[1675]] m. || [[LDK]] žemėlapis. |- | [[Frederik de Wit]] || [[Vaizdas:Regni Poloniae et Ducatus Lithuaniae Voliniae, Podoliae Ucraniae Prussiae, Frederick De Witt (Amsterdam ,1675, 1680).jpg|100px]] || „Regni Poloniae et Ducatus Lithuaniae Voliniae, Podoliae Ucraniae Prussiae“, [[1675]] m. || [[ATR]] žemėlapis su skirstymu į vaivadijas. |- | [[Nicolas Sanson]] || [[Vaizdas:Map - Special Collections University of Amsterdam - OTM- HB-KZL 31-08-67.tif|100px]] || „Tabula nova totius Regni Poloniæ“, iki [[1677]] m. || Lenkijos karalystės žemėlapis. |- | [[Nicolaes Visscher II]] || [[Vaizdas:Tabula exactissima regnorum Sueciae et Norvegiae nec non maris universi orientalis... - CBT 5871627.jpg|100px]] || „Tabula exactissima regnorum Sueciae et Norvegiae nec non maris universi orientalis terrarumque adjacentium“, tarp [[1679]] ir [[1702]] m. || Švedijos ir Norvegijos žemėlapis, kuriame vaizduojama ir dabartinės Lietuvos teritorija. |- | [[Jacob von Sandrart]] ir [[Guillaume Levasseur de Beauplan]] || [[Vaizdas:Magnus Ducat Lithuaniae and Rus Alba(Belarus).jpg|100px]] || „Magnus Ducat Lithuaniæ & Russia Alba“, [[1687]] m. || [[LDK]] ir [[Baltarusija]]. |- | [[Frederik de Wit]] || || „Magni Ducatus Lithuaniæ Tabula Divisa tam in Palatinatus quam in subjacentes Castellanias“, [[1688]] m. || [[LDK]] žemėlapis su skirstymu į vaivadijas ir apskritis, orientuotas į Vakarus.<ref>{{Gliožaitis 2008|77–78, 106–107}}</ref> |- | [[Dirk van der Hagen]] || [[Vaizdas:Atlas Van der Hagen-KW1049B10 022-Tabula exactissima Regnorum SUECIAE et NORVEGIAE nec non MARIS UNIVERSI ORIENTALIS, Terrarumq- adjacentium summo studio ab.jpeg|100px]] || „[[Van der Hageno atlasas|Atlas van Dirk van der Hagen]]“, ~[[1690]] m. || Švedija ir Norvegija. |- | [[Vincenzo Coronelli]] || [[Vaizdas:Atlante Veneto Volume 2 100.jpg|100px]] || Atlasas „[[Atlante Veneto]]“, 1691–1692 m. || Vienas atvartas skirtas [[LDK]] žemėlapiui (II tomo 100 psl.). |- | [[Jean-Baptiste Nolin]] || [[Vaizdas:Cartes générales des Royaumes de l'Europe et des particuliers de France (14353036).jpg|100px]] || „Le Royaume de Pologne et de Lituanie“, [[1693]] m. || [[ATR]] žemėlapis su vaivadijų ribomis. |- | [[Alexis-Hubert Jaillot]] || [[Vaizdas:Estats De La Couronne De Pologne.jpg|100px]] || „Tabule Regni Poloniæ, Ducatus Lithuaniæ ad usum serenissimi Burgundiæ Ducis“, [[1694]] m. || Lenkijos ir LDK žemėlapis. |- | [[Justus Danckerts]] || [[Vaizdas:The administrative map of the Grand Duchy of Lithuania - Magni Ducatus Lithuaniae Divisa Tam In Palatinatus Quam Subiacentes Castellanias, 1690-1699.jpg|100px]] || „Magni Ducatus Lithuaniae“, ~[[1695]] m. || LDK žemėlapis. |- | [[Carel Allard]] || [[Vaizdas:Regni Poloniae Magni Ducatus Lithuaniae.jpg|100px]] || „Regni Poloniæ, Magni Ducatus Lithuaniæ, coeterarumque regi Poloniæ subditarum regionum tabula“, [[1696]] m. || ATR žemėlapis. |- | [[Cornelis Danckerts I]] || [[Vaizdas:Regni Poloniae et ducatus Lithuaniae Voliniae Podoliae Prussiae et Curlandiae descriptio... - CBT 5883084.jpg|100px]] || „Regni Poloniae et ducatus Lithuaniae Voliniae Podoliae Prussiae et Curlandiae descriptio emendata“, [[1696]] m. || ATR žemėlapis |- | [[Guillaume Sanson]] || [[Vaizdas:Map - Special Collections University of Amsterdam - OTM- HB-KZL 31-09-27.tif|100px]] || „Estats de Pologne“, apie [[1700]] m. išleista su [[Petrus Schenk]] || Lenkija. |- | [[Nicolas de Fer]] || [[Vaizdas:Carte des Estats de Suede, de Dannemarq, et de Pologne; sur la Mer Baltique.jpg|100px]] || „Carte des Estats de Suede, de Dannemarq, et de Pologne; sur la Mer Baltique“, [[1700]] m. || ATR žemėlapis. |- | [[Frederik de Wit]] || [[Vaizdas:Karta över Polen, från 1700-talet - Skoklosters slott - 97979.tif|100px]] || „Reipublicae et Status Generalis Poloniae... Accurantam Descriptionem“, apie [[1700]] m. || [[ATR]] žemėlapis su skirstymu į vaivadijas. |} == XVIII amžius == {| class=wikitable ! Autorius !! width=100 | Žemėlapis !! Pavadinimas !! Apibūdinimas |- | [[Peter Schenk]] || [[Vaizdas:Friderico Augusto vere Augusto Polon. Lithuan. Borus. Pomer. regi duci principi... - CBT 5883044.jpg|100px]] || „Friderico Augusto vere Augusto Polon. Lithuan. Borus. Pomer. regi duci principi Saxon. Utr. duci S. Imp. elect. haec imperii sui regna D.D.D. P. Schenkius sculpt. regius Amstelodami exc. prope forum“, [[1705]] m. || ATR žemėlapis. |- | [[Frederik de Wit]] || [[Vaizdas:1706 Livoniæ de Wit- Mortier.jpg|100px]] || „Ducatuum Livoniæ et Curlandiæ Nova Tabula“, [[1706]] m. || Livonijos ir Kuršo žemėlapis, išleistas kartu su [[Pieter Mortier]]. |- | [[Gerard Valck]] || [[Vaizdas:Map - Special Collections University of Amsterdam - OTM- HB-KZL 31-09-10.tif|100px]] || „Regnum Poloniae divisum in magnum ducatum Lithuaniae, magnam parvam que Poloniam, Prussiam, albam et rubram Russiam, Volhyniam, Podoliam, Ukraniam, accedit omnium distributio in suos palatinatus, cum circumjacentibus regnis“, apie 1710 m. || ATR žemėlapis. |- | [[Johann Homann]] || [[Vaizdas:Regnum Borussiae gloriosis auspicsis... Fiederici III prime Borussiae regis... - a Joh. Baptista Homanno - btv1b8468677t.jpg|100px]] || „Regnum Borussiæ gloriosis auspicsis... Friderici III prime Borussiae regis“, [[1711]] m. || [[Prūsijos karalystė]]s žemėlapis. |- | [[Jonas Niepreckis]] ir [[Johann Tobias Mayer]] || <ref>[https://lpmaps.lt/lt/produktas/1749-j-nieprecki-magni-dvcatus-litvaniae/ 1749 J. Nieprecki „Magni Dvcatus Litvaniae…”] Lpmaps.lt (tikrinta 2026-10-09).</ref><ref>[https://www.limis.lt/valuables/e/805180/20000006467920 Lietuvos žemėlapis.] Limis.lt (tikrinta 2026-10-09).</ref> || „Carte du Grand Duche de Lituaniae“, [[1749]] m., perleistas 1772 m., apie 1795 m. || LDK žemėlapis.<ref>{{Gliožaitis 2008|120–121, 138–139}}</ref> |- | [[Matthäus Seutter]] || [[Vaizdas:Novissima et accuratissima Magni Ducatus Lithuaniae, in suos palatinatus et Castellanias divisae delineatio cura et impensis - Matthaei Seutteri... - btv1b531921133 (1 of 2).jpg|100px]] || „ Novissima et accuratissima Magni Ducatus Lithuaniæ, in suos Palatinatus et Castellanias divisæ Delineatio cura et impensis“, apie 1735 m., perleistas [[1757]] m. || LDK žemėlapis. |- | [[Guillaume Delisle]] || [[Vaizdas:Map - Special Collections University of Amsterdam - OTM- HB-KZL 31-09-07.tif|100px]] || „La Pologne“, [[1734]] m. || Lenkija ir Lietuva. |- | [[Johann Homann]] || [[Vaizdas:Poland1739old.jpg|100px]] || „Regni Poloniæ, Magnique Ducatus Lithuaniæ, nova et exacta tabula“, [[1739]] m. || ATR žemėlapis. |- | [[Renier Ottens]] ir [[Joshua Ottens]] || [[Vaizdas:Ottens map of Lithuania 1740.jpg|100px]] || „Magni ducatus Lithuaniæ Divisa tam in Palatinatus quam in subiacentes Castellanias“, [[1740]] m. || LDK žemėlapis, sudarytas apie 1695 m., vėliau perleistas keliskart.<ref>{{Gliožaitis 2008|79, 110–111}}</ref> |- | [[Tobias Conrad Lotter]] || [[Vaizdas:Vialikaje Kniastva Litoŭskaje. Вялікае Княства Літоўскае (T. Lotter, 1770).jpg|100px]] || „Magnus Ducatus Lithuaniae in suos Palatinatus et Castellanias divisa : non solum accuratissime delineata, sed etiam plurimis in aliis Mappis omissis locis aucta“, [[1780]] m. || LDK žemėlapis. |- | [[Bartolomeo Borghi]] || <ref>[https://lietuvoskartografija.lt/lithuanianmaps/index.php/2023/02/21/il-granducato-di-lituania-diviso-ne-suoi-palatinati-1789/ Il Granducato di Lituania Diviso ne Suoi Palatinati, 1789.] Lietuvoskartografija.lt (tikrinta 2026-10-24).</ref> || [[1789]] m. || LDK žemėlapis ATR padalijimų laikmečiu. |- | [[Daniel Friedrich Sotzmann]] || [[Vaizdas:Prospectus regni Borussiae 1789.jpg|100px]] || „Prospectus Regni Borussiæ tam Orientalis quam Occidentalis emendiator et ad statum pracentem concinatus jussu et auspiciis“, [[1789]] m. || |- | [[Franz Johann Joseph von Reilly]] || [[Vaizdas:Baltic Lithuania 1791.png|100px]] || [[1791 m. LDK žemėlapis]], [[1792]] m. || 4 žemėlapių rinkinys, skirtas LDK regionui. |- | [[Daniel Friedrich Sotzmann]] || 4 žemėlapiai, apimantys Lietuvą || „[[1796 m. Prūsijos, Rusijos ir Austrijos monarchijų ribų žemėlapis|Grenzkarte der Preussischen Russischen und Oestreichischen Monarchien in XVI Blättern]]“, [[1796]] m. || Prūsijos, Rusijos ir Austrijos monarchijų ribų žemėlapis. |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{Gliožaitis 2008}} [[Kategorija:Lietuvos istoriniai žemėlapiai| ]] [[Kategorija:Geografijos sąrašai]] 92roor9baoa050srlir46xe1ljqpb4h 0 613484 7952136 7606266 2026-10-25T01:59:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952136 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Paul Ariste.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1905|02|03}} | gimimo vieta = Rėbisės k., [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1990|02|02|1905|02|03}} | mirties vieta = [[Tartu]], [[Estijos TSR]] | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = Tartu universitetas | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Paulas Aristė''' ({{et|Paul Ariste}}, gimęs kaip ''Paul Berg'', [[1905]] m. [[vasario 3]] d. Rėbisės k., [[Rusijos imperija]] – [[1990]] m. [[vasario 2]] d. [[Tartu]], [[Estijos TSR]]) – estų [[Kalbotyra|kalbininkas]], garsus dėl [[Finougrų kalbos|finougrų]] (ypač [[Estų kalba|estų]], [[Vodų kalba|vodų]] ir [[Udmurtų kalba|udmurtų]]), [[jidiš]]<ref>[https://www.academia.edu/19760531/The_Yiddish_language_in_Estonia_Past_and_present Verschik, Anna (1999). The Yiddish language in Estonia: Past and present.] ''Journal of Baltic Studies'' 30.2, 117–128, Nuoroda tikrinta 2022-07-16</ref> ir Baltijos [[Romų kalba|romų]] kalbų tyrimų. == Biografija == Rėbisės (''Rääbise'') kaime, [[Tartu]] apskrityje jis gimė kaip Paulas Bergas, tačiau 1927 m. savo pavardę suestino ir tapo Ariste. 1916 m. šeima išsikėlė į [[Talinas|Taliną]]. 1917 m. įstojo į Talino Nikolajaus I gimnaziją, 1925 m. ją baigė. 1925–1929 m. studijavo [[Tartu universitetas|Tartu universitete]], jį baigė ir vėliau čia dirbo. P. Aristės [[Magistras|magistro]] darbas – „Estų kalbos skoliniai iš Estijos švedų kalbos“ („Eesti-rootsi laensõnad eesti keeles“), [[Daktaras|daktaro]] darbas – „[[Hyju apskritis|Hyju]] tarmių [[Kalbos garsas|garsai]]“ („Hiiu murrete häälikud“, 1939 m.). 1945–1946 m. P. Aristė buvo įkalintas sovietų valdžios, nes laisvoje [[Estija|Estijoje]] jis priklausė studentų susivienijimui „Veljesto“.<ref>Lukas, Jaan (2005). [https://web.archive.org/web/20070928145943/http://www.torma.ee/files/menu/Torma_Teataja/2005020409192222lk_2.pdf?PHPSESSID=65157bf86ca583 Paul Ariste – Torma vallast võrsunud legendaarne keelemees], ''Vooremaa : Torma Valla Teataja'' #1(29), 2005-01-25, Nuoroda tikrinta 2022-07-16</ref> Nuo 1927 m. P. Aristė aktyviai dalyvavo Estijos folkloro archyvo veikloje, čia jis sudarė [[Žydai|žydų]], [[Švedai|švedų]] ir [[Romai|romų]] folkloro rinkinius, taip pat įnešė didelį indėlį į Baltijos finų mažumų ir [[Peipaus ežeras|Peipaus]] krašto [[Sentikiai|sentikių]] kolekcijas. P. Aristė dirbo Tartu universiteto Finougrų katedros vedėju, jis buvo viena iš dviejų įtakingiausių asmenybių, [[TSRS|Sovietų Sąjungos]] laikotarpiu atgaivinusių finougristiką.<ref>Domokos, Péter (1978). Uralic Studies and the Research of Literatures in Uralic Languages. ''Neohelicon'' 6.1, 9-60. P. 24</ref><ref>Taagepera, Rein (2001). Eastern Finno-Ugrian Cooperation and Foreign Relations. ''Nationalities Papers'' 29.1, 181–199.</ref> P. Aristė įkūrė žurnalą „Sovetskoje finnougrovedenije“ („Советское финноугроведение“ – „Tarybinė finougristika“, vėliau leidinys pavadintas „Linguistica Uralica“). Jis buvo ir žinomas [[Esperanto|esperantininkas]], 1967–1976 m. Esperanto akademijos narys.<ref>[http://www.akademio-de-esperanto.org/aktoj/aktoj1/akademio.html ''Actoj de la Akademio''] (Akademijos aktai) 1963-67, Nuoroda tikrinta 2022-07-17</ref> P. Aristė esperanto žurnalo „La Ondo“ 2000 m. numeryje įrašytas tarp 100 iškiliausių esperantininkų.<ref>[https://web.archive.org/web/20070927194824/http://www.esperanto.org/Ondo/H-100.htm ''100 eminentaj esperantistoj''], ''La Ondo (2000: 3)'', Nuoroda tikrinta 2022-07-17</ref> Pasakytina, kad pirmoji išspausdinta P. Aristės mokslinė publikacija – esperanto kalba parašytas straipsnis apie [[Lyvių kalba|lyvių kalbą]] „La livoj“.<ref>''Berg, Paul''. La Livoj // Esperanto Triumfonta. Köln-Horem, 1921, 57, 1-2.</ref> Įdomu, kad ir toliau P. Aristė apie lyvių kalbą daugiausia rašė esperanto kalba ir į esperanto vertė lyvių liaudies poeziją.<ref>[http://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/25353/interlinguistica_2_1983.pdf ''Ariste, Paul''. Liva poezio en Esperanto // Interlinguistica Tartuensis II. Теория и история международного языка. Тарту, 1983. С. 83-88] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220716222743/http://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/25353/interlinguistica_2_1983.pdf |date=2022-07-16 }}</ref> Šitaip reiškėsi sąmoningai pasirinkta strategija apie mažas nacionalines kalbas rašyti maksimaliai tarptautinėmis kalbomis, leidžiančiomis pasiekti plačią tarptautinę auditoriją.<ref>{{Cite web |url=http://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/25290/interlinguistica_1_1982.pdf |title=''Дуличенко, Д. А.'' Акад. П. Аристэ и интерлингвистика // Interlinguistica Tartuensis I. Актуальные проблемы современной интерлингвистики. С. 6-14. |access-date=2022-07-17|archive-date=2020-09-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200926220424/http://dspace.ut.ee/bitstream/handle/10062/25290/interlinguistica_1_1982.pdf |url-status=live }}</ref> Tyrė [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Finų kalbos|finų kalbų]] kontaktus, bendradarbiavo lietuvių [[Filologija|filologinėje]] spaudoje.<ref name="vle">{{cite web |title=Paul Ariste |url=https://www.vle.lt/straipsnis/paul-ariste/ |author=[[Algirdas Sabaliauskas]] |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-05-04 |orig-date=2018-08-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-29}}</ref> P. Aristė buvo Estijos TSR mokslų akademijos narys (1954), Vengrijos mokslų akademijos (1967) ir Suomijos mokslų akademijos (1980) garbės narys, Helsinkio (1969), Segedo (Vengrija, 1971), Tamperės (1975) ir Latvijos (1989) universitetų garbės daktaras. 85–ojo gimtadienio išvakarėse P. Aristė mirė Tartu, palaidotas Tartu Radžio kapinėse.<ref>[http://www.suri.ee/ab/is/eesti/ariste.html prof. Paul Ariste] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130403094256/http://www.suri.ee/ab/is/eesti/ariste.html |date=2013-04-03 }}, Nuoroda tikrinta 2022-07-17</ref><ref>[https://info.raad.tartu.ee/muinsus.nsf/0/CC6E53A097791B69C2256BE4003A317A Paul Ariste (1905–1990) haud] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220716222745/https://info.raad.tartu.ee/muinsus.nsf/0/CC6E53A097791B69C2256BE4003A317A |date=2022-07-16 }}, Nuoroda tikrinta 2022-07-17</ref> == Bibliografija == * [https://www.worldcat.org/search?qt=worldcat_org_all&q=Ariste%2C+Paul P. Aristės bibliografija] == Išnašos == {{išn|2}} {{DEFAULTSORT:Ariste, Paul}} [[Kategorija:Estijos kalbininkai]] [[Kategorija:Esperantininkai]] 0oxjxzt2mv3gvy80izfi795rpihldl2 0 616880 7952076 6889030 2026-10-24T18:14:51Z Pierre L'iserois 146905 7952076 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Cegelnė |panaik = [[1983]] m. |lat = 54.887 |long = 25.024 |sav = Širvintų rajono savivaldybė |sen = Jauniūnų seniūnija |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Cegel̃nė|š=1972}} |istpav = {{pl|Cegielnia Mejszagolska}} }} '''Cegelnė''' – buvęs viensėdis [[Širvintų rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Maišiagala|Maišiagalos]]. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu palivarkas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=4|till=20|inc=10|incmin=2 |1905|5|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1959|18|r1959=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1970|7|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|0|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Panaikintos Širvintų rajono savivaldybės gyvenvietės]] bkbkbr71a9gzvtperre9l22uumq1wd3 7952086 7952076 2026-10-24T19:24:06Z Hugo.arg 1674 /* Gyventojai */ 7952086 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Cegelnė |panaik = [[1983]] m. |lat = 54.887 |long = 25.024 |sav = Širvintų rajono savivaldybė |sen = Jauniūnų seniūnija |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Cegel̃nė|š=1972}} |istpav = {{pl|Cegielnia Mejszagolska}} }} '''Cegelnė''' – buvęs viensėdis [[Širvintų rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Maišiagala|Maišiagalos]]. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu palivarkas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=20|inc=10|incmin=2 |1905|5|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|13|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|18|r1959=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1970|7|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|0|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Panaikintos Širvintų rajono savivaldybės gyvenvietės]] if1i60f3u9y2lgmqqmb0h99xlza7f1t 0 619561 7951931 7859579 2026-10-24T13:18:50Z Fnyxo 166866 7951931 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas|pavadinimas=San Diego apygarda|origpavadin={{en|San Diego County}}|vėliava=Flag of San Diego County, California.png|herbas=Seal of San Diego County, California.png|žemėlapis=Map of California highlighting San Diego County.svg|UTC=-8|UTCv=-7|valstybė=JAV|valstRegionas=Kalifornija|valstRegionoVardas=Valstija|admCentras=San Diegas|įkurtas=1850 m.|gyventoju=3286069|plotas=11036|gyventojumetai=2021 m.|tinklalapis=https://www.sandiegocounty.gov www.sandiegocounty.gov}} '''San Diego apygarda''' ([[Anglų kalba|angl.]] ''San Diego County'') – [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] apygarda, esanti [[Kalifornija|Kalifornijos]] pietinėje dalyje. Pagal [[2021]] m. duomenis, San Diego apygardoje gyveno 3 286 069 žmonės.<ref>[https://data.ers.usda.gov/reports.aspx?ID=17827 Population] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221030123157/https://data.ers.usda.gov/reports.aspx?ID=17827 |date=2022-10-30 }} data.ers.usda.gov. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.</ref> San Diego apygardos būstinė yra įsikūrusi antrame pagal dydį Kalifornijos miete [[San Diegas|San Diege]]. Apygarda įsikūrusi prie [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] krantų, į pietryčius nuo [[Los Andželas|Los Andželo]] ir į šiaurę nuo [[Tichuana|Tichuanos]]. Tai yra labiausiai į pietvakarius nutolusi JAV apygarda (be [[Havajai|Havajų]]). San Diego apygarda yra antra pagal gyventojų skaičių Kalifornijoje, ir penkta pagal gyventojų skaičių JAV. Apygardoje yra net 18 [[Indėnų rezervatas|Indėnų rezervatų]], daugiau nei bet kurioje JAV apygardoje. == Istorija == San Diego apygarda buvo viena iš 27 pirmųjų Kalifornijos apygardų. Tada apygarda buvo pakankamai didelė, jos teritorijoje buvo dabartinės [[Riversaido apygarda|Riversaido]] ir [[Imperialo apygarda|Imperialo]] apygardos ir dalys dabartinių [[Injo apygarda|Injo]] ir [[San Bernardino apygarda|San Bernardino]] apygardų. Pavadinta pagal [[San Diego įlanka|San Diego įlanką]].<ref>[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/california/san-diego.html San Diego County] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221101092402/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/california/san-diego.html |date=2022-11-01 }} ereferencedesk.com. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.</ref> == Didžiausi miestai == * San Diegas (1 423 851 gyv.) * [[Čula Vista]] (274 492 gyv.) * [[Oušensaidas]] (175 742 gyv.) * [[Eskondidas]] (151 625 gyv.) * [[Karlsbadas (Kalifornija)|Karlsbadas]] (115 382 gyv.) * [[El Kachonas]] (102 708 gyv.) * [[Vista]] (101 638 gyv.) == Gyventojai == [[2020]] m. duomenimis San Diego apygardoje gyveno 44,9 % baltųjų, 11,7 % azijiečių, 4,61 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 3,95 % mišrios rasės, 0,97 % kitų rasių ir 33,9 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]] kilmės gyventojų.<ref>[https://datausa.io/profile/geo/san-diego-county-ca/ San Diego County California] datausa.io. Nuoroda tikrinta 2022-11-01.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Kalifornija-ter}} [[Kategorija:Kalifornijos apygardos]] fmewrzyplt39q7q1b2wzxi7tpg8ts0j 4 626819 7952280 7947867 2026-10-25T10:29:56Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7952280 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Latviją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q211. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q302045|Q302045]] | [[Post-Soviet states]] | [[kultūrinis regionas]]<br/>[[geopolitical group]] | 61 |- | [[:d:Q16999180|Q16999180]] | [[2019 European Parliament election]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 47 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q2458532|Q2458532]] | [[Marijos žemė]] | [[istorinė valstybė]]<br/>[[šalis Šventojoje Romos imperijoje]] | 39 |- | [[:d:Q117949|Q117949]] | [[list of World Heritage Sites in Latvia]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 33 |- | [[:d:Q86458103|Q86458103]] | [[COVID-19 pandemija Europoje]] | [[pandemija]] | 30 |- | [[:d:Q18340732|Q18340732]] | [[Meduza]] | [[naujienų svetainė]]<br/>[[Programėlė|mobilioji aplikacija]] | 28 |- | [[:d:Q13295|Q13295]] | [[Pietų Estijos dialektas]] | [[kalba]] | 28 |- | [[:d:Q42912123|Q42912123]] | [[Latvia at the 2024 Summer Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 27 |- | [[:d:Q898799|Q898799]] | [[Trasianka]] | [[mišri kalba]] | 27 |- | [[:d:Q19870421|Q19870421]] | [[Latvija 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 26 |- | [[:d:Q28933416|Q28933416]] | [[Latvija 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 26 |- | [[:d:Q1331918|Q1331918]] | [[2004 European Parliament election]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 25 |- | [[:d:Q1430437|Q1430437]] | [[:ISO 3166-2:LV|LV]] | [[konkrečios šalies duomenų rinkinys]] | 25 |- | [[:d:Q2350607|Q2350607]] | [[Rumbula massacre]] | [[masinės žudynės]] | 25 |- | [[:d:Q697172|Q697172]] | [[Courland Pocket]] | [[mūšis]] | 24 |- | [[:d:Q87066621|Q87066621]] | [[COVID-19 pandemija Latvijoje]] | [[ligos protrūkis]] | 24 |- | [[:d:Q1879910|Q1879910]] | [[Komi-Permyaks]] | [[ethnic community]] | 23 |- | [[:d:Q31899639|Q31899639]] | [[2023 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas]] | [[sporto sezonas]]<br/>[[pasikartojantis sporto įvykis]] | 23 |- | [[:d:Q1188612|Q1188612]] | [[25-asis dienovidinis į rytus]] | [[Dienovidinis (geografija)|geografinis dienovidinis]] | 22 |- | [[:d:Q147661|Q147661]] | [[Latvija 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 22 |- | [[:d:Q1807092|Q1807092]] | [[Latvijos radijas]] | [[radijo stotis]]<br/>[[visuomeninis transliuotojas]]<br/>[[Valstybės įmonė]] | 22 |- | [[:d:Q610650|Q610650]] | [[Latvijos pasas]] | | 22 |- | [[:d:Q697912|Q697912]] | [[Rygos-Kaiservaldo koncentracijos stovykla]] | [[Nacių koncentracijos stovyklos]]<br/>[[koncentracijos stovykla]] | 22 |- | [[:d:Q107474036|Q107474036]] | [[euro digital]] | [[central bank digital currency]] | 21 |- | [[:d:Q1507606|Q1507606]] | [[2011 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 21 |- | [[:d:Q1550015|Q1550015]] | [[Rygos Kristaus Gimimo katedra-soboras]] | [[Rytų ortodoksų katedra]] | 21 |- | [[:d:Q1586376|Q1586376]] | [[SmartLynx Airlines, SIA]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[Teisės subjektas|juridinis asmuo]]<br/>[[charter airline]] | 21 |- | [[:d:Q2910388|Q2910388]] | [[kelionės įspėjimas]] | | 21 |- | [[:d:Q42914753|Q42914753]] | [[Latvija 2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 21 |- | [[:d:Q4992563|Q4992563]] | [[Barikados]] | [[armed conflict]]<br/>[[Non Violent Resistance]] | 21 |- | [[:d:Q698342|Q698342]] | [[Rygos žydų getas]] | [[getas nacių okupuotoje Europoje]] | 21 |- | [[:d:Q718738|Q718738]] | [[Sovietų Sąjungos okupacija Latvijoje 1940 m.]] | [[okupacija]] | 21 |- | [[:d:Q810370|Q810370]] | [[Sovietų Sąjungos moterų krepšinio rinktinė]] | [[women's national basketball team]] | 21 |- | [[:d:Q32969|Q32969]] | [[Skonto Hall]] | [[arena]] | 21 |- | [[:d:Q111721493|Q111721493]] | [[Latvia at the 2026 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 20 |- | [[:d:Q1129463|Q1129463]] | [[Latvijos ortodoksų bažnyčia]] | [[savivaldą turinti bažnyčia]] | 20 |- | [[:d:Q1185588|Q1185588]] | [[Latvijos olimpinis komitetas]] | [[Nacionalinis olimpinis komitetas]] | 20 |- | [[:d:Q1458591|Q1458591]] | [[2012–13 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 20 |- | [[:d:Q190670|Q190670]] | [[Rygos centrinis turgus]] | [[Halė (pastatas)|halė]] | 20 |- | [[:d:Q48940439|Q48940439]] | [[The Insider]] | [[naujienų svetainė]] | 20 |- | [[:d:Q11068461|Q11068461]] | [[Ruopažų savivaldybė]] | [[buvusi Latvijos savivaldybė]] | 19 |- | [[:d:Q1128303|Q1128303]] | [[Delko Marseille Provence]] | [[dviračių sporto klubo komanda]]<br/>[[UCI Continental Team]]<br/>[[UCI Professional Continental Team]]<br/>[[UCI ProTeam]] | 19 |- | [[:d:Q186097|Q186097]] | [[Parako bokštas]] | [[Bokštas (statinys)|Bokštas]] | 19 |- | [[:d:Q5614871|Q5614871]] | [[Guerilla war in the Baltic states]] | [[Partizaninis karas]] | 19 |- | [[:d:Q854102|Q854102]] | [[2011–12 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 19 |- | [[:d:Q1089531|Q1089531]] | [[2008–09 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 18 |- | [[:d:Q11732933|Q11732933]] | [[2013–14 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 18 |- | [[:d:Q1324428|Q1324428]] | [[Baltijos operacija]] | [[mūšis]] | 18 |- | [[:d:Q1474490|Q1474490]] | [[Latvijos rusų sąjunga]] | [[politinė partija]] | 18 |- | [[:d:Q147658|Q147658]] | [[Latvija 1924 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 18 |- | [[:d:Q1481577|Q1481577]] | [[LGBT teisės Latvijoje]] | [[LGBT teisės pagal šalį ar teritoriją]] | 18 |- | [[:d:Q16355736|Q16355736]] | [[Livonijos bajorų korporacijos namas]] | [[parlamento pastatas]] | 18 |- | [[:d:Q16799321|Q16799321]] | [[2014 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 18 |- | [[:d:Q1702540|Q1702540]] | [[Latvijos nacionalinis nepriklausomybės judėjimas]] | [[politinė partija]] | 18 |- | [[:d:Q1718950|Q1718950]] | [[Tramvajai Rygoje]] | [[tramvajaus sistema]] | 18 |- | [[:d:Q1812192|Q1812192]] | [[Latvijos vyrų tinklinio rinktinė]] | [[men’s national volleyball team]] | 18 |- | [[:d:Q183286|Q183286]] | [[Battle of Cēsis]] | [[mūšis]] | 18 |- | [[:d:Q1846214|Q1846214]] | [[Peitav sinagoga]] | [[sinagoga]] | 18 |- | [[:d:Q22665767|Q22665767]] | [[2018 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 18 |- | [[:d:Q2451384|Q2451384]] | [[Riga Metro]] | [[proposed entity]]<br/>[[Metropolitenas]] | 18 |- | [[:d:Q2464883|Q2464883]] | [[Latvija 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 18 |- | [[:d:Q4158329|Q4158329]] | [[Latvijos Respublikos paskelbimo diena]] | [[valstybinė šventė]] | 18 |- | [[:d:Q7311206|Q7311206]] | [[religija Latvijoje]] | [[vietovės religija]] | 18 |- | [[:d:Q1029040|Q1029040]] | [[2018 m. rugpjūčio 11 d. Saulės užtemimas]] | [[Saulės užtemimas]]<br/>[[dalinis saulės užtemimas]] | 17 |- | [[:d:Q1076324|Q1076324]] | [[Latvijos oro pajėgos]] | [[karinės oro pajėgos]] | 17 |- | [[:d:Q11347885|Q11347885]] | [[Battle of Riga]] | [[mūšis]] | 17 |- | [[:d:Q1316556|Q1316556]] | [[Latvijos katalikų bažnyčia]] | [[Vietovės katalikų bažnyčia]] | 17 |- | [[:d:Q147646|Q147646]] | [[Latvija 2002 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147649|Q147649]] | [[Latvija 1992 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147655|Q147655]] | [[Latvija 1928 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147679|Q147679]] | [[Latvija 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q2232018|Q2232018]] | [[Marupės savivaldybė]] | [[buvusi Latvijos savivaldybė]] | 17 |- | [[:d:Q23015896|Q23015896]] | [[2016 m. Europos imtynių čempionatas]] | [[sporto sezonas]] | 17 |- | [[:d:Q2385523|Q2385523]] | [[Latgalians (modern)]] | [[etnografinė grupė]] | 17 |- | [[:d:Q2630537|Q2630537]] | [[Latvijos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė]] | [[nacionalinė futbolo rinktinė]] | 17 |- | [[:d:Q28858492|Q28858492]] | [[Eurovision Choir of the Year 2017]] | [[Eurovision Choir]] | 17 |- | [[:d:Q599262|Q599262]] | [[Daugpilio tramvajus]] | [[tramvajaus sistema]] | 17 |- | [[:d:Q60528251|Q60528251]] | [[2022 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 17 |- | [[:d:Q704567|Q704567]] | [[Gemauerthofo mūšis]] | [[mūšis]] | 17 |- | [[:d:Q869996|Q869996]] | [[Jelgavos Romos katalikų vyskupija]] | [[Katalikų Bažnyčios vyskupija]] | 17 |- | [[:d:Q1255484|Q1255484]] | [[57-oji šiaurės platumos lygiagretė]] | [[Lygiagretė (geografija)|lygiagretė]] | 16 |- | [[:d:Q1796248|Q1796248]] | [[Latvijos oro uostų sąrašas]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 16 |- | [[:d:Q183580|Q183580]] | [[2010 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 16 |- | [[:d:Q2356985|Q2356985]] | [[Latvija 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 16 |- | [[:d:Q2630440|Q2630440]] | [[Latvia–Russia border]] | [[siena]]<br/>[[land boundary]]<br/>[[valstybės siena]]<br/>[[border of the Schengen Area]] | 16 |- | [[:d:Q281087|Q281087]] | [[Latvija 1998 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 16 |- | [[:d:Q374031|Q374031]] | [[Rezeknės–Agluonos vyskupija]] | [[Katalikų Bažnyčios vyskupija]] | 16 |- | [[:d:Q4499395|Q4499395]] | [[Holokaustas Latvijoje]] | [[Holokaustas vienoje šalyje]]<br/>[[aspect of history]] | 16 |- | [[:d:Q746777|Q746777]] | [[Pērkonkrusts]] | [[politinė partija]] | 16 |- | [[:d:Q925632|Q925632]] | [[2006 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 16 |- | [[:d:Q999328|Q999328]] | [[Latvia women's national volleyball team]] | [[women’s national volleyball team]] | 16 |- | [[:d:Q1172924|Q1172924]] | [[Daugavgriva]] | [[mikrorajonas]] | 15 |- | [[:d:Q1256509|Q1256509]] | [[56-oji šiaurės platumos lygiagretė]] | [[Lygiagretė (geografija)|lygiagretė]] | 15 |- | [[:d:Q1256533|Q1256533]] | [[58-oji šiaurės platumos lygiagretė]] | [[Lygiagretė (geografija)|lygiagretė]] | 15 |- | [[:d:Q1289628|Q1289628]] | [[EuroVelo 13 – Iron Curtain Trail]] | [[dviračių trasa]] | 15 |- | [[:d:Q147674|Q147674]] | [[Latvija 1936 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 15 |- | [[:d:Q16152058|Q16152058]] | [[2014–15 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 15 |- | [[:d:Q1641497|Q1641497]] | [[TTT Ryga]] | [[krepšinio komanda]] | 15 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] nqa7xy19kcksgywmrdu5yqxafjn3qgj 4 626949 7952135 7940315 2026-10-25T01:50:28Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7952135 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''literatūros kūrinius''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) ?enwiki WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q7725634. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. BIND(CONCAT("[[:en:",replace(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31)),"_"," "),"]]") AS ?enwiki) } GROUP BY ?item ?enwiki HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,?enwiki:Angliškai,P50:Autorius,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Angliškai ! Autorius ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q11859|Q11859]] | [[Undinėlė (pasaka)]] | [[:en:The Little Mermaid]] | [[Hans Christian Andersen]] | 107 |- | [[:d:Q179021|Q179021]] | [[Alchemikas (knyga)]] | [[:en:The Alchemist (novel)]] | [[Paulo Coelho]] | 91 |- | [[:d:Q155980|Q155980]] | [[Siracido knyga]] | [[:en:Book of Sirach]] | [[Ben Sira]] | 86 |- | [[:d:Q184222|Q184222]] | [[Metamorfozės (Kafka)]] | [[:en:The Metamorphosis]] | [[Franz Kafka]] | 84 |- | [[:d:Q214371|Q214371]] | [[Didysis Getsbis]] | [[:en:The Great Gatsby]] | [[Francis Scott Fitzgerald]] | 84 |- | [[:d:Q164974|Q164974]] | [[Oliveris Tvistas]] | [[:en:Oliver Twist]] | [[Charles Dickens]] | 83 |- | [[:d:Q199774|Q199774]] | [[Thus Spoke Zarathustra]] | [[:en:Thus Spoke Zarathustra]] | [[Friedrich Nietzsche|Frydrichas Nyčė]] | 80 |- | [[:d:Q202975|Q202975]] | [[Vėtrų kalnas]] | [[:en:Wuthering Heights]] | [[Emily Brontë|Emily Bronte]] | 80 |- | [[:d:Q209719|Q209719]] | [[Samuelio antra knyga]] | [[:en:Second Book of Samuel]] | [[Gad]]<br/>[[Natanas]] | 80 |- | [[:d:Q202129|Q202129]] | [[Juditos knyga]] | [[:en:Book of Judith]] | | 78 |- | [[:d:Q127149|Q127149]] | [[Lolita (knyga)]] | [[:en:Lolita]] | [[Vladimiras Nabokovas]] | 77 |- | [[:d:Q131737|Q131737]] | [[Tobito knyga]] | [[:en:Book of Tobit]] | | 77 |- | [[:d:Q191949|Q191949]] | [[Puikus naujas pasaulis]] | [[:en:Brave New World]] | [[Aldous Huxley]] | 74 |- | [[:d:Q193417|Q193417]] | [[Ponia Bovari]] | [[:en:Madame Bovary]] | [[Gustave Flaubert|Gustavas Floberas]] | 74 |- | [[:d:Q11829|Q11829]] | [[Jonukas ir Gretutė]] | [[:en:Hansel and Gretel]] | [[Broliai Grimai]]<br/>[[Jacob Grimm]]<br/>[[Wilhelm Grimm]] | 74 |- | [[:d:Q28754|Q28754]] | [[Prarastasis rojus]] | [[:en:Paradise Lost]] | [[John Milton|Džonas Miltonas]] | 74 |- | [[:d:Q22726|Q22726]] | [[Varnas (poema)]] | [[:en:The Raven]] | [[Edgar Allan Poe|Edgaras Alanas Po]] | 73 |- | [[:d:Q865902|Q865902]] | [[Ezopo pasakos]] | [[:en:Aesop's Fables]] | [[Ezopas]] | 72 |- | [[:d:Q161985|Q161985]] | [[Makabiejų pirma knyga]] | [[:en:1 Maccabees]] | | 70 |- | [[:d:Q182961|Q182961]] | [[Džeinė Eir]] | [[:en:Jane Eyre]] | [[Charlotte Brontë|Šarlotė Brontė]] | 70 |- | [[:d:Q189509|Q189509]] | [[Džiunglių knyga]] | [[:en:The Jungle Book]] | [[Rudyard Kipling|Radjardas Kiplingas]] | 69 |- | [[:d:Q219552|Q219552]] | [[Didieji lūkesčiai]] | [[:en:Great Expectations]] | [[Charles Dickens]] | 69 |- | [[:d:Q189811|Q189811]] | [[David Copperfield]] | [[:en:David Copperfield]] | [[Charles Dickens]] | 68 |- | [[:d:Q206400|Q206400]] | [[Venecijos pirklys]] | [[:en:The Merchant of Venice]] | [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]] | 68 |- | [[:d:Q212340|Q212340]] | [[Nežudyk strazdo giesmininko]] | [[:en:To Kill a Mockingbird]] | [[Harper Lee]] | 68 |- | [[:d:Q130295|Q130295]] | [[Nuostabusis Ozo šalies burtininkas (knyga)]] | [[:en:The Wonderful Wizard of Oz]] | [[Lyman Frank Baum]] | 67 |- | [[:d:Q200920|Q200920]] | [[Kam skambina varpai]] | [[:en:For Whom the Bell Tolls]] | [[Ernest Hemingway]] | 66 |- | [[:d:Q233562|Q233562]] | [[Tautų turtas]] | [[:en:The Wealth of Nations]] | [[Adam Smith]] | 66 |- | [[:d:Q172850|Q172850]] | [[Rožės vardas]] | [[:en:The Name of the Rose]] | [[Umberto Eco]] | 65 |- | [[:d:Q213019|Q213019]] | [[Pasaulių karas (knyga)]] | [[:en:The War of the Worlds]] | [[Herbert George Wells]] | 65 |- | [[:d:Q215983|Q215983]] | [[Rūstybės kekės]] | [[:en:The Grapes of Wrath]] | [[John Steinbeck]] | 65 |- | [[:d:Q308918|Q308918]] | [[Pasakojimas apie du miestus]] | [[:en:A Tale of Two Cities]] | [[Charles Dickens]] | 65 |- | [[:d:Q106199|Q106199]] | [[Commentarii de Bello Gallico]] | [[:en:Commentarii de Bello Gallico]] | [[Gajus Julijus Cezaris]] | 64 |- | [[:d:Q191288|Q191288]] | [[The Satanic Verses]] | [[:en:The Satanic Verses]] | [[Salman Rushdie]] | 64 |- | [[:d:Q208002|Q208002]] | [[Žiedų valdovas. Žiedo brolija]] | [[:en:The Fellowship of the Ring]] | [[John Ronald Reuel Tolkien]] | 63 |- | [[:d:Q320372|Q320372]] | [[Maras (romanas)]] | [[:en:The Plague (novel)]] | [[Albert Camus]] | 62 |- | [[:d:Q223131|Q223131]] | [[Kraujo spalvos etiudas]] | [[:en:A Study in Scarlet]] | [[Arthur Conan Doyle]] | 61 |- | [[:d:Q240617|Q240617]] | [[Tėvas Gorijo]] | [[:en:Père Goriot]] | [[Honoré de Balzac]] | 61 |- | [[:d:Q637839|Q637839]] | [[The Kite Runner]] | [[:en:The Kite Runner]] | [[Khaled Hosseini]] | 61 |- | [[:d:Q647379|Q647379]] | [[Mirusios sielos]] | [[:en:Dead Souls]] | [[Nikolajus Gogolis]] | 61 |- | [[:d:Q70827|Q70827]] | [[Prie vandens krašto]] | [[:en:Water Margin]] | [[Shi Nai'an]] | 61 |- | [[:d:Q11868|Q11868]] | [[Bjaurusis ančiukas]] | [[:en:The Ugly Duckling]] | [[Hans Christian Andersen]] | 61 |- | [[:d:Q11880|Q11880]] | [[Sniego Karalienė]] | [[:en:The Snow Queen]] | [[Hans Christian Andersen]] | 61 |- | [[:d:Q217352|Q217352]] | [[Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija]] | [[:en:Strange Case of Dr Jekyll and Mr Hyde]] | [[Robert Louis Stevenson]] | 60 |- | [[:d:Q457289|Q457289]] | [[Sidharta]] | [[:en:Siddhartha (novel)]] | [[Hermann Hesse]] | 60 |- | [[:d:Q457977|Q457977]] | [[Apie peles ir žmones]] | [[:en:Of Mice and Men]] | [[John Steinbeck]] | 59 |- | [[:d:Q464928|Q464928]] | [[Prarasto laiko beieškant]] | [[:en:In Search of Lost Time]] | [[Marcel Proust|Marselis Prustas]] | 59 |- | [[:d:Q471726|Q471726]] | [[Trumpa laiko istorija]] | [[:en:A Brief History of Time]] | [[Stephen Hawking]] | 59 |- | [[:d:Q51643|Q51643]] | [[Palaiminimai]] | [[:en:Beatitudes]] | [[Jėzus Kristus]] | 59 |- | [[:d:Q138174|Q138174]] | [[Gyvenimas yra svajonė]] | [[:en:Life Is a Dream]] | [[Pedro Calderón de la Barca]] | 58 |- | [[:d:Q217073|Q217073]] | [[Stepių vilkas]] | [[:en:Steppenwolf (novel)]] | [[Hermann Hesse]] | 58 |- | [[:d:Q332388|Q332388]] | [[The Two Towers]] | [[:en:The Two Towers]] | [[John Ronald Reuel Tolkien]] | 58 |- | [[:d:Q369944|Q369944]] | [[The Gulag Archipelago]] | [[:en:The Gulag Archipelago]] | [[Aleksandras Solženicynas]] | 58 |- | [[:d:Q235795|Q235795]] | [[A Farewell to Arms]] | [[:en:A Farewell to Arms]] | [[Ernest Hemingway]] | 57 |- | [[:d:Q485093|Q485093]] | [[Liūtas, ragana ir drabužių spinta]] | [[:en:The Lion, the Witch and the Wardrobe]] | [[Clive Staples Lewis|Klaivas Steplesas Lujis]] | 57 |- | [[:d:Q627333|Q627333]] | [[Laiko mašina]] | [[:en:The Time Machine]] | [[Herbert George Wells]] | 57 |- | [[:d:Q837283|Q837283]] | [[Kovos klubas (knyga)]] | [[:en:Fight Club (novel)]] | [[Čakas Palanikas]] | 57 |- | [[:d:Q274744|Q274744]] | [[Protas ir jausmai]] | [[:en:Sense and Sensibility]] | [[Jane Austen]] | 56 |- | [[:d:Q917055|Q917055]] | [[Nepakeliama būties lengvybė]] | [[:en:The Unbearable Lightness of Being]] | [[Milan Kundera]] | 56 |- | [[:d:Q206870|Q206870]] | [[Daktaras Živaga]] | [[:en:Doctor Zhivago (novel)]] | [[Borisas Pasternakas]] | 55 |- | [[:d:Q466605|Q466605]] | [[Čarlis ir šokolado fabrikas]] | [[:en:Charlie and the Chocolate Factory]] | [[Roald Dahl]] | 55 |- | [[:d:Q470098|Q470098]] | [[The Second Sex]] | [[:en:The Second Sex]] | [[Simone de Beauvoir]] | 55 |- | [[:d:Q651532|Q651532]] | [[Trys paršiukai]] | [[:en:The Three Little Pigs]] | [[James Halliwell-Phillipps]]<br/>No/unknown value | 55 |- | [[:d:Q11678|Q11678]] | [[Bado žaidynės (knyga)]] | [[:en:The Hunger Games (novel)]] | [[Suzanne Collins]] | 55 |- | [[:d:Q128444|Q128444]] | [[Watchmen]] | [[:en:Watchmen]] | [[Alan Moore]]<br/>[[Dave Gibbons]] | 54 |- | [[:d:Q465108|Q465108]] | [[Poezijos klasika]] | [[:en:Classic of Poetry]] | [[various authors]] | 54 |- | [[:d:Q476871|Q476871]] | [[The Call of the Wild]] | [[:en:The Call of the Wild]] | [[Jack London|Džekas Londonas]] | 54 |- | [[:d:Q499396|Q499396]] | [[Meilė choleros metu]] | [[:en:Love in the Time of Cholera]] | [[Gabriel García Márquez]] | 54 |- | [[:d:Q11876|Q11876]] | [[The Little Match Girl]] | [[:en:The Little Match Girl]] | [[Hans Christian Andersen]] | 54 |- | [[:d:Q214132|Q214132]] | [[Ir tada nebeliko nė vieno]] | [[:en:And Then There Were None]] | [[Agatha Christie]] | 53 |- | [[:d:Q278208|Q278208]] | [[22-oji išlyga]] | [[:en:Catch-22]] | [[Joseph Heller]] | 53 |- | [[:d:Q329989|Q329989]] | [[Demonai]] | [[:en:Demons (Dostoevsky novel)]] | [[Fiodoras Dostojevskis]] | 53 |- | [[:d:Q569869|Q569869]] | [[In Praise of Folly]] | [[:en:In Praise of Folly]] | [[Erazmas Roterdamietis]] | 53 |- | [[:d:Q61324|Q61324]] | [[Sofijos pasaulis]] | [[:en:Sophie's World]] | [[Jostein Gaarder]] | 53 |- | [[:d:Q192649|Q192649]] | [[Raudona ir juoda]] | [[:en:The Red and the Black]] | [[Stendalis]] | 52 |- | [[:d:Q216578|Q216578]] | [[Les Fleurs du mal]] | [[:en:Les Fleurs du mal]] | [[Charles Baudelaire]] | 52 |- | [[:d:Q332581|Q332581]] | [[The Return of the King]] | [[:en:The Return of the King]] | [[John Ronald Reuel Tolkien]] | 52 |- | [[:d:Q392147|Q392147]] | [[Šerloko Holmso nuotykiai]] | [[:en:The Adventures of Sherlock Holmes]] | [[Arthur Conan Doyle]] | 52 |- | [[:d:Q493574|Q493574]] | [[The Last of the Mohicans]] | [[:en:The Last of the Mohicans]] | [[James Fenimore Cooper]] | 52 |- | [[:d:Q191540|Q191540]] | [[Jaunatis]] | [[:en:New Moon (novel)]] | [[Stefani Majer]] | 51 |- | [[:d:Q267634|Q267634]] | [[Crito]] | [[:en:Crito]] | [[Platonas]] | 51 |- | [[:d:Q501351|Q501351]] | [[The Sun Also Rises]] | [[:en:The Sun Also Rises]] | [[Ernest Hemingway]] | 51 |- | [[:d:Q662550|Q662550]] | [[Shakespeare's sonnets]] | [[:en:Shakespeare's sonnets]] | [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]] | 51 |- | [[:d:Q667285|Q667285]] | [[Works and Days]] | [[:en:Works and Days]] | [[Hesiodas]] | 51 |- | [[:d:Q840974|Q840974]] | [[Aivenhas]] | [[:en:Ivanhoe]] | [[Walter Scott]] | 51 |- | [[:d:Q36393|Q36393]] | [[Quotations from Chairman Mao Tse-tung]] | [[:en:Quotations from Chairman Mao Tse-tung]] | [[Mao Dzedongas]] | 51 |- | [[:d:Q161138|Q161138]] | [[Bluebeard]] | [[:en:Bluebeard]] | [[Charles Perrault]] | 50 |- | [[:d:Q204208|Q204208]] | [[The Knight in the Panther's Skin]] | [[:en:The Knight in the Panther's Skin]] | [[Šota Rustavelis]] | 50 |- | [[:d:Q216299|Q216299]] | [[Suda]] | [[:en:Suda]] | [[various authors]] | 50 |- | [[:d:Q658375|Q658375]] | [[Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos]] | [[:en:The Fault in Our Stars]] | [[John Green]] | 50 |- | [[:d:Q695116|Q695116]] | [[Notes from Underground]] | [[:en:Notes from Underground]] | [[Fiodoras Dostojevskis]] | 50 |- | [[:d:Q845889|Q845889]] | [[Murder on the Orient Express]] | [[:en:Murder on the Orient Express]] | [[Agatha Christie]] | 50 |- | [[:d:Q212473|Q212473]] | [[Užtemimas (romanas)]] | [[:en:Eclipse (Meyer novel)]] | [[Stefani Majer]] | 49 |- | [[:d:Q218950|Q218950]] | [[Princas Kaspianas]] | [[:en:Prince Caspian]] | [[Clive Staples Lewis|Klaivas Steplesas Lujis]] | 49 |- | [[:d:Q223688|Q223688]] | [[The Gambler]] | [[:en:The Gambler (novel)]] | [[Fiodoras Dostojevskis]] | 49 |- | [[:d:Q223880|Q223880]] | [[Emma]] | [[:en:Emma (novel)]] | [[Jane Austen]] | 49 |- | [[:d:Q762206|Q762206]] | [[The Tell-Tale Heart]] | [[:en:The Tell-Tale Heart]] | [[Edgar Allan Poe|Edgaras Alanas Po]] | 49 |- | [[:d:Q1044767|Q1044767]] | [[The Golden Ass]] | [[:en:The Golden Ass]] | [[Apulėjus]] | 48 |- | [[:d:Q152267|Q152267]] | [[White Fang]] | [[:en:White Fang]] | [[Jack London|Džekas Londonas]] | 48 |- | [[:d:Q212318|Q212318]] | [[The City of God]] | [[:en:The City of God]] | [[Šv. Augustinas]] | 48 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] 7hxjm45zkcstrsown1qs15kjvyrj22h 0 628859 7952177 6907793 2026-10-25T06:15:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952177 wikitext text/x-wiki {{city/UKR |Pavadinimas = |origpavadin = Пнівне |Foto = |Foto tekstas = |lat = 51.680 |long = 25.269 |Regionas = Voluinės sritis |rajonas = Kašyrų Kaminio |Surašymo metai = 2001 |Gyventojų skaičius = 583 }} '''Pnivnė''' ({{uk|Пнівне}}) – kaimas šiaurės vakarų [[Ukraina|Ukrainoje]], 23 km į rytus nuo [[Kašyrų Kaminis|Kašyrų Kaminio]]. == Istorija == XX a. tarpukariu priklausė Lenkijai, [[1929]]–[[1939]] m. buvo [[Pnivnės valsčius|Pnivnės valsčiaus]] centras. [[1965]] m. kaimas perduotas iš Voluinės rajono Kašyrų Kaminio rajonui.<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/3%D0%BD-06#Text Про внесення змін до Указу Президії Верховної Ради Української РСР від 4 січня 1965 року "Про внесення змін в адміністративне районування Української РСР"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201120063255/https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/3%D0%BD-06#Text |date=2020-11-20 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Voluinės srities gyvenvietės]] ql0bxjojejbvlgjssnf9pjhdo1opo87 0 634676 7952085 7182968 2026-10-24T19:20:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952085 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | name = Oleksandras Syrskis<br /><small>{{uk|Олександр Станіславович Сирський}}</small> | fonas=off | paveikslėlis = OleskandrSyrskyiColonelGeneral.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = 2021 m. | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1965|07|26|T}} | gimimo vieta = Novinkos, [[Vladimiro sritis]],<br /> {{flag|Russia|SFSR|name=Rusijos TFSR}} | mirties data = | mirties vieta = | titulas = | kelintas= | nuo = | iki = | ankstesnis = | vėlesnis = | partija = | pilietybė={{UKRv}} | sutuoktinis = Tamara Charčenko<ref name="Espreso"/> | tėvai = | vaikai = Antonas, Oleksandras | religija = | parašas = <!-- Veikla --> | veikla= [[Karininkas]] | sritis= | įstaigos = [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos]] | pareigos = Vyriausiasis vadas ([[generolas pulkininkas]]) | išsilavinimas= Karybos [[mokslų kandidatas]] | alma_mater = [[MVOKU|Maskvos aukštoji karo vadų mokykla]]<br />Ukrainos nacionalinė gynybos akademija | apdovanojimai = [[Vaizdas:Hero of Ukraine wearers copy.png|25px]] [[Ukrainos didvyris]] (2022) | vikiteka = Category:Oleksandr Syrskyi }} '''Oleksandras Syrskis''' ({{uk|Олександр Станіславович Сирський}}, g. [[1965]] m. [[liepos 26]] d. Novinkose, [[Vladimiro sritis|Vladimiro srityje]], [[Rusijos TFSR|Sovietų Rusijoje]]) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[karininkas]]. [[Generolas pulkininkas]], kariuomenės vadas,<ref name="VŽ">Jurgita Kuzmickaitė, [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2024/02/08/atleistas-ukrainos-pajegu-vadas-v-zaluznas ''Ukrainos pajėgų vado pareigose V. Zalužną keičia O. Syrskis''], Verslo žinios, 2024-02-08. Nuoroda tikrinta 2024-02-09.</ref> [[Ukrainos didvyris]] (2022 m.).<ref name="EMU">Н. В. Попович-Кузнецова, [https://esu.com.ua/article-77607 ''Сирський Олександр Станіславович''], Енциклопедія Сучасної України, 2023 m. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> == Biografija == [[Vaizdas:Defenceofkyiv.jpg|miniatiūra|left|Syrskis su [[Valerijus Zalužnas|Zalužnu]] organizuoja [[Kyjivas|Kyjivo]] gynybą (2022 kovas)]] Baigė Maskvos aukštąją karo vadų mokyklą. 1996 m. su pagyrimu baigė [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos|Ukrainos ginkluotųjų pajėgų]] akademiją (operatyvinį taktinį lygmenį), 2005 m. aukso medaliu – Ukrainos nacionalinę gynybos akademiją (operatyvinį strateginį lygmenį). Apgynė karybos mokslų kandidato [[Disertacija|disertaciją]].<ref name="EMU" /> Nuo 1986 m. tarnavo [[Poltavos sritis|Poltavos srityje]] motorizuotųjų šaulių būrio vadu [[Sovietinė armija|sovietinėje]], vėliau [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos|Ukrainos kariuomenėje]]. 1993–1995 m. buvo [[Ukrainos Nacionalinė gvardija|Ukrainos nacionalinės gvardijos]] 6-osios divizijos 17-ojo pulko motorizuotųjų šaulių bataliono vadas, 1995–2000 m. – 19-ojo pulko vadas ([[Charkovo sritis|Charkivo srityje]]), 2000–2002 m. – 8-ojo armijos korpuso 72-osios atskirosios mechanizuotos divizijos štabo viršininkas – vado pirmasis pavaduotojas, 2002–2005 m. – 72-osios atskirosios mechanizuotos brigados vadas [[Bila Cerkva|Bila Cerkvoje]]. 2007 m. paskirtas [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos|Ukrainos ginkluotųjų pajėgų]] jungtinio operatyvinio štabo vadovo pirmuoju pavaduotoju, 2009 m. paaukštintas [[Generolas majoras|generolu majoru]].<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/645/2009#Text ''Указ Президента України № 645/2009 „Про присвоєння військових звань”''], Верховна Рада України, 2009-08-20. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> 2011–2012 m. – Generalinio štabo Karinio bendradarbiavimo ir taikos palaikymo operacijų generalinio direktorato viršininko pavaduotojas.<ref name="EMU" /> 2013 m. lapkritį tapo [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos|Ukrainos ginkluotųjų pajėgų]] pagrindinio vadovybės centro viršininko pirmuoju pavaduotoju, Ukrainos gynybos ministerijos įgaliojimu [[NATO]] būstinėje derėjosi dėl Ukrainos kariuomenės pritaikymo NATO standartams. 2014–2015 m. [[Karas Donbase|tarnavo Donbase]], buvo antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje štabo viršininku, koordinavo Ukrainos kariuomenės išėjimą iš priešo apsuptos [[Debalcevė]]s.<ref name="Espreso">Сергій Руденко, [https://espreso.tv/article/2019/05/06/10_faktiv_iz_zhyttya_oleksandra_syrskogo_khto_takyy_novyy_komanduvach_oos ''10 фактів із життя Олександра Сирського. Хто такий новий командувач ООС''], Espreso.tv, 2019-05-06. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> 2016 m. gruodį suteiktas [[Generolas leitenantas|generolo leitenanto]] laipsnis.<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/541/2016#Text ''Указ Президента України № 541/2016 „Про присвоєння військових звань”''], Верховна Рада України, 2016-12-05. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> 2017 m. paskirtas visos antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje (vėliau vadintos Jungtinių pajėgų operacija) vadu. 2016–2019 m. ėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinio operatyvinio štabo vadovo pareigas, 2019 m. tapo Sausumos pajėgų vadu.