Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.48.0-wmf.1 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 2187 7956747 7942612 2026-11-02T08:58:56Z Vilensija 40695 /* Mirtys */ 7956747 wikitext text/x-wiki {{RugpjūčioKalendorius}} '''Rugpjūčio 25 diena''' – 237-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 238-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 128 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Urugvajus]] – Valstybės diena === Vardadieniai === * Juozapas – Liucilė – Liudas – Liudvikas – Mangailas – Mangailė – Patricija <ref>[https://day.lt/diena/2026.08.25 Rugpjūčio 25] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1919]] m. – [[Lietuvos kariuomenė]] galutinai išstūmė [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]] iš Lietuvos ir išvadavo paskutinį [[bolševikai|bolševikų]] atsparos punktą – [[Zarasai|Zarasus]]. * [[1940]] m. – [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] ypatingos sesijos metu patvirtinta [[1940 m. Lietuvos TSR Konstitucija|Lietuvos SSR konstitucija]]. * [[1995]] m. – pradėjo veikti radijo stotis „[[Laluna]]“. === Gimimo dienos === * [[1862]] m. – [[Jonas Beržanskis|Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas (m. [[1936]] m.). * [[1887]] m. – [[Kazys Šimonis]], savamokslis dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas (m. [[1978]] m.). * [[1888]] m. – [[Jurgis Čepulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] boksininkas, pirmasis lietuvių kilmės boksininkas, tapęs pasaulio čempionu (m. [[1960]] m.). * [[1889]] m. – [[Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] lietuvių aktorė, režisierė (m. [[1973]] m.). * [[1893]] m. – [[Mykolas Junčas-Kučinskas]], [[LTSR]] partinis ir valstybės veikėjas (m. [[1973]] m.). * [[1898]] m. – [[Stasys Putvinskis|Stasys Pūtvis]], agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys (m. [[1942]] m.). * [[1900]] m. – [[Vladas Juodeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, ekonomikos daktaras, visuomenės veikėjas (m. [[1977]] m.). * [[1905]] m. – [[Liudas Balvočius]], žurnalistas, [[JAV lietuvių bendruomenė]]s veikėjas (m. [[1984]] m.). * [[1914]] m. – [[Dimitrijus Gelpernas]], antinacinio pasipriešinimo [[Lietuva|Lietuvoje]] dalyvis, spaudos darbuotojas (m. [[1998]] m.). * [[1917]] m. – [[Janina Rudzinskaitė-Dautartienė]], aktorė (m. [[1997]] m.). * [[1920]] m. – [[Vytautas Kulakauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, krepšininkas, treneris (m. [[2000]] m.). * [[1921]] m. – [[Aleksandras Šešelgis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, tekstologas (m. [[1997]] m.). * [[1925]] m. – [[Stepas Butautas]], [[krepšinis|krepšinio]] žaidėjas ir treneris. Buvusio [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]]s trenerio [[Ramūnas Butautas|Ramūno Butauto]] tėvas (m. [[2001]] m.). * [[1930]] m. – [[Eleonora Mykolaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistė (m. [[2021]] m.). * [[1935]] m. – [[Audris Mečislovas Chadaravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorius (m. [[2008]] m.). * '''[[1937]] m.''': ** [[Vincentas Lukoševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, istorikas, socialinių mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). ** [[Stasys Stačiokas]], [[teisė|teisininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2020]] m.). * [[1938]] m. – [[Romualdas Lekevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[genetika]]s, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Ekologinės genetikos pradininkas Lietuvoje. * [[1941]] m. – [[Visvaldas Mažonas]], ultraradikaliais pareiškimais garsėjęs politikas, Lietuvių patriotų sąjungos vadovas (m. [[2025]] m.). * [[1942]] m. – [[Eduardas Tarasevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] farmacininkas (m. [[2021]] m.). * [[1943]] m. – [[Algimantas Uždavinys]], choro dirigentas ir pedagogas. * [[1945]] m. – [[Aldona Augutienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1947]] m.''': ** [[Antanas Skarbalius]], rankininkas, treneris, profesorius<ref>[http://www.lse.lt/index.php?1326234238 Antanas Skarbalius].</ref>. ** [[Ona Danutė Buivydaitė]]-Aleknienė, [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė [[tekstilė|tekstilininkė]]. * [[1949]] m. – [[Henrikas Vaitiekūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2026]] m.). * '''[[1954]] m.''': ** [[Kęstutis Liudvikas Pankauskas]], [[Teisė|teisininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Vytautas Markauskas]], [[TSRS]] ir [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[pulkininkas]]. * '''[[1963]] m.''': ** [[Darius Kalibatas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]]. ** [[Ilona Aleksienė]] – Tekoriūtė, gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kalvarijos savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1964]] m. – [[Gintaras Ruplėnas]], [[Lietuva|lietuvių]] teisininkas, radijo ir televizijos darbuotojas, TV [[prodiuseris]], šou verslininkas, renginių vedėjas (m. [[2014]] m.). * [[1967]] m. – [[Rimvydas Griauzdė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, chorvedys, [[Anykščių rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). * [[1968]] m. – [[Dalius Čapaitis]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1974]] m. – [[Violeta Tarasovienė|Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė ir laidų vedėja. * [[1976]] m. – [[Julius Marcinkevičius]], rankininkas<ref>[http://www.eurohandball.com/ec/cwc/men/2008-09/player/501957 Julius Marcinkevičius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140203084302/http://www.eurohandball.com/ec/cwc/men/2008-09/player/501957 |date=2014-02-03 }}.</ref>. * [[1979]] m. – [[Valdemaras Stančikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1983]] m. – [[Vitalijus Stanevičius]], Lietuvos krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis [[LKL]], [[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžio“]] klube. * [[1985]] m. – [[Remalda Kergytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] lengvaatletė, kuri specializuojasi [[maratonas|maratono]] ir ilgų nuotolių bėgime. === Mirtys === * [[1863]] m. – [[Julijonas Čiudovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] veikėjas (g. [[1832]] m.). * [[1873]] m. – [[Eustachijus Tiškevičius]], [[Grafas (titulas)|grafas]], [[istorikas]], kolekcininkas, [[archeologas]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologijos pradininkas, [[Vilniaus laikinoji archeologinė komisija|Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos]] ir [[senienų muziejus|Vilniaus senienų muziejaus]] steigėjas (g. [[1814]] m.). * [[1918]] m. – [[Stanislavas Trusevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] spaudos ir revoliucinis – politinis veikėjas (g. [[1869]] m.). * [[1924]] m. – [[Kazys Aglinskas]], knygnešys, vaistininkas (g. [[1851]] m.). * [[1938]] m. – [[Pranas Jackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1877]] m.). * '''[[1942]] m.''': ** [[Kazimieras Jokantas]], [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės veikėjas, [[pedagogas]], gydytojas (g. [[1880]] m.). ** [[Petras Aravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės veikėjas, teisininkas (g. [[1887]] m.). ** [[Viktoras Engleris]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, teisininkas, [[pulkininkas]] (g. [[1876]] m.). * [[1965]] m. – [[Kazys Kriščiukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, architektas (g. [[1901]] m.). * [[1971]] m. – [[Edmundas Ferdinandas Radvila|Edmundas Ferdinandas Mykolas Juozapas Labrė Stanislovas Aloyzas Radvila]], didikas, [[Lenkija|Lenkijos]] valstybės, karinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1906]] m.). * [[1972]] m. – [[Juozas Bartašiūnas|Juozas (Josifas) Bartašiūnas]], [[TSRS]] administracinis ir saugumo veikėjas, TSRS [[generolas majoras]] (g. [[1895]] m.). * [[1982]] m. – [[Aldona Dvarionienė]]-Smilgaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] pianistė (g. [[1907]] m.). * [[2001]] m. – [[Jurgis Dovydaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautosakininkas, kraštotyrininkas (g. [[1907]] m.). * [[2006]] m. – [[Romualdas Kalonaitis]], lietuvių diplomatas, inžinierius, ekonomistas, žurnalistas (g. [[1941]] m.). * [[2009]] m. – [[Pranciškus Porutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas akvarelininkas (g. [[1924]] m.). * [[2026]] m. – [[Regina Steponavičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] režisierė, inscenizacijų autorė (g. [[1948]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3631700?type=deceased Regina Steponavičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1704]] m. – prie [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] prijungtas [[Gibraltaras]]. * [[1825]] m. – [[Urugvajus]] paskelbė nepriklausomybę nuo [[Brazilija|Brazilijos]]. * [[1830]] m. – [[Belgija|Belgijoje]] prasidėjo sukilimas, kurio metu paskelbta nepriklausomybė nuo [[Nyderlandai|Nyderlandų]]. * [[1977]] m. – „[[NS Arktika|Arktika]]“ laivas pasiekė Šiaurės ašigalį. * [[1991]] m. – [[Baltarusija]] paskelbė nepriklausomybę. * [[2003]] m. – atrasti Urano palydovai [[Mabė (palydovas)|Mabė]] ir [[Kupidas (palydovas)|Kupidas]]. === Gimimo dienos === * [[1451]] m. – [[Kristupas Kolumbas]], Genujos jūrininkas, tarnavęs [[Ispanija]]i, tradiciškai vadinamas „Amerikos atradėju“ (m. [[1506]] m.). * [[1530]] m. – [[Ivanas Rūstusis|Ivanas Vasilevičius]], [[Maskva|Maskvos]] didysis kunigaikštis ir pirmasis [[Rusija|Rusijos]] caras (nuo 1547 m.) valdęs [[1533]] m. – [[1584]] m. (išskyrus [[1575]]–[[1576]] m., kai nominaliai caru buvo Simeonas Bekbulatovičius)<ref>[http://militera.lib.ru/h/kargalov_vv/12.html http://militera.lib.ru/] Iš V. Kargalovo knygos „Конец ордынского ига“.</ref> (m. [[1584]] m.). * [[1744]] m. – [[Johann Gottfried Herder]], vokiečių filosofas, poetas, literatūros kritikas<ref>[http://plato.stanford.edu/entries/herder/ Johann Gottfried Herder].</ref> (m. [[1803]] m.). * [[1786]] m. – [[Sergejus Uvarovas|Sergejus Semionovičius Uvarovas]], [[grafas (titulas)|grafas]], [[Rusija|Rusijos]] valstybės veikėjas ir mokslininkas bei ilgametis Rusijos Mokslų Akademijos prezidentas (m. [[1855]] m.). * [[1841]] m. – [[Emil Theodor Kocher]], [[1909 m. Nobelio premijos laureatai|1909]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1917]] m.). * '''[[1850]] m.''': ** [[Charles Robert Richet]], [[1913 m. Nobelio premijos laureatai|1913]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1935]] m.). ** [[Pavelas Akselrodas]], [[Rusija|Rusijos]] politinis veikėjas (m. [[1928]] m.). * [[1877]] m. – [[Janis Jaunsudrabinis]], [[latviai|latvių]] rašytojas, dailininkas (m. [[1962]] m.). * [[1900]] m. – [[Hans Adolf Krebs]], [[Vokietija|Vokietijoje]] gimęs, britų gydytojas ir biochemikas, [[1953 m. Nobelio premijos laureatai|1953]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1981]] m.). * [[1905]] m. – [[Faustina Kovalska|Marija Faustina Kovalska]], [[Lenkija|Lenkijos]] vienuolė, mistikė, [[katalikai|Romos katalikų]] bažnyčios šventoji (m. [[1938]] m.). * [[1912]] m. – [[Erich Honecker|Ėrichas Honekeris]], [[VDR]] politikas, komunistų partijos lyderis [[1971]]–[[1989]] m (m. [[1994]] m.). * [[1916]] m. – [[Frederick Chapman Robbins]], [[1954 m. Nobelio premijos laureatai|1954]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[2003]] m.). * [[1918]] m. – [[Leonard Bernstein|Leonardas Bernšteinas]], [[Amerika|amerikiečių]] kompozitorius, pianistas, dirigentas. Pirmasis JAV gimęs kompozitorius, pripažintas visame pasaulyje. Labiausiai žinomas kaip New York Philharmonic orkestro dirigentas ir miuziklo „[[Vestsaido istorija]]“ autorius (m. [[1990]] m.). * [[1930]] m. – [[Sean Connery|Šonas Koneris]], [[Škotija|škotų]] aktorius, prodiuseris (m. [[2020]] m.). * [[1934]] m. – [[Zilda Arns]] Neumann, [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] nominantė [[Brazilija|brazilų]] gydytoja pediatrė ir humanitarinės pagalbos darbuotoja. [[1982]] m. įkūrė Brazilijos organizaciją [[Pastoral da Criança]]. Ji žuvo per žemės drebėjimą [[Haitis|Haityje]] (m. [[2010]] m.). * [[1944]] m. – [[Sergejus Solovjovas]], [[Rusija|rusų]] kino režisierius (m. [[2021]] m.). * [[1949]] m. – [[Gene Simmons]], amerikiečių roko grupės [[KISS]] bosistas ir vokalistas<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0005430/ Gene Simmons].</ref>. * [[1954]] m. – [[Rimantas Kasputis]], muzikos mokytojas, vargonininkas ir chorvedys. * [[1958]] m. – [[Tim Burton|Timothy William Burton]], [[JAV|amerikietis]] yra Akademiniams apdovanojimams ir [[Auksinis gaublys|Auksiniui Gaubliui]] nominuotas filmų [[režisierius]], [[rašytojas]] ir [[dizaineris]], įsimintinas dėl neeilinės tamsios ir gotiškos atmosferos savo filmuose. * [[1970]] m. – [[Claudia Schiffer|Klaudija Šifer]], vokiečių supermodelis ir aktorė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000629/ Klaudija Šifer].</ref>. * '''[[1973]] m.''': ** [[Fatih Akın|Fatih Akin]], vokiečių – turkų kino riežisierius. ** [[Olavi Mikkonen]], [[Švedija|Švedijos]] melodingojo [[death metalas|death metalo]] grupės [[Amon Amarth]] gitaristas. ** [[Hayko]], [[Armėnija|Armėnijos]] pop muzikos dainininkas ir dainų autorius (m. [[2021]] m.). * [[1976]] m. – [[Sam Mackinnon]], australų krepšininkas, gynėjas. * [[1977]] m. – [[Jonathan Togo|Džonatanas Togas]], [[JAV]] aktorius labiausiai žinomas iš serialo [[CSI: Majamis]], kuriame vaidino Ryan'ą Wolfą. * '''[[1987]] m.''': ** [[Amy Macdonald]], [[Škotija|škotų]] dainininkė ir dainų kūrėja. [[2008]] m. gruodžio mėn. išrinkta [[Daily Record]] laikraščio kaip metų Škotijos žmogus. ** [[Blake Lively]], amerikiečių aktorė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0515116/ Blake Lively. Informacija.]</ref>. ** [[Crystal Liu Yifei]], kinų aktorė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm1703577/ Crystal Liu Yifei. Informacija.]</ref>. === Mirtys === * [[79 m.]] – [[Plinijus Vyresnysis|Gajus Plinijus Vyresnysis]], romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas, istorikas. (g. [[23 m.]]). * [[1270]] m. – [[Liudvikas IX Šventasis]], [[Prancūzijos karalius]], nuo [[1226]] m. (valdyti pradėjo [[1236]] m.) (g. [[1214]] m.). * [[1497]] m. – [[Johanas Tyfenas]]''' arba '''Jonas fon Tyfenas, [[VO]]kiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, [[Vokiečių ordino magistras]]. * [[1699]] m. – [[Kristijonas V]], [[1670]]–1699 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] karalius (g. [[1646]] m.). * [[1822]] m. – [[William Herschel]], vokiečių kilmės [[Anglija|anglų]] astronomas, [[Žvaigždė|žvaigždžių]] [[Astronomija|astronomijos]] pradininkas (g. [[1738]] m.). * [[1867]] m. – [[Michael Faraday|Maiklas Faradėjus]], anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant [[elektromagnetizmas|elektromagnetinių]] reiškinių teoriją (g. [[1791]] m.). * [[1890]] m. – [[Stanislavas Mikuckis]], [[lenkai|lenkų]] filologas (g. [[1814]] m.). * [[1900]] m. – [[Friedrich Nietzsche|Frydrichas Nyčė]], vokiečių [[Filosofija|filosofas]] ir rašytojas, vienas žymiausių „gyvenimo filosofijos" kūrėjų (g. [[1844]] m.). * [[1908]] m. – [[Antoine Henri Becquerel|Antuanas Anri Bekerelis]], [[prancūzai|prancūzų]] fizikas, vienas iš [[radioaktyvusis skilimas|radioaktyvumo]] atradėjų, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas (g. [[1852]] m.). * [[1976]] m. – [[Eyvind Johnson]], romanistas ir novelistas. [[Švedija|Švedijos]] akademijos narys. [[1974]] m. apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]] (g. [[1900]] m.). * [[1984]] m. – [[Truman Capote|Trumanas Kapotė]], garsus amerikiečių [[rašytojas]], kurio [[romanas|romanai]], [[novelė]]s, [[pjesė]]s ir dokumentinė [[literatūra]] pripažinti klasika (g. [[1924]] m.). * [[2001]] m. – [[Aaliyah Dana Haughton]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] [[Ritmenbliuzas|R&B]] atlikėja ir aktorė (g. [[1979]] m.). * [[2005]] m. – [[Peter Glotz|Peteris Glocas]], [[Politologija|politologas]], [[Vokietija|Vokietijos]] [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1939]] m.). * [[2022]] m. – [[Graziella Galvani|Graciela Galvani]], [[Italija|italų]] aktorė (g. [[1931]] m.). * [[2026]] m. – [[Tim Curry|Timas Karis]], [[Anglija|Anglijos]] kino ir teatro aktorius, kompozitorius, įgarsintojas, dainininkas (g. [[1946]] m.).<ref>{{Cite news |last=Chilton |first=Louis |date=26 August 2026 |title=Tim Curry, star of The Rocky Horror Picture Show, dies aged 80 |url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/news/tim-curry-death-age-b2481612.html |access-date=26 August 2026 |work=[[The Independent]]|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|25 August}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/rugpjucio-25-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1716608 Rugpjūčio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Rugpjūtis|#25]] [[Kategorija:Dienos]] 4wtemjcyb2cau9twp9ij6p44p9mhskk 0 2233 7956750 7955889 2026-11-02T09:03:58Z Vilensija 40695 /* Gimimo dienos */ šaltiniuose nėra K. Aglinsko g. d. 7956750 wikitext text/x-wiki {{SpalioKalendorius}} '''Spalio 21 diena''' – 294-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 295-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 71 diena. == Informacija == === Šventės === * Fotonikos diena (nuo 2014 m.) * Pasaulinė orumo diena === Vardadieniai === * Gilanda – Hiliaras – Raitvilas – Uršulė – Vilma <ref>[https://day.lt/diena/2026.10.21 Spalio 21] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1658]] m. – [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)]]: [[Verkių mūšis]], [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] pajėgos, vadovaujamos [[Lietuvos lauko etmonas|LDK lauko etmono]] [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis|Vincento Aleksandro Korvino Gosievskio]], pralaimėjo Rusijos kariuomenei. * [[1701]] m. – įvyko [[Šiaulių mūšis (1701)|Šiaulių mūšis]]. * [[1940]] m. – įkurta Valstybinė filharmonija. * [[1967]] m. – [[JAV lietuviai]] [[Vašingtonas|Vašingtone]] surengė politinę konferenciją. * [[1988]] m. – Vilniuje prasidėjo [[Sąjūdis|Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio]] Steigiamasis suvažiavimas. * [[1992]] m. – buvusiose KGB patalpose Vilniuje atidarytas [[Genocido aukų muziejus]]. === Gimimo dienos === * [[1842]] m. – [[Marija Dambravičienė-Daukšiūtė]], lietuviškų knygų platintoja<ref>[http://testas.krsvbiblioteka.lt/krsvb/public_html/pataisyta_krastotyra/krastotyra-knygnesiai.html#D Marija Dambravičienė-Daukšiūtė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}.</ref> (m. [[1907]] m.). * [[1856]] m. – [[Antanas Vileišis]], visuomenės veikėjas, gydytojas, [[Jonas Vileišis|Jono]] ir [[Petras Vileišis|Petro Vileišių]], kurie taip pat buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, brolis (m. [[1919]] m.). * [[1862]] m. – [[Maironis]], kunigas, profesorius; [[XIX amžius|XIX]] ir [[XX amžius|XX]] a. lietuvių [[romantizmas|romantizmo]] poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų (m. [[1932]] m.). * [[1889]] m. – [[Jonas Murka]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, vadovėlių autorius (m. [[1945]] m.). * [[1895]] m. – [[Leonas Kęsgaila-Kenstavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, medicinos tarnybos [[pulkininkas leitenantas]] (m. [[1979]] m.). * [[1902]] m. – [[Jonas Balkūnas]], prelatas, visuomenės veikėjas<ref>[http://www.ipc.lt/liet/old/jubiliejai-2005_10.php Jonas Balkūnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120112065237/http://www.ipc.lt/liet/old/jubiliejai-2005_10.php |date=2012-01-12 }}.</ref> (m. [[1989]] m.). * [[1906]] m. – [[Petras Aleksandravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, profesorius (m. [[1997]] m.). * [[1921]] m. – [[Vladas Daujotas]], dailininkas tekstilininkas, [[Vilniaus dailės akademija|Lietuvos Dailės akademijos]] profesorius (m. [[2009]] m.). * [[1933]] m. – [[Benjaminas Kondratas]], [[Lietuva|lietuvių]] kalbininkas, kraštotyrininkas (m. [[2025]] m.). * [[1935]] m. – [[Kazys Račkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, bibliotekininkas, muziejininkas, kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). * [[1942]] m. – [[Zigmantas Benjaminas Kazakevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaunas|Kauno miesto]] savivaldos politikas. * [[1943]] m. – [[Algimantas Mitigaila]], futbolininkas, treneris (m. [[2023]] m.). * [[1944]] m. – [[Nataša Ogaj|Natalija Ogaj-Ramer]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] režisierė. * '''[[1946]] m.''': ** [[Eugenijus Remigijus Baltrušaitis]], lietuvių poetas, dramaturgas, prozaikas. ** [[Valentina Vaičiūnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] profsąjungų bei politinė veikėja. * [[1949]] m. – [[Donatas Kaubrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1951]] m. – [[Algis Dobravolskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, socialinių mokslų daktaras. * [[1952]] m. – [[Rasa Kubiliūtė-Mauragienė]], pianistė, pedagogė, chorvedė, visuomenės veikėja. * [[1955]] m. – [[Arvydas Švirmickas]], dailininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1967]] m. – [[Cezaris Graužinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] režisierius ir pedagogas. * [[1970]] m. – [[Jonas Gudauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1972]] m. – [[Rimvydas Petrauskas]], Lietuvos istorikas, istorijos mokslų daktaras, medievistas, [[Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas|Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto]] Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas, 86-asis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] rektorius. * [[1974]] m. – [[Jonas Kietavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1977]] m. – [[Donatas Škarnulis]], Lietuvos [[lengvoji atletika|lengvaatletis]], ėjikas. Pasaulio lengvosios atletikos čempionato ([[2007]] m., [[Osaka]]) 12 vietos laimėtojas, Pekino olimpinių žaidynių dalyvis. === Mirtys === * [[1854]] m. – [[Marija Viurtembergietė|Marija Čartoriska Viurtembergietė]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai]]tė, [[Čartoriskiai (herbas)|Čartoriskių]] [[bajoro herbas|herbo]] [[kunigaikštis|kunigaikštytė]], rašytoja, filantropė (g. [[1768]] m.). * [[1945]] m. – [[Felicija Bortkevičienė]]-Povickaitė, knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja (g. [[1873]] m.). * [[1955]] m. – [[Juozas Čižauskas]], kunigas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius (g. [[1889]] m.). * [[1962]] m. – [[Kazimieras Rėklaitis]], [[MIC]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[vienuolis]] marijonas, pedagogas, visuomenininkas, spaudos darbuotojas (g. [[1887]] m.). * [[1970]] m. – [[Aleksas Ambrose]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės ir spaudos veikėjas (g. [[1892]] m.). * [[1975]] m. – [[Bronius Babkauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] aktorius (g. [[1921]] m.). * [[1977]] m. – [[Valteris Didžys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Australija|Australijos]] visuomenės veikėjas, gydytojas (g. [[1896]] m.). * [[1981]] m. – [[Sofija Jasaitienė|Sofija Janina Lukauskaitė–Jasaitienė]], agronomė, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėja (g. [[1901]] m.). * [[1983]] m. – [[Ilja Fišeris]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas (g. [[1927]] m.). * [[1987]] m. – [[Jeronimas Cicėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, Vilniaus krašto ir [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1909]] m.). * [[1992]] m. – [[Aleksas Garunkštis]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas ir geologas, fizinių mokslų daktaras (g. [[1928]] m.). * [[1993]] m. – [[Nina Mitropolskaja]], [[Lietuva|Lietuvos]] rusų literatūros ir [[tautosaka|tautosakos]] tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1921]] m.). * '''[[1994]] m.''': ** [[Kazimieras Jackūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas paukštininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1919]] m.). ** [[Mečislovas Bulaka]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, scenografas (g. [[1907]] m.). * [[1996]] m. – [[Algirdas Steponavičius (1927)|Algirdas Steponavičius]], Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas (g. [[1927]] m.). * [[1999]] m. – [[Alfonsas Čepas]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[baudžiamoji teisėtyra|penalistas]], kriminologas, prokuroras (g. [[1928]] m.). * [[2000]] m. – [[Antanas Simonas Pilypaitis]], [[architektūra|architektas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1932]] m.). * [[2006]] m. – [[Hubertas Grušnys]], lietuvių [[verslininkas]], [[žiniasklaidos magnatas]] (g. [[1961]] m.). * '''[[2008]] m.''': ** [[Anatolijus Rasteika]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[architektas]] (g. [[1924]] m.). ** [[Lidija Motiejūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistė, pedagogė, choreografė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1924]] m.). ** [[Robertas Rimgaila]], ilgametis [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]] (g. [[1932]] m.). * '''[[2016]] m.''': ** [[Algirdas Eduardas Čižas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1929]] m.). ** [[Valerijonas Vytautas Jucys]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas (g. [[1930]] m.). * [[2026]] m. – [[Silvija Lomsargytė-Pukienė]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytoja, vertėja (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3090381/mire-rasytoja-verteja-kulturos-zurnaliste-silvija-lomsargyte-pukiene?srsltid=AYCX9vLhjFvSVNrWJEp7IPSyI8EohmppMuLc4mmcbqq21Vi45Xs0mwdC Mirė rašytoja, vertėja, kultūros žurnalistė Silvija Lomsargytė-Pukienė]. LRT. 2026-10-22. Nuoroda tikrinta 2026-10-30.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1097]] m. – prasidėjo [[Pirmasis kryžiaus žygis|pirmasis Kryžiaus žygis]]. * [[1805]] m. – įvyko [[Trafalgaro mūšis]] prie [[Gibraltaro sąsiauris|Gibraltaro sąsiaurio]], kuriame anglų eskadra (27 linkorai ir 4 fregatos), vadovaujami admirolo [[Horatio Nelson|Horacijaus Nelsono]], sutriuškino jungtinį prancūzų ir ispanų laivyną (33 linkorai ir 7 fregatos), kurioms vadovavo prancūzų admirolas Pjeras-Šarlis Vilnevas. H. Nelsonas buvo mirtinai sužeistas. * [[1923]] m. – Miuncheno „Deutsches Museum“ profesorius Valteris Bauersfeldas pirmą kartą pademonstravo [[planetariumas|planetariumą]]. * [[1938]] m. – [[Adolfas Hitleris]] pasirašė slaptą įsakymą parengti [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenę visai [[Čekoslovakija]]i ir [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] okupuoti. === Gimimo dienos === * [[1328]] m. – [[Hongwu]], Kinijos imperatorius<ref>[[:en:Hongwu|Hongwu]].</ref> (m. [[1398]] m.). * [[1595]] m. – [[Lucas van Uden]], belgų dailininkas<ref>[[:en:Lucas van Uden|Lucas van Uden]].</ref> (m. [[1672]] m.). * [[1638]] m. – [[Johann Samuel Adami]], teologas, rašytojas<ref>[http://gso.gbv.de/DB=1.28/REL?PPN=004660889&RELTYPE=TT Johann Samuel Adami].</ref> (m. [[1713]] m.). * [[1659]] m. – [[Georg Ernst Stahl]], chemikas, medikas<ref>[[:en:Georg Ernst Stahl|Georg Ernst Stahl]].</ref> (m. [[1734]] m.). * [[1675]] m. – [[Higashiyama]], 113 [[Japonija|Japonijos]] imperatorius (m. [[1710]] m.).<ref>[http://www.worldstatesmen.org/Japan.htm Higashiyama].</ref> * [[1764]] m. – [[János Bihari]], vengrų kompozitorius<ref>[http://www.mek.iif.hu/porta/szint/egyeb/lexikon/eletrajz/html/ABC00523/01782.htm János Bihari].</ref> (m. [[1827]] m.). * [[1772]] m. – [[Samuel Taylor Coleridge|Samuel T. Coleridge]], anglų poetas<ref>[[:en:A Short Biographical Dictionary of English Literature/Coleridge, Samuel Taylor|Samuel T. Coleridge]].</ref> (m. [[1834]] m.). * [[1790]] m. – [[Alphonse de Lamartine]], prancūzų poetas<ref>[[:en:wikisource:1911 Encyclopædia Britannica/Lamartine, Alphonse Marie Louis de Prat de|Alphonse de Lamartine]].</ref><ref>[http://www.gutenberg.org/browse/authors/l#a4781 Alphonse de Lamartine].</ref> (m. [[1869]] m.). * [[1807]] m. – [[Napoléon-Henri Reber]], prancūzų kompozitorius<ref>[http://imslp.org/wiki/Category:Reber,_Napol%C3%A9on_Henri Napoléon-Henri Reber].</ref> (m. [[1880]] m.). * [[1832]] m. – [[Gustav Langenscheidt]], vokiečių leidėjas<ref>[http://www.langenscheidt.de/verlagsgruppe/gustav_langenscheidt_96.html Gustav Langenscheidt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100111115844/http://www.langenscheidt.de/verlagsgruppe/gustav_langenscheidt_96.html |date=2010-01-11 }}.</ref> (m. [[1895]] m.). * [[1833]] m. – [[Alfred Nobel|Alfredas Bernardas Nobelis]], švedų chemikas, inžinierius, [[dinamitas|dinamito]] išradėjas, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] steigėjas (m. [[1896]] m.). * [[1895]] m. – [[Louis Delvaux]], Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas<ref>[[:de:Louis Delvaux|Louis Delvaux]].</ref><ref>Belgian Agriculture, in: Annals of the American Academy of Political and Social Science, Vol. 247, Belgium in Transition (Sep., 1946), S. 142–147.</ref> (m. [[1976]] m.). * [[1903]] m. – [[Federico de Castro y Bravo]], ispanų [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]], tarptautinis [[teisėjas]], vienintelis ispanų teisininkas Tarptautiniame Teisingumo Teisme (m. [[1983]] m.). * [[1912]] m. – [[Andrejus Eglytis]], [[latviai|latvių]] poetas, žurnalistas (m. [[2006]] m.). * [[1925]] m. – [[Celia Cruz]], kubiečių dainininkė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0190272/ Celia Cruz].</ref> (m. [[2003]] m.). * [[1929]] m. – [[Ursula Kroeber Le Guin]], [[JAV|amerikietė]] rašytoja, labiausiai žinoma kaip [[mokslinė fantastika|mokslinės]] ir [[fantasy|maginės fantastikos]] autorė. * [[1940]] m. – [[Edsonas Arantis do Nasimentas]] (Pelė), Brazilijos futbolininkas<ref>[http://www.fifa.com/worldfootball/statisticsandrecords/players/player=63869/ Edsonas Arantis do Nasimentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120506041719/http://www.fifa.com/worldfootball/statisticsandrecords/players/player=63869/ |date=2012-05-06 }}.</ref>. * [[1946]] m. – [[Nicole & Hugo|Nicole Josy]], [[Belgija|belgų]] dainininkė (m. [[2022]] m.). * [[1975]] m. – [[Henrique Hilário|Enrikė Hilarijo]], Portugalijos futbolininkas, futbolo klubo [[Chelsea F.C.|Chelsea]] vartininkas. * '''[[1981]] m.''': ** [[David Siradze]], futbolininkas, [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzijos rinktinės]] ir [[FK Terek Groznyj]] klubo [[puolėjas]]. ** [[Nemanja Vidić|Nemanja Vidičius]], Serbijos futbolininkas (centro gynėjas), žaidžiantis [[Manchester United F.C.|Manchester United]] klube ir Serbijos futbolo rinktinėje. ** [[Tucker Murphy]], [[Bermuda|Bermudos]] [[Slidinėjimo lenktynės|slidinėjimo lenktynių]] sportininkas. Šalies olimpietis ir vėliavnešys [[žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpinėse žaidynėse]]. ''Dartmouth'' koledže baigė [[biologija|biologo]] specialybę. * [[1983]] m. – [[Shelden Williams]], amerikiečių krepšininkas<ref>[http://www.nba.com/playerfile/shelden_williams/ Shelden Williams].</ref>. * [[1988]] m. – [[Elías Viñoles|Raúl Elías Viñoles]], [[Argentina|Argentinos]] aktorius, gavęs ''Clarin Awarded'' apdovanojimą. * [[1990]] m. – [[Ricky Rubio|Ricard „Ricky“ Rubio i Vives]], Barcelonos „Barcelona“ komandos įžaidėjas. [[2009]] metais, Rubio buvo pašauktas penktu šaukimu į [[NBA]] [[Minnesota Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]], tačiau nusprendė likti Europoje ir pasirašė šešerių metų sutartį su [[Barcelona|Barcelonos „FC Barcelona“]] klubu.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-24247-rubio-pagaliau-apsisprende.html Basketnews.lt – R. Rubio pagaliau apsisprendė]</ref>. === Mirtys === * [[1422]] m. – [[Karolis VI Mylimasis]], [[1380]]–1422 m. [[Prancūzijos karalius]] (g. [[1368]] m.). * [[1765]] m. – [[Džiovanis Paolo Paninis]], [[Italija|italų]] [[tapytojas]] ir [[architektas]], geriausiai žinomas kaip vedutistas ([[veduta]] – dailės kūrinys, detaliai vaizduojantis [[miestas|mietsą]], jo fragmentą arba atskirus pastatus) (g. [[1691]] m.). * [[1931]] m. – [[Arthur Schnitzler|Arturas Šnicleris]], austrų gydytojas, psichologas, rašytojas (g. [[1862]] m.). * '''[[1969]] m.''': ** [[Jack Kerouac|Džekas Keruakas]], amerikiečių [[novelė|novelistas]], rašytojas, [[poezija|poetas]] ir [[Bytnikų judėjimas|bytnikų judėjimo]] pradininkas.{{faktas}} (g. [[1922]] m.). ** [[Wacław Sierpiński|Wacław Franciszek Sierpiński]], [[Lenkija|lenkų]] matematikas, gimęs ir miręs [[Varšuva|Varšuvoje]]. Studijavęs ir kūręs [[aibių teorija|aibių teoriją]], [[skaičių teorija|skaičių teoriją]], [[funkcijų teorija|funkcijų teoriją]], bei [[topologija|topologiją]]. Sierpiński publikavo virš 700 straipsnių ir išleido 50 knygų. Trys žinomi fraktalai yra pavadinti jo vardu – [[Sierpinski trikampis]], [[Sierpinski kilimas]] ir [[Sierpinski kreivė]], taip pat – [[Sierpinski skaičiai]] ir atitinkamai – Sierpiński problema (g. [[1882]] m.). * [[1978]] m. – [[Anastasas Mikojanas]], tarybinis partinis ir valstybės veikėjas. A. Mikojanas – unikalus politinis ilgaamžis, pradėjęs karjerą kartu su [[Leninas|Leninu]], o baigęs – valdžioje esant [[Leonidas Brežnevas|L. Brežnevui]] (g. [[1895]] m.). * [[1984]] m. – [[François Truffaut|François Roland Truffaut]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] kino filmų režisierius (g. [[1932]] m.). * [[2003]] m. – [[Eliotas Smitas|Steven Paul Smith]], amerikiečių dainų autorius ir atlikėjas (g. [[1969]] m.). * [[2022]] m. – [[Masato Kudo]], [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinėje]] (g. [[1990]] m.).