<ref name="EMU" /> 2020 m. gruodį tapo [[Generolas pulkininkas|generolu pulkininku]].<ref>[https://www.president.gov.ua/documents/3462020-34785 ''Указ Президента України № 346/2020 „Про присвоєння військових звань”''], Офіс Президента України, 2020-08-23. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|2022 m. Rusijai užpuolus Ukrainą]] sėkmingai vadovavo [[Kyjivas|Kyjivo]] gynybai (vasario 24 – balandžio 2 d.) ir [[Charkivas|Charkivo]] operacijai (rugsėjo 6–12 d.).<ref name="EMU" /> 2024 m. vasario 8 d. paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.<ref name="VŽ"/> == Įvertinimas == * 2015 m. apdovanotas [[Bogdanas Chmelnickis|Bohdano Chmelnickio]] III laipsnio ordinu,<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/144/2015#Text ''Указ Президента України № 144/2015 „Про відзначення державними нагородами України”''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220930155945/https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/144/2015#Text |date=2022-09-30 }}, Верховна Рада України, 2015-03-14. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> 2002 m. – II<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/145/2022#Text ''Указ Президента України № 145/2022 „Про відзначення державними нагородами України”''], Верховна Рада України, 2022-03-18. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> ir I laipsnio ordinu;<ref>[https://www.president.gov.ua/documents/8612022-45249 ''Указ Президента України № 861/2022 „Про відзначення державними нагородами України”''], Офіс Президента України, 2022-12-11. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> * 2022 m. balandį suteiktas [[Ukrainos didvyris|Ukrainos didvyrio]] titulas, įteiktas jį simbolizuojantis Aukso Žvaigždės ordinas; * 2022 m. gegužę tapo [[Kyjivas|Kyjivo]] garbės piliečiu.<ref name="EMU" /> * 2022 m. gruodį apdovanotas Kovinių nuopelnų kryžiumi.<ref>[https://www.president.gov.ua/documents/5332022-43469 ''Указ Президента України № 533/2022 „Про нагородження відзнакою Президента України „Хрест бойових заслуг”''], Офіс Президента України, 2022-07-27. Nuoroda tikrinta 2023-05-18.</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} {{DEFAULTSORT:Syrskis, Oleksandras}} [[Kategorija:Ukrainos generolai]] 1cyzq3o31jvo790kz7f7mzkpf4mfxel 0 637886 7951902 7806021 2026-10-24T12:55:45Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7951902 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = NK Čepin | image = [[Vaizdas:NK Čepin.png|200px]] | fullname = Nogometni Klub Čepin | founded = 1928 m. | ground = „Čepino klubo“ stadionas, [[Čepinas]] | capacity = 2 500 | chairman = {{small|nežinomas}} | manager = {{small|nežinomas}} | league = Trečia lyga, Rytai <br />(3. NL, istok)<ref>[http://www.soccerway.com/national/croatia/ Soccerway: 3. NL, istok]</ref> | season = [[Kroatijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]] | position = TBA vieta | |pattern_la1 = _goldborder |pattern_b1 = _legeacadice1gg |pattern_ra1 = _goldborder |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = 095228 |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 095228 |shorts1 = 00873B |socks1 = 00873B |pattern_la2 = _anzhi1819a |pattern_b2 = _anzhi1819a |pattern_ra2 = _anzhi1819a |pattern_sh2 = _anzhi1819a |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = 000000 |pattern_la3 = _jakoLeedsGl |pattern_b3 = _jakoLeedsGl |pattern_ra3 = _jakoLeedsGl |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 484b4f |socks3 = 484b4f }} '''„Čepino“ futbolo klubas''' arba kitaip '''NK Čepin''' – [[Kroatija|Kroatijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čepinas|Čepino]]. Pilnu pavadinimu žinomas kaip '''Nogometni Klub Čepin'''. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1928 m., kai buvo įkurtas '''ŠK Slavonac'''. Po Antrojo pasaulinio karo vadintas '''NK Jedinstvo'''. Vėliau buvo pervadinti ir tapo '''NK Čepin''' pagal pagrindinį rėmėją – vietinę naftos įmonę. Nuo pat Kroatijos Respublikos įkūrimo „Čepin“ žaidė regioninėse pirmenybėse. Keletą sezonų pralaido tuometinėje Antroje lygoje (II pakopa), bet joje neįsitvirtino ir iškrito į žemesnį divizioną. 2018–2019 m. sezone trečioje lygoje Rytų grupėje užėmė trečią vietą. 2019–2020 m. čempionatas buvo nutrauktas dėl pandemijos grėsmių. Tuo metu ekipa buvo trečioje vietoje. 2020–2021 m. sezone užėmė septintą vietą Rytų grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/croatia/3-hnl/20202021/east/r58361/ 2020–2021 m. Trečia lyga, Rytai pagal Soccerway]</ref> 2021–2022 m. sezone Trečioje lygoje, Rytų grupėje liko tryliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/croatia/3-hnl/20212022/east/r64535/ 2021–2022 m. Trečia lyga, Rytai pagal Soccerway]</ref> 2022–2023 m. sezone rungtyniavo Trečioje lygoje (IV pakopa), užėmė penktą vietą Rytų grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/croatia/3-hnl/20222023/east/r71060/ 2022–2023 m. Trečios lygos (Rytai), pagal Soccerway]</ref> == Pasiekimai == ; Antra lyga (II) {{išplėsti}} == Sezonai == {{fs1|CRO}} {{fs2|CRO|2018–2019|IV {{small|(Rytai)}}|8|—}} {{fs2|CRO|2019–2020|IV {{small|(Rytai)}}|P|—}} {{fs2|CRO|2020–2021|IV {{small|(Rytai)}}|7|}} {{fs2|CRO|2021–2022|IV {{small|(Rytai)}}|13|}} {{fs2|CRO|2022–2023|IV {{small|(Rytai)}}|5|}} {{fs2|CRO|2023–2024|IV {{small|(Rytai)}}||}} |} == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Čepinas|Čepino]] stadione, talpinančiame apie 2,5 žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/teams/croatia/zrinski-jurjevac/30993/venue/ Čepino stadionas; talpa – 2 500 žiūrovų.]</ref> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniavo žalia balta apranga. * Išvykose dėvi geltona balta apranga. * Aprangos gamintoja – „Fotex“ firma. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _jakointer22wg |pattern_b = _jakointer22wg |pattern_ra = _jakointer22wg |pattern_sh = _anzhi1819h |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 008800 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _kfarsaba1617h |pattern_b = _kfarsaba1617h |pattern_ra = _kfarsaba1617h |pattern_sh = _macron18g |pattern_so = _hostert1819h |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macrotrevor1819gw |pattern_b = _macrotrevor1819gw |pattern_ra = _macrotrevor1819gw |pattern_sh = _gomel19h |pattern_so = _macronazlon18gw |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomapisa2gw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = _whitetop |leftarm = 00792b |body = FFFFFF |rightarm = 00792b |shorts = 00792b |socks = 00792b |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomadanubio1gb |pattern_b = _jomadanubio1gb |pattern_ra = _jomadanubio1gb |pattern_sh = _torpedo17h |pattern_so = _hostert1819h |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _greenhoops |pattern_ra = |pattern_sh = _torpedo17h |pattern_so = _hostert1819h |leftarm = 009900 |body = FFFFFF |rightarm = 009900 |shorts = 009900 |socks = 009900 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] [https://web.archive.org/web/20230713112541/http://nk-cepin.hr/ (arch.)] * [https://www.facebook.com/photo/?fbid=1765932236930360&set=a.564103445508607 facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/cepin/0poSAGhh/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/cepin/0poSAGhh/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nk-cepin/startseite/verein/17027 Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20230713105504/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/nk-cepin/20890/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Kroatijos futbolo klubai|Čepin]] {{DEFAULTSORT:Čepin}} 06xk8lewwlsk1mwk1b3h9e1iubvb8it 0 639362 7952108 7798113 2026-10-24T20:38:43Z ~2026-56630-93 226885 7952108 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Vogtos dainos | Tipas = | Atlikėjas = [[Keistuolių teatras]] | Viršelis = Vogtos dainos.jpg | Išleistas = [[2001]] m. | Įrašytas = | Žanras = [[rokas]], [[popsas]] | Trukmė = | Leidėjas = | Prodiuseris = | Apžvalgos = | Ankstesnis albumas = | Šis albumas = | Kitas albumas = }} '''„Vogtos dainos“''' – [[Keistuolių teatras|Keistuolių teatro]] albumas, išleistas [[2001]] m.<ref>[https://www.discogs.com/release/2785148-Keistuoli%C5%B3-Teatras-Vogtos-Dainos Keistuolių Teatras – Vogtos Dainos] (Discogs.com)</ref> Albume yra 18 dainų, kurios yra lietuviškai perdainuotos populiarių užsienio atlikėjų dainos. == Dainos == {| class=wikitable ! Nr. !! Daina !! Trukmė !! Originali daina |- | 1 || Kaip man sunku || 3:32 || [[Bonnie Tyler]] – „[[It's A Heartache]]“ |- | 2 || Keitėsi miestai || 2:54 || [[4 Non Blondes]] – „[[What's Up]]“ |- | 3 || Ant aukšto kalno || 1:55 || |- | 4 || Lok, stok arba šok || 2:39 || |- | 5 || Toli už jūrų || 3:42 || [[Status_Quo_(grupė)|Status Quo]] – „[[In The Army Now]]“ |- | 6 || Rasa nuo Raseinių || 4:31 || Tom Waits - Jersey Girl |- | 7 || Gyveno sau vaikinas || 4:25 || [[Jeff Christie]] – „[[Iron Horse]]“ |- | 8 || Debesėlis || 3:09 || [[Gintarė Karaliūnaitė]] – „[[Debesėli, Debesėli]]“ |- | 9 || Jei nenori, neklausyk || 2:59 || [[The Beatles]] – „[[Girl]]“ |- | 10 || Kas man iš tos laimės || 4:16 || Vytauto Landsbergio politinė reklama<ref>[https://www.youtube.com/watch?v=iQtKo8e2F50]</ref> |- | 11 || Raudona merga || 4:08 || [[Chris de Burgh]] – „[[The Lady in Red]]“ |- | 12 || Meilės duok || 4:10 || [[Suzi Quatro]] – „[[If You Can't Give Me Love]]“ |- | 13 || Tavęs per daug || 4:11 || [[Electric Light Orchestra]] – „[[Don't Bring Me Down]]“ |- | 14 || Šalia kelio || 4:10 || [[The Sutherland Brothers]]/[[Rod Stewart]] – „[[Sailing]]“ |- | 15 || Ačiū, kad žiūrėjot || 3:52 || [[ABBA]] – „[[Thank You for the Music]]“ |- | colspan=4 align=center | '''Bonus''' |- | 16 || O mes vaikai || 7:05 || [[USA for Africa]] – „[[We Are the World]]“ |- | colspan=4 align=center | '''Video Bonus''' |- | 17 || Amžinai gyvi || 3:25 || [[Queen]] – „[[Don't Stop Me Now]]“ |} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:2001 albumai]] n2c5ugmlt0gjdl4jltjtxoxse6x8q96 0 640322 7951975 7879014 2026-10-24T13:58:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7951975 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė filmas|tpavadinimas=Napoleon|pavadinimas=Napoleonas|imdb_id=13287846|aktoriai=[[Joaquin Phoenix]]<br />[[Vanessa Kirby]]<br />[[Tahar Rahim]]|scenar=[[David Scarpa]]|režis=[[Ridley Scott]]|prodius={{Plainlist| * Ridley Scott * [[Kevin J. Walsh]] * [[Mark Huffam]] * [[Joaquin Phoenix]] }}|kompoz=[[Martin Phipps]]<ref>{{Cite web|date=2023-02-03|title=Martin Phipps Scoring Ridley Scott's 'Napoleon'|url=http://filmmusicreporter.com/2023/02/03/martin-phipps-scoring-ridley-scotts-napoleon/|access-date=2023-02-04|website=Film Music Reporter}}</ref>|metai=2023|šalis={{USAv}}<br>{{UKv}}|žanras=[[istorinis filmas|istorinė]] [[drama]]|kalba=anglų|platintojas={{Plainlist| * [[Apple TV+]] * [[Columbia Pictures]] }}|trukmė=158 min.<ref>{{cite web |url=https://www.comingsoon.net/movies/news/1300150-napoleon-runtime-revealed-for-ridley-scott-and-joaquin-phoenix-movie |title=Napoleon Runtime Revealed for Ridley Scott and Joaquin Phoenix Movie |last=Dela Paz |first=Maggie |website=ComingSoon.net |date=2023-06-27 |access-date=2023-06-27}}</ref>|plakatas=„Napoleonas“ 2023 m. filmo plakatas.jpg|biudžetas=130–200 mln. JAV dol.<ref>{{Cite web |last=D'Alessandro |first=Anthony |date=2023-11-02 |title=Disney's ''Wish'' Eyes $50M Debut, Apple & Sony's ''Napoleon'' To Gallop To $24M Over Thanksgiving 5-Day: Box Office Early Look |url=https://deadline.com/2023/11/box-office-wish-napoleon-projection-1235591106/ |access-date=2023-11-02 |website=[[Deadline Hollywood]] |archive-date=2023-11-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231102210719/https://deadline.com/2023/11/box-office-wish-napoleon-projection-1235591106/ |url-status=live }}</ref><ref>{{cite web |last1=Rubin |first1=Rebecca |title=''Killers of the Flower Moon'' Box Office: Is Martin Scorsese's $200 Million Epic a Hit or Flop? |url=https://variety.com/2023/film/news/killers-of-the-flower-moon-box-office-martin-scorsese-hit-flop-1235783109/ |website=[[Variety (magazine)|Variety]] |date=2023-11-07 |quote=Ridley Scott's "Napoleon," starring Joaquin Phoenix as the French ruler, also cost $200 million and will be released by Sony in November. |access-date=2023-11-08 |archive-date=2023-11-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231108181935/https://variety.com/2023/film/news/killers-of-the-flower-moon-box-office-martin-scorsese-hit-flop-1235783109/ |url-status=live }}</ref>|pajamos=220 mln. JAV dol.<ref name="NUM">{{cite The Numbers |title= Napoleon — Financial Information |id=Napoleon-(2023)|access-date=2023-12-18}}</ref><ref name=BOM>{{cite web |title=Napoleon (2023) |url=https://www.boxofficemojo.com/title/tt13287846/ |website=[[Box Office Mojo]] |access-date=2023-12-18 |archive-date=2023-11-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231128135515/https://www.boxofficemojo.com/title/tt13287846/ |url-status=live }}</ref>}}{{External media|video1={{YouTube|OAZWXUkrjPc|Anonsas|logo=1}}}} '''Napoleonas''' ({{en|Napoleon}}) – 2023 m. [[JAV]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[Epinis filmas|epinė]] [[Istorinis filmas|istorinė drama]], kurią režisavo ir prodiusavo [[Ridley Scott]], o scenarijų parašė [[David Scarpa]]. Filmas paremtas tikra [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] istorija, kurioje pirmiausia vaizduojamas Prancūzijos lyderio iškilimas į valdžią ir jo santykiai su [[Žozefina Bogarnje|imperatoriene Žozefina]]. Jame Napoleoną ir Žozefiną vaidina [[Joaquin Phoenix]] ir [[Vanessa Kirby]], antraplanį vaidmenį atlieka [[Tahar Rahim]]. Filmą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje 2023 m. lapkričio 22 d. išleido kompanija „[[Sony Pictures]]“. Vėliau filmas buvo išleistas transliuoti per „[[Apple TV+]]“. Jis visame pasaulyje uždirbo 220 mln. dolerių ir sulaukė nevienareikšmiškų kritikų vertinimų: buvo giriamos mūšio scenos ir vaidyba, tačiau filmas kritikuojamas dėl istorinių netikslumų.<ref name="THR-reviews">{{cite web|url=https://www.hollywoodreporter.com/movies/movie-news/napoleon-review-roundup-what-the-critics-are-saying-1235647576/|title=Ridley Scott's 'Napoleon': What the Critics Are Saying|date=2023-11-14|website=[[The Hollywood Reporter]]|access-date=2023-11-22|archive-date=2023-11-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20231121180656/https://www.hollywoodreporter.com/movies/movie-news/napoleon-review-roundup-what-the-critics-are-saying-1235647576/|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/2023/11/24/arts/french-critics-napoleon.html|title=France Scoffs at an Englishman's 'Napoleon'|last=Porter|first=Catherine|date=2023-11-24|website=The New York Times|access-date=2023-11-25|archive-date=2023-11-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20231125084002/https://www.nytimes.com/2023/11/24/arts/french-critics-napoleon.html|url-status=live}}</ref> Prancūzų kritikų atsiliepimai buvo daugiausia neigiami.<ref>{{Cite web|url=https://www.bbc.com/news/entertainment-arts-67419876|title=Napoleon's Ridley Scott on critics and cinema 'bum ache'|date=2023-11-19|website=BBC News|access-date=2023-11-19|archive-date=2023-11-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20231119135525/https://www.bbc.com/news/entertainment-arts-67419876|url-status=live}}</ref> == Siužetas == Filme Napoleono iškilimas į valdžią vaizduojamas per jo priklausomybę sukeliančių ir permainingų santykių su imperatoriene Žozefina prizmę.<ref name="ComerJanuary20222" /><ref name="KirbyJanuary20222" /> == Vaidmenys == : ''Aktorius – veikėjas'' {{Multiple image| image1 = Joaquin Phoenix-2184 (cropped 2).jpg | image2 = Bonaparte premier Consul Gérard Chantilly.jpg | footer = [[Joaquin Phoenix]] (kairėje) vaidina [[Napoleonas Bonapartas|Napoleoną Bonapartą]] (dešinėje). |width1=120|width2=134}} {{div col|2}} * [[Joaquin Phoenix]] – ''[[Napoleonas Bonapartas|Napoléon Bonaparte]]''<ref>{{cite book |last1=Caiani |first1=Ambrogio |title=To Kidnap a Pope. Napoleon and Pius VII |date=2021 |publisher=Yale University Press |isbn=9780300251333 |pages=116–117 |url=https://books.google.com/books?id=eGgrEAAAQBAJ}}</ref> * [[Vanessa Kirby]] – ''[[Žozefina Bogarnje|Joséphine de Beauharnais]]'' * [[Tahar Rahim]] – ''Paul Barras'' * [[Ben Miles]] – ''Caulaincourt''<ref>{{cite book |last1=Varlan |first1=Olivier |title=Caulaincourt : Diplomate de Napoléon |date=2018 |publisher=Nouveau Monde Éditions |location=Paris |isbn=978-2-36942-699-8 |pages=504}}</ref> * [[Ludivine Sagnier]] – ''Theresa Cabarrus''<ref>{{cite book |last1=Gilles |first1=Christian |title=Madame Tallien, la Reine du Directoire |url=https://archive.org/details/madametallienlar0000gill |date=1999 |publisher=Atlantica |location=Biarritz}}</ref> * [[Matthew Needham]] – ''Lucien Bonaparte''<ref>{{cite book |last1=Castelot |first1=André |title=Napoléon |url=https://archive.org/details/napoleon0000unse_x3k0 |date=1968 |publisher=Perrin |location=Paris |page=[https://archive.org/details/napoleon0000unse_x3k0/page/600 600]-602}}</ref> * [[Youssef Kerkour]] – ''[[Louis Nicolas Davout|Marshal Davout]]''<ref>{{cite book |last1=Montégut |first1=Émile |title=Le maréchal Davout, son caractère et son génie |date=1895 |publisher=Hachette et Cie |location=Paris |page=155-156 |url=https://books.google.com/books?id=LmldiIvVacIC |access-date=15 June 2023}}</ref> * [[Phil Cornwell]] – ''Charles-Henri Sanson''<ref>{{cite book |last1=Jordan |first1=David |title=The King's Trial: The French Revolution vs. Louis XVI |url=https://archive.org/details/kingstrialfrench0000jord_r4g3 |date=2004 |publisher=Los Angeles: University of California Press |location=Los Angeles |pages=[https://archive.org/details/kingstrialfrench0000jord_r4g3/page/215 215]}}</ref> * Édouard Philipponnat – [[Aleksandras I (Rusija)|''Alexander I'']] * [[Ian McNeice]] – ''[[Liudvikas XVIII|Louis XVIII]]'' * [[Paul Rhys]] – ''[[Charles Maurice de Talleyrand-Périgord|Talleyrand]]''<ref>{{cite book|last1=Lawday|first1=David|title=Napoleon's Master. A Life of Prince Talleyrand|date=2011|publisher=Random House|location=New York City|isbn=9781446448786|pages=2–7|url=https://books.google.com/books?id=rBbayNfAy_gC|access-date=2023-06-15}}</ref> * [[Catherine Walker]] – ''[[Marija Antuanetė|Marie-Antoinette]]'' * Gavin Spokes – ''Moulin'' * [[John Hollingworth]] – ''[[Michel Ney|Marshal Ney]]''<ref>{{cite book |last1=Chandler |first1=David |title=Dictionary of the Napoleonic wars |date=1999 |publisher=Wordsworth editions |page=314}}</ref> * [[Mark Bonnar]] – ''Jean-Andoche Junot''<ref>{{cite book |last1=Come de Chesnel |title=Encyclopédie militaire et maritime par le comte de Chesnel |date=1864 |publisher=Le Chevallier |location=Paris |page=717 |url=https://books.google.com/books?id=Fgt7-GpUXbsC&dq=junot+est+nommé+général+de+division+1801&pg=PA717}}</ref> * Anna Mawn – ''[[Marija Luiza Austrė|Marie-Louise]]'' * [[Davide Tucci]] – ''Lazare Hoche'' * [[Sam Crane]] – ''[[Jacques-Louis David]]'' * Scott Handy – ''Marshal Berthier'' {{div col end}} == Filmo gamyba == === Kūrimas === 2020 m. spalio 14 d., tą pačią dieną, kai baigėsi filmo „[[Paskutinė dvikova (2021 filmas)|Paskutinė dvikova]]“ filmavimo darbai, Ridley Scott paskelbė, kad „Kitbag“ yra kitas jo „[[20th Century Studios]]“ projektas, kurį jis režisuos ir prodiusuos pagal scenarijų, parašytą R. Scott filmo „[[Visi pasaulio pinigai (filmas)|Visi pasaulio pinigai]]“ bendradarbio David Scarpa. Filmo pavadinimas kilo iš posakio: „Kiekvieno kareivio [[Daiktamaišis|daiktamaišyje]] slepiasi generolo lazda“. Buvo pranešta, kad Joaquin Phoenix vaidins prancūzų generolą ir imperatorių Napoleoną, ir taip vėl dirbs su režisieriumi po 2000 m. filmo „[[Gladiatorius (2000 filmas)|Gladiatorius]]“.<ref>{{cite web|url=https://deadline.com/2020/10/ridley-scott-joaquin-phoenix-napoleon-epic-kitbag-wraps-the-last-duel-today-1234597342/|title=Ridley Scott Eyes Another Epic: Joaquin Phoenix as Napoleon in ''Kitbag'' as Director Today Wraps ''The Last Duel''|last=Fleming|first=Mike Jr.|date=2020-10-14|website=Deadline Hollywood|access-date=2021-11-22}}</ref> Tačiau dėl nežinomų priežasčių projektas tapo prieinamas kitoms didžiosioms studijoms. 2021 m. sausį „Apple Studios“ paskelbė apie savo įsipareigojimą finansuoti ir prodiusuoti filmą, o filmavimas numatytas 2022 m. Jungtinėje Karalystėje. „Napoleonas mane visada žavėjo. Jis atsirado iš niekur ir viską užvaldė, tačiau visą tą laiką kariavo romantišką karą su savo neištikima žmona Žozefina. Jis užkariavo pasaulį, kad bandytų laimėti jos meilę, o kai nepavyko, užkariavo ją, kad ją sunaikintų, ir taip sunaikino save.“ – pareiškė Ridley Scott.<ref>{{cite web|url=https://deadline.com/2021/01/napoleon-movie-joaquin-phoenix-ridley-scott-apple-studios-kitbag-1234672742/|title=Apple Studios Commits to ''Kitbag'', Ridley Scott-Directed Epic with Joaquin Phoenix as French Conqueror Napoléon Bonaparte|last=Fleming|first=Mike Jr.|date=2021-01-14|website=Deadline Hollywood|access-date=2021-11-22}}</ref>[[Vaizdas:NASA Journey to Mars and “The Martian" (201508180003HQ).jpg|kairėje|miniatiūra|Plačiai pripažintas filmo režisierius [[Ridley Scott]].|185x185px]]Pranešama, kad „Paskutinės dvikovos“ aktorė [[Jodie Comer]] buvo pirmasis R. Scott pasirinkimas vaidinti imperatorienę Žozefiną. Ji pradėjo derybas dėl vaidmens 2021 m. kovą, o rugsėjį patvirtino, kad ją vaidins, ir sakė: „Aš iš karto pasinaudojau galimybe vėl dirbti su Ridley Scott ir jo komanda, taip pat idėja dirbti su Joaquin Phoenix, kuriuo labai žaviuosi... Labai džiaugiuosi galėdama pasinerti į tą pasaulį.“<ref>{{cite web|url=https://deadline.com/2021/03/jodie-comer-josephine-joaquin-phoenix-apple-ridley-scotts-napoleon-kitbag-1234704485/|title=Jodie Comer Is Ridley Scott's Choice To Play Josephine Opposite Joaquin Phoenix In Napoléon Bonaparte Pic ''Kitbag'' For Apple Studios|last=Kroll|first=Justin|date=2021-03-02|website=Deadline Hollywood|access-date=2021-11-22}}</ref><ref>{{cite web|url=https://variety.com/2021/film/news/jodie-comer-ridley-scott-kitbag-1235054668/|title=''Killing Eve'' Star Jodie Comer Confirmed for Ridley Scott's ''Kitbag'' Opposite Joaquin Phoenix|last=Yossman|first=K.J.|date=2021-09-03|website=Variety|access-date=2021-11-22}}</ref> Lapkritį ji sakė, kad jos vaidmuo „bus dar vienas didžiulis iššūkis, bet man patinka periodinės dramos, kuriose vyksta tokia transformacija. Net ir dabar, kai atlieku filmo kostiumų ir plaukų bandymus, tai taip jaudina, nes tampa daug lengviau išeiti iš savęs ir įsikūnyti į kitą žmogų.“<ref>{{cite web|url=https://variety.com/2021/tv/global/jodie-comer-killing-eve-adam-driver-last-duel-1235106912/|title=Jodie Comer on Closing the Chapter on Villanelle, Owning Her Place on ''Last Duel'' and Making Her West End Debut|last=Ravindran|first=Manori|date=2021-11-08|website=Variety|access-date=2021-11-22}}</ref> Tą patį mėnesį buvo patvirtinta, kad filme vaidins Youssef Kerkour.<ref>{{cite web|url=https://www.goldenglobes.com/articles/youssef-kerkour-house-gucci-and-challenging-typecasting|title=Youssef Kerkour on ''House of Gucci'' and Challenging Typecasting|last=Boghosian|first=Raffi|date=2021-11-23|website=Golden Globes|access-date=2022-03-14|archive-date=2022-01-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20220107175011/https://www.goldenglobes.com/articles/youssef-kerkour-house-gucci-and-challenging-typecasting|url-status=dead}}</ref> 2022 m. sausio 4 d. J. Comer atskleidė, kad pasitraukė iš filmo dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] sukeltų tvarkaraščio pakeitimų.<ref name="ComerJanuary20222">{{Cite web|url=https://www.hollywoodreporter.com/movies/movie-news/jodie-comer-exits-ridley-scott-kitbag-movie-1235069264/|title=Jodie Comer Exits Ridley Scott's Napoleon Drama ''Kitbag'' (Exclusive)|last=Kit|first=Borys|date=2022-01-04|website=The Hollywood Reporter|access-date=2022-01-04|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20220104210630/https://www.hollywoodreporter.com/movies/movie-news/jodie-comer-exits-ridley-scott-kitbag-movie-1235069264/|archive-date=2022-01-04}}</ref> Vėliau tą pačią dieną paskelbta, kad ją pakeis [[Vanessa Kirby]].<ref name="KirbyJanuary20222">{{cite web|url=https://deadline.com/2022/01/kitbag-vanessa-kirby-joaquin-phoenix-ridley-scott-napoleon-apple-replace-jodie-comer-1234904510/|title=Ridley Scott Chooses Vanessa Kirby To Play Josephine Opposite Joaquin Phoenix's Napoleon in Apple Epic ''Kitbag''|date=2022-01-04|website=Deadline Hollywood|access-date=2022-01-04|last1=Grobar|first1=Matt}}</ref> 2022 m. sausio 18 d. prodiuseris Kevin J. Walsh pranešė, kad filmas pervadintas „Napoleonu“. Vasario mėnesį aktorių gretas papildė [[Tahar Rahim]].<ref name="Rahim">{{cite web|url=https://deadline.com/2022/02/the-serpent-tahar-rahim-joaquin-phoenix-apple-ridley-scotts-napoleon-1234935281/|title=''The Serpent'' Star Tahar Rahim Joins Joaquin Phoenix In Apple And Ridley Scott's ''Napoleon''|date=2022-02-16|website=Deadline Hollywood|access-date=2022-02-16|last1=Kroll|first1=Justin}}</ref> === Filmavimas === [[Vaizdas:Lincoln Cathedral.jpg|thumb|alt=The West Front of Lincoln Cathedral seen from the Castle wall in 2006.|Pirmieji filmavimai vyko Linkolno katedroje.|244x244px]] Išankstinė filmo gamyba prasidėjo 2022 m. vasarį.<ref name="Rahim" /> Priešingai nei kitame filme apie Napoleoną „[[Vaterlo (1970 filmas)|Vaterlo]]“ (1970 m.), kuriame pagrindinis dėmesys sutelktas į vieną mūšį, šiame filme siekta atkurti šeši pagrindiniai mūšiai.<ref>{{cite web|url=https://deadline.com/video/ridley-scott-behind-the-lens/|title=Ridley Scott On ''House Of Gucci'', ''The Last Duel'', Upcoming Napoleon And ''Gladiator'' Epics, And Why He Just Keeps Going – Behind The Lens|last=Hammond|first=Pete|date=2021-12-31|website=Deadline Hollywood|access-date=2022-01-01}}</ref> „Napoleonas“ buvo filmuojamas darbiniu pavadinimu „Marengo“ – nuoroda į [[Marengo mūšis|Marengo mūšį]] (1800 m.).<ref>{{cite web|url=https://thelincolnite.co.uk/2022/03/movie-set-at-lincoln-cathedral-continues-to-expand-ahead-of-napoleon-filming-this-week/|title=Movie set at Lincoln Cathedral continues to expand ahead of Napoleon filming this week|last=Karran|first=Ellis|date=2022-03-14|website=The Lincolnite|access-date=2022-03-14|archive-date=2022-05-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20220528095929/https://thelincolnite.co.uk/2022/03/movie-set-at-lincoln-cathedral-continues-to-expand-ahead-of-napoleon-filming-this-week/|url-status=dead}}</ref> Filmavimas vyko 2022 m. kovo mėn. [[Linkolnas (Anglija)|Linkolne]], [[Anglija|Anglijoje]].<ref>{{cite web|url=https://thelincolnite.co.uk/2021/11/hollywood-filmmaker-ridley-scott-casting-for-new-movie-in-lincoln-starring-joaquin-phoenix/|title=Hollywood filmmaker Ridley Scott casting for new movie in Lincoln starring Joaquin Phoenix|last=Verney|first=Joseph|date=2021-11-26|website=The Lincolnite|access-date=2021-11-26|archive-date=2022-03-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20220331120756/https://thelincolnite.co.uk/2021/11/hollywood-filmmaker-ridley-scott-casting-for-new-movie-in-lincoln-starring-joaquin-phoenix/|url-status=dead}}</ref> Pranešama, kad filmo komanda savaitę ruošė [[Linkolno katedra|Linkolno katedrą]], kuri atstojo [[Paryžiaus Dievo Motinos katedra|Paryžiaus Dievo Motinos katedrą]]. Kovo 17 ir 18 d. katedroje vyko filmavimo darbai.<ref>{{cite web|url=https://www.lincolnshire.gov.uk/news/article/958/napoleon-filming-set-to-start-soon|title=Napoleon filming set to start soon|date=2022-03-02|publisher=Lincolnshire County Council|access-date=2022-03-06}}</ref><ref>{{cite web|url=https://thelincolnite.co.uk/2022/03/lincoln-cathedral-plays-role-of-notre-dame-on-napoleon-film-set/|title=Lincoln Cathedral plays role of Notre Dame on Napoleon film set|last=Karran|first=Ellis|date=2022-03-11|website=The Lincolnite|access-date=2022-03-17|archive-date=2022-05-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20220526174908/https://thelincolnite.co.uk/2022/03/lincoln-cathedral-plays-role-of-notre-dame-on-napoleon-film-set/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=https://thelincolnite.co.uk/2022/03/watch-joaquin-phoenix-and-ridley-scott-spotted-at-lincoln-cathedral-during-napoleon-filming/|title=Watch: Joaquin Phoenix and Ridley Scott spotted at Lincoln Cathedral during Napoleon filming|last=Karran|first=Ellis|date=2022-03-18|website=The Lincolnite|access-date=2022-04-01|archive-date=2022-03-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20220331120811/https://thelincolnite.co.uk/2022/03/watch-joaquin-phoenix-and-ridley-scott-spotted-at-lincoln-cathedral-during-napoleon-filming/|url-status=dead}}</ref> Filmavimas taip pat vyko įvairiose Anglijos vietovėse [[Bakingamšyras|Bakingamšyre]], [[Oksfordšyras|Oksfordšyre]],<ref>{{cite web|url=https://www.oxfordmail.co.uk/news/19704320.film-directed-ridley-scott-starring-jodie-comer-joaquin-phoenix-shoot-oxfordshire/|title=Film directed by Ridley Scott starring Jodie Comer and Joaquin Phoenix to shoot in Oxfordshire|last=Perry|first=Sophie|date=2021-11-09|website=Oxford Mail|access-date=2021-11-26}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.buckinghamshirelive.com/news/buckinghamshire-news/napoleon-filming-west-wycombe-apple-6734694|title=Is ''Napoleon'' filming in West Wycombe? Apple-produced biopic starring Joaquin Phoenix reportedly shooting in Bucks|last=Ryder|first=Liam|date=2022-03-01|website=Buckinghamshire Live|access-date=2022-03-06}}</ref> [[Rytų Saseksas|Rytų]] ir [[Vakarų Saseksas|Vakarų Sasekse]], [[Keteringas|Keteringe]] ir [[Grinvičas|Grinviče]].<ref>{{cite web|url=https://www.kentlive.news/news/kent-news/filming-underway-greenwich-new-ridley-6787033|title=Filming underway in Greenwich for new Ridley Scott Napoleon film starring Joaquin Phoenix|last=McGroarty|first=Adam|date=2022-03-11|website=Kent Live|access-date=2022-03-11}}</ref> Be to, nuo 2022 m. gegužės mėn. tris savaites buvo filmuojama [[Malta|Maltoje]]. Rikasolio fortas [[Kalkara|Kalkaroje]] buvo paverstas 1793 m. [[Tulono apgultis (1793)|Tulono apgulties]] vieta, kurioje Napoleonas pasiekė pirmąją pergalę.<ref>{{cite web|url=https://www.hollywoodreporter.com/news/general-news/malta-film-week-awards-shooting-destination-1235084172/|title=Malta Is Ready for Its Close-Up as a Prime International Shooting Destination|last=Green|first=Jennifer|date=2022-01-31|website=The Hollywood Reporter|access-date=2022-02-03}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.screendaily.com/news/russell-crowe-ridley-scott-colin-trevorrow-honoured-at-inaugural-malta-film-awards/5167055.article|title=Russell Crowe, Ridley Scott, Colin Trevorrow honoured at inaugural Malta Film Awards|last=Macnab|first=Geoffrey|date=2022-01-31|website=Screen Daily|access-date=2022-02-02|url-access=limited}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.maltatoday.com.mt/arts/film/111669/malta_set_for_ridley_scotts_napoleon_epic_kitbag_with_joaquin_phoenix|title=Malta set for Ridley Scott's Napoleon epic ''Kitbag'' with Joaquin Phoenix|last=Vella|first=Luke|date=2021-08-26|website=Malta Today|access-date=2021-11-22}}</ref> == Nuorodos == * {{Imdb title|title=Napoleon|id=13287846}} * {{Rotten-tomatoes|title=Napoleon|id=napoleon_2023}} * {{Mojo title|title=Napoleon|id=13287846}} == Išnašos == {{išn}} {{Ridley Scott filmai}} [[Kategorija:2023 filmai]] [[Kategorija:JAV filmai]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės filmai]] [[Kategorija:Istoriniai filmai]] [[Kategorija:Kariniai filmai]] [[Kategorija:Filmai apie Napoleono karus]] [[Kategorija:Ridley Scott filmai]] [[Kategorija:Epiniai filmai]] ou6i14qss5m6nwndpsdmaoiperh9jx2 102 644335 7952236 7944801 2026-10-25T07:30:49Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7952236 wikitext text/x-wiki {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item WHERE { ?item (wdt:P31/(wdt:P279*)) wd:Q7930989; wdt:P131 ?sub0. ?item wdt:P17 wd:Q37. } |references=all |sort=label |columns=item,label:Straipsnis,P2046,P1082,P190 }} {| class='wikitable sortable' ! item ! Straipsnis ! plotas ! gyventojų skaičius ! miestas partneris |- | [[:d:Q2509638|Q2509638]] | [[Adutiškis]] | | 689 | |- | [[:d:Q2869148|Q2869148]] | [[Akademija (Kaunas)|Akademija]] | | 2807 | |- | [[:d:Q1023044|Q1023044]] | [[Akmenė]] | | 2285<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Koninas]]<br/>[[Rustavis]]<ref name="ref_61e9b59f159f00cf84e395d56599dc286858521641b0d45fb7db3129c1ce46e0">https://rustavi.gov.ge/page/45</ref><br/>[[Schidnycia]]<ref name="ref_eda7c5e43563ee6f433c6a3ba8c6478e03a14e8c75fcf6984b709f58f9ba3756">https://www.akmene.lt/naujienos/gautas-laiskas-is-ukrainos/5275</ref> |- | [[:d:Q4708295|Q4708295]] | [[Alanta]] | | 464 | |- | [[:d:Q2220618|Q2220618]] | [[Alizava]] | | 344 | |- | [[:d:Q450625|Q450625]] | [[Alytus]] | 48 km² | 51856<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Ročesteris]]<ref name="ref_bf282bad177f70e59ab5b1d23ca45d443e7281baa72394428d0b98455242b51c">https://www.cityofrochester.gov/article.aspx?id=8589949403</ref><br/>[[Opolė]]<ref name="ref_1c1a15c5702914aeb18b5c78edf3cdf1ef81caf81fbdc129eb904f8a2aaa555f">https://www.opole.pl/dla-mieszkanca/alytus</ref><br/>[[Ostrolenka]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Albano Lacialė]]<br/>[[San Martinas (Buenos Airės)|San Martinas]]<br/>[[Berdyčivas]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Irpinė (miestas)|Irpenis]]<br/>[[Amatos savivaldybė]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>''[[:d:Q113718|Botkyrka savivaldybė]]''<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Mandalis]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Ruanas]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Kremenčukas]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Suvalkai]]<br/>''[[:d:Q387447|Vélizy-Villacoublay]]''<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Ningbo|Ningbas]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Hiracuka]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Lėciaus apskritis]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Lukas (Lenkija)|Lukas]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Krolis]]<ref name="ref_29c8ecffe54ba16795a4df8325acbbdfe1e395d420fd4de2f9d3c7087da3acce">https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/tarptautinis-bendradarbiavimas-1</ref><br/>[[Cėsys]]<ref name="ref_328e825daf5b3835d7fe2d99c64b544a05930fbbd9bb09512a15c1cfc662ffff">https://www.cesis.lv/lv/novads/cesu-novads/starptautiska-sadarbiba-73241/</ref><br/>[[Fokšanis]]<ref name="ref_9b705c09dd93ba248d31df3071c23533434380fa9990078648a52b37b163a471">https://www.focsani.info/pagina/cooperare-internationala</ref> |- | [[:d:Q3332369|Q3332369]] | [[Antašava]] | | 227 | |- | [[:d:Q505416|Q505416]] | [[Anykščiai]] | | 8638<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Nepomukas]]<br/>[[Uolainė]]<br/>[[Unejuvas|Uniejovas]]<ref name="ref_b37b62e3c8c2c5dd370a4985ee03fe07ced3a6275762529bd64c0684bf9502da">https://uniejow.pl/twoja-gmina-twoj-urzad/miasta-partnerskie/</ref> |- | [[:d:Q1004320|Q1004320]] | [[Ariogala]] | 4.82 km² | 2619<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2788497|Q2788497]] | [[Babtai]] | | 1563 | |- | [[:d:Q2317525|Q2317525]] | [[Baisogala]] | | 2034 | |- | [[:d:Q2845251|Q2845251]] | [[Balbieriškis]] | | 966 | |- | [[:d:Q2126478|Q2126478]] | [[Balninkai]] | | 470 | |- | [[:d:Q2045352|Q2045352]] | [[Baltoji Vokė]] | | 991<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q4508627|Q4508627]] | [[Barzdai]] | | 472 | |- | [[:d:Q2486533|Q2486533]] | [[Bazilionai]] | | 390 | |- | [[:d:Q2327069|Q2327069]] | [[Betygala]] | | 488 | |- | [[:d:Q853452|Q853452]] | [[Bezdonys]] | | 743 | |- | [[:d:Q185555|Q185555]] | [[Birštonas]] | 13 km² | 3094<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Keila]]<br/>''[[:d:Q28001|Lekas]]''<br/>[[Žninas]]<br/>[[Sigulda]]<br/>''[[:d:Q988280|Sysmei]]''<br/>''[[:d:Q88806|Biklė]]''<br/>[[Neringa]]<br/>''[[:d:Q149596|Mena]]''<br/>[[Čiatura]] |- | [[:d:Q804035|Q804035]] | [[Biržai]] | 16.35 km² | 10444<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Verderis]]<br/>[[Tčevas]]<br/>[[Didžiosios Lenkijos Grodziskas]] |- | [[:d:Q2483374|Q2483374]] | [[Butrimonys]] | | 941 | |- | [[:d:Q2044578|Q2044578]] | [[Daugai]] | 10 km² | 940<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2772067|Q2772067]] | [[Daugailiai]] | | 351 | |- | [[:d:Q2519996|Q2519996]] | [[Debeikiai]] | | 404 | |- | [[:d:Q3500101|Q3500101]] | [[Deltuva]] | | 513 | |- | [[:d:Q1224305|Q1224305]] | [[Dieveniškės]] | | 720 | |- | [[:d:Q924878|Q924878]] | [[Dovilai]] | | 1100 | |- | [[:d:Q1261509|Q1261509]] | [[Druskininkai]] | 24 km² | 13170<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Elbingas]]<br/>[[Gardinas]]<br/>''[[:d:Q505102|Ystad Municipality]]''<br/>[[Augustavas]]<br/>[[Truskavecė|Truskavecas]] |- | [[:d:Q1883864|Q1883864]] | [[Dubingiai]] | | 208 | |- | [[:d:Q2044605|Q2044605]] | [[Dusetos]] | | 479<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2356406|Q2356406]] | [[Dūkštas]] | | 682<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q58880|Q58880]] | [[Eišiškės]] | 7 km² | 2822<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q286554|Q286554]] | [[Elektrėnai]] | 21 km² | 11753<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Mardu]]<br/>[[Šiovdė]]<br/>[[Forlis|Forli]]<br/>[[Mazovijos Novy Dvuras]] |- | [[:d:Q2044597|Q2044597]] | [[Ežerėlis]] | 2.26 km² | 1583<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q3504800|Q3504800]] | [[Gardamas]] | | 398 | |- | [[:d:Q259272|Q259272]] | [[Gargždai]] | 1.735 km² | 15932<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Ylava (Lenkija)|Ylava]] |- | [[:d:Q1004312|Q1004312]] | [[Garliava]] | 3.65 km² | 10110<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q3284738|Q3284738]] | [[Gelgaudiškis]] | 3.37 km² | 1522<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2046850|Q2046850]] | [[Gelvonai]] | | 284 | |- | [[:d:Q12655472|Q12655472]] | [[Ginkūnai]] | | 2906 | |- | [[:d:Q2418779|Q2418779]] | [[Girkalnis]] | | 997 | |- | [[:d:Q729603|Q729603]] | [[Gražiškiai]] | | 401 | |- | [[:d:Q950639|Q950639]] | [[Grigiškės]] | 7.1 km² | 9750<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2370026|Q2370026]] | [[Gudeliai]] | | 447 | |- | [[:d:Q2355165|Q2355165]] | [[Igliškėliai]] | | 334 | |- | [[:d:Q658218|Q658218]] | [[Ignalina]] | 6.9 km² | 4998<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q47068|Q47068]] | [[Jieznas]] | | 1024<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q743218|Q743218]] | [[Jonava]] | 13.67 km² | 27134<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Ylava (Bagrationovskas)|Ylava]]<br/>[[Dečynas]]<br/>[[Kendzežynas-Kozlis|Kendzežynas-Kozlė]]<br/>[[Polockas]]<br/>[[Pučoasa]]<br/>[[Ryhimekis]]<br/>[[Smila]]<ref name="ref_b3b5d40dd9560a7d6fdb34811741a6c47a18b87091c03f34ca9c7203827cce69">https://smila-rada.gov.ua/content/mista-pobratymy</ref> |- | [[:d:Q847715|Q847715]] | [[Joniškis]] | 8.95 km² | 8466<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Zulingenas]]<br/>[[Koninas]]<br/>[[Kapylius]]<br/>[[Alūksnė]]<br/>[[Duobelė]]<br/>[[Veru]]<br/>''[[:d:Q505057|Vimmerby Municipality]]''<br/>[[Ungenis]] |- | [[:d:Q5617046|Q5617046]] | [[Joniškis (Molėtai)|Joniškis]] | | 325 | |- | [[:d:Q2356424|Q2356424]] | [[Joniškėlis]] | 2.36 km² | 977<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q1663750|Q1663750]] | [[Josvainiai]] | | 1545 | |- | [[:d:Q835838|Q835838]] | [[Jurbarkas]] | 13.28 km² | 10571<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Krailsheimas]]<br/>''[[:d:Q329609|Lichtenbergas]]''<br/>[[Rynas]]<ref name="ref_d8122470e8399346eeed0835301477607a684c8fad83d77c860a20e9f86adc00">https://www.jurbarkas.lt/index.php?2892325306</ref><br/>[[Bogensė]]<ref name="ref_d8122470e8399346eeed0835301477607a684c8fad83d77c860a20e9f86adc00">https://www.jurbarkas.lt/index.php?2892325306</ref><br/>''[[:d:Q725122|Laakdal]]''<ref name="ref_d8122470e8399346eeed0835301477607a684c8fad83d77c860a20e9f86adc00">https://www.jurbarkas.lt/index.php?2892325306</ref><br/>[[Kriulenis]]<ref name="ref_d8122470e8399346eeed0835301477607a684c8fad83d77c860a20e9f86adc00">https://www.jurbarkas.lt/index.php?2892325306</ref><br/>[[Glamorgano slėnis]]<ref name="ref_d8122470e8399346eeed0835301477607a684c8fad83d77c860a20e9f86adc00">https://www.jurbarkas.lt/index.php?2892325306</ref><br/>[[Hainuvka]]<ref name="ref_d8122470e8399346eeed0835301477607a684c8fad83d77c860a20e9f86adc00">https://www.jurbarkas.lt/index.php?2892325306</ref> |- | [[:d:Q2665758|Q2665758]] | [[Kairiai]] | | 1158 | |- | [[:d:Q614855|Q614855]] | [[Kaišiadorys]] | 11 km² | 8590<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Hola Prystanė]]<ref name="ref_dd1c63ce448b63c98d64eda9470062a1cb2c299f0bfc87883bdc7f515b056362">https://golapristan-mrada.gov.ua/news/poizdka-2024-06-07</ref> |- | [[:d:Q5731422|Q5731422]] | [[Kaltinėnai]] | | 835 | |- | [[:d:Q1004298|Q1004298]] | [[Kalvarija]] | | 4025<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q3506543|Q3506543]] | [[Kartena]] | | 931 | |- | [[:d:Q4115712|Q4115712]] | [[Kaunas]] | 157 km²<ref name="ref_9168025097b8e1d2f8430f5bae37c384f26d5ecccc181851c70004afc01f1a6a">http://www.kaunas.lt/apie-kauna/statistika/</ref> | 305120<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Charkovas|Charkivas]]<ref name="ref_66b2042db62669c25683e0f1853c242284c629afe2c67b2081fe0eaefaff1325">http://www.kaunas.lt/apie-kauna/miesto-partneriai/</ref><ref name="ref_f955c610010dd0152cc42a32f346a6e906640f6a40c4fec1a8c1adaf591d9e00">https://infocity.kharkiv.ua/obshchestvo/goroda-pobratimy-harkova/</ref> |- | [[:d:Q2356376|Q2356376]] | [[Kavarskas]] | | 485<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q945473|Q945473]] | [[Kazlų Rūda]] | | 5507<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Zondershauzenas]]<br/>[[Gumbinė]]<br/>[[Fromborkas]]<br/>[[Lvuvekas]]<br/>[[Koriukivka]]<br/>[[Alėcka]]<br/>[[Geldapė]]<br/>[[Mastai]] |- | [[:d:Q6381853|Q6381853]] | [[Kačerginė]] | | 790 | |- | [[:d:Q658230|Q658230]] | [[Kelmė]] | 7.85 km² | 7512<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Hodmezėvašarhėjus]]<br/>[[Bilgorajus]]<ref name="ref_b1ba380183c7a66c5ffaaa62fa1d998d3dc31c77b89de39398f6830ab73b4219">https://www.bilgoraj.pl/page/61/kelme-litwa.html</ref><br/>[[Uogrė]]<br/>[[Lynenas]]<br/>[[Novovolynskas]]<ref name="ref_063e5a9e8749511b22a17e1dd8160e8d0dda1b44c198504f23823b534476856d">https://nov-rada.gov.ua/pro-misto/mizhnarodne-spivrobitnytstvo/</ref><ref name="ref_3ce2164260c590274a4e8e4aed118152fe547d95ce210b7e15f52bd25dcb7f55">https://www.kelme.lt/apie-kelmes-rajona/miestai-partneriai/</ref> |- | [[:d:Q215315|Q215315]] | [[Kernavė]] | | 272 | |- | [[:d:Q2323988|Q2323988]] | [[Keturvalakiai]] | | 134 | |- | [[:d:Q2117355|Q2117355]] | [[Kintai]] | | 833 | |- | [[:d:Q776965|Q776965]] | [[Klaipėda]] | 98 km² | 158420<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Gdynė]]<ref name="ref_7f11311d640f867b38cdf056d8d60ad61263dbe7336b6a5cd7a098aacd7ef0bb">https://www.klaipeda.lt/lt/meras/miestai-partneriai/gdyne-gdynia-lenkija/3508</ref><ref name="ref_64ce8f9fa1fda154aefc822c4af2f21617c46aa98219ca1076a2fe9a4cef1a7b">https://www.gdynia.pl/bip/miasta-siostrzane,1760/klajpeda,341503</ref><ref name="ref_55c99395145cad3b6048046fc3876206de223277984480330c5ea01654c6f441">https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/meras/miestai-partneriai/225</ref><ref name="ref_0653846df2265ea508c52c92a015ddfa29c16416724706556a15c4ce47a95852">https://bip.um.gdynia.pl/miasta-siostrzane,1760/wspolpraca-z-miastami-siostrzanymi,341487</ref> |- | [[:d:Q5618527|Q5618527]] | [[Klovainiai]] | | 980 | |- | [[:d:Q3545467|Q3545467]] | [[Krakės]] | | 841 | |- | [[:d:Q3183314|Q3183314]] | [[Kražiai]] | | 570 | |- | [[:d:Q2919412|Q2919412]] | [[Krekenava]] | | 1636 | |- | [[:d:Q1788115|Q1788115]] | [[Kretinga]] | | 17207<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | ''[[:d:Q6181|Märkisch-Oderland District]]''<br/>[[Viljandis]]<br/>[[Lemborkas]]<br/>''[[:d:Q574128|Blankenfelde-Mahlow]]''<br/>[[Sostinės regionas (Danija)|Sostinės regionas]]<br/>''[[:d:Q2598329|Bornholm regional municipality]]''<br/>''[[:d:Q26511|Osby]]'' |- | [[:d:Q2250308|Q2250308]] | [[Krikliniai]] | | 290 | |- | [[:d:Q3129705|Q3129705]] | [[Kriukai]] | | 590 | |- | [[:d:Q3371498|Q3371498]] | [[Krokialaukis]] | | 239 | |- | [[:d:Q1900425|Q1900425]] | [[Kruopiai]] | | 614 | |- | [[:d:Q277936|Q277936]] | [[Kudirkos Naumiestis]] | 4.03 km² | 1329<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2097414|Q2097414]] | [[Kulautuva]] | | 1393 | |- | [[:d:Q1825231|Q1825231]] | [[Kuliai]] | | 625 | |- | [[:d:Q820024|Q820024]] | [[Kupiškis]] | 7 km² | 6178<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Kežmarokas]]<br/>[[Lančchutis]]<br/>''[[:d:Q551724|Gmina Sztum]]''<br/>[[Zgežas]]<br/>''[[:d:Q2469641|Manevychi Raion]]'' |- | [[:d:Q991540|Q991540]] | [[Kurkliai]] | | 374 | |- | [[:d:Q835856|Q835856]] | [[Kuršėnai]] | 1200 km² | 10651<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | ''[[:d:Q831303|Port-sur-Saône]]''<ref name="ref_a48c6e01bc3c34a022dd48a869618c16d7f3915179b327278a4d2335e1eb6d58">http://www.ville-port-sur-saone.fr/content/view/105/156/</ref> |- | [[:d:Q2480740|Q2480740]] | [[Kužiai]] | | 1332 | |- | [[:d:Q1004295|Q1004295]] | [[Kybartai]] | | 4015<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q735138|Q735138]] | [[Kėdainiai]] | 19 km² | 23447<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Zemerda]]<br/>[[Lobezas]]<br/>[[Melitopolis]]<br/>[[Kohtla Jervė]]<br/>''[[:d:Q504227|Svalöv Municipality]]''<br/>[[Brodnica]]<br/>[[Feltičenis]]<br/>[[Telavis]] |- | [[:d:Q3012196|Q3012196]] | [[Lauko Soda]] | | 177 | |- | [[:d:Q672238|Q672238]] | [[Laukuva]] | | 1140 | |- | [[:d:Q923643|Q923643]] | [[Lazdijai]] | 4.8 km² | 3895<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Lukuvas]]<ref name="ref_3f9c1e64206c7d9525be4e6da451ce5b832c4f33dd98d3cedc38131cb6538eaa">http://www.lukow.pl/o-miescie/wspolpraca-zagraniczna</ref><br/>[[Ambrolauris]] |- | [[:d:Q2265086|Q2265086]] | [[Leckava]] | | 235 | |- | [[:d:Q1887923|Q1887923]] | [[Lenkimai]] | | 779 | |- | [[:d:Q923393|Q923393]] | [[Lentvaris]] | 7.58 km² | 9680<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q1656462|Q1656462]] | [[Linkuva]] | 3.3 km² | 1217<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2254488|Q2254488]] | [[Lioliai]] | | 544 | |- | [[:d:Q2477587|Q2477587]] | [[Liudvinavas]] | | 1055 | |- | [[:d:Q1986276|Q1986276]] | [[Lyduokiai]] | | 142 | |- | [[:d:Q2386331|Q2386331]] | [[Lygumai]] | | 664 | |- | [[:d:Q1351046|Q1351046]] | [[Marijampolė]] | 21 km² | 36807<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Bergiš Gladbachas]]<br/>[[Suvalkai]]<ref name="ref_beb00ad6716498530eb5c7461e8740a31c53378232b80ae87c20d1f8bb3d2614">https://um.suwalki.pl/miasta-partnerskie,62/mariampol,2574007</ref><br/>[[Kokola]]<br/>[[Petrakavas]]<ref name="ref_0b3d24af256c6f7fbec107eb53925ee9393bf344ef3e9a075a541b478f825d55">http://www.rcie.piotrkow.pl/nasze-miasto-t70/z-zycia-miasta-t87/miasta-partnerskie-t119/marijampole-litwa-t125</ref><br/>[[Šeptyckis|Červonohgradas]] |- | [[:d:Q203675|Q203675]] | [[Mažeikiai]] | 16.35 km² | 33249<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Sumai]]<ref name="ref_6c16c49e423ccf7959f26a7d76ce886523650058560a4d089d41e539ec893ce8">https://finance.smr.gov.ua/posts/novivi/mazheykyay-litovska-respublika</ref><ref name="ref_a467a74ec48da201bebaf0a1f9b4c3c106d63a7b001ff51ea464f2feef925dfb">https://finance.smr.gov.ua/70-mista-partneri</ref><ref name="ref_462ec769736ed8724adc043389b4511fbeac630a18fc1bf5ddcaf2d2cc9b8b73">https://mazeikiai.lt/savivalda/tarptautinis-bendradarbiavimas</ref><ref name="ref_ade753eb9b43fcc70a99209c187ec093e3ffb7f3fff469f8cfbf9406bebd4891">https://mazeikiai.lt/uploads/main/documents/files/apie-rajona/tarptautinis-bendradarbiavimas/memorandumas.pdf</ref><ref name="ref_00fd1f2bd911ad9466a77e88c0882c87ccefea38de7e3a4eb543aa8e775b329f">https://mazeikiai.lt/uploads/main/documents/files/apie-rajona/tarptautinis-bendradarbiavimas/ukraina.pdf</ref> |- | [[:d:Q957530|Q957530]] | [[Molėtai]] | | 5783<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Ludza]] |- | [[:d:Q2486211|Q2486211]] | [[Musninkai]] | | 415 | |- | [[:d:Q16465406|Q16465406]] | ''[[:d:Q16465406|Naujasis Centras]]'' | 0.62 km² | 2500 | |- | [[:d:Q835848|Q835848]] | [[Naujoji Akmenė]] | | 8170<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Brianskas]]<ref name="ref_6cd1be01971ebf59cd0725c1d55130179bda7d2cd4ab8b448fdff9355577a83f">http://www.bryansk032.ru/?j=171&m=180&gorod=19</ref><br/>[[Duobelė]] |- | [[:d:Q118910|Q118910]] | [[Nemenčinė]] | 4.78 km² | 4582<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | ''[[:d:Q3828|Desau-Roslau]]''<br/>[[Suvalkai]]<br/>[[Ungura]]<br/>[[Lukas (Lenkija)|Lukas]] |- | [[:d:Q2351318|Q2351318]] | [[Nemunaitis]] | | 218 | |- | [[:d:Q27892|Q27892]] | [[Neringa]] | 94.4 km² | 4022<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Fėmarnas]]<br/>[[Birštonas]] |- | [[:d:Q1004306|Q1004306]] | [[Nida]] | | 2385 | |- | [[:d:Q1987043|Q1987043]] | [[Obeliai]] | | 814<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q5732330|Q5732330]] | [[Pabaiskas]] | | 234 | |- | [[:d:Q1004328|Q1004328]] | [[Pabradė]] | | 4735<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q3160043|Q3160043]] | [[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagiriai]] | | 326 | |- | [[:d:Q2529155|Q2529155]] | [[Pagramantis]] | | 569 | |- | [[:d:Q643376|Q643376]] | [[Pagėgiai]] | | 1537<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Bad Iburgas]] |- | [[:d:Q2284180|Q2284180]] | [[Pajūris (Šilalė)|Pajūris]] | | 945 | |- | [[:d:Q1004302|Q1004302]] | [[Pakruojis]] | 4 km² | 4490<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Gurdžaanis]]<ref name="ref_ffb2c79457fc319ceb87ec58a825732f12f82003b63239e39ccaca5c12433627">https://gurjaani.gov.ge/ge/damegobrebuli-kalakebi</ref> |- | [[:d:Q3114656|Q3114656]] | [[Pakuonis]] | | 608 | |- | [[:d:Q2047414|Q2047414]] | [[Palanga]] | 79 km² | 18132<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Jūrmala]]<br/>''[[:d:Q492538|Bergen auf Rügen]]''<br/>''[[:d:Q504626|Simrishamnas savivaldybė]]''<br/>[[Liepoja]]<ref name="ref_0263e9d5ed7caab907f1493eadc590de46eed498a6acb06cfadb1b710b9c8f7c">https://www.liepaja.lv/sadraudzibas-pilsetas/</ref><br/>''[[:d:Q23890603|Pärnu City]]'' |- | [[:d:Q2166770|Q2166770]] | [[Palonai]] | | 441 | |- | [[:d:Q12668112|Q12668112]] | [[Paluknys]] | | 742 | |- | [[:d:Q2375484|Q2375484]] | [[Pandėlys]] | | 695<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q1981952|Q1981952]] | [[Panemunis]] | | 308 | |- | [[:d:Q303374|Q303374]] | [[Panemunė]] | | 207<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q1719466|Q1719466]] | [[Panevėžys]] | 54 km² | 87913<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Liunenas|Liuenenas]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_19ac358e24a16689539484b6b2917321cb6552bc514b931887a9f1d16fa3b63e">https://www.luenen.de/staedte_europa/sp_auto_509.php</ref><ref name="ref_7c79fc396bd3f0904bc42d7210e2335f7ca4383bc178e0778387dc4dde52e3b8">https://www.luenen.de/rathaus/rat-politik/europa/staedtepartnerschaften/panevezys-litauen/</ref><br/>''[[:d:Q508153|Kalmaro savivaldybė]]''<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_c1daa3ba2e292cce833f8c96060b6fe5fd92c329c0e2798095f50d17d3fef554">https://www.kalmar.se/download/18.3d99d73715c38c8a9e14a82/1496845540377/Vanortsavtal_Panevezys.pdf</ref><ref name="ref_408889f4a4e2520dde90a23a38ff1804f563b578774921627ab28a5fa165ff6b">https://www.kalmar.se/kommun-och-politik/internationellt-arbete/vanorter.html</ref><br/>[[Gusas]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_7f4084d717a12bb6dde9b724431c005dc659899306c2340949ead40662d60693">https://www.goes.nl/bestuur-en-organisatie/stedenband_43782/</ref><ref name="ref_558d68fb57c921a27023e0350e4e95752375c26f62fd58a5f24a37e119ff1524">https://www.goes.nl/gemeentearchief/van-jaar-tot-jaar_42115/item/jaar-2018_171617.html</ref><br/>[[Liublinas]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_092a2399580ad4526002e29e4a488f24a297fd7fee74d1fec8dd0f58943d0aee">https://lublin.eu/lublin/wspolpraca-miedzynarodowa/miasta-partnerskie-i-zaprzyjaznione/poniewiez-litwa,9126,w.html</ref><ref name="ref_4a5fb6cd0556b50578680602d3080901c7ec0aa516aaf3537b40594e034e9795">https://lublin.eu/lublin/wspolpraca-miedzynarodowa/miasta-partnerskie-i-zaprzyjaznione/2,strona.html</ref><br/>[[Koldingas]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_1c8058f22c5a5c68aaffede377b8ae4b80d1b52231a3220a24b2ebaef1e5a469">https://www.kolding.dk/om-kommunen/internationalt</ref><ref name="ref_c443b9196ae3b708d05c481682c85c9fc765a8a16ec966384fd5d6aeeca5d120">https://www.kolding.dk/om-kommunen/internationalt-samarbejde/</ref><ref name="ref_d968c2d1f69fd3b11226b7570aea60e1f6eeca6d9863bbef5429acaf317840aa">https://www.panevezys.lt/en/international-cooperation.html</ref><br/>[[Mytiščiai]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_3a2e5c15614bf72ac3a0647d5ed0a9a70b3bddc85386cc93ec9381b8f30d7d71">https://mytyshi.ru/about/strategy?tab=tab3586</ref><br/>[[Daugpilis]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_5363b838f78995c3d98ddd5378c801cd0f7fe16a88fee1a4e0e09245e6ac1650">https://old.daugavpils.lv/lv/46</ref><ref name="ref_1aa9cabe765f627f6121a335a924ec62b0e48ca0663ffbeed28f67a308af1e0d">https://www.daugavpils.lv/pilseta/pilsetas-attistiba/projekti/istenotie-projekti/2014-2020-gada-planosanas-periods/pasvaldibu-sadarbiba-ka-eiropas-solidaritates-kanals-ttchan</ref><ref name="ref_d3a92f944c011e0fdc3102743ce908fc904a40927d766c9e7f11c86d82c8211f">https://www.daugavpils.lv/en/assets/upload/Daugavpils_majas_lapai_EN_18.pdf</ref><br/>[[Gabrovas]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_725564a3cc94040eee276e78d7c523453e04237d71949171aed7b575232964b1">https://gabrovo.bg/bg/page/1294</ref><br/>[[Rakverė]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_b6f8a9a666473abf0c9585a3066cbd28b80dc05633359ee0586196f730488b46">http://rakvere.kovtp.ee/panevezys</ref><br/>[[Vinycia]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_474624b7ac7b7d5eda4498f9aaed21462e1e5daf7eab87c78375201cf58225df">https://www.vmr.gov.ua/en/twin-cities#parentHorizontalTab2</ref><ref name="ref_a7c1025794b3bd49c9c999786944e9974604a986672bb71f39b547984f9f8188">https://2021.vmr.gov.ua/en/Lists/TwinCities/ShowContent.aspx?ID=9</ref><ref name="ref_c0a61371273a934b8712b1ce00ceae45b8476fa7546c3134d64d630e589ee847">https://www.cjmaramures.ro/en/international-relations/twinnings/panevezys-city-lithuania</ref><br/>[[Maramurešo apskritis]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><br/>[[Rustavis]]<ref name="ref_38f834b3ea56bad4cd27fa2074678cf213a7812aa7215aff1770c31fd8ef87fb">http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-sritys/uzsienio-rysiu-skyrius_1247/tarptautinis-bendradarbiavimas-220/miestai-partneriai.html</ref><ref name="ref_61e9b59f159f00cf84e395d56599dc286858521641b0d45fb7db3129c1ce46e0">https://rustavi.gov.ge/page/45</ref><br/>[[Kingstonas]]<br/>[[Ivano Frankivskas]]<br/>[[Maladečina]]<br/>''[[:d:Q2652942|Gabrovo]]''<br/>[[Irpinė (miestas)|Irpenis]]<ref name="ref_796b76542a25a983465de91a7c7d74fbd5d040f7e57bebdc48dc65ca9a2f3292">https://irpin.ua/news/irpin-ta-kotsiubyns-ke-staly-pobratymamy/</ref><br/>''[[:d:Q748753|Akhmeta municipality]]'' |- | [[:d:Q1010326|Q1010326]] | [[Panoteriai]] | | 360 | |- | [[:d:Q2580158|Q2580158]] | [[Papilys]] | | 236 | |- | [[:d:Q945484|Q945484]] | [[Pasvalys]] | 7.22 km² | 6411<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Ljevenas]]<br/>[[Žoros]] |- | [[:d:Q2282917|Q2282917]] | [[Pernarava]] | | 232 | |- | [[:d:Q3004498|Q3004498]] | [[Pikeliai]] | | 378 | |- | [[:d:Q2219812|Q2219812]] | [[Pilviškiai]] | | 2305 | |- | [[:d:Q1028246|Q1028246]] | [[Plateliai]] | | 1021 | |- | [[:d:Q2042109|Q2042109]] | [[Plikiai]] | | 607 | |- | [[:d:Q977255|Q977255]] | [[Plungė]] | 30 km² | 17385<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Mendenas]]<br/>''[[:d:Q493308|Bjerkreim Municipality]]''<br/>[[Viljandis]]<br/>[[Tukumas]]<br/>[[Goliubis-Dobžynis]]<br/>[[Bruntalas]]<br/>[[Hadersfildas]]<br/>''[[:d:Q509514|Boksholmas]]'' |- | [[:d:Q13588328|Q13588328]] | [[Poškonys]] | | 160 | |- | [[:d:Q768416|Q768416]] | [[Priekulė]] | 2.45 km² | 1251<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q499318|Q499318]] | [[Prienai]] | | 8894<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | ''[[:d:Q650274|Houffalize]]''<br/>''[[:d:Q436491|Altea]]''<br/>''[[:d:Q623464|Bad Kötzting]]''<br/>''[[:d:Q244095|Beladžas]]''<br/>[[Granvilis (Prancūzija)|Granvilis]]<br/>[[Holstebro]]<br/>''[[:d:Q9772|Meerssen]]''<br/>[[Nyderanvenas]]<br/>''[[:d:Q213898|Prevezos nomas]]''<br/>''[[:d:Q1006408|Sezimbra]]''<br/>[[Šerbornas]]<br/>[[Karkila]]<br/>[[Judenburgas]]<br/>[[Choina]]<br/>''[[:d:Q613813|Kőszeg]]''<br/>[[Sigulda]]<br/>[[Sušicė]]<br/>[[Zvolenas]]<br/>[[Marsaskala]]<br/>[[Siretas (miestas)]]<br/>''[[:d:Q353854|Agros]]''<br/>[[Škofja Loka]]<br/>[[Triavna]]<br/>''[[:d:Q1009405|Bundoranas]]''<br/>[[Parčevas]]<ref name="ref_cd2b4abd57f8f8b116cc65b6fd2b52cc6d7ad64e37aa27b8989504e4b0fe3af5">http://www.parczew.com/index.php/o-miescie/miasta-partnerskie/preny-litwa</ref> |- | [[:d:Q2719730|Q2719730]] | [[Pumpėnai]] | | 661<ref name="ref_5679247765b7a00752ccda0742fb539f2cd6c3e12c65d735b8c5e4dd4a091a10">https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=d29f7ead-91fc-4259-94b6-b0ef3f7dc870#/</ref> | |- | [[:d:Q318686|Q318686]] | [[Radviliškis]] | 17.32 km² | 15112<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Špejeris|Špajeris]]<br/>[[Gnieznas]]<br/>[[Bauskė]]<br/>[[Valka]]<br/>[[Mazovijos Grodziskas]]<br/>[[Chašuris]] |- | [[:d:Q2707138|Q2707138]] | [[Raguva]] | | 533 | |- | [[:d:Q2089619|Q2089619]] | [[Ramygala]] | | 1198<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q658562|Q658562]] | [[Raseiniai]] | 8.5 km² | 9763<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q3657|Q3657]] | [[Rietavas]] | | 3253<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q1693963|Q1693963]] | [[Rokiškis]] | 22 km² | 11606<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Cėsys]]<br/>[[Ludza]]<br/>''[[:d:Q932445|Ludzos savivaldybė]]''<br/>[[Ozurgetis]]<br/>[[Zvolenas]] |- | [[:d:Q1842902|Q1842902]] | [[Rozalimas]] | | 928 | |- | [[:d:Q2012305|Q2012305]] | [[Rudamina (Lazdijai)|Rudamina]] | | 256 | |- | [[:d:Q1010331|Q1010331]] | [[Rukla]] | | 2098 | |- | [[:d:Q1015264|Q1015264]] | [[Rumšiškės]] | | 1651 | |- | [[:d:Q58790|Q58790]] | [[Rūdiškės]] | 4.12 km² | 1943<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2582317|Q2582317]] | [[Salamiestis]] | | 252 | |- | [[:d:Q157516|Q157516]] | [[Salantai]] | 3.3 km² | 1251<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2353601|Q2353601]] | [[Salos]] | | 152 | |- | [[:d:Q394756|Q394756]] | [[Seda]] | | 869<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q1811561|Q1811561]] | [[Seirijai]] | | 679 | |- | [[:d:Q2378501|Q2378501]] | [[Sidabravas]] | | 532 | |- | [[:d:Q1005527|Q1005527]] | [[Siesikai]] | | 508 | |- | [[:d:Q1892074|Q1892074]] | [[Simnas]] | 2.06 km² | 1192<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2472620|Q2472620]] | [[Sintautai]] | | 586 | |- | [[:d:Q2020664|Q2020664]] | [[Skaistgirys]] | | 862 | |- | [[:d:Q5617664|Q5617664]] | [[Skapiškis]] | | 403 | |- | [[:d:Q3284743|Q3284743]] | [[Skaudvilė]] | 3.89 km² | 1370<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q779235|Q779235]] | [[Skiemonys]] | | 92 | |- | [[:d:Q1004290|Q1004290]] | [[Skuodas]] | 4.9 km² | 5346<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q933255|Q933255]] | [[Smalininkai]] | 1.77 km² | 847<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q5245383|Q5245383]] | [[Smilgiai]] | | 544 | |- | [[:d:Q2801205|Q2801205]] | [[Stakiai]] | | 170 | |- | [[:d:Q1025861|Q1025861]] | [[Subačius]] | | 877<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2089851|Q2089851]] | [[Sudeikiai]] | | 407 | |- | [[:d:Q2368778|Q2368778]] | [[Surdegis]] | | 244 | |- | [[:d:Q5616635|Q5616635]] | [[Svėdasai]] | | 884 | |- | [[:d:Q779914|Q779914]] | [[Taujėnai]] | | 365<ref name="ref_c1fe6aa3708458d1a6adc233ac96baf82287600b989ccb0d5aeb5d5f16340e59">http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm</ref><ref name="ref_4510e8beaef72460128fa3fa2220bb95e795f3b466d680566365a428dd4c75f3">''[[:d:Q76499581|Visuotinė lietuvių enciklopedija (suskaitmeninta versija)]]''</ref> | |- | [[:d:Q2337555|Q2337555]] | [[Tauragnai]] | | 602 | |- | [[:d:Q193787|Q193787]] | [[Tauragė]] | 15.7 km² | 21416<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Zestafonis]]<br/>[[Belchatuvas]]<br/>[[Ostruda]]<br/>[[Rydštatas]]<br/>[[Ternopilis]]<ref name="ref_e99afb93bf7dd894e591391f8d307229044e056a879b1c5701dee86bbe84e405">https://ternopilcity.gov.ua/about/mista-partneri-ta-pobratimi/</ref><br/>[[Považska Bistrica]]<br/>[[Bytuvas]]<br/>[[Karlovacas]] |- | [[:d:Q2222616|Q2222616]] | [[Telšiai]] | 23.14 km² | 22261<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Basumas]]<br/>[[Krnovas]]<br/>[[Lycenas]]<br/>[[Mazovijos Minskas]] |- | [[:d:Q2470509|Q2470509]] | [[Teneniai]] | | 369 | |- | [[:d:Q191015|Q191015]] | [[Trakai]] | 11.5 km² | 5912<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Reinė]]<ref name="ref_0b4cd67bc90f2d2b5e3633ccd39e180f51d923f817d3c5462ef03bcf610c0515">http://www.trakai.lt/index.php?813797980</ref><ref name="ref_a95440918b583d7bfaa90e9edb94cdd8afc9146826789dbdea986bd69a4db405">https://www.trakai.lt/gyventojams/tarptautinis-bendradarbiavimas/miestai-partneriai/631</ref><ref name="ref_91c334bc044b3850b4c18ba8184cde50533b15907d8f9baa6fb81fe100e41e76">https://www.rheine.de/kultur-freizeit-tourismus/staedtepartnerschaften/429.Trakai.html</ref><ref name="ref_d7a22921b11d512b083850e806e9be402f754eb18accb54e2538c649948fa059">https://www.rheine.de/kultur-freizeit-tourismus/staedtepartnerschaften/index.html</ref><br/>[[Alanija (Turkija)|Alanija]]<ref name="ref_0b4cd67bc90f2d2b5e3633ccd39e180f51d923f817d3c5462ef03bcf610c0515">http://www.trakai.lt/index.php?813797980</ref><ref name="ref_a95440918b583d7bfaa90e9edb94cdd8afc9146826789dbdea986bd69a4db405">https://www.trakai.lt/gyventojams/tarptautinis-bendradarbiavimas/miestai-partneriai/631</ref><ref name="ref_c72adc639e9d85e20b65f3ffb25a2a6c74a9fb5ab27b86725d7a13d1adaff57d">https://www.alanya.bel.tr/S/697/TRAKAI---LITVANYA</ref><br/>[[Ivano Frankivskas]]<ref name="ref_0b4cd67bc90f2d2b5e3633ccd39e180f51d923f817d3c5462ef03bcf610c0515">http://www.trakai.lt/index.php?813797980</ref><ref name="ref_89da3f713c7f938c9443f1515c8e30df6ff751ce3e737bbd1b6514c208bd811c">http://www.mvk.if.ua/news/4114/</ref><ref name="ref_a95440918b583d7bfaa90e9edb94cdd8afc9146826789dbdea986bd69a4db405">https://www.trakai.lt/gyventojams/tarptautinis-bendradarbiavimas/miestai-partneriai/631</ref><br/>[[Luckas]]<ref name="ref_0b4cd67bc90f2d2b5e3633ccd39e180f51d923f817d3c5462ef03bcf610c0515">http://www.trakai.lt/index.php?813797980</ref><ref name="ref_f9b47b4a0037ea2f93432443d900daf9de9e249721f3f85af105786ba8accc28">https://www.lutskrada.gov.ua/en/pages/pobratymy-lutska</ref><ref name="ref_1b9ea153d87ee47c89664488717b6f0e06c5a4c4e83373d65861d059f05f6188">http://old.lutskrada.gov.ua/en/citizen/trakai</ref><ref name="ref_a95440918b583d7bfaa90e9edb94cdd8afc9146826789dbdea986bd69a4db405">https://www.trakai.lt/gyventojams/tarptautinis-bendradarbiavimas/miestai-partneriai/631</ref><br/>''[[:d:Q16020|Schönebeck]]''<ref name="ref_0b4cd67bc90f2d2b5e3633ccd39e180f51d923f817d3c5462ef03bcf610c0515">http://www.trakai.lt/index.php?813797980</ref><ref name="ref_a95440918b583d7bfaa90e9edb94cdd8afc9146826789dbdea986bd69a4db405">https://www.trakai.lt/gyventojams/tarptautinis-bendradarbiavimas/miestai-partneriai/631</ref><ref name="ref_ad4a175bab5a29543ea13bc4ea2a67f24bf8ad9cd066a1c937596aa142f136f9">https://www.schoenebeck.de/de/aktuelles-detail-stadtleben/staedtepartnerschaftsvertrag-zwischen-schoenebeck-und-trakai-unterschrieben.html</ref><ref name="ref_d9b01fa1c5d4814d7443af79d210988285f7cccf60539f6a30c852a94e5e93b6">https://www.schoenebeck.de/de/staedtepartnerschaften.html</ref><ref name="ref_10bf76cd76b9055f44bc31596d373093bd508daad6edeaf169c34793af406049">https://spv-schoenebeck.de/Partnerschaften/Litauen-Trakai/</ref><br/>[[Košalinas]]<ref name="ref_8c2cd5461a3db1e6b3800271121c8190c5d470536c7d5980697fae81320376e5">https://www.koszalin.pl/pl/page/miasta-partnerskie</ref><ref name="ref_a95440918b583d7bfaa90e9edb94cdd8afc9146826789dbdea986bd69a4db405">https://www.trakai.lt/gyventojams/tarptautinis-bendradarbiavimas/miestai-partneriai/631</ref> |- | [[:d:Q2222240|Q2222240]] | [[Traupis]] | | 229 | |- | [[:d:Q1024671|Q1024671]] | [[Troškūnai]] | | 407<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2842356|Q2842356]] | [[Truskava]] | | 92 | |- | [[:d:Q5731454|Q5731454]] | [[Turmantas]] | | 397 | |- | [[:d:Q3500133|Q3500133]] | [[Tverai]] | | 680 | |- | [[:d:Q1024676|Q1024676]] | [[Tytuvėnai]] | | 1774<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Miastkas]] |- | [[:d:Q213127|Q213127]] | [[Ukmergė]] | 20.45 km² | 21990 | [[Lyvanai]]<ref name="ref_7ed4670a6dac37b63b2128e47a82ee7ced8e4868e0e350c54a44fbcb12229008">https://www.livani.lv/lv/sadraudzibas-pilsetas</ref><ref name="ref_a4a9c39539be469e0ce264cc737b79ea9de331ec2f15470e1fc5532c2ce8b1e1">https://www.ukmerge.lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>''[[:d:Q554126|Gmina Tarnowo Podgórne]]''<ref name="ref_ff0ecbd515352f165f62fbf24639fa836d0a79380891633b7543759ee429cf4a">https://www.tarnowo-podgorne.pl/gmina/gminy-partnerskie/ukmerge-litwa/</ref><ref name="ref_4b23bfc0559ae0237b490db12293e4f4d927ff7ba7047fc2c209ffa81c4e0746">https://www.tarnowo-podgorne.pl/gmina/gminy-partnerskie/</ref><ref name="ref_a4a9c39539be469e0ce264cc737b79ea9de331ec2f15470e1fc5532c2ce8b1e1">https://www.ukmerge.lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Podolės Kamenecas]]<ref name="ref_9235f9c4c07ce13dd348468e5bae12cd087b25f762ed4e771b89543bf583f518">https://kam-pod.gov.ua/nashe-misto/mista-partneri</ref><ref name="ref_a4a9c39539be469e0ce264cc737b79ea9de331ec2f15470e1fc5532c2ce8b1e1">https://www.ukmerge.lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>''[[:d:Q503111|Herjunga]]''<ref name="ref_be1c487c6c29ee9064d5f8dc887fe6aed980f7c24abd8ada418d4afd5f564be2">https://herrljunga.se/download/18.37e4f95f160529b7e1753f/1514540201551/Broschyr%20Herrljunga%20-%20Vilnius%20kulturutbyte%20h%C3%B6st%202017.pdf</ref><ref name="ref_d3e3d1965ece9173ffcdf433611eb82169508fe8e3026fbd3db20b1fcec2ff81">https://herrljunga.se/kommun-och-politik/internationellt-arbete/vanorter</ref><ref name="ref_a4a9c39539be469e0ce264cc737b79ea9de331ec2f15470e1fc5532c2ce8b1e1">https://www.ukmerge.lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>''[[:d:Q427422|Mariestad Municipality]]''<ref name="ref_44bf771ac21b6068a9e3531e13228b5aee1f18cbc1a2f1ac8b115a39fd83da46">https://mariestad.se/mariestad-vaxer/hallbarhetsarbete-och-kommunutveckling/agenda-2030/projekt-och-goda-exempel-agenda-2030/sustainable-municipalities-for-the-future</ref><ref name="ref_afa9b9ce45978e625d5fe0320108cbb72df1887a34ed9af2617b1dc340176caf">https://mariestad.se/download/18.4c63de6f18c8ad0610e2c409/1704897781221/%C3%85rsredovisning%202021.pdf</ref><ref name="ref_a4a9c39539be469e0ce264cc737b79ea9de331ec2f15470e1fc5532c2ce8b1e1">https://www.ukmerge.lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref> |- | [[:d:Q2738350|Q2738350]] | [[Upyna (Šilalė)|Upyna]] | | 375 | |- | [[:d:Q189157|Q189157]] | [[Utena]] | 15.1 km² | 25608<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | ''[[:d:Q515358|Lidköping Municipality]]''<br/>[[Chelmas]]<br/>[[Kovelis]]<br/>[[Beit Sahuras]]<ref name="ref_746829336f334383d6475bad744b17e6a9ca5e6512833188a4d083eca9f12072">https://www.utena.lt/index.php/lt/apie-utenos-rajono-savivaldybe1/tarptautiniai-rysiai</ref><br/>[[Glubokas]]<ref name="ref_746829336f334383d6475bad744b17e6a9ca5e6512833188a4d083eca9f12072">https://www.utena.lt/index.php/lt/apie-utenos-rajono-savivaldybe1/tarptautiniai-rysiai</ref><br/>[[Goris]]<ref name="ref_746829336f334383d6475bad744b17e6a9ca5e6512833188a4d083eca9f12072">https://www.utena.lt/index.php/lt/apie-utenos-rajono-savivaldybe1/tarptautiniai-rysiai</ref><br/>[[Pontinija]]<br/>''[[:d:Q2277469|Preilių savivaldybė]]''<br/>[[Rėzeknė]]<br/>[[Tršebonis]] |- | [[:d:Q1656534|Q1656534]] | [[Užventis]] | | 608<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2000579|Q2000579]] | [[Vabalninkas]] | | 797<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q2876373|Q2876373]] | [[Vadokliai]] | | 519 | |- | [[:d:Q3055022|Q3055022]] | [[Vainutas]] | | 993 | |- | [[:d:Q2121733|Q2121733]] | [[Valkininkai]] | | 229 | |- | [[:d:Q621181|Q621181]] | [[Varniai]] | | 854<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q835843|Q835843]] | [[Varėna]] | 11.7 km² | 8042<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Prenclau|Prenzlau]]<br/>[[Barštynas]]<ref name="ref_cfa3265591da88b2d7df30792f017dd4c64eb2453540a0cb74bc3597590ac767">https://bartoszyce.pl/strona-3700-miasta_partnerskie.html</ref> |- | [[:d:Q2044626|Q2044626]] | [[Veisiejai]] | 5.04 km² | 1054<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q161890|Q161890]] | [[Veliuona]] | | 726 | |- | [[:d:Q1104010|Q1104010]] | [[Venta (miestas)|Venta]] | 3.45 km² | 2155<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q1025160|Q1025160]] | [[Vepriai]] | | 549 | |- | [[:d:Q2575678|Q2575678]] | [[Viduklė]] | | 1678 | |- | [[:d:Q379669|Q379669]] | [[Viekšniai]] | | 2180<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q1004332|Q1004332]] | [[Vievis]] | | 4214<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | ''[[:d:Q580770|Budapest District III]]'' |- | [[:d:Q2674216|Q2674216]] | [[Viešintos]] | | 281 | |- | [[:d:Q2491275|Q2491275]] | [[Viešvilė]] | | 843 | |- | [[:d:Q852272|Q852272]] | [[Vilkaviškis]] | 7.53 km² | 10291<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Alėcka]] |- | [[:d:Q1994818|Q1994818]] | [[Vilkija]] | | 1730<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q216|Q216]] | [[Vilnius]] | 401 km² | 619405 | [[Astana]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><br/>[[Olborgas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_adc75d8d918c183b31d2ad8af59eecbe8148ac4bb1dc487028920b2c95011920">https://www.aalborgevents.dk/venskabsbyer/vilnius-litauen/</ref><ref name="ref_a365c1d2e7a1857ddbe6982dc192126a52f77441a59e86c8c632f232f19b516d">https://www.aalborgevents.dk/venskabsbyer</ref><br/>[[Briuselis]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Budapeštas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Čikaga]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_bde93ca00abbea8efcb78073d944b24b7729fe27ff7c1b75cd153e30816f7573">http://www.chicagosistercities.com/sister-cities/vilnius-lithuania/</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_3f35e39a02424f4208b3b8ab8de7526c5686cadb0be545a16d30babe25c04fba">http://www.chicagosistercities.com/sister-cities/</ref><br/>[[Kišiniovas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_7c441e6fef3b0ed121fff9e35476ccca5a32362cb121ccb8768e85837ade4b17">https://www.chisinau.md/ro/orase-infratite-20395.html</ref><br/>[[Dnipras]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_d40d311521b8d6067b2e566a5b75e99b02029effa88bd58f71452255e9ac759b">http://oblrada.dp.gov.ua/wp-content/uploads/2017/08/%D0%98%D0%BD%D0%B2%D0%B5%D1%81%D1%82%D0%B8%D1%86%D1%96%D0%B9%D0%BD%D0%B8%D0%B9-%D0%BF%D0%B0%D1%81%D0%BF%D0%BE%D1%80%D1%82-%D0%94%D0%BD%D1%96%D0%BF%D1%80%D0%BE%D0%BF%D0%B5%D1%82%D1%80%D0%BE%D0%B2%D1%81%D1%8C%D0%BA%D0%BE%D1%97-%D0%BE%D0%B1%D0%BB%D0%B0%D1%81%D1%82%D1%96_08-08-min.pdf</ref><ref name="ref_83ad334a543bd818687a7f1a261c33ab0e38236395bd83add0580fea5d9ad6fc">https://dniprorada.gov.ua/uk/articles/item/9756/u-dnipropetrovska-zjavilos-dva-novih-mistapobratima-solnok-ta-zugdidi</ref><br/>[[Doneckas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Duisburgas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_0e49923040b8f035e01b1b76b75186b72a90d8d7e9fddb4eca818564bf6bde22">https://www.duisburg.de/rathaus/rathausundpolitik/intbeziehungen/partnerschaften/vilnius.php</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_83a6b5467d2c167fa3eb17af3de7c06dacac5a244693dec8dd7b294c2a7fe277">https://www.duisburg.de/rathaus/rathausundpolitik/intbeziehungen/staedtepartnerschaften.php</ref><br/>[[Edinburgas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_95a938b410b206cbdd2ebd53be38695117d420293e80bdee93278e2b0109df6d">https://democracy.edinburgh.gov.uk/documents/s34650/Item%207.8%20-%20Edinburgh%20International%20Framework.pdf</ref><br/>[[Erfurtas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_9ec56593058f987f0aa516c124032c3742b035b535a1b178a1cc7a81b0b54820">https://www.erfurt.de/ef/de/rathaus/sv/partner/109286.html</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Gdanskas]]<ref name="ref_16f9520c0ae6d11d34675cc23d23091bcfc6ac15aef83a45cc123e82bafdeea4">https://www.gdansk.pl/urzad-miejski/biuro-prezydenta/wilno-litwa,a,1667</ref><ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_424a957c4ee9297df47ed3c3f74c566389abe0228002b96144d60dfe47e080b6">https://www.gdansk.pl/de/uber-danzig/befreundete-st-dte-und-partnerst-dte,a,3009</ref><br/>[[Guangdžou]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Joensū]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_9ad481cb013b881087642350469fef97d7ecec0a1d486f0a494332ccdd417736">http://static.pohjoiskarjala.net/jns/ilmastotori/www.joensuu.fi/ystavyyskaupungit.html</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Kyjivas|Kijevas]]<ref name="ref_f580b8e97bbb0ad41b23faa9d1abd216e1f54978cbb215140bca75007d3650ac">https://old.kyivcity.gov.ua/files/2018/2/15/Mista-pobratymy.pdf</ref><ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_d4dd64fd9244572b9b4ac0c3ae3c09c258c722f94d36fc8b39b5e69e944af906">https://kyivcity.gov.ua/kyiv_ta_miska_vlada/pro_kyiv/mista-pobratimi_z_yakimi_kiyevom_pidpisani_dokumenti_pro_poridnennya_druzhbu_spivrobitnitstvo_partnerstvo/</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Krokuva]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_08f6975f40fee2f8519463f9a65b3ff92700909fd9c30193d3a27521f9eae92f">https://www.krakow.pl/otwarty_na_swiat/2531,miasto,31,0,otwarty_na_swiat.html</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_250e979d4edc3cd74e0a4cb32a665a1a1bb84dd4c370bc0307b97d8603df4b80">https://www.krakow.pl/otwarty_na_swiat/2531,kat,0,5,city.html</ref><ref name="ref_df6bef66258feaa7b0bd831891e5fadf6db452daa058e61f166a74effe63892b">https://www.bip.krakow.pl/?sub_dok_id=1060</ref><ref name="ref_c9be707ec02a63b73b368ed275d31c72208f1d2d389f71d23ff34772c1ad4732">https://www.bip.krakow.pl/?sub_dok_id=887&vReg=1</ref><br/>[[Lodzė]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_e0c9395e58bffdeb5d03d0f0e4817eb3e1f2ec286b2e868d2193b26996427007">https://uml.lodz.pl/dla-mieszkancow/o-miescie/wspolpraca-z-zagranica/wilno/</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_4437cef85de75543a97c9b3f08a31c65bfb87751ea43ee221ed90b57feace98d">https://uml.lodz.pl/dla-mieszkancow/o-miescie/wspolpraca-z-zagranica/</ref><br/>[[Lvovas|Lvivas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_2495c3af570277c22ac9d874e738fdb484dff113d47da7204ee657462f09e342">https://www.lvivrada.gov.ua/component/k2/item/2964-vilnius-lytva</ref><ref name="ref_6035f3a1d02eced09152de4deb43db0f3457d9e5cf7438a2c8e2f40eccfce39c">https://www.lvivrada.gov.ua/informacia/mista-partnery</ref><br/>[[Madisonas (Viskonsinas)|Madisonas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Oslas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Pavija]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_a520565cbedb2beb33a27cdfdfc5fe962e540e8a7d9590648fff6c59a7869c34">https://aiccrelombardia.files.wordpress.com/2010/09/lista_aiccre_lombardia.pdf</ref><br/>[[Pirėjas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><br/>[[Reikjavikas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_9250cb4f677087ce044f1b161331cc89251bb103c9dc74c27dd0ea8192a9392d">https://reykjavik.is/sites/default/files/skjol_borgarstjornarfundur/180914_minnisblad_reykjavikurborg_endurskodun_stefnu_i_erlendum_samskiptum.pdf</ref><br/>[[Ryga]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_5e725960559b8d747f9776f63d7bc2226c189e9de67323889f803b5e45ae8810">https://www.riga.lv/en/riga-twin-cities</ref><br/>[[Zalcburgas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_cc874ece3badfe990e2dab9acbed32946558c6353683a9bd3dde8dbcc2a1071b">https://www.stadt-salzburg.at/internet/wirtschaft_umwelt/wirtschaft_gewerbe/staedtepartner_333065/partnerstadt_vilnius_170979.htm</ref><ref name="ref_492b6cc81971db484bdc893268ed1c8c97abd1cbb4aee072ba4b58063eaf40f8">https://www.stadt-salzburg.at/fileadmin/landingpages/kultur/kulturberichte/kulturbericht_2003_00134640.pdf</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_5ee8058bcba1b51942b2592acba44c654f1a59c683598848be62e93e4c97c630">https://www.stadt-salzburg.at/index.php?id=61804</ref><br/>''[[:d:Q506250|Stokholmas savivaldybė]]''<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Strasbūras]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Taibėjus|Taipėjus]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_8e8a554ef73a7ad918a8ce3857ccdaf6344bb0b8c474fb1fbc9cf19dc0c12273">https://english.sec.gov.taipei/cp.aspx?n=2789B64DFDD8B838&s=71DCD83AD107CA5D</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Talinas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_220a4017129feabcacf7ecc30fdf8a8e9122060dec60fb955cf156ff5fe1ae83">https://www.tallinn.ee/est/valissuhted/VILNIUS</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_07788fd7a56a1d468d9c473daef64a5864322605b3881b60c607146141ea632e">https://www.tallinn.ee/et/valissuhted/tallinna-suhted-teiste-linnadega</ref><br/>[[Tbilisis]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_ff3fc0e9b7f3910dfdd934ca800d96774b2eba35ba76180806901f0e8d643145">http://tbilisi.gov.ge/img/original/2018/6/12/tbilisiinfigures.pdf</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_94c6be9f6ba48df3e8ef805f9a9213eb16acb0c93813a63159c06c7c04e78388">https://tbilisi.gov.ge/img/original/2024/4/22/%E1%83%97%E1%83%91%E1%83%98%E1%83%9A%E1%83%98%E1%83%A1%E1%83%98_%E1%83%AA%E1%83%98%E1%83%A4%E1%83%A0%E1%83%94%E1%83%91%E1%83%A8%E1%83%98_-_2023.pdf</ref><ref name="ref_907187eb1f6aefa38aa91142185d9ff2ff12b5fb041036f98be87001a2f3c869">http://economicforum.ge/img/original/2024/5/29/%E1%83%97%E1%83%91%E1%83%98%E1%83%9A%E1%83%98%E1%83%A1%E1%83%98_%E1%83%AA%E1%83%98%E1%83%A4%E1%83%A0%E1%83%94%E1%83%91%E1%83%A8%E1%83%98-Print-21.09.23.pdf</ref><br/>[[Tirana]]<ref name="ref_e06fe28af1b653354fb8e1228c49316c640d530cd987e2b1be05691e85a9dda9">http://www.tirana.gen.al/sister_cities.php</ref><br/>[[Varšuva]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Almata]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><ref name="ref_acb9dbc2307152a5af97d258d8b91fc06d008b4494be31757f037d07b700ad2e">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/#tab1</ref><br/>[[Patrai]]<ref name="ref_79760d48799a4f937c981f1ffb592211a0c6b6455ecd492a24c914d5781d9d6d">https://www.patrasevents.gr/article/303087-i-lista-me-tis-23-adelfopoiimenes-poleis-tis-patras-iparxei-ousia-omos</ref><br/>[[Vroclavas]]<ref name="ref_d22b5e2fd2e8b8df2db4d259311f604dd66e053437abd4e1caf9ac83b571bea3">https://visitwroclaw.eu/miasta-partnerskie-wroclawia</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Bila Cerkva]]<ref name="ref_bf06ce5c056d8941eac5a441872cd78d58a8049a6d0a69e1434035909f2adfaa">https://bc-rada.gov.ua/node/1918</ref><ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Minskas]]<ref name="ref_a1c1a3a50e47bee87c95d2b3a074b4ca6bad7ac14a888badc44380a56a58185d">http://www.ivilnius.lt/pazink/apie-vilniu/miestai-partneriai</ref><br/>[[Šendženas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_d80edb51afddeec3b3ce79a0c2bf51ca467af1492a40b785d1425d428af22ca4">http://www.sz.gov.cn/en_szgov/govt/cities/friendship/content/post_1312505.html</ref><ref name="ref_da703abad150efccf1febd73bf7cca5447ba5b0f9ae64b92f495866ed785821c">http://www.sz.gov.cn/en_szgov/govt/cities/friendship/</ref><br/>[[Mariupolis]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Liublinas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><ref name="ref_0f2617e90a586b4878dfc04ce89bd25064fe261614dbce9c940e979e32428fc8">https://lublin.eu/lublin/wspolpraca-miedzynarodowa/miasta-partnerskie-i-zaprzyjaznione/wilno-litwa-miasto-zaprzyjaznione,10806,w.html</ref><ref name="ref_ce83b7e2da16425b336daacffff1984d6b37000e02b46d12d5e17d4dabf8de98">https://lublin.eu/lublin/wspolpraca-miedzynarodowa/miasta-partnerskie-i-zaprzyjaznione/3,strona.html</ref><br/>[[Chersonas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Borodianka]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Bratislava]]<br/>[[Dublinas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Stambulas]]<br/>[[Liubliana]]<br/>[[Nikosija]]<br/>[[Palermas]]<br/>[[Praha]]<br/>[[Torontas]]<br/>[[Valeta]]<br/>[[Vilerbanas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Milanas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Torunė]]<ref name="ref_5e36ac78fa401f31579ed0d61c5abaab63c855d5d94ac76ca13490bc88fdf375">https://www.kaunas.lt/apie-kauna/miesto-partneriai/</ref><br/>[[San Martinas (Buenos Airės)|San Martinas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref><br/>[[Belgradas]]<ref name="ref_dcbf42db74053c12e8d4fd77bdd3514aa45cf5df0541a7d7f1152f5d6fbed012">https://vilnius.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/</ref> |- | [[:d:Q1024673|Q1024673]] | [[Virbalis]] | 4.6 km² | 870<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q203892|Q203892]] | [[Visaginas]] | 58 km² | 19586<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Zambruvas]]<ref name="ref_92a0b5dc98da979a87b6a0500291a2f618b33b00051b0a31d82e7d0fd713f7f0">https://www.visaginas.lt/index.php/savivaldybe/tarptautinis-bendradarbiavimas/23</ref><br/>[[Slavutyčius]]<ref name="ref_92a0b5dc98da979a87b6a0500291a2f618b33b00051b0a31d82e7d0fd713f7f0">https://www.visaginas.lt/index.php/savivaldybe/tarptautinis-bendradarbiavimas/23</ref><br/>[[Dagda]]<ref name="ref_92a0b5dc98da979a87b6a0500291a2f618b33b00051b0a31d82e7d0fd713f7f0">https://www.visaginas.lt/index.php/savivaldybe/tarptautinis-bendradarbiavimas/23</ref><br/>[[Kraslava]]<ref name="ref_92a0b5dc98da979a87b6a0500291a2f618b33b00051b0a31d82e7d0fd713f7f0">https://www.visaginas.lt/index.php/savivaldybe/tarptautinis-bendradarbiavimas/23</ref><br/>[[Armaviras (Armėnija)|Armaviras]]<ref name="ref_92a0b5dc98da979a87b6a0500291a2f618b33b00051b0a31d82e7d0fd713f7f0">https://www.visaginas.lt/index.php/savivaldybe/tarptautinis-bendradarbiavimas/23</ref><br/>[[Navoji|Navojis]]<ref name="ref_92a0b5dc98da979a87b6a0500291a2f618b33b00051b0a31d82e7d0fd713f7f0">https://www.visaginas.lt/index.php/savivaldybe/tarptautinis-bendradarbiavimas/23</ref><br/>[[Varmės Lidzbarkas]]<ref name="ref_92a0b5dc98da979a87b6a0500291a2f618b33b00051b0a31d82e7d0fd713f7f0">https://www.visaginas.lt/index.php/savivaldybe/tarptautinis-bendradarbiavimas/23</ref><br/>[[Daugpilis]]<ref name="ref_92a0b5dc98da979a87b6a0500291a2f618b33b00051b0a31d82e7d0fd713f7f0">https://www.visaginas.lt/index.php/savivaldybe/tarptautinis-bendradarbiavimas/23</ref> |- | [[:d:Q949809|Q949809]] | [[Vėžaičiai]] | | 1877 | |- | [[:d:Q2204282|Q2204282]] | [[Ylakiai]] | | 1165 | |- | [[:d:Q147750|Q147750]] | [[Zarasai]] | | 5942<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Zdunska Volia]] |- | [[:d:Q390969|Q390969]] | [[Šakiai]] | 7 km² | 5440<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q391011|Q391011]] | [[Šalčininkai]] | 2.98 km² | 6841<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Sokulka]]<br/>[[Hudė]]<ref name="ref_49f2a4ac196593a97c01f4940c8c040a9b3d08d8f267ee224da372c7c3a46e6d">https://www.hude.de/rathaus-politik/staedtepartnerschaften/salcininkai/</ref> |- | [[:d:Q2324157|Q2324157]] | [[Šaukotas]] | | 445 | |- | [[:d:Q2356396|Q2356396]] | [[Šeduva]] | | 2365<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q134712|Q134712]] | [[Šiauliai]] | 81.13 km² | 104300<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Teterovas]]<br/>[[Jelgava]]<ref name="ref_6a387f581062b4f71acd12c58a65e0741396afc0dcd5fec5a63c28c6c9b13d14">https://www.jelgava.lv/lv/pilseta/pilseta/sadraudzibas-pilsetas/</ref><br/>[[Plauenas]]<br/>[[Chmelnyckis]]<br/>[[Čenstakava]]<ref name="ref_0beecc310028c1a72ab7ad20c60448882a55ce21e9ec15d7f4b6d3aa9259a226">https://www.czestochowa.pl/szawle2</ref><ref name="ref_05cf0a5f3acd5f2d69f2983eb3ad081b00dafaa7a5d1017f63869fbfbe24d9f6">https://www.czestochowa.pl/wspolpraca-z-miastami</ref><br/>[[Baranovičiai]]<ref name="ref_9f2b7fdc7685ac6b13cf3a1a067c34c0e2f5ad1acd0ffedaaebdd100699882f9">https://baranovichy.by/goroda-pobratimi-ru</ref><br/>[[Frederisija]]<br/>[[Kristianstado savivaldybė]]<br/>''[[:d:Q23890603|Pärnu City]]''<br/>[[Etenas-Leras]]<br/>[[Omaha]]<br/>[[Mazovijos Grodziskas]] |- | [[:d:Q9352779|Q9352779]] | [[Šilai (Panevėžys)]] | | 252 | |- | [[:d:Q391582|Q391582]] | [[Šilalė]] | 3.5 km² | 4699<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q391626|Q391626]] | [[Šilutė]] | | 16200<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Emerichas]]<br/>''[[:d:Q504235|Ljungby Municipality]]''<br/>[[Nakskovas]]<br/>[[Ostruda]]<br/>[[Alanija (Turkija)|Alanija]]<br/>[[Saldus]] |- | [[:d:Q391764|Q391764]] | [[Širvintos]] | | 5802<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | ''[[:d:Q57868|Opegardas]]''<br/>[[Rakonevicės]] |- | [[:d:Q392757|Q392757]] | [[Šventoji (Palanga)|Šventoji]] | | 2631 | |- | [[:d:Q137863|Q137863]] | [[Švenčionys]] | 6.13 km² | 4480<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | [[Svidnica]]<br/>[[Veiherovas]] |- | [[:d:Q392772|Q392772]] | [[Švenčionėliai]] | 5.8 km² | 4613<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q606181|Q606181]] | [[Švėkšna]] | | 1649 | |- | [[:d:Q393332|Q393332]] | [[Žagarė]] | 5 km² | 1247<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |- | [[:d:Q393483|Q393483]] | [[Žeimiai]] | | 860 | |- | [[:d:Q12680611|Q12680611]] | [[Žemaitaičiai]] | | 6 | |- | [[:d:Q8083678|Q8083678]] | [[Žemaitkiemis]] | | 261 | |- | [[:d:Q393821|Q393821]] | [[Žemaičių Kalvarija]] | | 696 | |- | [[:d:Q393828|Q393828]] | [[Žemaičių Naumiestis]] | 89 km² | 1373 | |- | [[:d:Q4178675|Q4178675]] | [[Žiežmariai]] | 3.82 km² | 3034<ref name="ref_bfd5b6898c8abed7f59983ee56acf06575e2def1cda454dc8adacae497e6eb18">''[[:d:Q112626509|Nuolatinių gyventojų skaičius miestuose metų pradžioje]]''</ref> | |} {{Wikidata list end}} icr6direww17itb0ql0jwzljcqgxwyv 14 645351 7951932 7950947 2026-10-24T13:19:04Z D&P 141668 Veikė per šį laikotarpį 7951932 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Kariniai daliniai]] [[Kategorija:Rezistencija Lietuvoje]] [[Kategorija:Nacių okupacija Lietuvoje]] j3dhs4i6fd8qctj18y5e8ztfif7hhgn 14 645795 7952005 7951004 2026-10-24T14:33:46Z D&P 141668 tikslesnė kategorija 7952005 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos sukilimai]] [[Kategorija:1941 metai]] [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] 3bv70gpce7y48a86rgdi8hb4fatpqt0 14 646028 7951921 7950938 2026-10-24T13:09:07Z D&P 141668 7951921 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų frontas]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 1potvukndkprumseavtfp9ygfzqz2f6 7951923 7951921 2026-10-24T13:10:32Z D&P 141668 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/D&P|D&P]] ([[Naudotojo aptarimas:D&P|Aptarimas]]) darytas keitimas 7951921 - nors nebūtina, gi viršesnė kategorija Birželio sukilimo dalyviai jau turi šią kategoriją 7951923 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Birželio sukilimo dalyviai]] [[Kategorija:Lietuvių aktyvistų frontas]] asvcvbotejxmlpqwe928m4j8ljxjwqo 0 650414 7952033 7388692 2026-10-24T15:24:07Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Kartografai]]; įtraukta [[Kategorija:Italijos kartografai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7952033 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Sebastiano Caboto |fonas=civ |vaizdas=Sebastian Cabot - S. Rawle after Hans Holbein, 1824.jpeg |vaizdo dydis=200px |antraštė= S. Kabotas (1824 m. piešinys pagal neišlikusią graviūrą) <!-- Apie žmogų --> |gimė= ~[[1474]]–[[1476]] m. |gimimo vieta= [[Venecijos Respublika]]? |mirė={{mirė|1557|12||1474||}} |mirties vieta=[[Londonas]], [[Anglija]] |palaidojimo vieta= |tautybė= [[italai|italas]] |sutuoktinis= Juana (–1514), Catalina de Medrano (1523–1547) |tėvai=[[Giovanni Caboto]], Mattea Caboto |vaikai= |veikla= jūrininkas, kartografas |sritis= |įstaigos=Naujųjų Indijų taryba, Anglijos laivynas |pareigos= |pastabos= |vikiteka= }} '''Sebastjanas Kabotas''' ({{it|Sebastiano Caboto}}, {{es|Sebastián Caboto/Gaboto/Cabot}}, {{en|Sebastian Cabot}}; ~[[1476]]–[[1557]] m.) – venecijiečių jūrininkas, keliautojas, kartografas, tarnavęs [[Anglija]]i ir [[Ispanija]]i. Venecijiečių jūrininko, keliautojo [[Giovanni Caboto|Džovanio Kaboto]] sūnus. Apie jo jaunystę žinoma mažai. Tikėtina, kad gimė [[Venecija|Venecijoje]], bet būdamas kelerių metų su tėvu persikėlė gyventi į Angliją ([[Bristolis|Bristolį]]).<ref name="Williamson 1962">James A. Williamson, ''The Cabot Voyages and Bristol Discovery under Henry VII'' (Hakluyt Society, 2nd Series no 120, 1962), pp. 33-6</ref> Galimai dalyvavo tėvo ekspedicijoje į Šiaurės Ameriką ([[Niufaundlandas|Niufaundlandą]]) 1497 m.<ref name=vle>{{VLE|3|||[https://www.vle.lt/straipsnis/sebastiano-caboto/ Sebastiano Caboto]}}</ref><ref name=brit>{{citBrit|[https://www.britannica.com/biography/Sebastian-Cabot-British-navigator Sebastian Cabot]}}</ref> 1508–1509 m. Sebastjanas Kabotas vadovavo britų ekspedicijai į [[Labradoras|Labradorą]], galimai pasiekė [[Hadsono įlanka|Hadsono įlanką]]. 1512 m. Sebastjanas Kabotas buvo Anglijos karaliaus [[Henris VIII|Henrio VIII]] kartografas ir lydėjo anglų kariuomenę, pasiųstą į pagalbą Ispanijos karaliui [[Ferdinandas II|Ferdinandui II]] kovoje prieš prancūzus. Po to jūrininkas pradėjo dirbti Ispanijai, kuri tuo metu skyrė daugiau išteklių tyrinėjimams, 1518 m. priimtas į Ispanijos [[Naujųjų Indijų taryba|Naujųjų Indijų tarybą]].<ref name=brit /> 1520–1525 m. vėl dirbo Anglijoje.<ref name=vle /> 1525 m. Sebastjanui Kabotui Ispanija patikėjo vadovauti trijų laivų ekspedicijai į Rytų šalis (Japoniją, Kiniją) [[Fernandas Magelanas|Fernando Magelano]] atrastais keliais. Tačiau [[Brazilija|Brazilijoje]] ekspedicija išgirdo apie [[inkai|inkų]] turtus, ir Sebastjanas Kabotas nusprendė nukrypti nuo kurso (tam besipriešinusius įgulos narius išlaipino [[Santa Katarinos sala|Santa Katarinos saloje]]) ir įplaukė į [[La Platos įlanka|La Platos]] žiotis. Nuo čia keliautojai plaukė europiečių dar netyrinėtomis žemėmis – aukštyn [[Parana|Paranos]] upe. Prie santakos su [[Karkaranja]] [[1527]] m. įsteigė pirmąją ispanų tvirtovę dabartinėje [[Argentina|Argentinoje]] – [[Sankti Spiritu]]. Vėliau ekspedicija pasiekė [[Paragvajus (upė)|Paragvajaus upę]] ir susidūrė su [[Diego García de Moguer|Diego Garsijos de Mogero]] keliautojais. 1529 m. Kabotas grįžo į Ispaniją, ten apkaltintas ekspedicijos nevykdymu, įgulos pražudymu, turėjo sumokėti didelę baudą ir ištremtas į [[Oranas|Oraną]].<ref>Heather Dalton. ''Merchants and Explorers: Roger Barlow, Sebastian Cabot, & Networks of Atlantic Exchange 1500–1560''. (Oxford: 2016, pp. 118-9, 124-5.</ref> Po dviejų metų Sebastjanas Kabotas gavo malonę, grįžo į ankstesnį darbą. 1544 m. parengė patobulintą pasaulio žemėlapį ''Planiglobium''. 1547 m. grįžo į Angliją, buvo paskirtas vyriausiuoju Anglijos laivyno prižiūrėtoju. Surengė (su kitais) [[1553]]–[[1554]] m. kelionę (kuriai vadovavo [[Hugh Willoughby|Hju Vilebis]] and [[Richard Chancellor|Ričardas Čanseloras]]) Šiaurės rytų jūrų kelio ieškoti.<ref name=vle /> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Caboto, Sebastiano}} [[Kategorija:Anglijos keliautojai]] [[Kategorija:Ispanijos keliautojai]] [[Kategorija:Italijos kartografai]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės jūrininkai]] [[Kategorija:Ispanijos jūrininkai]] [[Kategorija:Italijos jūrininkai]] nfdwo33glcbyol1ay9i4fa8n8em0gmn 0 653980 7952035 7224790 2026-10-24T15:25:10Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Kartografai]]; įtraukta [[Kategorija:Italijos kartografai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7952035 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Antonio Pigafetta |fonas=civ |vaizdas= Monument to Antonio Pigafetta Punta Arenas 2.jpg |vaizdo dydis=180px |antraštė= Paminklas A. Pigafetai [[Punta Arenasas|Punta Arenase]] <!-- Apie žmogų --> |visas vardas= |gimė=tarp [[1480]] ir [[1491]] m. |gimimo vieta=[[Vičenca]], [[Venecijos Respublika]] |mirė=~[[1531]] m. |mirties vieta=[[Vičenca]], [[Venecijos Respublika]] |palaidojimo vieta= |sutuoktinis= |tėvai=Giovanni Pigafetta, Lucia Pigafetta |vaikai= |veikla=keliautojas, raštininkas |sritis= |įstaigos=popiežiaus tarnyba, Ispanijos laivynas |pareigos= <!-- Išsilavinimas --> |išsilavinimas= |alma_mater= |žinomas= |apdovanojimai= |parašas= |pastabos= |vikiteka= }} '''Antonijus Pigafeta''' (''Antonio Pigafetta'', ~[[1491]]–[[1531]] m.) – italų keliautojas, rašytojas. Pasižymėjo kaip [[Fernandas Magelanas|Fernando Magelano]] ekspedicijos aplink pasaulį raštininkas. Antonijus Pigafeta gimė pasiturinčioje šeimoje [[Vičenca|Vičencoje]]. Minimas kaip išsilavinęs žmogus.<ref>Bergreen, Laurence (2003). ''Over the Edge of the World: Magellan’s terrifying circumnavigation of the globe''. New York, NY: Morrow.</ref> Paprastai teigiama, kad jaunystėje plaukiojo [[Rodo hospitaljeriai|Rodo hospitaljerių]] laivyne, nors tą patvirtinančių duomenų nerasta (žinoma tik, kad priklausė šiam ordinui). Vėliau dirbo popiežiškojo [[nuncijus|nuncijaus]] Frančesko Kjeregačio ambasadoriumi. [[1518]] m. kartu su nuncijumi persikėlė į Ispaniją.<ref>Nowell, Charles E, ed. (1962). ''Magellan’s voyage around the world; three contemporary accounts [by] Antonio Pigafetta, Maximilian of Transylvania [and] Gaspar Corrêa''. Northwestern University Press.</ref> A. Pigafeta, sužinojęs apie rengiamą Fernando Magelano ekspediciją ieškoti kelio į [[Molukai|Prieskonių salas]] per vakarus, įtikino F. Kjeregatį leisti jam dalyvauti ekspedicijoje. Magelanas priėmė A. Pigafetos kandidatūrą – jis įrašytas kaip Antonijus Lombardas, paskirta 1000 [[maravedis|maravedžių]] alga, paskirtos kapitono tarno pareigos.<ref>Joyner, Tim (1992). ''Magellan''. Camden, Me: International Marine.</ref> A. Pigafeta plaukė laivu „Trinidadas“ ir patarnavo Magelanui – pagrindinė jo užduotis buvo vesti laivo žurnalą. Šiame žurnale jis išsamiai aprašė aplankytų kraštų geografiją, gyventojus, klimatą. Daug dėmesio skyrė vietinių gyventojų papasakotoms istorijoms. Sudarė nedidelius sutiktų gyventojų kalbų žodynus (Brazilijos gyventojų, [[tehuelčų kalba|tehuelčų]], visajų [[sebuanų kalba|sebuanų]]). [[1521]] m. balandį Antonijus Pigafeta buvo sužeistas [[Maktano mūšis|Maktano mūšyje]] Filipinuose, bet, priešingai nei Fernandas Magelanas, išgyveno. Jis toliau tęsė ekspediciją, kurios vadovavimą perėmė [[Juan Sebastián Elcano|Chuanas Sebastianas Elkanas]]. Pigafeta buvo vienas iš 18 vyrų, sėkmingai įveikusių visą ekspedicijos trasą. [[Vaizdas:The First Map of the Strait of Magellan, 1520 WDL3972.png|thumb|left|160px|A. Pigafetos nupieštas [[Magelano sąsiauris|Magelano sąsiaurio]] žemėlapis]] Grįžęs į Italiją, A. Pigafeta parengė veikalą „Ataskaita apie pirmąją kelionę aplink pasaulį“ (''Relazione del primo viaggio intorno al mondo''), kuris pradžioje padalintas Europos monarchams, o 1550–1559 m. išspausdintas. Knygoje būta ir žemėlapių, pirmą kartą pavartotas [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] (''Oceano Pacifico'') pavadinimas.<ref>Quanchi, Max (2005). ''Historical Dictionary of the Discovery and Exploration of the Pacific Islands''. The Scarecrow Press. p. 207</ref> Originalas neišliko, bet išliko prancūziškas knygos leidimas ir jo vertimai atgal į italų kalbą.<ref>[https://web.archive.org/web/20181002214917/http://www.treccani.it/enciclopedia/antonio-pigafetta_%28Enciclopedia-Italiana%29/ "PIGAFETTA, Antonio in „Enciclopedia Italiana“]. www.treccani.it </ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://it.wikisource.org/wiki/Relazione_del_primo_viaggio_intorno_al_mondo A. Pigafetos ''Relazione del primo viaggio intorno al mondo''] {{DEFAULTSORT:Pigafetta}} [[Kategorija:Italijos keliautojai]] [[Kategorija:Italijos kartografai]] jzum0imnxm77c3bt8v0c2rsa7f9tgmh 0 654493 7952034 7389686 2026-10-24T15:24:44Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:Kartografai]]; įtraukta [[Kategorija:Anglijos kartografai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7952034 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Phillip Parker King |fonas=civ |vaizdas=StateLibQld 2 208545 Admiral Phillip Parker King.jpg |vaizdo dydis=220px |antraštė= <!-- Apie žmogų --> |visas vardas= |gimė={{gimė|1791|12|13}} |gimimo vieta= [[Norfolko sala]], [[Naujojo Pietų Velso kolonija]] |mirė={{mirė|1856|2|23|1791|12|13}} |mirties vieta=[[Sidnėjus]], Naujojo Pietų Velso kolonija |palaidojimo vieta= |sutuoktinis= Harriet Lethbridge |tėvai= Philip Gidley King, Anna Josepha King |vaikai= |veikla=jūrininkas, valdininkas |sritis= |įstaigos= {{flagicon|United Kingdom|navy}} Anglijos laivynas<br>Australijos žemės ūkio kompanija<br>{{flagicon|Naujasis Pietų Velsas}} N. P. Velso parlamento aukšt. rūmai |pareigos= <!-- Išsilavinimas --> |išsilavinimas= |alma_mater= Portlando karinis jūrų laivynas |žinomas= Australijos, Pietų Amerikos pakrančių tyrinėjimo |apdovanojimai= |parašas= |pastabos= |vikiteka= }} '''Filipas Parkeris Kingas''' (''Phillip Parker King'', [[1791]] m. [[gruodžio 13]] d. – [[1856]] m. [[vasario 26]] d.) – britų jūrininkas, hidrografas, valdininkas, tyrėjęs [[Australija|Australijos]] ir [[Patagonija|Patagonijos]] pakrantes. Gimė [[Norfolko sala|Norfolko saloje]], [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] gubernatoriaus [[Philip Gidley King|Filipo Gidlio Kingo]] šeimoje. Vaikystėje išvyko į Angliją, mokėsi [[Portsmutas|Portsmuto]] karinio laivyno akademijoje. [[1807]] m. pradėjo tarnauti laivyne, 1814 m. paaukštintas į [[leitenantas|leitenantus]].