<ref>{{cite news|url=https://prosoccerwire.usatoday.com/2022/10/21/masato-kudo-dies-at-32/|title=Former Whitecaps and Japan striker Masato Kudo dies at 32|first=Seth|last=Vertelney|date=2022-10-21|website=PRO SOCCER WIRE|accessdate=2022-10-21}}</ref> * '''[[2023]] m.''': ** [[Bobby Charlton|Bobis Čarltonas]], [[Anglija|Anglijos]] futbolininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://apnews.com/article/bobby-charlton-man-united-england-obituary-9bde5374bd82e44b2616e36651902e54|title=Bobby Charlton, the Manchester United and England soccer great, dies at 86|first=|last=|date=2023-10-21|website=AP|accessdate=2023-10-21|language=en}}</ref> ** [[Bill Hayden|Bilas Heidenas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Australija|Australijos]] [[Politika|politinis]] veikėjas (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.smh.com.au/national/bill-hayden-giant-of-the-labor-party-and-legend-of-the-labour-movement-20231021-p5ee0a.html|title=Bill Hayden, giant of the Labor Party and legend of the labour movement|first=Tony|last=Wright|date=2023-10-21|website=The Sydney Morning Herald|accessdate=2023-10-21|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|21 October}} * [https://jp.lt/spalio-21-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-8/ Spalio 21-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Spalis|#21]] [[Kategorija:Dienos]] pwj8fdelrspangse3ppd8sanpug5td0 0 2253 7956716 7915960 2026-11-02T06:36:37Z CD 677 7956716 wikitext text/x-wiki {{LapkričioKalendorius}} '''Lapkričio 2 diena''' – 306-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 307-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 59 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Vėlinės]] (Ilgės, Mirusiųjų atminimo diena) === Vardadieniai === * Gedartas – Gedilė – Valentinas – Valys <ref>[https://day.lt/diena/2026.11.02 Lapkričio 2] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1918]] m. – [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Valstybės Taryba]] atšaukė nutarimą dėl Vilhelmo fon Uracho išrinkimo karaliumi ir priėmė Lietuvos Valstybės Laikinosios [[Konstitucija|Konstitucijos]] pamatinius dėsnius – pirmąjį naujosios lietuvių [[valstybė]]s pagrindinį įstatymą. * [[1918]] m. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė. * [[1955]] m. – per Vėlines [[Kaunas|Kaune]] prie karių kapų grupė jaunuolių, giedojusių tautines giesmes, buvo išblaškyta [[milicija|milicijos]]; tai buvo pirmoji vieša protesto akcija po rezistencijos nuslopinimo. * [[1957]] m. – Kaune per Vėlines įvyko maždaug 2000 žmonių protesto demonstracija prieš sovietų savivalę, per susirėmimą su milicija suimti 105 žmonės. === Gimimo dienos === * [[1836]] m. – [[Mykolas Elvyras Andriolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[grafika]]s, tapytojas, [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis (m. [[1893]] m.). * [[1852]] m. – [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]], dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. [[1916]] m.). * [[1888]] m. – [[Vladas Petronaitis]], [[advokatas]], atsargos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (m. [[1941]] m.). * [[1890]] m. – [[Juozas Jankevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, inžinierius (m. [[1945]] m.). * [[1891]] m. – [[Balys Kašponis]], vargonininkas, chorvedys, mokytojas (m. [[1973]] m.). * [[1893]] m. – [[Stasys Pundzevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, divizijos [[generolas]] (m. [[1980]] m.). * '''[[1905]] m.''': ** [[Konradas Kaveckas]], vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas (m. [[1996]] m.). ** [[Motiejus Šumauskas]], Lietuvos TSR partinis veikėjas, [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo [[1924]] m. (m. [[1982]] m.). * [[1907]] m. – [[Antanas Vilimavičius]], futbolininkas. * [[1912]] m. – [[Sabina Gecevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] zoologė, biomedicinos mokslų daktarė. * [[1913]] m. – [[Leonas Mackevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius technologas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2000]] m.). * [[1917]] m. – [[Stasys Ivanauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas (m. [[2006]] m.). * [[1929]] m. – [[Vytautas Daugudis]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas (m. [[2001]] m.). * [[1932]] m. – [[Juozas Galkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, plakatistas. * '''[[1938]] m.''': ** [[Anatolijus Bernatavičius]], [[Lietuva|lietuvių]] smuikininkas (altas), pedagogas ir chorvedys (m. [[2011]] m.). ** [[Vladislovas Algirdas Katinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, šiluminės energetikos specialistas, habilituotas technologijos [[mokslų daktaras]] (m. [[2022]] m.). * [[1939]] m. – [[Vladas Katinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, fizinių [[mokslų daktaras]]. * '''[[1940]] m.''': ** [[Domininkas Velička]], [[fizika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). ** [[Regina Janina Kazlauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė. * '''[[1942]] m.''': ** [[Sigitas Staškus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Kuklys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1943]] m.''': ** [[Vladislovas Ivaška]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, atradėjas. ** [[Nijolė Sabulytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė (m. [[2025]] m.). * [[1944]] m. – [[Vytautas Basys]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[1948]] m. – [[Juozas Bečelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1953]] m. – [[Nijolė Vaičiulienė-Paulauskaitė]], pedagogė ir chorvedė. * [[1955]] m. – [[Vaclovas Šimaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Romualdas Baušys]], [[Lietuva|Lietuvos]] skaičiuojamosios mechanikos bei [[informacinės technologijos|informacinių technologijų]] specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Romualdas Rimkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Plungės rajono savivaldybė|Plungės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1959]] m.''': ** [[Algirdas Ivanauskas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Rimantas Driežis]], [[Lietuva|Lietuvos]] lėlių teatro režisierius, dailininkas. * [[1960]] m. – [[Algimantas Aleksandravičius]], [[Lietuvos fotomenininkų sąjunga|Lietuvos fotomenininkų sąjungos]] narys, sąjungos valdybos narys, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) [[fotografija|fotografas menininkas]] (AFIAP). * [[1962]] m. – [[Vidas Toleikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1970]] m.''': ** [[Egidijus Ūksas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Singaras Tribė]], Lietuvos krepšininkas, baigęs karjerą. Karjerą pradėjo [[1994]] m. [[Kauno Lavera|Kauno „Lavera“]] komandoje. [[1998]] metais su [[Kauno Atletas|Kauno Atletu]] [[LKL]] užėmė antrąją vietą. [[1999]] metais su [[vilniaus Lietuvos Rytas|Vilniaus Lietuvos Rytu]] tapo [[LKL]] vicečempionu. * [[1987]] m. – [[Marius Vaškys]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas. Krepšinio abecelės mokės, V. Knašiaus krepšinio mokykloje, pirmas treneris [[Povilas Jefišovas]]. === Mirtys === * [[1674]] m. – [[Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas]], [[Jėzuitai|SJ]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, literatas (g. [[1617]] m.). * [[1840]] m. – [[Juozapas Dominykas Kosakovskis]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] politinis ir karinis veikėjas, pulkininkas iš [[Kosakovskiai|Kosakovskių]] giminės (g. [[1771]] m.). * [[1968]] m. – [[Jonas Dubickas]], choro dirigentas (g. [[1942]] m.). * [[1974]] m. – [[Stasys Dabušis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas (g. [[1898]] m.). * [[1975]] m. – [[Juozas Duoblys]], [[agronomas]], [[pedagogas]], visuomenės veikėjas (g. [[1904]] m.). * [[1993]] m. – [[Leonardas Gargasas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1927]] m.). * [[2009]] m. – [[Šabtajus Kalmanovičius|Šabtajus Henrikovičius Kalmanovičius]], [[verslininkas]], vadybininkas, Lietuvos bei Rusijos sporto veikėjas, sporto [[mecenatas]] (g. [[1947]] m.). * '''[[2010]] m.''': ** [[Vladas Gronskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas (g. [[1940]] m.). ** [[Romualdas Krikščiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] vyskupas emeritas, teisėtyrininkas [[Kanonistika|kanonistas]], [[kanonų teisės daktaras]] (g. [[1930]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1721]] m. – [[Petras I]] paskelbtas Rusijos imperatoriumi. * [[1785]] m. – karietų meistras [[Lionel Lukin]] Londone užpatentavo pirmąją gelbėjimosi valtį. * [[1889]] m. – [[Šiaurės Dakota]] ir [[Pietų Dakota]] tapo 39–40-ąja JAV valstijomis. * [[1936]] m. – oficialiai savo veiklą pradėjo [[BBC]] televizija. * [[1937]] m. – penki [[Maskvos kremlius|Maskvos kremliaus]] bokštai papuošti raudonomis žvaigždėmis. * [[1953]] m. – [[Pakistanas|Pakistano]] parlamentas šalį paskelbė Pakistano islamo respublika. * [[1956]] m. – [[Vengrija|Vengrijos]] vyriausybė, atsisakiusi Varšuvos sutarties, dėl sovietų invazijos kreipėsi į [[JTO]]. * [[1976]] m. – [[Jimmy Carter]] išrinktas 39-uoju JAV prezidentu. === Gimimo dienos === * [[1739]] m. – [[Carl Ditters von Dittersdorf|Karlas Diteris fon Dytersdorfas]], [[Austrija|Austrijos]] kompozitorius, smuikininkas, vienas [[zingšpylis|zingšpylio]] kūrėjų (m. [[1799]] m.). * [[1752]] m. – [[Andreas Razumovski|Andrėjus Razumovskis]], grafas, vėliau kunigaikštis, paskutinio [[Ukraina|Ukrainos]] hetmono Kirilo Razumovskio sūnus (m. [[1836]] m.). * [[1755]] m. – [[Marija Antuanetė]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] karalienė. Prieštaringai vertinama tragiško likimo moteris, į pasaulinę istoriją įėjusi ne tiek dėl savo pasiekimų, kiek dėl nesėkmių. Ji buvo pirmoji mirties bausme nubausta karalienė (m. [[1793]] m.). * [[1795]] m. – [[James K. Polk|Džeimsas Noksas Polkas]], 11-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1845]] iki [[1849]] metų. Prieš tapdamas prezidentu, demokratas Džeimsas Polkas buvo [[Atstovų rūmai (JAV)|JAV Atstovų rūmų]] pirmininkas ([[1835]]–[[1839]]) ir [[Tenesis|Tenesio valstijos]] gubernatorius ([[1839]]–[[1841]]) (m. [[1849]] m.). * [[1815]] m. – [[Džordžas Būlis]], britų matematikas ir filosofas, [[logikos algebra|logikos algebros]] pradininkas<ref>[http://en.wikisource.org/wiki/1911_Encyclop%C3%A6dia_Britannica/Boole,_George Džordžas Būlis].</ref> (m. [[1864]] m.). * [[1865]] m. – [[Warren Harding|Vorenas Hardingas]], dvidešimt devintasis [[JAV prezidentas]]. Vadovavo šaliai nuo [[1921]] iki [[1923]] m., nepilną kadenciją, nes mirė nuo širdies priepuolio, 57 metų amžiaus (m. [[1923]] m.). * [[1923]] m. – [[Cesare Rubini]], italų krepšinio treneris bei vandensvydžio žaidėjas. * [[1934]] m. – [[Ken Rosewall|Kenetas Robertas „Kenas“ Rousevalas]], buvęs profesionalus [[Australija|Australijos]] tenisininkas. Buvusi antroji pasaulio raketė. Jis profesionalu tapo [[1957]] metais. Per savo karjerą Kenas laimėjo 28 [[Teniso Profesionalų Asociacija|ATP]] titulus. Rousevalas laimėjo iš viso septynis [[Didysis Kirtis (tenisas)|Didžiojo Kirčio]] turnyrus. Žaisdamas tenisą jis užsidirbo 1 600 300 [[USD|JAV dolerių]]. Robertas karjerą baigė [[1980]] metais. Rousevalas yra laikomas vienu geriausiu visų laikų tenisininku. * '''[[1938]] m.''': ** [[David Lane|Deividas Edenas Leinas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] baltųjų [[nacionalizmas|nacionalistų]] lyderis. Vienas iš [[Ordinas (grupuotė)|Ordino]] (''The Order'') įkūrėjų (m. [[2007]] m.). ** [[Patrikas Jozefas Buchananas]], konservatyvus amerikiečių žurnalistas, televizijos politinis komentatorius ir kandidatas į [[JAV]] prezidentus nuo Reformų partijos. * [[1939]] m. – [[Richard Serra|Ričardas Sera]], [[JAV]] skulptorius ir piešėjas [[minimalizmas|minimalistas]], videomenininkas (m. [[2024]] m.). * [[1948]] m. – [[Victor Galindez]], [[Argentina|Argentinos]] boksininkas (autoavarija) (m. [[1980]] m.). * [[1955]] m. – [[Kodži Tanaka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (m. [[2026]] m.). * [[1974]] m. – [[Nelly]], amerikiečių [[Repas|repo]] atlikėjas<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0625099/ Nelly].</ref>. * [[1980]] m. – [[Diego Lugano|Diego Alfredo Lugano Moreno]], futbolininkas, [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajaus rinktinės]] ir [[Fenerbahçe SK]] klubo [[gynėjas]]. * '''[[1982]] m.''': ** [[Charles Itandje|Čarlzas Hubertas Itandje]], prancūzų futbolininkas žaidžiantis [[vartininkas|vartininko]] pozicijoje. ** [[Jorge Maggio|Jorge Bernardo Teodoro Maggio]], žinomas Argentinos ir Lotynų Amerikos aktorius bei vienas iš grupės „Rolabogan“ narys. * [[1983]] m. – [[Ronald Dorsey|Ronaldas Dorsis]], JAV krepšininkas, nuo 2006 iki 2007 sezono rungtyniavęs [[KK Neptūnas|Klaipėdos „Neptūne“]]<ref>http://www.krepsinis.net/ronald-dorsey-z71911.html</ref>. === Mirtys === * [[1618]] m. – [[Maksimilianas Austras|Maksimilianas III Austras]], [[Tirolis|Tirolio]] regentas, pretendentas į [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] karaliaus sostą, [[Vokiečių ordino magistras]] (g. [[1558]] m.). * [[1909]] m. – [[Gustav Kraatz|Ernst Gustav Kraatz]], vokiečių [[Entomologija|entomologas]], [[Berlyno Humboldtų universitetas|Humboldtų universiteto]] profesorius (g. [[1831]] m.). * [[1950]] m. – [[George Bernard Shaw]], vienas iškiliausių airių dramaturgų, [[1925]] m. gavęs [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]] (g. [[1856]] m.). * '''[[1966]] m.''': ** [[Petrus (Peter) Josephus Wilhelmus Debye|Piteris Džozefas Viljamas Debijus]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] ir [[JAV]] [[fizika]]s ir chemikas, [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas (g. [[1884]] m.). ** [[Sadao Araki|Baronas Sadao Araki]], [[Imperatoriškoji Japonijos armija|Imperatoriškosios Japonijos armijos]] generolas prieš [[antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], charizmatiškas lyderis ir vienas svarbiausių nacionalizmo teoretikų vėlyvojoje Japonijos imperijoje. Araki laikomas politizuotos Japonijos armijos [[kodoha|radikalios frakcijos]] lyderiu (g. [[1877]] m.). * [[2004]] m. – [[Theo van Gogh]], olandų režisierius, televizijos laidų rengėjas, publicistas ir aktorius (g. [[1957]] m.). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|2 November}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/lapkricio-2-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1781403 Lapkričio 2-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Lapkritis|#02]] [[Kategorija:Dienos]] oo7e9ml6io47kfh2nor3lran9x3414j 0 5209 7956744 7646691 2026-11-02T08:51:00Z Vilensija 40695 /* Mirtys */ 7956744 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1924| | }} '''1924''' m. buvo [[keliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Gegužės 17]]''' d. – [[Kaunas|Kaune]] pasirašyta Klaipėdos konvencija; * '''[[Gegužės 25]]''' d.: ** [[Kaunas|Kaune]] įkurtas [[Lietuvos tautinis olimpinis komitetas]] (LTOK); ** Įvyko pirmosios Lietuvos nacionalinės [[futbolas|futbolo]] rinktinės rungtynės [[Paryžius|Paryžiaus]] [[olimpinės žaidynės|olimpinėse žaidynėse]], kuriose rezultatu 0:9 pralaimėjo [[šveicarija|šveicarams]]; * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[1924 m. Veisiejų gaisras|Veisiejų gaisro]] metu sudegė didesnė šio miestelio dalis. '''Nedatuoti''' * Lietuvoje įvyko pirmoji [[Dainų šventė]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Antanas Paulavičius]], pedagogas, chorvedys, kompozitorius, literatas (m. [[2008]] m.). ** [[Henrikas Vancevičius]], vienas garsiausių XX a. 6-8-dešimtmečio Lietuvos teatro režisierių. * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Vladislovas Kalpokas]], [[Lietuva|Lietuvos]] zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[1994]] m.). * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Juozas Balčikonis (1924)|Juozas Balčikonis]], [[Lietuva|lietuvių]] dailininkas [[tekstilė|tekstilininkas]]. * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Anatolijus Rasteika]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[architektas]] (m. [[2008]] m.). * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Vytautas Steponas Janavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas (m. [[1995]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Juozas Barauskas]], choro ir orkestro dirigentas, pedagogas. * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Vytautas Misevičius|Albertas Vytautas Misevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, prozininkas, vienas produktyviausių lietuvių vaikiškos literatūros rašytojų (m. [[1994]] m.). * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Leonas Lešinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2004]] m.). * '''[[Vasario 17]]''' d.: ** [[Kęstutis Balčys]], kunigas, dainininkas, vargonininkas (m. [[1991]] m.). ** [[Vlada Mikštaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė ([[mecosopranas]]), režisierė, pedagogė (m. [[2004]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Alfonsas Čeponis]], [[Raudonieji partizanai|tarybinis partizanas-pogrindininkas]], [[Tarybų Sąjungos didvyris]] (m. [[1944]] m.). * '''[[Vasario 23]]''' d. – [[Vladas Balsys]], muzikos pedagogas ir chorvedys (m. [[1987]] m.). * '''[[Vasario 24]]''' d.: ** [[Antanas Mikėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, treneris, lengvaatletis, Lietuvos [[sportinis ėjimas|sportinio ėjimo]] rekordininkas ir čempionas, olimpietis (m. [[1994]] m.). ** [[Pranas Dūmanas]], vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. [[1989]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Kazys Grigas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautosakininkas paremiologas, folkloristikos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2002]] m.). * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Simonas Narkevičius]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1987]] m.). * '''[[Kovo 6]]''' d. – [[Viktoras Danilevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, dirvožemininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2002]] m.). * '''[[Kovo 9]]''' d.: ** [[Vytautas Galinis (1924)|Vytautas Galinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1999]] m.). ** [[Marija Matušakaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkė, architektė, drabužių dizainerė, humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2016]] m.). * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Juozas Paškevičius]], [[geologija|geologas]], [[geografija|geografas]], [[gamta|gamtos]] mokslų daktaras, profesorius. * '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Vladas Ravka]], statybininkas, publicistas, poetas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (m. [[2006]] m.). * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[David Borwein]], Lietuvos žydų kilmės [[Kanada|Kanados]] matematikas (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Alfonsas Basalykas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, geografijos mokslų daktaras (m. [[1986]] m.). * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Aurelija Ragauskaitė]], viena ryškiausių Lietuvos teatro [[Režisierius|režisierių]], įkūrusi [[Jaunimo teatras|Valstybinį jaunimo teatrą]] Vilniuje ir garsėjusi lietuviškos klasikos pastatymais [[Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatre]]. '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Lidija Motiejūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistė, pedagogė, choreografė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2008]] m.). * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Birutė Ignatavičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja ftiziatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2003]] m.). * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Teklė Kapustinskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkė, biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2008]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[Vitalija Bagdonienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2007]] m.). * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Eduardas Cinzas-Čiužas]], prozininkas (m. [[1996]] m.). * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Aldona Merkytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vertėja. (m. [[2009]] m.). ** [[Antanas Klimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, daktaras. (m. [[2016]] m.). * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Kazimieras Ilginis]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Vaclovas Šilkaitis]], muzikos mokytojas, chorvedys, vargonininkas. (m. [[2016]] m.). * '''[[Balandžio 24]]''' d. – [[Petras Limanauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, [[tekstilė]]s technologas (m. [[1999]] m.). * '''[[Balandžio 27]]''' d. – [[Jurgis Fledžinskas]], altininkas, pedagogas, dirigentas (m. [[1988]] m.). * '''[[Balandžio 28]]''' d.: ** [[Donatas Banionis]], Lietuvos teatro, kino, televizijos [[aktorius]], [[režisierius]]. Vakaruose labiausiai žinomas savo Kriso Kelvino vaidmeniu [[Andrejus Tarkovskis|A. Tarkovskio]] „Soliaryje“. (m. [[2014]] m.). ** [[Vytautas Tilvikas]], muzikos mokytojas ir chorvedys. '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Genovaitė Kazokienė]], odontologė, menotyrininkė, [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] visuomenės veikėja, filosofijos daktarė. * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Stasys Bistrickas]], žurnalistas. * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Bronius Sutkus]], lietuvių kilmės vokiečių [[Vermachtas|Vermachto]] [[snaiperis]], rašytojas. * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Vytautas Ignas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, grafikas, vitražistas. * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Petras Juodelė]], [[Lietuva|Lietuvos]] birbynininkas, dirigentas, pedagogas (m. [[2015]] m.). * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Kazys Jurgis Bėkšta]], kunigas [[saleziečiai|salezietis]], misionierius, etnografas. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 3]]''' d.: ** [[Albinas Baranauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas. ** [[Kazys Švažas]], Lietuvos dailininkas skulptorius. * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Pranciškus Porutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas akvarelininkas (m. [[2009]] m.). * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Izabelė Čepkevičiūtė]]-Juodagalvienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė (m. [[1991]] m.). ** [[Medardas Bavarskas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, poetas (m. [[1989]] m.). ** [[Vladislovas Michelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]] (m. [[2008]] m.). * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Kęstutis Jonas Lynikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas, pinigų gamybos ekspertas, [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[1997]] m.). * '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Jonas Palionis]], lietuvių [[Kalbotyra|kalbininkas]] (m. [[2021]] m.). * '''[[Birželio 23]]''' d. – [[Algirdas Landsbergis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dramaturgas, prozininkas, žurnalistas (m. [[2004]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Izidorius Butkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologas, etnografas, istorijos mokslų kandidatas (m. [[1982]] m.). * '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Antanas Barauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras (m. [[1999]] m.). * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Joana Taujanskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė scenografė (m. [[1983]] m.). * '''[[Liepos 14]]''' d. – [[Zigmas Venckus]], choro dirigentas ir pedagogas, kompozitorius. * '''[[Liepos 16]]''' d. – [[Henrikas Mituzas]], [[Lietuva|Lietuvos]] farmakologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Liepos 19]]''' d.: ** [[Petras Griškevičius]], [[TSKP]] ir tarybinis veikėjas, buvęs [[LKP CK Pirmasis sekretorius]] (m. [[1987]] m.). ** [[Vytautas Geralavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Stasys Lozoraitis (1924)|Stasys Lozoraitis]], lietuvių [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]], visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas [[JAV]] ir [[Italija|Italijoje]], politikas, „Vilties prezidentas“ (m. [[1994]] m.). * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Janina Liustikaitė]]-Saurazienė, [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė ([[sopranas]]). * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Kazimiera Galaunienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] muziejininkė, meno istorikė. * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Jadvyga Adomavičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agrochemikė, biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Rugpjūčio 27]]''' d.: ** [[Ignas Pikturna]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas marinistas, publicistas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. [[2005]] m.). ** [[Leonidas Muraška]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas (bosas) (m. [[2009]] m.). * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – [[Petras Keidošius]], Lietuvos poetas, vertėjas, žurnalistas (m. [[2006]] m.). * '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. – [[Petras Lapė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Justinas Lagunavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Krepšinis|krepšininkas]], [[treneris]], pedagogas (m. [[1997]] m.). * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Vytautas Klemka]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, grafikas, tapytojas (m. [[1991]] m.). * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Petras Aleksa]], skulptorius, dizaineris<ref>[http://www.javlb.org/culture/2008laureatai.pdf Petras Aleksa. Paminėtas]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}.</ref><ref>http://www.ateitis.org/kasdienybe/sveikinimai.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080820000727/http://ateitis.org/kasdienybe/sveikinimai.html |date=2008-08-20 }} Petras Aleksa. Paminėtas].</ref><ref>ALEKSA, PETRAS. Twenty Lithuanian Artists from the State of Illinois.</ref> * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Irena Porvaneckienė-Adomaitytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Alfonsas Danys]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, prozininkas (m. [[2014]] m.). * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Vincas Sinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Elena Grinienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] maisto technologijos inžinierė, habilituota technologijos mokslų daktarė. * '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[Melonija Kiauleikienė|Melonija Gabrielė Kiauleikienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja pediatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Stasys Žilys]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Viktoras Turovskis]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1979]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Ona Grinkevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja pediatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2004]] m.). * '''[[Spalio 8]]''' d. – [[Stenlis Balzekas]], [[JAV]] lietuvių visuomenės veikėjas, verslininkas (m. [[2020]] m.). * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Aldona Bartusevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja radiologė, visuomenės veikėja (m. [[2021]] m.). * '''[[Spalio 23]]''' d. – [[Vaclovas Tamašauskas]], ilgametis Šiaulių [[Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatro]] aktorius. Sukūrė per 120 vaidmenų. [[2004]] m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (m. [[2008]] m.). * '''[[Spalio 25]]''' d. – [[Vytautas Lastas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[Spalio 27]]''' d. – [[Česlovas Jakimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Elena Aleknienė-Ivanauskaitė]], vargonininkė ir chorvedė kantorė. * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Mariana Malcienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Vytautas Veteikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, literatas, kraštotyrininkas (m. [[1996]] m.). * '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Bronius Juodelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, pedagogas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Karolis Jankevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] botanikas, mikrobiologas ir gamtosaugininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 26]]''' d. – [[Stasys Žukas]], smuikininkas ir chorvedys. * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Vytautas Kazimieras Balčiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (m. [[1978]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Kleopas Jakaitis]], [[Šiaulių vyskupija|Šiaulių vyskupijos]] generalinis vikaras, Šiaulių bažnytinio tribunolo santuokos ryšio gynėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (m. [[2007]] m.). * '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Kazys Leistrumas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2003]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Irina Jukova]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2010]] m.). * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Adomas Rovas]], dainininkas (tenoras), muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1993]] m.). * '''[[Gruodžio 31]]''' d. – [[Vaclovas Verikaitis]], dainininkas ([[baritonas]]), vargonininkas, chorvedys (m. [[1990]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Adolfas Venskus]], lietuvių chemikas, išeivijos veikėjas, diplomatas (m. [[2007]] m.). * [[Eugenijus Gedgaudas]], vienas žymiausių [[JAV]] radiologų, ilgus metus vadovavęs [[Minesota|Minesotos]] universiteto Radiologijos katedrai. Nusipelnęs profesorius, Radiologijos katedros garbės vadovas, [[KMU|Kauno medicinos universiteto]] garbės daktaras, Lietuvos radiologų asociacijos garbės narys (m. [[2006]] m.). * [[Juozas Petkevičius (1924)|Juozas Petkevičius]], LKP ir sovietinio saugumo veikėjas, [[generolas leitenantas]]. === Mirtys === * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Matas Slančiauskas|Matas Slačiauskas]], [[knygnešys]], [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1850]] m.). * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Emilis Holakas]], [[Prūsija|Prūsijos]] vokiečių pedagogas, [[archeologas]] (g. [[1860]] m.). * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Petras Gudelis]], knygnešys valstietis (g. [[1864]] m.). * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Franz Heinrich Schwechten]], vokiečių architektas, profesorius, karališkasis architektas ir [[Kaizeris|Kaizerio]] architektūros patarėjas. Vienas garsiausių savo laikmečio vokiečių architektų. [[1897]] m. grafas [[Feliksas Tiškevičius]] užsisakė iš Švechteno [[Palangos dvaras|Palangos dvaro rūmų]] projektą (g. [[1841]] m.). * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Kazys Aglinskas]], knygnešys, vaistininkas (g. [[1851]] m.). * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Paulina Mongirdaitė]], pirmoji Lietuvoje fotografė moteris (g. [[1865]] m.). * '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Kazimieras Būga]], kalbininkas, vienas iš žymiausių [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tyrinėtojų, profesorius (g. [[1879]] m.). '''Nedatuota''' * [[Jokūbas Daumantas]], knygnešys, [[Revoliucija|revoliucinis]] [[Politika|politinis]] veikėjas, bankininkas (g. [[1876]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Turkija|Turkijoje]] panaikinamas [[kalifatas]]; * '''[[Gegužės 4]]''' d.: ** [[Paryžius|Paryžiuje]] prasidėjo VIII Olimpinės žaidynės; ** [[Vokietija|Vokietijos]] reichstago rinkimuose didelę įtaką įgavo radikalios partijos ([[komunistas|komunistai]] ir [[nacionalsocialistas|nacionalsocialistai]]); * '''[[Birželio 5]]''' d. – [[Ernst Alexanderson]] per Atlantą išsiunčia pirmąjį [[faksas|faksą]]; * '''[[Lapkričio 26]]''' d. – įkuriama [[Mongolija|Mongolijos]] valstybė. '''Nedatuoti''' * Hansas Bergeris (''Hans Berger'') padarė pirmąją žmogaus [[Elektroencefalografija|elektroencefalogramą]]; * Pagal Lozanos sutartį [[Graikija]] ir [[Turkija]] apsikeitė gyventojais (iš Turkijos ištremti [[graikai]], iš Graikijos – [[turkai]]); * [[Louis de Broglie]] paskelbė savo tezę, kad [[Elektronas|elektronai]] turi ir bangų savybių; * Įkurta pasaulinė šachmatų organizacija [[FIDE]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Francisco Macias Nguema]], pirmasis [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] prezidentas. Šias pareigas jis ėjo nuo [[1968]] m. iki jo nuvertimo [[1979]] m (m. [[1979]] m.). ** [[Jacques Le Goff]], prancūzų istorikas, [[Viduramžiai|Viduramžių]] (ypač [[XII amžius|XII]] – [[XIII amžius|XIII amžių]]) specialistas. Jis priklauso taip vadinamos [[Analų mokykla|Analų mokyklos]] trečiajai kartai. * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Roger Charles Louis Guillemin]], [[1977 m. Nobelio premijos laureatai|1977]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref>. '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Lee Marvin]], amerikiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001511/ Lee Marvin. Informacija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * '''[[Vasario 23]]''' d. – [[Allan MacLeod Cormack|Alanas Maklaudas Kormakas]], [[JAV]] [[fizika]]s, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas (m. [[1998]] m.). * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[Patria Mercedes Mirabal]], politinė aktivistė [[Dominika|Dominikos respublikoje]], nužudyta šalies diktatoriaus [[Truchilijo]], viena iš [[seserys Mirabal|seserų Mirabal]]<ref>[http://www.27febrero.com/hermanasmirabal.htm Patria Mercedes Mirabal].</ref> (m. [[1960]] m.). * '''[[Vasario 29]]''' d. – [[Vladimiras Kriučkovas]], [[TSRS]] saugumo tarnybų karininkas, vadovas, [[armijos generolas]] (m. [[2007]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 3]]''' d.: ** [[Leo Kuoklė]], [[latviai|latvių]] tapytojas (m. [[1964]] m.). ** [[Lys Assia]], šveicarų dainininkė ir aktorė. * '''[[Kovo 7]]''' d. – [[Kobo Abė]], japonų rašytojas (m. [[1993]] m.). * '''[[Kovo 8]]''' d. – [[Abderahmanas Jusufis]], [[Teisė|teisininkas]], [[Politologija|politologas]], [[Marokas|Maroko]] [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[2020]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 3]]''' d. – [[Marlon Brando|Marlonas Brando]], amerikiečių aktorius, [[Oskaras|Oskarų]] premijos laureatas, laikomas vienu geriausių [[XX amžius|XX amžiaus]] aktorių (m. [[2004]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Andrius Sicinskis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[sociologija|sociologas]], [[politologija|politologas]], valstybės veikėjas (m. [[2006]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Torsten Nils Wiesel]], [[1981 m. Nobelio premijos laureatai|1981]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[George Herbert Bush|Džordžas Herbertas Bušas]], 41-asis [[JAV prezidentas]], valdęs nuo [[1989]] iki [[1993]]. Prieš prezidentavimą Bušas ėjo JAV viceprezidento pareigas (43-ias pagal eilę) vadovaujant Reiganui. * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[James Whyte Black]], [[1988 m. Nobelio premijos laureatai|1988]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (m. [[2010]] m.). * '''[[Birželio 18]]''' d. – [[George Mikan|George Lawrence Mikan, Jn.]], buvęs profesionalus krepšininkas, laikomas vienu iš pirmųjų žvaigždžių [[NBA]] lygoje (m. [[2005]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Daniel Patrick O’Connell]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], Adelaidės universiteto profesorius (1962–1972), Oksfordo [[Chichele]] tarptautinės teisės katedros profesorius (m. [[1979]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Georges Charpak|Žoržas Šarpakas]], prancūzų [[fizika]]s, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas. * '''[[Rugpjūčio 10]]''' d. – [[Jean-François Lyotard]], [[Prancūzai|prancūzų]] filosofas ir literatūros teoretikas. Žinomas savo 8-ojo dešimtmečio pabaigos straipsniais [[postmodernizmas|postmodernizmo]] tematika (m. [[1998]] m.). * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Muhammad Zia-ul-Haq]], [[Pakistanas|Pakistano]] prezidentas<ref>[http://www.wikimir.com/zia-ul-haq Muhammad Zia-ul-Haq].</ref> (m. [[1988]] m.). * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Robert Merton Solow]], [[1987 m. Nobelio premijos laureatai|1987]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Amilkaras Kabralas]], agronomas inžinierius, poetas, [[Politologija|politologas]], [[Žaliasis Kyšulys|Žaliojo Kyšulio]] [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1973]] m.). * '''[[Rugsėjo 28]]''' d. – [[Marcello Mastroianni]], italų aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000052/ Marcello Mastroianni].</ref> (m. [[1996]] m.). * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Truman Capote|Trumanas Kapotė]], garsus amerikiečių [[rašytojas]], kurio [[romanas|romanai]], [[novelė]]s, [[pjesė]]s ir dokumentinė [[literatūra]] pripažinti klasika (m. [[1984]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Jimmy Carter|Džimis Karteris]], 39-asis [[JAV prezidentas]], valdęs šalį [[1977]]–[[1981]] m. (m. [[2024]] m.). * '''[[Spalio 4]]''' d. – [[Charlton Heston]], amerikiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000032/ Charlton Heston].</ref> (m. [[2008]] m.). * '''[[Spalio 13]]''' d. – [[Roberto Viola|Robertas Vjola]], [[italai|italų]] kilmės buvęs [[Argentina|Argentinos]] kariškis ir laikinai [[de facto|faktinis]] šalies prezidentas ([[1981]] m. [[kovo 29]] – [[gruodžio 11]] d.) valdant karinei chuntai. Nuverstas generolo [[Leopoldas Galtjeris|Leopoldo Galtjerio]] (m. [[1994]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Dmitrijus Jazovas]], sovietinis karinis ir politinis veikėjas, buvęs [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] gynybos ministras, SSRS maršalas (m. [[2020]] m.). * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Rolf Schimpf]], vokiečių televizijos aktorius. * '''[[Lapkričio 21]]''' d. – [[Christopher Tolkien]], trečiasis ir jauniausias [[rašytojas|rašytojo]] [[J. R. R. Tolkien|J. R. R. Tolkino]] sūnus. Labiausiai jis žinomas dėl to, kad [[redagavimas|redagavo]] ir išleido nepabaigtus savo tėvo darbus. (m. [[2020]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 7]]''' d. – [[Mário Soares|Marijas Soarešas]], teisininkas, [[Portugalija|Portugalijos]] politinis veikėjas. === Mirtys === * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Leninas|Vladimiras Iljičius Leninas]], [[Rusija|Rusijos]] revoliucionierius, [[Bolševikas|Bolševikų]] partijos lyderis, [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] įkūrėjas ir pirmasis [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] premjeras, taip pat [[Leninizmas|leninizmo]] ideologijos pradininkas (g. [[1870]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Curt von Bardeleben]], grafas ir [[Vokietija|Vokietijos]] šachmatų meistras baigęs gyvenimą savižudybe – iššokimu pro langą. Jo gyvenimas aprašytas [[Vladimiras Nabokovas|Vladimiro Nabokovo]] romane [[Lužino gynyba]]. Curt von Bardeleben nuo 1887 iki 1891 m. redagavo Vokietijos šachmatų žurnalą (g. [[1861]] m.). * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Woodrow Wilson|Vudrou Vilsonas]], dvidešimt aštuntasis [[JAV prezidentas]] (g. [[1856]] m.). * '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Henry Bacon|Henris Beikonas]], amerikiečių architektas, geriausiai žinomas dėl jo suprojektuoto graikų dorėnų stiliaus [[Linkolno memorialas|Linkolno memorialo]], pastatyto [[JAV]] sostinėje [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Šis projektas buvo paskutinis architekto gyvenime (g. [[1866]] m.). * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Franz Kafka|Francas Kafka]], vienas įtakingiausių XX a. rašytojų, rašęs vokiečių kalba (g. [[1883]] m.). * '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Džordžas Meloris]], [[Anglija|anglų]] alpinistas, trijų pirmųjų britų ekspedicijų į [[Everestas|Everestą]] dalyvis. Trečiosios ekspredicijos metu, 1924 m. birželio mėnesį Meloris ir jo porininkas [[Endriu Irvainas]] (''Andrew Irvine'') kopdami į viršūnę dingo Everesto šiaurės rytų šlaite. [[1999]] m. Melorio kūnas buvo aptikas 8160 m aukštyje. Iki šiol nėra aišku, ar Meloriui bei Irvainui pavyko pasiekti Everesto viršūnę (g. [[1886]] m.). * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Žakas de Morganas]], [[Prancūzija|prancūzų]] [[archeologas]], egiptologas, geologas, etnologas (g. [[1857]] m.). * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[Joseph Conrad|Džozefas Konradas]], [[Lenkai|lenkų]] [[romanistas]] (g. [[1857]] m.). * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Valerijus Briusovas]], [[rusai|rusų]] poetas simbolistas, literatūros kritikas, vertėjas (g. [[1873]] m.). * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Sergejus Liapunovas]], [[rusai|rusų]] kompozitorius, pianistas, dirigentas (g. [[1859]] m.). * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Giacomo Puccini|Džiakomas Pučinis]], Italų kompozitorius (g. [[1858]] m.). * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Janis Ezerinis]], [[latviai|latvių]] rašytojas, žurnalistas (g. [[1891]] m.). === Nobelio premijos === [[1924 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Karl Manne Georg Siegbahn]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Władysław Reymont|Vladislavas Reimontas]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Willem Einthoven]] ([[1860]]–[[1927]]). == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1924|no=T}} [[Kategorija:1924 metai|*1924 m.]] kptpa686aarj6zm2vjjact7mee12fp7 0 5782 7956709 7827367 2026-11-02T05:55:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956709 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Malavis |ilgas_pavadinimas = Malavio Respublika |vietinis_pavadinimas = {{en|Republic of Malawi}}<br>[[čevų kalba|čev.]] ''Dziko la Malaŵi'' |kilm=Malavio |žemėlapis=Malawi (orthographic projection).svg |vėliava=Flag_of_Malawi.svg |herbas=Coat_of_arms_of_Malawi.svg |kalbos=[[anglų kalba|anglų]], [[čevų kalba|čičeva]] |sostinė=[[Lilongvė]] |didžiausiasMiestas=[[Lilongvė]] |valdovų=2 |titulas1=Prezidentas |pavardė1=[[Peter Mutharika]] |titulas2=Vice prezidentas |pavardė2=[[Jane Ansah]] |titulas3=- |pavardė3=- |plotoVieta=98 |plotas=118&nbsp;484 |vandens=20,6 % |gyvMetai=[[2025]] |gyventojuVieta=- |gyventoju=22&nbsp;224&nbsp;282 |gyventojuTankis=187,6 |tankumoVieta=- |BVPMetai=[[2023]] |BVPVieta=133 |BVP=37,9 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=1668 |BVPGyventojuiVieta=- |valiuta=[[Malavio kvača]] (MWK) |laikoJuosta=UTC +2 |vasarosLaikas=nėra |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] |nepriklausomybėsDatos=[[1964]] m. [[liepos 6]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta |TLD=mw |telKodas=265 |kirčiavimas = Malãvis <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Malavis''' ({{en|Malawi}}; oficialiai '''Malavio Respublika''') – nedidelė [[Pietų Afrika|pietų Afrikos]] valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, nors prekyba su kaimynėmis vyksta pro didžiulį [[Malavio ežeras|Malavio ežerą]], kurį yra pasidalinusios 3 valstybės. Sostinė – [[Lilongvė]]. Malavis ribojasi su šiomis valstybėmis: [[Zambija]], [[Mozambikas|Mozambiku]] ir [[Tanzanija]]. Turistų ir kitų keliautojų Malavis vadinamas karštąja Afrikos širdimi, kadangi šioje valstybėje dažnai pasiekiami rekordiniai karščiai, kas yra neįprasta dykumomis nenusėtoje valstybėje. == Etimologija == Spėjama, kad Malavio pavadinimas kilęs nuo [[baobabas|baobabo]] medžių, augančių Malavio ežero pakrantėje. Pagal kitą versiją vietinių kalba ''malawi'' reiškia „degantis vanduo“,<ref>{{Mašalaitis 2007|217}}</ref> čičevų ir čitumbukų kalbose – „liepsna“. Iki [[1964]] m., kai šalis gavo nepriklausomybę, jis vadinosi ''Njasalandas'' („[[Njasa|Njasos]] ežero šalis“). Čia 1907–1964 m. buvo Britanijos imperijos [[Njasalando protektoratas]]. Tuo metu ir šalies, ir Njasos ežero vardas buvo pakeistas į [[Malavio ežeras|Malavį]]. == Istorija == {{Main|Malavio istorija|Afrikos savanų valstybės}} Malavio teritorija priklauso [[Afrikos savanų valstybės|Afrikos savanų valstybių kultūrinei zonai]]. Iki pat X a. dabartinėje Malavio teritorijoje gyveno tik įvairios medžiotojų-klajoklių gentys, vadinamieji akafulai. X a. čia iš šiaurės ėmė plūsti [[bantai]], kurie įsikūrė ir ėmė telktis į gentis. Apie [[1500]] m. gentys susibūrė ir įkūrė [[Maravis|Maravio imperiją]], kuri be dabartinio Malavio taip pat valdė teritorijas šiaurės vakarų [[Mozambikas|Mozambike]] bei rytų [[Zambija|Zambijoje]]. Jos valdovai titulavosi [[karongai]]s. Imperiją sudarė giminingomis bantų kalbomis kalbančios gentys, tokios kaip [[čevai]], [[tumbukai]], [[njandžai]], [[nsengai]] ir [[sengai]]. Jie visi bendrai vadinosi amaraviais. Imperija palaikė ryšius su [[Svahilių krantas|pakrante]], kur prekiavo su arabų pirkliais, daugiausia per [[Mozambikas (miestas)|Mozambiko uostą]]. XVI a. Malavis ėmė prekiauti su [[Portugalai|portugalų]] kolonistais, kurie kolonizavo dabartinio Mozambiko centrines teritorijas palei [[Zambezė]]s upę. Jų įkurtas miestas [[Tetė]] tapo vienu svarbiausiu prekybos punktu, per kurį portugalai prekiavo su amaraviais. Portugalai atvežė naują žemės ūkio kultūrą [[kukurūzas|kukurūzą]], kuri čia greitai prigijo. Iš vietos gyventojų portugalai supirkinėjo dramblio kaulą, geležį ir vergus. Didžiausias Malavio suklestėjimas buvo XVII a., o vėliau jos galybė silpo dėl vidinių konfliktų ir išorinių tautų puldinėjimų. Imperiją galutinai sunaikino barbariškos [[ngoniai|ngonių]] gentys, kurios [[mfekanė]]s tautų kraustymosi laikais užplūdo regioną. Jų vadas buvo [[Zvengendaba]]. Panašiu metu iš rytų migravo [[jao (Malavis)|jao gentys]], kurios apsigyveno Malavio pietrytinėje dalyje. Jao priėmė islamą iš pakrantės suahilių pirklių ir buvo svarbūs tarpininkai arabams skverbiantis į Maravio teritorijas. Malavio ežere įkurtas [[Nchotakota|Nchotakotos]] uostas tapo svarbiu [[Afrikos vergų prekyba|vergų prekybos]] centru, iš kur musulmonų prekeiviai gabendavo vergus. [[1859]] m. Malavį pasiekė britų tyrinėtojas [[David Livingstone|D. Livingstonas]]. 1891 m. [[Britų imperija]] užėmė dabartinio Malavio teritorijas ir jas administravo kaip [[Centrinės Afrikos protektoratas|Centrinės Afrikos protektoratą]], kurio pavadinimas 1907 m. pakeistas į [[Njasalandas|Njasalandą]]. Šio protektorato tautos ne kartą sukilo prieš britų valdžią. Britai aktyviai skleidė krikščionybę, kuri gana sparčiai įsigalėjo daugumos gyventojų tarpe. [[1964]] m. [[liepos 6]] d. Njasalandas paskelbė nepriklausomybę nuo Britų imperijos ir pasivadino Malaviu, istorinės imperijos garbei. Pirmuoju prezidentu tapo [[Hastings Banda]], kuris netrukus tapo vienvaldžiu, pasiskelbė prezidentu iki gyvos galvos ir uždraudė visas partijas. Jo valdymo metu, kuris tęsėsi iki 1994 m., buvo įtvirtintas asmenybės kultas, diktatūra, viešpatavo griežta cenzūra. Šių priemonių dėka Bandai pavyko išsaugoti stabilumą ir tam tikrą ekonominį augimą šalyje. Besibaigiant [[Šaltasis karas|Šaltajam karui]], Malavyje prasidėjo demokratizacijos judėjimas, o spaudžiant iš apačios buvo suorganizuotas [[referendumas]] dėl šalies ateities. 1993 m. didžiajai daliai gyventojų balsavus už demokratišką šalį, kitais metais įvyko pirmieji laisvi rinkimai, kuriuose prezidentu išrinktas [[Bakili Muluzi]] (perrinktas 1999 m.). Kadangi Muluzi buvo jao tautybės musulmonas, didėjo nepasitenkinimas krikščionių daugumos tarpe. [[2004]] m. trečiuoju šalies prezidentu tapo krikščionis [[Bingu wa Mutharika]], o 2012 m. jam mirus nuo širdies smūgio, prezidente tapo [[Joyce Banda]]. 2014 m. Banda pralaimėjo prezidento rinkimus Peteriui Mutharikai, buvusio prezidento broliui.<ref>{{cite web|url = https://www.bbc.com/news/world-africa-27646181|title = Malawi election: Jamie Tillen wins presidential vote|date = 30 May 2015|access-date = 14 September 2015|website = [[BBC]]}}</ref> Po [[2020]] m. rinkimų prezidentu tapo [[Lazarus Chakwera]]., nes Konstitucinis teismas anuliavo [[2019]] m. rinkimų rezultatus, pagal kuriuos laimėjo Peteris Mutharika. == Politinė sistema == {{main|Malavio politinė sistema}} Malavis yra daugiapartinė demokratinė respublika, kurioje daugiausia galios turi [[Malavio prezidentai|Malavio prezidentė]] [[Joyce Banda]]. Konstitucija buvo galutinai priimta [[1995]] m. [[gegužės 18]] d. Vyriausybė yra sudaryta iš vykdomųjų, įstatymų leidžiamųjų ir teisminių sričių. Vykdomoji valdžia yra prezidentas, viceprezidentas, parlamento pirmininkas. Prezidentas yra renkamas kas penkerius metus, o viceprezidentą jis pats išsirenka. Valstybė gali turėti ir du viceprezidentus, bet pagal Malavio konstituciją antrasis turi būti kitos partijos narys. Vyriausybės ministrus išrenka tik valstybės prezidentas. [[Malavio parlamentas]] ([[Malavio nacionalinė asamblėja]] ir [[Malavio senatas]]) yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Parlamentą irgi renka penkeriems metams. Visoje valstybėje yra iš viso 9 politinės partijos, o 2 iš jų yra valdančiųjų partijos, t. y. [[Malavio kongreso partija]] ir [[Jungtinis demokratijos frontas]]. Teisminė sritis yra grindžiama anglų modeliu ir susideda iš aukščiausiojo apeliacinio teismo ir bendrųjų, komercinių bei konstitucinių teismų arba kitaip aukščiausiojo teismo. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Un-malawi.png|thumb|210px|Malavio žemėlapis]] [[Vaizdas:Sunset at Cape Macclear (Malawi).jpg|thumb|240px|Saulėlydis ties Maklyro kyšuliu]] [[Vaizdas:Zomba Plateau.jpg|thumb|240px|Zombos plokščiakalnis]] {{main|Malavio administracinis suskirstymas}} Malavis yra suskirstytas į 3 regionus ir 28 [[rajonas|rajonus]]. {| class="wikitable" |- ! [[Centrinis regionas (Malavis)|Centrinis regionas]] !! [[Šiaurės regionas (Malavis)|Šiaurės regionas]] !! [[Pietų regionas (Malavis)|Pietų regionas]] |- | Dedza || Čitipa || Balaka |- | Dova || Karonga || Blantairas |- | Kasungas || Likoma || Čikvava |- | Lilongvė || Mzimba || Mačinga |- | Mčindži || Nkhata Bėjus || Mangočis |- | Nkhotakota || Rumfis ||Mulandžė |- | Nitčau || || Mvanza |- | Nitčisi || || Nsandžė |- | Salima || || Thjolas |- | || || Folombė |- | || || Zomba |- | || || Nenas |} == Geografija == {{main|Malavio geografija}} Malavio valstybė išsidriekusi pagal vakarinį [[Malavio ežeras|Malavio ežero]] (Njasos) krantą. Paviršių sudaro daugiausia plokščiakalniai ([[Njikos plokščiakalnis|Njikos]], [[Zombos masyvas|Zombos]]) ir aukštumos, kurių būdingas aukštis 1000–1500 m, aukščiausias yra pietuose stūksantis [[Mulandžės masyvas]], iškylantis iki 3002 m aukščio (Sapitvos k.). Žemesnis paviršius yra tik pietinėje šalies dalyje, aplink [[Širė]]s slėnį ir ties piečiausiu Širės slėnio tašku nusileidžia iki 37 m. Šalies teritorija patenka į [[Zambezė]]s baseiną. Svarbiausia Malavio upė yra Širė, kuri jungia Malavio ežerą su Zambeze. Kitos didesnės upės, tekančios į Malavio ežerą yra [[Dvangva]], [[Bua]], [[Rukuru]], [[Songvė]]. Pietryčiuose telkšo dar keletas stambesnių ežerų – [[Čilva]], [[Malombė]], [[Čiuta]] (šis ežeras priklauso [[Ruvuma|Ruvumos]] baseinui). Būdingi [[savana|savanų]] kraštovaizdžiai, kur vyrauja dygūs [[dryžmedis|dryžmedžių]] (''Brachystegia'') krūmynai, [[baobabas|baobabų]] ir [[akacija|akacijų]] giraitės, aukštikalnėse auga lapus metančių augalų tropiniai miškai, kalnų stepės. Yra 5 nacionaliniai parkai ([[Malavio ežero nacionalinis parkas]] – pasaulio paveldo objektas). === Klimatas === [[Klimatas]] subekvatorinis, musoninis su [[liūčių laikotarpis|lietinguoju laikotarpiu]] nuo lapkričio ar gruodžio iki kovo–balandžio bei sausringa žiema. Vidutinės mėnesio temperatūros yra nuo 14–19 °C liepą iki 23–27 °C lapkritį. Aukštumose žiemos naktimis temperatūra gali nukristi iki 6–9 °C. Vidutinis metinis [[krituliai|kritulių]] kiekis žemumose 750–1000 mm, aukštikalnėse – 2000–2500 mm<ref>{{GEC|266}}</ref>. == Ekonomika == {{main|Malavio ekonomika}} Malavis – viena iš prasčiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra [[kukurūzai]], [[medvilnė]], [[sorai]], [[ryžiai]], [[riešutai]], [[manijokai]], [[bulvės]]. Tabakas, arbata, cukranendrė, tungų aliejus auginami dideliuose plotuose. Auginami naminiai paukščiai, [[avys]], galvijai, kiaulės. Su kitų šalių pagalba Malavis pradėjo žemės ūkio produktų plėtojimo programą. Šalyje yra mažos žvejybos ir miško produktų pramonės. Nėra išgaunamos mineralinės iškasenos, bet buvo rasta boksitų, urano ir anglies. Keletas Malavio gamintojų apdirba žemės ūkio produktus, medieną, gamina alkoholinius gėrimus, tekstilę, statybines medžiagas. Eksportuojamas [[tabakas]], [[arbata]], [[cukrus]], [[kava]], [[riešutai]], miško produktai. Importuojami maisto, naftos produktai, transporto įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[Pietų Afrika]], [[Vokietija]], [[JAV]], [[Japonija]]. == Demografija == {{main|Malavio demografija}} Malavyje gyvena virš 15 mln. gyventojų, jų [[2009]] m. skaičius augo 2,75 %. Manoma, kad 2050 m. šalyje bus virš 45 mln. gyventojų.<ref>[http://www.ifs.du.edu/ifs/frm_GraphicalDisplay.aspx?ListNames=%27Population,%20History%20and%20Forecast%27&HistFor=True&GrpOp=0&Dim1=99&File=1 Forecast provided] by [[International Futures]]</ref> Malavyje gyvena 10 pagrindinių etninių grupių: [[ngondžiai]] (niakjusai), [[tumbukai]], [[tongai (Malavis)|tongai]], [[čevai]], [[ngoniai]], [[jao (Malavis)|jao]], [[njandžai]], [[lomviai]], [[kokolai]], [[senai]]. Yra europiečių ir azijiečių kilmės gyventojų. Pagrindinės kalbos yra [[čevų kalba|čevų]], kuria kalba 57 % gyventojų (jos niandžų dialektu 12,8 %), [[jao kalba]] – 10,1 %, [[tumbukų kalba]] – 9,5 %. Kitos vietinės kalbos: [[lomvių kalba|lomvių]], kurią vartoja 250 tūkst. šalies pietryčiuose, [[kokolų kalba|kokolų]], turinti 200 tūkst. kalbančiųjų pietryčiuose, lambjų, vartojama 45 tūkst. gyventojų šiaurės vakaruose, ndalių su 70 tūkst. vartotojų, niakjusų-ngondžių, kurią vartoja 300 tūkst. šiaurės Malavyje. Senų kalbą vartoja 270 tūkst. Malavio gyventojų pietuose, o tongų – 170 tūkst. šiaurėje.<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/show_country.asp?name=Malawi|title=Languages of Malawi|publisher=SIL International|accessdate=21 November 2008|work=Ethnologue}}</ref> === Religija === Duomenys apie Malavio religiją labai varijuoja. Malavio religijos projektas,<ref>{{cite web |url=http://malawi.pop.upenn.edu/malawi-data-qualitative-religion |title=The Malawi Religion Project (MRP) &#124; Malawi Longitudinal Study of Families and Health (MLSFH) |publisher=Malawi.pop.upenn.edu |date= |accessdate=31 December 2013 |archive-date=2018-06-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180612140628/http://malawi.pop.upenn.edu/malawi-data-qualitative-religion |url-status=dead }}</ref> vadovaujamas Pensilvanijos universiteto [[2010]] m., teigia, kad 68 % Malavio gyventojų yra krikščionys, 25 % musulmonai, o likusieji pripažįsta kitas religijas.<ref>[http://repository.upenn.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1045&context=psc_working_papers (page 63)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304063508/http://repository.upenn.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1045&context=psc_working_papers |date=2016-03-04 }}</ref> Didžiausios Malavio krikščionių grupės yra Romos katalikai ir Centrinės Afrikos [[presbiterionai]], turintys 1,3 mln. narių. Tai didžiausia reformatų grupė šalyje. Be to Malavyje yra mažesnės anglikonų, baptistų, evangelikų, [[Septintosios dienos adventistai|adventistų]] grupės. Dauguma musulmonų yra sunitai. Šalyje yra [[Rastafarizmas|rastafarių]], hinduistų, [[Bahajų tikėjimas|bahajų]] ir 300 žydų.<ref>{{cite web|author=Joshua Project |url=http://www.joshuaproject.net/people-profile.php?peo3=12347&rog3=MI |title=Jews in Malawi |publisher=Joshuaproject.net |date= |accessdate=19 April 2013}}</ref> Malavyje yra 4 % ateistų, bet prie jų gali būti priskirti išpažįstantys vietines Afrikos religijas.<ref>{{cite web|url=http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90107.htm|title=Malawi|work=International Religious Freedom Report 2007|accessdate=18 December 2008|publisher=U.S. Department of State|date=14 September 2007}}</ref> == Kultūra == {{main|Malavio kultūra}} == Kita informacija == * [[Malavio ryšiai]] * [[Malavio transportas]] * [[Malavio karinės pajėgos]] * [[Malavio tarptautiniai santykiai]] * [[Malavio šventės]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Malawi}} {{Afrika}} {{Tautų sandrauga}} [[Kategorija:Malavis| ]] ebxlf96f0fwzaw9d3bgjo7n2aimst72 0 5940 7956488 6828771 2026-11-01T13:11:44Z Vaidila 74639 /* */ 7956488 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal. Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 8s330cstcz8awi881szi89zmuux1wqq 7956500 7956488 2026-11-01T13:29:25Z Vaidila 74639 /* */ 7956500 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal. Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] q5cof2c5tmtg4dw12z947d09hnuu2vt 7956505 7956500 2026-11-01T13:43:27Z Vaidila 74639 /* */ 7956505 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal. Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 262t7znuriswtvpud9azu9t7ix19h7e 7956506 7956505 2026-11-01T13:51:07Z Vaidila 74639 7956506 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,lp panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal. Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] kmpghv2g6zvc419u85hkkn1j0j7lj4g 7956507 7956506 2026-11-01T13:54:20Z Vaidila 74639 7956507 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,lp panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref><ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo. Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] fp4ryhdrzk87mxvpy6x5q1h6t6pydxl 7956508 7956507 2026-11-01T13:56:45Z Vaidila 74639 7956508 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] am55rjd2rc6eui8nyejk2zgjre8n7vy 7956509 7956508 2026-11-01T14:04:53Z Vaidila 74639 /* */ 7956509 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26 l|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 9tslrsu580cgbcyv8i1i1f92cpp4bht 7956510 7956509 2026-11-01T14:14:40Z Vaidila 74639 /* */ 7956510 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26 l|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 7lx1egeu8ba0ssl1a0rhxhxeonfuefr 7956511 7956510 2026-11-01T14:16:05Z Vaidila 74639 /* */ 7956511 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26 l|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] tsu8pp51iwg5r6vbl1l7xyrey1xbkbo 7956514 7956511 2026-11-01T14:17:54Z Vaidila 74639 /* */ 7956514 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas visose JAV valstijose išskyrus [[Nevada|Nevadą]], kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26 l|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 4upqcza5j2xefmp4l3ur946hpw8am6p 7956516 7956514 2026-11-01T14:21:32Z Vaidila 74639 /* */ 7956516 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas visose JAV valstijose išskyrus [[Havajai|Havajus]] bei [[Nevada|Nevadą]], kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26 l|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 4ufjzn47ngi2jqj7te8s7kj4smllfhg 7956518 7956516 2026-11-01T14:26:19Z Vaidila 74639 /* */ 7956518 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas visose JAV valstijose išskyrus [[Havajai|Havajus]] bei [[Nevada|Nevadą]], kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 9bmwd23oukjp6tr9qbbxs6s822lu1af 7956528 7956518 2026-11-01T15:03:37Z Vaidila 74639 /* */ 7956528 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas visose JAV valstijose išskyrus [[Havajai|Havajus]] bei [[Nevada|Nevadą]], kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau šalių bei regionų atsisako pastarosios praktikos.<ref>{{Cite web|date=2025-03-06|title=Places around the world that opt out of daylight savings - and why|url=https://www.bbc.com/future/article/20240308-daylight-savings-reasons-history-health-hazards-countries-that-abolished|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 4kq2631pxjahozmrufdb91b3p1bdoan 7956533 7956528 2026-11-01T15:10:49Z Vaidila 74639 /* */ 7956533 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau šalių bei regionų atsisako pastarosios praktikos.<ref>{{Cite web|date=2025-03-06|title=Places around the world that opt out of daylight savings - and why|url=https://www.bbc.com/future/article/20240308-daylight-savings-reasons-history-health-hazards-countries-that-abolished|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas visose JAV valstijose išskyrus [[Havajai|Havajus]] bei [[Nevada|Nevadą]], kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> [[sausio 1]] d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą [[ES]] mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti [[1895]] m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') [[1907]] m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett's pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo [[1916]] m. [[balandžio 30]] d. iki [[1916]] m. [[spalio 1]] dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ([[1916]] m. [[gegužės 21]] iki [[1916]] m. [[spalio 1]] d.). [[1918]] metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus [[JAV]] vėl įvedė vasaros laiką [[1942]] metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] c4wnhneq0mct1p9uv0tykbesja5t85b 7956539 7956533 2026-11-01T15:39:41Z Nestea 25298 7956539 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau šalių bei regionų atsisako pastarosios praktikos.<ref>{{Cite web|date=2025-03-06|title=Places around the world that opt out of daylight savings - and why|url=https://www.bbc.com/future/article/20240308-daylight-savings-reasons-history-health-hazards-countries-that-abolished|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas visose JAV valstijose išskyrus [[Havajai|Havajus]] bei [[Nevada|Nevadą]], kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti 1895 m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') 1907 m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett’s pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo 1916 m. balandžio 30 d. iki 1916 m. spalio 1 dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] (1916 m. gegužės 21 iki 1916 m. spalio 1 d.). 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką 1942 metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 7zixolqfipvswqrm4y4ohu7430wkg70 7956542 7956539 2026-11-01T15:51:15Z Vaidila 74639 /* */ 7956542 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau šalių bei regionų atsisako pastarosios praktikos.<ref>{{Cite web|date=2025-03-06|title=Places around the world that opt out of daylight savings - and why|url=https://www.bbc.com/future/article/20240308-daylight-savings-reasons-history-health-hazards-countries-that-abolished|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas beveik visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]], [[Gruzija|Gruziją]], [[Armėnija|Armėniją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas visose JAV valstijose išskyrus [[Havajai|Havajus]] bei [[Nevada|Nevadą]], kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti 1895 m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') 1907 m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett’s pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo 1916 m. balandžio 30 d. iki 1916 m. spalio 1 dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] (1916 m. gegužės 21 iki 1916 m. spalio 1 d.). 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką 1942 metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 8s8nko9alo1szqdsoq1xs6cgcv2orco 7956543 7956542 2026-11-01T15:52:55Z Vaidila 74639 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|Aptarimas]]) darytas keitimas 7956542 7956543 wikitext text/x-wiki '''Vasaros laikas''' – vietinis tam tikro [[regionas|regiono]] laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai [[Juostinis laikas|juostinio laiko]]) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau šalių bei regionų atsisako pastarosios praktikos.<ref>{{Cite web|date=2025-03-06|title=Places around the world that opt out of daylight savings - and why|url=https://www.bbc.com/future/article/20240308-daylight-savings-reasons-history-health-hazards-countries-that-abolished|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Vaizdas:DST Countries Map.png|miniatiūra|300px|Mėlynai pažymėtos teritorijos, kuriose naudojamas vasaros laikas Šiaurės pusrutulyje, oranžine spalva – naudojamas vasaros laikas Pietų pusrutulyje, Pilka spalva – buvo naudotas anksčiau, tamsiai pilka – niekada nenaudotas]] Vasaros laikas naudojamas visose [[Europa|Europos]] valstybėse (išskyrus [[Islandija|Islandiją]], [[Rusija|Rusiją]],<ref>{{Cite news|date=2014-07-22|title=Russia: Putin abolishes 'daylight savings' time change|url=https://www.bbc.com/news/blogs-news-from-elsewhere-28423647|access-date=2026-11-01|website=[[BBC]]}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusiją]]). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Lietuvoje paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties. Vasaros laikas naudojamas visose JAV valstijose išskyrus [[Havajai|Havajus]] bei [[Nevada|Nevadą]], kai kuriose [[Kanada|Kanados]] provincijose ir teritorijose,<ref>[https://www.insauga.com/canada-is-ending-daylight-saving-time-so-what-happened-to-ontario/ Canada is ending Daylight Saving Time, so what happened to Ontario?], Insauga Staff, September 27, 2026 [https://ghostarchive.org/archive/3vTGe Archived]</ref> [[Australija|Australijoje]], kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m.,<ref name=vz /> panaikintas 2000 m.,<ref name=vz /> o nuo 2003 m.<ref name=vz /> sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.<ref>{{Cite web|title=Mūsų šaliai labiau tinka žiemos laikas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/musu-saliai-labiau-tinka-ziemos-laikas-61025959|access-date=2026-11-01|website=[[Delfi.lt]]}}</ref> Lietuva siekianti [[ES|Europos Sąjungos]] narystės privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas. Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo.<ref name=vz>{{Cite web|title=VŽ paaiškina: kodėl įvedamas vasaros laikas?|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/03/25/vz-paaiskina-kodel-ivedamas-vasaros-laikas |access-date=2026-11-01|website=[[vz.lt]]}}</ref> Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. [[Europos Parlamentas]] pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.<ref>{{Cite web|date=2019-03-26|title=EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.|url=https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20190321IPR32107/ep-pozicija-laikrodziu-turetume-nebesukioti-nuo-2021-m|access-date=2021-03-28|website=[[Europos Parlamentas]]}}</ref> Tačiau prieš oficialų to patvirtinimą ES šalys turi susitarti, ar jos nori visam laikui įvesti vasaros, ar žiemos laiką. Kadangi dėl to nebuvo susitarta, šis klausimas vis atidėliojamas.<ref>{{Cite web|date=2024-10-26|title=Europos Parlamento nariai siekia panaikinti vasaros laiką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2398053/europos-parlamento-nariai-siekia-panaikinti-vasaros-laika|access-date=2026-11-01|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Istorija == Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti 1895 m. anglų kilmės mokslininkas [[Entomologija|entomologas]] Džordžas Hadsonas (''George Vernon Hudson'').<ref>[http://rsnz.natlib.govt.nz/volume/rsnz_31/rsnz_31_00_008570.html] On Seasonal Time. Transactions and Proceedings of the Royal Society of New Zealand, Volume 31, 1898, Page 577</ref> Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui (''William Willett'') 1907 m. parašiusio straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją.<ref>[http://webexhibits.org/daylightsaving/willett.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100930031505/http://www.webexhibits.org/daylightsaving/willett.html |date=2010-09-30 }} Waste of Daylight. William Willett’s pamphlet. Sloane Square, London, July, 1907</ref> Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio. Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietija|Vokietijoje]] (nuo 1916 m. balandžio 30 d. iki 1916 m. spalio 1 dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] (1916 m. gegužės 21 iki 1916 m. spalio 1 d.). 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas [[JAV]], tačiau galiojo tik metus.<ref>{{Cite web|date=2021-03-26|title=What is Daylight Saving Time?