<ref name=bio>[https://adb.anu.edu.au/biography/king-phillip-parker-2310 Phillip Parker King (1791–1856)], ''Australian Dictionary of Biography''</ref> Gavęs [[kartografija|kartografavimo]] žinių, F. P. Kingas išsiųstas sužymėti [[Naujoji Olandija (Australija)|Naujosios Olandijos]] krantus, kurių dar nekartografavo [[Matthew Flinders|Metju Flindersas]]. 1817–1822 m. F. P. Kingas atliko 4 ekspedicijas Australijos pakrantėmis. Jų metu ne tik braižė žemėlapius, bet ir rinko duomenis apie pakrančių augaliją, [[Geologija|geologiją]], gyventojus (tam su savimi gabenosi botaniką [[Allan Cunningham|Alaną Kaningamą]], matininką Džoną Septimą Ro ir čiabuvį Bangarį).<ref name=bio /> 1821 m. F. P. Kingas paaukštintas į komandorus, [[1823]] m. grįžo į Angliją. 1826–1830 m. laivu „Adventure“ (kartu su laivu „Beagle“) tyrinėjo ir kartografavo [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] pakrantes: [[Peru]], [[Čilė]]s, [[Patagonija|Patagonijos]], [[Magelano sąsiauris|Magelano sąsiaurio]] krantus.<ref name=bio /> Surinko vertingų indėnų kultūros objektų, iliustruoti pasakojimams nupiešė keletą piešinių. Grįžęs į Angliją kelionės rezultatus pristatė [[Karališkoji geografų draugija|Karališkojoje geografų draugijoje]]. Grįžęs į Australiją ėjo administracines pareigas – buvo Australijos žemės ūkio kompanijos komisaru, Naujojo Pietų Velso aukštutinių parlamento rūmų nariu. 1855 m. gavo [[admirolas (laipsnis)|admirolo]] laipsnį.<ref name=bio /> == Bibliografija == Svarbiausi veikalai: * „Pasakojimas apie tarptropinių ir vakarinių Australijos krantų tyrinėjimus, atliktus tarp 1818 ir 1822 metų“ ('' Narrative of a Survey of the intertropical and western Coasts of Australia: performed between the years 1818 and 1822'', 1827 m.) * „Pasakojimas apie Jo Didenybės laivais ''Adventure'' ir ''Beagle'' atliktas tiriamąsias keliones tarp 1826 ir 1836 m., nupasakojant Pietų Amerikos pietinių pakrančių tyrimus ir laivo ''Beagle'' kelionę aplink Žemės rutulį. Pirmosios keliones (1826–30), vykdytos vadovaujant K. L. kapitonui, K. D. nariui, P. Parkeriui Kingui, medžiaga“ ('' Narrative of the surveying voyages of His Majesty’s Ships Adventure and Beagle between the years 1826 and 1836, describing their examination of the southern shores of South America, and the Beagle’s circumnavigation of the globe. Proceedings of the first expedition, 1826–30, under the command of Captain P. Parker King, R.N., F.R.S.'', 1839 m.) == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:King, Phillip Parker}} [[Kategorija:Anglijos keliautojai]] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės jūrininkai]] [[Kategorija:Anglijos kartografai]] [[Kategorija:Australijos politikai]] 764tko8h3invlul9635raydvuitthp3 0 655446 7952101 7834829 2026-10-24T20:18:50Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952101 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Orión | image = [[Vaizdas:Orión Fútbol Club emblema.png|150px]] | fullname = Orión Fútbol Club | nickname = Azulgranas <br /> Orionistas | founded = 1926 m. birželio 26 d. | ground = ''Estadio Jorge Hernán „Cuty“ Monge'', [[San Chosė provincija]] | capacity = 5 500<ref>[https://int.soccerway.com/teams/costa-rica/brujas-fc/5041/venue/ ESTADIO JORGE HERNÁN CUTY MONGE]</ref> | chairman = {{flagicon|}} {{small|nežinoma}} | manager = {{flagicon|}} {{small|nežinoma}} | league = | season = | position = | pattern_la1 = _redlower | pattern_b1 = _redstripes | pattern_ra1 = _redlower | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _bluelower | pattern_b2 = _twohorizontalwhitestripes2 | pattern_ra2 = _bluelower | pattern_sh2 = _blue stripes | leftarm2 = FF0000 | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Orión Fútbol Club''' – [[Kosta Rika|Kosta Rikos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[Desamparadosas|Desamparadose]] ([[San Chosė provincija]]). == Istorija == 1926 m. birželio 26 d. [[Desamparadosas|Desamparadose]] įkurtas klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1938 ir 1944 m. tapo Kosta Rikos čempionais. Vėlesniais metais iškrito į žemesnius divizionus. Nuo 1968 m. rungtyniavo Antrame divizione. 2011 m. balandžio mėn. klubas nusipirko franšizę iš [[Brujas FC|„Brujas“]] ir rungyniavo aukščiausioje šalies lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|Kosta Rika}} [[Primera División (Kosta Rika)|Primera División]]<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/coschamp.html Costa Rica - List of Champions and Runners-Up]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (2):''' 1938, 1944 m. ; {{vlv|Kosta Rika}} Segunda División<ref>[https://www.rsssf.org/tablesc/cos2champ.html Costa Rica - List of Second Division Champions]</ref> * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (0):''' == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''Orión''' | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |'''Orión''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Orión Fútbol Club emblema.png|150px]]'''Orión''' | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Orión Fútbol Club emblema.png|150px]]'''Orión''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidė tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomatiger4dbr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 0035AA |body = 0035AA |rightarm = 0035AA |shorts = 0035AA |socks = 0035AA | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _arminia1819t |pattern_b = _arminia1819t |pattern_ra = _arminia1819t |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomapisa1617dbdr |pattern_b = _jomapisa1617dbdr |pattern_ra = _jomapisa1617dbdr |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000088 |socks = 000088 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomacrew19wbr |pattern_b = _jomacrew19wbr |pattern_ra = _jomacrew19wbr |pattern_sh = _navy_line |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _redlower | pattern_b= _redstripes | pattern_ra= _redlower | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _bluelower | pattern_b= _twohorizontalwhitestripes2 | pattern_ra= _bluelower | pattern_sh= _blue stripes | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FFFFFF | rightarm= FF0000 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę [[Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinė|Kosta Rikos nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/13467/2011_1/Orion_Desamparados_Fc.html Informacija apie '''Orión Desamparados''' klubą]</ref> * {{vlv|Kosta Rika}} [[Julio Cascante]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/61648/Julio_Cascante.html Apie žaidėją: Julio Cascante]</ref> * {{vlv|Kosta Rika}} [[Rodolfo Rodríguez]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/20763/Rodolfo_Rodriguez.html Apie žaidėją: Rodolfo Rodríguez]</ref> * {{vlv|Kosta Rika}} [[Esteban Granados]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/29568/Esteban_Granados.html Apie žaidėją: Esteban Granados]</ref> * {{vlv|Kosta Rika}} [[William Sunsing]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1600/William_Sunsing.html Apie žaidėją: William Sunsing]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Salvadoras}} Erick Cabalceta, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/87827/Erick_Cabalceta.html Apie žaidėją: Erick Cabalceta]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/orion-fc/stadion/verein/33518 Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20240405104833/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/orion-fc/15440/ Globalsportsarchive] {{Liga FPD}} [[Kategorija:Kosta Rikos futbolo klubai|Orión]] {{DEFAULTSORT:Orión}} etop3jk0hcwvopd3kpvwkckiirq839c 0 670141 7952115 7474391 2026-10-24T20:54:45Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Šventasis_Kazimieras,_1594.jpg keičiamas Šventasis_Kazimieras,_1520.jpg 7952115 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šventasis (reikšmės)|}} {{Kiti|Šventoji (reikšmės)|}} {{Krikščionybė}} '''Šventasis''', '''šventoji''' ({{La|sanctus}}, ''sancta'') – asmuo, kuris [[krikščionybė|krikščioniškajame]] tikėjime pripažįstamas kaip turintis išskirtinį [[šventybė]]s, panašumo ar artumo [[Dievas|Dievui]] laipsnį. Termino „šventasis“ vartojimas priklauso nuo konteksto ir [[konfesija|konfesijos]]. [[Romos Katalikų Bažnyčia|Katalikų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]], [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] ir [[liuteronybė|liuteronų]] tikėjimo doktrinose visi jų tikintieji, mirusieji [[dangus|danguje]] laikomi šventaisiais, tačiau kai kurie iš jų yra verti didesnės garbės ar sekimo.<ref name="Woodward1996">{{cite book|last=Woodward|first=Kenneth L.|authorlink=|title=Making Saints|date=1996|publisher=Simon & Sachier|isbn=978-0-684-81530-5|page=16|quote=Tarp kitų krikščionių bažnyčių Rusijos stačiatikiai išlaiko nepaprastą pagarbą šventiesiems, ypač ankstyviesiems bažnyčios tėvams ir kankiniams. Retais atvejais į tradicinį šventųjų sąrašą įrašoma naujų vardų (dažniausiai vienuolių ar vyskupų)... Kažkas panašaus į šventųjų kultą išlaikoma tarp anglikonų ir liuteronų, kurie švenčia kalendorines šventųjų šventes. Nors anglikonai neturi naujų šventųjų skelbimo tvarkos, liuteronai retkarčiais neoficialiai rekomenduoja naujus vardus ([[Dag Hammarskjöld|Da Hammarskjold]], [[Dietrich Bonhoeffer|Dietrick Bonhoeffer]] ir popiežius [[Jonas XXIII]] neseniai pridėti), kad tikintieji reikštų padėką ir minėtų. Taigi, šventasis yra žinoma figūra visose pasaulio religijose. Tačiau tik Romos katalikų bažnyčia turi formalų, nenutrūkstamą ir labai racionalų šventųjų sąrašo „papildymo“ procesą.}}</ref> == Katalikybė ir stačiatikybė == [[Vaizdas:St. Bridget of Sweden on a church window.jpg|thumb|200px|[[Šv. Brigita Švedė]], pavaizduota su aureole. Krikščioniškoje ikonografijoje šventieji ir šventosios dar būna su vainikais ant galvos, laiką įvairius atributus.]] Katalikų ir stačiatikių bažnyčiose šventuoju laikomas [[Kanonizacija|kanonizuotas]] asmuo (dažniausiai [[palaimintasis]]), kuris pripažintas kaip pasižymėjęs išskirtinėmis [[Dorybė|dorybėmis]] ir paskelbtas krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu tikintiesiems. Šventasis laikomas žmonių ir [[Dievas|Dievo]] tarpininku bei užtarėju. Plėtojamas šventojo [[asmenybės kultas|kultas]] kartu su jam priklausančių [[relikvija|relikvijų]] kultu. Pirmaisiais šventaisiais laikomi [[Apaštalas|apaštalai]], [[Atsiskyrėlis|atsiskyrėliai]], [[Asketas|asketai]], tikėjimo [[Kankinys|kankiniai]], [[Bažnyčios Tėvai]] ir [[Bažnyčios Mokytojai]], pirmųjų krikščioniškų bendruomenių įkūrėjai.<ref name=vle>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/sventasis/ Šventasis]}}</ref> Šventasis dažniausiai turi ypatingą pašaukimą gyvenimo [[šventumas|šventumui]], lydimą stebuklų ir herojiškų dorybių.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/sventumas/ Šventumas]}}</ref> Šventumo prasme visi pakrikštytieji gali būti vadinami šventaisiais, nes šventumo užuomazgas gauna per [[Krikštas|krikštą]]. Pagal šį supratimą, šventumo siekiui įgyvendinti tikinčiajam būtina paskirti visą krikščioniškąjį gyvenimą, nepaisant jo užimamos vietos ar [[Luomas|luomo]].<ref>[https://www.katalikai.lt/index.php?id=85 Katalikų bažnyčia Lietuvoje. Šventumas ir šventieji] ''katalikai.lt''</ref> Romos katalikų bažnyčioje šventąjį tvirtina [[popiežius]], šventųjų kultas pripažįstamas visuotinai. Šioje bažnyčioje vyksta formalus, nenutrūkstamas šventųjų sąrašo „papildymo" procesas. Stačiatikių šventieji skelbiami Bažnyčios susirinkime ({{ru|Собор}}), pripažįstami vietinėse Bažnyčiose. Tarp kitų krikščionių bažnyčių Rusijos stačiatikiai išlaiko nepaprastą pagarbą šventiesiems, ankstyviesiems teologams ir kankiniams. Į tradicinį šventųjų sąrašą retai įrašoma naujų vardų, dažniausiai ne pasauliečių, o vienuolių ar vyskupų.<ref name="Woodward1996"/> Atskiri šventieji globoja [[Regionas|kraštus]] ir [[šalis]], tam tikrų [[amatai|amatų]] ir profesijų žmones, gyvūnus.<ref name=vle/><ref name=bebis>{{cite web|url=http://www.goarch.org/resources/saints|first=George |last=Bebis|title=The Lives of the Saints |date=n.d.|work=Greek Orthodox Archdiocese of America|access-date=2016-05-07}}</ref><ref name=":0">{{Cite web |title=The Glorification of the Saints in the Orthodox Church |url=https://www.oca.org/fs/glorification-of-saints |access-date=2024-02-01 |website=www.oca.org}}</ref> Krikščioniškoje ikonografijoje šventieji ir šventosios dažnai vaizduojami su [[Aureolė|aureolėmis]] (šviesračiais) ar vainikais ant galvos, laikantys [[palmės šakelė|palmės šakeles]], [[Baltoji lelija|baltas lelijas]], kitus atributus. === Lietuvos šventieji === {{main|Šv. Kazimieras|Vilniaus kankiniai}} [[Vaizdas:Viln.Great martyr.JPG|miniatiūra|200px|Ikona su Vilniaus kankiniais stačiatikių katedroje [[Minskas|Minske]]]] Vienintelis lietuvių šventasis, dangiškasis Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjas – [[šv. Kazimieras]] (1458–1484), kuris 1602 m. katalikų bažnyčios kanonizuotas dėl savo pamaldumo ir gyvenimo dorybių. Jo palaikai buvo perkelti į [[Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčia|Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčią]]. Katalikiškoje [[ikonografija|ikonografijoje]] jis vaizduojamas jaunas, su karališku apdaru, trimis [[ranka|rankomis]] bei laikantis vieną pagrindinių savo atributų ‒ [[Baltoji lelija|lelijos]] šakeles, simbolizuojančias švarumą ir skaistybę. [[Rožinis]] kairėje šventojo rankoje liudija jo atsidavimą ir pamaldumą [[Švč. Mergelė Marija|Švč. Mergelei Marijai]]. Pasak legendos apie „Trirankio šv. Kazimiero“ paveikslo atsiradimą, jį tapiusiam dailininkui (ar su padėjėju) kilo mintis pakeisti atvaizdo kompoziciją, t. y., atsisakyti nupieštos ištiestos dešiniosios rankos, ją perkeliant į kitą pusę. Tačiau ši nupieštoji ranka stebuklingu būdu nesidavė užtapoma, vis išryškėdavo. Taip, teigiama, [[Apvaizda|Apvaizdos]] dėka galutinai paveiksle jaunasis karalaitis liko nutapytas su trimis rankomis. Figūros trirankiškumas išryškina malonių dosnaus atvaizdo galią, liudija čia vaizduojamo šventojo maloningai užtariantį tarpininkavimą.<ref>[https://www.bernardinai.lt/kodel-sv-kazimieras-vaizduojamas-trirankis/ Kodėl šv. Kazimieras vaizduojamas trirankis?] ''bernardinai.lt''</ref>[[Vaizdas:Šventasis Kazimieras, 1520.jpg|miniatiūra|180px|left|Trirankis šv. Kazimieras, apie 1594 m. Tradiciškai laikomas stebuklingu.]] Persekiojant krikščionis, XIV a. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] buvo nukankinti didžiojo kunigaikščio [[Algirdas|Algirdo]] dvariškiai stačiatikiai [[Antonijus, Joanas ir Jevstafijus]]. Pasak legendos, ąžuolyne, Vilniaus kankinių žūties vietoje, praėjus keleriems metams, iškilo stačiatikių bažnyčia. Padedant antrajai Algirdo žmonai [[Julijona (Tverės kunigaikštytė)|Julijonai]], koplyčios vietoje buvo pastatyta [[Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia|bažnyčia Švenčiausiosios Trejybės vardu]], į kurią perkelti kankinių kūnai. Iš pradžių jie buvo garbinami [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Rusijos]] vakaruose ir Lietuvoje, o 1374 m. relikvijas atgabenus į [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]], juos kanonizavo patriarchas Filotėjas. Ryškus ankstyvo Vilniaus kankinių garbinimo Rusijoje ir [[Bizantija|Bizantijoje]] įrodymas buvo išsiuvinėtas jų atvaizdas ant [[Kijevas|Kijevo]] metropolito Fotijaus didžiojo sakoso (saugomas [[Maskvos Kremlius|Maskvos Kremliaus]] arsenalo rūmuose). Žinios apie šių stačiatikių kankinystę ir šlovinimą buvo išsaugotos [[hagiografija|hagiografiniame]] „Pagiriamajame žodyje“. XVII a. viduryje relikvijos perkeltos į [[Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė|Vilniaus Šv. Dvasios cerkvę]] ir patalpintos į [[kripta|kriptą]] po altoriumi. 1826 m. ji atverta pamaldoms. Artėjant [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] frontui, arkivyskupas Tichonas relikvijas saugumo sumetimais išgabeno į Maskvą, Donskojaus vienuolyną. 1920 m. [[bolševikai|bolševikų]] valdžia surengė Vilniaus šventųjų „teismą“, palaikus perkėlė į [[ateizmas|ateistinės]] propagandos muziejų.<ref>Память святых мученикъ сущих от страны земля литовьскыя, Антонія, Iоана и Евстафія. Минея служебная, ноябрь — декабрь. Вт. четв. XVI в. БАН Литвы, F19–147. Лист 225 об.–227.</ref> Patriarcho Aleksijaus I prašymu 1946 m. relikvijos buvo perduotos jo žinion ir grąžintos į Lietuvą, kur saugomos Vilniaus Šv. Dvasios cerkvėje.<ref>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/straipsnis/antonijus-joanas-ir-jevstafijus/ Antonijus, Joanas ir Jevstafijus]}}</ref> Lietuvos istorijoje pėdsaką paliko ir kiti šventieji. Pirmasis [[unitai|unitų]] šventasis, [[Polockas|Polocko]] arkivyskupas [[Juozapatas Kuncevičius]] (1580–1623) atvyko į Vilnių mokytis, įstojo į vienuolyną, čia praleido eilę metų. Lietuvos [[jėzuitai|jėzuitų]] provincijai priklausė šventasis [[Andriejus Bobola]] (1591–1657), Vilniuje praleidęs beveik trečdalį gyvenimo. Šiame mieste gimė kitas šventasis, [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis, vienuolis [[karmelitai|karmelitas]] [[Rapolas Kalinauskas]] (1835–1907). Popiežius [[Jonas Paulius II]] kanonizavo lenkų vienuolę [[Faustina Kovalska|Faustiną Kovalską]] (1905–1938). Jai [[tarpukaris|tarpukaryje]] gyvenant Vilniuje, pagal jos [[mistika|mistinius]] regėjimus buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, saugomas [[Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė]]je. Kanonizacijos bylos užvestos arkivyskupams [[Mečislovas Reinys|Mečislovui Reiniui]] ir [[Teofilius Matulionis|Teofiliui Matulioniui]], vyskupui [[Vincentas Borisevičius|Vincentui Borisevičiui]], pasaulietėms [[Adelė Dirsytė|Adelei Dirsytei]], [[Elena Spirgevičiūtė|Elenai Spirgevičiūtei]].<ref>[https://katalikai.lt/kbl/sventieji/ Bažnyčios šventieji ir Lietuva] ''katalikai.lt''</ref> == Kitos religijos == Šventajam, šventam asmeniui, būdingas ypatingas ryšys su šventybe, išskirtinis [[Moralė|moralinis]] tobulumas ar neeiliniai mokytojo gebėjimai. Šis reiškinys plačiai paplitęs pasaulio [[religija|religijose]], tiek senovės, tiek šiuolaikinėse. Įvairūs religiniai lyderiai buvo prilyginami šventiesiems tiek dėl visuotinio pripažinimo, tiek patvirtinus oficialiai valdžiai. Jų įtaka religingiems visuomenės sluoksniams buvo ir yra labai reikšminga.<ref>[https://www.britannica.com/topic/saint Saint] ''britannica.com'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241007105903/https://www.britannica.com/topic/saint}}</ref> Kai kur [[teologija|teologinėje]] literatūroje terminas „šventasis“ vartojamas ir nekrikščioniškame kontekste. Daugelyje religijų yra savų šventumo atstovų, kurie pagal vietinę tradiciją buvo pripažinti kaip įgyvendinę aukščiausius religinio mokymo siekius. === Hinduizmas === [[Vaizdas:Kanua Baba.jpg|miniatiūra|200px|[[Utar Pradešas|Utar Pradešo]] induistų šventuoju laikomas Kanua Baba taip pat su aureole]] [[Induizmas|Hinduizme]] nėra oficialaus kanonizacijos proceso, tačiau laikui bėgant daugelis išskirtinių asmenybių tapo šventaisiais tarp savo sekėjų ir apskritai tarp hinduistų. Šie šventieji dažnai išsižadėję realaus pasaulio ir vadinami [[guru]], [[sadhus|sadhų]], [[rišis|rišių]], [[svamis|svamių]], [[munis|munių]] vardais, [[tantra|tantros]] ir [[joga|jogos]] praktikais ir kt.<ref>{{cite book|author=Robin Rinehart|title=Contemporary Hinduism: Ritual, Culture, and Practice|url=https://books.google.com/books?id=hMPYnfS_R90C&pg=PA88|accessdate=2013-06-03|date=2004-01-01|publisher=ABC-CLIO|isbn=978-1-57607-905-8|pages=87–90}}</ref> === Sikhizmas === [[Sikhizmas|Sikhų]] šventraštyje [[Guru Granth Sahibas|Guru Granth Sahibe]] sudėti santų ir bhagatų [[Namdevas|Namdevo]], [[Ravidasas|Ravidaso]], [[Kabyras|Kabyro]] ir kitų hinduistų ir musulmonų šventųjų himnai. Santais sikhų ir giminingose bendruomenėse vadinamos asmenybės, kurios pasiekė nušvitimą per Dievo suvokimą ir dvasinę sąjungą su Dievu, pakartotinai kartodamos Dievo vardą (''Naam Japo''). Yra daugybė Dievo vardų. Sikhizme ''Naam'' (dvasinis Dievo vardo internalizavimas) paprastai pasiekiamas per ''Waheguru'' vardą, verčiamą kaip „Nuostabus guru“. === Budizmas === Įvairiose [[budizmas|budizmo]] kryptyse, tiek [[theravada|theravadoje]], tiek [[mahajana|mahajanoje]], budistai ypač vertina [[nirvana|nirvaną]] pasiekusius [[Arhatas|arhatus]], taip pat [[bodhisatva]]s. Tibeto budistai [[tulku]] (mirusių iškilių praktikų [[Reinkarnacija|reinkarnatus]]) laiko gyvais šventaisiais žemėje. === Islamas === [[Vaizdas:Moses speaks to the children of Israel.jpg|miniatiūra|296x296px|left|[[Mozė]] kalba Izraelio žmonėms]]Be pranašų, pagal [[islamas|islamą]], šventieji geba teikti [[Baraka (islamas)|barakas]] (palaiminimus) ir daryti stebuklus. Šventieji žemesni už pranašus ir teismo dieną neužtaria žmonių. Tačiau ir pranašų, ir šventųjų kapai yra dažnai lankomi per [[zijara]]s (piligrimines keliones). Žmonės, siekdami dvasinės pilnatvės, prašydavo šventojo patarimo. Skirtingai nei pas krikščionis, musulmonų šventieji paprastai pripažįstami neoficialiai paprastų žmonių, o ne Mokytojų sutarimu. Skirtingai nei pranašai, tokios moterys kaip [[Rabija al Adavija]], [[sufijai|sufijų]] Basros asketų mokyklos pradininkė, buvo priimtos kaip šventosios.<ref>Josef W. Meri ''The Cult of Saints among Muslims and Jews in Medieval Syria'' OUP Oxford, 14.11.2002 isbn 9780191554735 pp. 60-81</ref> Terminą „[[wali|vali]]“ musulmonai dažniausiai vartoja nurodydami šventąjį, kitaip vadinamą pažodžiui „Dievo bičiuliu“. Islamas turėjo turtingą šventųjų garbinimo istoriją, kuri XX a. kai kuriose islamiškojo pasaulio dalyse sumenko dėl [[salafizmas|salafizmo]] įtakos. [[Sunizmas|Sunizme]] šventųjų garbinimas ilgainiui tapo vienu iš labiausiai paplitusių papročių daugiau nei tūkstantmečio laikotarpyje, kol tam nepradėjo priešintis salafiai, tai laikę neislamišku, atsilikusiu dalyku. Panašiai kaip ir per protestantų [[reformacija|reformaciją]], tradicinės praktikos, kurias salafizmas bandė apriboti tiek sunitų, tiek [[šiizmas|šiitų]] tikėjimo kontekste, apima šventųjų garbinimą, jų kapų lankymą, užtarimo ieškojimą ir dėmesį relikvijoms.<ref>Christopher Taylor, In the Vicinity of the Righteous (Leiden: Brill, 1999), pp. 5–6</ref> === Judaizmas === [[Vaizdas:Trinidad-Santería (1).jpg|miniatiūra|200px|[[Santerija|Santerijos]] tikėjime garbinama [[oriša]] (Kuba)]] [[Cadikas|Cadikai]] laikomi tarpininkais tarp Dievo ir žydų tautos, gebantys aukščiausioje ekstazės būsenoje bendrauti su Dievu, daryti stebuklus. Jais vadinti [[chasidai|chasidų]] vadovai, daugelis [[Tora|Toros]] ir [[Talmudas|Talmudo]] žinovų. Chasidai laikosi įsitikinimo, kad kiekvienoje kartoje gimsta žmogus, galintis tapti [[mesijas|mesiju]], jei [[žydai|žydų]] tauta patvirtins jo atėjimą. Musulmoniškose šalyse, ypač [[Marokas|Maroke]], žydų šventųjų garbinimas primena vietines musulmonų praktikas. Tačiau idėjos ir ritualai šiame specifiniame kontekste išlieka judėjiški. Šventųjų mirusiųjų kūnai [[šventovė]]je traktuojami kaip [[Toros ritinys|Toros ritiniai]] skrynioje, o piligriminės kelionės įgyja ritualinį Toros maldų įvaizdį. Šventųjų ikonos taip pat prilyginamos Toros ritiniams kaip šventumo apraiškos. Šventuosius kaip Toros žinovus, stebuklų darytojus ir dieviškuosius tarpininkus, gali garbinti ir žydai, ir musulmonai. Maroko žydų ir musulmonų praktikų panašumai išnaudojami siekiant pabrėžti ir parodyti toleranciją religinėms mažumoms.<ref>Beyond Exoticism and Syncretism: Situating Moroccan Pilgrimage in Jewish Studies by Oren Kosansky</ref> === Drūzai === [[Drūzai|Drūzų]] tikėjime dėl krikščionių įtakos du krikščionių šventieji [[šv. Jurgis|Jurgis]] ir [[Elijas]] tapo mėgstamiausiomis ir garbingomis figūromis, įvertintomis už jų narsumą: vienas jų susidūrė ir nugalėjo slibiną, kitas varžėsi su pagoniškais [[Baalas|Baalo]] kunigais ir nugalėjo juos. Abiem atvejais krikščionys aiškina, kad drūzus traukė karingi šventieji, panašūs į jų pačių sukarintas visuomenes.<ref>{{cite book|title=Religious Interactions in Europe and the Mediterranean World: Coexistence and Dialogue from the 12th to the 20th Centuries|first=Pierre-Yves|last=Beaurepaire|year=2017|isbn=9781351722179|pages=310–314|publisher=Taylor & Francis}}</ref> === Afroamerikiečių tikėjimai === Įvairiose afroamerikiečių [[sinkretizmas|sinkretinio]] tikėjimo srovėse – kubiečių [[santerija|santerijoje]], [[haitiečių vudu]], brazilų [[umbanda|ubandoje]], [[Candomblé|kandomble]] – buvo priimti katalikų šventieji ar bent jau šventųjų atvaizdai ir jiems pritaikytos savos [[dvasia|dvasios]] ir [[dievybė]]s. Garbinami bažnyčiose kaip šventieji ir religinėse šventėse, kur jie pasirodo kaip dievybės. „Santerijos“ pavadinimas iš pradžių buvo menkinantis terminas, nukreiptas į tuos, kurie šventuosius garbino, nukrypdami nuo katalikiškų normų. == Šaltiniai == {{ref|2}} == Nuorodos == {{Commonscat|Saints}} * [http://saints.sqpn.com/today-on-the-calendar/ Today's Saints on the Calendar] * [http://www.oodegr.com/english/istorika/britain/British_saints.htm Orthodox Saints and Martyrs of the Ancient Church] * [http://libmma.contentdm.oclc.org/cdm/singleitem/collection/p15324coll10/id/1245/rec/420 Saints and Their Legends: A Selection of Saints] * [http://www.om-guru.com/ Biographies of Saints and Gurus in the Indian Tradition] {{SavStr}} [[Kategorija:Religinės sąvokos]] [[Kategorija:Krikščionybė]] 5k1nlolwybxdaom5svh7jg5t9zeqhso 0 676329 7952109 7944697 2026-10-24T20:49:12Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952109 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername= Osvaldas Olisevičius |image= [[Vaizdas:Osvaldas Olisevičius 8 Lithuania 20260828 (2).JPG|200px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1993|1|10}} |cityofbirth=[[Vilnius]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Kantu Pallacanestro|Kantu „Pallacanestro“]] |height=2,00 m |weight= |position= krašto puolėjas |years=2013–2014<br>2014–2017<br>2017<br>2018<br>2018–2020<br>2020–2021<br>2021–2023<br>2023–2026<br>2026– |clubs= [[BC Trakai|Trakų „Trakai“]]<br>[[BC Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<br> [[s.Oliver Würzburg|Viurcburgo „s.Oliver“]]<br>Pasvalio „Pieno žvaigždės“<br>[[BC Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br>[[Medi Bayreuth|Bairoito „Medi“]]<br>[[Pallacanestro Reggiana|Emilijos Redžo „Pallacanestro“]]<br>[[Universo Treviso Basket|Trevizo „NutriBullet“]]<br>[[Kantu Pallacanestro|Kantu „Pallacanestro“]] |pointsaverage= |nationalteam= {{krep|LTU|1}} |nationalyears= 2021– |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Osvaldas Olisevičius''' (g. [[1993]] m. [[sausio 10]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, rungtyniaujantis lengvojo arba sunkiojo krašto puolėjo pozicijose.<ref>{{cite web|title=Osvaldas Olisevičius|url=http://lkl.lt/zaidejas/102463/|website=LKL.lt|accessdate=12 August 2015|archive-date=2016-10-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20161031155427/http://www.lkl.lt/zaidejas/102463/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=Osvaldas Olisevičius / Žaidėjai|url=http://www.basketnews.lt/zaidejai/6514-osvaldas-olisevicius.html|website=BasketNews.lt|accessdate=12 August 2015}}</ref> Treniravosi Vilniaus, [[Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija|Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijose]]. Su „[[Trakų KK Trakai|Trakų]]“ klubu varžėsi [[NKL]] pirmenybėse, išrinktas labiausiai patobulėjusiu NKL žaidėju.<ref>{{cite web|last1=Baublys|first1=Motiejus|title=Labiausiai patobulėjęs NKL krepšininkas O. Olisevičius: "Esu nustebęs ir labai pamalonintas"|url=http://www.nklyga.lt/lt/news/labiausiai-patobulejes-nkl-krepsininkas-o-olisevicius-esu-nustebes-ir-labai-pamalonintas%E2%80%9D/|website=NKLlyga.lt|accessdate=12 August 2015|archive-date=2018-01-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20180108063832/http://www.nklyga.lt/lt/news/labiausiai-patobulejes-nkl-krepsininkas-o-olisevicius-esu-nustebes-ir-labai-pamalonintas%E2%80%9D/|url-status=dead}}</ref> 2014 m. sudarė trejų metų kontraktą su [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“]]. Vėliau žaidė Vokietijoje, Italijoje, dviem sezonams buvo [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūno“]] žaidėju. Osvaldas Olisevičius žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėse, su U-16 rinktine laimėjo 2009 m. Europos čempionato sidabrą. Atstovavo ir Lietuvos vyrų rinktinei atrankinėse rungtynėse.<ref>[https://www.fiba.basketball/en/players/175731-osvaldas-olisevicius Osvaldas Olisevicius], ''fiba.basketball''</ref> == Pasiekimai == * [[BBL]]: 2018 m. * [[LKL Snaiperio konkursas]]: 2020 m.<ref>{{cite web |last1=Augustis |first1=Mindaugas |title=Paguoda Klaipėdai: snaiperio konkursą paskutiniu metimu laimėjo publikos numylėtinis |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/paguoda-klaipedai-snaiperio-konkursa-paskutiniu-metimu-laimejo-publikos-numyletinis.d?id=83548343 |website=[[DELFI]] |accessdate=16 February 2020 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Olisevičius, Osvaldas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] h11sa53qsg9dookoeen66bze97ubtsa 0 680979 7952261 7850627 2026-10-25T09:43:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952261 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = Querétaro | image = [[Vaizdas:Querétaro FC emblema.png|250px]] | fullname = Querétaro Fútbol Club Femenil | nickname = | founded = [[2016]] m. moterų komanda | ground = Estadio Olímpico Alameda, [[Santjago de Keretaras]] | capacity = 4 500 | chairman = | manager = | league = [[Liga MX Femenil]] | season = 2025–2026 | position = 16 vieta (bendrai) | pattern_la1 = _queretaro2122hw | pattern_b1 = _queretaro2122hw | pattern_ra1 = _queretaro2122hw | pattern_sh1 = _tijuana2122h | pattern_so1 = _queretaro2122h | leftarm1 = 000000 | body1 = 000000 | rightarm1 = 000000 | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _queretaro2122aw | pattern_b2 = _queretaro2122aw | pattern_ra2 = _queretaro2122aw | pattern_sh2 = _tijuana2122a | pattern_so2 = _queretaro2122a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Querétaro Fútbol Club Femenil ''' – [[Meksika|Meksikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Santjago de Keretaras|Santjago de Keretaro]] miesto. Šis straipsnis apie '''[[Querétaro FC|Querétaro FC]] klubo moterų futbolo komandą'''. Dar žinomos kaip '''Querétaro Femenil''', o trumpiau vadinamos tiesiog '''Querétaro'''. == Istorija == 2016 m. gruodžio mėn. suburta moterų komanda, rungtyniavusi aukščiausiame moterų futbolo divizione – [[Liga MX Femenil]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|Meksika}} '''Meksikos čempionatas:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (0):''' ; {{vlv|MEX}} '''Copa MX Femenil:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (0)''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga MX Femenil]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[ 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga MX Femenil]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |'''Querétaro'''<br/>Fútbol Club | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Querétaro'''<br/>Fútbol Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Querétaro FC emblema.png|150px]]'''Querétaro'''<br/>Fútbol Club | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Querétaro FC emblema.png|150px]]'''Querétaro'''<br/>Fútbol Club |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la=_queretaro2324wh|pattern_b=_queretaro2324wh|pattern_ra=_queretaro2324wh|pattern_sh=_queretaro2324wh|pattern_so=_queretaro2324wh |leftarm=13539d|body=13539d|rightarm=13539d|shorts=000000|socks=000000 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _queretaro2324h | pattern_b= _queretaro2324h | pattern_ra= _queretaro2324h | pattern_sh= _queretaro2324h | pattern_so= _queretaro2324hl | leftarm= 000000 | body= FFFFFF | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_queretaro2223h|pattern_b=_queretaro2223h|pattern_ra=_queretaro2223h|pattern_sh=_queretaro2223h|pattern_so=_queretaro2223h |leftarm=13539d|body=13539d|rightarm=13539d|shorts=000000|socks=000000 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_queretaro2122h|pattern_b=_queretaro2122h|pattern_ra=_queretaro2122h|pattern_sh=_queretaro2122h|pattern_so=_queretaro2122h |leftarm=13539d|body=13539d|rightarm=13539d|shorts=000000|socks=000000 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_queretaro2021h|pattern_b=_queretaro2021h|pattern_ra=_queretaro2021h|pattern_sh=_queretaro2021h|pattern_so=_tijuana1819a |leftarm=000000|body=000000|rightarm=000000|shorts=000000|socks=000000 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la=_queretaro20h|pattern_b=_queretaro20h|pattern_ra=_queretaro20h|pattern_sh=_tijuana1819t|pattern_so=_queretaro20h |leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF| | title= {{small|Clausura 2020}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]] 2017–2020 m. * {{vlv|MEX}} [[Charly]] (2020–2023 m.) * {{vlv|MEX}} [[Keuka]] (2023–) == Garsesnės žaidėjos == ; Atstovavę [[Meksikos moterų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinei rinktinei]] * {{vlv|MEX}} Yadira Toraya, gynėja ; užsienietės * {{vlv|Paragvajus}} Deisy Ojeda, gynėja * {{vlv|Ekvadoras}} Danna Pesántez, gynėja, saugė == Garsesni treneriai == * {{vlv|MEX}} Félix Martínez (2019–2020) * {{vlv|MEX}} Carla Rossi (2020–2022) * {{vlv|MEX}} [[Fernando Samayoa]] == Taip pat skaitykite == * [[Querétaro FC]] – apie klubo pagrindinę vyrų komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.clubqueretaro.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://us.soccerway.com/team/queretaro/O07FaHlR/ SOCCERWAY] * [https://web.archive.org/web/20250508145549/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/deportivo-toluca-fc/64522/ Globalsportsarchive] {{Liga MX Femenil}} [[Kategorija:Meksikos moterų futbolo klubai]] h2j14tcn4774jun1keyjzgt8nlqm49y 0 685857 7952287 7649668 2026-10-25T11:02:40Z Bearas 8443 7952287 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2025 m. [[pasaulio imtynių čempionatas]] |logotipas = |data = [[2025]] m. [[rugsėjo 13]] – [[rugsėjo 21|21]] d. |vieta = [[Zagrebas]] ({{flag|CRO}}) |stadionas = [[Zagrebo arena]] |šalių skaičius = 76 |dalyvių skaičius = 776 |rungčių skaičius = 30 |Lietuvos delegacija = 11<ref>[https://www.imtynes.lt/2025/09/13/pasaulio-imtyniu-cempionato-programa-ir-musu-komandos-startai Pasaulio imtynių čempionato programa ir mūsų komandos startai]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2024 m. pasaulio imtynių čempionatas|2024 Tirana]] |po = [[2026 m. pasaulio imtynių čempionatas|2026 Astana]] }} '''2025 m. pasaulio imtynių čempionatas''' – geriausių pasaulio [[imtynės|imtynių]] sportininkų čempionatas, kuris antvyko [[Koratija|Kroatijos]] sostinėje [[Zagrebas|Zagrebe]], [[rugsėjo 13]] – [[rugsėjo 21]] d. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption | host = CRO | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_JPN = 7 | silver_JPN = 3 | bronze_JPN = 3 | gold_IRI = 6 | silver_IRI = 4 | bronze_IRI = 5 | gold_USA = 4 | silver_USA = 1 | bronze_USA = 3 | gold_PRK = 3 | silver_PRK = 2 | bronze_PRK = 2 | gold_UWW = 1 | silver_UWW = 4 | bronze_UWW = 8 | name_UWW = Tarptautinė imtynių federacija | skip_UWW = yes | gold_AZE = 1 | silver_AZE = 2 | bronze_AZE = 5 | gold_UZB = 1 | silver_UZB = 1 | bronze_UZB = 3 | gold_GEO = 1 | silver_GEO = 1 | bronze_GEO = 0 | gold_UKR = 1 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 0 | gold_ECU = 1 | silver_ECU = 1 | bronze_ECU = 0 | gold_ARM = 1 | silver_ARM = 0 | bronze_ARM = 3 | gold_KAZ = 1 | silver_KAZ = 0 | bronze_KAZ = 2 | gold_GRE = 1 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_SRB = 1 | silver_SRB = 0 | bronze_SRB = 0 | gold_KGZ = 0 | silver_KGZ = 2 | bronze_KGZ = 3 | gold_MGL = 0 | silver_MGL = 1 | bronze_MGL = 3 | gold_CHN = 0 | silver_CHN = 1 | bronze_CHN = 4 | gold_TUR = 0 | silver_TUR = 1 | bronze_TUR = 2 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 1 | bronze_HUN = 1 | gold_ALB = 0 | silver_ALB = 1 | bronze_ALB = 0 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 1 | bronze_BUL = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 0 | gold_KOR = 0 | silver_KOR = 1 | bronze_KOR = 0 | gold_BHR = 0 | silver_BHR = 0 | bronze_BHR = 3 | gold_MDA = 0 | silver_MDA = 0 | bronze_MDA = 2 | gold_IND = 0 | silver_IND = 0 | bronze_IND = 1 | gold_POL = 0 | silver_POL = 0 | bronze_POL = 1 | gold_SVK = 0 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 1 | gold_ROU = 0 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 1 | gold_CAN = 0 | silver_CAN = 0 | bronze_CAN = 1 | gold_CUB = 0 | silver_CUB = 0 | bronze_CUB = 1 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 0 | bronze_CRO = 1 | host_CRO = yes | gold_FIN = 0 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 1 }} == Medalininkai == === Vyrų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2|{{flagathlete|[[Han Chong-song]]|PRK}} |rowspan=2|{{flagathlete|[[Bekzat Almaz Uulu]]|KGZ}} |{{flagathlete|[[Arsen Harutyunyan]]|ARM}} |- |{{flagathlete|[[Gulomjon Abdullaev]]|UZB}} |- |rowspan=2|61 kg |rowspan=2|[[Zaur Uguev]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ahmad Javan]]|IRI}} ||{{flagmedalist|[[Assylzhan Yessengeldi]]|KAZ}} |- ||{{flagmedalist|[[Nuraddin Novruzov]]|AZE}} |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Rahman Amouzad]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kotaro Kiyooka]]|JPN}} ||{{flagmedalist|[[Real Woods]]|USA}} |- ||{{flagmedalist|[[Umidjon Jalolov]]|UZB}} |- |rowspan=2|70 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Yoshinosuke Aoyagi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Tömör-Ochiryn Tulga]]|MGL}} |{{flagmedalist|[[Ernazar Akmataliev]]|KGZ}} |- |{{flagmedalist|[[Nurkozha Kaipanov]]|KAZ}} |- |rowspan=2|74 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kota Takahashi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Chermen Valiev]]|ALB}} |[[Zaurbek Sidakov]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Tajmuraz Salkazanov]]|SVK}} |- |rowspan=2|79 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Georgios Kougioumtsidis]]|GRE}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Levi Haines]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Mohammad Nokhodi]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Khidir Saipudinov]]|BHR|code=BRN}} |- |rowspan=2|86 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Zahid Valencia]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Hayato Ishiguro]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Kamran Ghasempour]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Arsenii Dzhioev]]|AZE}} |- |rowspan=2|92 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Trent Hidlay]]|USA}} |rowspan=2| [[Amanula Gadzhimagomedov]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Osman Nurmagomedov]]|AZE}} |- |{{flagmedalist|[[Amir Hossein Firouzpour]]|IRI}} |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kyle Snyder]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amir Ali Azarpira]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Akhmed Tazhudinov]]|BHR}} |- |{{flagmedalist|[[Arash Yoshida]]|JPN}} |- |rowspan=2|125 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amir Hossein Zare]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Giorgi Meshvildishvili]]|AZE}} |{{flagmedalist|[[Robert Baran]]|POL}} |- |{{flagmedalist|[[Shamil Sharipov]]|BHR}} |} === Vyrų graikų-romėnų === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Vakhtang Lolua]]|GEO}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Payam Ahmadi]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Eldaniz Azizli]]|AZE}} |- | {{flagmedalist|[[Shi Huoying]]|CHN}} |- |rowspan=2|60 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aidos Sultangali]]|KAZ}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alisher Ganiev]]|UZB}} |{{flagmedalist|[[Ri Se-ung]]|PRK}} |- |{{flagmedalist|[[Hrachya Poghosyan]]|ARM}} |- |rowspan=2|63 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aytjan Khalmakhanov]]|UZB}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Chung Han-jae]]|KOR}} |{{flagmedalist|[[Mohammad Mehdi Keshtkar]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Vitalie Eriomenco]]|MLD}} |- |rowspan=2|67 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Saeid Esmaeili]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Hasrat Jafarov]]|AZE}} |{{flagmedalist|[[Daniial Agaev]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Slavik Galstyan]]|ARM}} |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ulvu Ganizade]]|AZE}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ibrahim Ghanem]]|FRA}} |{{flagmedalist|[[Abdullo Aliev]]|UZB}} |- |{{flagmedalist|[[Danial Sohrabi]]|IRI}} |- |rowspan=2|77 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Malkhas Amoyan]]|ARM}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nao Kusaka]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Róbert Fritsch]]|HUN}} |- |{{flagmedalist|[[Ahmet Yılmaz]]|TUR}} |- |rowspan=2|82 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Gholamreza Farrokhi]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Gela Bolkvadze]]|GEO}} |{{flagmedalist|[[Karlo Kodrić]]|CRO}} |- |{{flagmedalist|[[Taizo Yoshida]]|JPN}} |- |rowspan=2|87 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aleksandr Komarov]]|SRB}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alireza Mohmadi]]|IRI}} |[[Milad Alirzaev]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Asan Zhanyshov]]|KGZ}} |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Mohammad Hadi Saravi]]|IRI}} |rowspan=2|[[Artur Sargsian]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |[[Kiryl Maskevich]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Murad Ahmadiyev]]|AZE}} |- |rowspan=2|130 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amin Mirzazadeh]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Dárius Vitek]]|HUN}} |{{flagmedalist|[[Elias Kuosmanen]]|FIN}} |- |[[Pavel Hlinchuk]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |} === Moterų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|50 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Won Myong-gyong]]|PRK}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Zhang Yu]]|CHN}} |[[Elizaveta Smirnova]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Evin Demirhan]]|TUR}} |- |rowspan=2|53 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Haruna Murayama]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Lucía Yépez]]|ECU}} |{{flagmedalist|[[Choe Hyo-gyong]]|PRK}} |- |{{flagmedalist|[[Antim Panghal]]|IND}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Oh Kyong-ryong]]|PRK}} |rowspan=2|[[Ekaterina Verbina]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Sowaka Uchida]]|JPN}} |- |{{flagmedalist|[[Andreea Ana]]|ROM}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Helen Maroulis]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Son Il-sim]]|PRK}} |[[Olga Khoroshavtseva]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Hong Kexin]]|CHN}} |- |rowspan=2|59 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Sakura Onishi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Mariia Vynnyk]]|UKR}} |{{flagmedalist|[[Togtokhyn Altjin]]|MGL}} |- |{{flagmedalist|[[Laurence Beauregard]]|CAN}} |- |rowspan=2|62 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Sakura Motoki]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kim Ok-ju (wrestler)|Kim Ok-ju]]|PRK}} |{{flagmedalist|[[Pürevdorjiin Orkhon]]|MGL}} |- |[[Amina Tandelova]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Miwa Morikawa]]|JPN}} |rowspan=2|[[Alina Kasabieva]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Irina Rîngaci]]|MDA}} |- |{{flagmedalist|[[Tüvshinjargalyn Enkhjin]]|MGL}} |- |rowspan=2|68 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ami Ishii]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Yuliana Yaneva]]|BUL}} |{{flagmedalist|[[Kennedy Blades]]|USA}} |- |{{flagmedalist|[[Long Jia]]|CHN}} |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alla Belinska]]|UKR}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nesrin Baş]]|TUR}} |{{flagmedalist|[[Nurzat Nurtaeva]]|KGZ}} |- |{{flagmedalist|[[Li Zelu]]|CHN}} |- |rowspan=2|76 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Génesis Reasco]]|ECU}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aiperi Medet Kyzy]]|KGZ}} |{{flagmedalist|[[Kylie Welker]]|USA}} |- |{{flagmedalist|[[Milaimys Marín]]|CUB}} |} == Dalyvaujančios šalys == {{div col|colwidth=17em}} # {{flag|ALB}} (5) # {{flag|ALG}} (8) # {{flag|ARM}} (15) # {{flag|ASA}} (1) # {{flag|AUS}} (4) # {{flag|AUT}} (6) # {{flag|AZE}} (23) # {{flag|BAH}} (1) # {{flag|BEL}} (3) # {{flag|BRA}} (6) # {{flag|BHR}} (6) # {{flag|BUL}} (14) # {{flag|CAN}} (15) # {{flag|CHI}} (3) # {{flag|CHN}} (30) # {{flag|CPV}} (2) # {{flag|COL}} (1) # {{flag|CRC}} (1) # {{flag|CRO}} (14) # {{flag|CUB}} (7) # {{flag|CZE}} (4) # {{flag|DEN}} (1) # {{flag|ECU}} (5) # {{flag|EGY}} (3) # {{flag|ESP}} (6) # {{flag|EST}} (2) # {{flag|FIN}} (5) # {{flag|FRA}} (9) # {{flag|GEO}} (20) # {{flag|GER}} (14) # {{flag|GRE}} (4) # {{flag|HON}} (2) # {{flag|HUN}} (14) # {{flag|IND}} (30) # {{flag|IRI}} (20) # {{flag|IRQ}} (4) # {{flag|ISR}} (2) # {{flag|ITA}} (10) # {{flag|JPN}} (30) # {{flag|KAZ}} (29) # {{flag|KGZ}} (19) # {{flag|KOR}} (28) # {{flag|KOS}} (1) # {{flag|LAT}} (3) # {{flag|LTU}} (11) # {{flag|MDA}} (18) # {{flag|MEX}} (12) # {{flag|MGL}} (21) # {{flag|MKD}} (6) # {{flag|NED}} (1) # {{flag|NGR}} (3) # {{flag|NOR}} (5) # {{flag|PHI}} (2) # {{flag|PLE}} (2) # {{flag|POL}} (15) # {{flag|PRK}} (14) # {{flag|PUR}} (6) # {{flag|QAT}} (4) # {{flag|ROU}} (10) # {{flag|SGP}} (2) # {{flag|SRI}} (1) # {{flag|SLE}} (1) # {{flag|SRB}} (7) # {{flag|SUI}} (8) # {{flag|SVK}} (6) # {{flag|SWE}} (10) # {{flag|TJK}} (4) # {{flag|TKM}} (5) # {{flag|TPE}} (2) # {{flag|TUN}} (2) # {{flag|TUR}} (30) # {{flag|UKR}} (30) # {{flag|USA}} (30) # {{flag|UZB}} (19) # {{flag|VEN}} (5) # {{flag|YEM}} (1) # Tarptautinė imtynių federacija (Rusija+Baltarusija) (50) {{div col end}} == Lietuva čempionate == ;Moterų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Gabija Dilytė]] | -50 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|VEN}} [[Nohalis Loyo|Loyo]]<br> '''P''' 6-3F |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''19''' |- align=center |align=left|[[Laura Stanelytė]] | -53 kg |align=center| {{flagicon|ESP}} [[Carla Jaume Soler|Soler]]<br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''23''' |- align=center |align=left|[[Augustė Gendvilaitė]] | -72 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|FRA}} [[Pauline Lecarpentier|Lecarpentier]]<br> '''P''' 0-10 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''16''' |- align=center |align=left|[[Kamilė Gaučaitė]] | -76 kg |align=center| {{flagicon|ITA}} [[Enrica Rinaldi|Rinaldi]]<br> '''P''' 1-2 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''14''' |} ;Vyrų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Paulius Leščauskas]] | -86 kg |align=center| {{flagicon|KAZ}} [[Azamat Dauletbekov|Dauletbekov]] <br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''28''' |- align=center |align=left|[[Domantas Pauliuščenko]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|JPN}} [[Arash Yoshida|Yoshida]]<br> '''P''' 0-7 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''28''' |} ;Vyrų graikų-romėnų imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left| [[Justas Petravičius]] | -60 kg |align=center| {{flagicon|KGZ}} [[Akyl Sulaimanov|Sulaimanov]] <br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''23''' |- align=center |align=left| [[Kristupas Šleiva]] | -67 kg |align=center| {{flagicon|COL}} [[Julián Horta|Horta]]<br> '''P''' 7-8 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''18''' |- align=center |align=left| [[Vilius Savickas]] | -77 kg |align=center| {{flagicon|CHN}} [[Pan Chunyang|Chunyang]]<br> '''P''' 0-8 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''30''' |- align=center |align=left| [[Mindaugas Venckaitis]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|USA}} [[Michial Foy|Foy]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''26''' |- align=center |align=left| [[Mantas Knystautas]] | -130 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|CHN}} [[Jiang Wenhao|Wenhao]]<br> '''P''' 0-3 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''22''' |} == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Pasaulio imtynių čempionatai]] [[Kategorija:2025 sporte]] [[Kategorija:Kroatijos sporto varžybos]] g2unv5uz3975x11c9bm3muw2t0hn7yi 7952288 7952287 2026-10-25T11:06:32Z Bearas 8443 7952288 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2025 m. [[pasaulio imtynių čempionatas]] |logotipas = |data = [[2025]] m. [[rugsėjo 13]] – [[rugsėjo 21|21]] d. |vieta = [[Zagrebas]] ({{flag|CRO}}) |stadionas = [[Zagrebo arena]] |šalių skaičius = 76 |dalyvių skaičius = 776 |rungčių skaičius = 30 |Lietuvos delegacija = 11<ref>[https://www.imtynes.lt/2025/09/13/pasaulio-imtyniu-cempionato-programa-ir-musu-komandos-startai Pasaulio imtynių čempionato programa ir mūsų komandos startai]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2024 m. pasaulio imtynių čempionatas|2024 Tirana]] |po = [[2026 m. pasaulio imtynių čempionatas|2026 Astana]] }} '''2025 m. pasaulio imtynių čempionatas''' – geriausių pasaulio [[imtynės|imtynių]] sportininkų čempionatas, kuris avyko [[Kroatija|Kroatijos]] sostinėje [[Zagrebas|Zagrebe]], [[rugsėjo 13]] – [[rugsėjo 21]] d. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption | host = CRO | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_JPN = 7 | silver_JPN = 3 | bronze_JPN = 3 | gold_IRI = 6 | silver_IRI = 4 | bronze_IRI = 5 | gold_USA = 4 | silver_USA = 1 | bronze_USA = 3 | gold_PRK = 3 | silver_PRK = 2 | bronze_PRK = 2 | gold_UWW = 1 | silver_UWW = 4 | bronze_UWW = 8 | name_UWW = Tarptautinė imtynių federacija | skip_UWW = yes | gold_AZE = 1 | silver_AZE = 2 | bronze_AZE = 5 | gold_UZB = 1 | silver_UZB = 1 | bronze_UZB = 3 | gold_GEO = 1 | silver_GEO = 1 | bronze_GEO = 0 | gold_UKR = 1 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 0 | gold_ECU = 1 | silver_ECU = 1 | bronze_ECU = 0 | gold_ARM = 1 | silver_ARM = 0 | bronze_ARM = 3 | gold_KAZ = 1 | silver_KAZ = 0 | bronze_KAZ = 2 | gold_GRE = 1 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_SRB = 1 | silver_SRB = 0 | bronze_SRB = 0 | gold_KGZ = 0 | silver_KGZ = 2 | bronze_KGZ = 3 | gold_MGL = 0 | silver_MGL = 1 | bronze_MGL = 3 | gold_CHN = 0 | silver_CHN = 1 | bronze_CHN = 4 | gold_TUR = 0 | silver_TUR = 1 | bronze_TUR = 2 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 1 | bronze_HUN = 1 | gold_ALB = 0 | silver_ALB = 1 | bronze_ALB = 0 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 1 | bronze_BUL = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 0 | gold_KOR = 0 | silver_KOR = 1 | bronze_KOR = 0 | gold_BHR = 0 | silver_BHR = 0 | bronze_BHR = 3 | gold_MDA = 0 | silver_MDA = 0 | bronze_MDA = 2 | gold_IND = 0 | silver_IND = 0 | bronze_IND = 1 | gold_POL = 0 | silver_POL = 0 | bronze_POL = 1 | gold_SVK = 0 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 1 | gold_ROU = 0 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 1 | gold_CAN = 0 | silver_CAN = 0 | bronze_CAN = 1 | gold_CUB = 0 | silver_CUB = 0 | bronze_CUB = 1 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 0 | bronze_CRO = 1 | host_CRO = yes | gold_FIN = 0 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 1 }} == Medalininkai == === Vyrų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2|{{flagathlete|[[Han Chong-song]]|PRK}} |rowspan=2|{{flagathlete|[[Bekzat Almaz Uulu]]|KGZ}} |{{flagathlete|[[Arsen Harutyunyan]]|ARM}} |- |{{flagathlete|[[Gulomjon Abdullaev]]|UZB}} |- |rowspan=2|61 kg |rowspan=2|[[Zaur Uguev]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ahmad Javan]]|IRI}} ||{{flagmedalist|[[Assylzhan Yessengeldi]]|KAZ}} |- ||{{flagmedalist|[[Nuraddin Novruzov]]|AZE}} |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Rahman Amouzad]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kotaro Kiyooka]]|JPN}} ||{{flagmedalist|[[Real Woods]]|USA}} |- ||{{flagmedalist|[[Umidjon Jalolov]]|UZB}} |- |rowspan=2|70 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Yoshinosuke Aoyagi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Tömör-Ochiryn Tulga]]|MGL}} |{{flagmedalist|[[Ernazar Akmataliev]]|KGZ}} |- |{{flagmedalist|[[Nurkozha Kaipanov]]|KAZ}} |- |rowspan=2|74 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kota Takahashi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Chermen Valiev]]|ALB}} |[[Zaurbek Sidakov]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Tajmuraz Salkazanov]]|SVK}} |- |rowspan=2|79 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Georgios Kougioumtsidis]]|GRE}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Levi Haines]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Mohammad Nokhodi]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Khidir Saipudinov]]|BHR|code=BRN}} |- |rowspan=2|86 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Zahid Valencia]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Hayato Ishiguro]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Kamran Ghasempour]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Arsenii Dzhioev]]|AZE}} |- |rowspan=2|92 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Trent Hidlay]]|USA}} |rowspan=2| [[Amanula Gadzhimagomedov]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Osman Nurmagomedov]]|AZE}} |- |{{flagmedalist|[[Amir Hossein Firouzpour]]|IRI}} |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kyle Snyder]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amir Ali Azarpira]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Akhmed Tazhudinov]]|BHR}} |- |{{flagmedalist|[[Arash Yoshida]]|JPN}} |- |rowspan=2|125 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amir Hossein Zare]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Giorgi Meshvildishvili]]|AZE}} |{{flagmedalist|[[Robert Baran]]|POL}} |- |{{flagmedalist|[[Shamil Sharipov]]|BHR}} |} === Vyrų graikų-romėnų === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Vakhtang Lolua]]|GEO}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Payam Ahmadi]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Eldaniz Azizli]]|AZE}} |- | {{flagmedalist|[[Shi Huoying]]|CHN}} |- |rowspan=2|60 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aidos Sultangali]]|KAZ}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alisher Ganiev]]|UZB}} |{{flagmedalist|[[Ri Se-ung]]|PRK}} |- |{{flagmedalist|[[Hrachya Poghosyan]]|ARM}} |- |rowspan=2|63 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aytjan Khalmakhanov]]|UZB}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Chung Han-jae]]|KOR}} |{{flagmedalist|[[Mohammad Mehdi Keshtkar]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Vitalie Eriomenco]]|MLD}} |- |rowspan=2|67 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Saeid Esmaeili]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Hasrat Jafarov]]|AZE}} |{{flagmedalist|[[Daniial Agaev]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Slavik Galstyan]]|ARM}} |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ulvu Ganizade]]|AZE}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ibrahim Ghanem]]|FRA}} |{{flagmedalist|[[Abdullo Aliev]]|UZB}} |- |{{flagmedalist|[[Danial Sohrabi]]|IRI}} |- |rowspan=2|77 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Malkhas Amoyan]]|ARM}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nao Kusaka]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Róbert Fritsch]]|HUN}} |- |{{flagmedalist|[[Ahmet Yılmaz]]|TUR}} |- |rowspan=2|82 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Gholamreza Farrokhi]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Gela Bolkvadze]]|GEO}} |{{flagmedalist|[[Karlo Kodrić]]|CRO}} |- |{{flagmedalist|[[Taizo Yoshida]]|JPN}} |- |rowspan=2|87 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aleksandr Komarov]]|SRB}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alireza Mohmadi]]|IRI}} |[[Milad Alirzaev]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Asan Zhanyshov]]|KGZ}} |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Mohammad Hadi Saravi]]|IRI}} |rowspan=2|[[Artur Sargsian]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |[[Kiryl Maskevich]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Murad Ahmadiyev]]|AZE}} |- |rowspan=2|130 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amin Mirzazadeh]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Dárius Vitek]]|HUN}} |{{flagmedalist|[[Elias Kuosmanen]]|FIN}} |- |[[Pavel Hlinchuk]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |} === Moterų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|50 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Won Myong-gyong]]|PRK}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Zhang Yu]]|CHN}} |[[Elizaveta Smirnova]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Evin Demirhan]]|TUR}} |- |rowspan=2|53 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Haruna Murayama]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Lucía Yépez]]|ECU}} |{{flagmedalist|[[Choe Hyo-gyong]]|PRK}} |- |{{flagmedalist|[[Antim Panghal]]|IND}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Oh Kyong-ryong]]|PRK}} |rowspan=2|[[Ekaterina Verbina]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Sowaka Uchida]]|JPN}} |- |{{flagmedalist|[[Andreea Ana]]|ROM}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Helen Maroulis]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Son Il-sim]]|PRK}} |[[Olga Khoroshavtseva]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Hong Kexin]]|CHN}} |- |rowspan=2|59 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Sakura Onishi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Mariia Vynnyk]]|UKR}} |{{flagmedalist|[[Togtokhyn Altjin]]|MGL}} |- |{{flagmedalist|[[Laurence Beauregard]]|CAN}} |- |rowspan=2|62 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Sakura Motoki]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kim Ok-ju (wrestler)|Kim Ok-ju]]|PRK}} |{{flagmedalist|[[Pürevdorjiin Orkhon]]|MGL}} |- |[[Amina Tandelova]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Miwa Morikawa]]|JPN}} |rowspan=2|[[Alina Kasabieva]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Irina Rîngaci]]|MDA}} |- |{{flagmedalist|[[Tüvshinjargalyn Enkhjin]]|MGL}} |- |rowspan=2|68 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ami Ishii]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Yuliana Yaneva]]|BUL}} |{{flagmedalist|[[Kennedy Blades]]|USA}} |- |{{flagmedalist|[[Long Jia]]|CHN}} |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alla Belinska]]|UKR}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nesrin Baş]]|TUR}} |{{flagmedalist|[[Nurzat Nurtaeva]]|KGZ}} |- |{{flagmedalist|[[Li Zelu]]|CHN}} |- |rowspan=2|76 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Génesis Reasco]]|ECU}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aiperi Medet Kyzy]]|KGZ}} |{{flagmedalist|[[Kylie Welker]]|USA}} |- |{{flagmedalist|[[Milaimys Marín]]|CUB}} |} == Dalyvaujančios šalys == {{div col|colwidth=17em}} # {{flag|ALB}} (5) # {{flag|ALG}} (8) # {{flag|ARM}} (15) # {{flag|ASA}} (1) # {{flag|AUS}} (4) # {{flag|AUT}} (6) # {{flag|AZE}} (23) # {{flag|BAH}} (1) # {{flag|BEL}} (3) # {{flag|BRA}} (6) # {{flag|BHR}} (6) # {{flag|BUL}} (14) # {{flag|CAN}} (15) # {{flag|CHI}} (3) # {{flag|CHN}} (30) # {{flag|CPV}} (2) # {{flag|COL}} (1) # {{flag|CRC}} (1) # {{flag|CRO}} (14) # {{flag|CUB}} (7) # {{flag|CZE}} (4) # {{flag|DEN}} (1) # {{flag|ECU}} (5) # {{flag|EGY}} (3) # {{flag|ESP}} (6) # {{flag|EST}} (2) # {{flag|FIN}} (5) # {{flag|FRA}} (9) # {{flag|GEO}} (20) # {{flag|GER}} (14) # {{flag|GRE}} (4) # {{flag|HON}} (2) # {{flag|HUN}} (14) # {{flag|IND}} (30) # {{flag|IRI}} (20) # {{flag|IRQ}} (4) # {{flag|ISR}} (2) # {{flag|ITA}} (10) # {{flag|JPN}} (30) # {{flag|KAZ}} (29) # {{flag|KGZ}} (19) # {{flag|KOR}} (28) # {{flag|KOS}} (1) # {{flag|LAT}} (3) # {{flag|LTU}} (11) # {{flag|MDA}} (18) # {{flag|MEX}} (12) # {{flag|MGL}} (21) # {{flag|MKD}} (6) # {{flag|NED}} (1) # {{flag|NGR}} (3) # {{flag|NOR}} (5) # {{flag|PHI}} (2) # {{flag|PLE}} (2) # {{flag|POL}} (15) # {{flag|PRK}} (14) # {{flag|PUR}} (6) # {{flag|QAT}} (4) # {{flag|ROU}} (10) # {{flag|SGP}} (2) # {{flag|SRI}} (1) # {{flag|SLE}} (1) # {{flag|SRB}} (7) # {{flag|SUI}} (8) # {{flag|SVK}} (6) # {{flag|SWE}} (10) # {{flag|TJK}} (4) # {{flag|TKM}} (5) # {{flag|TPE}} (2) # {{flag|TUN}} (2) # {{flag|TUR}} (30) # {{flag|UKR}} (30) # {{flag|USA}} (30) # {{flag|UZB}} (19) # {{flag|VEN}} (5) # {{flag|YEM}} (1) # Tarptautinė imtynių federacija (Rusija+Baltarusija) (50) {{div col end}} == Lietuva čempionate == ;Moterų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Gabija Dilytė]] | -50 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|VEN}} [[Nohalis Loyo|Loyo]]<br> '''P''' 6-3F |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''19''' |- align=center |align=left|[[Laura Stanelytė]] | -53 kg |align=center| {{flagicon|ESP}} [[Carla Jaume Soler|Soler]]<br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''23''' |- align=center |align=left|[[Augustė Gendvilaitė]] | -72 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|FRA}} [[Pauline Lecarpentier|Lecarpentier]]<br> '''P''' 0-10 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''16''' |- align=center |align=left|[[Kamilė Gaučaitė]] | -76 kg |align=center| {{flagicon|ITA}} [[Enrica Rinaldi|Rinaldi]]<br> '''P''' 1-2 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''14''' |} ;Vyrų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Paulius Leščauskas]] | -86 kg |align=center| {{flagicon|KAZ}} [[Azamat Dauletbekov|Dauletbekov]] <br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''28''' |- align=center |align=left|[[Domantas Pauliuščenko]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|JPN}} [[Arash Yoshida|Yoshida]]<br> '''P''' 0-7 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''28''' |} ;Vyrų graikų-romėnų imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left| [[Justas Petravičius]] | -60 kg |align=center| {{flagicon|KGZ}} [[Akyl Sulaimanov|Sulaimanov]] <br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''23''' |- align=center |align=left| [[Kristupas Šleiva]] | -67 kg |align=center| {{flagicon|COL}} [[Julián Horta|Horta]]<br> '''P''' 7-8 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''18''' |- align=center |align=left| [[Vilius Savickas]] | -77 kg |align=center| {{flagicon|CHN}} [[Pan Chunyang|Chunyang]]<br> '''P''' 0-8 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''30''' |- align=center |align=left| [[Mindaugas Venckaitis]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|USA}} [[Michial Foy|Foy]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''26''' |- align=center |align=left| [[Mantas Knystautas]] | -130 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|CHN}} [[Jiang Wenhao|Wenhao]]<br> '''P''' 0-3 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''22''' |} == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Pasaulio imtynių čempionatai]] [[Kategorija:2025 sporte]] [[Kategorija:Kroatijos sporto varžybos]] f5il5nolc8qckkgwhrs72c1uehcrdat 7952289 7952288 2026-10-25T11:06:42Z Bearas 8443 7952289 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2025 m. [[pasaulio imtynių čempionatas]] |logotipas = |data = [[2025]] m. [[rugsėjo 13]] – [[rugsėjo 21|21]] d. |vieta = [[Zagrebas]] ({{flag|CRO}}) |stadionas = [[Zagrebo arena]] |šalių skaičius = 76 |dalyvių skaičius = 776 |rungčių skaičius = 30 |Lietuvos delegacija = 11<ref>[https://www.imtynes.lt/2025/09/13/pasaulio-imtyniu-cempionato-programa-ir-musu-komandos-startai Pasaulio imtynių čempionato programa ir mūsų komandos startai]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2024 m. pasaulio imtynių čempionatas|2024 Tirana]] |po = [[2026 m. pasaulio imtynių čempionatas|2026 Astana]] }} '''2025 m. pasaulio imtynių čempionatas''' – geriausių pasaulio [[imtynės|imtynių]] sportininkų čempionatas, kuris vyko [[Kroatija|Kroatijos]] sostinėje [[Zagrebas|Zagrebe]], [[rugsėjo 13]] – [[rugsėjo 21]] d. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption | host = CRO | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_JPN = 7 | silver_JPN = 3 | bronze_JPN = 3 | gold_IRI = 6 | silver_IRI = 4 | bronze_IRI = 5 | gold_USA = 4 | silver_USA = 1 | bronze_USA = 3 | gold_PRK = 3 | silver_PRK = 2 | bronze_PRK = 2 | gold_UWW = 1 | silver_UWW = 4 | bronze_UWW = 8 | name_UWW = Tarptautinė imtynių federacija | skip_UWW = yes | gold_AZE = 1 | silver_AZE = 2 | bronze_AZE = 5 | gold_UZB = 1 | silver_UZB = 1 | bronze_UZB = 3 | gold_GEO = 1 | silver_GEO = 1 | bronze_GEO = 0 | gold_UKR = 1 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 0 | gold_ECU = 1 | silver_ECU = 1 | bronze_ECU = 0 | gold_ARM = 1 | silver_ARM = 0 | bronze_ARM = 3 | gold_KAZ = 1 | silver_KAZ = 0 | bronze_KAZ = 2 | gold_GRE = 1 | silver_GRE = 0 | bronze_GRE = 0 | gold_SRB = 1 | silver_SRB = 0 | bronze_SRB = 0 | gold_KGZ = 0 | silver_KGZ = 2 | bronze_KGZ = 3 | gold_MGL = 0 | silver_MGL = 1 | bronze_MGL = 3 | gold_CHN = 0 | silver_CHN = 1 | bronze_CHN = 4 | gold_TUR = 0 | silver_TUR = 1 | bronze_TUR = 2 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 1 | bronze_HUN = 1 | gold_ALB = 0 | silver_ALB = 1 | bronze_ALB = 0 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 1 | bronze_BUL = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 0 | gold_KOR = 0 | silver_KOR = 1 | bronze_KOR = 0 | gold_BHR = 0 | silver_BHR = 0 | bronze_BHR = 3 | gold_MDA = 0 | silver_MDA = 0 | bronze_MDA = 2 | gold_IND = 0 | silver_IND = 0 | bronze_IND = 1 | gold_POL = 0 | silver_POL = 0 | bronze_POL = 1 | gold_SVK = 0 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 1 | gold_ROU = 0 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 1 | gold_CAN = 0 | silver_CAN = 0 | bronze_CAN = 1 | gold_CUB = 0 | silver_CUB = 0 | bronze_CUB = 1 | gold_CRO = 0 | silver_CRO = 0 | bronze_CRO = 1 | host_CRO = yes | gold_FIN = 0 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 1 }} == Medalininkai == === Vyrų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2|{{flagathlete|[[Han Chong-song]]|PRK}} |rowspan=2|{{flagathlete|[[Bekzat Almaz Uulu]]|KGZ}} |{{flagathlete|[[Arsen Harutyunyan]]|ARM}} |- |{{flagathlete|[[Gulomjon Abdullaev]]|UZB}} |- |rowspan=2|61 kg |rowspan=2|[[Zaur Uguev]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ahmad Javan]]|IRI}} ||{{flagmedalist|[[Assylzhan Yessengeldi]]|KAZ}} |- ||{{flagmedalist|[[Nuraddin Novruzov]]|AZE}} |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Rahman Amouzad]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kotaro Kiyooka]]|JPN}} ||{{flagmedalist|[[Real Woods]]|USA}} |- ||{{flagmedalist|[[Umidjon Jalolov]]|UZB}} |- |rowspan=2|70 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Yoshinosuke Aoyagi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Tömör-Ochiryn Tulga]]|MGL}} |{{flagmedalist|[[Ernazar Akmataliev]]|KGZ}} |- |{{flagmedalist|[[Nurkozha Kaipanov]]|KAZ}} |- |rowspan=2|74 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kota Takahashi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Chermen Valiev]]|ALB}} |[[Zaurbek Sidakov]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Tajmuraz Salkazanov]]|SVK}} |- |rowspan=2|79 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Georgios Kougioumtsidis]]|GRE}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Levi Haines]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Mohammad Nokhodi]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Khidir Saipudinov]]|BHR|code=BRN}} |- |rowspan=2|86 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Zahid Valencia]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Hayato Ishiguro]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Kamran Ghasempour]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Arsenii Dzhioev]]|AZE}} |- |rowspan=2|92 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Trent Hidlay]]|USA}} |rowspan=2| [[Amanula Gadzhimagomedov]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Osman Nurmagomedov]]|AZE}} |- |{{flagmedalist|[[Amir Hossein Firouzpour]]|IRI}} |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kyle Snyder]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amir Ali Azarpira]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Akhmed Tazhudinov]]|BHR}} |- |{{flagmedalist|[[Arash Yoshida]]|JPN}} |- |rowspan=2|125 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amir Hossein Zare]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Giorgi Meshvildishvili]]|AZE}} |{{flagmedalist|[[Robert Baran]]|POL}} |- |{{flagmedalist|[[Shamil Sharipov]]|BHR}} |} === Vyrų graikų-romėnų === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Vakhtang Lolua]]|GEO}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Payam Ahmadi]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Eldaniz Azizli]]|AZE}} |- | {{flagmedalist|[[Shi Huoying]]|CHN}} |- |rowspan=2|60 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aidos Sultangali]]|KAZ}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alisher Ganiev]]|UZB}} |{{flagmedalist|[[Ri Se-ung]]|PRK}} |- |{{flagmedalist|[[Hrachya Poghosyan]]|ARM}} |- |rowspan=2|63 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aytjan Khalmakhanov]]|UZB}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Chung Han-jae]]|KOR}} |{{flagmedalist|[[Mohammad Mehdi Keshtkar]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Vitalie Eriomenco]]|MLD}} |- |rowspan=2|67 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Saeid Esmaeili]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Hasrat Jafarov]]|AZE}} |{{flagmedalist|[[Daniial Agaev]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Slavik Galstyan]]|ARM}} |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ulvu Ganizade]]|AZE}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ibrahim Ghanem]]|FRA}} |{{flagmedalist|[[Abdullo Aliev]]|UZB}} |- |{{flagmedalist|[[Danial Sohrabi]]|IRI}} |- |rowspan=2|77 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Malkhas Amoyan]]|ARM}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nao Kusaka]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Róbert Fritsch]]|HUN}} |- |{{flagmedalist|[[Ahmet Yılmaz]]|TUR}} |- |rowspan=2|82 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Gholamreza Farrokhi]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Gela Bolkvadze]]|GEO}} |{{flagmedalist|[[Karlo Kodrić]]|CRO}} |- |{{flagmedalist|[[Taizo Yoshida]]|JPN}} |- |rowspan=2|87 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aleksandr Komarov]]|SRB}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alireza Mohmadi]]|IRI}} |[[Milad Alirzaev]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Asan Zhanyshov]]|KGZ}} |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Mohammad Hadi Saravi]]|IRI}} |rowspan=2|[[Artur Sargsian]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |[[Kiryl Maskevich]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Murad Ahmadiyev]]|AZE}} |- |rowspan=2|130 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Amin Mirzazadeh]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Dárius Vitek]]|HUN}} |{{flagmedalist|[[Elias Kuosmanen]]|FIN}} |- |[[Pavel Hlinchuk]] <br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |} === Moterų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|50 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Won Myong-gyong]]|PRK}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Zhang Yu]]|CHN}} |[[Elizaveta Smirnova]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Evin Demirhan]]|TUR}} |- |rowspan=2|53 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Haruna Murayama]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Lucía Yépez]]|ECU}} |{{flagmedalist|[[Choe Hyo-gyong]]|PRK}} |- |{{flagmedalist|[[Antim Panghal]]|IND}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Oh Kyong-ryong]]|PRK}} |rowspan=2|[[Ekaterina Verbina]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Sowaka Uchida]]|JPN}} |- |{{flagmedalist|[[Andreea Ana]]|ROM}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Helen Maroulis]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Son Il-sim]]|PRK}} |[[Olga Khoroshavtseva]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |{{flagmedalist|[[Hong Kexin]]|CHN}} |- |rowspan=2|59 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Sakura Onishi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Mariia Vynnyk]]|UKR}} |{{flagmedalist|[[Togtokhyn Altjin]]|MGL}} |- |{{flagmedalist|[[Laurence Beauregard]]|CAN}} |- |rowspan=2|62 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Sakura Motoki]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kim Ok-ju (wrestler)|Kim Ok-ju]]|PRK}} |{{flagmedalist|[[Pürevdorjiin Orkhon]]|MGL}} |- |[[Amina Tandelova]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Miwa Morikawa]]|JPN}} |rowspan=2|[[Alina Kasabieva]]<br>{{flagicon image|UWW Flag icon.png}} Tarptautinė imtynių federacija |{{flagmedalist|[[Irina Rîngaci]]|MDA}} |- |{{flagmedalist|[[Tüvshinjargalyn Enkhjin]]|MGL}} |- |rowspan=2|68 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ami Ishii]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Yuliana Yaneva]]|BUL}} |{{flagmedalist|[[Kennedy Blades]]|USA}} |- |{{flagmedalist|[[Long Jia]]|CHN}} |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alla Belinska]]|UKR}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nesrin Baş]]|TUR}} |{{flagmedalist|[[Nurzat Nurtaeva]]|KGZ}} |- |{{flagmedalist|[[Li Zelu]]|CHN}} |- |rowspan=2|76 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Génesis Reasco]]|ECU}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aiperi Medet Kyzy]]|KGZ}} |{{flagmedalist|[[Kylie Welker]]|USA}} |- |{{flagmedalist|[[Milaimys Marín]]|CUB}} |} == Dalyvaujančios šalys == {{div col|colwidth=17em}} # {{flag|ALB}} (5) # {{flag|ALG}} (8) # {{flag|ARM}} (15) # {{flag|ASA}} (1) # {{flag|AUS}} (4) # {{flag|AUT}} (6) # {{flag|AZE}} (23) # {{flag|BAH}} (1) # {{flag|BEL}} (3) # {{flag|BRA}} (6) # {{flag|BHR}} (6) # {{flag|BUL}} (14) # {{flag|CAN}} (15) # {{flag|CHI}} (3) # {{flag|CHN}} (30) # {{flag|CPV}} (2) # {{flag|COL}} (1) # {{flag|CRC}} (1) # {{flag|CRO}} (14) # {{flag|CUB}} (7) # {{flag|CZE}} (4) # {{flag|DEN}} (1) # {{flag|ECU}} (5) # {{flag|EGY}} (3) # {{flag|ESP}} (6) # {{flag|EST}} (2) # {{flag|FIN}} (5) # {{flag|FRA}} (9) # {{flag|GEO}} (20) # {{flag|GER}} (14) # {{flag|GRE}} (4) # {{flag|HON}} (2) # {{flag|HUN}} (14) # {{flag|IND}} (30) # {{flag|IRI}} (20) # {{flag|IRQ}} (4) # {{flag|ISR}} (2) # {{flag|ITA}} (10) # {{flag|JPN}} (30) # {{flag|KAZ}} (29) # {{flag|KGZ}} (19) # {{flag|KOR}} (28) # {{flag|KOS}} (1) # {{flag|LAT}} (3) # {{flag|LTU}} (11) # {{flag|MDA}} (18) # {{flag|MEX}} (12) # {{flag|MGL}} (21) # {{flag|MKD}} (6) # {{flag|NED}} (1) # {{flag|NGR}} (3) # {{flag|NOR}} (5) # {{flag|PHI}} (2) # {{flag|PLE}} (2) # {{flag|POL}} (15) # {{flag|PRK}} (14) # {{flag|PUR}} (6) # {{flag|QAT}} (4) # {{flag|ROU}} (10) # {{flag|SGP}} (2) # {{flag|SRI}} (1) # {{flag|SLE}} (1) # {{flag|SRB}} (7) # {{flag|SUI}} (8) # {{flag|SVK}} (6) # {{flag|SWE}} (10) # {{flag|TJK}} (4) # {{flag|TKM}} (5) # {{flag|TPE}} (2) # {{flag|TUN}} (2) # {{flag|TUR}} (30) # {{flag|UKR}} (30) # {{flag|USA}} (30) # {{flag|UZB}} (19) # {{flag|VEN}} (5) # {{flag|YEM}} (1) # Tarptautinė imtynių federacija (Rusija+Baltarusija) (50) {{div col end}} == Lietuva čempionate == ;Moterų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Gabija Dilytė]] | -50 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|VEN}} [[Nohalis Loyo|Loyo]]<br> '''P''' 6-3F |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''19''' |- align=center |align=left|[[Laura Stanelytė]] | -53 kg |align=center| {{flagicon|ESP}} [[Carla Jaume Soler|Soler]]<br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''23''' |- align=center |align=left|[[Augustė Gendvilaitė]] | -72 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|FRA}} [[Pauline Lecarpentier|Lecarpentier]]<br> '''P''' 0-10 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''16''' |- align=center |align=left|[[Kamilė Gaučaitė]] | -76 kg |align=center| {{flagicon|ITA}} [[Enrica Rinaldi|Rinaldi]]<br> '''P''' 1-2 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''14''' |} ;Vyrų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Paulius Leščauskas]] | -86 kg |align=center| {{flagicon|KAZ}} [[Azamat Dauletbekov|Dauletbekov]] <br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''28''' |- align=center |align=left|[[Domantas Pauliuščenko]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|JPN}} [[Arash Yoshida|Yoshida]]<br> '''P''' 0-7 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''28''' |} ;Vyrų graikų-romėnų imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left| [[Justas Petravičius]] | -60 kg |align=center| {{flagicon|KGZ}} [[Akyl Sulaimanov|Sulaimanov]] <br> '''P''' 0-10 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''23''' |- align=center |align=left| [[Kristupas Šleiva]] | -67 kg |align=center| {{flagicon|COL}} [[Julián Horta|Horta]]<br> '''P''' 7-8 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''18''' |- align=center |align=left| [[Vilius Savickas]] | -77 kg |align=center| {{flagicon|CHN}} [[Pan Chunyang|Chunyang]]<br> '''P''' 0-8 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''30''' |- align=center |align=left| [[Mindaugas Venckaitis]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|USA}} [[Michial Foy|Foy]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''26''' |- align=center |align=left| [[Mantas Knystautas]] | -130 kg |align=center {{n/a}} |align=center| {{flagicon|CHN}} [[Jiang Wenhao|Wenhao]]<br> '''P''' 0-3 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''22''' |} == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Pasaulio imtynių čempionatai]] [[Kategorija:2025 sporte]] [[Kategorija:Kroatijos sporto varžybos]] ol4q783be45lup1221wrejioqlant6f 0 699266 7952146 7917634 2026-10-25T05:10:05Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7952146 wikitext text/x-wiki {{Nemuno kilpų RP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Jundeliškių uosis.jpg | antraštė = Medis nuo kryžkelės, iš pietų pusės | vieta = [[Jundeliškės]],<br>[[Birštono savivaldybė]] | lat = 54.581139 | long = 24.116790 | rūšis = uosis | aukštis = 33,5 | apimtis = 4,2 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Jundeliškių uosis''' – išskirtinis [[uosis]], augantis [[Birštono savivaldybė]]je, [[Jundeliškės|Jundeliškių]] kaime, [[Verknės kraštovaizdžio draustinis (Nemuno kilpų RP)|Verknės kraštovaizdžio draustinyje]]. Uosis stūkso prie kaimo kryžkelės S. Moravskio gatvėje, tarp Nr. 17 ir 13, bevardžio upelio dešiniajame krante, paribyje su [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] objekto teritorija, buvusio [[Jundeliškių dvaras|Jundeliškių dvaro]] sodyba. Pasiekiamas iš [[Nemajūnai (Birštonas)|Nemajūnų]]–Jundeliškių kryžkelės kelyje {{A16}}, 0,5 km Jundeliškių kryptimi, pusiaukelėje pravažiuojant [[Jundeliškių liepa|Jundeliškių liepą]]. Nuo 2026 m. Jundeliškių uosis paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]], nubrėžtos jo apsaugos zonos ribos. Saugomų teritorijų valstybės kadastre pateikti medžio fiziniai duomenys: 33,5 m aukštis, 4,2 m kamieno apimtis.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310506000183-jundeliskiu-uosis?x=24.1168&y=54.5811&zoom=18.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Jundeliškių uosis] ''stvk.lt''</ref><ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/teises-aktai-del-gpo-paskelbimo-valstybes-saugomais-bei-paskelbtu-valstybes-saugomais-gpo-ribu-planai/ Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt'' 2026-03-20</ref> <gallery widths="180" heights="180"> Jundeliškių uosis, kamienas.jpg|Apkerpėjęs suktas kamienas Jundeliškių uosis 2.jpg|miniatiūra|left|180px|Medis nuo kiemo, šiaurinė pusė </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Jundeliškės ash tree)) * [https://vstt.lrv.lt/public/canonical/1773985189/3111/bendras_gpo_schemos_26_03_18.pdf#page=22 Gamtos paveldo objektų schemos. Jundeliškių uosis] ''vstt.lrv.lt'' * [http://miskininkas.eu/isskirtiniai-lietuvos-uosiai/ Išskirtiniai Lietuvos uosiai] ''miskininkas.eu'' 2018-08-24, {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201230041009/http://miskininkas.eu/isskirtiniai-lietuvos-uosiai/}} {{Birštono savivaldybės saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Birštono savivaldybės paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Jundeliškės]] auhxpcccwdqgkqzjt2ytt4s9wbdnhbw 7952147 7952146 2026-10-25T05:10:27Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7952147 wikitext text/x-wiki {{Nemuno kilpų RP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = Jundeliškių uosis.jpg | antraštė = Medis nuo kryžkelės, iš pietų pusės | vieta = [[Jundeliškės]],<br>[[Birštono savivaldybė]] | lat = 54.581139 | long = 24.116790 | rūšis = uosis | aukštis = 33,5 | apimtis = 4,2 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Jundeliškių uosis''' – išskirtinis [[uosis]], augantis [[Birštono savivaldybė]]je, [[Jundeliškės|Jundeliškių]] kaime, [[Verknės kraštovaizdžio draustinis (Nemuno kilpų RP)|Verknės kraštovaizdžio draustinyje]]. Uosis stūkso prie kaimo kryžkelės S. Moravskio gatvėje, tarp Nr. 17 ir 13, bevardžio upelio dešiniajame krante, paribyje su [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] objekto teritorija, buvusio [[Jundeliškių dvaras|Jundeliškių dvaro]] sodyba. Pasiekiamas iš [[Nemajūnai (Birštonas)|Nemajūnų]]–Jundeliškių kryžkelės kelyje {{A16}}, 0,5 km Jundeliškių kryptimi, pusiaukelėje pravažiuojant [[Jundeliškių liepa|Jundeliškių liepą]]. Nuo 2026 m. Jundeliškių uosis paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[GPO|gamtos paveldo objektu]], nubrėžtos jo apsaugos zonos ribos. Saugomų teritorijų valstybės kadastre pateikti medžio fiziniai duomenys: 33,5 m aukštis, 4,2 m kamieno apimtis.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310506000183-jundeliskiu-uosis?x=24.1168&y=54.5811&zoom=18.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Jundeliškių uosis] ''stvk.lt''</ref><ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/gamtos-paveldo-objektai/teises-aktai-del-gpo-paskelbimo-valstybes-saugomais-bei-paskelbtu-valstybes-saugomais-gpo-ribu-planai/ Teisės aktai dėl GPO paskelbimo valstybės saugomais bei paskelbtų valstybės saugomais GPO ribų planai] ''vstt.lrv.lt'' 2026-03-20</ref> <gallery widths="180" heights="180"> Jundeliškių uosis, kamienas.jpg|Apkerpėjęs suktas kamienas Jundeliškių uosis 2.jpg|miniatiūra|left|180px|Medis nuo kiemo, šiaurinė pusė </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Jundeliškės ash tree}} * [https://vstt.lrv.lt/public/canonical/1773985189/3111/bendras_gpo_schemos_26_03_18.pdf#page=22 Gamtos paveldo objektų schemos. Jundeliškių uosis] ''vstt.lrv.lt'' * [http://miskininkas.eu/isskirtiniai-lietuvos-uosiai/ Išskirtiniai Lietuvos uosiai] ''miskininkas.eu'' 2018-08-24, {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201230041009/http://miskininkas.eu/isskirtiniai-lietuvos-uosiai/}} {{Birštono savivaldybės saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Birštono savivaldybės paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Jundeliškės]] 5plmbpmkkad10jpbuw75nkakdyaem9f 0 701612 7951940 7936455 2026-10-24T13:29:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7951940 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas=sports|vardas=Naglis Kanišauskas|gimė={{Gimimo data|2000|10|22}}|birth_place=[[Klaipėda]], [[Lietuva]] |veikla=[[Kikboksas|Kikboksininkas]] ir [[Mišrūs kovos menai|mišrių kovos menų]] kovotojas |aktyvumo metai= }} '''Naglis „The Smiling Boy“ Kanišauskas''' (g. [[2000]] m. [[spalio 22]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Kikboksas|kikboksininkas]] ir [[Mišrūs kovos menai|mišrių kovos menų]] kovotojas. == Biografija == 2019 m. baigė [[Klaipėdos Varpo gimnazija|Klaipėdos „Varpo“ gimnaziją]]. 2023 m. kandidatavo į savivaldybės tarybos narius.<ref>https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/rnk1630/kandidatai/savKandidatasBiografija_rkndId-2433334.html {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Karjera == 2024 m. dalyvavo Lietuvos bokso čempionate.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/510096/lietuvos-bokso-pirmenybese-inirtingu-finalu-laikas-sestadieni-paaiskes-naujieji-cempionai</ref> 2025 m. kovo 8 d. „[[Cage Warriors]]“ turnyre kovojo dėl čempiono diržo.<ref>https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/kova-del-cage-warriors-cempiono-dirzo-kanisauskas-pralaimejo-teiseju-sprendimu-n1403043</ref> ==Kovų rekordas== ===Profesionalus kikboksas=== <ref>https://www.tapology.com/fightcenter/fighters/101322-naglis-kaniauskas</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center" !Rezultatas !Rekordas !Varžovas !Metodas !Raundas, laikas !Data !Lokacija !Užrašai |- | | |{{flagicon|LIT}} Ignas Pauliukevičius | | |2026-10-24 |Vilnius, Lietuva |UTMA 20 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |4-2-2 |{{flagicon|LIT}} Dovydas Girdzevičius |TKO |3, {{Mažas|0:38}} |2026-09-26 |Kaunas, Lietuva |UTMA 19 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |3-2-2 |{{flagicon|MDA}} Maxim Zaplitnii |{{Santrumpa|D|Teisėju sprendimas}} |4 |2026-04-18 |Kaunas, Lietuva |UTMA 18 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |2-2-2 |{{flagicon|LAT}} Ričards Ozols |TKO |3, {{Mažas|2:50}} |2026-01-31 |Vilnius, Lietuva |UTMA 16 |- |{{Ne1|Pralaimėjimas}} |1-2-2 |{{nowrap|{{flagicon|LIT}} [[Dominykas Dirkstys]]}} |TKO |1, {{Mažas|1:01}} |2025-09-27 |Kaunas, Lietuva |UTMA 13 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |1-1-2 |{{flagicon|TUR}} Isa Göçmen |{{santrumpa|TKO|Techninis nokautas}} |2, {{Mažas|1:35}} |2025-01-17 |Klaipėda, Lietuva |UTMA RISING 1 |- |{{Lygiosios}} |0-1-2 |{{flagicon|LIT}} Paulius Mitkus |DD |3 |2021-02-08 |Vilnius, Lietuva |KOK Classic 5 |- |{{Ne1|Pralaimėjimas}} |0-1-1 |{{flagicon|LIT}} Paulius Mitkus |{{santrumpa|SD|ne vieningas teisėjų sprendimas}} |3 |2019-03-16 |Vilnius, Lietuva |KOK 69 |- |{{Lygiosios}} |0-0-1 |{{flagicon|LAT}} Ilja Ivanovs |{{Santrumpa|DD|Lygiosios teisėju sprendimu}} |3 |2019-02-23 |Ryga, Latvija |KOK 68 |} ===Profesionalūs mišrūs kovos menai=== <ref>https://www.sherdog.com/fighter/Naglis-Kanisauskas-286947</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center" !Rezultatas !Rekordas !Varžovas !Metodas !Raundas, laikas !Data !Lokacija !Užrašai |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |10-4 |{{flagicon|BRA}} Edcardo Oliveira Martins |TKO |1, 2:12 |2025-12-13 |{{nowrap|Stokholmas, Švedija}} |AFN 12 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |9-4 |{{flagicon|ENG}} Joe Middleton |TKO |1, {{Mažas|2:37}} |2025-07-12 |Londonas, JK |Cage Warriors 192 |- |{{Ne1|Pralaimėjimas}} |8-4 |{{flagicon|ITA}} Dario Bellandi |{{santrumpa|SD|ne vieningas teisėjų sprendimas}} |5 |2025-03-08 |Roma, Italija |Cage Warriors 183 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |8-3 |{{flagicon|GER}} Leon Naumann |KO |2, {{Mažas|4:50}} |2024-07-25 |Mančesteris, JK |Cage Warriors 175 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |7-3 |{{flagicon|UK}} Chris Douglass |{{santrumpa|TKO|Techninis nokautas}} |1, {{Mažas|0:51}} |2023-10-25 |Niukaslas, JK |Cage Warriors 164 |- |{{Ne1|Pralaimėjimas}} |6-3 |{{flagicon|ITA}} Dario Bellandi |UD |3 |2023-07-29 |Roma, Italija |Cage Warriors 158 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |6-2 |{{flagicon|CMR}} Michael Tchamou |SUB |1, {{Mažas|3:21}} |2023-03-21 |Londonas, JK |Cage Warriors 151 |- |{{Ne1|Pralaimėjimas}} |5-2 |{{flagicon|ENG}} Will Currie |UD |3 |2022-07-22 |Londonas, [[JK]] |Cage Warriors 141 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |5-1 |{{flagicon|CZE}} Jakub Bele |{{santrumpa|KO|Nokautas}} |1, {{Mažas|0:13}} |2022-02-26 |Praha, Čekija |OKTAGON 31 |- |{{Ne1|Pralaimėjimas}} |4-1 |{{flagicon|RUS}} Imamshafi Aliev |{{santrumpa|UD|Vienbalsis sprendimas}} |3 |2021-10-29 |Abu Dabis, [[Jungtiniai Arabų Emyratai|JAE]] |UAE Warriors 24 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |4-0 |{{flagicon|UKR}} Bohdan Kotlovjanov |SUB |1, {{Mažas|2:30}} |2019-12-28 |Tauragė, Lietuva |MMA Bushido 78 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |3-0 |{{flagicon|RUS}} Anatoly Makarkin |SUB |3 |2019-09-21 |Kaunas, Lietuva |KOK World Series 2019 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |2-0 |{{flagicon|LAT}} Armands Tilens |SUB |1, {{Mažas|4:12}} |2019-08-24 |Ryga, Latvija |Freon - Ghetto Fight 10 |- |{{Laimėjo|Pergalė}} |1-0 |{{nowrap|{{flagicon|BLR}} Arseniy Fomenkov}} |{{santrumpa|SUB|Pasidavimas}} |1 |2019-05-03 |Vilnius, Lietuva |MMA Bushido 77 |} == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Kanišauskas, Naglis}} [[Kategorija:Lietuvos kikboksininkai]] [[Kategorija:Lietuvos mišrių kovos menų kovotojai]] cew31wifv2pwncme8swjr29jviyf8vr 0 701613 7952141 7936482 2026-10-25T03:24:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952141 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = | caption = | location = {{flag|Lazdijų rajono savivaldybė|name= Lazdijų raj.}} | nearest_city = [[Pertakas]] | lat_degrees = 53 | lat_minutes = 56 | lat_seconds = 21.0 | lat_direction = N | long_degrees = 23 | long_minutes = 37 | long_seconds = 56.2 | long_direction = E | map = Lazdijų rajonas | area = 1 126 ha | established = 2005 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija | vikiteka = }} '''Pertako miško biosferos poligonas''' – [[biosfera|biosferos]] poligonas [[Lazdijų rajono savivaldybė]]je, prie [[Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena|Baltarusijos–Lietuvos valstybinės sienos]], [[Kapčiamiesčio giria|Kapčiamiesčio girios]] dalyje, į vakarus nuo kelio {{RK2504}}. Į teritoriją patenka [[Pertako ornitologinis draustinis]] (376 ha), Kuodžių miško pušies [[genetinis draustinis]] (9 ha). Biosferos poligonas įtrauktas į „[[Natura 2000]]“ saugomų teritorijų tinklą. Pertako miško biosferos poligonas įsteigtas 2005 m. [[Saugoma teritorija]] apima 1 126 ha, skirta išsaugoti Pertako miško komplekso [[ekosistema|ekosistemą]], siekiant išlaikyti [[vakarinis kurtinys|vakarinio kurtinio]] (''Tetrao urogallus'') populiaciją teritorijoje.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0900000000009-pertako-misko-biosferos-poligonas?x=23.6323&y=53.9392&zoom=12.9&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Pertako miško biosferos poligonas] ''stvk.lt/map''</ref> Tai retas paukštis, nuo 1989 m. įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Gyvena brandžiuose [[pušynas|pušynuose]] netoli [[pelkė|pelkių]] ar drėgnų miškų. 2013 m. Lietuvoje buvo registruota apie 300–400 patinų tuokvietėse.<ref>[https://www.raudonojiknyga.lt/gyvunai/pauksciai/481-vakarinis-kurtinys-tetrao-urogallus Saugomi ir reti paukščiai Lietuvoje. Vakarinis kurtinys] ''raudonojiknyga.lt''</ref> 2026 m. duomenimis, buvo planuojamas Pertako miško biosferos poligono ribų keitimas, į saugomą zoną įtraukiant Pertako apylinkes ir Stalų mišką, kuriame yra kurtinių tuokvietės. Plėtra turėtų kompensuoti žalą šių paukščių buveinėms dėl [[Rūdninkų karinis poligonas|Rūdninkų karinio poligono]] įkūrimo.<ref>[https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/vertintos-planuojamos-stalupertako-biosferos-polligono-teritorijos-0vh/ Vertintos planuojamos Stalų–Pertako biosferos poligono teritorijos] ''vstt.lrv.lt'' 2026-05-05</ref> Pertako miško biosferos poligono apylinkėse planuojamas [[Kapčiamiesčio karinis poligonas]].<ref>[https://kam.lt/informacija-apie-kapciamiescio-karini-poligona/ Informacija apie Kapčiamiesčio karinį poligoną] ''kam.lt''</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.251873 Pertako miško biosferos poligono nuostatai] ''e-seimas.lrs.lt'' * [https://www.vietoves.lt/saugomos_teritorijos/Pertako_mi%C5%A1kas Pertako miško biosferos poligono ribų planas] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''vietoves.lt'' * [https://saugoma.lt/teritorijos/pertako-misko-biosferos-poligonas Pertako miško biosferos poligonas] ''saugoma.lt'' {{Lazdijų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lazdijų rajono saugomos teritorijos]] 03jml0twc4h838t8ebdi9tw7844ai5x 0 701659 7952140 7937700 2026-10-25T02:49:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952140 wikitext text/x-wiki {{Žuvinto BR}} {{Infobox_protected_area | name ={{PAGENAME}} | tipas =botaninis | image = | caption = | location ={{flag|Marijampolės savivaldybė|name= Marijampolės sav.}} | nearest_city = [[Paželsviai]] | lat_degrees = 54 | lat_minutes = 25 | lat_seconds = 05.0| lat_direction = N | long_degrees = 23 | long_minutes = 27 | long_seconds = 56.0| long_direction = E | map = Marijampolės savivaldybė | area = 463 ha | established = 2002 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija | vikiteka = }} '''Paželsvių botaninis-zoologinis draustinis''', anksčiau ''botaninis draustinis'' – saugoma teritorija [[Marijampolės savivaldybė]]je, [[Paželsviai|Paželsvių]] kaimo ([[Liudvinavo seniūnija|Liudvinavo sen.]]) apylinkėse, į rytus nuo kelio {{KK182}}, į šiaurę nuo [[Žaltytis|Žaltyčio]] ežero ir [[pelkė|pelkių]]. Draustinis apima [[Buktos miškas|Buktos miško]] dalį paribyje su [[Buktbalės gamtinis rezervatas|Buktbalės gamtiniu rezervatu]]. Ties rytiniu pakraščiu auga [[Grįstakelio ąžuolas]]. Priklauso ekologiniam tinklui „[[Natura 2000]]“. 1996 m. įkurtas Paželsvių botaninis draustinis. Jo pradinė paskirtis buvo išskirtinai [[botanika|botaninė]] – numatyta saugoti retas miško augalų bendrijas ir 14 nykstančių augalų rūšių. Tuo metu išmatuotas ir patvirtintas jo plotas sudarė 386 ha, nurodytos saugomų rūšių augavietės: [[Europinis miežvienis|europinio miežvienio]], [[Tuščiaviduris rūtenis|tuščiavidurio rūtenio]], [[Geltonžiedis pelėžirnis|geltonžiedžio pelėžirnio]], [[Žalsvažiedė blandis|žalsvažiedės blandies]], [[Statusis atgiris|stačiojo atgirio]], [[Miškinė varnalėša|miškinės varnalėšos]], [[Miškinė dirsė|miškinės dirsės]], [[Tripulinė viksva|tripulinės viksvos]], [[Miškinė glažutė|miškinės glažutės]], [[Retažiedė miglė|retažiedės miglės]], [[Pelkinė šindra|pelkinės šindros]], [[Kvapioji dirvuolė|kvapiosios dirvuolės]], [[Lancetinis dumblialaiškis|lancetinio dumblialaiškio]], [[Plaukuotoji jonažolė|plaukuotosios jonažolės]].<ref>[https://saugoma.lt/teritorijos/pazelsviu-botaninis-draustinis Paželsvių botaninis draustinis] ''saugoma.lt''</ref> 2002 m. steigiant [[Žuvinto biosferos rezervatas|Žuvinto biosferos rezervatą]], į jį su kitais [[draustinis|draustiniais]] buvo įtrauktas išplėstas Paželsvių botaninis-zoologinis draustinis, nustatytas 463 ha saugomas plotas, remiantis [[LRV]] 2001 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1817.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0210700000080-pazelsviu-botaninis-zoologinis-draustinis?x=23.4647&y=54.4176&zoom=12.9&st=%5B57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,108,109,110,111,112,113,114,116,117,118%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Paželsvių botaninis-zoologinis draustinis] ''stvk.lt/map''</ref> Teritorija skirta išsaugoti etalonines drėgnų [[Mišrieji ir plačialapiai miškai|plačialapių miškų]] su [[guoba|guobomis]] bendrijas, plačialapių miškų su [[skroblas|skroblais]] ir [[Blakstienotoji viksva|blakstienotosiomis viksvomis]] bendrijas, [[juodalksnis|juodalksnynų]] bendrijas, [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonosios knygos]] augalų rūšių augavietes. Saugomos rūšys, be floros, apima [[baltnugaris genys|baltnugarių genių]], [[juodasis gandras|juodųjų gandrų]], [[mažasis erelis rėksnys|mažųjų erelių rėksnių]], [[baltamargė šaškytė|baltamargių šaškyčių]] radavietes ir perimvietes.<ref>[https://saugoma.lt/teritorijos/pazelsviu-botaninis-zoologinis-draustinis Paželsvių botaninis-zoologinis draustinis] ''saugoma.lt''</ref> Savivaldybės saugomas Paželsvių botaninis draustinis buvo panaikintas.<ref>[https://teisesaktai.marijampole.lt/document/62097?version=1 Dėl Marijampolės savivaldybės Buktos ir Paželsvių botaninių draustinių panaikinimo] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''marijampole.lt'', 2022-10-17, Nr. TR-298</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.zuvintas.lt/saugoma-teritorija/kas-cia-saugoma Žuvinto biosferos rezervatas. Draustiniai] ''zuvintas.lt'' {{Marijampolės savivaldybės saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Marijampolės savivaldybės saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Lietuvos botaniniai draustiniai]] [[Kategorija:Lietuvos zoologiniai draustiniai]] g7rhn36zmb091n1acf33n1lwf3cqur2 0 701677 7952105 7938596 2026-10-24T20:32:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952105 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:The US Air Force on the Western Front 1918-1919 Q72611.jpg|miniatiūra|JAV KOP pilotas ir oro žvalgas lėktuve [[Sopwith 1½ Strutter]]]] [[Vaizdas:USA - Balloon Observer WWI.png|miniatiūra|JAV KOP oro baliono stebėtojo ženklas]] [[Vaizdas:Aerial observer in balloon gondola, 1918.jpg|miniatiūra|Oro žvalgas oro baliono gondoloje, 1918 m.]] '''Oro žvalgas''' ({{En|air observer arba aerial observer}}, {{Fr|observateur aérien}}) – [[Orlaivis|orlaivio]] [[Įgula (mašinos)|įgulos]] narys, kurio pareigos yra daugiausiai susiję su žvalgyba iš oro. Terminas siejamas su [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu Didžiosios Britanijos Royal karinės oro pajėgose ({{En|Flying Corps}}) susiformavusiu terminu, kuris ir toliau buvo vartojamas jo įpėdinėse – [[Royal Air Force]] (RAF). Pati pareigybė Prancūzijos karinėse oro pajėgose buvo atsiradusi jau XVIII a. pabaigoje, kur oro žvalgo funkcijas atlikdavo kariuomenės naudotų [[Karšto oro balionas|karšto oro balionų]] (mongolfjerų) įgulos nariai. Anglakalbių šalių oro žvalgo kvalifikacijos ženklas (''brevet'') buvo vienas sparnas su raide „O“ ties jo pagrindu. Oro žvalgai būdavo rengiami karo aviacijos mokyklose arba, dideles karines oro pajėgas turėjusių šalių atveju – specializuotose oro žvalgų mokyklose. Oro žvalgo apmokymas paprastai trukdavo gerokai trumpiau nei piloto.