|url=https://www.cnbc.com/video/2021/03/26/seasonal-clock-changes-for-daylight-saving-time.html|access-date=2021-03-28|website=CNBC}}</ref> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] taupant resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką 1942 metais. == Išnašos == {{išn}} {{Commons|Category:Clocks|no=T}} [[Kategorija:Laiko juostos]] [[Kategorija:Vasara]] 7zixolqfipvswqrm4y4ohu7430wkg70 0 8093 7956706 7703268 2026-11-02T05:10:30Z ~2026-58209-24 227368 vėlinės irgi sventine diena 7956706 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventė | holiday_name = Vėlinės | type = Christian | longtype = Krikščioniška šventė | image = William-Adolphe Bouguereau (1825-1905) - The Day of the Dead (1859).jpg | caption = ''Visų mirusiųjų diena'' ([[William-Adolphe Bouguereau]]) | nickname = {{hlist | Mirusiųjų atminimo diena | Ilgės}} | observedby = Krikščionys |litcolor = Juoda, kur tradicija<ref name="ReferenceA">''General Instruction of the Roman Missal'', 346</ref> (kitur violetinė arba rožinė)<ref name="ReferenceA">''General Instruction of the Roman Missal'', 346</ref> | begins = | ends = | significance = | date = Lapkričio 2 d. | celebrations = | duration = 1 diena | frequency = Kasmet | observances = | relatedto = {{hlist | [[Mirusiųjų diena]] | [[Helovinas]] | [[Visų šventųjų diena]] | [[Samhain]]}} }} '''Vėlinės''' ('''Vė̃linės''') arba '''[[Ilgės]]'''<ref>Aleksandras Žarskus. „[http://www.straipsniai.lt/velines/puslapis/9079 Rudens virsmo šventės. Ilgės. Vėlinės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071218002832/http://www.straipsniai.lt/velines/puslapis/9079 |date=2007-12-18 }}“. Sutrumpinta iš Kauno tautinės kultūros centro leidinio „Baltų pasaulėjauta ir lietuviška savimonė“, III dalies (2000 m.). Nuoroda tikrinta 2007-11-02.</ref>, katalikiškoje liturgijoje – '''Visų mirusiųjų paminėjimas''' ({{la|Commemoratio Omnium Fidelium Defunctorum}}) – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena minima [[lapkričio 2]] d.{{sfn|Cross|Livingstone|2005|p=42}}{{sfn|Ball|2003|p=33|ps=: All Souls' Day: The annual commemoration of all the faithful departed, 2 November.}} [[Tradicija|Tradiciškai]] lankomi mirusiųjų kapai, uždegama [[žvakė|žvakių]]. Vėlinės Lietuvoje yra laikomos [[Lietuvos šventės|šventine diena.]] Neretai ši diena natūraliai susilieja su [[lapkričio 1]] d. minima [[Visi šventieji|Visų šventųjų diena]]. Paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, kapai dažniau lankomi [[lapkričio 1]] d. == Bažnytinė tradicija == Vėlinių dieną (lapkričio 2) bažnyčioje giedamos gedulinės liturginės valandos; iki vidurdienio giedama Rytmetinė, po vidurdienio – Vakarinė. Pagrindinės šv. Mišios baigiamos procesija į [[kapinės|kapines]], šventoriuje, arba bažnyčioje. Pelnomi visuotiniai [[atlaidai]], jei per Vėlines bažnyčioje ar koplyčioje sukalbama ''[[Tėve mūsų]]'' ir tikėjimo išpažinimą arba per Vėlinių aštuondienį (lapkričio 1–8) aplankomos kapinės ir meldžiamasi už mirusiuosius, arba pirmąjį mėnesio penktadienį bažnyčioje prie išstatyto Švč. Sakramento sukalbama Švenčiausiosios ''Jėzaus Širdies litanija'' ir atsiteisimo malda ''[[Kyrie eleison]]''. Pirmą kartą bendruomeninė malda už mirusiuosius paminėta [[IV a.]], o po Pietų ir Vakarų Europą ėmė plisti [[IX a.]] Šventės diena pradžioje nebuvo pastovi – [[lapkričio 17]], [[sausio 1]], ar [[sausio 14]]. [[Kliuni]] benediktinų vienuolyno abatas Odilonas [[998]] m. įvedė tradiciją iškart po Visų Šventųjų melstis už mirusius vienuolijos narius. XIII a. ji išplito visoje Katalikų Bažnyčioje. == Papročiai == [[Vaizdas:Ginkunu kapines 2010 velines 02.jpg||thumb|250px|[[Ginkūnų kapinės]] per [[2010]] m. Vėlines]] Lietuvių Vėlinės susiklostė krikščioniškam papročiui persipynus su senąją lietuvių švente Ilgėmis. Būta papročio Vėlinių dieną rinktis sodžiaus kapinaitėse, pasimeldus susėsti prie šeimos kapo ir valgyti pasikvietus neturtinguosius. Kai kur Rytų Lietuvoje maistą ant kapo sudėdavo Visų Šventųjų dienos vakarą ir palikdavo per naktį, valgydavo ir dalindavo vargstantiems tik per Vėlines. [[Dzūkija|Dzūkijoje]] ir Rytų Aukštaitijoje dėti maistą ant kapų vietomis išliko iki XX a. pr. Nuo XIX a. vid. šventė pritraukta prie bažnytinės liturgijos – kunigai ragindavo tą dieną dalyvauti pamaldose, rinktis tik savo parapijos kapinėse, nenešti maisto į kapus. Nuo XX a. pr. įsigalėjo paprotys kapuose deginti žvakes.<ref name="vle">{{cite web |title=Vėlinės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/velines/ |author=[[MELC]] |editor=Teresė Paulauskytė |date=2022-12-15 |orig-date=2018-10-12 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-09-16}}</ref> Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas keleivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys. [[Vaizdas:Lithuanian military history. The Monument to Those Who Died for Lithuania’s Freedom in the Independence War decorated for All Souls’ (Vėlinės) Day. 1938, Kaunas, Lithuania.jpg|thumb|Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę paminklas Karo muziejaus sodelyje papuoštas per Vėlines. 1938 m.]] Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“, tai yra mirusieji ne sava mirtimi. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pavyzdžiui, mirusių nekrikštytų [[kūdikis|kūdikių]], per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos [[Malda|maldų]]. == Taip pat žiūrėti == * [[Memento mori]] * [[Vėlinės (poema)]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|last=Ball|first=Ann|title=Encyclopedia of Catholic Devotions and Practices|url=https://books.google.com/books?id=HCBLswEACAAJ|year=2003|publisher=Our Sunday Visitor|isbn=978-0-87973-910-2}} * {{cite book|last1=Cross|first1=Frank Leslie|last2=Livingstone|first2=Elizabeth A.|title=The Oxford Dictionary of the Christian Church|url=https://books.google.com/books?id=fUqcAQAAQBAJ&pg=PA42|year=2005|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-280290-3}} {{Krikščioniškos šventės}} [[Kategorija:Lietuvių kalendorinės šventės]] [[Kategorija:Katalikų šventės]] dqqpq2be3if3fqf03jmwlblhzrqz93x 7956720 7956706 2026-11-02T07:03:21Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-58209-24 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) 7703268 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventė | holiday_name = Vėlinės | type = Christian | longtype = Krikščioniška šventė | image = William-Adolphe Bouguereau (1825-1905) - The Day of the Dead (1859).jpg | caption = ''Visų mirusiųjų diena'' ([[William-Adolphe Bouguereau]]) | nickname = {{hlist | Mirusiųjų atminimo diena | Ilgės}} | observedby = Krikščionys |litcolor = Juoda, kur tradicija<ref name="ReferenceA">''General Instruction of the Roman Missal'', 346</ref> (kitur violetinė arba rožinė)<ref name="ReferenceA">''General Instruction of the Roman Missal'', 346</ref> | begins = | ends = | significance = | date = Lapkričio 2 d. | celebrations = | duration = 1 diena | frequency = Kasmet | observances = | relatedto = {{hlist | [[Mirusiųjų diena]] | [[Helovinas]] | [[Visų šventųjų diena]] | [[Samhain]]}} }} '''Vėlinės''' ('''Vė̃linės''') arba '''[[Ilgės]]'''<ref>Aleksandras Žarskus. „[http://www.straipsniai.lt/velines/puslapis/9079 Rudens virsmo šventės. Ilgės. Vėlinės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071218002832/http://www.straipsniai.lt/velines/puslapis/9079 |date=2007-12-18 }}“. Sutrumpinta iš Kauno tautinės kultūros centro leidinio „Baltų pasaulėjauta ir lietuviška savimonė“, III dalies (2000 m.). Nuoroda tikrinta 2007-11-02.</ref>, katalikiškoje liturgijoje – '''Visų mirusiųjų paminėjimas''' ({{la|Commemoratio Omnium Fidelium Defunctorum}}) – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena minima [[lapkričio 2]] d.{{sfn|Cross|Livingstone|2005|p=42}}{{sfn|Ball|2003|p=33|ps=: All Souls' Day: The annual commemoration of all the faithful departed, 2 November.}} [[Tradicija|Tradiciškai]] lankomi mirusiųjų kapai, uždegama [[žvakė|žvakių]]. Neretai ši diena natūraliai susilieja su [[lapkričio 1]] d. minima [[Visi šventieji|Visų šventųjų diena]]. Paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, kapai dažniau lankomi [[lapkričio 1]] d., kuri [[Lietuvos šventės|Lietuvoje yra šventinė diena]]. == Bažnytinė tradicija == Vėlinių dieną (lapkričio 2) bažnyčioje giedamos gedulinės liturginės valandos; iki vidurdienio giedama Rytmetinė, po vidurdienio – Vakarinė. Pagrindinės šv. Mišios baigiamos procesija į [[kapinės|kapines]], šventoriuje, arba bažnyčioje. Pelnomi visuotiniai [[atlaidai]], jei per Vėlines bažnyčioje ar koplyčioje sukalbama ''[[Tėve mūsų]]'' ir tikėjimo išpažinimą arba per Vėlinių aštuondienį (lapkričio 1–8) aplankomos kapinės ir meldžiamasi už mirusiuosius, arba pirmąjį mėnesio penktadienį bažnyčioje prie išstatyto Švč. Sakramento sukalbama Švenčiausiosios ''Jėzaus Širdies litanija'' ir atsiteisimo malda ''[[Kyrie eleison]]''. Pirmą kartą bendruomeninė malda už mirusiuosius paminėta [[IV a.]], o po Pietų ir Vakarų Europą ėmė plisti [[IX a.]] Šventės diena pradžioje nebuvo pastovi – [[lapkričio 17]], [[sausio 1]], ar [[sausio 14]]. [[Kliuni]] benediktinų vienuolyno abatas Odilonas [[998]] m. įvedė tradiciją iškart po Visų Šventųjų melstis už mirusius vienuolijos narius. XIII a. ji išplito visoje Katalikų Bažnyčioje. == Papročiai == [[Vaizdas:Ginkunu kapines 2010 velines 02.jpg||thumb|250px|[[Ginkūnų kapinės]] per [[2010]] m. Vėlines]] Lietuvių Vėlinės susiklostė krikščioniškam papročiui persipynus su senąją lietuvių švente Ilgėmis. Būta papročio Vėlinių dieną rinktis sodžiaus kapinaitėse, pasimeldus susėsti prie šeimos kapo ir valgyti pasikvietus neturtinguosius. Kai kur Rytų Lietuvoje maistą ant kapo sudėdavo Visų Šventųjų dienos vakarą ir palikdavo per naktį, valgydavo ir dalindavo vargstantiems tik per Vėlines. [[Dzūkija|Dzūkijoje]] ir Rytų Aukštaitijoje dėti maistą ant kapų vietomis išliko iki XX a. pr. Nuo XIX a. vid. šventė pritraukta prie bažnytinės liturgijos – kunigai ragindavo tą dieną dalyvauti pamaldose, rinktis tik savo parapijos kapinėse, nenešti maisto į kapus. Nuo XX a. pr. įsigalėjo paprotys kapuose deginti žvakes.<ref name="vle">{{cite web |title=Vėlinės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/velines/ |author=[[MELC]] |editor=Teresė Paulauskytė |date=2022-12-15 |orig-date=2018-10-12 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-09-16}}</ref> Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas keleivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys. [[Vaizdas:Lithuanian military history. The Monument to Those Who Died for Lithuania’s Freedom in the Independence War decorated for All Souls’ (Vėlinės) Day. 1938, Kaunas, Lithuania.jpg|thumb|Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę paminklas Karo muziejaus sodelyje papuoštas per Vėlines. 1938 m.]] Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“, tai yra mirusieji ne sava mirtimi. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pavyzdžiui, mirusių nekrikštytų [[kūdikis|kūdikių]], per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos [[Malda|maldų]]. == Taip pat žiūrėti == * [[Memento mori]] * [[Vėlinės (poema)]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|last=Ball|first=Ann|title=Encyclopedia of Catholic Devotions and Practices|url=https://books.google.com/books?id=HCBLswEACAAJ|year=2003|publisher=Our Sunday Visitor|isbn=978-0-87973-910-2}} * {{cite book|last1=Cross|first1=Frank Leslie|last2=Livingstone|first2=Elizabeth A.|title=The Oxford Dictionary of the Christian Church|url=https://books.google.com/books?id=fUqcAQAAQBAJ&pg=PA42|year=2005|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-280290-3}} {{Krikščioniškos šventės}} [[Kategorija:Lietuvių kalendorinės šventės]] [[Kategorija:Katalikų šventės]] lfcm59cbzmk2xbf3ml5g4g24b31d9bm 7956721 7956720 2026-11-02T07:03:49Z Homo ergaster 10314 Atmestas Homo ergaster pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (~2026-58209-24 keitimas) 7956706 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventė | holiday_name = Vėlinės | type = Christian | longtype = Krikščioniška šventė | image = William-Adolphe Bouguereau (1825-1905) - The Day of the Dead (1859).jpg | caption = ''Visų mirusiųjų diena'' ([[William-Adolphe Bouguereau]]) | nickname = {{hlist | Mirusiųjų atminimo diena | Ilgės}} | observedby = Krikščionys |litcolor = Juoda, kur tradicija<ref name="ReferenceA">''General Instruction of the Roman Missal'', 346</ref> (kitur violetinė arba rožinė)<ref name="ReferenceA">''General Instruction of the Roman Missal'', 346</ref> | begins = | ends = | significance = | date = Lapkričio 2 d. | celebrations = | duration = 1 diena | frequency = Kasmet | observances = | relatedto = {{hlist | [[Mirusiųjų diena]] | [[Helovinas]] | [[Visų šventųjų diena]] | [[Samhain]]}} }} '''Vėlinės''' ('''Vė̃linės''') arba '''[[Ilgės]]'''<ref>Aleksandras Žarskus. „[http://www.straipsniai.lt/velines/puslapis/9079 Rudens virsmo šventės. Ilgės. Vėlinės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071218002832/http://www.straipsniai.lt/velines/puslapis/9079 |date=2007-12-18 }}“. Sutrumpinta iš Kauno tautinės kultūros centro leidinio „Baltų pasaulėjauta ir lietuviška savimonė“, III dalies (2000 m.). Nuoroda tikrinta 2007-11-02.</ref>, katalikiškoje liturgijoje – '''Visų mirusiųjų paminėjimas''' ({{la|Commemoratio Omnium Fidelium Defunctorum}}) – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena minima [[lapkričio 2]] d.{{sfn|Cross|Livingstone|2005|p=42}}{{sfn|Ball|2003|p=33|ps=: All Souls' Day: The annual commemoration of all the faithful departed, 2 November.}} [[Tradicija|Tradiciškai]] lankomi mirusiųjų kapai, uždegama [[žvakė|žvakių]]. Vėlinės Lietuvoje yra laikomos [[Lietuvos šventės|šventine diena.]] Neretai ši diena natūraliai susilieja su [[lapkričio 1]] d. minima [[Visi šventieji|Visų šventųjų diena]]. Paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, kapai dažniau lankomi [[lapkričio 1]] d. == Bažnytinė tradicija == Vėlinių dieną (lapkričio 2) bažnyčioje giedamos gedulinės liturginės valandos; iki vidurdienio giedama Rytmetinė, po vidurdienio – Vakarinė. Pagrindinės šv. Mišios baigiamos procesija į [[kapinės|kapines]], šventoriuje, arba bažnyčioje. Pelnomi visuotiniai [[atlaidai]], jei per Vėlines bažnyčioje ar koplyčioje sukalbama ''[[Tėve mūsų]]'' ir tikėjimo išpažinimą arba per Vėlinių aštuondienį (lapkričio 1–8) aplankomos kapinės ir meldžiamasi už mirusiuosius, arba pirmąjį mėnesio penktadienį bažnyčioje prie išstatyto Švč. Sakramento sukalbama Švenčiausiosios ''Jėzaus Širdies litanija'' ir atsiteisimo malda ''[[Kyrie eleison]]''. Pirmą kartą bendruomeninė malda už mirusiuosius paminėta [[IV a.]], o po Pietų ir Vakarų Europą ėmė plisti [[IX a.]] Šventės diena pradžioje nebuvo pastovi – [[lapkričio 17]], [[sausio 1]], ar [[sausio 14]]. [[Kliuni]] benediktinų vienuolyno abatas Odilonas [[998]] m. įvedė tradiciją iškart po Visų Šventųjų melstis už mirusius vienuolijos narius. XIII a. ji išplito visoje Katalikų Bažnyčioje. == Papročiai == [[Vaizdas:Ginkunu kapines 2010 velines 02.jpg||thumb|250px|[[Ginkūnų kapinės]] per [[2010]] m. Vėlines]] Lietuvių Vėlinės susiklostė krikščioniškam papročiui persipynus su senąją lietuvių švente Ilgėmis. Būta papročio Vėlinių dieną rinktis sodžiaus kapinaitėse, pasimeldus susėsti prie šeimos kapo ir valgyti pasikvietus neturtinguosius. Kai kur Rytų Lietuvoje maistą ant kapo sudėdavo Visų Šventųjų dienos vakarą ir palikdavo per naktį, valgydavo ir dalindavo vargstantiems tik per Vėlines. [[Dzūkija|Dzūkijoje]] ir Rytų Aukštaitijoje dėti maistą ant kapų vietomis išliko iki XX a. pr. Nuo XIX a. vid. šventė pritraukta prie bažnytinės liturgijos – kunigai ragindavo tą dieną dalyvauti pamaldose, rinktis tik savo parapijos kapinėse, nenešti maisto į kapus. Nuo XX a. pr. įsigalėjo paprotys kapuose deginti žvakes.<ref name="vle">{{cite web |title=Vėlinės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/velines/ |author=[[MELC]] |editor=Teresė Paulauskytė |date=2022-12-15 |orig-date=2018-10-12 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-09-16}}</ref> Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas keleivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys. [[Vaizdas:Lithuanian military history. The Monument to Those Who Died for Lithuania’s Freedom in the Independence War decorated for All Souls’ (Vėlinės) Day. 1938, Kaunas, Lithuania.jpg|thumb|Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę paminklas Karo muziejaus sodelyje papuoštas per Vėlines. 1938 m.]] Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“, tai yra mirusieji ne sava mirtimi. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pavyzdžiui, mirusių nekrikštytų [[kūdikis|kūdikių]], per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos [[Malda|maldų]]. == Taip pat žiūrėti == * [[Memento mori]] * [[Vėlinės (poema)]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{cite book|last=Ball|first=Ann|title=Encyclopedia of Catholic Devotions and Practices|url=https://books.google.com/books?id=HCBLswEACAAJ|year=2003|publisher=Our Sunday Visitor|isbn=978-0-87973-910-2}} * {{cite book|last1=Cross|first1=Frank Leslie|last2=Livingstone|first2=Elizabeth A.|title=The Oxford Dictionary of the Christian Church|url=https://books.google.com/books?id=fUqcAQAAQBAJ&pg=PA42|year=2005|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-280290-3}} {{Krikščioniškos šventės}} [[Kategorija:Lietuvių kalendorinės šventės]] [[Kategorija:Katalikų šventės]] dqqpq2be3if3fqf03jmwlblhzrqz93x 0 8964 7956501 7935171 2026-11-01T13:29:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956501 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Kėdainiai |paveikslelis = Kedainiai14. 2007-05-06.jpg |paveikslėlio tekstas = Didžioji gatvė senamiestyje |herbas = Coat of arms of Kedainiai (Lithuania).svg |vėliava = Kėdainių Vėliava.png |lat = 55.289 |long = 23.976 |apskritis = Kauno |savivaldybė = Kėdainių rajono |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 23422 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 26.97 |pastokodas = centrinis LT-57001 |kirč = {{Vietovardis|k=1|Kėdáiniai|Kėdáinių|Kėdáiniams|Kėdáinius|Kėdáiniais|Kėdáiniuose|š=2002}} |istpav = {{de|Kedahnen}}, {{pl|Kiejdany}}, {{yi|Keidan}}, {{ru|Кейданы}}<ref name="ESBE">{{ESBE|14a|050/50344|Кейданы|891}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|560|Кейданы}}</ref> |vikiteka = Category:Kėdainiai }} '''Kėdainiai''' – miestas vidurio [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]], abipus [[Nevėžis|Nevėžio]], už 51 km į šiaurę nuo [[Kaunas|Kauno]]. [[Kėdainių rajono savivaldybė]]s ir [[Kėdainių miesto seniūnija|seniūnijos]] centras. [[Kėdainių senamiestis]] įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės [[urbanistikos paminklas]]. Čia stovi 4 bažnyčios ir 1 cerkvė (katalikų – [[Kėdainių šv. Juozapo bažnyčia]] ir [[Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia]], taip pat [[Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia]] ir [[Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia]], [[Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė]]). Prie [[Kėdainių geležinkelio stotis|Kėdainių geležinkelio stoties]] stovi [[Lietuvos nepriklausomybės paminklas]]. Svarbus pramonės (daugiausia chemijos ir maisto perdirbimo) ir susisiekimo centras. Yra vienas pašto skyrius (LT-57001). Miesto gimtadienis švenčiamas [[rugpjūčio 8]]–[[rugpjūčio 10|10]] dienomis. Vasarą taip pat švenčiamos „Agurkų šventės“ (XIX a. Kėdainių žydai pradėjo agurkų verslą). == Etimologija == [[Hermanas Vartbergė|H. Vartbergės]] kronikoje minima ''Gaydine'' gyvenvietė, [[Janas Dlugošas]] mini ''Kieidany''. Vėlesni šaltiniai miestą vadina irgi įvairiai – ''Keidaini'', ''Keidany'', ''Keidony'' ir kt. XVII a. minima miesto lytis '''''Kėdainys''''', XX a. tarpukariu – '''''Kedainiai'''''. Manoma, kad miesto pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio daugiskaitos – pavardės ''Kėdainis'',<ref>{{Vanagas 2004|90–91}}</ref> ši pavardė savo ruožtu kilusi iš veiksmažodžio ''kėdoti'' („sklaidyti, vartyti, kėtoti“).<ref>{{cite web |title=kėdoti|author=|date=|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= https://etimologija.baltnexus.lt/?w=k%C4%97doti|accessdate=2020-04-25}}</ref> Tačiau legenda byloja, kad pavadinimas kilęs nuo iš [[Kuršas|Kuršo]] atvykusio pirklio Keidangeno, neva įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį.<ref name="postilla.mch.mii.lt">[http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm Tėvų žemė apie Kėdainius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060417163730/http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm |date=2006-04-17 }}</ref> == Geografija == Miestas išsidėstęs [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio Lietuvos žemumos]] centre. Kėdainiuose į Nevėžį įteka [[Dotnuvėlė]] ir [[Smilga (upė)|Smilga]] (iš vakarų pusės) bei [[Obelis (upė)|Obelis]] (iš rytų pusės). === Miesto dalys === [[Vaizdas:DaniscoSugar Kedainiai.JPG|thumb|230px|„Danisco Sugar“ – cukraus fabrikas]] Pagrindinės Kėdainių miesto dalys yra '''[[Babėnai]]''' (šiaurėje), '''[[Jonušava|Janušava]]''' (vakaruose) ir '''[[Kėdainių senamiestis]]''' centre. Kitos miesto dalys yra faktiškai nedideli mikrorajonai, susiformavę iš buvusių kaimų arba pramoninių plotų. * '''''[[Justinava (Kėdainiai)|Justinava]]''''' – kolektyvinių sodų rajonas Kėdainių šiaurėje. * '''''Vilainiai''''' – Kėdainių miesto dalis kairiajame Nevėžio krante, į pietus nuo [[Vilainiai|Vilainių]] gyvenvietės ir kelio į Aristavą. Svarbiausia gatvė – Šėtos. Vyrauja nuosavi ikitarybinio ir tarybinio laikotarpio pastatai. Yra keli daugiabučiai. Įsikūrusios smulkios įmonės. Yra Kėdainių profesinio rengimo centro politechnikos skyrius. * '''''Pramonės rajonas''''' ([[Zabieliškis]]) – pietrytinė Kėdainių dalis, tarp Jonavos-Šeduvos ir Kėdainių-Babtų kelių, prie [[Obelis (upė)|Obelies]] upės. Čia įsikūrusios išskirtinai gamybos pramonės įmonės: [[Lifosa|AB Lifosa]], UAB „Kemira Lifosa“, AB „Kėdainių grūdai“, cukraus fabrikas, AB „Progresas“, UAB „Medžio plokštė“, UAB „JGB“. Taip pat yra UAB „Norfos mažmena“ sandėliai (buvusioje Kėdainių elektros aparatūros gamykloje), autobusų parkas, duonos kepykla, nauji UAB “Natūrali oda„ pastatai. Palei pramonės rajoną išsidėstęs naujasis Zabieliškio sąvartynas ir AB “Lifosa" fosfogipso kalnai. Svarbiausios gatvės: Pramonės, Metalistų, Biochemikų. == Istorija == Nežinoma, kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai. Kad jų būta, liudija pavieniai ir dažniausiai atsitiktinai aptinkami [[akmens amžius|akmens amžiaus]] dirbiniai: šlifuoti akmens kirvukai, įvairūs apdirbto [[titnagas|titnago]] ir [[kaulas|kaulo]] įrankiai. === Prekybininkų miestas === [[Vaizdas:Pochod Szwedow do Kiejdan.jpg|thumb|right|250px|Švedų žygis į Kėdainius. (Dailininko Jozefo Brandto paveikslas)]] [[Vaizdas:Kėdainiai.Radvilas Palace in 19th c.jpg|thumb|right|250px|[[Radvilos|Radvilų]] dvaro rūmai XIX a.]] [[1372]] m. Kėdainiai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose ([[Vartbergės kronika|H. Vartbergės kronikoje]]). Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš [[Kuršas|Kuršo]] ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Archeologiniai kasinėjimai paliudijo, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelės žvejų ir žemdirbių gyvenvietės, kuri XIV a. pradžioje jau buvo įsikūrusi dešiniajame [[Nevėžis|Nevėžio]] krante. To kaimelio šiaurėje augo didžiulė giria, kurioje būta pagonių šventyklos. Ją [[vokiečių ordinas|kryžiuočiai]] sunaikinę, o jos vietoje [[1403]] m. pastatę mūrinę bažnyčią. Spėjama, kad pirmasis miesto savininkas [[Radvila Astikaitis]] apie XV a. vidurį ant stataus ir vaizdingo kairiojo [[Nevėžis|Nevėžio]] kranto pastatė dvarą. Žemiau dvaro kūrėsi miestas (kurį XV a. mini [[Janas Dlugošas]]), per kurį nuo XV a. vidurio ėjo prekybos vieškeliai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į tuo laiku svarbų [[Žemaitija|Žemaitijos]] centrą [[Raseiniai|Raseinius]] ir iš [[Kaunas|Kauno]] į [[Ryga|Rygą]] ir [[Šiauliai|Šiaulius]]. Šio vieškelio pašonėje, netoli Smilgos upelio žiočių, atsirado turgaus aikštė, dabar vadinama Senąja rinka. [[xVI amžiaus 2-as dešimtmetis|1520]] m. jau buvo 145 gyvenamieji namai ir apie 1160 gyventojų, vykdavo turgūs ir buvo renkami turgaus mokesčiai. [[1535]] m. Kėdainių savininką kunigaikštį [[Jonas Radvila III|Joną Radvilą]] paskyrus Žemaičių seniūnu miestas tapo Žemaitijos administraciniu centru. Kėdainių ūkinę ir prekybinę veiklą pagyvino [[1568]] m. [[Gardinas|Gardino]] seime suteikta teisė plėtoti laivinę prekybą Nevėžio upe, [[1581]] m. [[Varšuva|Varšuvos]] seime įteisintas laisvas uostas besikuriančiame [[Skongalis|Skongalio]] priemiestyje ir [[1585]] m. patvirtinti nuostatai miesto amatininkams. Nuo [[1574]] m. valdant Jonui Kiškai, Kėdainiuose vykdavo visuotiniai Žemaičių [[bajorai (luomas)|bajorų]] seimeliai. Jo rūpesčiu [[1590]] m. [[balandžio 15]] d. karalius [[Zigmantas Vaza]] Kėdainiams suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]], o kartu ir teisę rengti šeštadieninius turgus, tris metines muges, miestiečiams statyti parduotuves ir laikyti pavyzdines svarstykles, ilgio bei saiko matus. Taip pat patvirtintas ir pirmasis [[Kėdainių herbas]] su Kiškų giminės simbolika: žydrame herbinio skydo lauke pavaizduota sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais; pasagos viduryje – dvi lašišos, nukreiptos į priešingas puses. XVI a. pabaigoje buvo pastatyta pirmoji mūrinė gotikinio stiliaus miesto rotušė. Per [[1598]] m. gaisrą sudegė 196 gyvenamieji namai, o per [[1600]] m. gaisrą – 59. Tačiau jau [[1604]] m. Kėdainiuose buvo 348 gyvenamieji namai ir apie 2 800 gyventojų. Tuo laiku mieste veikė net 104 smuklės: 82 [[alus|alaus]], 21 [[degtinė]]s ir viena [[midus|midaus]]. Nuo [[1614]] m. Kėdainiai vėl priklausė kunigaikščių Radvilų giminės protestantiškosios [[Biržai|Biržų]]-[[Dubingiai|Dubingių]] šakos atstovams. Valdant Lietuvos didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms – [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupui Radvilai]] ir jo sūnui [[Jonušas Radvila|Jonušui]] (1612–1655) – miestas išgyveno ūkinį ir kultūrinį pakilimą. XVII a. pirmoje pusėje Kėdainiuose veikė 10 amatininkų cechų, kuriems priklausė apie 300 amatininkų. Mieste veikė siuvėjų, puodžių, odminių, kalvių, audėjų, batsiuvių, dailidžių, gyvulių skerdikų cechai ir pirklių brolijos. [[1627]] m. [[rugpjūčio 24]] d. Kristupas Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto laisves ir suteikė naująjį herbą, kuriame panaudotos dviejų miestą valdžiusių giminių – Radvilų ir Kiškų – heraldinės figūros: auksiniame lauke juodas Radvilų erelio sparnas su koja, naguose laikančia plieninę Kiškų pasagą su trimis auksiniais kryžiais žydrame lauke. === Dvimiestis === [[Vaizdas:Kedainai6. 2007-05-06.jpg|thumb|250px|Didžioji gatvė]] [[1629]] m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno [[vokiečiai]] evangelikai [[liuteronybė|liuteronai]], kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių. Naujame miesto rajone, pavadintame Jonušava, apsigyveno apie 80 atvykėlių šeimų. [[1648]] m. [[balandžio 28]] d. Lietuvos valdovas [[Vladislovas Vaza]] Jonušavai patvirtino teisę rengti turgus, turėti savo burmistrą ir atskirą herbą. Jį sudarė žydrame lauke inicialas '''I''' ir virš inicialo geltoname lauke raudona kunigaikščio kepurė. Kėdainiuose pradėjo gyvuoti dvi juridiškai įteisintos [[bendruomenė]]s: Senųjų Kėdainių, kurios pagrindą sudarė [[evangelikai reformatai]], ir Jonušavos, arba Naujųjų Kėdainių, kurioje gyveno vokiečiai [[evangelikai liuteronai]]. Lietuvos miestų istorijoje tai antras atvejis po [[Trakai|Trakų]], kai viename mieste gyvavo dvi juridiškai įteisintos bendruomenės. Be to, [[1648]] m. pietinėje Kėdainių dalyje prie [[Knypava (Kėdainiai)|Knypavos]] turgavietės įsikūrė rusų [[stačiatikiai]], kadangi Jonušo Radvilos žmona Marija Mogilaitė buvo stačiatikė, todėl jos prašymu Jonušas Radvila [[1652]] m. pietinėje [[Knypava (Kėdainiai)|Knypavos]] dalyje pastatydino medinę cerkvę ir prie jos įkūrė vienuolyną. Mieste gyvavo ir arijonų bendruomenė, kuri čia veikė viešai iki [[1658]] m., kai visi [[arijonai]] Seimo sprendimu buvo išvaryti iš [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvos ir Lenkijos valstybės]]. [[1655]] m. Kėdainiuose buvo apie 500 gyvenamųjų namų, per 4 tūkst. gyventojų. [[1667]] m. Kėdainių dvaras priklausė [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadai]] kunigaikščiui [[Jonušas Radvila|Jonušui Radvilai]] (su 534 valstiečių dūmais). === Valdymas === [[Vaizdas:Church of St. Joseph in Kėdainiai, Lithuania in 2007.jpg|thumb|left|260px|Šv. Juozapo bažnyčia]] [[Vaizdas:Kiejdany orthodox church.jpg|thumb|250px|[[Kėdainių cerkvė]]]] [[Vaizdas:Evangelical Reformed Church in Kėdainiai, Lithuania in 2007.jpg|thumb|left|250px|Evangelikų reformatų bažnyčia]] [[Vaizdas:Kedainiai12. 2007-05-06.jpg|left|thumb|250px|Kėdainių senamiestis, vaizdas į sinagogas]] [[Vaizdas:Didžioji street in Kėdainiai001.jpg|left|thumb|250px|Pagrindinė senamiesčio gatvė]] Miestas buvo valdomas ir tvarkomas miestiečių renkamo Magistrato, kurį sudarė 18 asmenų: [[vaitas]], 3 [[Burmistras|burmistrai]], 4 teismo tarėjai, raštininkas, 5 šuolininkai, iždininkas, iždo raštininkas, antstolis ir cechų dekanas. Magistrato nariai galėjo būti visų tikybų ir tautybių miestiečiai, kuriais Kėdainiuose buvo tampama tik prisiekus kunigaikščiui ir Magistratui. Prie pagrindinių kelių į Kėdainius stovėjo miesto vartai, kuriuos naktimis saugojo iš miestiečių sudarytos sargybos, o atvykusieji buvo registruojami. Visi miestiečiai privalėjo dalyvauti piniginėse rinkliavose, karinėse pratybose ir eisenose. Kunigaikščiai Radvilos rūpinosi socialinėmis miestiečių reikmėmis, todėl [[1629]] m. vargingiems gyventojams buvo pastatytos 3 špitolės, našlaičių namai ir ligoninė. Mieste įkurta viena iš pirmųjų vaistinių Lietuvoje. Žinoma, kad [[1636]] m. čia dirbo vaistininkas Elijus. Skirtingų religinių konfesijų miestiečius saugojo [[1627]] m. pasirašytas taikaus sambūvio susitarimas. Jį pasirašę Kristupas Radvila ir Vilniaus vyskupas [[Eustachijus Valavičius]] pripažino evangelikų reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumą. Kėdainių klestėjimą nutraukė [[1654]]–[[1660]] m. karas su [[Rusija]] ir [[Švedija]]. Rusijos kariuomenei okupavus beveik visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, [[1655]] m. rugpjūtį mieste prasidėjo derybos su Švedijos karaliaus [[Karolis X Gustavas|Karolio X Gustavo]] atstovais dėl LDK pasidavimo Švedijai. Derybos baigėsi 1655 m. [[spalio 20]] d. pasirašytu aktu, kuriuo LDK nutraukė uniją su [[Lenkija]] ir sudarė naują uniją su Švedija. Iš lietuvių pusės uniją pasirašė Jonušas Radvila. === Krizės metai === Nuo [[1659]] m. Kėdainius pradėjo valdyti Jonušo Radvilos pusbrolis ir žentas, [[Prūsija|Prūsijos]] generalgubernatorius [[Boguslavas Radvila]] (1620–1669). Jis bandė atgaivinti karo nusiaubtą miestą: suteikė naujų prekybos bei laivininkystės lengvatų, patvirtino naujus miesto valdymo ir tvarkymo nuostatus. Tačiau miesto prekyba merdėjo, o dauguma miestiečių pasitraukė svetur. [[1663]] m. Kėdainiuose buvo tik 40 apgyventų sklypų ir penktadalis čia anksčiau gyvenusių amatininkų. XVII a. pabaigoje atgyjantį miestą nusiaubė didelis gaisras: sudegė apie 100 gyvenamųjų namų, gimnazija ir biblioteka. [[1701]] m. ir [[1704]] m. miestas buvo apsuptas švedų kariuomenės. [[1709]]–[[1711]] m. mieste siautėjo [[Didžiojo Šiaurės karo maras]]. Per jį išmirė daug kėdainiškių ir apylinkių gyventojų. Tik nuo XVIII a. vidurio Kėdainiai pradėjo atsigauti: gausėjo gyventojų, daugėjo pirklių ir amatininkų. [[1765]] m. Kėdainiuose buvo apie 300 namų, per 2150 gyventojų, veikė 16 cechų. XVIII a. pabaigoje žlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei visi LDK miestai neteko savivaldos, tarp jų ir Kėdainiai. [[1795]] m. rusų armijos generolo A. Tormasovo nurodymu buvo panaikintas miesto Magistratas. Vietoj jo Kėdainiams paskirtas teisėjas ir asesorius, kurie turėjo spręsti visų tikybų ir tautybių gyventojų bylas. Tačiau miesto savininkas [[Dominykas Jeronimas Radvila]] ([[1786]]–[[1813]]) iš dalies atkūrė ir savivaldą. Jo nurodymu miestiečiams buvo leista išsirinkti 5 asmenis, kurie privalėjo vykdyti kunigaikščio administracijos funkcijas. [[1811]] m. Kėdainiai atiteko grafo Pranciškaus Čapskio nuosavybėn. Jo nurodymu miestui buvo palikta savivalda. Tačiau [[1817]] m. Raseinių apskrities teismo sprendimu Kėdainių savivalda buvo panaikinta, o miestas tapo valsčiaus centru. 1831 m. sukilimo metu sukilėliai užėmė miestą ir įvyko [[Kėdainių mūšis]], kurio metu daugiatūkstantinė carinės Rusijos armija nesugebėjo įveikti sukilėlių. Numalšinus [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]] [[Kėdainių dvaras]] buvo konfiskuotas. Jo savininkas [[Marijanas Čapskis-Hutenas|M. Čapskis]] apkaltintas sukilimo rėmimu ir ištremtas į Sibirą. [[1866]] m. dvaras atiteko rusų armijos generolui, karo inžinieriui grafui [[Eduardas Totlebenas|Eduardui Totlebenui]] (1818–1884). [[1871]] m. per šiaurinę miesto pusę nutiestas [[Liepojos–Romnų geležinkelis]]. Juo Kėdainiai buvo sujungti su kitais Rusijos imperijos miestais. [[1886]] m. dvaras buvo atskirtas nuo miesto, Kėdainiai vėl atgavo savivaldą. XIX a. pabaigoje Kėdainiai buvo privatus miestelis ir dvaras Kauno apskrityje,<ref>{{SGKP|4|17|Kiejdany}}</ref> valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|15b|71|Kiejdany}}</ref> Čia buvo 674 namai, 6113 gyventojų. Daugiau nei pusė gyventojų buvo [[žydai]]. Mieste veikė 50 įvairių dirbtuvių, 140 parduotuvių. Tuo laiku Kėdainiai garsėjo arklių turgumis. Kėdainių daržininkai, daugiausia žydai, pradėjo auginti agurkus, ir nuo tada Kėdainiai garsėja kaip agurkų augintojų kraštas. === Atgimimas === [[Vaizdas:Kedainiai7. 2007-05-06.jpg|thumb|[[Kėdainių rotušė]] ir paminklas Radviloms]] [[Vaizdas:Kedainiai11. 2007-05-06.jpg|thumb|[[Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia]] ir [[Nevėžis]]]] [[1919]] m. [[vasario 7]]–[[vasario 11|11]] d. prie Kėdainių vyko pirmosios nepriklausomybės kovų kautynės, kuriose žuvo kraštietis [[Povilas Lukšys (1886)|Povilas Lukšys]] – pirmasis žuvęs Lietuvos savanoris. Kautynės sustabdė bolševikų puolimą laikinosios sostinės Kauno link. Nepriklausomybės metais Kėdainiai tapo apskrities centru ir buvo priskirti pirmos eilės miestų kategorijai. Miestas augo ir plėtėsi: [[1923]] m. Kėdainiuose buvo 7 415, o [[1939]] m. – 8 622 gyventojai. Tačiau [[1941]] m. [[birželio 14]] d. daugelis miesto ir apylinkių gyventojų buvo ištremta į Sibirą. Tų pačių metų [[rugpjūčio 28]] d. naciai bei jų talkininkai, sušaudę 2 076 Kėdainių žydus, sunaikino per 400 metų gyvavusią jų bendruomenę. [[1944]] m. liepą traukdamiesi naciai susprogdino buvusius grafo E. Totlebeno rūmus, gimnaziją, apskrities ligoninę ir banką, tiltus. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu, [[1950]] m. – rajono pavaldumo. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kėdainiai vystėsi kaip pramonės, ypač – [[chemija|chemijos]] pramonės ([[1963]] m. ėmė veikti [[Lifosa|chemijos kombinatas]], [[Kėdainių biochemijos gamykla]]) centras, pastatytas [[Kėdainių cukraus fabrikas|cukraus fabrikas]], [[Kėdainių grūdai|grūdų produktų kombinatas]], [[Kėdainių elektros aparatūros gamykla|elektros aparatūros gamykla]]. Sparčiai augo gyventojų skaičius: [[1959]] m. mieste buvo 10,6 tūkst. gyventojų, o [[1972]] m. – 23,6 tūkst. gyventojų. [[1988]] metų vasarą Kėdainiuose, atvykus dviratininkų žygio kolonai, vedamai kovo 11-os akto signataro [[Rimantas Astrauskas|Rimanto Astrausko]], įvyko Lietuvos sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pareikalauta panaikinti [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]] ir žmonės raginti siekti nepriklausomybės. Netrukus Lietuvos žalieji vedami [[Saulius Gricius|Sauliaus Griciaus]] surengė protesto – valandos tylėjimo akciją SSRS karinių oro pajėgų aerodrome. 1988 metų rudenį Kėdainiuose, chemijos gamykloje įvyko pirmasis Lietuvos žaliųjų suvažiavimas. Jų pastangomis gamykloje buvo uždaryta senoji sieros rūgšties gamybos linija. Netrukus po to, Kėdainiuose žymiai sumažėjo plaučių vėžio atvejų. Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu [[1990]] m. [[vasario 12]] d., Kėdainių rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos savivaldybės statusas. Nuo [[1990]] m. [[kovo 24]] d. vėl renkama [[Kėdainių rajono savivaldybės taryba]]. [[1991]] m. patvirtintas naujasis [[Kėdainių herbas]]. [[2009]] m. Kėdainių miestas padalintas į 11 seniūnaitijų (Babėnų, Liaudės, Naujoji, Parko, Pergalės, Radvilų, Senamiesčio, Smilgos, Statybininkų, Taikos, Žemaitės). {{adm2|4}} {{admr|[[1535]] m. – XVI a. pabaiga|?|?|[[Žemaitijos seniūnija|Žemaitijos seniūnijos]] centras}} {{admr|XIX a. – [[1915]] m.|[[Kėdainių valsčius|Kėdainių valsčiaus]] centras|[[Kauno apskritis]]}} {{admr|[[1915]]–[[1919]] m.|?|r3=2|[[Kėdainių apskritis|Kėdainių apskrities]] centras}} {{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Kėdainių valsčius|Kėdainių valsčiaus]] centras|}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Kėdainių apylinkė]]s centras|r3=2|[[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}} {{admr|[[1995]]–[[2001]] m.|[[Kėdainių miesto seniūnija]], [[Kėdainių kaimiškoji seniūnija|Kėdainių kaimiškosios seniūnijos]] centras|r3=2|[[Kėdainių rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Kauno apskritis]]}} {{admr|nuo [[2001]] m.|[[Kėdainių miesto seniūnija|Kėdainių miesto seniūnijos]] centras|}} |} == Ekonomika == [[Vaizdas:Lifosa Kedainiai002.JPG|thumb|right|240px|AB „Lifosa“]] [[Vaizdas:KedainiuGrudai001.JPG|thumb|right|240px|AB „Kėdainių grūdai“]] Kėdainiai – svarbus šalyje chemijos pramonės centras. AB „[[Lifosa]]“ gaminamos mineralinės trąšos, produkcija eksportuojama į Vakarų Europos ir NVS šalis.<ref>[http://www.lifosa.com/index.php?page=apie-bendrove]</ref> Kėdainiuose išvystyta ir maisto pramonė. Konservų, mėsos, duonos, ledų, grūdų, cukraus įmonės dirba pelningai, jų produkcija patiekiama visos Lietuvos ir užsienio vartotojams. Taip pat yra metalo apdirbimo, odų, medienos apdirbimo pramonės bendrovių. Kėdainiuose Nepriklausomybės metais buvo įkurtas stambus UAB „Lukoil Baltija“ naftos produktų terminalas. Kėdainių rajone sėkmingai veikia kelios žemės ūkio bendrovės. Miestas garsėja [[agurkas|agurkų]] auginimo tradicijomis. Užimtumo lygis Kėdainiuose aukštas – nedarbo lygis procentais nesiekia natūralaus lygio (2006 m. buvo apie 4 proc.). Svarbiausios pramonės įmonės yra šios: * AB „[[Lifosa]]“ – mineralinės trąšos * UAB „[[Vesiga]]“ – padažai ir majonezai * UAB „Laumetris“ – žemės ūkio technikos gamyba; metalo konstrukcijos ([[Keleriškiai]]) * UAB „Progresas“ – metalo konstrukcijos * UAB „Kemira Lifosa“ – cheminė produkcija * AB „[[Nordic Sugar Kėdainiai]]“ – cukraus pramonė * UAB „Kėdainių duona“ – duonos gaminiai * UAB „Medžio plokštė“ – medienos pramonė * UAB „JGB“ – baldų gamyba * Koncernas '''[[Vikonda]]''': # UAB „[[Vikeda]]“ – ledai # AB „Kėdainių grūdai“ – pašarai, maisto produktai # kitos įmonės. Be to, netoli miesto, [[Mantviloniai|Mantvilonių]] ir [[Šingaliai|Šingalių]] kaimuose įsikūrusi AB „Krekenavos agrofirma“ (mėsos gaminiai) ir UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ (konservuotos daržovės). [[2012]] m. įkurta [[Kėdainių LEZ]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=35000|inc=5000|incmin=1000 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1823|3000 |1833|2597 |1865|3455|r1865=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|560|Кейданы}}</ref> |1895|4368|r1895=*<ref name="ESBE"/> |1897|6113 |1923|7415|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1931|7761 |1939|8662 |1959|10580|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1966|15900|r1966=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|112||Kėdainiai}}</ref> |1970|19795|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1974|24500|r1974=<ref name="LTE">{{LTE|5|420||Kėdainiai}}</ref> |1976|26600|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|2|280-281|[[Vincas Brazauskas]], [[Kazys Misius]], [[Algimantas Miškinis]] ir kt|Kėdainiai}}</ref> |1979|27886|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|33840|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|32048|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2006|31308 |2009|30835 |2011|26648|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2017|24177 |2020|22677|44=23461|2021}} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 26 648 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 94,45 % (25 170); * [[Rusai]] – 3,13 % (834); * [[Lenkai]] – 0,69 % (185); * [[Ukrainiečiai]] – 0,4 % (107); * [[Baltarusiai]] – 0,35 % (94); * [[Čigonai]] – 0,12 % (34); * [[Latviai]] – 0,05 % (12); * [[Vokiečiai]] – 0,04 % (11); * Kiti – 0,75 % (201). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 32 048 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 93,55 % (29 982); * [[Rusai]] – 3,69 % (1 184); * [[Lenkai]] – 0,78 % (249); * [[Ukrainiečiai]] – 0,54 % (174); * [[Baltarusiai]] – 0,41 % (131); * [[Čigonai]] – 0,12 % (38); * [[Vokiečiai]] – 0,08 % (26); * [[Latviai]] – 0,06 % (20); * Kiti – 0,76 % (244). |valign=top| [[1923]] m. gyveno 7 415 žmonės:<ref>[http://statistikouzrasai.wordpress.com/atsisiuntimai/ 1923 m. surašymo duomenys]</ref> * [[Lietuviai]] – 57,8 % (4 286); * [[Žydai]] – 33,7 % (2 499); * [[Lenkai]] – 4,72 % (350); * [[Rusai]] – 1,5 % (111); * [[Vokiečiai]] – 1,34 % (99); * [[Latviai]] – 0,26 % (19); * Kiti – 0,69 % (51). |} == Žymūs žmonės == Kėdainiuose gimė: * [[Mikalojus Daukša]] (~1527–1613), kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų (gimė [[Babėnai|Babėnuose]]). * [[Moshe ben Shimon Margalit]] (1710–1780), rabinas. * [[Johann Kasimir von Monkewitz]] (1722–1789), karininkas, leitenantas. * [[Vincentas Budrevičius]] (1795–1850), filomatas, filaretas, mokytojas. * [[Moshe Leib Lilienblum]] (1843–1910), Lietuvos žydų kilmės rašytojas, mokytojas. * [[Anna Katterfeld]] (1880–1964), Vokietijos rašytoja. * [[Wacław Daszkiewicz]] (1893–1958), TSRS pulkininkas, generolas. * [[Feliksas Barasevičius]] (1894–1918), revoliucionierius. * [[Juozas Urbšys]] (1896–1991), tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, politinis kalinys, vertėjas (g. [[Šateniai|Šateniuose]]). * [[Juozas Paukštelis]] (1899–1981), rašytojas, [[1926]]–[[1946]] m. mokytojavęs [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnazijoje]]. * [[Stanisław Stomma]] (1908–2005), Lenkijos teisininkas, politikas. * [[Józef Żylewicz]] (1912–1961), Lenkijos lengvaatletis. * [[Tėvas Stanislovas]] (1918–2005), kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių. * [[Konstantinas Rudnickis]] (1920–1988), Rusijos teatro istorikas ir kritikas * [[Algirdas Audzijonis]] (1935–2021), fizikas * [[Valentina Paukštelytė]] (1938–2021), radijo ir televizijos žurnalistė. * [[Gediminas Narijauskas]] (1939–2024), muzikantas, pedagogas, fotografas. * [[Vytautas Koncevičius]] (1941–1991), Lietuvos laisvės gynėjas, [[Sausio 13|Sausio 13-osios auka]]. * [[Algis Petras Piskarskas]] (1942–2022), fizikas, akademikas, vienas [[lazeris|lazerių]] mokslo Lietuvoje kūrėjų. * [[Arvydas Karaška]] (1943–2023), lietuvių muzikologas, enciklopedininkas. * [[Algirdas Paulavičius]] (1943–2020), teatro ir kino aktorius. * [[Alvydas Kanapinskas]] (1952–1991), vienas Lietuvos laisvės gynėjų, [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios auka]]. * [[Ligita Kinkevičienė]] (g. 1976 m.), krepšininkė. * [[Beata Nicholson]] (g. 1979 m.), laidų vedėja, žurnalistė, kulinarė. == Sveikatos apsauga == * VšĮ [[Kėdainių ligoninė]] * VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras == Švietimas ir ugdymas == [[Vaizdas:Pastatas.jpg|thumb|right|240px|Atžalyno gimnazija]] Kėdainiuose yra 2 gimnazijos, 4 pagrindinės mokyklos, jaunimo mokykla, [[Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras]], [[Kėdainių profesinio rengimo centras]], [[Kėdainių specialioji mokykla|specialioji internatinė mokykla]], 3 mokyklos-darželiai („Aviliukas“, „Puriena“ ir „Vaikystė“). Yra [[Kauno kolegija|Kauno kolegijos]] [[Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas|Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centras]], kuriame įgijamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, kalbų, dailės, sporto ir muzikos mokyklos. * '''Gimnazijos:''' ** [[Kėdainių šviesioji gimnazija]] – įkurta dar Radvilų laikais [[xVII amžiaus 3-as dešimtmetis|1625]] m. (gimnazija nuo [[xVII amžiaus 4-as dešimtmetis|1631]] m.), įsikūrusi pačiame miesto centre. ** [[Kėdainių Atžalyno gimnazija]] – įkurta [[1944]] m. o 2010 Kovo 1 d. įgijo gimnazijos statusą. Mokykla yra naujajame miesto rajone, apsupta gyvenamųjų namų. * '''Progimnazijos:''' ** [[Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla|Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija]] – atsiskyrus Kėdainių šviesiajai gimnazijai tapo pagrindine. ** [[Kėdainių Aušros sporto ir sveikatinimo pagrindinė mokykla|Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazija]] – Pastatyta naujajame miesto rajone. ** [[Kėdainių Ryto pagrindinė mokykla|Kėdainių Ryto progimnazija]] – taip pat įsikūrusi naujajame miesto rajone. Yra 4 vaikų darželiai. Veikia [[Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka]]. == Sportas == [[Vaizdas:KedainiaiPanorama001.JPG|thumb|right|240px|Kėdainių šiaurinės dalies vaizdas]] Mieste ir rajone sportą vysto [[Kėdainių sporto centras]]. Kėdainių mieste yra profesionalus [[krepšinis|krepšinio]] klubas „[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis BC]]“, žaidžiantis aukščiausioje šalies lygoje – [[LKL]]. Rungtynės vyksta [[Kėdainių arena|Kėdainių arenoje]], Kėdainių priemiestyje [[Vilainiai|Vilainuose]]. Miestas turi taip pat vieną profesionalią [[futbolas|futbolo]] komandą „[[FK Nevėžis Kėdainiai|Nevėžį]]“, kuri žaidžia [[LFF I lyga|LFF I Lygoje]]. Rungtyniauja [[Kėdainių stadionas|Kėdainių stadione]], kuris 2008–2009 m. buvo kapitališkai renovuotas. Dar žr. [[:Kategorija:Kėdainių futbolas|Futbolo klubai Kėdainiuose]]. == Žiniasklaida == Leidžiami du laikraščiai – „[[Kėdainių mugė]]“ (trečiadieniais ir šeštadieniais)<ref>http://www.muge.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=2&Itemid=3&561e8f09804df4193343abb51c1f7bd5=a4ec9c049de23f7dd0409eeae7f4afb8</ref> ir „[[Rinkos aikštė]]“. Nuo 1926 m. leistas „[[Kėdainių garsas]]“ 2013 m. nustotas leisti (tai buvo vienintelis nepriklausomas vietinis žiniasklaidos šaltinis). Veikia [[Kėdainių krašto televizija|Kėdainių Krašto Televizija]] (KKTV). Veikia naujienų portalas kėdainiečiams – [http://www.kedainietis.lt/ www.kedainietis.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090309000319/http://kedainietis.lt/ |date=2009-03-09 }}, kuriame publikuojama didžiausia Kėdainių fotogalerija. Per radiją transliuojami savivaldybės tarybos posėdžiai. == Susisiekimas == [[Vaizdas:KedainiuGST.JPG|thumb|right|240px|[[Kėdainių geležinkelio stotis]]]] [[Vaizdas:Kėdainių autobusų stotis.JPG|thumb|right|240px|[[Kėdainių autobusų stotis]]]] [[Vaizdas:Kėdbusas 2.JPG|thumb|240px|[[Kėdbusas]] mikroautobusas. Didelę dalį viešojo miesto transporto dabar sudaro mikroautobusai]] Per Kėdainius eina [[Šiauliai|Šiaulių]] – [[Vilnius|Vilniaus]] geležinkelis. Į rytus nuo miesto praeina {{A8}} ({{E67}}) kelias. Taip pat krašto keliai: * {{KK144}} * {{KK195}} * {{KK229}} Per Nevėžį nutiesti transporto tiltai, tarp kurių: * [[Kėdainių geležinkelio tiltas]] * [[Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltas]] * [[Vilainių tiltas]] Kiti tiltai: * [[Kėdainių geležinkelio viadukas]] * [[Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas]] * [[Smilgos pėsčiųjų tiltas]] * [[Vaivorykštės tiltas (Kėdainiai)|Vaivorykštės tiltas]] Miesto pakraštyje yra [[Kėdainių aerodromas|Daukšių buv. karinis aerodromas]]. === Viešasis transportas === * Už miesto viešąjį susisiekimą atsakinga bendrovė „Kėdbusas“. Autobusai pasiekia visas pagrindines miesto dalis. Autobusų parkas atnaujintas. Nebėra vengriškų ''Ikarus'' markės autobusų, baigiami nurašyti ir seno modelio ''Daf'' autobusai. Mieste kursuoja specialiai miestui pritaikyti ''Neoplan, Volvo'' autobusai. Svarbiausi maršrutai: 1 (į Babėnus ir naftos bazę, užsuka į Justinavos sodus), 4 (į [[Vilainiai|Vilainius]]), 7 (į ligoninę), 2 (į AB „Lifosa“). 3, 4A ir 6 maršrutų autobusai kursuoja rečiau. * Dėl menkų keleivių srautų užmiestinių maršrutų tinklas išvystytas menkai. Autobusai vyksta tik į svarbiausias gyvenvietes, dažnai tik kartą per dieną ir nekasdien. Iš dalies retą užmiestinių autobusų tinklą lemia ir tai, kad rajoną kerta respublikiniai keliai, kuriais vykstantys tarpmiestiniai autobusai aptarnauja prie jų esančias gyvenvietes. Iš Kėdainių autobusų stoties išvyksta šie maršrutai (svarbesni): į [[Miegėnai|Miegėnus]] (per [[Surviliškis|Surviliškį]]), į [[Pašušvys (Kėdainiai)|Pašušvį]] (per [[Lipliūnai|Lipliūnus]], [[Krakės|Krakes]]), į [[Krakės|Krakes]] (per [[Josvainiai|Josvainius]], [[Pajieslys|Pajieslį]]), į [[Šventybrastis|Šventybrastį]] (per [[Tiskūnai|Tiskūnus]]), į [[Labūnava|Labūnavą]], į [[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagirius]] (per [[Šėta|Šėtą]]), į [[Čekiškė|Čekiškę]] (per [[Pernarava|Pernaravą]]), į [[Skaistgiriai (Kėdainiai)|Skaistgirus]] (per [[Kunioniai|Kunionius]]), į [[Šlapaberžė|Šlapaberžę]] (per [[Dotnuva|Dotnuvą]]), į [[Anciškis|Anciškį]] (per [[Lančiūnava|Lančiūnavą]]), į [[Vandžiogala|Vandžiogalą]], į [[Ažytėnai|Ažytėnus]] (per [[Krakės|Krakes]]). Vasarą leidžiami papildomi maršrutai į [[Pašiliai (Kėdainiai)|Pašilius]], [[Daumantai|Daumantus]], [[Apytalaukis|Apytalaukį]]. * Kadangi rajoną kerta keli svarbūs respublikiniai keliai, todėl nemažai tarpmiestinių autobusų užsuka į Kėdainių autobusų stotį. Tiesa, dalis autobusų nebevažiuoja per Kėdainius, nutiesus ''[[Via Baltica]]'' aplinkkelį. Nors SP UAB „Kėdbuso“ autobusai ir nevyksta į tarpmiestinius reisus, miestą aptarnauja UAB „Kautra“, UAB „Busturas“, UAB „Panevėžio autobusai“ ir kitų bendrovių autobusai. Daugiausia maršrutų vyksta į [[Kaunas|Kauną]] (yra 2 aikštelės, autobusai vyksta kas valandą ar dažniau, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro). Dažni reisai į [[Šiauliai|Šiaulius]], [[Panevėžys|Panevėžį]]. Kartą ar kelis kartus per dieną autobusai išvyksta į [[Vilnius|Vilnių]], [[Ukmergė|Ukmergę]], [[Jonava|Jonavą]], [[Panemunė|Panemunę]], [[Biržai|Biržus]], [[Ryga|Rygą]], [[Žagarė|Žagarę]], [[Alytus|Alytų]], [[Druskininkai|Druskininkus]], [[Pakruojis|Pakruojį]]. * Kėdainiai įsikūrę prie magistralinio Vilniaus-Šiaulių geležinkelio. Todėl keleiviniais traukiniais nesunku pasiekti [[Vilnius|Vilnių]], [[Šiauliai|Šiaulius]], [[Klaipėda|Klaipėdą]], [[Jonava|Jonavą]]. == Architektūra ir kultūra == [[Vaizdas:Jorija 001.JPG|thumb|250px|Kėdainių folkloro kolektyvas „[[Jorija]]“]] Mieste yra kultūros centras, [[Kėdainių krašto muziejus]], veikiantis nuo [[1921]] m., vienas seniausių Lietuvoje. Nuo [[2000]] m. rugsėjo mėnesio persikėlė į restauruotas buvusio Kėdainių [[karmelitai|karmelitų]] vienuolyno (XVIII–XIX a.) patalpas. Svarbiausieji muziejaus eksponatai: [[XVII amžius|XVII a.]] dokumentai, kunigaikščio [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] (1612–1655 m.) įkapinis rūbas, XVII a. drabužių detalės iš Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios kriptų, ragų baldai iš [[Apytalaukio dvaras|Apytalaukio dvaro]], [[gotika|gotikinė]] XV a. šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio [[Vincas Svirskis|Vinco Svirskio]] kryžiai. Muziejui priklauso: * [[Juozas Paukštelis|Juozo Paukštelio]] memorialinis muziejus. Muziejus įkurtas [[1988]] m. rašytojo [[Juozas Paukštelis|Juozo Paukštelio]] name. Čia jis gyveno [[1938]] m. Ekspozicija pasakoja apie rašytoją Juozą Paukštelį (1899–1981 m.), kitus Kėdainių krašto rašytojus, literatus. Muziejuje rengiamos literatūrinės ir meno parodos, vyksta literatūrinės popietės ir vakarai, organizuojamos ekskursijos, vykdoma edukacinė veikla. * Kunigaikščių [[Radvilos|Radvilų]] mauzoliejus reformatų bažnyčioje, kur saugomi XVII a. valstybinės reikšmės dailės paminklai – sarkofagai. * Daugiakultūris centras, įkurtas mažojoje sinagogoje. Galima susipažinti su Kėdainiuose gyvenusių tautų kultūra, vyksta parodos, įvairūs renginiai, muzikos koncertai, edukacinė veikla. Centre Kėdainių krašto autentišką liaudies kūrybą pristato gyvuojantys [[folkloras|folkloro]] ansambliai „[[Temela]]“, „[[Jorija]]“. * V. Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus, kuriame galima susipažinti su [[Krakės]]e gyvenančio drožėjo darbais. * Janinos Monkutės-Marks muziejus, kuriame eksponuojami dailės kūriniai, organizuojami įvairūs renginiai. === Istorinis Kėdainių senamiestis === {{main|Kėdainių senamiestis}} [[Vaizdas:Kiejdany StGeorge church.jpg|250px|thumb|[[Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia]].]] Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha ploto. Nuo reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Urbanistiniu požiūriu senamiestis yra ketvirtas [[Lietuva|Lietuvoje]], išlaikęs savita XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. Jame surastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės (trečias atvejis po [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Kernavė]]s, kai randamos medinių gyvenviečių liekanos). [[1969]] m. Kėdainių senamiestis paskelbtas respublikinės svarbos urbanistikos paminklu, taip pat archeologijos, architektūros ir istorijos paminklu. XVII a. valdant įtakingiems didikams [[Radvilos|Radviloms]], miestas buvo planuojamas ir tvarkomas [[Europa|Europos]] miestų pavyzdžiu. Tai buvo kultūrinis ir religinis [[protestantizmas|protestantizmo]] centras – veikė kelios bažnyčios, gimnazija, spaustuvė, aktyvūs intelektualai. Kėdainiai tapo ypatingu urbanistiniu-ekonominiu reiškiniu, kadangi jame susiformavo 6 prekybinės aikštės (atskiruose konfesiniuose kvartaluose). XVII ir XVIII a. veikė 10–16 amatininkų cechų. Mieste vyravo tolerantiška politika kitataučių ir kitatikių atžvilgiu – 6 religinės bendruomenės turėjo įvairių laisvių, privilegijų ir nuolaidų. Čia buvo ne tik [[katalikybė|katalikai]], [[protestantizmas|protestantai]] ir [[stačiatikybė|stačiatikiai]], bet sugyveno ir [[žydai]], [[vokiečiai]], net [[škotai]] (didžiausia bendruomenė Baltijos jūros regione). [[File:Lithuanian military history. The 2nd Artillery Regiment is marching, 1934, Kėdainiai, Lithuania.jpg|thumb|Gedimino (dab. Didžioji) gatve žygiuoja II-asis artilerijos pulkas, 1934 m.]] ==== Kulto pastatai ==== [[Vaizdas:Kėdainių minaretas 2.JPG|thumb|200px|[[Kėdainių minaretas]]]] * [[Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia]] (kalvinų) ir varpinė. [[1631]] m. [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] iniciatyva ir lėšomis pradėta statyti, o baigta [[1653]] m. jo sūnaus [[Jonušas Radvila|Jonušo]]. Bažnyčia yra [[renesansas|renesanso]] stiliaus, vienanavė, stačiakampė, labai erdvi, turinti keturis nedidelius bokštus. Bažnyčios vidų puošia išlikusi renesansinių formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, o šoninėse nišose ąžuolo paneliai. Bažnyčios rūsyje įkurtas kunigaikščių Radvilų šeimos [[mauzoliejus]]. Mauzoliejuje saugomi unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių [[Kristupas Perkūnas Radvila|Kristupo Perkūno]] (1547–1603), [[Jonušas Radvila|Jonušo]] (1612–1655), [[Mikalojus Radvila|Mikalojaus]] (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626) Radvilų sarkofagai. * [[Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia|Šv. Juozapo katalikų bažnyčia]] ir varpinė. Bažnyčia medinė, liaudies baroko stiliaus su varpine. [[1703]] m. vienuoliai karmelitai pradėjo statyti bažnyčią. Po visų trukdymų, bylinėjimosi pastatytas vienuolynas ir bažnyčia [[1766]] m. pašventinta Šv. Mergelės Marijos Aukojimo vardu. Prie bažnyčios veikė labdaros draugijos, šelpusios varginguosius, pradžios mokykla, prieglauda. XIX a. pabaigoje pavadinta Šv. Juozapo vardu. * [[Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia|Šv. Jurgio bažnyčia]]. [[gotika|Gotikinė]] Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta tarp [[1445]]–[[1460]] m. iš [[Torūnė|torūnietiškų]] plytų vienas pirmųjų mūrinių pastatų Kėdainiuose, primenanti tvirtovę. XVI a. prie priekinio fasado buvo pastatyta neaukšta renesansinio stiliaus varpinė. Rekonstruota XVIII ir XIX amžiuje. Bažnyčios viduje yra daug vertingų dailės kūrinių. * [[Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia]] ir koplytėlės. [[1629]] m. pastatyta ant kalno, aptarnavo tuo metų gausią vokiečių bendruomenę. * XVII–XIX a. [[sinagoga|sinagogų]] kompleksas prie Smilgos upės dešiniajame [[Nevėžis|Nevėžio]] krante. [[Kėdainių senoji sinagoga]] yra [[barokas|baroko]] stiliaus (Lietuvoje yra tik dvi). Ši sinagoga mena žydų bendruomenę [[kahalas|kahalą]], vieną iš didžiausių ir garsiausių [[Žemaitija|Žemaitijoje]], žymų žydų religinį mąstytoją Vilniaus Gaoną [[Elihaju]]. XIX a. pastatyta [[Kėdainių naujoji sinagoga]], kuri atliko ir mokyklos funkcijas. Šalia jos stovi ritualinis skerdėjo namelis (nerestauruotas), kurį su sinagoga jungė arka su [[saulės laikrodis|saulės laikrodžiu]] ([[1828]] m.). * [[Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė]]. [[1854]] m. Kėdainių savininkas grafas [[Marijonas Čapskis]] dovanojo mūrinį pastatą [[stačiatikybė|stačiatikiams]], kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą perstatytas į [[cerkvė|cerkvę]]. Po [[1893]] m. rekonstrukcijos cerkvė įgavo bizantinį vaizdą, kuris išlikęs iki mūsų dienų. Viduje yra XX a. sienų tapyba, kelios vertingos [[ikona (religija)|ikonos]]. * Senosios regulos [[karmelitai|karmelitų]] vienuolyno kompleksas (XVIII–XIX a.). ==== Kiti statiniai ==== [[Vaizdas:Senoji street Kedainiai.JPG|thumb|250px|Senoji gatvė]] * [[Kėdainių rotušė|Rotušė]]. Pastatyta [[1653]] m. (statyta nuo [[1624]] metų), viena iš trijų Lietuvoje išlikusių [[rotušė|rotušių]], XVII a. renesanso stiliaus. Rekonstruota XIX amžiuje. Čia vyksta parodos, įvairūs reprezentaciniai ir kultūriniai renginiai, koncertai. Rotušės skulptūrų kiemelyje eksponuojami lietuvių skulptorių darbai. * [[Rektorių namai]]. Įkurti XVII a., juose gyveno Kėdainių mokyklos vadovai. * Turgaus aikštės. Keturios išlikusios turgaus aikštės (Senoji rinka, Didžiosios Rinkos aikštė, Janušavos aikštė, Knypavos rinka). * [[Jurgis Andersenas|Jurgio Anderseno]] namas. [[XVII a.]] škotiško stiliaus, burmistro Jurgio Anderseno namas. * Didžioji gatvė. Istorinė Didžioji gatvė, su XVII–XVIII a. architektūra: gimnazija, senąja vaistine, kalvinų bažnyčia, muziejumi, daugeliu kitų pastatų. Tai svarbiausia kultūrinė miesto arterija – joje įsikūrusios kavinės, restoranai, įvairios įstaigos. * [[Kėdainių Šviesioji gimnazija|Šviesioji gimnazija]]. Įkurta dar [[1647]] m. [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]], buvo licėjus. * [[Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas|Senamiesčio pėsčiųjų tiltas]]. Rekonstruotas tiltas senosios [[XV a.|XV]]–[[XVI a.]] perkėlos per Nevėžį vietoje, jungiantis su naujamiesčiu. === Kitos lankytinos vietos === [[Vaizdas:Lifosos kalnai2.JPG|thumb|right|240px|Fosfogipso kalnai – „Kėdainių Alpės“]] [[Vaizdas:BabenuKarjeras006.JPG|thumb|right|240px|Babėnų karjeras]] * [[Kėdainių minaretas|Minaretas]]. Prie geležinkelio stoties [[1880]] m. pastatytas [[minaretas]]. Norėdamas pažymėti [[Krymo karas|Rusijos-Turkijos karo]] atminimą, vokiečių kilmės rusų generolas [[Eduardas Totlebenas]] sumanė Kėdainių parke pastatyti turkišką minaretą. Pagal padavimus, toks bokštas neva stovėjęs šalia [[Plevenas|Pleveno]] mečetės, ties kuria per karą E. Totlebenas dažnai buvodavęs. Tikriausiai minareto projekto autorius buvo pats E. Totlebenas, kuris 1880–1882 metais pastatė jį parke. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Šiuo metu apleistas. * [[Janinos Monkutės–Marks muziejus-galerija]]. Lietuvos išeivės menininkės [[Janina Monkutė-Marks|Janinos Monkutės-Marks]], nuo [[1953]] m. gyvenusios [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], įkurtas muziejus-galerija. Jame yra eksponuojamos autorės tapybos drobės, gobelenai. Rengiamos Lietuvos ir užsienio menininkų asmeninės bei grupinės parodos. * [[Kėdainių Dotnuvos gatvės kapinės|Dotnuvos gatvės kapinės]]. Pirmojo žuvusio Lietuvos savanorio [[Povilas Lukšys (1886)|Povilo Lukšio]] kapas, savanorių kapai, [[Kėdainių kapinių koplyčia|kapinių koplyčia–mauzoliejus]] ([[1845]] m.). * [[Kėdainių Kauno gatvės kapinės|Kauno gatvės kapinės]]. [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios aukų]]: [[Alvydas Kanapinskas|Alvydo Kanapinsko]] ir [[Vytautas Koncevičius|Vytauto Koncevičiaus]], Kėdainių krašto Garbės pilietės – gydytojos [[Teklė Bružaitė|Teklės Bružaitės]], pulkininko Justino Kibirkščio, rašytojo Justo Pyliponio kapai, Tremtinių kryžius. * [[Babėnų miškas]] – parkas. Svarbiausias miesto parkas (miškas). * [[Babėnų karjeras]]. Dirbtinis ežeras, iškastas 5-ajame dešimtmetyje. Populiari kėdainiečių poilsiavietė. * [[Kėdainių centrinis parkas|Miesto centrinis parkas]]. Įsikūręs prie [[Dotnuvėlė]]s upės tvenkinio. Seniau buvo Radvilų rūmai. Dabar čia rengiamos miesto šventės, koncertai. * [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas]]. Yra Babėnuose (Kėdainių šiaurinė dalis). Tai seniausias Kėdainių miesto [[ąžuolas]] (skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m). Yra pasakojama, kad jį pasodino pats [[Mikalojus Daukša]], lietuvių raštijos pradininkas, nes jis auga netoli jo buvusios gimtosios sodybos. * AB „Lifosa“ [[fosfogipsas|fosfogipso]] „kalnai“. Įspūdingi fospogipso atliekų kalnai (~ 21 mln. tonų) prie [[Zabieliškis|Zabieliškio]] kaimo pakraščio. === Pramogos === * Kasmetinė Agurkų šventė, * „Smilga“ viešbučio SPA, didikų [[Radvilos|Radvilų]] maisto ir žydiškų patiekalų degustacijos, [[biliardas]]. * [http://www.grejausnamas.lt Pirčių kompleksas Viešbutyje „Grėjaus namas“] == Miestų partnerystė == [[Vaizdas:KedainiaiMiestai.JPG|thumb|210px|Miestų partnerių herbai prie savivaldybės pastato]] Miestai, su kuriais Kėdainiai yra užmezgę [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:<ref>[https://www.kedainiai.lt/savivalda/tarptautinis-bendradarbiavimas/96 ''Tarptautinis bendradarbiavimas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210127091509/https://www.kedainiai.lt/savivalda/tarptautinis-bendradarbiavimas/96 |date=2021-01-27 }}, Kėdainių rajono savivaldybė, 2022-03-01. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.</ref> * {{flagicon|POL}} [[Brodnica]] * {{flagicon|ROM}} [[Feltičenis]] * {{flagicon|EST}} [[Kohtla Jervė]] * {{flagicon|POL}} [[Lobezas]] * {{flagicon|UKR}} [[Melitopolis]] * {{flagicon|SWE}} [[Svaliovas]] * {{flagicon|GEO}} [[Telavis]] * {{flagicon|GER}} [[Ziomerda]] == Literatūra == * Kėdainių senamiesčio rūsiai (sud. Algirdas Juknevičius, Margarita Rukšienė). – Kaunas: Lututė, 2008. – 24 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-060-4 * Kėdainių kraštas istorinių įvykių verpetuose 1918–1940 m. (sud. Audronė Pečiulytė). – Kėdainiai: Spaudvita, 2008. – 76 p. – ISBN 978-9955-637-45-5 * {{ML|2|386|Kėdainiai}} === Šaltiniai === {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{SGKP|4|17|Kiejdany}} * [http://www.gigapan.org/gigapans/fullscreen/91011/ Kėdainiai] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.kedainiai.lt/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070425040906/http://www.visitkedainiai.lt/index.php?23874718 |date=2007-04-25 }} * [http://www.kedainiai.rvb.lt/index.php?act=about&id=3 Kėdainiai ir kėdainiečiai] * [http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kedainiu.htm Buvęs karmelitų vienuolynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060909080419/http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kedainiu.htm |date=2006-09-09 }} * [http://www.kedainiai.info/ Kedainiai.info] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060702222211/http://www.kedainiai.info/ |date=2006-07-02 }} * [http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm Tėvų žemė apie Kėdainius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060417163730/http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm |date=2006-04-17 }} * [https://web.archive.org/web/20231122213939/https://www.kedainiutvic.lt/tourism/en/ Turistinė informacija] * „Kėdainių kraštas“. Kėdainių turizmo informacijos centras, „Lututė“, 2005 m. * „3 maršrutai po Kėdainių rajoną“, Kėdainių turizmo informacijos centras {{vikižodynas|no=T}} == Galerija == <gallery> Kėdainiai in 19th c.jpg|Kėdainiai [[XIX amžius|XIX]] amžiuje Kedainiai.Palace of Radvilas.jpg|Radvilų rūmai Kedainiai15. 2007-05-06.jpg|Senamiesčio fragmentas BabėnaiForest001.JPG|Babėnų šilas Nevezis008.JPG|[[Nevėžis]] Kėdainiuose LakstingaluGatve.JPG|Lakštingalų gatvė Calle smilga.jpg|Smilgos gatvė KedainiaiMunicipality.JPG|Kėdainių savivaldybė EAG Kedainiai.JPG|Buvusi [[Kėdainių elektros aparatūros gamykla]] KedainiuGrudai002.JPG|AB „Kėdainių grūdai“ Kedainiai respublikos gatve.JPG|Respublikos gatvė Kėdainiuose Žydų kapinės Kėdainiai.JPG|Žydų kapinės greta Smilgos slėnio (A. Kanapinsko g.) </gallery> {{ltunavigacija |C=KĖDAINIAI |Š= [[Pakruojis|PAKRUOJIS]] – 101 km |ŠR= [[Panevėžys|PANEVĖŽYS]] – 59 km |R= [[Ukmergė|UKMERGĖ]] – 57 km |PR= [[Vilnius|VILNIUS]] – 130 km |P= [[Kaunas|KAUNAS]] – 54 km |PV= [[Vilkaviškis|VILKAVIŠKIS]] – 127 km |V= [[Klaipėda|KLAIPĖDA]] – 208 km |ŠV= [[Šiauliai|ŠIAULIAI]] – 97 km }} {{KĖDgyv}} {{ltcity}} {{SavStr}} {{featured}} [[Kategorija:Kėdainiai| ]] sj74i3fh3dxoebr2szo2kyznj2ji2x8 0 10106 7956745 7855389 2026-11-02T08:52:11Z Vilensija 40695 /* Lietuvoje */ 7956745 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1851| | }} '''1851''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == <!-- === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis. '''[[Vasaris]]''' '''[[Kovas]]''' '''[[Balandis]]''' '''[[Gegužė]]''' '''[[Birželis]]''' '''[[Liepa]]''' '''[[Rugpjūtis]]''' '''[[Rugsėjis]]''' '''[[Spalis]]''' '''[[Lapkritis]]''' '''[[Gruodis]]''' '''Nedatuoti''' --> === Gimtadieniai === * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Petras Vileišis]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[1926]] m.). * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Adalbertas Becenbergeris]], vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas. * * [[Rugsėjo 23|'''Rugsėjo 23''']] d. – [[Matas Miežinis]], kunigas, publicistas, lietuviškų raštų leidėjas, draudžiamos spaudos platintojas. * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Kazys Aglinskas]], knygnešys, vaistininkas (m. [[1924]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Jonas Basanavičius]], lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]] redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas (m. [[1927]] m.). === Mirtys === * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Kazimieras Dmochovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Katalikų bažnyčia|Katalikų bažnyčios]] [[arkivyskupas]] (g. [[1780]] m.). * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Tadas Juzumas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], raštijos darbuotojas (g. [[1810]] m.). * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Jonas Boreika Chodzka]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas. Rašė [[lenkų kalba]] (g. [[1777]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Liepos 1]]''' d. – Port Filipo apygarda atsiskiria nuo [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] ir tampa [[Viktorija (Australija)|Viktorijos]] kolonija. <!-- '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis. '''[[Vasaris]]''' '''[[Kovas]]''' '''[[Balandis]]''' '''[[Gegužė]]''' '''[[Birželis]]''' '''[[Liepa]]''' '''[[Rugpjūtis]]''' '''[[Rugsėjis]]''' '''[[Spalis]]''' '''[[Lapkritis]]''' '''[[Gruodis]]''' '''Nedatuoti''' --> === Gimtadieniai === * '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Jacques-Arsène d'Arsonval|Žakas Arsenė D'Arsonvalis]], [[Prancūzija|prancūzų]] gydytojas ir [[fizikas]] (m. [[1940]] m.). * '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Georg Jellinek]], [[Austrija|austrų]] teisės teoretikas, [[teisės filosofija|teisės filosofas]], teisės sociologas. Kartu su [[Hans Kelsen]] ir vengru [[Felix Somlo]] pagrindė [[Austrija|austriškąjį]] [[teisės pozityvizmas|teisės pozityvizmą]] (m. [[1911]] m.). * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Arthur Evans|Arturas Džonas Evansas]], [[Anglija|anglų]] archeologas (m. [[1941]] m.). === Mirtys === * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Mary Shelley]], anglų rašytoja<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0791217/ Mary Shelley].