<ref>[https://web.archive.org/web/20180519152819/http://www.gurripatos.com/1.html Escuela de Observadores], archyvuota</ref> Oro žvalgams taip pat būdavo išduodami ginklai, o ankstyvuoju karinės aviacijos laikotarpiu iš jų buvo tikimasi, kad jie kovos su priešo orlaiviais. Tam žvalgo kabinoje buvo montuojami žvalgo valdomi, ant įtaisų panašių į [[Skarfo žiedas|Skarfo žiedą]], judnatys [[kulkosvaidžiai]], kuriais buvo siekiama gintis nuo priešo [[Naikintuvas|naikintuvų]]. Ilgainiui jų vaidmuo pasikeitė, atsirado atskiros oro šaulių specializacijos. Antrojo pasaulinio karo metais RAF bombonešių įgulose buvo dažnai vartojamas pavadinimas „oro žvalgas / šturmanas“ (''air observer/navigator'').<ref>[http://www.associations.rafinfo.org.uk/acronyms.htm ROYAL AIR FORCE ACRONYMS/ABBREVIATIONS], ROYAL AIR FORCES REGISTER OF ASSOCIATIONS, hosted by 207 Squadron Royal Air Force History, last updated: 14 Mar 2019: Editor: Frank Haslam for websites at www.rafinfo.org.uk :</ref> Pirmąją oficialiai užregistruotą britų karinių oro pajėgų (RAF) pergalę ore Antrajame pasauliniame kare pasiekė oro žvalgas, [[seržantas]] F. Letchfordas, 1939 m. rugsėjo 20 d., iš naikintuvo [[Fairey Battle]], pilotuojamo L. H. Bakerio, numušęs vokiečių [[Bombonešis|bombonešį]].<ref>[https://www.raf.mod.uk/history_old/h88.html 88 Squadron history] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251127023111/https://www.raf.mod.uk/history_old/h88.html |date=2025-11-27 }}, Wayback Machine</ref> Vietnamo karo metu oro stebėtojai taip pat galėjo būti priešakinės aviacijos valdymo karininkai (angl. ''Forward Air Controllers'', FAC). Šie karininkai skrisdami lėtaeigiais [[Cessna O-1 Bird Dog]], [[Cessna O-2 Skymaster]] ar [[North American Rockwell OV-10 Bronco]] orlaiviais radijo ryšiu nukreipdavo greitai skrendančius [[Reaktyvinis lėktuvas|reaktyvinius lėktuvus]] į bombarduojamus taikinius. [[JAV ginkluotosios pajėgos|JAV kariuomenėje]] oro žvalgai-stebėtojai ({{En|Aeroscout Observer}}) buvo kareiviai, tarnavę orlaivių įgulose, dažnai – orlaivių mechanikai, atliekantys žvalgybos užduotis, skrisdami [[Sraigtasparnis|sraigtasparniais]] [[Bell H-13 Sioux]] (OH-13), [[Hughes OH-6 Cayuse]] (OH-6) ir [[Bell OH-58 Kiowa]] (OH-58). == Dabartinė vartosena == [[Vaizdas:Ansaldo A.120 photo camera Lithuania.jpg|miniatiūra|Į [[Lietuvos Karo aviacija|Lietuvos KOP]] [[Ansaldo A.120]] aviacijos fotolaboratorijos karys montuoja foto kamerą „Hythe Mk III Gun Camera“. Kaunas, 1932-1934 m.]] Oro žvalgų poreikis sumažėjo pradėjus plačiau naudoti elektronines kovos ir vaizdo įrašymo bei atpažinimo priemones. Šiandien, nors įgulą turintys orlaiviai vis dar kartais naudojami stebėjimui iš oro, pramonėje ir kariuomenėje šiai funkcijai vis dažniau naudojami palydovai ir nuotoliniu būdu pilotuojami orlaiviai, kurių gaunami vaizdai apdorojami elektroninėmis priemonėmis. Terminas vis dar vartojamas kai kuriuose nekariniuose kontekstuose, pavyzdžiui, policijos sraigtasparnių padaliniuose.<ref>[http://www.devon-cornwall.police.uk/v3/about/departm/AirOps/observer.htm Air observer training] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090512045323/http://www.devon-cornwall.police.uk/v3/about/departm/AirOps/observer.htm |date=2009-05-12 }}, About The Force, Devon & Cornwall Constabulary</ref> Angliškas terminas „observer“ tebėra vartojamas britų Royal Navy Fleet Air Arm (FAA) ne pilotams įgulos karininkams apibūdinti. Šis terminas siekia vieną iš pirmųjų orlaivių paskirčių jūroje didžiųjų pabūklų laikotarpiu – stebėti, kur nukrito iš laivo pabūklų iššauti sviediniai, ir radijo ryšiu perduoti laivui informaciją, reikalingą pabūklų ugniai koreguoti. Todėl iš pradžių stebėtojas turėjo būti gerai parengtas artilerijos karininkas, dažnai aukštesnio laipsnio nei pilotas. Neįprasta tai, kad FAA stebėtojas galėjo pakilti iki eskadrilės vado (''squadron commander''). Šiuolaikiniuose FAA priešpovandeninės kovos ir atakos sraigtasparniuose vis dar tarnauja pilotas ir stebėtojas. Stebėtojas atsakingas už aptikimo ir ginklų sistemų valdymą – pilotas pilotuoja orlaivį, o stebėtojas „kovoja orlaiviu“, priimdamas būtinus taktinius ir navigacinius sprendimus.<ref>[http://www.royalnavy.mod.uk/careers/careers-roles/aircrew-officer-pilot-and-observer/*/changeNav/00h00h002002/tab/4/ Royal Navy Aircrew – Pilot & Observer – Royal Navy Website]</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * [https://web.archive.org/web/20090512045323/http://www.devon-cornwall.police.uk/v3/about/departm/AirOps/observer.htm Air observer training], About The Force, Devon & Cornwall Constabulary * [http://www.associations.rafinfo.org.uk/acronyms.htm ROYAL AIR FORCE ACRONYMS/ABBREVIATIONS], ROYAL AIR FORCES REGISTER OF ASSOCIATIONS, hosted by 207 Squadron Royal Air Force History, last updated: 14 Mar 2019: Editor: Frank Haslam for websites at www.rafinfo.org.uk. * [http://www.royalnavy.mod.uk/careers/careers-roles/aircrew-officer-pilot-and-observer/*/changeNav/00h00h002002/tab/4/ Royal Navy Aircrew – Pilot & Observer – Royal Navy Website] * [https://web.archive.org/web/20251127023111/https://www.raf.mod.uk/history_old/h88.html 88 Squadron history], Wayback Machine [[Kategorija:Karinė aviacija]] [[Kategorija:Profesijos]] eap0s6ktejk1yhl0r7x71y9eqg0ias8 0 701992 7952053 7945379 2026-10-24T16:03:27Z Andrejsmirnov97 56853 /* Biografija */ 7952053 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | order = Pirmoji Lietuvos ponia | vardas = Diana Nausėdienė | paveikslėlis = Участь Президента України у другому Саміті перших леді та джентльменів 30 (cropped).jpg | paveikslėlio apibūdinimas = D. Nausėdienė 2022 m. | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1964|07|09}} | gimimo vieta = [[Klaipėda]] | mirties data = {{Mirė||1964|07|09}} | mirties vieta = | tautybė = [[lietuvė]] | pilietybė = {{LTUv}} | palaidojimo vieta = | gyv_vieta = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vilniaus universitetas]], [[Kauno technologijos universitetas]] (1987 m.) | sutuoktinis = [[Gitanas Nausėda]] | tėvas = Juozas Algimantas Nepas | Motina = Albina Nepienė (Jurkevičiūtė) | vaikai = Gedailė ir Ugnė | veikla = LR Prezidento G. Nausėdos žmona | vikiteka = Diana Nausėdienė }} '''Diana Nausėdienė''' ([[1964]] m. [[liepos 9]] d., [[Klaipėda]]) – lietuvių inžinierė–technologė, dėstytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Lietuvos prezidentas|Prezidento]] [[Gitanas Nausėda|Gitano Nausėdos]] sutuoktinė, nuo 2019 m. liepos 12 d. – pirmoji šalies ponia. == Biografija == === Šeima === Gimė 1964 m. liepos 9 d. žvejybos laivo kapitono Juozo Algimanto ir buhalterės, vėliau – planavimo skyriaus inžinierės, Albinos Nepų šeimoje.<ref name="Diana-1">{{Cite news |last=Jablonskaitė |first=Dovilė |date=2019-05-27 |title=Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė: 14 dalykų, ką apie ją žinome |work=[[15min]] |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pirmoji-salies-ponia-diana-nausediene-ka-apie-ja-zinome-56-1150492 |access-date=2026-10-13}}</ref><ref name="Šeima">{{Cite news |last=Juodytė |first=Gražina |date=2010-01-25 |title=Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės |work=[[Vakarų ekspresas]] |url=https://ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipedos-akvareles/klaipedos-akvareles-namai-ir-zmones-136 |access-date=2026-10-13}}</ref> Nors tėvai ruošė jį kunigystei, iš Kėdainių krašto kilęs J. A. Nepas, atvykęs į Klaipėdą, įstojo į [[Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos jūreivystės akademija|Jūreivystės mokyklą]]. Įgijęs reikalingos praktikos, jis tapo vienu pirmųjų lietuvių tautybės kapitonų Klaipėdoje. D. Nausėdienė turi trejais metais vyresnę seserį [[Loreta Jonavičienė|Loretą Jonavičienę]].<ref name="Loreta">{{Cite news |last=Jakubauskas |first=Ramūnas |date=2021-02-06 |title=LMTA Klaipėdos fakulteto vadove paskirta Nausėdienės sesuo Jonavičienė |work=[[LRT]] |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1338312/lmta-klaipedos-fakulteto-vadove-paskirta-nausedienes-sesuo-jonaviciene?srsltid=AU7gw4WhDxBGlsWKVRSiZc1vy6go_vpAyknTQQrViKG1PmrpQMQmkdLX |access-date=2026-10-13}}</ref> D. Nausėdienės motina Albina gimė Juozo ir Domicelės Jurkevičų šeimoje. 1948 m. Jurkevičų šeima, Juozas ir Domicelė bei keturi jų vaikai (Stasys, Albina, Verutė ir Ona), LTSR saugumo tarnybų buvo [[Operacija Vesna|ištremti]] iš [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų raj.]] į [[Jarcevas (Krasnojarskas)|Jarcevo raj.]] [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]], Rusijos TSR. Tremtyje Albinos sesuo Verutė, jau sulaukusi pilnametystės, nuskendo. Albinos motina Domicelė numirė susirgusi šiltine. 1960 m. Albina su šeima iš tremties grįžo į Elektrėnų raj.<ref name>{{Cite news |last=Jacinavičiūtė |first=Virginija |date=2026-10-15 |title=Sugrįžimas į Mijaugonių kraštą ir dvaro mokyklą: Alberto Janavičiaus gyvenimo istorija |work=[[Elektrėnų kronika]] |url=https://www.kronika.lt/sugrizimas-i-mijaugoniu-krasta-ir-dvaro-mokykla-alberto-janaviciaus-gyvenimo-istorija/ |access-date=2026-10-15}}</ref> === Išsilavinimas ir patirtis === Vidurinį išsilavinimą D. Nausėdienė įgijo Klaipėdoje.<ref name="Diana-1"/> Susidomėjusi drabužių kūrimu, 1987 m. baigė siuvimo technologijų studijas Kauno politechnikos instituto (dabar – [[Kauno technologijos universitetas]]) Lengvosios pramonės fakultete. Po studijų dirbo pamainos meistre, technologe, taip pat vadovavo įvairioms siuvimo ateljė.<ref name="Diana2">{{Cite news |last1=Alonderytė-Kazlauskė |first1=Erika |last2=Jakučionis |first2=Saulius |date=2019-05-27 |title=Nausėdos šeima: protokolo žinovė žmona ir užsienyje gyvenančios dukros |work=[[LRT]] |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1063057/g-nausedos-seima-protokolo-zinove-zmona-ir-uzsienyje-gyvenancios-dukros |access-date=2026-10-14}}</ref> Kurį laiką gyveno Vokietijoje. Vėliau Vilniaus universitete baigė [[Vilniaus universiteto Verslo mokykla|Tarptautinio verslo mokyklą]]. Šešerius metus dirbo švedų bendrovės „H&M Hennes & Mauritz GBC AB“ atstovybėje Vilniuje.<ref name="Diana-2">{{Cite news |last=Bakūnaitė |first=Ginatrė |date=2019-05-29 |title=Lietuva vėl turės pirmąją ponią: kas ji? |work=[[Delfi]] |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-vel-tures-pirmaja-ponia-kas-ji-81294005 |access-date=2026-10-13}}</ref> Tuo metu ji gilinosi į trikotažo gamybos procesus, prižiūrėjo bendrovės užsakymus bei kokybės standartus kelionių metu [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse]]. Tarptautinėje verslo mokykloje studentams dėstė tarptautinį [[protokolas|protokolą]].<ref name="Diana-1"/> 1990 m. ištekėjo už G. Nausėdos.<ref>{{cite web |author=<!-- not stated --> |date=2026-10-13 |title=Gitanas Nausėda 2019/2024 |url=https://lrk.lt/lietuvos-prezidentai/gitanas-nauseda |website=lrk.lt |location= |publisher= |access-date=2026-10-13}}</ref> Santuokoje užaugino dvi dukras, Gedailę ir Ugnę.<ref name="Diana-1"/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Nausėdienė, Diana}} [[Kategorija:Valstybių ir vyriausybių vadovų sutuoktiniai]] r4c7sxksr509dp55ggob723rlyqzlwn 0 702041 7952129 7946666 2026-10-24T22:24:04Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 3 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952129 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Palanga | origpavadin = ''Pallangga'' | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Pallangga District location Map.svg | plotis = 200 | UTC= |UTCv= | valstybė = Indonezija | valstRegionoVardas = Provincija | valstRegionas = Pietų Sulavesis | valstRegiono2lygioVardas =Regencija | valstRegionas2lygio = Govos regencija | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = | admVienetoVardas = Gyvenvietės| admVienetoKiekis = 16 | įkurtas = 1960 m. | vadovotitulas = |vadovas = | gyventojumetai = 2024 |gyventoju = 132064 |gyventojuRef=<ref>Indonezijos statistikos tarnybos Govos padalinio leidinys „Kecamatan Pallangga Dalam Angka 2025“, kuriame pateikti 2024 m. duomenys.</ref> | plotas = 55.5 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = | vikiteka = }} '''Palanga''' ({{Id|Palangga}}) – savivaldybė ({{Id|kecamantan}}) [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Sulavesis|Sulavesio]] saloje, [[Pietų Sulavesis|Pietų Sulavesio]] provincijoje, [[Govos regencija|Govos regencijoje]], [[Makasaras|Makasaro]] pietinis priemiestis. Vietovė yra apie 1,4 tūkst. kilometrų į rytus nuo šalies sostinės [[Džakarta|Džakartos]] ir už 3 km nuo Govos regencijos sostinės [[Sungguminasa|Sunguminasos]]. Administracinis vienetas užima 48,24 km² plotą ir apima 16 žemesnio lygmens teritorijų: 12 kaimų ({{Id|desa}}) ir 4 miesto tipo gyvenvietes ({{Id|kelurahan}}). Palanga yra šalia Makasaro aglomeracijos ir šalia Govos administracinio centro Sunguminasos, todėl jos tankumas iš dalies atspindi priemiesčių urbanizaciją. == Klimatas == Klimatas – [[Musoninis klimatas|musoninis]]. Vidutinė temperatūra yra 25 °C. Šilčiausias mėnuo – spalis, kai vidutinė temperatūra siekia 29 °C, o šalčiausias – sausis, kai ji yra 22 °C.<ref>„[https://neo.sci.gsfc.nasa.gov/dataset_index.php NASA Earth Observations Data Set Index] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211026090236/https://neo.sci.gsfc.nasa.gov/dataset_index.php |date=2021-10-26 }}“.</ref> Vidutinis metinis kritulių kiekis yra 2638 mm. Daugiausia kritulių iškrinta sausį – vidutiniškai 516 mm, o mažiausiai – rugsėjį, kai jų vidutinis metinis kiekis siekia 26 mm.<ref>„[https://neo.sci.gsfc.nasa.gov/view.php?datasetId=TRMM_3B43M&year=2014 NASA Earth Observations: Rainfall (1 month – TRMM] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211020015727/https://neo.sci.gsfc.nasa.gov/view.php?datasetId=TRMM_3B43M&year=2014 |date=2021-10-20 }})“.</ref> {| |- |{{climate chart | Kecamatan Pallangga | 21| 23| 516 | 21| 26| 277 | 22| 25| 294 | 23| 26| 284 | 22| 29| 245 | 22| 26| 241 | 21| 29| 146 | 21| 32| 36 | 22| 35| 26 | 23| 35| 45 | 21| 30| 145 | 22| 27| 383 |float=left |clear=left |source = <ref>"NASA Earth Observations Data Set Index", https://neo.sci.gsfc.nasa.gov/dataset_index.php {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211026090236/https://neo.sci.gsfc.nasa.gov/dataset_index.php |date=2021-10-26 }}</ref> }} |} == Demografija == Palangos apylinkės – daugiausiai [[Kaimo vietovė|kaimo vietovės]]. Gyventojų tankis viršija 2,7 tūkst. žmonių kvadratiniame kilometre, todėl ši teritorija laikoma labai tankiai apgyvendinta. Gyventojų tankumas labai netolygus – pavyzdžiui, 2024 m. Jenetallasa kaime gyveno 19 792 žmonės, kur gyventojų tankumas siekė apie 17 514 gyv./km², kai Bontorambos kaime – apie 882 gyv./km².<ref name=":1">{{Cite web|url=https://gowakab.bps.go.id/id/publication/2025/09/26/84425dd7af950a6025019b2b/kecamatan-pallangga-dalam-angka-2025.html|title=Kecamatan Pallangga Dalam Angka 2025|publisher=Badan Pusat Statistik Kabupaten Gowa|language=id}} p. 82–87.</ref> Palangga yra šalia Makasaro aglomeracijos ir šalia Govos administracinio centro Sungguminasos, todėl jos tankumas iš dalies atspindi priemiesčių urbanizacijos tendencijas. Regiono teritorijų planavimo dokumentuose aprašoma, kaip XXI a. pirmaisiais dešimtmečiais nauji gyvenamieji Makasaro kvartalai plito į pietus, į Bontoala, Taeng, Mangalli ir Pangkabinanga gyvenvietes. Palanga taip tapo viena naujų gyvenamų kvartalų plėtros krypčių Makasaro metropolinio regione.<ref>{{Cite book|title=Rencana Detail Tata Ruang (RDTR) Kawasan Perkotaan Sungguminasa-Cambayya, Kabupaten Gowa, Provinsi Sulawesi Selatan|publisher=Direktorat Bina Perencanaan Tata Ruang Daerah Wilayah II, Direktorat Jenderal Tata Ruang, Kementerian Agraria dan Tata Ruang/Badan Pertanahan Nasional|location=Jakarta|date=2020|url=https://fliphtml5.com/jjgsc/srcl/BUKU_RDTR_SUNGGUMINASA_CAMBAYA_%28UPDATE-09012020%29/|language=id}}</ref> == Ekonominė veikla == [[Vaizdas:Sawah di Desa Kalabbirang, Taman Nasional Bantumurung-Bulusaraung.jpg|miniatiūra|Tamano nacionalinis parkas (Pietų Suavesis)]] 2024 m. duomenimis, Palangos savivaldybėje veikė 5 parduotuvių kompleksai, 4 turgavietės be nuolatinių pastatų, 35 mažmeninės prekybos objektai – minimarketai, savitarnos parduotuvės ir prekybos centrai – bei 12 restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų.<ref name=":2">{{Cite book |title=Kecamatan Pallangga Dalam Angka 2025 |trans-title=Pallangga District in Figures 2025 |publisher=Badan Pusat Statistik Kabupaten Gowa |location=Sungguminasa |year=2025 |series=Volume 15 |id=73060.25008 |url=https://web-api.bps.go.id/download.php?f=GfaS%2F2mAU1cBQufA25zN9XJ5M3pwV2lhQTljWGI5UkI3cVVLcmpyc3ljc29FeFJiUURRdEZPUDVqU1crTEptTmhSWGtxYlNNNW9VUWNpZzZWNW1wTmp3QzJ5VlRBck8wWEwrdElpd2VEdXUxTlVYa1R1MC9ZTUtyOWRMNmJ1MGp6NU9MeWY4ZzZRWXJxYzV2a2w2NisyWUV0dWxMWWwzeEFaV1R4UWthQ1B0TExWUzQyditFbWpONHFoTE9KZGdqSTJqeEl0ZGhDQUMwdnlsUHlWRGZUTG9GQUttMENMY2RHNS92cGx4Y3A2OGgxa1AxMVVmek5UU2JSZ2tXWWUxc3RySkhOdjh3a3dxWTRPL1A%3D |language=id }}</ref> Tais pačiais metais kecamatane veikė 28 kooperatyvai: 1 kaimo kooperatyvas, 5 taupymo ir paskolų kooperatyvai bei 22 kitų rūšių kooperatyvai. Pastarieji apima įvairių sričių, įskaitant žemės ūkį, gyvulininkystę, žvejybą, prekybą ir kitas veiklas, kooperatyvus.<ref name=":2" /> Vietovė sparčiai urbanizuojama: 2005–2016 m. laikotarpiu Palangoje gyvenviečių užimamas plotas padidėjo nuo 749,87 iki 1 070,66 ha, t. y. maždaug 321 ha. Tuo pat metu ryžių laukų plotas sumažėjo 276,38 ha. Šis tyrimas tiesiogiai rodo urbanizacijos procesą, o ne vien statistinį gyventojų skaičiaus pokytį. == Švietimas == Palangos savivaldybėje, Kampilio kaime, įsikūręs Indonezijos viešojo administravimo aukštosios mokyklos (''Institut Pemerintahan Dalam Negeri'') – Pietų Sulavesio miestelis. Jo veikla pradėta 2009 m., o dabartinis miestelio kompleksas oficialiai atidarytas 2013 m. balandžio 8 d. Čia rengiami viešojo administravimo ir vietos valdžios specialistai.<ref>{{Cite web|url=https://sulsel.ipdn.ac.id/|title=IPDN Kampus Sulawesi Selatan|publisher=Institut Pemerintahan Dalam Negeri|access-date=2026-10-15}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://appdev.ipdn.ac.id/index.php/jpp/article/download/2642/1273/10149|title=Pallangga Praja|publisher=Institut Pemerintahan Dalam Negeri}}</ref> Savivaldybėje taip pat veikia valstybinės vidurinės mokyklos ''SMAN 9 Gowa'' ir ''SMAN 20 Gowa'', profesinė mokykla ''SMKN 4 Gowa'' bei privačios religinio ugdymo įstaigos.<ref>{{Cite web|url=https://referensi.data.kemendikdasmen.go.id/pendidikan/dikmen/190303/3|title=Švietimo įstaigų registras: Pallangga|publisher=Indonezijos švietimo ministerija}}</ref> == Administracinė struktūra == Palangos savivaldybė sudaryta 1960 m., reorganizavus dvylika Govos antrojo lygio administracinių teritorijų (rajonų) į aštuonias savivaldybes. Ši reforma buvo Indonezijos centrinės valdžios sprendimo, tais metais įgyvendinto visoje šalyje, dalis. Palangos savivaldybė sudaryta iš dalies Limbungo rajono teritorijos, o kita jo dalis tapo Bajengo savivaldybei priklausančia teritorija.<ref>{{Cite book|date=2016|url=https://anri.go.id/download/naskah-sumber-arsip-citra-daerah-kabupaten-gowa-dalam-arsip-1586395094|title=Gova regencijos vaizdas archyviniuose dokumentuose|location=Pietų Džakarta|publisher=Indonezijos nacionalinis archyvas|isbn=978-602-6503-03-9|pages=10|url-status=live}}</ref> Palangos savivaldybę 2025 m. sudarė: {| class="wikitable" !Kaimai (''desa'') !Miesto tipo gyvenvietės (''kelurahan'') |- |Dženetalasa |Tetebatu |- |Palanga |Parangbanoa |- |Bungaedžaja |Pankabinanga |- |Panakukangas |Mangalis |- |Džulukanaja | |- |Džuluboris | |- |Džulupamajus | |- |Bontoramba | |- |Kampilis | |- |Todotoa | |- |Bontoala | |- |Taengas | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Indonezijos administraciniai vienetai]] ll5qixhahtmpsasgyxa3t7j2lppbx3n 0 702070 7952290 7944963 2026-10-25T11:07:19Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7952290 wikitext text/x-wiki {{city/Latvijos miestas |pavadinimas =Ranka |origpavadin =Ranka |paveikslėlis = Rankas muižas pils drupas. 2002-08-10.jpg |paveikslėlio tekstas = Rankos dvaro griuvėsiai 2002 m. |herbas = COA of Rankas pagasts.png |vėliava = |PL=57|PM=12|PS=42|IL=26|IM=11|IS=11 |regionas = Vidžemė | savivaldybė = Gulbenės | pagastas = Rankos |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2026 |gyventojuRef =<ref>[https://vietvardi.lgia.gov.lv/lv/search?objectID=2248 Ranka], ''Vietvārdu datubāze''</ref> |gyventoju =441 |plotas = 2.21 |altitudė = 165 |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = }} '''Ranka''' ({{lv|Ranka}}) – gyvenvietė šiaurės rytų [[Latvija|Latvijoje]], [[Gulbenės savivaldybė]]je, 38 km į šiaurės vakarus nuo [[Gulbenė]]s, prie Lazdupės ([[Gauja|Gaujos]] intakas). Valsčiaus centras. Praeina kelias P33 ([[Ėrgliai]]–[[Jaunpiebalga]]–Salinkruogas). Yra valsčiaus administracija, pradinė mokykla, Uogrės technikumo filialas, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, paštas, ambulatorija. Išlikęs Rankos dvaras ir parkas (XVIII a., XX a. pab. sugriuvo, 2013 m. atstatytas).<ref>[https://www.visitgulbene.lv/lv/kur-naksnot/atputas-kompleksi/rankas-muiza Rankas muiža] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, ''visitgulbene.lv''</ref> == Istorija == Ranka (''Ramkau'') istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1528 m., kai Rygos vyskupas padovanojo Rankos dvarą fon Rozenams.<ref>''Latvijas pagasti. Enciklopēdija''. Rīga : A/S Preses nams. 2001–2002.</ref> 1824 m. Rankoje įrengtas [[Struvės geodezinis lankas|Struvės geodezinio lanko]] taškas. 1897–2002 m. veikė Rankos [[kartonas|kartono]] fabrikas (įkūrė Raurenfeldas). 1916–1999 m. buvo Rankos geležinkelio stotis prie linijos Ierikiai–Gulbenė.<ref>[https://web.archive.org/web/20210430152523/https://www.ldz.lv/lv «Latvijas dzelzceļš».]</ref> 1923 m. Rankos dvare įsteigta valstybinė profesinė mokykla. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Latvijos gyvenvietės]] 9zu53cibvc2zvqxkxb64a5isl6mgzay 0 702150 7952278 7947624 2026-10-25T10:27:13Z Fnyxo 166866 7952278 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Lino apygarda |origpavadin=''Linn County'' |žemėlapis=Map of Oregon highlighting Linn County.svg |UTC=-8|UTCv=-7|valstybė=JAV |valstRegionas=Oregonas |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Albanis |įkurtas=1847 m. |gyventoju=128610 |plotas=5980 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US41043/ Linn County, Oregon], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://www.linncountyor.gov/ www.linncountyor.gov |vandens=0,8 |vėliava= |herbas=}}'''Lino apygarda''' ({{en|Linn County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] šiaurės vakaruose, Oregono valstijoje, [[Vilameto slėnis|Vilameto slėnyje]]. Administracinis centras ir didžiausias miestas – [[Albanis]]. Apygarda apima Albanio metropolinę teritoriją. Vystoma medienos ruošos pramonė, [[žemdirbystė]], ypač [[Svidrė|svidrių]] auginimas: jų čia užauginama daugiau nei bet kurioje kitoje JAV vietovėje. Gaminami metalai, moduliniai namai, [[Kemperis|kemperiai]]. Plyti Vilameto nacionalinis miškas.<ref name=":1" /> == Istorija == [[Vaizdas:Albany, Oregon - Linn County Courthouse 01.jpg|kairėje|miniatiūra|245x245px|Teismo rūmai]] Apygarda įkurta [[1847 m.|1847]] m. gruodžio 28 d. iš pietinės Čampoego (vėliau [[Mariono apygarda (Oregonas)|Mariono]]) apygardos dalies. Pavadinta [[Lewis F. Linn|Luiso F. Lino]], [[Jungtinių Valstijų Senatas|JAV senatoriaus]] iš [[Misūris|Misūrio]], pasisakiusio už amerikiečių kūrimąsi Oregono krašte, garbei. 1851 ir 1854 m., įkūrus [[Leino apygarda (Oregonas)|Leino]] ir [[Vasko apygarda|Vasko]] apygardas, Lino apygardos ribos buvo pakoreguotos. Iš pradžių apygardos būstinė veikė Kalapujos (dabar [[Braunsvilis (Oregonas)|Braunsvilio]]) mieste, tačiau 1851 m. administraciniu centru tapo Albanis.<ref name=":1" /> Pirmieji teismo rūmai buvo įkurti mokyklos pastate Braunsvilyje. Pasikeitus administraciniui centrui, 1853 m. Albanyje pastatyti nauji teismo rūmai, kurie 1861 m. sudegė. 1865 m. pastatyti tretieji teismo rūmai, o dabar apygardos būstinė veikia ketvirtuosiuose, 1940 m. pastatytuose teismo rūmuose.<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/oregon/linn.html Linn County, Oregon]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250327173747/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/oregon/linn.html|date=2025-03-27}} Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> == Gyventojai == [[Vaizdas:Linn County, OR, USA - panoramio (5).jpg|miniatiūra|250x250px|Apygardos kraštovaizdis]] [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 80,96 % baltųjų, 9,77 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 5,94 % mišrios rasės, 1,11 % azijiečių, 1 % [[Indėnai|indėnų]], 0,51 % kitų rasių, 0,48 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]] ir 0,22 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US41043 Linn County, Oregon]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> {{Dem|kolon=7|till=140000|inc=20000|incmin=5000|valst=us |1850|994 |1860|6772 |1870|8717 |1880|12676 |1890|16265 |1900|18603 |1910|22662 |1920|24550 |1930|24700 |1940|30485 |1950|54317 |1960|58867 |1970|71914 |1980|89465 |1990|91227 |2000|103069 |2010|116672 |2020|128610 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Oregono apygardos]] t9jf2nrxm6v5yjy2x8n68h66xrxiebt 2 702162 7952048 7950922 2026-10-24T15:55:04Z RokasBog 132951 7952048 wikitext text/x-wiki {{Inuse}} '''Daktarai''' – Lietuvos [[organizuotas nusikalstamumas|organizuoto nusikalstamo]] grupuotė, veikusi daugiausiai [[Kaunas|Kauno]] mieste. == Istorija == ===Susikūrimas=== ===Nusikalstama veikla=== == Vadovai ir nariai == * [[Henrikas Daktaras]] – == Likvidavimas == == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Nusikalstami susivienijimai Lietuvoje]] [[Kategorija:Kaunas]] ivoef90vr8hlqpkfl91ygirg5wxu4w1 7952064 7952048 2026-10-24T16:39:45Z RokasBog 132951 7952064 wikitext text/x-wiki {{Inuse}} '''Daktarai''' – Lietuvos [[organizuotas nusikalstamumas|organizuoto nusikalstamo]] grupuotė, veikusi daugiausiai [[Kaunas|Kauno]] mieste. == Istorija == ===Susikūrimas=== Grupuotė susikūrė [[1978 m.|1978]] metais<ref name=":1">https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/henrikas-daktaras-apie-gyvenimo-klaidas-zmonos-istikimybe-ir-kodel-jo-vengia-sunus-94791205</ref>, nusikalstamą veiklą organizavo Rimantas Ganusauskas, o nusikalstamos veiklos vykdytojams vadovavo Henrikas Daktaras.<ref>https://ve.lt/naujienos/kriminalai/virs-kauno-daktaru-sklando-kgb-seselis</ref> ===Nusikalstama veikla=== === Vilijos restoranas === == Vadovai ir nariai == * [[Henrikas Daktaras]] (Hena<ref name=":1" />) – * Rimantas Ganusauskas (Mongolas) – == Teisėsaugos veiksmai ir teismo procesas == == Taip pat skaitykite == *[[Henrikas Daktaras]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Nusikalstami susivienijimai Lietuvoje]] [[Kategorija:Kaunas]] cl59i1836be464v73h8gw0nwws1x3ju 7952065 7952064 2026-10-24T17:22:33Z RokasBog 132951 7952065 wikitext text/x-wiki {{Inuse}} '''Daktarai''' – Lietuvos [[organizuotas nusikalstamumas|organizuoto nusikalstamo]] grupuotė, veikusi daugiausiai [[Kaunas|Kauno]] mieste. == Istorija == ===Susikūrimas=== Grupuotė susikūrė [[1978 m.|1978]] metais<ref name=":1">https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/henrikas-daktaras-apie-gyvenimo-klaidas-zmonos-istikimybe-ir-kodel-jo-vengia-sunus-94791205</ref>, nusikalstamą veiklą organizavo Rimantas Ganusauskas, o nusikalstamos veiklos vykdytojams vadovavo Henrikas Daktaras.<ref>https://ve.lt/naujienos/kriminalai/virs-kauno-daktaru-sklando-kgb-seselis</ref> ===Nusikalstama veikla=== 1997 m. sausį, nužudytas Robertas Borchertas. Gaujos nariai vaikiną talžė tol, kol jis prarado sąmonę, vėliau vaikino kūnas buvo nutemptas atokiau, prie upės ir jam perpjauta gerklė. Egzekucija buvo kaltinamas Gintautas Liutavaras Kazlauskas, bet dėl 2015 m. suėjusio [[Senatis|senaties]] termino baudžiamoji byla buvo nutraukta.<ref name=":2">https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2015/06/30/news/daktaru-istorija-gaujos-likuciu-ir-ju-ipediniu-medziokle-3310457</ref> === Vilijos restoranas === == Grupuotės nariai == * [[Henrikas Daktaras]] (Hena<ref name=":1" />) – * Rimantas Ganusauskas (Mongolas) – * Gintautas Liutavaras Kazlauskas (Vantinis) – H. Daktaro pusbrolis<ref name=":2" />, == Teisėsaugos veiksmai ir teismo procesas == == Taip pat skaitykite == *[[Henrikas Daktaras]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Nusikalstami susivienijimai Lietuvoje]] [[Kategorija:Kaunas]] 7sgwnes2szmc7suw21prao08uo5lez1 7952066 7952065 2026-10-24T17:36:46Z RokasBog 132951 /* Istorija */ 7952066 wikitext text/x-wiki {{Inuse}} '''Daktarai''' – Lietuvos [[organizuotas nusikalstamumas|organizuoto nusikalstamo]] grupuotė, veikusi daugiausiai [[Kaunas|Kauno]] mieste. == Istorija == ===Susikūrimas=== Grupuotė susikūrė [[1978 m.|1978]] metais<ref name=":1">https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/henrikas-daktaras-apie-gyvenimo-klaidas-zmonos-istikimybe-ir-kodel-jo-vengia-sunus-94791205</ref>, nusikalstamą veiklą organizavo Rimantas Ganusauskas, o nusikalstamos veiklos vykdytojams vadovavo Henrikas Daktaras.<ref>https://ve.lt/naujienos/kriminalai/virs-kauno-daktaru-sklando-kgb-seselis</ref> ===Nusikalstama veikla=== 1997 m. sausį, nužudytas Robertas Borchertas. Gaujos nariai vaikiną talžė tol, kol jis prarado sąmonę, vėliau vaikino kūnas buvo nutemptas atokiau, prie upės ir jam perpjauta gerklė. Egzekucija buvo kaltinamas Gintautas Liutavaras Kazlauskas, bet dėl 2015 m. suėjusio [[Senatis|senaties]] termino baudžiamoji byla buvo nutraukta.<ref name=":2">https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2015/06/30/news/daktaru-istorija-gaujos-likuciu-ir-ju-ipediniu-medziokle-3310457</ref> === Kita veikla === === Vilijos restoranas === == Grupuotės nariai == * [[Henrikas Daktaras]] (Hena<ref name=":1" />) – * Rimantas Ganusauskas (Mongolas) – * Gintautas Liutavaras Kazlauskas (Vantinis) – H. Daktaro pusbrolis<ref name=":2" />, == Teisėsaugos veiksmai ir teismo procesas == == Taip pat skaitykite == *[[Henrikas Daktaras]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Nusikalstami susivienijimai Lietuvoje]] [[Kategorija:Kaunas]] h1u2bz8u1x9o7gotrzft2jk03s9w6kt 0 702226 7952253 7951519 2026-10-25T08:33:09Z Ed1974LT 52229 /* Šnektos ypatybės */ 7952253 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|{{legend|#00BFFF|Kupiškėnų šnekta}}]] '''Kupiškėnų šnekta''' – lietuvių kalbos [[rytų aukštaičių patarmė]]s dalis. Kupiškėnų šnekta kalbama [[Kupreliškis|Kupreliškio]], [[Papilys|Papilio]] ([[Biržų rajono savivaldybė]]), [[Pandėlys|Pandėlio]], [[Panemunis|Panemunio]] ([[Rokiškio rajono savivaldybė]]), [[Alizava|Alizavos]], [[Kupiškis|Kupiškio]], [[Skapiškis|Skapiškio]], [[Šimonys|Šimonių]] ([[Kupiškio rajono savivaldybė]]) apylinkėse. Šią [[Šnekta|šnektą]] vadinti „kupiškėnų“ pradėta 1965 m. priimtoje [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių kalbos tarmių]] klasifikacijoje. [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Antanas Salys|A. Salio]] tarmių skirstyme kupiškėnai vadinti „dadininkais“.<ref name="vle">{{cite web|title=Kupiškėnų tarmė|url=https://www.vle.lt/straipsnis/kupiskenu-tarme/|author=[[Kazys Morkūnas|K. Morkūnas]]|orig-date=2007-01-31|date=2018-07-26|accessdate=2026-10-20|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Šnektos ypatybės == Iš šnektos ypatybių minėtina:<ref name="vle"/><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=71-72|isbn=5-420-00778-9}}</ref> * absoliutiniame žodžio gale arba prieš kietąjį [[Priebalsis|priebalsį]] balsiai ''e'' ir ''ė'' verčiami ''a'': ''bàt'' 'bet', ''bágu'' 'bėgu', ''dukta̾.'' 'duktė', ''katàs'' 'kates'. Balsiai ''e, ė'' išlaikomi prieš minkštąjį priebalsį (''r′ė̃k′t′'' 'rėkti') arba prieš [[Skiemuo|skiemenį]] su [[priešakinės eilės balsiai]]s (''dedì'') ir po priebalsių ''g, k, š, ž, č, j'' (''keturì, šė́ra'' 'šėrė', ''žė́la'' 'žėlė'); * prieš minkštąjį priebalsį ir po ''g, k, š, ž, č, j'' siaurinamas [[Kamienas (kalbotyra)|žodžio kamieno]] kirčiuotas ''e'': ''gẹ̾.ras'' 'geras', ''sẹ́n′t′'' 'senti'; * kirčiuotas ''a'' tariamas su ''o'' atspalviu: ''nɔ̾.mas'' 'namas', ''šɔ́.ltas'' 'šaltas'; * nekirčiuoti balsiai ''o, ė'' ir [[Dvigarsis|dvibalsiai]] ''uo, ie'' verčiami pusilgiais ''ɔ, ẹ'': ''žmɔ.gẹ̾.li.s'' 'žmogelis', ''tẹ.vẹ̾.li.s'' 'tėvelis', ''pɔ.dẹ̾.li.s'' 'puodelis', ''pẹ.nẹ̾.li.s'' 'pienelis; * būdingas sąlyginis kirčio atitraukimas – kirtis atitraukiamas iš trumpos galūnės į ilgą [[Šaknis (kalbotyra)|šaknį]] ar [[Priesaga|priesagą]]: ''žmɔ̾˙na'' 'žmona', ''su̾˙nus' 'sūnus'; * turimas trejopas balsių ilgumas: trumpieji, pusilgiai ir ilgieji balsiai; * bendrinės kalbos pirmosios linksniuotės galūnės ''-is'' vietoj turima galūnė ''-ys'': ''brɔ́˙li.s'' 'brolis'; * vartojamas [[siekinys]]; * vartojamas [[prielinksnis]] ''ažu'' 'už' ir skiriami [[Priešdėlis|priešdėliai]] ''až(u)-'' ir ''uš-''. Šnekta pasižymi savitu [[Leksika|žodynu]], pavyzdžiui, ''stãladengtė'' 'staltiesė', ''atótursis'' 'pogulis', ''padrabstylà'' 'padažas', ''prasalnà'' 'žuvienė; mėsos nuoviras, sultinys'.<ref>{{cite web|title=Kupiškėnų šnekta (rytų aukštaičių patarmė)|url=https://www.youtube.com/results?search_query=Kupi%C5%A1k%C4%97n%C5%B3+%C5%A1nekta|website=[[YouTube]]|accessdate=2026-10-21}}</ref><ref>[http://lkz.lt/Index_m.asp LKŽ]</ref> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Aukštaičių tarmė]] ardv8dgzoj6tnimqlf5soh00ppu85yw 0 702343 7951861 7951740 2026-10-24T12:08:04Z Makenzis 46558 /* Klubinė karjera */ 7951861 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Vetle Dragsnes | image = [[Vaizdas:Vetle_Dragsnes.jpg|200px]] | fullname = Vetle Dragsnes | nickname = | height = 187 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|02|04|mf=y}} | cityofbirth = [[Rėlingenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 20 | position = saugas | youthyears = {{0|0000}}–2020 | youthclubs = | years = 2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2020<br />2021–2023<br />2023–2025<br />2025– | clubs = {{vlv|NOR}} [[Strømmen IF|Strømmen]]<br />{{vlv|NOR}} [[Ullensaker/Kisa IL]]<br />{{vlv|NOR}} [[Mjøndalen IF]]<br />{{vlv|NOR}} [[Lillestrøm SK|Lillestrøm]]<br />{{vlv|BEL}} [[R. Charleroi SC|R. Charleroi]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}31 {{0}}(2)<br />{{0}}44 {{0}}(1)<br />101 {{0}}(4)<br />{{0}}79 {{0}}(8)<br />{{0}}69 {{0}}(4)<br />{{0}}30 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | ntupdate = |}} '''Vetle Dragsnes''' (''Vetle Dragsnes''; g. [[1994]] m. [[vasario 4]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas. == Karjera == Karjerą pradėjo „Strømmen“ klube, vėliau rungtyniavo „Ullensaker/Kisa“, „Mjøndalen“ bei „Lillestrøm“. 2023 m. išvyko į Belgiją, kur dvejus metus atstovavo „Charleroi“. Sužaidė 69 lygos rungtynes, įmušė 4 įvarčius. === Klubinė karjera === ; Brann 2025 m. rugpjūčio 18 d. oficialiai paskelbta, kad persikėlė [[SK Brann|Brann]] klubą. Sutartis galiojo iki 2026 m. sezono pabaigos.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/bekreftet-vetle-dragsnes-blir-brann-spiller Bekreftet: Vetle Dragsnes blir Brann-spiller]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo 75 min. vietoje [[Joachim Soltvedt]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|NOR}} su [[SK Brann]] * '''[[Eliteserien]]:''' == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/vetle-dragsnes Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/dragsnes-vetle/xpc72el2/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/dragsnes-vetle/xpc72el2/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/vetle-dragsnes/profil/spieler/320046 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/vetle-dragsnes/62448 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Dragsnes}} a46upuk79a2nqppn5n0v5ir5jgfwuq9 7952089 7951861 2026-10-24T19:35:29Z Hugo.arg 1674 7952089 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Vetle Dragsnes | image = [[Vaizdas:Vetle_Dragsnes.jpg|200px]] | fullname = Vetle Dragsnes | nickname = | height = 187 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1994|02|04|mf=y}} | cityofbirth = [[Rėlingenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 20 | position = saugas | youthyears = {{0|0000}}–2020 | youthclubs = | years = 2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2020<br />2021–2023<br />2023–2025<br />2025– | clubs = {{vlv|NOR}} [[Strømmen IF|Strømmen]]<br />{{vlv|NOR}} [[Ullensaker/Kisa IL]]<br />{{vlv|NOR}} [[Mjøndalen IF]]<br />{{vlv|NOR}} [[Lillestrøm SK|Lillestrøm]]<br />{{vlv|BEL}} [[R. Charleroi SC|R. Charleroi]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}31 {{0}}(2)<br />{{0}}44 {{0}}(1)<br />101 {{0}}(4)<br />{{0}}79 {{0}}(8)<br />{{0}}69 {{0}}(4)<br />{{0}}30 {{0}}(1) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | ntupdate = |}} '''Vetlė Dragsnesas''' (''Vetle Dragsnes''; g. [[1994]] m. [[vasario 4]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas. == Karjera == Karjerą pradėjo „Strømmen“ klube, vėliau rungtyniavo „Ullensaker/Kisa“, „Mjøndalen“ bei „Lillestrøm“. 2023 m. išvyko į Belgiją, kur dvejus metus atstovavo „Charleroi“. Sužaidė 69 lygos rungtynes, įmušė 4 įvarčius. === Klubinė karjera === ; Brann 2025 m. rugpjūčio 18 d. oficialiai paskelbta, kad persikėlė [[SK Brann|Brann]] klubą. Sutartis galiojo iki 2026 m. sezono pabaigos.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/bekreftet-vetle-dragsnes-blir-brann-spiller Bekreftet: Vetle Dragsnes blir Brann-spiller]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo 75 min. vietoje [[Joachim Soltvedt]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|NOR}} su [[SK Brann]] * '''[[Eliteserien]]:''' == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/vetle-dragsnes Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/dragsnes-vetle/xpc72el2/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/dragsnes-vetle/xpc72el2/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/vetle-dragsnes/profil/spieler/320046 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/vetle-dragsnes/62448 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Dragsnes}} 5b4vsqx0cp3zuf1b82ez55xq5dqhkbc 0 702346 7951862 7951787 2026-10-24T12:09:06Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951862 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Thore Pedersen | image = [[Vaizdas:Thore Pedersen.jpg|200px]] | fullname = Thore Pedersen | nickname = | height = 182 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1996|08|11|mf=y}} | cityofbirth = [[Haugesiundas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 23 | position = gynėjas | youthyears = {{0|0000}}–2012 | youthclubs = SK Vard Haugesund | years = 2013–2018<br />2019–2023<br />2023– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Vard Haugesund|Vard Haugesund]]<br />{{vlv|NOR}} [[FK Haugesund|Haugesund]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = 123 {{0}}(0)<br />107 {{0}}(0)<br />{{0}}76 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2014 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 | nationalcaps(goals) = {{0}}{{0}}2 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Tore Pedersenas''' (''Thore Pedersen''; g. [[1996]] m. [[rugpjūčio 11]] d.) – Norvegijos futbolininkas, gynėjas. == Karjera == ; SK Vard Haugesund Karjerą pradėjo [[SK Vard Haugesund|Vard Haugesund]] klube, 2015 m. įsitvirtino pagrindinėje vyrų komandoje, kuri varžėsi PostNord-ligaen (III). Jo žaidimas patraukė pagrindinio miesto klubo – stipriausioje lygoje rungtyniaujančio „FK Haugesund“ – skautų dėmesį. ; FK Haugesund 2018 m. rugsėjį pasirašė savo pirmąją profesionalią sutartį su „[[FK Haugesund|Haugesund]]“.<ref>[https://www.fkh.no/nyheter/lokal-gutt-klar-for-fkh Lokal gutt klar for FKH]</ref> Oficialiai prisijungė nuo 2019 m. sezono. Tapo pagrindinės sudėties žaidėju. Sužaidė 30 rungtynių [[2019 m. Eliteserien]] ir padėjo komandai pasiekti Norvegijos futbolo taurės finalą, kuriame po atkaklios kovos nusileido „[[Viking FK|Viking]]“. 2019 m. debiutavo UEFA Europos lygos atrankos turnyre, kur sužaidė šešerias rungtynes ir padėjo „Haugesund“ eliminuoti „[[Cliftonville FC|Cliftonville FC]]“ bei Graco [[SK Sturm Graz|„Sturm“]]. Atstovaudamas „FHaugesund“ sužaidė virš 100 oficialių rungtynių. 2019 m. gruodžio 19 d. pratęstas bendradarbiavimas ir pasirašyta nauja sutartis.<ref>[https://www.fkh.no/nyheter/forlenger-med-fk-haugesund Forlenger med FK Haugesund]</ref> Pasibaigus 2022 m. sezonui, futbolininkas nusprendė nepratęsti sutarties ir kaip laisvasis agentas persikėlė į Bergeno „SK Brann“. ; Brann 2023 m. sausio 21 d. oficialiai paskelbta, kad persikėlė [[SK Brann|Brann]] klubą.<ref>https://www.brann.no/nyheter/pedersen-har-signert-for-brann</ref> Sutartis galiojo iki 2024 m. sezono pabaigos. 2023 m. sezone futbolininkas sužaidė 30 rungtynių, tapo Norvegijos taurės laimėtoju bei vicečempionu, klubas pratęsė su juo bendradarbiavimą. 2024 m. kovo 28 d. pasirašyta nauja sutartis, galiojusi iki 2026 m.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/har-forlenget-avtalen-sin-med-brann Har forlenget avtalen sin med Brann]</ref> 2026 m. sausio 18 d., bendradarbiavimas pratęstas iki 2027 m. gruodžio 31 d.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/har-forlenget-med-ett-ar-tp Har forlenget med ett år]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo 75 min. vietoje [[Jonas Torsvik]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|NOR}} su [[SK Brann]] * '''[[Eliteserien]]:''' * '''[[Norvegijos futbolo taurė|Cupen]] (1):''' 2022–2023 m. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/thore-baardsen-pedersen Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/pedersen-thore-baardsen/EZZDqq0h/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/pedersen-thore-baardsen/EZZDqq0h/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/thore-pedersen/profil/spieler/268151 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/thore-pedersen/183161 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Pedersen}} t5klu4drhi8nefto1o2sbbu6rbn3l4b 0 702347 7951855 7951853 2026-10-24T11:59:50Z Makenzis 46558 7951855 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Julian Lægreid | image = | fullname = Julian Lægreid | nickname = | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2007|03|08|mf=y}} | cityofbirth = [[Evre Ordalis]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 23 | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–2022 <br /> 2022–2025 | youthclubs = {{vlv|NOR}} IL Jotun <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2022<br />2023–<br />2023<br />2026 | clubs = {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = 15 {{0}}(11)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(5)<br />18 {{0}}{{0}}(5) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2022 <br /> 2023 <br /> 2024 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-15 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-16 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r. | nationalcaps(goals) = {{0}}{{0}} {{0}}(0)<br /> <br /> <br /> <br /> | ntupdate = |}} '''Julianas Lėgreidas''' (''Julian Lægreid''; g. [[2007]] m. [[kovo 8]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas („vingeris“). == Karjera == Kitados priklausė IL Jotun jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į pagrindinį regiono klubą „Årdal FK“. Nuo 2022 m. priklausė [[SK Brann|Brann]] jaunimo akademijai. ; Årdal FK Karjerą pradėjo Årdal FK. Būdamas 15-os metų amžiaus, išsiskyrė neįtikėtinu rezultatyvumu. Žaisdamas žemesnėse lygose prieš vyrus sugebėjo įmušti net 11 įvarčių. ; Brann 2022 m. gruodžio 22 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/sogning-har-signert-proffkontrakt Sogning har signert proffkontrakt]</ref> 2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Årdal FK|Årdal]]. Vėliau grįžo į Brann, rungtyniavo dublerių komandoje „Brann 2“, kur per kelis sezonus įmušė 10 įvarčių. 2025 m. balandžio 24 d. debiutavo pagrindinėje „Brann“ komandoje Norvegijos taurės rungtynėse su „Bjarg“, pakeisdamas Marcus Gollan. Brann nugalėjo varžovus rezultatu 2-0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/bjarg-CYdDI8u0/brann-QBbt6ivB/?mid=thu6jwXb Bjarg 0-2 Brann (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=8899323 Fotballforbund, Norges. "Bjarg - Brann - 24.04.2025 18:00". fotball.no - Norges Fotballforbund]</ref> 2025 m. lapkričio 6 d. debiutavo [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]] ([[Italija]]). Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 75 min. vietoje [[Markus Haaland]]. Rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2046223/ "Bologna vs. Brann". UEFA. Oficiali ataskaita.]</ref> 2026 m. nuomos pagrindais paskolintas [[Moss FK|Moss]].<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-klar-for-moss Julian Lægreid klar for Moss]</ref> 2026 m. [[1. divisjon]] (II) per 18 rungtynių įmušė 5 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. „Brann“ vadovybė 2026 m. rugpjūčio viduryje nusprendė anksčiau laiko nutraukti nuomos sutartį ir susigrąžino futbolininką į Bergeną.<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-returnerer-til-brann Julian Lægreid returnerer til Brann]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/tilbake-fra-utlan-i-moss Tilbake fra utlån i Moss]</ref> 2026 m. rugpjūčio 26 d. „Brann“ klubas susitarė dėl naujos sutarties, kuri pratęsta iki 2030 m. gruodžio 31 d.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/har-signert-ut-2030 Har signert ut 2030]</ref><ref>[https://www.facebook.com/porten.no/posts/julian-l%C3%A6greid-19-scora-sitt-f%C3%B8rste-brann-m%C3%A5l-etter-kampen-vart-han-hylla-av-tid/1868784324248222/ Julian Lægreid (19) scora sitt første Brann-mål. Facebook.]</ref> 2026 m. rugpjūčio 23 d. pelnė savo pirmąjį įvartį „Brann“, kai komanda rezultatu 4:0 sutriuškino „[[Fyllingen Fotball|Fyllingen]]“ [[Norvegijos futbolo taurė|Norvegijos taurės]] turnyro pirmajame etape.<ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=9176892 Fotballforbund, Norges. "Fyllingen - Brann - 23.08.2026 17:00". fotball.no - Norges Fotballforbund]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2025 m. pakviestas į Norvegijos U-20 metų rinktinę. 2025 m. FIFA iki 20 metų pasaulio čempionate Čilėje sužaidė tris rungtynes. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/julian-laegreid Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/julian-laegreid/profil/spieler/1069171 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/julian-laegreid/7872298 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Julian Lægreid}} tgk1osbu7wmrtysh0ynkxu4wj21itb0 7951856 7951855 2026-10-24T12:00:31Z Makenzis 46558 7951856 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Julian Lægreid | image = | fullname = Julian Lægreid | nickname = | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2007|03|08|mf=y}} | cityofbirth = [[Evre Ordalis]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 23 | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–2022 <br /> 2022–2025 | youthclubs = {{vlv|NOR}} IL Jotun <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2022<br />2023–<br />2023<br />2026 | clubs = {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = 15 {{0}}(11)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(5)<br />18 {{0}}{{0}}(5) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2022 <br /> 2023 <br /> 2024 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-15 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-16 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r. | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br /> | ntupdate = |}} '''Julianas Lėgreidas''' (''Julian Lægreid''; g. [[2007]] m. [[kovo 8]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas („vingeris“). == Karjera == Kitados priklausė IL Jotun jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į pagrindinį regiono klubą „Årdal FK“. Nuo 2022 m. priklausė [[SK Brann|Brann]] jaunimo akademijai. ; Årdal FK Karjerą pradėjo Årdal FK. Būdamas 15-os metų amžiaus, išsiskyrė neįtikėtinu rezultatyvumu. Žaisdamas žemesnėse lygose prieš vyrus sugebėjo įmušti net 11 įvarčių. ; Brann 2022 m. gruodžio 22 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/sogning-har-signert-proffkontrakt Sogning har signert proffkontrakt]</ref> 2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Årdal FK|Årdal]]. Vėliau grįžo į Brann, rungtyniavo dublerių komandoje „Brann 2“, kur per kelis sezonus įmušė 10 įvarčių. 2025 m. balandžio 24 d. debiutavo pagrindinėje „Brann“ komandoje Norvegijos taurės rungtynėse su „Bjarg“, pakeisdamas Marcus Gollan. Brann nugalėjo varžovus rezultatu 2-0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/bjarg-CYdDI8u0/brann-QBbt6ivB/?mid=thu6jwXb Bjarg 0-2 Brann (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=8899323 Fotballforbund, Norges. "Bjarg - Brann - 24.04.2025 18:00". fotball.no - Norges Fotballforbund]</ref> 2025 m. lapkričio 6 d. debiutavo [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]] ([[Italija]]). Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 75 min. vietoje [[Markus Haaland]]. Rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2046223/ "Bologna vs. Brann". UEFA. Oficiali ataskaita.]</ref> 2026 m. nuomos pagrindais paskolintas [[Moss FK|Moss]].<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-klar-for-moss Julian Lægreid klar for Moss]</ref> 2026 m. [[1. divisjon]] (II) per 18 rungtynių įmušė 5 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. „Brann“ vadovybė 2026 m. rugpjūčio viduryje nusprendė anksčiau laiko nutraukti nuomos sutartį ir susigrąžino futbolininką į Bergeną.<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-returnerer-til-brann Julian Lægreid returnerer til Brann]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/tilbake-fra-utlan-i-moss Tilbake fra utlån i Moss]</ref> 2026 m. rugpjūčio 26 d. „Brann“ klubas susitarė dėl naujos sutarties, kuri pratęsta iki 2030 m. gruodžio 31 d.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/har-signert-ut-2030 Har signert ut 2030]</ref><ref>[https://www.facebook.com/porten.no/posts/julian-l%C3%A6greid-19-scora-sitt-f%C3%B8rste-brann-m%C3%A5l-etter-kampen-vart-han-hylla-av-tid/1868784324248222/ Julian Lægreid (19) scora sitt første Brann-mål. Facebook.]</ref> 2026 m. rugpjūčio 23 d. pelnė savo pirmąjį įvartį „Brann“, kai komanda rezultatu 4:0 sutriuškino „[[Fyllingen Fotball|Fyllingen]]“ [[Norvegijos futbolo taurė|Norvegijos taurės]] turnyro pirmajame etape.<ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=9176892 Fotballforbund, Norges. "Fyllingen - Brann - 23.08.2026 17:00". fotball.no - Norges Fotballforbund]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2025 m. pakviestas į Norvegijos U-20 metų rinktinę. 2025 m. FIFA iki 20 metų pasaulio čempionate Čilėje sužaidė tris rungtynes. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/julian-laegreid Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/julian-laegreid/profil/spieler/1069171 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/julian-laegreid/7872298 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Julian Lægreid}} 3oivyeqa5yyo2nz0c1drq7otknwj5zu 7951857 7951856 2026-10-24T12:01:20Z Makenzis 46558 7951857 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Julian Lægreid | image = | fullname = Julian Lægreid | nickname = | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2007|03|08|mf=y}} | cityofbirth = [[Evre Ordalis]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 23 | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–2022 <br /> 2022–2025 | youthclubs = {{vlv|NOR}} IL Jotun <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2022<br />2023–<br />2023<br />2026 | clubs = {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = 15 {{0}}(11)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(5)<br />18 {{0}}{{0}}(5) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2022 <br /> 2023 <br /> 2024 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-15 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-16 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r. | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}2 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Julianas Lėgreidas''' (''Julian Lægreid''; g. [[2007]] m. [[kovo 8]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas („vingeris“). == Karjera == Kitados priklausė IL Jotun jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į pagrindinį regiono klubą „Årdal FK“. Nuo 2022 m. priklausė [[SK Brann|Brann]] jaunimo akademijai. ; Årdal FK Karjerą pradėjo Årdal FK. Būdamas 15-os metų amžiaus, išsiskyrė neįtikėtinu rezultatyvumu. Žaisdamas žemesnėse lygose prieš vyrus sugebėjo įmušti net 11 įvarčių. ; Brann 2022 m. gruodžio 22 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/sogning-har-signert-proffkontrakt Sogning har signert proffkontrakt]</ref> 2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Årdal FK|Årdal]]. Vėliau grįžo į Brann, rungtyniavo dublerių komandoje „Brann 2“, kur per kelis sezonus įmušė 10 įvarčių. 2025 m. balandžio 24 d. debiutavo pagrindinėje „Brann“ komandoje Norvegijos taurės rungtynėse su „Bjarg“, pakeisdamas Marcus Gollan. Brann nugalėjo varžovus rezultatu 2-0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/bjarg-CYdDI8u0/brann-QBbt6ivB/?mid=thu6jwXb Bjarg 0-2 Brann (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=8899323 Fotballforbund, Norges. "Bjarg - Brann - 24.04.2025 18:00". fotball.no - Norges Fotballforbund]</ref> 2025 m. lapkričio 6 d. debiutavo [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]] ([[Italija]]). Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 75 min. vietoje [[Markus Haaland]]. Rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2046223/ "Bologna vs. Brann". UEFA. Oficiali ataskaita.]</ref> 2026 m. nuomos pagrindais paskolintas [[Moss FK|Moss]].<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-klar-for-moss Julian Lægreid klar for Moss]</ref> 2026 m. [[1. divisjon]] (II) per 18 rungtynių įmušė 5 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. „Brann“ vadovybė 2026 m. rugpjūčio viduryje nusprendė anksčiau laiko nutraukti nuomos sutartį ir susigrąžino futbolininką į Bergeną.<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-returnerer-til-brann Julian Lægreid returnerer til Brann]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/tilbake-fra-utlan-i-moss Tilbake fra utlån i Moss]</ref> 2026 m. rugpjūčio 26 d. „Brann“ klubas susitarė dėl naujos sutarties, kuri pratęsta iki 2030 m. gruodžio 31 d.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/har-signert-ut-2030 Har signert ut 2030]</ref><ref>[https://www.facebook.com/porten.no/posts/julian-l%C3%A6greid-19-scora-sitt-f%C3%B8rste-brann-m%C3%A5l-etter-kampen-vart-han-hylla-av-tid/1868784324248222/ Julian Lægreid (19) scora sitt første Brann-mål. Facebook.]</ref> 2026 m. rugpjūčio 23 d. pelnė savo pirmąjį įvartį „Brann“, kai komanda rezultatu 4:0 sutriuškino „[[Fyllingen Fotball|Fyllingen]]“ [[Norvegijos futbolo taurė|Norvegijos taurės]] turnyro pirmajame etape.<ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=9176892 Fotballforbund, Norges. "Fyllingen - Brann - 23.08.2026 17:00". fotball.no - Norges Fotballforbund]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2025 m. pakviestas į Norvegijos U-20 metų rinktinę. 2025 m. FIFA iki 20 metų pasaulio čempionate Čilėje sužaidė tris rungtynes. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/julian-laegreid Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/julian-laegreid/profil/spieler/1069171 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/julian-laegreid/7872298 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Julian Lægreid}} 2a0t5bgxiah6eetcmner0j1rl8o6njq 7951858 7951857 2026-10-24T12:02:02Z Makenzis 46558 7951858 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Julian Lægreid | image = | fullname = Julian Lægreid | nickname = | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2007|03|08|mf=y}} | cityofbirth = [[Evre Ordalis]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 23 | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–2022 <br /> 2022–2025 | youthclubs = {{vlv|NOR}} IL Jotun <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2022<br />2023–<br />2023<br />2026 | clubs = {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = 15 {{0}}(11)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(5)<br />18 {{0}}{{0}}(5) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2022 <br /> 2023 <br /> 2024 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-15 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-16 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r. | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}2 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}5 {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Julianas Lėgreidas''' (''Julian Lægreid''; g. [[2007]] m. [[kovo 8]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas („vingeris“). == Karjera == Kitados priklausė IL Jotun jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į pagrindinį regiono klubą „Årdal FK“. Nuo 2022 m. priklausė [[SK Brann|Brann]] jaunimo akademijai. ; Årdal FK Karjerą pradėjo Årdal FK. Būdamas 15-os metų amžiaus, išsiskyrė neįtikėtinu rezultatyvumu. Žaisdamas žemesnėse lygose prieš vyrus sugebėjo įmušti net 11 įvarčių. ; Brann 2022 m. gruodžio 22 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/sogning-har-signert-proffkontrakt Sogning har signert proffkontrakt]</ref> 2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Årdal FK|Årdal]]. Vėliau grįžo į Brann, rungtyniavo dublerių komandoje „Brann 2“, kur per kelis sezonus įmušė 10 įvarčių. 2025 m. balandžio 24 d. debiutavo pagrindinėje „Brann“ komandoje Norvegijos taurės rungtynėse su „Bjarg“, pakeisdamas Marcus Gollan. Brann nugalėjo varžovus rezultatu 2-0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/bjarg-CYdDI8u0/brann-QBbt6ivB/?mid=thu6jwXb Bjarg 0-2 Brann (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=8899323 Fotballforbund, Norges. "Bjarg - Brann - 24.04.2025 18:00". fotball.no - Norges Fotballforbund]</ref> 2025 m. lapkričio 6 d. debiutavo [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]] ([[Italija]]). Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 75 min. vietoje [[Markus Haaland]]. Rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2046223/ "Bologna vs. Brann". UEFA. Oficiali ataskaita.]</ref> 2026 m. nuomos pagrindais paskolintas [[Moss FK|Moss]].<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-klar-for-moss Julian Lægreid klar for Moss]</ref> 2026 m. [[1. divisjon]] (II) per 18 rungtynių įmušė 5 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. „Brann“ vadovybė 2026 m. rugpjūčio viduryje nusprendė anksčiau laiko nutraukti nuomos sutartį ir susigrąžino futbolininką į Bergeną.<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-returnerer-til-brann Julian Lægreid returnerer til Brann]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/tilbake-fra-utlan-i-moss Tilbake fra utlån i Moss]</ref> 2026 m. rugpjūčio 26 d. „Brann“ klubas susitarė dėl naujos sutarties, kuri pratęsta iki 2030 m. gruodžio 31 d.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/har-signert-ut-2030 Har signert ut 2030]</ref><ref>[https://www.facebook.com/porten.no/posts/julian-l%C3%A6greid-19-scora-sitt-f%C3%B8rste-brann-m%C3%A5l-etter-kampen-vart-han-hylla-av-tid/1868784324248222/ Julian Lægreid (19) scora sitt første Brann-mål. Facebook.]</ref> 2026 m. rugpjūčio 23 d. pelnė savo pirmąjį įvartį „Brann“, kai komanda rezultatu 4:0 sutriuškino „[[Fyllingen Fotball|Fyllingen]]“ [[Norvegijos futbolo taurė|Norvegijos taurės]] turnyro pirmajame etape.<ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=9176892 Fotballforbund, Norges. "Fyllingen - Brann - 23.08.2026 17:00". fotball.no - Norges Fotballforbund]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2025 m. pakviestas į Norvegijos U-20 metų rinktinę. 2025 m. FIFA iki 20 metų pasaulio čempionate Čilėje sužaidė tris rungtynes. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/julian-laegreid Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/julian-laegreid/profil/spieler/1069171 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/julian-laegreid/7872298 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Julian Lægreid}} t52i6u384zvlu0gusc0j1h9ryzz67p3 7951859 7951858 2026-10-24T12:03:04Z Makenzis 46558 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7951859 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Julian Lægreid | image = | fullname = Julian Lægreid | nickname = | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2007|03|08|mf=y}} | cityofbirth = [[Evre Ordalis]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 23 | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–2022 <br /> 2022–2025 | youthclubs = {{vlv|NOR}} IL Jotun <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2022<br />2023–<br />2023<br />2026 | clubs = {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = 15 {{0}}(11)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(5)<br />18 {{0}}{{0}}(5) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2022 <br /> 2023 <br /> 2024 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-15 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-16 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r. | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}2 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}5 {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Julianas Lėgreidas''' (''Julian Lægreid''; g. [[2007]] m. [[kovo 8]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. == Karjera == Kitados priklausė IL Jotun jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į pagrindinį regiono klubą „Årdal FK“. Nuo 2022 m. priklausė [[SK Brann|Brann]] jaunimo akademijai. ; Årdal FK Karjerą pradėjo Årdal FK. Būdamas 15-os metų amžiaus, išsiskyrė neįtikėtinu rezultatyvumu. Žaisdamas žemesnėse lygose prieš vyrus sugebėjo įmušti net 11 įvarčių. ; Brann 2022 m. gruodžio 22 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/sogning-har-signert-proffkontrakt Sogning har signert proffkontrakt]</ref> 2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Årdal FK|Årdal]]. Vėliau grįžo į Brann, rungtyniavo dublerių komandoje „Brann 2“, kur per kelis sezonus įmušė 10 įvarčių. 2025 m. balandžio 24 d. debiutavo pagrindinėje „Brann“ komandoje Norvegijos taurės rungtynėse su „Bjarg“, pakeisdamas Marcus Gollan. Brann nugalėjo varžovus rezultatu 2-0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/bjarg-CYdDI8u0/brann-QBbt6ivB/?mid=thu6jwXb Bjarg 0-2 Brann (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=8899323 Fotballforbund, Norges. „Bjarg – Brann – 24.04.2025 18:00“. fotball.no – Norges Fotballforbund]</ref> 2025 m. lapkričio 6 d. debiutavo [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]] ([[Italija]]). Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 75 min. vietoje [[Markus Haaland]]. Rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2046223/ „Bologna vs. Brann“. UEFA. Oficiali ataskaita.]</ref> 2026 m. nuomos pagrindais paskolintas [[Moss FK|Moss]].<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-klar-for-moss Julian Lægreid klar for Moss]</ref> 2026 m. [[1. divisjon]] (II) per 18 rungtynių įmušė 5 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. „Brann“ vadovybė 2026 m. rugpjūčio viduryje nusprendė anksčiau laiko nutraukti nuomos sutartį ir susigrąžino futbolininką į Bergeną.<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-returnerer-til-brann Julian Lægreid returnerer til Brann]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/tilbake-fra-utlan-i-moss Tilbake fra utlån i Moss]</ref> 2026 m. rugpjūčio 26 d. „Brann“ klubas susitarė dėl naujos sutarties, kuri pratęsta iki 2030 m. gruodžio 31 d.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/har-signert-ut-2030 Har signert ut 2030]</ref><ref>[https://www.facebook.com/porten.no/posts/julian-l%C3%A6greid-19-scora-sitt-f%C3%B8rste-brann-m%C3%A5l-etter-kampen-vart-han-hylla-av-tid/1868784324248222/ Julian Lægreid (19) scora sitt første Brann-mål. Facebook.]</ref> 2026 m. rugpjūčio 23 d. pelnė savo pirmąjį įvartį „Brann“, kai komanda rezultatu 4:0 sutriuškino „[[Fyllingen Fotball|Fyllingen]]“ [[Norvegijos futbolo taurė|Norvegijos taurės]] turnyro pirmajame etape.<ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=9176892 Fotballforbund, Norges. „Fyllingen – Brann – 23.08.2026 17:00“. fotball.no – Norges Fotballforbund]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2025 m. pakviestas į Norvegijos U-20 metų rinktinę. 2025 m. FIFA iki 20 metų pasaulio čempionate Čilėje sužaidė tris rungtynes. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/julian-laegreid Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/julian-laegreid/profil/spieler/1069171 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/julian-laegreid/7872298 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Julian Lægreid}} pwd1l3ye41dyp76f1k410ituic40ypq 7951860 7951859 2026-10-24T12:06:31Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951860 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Julian Lægreid | image = | fullname = Julian Lægreid | nickname = | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2007|03|08|mf=y}} | cityofbirth = [[Evre Ordalis]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 23 | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–2022 <br /> 2022–2025 | youthclubs = {{vlv|NOR}} IL Jotun <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2022<br />2023–<br />2023<br />2026 | clubs = {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Årdal FK|Årdal]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = 15 {{0}}(11)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(5)<br />18 {{0}}{{0}}(5) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2022 <br /> 2023 <br /> 2024 <br /> 2025 <br /> 2025 <br /> 2026 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-15 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-16 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r. | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(3)<br />{{0}}2 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}5 {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Julianas Lėgreidas''' (''Julian Lægreid''; g. [[2007]] m. [[kovo 8]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. == Karjera == Kitados priklausė IL Jotun jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į pagrindinį regiono klubą „Årdal FK“. Nuo 2022 m. priklausė [[SK Brann|Brann]] jaunimo akademijai. ; Årdal FK Karjerą pradėjo Årdal FK. Būdamas 15-os metų amžiaus, išsiskyrė neįtikėtinu rezultatyvumu. Žaisdamas žemesnėse lygose prieš vyrus sugebėjo įmušti net 11 įvarčių. ; Brann 2022 m. gruodžio 22 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/sogning-har-signert-proffkontrakt Sogning har signert proffkontrakt]</ref> 2023 m. nuomos pagrindais perleistas [[Årdal FK|Årdal]]. Vėliau grįžo į Brann, rungtyniavo dublerių komandoje „Brann 2“, kur per kelis sezonus įmušė 10 įvarčių. 2025 m. balandžio 24 d. debiutavo pagrindinėje „Brann“ komandoje Norvegijos taurės rungtynėse su „Bjarg“, pakeisdamas Marcus Gollan. Brann nugalėjo varžovus rezultatu 2-0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://www.soccerway.com/match/bjarg-CYdDI8u0/brann-QBbt6ivB/?mid=thu6jwXb Bjarg 0-2 Brann (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=8899323 Fotballforbund, Norges. „Bjarg – Brann – 24.04.2025 18:00“. fotball.no – Norges Fotballforbund]</ref> 2025 m. lapkričio 6 d. debiutavo [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] rungtynėse prieš [[Bologna FC 1909|Bologna]] ([[Italija]]). Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 75 min. vietoje [[Markus Haaland]]. Rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis (0-0).<ref>[https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2046223/ „Bologna vs. Brann“. UEFA. Oficiali ataskaita.]</ref> 2026 m. nuomos pagrindais paskolintas [[Moss FK|Moss]].<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-klar-for-moss Julian Lægreid klar for Moss]</ref> 2026 m. [[1. divisjon]] (II) per 18 rungtynių įmušė 5 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. „Brann“ vadovybė 2026 m. rugpjūčio viduryje nusprendė anksčiau laiko nutraukti nuomos sutartį ir susigrąžino futbolininką į Bergeną.<ref>[https://www.mossfk.no/nyheter/julian-laegreid-returnerer-til-brann Julian Lægreid returnerer til Brann]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/tilbake-fra-utlan-i-moss Tilbake fra utlån i Moss]</ref> 2026 m. rugpjūčio 26 d. „Brann“ klubas susitarė dėl naujos sutarties, kuri pratęsta iki 2030 m. gruodžio 31 d.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/har-signert-ut-2030 Har signert ut 2030]</ref><ref>[https://www.facebook.com/porten.no/posts/julian-l%C3%A6greid-19-scora-sitt-f%C3%B8rste-brann-m%C3%A5l-etter-kampen-vart-han-hylla-av-tid/1868784324248222/ Julian Lægreid (19) scora sitt første Brann-mål. Facebook.]</ref> 2026 m. rugpjūčio 23 d. pelnė savo pirmąjį įvartį „Brann“, kai komanda rezultatu 4:0 sutriuškino „[[Fyllingen Fotball|Fyllingen]]“ [[Norvegijos futbolo taurė|Norvegijos taurės]] turnyro pirmajame etape.<ref>[https://www.fotball.no/fotballdata/kamp/?fiksId=9176892 Fotballforbund, Norges. „Fyllingen – Brann – 23.08.2026 17:00“. fotball.no – Norges Fotballforbund]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2025 m. pakviestas į Norvegijos U-20 metų rinktinę. 2025 m. FIFA iki 20 metų pasaulio čempionate Čilėje sužaidė tris rungtynes. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/julian-laegreid Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/laegreid-julian/69Z9Qn1e/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/julian-laegreid/profil/spieler/1069171 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/julian-laegreid/7872298 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Julian Lægreid}} qtnd90tlb853y0oua8q284b419d68qj 0 702349 7951863 2026-10-24T12:16:16Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age||||mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br... 7951863 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age||||mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Bordas Finas''' (''Bård Finne''; g. [[]] m. [[]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [ Oficiali Brann svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} hsmbfdcojwdgq81ovl90yetpky3n7ru 7951864 7951863 2026-10-24T12:17:09Z Makenzis 46558 7951864 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age||||mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[]] m. [[]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [ Oficiali Brann svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} cf53ob2xwl7ml82rxjoefgfgsn079w1 7951865 7951864 2026-10-24T12:17:29Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7951865 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age||||mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[]] m. [[]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [ Oficiali Brann svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.it/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} r5a0iquxvki3qdemtty9kcyjgdc4pl1 7951866 7951865 2026-10-24T12:17:54Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7951866 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age||||mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[]] m. [[]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.it/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 4r7aalfyj9yizpogmvd7pvz02kuajj3 7951867 7951866 2026-10-24T12:18:36Z Makenzis 46558 https://www.brann.no/lag/bard-finne 7951867 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.it/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 3zvz1xy3s20ouy8pop993trttjr2z79 7951868 7951867 2026-10-24T12:19:15Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7951868 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.it/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} qbripguqepy67ep489n7l166ggplj0i 7951869 7951868 2026-10-24T12:19:30Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7951869 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.it/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ousx1cy3unsqiolwsmns2lmvwlr25cp 7951870 7951869 2026-10-24T12:19:40Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7951870 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Niklas Castro]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} e25obkn4ssscfn5viq08bouzs6sa2rk 7951871 7951870 2026-10-24T12:20:12Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951871 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} b2ozy3caxshe0eh4jrxgje7eacec0c7 7951872 7951871 2026-10-24T12:21:16Z Makenzis 46558 7951872 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 96ql0btr9omdvurjfq6eg7mnxzmunjv 7951873 7951872 2026-10-24T12:22:00Z Makenzis 46558 7951873 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /> {{0|0000}}–20 <br /> 20–20 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} [[]] <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} izvzqzwtwwx0ad40wtotz38azms0qz2 7951874 7951873 2026-10-24T12:22:57Z Makenzis 46558 7951874 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} rwx0k15chhwwo3upfg00q0jd0smrl7q 7951875 7951874 2026-10-24T12:23:46Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951875 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ro2u1cimo63l8r9vu3fk22ia7lx06k8 7951876 7951875 2026-10-24T12:25:05Z Makenzis 46558 7951876 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[Moss FK|Moss]] | caps(goals) = {{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} a57px3iyy8g47zko3n2mkx1mtdeq6v1 7951877 7951876 2026-10-24T12:26:12Z Makenzis 46558 7951877 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br /> {{vlv|NOR}} [[]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 8b3yhwje76jqho697fh6o3r60xrd29x 7951879 7951877 2026-10-24T12:32:23Z Makenzis 46558 7951879 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br /> {{vlv|NOR}} [[]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} owwzgncken4uz681w5ab6n0gaxvre4p 7951880 7951879 2026-10-24T12:32:57Z Makenzis 46558 7951880 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br /> 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|NOR}} [[]]<br />{{vlv|NOR}} [[]]<br />→ {{vlv|NOR}} [[]]<br /> {{vlv|NOR}} [[]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} i8mtcldov16xafrjs6cdgu5zhf2mk8v 7951881 7951880 2026-10-24T12:33:38Z Makenzis 46558 7951881 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br /> 202<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|NOR}} [[]]<br /> {{vlv|NOR}} [[]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} hktf1jngdgux8gdwew51ph6m2oqp3va 7951882 7951881 2026-10-24T12:34:25Z Makenzis 46558 7951882 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–20172<br />202–<br />202<br />202 | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GERR}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} f1j1fyanug5o8gm3f69sol748c9imml 7951883 7951882 2026-10-24T12:35:17Z Makenzis 46558 7951883 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} dtrdytkoqtmoen46tlgcg4s58ecid86 7951884 7951883 2026-10-24T12:35:37Z Makenzis 46558 7951884 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> {{0}}{{0}}() | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} crcrzl83u1u8psuql2c3qhm1rm33hdi 7951885 7951884 2026-10-24T12:36:54Z Makenzis 46558 7951885 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} d3zfl574r1xubfoirpwryxgyz1gtnnu 7951887 7951885 2026-10-24T12:37:44Z Makenzis 46558 7951887 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ojov7f9265k1e6u2ld4mrlqltx6uma9 7951888 7951887 2026-10-24T12:38:48Z Makenzis 46558 7951888 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 6b5pyd7za9tc88cq83nk0zqoks714mx 7951889 7951888 2026-10-24T12:39:12Z Makenzis 46558 7951889 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br /> | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 9vbtc33mynxj92683ucbvgnrknihw38 7951890 7951889 2026-10-24T12:40:18Z Makenzis 46558 https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ 7951890 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 202<br /> 202 <br /> 20 <br /> 20 <br /> 20 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 5so4zc1amaqircnn27lk5jca484kzfw 7951891 7951890 2026-10-24T12:43:20Z Makenzis 46558 7951891 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}} {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}()<br />{{0}} {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} e7v2sblprvpily46ygqoo57pw8wzb8r 7951892 7951891 2026-10-24T12:44:27Z Makenzis 46558 7951892 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} hre6es8raxy3zmx4bqnqc43khacb3t5 7951893 7951892 2026-10-24T12:45:04Z Makenzis 46558 7951893 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} edzwpuifvpir35fh8lzsqe4m7oh22lh 7951894 7951893 2026-10-24T12:46:13Z Makenzis 46558 <ref>{{National Football Teams}}</ref> 7951894 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 2gj81ojpz0f3cwda2g6mvifl21z7lvr 7951896 7951894 2026-10-24T12:49:57Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951896 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn. 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} bdrb1w86h8epumbo7p1phklf0k0j9b6 7951897 7951896 2026-10-24T12:51:41Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951897 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn. 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} s3s5iij580p9knccv1diw53s8zyt2fi 7951900 7951897 2026-10-24T12:53:08Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951900 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga. 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0. ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn. 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} sgrhqbdoqesiwinmofm2hhjxsh824ql 7951901 7951900 2026-10-24T12:54:23Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951901 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga. 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0. ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn. 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 066f5qhwgc1uknaq9l8gau75q0k04qp 7951904 7951901 2026-10-24T12:59:07Z Makenzis 46558 7951904 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga. 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0. ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn. 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 8jl67vtwpu2fn14r2g3e45pvzzdy9ty 7951905 7951904 2026-10-24T13:00:05Z Makenzis 46558 /* Karjera */ SC Paderborn 07 7951905 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga. 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0. ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn. 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ltvd234npp6g0mn7by5akqu4yvpoqe8 7951906 7951905 2026-10-24T13:01:00Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951906 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga. 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0. ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert ]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} k4vx2lg138pvn5rlhaf6bvke7w6muz9 7951907 7951906 2026-10-24T13:01:15Z Makenzis 46558 /* Karjera */ Finne har signert 7951907 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga. 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0. ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} bzqebp5hge70i1ww35uyaxqgefvpeqb 7951908 7951907 2026-10-24T13:02:14Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951908 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 ]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0. ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} jy6fz7v144v64lazt31k4iu8nyxejqc 7951909 7951908 2026-10-24T13:02:29Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951909 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0. ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} j3ttzu3nbp5yp0a1rg5kil2axspv2ky 7951910 7951909 2026-10-24T13:03:50Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951910 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ ]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} peye97xuj0va50bh64gpc6722este3h 7951911 7951910 2026-10-24T13:04:01Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951911 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]]. Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} qge78p5lcq9jph73bpq7owwagrqhqn7 7951912 7951911 2026-10-24T13:04:38Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951912 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html ]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} b11mfrwprjba7zjbwd3xlhun503ojy5 7951913 7951912 2026-10-24T13:05:23Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951913 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]]. Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ab8o657mdauoe630kgxeo7dyofx9zjj 7951914 7951913 2026-10-24T13:06:08Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951914 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 ]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} om9zt9djw4yhteernzlubwpk45eyo2g 7951915 7951914 2026-10-24T13:06:27Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951915 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]]. ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} q7ewr4k1nenn1ietuxcv01xgrjs7vz1 7951916 7951915 2026-10-24T13:07:07Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951916 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse ]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ab0i7dhnzggzh6zsg2cgjtl8uv4pv34 7951917 7951916 2026-10-24T13:07:18Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951917 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją. ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} rjtv5at4024ouzmvugjucmzfdn7gooz 7951919 7951917 2026-10-24T13:08:18Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951919 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false ]</ref> ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 7byde2eddx82kx13hbtler81bu3hg93 7951922 7951919 2026-10-24T13:09:59Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951922 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 0mm8pmqdjkv6u51i3tqwtwva19agnfl 7951925 7951922 2026-10-24T13:11:45Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951925 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} nytmpsoirk238zj8ivyc8k814qxi4xc 7951926 7951925 2026-10-24T13:12:25Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951926 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 ]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ggqyw2jrcthkggcqptyu39hd7rcjpxl 7951927 7951926 2026-10-24T13:12:55Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951927 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} tmq94hrfx6z35eheedfb7f5ghzhk22e 7951930 7951927 2026-10-24T13:17:44Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951930 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} qktvpewuuxgsbooapnboxfu1l6yqtpn 7951933 7951930 2026-10-24T13:19:13Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951933 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece ]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ke45k97y1ix871n9mqiho6x60dzky1t 7951935 7951933 2026-10-24T13:21:13Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951935 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} qp32n90p01cl0dx70wi9yuc3soykt4r 7951936 7951935 2026-10-24T13:22:17Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951936 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert ]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} hdjoqxgk0vqt2eu4gnz6d8m5ohjhn52 7951937 7951936 2026-10-24T13:22:40Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951937 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} gv9hyex9nj9owxrrx33vxwrn6xw1905 7951939 7951937 2026-10-24T13:27:42Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951939 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg BK]]“. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} r92zev7upnyo7zmx52h4jge055x44u7 7951942 7951939 2026-10-24T13:31:48Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951942 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius, po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} p1gvqa10lfnpf6z9nbze4dztsvow5ub 7951947 7951942 2026-10-24T13:35:26Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951947 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece ]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} pdwf3wdjporplo9c2wrmi8am756ueon 7951950 7951947 2026-10-24T13:38:00Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951950 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 8urn5l2ymkl51jdkvr2oj0ojtb2h9tk 7951951 7951950 2026-10-24T13:38:23Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951951 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 ]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 5rattyeqtjqe0wdhad0ugrcwm5yun85 7951952 7951951 2026-10-24T13:38:35Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951952 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} lvut3y3uq7tse94m1shq8z6rx81mtuj 7951954 7951952 2026-10-24T13:42:26Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951954 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“. 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono. „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} fmgjwmjvaqtsbgepjcgtobi24osp10c 7951956 7951954 2026-10-24T13:44:03Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951956 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d.oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“. 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/bard-finne-til-utlandet/13715098/ ]</ref> „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} edsbf3l7f9rfm9krjvgzf9q9so2qx9h 7951960 7951956 2026-10-24T13:45:34Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951960 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“. 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/bard-finne-til-utlandet/13715098/ ]</ref> „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} lw7r793zfqn34wl0spm1j1fvqms4hvj 7951962 7951960 2026-10-24T13:46:01Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951962 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“.<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052253/http://fotball.bt.no/nm/article276623.ece ]</ref> 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/bard-finne-til-utlandet/13715098/ ]</ref> „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} fgnsj114kvyqz01ymr6trl2rt0dqswe 7951964 7951962 2026-10-24T13:46:25Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951964 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“.<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052253/http://fotball.bt.no/nm/article276623.ece Skarsfjord hyller firemåls-Finne (archyvuota)]</ref> 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/bard-finne-til-utlandet/13715098/ ]</ref> „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 00zs6rgx5qi4fl7iqhgflx106hr26gd 7951967 7951964 2026-10-24T13:47:31Z Makenzis 46558 /* Rinktinės */ 7951967 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“.<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052253/http://fotball.bt.no/nm/article276623.ece Skarsfjord hyller firemåls-Finne (archyvuota)]</ref> 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/bard-finne-til-utlandet/13715098/ ]</ref> „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. 2023 m. rugsėjo 23 d. pelnė savo pirmąjį (ir vienintelį) įvartį atstovaudamas Norvegijai draugiškose rungtynėse prieš Jordaniją. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} p0j0er6sqvykv6efqexw0982uo7h55k 7951968 7951967 2026-10-24T13:48:07Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951968 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“.<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052253/http://fotball.bt.no/nm/article276623.ece Skarsfjord hyller firemåls-Finne (archyvuota)]</ref> 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/bard-finne-til-utlandet/13715098/ ]</ref> „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. ; {{vlv|NOR}} su [[SK Brann]] * '''[[Eliteserien]]:''' ** [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023, 2024 m. * '''[[1. divisjon]] (1):''' 2022 m. * '''[[Norvegijos futbolo taurė|Cupen]] (1):''' 2022–2023 m. ; Asmeniniai įvertinimai == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. 2023 m. rugsėjo 23 d. pelnė savo pirmąjį (ir vienintelį) įvartį atstovaudamas Norvegijai draugiškose rungtynėse prieš Jordaniją. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} ez7w7yyew5n00wy583mpnt72by68mnv 7951969 7951968 2026-10-24T13:49:07Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7951969 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false "Bård Finne at altomfotball.no". (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . "– United og City følger Branns Bård Finne". Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“.<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052253/http://fotball.bt.no/nm/article276623.ece Skarsfjord hyller firemåls-Finne (archyvuota)]</ref> 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/bard-finne-til-utlandet/13715098/ ]</ref> „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html "Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018" – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. ; {{vlv|NOR}} su [[SK Brann]] * '''[[Eliteserien]]:''' ** [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023, 2024 m. * '''[[1. divisjon]] (1):''' 2022 m. * '''[[Norvegijos futbolo taurė|Cupen]] (1):''' 2022–2023 m. ; Asmeniniai įvertinimai * Rezultatyviausias [[1. divisjon]] žaidėjas: 2022 m. * [[Eliteserien]] mėnesio žaidėjas: 2023 m. gegužė, 2023 m. lapkritis == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. 2023 m. rugsėjo 23 d. pelnė savo pirmąjį (ir vienintelį) įvartį atstovaudamas Norvegijai draugiškose rungtynėse prieš Jordaniją. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} tdrowwjxsw8f1vy4jm8pjlpcpihpwyu 7951971 7951969 2026-10-24T13:49:38Z Makenzis 46558 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7951971 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Bård Finne | image = [[Vaizdas:Bård_Finne.2_(1)_(cropped).jpg|200px]] | fullname = Bård Finne | nickname = | height = 174 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|02|13|mf=y}} | cityofbirth = [[Bergenas]] | countryofbirth = [[Norvegija]] | currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | clubnumber = 11 | position = saugas, puolėjas | youthyears = <br /><br />{{0|0000}}–2012 | youthclubs = {{vlv|NOR}} SK Trane <br /> {{vlv|NOR}} Nymark IL <br />{{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | years = 2012–2013<br />2014–2016<br />2014–2015<br />2016–2017<br />2017–2021<br />2021<br />2021– | clubs = {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Köln]]<br />→ {{vlv|GER}} 1. FC Köln II <br /> {{vlv|GER}} [[1. FC Heidenheim]]<br /> {{vlv|NOR}} [[Vålerenga Fotball|Vålerenga]] <br /> {{vlv|DEN}} [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] <br /> {{vlv|NOR}} [[SK Brann|Brann]] | caps(goals) = {{0}}26 {{0}}{{0}}(8)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}5 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}21 {{0}}{{0}}(3)<br />104 {{0}}(30)<br />{{0}}17 {{0}}{{0}}(0)<br />146 {{0}}(53) | pcupdate = {{data|2026|10|24}} | nationalyears = 2012<br />2012–2013<br />2013<br />2014–2015<br />2023–2024 | nationalteam = {{vlv|NOR}} Norvegijos U-17 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-18 r. <br /> {{vlv|NOR}} Norvegijos U-19 r.<br />{{vlv|NOR}} Norvegijos U-20 r.<br />{{fut|NOR|1}}<ref>{{National Football Teams}}</ref> | nationalcaps(goals) = {{0}}11 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}20 {{0}}{{0}}(7)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br />{{0}}{{0}}8 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}{{0}}4 {{0}}{{0}}(1) | ntupdate = {{data|2026|10|24}} |}} '''Boras Finas''' (''Bård Finne''; g. [[1995]] m. [[vasario 13]] d.) – Norvegijos futbolininkas, saugas, puolėjas ''(„vingeris“)''. {{Tvarkomas}} == Karjera == Kitados priklausė SK Trane bei Nymark IL jaunimo ugdymo sistemai. Be futbolo, užsiėmė lengvąja atletika ir slidinėjimu, o varžydamasis Voss IL komandoje tapo regiono slidinėjimo čempionu. O būdamas 12 metų metė lengvąją atletiką ir slidinėjimą, prisijungė prie Nymark IL komandos, kur žaidė su Andreas Vindheim ir Kasper Skaanes, kol 2009 m. visi kartu prisijungė prie SK Brann jaunimo komandos.<ref>[https://www.ba.no/brann/slik-senket-han-rbk/s/1-41-6310108 Slik senket han RBK]</ref> Vėliau persikėlė į „Brann“ jaunimo akademiją.<ref>[https://web.archive.org/web/20121028192313/http://fotball.bt.no/nm/article255251.ece Ekstremt lokal Brann-gutt (archyvuota)]</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20130923001352/http://www.altomfotball.no/element.do?cmd=player&personId=247113&tournamentId=1&seasonId=334&useFullUrl=false „Bård Finne at altomfotball.no“. (Archyvuota)]</ref> ; Brann 2021 m. rugsėjo 6 d. oficialiai paskelbta, kad su „Brann“ klubu pasirašė profesionalią sutartį.<ref>[https://web.archive.org/web/20121006231144/http://www.brann.no/news/article/19n02dcqvo1l81n3x3vgecmhtt/title/finne-har-signert Finne har signert (archyvuota)]</ref> 2012 m. rugsėjo 23 d. pelnė pirmuosius du įvarčius „Tippeligaen“ rungtynėse prieš „[[Rosenborg BK|Rosenborg]]“. 2012 m. sezone sužaidė vos penkias rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius,<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052119/http://fotball.bt.no/england/article276433.ece . „– United og City følger Branns Bård Finne“. Bergens Tidende.]</ref> po to gavo pravardę „lapė baudos aikštelėje“.<ref>[https://www.ba.no/brann/bergenserne-snudde-det-i-sluttminuttene/s/1-41-6276160 Bergenserne snudde det i sluttminuttene]</ref> 2013 m. balandžio mėn. pirmajame 2013 m. Norvegijos futbolo taurės etape pelnė keturis įvarčius, kai „Brann“ 14:0 sutriuškino „Hovding“.<ref>[https://web.archive.org/web/20130420052253/http://fotball.bt.no/nm/article276623.ece Skarsfjord hyller firemåls-Finne (archyvuota)]</ref> 2013 m. birželį atmetė Brann pasiūlymą sudaryti naują sutartį ir pareiškė, kad nori persikelti į užsienį vasarą arba pasibaigus jo sutarčiai po sezono.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/bard-finne-til-utlandet/13715098/ ]</ref> „Brann“ stadiono miniai nepatiko, kad futbolininkas norėjo palikti klubą, ir nušvilpė jį, kai 2013 m. birželio 29 d. namų rungtynėse su „Sandnes Ulf“ pakeitė Martin Pusic, tačiau Finne atsakė į tai pelnydamas „hat-trick'ą“ ir iškovojo pergalę rezultatu 6:1. ; [[1. FC Köln]] 2013 m. rugpjūčio 20 d. paskelbta, kad pasirašė 3,5 metų trukmės sutartį su [[1. FC Köln]], besivaržiusiu [[2. Bundesliga]].<ref>[https://www.nrk.no/sport/bard-finne-klar-for-tyske-koln-1.11190447 Bård Finne klar for tyske Köln]</ref> Sutartis įsigaliojo 2014 m. sausį, o 2014 m. vasario 9 d. debiutavo [[2. Bundesliga]] rungtynėse pireš [[SC Paderborn 07|„Paderborn“]]. „RheinEnergie“ stadione vykusias rungtynes pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė 46-ąją minutę pakeitęs [[Anthony Ujah]].<ref>[https://www.kicker.de/koeln-gegen-paderborn-2014-bundesliga-1894740/analyse Standard-Spezialist Meha sorgt für die Überraschung]</ref> ; Heidenheim 2016 m. sausio 16 d. persikėlė į [[1. FC Heidenheim]].<ref>[https://web.archive.org/web/20160115235038/http://www.fc-heidenheim.de/news/detailansicht/archive/2016/januar/fch/finne-erhaelt-beim-fch-einen-vertrag-bis-zum-30062018.html „Finne erhält beim FCH einen Vertrag bis zum 30.06.2018“ – 1. FC Heidenheim.]</ref> Atstovaudamas klubui sužaidė 24 rungtynes ​​ir pelnė tris įvarčius. ; Vålerenga 2017 m. vasario 24 d. pasirašė ketverių metų sutartį su Vålerenga.<ref>[https://www.nettavisen.no/fotball/valerenga-har-signert-bard-finne-22/s/12-95-3423316664 Vålerenga har signert Bård Finne (22)]</ref> 2017 m. balandžio 3 d. įmušė vienintelį įvartį savo debiutinėse rungtynėse „Vålerenga“ klube prieš „Viking“, kurias laimėjo 1:0.<ref>[https://www.tv2.no/sport/fotball/god-finne-matchvinner-da-valerenga-kjempet-seg-til-seier-mot-viking/9040802/ God Finne matchvinner da Vålerenga kjempet seg til seier mot Viking]</ref> ; SønderjyskE 2020 m. spalio 10 d. SønderjyskE klubas ([[Danija]]) patvirtino, kad futbolininkas prisijungs prie klubo nuo 2021 m. pagal sutartį, galiojusią iki 2024 m. birželio mėnesio. ; Grįžimas į „Brann“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį su „[[SK Brann|Brann]]“ iki 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.brann.no/nyheter/finne-har-signert Finne har signert]</ref> 2026 m. spalio 22 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]] ir „Brann“. Lietuvoje vykusiose rungtynėse „Brann“ futbolininkai nugalėjo rezultatu 4-1.