</ref> (g. [[1797]] m.). * '''[[Liepos 10]]''' d. – [[Louis Daguerre|Lui Dageras]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] dailininkas, fotografas, išradęs fotografavimo būdą (vėliau pavadintą išradėjo vardu) – [[dagerotipija|dagerotipiją]] (g. [[1787]] m.). * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[James Fenimore Cooper|Džeimsas Fenimoras Kuperis]], amerikiečių [[rašytojas]] [[romanistas]], romantinės literatūros atstovas (g. [[1789]] m.). '''Nedatuota''' * [[Mykolas Habermanas]], verslininkas ir mecenatas (g. [[1763]] m.). {{Commons|Category:1851|no=T}} == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:XIX amžius|*1851 m.]] otge9hffya2wsybnzb7vl7s85dfcxbq 0 11063 7956724 7935539 2026-11-02T07:18:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956724 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|miestą pietvakarių Lietuvoje|kaimą Mažeikių rajone|[[Marijampolė (Mažeikiai)]]}} {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Marijampolė |paveikslelis = Marijampolė.JPG |paveikslėlio tekstas = Savivaldybės pastatas ir paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui |herbas = Marijampole COA.svg |vėliava = Flag of Marijampole.svg |lat = 54.556 |long = 23.350 |apskritis = Marijampolės |savivaldybė = Marijampolės |įkurtas = 1667 m. |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 36076 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 23.45 |pastokodas = centrinis LT-68001 |kirč = {{Vietovardis|k=1|Marijámpolė|Marijámpolės|Marijámpolei|Marijámpolę|Marijámpole|Marijámpolėje|š=2002}} |istpav = {{pl|Maryampol, Mariampol}}, {{ru|Марiамполь}}<ref name="ESBE">{{ESBE|18a|064/64229|Марiамполь|619}}</ref> |vikiteka = Category:Marijampolė }} '''Marijampolė''' – miestas pietvakarių [[Lietuva|Lietuvoje]], 56 km į pietvakarius nuo [[Kaunas|Kauno]]. Neoficiali [[Suvalkija|Suvalkijos]] (Sūduvos) sostinė, taip pat [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]], [[Marijampolės savivaldybė]]s, [[Mokolų seniūnija|Mokolų seniūnijos]] ir [[Patašinės seniūnija|Patašinės seniūnijos]] centras, [[Marijampolės miesto seniūnija]]. Septintasis pagal dydį [[Lietuvos miestas]]. Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė, [[Degučiai (Marijampolė)|Degučiuose]] – apskrities ligoninė. Mieste dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001). == Etimologija == Pirmasis gyvenvietės pavadinimas buvo [[vandenvardinis vietovardis]] – '''Pašešupys''' (pagal čia tekančią [[Šešupė]]s upę), minimas nuo XVII a. antrosios pusės. 1706 m. minima '''Stara Būda'''.<ref>Laida „Daiktų istorijos“. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000375111/tautinio-atgimimo-lopsys-pabarstytas-cukrumi-penkis-kartus-varda-keitusi-marijampole Tautinio atgimimo lopšys, pabarstytas cukrumi: penkis kartus vardą keitusi Marijampolė.] 2024-11-25, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-29).</ref> Vėliau, XVIII a. pirmojoje pusėje pervadinta '''Starapole'''. Šis vietovardis kilęs nuo bendrinių žodžių (''stara'' 'senas' + ''pole'' 'laukas') ir aptinkamas nuo 1736 m. kaip ''Starepol''.[[Vaizdas:Piligrimų namai "Domus Beati" - panoramio.jpg|thumb|left|Buvusi Marijampolės marijonų vienuolyno spaustuvė ir biblioteka]] Vėliau miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo [[marijonai]], todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant ''-polė'').<ref>{{LT herbai|275}}</ref> Kadangi ''n'' prieš ''p'' lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu ''m'', ''Marijanpolė'' virto ''Marijampole''. Tačiau sandas ''-polė'' nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti [[Graikų kalba|graikų]] kilmės (graikiškai ''[[polis]]'' – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, [[Slavų kalbos|slaviškai]] ''pole'' reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai [[asmenvardinis vietovardis]] (slaviška ''-pole'' galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas ''Starapolė'' kilęs nuo bendrinių žodžių.<ref>{{Vanagas 2004|130–133}}</ref> Kaip ir [[Budapeštas|Budapešto]] atveju, upė (šiuo atveju [[Jevonis]]) skyrė Starapolę ir Marijampolę kaip dvi atskiras gyvenvietes, kurios ilgainiui susijungė.<ref>{{Sabaliauskas 1994|207}}</ref> [[Vincas Kudirka]] XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip ''Senapilė'' (plg. dabartinis [[Kudirkos Naumiestis]] vadintas ''Naupile''). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo ''Mariampolė''. 1955 m. balandžio 9 d. [[LTSR Aukščiausioji Taryba|LTSR Aukščiausiosios Tarybos]] įsaku <ref>http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=45&amp;new_id=1684</ref> Marijampolė buvo pervadinta '''Kapsuku''' lietuvių komunistų veikėjo [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vinco Mickevičiaus-Kapsuko]] garbei (pastarasis reiškia „jaunas [[kapsai|kapsas]]“; Vincas Mickevičius taip aiškindavo: „jeigu Vincas Kudirka-Kapsas, tai aš tik Kapsukas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas, vadovaujantis gyventojų referendumo rezultatais. == Geografija == Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. [[Šešupė]] miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo [[Vilnius|Vilniaus]] – 139 km, nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]] – 236 km. Mieste iki 2023 m. buvo 3 seniūnijos: [[Degučių seniūnija (Marijampolė)|Degučių seniūnija]], [[Mokolų seniūnija]], [[Narto seniūnija]]. 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsteigta nauja [[Marijampolės miesto seniūnija]].<ref>[https://teisineinformacija.lt/marijampole/document/63834 ''Sprendimas dėl Marijampolės savivaldybės Degučių, Mokolų ir Narto seniūnijų panaikinimo ir naujos Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto seniūnijos steigimo''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231105091918/https://teisineinformacija.lt/marijampole/document/63834 |date=2023-11-05 }}, Marijampolės savivaldybės taryba, 2023-05-19. Nuoroda tikrinta 2023-09-10.</ref> === Miesto dalys === {{col4}} * [[Degučiai (Marijampolė)|Degučiai]] * [[Kareivinės (Marijampolė)|Kareivinės]] * [[Kvietiškis]] * [[Laikštė]] * [[Mokolai (Marijampolė)|Mokolai]] * [[Nartas (Marijampolė)|Nartas]] * [[Pabaigai (Marijampolė)|Pabaigai]] * [[Skaisčiūnai (Marijampolė)|Skaisčiūnai]] * [[Steponiškės (Marijampolė)|Steponiškės]] * [[Tarpučiai (Marijampolė)|Tarpučiai]] * [[Triobiškiai (Marijampolė)|Triobiškiai]] </div> === Susisiekimas === Iš šiaurės į pietus tęsiasi geležinkelis, yra [[Marijampolės geležinkelio stotis]]. Per miestą eina pagrindinis kelias: * {{A16}}/{{E28}} Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia: * {{A5}}/{{E67}} Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta: * {{A7}}/{{E28}} Pietuose eina keliai: * {{KK182}} * {{KK201}} Žymesni tiltai: * [[Marijampolės geležinkelio tiltas]] * [[Kumelionių tiltas]] * [[Tarpučių tiltas]] * [[Marijampolės pėsčiųjų tiltas]] * [[Marijampolės Juknevičiaus gatvės tiltas|R. Juknevičiaus gatvės tiltas]] == Istorija == [[Vaizdas:Lithuanian cityscape. The market of Marijampolė from the bird's-eye view, 1930s.jpg|thumb|Marijampolės turgaus aikštė iš paukščio skrydžio, 4-asis dešimtmetis]] [[Vaizdas:Lithuanian cityscape. Central city square of Marijampolė, 1930s, Lithuania.jpg|thumb|Centrinė miesto aikštė, XX a. 4-asis dešimtmetis]] Miesto apylinkės dar iki [[viduramžiai|viduramžių]] pabaigos buvo gyvenamos [[Jotvingiai|jotvingių]] genties. Juos mena [[Šešupė]]s ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis [[Kumelionių piliakalnis]]. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų [[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|invazija į Lietuvą]] 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos [[Suvalkija|Sūduvos]] miškuose. Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo [[Jonas Totoraitis|Jono Totoraičio]] „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas [[Kauno pavietas|Kauno pavieto]] mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės Jono Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė [[Prienų seniūnija]]i. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 1659–1661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą. [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] (1700–1721) metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio{{Neaišku}} giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė [[Kvietiškio dvaras|Kvietiškio dvarą]] ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei, netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip ''Marijampolė''), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė [[Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė]]. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš [[marijonai|marijonų]] vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp [[Šešupė]]s bei [[Jevonis|Jevonio]] upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.[[Vaizdas:Battle of Marijampolė 1831.PNG|thumb|[[Marijampolės mūšis]] 1831 m. balandžio 22 d.|kairėje]]Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole, kuri minima nuo 1756 m. Dvaras ir kaimas susijungė, 1792 m. vasario 23 d. ATR valdovas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis]] suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo savivaldos teisių]] privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d., [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] pro Marijampolę grįždamas į [[Varšuva|Varšuvą]] pravažiavo imperatorius [[Napoleonas Bonapartas]]. 1829 m. baigtas tiesti [[Peterburgo–Varšuvos plentas]] (su atšaka į [[Karaliaučius|Karaliaučių]]). [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu 1831 m. balandžio 22 d. įvyko [[Marijampolės mūšis]]. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene. XIX a. pabaigoje Marijampolė – miestas, [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijos]] Marijampolės apskrities centras.<ref>{{SGKP|6|145|Maryampol}}</ref> Marijampolė garsi savo [[Marijampolės gimnazija|ilgaamže gimnazija]], kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai [[Jonas Basanavičius]] ir [[Vincas Kudirka]]. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė [[Varpas (leidinys)|„Varpo“]] platintojai, susibūrę į slaptą [[Sietynas (organizacija)|„Sietyno“]] organizaciją. 1918–1925 m. veikė [[Marijampolės realinė gimnazija]], garsėjusi liberalizmo ir laisvamanybės idėjomis.<ref>Rimvydas Urbonavičius. [http://urbonavici.us/index.php/realine-gimnazija-keliai-ir-klystkeliai/ Realinė gimnazija: keliai ir klystkeliai]</ref> Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, [[Tarpukaris|tarpukario]] laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai. [[Vaizdas:Vytautas_of_Marijampolė.jpg|miniatiūra|[[Vytauto Didžiojo paminklas]]]] Tarpukariu nutiestas [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis]], 1926 m. pastatyta [[Marijampolės geležinkelio stotis]] (architektas [[Edmundas Alfonsas Frykas]]). 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė [[Marijampolės cukraus fabrikas|cukraus fabriką]], kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas. 1940–1941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] gyventojų. Pirmosiomis [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė [[Žydai|žydų]] tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. [[SS]] išformavo nepaklususį generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų. Sugrįžus frontui, [[Raudonoji armija|SSRS armijos]] kontražvalgyba [[SMERŠ]] Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų [[Tauro apygarda|Tauro apygardos]] būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas [[LKP|Lietuvos komunistų partijos]] lyderio [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vinco Kapsuko]] garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime. [[Vaizdas:Monument to Deported Lithuanians in Marijampolė 1.jpg|thumb|Paminklas tremtiniams Marijampolėje|kairėje]] 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (architektė Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (architektė A. Kačerauskaitė), naujas paštas (architektas J. Putna), kraštotyros muziejus (nuo 2020 m. – Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus). 1977 m. kovo 30 d. miestas tapo [[Respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio]] (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. gruodžio 18 d. patvirtintas naujasis istorinio [[Marijampolės herbas|Marijampolės herbo]] pavidalas. {{Quote box |width=23em |align=right |title=Istorinė priklausomybė |fontsize=90% |quote= {{flagicon image|Chorągiew królewska króla Zygmunta III Wazy.svg}} [[Abiejų Tautų Respublika]] 1667–1795<br> {{flagicon image|Flag of the Kingdom of Prussia (1803-1892).svg}} [[Prūsijos karalystė]] 1795–1807<br> {{flagicon image|Flag of the Duchy of Warsaw.svg}} [[Varšuvos kunigaikštystė]] ({{flagicon image|Flag of France.svg}} [[Pirmoji Prancūzijos imperija]]) 1807–1815<br> {{flagicon image|Flag of Russia.svg}} [[Rusijos imperija]], [[Lenkijos Kongreso karalystė]] 1815–1915<br> {{flagicon|German Empire}} [[Vokietijos imperija]] 1915–1918 (''[[okupacija]]'')<br> {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuvos karalystė (1918)|Lietuvos Karalystė]] 1918 m.<br> {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva|Lietuvos Respublika]] 1918–1940<br> {{flag|Soviet Union}} 1940–1941 (''[[okupacija]]'')<br> {{flag|Nazi Germany}}, [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariatas]] 1941–1944 (''[[okupacija]]'')<br> {{flag|Soviet Union}} 1944–1990 (''[[okupacija]]'')<br> {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva|Lietuvos Respublika]] 1990–dabar }} {{adm2|5}} {{admr|1667 m.|?|[[Kauno apskritis]]|}} {{admr|1717 m.|[[Prienų seniūnija]]|?}} {{admr|1795–1807 m.|?|r3=8|[[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] centras|[[Naujoji Rytų Prūsija]]}} {{admr|1807–1815 m.|?|[[Varšuvos kunigaikštystė]]}} {{admr|1816–1837 m.|?|[[Augustavo vaivadija]]}} {{admr|1837–1867 m.|?|[[Augustavo gubernija]]}} {{admr|1867–1915 m.|?|[[Suvalkų gubernija]]}} {{admr|1919 m.|[[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] centras}} {{admr|1919–1931 m.|?|}} {{admr|1931–1950 m.|[[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] centras|}} {{admr|1950–1953 m.|r2=3|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Marijampolės rajonas|Marijampolės rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}} {{admr|1953–1955 m.|}} {{admr|1955–1977 m.|[[Kapsuko rajonas|Kapsuko rajono]] centras}} {{admr|1977–1988 m.|-|r3=2|respublikinio pavaldumo miestas, [[Kapsuko rajonas|Kapsuko rajono]] centras}} {{admr|1988–1989 m.|[[Kapsuko apylinkė]]s centras}} {{admr|1989–1995 m.|[[Marijampolės apylinkė]]s centras|respublikinio pavaldumo miestas, [[Marijampolės rajonas|Marijampolės rajono]] centras}} {{admr|1995–2000 m.|r2=2|[[Marijampolės seniūnija|Marijampolės seniūnijos]] centras|[[Marijampolės rajono savivaldybė]]s centras|r4=5|[[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] centras}} {{admr|2000–2002 m.|r2=4|[[Marijampolės savivaldybė]]s centras}} {{admr|2002–2023 m.|3 miesto seniūnijos ([[Degučių seniūnija (Marijampolė)|Degučių seniūnija]], [[Mokolų seniūnija]], [[Narto seniūnija]]), [[Marijampolės seniūnija|Marijampolės seniūnijos]] centras}} {{admr|2023–2024 m.|[[Marijampolės seniūnija|Marijampolės seniūnijos]] centras}} {{admr|2024–|[[Marijampolės miesto seniūnija]], [[Mokolų seniūnija|Mokolų seniūnijos]] ir [[Patašinės seniūnija|Patašinės seniūnijos]] centras}} |} == Architektūra ir kultūra == [[Vaizdas:Marijampole-funeral-house.jpg|thumb|Marijampolės laidojimo namai]] Marijampolėje veikia kelios bažnyčios: [[Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika]], greta – Šv. Jurgio ([[marijonai|marijonų]]) vienuolynas, [[Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia]] (XIX a. pabaiga), priklausančios [[Vilkaviškio vyskupija]]i, [[Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia]], stačiatikių [[Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė]], priklausanti [[Marijampolės Švč. Trejybės parapija]]i. P. Butlerienės g. stovi buvę žydų maldos namai – [[Marijampolės sinagoga]], Kauno g. – [[Marijampolės didžioji sinagoga]]. 2014 m. pastatyta [[Marijampolės šv. Jono Pauliaus II koplyčia]]. Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai [[Žemaitė|Žemaitei]], [[Rimantas Juknevičius|Rimantui Juknevičiui]] ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Vytenis|Vyteniui]] (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius [[Julius Narušis]]), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbai]], tautai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti (skulptorius [[Kęstutis Balčiūnas (1958)|Kęstutis Balčiūnas]]). Marijampolėje Vytauto g. veikia [[Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus]], kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, yra skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno paminklas [[Tauro apygarda|Tauro apygardos]] partizanams. Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame įrengta Stankūnienės dailės galerija. Vienas iš miesto parkų – [[Pašešupio parkas]] – gamtos paveldo objektas. Veikia vienintelis mieste kino teatras „[[Spindulys (kino teatras)|Spindulys]]“. == Švietimo ir ugdymo įstaigos == [[Vaizdas:Marijampoles dramos teatras 2007.png|thumb|Marijampolės dramos teatras]] [[Vaizdas:Marijampole-Culture-palace.jpg|thumb|Kultūros rūmai]] [[Vaizdas:Marijampolė, kolegija.JPG|miniatiūra|Marijampolės kolegija]] Marijampolėje veikia šios [[valstybė|valstybinės]] [[švietimas|švietimo]] įstaigos: * [[Marijampolės gimnazija|Rygiškių Jono gimnazija]] * [[Marijampolės marijonų gimnazija]] * [[Marijampolės Sūduvos gimnazija]] * [[Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija]] * [[Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija]] * 6 pagrindinės mokyklos: ** [[Marijampolės Petro Armino pagrindinė mokykla]] ** [[Marijampolės Ryto pagrindinė mokykla]] ** [[Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla]] ** [[Marijampolės Šaltinio pagrindinė mokykla]] Kitos: * [[Marijampolės kolegija]] * [[Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras]] * Jaunimo mokykla * [[Marijampolės profesinio rengimo centras]] * 2 pradinės mokyklos: Marijampolės ir „Smalsutis“ * 5 darželiai-mokyklos: Degučių, „Varpelis“, „Želmenėliai“, „Žiburėlis“ * 7 ikimokyklinės įstaigos, * 5 papildomo ugdymo įstaigos * R. Vosylienės mokykla (užsienio kalbų). * [[Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka]] == Sportas == Mieste sporto veiklas koordinuoja [[Marijampolės sporto centras]], veikia [[Marijampolės sporto istorijos muziejus]]. === Futbolas === * [[FK Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduva“]] * [[Marijampolės futbolo arena|Marijampolės futbolo stadionas ir maniežas]] * Kiti futbolo klubai – žr. ''[[:Kategorija:Marijampolės futbolas|Marijampolės futbolas]]'' === Krepšinis === * [[MKK Sūduva|MKK „Sūduva“]], moterų krepšinio klubas<ref>{{cite web |title=Istorijos pabaiga? Marijampolėje moterų krepšinis gali būti pastumtas į paraštes |url=https://www.basketnews.lt/news-119791-istorijos-pabaiga-marijampoleje-moteru-krepsinis-gali-buti-pastumtas-i-parastes.html |date=2018-04-16 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> * [[BC Sūduva|BC „Sūduva“]], vyrų krepšinio klubas<ref>https://www.suduva-mantinga.lt/</ref> == Gyventojai == Marijampolė dešimtoje vietoje pagal [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] etninių ([[Lietuviai|lietuvių]], [[Latviai|latvių]], [[Estai|estų]]) gyventojų kiekį. {{dem|kolon=10|till=55000|inc=5000|incmin=1000 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. |1800|1178 |1823|1200 |1844|2924|1896|4212 |1897|6777 |1923|9488|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1931|9991 |1939|15768 |1959|19621|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1966|25820|1970|29073|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1974|32700|1976|35600|1979|38824|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|50600|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |1991|52100 |2001|48675|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref> |2011|41206|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|36727 }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| 2011 m. gyveno 41 051 žmonės:<ref>[https://web.archive.org/web/20090601072103/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630&PHPSESSID=f4257a90983c4f011d530bbfa8d6cc4f 2011 m. surašymo duomenys]</ref> * [[Lietuviai]] – 97,4% (39985); * [[Rusai]] – 1,02% (421); * [[Lenkai]] – 0,28% (117); * [[Čigonai]] – 0,17% (72); * [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (67); * [[Baltarusiai]] – 0,11% (47); * [[Vokiečiai]] – 0,11% (46); * Kiti – 0,72% (296). |valign=top| 2001 m. gyveno 48 675 žmonės:<ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130513054211/http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 |date=2013-05-13 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 97,7% (47 555); * [[Rusai]] – 0,9% (476); * [[Lenkai]] – 0,3% (123); * [[Ukrainiečiai]] – 0,2% (91); * [[Vokiečiai]] – 0,2% (77); * [[Baltarusiai]] – 0,1% (73); * [[Čigonai]] – 0,1% (71); * Kiti – 0,4% (209). |valign=top| 1923 m. gyveno 9 488 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722151044/http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f |date=2011-07-22 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 64% (6072); * [[Žydai]] – 26,8% (2545); * [[Vokiečiai]] – 5,4% (508); * [[Rusai]] – 1,1% (103); * [[Lenkai]] – 1% (97); * Kiti – 1,7% (163). |valign=top| 1897 m. gyveno 6 737 žmonės:<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=279 1897 m. surašymo duomenys (rus.)]</ref> * [[Žydai]] – 48,5% (3 269); * [[Lietuviai]] – 18,1% (1221); * [[Rusai]] – 14,3% (969); * [[Lenkai]] – 10,6% (714); * [[Vokiečiai]] – 7,4% (496); * Kiti – 1% (68). |} === Žymūs žmonės === * [[Julijus Trapas]] (1814–1908) – rusų chemikas, farmacininkas, farmakologas, profesorius. * [[Samuelis Peltinas]] (1830–1896) – žydų kilmės redaktorius ir žurnalistas. * [[Stanislovas Čirvinskis]] (1849–1923) – gydytojas, farmakologas. * [[Orko Sołowiejczyk|Orko Soloveičikas]] (1865–1942) – žydų kilmės chirurgas. * [[Frida Rubiner]] (1879–1952) – žydų kilmės Vokietijos komunistė, rašytoja, vertėja. * [[Witold Teofil Staniszkis|Vitoldas Teofilis Staniškis]] (1880–1941) – lenkų agrotechnikas, politikas. * [[Piotr Zubowicz|Piotras Zubovičius]] (1880–1956) – lenkų advokatas, notaras, politikas. * [[Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė]] (1899–1986) – aktorė. * [[Włodzimierz Zawadzki|Vladimiras Zavadzkis]] (1901–1955) – Armijos Krajovos karininkas, Varšuvos sukilimo dalyvis. * [[Stasys Šačkus]] (1907–1985) – Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas, 1937 m. Europos krepšinio čempionato laimėtojas. * [[Nikolajus Milenskis]] (1907–1990) – inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas. * [[Avelis Starcevas]] (1909–2005) – žydų kilmės rusų literatūros kritikas, vertėjas. * [[Izis Bidermanas]] (1911–1980) – žydų kilmės prancūzų fotografas. * [[Albina Simokaitytė]] (1923–2004) – teatro aktorė. * [[Raimondas Viskanta]] (1931–2021) – šiluminės fizikos ir šilumos mainų specialistas. * [[Zita Asta Alaunienė]] (1931–2020) – kalbininkė, pedagogė, edukologijos mokslų daktarė. * [[Dalia Triponienė]] (1938–2021) – gydytoja, kraujagyslių chirurgė. * [[Juozas Tumelis]] (1938–2022) – istorikas, bibliografas, vertėjas. * [[Ramutis Petras Bansevičius]] (1939–2023) – inžinierius mechanikas. * [[Rimantas Antanas Stankevičius]] (1944–1990) – lakūnas ir kosmonautas. * [[Algimantas Jasulaitis]] (g. 1949 m.) – teismo medicinos ekspertas, Utenos kolegijos profesorius. * [[Viktoras Muntianas]] (g. 1951 m.) – politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs LR Seimo pirmininkas. * [[Donatas Stakišaitis]] (g. 1956 m.) – pediatras, profesorius. * [[Regina Laukaitytė]] (g. 1959 m.) – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė. * [[Rimantas Juknevičius]] (1966–1991) – viena iš [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios įvykių aukų]], žuvo [[sausio 13]] d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę. * [[Gintaras Grajauskas]] (g. 1966 m.) – poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas. * [[Almantas Kalinauskas]] (g. 1967 m.) – Lietuvos ir TSRS futbolo žaidėjas. * [[Gintaras Jasinskas]] (1968–2024) – biatlonininkas, olimpietis. * [[Vytautas Leškevičius]] (g. 1970 m.) – diplomatas, politikas, LR užsienio reikalų viceministras. * [[Darius Songaila]] (g. 1978 m.) – {{Krepš|Lietuvos|| rinktinės}} krepšininkas, [[NBA]] žaidėjas. * [[Margarita Čiuplytė]] (g. 1984 m.) – Lietuvos sportininkė karatistė, vaikų, moterų ir merginų trenerė, pasaulio ir Europos čempionė. * [[Eglė Šulčiūtė]] (g. 1985 m.) – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė, Lietuvos čempionė. Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja [[Žemaitė]], poetas [[Petras Arminas-Trupinėlis]], užnemunės istorijos autorius kun. [[Jonas Totoraitis]], nepriklausomybės kovų dalyviai. Už kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai – meno dirbiniai [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] atminimui. == Miestai-partneriai == {{col3}} * {{flagicon|Denmark}} [[Viborgas]], [[Danija]] * {{flagicon|France}} [[Kalė]], [[Prancūzija]] * {{flagicon|Germany}} [[Bergiš Gladbachas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Finland}} [[Kokola]], [[Suomija]] (nuo 1970 m.) * {{flagicon|Poland}} [[Suvalkai]], [[Lenkija]] * {{flagicon|Poland}} [[Petrakavas]], Lenkija * {{flagicon|NOR}} [[Kvamas]], [[Norvegija]] * {{flagicon|NOR}} [[Leša]], Norvegija </div> == Pramonė == Nuo 1977 m. mieste veikia „[[Marijampolės pieno konservai|Marijampolės pieno konservų]]“ kombinatas.<ref>http://www.milk.lt/about-company/</ref> Pietrytiniame miesto pakraštyje – [[Marijampolės cukraus fabrikas|seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas]] (nuo 2021 m. vadinasi UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“)[https://rekvizitai.vz.lt/imone/ismaniosios_trasos/]. Savo veiklą vykdo pakavimo įmonė AB „Fasa“.<ref>https://www.fasa.lt/apie-mus/</ref> Nuo 1998 m. savo veiklą pradėjo ir vykdo duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių kompanija UAB „Mantinga“.<ref>https://www.mantinga.lt/lt/mes</ref> 2011 m. šalia miesto įkurta [[Marijampolės laisvoji ekonominė zona]].<ref>{{cite act |type=Įstatymas |index=XI-1907 |date=2011-12-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.415909 |access-date=2024-03-09 |language=lt }}</ref> Metalo apdirbimo pramonės įmonės – UAB „Stevila“,<ref>https://stevila.lt/lt/faktai-ir-skaiciai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210924171707/https://stevila.lt/lt/faktai-ir-skaiciai |date=2021-09-24 }}</ref> UAB „CIE LT Forge“,<ref>https://www.cieautomotive.lt/lt/apie-mus</ref> UAB „Pakma“.<ref>https://www.pakma.lt/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220625214722/https://www.pakma.lt/ |date=2022-06-25 }}</ref> == Šaltiniai == {{ref|2}} == Literatūra == * {{ML|3|149|Marijampolė}} * [[Algimantas Miškinis]]. ''Užnemunės miestai ir miesteliai''. Vilnius: Savastis, [[1999]], p. 382–413 (Marijampolė). (Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 1). * ''Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra''. Sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis. Marijampolė: Piko valanda, 2008. 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1 * R. Butautas-Kudirka. ''Sūduvos dvasininkai''. I–II d. Vilnius. 2010. (700 kunigų veiklos apžvalga). * ''Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas''. Sud. Valentinas Juraitis. Vilnius: Žemės trauka, 2011. 136 p.: iliustr. ISBN 978-9955-810-06-3 == Nuorodos == * [http://www.marijampole.lt Oficiali Marijampolės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220411180215/https://www.marijampole.lt/ |date=2022-04-11 }} * [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/marijampole.html Istorijos apžvalga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060625223846/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/marijampole.html |date=2006-06-25 }} * [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=fdhijj&centerx=458187&centery=6045741&zoom=3&layer=map Marijampolės žemėlapis per balticmaps.eu] * [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=hiuzma&centerx=459196&centery=6045647&zoom=5&layer=map Marijampolės apylinkių žemėlapis] {{MARgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Marijampolė| ]] e7dum1anxxd7mvjcyhzcfx5pjz6m1sa 102 14146 7956527 7956180 2026-11-01T15:02:02Z Italas 4216 /* Eiga */ 7956527 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Trabzono Trabzonspor Basket]]<br>[[Žironos Bàsquet]] || [[Neapolio Basket]]<br>[[Trevizo Pallacanestro]]<br>[[Žironos CB Sant Josep]]<br>[[Permės Ural Great]]<br>[[Sevilijos Real Betis Baloncesto]] || 2 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Romos BC Roma]]<br>[[Romos Maxima Roma]] || - || 2 ||- |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || -|| - || - ||- |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||- |- | {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || - || - || -|| - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] cj17444rtc1rqd9l5pol8myqdqrwamn 7956650 7956527 2026-11-01T21:21:34Z Italas 4216 /* Eiga */ 7956650 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Trabzono Trabzonspor Basket]]<br>[[Žironos Bàsquet]] || [[Neapolio Basket]]<br>[[Trevizo Pallacanestro]]<br>[[Žironos CB Sant Josep]]<br>[[Permės Ural Great]]<br>[[Sevilijos Real Betis Baloncesto]] || 2 || 5 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Romos BC Roma]]<br>[[Romos Maxima Roma]] || [[Skafačio Basket]] || 2 || 1 |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || -|| - || - ||- |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||- |- | {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || - || - || -|| - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] ef9xukrkroalnh7lt5usflintz46uw1 0 14861 7956490 7918867 2026-11-01T13:18:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956490 wikitext text/x-wiki {{semi-protected}} {{city/UKR |Pavadinimas = Kyjivas |origpavadin = Київ |rusiskai = Киев |Foto = |Foto tekstas = Paminklas [[Maidanas (Kijevas)|Maidane]] Ukrainos nepriklausomybei |Herbas = COA of Kyiv Kurovskyi.svg |Vėliava = Flag of Kyiv Kurovskyi.svg |PL=50|PM=27|PS=00|IL=30|IM=31|IS=20 |Regionas = Kyjivo sritis |rajonas = |Įkurtas = V a. |Magdeburgo teisė nuo = 1494 |Meras = [[Vitalijus Kličko]] |Surašymo metai = 2018 m.|Gyventojų skaičius = 2937239 |Plotas = 847 |altitudė = |Pašto kodas = |Tel. kodas = +380 44 |Tinklalapis = https://kmr.gov.ua Kyjivo m. taryba |globėjas = [[Arkangelas Mykolas]] |kirč = Kýjivas, Ki̇̀jevas <ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/kyjivas/ ''Kyjivas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.</ref> }} '''Kyjivas''', arba '''Kijevas''' ({{uk|Київ}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] sostinė. Didžiausias Ukrainos ([[Sąrašas:Europos didžiausi miestai|septintas]] [[Europa|Europoje]]) [[milijoninis miestas]], įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie [[Dniepras|Dniepro]] upės. == Etimologija == Pagal „[[Būtųjų laikų pasakojimas|Būtųjų laikų pasakojimą]]“ ([[senoji rusų kalba|sen. rus.]] ''Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ'') Kyjivo pavadinimas kildinamas iš [[polianai|polianų]] genties kunigaikščio Kijaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių [[Kijus, Ščekas ir Choryvas|Kijaus, Ščeko ir Choryvo]], 482 m. įkūrusių Kyjivą.<ref>{{Mašalaitis 2007|367}}</ref> Lietuvių kalboje iki 2022 m. buvo vartojama forma ''Kijevas'', bet prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą pirmenybė imta teikti formai ''Kyjivas''.<ref>[http://www.vlkk.lt/konsultacijos/11388-kijevas-kyiv ''Koks Ukrainos sostinės pavadinimas?''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220303142045/http://www.vlkk.lt/konsultacijos/11388-kijevas-kyiv |date=2022-03-03 }}. [[VLKK]]. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:COA_of_Kiev_1480.png|thumb|150px|left|1480 m. Kyjivo herbas]] Vienas seniausių [[Rytų Europa|Rytų Europos]] miestų, įkurtas maždaug V a. ankstyvųjų rytų [[slavai|slavų]] teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII a. – [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] politine ir kultūrine sostine. 1238 m. mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], vėliau [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir galiausiai – [[Rusijos imperija|Rusijos]]. XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijoje vykstant [[Pramonės perversmas|Pramonės revoliucijai]], miestas išaugo. 1917 m. [[Ukrainos nepriklausomybės karai|paskelbus Ukrainos nepriklausomybę]], Kyjivas buvo neilgai gyvavusios [[Ukrainos Liaudies Respublika|Ukrainos Liaudies Respublikos]] sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, nuo 1934 m. – [[Ukrainos TSR|Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos]] sostine (pakeitė [[Charkovas|Charkivą]]). Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] miestas smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas sovietinis „miesto–didvyrio“ titulas. Nuo 1991 m. nepriklausomos [[Ukraina|Ukrainos]] sostinė. 2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje (vad. [[Maidanas (Kijevas)|Maidane]]; {{uk|Майдан Незалежності}}), kilo [[Oranžinė revoliucija]] – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio [[Viktoras Juščenka|Viktoro Juščenkos]] pergale. 2013 m. rudenį Maidane vėl kilo [[Euromaidanas|proeuropietiški protestai]], privertę iš šalies pabėgti nušalintąjį prezidentą [[Viktoras Janukovyčius|Viktorą Janukovyčių]]. [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004 m. Eurovizijoje]] nugalėjus [[Ruslana|Ruslanai]], mieste pravesta [[Eurovizijos dainų konkursas 2005|2005 m. Eurovizija]]. [[Eurovizijos dainų konkursas 2016|2016 m. Eurovizijoje]] Ukrainos atlikėja [[Džamala]] vėl laimėjo Euroviziją, tad [[Eurovizijos dainų konkursas 2017|2017 m. Eurovizija]] vėl organizuota Kyjive. 2022 m. miestas nukentėjo per [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invaziją]], vasario 24 – balandžio 4 d. rusai [[Kyjivo puolimas|užpuolė Kyjivą]],<!-- [[en:Kyiv offensive (2022)]] --> bet [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos|Ukrainos kariuomenė]] privertė juos atsitraukti. Kilo legenda apie [[Kyjivo vaiduoklis|Kyjivo vaiduoklį]]. == Geografija == Miestas [[Rytų Europa|Rytų Europoje]], išsidėstęs abiejuose [[Dniepras|Dnipro]] upės krantuose, netoli Dnipro ir Desnos santakos.<ref name="vle" /> === Klimatas === Klimatas [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų]]; [[Žemyninis klimatas|žemyninis]]. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %. {{Infobox Weather |metric_first= Yes |single_line= Yes |location = Kyjivo |Jan_Hi_°C = -1.5 |Jan_REC_Hi_°C = 11.1 |Jan_REC_Hi_m = 1991 |Feb_Hi_°C = -0.2 |Feb_REC_Hi_°C = 17.3 |Feb_REC_Hi_m = 1990 |Mar_Hi_°C = 5.0 |Mar_REC_Hi_°C = 22.4 |Mar_REC_Hi_m = 1990 |Apr_Hi_°C = 13.6 |Apr_REC_Hi_°C = 29.1 |Apr_REC_Hi_m = 1950 |May_Hi_°C = 20.4 |May_REC_Hi_°C = 33.6 |May_REC_Hi_m = 2007 |Jun_Hi_°C = 23.6 |Jun_REC_Hi_°C = 35.0 |Jun_REC_Hi_m = 1885 |Jul_Hi_°C = 24.9 |Jul_REC_Hi_°C = 39.4 |Jul_REC_Hi_m = 1936 |Aug_Hi_°C = 24.4 |Aug_REC_Hi_°C = 39.9 |Aug_REC_Hi_m = 1898 |Sep_Hi_°C = 19.2 |Sep_REC_Hi_°C = 33.8 |Sep_REC_Hi_m = 1898 |Oct_Hi_°C = 12.1 |Oct_REC_Hi_°C = 29.5 |Oct_REC_Hi_m = 1893 |Nov_Hi_°C = 4.4 |Nov_REC_Hi_°C = 23.2 |Nov_REC_Hi_m = 1926 |Dec_Hi_°C = 0.4 |Dec_REC_Hi_°C = 14.7 |Dec_REC_Hi_m = 2008 |Year_Hi_°C = 12.2 |Year_REC_Hi_°C = 39.9 |Year_REC_Hi_m = 1898 |Jan_Lo_°C = –7.0 |Jan_REC_Lo_°C = –31.1 |Jan_REC_Lo_m = 1950 |Feb_Lo_°C = –6.2 |Feb_REC_Lo_°C = –32.2 |Feb_REC_Lo_m = 1929 |Mar_Lo_°C = –1.8 |Mar_REC_Lo_°C = –24.9 |Mar_REC_Lo_m = 1964 |Apr_Lo_°C = 4.9 |Apr_REC_Lo_°C = –10.4 |Apr_REC_Lo_m = 1931 |May_Lo_°C = 10.1 |May_REC_Lo_°C = –2.4 |May_REC_Lo_m = 1900 |Jun_Lo_°C = 13.4 |Jun_REC_Lo_°C = 2.4 |Jun_REC_Lo_m = 1930 |Jul_Lo_°C = 14.6 |Jul_REC_Lo_°C = 5.8 |Jul_REC_Lo_m = 1904 |Aug_Lo_°C = 14.1 |Aug_REC_Lo_°C = 3.3 |Aug_REC_Lo_m = 1966 |Sep_Lo_°C = 9.5 |Sep_REC_Lo_°C = –2.9 |Sep_REC_Lo_m = 1881 |Oct_Lo_°C = 4.4 |Oct_REC_Lo_°C = –17.8 |Oct_REC_Lo_m = 1920 |Nov_Lo_°C = –0.6 |Nov_REC_Lo_°C = –21.9 |Nov_REC_Lo_m = 1890 |Dec_Lo_°C = –4.3 |Dec_REC_Lo_°C = –30.0 |Dec_REC_Lo_m = 1895 |Year_Lo_°C = 4.3 |Year_REC_Lo_°C = –32.2 |Year_REC_Lo_m = 1929 |Jan_Av_°C = –4.3 |Feb_Av_°C = –3.3 |Mar_Av_°C = 1.3 |Apr_Av_°C = 8.9 |May_Av_°C = 15.1 |Jun_Av_°C = 18.3 |Jul_Av_°C = 19.5 |Aug_Av_°C = 18.9 |Sep_Av_°C = 13.8 |Oct_Av_°C = 7.9 |Nov_Av_°C = 1.8 |Dec_Av_°C = –2.0 |Year_Av_°C = 8.0 <!--**** use mm or cm but not both! ****--> |Jan_Precip_cm = |Jan_Precip_mm = 38 |Feb_Precip_cm = |Feb_Precip_mm = 37 |Mar_Precip_cm = |Mar_Precip_mm = 36 |Apr_Precip_cm = |Apr_Precip_mm = 49 |May_Precip_cm = |May_Precip_mm = 53 |Jun_Precip_cm = |Jun_Precip_mm = 75 |Jul_Precip_cm = |Jul_Precip_mm = 85 |Aug_Precip_cm = |Aug_Precip_mm = 56 |Sep_Precip_cm = |Sep_Precip_mm = 58 |Oct_Precip_cm = |Oct_Precip_mm = 37 |Nov_Precip_cm = |Nov_Precip_mm = 51 |Dec_Precip_cm = |Dec_Precip_mm = 46 |Year_Precip_cm = |Year_Precip_mm = 621 |source = Kyjivo klimatas<ref name="pogoda">{{cite web|url=http://pogoda.ru.net/climate/33345.htm|title=Kyjivo klimatas|accessdate=2022-06-17|work=|language=ru|archive-date=2010-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20100110134605/http://pogoda.ru.net/climate/33345.htm|url-status=dead}}</ref> |accessdate = 2022-06-17 }} == Administracinis suskirstymas == 2001 m. Kyjive buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dnipro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis. Kyjivo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant [[Ukrainiečių kalba|ukrainietiškai]], plotas, gyventojų skaičius ir tankumas): [[Vaizdas:Адміністративний_поділ_Києва.gif|thumb|Kyjivo administracinio suskirstymo 2011 m. planas:<br /> '''Dešiniakrantis Kyjivas''' <br /> Ш – ''Ševčenkos rajonas'' [[Vaizdas:COA Shevchenkivskyi, Kyiv, Ukraine UHT.svg|20px]]<br /> Печ – ''Pečerų rajonas'' [[Vaizdas:COA Pecherskyi, Kyiv, Ukraine UHT.svg|20px]]<br /> Под – ''Podolės rajonas'' [[Vaizdas:COA of Podil Raion Big.svg|20px]]<br /> Сол – ''Solomiansko rajonas'' [[Vaizdas:COA Solomianskyi, Kyiv, Ukraine UHT.svg|20px]]<br /> О – ''Obolonsko rajonas'' [[Vaizdas:COA Obolonskyi, Kyiv, Ukraine.svg|20px]]<br /> Св – ''Sviatošinsko rajonas'' [[Vaizdas:COA Sviatoshynskyi, Kyiv, Ukraine UHT.svg|20px]]<br /> Г – ''Holosijiovsko rajonas'' [[Vaizdas:COA of Holosiiv Raion UHT.svg|20px]]<br /> '''Kairiakrantis Kyjivas'''<br /> Дес – ''Desnos rajonas'' [[Vaizdas:Coat of Arms of Desna Raion UHT.svg|20px]]<br /> Дн – ''Dniepro rajonas'' [[Vaizdas:COA Dniprovskyi Kyiv Ukraine.svg|20px]]<br /> Дар – Darnicio rajonas [[Vaizdas:COA of Darnytsia Raion UHT.svg|20px]]<br />|260x260px]] {| class="wikitable" width="60%" |- bgcolor="#D7D7D7" ! Miesto rajonas: !! Plotas km²: !! Gyventojų skaičius tūkst.: !! Gyventojų tankumas km²: |- bgcolor="#EBEBEB" | colspan=3 | '''''Dešiniakrantis Kyjivas:''''' | |- | [[Ševčenkos rajonas (Kijevas)|Ševčenkos]] (Шевченківський) || 25 || 229,0 || 8599 |- | [[Pečerų rajonas (Kijevas)|Pečerų]] (Печерський) || 27 || 141,4 || 7225 |- | [[Podolės rajonas (Kijevas)|Podolės]] (Подільський) || 34 || 192,2 || 5640 |- | [[Solomiansko rajonas|Solomiansko]] (Солом’янський) || 40 || 343,8 || 8485 |- | [[Obolonsko rajonas|Obolonsko]] (Оболонський) || 110 || 315,8 || 2863 |- | [[Sviatošinsko rajonas|Sviatošinsko]] (Святошинський) || 110 || 336,0 || 3274 |- | [[Holosijiovsko rajonas|Holosijiovsko]] (Голосіївський) || 156 || 232,9 || 1449 |- bgcolor="#EBEBEB" | colspan=3 | '''''Kairiakrantis Kyjivas:''''' |- | [[Desnos rajonas (Kijevas)|Desnos]] (Деснянський) || 148 || 359,5 || 2331 |- | [[Dniepro rajonas (Kijevas)|Dniepro]] (Дніпровський) || 67 || 346,5 || 5195 |- | [[Darnicio rajonas|Darnicio]] (Дарницький) || 134 || 316,8 || 2396 |- bgcolor="#EBEBEB" | '''''Kyjivas:''''' || '''847,67''' || '''2 888 470''' || '''3408''' |} == Ekonomika == Svarbus Ukrainos pramoninis centras. [[Hostomelis|Hostomelio]] priemiestyje įsikūręs [[Aviacija|aviacinis]] mokslo-techninis kompleksas „[[Antonov]]“, kuriame pagamintas didžiausias ir galingiausias pasaulyje lėktuvas [[Antonov An-225]] (sunaikintas per [[Antonovo oro uosto mūšis|Antonovo oro uosto mūšį]]). === Ekonominiai rodikliai === {| class="sortable wikitable" |- ! N ! rodiklis ! vienetai ! [[2006]] |- | 1 | Prekių [[eksportas]] | mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]] | 4398,3 |- | 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 11,5 |- | 3 | Prekių [[importas]] | mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]] | 17573,0 |- | 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 39 |- | 5 | [[Eksportas|Eksporto]]-[[importas|importo]] [[saldo]] | mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]] | −13174,7 |- | 6 | Kapitalinės investicijos | mln. [[Grivina|grivinų]] | 29946,5 |- | 7 | Vidutinis atlyginimas | [[Grivina|Grivinų]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]]) | 1865 |- | 8 | Vidutinis atlyginimas |[[JAV doleris|JAV dolerių]] ([[2007]]-[[sausio 1|01-01]]) | 369,3 |} == Susisiekimas == Kyjivas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas). === Viešasis transportas === ==== Autobusai ir troleibusai ==== [[Vaizdas:Laz_A183_A24_Kyiv_Khreshchatyk.jpg|thumb|left|Autobusas [[LAZ]] A-183 Kyjive]] [[Vaizdas:LAZ E183 in Kyiv.JPG|thumb|right|Troleibusas LAZ E183 Kyjive]] 1925 m. gruodžio 10 d. įkurtas Kyjivo [[autobusas|autobusų]] tinklas. Dabar autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra 8 autobusų parkai. Populiariausios markės: [[LAZ]], [[Scania]], [[Volvo]]. 1934 m. miestui tapus [[Ukrainos TSR]] sostine, įkurtas [[Troleibusas|troleibusų]] tinklas. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] nuolat plečiamas. Dabar troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra 4 troleibusų parkai. Populiariausios markės: [[LAZ]], JUMZ, Kyiv, [[Škoda]]. Autobusai ir troleibusai nuolat atnaujinami. ==== Tramvajus ==== [[Vaizdas:Kyiv Express Tram 763 2019 G2.jpg|thumb|left|Tramvajus (2018 m.)]] Kyjivas buvo pirmas [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas [[tramvajus|tramvajų]] tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji [[TSRS]] greitojo tramvajaus linija. 2005 m. miesto tramvajų sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų. 2000 m. atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas. ==== Metropolitenas ==== {{main|Kyjivo metropolitenas}} [[Vaizdas:Obolon_metro_station_Kiev_01.jpg|thumb|right|Kyjivo metropoliteno požeminė stotis ir traukinys]] Išvystyta [[metro]]politeno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis >60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi ~1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Statoma ketvirtoji, projektuojama penktoji metro linijos. ==== Funikulierius ==== [[Vaizdas:2948279_Киевский_фуникулер.jpg|thumb|left|Funikulierius]] 1905 m. gegužę pradėjo veikti Kyjivo [[funikulierius]] (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Ilgis – 222 m, kalno statumas – 18–20°, greitis – 2 m/s, vagono talpa – 100 žmonių. Kyjivas buvo antrasis miestas [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], po [[Odesa|Odesos]], kuriame buvo įrengtas keltuvas. === Automobilių keliai === Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – {{Europos keliai|40}} (''Kalė–ideris''); taip pat Kyjivas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: {{Ukrainos keliai|01}},{{Ukrainos keliai|05}}{{Europos keliai|95}} (''su [[Odesa]]''), {{Ukrainos keliai|07}}{{Europos keliai|373}} (''Kyjivas–[[Liublinas]]''). === Geležinkelis === Svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kyjivo Keleivinė“ (''Київ-Пасажирський''). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba. Iš Kyjivo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kyjivo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles. === Aviacija === [[Vaizdas:Міжнародний_аеропорт_"Київ"_(Жуляни).jpg|thumb|Žuljanų tarptautinis oro uostas (2013 m.)]] Trys pagrindiniai [[Oro uostas|oro uostai]]: 29 km į rytus nutolęs [[Boryspilio tarptautinis oro uostas]], 7 km į pietvakarius nutolęs [[Žuljanų tarptautinis oro uostas]] ir krovininis [[Antonovo oro uostas]]. Įmonė [[Antonov]] savo tikslams (bandomieji, tarnybiniai reisai; [[aviacijos šventė]]s) naudoja Sviatošin [[Aerodromas|aerodromą]] ([[ICAO]]: UKKT), civilinei aviacijai naudojamas miesto vakaruose esantis aerodromas „Žuvėdra“ (ICAO: UKKJ), sportinė aviacija ir sklandytojai bazuojasi „Buzovaja“ aerodrome (ICAO: UKXB). === Laivyba === [[Vaizdas:Микола_Дудка._Типа_Каштан.JPG|thumb|left|Upių transportas]] 1897 m. ant [[Dniepras|Dniepro]] kranto pastatytas ''Kyjivo upių uostas''. Sovietmečiu vykdyti krovininiai ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo) pervežimai. Jiems nebeapsimokant, upe rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės. == Gyventojai == [[Vaizdas:View_to_Kiev.jpg|thumb|right|Kairiajame [[Dniepras|Dniepro]] upės krante esantys Kyjivo gyvenamieji rajonai (2010 m.)]] [[Vaizdas:Pozniaky_park.jpg|thumb|right|Pozniakų parkas ir Kyjivo gyvenamieji kvartalai (2012 m.)]] [[Vaizdas:Зелень_Золотоворотского_сквера.JPG|thumb|right|Aukso vartų skveras]] {{Dem|kolon=7|till=3000000|inc=500000|incmin=100000|valst=ua |[[IX a.]]|50000 |[[XII a.]]|100000 |1552|6000 |1770|20000 |1771|17000 |1806|27200 |1811|23300 |1840|44700 |1863|68400 |1865|71365 |1874|116774 |1897|247723 |1913|595000 |1919|544369 |1923|422975 |1926|512088 |1931|586000 |1933|608000 |1937|775850 |1939|846724 |1940|930000 |1943|180000 |1959|1104334 |1961|1174000 |1964|1292000 |1970|1631908 |1979|2144000 |1981|2248000 |1989|2587945 |2001|2611327 |2005|2660401 |2007|2700000 |2008|2740233 |2014|2868702 |2018|2937239 }} === Tautinė sudėtis === Kyjivo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):<ref>pop-stat.mashke.org / [http://pop-stat.mashke.org/ukraine-ethnic2001.htm Національний склад регіонів України за даними перепису 2001 р.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180715064526/http://pop-stat.mashke.org/ukraine-ethnic2001.htm |date=2018-07-15 }}</ref> {| |valign=top| # [[Ukrainiečiai]]: 2 110 767 – 82,24% # [[Rusai]]: 337 323 – 13,14% # [[Žydai]]: 17 962 – 0,70% # [[Baltarusiai]]: 16 549 – 0,64% # [[Lenkai]]: 6 924 – 0,27% # [[Armėnai]]: 4 935 – 0,19% |valign=top| # [[Azerbaidžaniečiai]]: 2 567 – 0,10% # [[Totoriai]]: 2 451 – 0,10% # [[Gruzinai]]: 2 352 – 0,09% # [[Moldavai]]: 1 927 – 0,08% # [[Bulgarai]]: 1 524 – 0,06% |valign=top| # [[Arabai]]: 1 426 – 0,06% # [[Vokiečiai]]: 1 123 – 0,04% # [[Graikai]]: 901 0,04% # [[Uzbekai]]: 688 – 0,03% # [[Kinai]]: 505 – 0,02% * Kitos tautybės: 11 134 – 0,43% * Tautybė nenurodyta: 45 895 – 1,79% |} [[Baltai|Baltų]] kilmės tautų skaičius Kyjive, 2001 m.: 406 [[lietuviai]], 369 [[latviai]]. == Švietimas ir kultūra == Yra 18 aukštųjų mokyklų, pvz. [[Kyjivo universitetas|Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas]], Konservatorija, [[Kijevo Mohylos akademija|Mohylos akademija]], Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas. Daug licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų. Yra 27 muziejai, 25 teatrai, teatro studijos. Lankytini kultūros paminklai: * [[Aukso vartai (Kijevas)|Aukso vartai]] (''Золоті ворота''), * [[Sofijos soboras (Kijevas)|Sofijos soboras]], * [[Kijevo Pečorų laura|Kijevo Pečorų lauros vienuolynas]] – gynybinis kompleksas (XI-[[XVIII amžius|XVIII]] a.), * [[Baikovo kapinės]]. <gallery mode="packed"> Universidad_Roja_de_Kiev.jpg|Taraso Ševčenkos universitetas NaUKMA_plats.JPG|[[Kijevo Mohylos akademija|Mohylos akademija]] Головний_корпус_КПІ_1.jpg|Politehnikos institutas (2014 m.) Kyiv_Conservatory.JPG|Konservatorija National_History_Museum_of_Ukraine.jpg|Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus </gallery> == Žalieji plotai == Kyjivas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kyjivo zoologijos sodas. == Sportas == [[Vaizdas:Kyiv NSC Olimpiyskyi 5.jpg|miniatiūra|Olimpinis stadionas (2012 m.)]] Mieste įsikūrę krepšinio klubas [[Kyiv (krepšinio klubas)|BC Kyiv]] bei ledo ritulio klubas [[HC Sokil Kyiv]]. Pastatytas [[Olimpinis stadionas (Kijevas)|Olimpinis stadionas]] (talpa: 83 450), kuriame vyko [[XIV Europos futbolo čempionatas|Euro 2012]] finalinės rungtynės. Žymiausi futbolo klubai: * [[FK Arsenal Kiïv]] * [[FK Dinamo Kiïv]] * [[FK CSKA Kiïv]] * [[FK Obolonʹ Kiïv]] == Miestai partneriai == Miestai, su kuriais užmegzti [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšiai:<ref>{{cite web|title=Перелік міст, з якими Києвом підписані документи про поріднення, дружбу, співробітництво, партнерство|url=https://kyivcity.gov.ua/files/2018/2/15/Mista-pobratymy.pdf|website=kyivcity.gov.ua|publisher=Kyiv|language=uk|date=2018-02-15|access-date=2022-06-17|archive-date=2021-08-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20210826063927/https://kyivcity.gov.ua/files/2018/2/15/Mista-pobratymy.pdf|url-status=dead}}</ref><ref>https://kyivcity.gov.ua/kyiv_ta_miska_vlada/pro_kyiv/mista-pobratimi_z_yakimi_kiyevom_pidpisani_dokumenti_pro_poridnennya_druzhbu_spivrobitnitstvo_partnerstvo/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221111143232/https://kyivcity.gov.ua/kyiv_ta_miska_vlada/pro_kyiv/mista-pobratimi_z_yakimi_kiyevom_pidpisani_dokumenti_pro_poridnennya_druzhbu_spivrobitnitstvo_partnerstvo/ |date=2022-11-11 }} (ukrainiečių kalba)</ref> {{div col|4}} * {{flagicon|Turkey}} [[Ankara]], [[Turkija]] * {{flagicon|Greece}} [[Atėnai]], [[Graikija]] * {{flagicon|Serbia}} [[Belgradas]], [[Serbija]] * {{flagicon|BEL}} [[Briuselis]], [[Belgija]] * {{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] * {{flagicon|USA}} [[Čikaga]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] * {{flagicon|UK}} [[Edinburgas]], [[Jungtinė Karalystė]] * {{flagicon|ITA}} [[Florencija]], [[Italija]] * {{flagicon|FIN}} [[Helsinkis]], [[Suomija]] * {{flagicon|Armenia}} [[Jerevanas]], [[Armėnija]] * {{flagicon|POL}} [[Krokuva]], [[Lenkija]] * {{flagicon|JPN}} [[Kiotas]], [[Japonija]] * {{flagicon|MDA}} [[Kišiniovas]], [[Moldova]] * {{flagicon|BLR}} [[Minskas]], [[Baltarusija]] * {{flagicon|Germany}} [[Miunchenas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|DEN}} [[Odensė]], [[Danija]] * {{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] * {{flagicon|South Africa}} [[Pretorija]], [[Pietų Afrikos Respublika|PAR]] * {{flagicon|LAT}} [[Ryga]], [[Latvija]] * {{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] * {{flagicon|Chile}} [[Čilės Santjagas|Santjagas]], [[Čilė]] * {{flagicon|Bulgaria}} [[Sofija]], [[Bulgarija]] * {{flagicon|Sweden}} [[Stokholmas]], [[Švedija]] * {{flagicon|EST}} [[Talinas]], [[Estija]] * {{flagicon|GEO}} [[Tbilisis]], [[Gruzija]] * {{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] * {{flagicon|FRA}} [[Tulūza]], [[Prancūzija]] * {{flagicon|CHN}} [[Uhanas]], [[Kinija]] * {{flagicon|CHN}} [[Sudžou]], [[Kinija]] * {{flagicon|CHN}} [[Pekinas]], [[Kinija]] * {{flagicon|POL}} [[Varšuva]], [[Lenkija]] * {{flagicon|Austria}} [[Viena]], [[Austrija]] * {{flagicon|LTU}} [[Vilnius]], [[Lietuva]] * {{flagicon|FIN}} [[Tamperė]], [[Suomija]] * {{flagicon|Germany}} [[Leipcigas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Slovakia}} [[Bratislava]], [[Slovakija]] * {{flagicon|Azerbaijan}} [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] * {{flagicon|Mexico}} [[Meksikas]], [[Meksika]] * {{flagicon|Kyrgyzstan}} [[Biškekas]], [[Kirgizija]] * {{flagicon|Uzbekistan}} [[Taškentas]], [[Uzbekistanas]] * {{flagicon|Kazakhstan}} [[Astana]], [[Kazachstanas]] * {{flagicon|Israel}} [[Jeruzalė]], [[Izraelis]] * {{flagicon|Brazil}} [[Rio de Žaneiras]], [[Brazilija]] * {{flagicon|Brazil}} [[Brazilija (miestas)|Brazilija]], [[Brazilija]] * {{flagicon|Argentina}} [[Buenos Airės]], [[Argentina]] * {{flagicon|Portugal}} [[Lisabona]], [[Portugalija]] * {{flagicon|Turkmenistan}} [[Ašchabadas]], [[Turkmėnistanas]] * {{flagicon|Libya}} [[Tripolis]], [[Libija]] * {{flagicon|Switzerland}} [[Ženeva]], [[Šveicarija]] * {{flagicon|Indonesia}} [[Džakarta]], [[Indonezija]] * {{flagicon|Peru}} [[Lima]], [[Peru]] * {{flagicon|Germany}} [[Berlynas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Switzerland}} [[Bernas]], [[Šveicarija]] {{div col end}} == Galerija == <center> <gallery> Golden_Gate,_Kyiv.jpg|[[Aukso vartai (Kijevas)|Aukso vartai]] (2013 m.) Володимир_Великий.JPG|Paminklas Kyjivo didžiajam kunigaikščiui [[Vladimiras Sviatoslavičius|Volodimirui Sviatoslavičiui]] [[Volodimiro aukštuma|Volodimiro aukštumoje]], nuo kurios atsiveria vaizdas į kairiakrantį Kyjivą Kiev_downtown.jpg|Kyjivo centras tarp 1890 m. ir 1905 m.: Nikolajaus gatvė (dabar Architekto Gorodeckio gatvė) ir "Continental" viešbutis. Будинок_Гінзбурга.jpg|Ginsburgo pastatas (1900 m.) Ruined_Kiev_in_WWII.jpg|[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] suniokotas Kyjivas Museum_of_the_Great_Patriotic_War_in_Kiev_(8162347447).jpg|Tolumoje paminklas „[[Tėvynei-Motinai]]“ bei [[Ukrainos nacionalinis ir Antrojo pasaulinio karo muziejus]] 2005-08-15_Pechersk_Lavra_seen_from_river_Dnepr_Kiev_311.JPG|[[Kijevo Pečorų laura|Kyijivo Pečioros lauros]] vienuolynas (2005 m.) Kiev_stmichael_May_2010.JPG|[[Šv. Mikalojaus Auksinių Kupolų vienuolynas]] Kyjiv sofienkathedrale.jpg|[[Sofijos soboras (Kijevas)|šv. Sofijos soboras]] ir varpinė Андріївська_церква-012.JPG|[[Andriejaus cerkvė (Kyjivas)|Andriejaus cerkvė]] (2014 m.) St._Volodymyr's_Cathedral_in_Kiev.jpg|[[Volodimiro soboras (Kijevas)|Volodimiro soboras]] St._Nicholas_Roman_Catholic_Cathedral,_Kyiv_8.jpg|[[Kijevo Šv. Mikalojaus bažnyčia|Šv. Mikalojaus bažnyčia]] Kiev_straatbeeld.jpg|Volodimirskio gatvė (2003 m.) Банкова_вул.%2C_10_DSC_8398.JPG|[[Namas su chimeromis]] ([[Bankovos gatvė|Bankovos g.]]) Владимирская_54_Киев_2010_01.JPG|[[Ukrainos nacionalinė mokslų akademija]] Kiev_Opera_House_2012_01.JPG|[[Nacionalinės operos ir baleto teatras (Kyjivas)|Nacionalinės operos ir baleto teatras]] (2012 m.) Крещатик%2C_36_(01)_-_Мэрия.jpg|Kyjivo administracijos pastatas Presidential_Palace_Ukraine.jpg|[[Marijinskio rūmai]] - Ukrainos Prezidento ceremonijų oficiali rezidencija House with Chimaeras gardens.JPG|Iš sodo žvelgiant į Ukrainos prezidentūros administracijos pastatą Kiev_Cabinet_of_Ministers.jpg|[[Ukrainos vyriausybė]]s pastatas Klov_Palace._Listed_ID_80-382-0462._-_8_Pylypa_Orlyka_Street,_Pechersk_Raion,_Kiev._-_Pechersk_28_09_13_396.jpg|[[Klovskio rūmai]]. Nuo 2003 m. čia įsikūręs [[Ukrainos Aukščiausiasis Teismas]] Інститутська_вул.%2C_9-а_DSCF6518.JPG|[[Ukrainos valstybinis bankas|Ukrainos valstybinio banko]] pastatas Крещатик_38_дробь_2_Киев_2012_01.JPG|Universalinė parduotuvė Joesjtsjenko_Marion_Kiev_2004.jpg|Mitingas per [[Oranžinė revoliucija|Oranžinę revoliuciją]] 2004 m. lapkrityje Dněpr_v_Kyjevě.jpg|[[Dniepras]], kertantis Kyjivą Kyiv after shelling on 26 June 2022 (01).jpg|2022 m. apšaudytas [[Namas#Daugiabutis namas|daugiabutis]] Погляд_на_Видубецький_монастир.jpg|Panorama nuo [[Vidubickio vienuolynas|Vidubickio vienuolyno]] ir [[Griško nacionalinis botanikos sodas|Griško botanikos sodo]] (2013 m.) </gallery> </center> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Kyiv}} * kievcity.gov.ua / [http://kievcity.gov.ua/ Oficiali svetainė (ukr.k.)] * visitkievukraine.com / [https://www.visitkievukraine.com/ Visit Kiev, Ukraine] * tripadvisor.co.uk / [https://www.tripadvisor.co.uk/Tourism-g294474-Kiev-Vacations.html Kiev, Ukraine] * britannica.com/ / [https://www.britannica.com/place/Kiev Kiev] * meteo.gov.ua / [https://meteo.gov.ua/en/33345/forecast/ukraine/ KYIV Current weather] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180731124343/https://meteo.gov.ua/en/33345/forecast/ukraine/ |date=2018-07-31 }} * timeanddate.com / [https://www.timeanddate.com/worldclock/ukraine/kyiv Current Local Time in Kyiv, Ukraine] * xe.com / [https://www.xe.com/currency/uah-ukrainian-hryvnia UAH – Ukrainian Hryvnia] / visitkievukraine.com / [https://www.visitkievukraine.com/essential/money/ Currency exchange] {{Ukrainos sritys}} {{Europos šalių sostinės}} {{SavStr}} [[Kategorija:Kijevas| ]] t281qysvu9un9sweluq33w850bg7o0s 0 19411 7956469 7949312 2026-11-01T12:33:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956469 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Kupiškis |paveikslelis = Kupiskis.panorama..jpg |paveikslėlio tekstas = Kupiškio miesto vaizdas iš paukščio skrydžio |herbas = Kupiškis COA.svg |vėliava = Kupiškis Vėliava.png |lat = 55.839 |long = 24.976 |apskritis = Panevėžio |savivaldybė = Kupiškio rajono |įkurtas = 1480 m. (pirmą kartą paminėtas) |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 6008 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 6.42 |pastokodas = centrinis LT-40001 |kirč = {{Vietovardis|k=1|Kùpiškis|Kùpiškio|Kùpiškiui|Kùpiškį|Kùpiškiu|Kùpiškyje|š=2002}} |istpav = {{pl|Kupiszki}}, {{de|Kupischken}}, {{ru|Купишки}}<ref name="ESBE">{{ESBE|2(p)|057/57344|Купишки|40}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|844|Купишки}}</ref> |vikiteka = Category:Kupiškis }} '''Kupiškis''' – miestas šiaurės rytų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]], už 44 km į rytus nuo [[Panevėžys|Panevėžio]], rytiniame [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio Lietuvos žemumos]] pakraštyje. [[Kupiškio rajono savivaldybė]]s ir [[Kupiškio seniūnija|seniūnijos]] centras. Yra etnografijos muziejus, [[Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia|Kristaus žengimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta 1914 m.), kultūros centras, paštas (LT-40001), rajono centrinė ligoninė. Kupiškio rajoną sudaro: [[Subačiaus seniūnija]] ([[Subačius]]), [[Šimonių seniūnija]] ([[Šimonys|Šimonys)]], [[Skapiškio seniūnija]] ([[Skapiškis]]), [[Noriūnų seniūnija]] [[Noriūnai|(Noriūnai)]], [[Alizavos seniūnija]] [[Alizava|(Alizava]]), [[Kupiškio seniūnija]]. == Etimologija == [[Vaizdas:Kupa river (Lithuania).jpg|thumb|left|[[Kupa|Kupos]] upė miesto centre]] Miestas pavadintas pagal [[Kupa|Kupos]] upę (kairysis [[Lėvuo|Lėvens]] intakas), kurios žiotyse ir įsikūręs Kupiškis ([[vandenvardinis vietovardis]]).<ref>{{Vanagas 2004|115}}</ref> Tarmiškai „kūpėti“ reiškia ''smarkiai bėgti, kunkuliuoti'' – srauninga Kupa smarkiai teka per pavasario polaidžius. == Geografija == Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka [[Lėvuo]], per centrą teka upė [[Kupa]], pietuose eina geležinkelis, yra [[Kupiškio geležinkelio stotis]]. Miesto centre yra keletas mūrinių pastatų, statytų XVIII–XIX a., tarp jų seniausias [[linas|linų]] sandėlis, esantis prie pat [[Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė]]s. Miesto centre Kupą kerta senasis [[Gedimino tiltas]]. Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso [[Aukštupėnų piliakalnis]], trykšta [[Akmenytės šaltinis]], driekiasi [[Kupiškio marios]]. Per Kupos upę yra nutiesti 8 tiltai, iš kurių 5 skirti pėstiesiems ir 3 transporto priemonėms. Miestas skirstomas į kelis mikrorajonus: * [[Krantinė (Kupiškis)|Krantinė]] (daugiabučių mikrorajonas), * [[Krasnava]], * [[Kraštiečiai]] (pietrytinė miesto dalis), * [[Račiupėnai (Kupiškis)|Račiupėnai]] (nuosavųjų namų rajonas), * [[Stoties rajonas (Kupiškis)|Stoties rajonas]], * [[Zuntė]] (šiaurinė miesto dalis, nuosavieji namai), * [[Žemaitija (Kupiškis)|Žemaitija]]. Atstumas nuo sostinės [[Vilnius|Vilniaus]] yra 157 km. [[1975]] m. nutiestas pietinis ir vakarinis aplinkkeliai. Miesto pietuose eina [[Geležinkelis Radviliškis–Daugpilis|geležinkelio ruožas Daugpilis–Radviliškis]]. Per pietinį aplinkkelį eina krašto kelias {{KK122}}, per vakarinį aplinkkelį {{KK124}}. Į pietus nuo miesto eina {{KK118}}. == Istorija == {{šaltiniai+}} === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Kupiškio piliakalnis - milžinų kraštas. Nuotr. autorius Paulius Kalamažnikas.jpg|miniatiūra|[[Kupiškio piliakalnis]]]] Miestas įėjo į [[Sėliai|sėlių]] genties gyvenamos teritorijos ribas. 2000 m. [[Gyvakarai|Gyvakaruose]] (Kupiškio r.) aptiktas [[Akmens amžius|akmens amžiaus]] ([[Neolitinės kultūros Lietuvoje|vėlyvojo neolito]]) kapas, datuojamas III tūkst. pr. m. e. pab. – II tūks. pr. m. e. I pr. su įkapėmis ir, pagal atliktus tyrimus, su senųjų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] palaikais. Radiniai saugomi [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionaliniame muziejuje]]. Spėjama, kad ant piliakalnio medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a. [[1240]] m. sugriauta Kupiškio pilis.<ref>http://www.grazitumano.lt/mediawiki/index.php/%C5%BDyma:Kupi%C5%A1kio_piliakalnis {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160407210214/http://www.grazitumano.lt/mediawiki/index.php/%C5%BDyma:Kupi%C5%A1kio_piliakalnis |date=2016-04-07 }}</ref> Kupiškio seniūnija (XVI–XIX a.) buvo viena stambiausių [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] karališkųjų valdų, kuriai pradžią davė Kupiškio karališkasis dvaras. [[1480]] m. [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] metraštyje minimas ''Stanislaus Johannis de Cupyschky'' – Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio – manomas pirmasis miestelio vardo paminėjimas, taip pat – ir pirmasis aprašytas šio krašto žmogus. Galinis vardas „''de Cupyscky''“ reiškia vietovę, iš kurios jis kilo, ją tikrų tikriausiai galima laikyti Kupiškiu, taigi galėjo būti panašiai, kaip ir [[Leonardas da Vinčis]] – miestelis, iš kurio jis kilo asmenvardžio antroji dalis, buvo [[Vinčis]] (''Vinci'').[[Vaizdas:Naujas Microsoft Word dokumentas-page0001.jpg|miniatiūra|258x258px|Pirmasis Kupiškio paminėjimas 1480 metais. Šaltinis: ''Album studiorum universitatis Cracoviensis, Cracovia, 1887, t.1'' ]]Istoriniuose šaltiniuose – kaip Lietuvos valdovo [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] miestelis – Kupiškis pirmąsyk paminėtas [[1529]] m. XVI amžiuje buvo dvaras, seniūnija, pavieto centras, todėl tikėtina, kad įsikūrė anksčiau nei buvo paminėtas pirmą kartą. === [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] laikotarpis, 1569–1795 m. === [[1554]]–[[1560]] m. Kupiškio krašte vyko [[Valakų reforma]]. Netvarkingai tarp miškų ir pelkių išsimėčiusių žemdirbių kaimelių ir vienkiemių vietoje įsteigti nauji gatviniai kaimai. Reformos metu buvo sudarytas atskiras [[Kupiškio valsčius]], priklausęs [[Pienionių pavietui|Pienionių mažajam pavietui]]. 1561–1565 m. buvo valsčiaus centras. Per Kupiškį tuomet ėjo pagrindinis kelias iš [[Vilnius|Vilniaus]] į [[Ryga|Rygą]]. 1565–1566 m. LDK administracinės ir teismo reformos metu Pienionių mažasis pavietas buvo įtrauktas į naujai sudaryto [[Ukmergės pavietas|Ukmergės pavieto]] sudėtį. Į ją pateko ir Kupiškio valsčius. Šios reformos metu Kupiškio valsčius virto karališkąja seniūnija. ==== Naruševičių valdymas, 1568–1610 m. ==== [[1568]]–[[1575]] m. Kupiškio seniūniją valdė [[Mikalojus Jonas Naruševičius]]. Po jo mirties, nuo 1575 m. iki 1603 m. valdė jo sūnus [[Mikalojus Naruševičius]]. 1596 m. dokumentuose minimas Kupiškio dvaras, miestelis ir 40 seniūnijos kaimų, miestelio turgus ir kalvė, keturios smuklės. [[1589]] m. Kupiškyje įvyko gaisras, kurio metu sudegė visa Budrionių gatvė.[[1603]]–[[1610]] m. Kupiškio seniūniją valdė Mikalojaus Naruševičiaus sūnus [[Andrius Naruševičius]]. 1603 m. atlikta Kupiškio seniūnijos inventorizacija (30 lapų, rusėnų kalba). Jo duomenimis Kupiškio seniūniją sudarė: Kupiškio dvaras, miestelis ir Kupiškio valsčius. [[Kupiškio dvaras]] buvo prie Juodupės upelio, netoli [[Lėvuo|Lėvens upės]], todėl dažnai vadintas Pajuodupe. Dvare stovėjo 13 įvairių statinių. Valsčiuje buvo 41 kaimas, suskirstytas į 3 vaitijas. Seniūnijos kaimuose buvo 680 [[Dūmas|dūmų]]. [[Naruševičiai]] Kupiškį valdė 42 metus (1568–1610 m.). Buvo [[Evangelikai reformatai|evangelininkai]], tuo galima paaiškinti kodėl taip ilgai nebuvo Kupiškyje pastatyta [[Katalikybė|katalikų]] bažnyčia. [[1610]]–[[1615]] m. Kupiškio seniūniją valdė [[Lietuvos didysis maršalka]] [[Kristupas Dorohostaiskis|Kristupas Manvydas Dorohostaiskis]]. Jo valdymo metu Kupiškyje (apie 1613 m.) pradėta statyti katalikų bažnyčia. 1615 m. mirė Kristupas Manvydas Dorohostaiskis.1615 m. rugsėjo 20 d. karalius [[Zigmantas Vaza]] Kupiškio seniūniją padovanojo LDK referendoriui ir raštininkui [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandrui Korvinui Gosievskiui]]. 1616 m. birželio 13 d. Zigmantas Vaza patvirtino Kupiškio seniūno Aleksandro Korvino Gosievskio raštą dėl katalikų bažnyčios įsteigimo Kupiškyje. Tuo metu randamos pirmosios žinios ir apie Kupiškio parapijos mokyklą. ==== Tyzenhauzų valdymas, 1636–1760 m. ==== [[1636]] m. rugpjūčio 3 d. karaliaus [[Vladislovas Vaza|Vladislavo Vazos]] nurodymu Kupiškio seniūnija perduota [[Vilhelmas Tyzenhauzas|Vilhelmui Tyzenhauzui]]. Taip prasidėjo [[Tyzenhauzai|Tyzenhauzų giminės]] valdymas, trukęs iki 1760 m. 1655 m. kilus karui, [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu Kupiškyje įsikūrė švedų įgula. Kraštas nualinamas. 1667 m. Kupiškio seniūnijoje liko 500 [[Dūmas|dūmų]].[[Vaizdas:The former Hanseatic Merchants' Flax Warehouse in Kupiškis, Lithuania in 2019.jpg|miniatiūra|Seniausias išlikęs mūrinis namas Kupiškyje, XVIII a. |alt=|kairėje]][[1677 m.]] Vilhelmui Tyzenhauzui mirus, [[1677 m.]] rugpjūčio 21 d. karalius [[Jonas Sobieskis]] savo raštu įpareigojo velionio žmoną [[Kotryna Tyzenhauzienę|Kotryną Tyzenhauzienę]] perduoti Kupiškio seniūnijos valdymą savo sūnui [[Steponas Tyzenhauzas|Steponui Tyzenhauzui]] ir jo žmonai Barborai. 1690 m. Vilniaus vaivadijos dūmų registre nurodoma, kad Kupiškio seniūnijoje buvo jau 4 vaitijos ir 662 dūmai. Manytina, kad [[Lietuvos žydai|žydai]] Kupiškyje įsikūrė tik XVII amžiaus viduryje, tai liudytų ir vyskupo [[Mikalojus Pacas|Mikalojaus Paco]] leidimas Kupiškio žydams statytis sinagogą, išduotas 1682 m. Po to [[Kupiškio sinagoga]] rašytiniuose šaltiniuose paminima 1722 m. Vėliau tiek istoriografijoje, tiek amžininkų atsiminimuose minimos jau trys Kupiškio žydų sinagogos: Kupiškio Didžioji (dabartinė [[Kupiškio viešoji biblioteka]]), chasidų sinagoga ir mitnagedų maldos namai ([[beit midrašas]]). Po 1690 m. Kupiškio seniūnija atiteko [[Jonas Steponas Tyzenhauzas|Jonui Steponui Tyzenhauzui]]. Jam valdant 1704 m. sudarytas naujas Kupiškio seniūnijos inventorius. [[1710]] m. kraštą nuniokojo didysis badas ir [[Didžiojo Šiaurės karo maras]]. Kaimai sunyko ir ištuštėjo. XVIII a. pradžioje Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno daugiausia žydai ir vienas kitas bajoras. [[1726]] m. Kupiškio seniūnu tapo [[Benediktas Tyzenhauzas]] ([[Skapiškis|Skapiškio]] ir [[Mirabelis (Kupiškis)|Mirabelio dvarų]] savininkas). 1726 m. inventoriaus duomenimis, Kupiškyje tuo metu buvo 8 gatvės ir [[Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė|Turgaus aikštė]], jose 42 krikščionių ir 39 žydų dūmai. Kupiškio krašto valstiečiai garsėjo linų auginimu, čia buvo jų prekybos centras. Apie tai liudija iki šių dienų išlikęs pirmasis miestelio mūrinis pastatas. Tai – linų sandėlis, statytas XVIII a. 1-ojoje pusėje. ==== Čartoriskių valdymas, 1760–1835 m. ==== [[Vaizdas:Dek-page0001.jpg|miniatiūra|Kupiškio dekanato parapijų aprašymas. 1784 m.]] [[1760]] m. karalius [[Augustas III]] Kupiškio seniūniją pavedė valdyti [[Lietuvos didysis etmonas|LDK etmonui]] [[Mykolas Kazimieras Oginskis|Mykolui Kazimierui Oginskiui]], kuris vedė didiko [[Mykolas Frederikas Čartoriskis|Mykolo Frederiko Čartoriskio]] dukterį Aleksandrą. Nuo [[1768]] m. seniūniją faktiškai valdė [[Aleksandra Čartoriskaitė|Aleksandra Čartoriska]]. [[1771]] m. Kupiškio seniūniją karaliaus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] dekretu atiduota valdyti [[Lietuvos didysis kancleris|LDK kancleriui]] [[Mykolas Frederikas Čartoriskis|Mykolui Frederikui Čartoriskiui.]] 1773–1775 m. [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] Seime veikė speciali komisija Kupiškio seniūnijos priklausomybei ir riboms sutvarkyti, nes dėl jų buvo kilę ginčų. Mirus Mykolui Frydrichui Čartoriskiui, 1775–1780 m. Kupiškio seniūniją valdė jo žmona [[Eleonora Čartoriska]] (Jono Antano Valdšteino ir Onos Valdštein duktė). [[1780]] m. valdovas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovas Augustas]] Kupiškio seniūniją atidavė valdyti Eleonoros Čartoriskos sūnėnui [[Adomas Kazimieras Čartoriskis|Adomui Kazimierui Čartoriskiui]]. 1781 m. Kupiškio apylinkių valdytojas A. Čartoriskis Kupiškyje įsteigė lankastro sistemos mokyklą, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. [[1781]] m. [[rugpjūčio 14]] d. kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo.<ref>Aldona Vasiliauskienė, [https://www.xxiamzius.lt/numeriai/2014/09/19/ora_02.html ''Kupiškyje minimas bažnyčios jubiliejus''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240911044335/https://www.xxiamzius.lt/numeriai/2014/09/19/ora_02.html |date=2024-09-11 }}, „XXI amžius“, Nr. 35 (2106), 2014-09-19. Nuoroda tikrinta 2024-09-11.</ref> Sudegė bažnyčia, klebonija, 5 klebonijos jurisdikcijos gyventojų sodybos, 8 žydų alkoholio daryklos bei daugybė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės.<ref>http://www.jewishstudies.lt/index.php?1557842834 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080314004943/http://www.jewishstudies.lt/index.php?1557842834 |date=2008-03-14 }}</ref> 1789 m. inventoriaus duomenimis, seniūnijoje buvo 4 vaitijos su 45 kaimais, 490 dūmai su 3 572 gyventojais. [[1791]] m. parapijiečių lėšomis pastatyta nauja medinė bažnyčia. Tarnavo iki 1903 m. kol buvo nugriauta. 