<ref>[https://www.soccerway.com/match/brann-QBbt6ivB/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=phRm6xZQ FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Soccerway)]</ref> [[Niklas Castro]] išpildė teisėjo po VAR peržiūros skirtą vienuolikos metrų baudinį ir Brann pirmavo (1-0); [[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]] išlygino rezultatą (1-1); 25 min. [[Noah Holm]] po smūgio galva persvėrė rezultatą „Brann“ naudai (2-1), 40 min. iš toli kamuolį į vartus pasiuntė Noah Holm (3-1), o 85 min. dar vieną įvartį galvą pelnė Noah Holm.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-konferenciju-lygoje-pralaimejo-bergeno-brann-ekipai FK „Kauno Žalgiris“ Konferencijų lygoje pralaimėjo Bergeno „Brann“ ekipai]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/holm-hat-trick-i-solid-borteseier Holm hat-trick i solid borteseier]</ref><ref>[https://www.brann.no/nyheter/her-er-laget-som-starter-i-litauen Her er laget som starter i Litauen]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-22/fk-kauno-zalgiris-vs-sk-brann/4505667 FK Kauno Žalgiris 1-4 SK Brann (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo pačioje rungtynių pabaigoje (88 min.) vietoje [[Eggert Aron Gudmundsson]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|NOR}} su [[SK Brann]] * '''[[Eliteserien]]:''' ** [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023, 2024 m. * '''[[1. divisjon]] (1):''' 2022 m. * '''[[Norvegijos futbolo taurė|Cupen]] (1):''' 2022–2023 m. ; Asmeniniai įvertinimai * Rezultatyviausias [[1. divisjon]] žaidėjas: 2022 m. * [[Eliteserien]] mėnesio žaidėjas: 2023 m. gegužė, 2023 m. lapkritis == Rinktinės == Atstovavo visų amžiaus grupių jaunių ir jaunimo rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Norvegijos nacionalinę rinktinę. 2023 m. rugsėjo 23 d. pelnė savo pirmąjį (ir vienintelį) įvartį atstovaudamas Norvegijai draugiškose rungtynėse prieš Jordaniją. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.brann.no/lag/bard-finne Oficiali Brann svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/player/finne-bard/YwZPywHi/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/bard-finne/profil/spieler/202925 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/bard-finne/12284 Globalsportsarchive] [[Kategorija:Norvegijos futbolininkai]] {{DEFAULTSORT:Finne}} 4391pa3hvwjuy2emkyd8rg52iaa4m07 0 702350 7951918 2026-10-24T13:07:49Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Kito apygarda |origpavadin=''Keith County'' |žemėlapis=Map of Nebraska highlighting Keith County.svg |UTC=-7|UTCv=-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Nebraska |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Oglala |įkurtas=1873 m. |gyventoju=8335 |plotas=2874 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=http://www.keithcountyne.gov/ www.keithcountyne.gov |vandens=4,3 |vėliava= |herbas=}} '''Kito apygarda''' ({{en|Keith County}}) – apygarda Jungtin... 7951918 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Kito apygarda |origpavadin=''Keith County'' |žemėlapis=Map of Nebraska highlighting Keith County.svg |UTC=-7|UTCv=-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Nebraska |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Oglala |įkurtas=1873 m. |gyventoju=8335 |plotas=2874 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=http://www.keithcountyne.gov/ www.keithcountyne.gov |vandens=4,3 |vėliava= |herbas=}} '''Kito apygarda''' ({{en|Keith County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], Nebraskos vakarinėje dalyje prie [[Misisipė (upė)|Misisipės]] upės. Būstinė įsikūrusi [[Oglala|Oglaloje]]. Teka [[Šiaurės Platas]], [[Pietų Platas]], telkšo [[Makonohio ežeras]], veikia [[Kingslio užtvanka]].<ref name=":1" /> [[Vaizdas:Aerial view of terrain in Brule Precinct, Nebraska, December 2025.JPG|kairėje|miniatiūra|220x220px|Kraštovaizdžio aeronuotrauka]] == Istorija == Iki europiečių atkeliavimo vietovėje gyveno [[Pauniai|poniai]] ir [[sijai]]. Apygarda įkurta [[1873 m.|1873]] m. gegužės 3 d. Pavadinta M. K. Kito, garsaus rančininko, turėjusio vieną didžiausių [[Ranča|rančų]] Vakarų Nebraskoje, garbei. Kitas – [[Keith Neville|K. Nevilio]], Nebraskos gubernatoriaus (1917-1919) senelis. Administraciniu centru parinkta [[Oglala]]. 1941 m. ant [[Šiaurės Platas|Šiaurės Plato]] upės pastatyta [[Kingslio užtvanka]], centrinei valstijos daliai teikusi [[Hidroenergija|hidroenergiją]] bei vandenį dirbamų laukų drėkinimui. Daugelį metų ji buvo antra pagal dydį [[gruntinė užtvanka]] visame pasaulyje.<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/keith.html Keith County, Nebraska]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241104092107/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/keith.html|date=2024-11-04}} Nuoroda tikrinta 2026-10-24.</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 86,77 % baltųjų, 9 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 3,1 % mišrios rasės, 0,46 % azijiečių, 0,23 % [[Indėnai|indėnų]], 0,19 % kitų rasių, 0,18 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]] ir 0,08 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31101 Keith County, Nebraska]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-24.</ref> {{Dem|kolon=7|till=10000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1880|194 |1890|2556 |1900|1951 |1910|3692 |1920|5294 |1930|6721 |1940|8333 |1950|7449 |1960|7958 |1970|8487 |1980|9364 |1990|8584 |2000|8875 |2010|8368 |2020|8335 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nebraskos apygardos]] 7uzqccr4q5hdgxwptu4hqa2pmktpj15 7951920 7951918 2026-10-24T13:08:56Z Fnyxo 166866 7951920 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Kito apygarda |origpavadin=''Keith County'' |žemėlapis=Map of Nebraska highlighting Keith County.svg |UTC=-7|UTCv=-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Nebraska |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Oglala |įkurtas=1873 m. |gyventoju=8335 |plotas=2874 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=http://www.keithcountyne.gov/ www.keithcountyne.gov |vandens=4,3 |vėliava= |herbas=}} '''Kito apygarda''' ({{en|Keith County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], Nebraskos vakarinėje dalyje prie [[Misisipė (upė)|Misisipės]] upės. Būstinė įsikūrusi [[Oglala|Oglaloje]]. Teka [[Šiaurės Platas]], [[Pietų Platas]], telkšo [[Makonohio ežeras]], veikia [[Kingslio užtvanka]].<ref name=":1" /> [[Vaizdas:Aerial view of terrain in Brule Precinct, Nebraska, December 2025.JPG|kairėje|miniatiūra|220x220px|Kraštovaizdžio aeronuotrauka]] == Istorija == Iki europiečių atkeliavimo vietovėje gyveno [[pauniai]] ir [[sijai]]. Apygarda įkurta [[1873 m.|1873]] m. gegužės 3 d. Pavadinta M. K. Kito, garsaus rančininko, turėjusio vieną didžiausių [[Ranča|rančų]] Vakarų Nebraskoje, garbei. Kitas – [[Keith Neville|K. Nevilio]], Nebraskos gubernatoriaus (1917-1919) senelis. Administraciniu centru parinkta [[Oglala]]. 1941 m. ant [[Šiaurės Platas|Šiaurės Plato]] upės pastatyta [[Kingslio užtvanka]], centrinei valstijos daliai teikusi [[Hidroenergija|hidroenergiją]] bei vandenį dirbamų laukų drėkinimui. Daugelį metų ji buvo antra pagal dydį [[gruntinė užtvanka]] visame pasaulyje.<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/keith.html Keith County, Nebraska]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241104092107/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/keith.html|date=2024-11-04}} Nuoroda tikrinta 2026-10-24.</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 86,77 % baltųjų, 9 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 3,1 % mišrios rasės, 0,46 % azijiečių, 0,23 % [[Indėnai|indėnų]], 0,19 % kitų rasių, 0,18 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]] ir 0,08 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31101 Keith County, Nebraska]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-24.</ref> {{Dem|kolon=7|till=10000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1880|194 |1890|2556 |1900|1951 |1910|3692 |1920|5294 |1930|6721 |1940|8333 |1950|7449 |1960|7958 |1970|8487 |1980|9364 |1990|8584 |2000|8875 |2010|8368 |2020|8335 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nebraskos apygardos]] ll1ibzjdc7deox563dek40m7sk0eg3y 14 702351 7951959 2026-10-24T13:44:51Z D&P 141668 Naujas puslapis: [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Lietuvos politinės organizacijos]] [[Kategorija:Rezistencija Lietuvoje]] 7951959 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos istorija (1940-1945 m.)]] [[Kategorija:Lietuvos politinės organizacijos]] [[Kategorija:Rezistencija Lietuvoje]] 9pfuju21jfrid5n93bokc33uc6xzaj9 14 702352 7951963 2026-10-24T13:46:01Z D&P 141668 Naujas puslapis: [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo taryba]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 7951963 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos išlaisvinimo taryba]] [[Kategorija:Lietuvos rezistentai]] 6kmgpk6rvrgxxk7uovod2uod47eoc1j 0 702353 7951978 2026-10-24T14:05:55Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Bato apygarda |origpavadin=''Bath County'' |žemėlapis=Map of Virginia highlighting Bath County.svg |UTC=-5|UTCv=-4|valstybė=JAV |valstRegionas=Virdžinija |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Vorm Springas (Virdžinija){{!}}Vorm Springsas |įkurtas=1790 m. |gyventoju=4209 |plotas=1384 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=https://www.bathcountyva.gov/ www.bathcountyva.gov |vandens=1 |vėliava= |herbas=Logo of Bath County, Virginia.... 7951978 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Bato apygarda |origpavadin=''Bath County'' |žemėlapis=Map of Virginia highlighting Bath County.svg |UTC=-5|UTCv=-4|valstybė=JAV |valstRegionas=Virdžinija |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Vorm Springas (Virdžinija){{!}}Vorm Springsas |įkurtas=1790 m. |gyventoju=4209 |plotas=1384 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=https://www.bathcountyva.gov/ www.bathcountyva.gov |vandens=1 |vėliava= |herbas=Logo of Bath County, Virginia.svg}} '''Bato apygarda''' ({{en|Bath County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] rytuose, [[Virdžinija|Virdžinijos]] valstijoje, [[Šenandoa slėnis|Šenandoa slėnyje]]. Būstinė įsikūrusi [[Vorm Springsas (Virdžinija)|Vorm Springse]], didžiausia gyvenvietė – [[Hot Springsas (Virdžinija)|Hot Springsas]]. Vystomas turizmas, rekreacija, vietovėje gausu [[Mineralinė versmė|mineralinių versmių]]. Plyti Džordžo Vašingtono nacionalinis miškas.<ref name=":1" /> [[Vaizdas:Warm Springs, Virginia.jpg|kairėje|miniatiūra|249x249px|Vorm Springso slėnis]] == Istorija == Bato apygarda įkurta 1790 m. iš [[Ogastos apygarda|Ogastos]], [[Botetorto apygarda|Botetorto]] ir [[Grinbrajerio apygarda|Grinbrajerio]] apygardų dalių. Pavadinimo kilmė dvejopa: manoma, kad apygarda pavadinta pagal mineralines vonias (lietuviškai ''bath'' – vonia) arba [[Batas (Anglija)|Bato]] miestą [[Anglija|Anglijoje]].<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/virginia/bath.html Bath County, Virginia]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250321234742/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/virginia/bath.html|date=2025-03-21}} Nuoroda tikrinta 2026-10-24.</ref> [[Vaizdas:The Homestead at night.jpg|kairėje|miniatiūra|''The Omni Homestead Resort'' viešbutis]] == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 91,26 % baltųjų, 3,71 % mišrios rasės, 2,71 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 1,73 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 0,4 % azijiečių, 0,1 % kitų rasių, 0,07 % [[Indėnai|indėnų]], ir 0,02 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US51017 Bath County, Virginia]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-24.</ref> {{Dem|kolon=7|till=10000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1880|194 |1890|2556 |1900|1951 |1910|3692 |1920|5294 |1930|6721 |1940|8333 |1950|7449 |1960|7958 |1970|8487 |1980|9364 |1990|8584 |2000|8875 |2010|8368 |2020|8335 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Virdžinijos apygardos]] sxrtpqpb2bzjhfio9hpor37m5kjyvgo 7951979 7951978 2026-10-24T14:06:26Z Fnyxo 166866 7951979 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Bato apygarda |origpavadin=''Bath County'' |žemėlapis=Map of Virginia highlighting Bath County.svg |UTC=-5|UTCv=-4|valstybė=JAV |valstRegionas=Virdžinija |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Vorm Springas (Virdžinija){{!}}Vorm Springsas |įkurtas=1790 m. |gyventoju=4209 |plotas=1384 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=https://www.bathcountyva.gov/ www.bathcountyva.gov |vandens=1 |vėliava= |herbas=Logo of Bath County, Virginia.svg}} '''Bato apygarda''' ({{en|Bath County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] rytuose, [[Virdžinija|Virdžinijos]] valstijoje, [[Šenandoa slėnis|Šenandoa slėnyje]]. Būstinė įsikūrusi [[Vorm Springsas (Virdžinija)|Vorm Springse]], didžiausia gyvenvietė – [[Hot Springsas (Virdžinija)|Hot Springsas]]. Vystomas turizmas, rekreacija, vietovėje gausu [[Mineralinė versmė|mineralinių versmių]]. Plyti Džordžo Vašingtono nacionalinis miškas.<ref name=":1" /> [[Vaizdas:Warm Springs, Virginia.jpg|kairėje|miniatiūra|249x249px|Vorm Springso slėnis]][[Vaizdas:The Homestead at night.jpg|kairėje|miniatiūra|''The Omni Homestead Resort'' viešbutis]] == Istorija == Bato apygarda įkurta 1790 m. iš [[Ogastos apygarda|Ogastos]], [[Botetorto apygarda|Botetorto]] ir [[Grinbrajerio apygarda|Grinbrajerio]] apygardų dalių. Pavadinimo kilmė dvejopa: manoma, kad apygarda pavadinta pagal mineralines vonias (lietuviškai ''bath'' – vonia) arba [[Batas (Anglija)|Bato]] miestą [[Anglija|Anglijoje]].<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/virginia/bath.html Bath County, Virginia]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250321234742/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/virginia/bath.html|date=2025-03-21}} Nuoroda tikrinta 2026-10-24.</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 91,26 % baltųjų, 3,71 % mišrios rasės, 2,71 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 1,73 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 0,4 % azijiečių, 0,1 % kitų rasių, 0,07 % [[Indėnai|indėnų]], ir 0,02 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US51017 Bath County, Virginia]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-24.</ref> {{Dem|kolon=7|till=10000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1880|194 |1890|2556 |1900|1951 |1910|3692 |1920|5294 |1930|6721 |1940|8333 |1950|7449 |1960|7958 |1970|8487 |1980|9364 |1990|8584 |2000|8875 |2010|8368 |2020|8335 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Virdžinijos apygardos]] 2bkif0bg5aqd6jd1ck6iansxzfgpbbs 0 702354 7952036 2026-10-24T15:26:19Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1766|8|18}} | gimimo vieta = [[Viena]] | mirties data = {{mirė|1820|7|6|1766|8|18}} | mirties vieta = [[Viena]] | tautybė = [[austras]] | veikla = kartografas, leidėjas, rašytojas }} '''Francas Johanas Jozefas fon Reilis''' ({{de|Franz Johann Joseph von Reilly}}; [[1766]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Viena|Vienoje]] – [[1820]] m. [[liepos 6]] d. ten pat)... 7952036 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1766|8|18}} | gimimo vieta = [[Viena]] | mirties data = {{mirė|1820|7|6|1766|8|18}} | mirties vieta = [[Viena]] | tautybė = [[austras]] | veikla = kartografas, leidėjas, rašytojas }} '''Francas Johanas Jozefas fon Reilis''' ({{de|Franz Johann Joseph von Reilly}}; [[1766]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Viena|Vienoje]] – [[1820]] m. [[liepos 6]] d. ten pat) – austrų kartografas, leidėjas, rašytojas. == Biografija == Gimė 1766 m. dvarininko šeimoje. Iš pradžių dirbo valstybės tarnyboje, vėliau atsidavė geografijai. == Žemėlapiai == 1789–1806 m. išleido pasaulio atlasą „Schauplatz der fünf Theile der Welt“, bet vaizdavo tik Europos žemyną (830 žemėlapių).<ref>[https://lietuvoskartografija.lt/lithuanianmaps/index.php/2022/11/05/reilly-franz-johann-joseph/ Franz Johann Joseph von Reilly.] Lietuvoskartografija.lt (tikrinta 2026-10-24).</ref> Kaip jo dalis 1791 m. išleistas 4 dalių [[1791 m. LDK žemėlapis|LDK žemėlapių rinkinys]].<ref>[https://www.vintage-maps.com/en/antique-maps/europe/baltic/von-reilly-baltic-lithuania-1791::12295 Von Reilly: Baltic Lithuania 1791.] Vintage-maps.com (tikrinta 2026-10-24).</ref> Jų matmenys 23×29 cm, jie sunumeruoti 47–50 numeriais.<ref>{{Gliožaitis 2008|125, 151}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Reilly}} [[Kategorija:Austrijos asmenybės]] [[Kategorija:Kartografai]] 4a073xmyn3x1howjkmpudiyz68idjk6 3 702355 7952074 2026-10-24T18:09:13Z Lentokonefani 39018 Lentokonefani pervadino puslapį [[Naudotojo aptarimas:NazarSusP]] į [[Naudotojo aptarimas:Nwonknuser]]: Automatiškai perkeltas puslapis vartotojo pervadinimo metu iš „[[Special:CentralAuth/NazarSusP|NazarSusP]]“ į „[[Special:CentralAuth/Nwonknuser|Nwonknuser]]“ 7952074 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Naudotojo aptarimas:Nwonknuser]] t61c9327aylfe45gm4fwiqpd20xk7kd 3 702356 7952098 2026-10-24T20:09:00Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7952098 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 23:09, 24 spalio 2026 (EEST)}} 2ftbyz34c6lj6m4dpi80z0yrttxl9eq 3 702357 7952099 2026-10-24T20:09:10Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7952099 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 23:09, 24 spalio 2026 (EEST)}} 2ftbyz34c6lj6m4dpi80z0yrttxl9eq 0 702358 7952155 2026-10-25T05:41:24Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1954|6|26}} |gimimo vieta = [[Marijampolė]] |alma_mater = [[Šiaulių pedagoginis institutas]] (1987) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |žinomas = [[TSRS sporto meistras]] (1979) |sutuoktinė = Violeta |vaikai = Markas }} '''Eugenijus Kurguznikovas''' ([[1954]] m. [[birželio 26]] d. [[Marijampolė]]je) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolė... 7952155 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{bda|1954|6|26}} |gimimo vieta = [[Marijampolė]] |alma_mater = [[Šiaulių pedagoginis institutas]] (1987) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |žinomas = [[TSRS sporto meistras]] (1979) |sutuoktinė = Violeta |vaikai = Markas }} '''Eugenijus Kurguznikovas''' ([[1954]] m. [[birželio 26]] d. [[Marijampolė]]je) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (puolėjas), [[TSRS sporto meistras]] (1979), treneris. == Biografija == Gimė 1954 m. Marijampolėje. Pirmasis treneris – [[Jurgis Brazauskas]]. Lankė [[VJSM Kapsukas|Kapsuko VJSM]].<ref>[https://footballfakts.ru/person/145528-kurguznikovevgeniy Кургузников Евгений] (Footballfakts.ru)</ref> 1973–1974 m. tarnavo kariuomenėje, 1987 m. baigė [[ŠPI]].<ref>{{studentai 2010|334}}</ref> Žaisti pradėjo [[FK Sūduva|„Sūduvos“]] klube, kur praleido 1971–1972, 1975–1978, 1988–1990 m. sezonus. Daugiausia pasiekė žaisdamas [[FK Atlantas|„Atlanto“]] meistrų komandoje (1977–1984). Trumpai žaidė [[Banga Kaunas|Kauno „Bangos“]] (1985–1986) ir [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granito“]] (1986–1987) komandose. 1979 m. sužaidė 4 rungtynes Lietuvos rinktinėje, įmušė 1 įvartį. 1975–1976 m. treniravo [[VJSM Kapsukas|Kapsuko vaikų ir jaunių sporto mokyklos]] auklėtinius, 1990 m. buvo vienas iš „Sūduvos“ trenerių. Vėliau dirbo [[ŽSM Marijampolė|Marijampolės žaidimų sporto mokyklos]] treneriu, 2000 m. dalyvavo savivaldybių rinkimuose Marijampolės savivaldybėje.<ref>[https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/20000319/kandvl.htm-84584.htm Eugenijus Kurguznikovas.] Vrk.lt (tikrinta 2026-10-25).</ref> == Pasiekimai == * 1973 m. geriausių 33 Lietuvos futbolininkų sąraše užėmė pirmąją vietą dešiniojo puolėjo pozicijoje.<ref>{{Kalinauskas 2011|429}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kurguznikovas, Eugenijus}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] tooxzaor93o3g9saab4vfou5z8doado 3 702359 7952233 2026-10-25T07:26:05Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7952233 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 09:26, 25 spalio 2026 (EET)}} 8pfoemxkmlq1eue5s35p9cyd0gz86at 3 702363 7952255 2026-10-25T09:16:30Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7952255 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 11:16, 25 spalio 2026 (EET)}} 2x01sfalihx6yu8mdavsol66xtividb 0 702364 7952272 2026-10-25T10:18:17Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Bato apygarda |origpavadin=''Bath County'' |žemėlapis=Map of Kentucky highlighting Bath County.svg |UTC=-5|UTCv=-4|valstybė=JAV |valstRegionas=Kentukis |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Ovingsvilis |įkurtas=1811 m. |gyventoju=12750 |plotas=735 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=http://bathcounty.ky.gov/ bathcounty.ky.gov |vandens=1,8 |vėliava= |herbas=}} '''Bato apygarda''' ({{en|Bath County}}) – apygarda Jungtinės Am... 7952272 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Bato apygarda |origpavadin=''Bath County'' |žemėlapis=Map of Kentucky highlighting Bath County.svg |UTC=-5|UTCv=-4|valstybė=JAV |valstRegionas=Kentukis |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Ovingsvilis |įkurtas=1811 m. |gyventoju=12750 |plotas=735 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=http://bathcounty.ky.gov/ bathcounty.ky.gov |vandens=1,8 |vėliava= |herbas=}} '''Bato apygarda''' ({{en|Bath County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Kentukis|Kentukio]] valstijos šiaurės rytuose, [[Šenandoa slėnis|Šenandoa slėnyje]]. Būstinė įsikūrusi [[Ovingsvilis|Ovingsvilyje]]. Plyti [[Danielio Buno nacionalinis miškas]], telkšo [[Keiv Rano ežeras]].<ref name=":1" /> [[Vaizdas:Ramey Mound NRHP 98000089 Bath County, KY.jpg|kairėje|miniatiūra|225x225px|Reimio kalva]] == Istorija == Bato apygarda įkurta [[1811 m.|1811]] m. Pavadinta pagal mineralines vonias (angliškai vonia – ''bath''), kadangi vietovėje yra [[Mineralinė versmė|mineralinių versmių]]. 1932 m. atlikus archeologinius tyrimus, Bato apygardoje aptikta keturiolika archeologinių vietovių, įskaitant prie [[Šarpsburgas (Kentukis)|Šarpsburgo]] esančią Reimio kalvą į ir keletą senovinių laidojimo vietų prie Springfildo [[Presbiterijonai|presbiterijonų]] bažnyčios. XX a. 8-o dešimtmečio pradžioje [[Likingas|Likingo]] upėje pastatyta užtvanka, susidarė [[Keiv Rano ežeras]], kurio šiaurės vakarinė dalis įeina į apygardos teritoriją.<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/kentucky/bath.html Bath County, Kentucky]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250328025555/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/kentucky/bath.html|date=2025-03-28}} Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 95,1 % baltųjų, 2,2 % mišrios rasės, 1,43 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 1 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 0,13 % azijiečių, 0,12 % kitų rasių, 0,03 % [[Indėnai|indėnų]], ir 0,01 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US21011 Bath County, Kentucky]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> {{Dem|kolon=7|till=15000|inc=5000|incmin=1000|valst=us |1820|7961 |1830|8799 |1840|9763 |1850|12115 |1860|12113 |1870|10145 |1880|11982 |1890|12813 |1900|14734 |1910|13988 |1920|11996 |1930|11075 |1940|11451 |1950|10410 |1960|9114 |1970|9235 |1980|10025 |1990|9692 |2000|11085 |2010|11591 |2020|12750 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kentukio apygardos]] t208m27rm2y2vtymt8gad7d2bnm02lz 7952274 7952272 2026-10-25T10:20:30Z Fnyxo 166866 7952274 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Bato apygarda |origpavadin=''Bath County'' |žemėlapis=Map of Kentucky highlighting Bath County.svg |UTC=-5|UTCv=-4|valstybė=JAV |valstRegionas=Kentukis |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Ovingsvilis |įkurtas=1811 m. |gyventoju=12750 |plotas=735 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=http://bathcounty.ky.gov/ bathcounty.ky.gov |vandens=1,8 |vėliava= |herbas=}} '''Bato apygarda''' ({{en|Bath County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Kentukis|Kentukio]] valstijos šiaurės rytuose, [[Šenandoa slėnis|Šenandoa slėnyje]]. Būstinė įsikūrusi [[Ovingsvilis|Ovingsvilyje]]. Plyti [[Danielio Buno nacionalinis miškas]], telkšo [[Keiv Rano ežeras]].<ref name=":1" /> [[Vaizdas:Ramey Mound NRHP 98000089 Bath County, KY.jpg|kairėje|miniatiūra|225x225px|Reimio kalva]] == Istorija == Bato apygarda įkurta [[1811 m.|1811]] m. Pavadinta pagal mineralines vonias (angliškai vonia – ''bath''), kadangi vietovėje yra [[Mineralinė versmė|mineralinių versmių]]. 1932 m. atlikus archeologinius tyrimus, Bato apygardoje aptikta keturiolika archeologinių vietovių, įskaitant prie [[Šarpsburgas (Kentukis)|Šarpsburgo]] esančią Reimio kalvą į ir keletą senovinių laidojimo vietų prie Springfildo [[Presbiterijonai|presbiterijonų]] bažnyčios. XX a. 8-o dešimtmečio pradžioje užtvenkus [[Likingas|Likingo]] upę, susidarė [[Keiv Rano ežeras]], kurio šiaurės vakarinė dalis įeina į apygardos teritoriją.<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/kentucky/bath.html Bath County, Kentucky]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250328025555/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/kentucky/bath.html|date=2025-03-28}} Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 95,1 % baltųjų, 2,2 % mišrios rasės, 1,43 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 1 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 0,13 % azijiečių, 0,12 % kitų rasių, 0,03 % [[Indėnai|indėnų]], ir 0,01 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US21011 Bath County, Kentucky]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> {{Dem|kolon=7|till=15000|inc=5000|incmin=1000|valst=us |1820|7961 |1830|8799 |1840|9763 |1850|12115 |1860|12113 |1870|10145 |1880|11982 |1890|12813 |1900|14734 |1910|13988 |1920|11996 |1930|11075 |1940|11451 |1950|10410 |1960|9114 |1970|9235 |1980|10025 |1990|9692 |2000|11085 |2010|11591 |2020|12750 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kentukio apygardos]] s4m8hs9ttlci6tx5qpq84e4ss14oa30 7952279 7952274 2026-10-25T10:28:58Z Fnyxo 166866 7952279 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Bato apygarda |origpavadin=''Bath County'' |žemėlapis=Map of Kentucky highlighting Bath County.svg |UTC=-5|UTCv=-4|valstybė=JAV |valstRegionas=Kentukis |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Ovingsvilis |įkurtas=1811 m. |gyventoju=12750 |plotas=735 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=http://bathcounty.ky.gov/ bathcounty.ky.gov |vandens=1,8 |vėliava= |herbas=}} '''Bato apygarda''' ({{en|Bath County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Kentukis|Kentukio]] valstijos šiaurės rytuose. Būstinė įsikūrusi [[Ovingsvilis|Ovingsvilyje]]. Plyti [[Danielio Buno nacionalinis miškas]], telkšo [[Keiv Rano ežeras]].<ref name=":1" /> [[Vaizdas:Ramey Mound NRHP 98000089 Bath County, KY.jpg|kairėje|miniatiūra|225x225px|Reimio kalva]] == Istorija == Bato apygarda įkurta [[1811 m.|1811]] m. Pavadinta pagal mineralines vonias (angliškai vonia – ''bath''), kadangi vietovėje yra [[Mineralinė versmė|mineralinių versmių]]. 1932 m. atlikus archeologinius tyrimus, Bato apygardoje aptikta keturiolika archeologinių vietovių, įskaitant prie [[Šarpsburgas (Kentukis)|Šarpsburgo]] esančią Reimio kalvą į ir keletą senovinių laidojimo vietų prie Springfildo [[Presbiterijonai|presbiterijonų]] bažnyčios. XX a. 8-o dešimtmečio pradžioje užtvenkus [[Likingas|Likingo]] upę, susidarė [[Keiv Rano ežeras]], kurio šiaurės vakarinė dalis įeina į apygardos teritoriją.<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/kentucky/bath.html Bath County, Kentucky]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250328025555/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/kentucky/bath.html|date=2025-03-28}} Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 95,1 % baltųjų, 2,2 % mišrios rasės, 1,43 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 1 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 0,13 % azijiečių, 0,12 % kitų rasių, 0,03 % [[Indėnai|indėnų]], ir 0,01 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US21011 Bath County, Kentucky]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> {{Dem|kolon=7|till=15000|inc=5000|incmin=1000|valst=us |1820|7961 |1830|8799 |1840|9763 |1850|12115 |1860|12113 |1870|10145 |1880|11982 |1890|12813 |1900|14734 |1910|13988 |1920|11996 |1930|11075 |1940|11451 |1950|10410 |1960|9114 |1970|9235 |1980|10025 |1990|9692 |2000|11085 |2010|11591 |2020|12750 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kentukio apygardos]] egc61qrfw0oayeltcdztv0d3zk3potv 14 702365 7952273 2026-10-25T10:19:09Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: [[Kategorija:Kentukis]] [[Kategorija:JAV apygardos]] 7952273 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Kentukis]] [[Kategorija:JAV apygardos]] cfx3r1e6ygh6sxdu78sj00tul1b5yc2 0 702366 7952275 2026-10-25T10:23:35Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: '''Bato apygarda''' gali reikšti: *[[Bato apygarda (Kentukis)]] – apygarda JAV, Kentukyje; *[[Bato apygarda (Šiaurės Karolina)]] – buvusi apygarda JAV, Šiaurės Karolinoje; *[[Bato apygarda (Virdžinija)]] – apygarda JAV, Virdžinijoje. {{Apyg-Nuorodinis}} 7952275 wikitext text/x-wiki '''Bato apygarda''' gali reikšti: *[[Bato apygarda (Kentukis)]] – apygarda JAV, Kentukyje; *[[Bato apygarda (Šiaurės Karolina)]] – buvusi apygarda JAV, Šiaurės Karolinoje; *[[Bato apygarda (Virdžinija)]] – apygarda JAV, Virdžinijoje. {{Apyg-Nuorodinis}} ceenhjzy9deeg7wcm50bccgw37dd29r 0 702367 7952291 2026-10-25T11:08:45Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Lino apygarda |origpavadin=''Lynn County'' |žemėlapis=Map of Texas highlighting Lynn County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Teksasas |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Tahoka |įkurtas=1876 m. |gyventoju=5596 |plotas=2314 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=https://www.co.lynn.tx.us/ www.co.lynn.tx.us |vandens=0,2 |vėliava= |herbas=}}'''Lino apygarda''' ({{en|Lynn County}}) – apygarda Jungtinės Amerikos Va... 7952291 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Lino apygarda |origpavadin=''Lynn County'' |žemėlapis=Map of Texas highlighting Lynn County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Teksasas |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Tahoka |įkurtas=1876 m. |gyventoju=5596 |plotas=2314 |gyventojumetai=2020 |tinklalapis=https://www.co.lynn.tx.us/ www.co.lynn.tx.us |vandens=0,2 |vėliava= |herbas=}}'''Lino apygarda''' ({{en|Lynn County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Teksasas|Teksaso]] valstijoje. Administracinis centras – [[Lahoka]]. Rytiniame apygardos pakraštyje susidaręs [[Kaproko skardis]]. Apygardos teritorijoje prasideda [[Dabl Mauntin Fork Brazosas|Dabl Mauntin Fork Brazoso]] upė. == Istorija == [[Vaizdas:A "sand fighter" implement has been used on this field to help prevent wind erosion and protect emerging cotton seedlings in Lynn County, Texas. (24746574679).jpg|kairėje|miniatiūra|260x260px|Apygardos kraštovaidzis. Medvilnės laukai]] Iki europiečių atvykimo vietovėje [[apačiai]] ir [[komančiai]]. Dėl [[Amerikos indėnų karai|XIX a. vykusių mūšių]], indėnai buvo priversti palikti šį regioną. Lino apygarda suformuota [[1876 m.|1876]] m. iš [[Becharo apygarda|Becharo apygardos]] dalies, tačiau jos valdžia pradėjo veikti tik [[1903 m.|1903]] m. Pavadinta Viljamo Lino, [[Alamo mūšis|Alamo mūšyje]] žuvusio kario garbei. XIX a. 9-o dešimtmečio pradžioje apygardos teritorijoje pradėjo kurtis avių ir galvijų [[Ranča|rančininkai]]. Du dešimtečius apygarda buvo labai retai apgyvendinta, joje nebuvo nei vieno miestelio, gyveno apie 20 žmonių. Vėliau, apsigyvenus ūkininkams, buvo pradėta auginti [[Kukurūzas|kukurūzus]] ir kitas [[Grūdas|grūdines kultūras]], [[Medvilnė|medvilnę]].<ref name=":1">[https://web.archive.org/web/20250125200616/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/texas/lynn.html Lynn County, Texas]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250125200616/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/texas/lynn.html|date=2025-01-25}} Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 52,89 % baltųjų, 42,03 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 2,47 % mišrios rasės, 1,88 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 0,27 % [[Indėnai|indėnų]], 0,21 % kitų rasių, 0,18 % azijiečių, ir 0,07 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US48305 Lynn County, Texas]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-25.</ref> {{Dem|kolon=7|till=14000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1880|9 |1890|24 |1900|17 |1910|1713 |1920|4751 |1930|12372 |1940|11931 |1950|11030 |1960|10914 |1970|9107 |1980|8605 |1990|6758 |2000|6550 |2010|5915 |2020|5596 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Teksaso apygardos]] jadod8eek8tjad9154ofpj85rbpcxa1 0 702368 7952292 2026-10-25T11:10:53Z Hugo.arg 1674 n. 7952292 wikitext text/x-wiki {{city/Malio miestas |pavadinimas = Kita |origpavadin = Kita |paveikslėlis =Centre de santé de référence 01.jpg |paveikslėlio tekstas = Kitos reginys |herbas = |vėliava = |PL=13|PM=03|PS=0|IL=9|IM=29|IS=0|EW=W |regionas = Kitos regionas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2023|gyventoju =93166 |gyventojuRef=<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/mali/mun/admin/kita/120106__kita/|Kita|Mali}}</ref> |plotas = 34.8 |altitudė = 320 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Kita, Mali |kirč = }} '''Kita''' ({{fr|Kita}}) – miestas pietvakarių [[Malis|Malyje]], 180 km į vakarus nuo [[Bamakas|Bamako]]. [[Kitos regionas|Kitos regiono]] administracinis centras. Tuoj į vakarus nuo miesto iškilęs Kitos kalnas (604 m). Stotis prie [[Bamako–Dakaro geležinkelis|Bamako–Dakaro geležinkelio]], plentai į Bamaką, [[Kajesas|Kajesą]], [[Kedugu|Kedugu]]. Žemės ūkio regiono prekybinis centras. Medvilnės pramonė.<ref>[https://www.ortm.ml/index.php/le-pdg-de-la-compagnie-malienne-de-textile-cmdt-explore-les-progres-de-la-campagne-degrenage-de Le PDG de la Compagnie Malienne De Textile (CMDT) explore les progrès de la campagne d'égrenage de coton à Kita, filiale Ouest]</ref> Yra Segubugunio didžioji mečetė, keletas kitų mečečių ir bažnyčių. == Istorija == Kitos komuna sudaryta prancūzų 1955 m.<ref>[https://archive.wikiwix.com/cache/?url=http%3A%2F%2Fpenserpouragir.org%2Fespace-de-reflexion%2Freseau-reussir-la-decentralisation%2C22%2Frecherche-sur-l-historique-de-la.html Loi no 55-1489 du 18 novembre 1955 relative à la réorganisation municipale en Afrique Occidentale Française, en Afrique Equatoriale Française, au Togo, au Cameroun et à Madagascar.]</ref> Iki 2023 m. buvo apskrities centras [[Kajeso regionas|Kajeso regione]], vėliau – naujo Kitos regiono centras. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Malio miestai]] nkc15hzjcgxicadt6tgjbq5xbawcyjo 0 702369 7952295 2026-10-25T11:19:37Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. [[pasaulio imtynių čempionatas]] |logotipas = |data = 2026 m. spalio 24 – lapkričio 1 d. |vieta = [[Astana]] ({{flag|KAZ}}) |stadionas = [[Barys arena]] |šalių skaičius = 90 |dalyvių skaičius = 791 |rungčių skaičius = 30 |Lietuvos delegacija = 8<ref>[https://sportas24.lt/ringas/savaitgali-kazachstane-startuojanciame-pasaulio-imtyniu-cempionate-kovos-astuoni-lietuviai/ Savaitgalį Kazachstane startuojančiame... 7952295 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. [[pasaulio imtynių čempionatas]] |logotipas = |data = 2026 m. spalio 24 – lapkričio 1 d. |vieta = [[Astana]] ({{flag|KAZ}}) |stadionas = [[Barys arena]] |šalių skaičius = 90 |dalyvių skaičius = 791 |rungčių skaičius = 30 |Lietuvos delegacija = 8<ref>[https://sportas24.lt/ringas/savaitgali-kazachstane-startuojanciame-pasaulio-imtyniu-cempionate-kovos-astuoni-lietuviai/ Savaitgalį Kazachstane startuojančiame pasaulio imtynių čempionate kovos aštuoni lietuviai]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. pasaulio imtynių čempionatas|2025 Zagrebas]] |po = [[2027 m. pasaulio imtynių čempionatas|2027 Las Vegsasas]] }} '''2026 m. pasaulio imtynių čempionatas''' – geriausių pasaulio [[imtynės|imtynių]] sportininkų čempionatas, kuris vyko [[Kazachstanas|Kazachstano]] sostinėje [[Astana|Astanoje]], spalio 24 d. – lapkričio 1 d.<ref>{{cite web |title=Senior World Championships 2026 Athletes|url=https://uww.org/events/senior-world-championships-0?competition=1f1c4677-4601-6b96-8f79-6dbeaeefb0e8&tab=athletes&age=senior&style=gr&weight=1f1c4677-5ba2-6234-b595-c19b49622c1c|publisher=[[United World Wrestling]] |access-date=24 October 2026}}</ref> == Medalių lentelė == {{Medals table | caption | host = KAZ | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_IRI = 0 | silver_IRI = 0 | bronze_IRI = 0 | gold_AZE = 0 | silver_AZE = 0 | bronze_AZE = 0 | gold_JPN = 0 | silver_JPN = 0 | bronze_JPN = 0 | gold_MDA = 0 | silver_MDA = 0 | bronze_MDA = 0 | gold_TUR = 0 | silver_TUR = 0 | bronze_TUR = 0 | gold_KAZ = 0 | silver_KAZ = 0 | bronze_KAZ = 0 | host_KAZ = yes }} == Medalininkai == === Vyrų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|61 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|70 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|74 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|79 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|86 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|92 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|125 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |} === Vyrų graikų-romėnų === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|60 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|63 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|67 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|77 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|82 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|87 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|130 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- |a |} === Moterų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|50 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|53 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|59 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|62 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|68 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|76 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |} == Dalyvaujančios šalys == {{div col|colwidth=17em}} # {{flag|ALB}} (1) # {{flag|ALG}} (13) # {{flag|ANG}} (2) # {{flag|ARG}} (2) # {{flag|ARM}} (16) # {{flag|ASA}} (2) # {{flag|AUS}} (4) # {{flag|AUT}} (5) # {{flag|AZE}} (23) # {{flag|BAH}} (1) # {{flag|BDI}} (1) # {{flag|BEL}} (3) # {{flag|BRA}} (9) # {{flag|BHR}} (6) # {{flag|BLR}} (17) # {{flag|BUL}} (15) # {{flag|CAF}} (1) # {{flag|CAN}} (15) # {{flag|CGO}} (1) # {{flag|CHI}} (4) # {{flag|CHN}} (30) # {{flag|CIV}} (1) # {{flag|COL}} (4) # {{flag|CRO}} (5) # {{flag|CUB}} (8) # {{flag|CZE}} (3) # {{flag|DOM}} (1) # {{flag|ECU}} (3) # {{flag|EGY}} (9) # {{flag|ESP}} (4) # {{flag|EST}} (2) # {{flag|FIN}} (4) # {{flag|FRA}} (9) # {{flag|GBS}} (3) # {{flag|GEO}} (20) # {{flag|GER}} (17) # {{flag|GHA}} (1) # {{flag|GRE}} (2) # {{flag|GUA}} (3) # {{flag|HKG}} (4) # {{flag|HUN}} (13) # {{flag|IND}} (30) # {{flag|IRI}} (20) # {{flag|ITA}} (3) # {{flag|JAM}} (1) # {{flag|JOR}} (1) # {{flag|JPN}} (30) # {{flag|KAZ}} (31) # {{flag|KEN}} (5) # {{flag|KGZ}} (22) # {{flag|KOR}} (19) # {{flag|KOS}} (1) # {{flag|LAT}} (4) # {{flag|LTU}} (8) # {{flag|MAR}} (9) # {{flag|MDA}} (21) # {{flag|MEX}} (2) # {{flag|MGL}} (23) # {{flag|MHL}} (1) # {{flag|MKD}} (7) # {{flag|MRI}} (1) # {{flag|NAM}} (1) # {{flag|NED}} (1) # {{flag|NEP}} (1) # {{flag|NGR}} (11) # {{flag|NOR}} (4) # {{flag|NRU}} (2) # {{flag|PAN}} (1) # {{flag|PER}} (1) # {{flag|POL}} (12) # {{flag|PRK}} (6) # {{flag|PUR}} (7) # {{flag|QAT}} (4) # {{flag|ROU}} (10) # {{flag|RUS}} (31) # {{flag|SGP}} (2) # {{flag|SRI}} (2) # {{flag|SLE}} (2) # {{flag|SRB}} (6) # {{flag|SUI}} (6) # {{flag|SVK}} (5) # {{flag|SWE}} (11) # {{flag|TJK}} (8) # {{flag|TPE}} (1) # {{flag|TUN}} (2) # {{flag|TUR}} (30) # {{flag|UKR}} (30) # {{flag|USA}} (30) # {{flag|UZB}} (27) # {{flag|VEN}} (9) # Tarptautinė imtynių federacija (Iranas) (2) {{div col end}} == Lietuva čempionate == ;Moterų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Gabija Dilytė]] | -50 kg |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |- align=center |align=left|[[Kamilė Gaučaitė]] | -76 kg |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |} ;Vyrų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Paulius Leščauskas]] | -86 kg |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |- align=center |align=left|[[Domantas Pauliuščenko]] | -97 kg |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |} ;Vyrų graikų-romėnų imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left| [[Justas Petravičius]] | -60 kg |align=center| {{flagicon|FRA}} [[Lucas Lo Grasso|Lo Grasso]] <br> '''L''' 4-3 |align=center| {{flagicon|UZB}} [[Alisher Ganiev|Ganiev]] <br> '''P''' 0-8 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| |- align=center |align=left| [[Rokas Čepkauskas]] | -77 kg |align=center| {{flagicon|IRI}} [[Ali Oskoo|Oskoo]]<br> '''P''' 0-11 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| |- align=center |align=left| [[Mindaugas Venckaitis]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|KGZ}} [[Uzur Dzhuzupbekov|Dzhuzupbekov]] <br> '''L''' 2-2 |align=center| {{flagicon|KAZ}} [[Islam Yevloyev|Yevloyev]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| |- align=center |align=left| [[Romas Fridrikas]] | -130 kg |align=center| {{flagicon|IRI}} [[Fardin Hedayati|Hedayati]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| |} == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Pasaulio imtynių čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Kazachstano sporto varžybos]] 9gsis0xbmswqrm4r0nzt45fjivqzz3f 7952296 7952295 2026-10-25T11:21:44Z Bearas 8443 /* Vyrų graikų-romėnų */ 7952296 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. [[pasaulio imtynių čempionatas]] |logotipas = |data = 2026 m. spalio 24 – lapkričio 1 d. |vieta = [[Astana]] ({{flag|KAZ}}) |stadionas = [[Barys arena]] |šalių skaičius = 90 |dalyvių skaičius = 791 |rungčių skaičius = 30 |Lietuvos delegacija = 8<ref>[https://sportas24.lt/ringas/savaitgali-kazachstane-startuojanciame-pasaulio-imtyniu-cempionate-kovos-astuoni-lietuviai/ Savaitgalį Kazachstane startuojančiame pasaulio imtynių čempionate kovos aštuoni lietuviai]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. pasaulio imtynių čempionatas|2025 Zagrebas]] |po = [[2027 m. pasaulio imtynių čempionatas|2027 Las Vegsasas]] }} '''2026 m. pasaulio imtynių čempionatas''' – geriausių pasaulio [[imtynės|imtynių]] sportininkų čempionatas, kuris vyko [[Kazachstanas|Kazachstano]] sostinėje [[Astana|Astanoje]], spalio 24 d. – lapkričio 1 d.<ref>{{cite web |title=Senior World Championships 2026 Athletes|url=https://uww.org/events/senior-world-championships-0?competition=1f1c4677-4601-6b96-8f79-6dbeaeefb0e8&tab=athletes&age=senior&style=gr&weight=1f1c4677-5ba2-6234-b595-c19b49622c1c|publisher=[[United World Wrestling]] |access-date=24 October 2026}}</ref> == Medalių lentelė == {{Medals table | caption | host = KAZ | flag_template = flagcountry | event = | team = | gold_IRI = 0 | silver_IRI = 0 | bronze_IRI = 0 | gold_AZE = 0 | silver_AZE = 0 | bronze_AZE = 0 | gold_JPN = 0 | silver_JPN = 0 | bronze_JPN = 0 | gold_MDA = 0 | silver_MDA = 0 | bronze_MDA = 0 | gold_TUR = 0 | silver_TUR = 0 | bronze_TUR = 0 | gold_KAZ = 0 | silver_KAZ = 0 | bronze_KAZ = 0 | host_KAZ = yes }} == Medalininkai == === Vyrų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|61 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|70 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|74 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|79 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|86 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|92 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|125 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |} === Vyrų graikų-romėnų === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|60 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|63 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|67 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|77 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|82 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|87 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|130 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |} === Moterų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|50 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|53 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|59 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|62 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|68 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|76 kg |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |} == Dalyvaujančios šalys == {{div col|colwidth=17em}} # {{flag|ALB}} (1) # {{flag|ALG}} (13) # {{flag|ANG}} (2) # {{flag|ARG}} (2) # {{flag|ARM}} (16) # {{flag|ASA}} (2) # {{flag|AUS}} (4) # {{flag|AUT}} (5) # {{flag|AZE}} (23) # {{flag|BAH}} (1) # {{flag|BDI}} (1) # {{flag|BEL}} (3) # {{flag|BRA}} (9) # {{flag|BHR}} (6) # {{flag|BLR}} (17) # {{flag|BUL}} (15) # {{flag|CAF}} (1) # {{flag|CAN}} (15) # {{flag|CGO}} (1) # {{flag|CHI}} (4) # {{flag|CHN}} (30) # {{flag|CIV}} (1) # {{flag|COL}} (4) # {{flag|CRO}} (5) # {{flag|CUB}} (8) # {{flag|CZE}} (3) # {{flag|DOM}} (1) # {{flag|ECU}} (3) # {{flag|EGY}} (9) # {{flag|ESP}} (4) # {{flag|EST}} (2) # {{flag|FIN}} (4) # {{flag|FRA}} (9) # {{flag|GBS}} (3) # {{flag|GEO}} (20) # {{flag|GER}} (17) # {{flag|GHA}} (1) # {{flag|GRE}} (2) # {{flag|GUA}} (3) # {{flag|HKG}} (4) # {{flag|HUN}} (13) # {{flag|IND}} (30) # {{flag|IRI}} (20) # {{flag|ITA}} (3) # {{flag|JAM}} (1) # {{flag|JOR}} (1) # {{flag|JPN}} (30) # {{flag|KAZ}} (31) # {{flag|KEN}} (5) # {{flag|KGZ}} (22) # {{flag|KOR}} (19) # {{flag|KOS}} (1) # {{flag|LAT}} (4) # {{flag|LTU}} (8) # {{flag|MAR}} (9) # {{flag|MDA}} (21) # {{flag|MEX}} (2) # {{flag|MGL}} (23) # {{flag|MHL}} (1) # {{flag|MKD}} (7) # {{flag|MRI}} (1) # {{flag|NAM}} (1) # {{flag|NED}} (1) # {{flag|NEP}} (1) # {{flag|NGR}} (11) # {{flag|NOR}} (4) # {{flag|NRU}} (2) # {{flag|PAN}} (1) # {{flag|PER}} (1) # {{flag|POL}} (12) # {{flag|PRK}} (6) # {{flag|PUR}} (7) # {{flag|QAT}} (4) # {{flag|ROU}} (10) # {{flag|RUS}} (31) # {{flag|SGP}} (2) # {{flag|SRI}} (2) # {{flag|SLE}} (2) # {{flag|SRB}} (6) # {{flag|SUI}} (6) # {{flag|SVK}} (5) # {{flag|SWE}} (11) # {{flag|TJK}} (8) # {{flag|TPE}} (1) # {{flag|TUN}} (2) # {{flag|TUR}} (30) # {{flag|UKR}} (30) # {{flag|USA}} (30) # {{flag|UZB}} (27) # {{flag|VEN}} (9) # Tarptautinė imtynių federacija (Iranas) (2) {{div col end}} == Lietuva čempionate == ;Moterų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Gabija Dilytė]] | -50 kg |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |- align=center |align=left|[[Kamilė Gaučaitė]] | -76 kg |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |} ;Vyrų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Paulius Leščauskas]] | -86 kg |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |- align=center |align=left|[[Domantas Pauliuščenko]] | -97 kg |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |align=center| |} ;Vyrų graikų-romėnų imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left| [[Justas Petravičius]] | -60 kg |align=center| {{flagicon|FRA}} [[Lucas Lo Grasso|Lo Grasso]] <br> '''L''' 4-3 |align=center| {{flagicon|UZB}} [[Alisher Ganiev|Ganiev]] <br> '''P''' 0-8 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| |- align=center |align=left| [[Rokas Čepkauskas]] | -77 kg |align=center| {{flagicon|IRI}} [[Ali Oskoo|Oskoo]]<br> '''P''' 0-11 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| |- align=center |align=left| [[Mindaugas Venckaitis]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|KGZ}} [[Uzur Dzhuzupbekov|Dzhuzupbekov]] <br> '''L''' 2-2 |align=center| {{flagicon|KAZ}} [[Islam Yevloyev|Yevloyev]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| |- align=center |align=left| [[Romas Fridrikas]] | -130 kg |align=center| {{flagicon|IRI}} [[Fardin Hedayati|Hedayati]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| |} == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Pasaulio imtynių čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Kazachstano sporto varžybos]] 56crq6bddm79lmjh9iayi7zoqevbvc9