1791–[[1792]] m. suteiktos miesto teisės (įvesta savivalda, bet privilegijos jai nespėta gauti). === Rusijos imperijos laikotarpis, 1795–1918 m. === Po Lietuvos prijungimo prie [[Rusijos imperijos istorija|Rusijos imperijos]], 1797 m. balandžio 5 d. įsaku Kupiškio seniūnija palikta toliau valdyti Adomui Kazimierui ir jo žmonai Izabelei Čartoriskiams iki gyvos galvos. Iš 1811 m. atliktos Kupiškio seniūnijoje vyrų revizijos matyti, kad 43 kaimuose, 13 užusienių ir Kupiškio miestelyje buvo 2 093 vyrai. Nors [[Napoleono žygis į Rusiją|Napoleono žygio į Rusiją]] metu 1812 m. Kupiškio seniūnijos teritorijoje kariniai veiksmai nevyko, gyventojams nuostolių pridarė žygiuojančios kariuomenės daliniai. Rusijos kariuomenės reikmėms Kupiškio seniūnijoje nusavinta turto už 12 660 rublių, o Prancūzijos – už 17 279 rublius. 1812 m. į Prancūzijos armiją iš Kupiškio seniūnijos atiduota 19 vyrų. Kupiškyje grafo [[Mykolas Juozapas Tiškevičius|Mykolo Juozapo Tiškevičiaus]] iniciatyva buvo pradėtas formuoti [[17-asis ulonų pulkas]]. [[Vaizdas:Midjdkfrgfg.jpg|miniatiūra|XIX a. Lankasterio sistemos mokykla, dab. [[Kupiškio etnografijos muziejus]]|alt=|kairėje]] [[1818]] m. į rytus nuo miestelio bažnyčia numatė steigti kapines ir joms skyrė 1,5 ha savo žemės. Teritorija buvo aptverta akmenine tvora su arka, ten 1820 m. pastatyta mūrinė koplyčia. [[1823]] m. pastatyta lapidinio stiliaus akmens mūro mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis, išlikusi iki šių dienų (namas restauruotas, jame įkurtas [[Kupiškio etnografijos muziejus]]). Akmens mūro pastate didikų Čartoriskių pastangomis 1823 m. buvo įkurta parapinė Lankasterio sistemos mokykla, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. Mokykloje buvo dėstoma lenkų, rusų kalbos, lotynų gramatika, aritmetika, geografija, daržininkystė, religija. Mokėsi 60 mokinių, iš kurių daugumą sudarė valstiečių vaikai. Mokykla veikė iki [[1909]] m. Joje mokėsi prof. miškininkas [[Povilas Matulionis]]. Prasidėjus [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimui]] [[Daugpilis|Daugpilio]] tvirtovės karinis gubernatorius Danilovas atsiuntė į Kupiškio dvarą pasipriešinimui malšinti specialųjį valdininką bajorą Bžezinskį, lydimą rusų kariuomenės bataliono. [[Adomas Jurgis Čartoriskis]] po sukilimo pasitraukė į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Caro valdžia 1834 m. konfiskavo visą jo turtą. Kupiškio ir Pienionių seniūnijas laikinai valdyti įgaliojo Adomo Jurgio motiną [[Izabelę Fleming|Izabelę Fleming.]] Jai mirus, 1835 m. liepos 30 d. caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu Kupiškio seniūnija perimta valstybės iždo žinion. Kupiškio seniūnijai administruoti [[Vilniaus generalgubernatorija|Vilniaus generalgubernatorius]] [[Nikolajus Dolgorukovas]] 1837 m. paskyrė valstybės patarėją Aleksiejų Puzirevskį. Jo žinioje seniūnija buvo iki 1843 m. 1843 m. spalio 29 d. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] valstybės turtų rūmų II departamento sprendimu 277 metus gyvavusi Kupiškio seniūnija buvo panaikinta, jos teritorija padalinta į Kupiškio bei Virbališkių valstybinius dvarus. Kupiškio valstybinio dvaro bendruomenės pagrindu buvo sudarytas Kupiškio valstybinių valstiečių valsčius. Suformuota valsčiaus valdyba, kurią sudarė valdžios paskirtas viršaitis ir du pasėdininkai iš vietos valstiečių. Valsčiaus valdyba taip pat turėjo raštininką ir teismą. Pastarąjį sudarė viršaitis ir valstiečių išrinkti tarėjai. 1845–1848 m. miestelyje žydų skaičius siekė 1450. Nuslopinus [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimą]], Kupiškio bažnyčia tapo slapto lietuviško švietimo centru, ypač 1868 m. čia klebonu pradėjus dirbti buvusiam vikarui kun. [[Kleopas Kozmianas|Kleopui Kozmianui]]. Lietuviškos spaudos draudimo metais K. Kozmianas platino lietuvišką spaudą, organizavo slaptą vaikų mokymą, tais laikais dar retą lietuvišką chorą, kūrė nelegalias lietuviškas mokyklas. [[1863]] m. įsteigta Kupiškio valsčiaus mokykla. 1883 m. Kupiškio parapijoje buvo apie 11 tūkstančių katalikų. [[1866]] m. [[sausio 18]] d. Rusijos imperijos vyriausybės įstatymu pertvarkytas valstybinių valstiečių administravimas, o 1867 m. gegužės 16 d. leista jiems išsipirkti savo žemės sklypus. Kartu galutinai buvo sutvarkyta valsčių administravimo sistema. Kupiškio valstybinis dvaras panaikintas, o jo vietoje sudarytas administracinis Kupiškio valsčius, priklausantis [[Ukmergės apskritis|Ukmergės apskričiai.]] Suformuotame [[Kupiškio valsčius|Kupiškio valsčiuje]] sudaryta 14 seniūnijų su 68 gyvenamosiomis vietovėmis. Toks Kupiškio valsčius su nedideliais pakitimais gyvavo iki 1915 m. [[Vaizdas:Church of the Ascension of Christ in Kupiškis from north-west side - 2012.jpg|thumb|left|[[Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia]]]] [[Vaizdas:Postcard with a 1918 view of Kupiškis, printed in Berlin.jpg|thumb|Kupiškis vokiškame atviruke]] XIX a. Kupiškis minimas kaip miestelis Vilkmergės apskrityje.<ref>{{SGKP|4|887|Kupiszki}}</ref> Kupiškio augimą paskatino [[Geležinkelis Radviliškis–Daugpilis|Daugpilio–Panevėžio–Radviliškio geležinkelis]], nutiestas [[1873]] m. greta miesto.<ref>A. Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius: Algimantas, 2006 m. 600 p.: iliustr. – ISBN 9986-509-90-4</ref>[[1842]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] įvedamas įstatymas dėl medicinos paslaugų teikimo, todėl miestelyje atsiranda pirmoji ligoninė. Ji veikė iki [[1890]] m. [[1903]] m. prasidėjo naujosios pseudogotikinės (neogotikinės) mūrinės Kupiškio bažnyčios statybos, apstatant senąją medinę. Parapijiečių lėšomis statė Kupiškio klebonas ir dekanas [[Stanislovas Janulevičius,]] projektavo Rygos politechnikumo profesorius inžinierius [[Konstantinas Rončevskis]]. Statybos užtruko iki 1914 m. Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniui karui]], apdailos darbai nutrūko, o 1915 m. rusų valdžia išsivežė tris bažnyčios varpus. 1915 m. rugpjūčio 27 d. rusų artilerijai apšaudant vokiečių užimtą miestą, 7 sviediniai pataikė į bažnyčią ir pramušė sieną, apgadino skliautus, varpinę. Vokiečiai bažnyčioje įkūrė karo ligoninę, žuvusius ir nuo žaizdų mirusius ėmė laidoti prie šventoriaus įrengtose kapinėse. Vokiečiai niokojo bažnyčią: ardė ir kūreno grindis, vargonus, altorius. 1921 m. rugsėjo 7 d. vyskupas [[Pranciškus Karevičius]] bažnyčią konsekravo. 1905 m. buvo įsteigta Kupiškio vartotojų bendrovė. [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] metu [[Plundakai|Plundakių k.]] šviesuolis [[Kazys Alekna]] savo sodyboje 1898 m. suorganizavo pirmą slaptą lietuvišką vakarą. [[1913]] m. įsikuria „Ūkio“ draugija. 1914 m. pradeda veikti bendrovės „Vilija“ Kupiškio skyrius. Tais pačiais metais Kupiškio pašto skyrius pakeistas į pašto ir telegrafo skyrių. [[1917]] m. įkuriama progimnazija, vėliau išaugusi į Vlado Rekašiaus vidurinę mokyklą, o 2000 m. pervadintą į [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|L. Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją]]. === Nepriklausomos Lietuvos valstybės 1918–1940 m. laikotarpis === [[Vaizdas:Lithuanian economy. Opening of the cooperative store in Kupiškis in1937, Lithuania.jpg|thumb|Kooperatyvo parduotuvės atidarymas Kupiškio smulkaus kredito banko pastate, 1937 m.]] [[Vaizdas:Street view in Kupiškis, Lithuania during the interwar period.jpg|thumb|Gatvės vaizdas Kupiškyje, Lietuvoje [[Tarpukaris|tarpukario laikotarpiu]].]] [[Vaizdas:Soldiers of the Lithuanian Army in Kupiškis, Lithuania (between 1920–1940).jpg|thumb|[[:lt:Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos kariuomenės]] kariai Kupiškyje, Lietuvoje, ~1920–1940 m.]] 1919 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. vyko [[Kupiškio-Utenos operacija|Kupiškio kautynės]]. [[1919]] m. gegužės 24 d. [[vyriausiasis kariuomenės vadas]] [[Silvestras Žukauskas|generolas Silvestras Žukauskas]] Panevėžio rinktinei įsakė užimti Kupiškį ir [[Subačius|Subačių]]. Gegužės 31 d. prasidėjo Kupiškio puolimas. 1918–[[1919]] m. [[Bolševikas|bolševikų]] komisaru Kupiškyje buvo [[Vladas Rekašius]], tačiau raudonarmiečiai iš Kupiškio ir jo apylinkių jau buvo pasitraukę. Panevėžio bataliono kariai į miestelį įžengė apie 4 val. Kupiškio kapinėse vykstant [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos Nepriklausomybės kovoms]], įrengtos [[Lietuvos karių kapinės (Kupiškis)|Lietuvos karių kapinės]]. 1929 m. pastatomas atminimo paminklas. 1920 m. Kupiškio valsčiaus viršaičiu išrenkamas [[Domas Vaitkūnas|Domas Vaitkūnas]]. Jam vadovaujant sutvarkyti valsčiaus keliai, išplėstas švietimo įstaigų tinklas, išgrįsta Kupiškio turgaus aikštė ir kai kurios gatvės, jos apsodintos medžiais, įrengtas apšvietimas. Rūpinantis gyventojų saugumu organizuota „nakties sargyba“, įkurta ir aprūpinta reikiama įranga savanorių gaisrininkų draugija.1919 m. Kupiškio apskrities protokole rašoma, kad mieste jau gyvena 2 228 žydai. Kūrėsi organizacijos – [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių katalikių moterų draugijos]] Kupiškio skyrius, Kupiškio [[Pavasarininkai|„Pavasrininkų“]] kuopa, [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungos]] Kupiškio skyrius. [[1922]] m. rugsėjo 1 d. įsteigta Kupiškio miesto pradžios mokykla. Mokykla nuosavų patalpų neturėjo. Dalis patalpų buvo Kupiškio valsčiaus patalpose, dalį patalpų nuomota iš privačių savininkų. 1931 m. gegužės 5 d. po tėvų kreipimosi abi mokyklos sujungtos į vieną. 1937 m. įsteigti V ir VI skyriai. Mokyklos patalpos buvo išmėtytos po visą miestą penkiose vietose. 1922 m. liepos 22 d. [[Jonas Apšega]] (dab. Vilniaus g.) pastatė ir atidarė kino salę „Aušra“. [[1921]] m. [[Chonelis Šmidtas]], kuriam priklausė ir vienas iš keturių (išliko 3) [[Vėjo malūnas|malūnų]], pradėjo tiekti miesteliui elektrą. 1931 m. pasirašoma sutartis, pagal kurią 3 km atstumu visas miestelis turi būti aprūpintas elektra nuo saulėlydžio iki 1 val. [[1925]] m. įkurtas Smulkaus kredito bankas, kuriam [[1937]]–[[1939]] m. Kupiškio centre pastatytas trijų aukštų modernus pastatas. 1938–1940 m. pastatomas naujas mūrinis [[Gedimino tiltas]] per [[Kupa|Kupą]]. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Kupiškyje gyveno 1444 [[Lietuvos žydai|žydai]] (54 % miestelio gyventojų). [[1927]] m. Kupiškyje lankėsi prezidentas [[Antanas Smetona|Antanas Smetona.]] 1938 m. į [[Kariuomenės ir visuomenės dieną|Kariuomenės ir visuomenės šventę]] buvo atvykę Ministras Pirmininkas kunigas [[Vladas Mironas]], kariuomenės vadas ir laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas brg. gen. [[Stasys Raštikis]]. [[1931]] m. buvo pastatyti nauji Kupiškio geležinkelio stoties rūmai. [[1935]] m. pradėtos statyti [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos kariuomenės]] kareivinės. Nuo 1935 m. spalio 6 d. Kupiškis oficialiai tapo [[Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas|Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko]] dislokacijos vieta. Pastatytas kareivinių kompleksas – didžiausias tarpukariu miestelyje iškilęs objektas. Iš viso prieš karą Kupiškio kareivines sudarė 12 pastatų. Čia buvo gyvenamosios patalpos ir mokymo klasės, budėtojų postas, valgykla ir biblioteka, štabas, ligoninė, maisto produktų, šautuvų bei šovinių, batų ir drabužių sandėliai, artilerijos pabūklų laikymo vieta, arklidės, daržinė bei puskarininkių ramovė. Pastarajame pastate vyko rimtesni renginiai ar minėjimai. Čia savo šventes rengė kareivinių vadai ir aukštesni karininkai. Įgulai nuo pirmos dienos vadovavo kupiškėnas pulkininkas [[Tomas Vidugiris]], kuris vienas pirmųjų savanorių 1919 m. įžygiavo į Kupiškį išvydamas bolševikus. [[1938]] m. [[rugpjūčio 17]] d. Kupiškyje oficialiai įvyko pirmosios laidotuvės naujai įkurtose [[Kupiškio laisvamanių senosios kapinės|Kupiškio laisvamanių senosiose kapinėse]]. Čia ilsisi pirmieji Laisvamanių etinės kultūros draugijos Kupiškio skyriaus nariai. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], 1939 m. rugsėjo 18 d. Kupiškio įguloje įvyko parengiamoji pulko [[mobilizacija]]. 1940 m. dar paminima [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|vasario 16-oji]]. === Okupacijų laikotarpiai 1940–1990 === ==== Pirmoji sovietų okupacija 1940–1941 ==== Prieš [[Bolševikas|bolševikams]] užimant Lietuvą, 1940 m. birželio 15 d., Kupiškyje buvo dislokuotas 1-asis bataliono pulkas. Po sovietų [[Ultimatumas|ultimatumo]] 1940 m. birželio 15 d. apie 12 val. Panevėžyje pasirodė [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] tankas, o vakare sovietų transporto lėktuvai jau leidosi į lietuvių eskadrilės aerodromą Pajuostyje. Birželio 18 d. Kupiškio įguloje įvyksta nauja karių priesaika pagal [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] taisykles. 1940 m. rugpjūčio 1 d. divizijos vadas brg. gen. [[Jonas Černius]] oficialiai patvirtino naujus pulko dislokacijos rajonus: 1-ojo bataliono – Kupiškis. Rugsėjo 10 d. dislokuoto pulko batalionas iš Kupiškio iškeltas. Rugsėjo 14 d. 1-ajam batalionui išleistas paskutinis įsakymas. Spalio 5 d. pulko vadas plk. [[Antanas Šurkus]] išleido įsakymą, kad [[Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas]] performuojamas į Raudonosios armijos 262-ąjį pulką. [[Gedulo ir vilties diena|1941 m. birželio 14 d.]] iš Kupiškio geležinkelio stoties prasidėjo kupiškėnų trėmimai į [[Sibiras|Sibirą]]. ==== Nacių okupacija 1941–1944 ==== [[Vaizdas:Divugdsuivsifgdfg.jpg|miniatiūra|Šioje atminimo lentoje surašyti visi Kupiškio žydai nužudyti Antrojo pasaulinio karo metu]] [[Vaizdas:Kupiškio viešoji biblioteka.jpg|alt=Kupiškio r. sav. viešoji biblioteka.|kairėje|miniatiūra|400x400px|Tarpukariu Kupiškyje buvo gausi žydų bendruomenė. Nuotraukoje - buvusios sinagogos pastatas. Šiandien čia įsikūrusi Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.]] Vokiečių kariuomenė Kupiškį užėmė [[1941]] m. [[birželio 26]] d. [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos-SSRS karo]] išvakarėse Kupiškyje gyveno apie 1200–1500 žydų (42 % miesto gyventojų). Beveik visi Kupiškio žydai buvo sušaudyti iki 1941 m. rugsėjo mėnesio. Pokario metais medikė, etnografė [[Stefanija Glemžaitė]], padedama talkininkų, sudarė nužudytų Kupiškio žydų pavardžių sąrašą. Jame užrašytos 813 kupiškėnų žydų pavardės. Po karo buvusiose [[Kupiškio laisvamanių senosios kapinės|Kupiškio laisvamanių senosiose kapinėse]] ir [[Kupiškio žydų senųjų kapinių kompleksas|Kupiškio žydų senųjų kapinių komplekse]] nacistinio teroro aukoms atminti pastatyti paminklai. Atminimo vietos įtrauktos į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] ir saugomos valstybės. 2004 m. buvusioje sinagogoje, pirmajame aukšte, atidengta memorialinė lenta su 815 Kupiškio krašte [[Holokaustas Lietuvoje|Holokausto]] metais nužudytų žydų pavardžių. Ši lenta pagaminta už Kupiškio žydų palikuonių, pasklidusių po visą pasaulį, lėšas. Per šios lentos atidengimo iškilmes į Kupiškį buvo suvažiavę po visą pasaulį išblaškyti Kupiškio žydų palikuonys. Ta proga po daugelio metų šioje sinagogoje vėl vyko pamaldos. [[2015]] m. Kupiškyje lankėsi J. E. Izraelio ambasadorius Lietuvoje [[Amir Maimon]], taip pagerbdamas nužudytus žydus. ==== Antroji sovietų okupacija, pasipriešinimas ir sovietizacija 1944–1990 ==== Antisovietinės [[Lietuvos partizanai|pasipriešinimo kovos]] Kupiškio krašte prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1953 m., kai buvo sunaikinti sričių apygardų štabai ir liko pavieniai partizanai. Kupiškio apylinkių partizanų būrių formavimuisi įtakos turėjo į Aukštaitijos apylinkes nuleisti [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armijos]] desantininkai. Apylinkėse iniciatyva priklausė desantininkui, kupiškėnui [[Antanas Starkus-Montė|Antanui Starkui-Montei]], karo lakūnui, aviacijos kapitonui [[Albinas Tindžiulis-Dėde|Albinui Tindžiuliui-Dėdei]] (1910–1949) ir kt. Kupiškio apylinkėse partizanavo žymi partizanė [[Diana Glemžaitė]]. Kupiškio krašte žuvo per 650 pasipriešinimo dalyvių. 1948 m. Kupiškio krašto žmonių trėmimui buvo pasitelkta 320 aktyvistų. [[1949]] m. iš Kupiškio apskrities ištremta 1196 žmonės. Iš Kupiškio rajono 1950 m. – 41, 1951 m. – 198, 1952 m. – 26 žmonės. Pirmieji pokario metai per statybas tapo virsmu iš tarpukario į socializmą. Vienas pirmųjų darbų – aikštės sutvarkymas. [[1949]] m. parengtas ''„Kupiškio miesto esamo stovio planas ir svarbesnių statybų išdėstymo kompleksinė schema 1949–1955 metams“'' projektas. 1955 m. lapkričio 11 d. atidengtas [[Josifas Stalinas|Stalino]] biustas, kuris išliko iki 1962 m. Aplink aikštę 1955–1961 m. pastatyti daugiabučiai namai žymi sovietinės apgyvendinimo sistemos kūrimo pradžią. 1945–1963 m. Kupiškio mieste pastatyta apie 200 individualių gyvenamųjų namų. [[1959]] m. pastatytas restoranas-valgykla (rekonstruota 1971 m.), viešbutis „Kupa“, [[1962]] m. iškilo pirmasis standartinis 8 butų penkiaaukštis namas. 1962 m. įkurtas buitinio aptarnavimo kombinatas. [[1963]] m. pradėtos asfaltuoti gatvės. Nuo 7 deš. pab.prasidėjo kompleksinės daugiabučių gyvenamųjų namų statybos kvartalais. 1950 m. Kupiškyje veikė 9 parduotuvės ir 2 užkandinės. 1972 m. – 68 parduotuvės, 15 viešojo maitinimo įstaigų. [[Vaizdas:Kupiskio marios.jpg|alt=Kupiškio tvenkinys (Kupiškio marios)|miniatiūra|Kupiškio tvenkinys - vienas iš labiausiai pakeitusių apylinkių kraštovaizdį objektų, įrengtas vėlyvajame sovietmetyje.]] Pagrindinė Kupiškio mokykla pastatyta [[1960]] m., kuriai 1953 m. LTSR AT prezidiumo įsaku buvo suteiktas žymaus revoliucionieriaus [[Vladas Rekašius|Vlado Rekašiaus]] vardas (dab. L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija). [[1966]] m. įkurta muzikos mokykla. 1978 m. Kupiškio rajone veikė 6 lopšeliai-darželiai. [[1985]] m. duris atvėrė 200 vietų miesto ligoninė (arch. Konstantinas Vytas). [[1983]] m. pastatyti 400 vietų kultūros namai (architektai [[Ramūnas Kamaitis]] ir R. Rukšys, interjero autorius [[Arvydas Kybrancas]], vitražai E. Valiūtės, keramika [[Aldona Ličkutė-Jusionienė|Aldonos Ličkutės]] ir [[Algirdas Laucius|Algirdo Lauciaus]], šviestuvai, sietynai – [[Kazimieras Simanonio|Kazimiero Simanonio]]. [[1984]] m. buvusioje Čartoriskių pradžios mokykloje įkurtas Šiaulių istorijos ir etnografijos muziejaus filialas (dab. [[Kupiškio etnografijos muziejus]]). Tais pačiais [[1984]] m. užbaigtos Kupiškio marių statybos. [[1986]] m. baigta statyti Kupiškio 2-oji vidurinė mokykla (dab[[Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija|. Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija]]) Račiupėnų kaimo gale, buvusiuose ūkininko Čėčino laukuose. [[Kupiškio verslo ir technologijos mokyklai|Kupiškio verslo ir technologijos mokykla]] pradėta statyti tarp Račiupėnų ir Smilgių kaimų buvusio Smilgių kaimo ūkininko Vaitiekūno laukuose, duris atvėrė 1990 m. kovo 20 d. Industrializacijos metu 1959–1985 m. laikotarpyje išnyko 67 gyvenvietės. === [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] laikotarpis 1988–1990 === [[Vaizdas:Ibvuisbvdreibvtgfbgfngh.jpg|miniatiūra|160px|Pirmasis [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Sąjūdžio]] mitingas prie Pyragių ežero. 1988-10-09|alt=|kairėje]] [[1988]] m. [[rugpjūčio 17]] d. įvyko pirmasis Kupiškio sąjūdininkų susirinkimas Juozo Vanago malūne (Malūnų g.). Jame dalyvavo A. Baniulis, A. Graužinis, P. Gurklys, A. Seibutis, K. Stančikas, R. Urbonas, P. Zulonas ir V. Zulonas. 1988 m. rugsėjo 7 d. įteiktas prašymas įregistruoti LPS Kupiškio rajono rėmimo grupę (šios grupės narių sąrašas: Juozas Alekna, Algimantas Baniulis, Algis Graužinis, Povilas Gurklys, Algimantas Seibutis, Eugenija Sokienė, Kazys Stančikas, Rimantas Urbonas, Povilas Zulonas, Vidas Zulonas). 1988 m. spalio 9 d. suorganizuotas mitingas prie [[Indubas|Indubo]] ([[Pyragių ežero]]), kuriame dalyvavo apie 5000 žmonių. Spalio 30 d. Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčioje Lietuvos tautinę vėliavą pašventino Lietuvos kardinolas [[Vincentas Sladkevičius]] ir iškelta virš Gedimino g. 34 namo. Gruodžio 25 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje įvyko Tremtinių susirinkimas. Lapkričio mėnesį [[Kupiškio marios|Kupiškio marių]] saloje pradėtas sodintas Atgimimo parkas. [[1989]] m. [[birželio 14]] d. įvyko pirmasis [[Gedulo ir vilties diena|Gedulo ir Vilties dienos]] minėjimas Kupiškio geležinkelio stotyje, ta proga ant stoties pastato atidengta atminimo lenta ''„Žmogau, nulenk galvą stalinizmo aukų kančiai ir atminimui“''. Prie Kupiškio bažnyčios pastatytas Tremtiniams skirtas stogastulpis, [[Lietuvos karių kapinės (Kupiškis)|Kupiškio karių kapinėse]] įvyko paminklo skirto Lietuvos kariams atidengimas ir pašventinimas (pašventino [[Klemensas Gutauskas]]). Apie 3000 kupiškėnų dalyvavo [[Baltijos kelias|Baltijos kelyje]]. 1990 m. vasario 24 d. vykusiuose rinkimuose į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą laimėjo [[Leonas Apšega]]. [[Sausio įvykiai (1991 m.)|1991 m. sausio 13 d. įvykiuose Vilniuje]] dalyvavo apie 500 kupiškėnų. 2008 m. Sąjūdžio 20-mečio minėjimo metu Kupiškyje kanauninkas [[Vladas Rabašauskas]] pašventino paminklinę lentą, atidengtą prie namo, kuriame 1989–1991 m. buvo įsikūrusi Sąjūdžio būstinė. 2018 m. minint Sąjūdžio 30-metį įrengtos atminimo lentos reikšmingiausiose vietose Kupiškyje (Kupiškio marių saloje, prie Pyragių ežero ir prie Vanago malūno). === Nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpis === ==== 1990–2000 m. ==== 1995 m. Kupiškio rajono vietoje įkurta Kupiškio rajono savivaldybė, pavaldi [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskričiai]]. [[2009]] m. [[rugsėjo 24]] d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-216 įsteigtos 33 [[Seniūnaitija|seniūnaitijos]]. [[1997]] m. patvirtintas [[Kupiškio herbas]]. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė|Lietuvos Vyriausybės]] nutarimu nuo 1996 m. sausio 1 d. [[Kupiškio etnografijos muziejus]] perduotas Kupiškio rajono savivaldybei. 1996 m. pastatytas atminimo paminklas [[Algimanto apygarda|Algimanto apygardos]] partizanams Ežerėlio g. (aut. Henrikas Orakauskas). 1996 m. Kupiškyje lankėsi [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|LR Prezidentas]] [[Valdas Adamkus|Valdas Adamkus.]] ==== 2000–2010 m. ==== 2000 m., pagal projektą pradėti [[Kupa|Kupos]] tvarkymo darbai, įrengiant Kupos slėnio parką. Buvusioje kareivinių teritorijoje įrengiam''as „Baltų vienybės medis“,'' prie Kupiškio marių pastatomas Kupiškio [[elingas]].Nuo 2003 m. leidžiamas kultūros ir istorijos [[almanachas]] „Kupiškis“. 2001 m., 2006 m. lankėsi [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|LR Prezidentas]] [[Valdas Adamkus|Valdas Adamkus.]] ==== 2010–2020 m. ==== 2016 m. išleista monografija Lietuvos valsčiai „Kupiškis“. [[2016 m.]] prasidėjo Kupiškio viešosios bibliotekos (buvusios sinagogos) rekonstrukcija (2023 m. po rekonstrukcijos priimami lankytojai). 2017 m. „[[Kupiškėnų vestuvės]]“ įtrauktos į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 2017–2018 m. minint Piliakalnių metus ir Lietuvos šimtmetį atlikti [[Aukštupėnų piliakalnis|Kupiškio piliakalnio]] archeologiniai tyrinėjimai. 2017–2019 m. atnaujinta [[Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė|L.Stuokos-Gucevičiaus aikštė]]. 2012 m. lankėsi LR Prezidentė [[Dalia Grybauskaitė]]. 2018 m. spalio 19 d. lankėsi [[Ministras pirmininkas]] [[Saulius Skvernelis]]. ==== 2020– ==== [[Vaizdas:Aerial view of the Kupiškis City Square at night in 2020.jpg|miniatiūra|[[Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė|Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė]] Kupiškyje]] 2023 m. [[Lietuvos prezidentas]] patvirtino [[Subačius]] ir [[Skapiškis]] herbus. 2024 m. vasario 28 d. Kupiškyje lankėsi [[Lietuvos prezidentas]] [[Gitanas Nausėda]]. [[Vaizdas:Kupiskis nuo vandens boksto 2006.jpg|center|miniatiūra|Kupiškio panorama nuo vandens bokšto 2006 m.|983x983px]] {{adm2|4}} {{admr|XVI a.|[[Kupiškio pavietas|Kupiškio pavieto]] ir seniūnijos centras|&nbsp;|&nbsp;}} {{admr|[[1561]]–[[1565]] m.|[[Kupiškio valsčius|Kupiškio valsčiaus]] centras|&nbsp;|&nbsp;}} {{admr|nuo [[1657]] m.|[[Kupiškio seniūnija|Kupiškio seniūnijos]] centras|&nbsp;|&nbsp;}} {{admr|[[1842]]–[[1915]] m.|r2=4|[[Kupiškio valsčius|Kupiškio valsčiaus]] centras|[[Vilkmergės apskritis]]|}} {{admr|[[1915]]–[[1919]] m.|[[Kupiškio apskritis|Kupiškio apskrities]] centras|}} {{admr|[[1919]]–[[1946]] m.|[[Panevėžio apskritis]]|}} {{admr|[[1946]]–[[1950]] m.|[[Kupiškio apskritis|Kupiškio apskrities]] centras|}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajono]] centras|[[Šiaulių sritis]]|}} {{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}} {{admr|[[1995]]–|[[Kupiškio seniūnija|Kupiškio seniūnijos]] centras|[[Kupiškio rajono savivaldybė]]s centras|[[Panevėžio apskritis]]}} |} == Gyventojai == [[Vaizdas:Students of progymnasium in Kupiškis, Lithuania (between 1921–1922).jpg|thumb|Progimnazijos mokiniai Kupiškyje, Lietuvoje, tarp 1921–1922 m.]] [[Vaizdas:Kupiškis Market Square in Kupiškis, Lithuania, 1918.jpg|thumb|165px|Kupiškio turgaus aikštė, 1918 m.|kairėje]] Kupiškyje gyventojai pasiskirstę netolygiai; didesnis tankumas yra pietrytinėje, vakarinėje ir šiaurinėse dalyse. Daugiau mieste esti parkai, skverai bei kitos rečiau gyvenamos dalys. Mieste gyventojų skaičius augo sparčiausiai sovietiniais metais, kuomet plėtėsi pats miestas: pastatyti [[Kraštiečiai|Kraštiečių]] ir [[Krantinė (Kupiškis)|Krantinė]]s rajonai, vakarinis individualiųjų namų rajonas, vystėsi bei kūrėsi miesto pramonė, infrastruktūra. Nuo 2000 m. gyventojų skaičius pradėjo mažėti dėl [[Emigracija|emigracijos]], mažo [[Gimstamumas|gimstamumo]].<ref>{{VLE|11|}}</ref> {{dem|kolon=10|till=10000|inc=1000|incmin=200 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1765|760 |1822|5809 |1833|1032|r1833= <ref name="autogenerated1">[Kupiškis. [[Kupiškėnų enciklopedija]]. T. II — Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. — 219 psl.</ref> |1839|759 |1842|2715|r1842= <ref name="autogenerated1"/> |1858|2173|r1858= <ref name="autogenerated1"/> |1860|3200 |1865|1617|r1865=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|844|Купишки}}</ref> |1883|3200|r1883= <ref name="autogenerated1"/> |1892|3752 |1897|3742|r1897= <ref name="autogenerated1"/> |1906|3910|r1906= <ref name="autogenerated1"/> |1912|4334|r1912= <ref name="autogenerated1"/> |1915|4399|r1915= <ref name="autogenerated1"/> |1923|2672|r1923= <ref name="autogenerated1"/> |1935|2924|r1935= <ref name="autogenerated1"/> |1938|2830 |1939|3296|r1939= <ref name="autogenerated1"/> |1942|2114|r1942= <ref name="autogenerated1"/> |1956|4127 |1959|4127|r1959= <ref name="autogenerated1"/> |1970|4876|r1970= <ref name="autogenerated1"/> |1974|5300|r1974= |1976|6000|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|2|440|[[Vincas Brazauskas]], [[Kazys Misius]] ir kt|Kupiškis}}</ref> |1979|6539 |r1979= <ref name="autogenerated1"/> |1989|8786 |r1989= <ref name="autogenerated1"/> |1990|9101 |1993|9292|r1993= <ref name="autogenerated1"/> |1998|9175|r1998= <ref name="autogenerated1"/> |2001|8451|r2001= <ref name="autogenerated1"/> |2007|8165 |r2007= <ref name="autogenerated1"/> |2009|7951 |2011|7206|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2017|6344 |2021|6218|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Tautinė sudėtis == {| |- |valign=top| [[2011]] m. gyveno 7 206 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 97,32% (7013); * [[Rusai]] – 1,79% (129); * [[Baltarusiai]] – 0,18% (13); * [[Lenkai]] – 0,17% (12); * Kiti – 0,54% (39). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 8 451 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 97,38% (8230); * [[Rusai]] – 1,86% (157); * [[Lenkai]] – 0,18% (15); * [[Baltarusiai]] – 0,14% (12); * Kiti – 0,44% (37). |valign=top| [[1923]] m. gyveno 2 672 žmonės:<ref>[http://statistikouzrasai.wordpress.com/atsisiuntimai/ 1923 m. surašymo duomenys]</ref> * [[Žydai]] – 54,04% (1444); * [[Lietuviai]] – 43,6% (1165); * [[Rusai]] – 1,46% (39); * [[Lenkai]] – 0,56% (15); * Kiti – 0,34% (9). |} == Architektūra == [[Vaizdas:Kupos.parkas.jpg|thumb|[[Kupa|Kupos]] upės parkas pavasarį]] Miesto centrinės dalies planas stačiakampis, centre stovi [[neogotika|neogotikinė]] dvibokštė [[Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia|Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta 1914 m.). Išlikę 3 vėjo malūnai (XIX a. pabaiga). Į šiaurę nuo miesto stūkso [[Aukštupėnų piliakalnis|Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis]], driekiasi [[Kupiškio marios]]. Išlikusios Glemžų šeimos, Lietuvos tautosakininko [[Jonas Balys|Jono Balio]], miškininko prof. [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] gimtosios sodybos. Kupiškio valsčiaus XIX a. pastatų kompleksas, seniausias mūrinis pastatas Kupiškyje, Hanzos pirklių linų sandėlis, statytas XVIII a. pab. – XIX a. I pusė. Miesto teritorijoje gausu skulptoriaus Henriko Orakausko skulptūrų „Muziejus po atviru dangumi“. == Žiniasklaida == Leidžiamas laikraštis „[[Kupiškėnų mintys]]“ (nuo 1946 m.), internete veikia krašto naujienų tinklapis ''temainfo.lt'', nuo [[1996]] m. transliuojama „[[Kupiškėnų studija]]“. == Kultūra == [[Vaizdas:Vest1.jpg|thumb|[[Kupiškėnų vestuvės]]]] [[Vaizdas:Sėlių kostiumai.jpg|kairėje|miniatiūra|Atkurti autentiški [[Sėliai|Sėlių]] genties kostiumai 2019 m.]] [[Vaizdas:Celebration in Kupiškis, Lithuania (interwar period).jpg|dešinėje|miniatiūra|Šventė Kupiškyje [[Tarpukaris|tarpukariu]]]] [[Vaizdas:Celebration of the 10th year of Independence of Lithuania in Kupiškis, Lithuania, 1928.jpg|miniatiūra|110px|Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio šventė Kupiškyje, 1928 m.]] Pastatyti paminklai architektui [[Laurynas Stuoka-Gucevičius|Laurynui Stuokai-Gucevičiui]] ir generolui [[Jonas Černius|Jonui Černiui]], gausu [[Henrikas Orakauskas|Henriko Orakausko]] skulptūrų: „Kupiškėnų vestuvės“, „Avinėli, pasipurtyk“, „Merkurijus“, „Paukščiai“, „Piemenukas“, fontanas „Baltų gyvybės medis“ ir kt. Yra du muziejai: [[Kupiškio etnografijos muziejus|etnografijos (kraštotyros) muziejus]] ir [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] namas-muziejus. [[1997|1999]] m. pradėtas ir vėliau kas dveji metai organizuotas tarptautinis folkloro festivalis "Lingaudala" (režisierė Vilija Morkūnaitė). Festivalis buvo orientuotas į tradicinės kultūros sklaidą, žanrų bei stilių įvairovę. Festivaliai "Lingaudala" vyko 1999 - 2015 metais.Nuo 2004 m. įvyko 7 respublikiniai medžio drožėjų plenerai ''„Žmogus ir vanduo“.'' Įsikūrusi Kupiškio liaudies meno studija „Židinys“. 2006–2013 m. išleisti III tomai „[[Kupiškėnų enciklopedija]]“, 2007–2013 m. išleisti IV tomai [[„Kupiškėnų žodynas“]] (autorė Klementina Vosylytė). 2017 m. [[Kupiškėnų vestuvės|„Kupiškėnų vestuvės“]] įtrauktos į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Nuo 2015 m. dr. [[Aldonos Vasiliauskienės]] iniciatyva Kupiškyje organizuojamos tarptautinės dvasingumui skirtos konferencijos: 2015 m. – Pirmoji konferencija skirta pašvęstajam gyvenimui ''„Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“''; 2016 m. – konferencijos tema ''„Gailestingumo žinios švyturiai Panevėžio vyskupijos 90-metėje istorijoje";'' 2017 m. – skirta pagerbti du palaimintuosius: arkivyskupą [[Teofilius Matulionis|Teofilių Matulionį]], užbaigiant jam skirtus Lietuvos vyskupų paskelbtus bažnytinius metus (palaimintuoju paskelbtas 2017 m.) ir arkivyskupą [[Jurgis Matulaitis|Jurgį Matulaitį ''MIC'']] palaimintuoju paskelbtą prieš 30 metų (1987 m.). Konferencijoje taip pat buvo paminėti iš [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio vyskupijos]] kilusieji Dievo tarnai. Konferencijos tema: ''„Pašaukimo šventumui išsipildymas Lietuvių tautoje“;'' 2018 m. – ''„Popiežių vizitų svarba Katalikų Bažnyčiai ir visuomenei Lietuvoje“.'' 2019 m. – ''“Mūsų laikų liaudies pamaldumo šventieji ir jų kulto sklaida”'' minint Dievo tarno [[Mečislovas Reinys|Mečislovo Reinio]] 135-ąsias gimimo metines. Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, 2018 m. suorganizuoti ''„Šimtmečio kupiškėnų rinkimai“'' TOP 20: {| class="wikitable" |+ !Nr. !Vardas Pavardė !Balsai !Veikla !Metai ! !Nr. !Vardas Pavardė !Balsai !Veikla !Metai |- |'''1.''' |[[Virgilijus Alekna]] |445 |sportininkas |''1972'' | |'''11.''' |[[Renata Šerelytė]] |190 |rašytoja |''1970'' |- |'''2.''' |[[Juozas Baltušis]] |322 |rašytojas |''1909–1991'' | |'''12.''' |Ipolitas Franckevičius |183 |gydytojas |''1887–1973'' |- |'''3.''' |Povilas Zulonas |273 |režisierius |''1912–1996'' | |'''13.''' |[[Valdemaras Kukulas]] |173 |poetas |''1959–2011'' |- |'''4.''' |[[Unė Babickaitė]] |255 |aktorė |''1897–1961'' | |'''14.''' |[[Algirdas Julius Greimas]] |164 |[[Semiotika|semiotikas]] |''1917–1992'' |- |'''5.''' |[[Klemensas Gutauskas|Klemensas Gutaustas]] |249 |kunigas |''1915–2002'' | |'''15.''' |[[Elvyra Dulaitienė|Elvyra]], [[Mikalina Glemžaitė|Mikalina]] ir [[Stefanija Glemžaitė|Stefanija Glemžaitės]] |146 |kraštotyrininkės | |- |'''6.''' |Henrikas Orakauskas |245 |skulptorius |''1948'' | |'''16.''' |Klementina Vosylytė |136 |kalbininkė |''1938'' |- |'''7.''' |Felicija Jakutytė |236 |mokytoja |''1914–2012'' | |'''17.''' |[[Kazys Šimonis]] |136 |dailininkas |''1887–1978'' |- |'''8.''' |[[Leonas Apšega]] |225 |signataras |''1940'' | |'''18.''' |[[Povilas Matulionis]] |131 |miškininkas |''1860–1932'' |- |'''9.''' |Vidmantas Jankauskas |224 |rašytojas |''1962'' | |'''19.''' |[[Veronika Šleivytė]] |131 |dailininkė |''1906–1998'' |- |'''10.''' |[[Adomas Petrauskas]] |215 |kraštotyrininkas |''1914–2004'' | |'''20.''' |[[Jonas Černius]] |116 |karininkas |''1898–1977'' |} == Tarmė == Kupiškio ir jo apylinkių gyventojai šneka rytų aukštaičių [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų tarmė]]. Pagal ankstesnę dialekto tyrinėtojų sistemą ji buvo vadinama ratininkų, puntininkų, tarme. Kupiškėnų tarmės pavadinimas pradėtas vartoti [[1965]] m. priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje. Pagal [[Kazimieras Jaunius|Kazimiero Jauniaus]] ir [[Antanas Salys|Antano Salio]] tarmių skirstymą vadinti [[dadininkai]]s. Kupiškėnė [[Uršulė Tamošiūnaitė]] – Lietuvos literatūros istorijoje pirmoji poetė, XIX a. rašiusi lietuviškai, vaizdinga gimtąja kupiškėnų tarme. * ''[http://kmintys.lt/2019/06/25/seniau-miera-kita-buvo/ „Seniau miera kita buvo“]'' * [http://kmintys.lt/2018/03/15/keno-galia-to-jir-valia/ ''„Kėno galia, to jir valia“''] * ''[http://kmintys.lt/2018/01/25/saldziai-pakarstavojis-nebanoresi-kartaus/ „Saldžiai pakarštavojįs, nebanorėsi kartaus“]'' * [http://kmintys.lt/2017/07/20/nemetyk-savo-nejieskok-svetimo/ ''„Nemėtyk savo, nejieškok svėtimo“''] * ''[http://kmintys.lt/2020/02/05/grait-nepages/ „Paskalbosykim kupiškenckai“]'' * ''[http://kmintys.lt/2020/02/20/paupys/ „Paupys“]'' # Unt kalnalio vaikščiodama ([https://www.europeana.eu/portal/lt/record/2059212/data_sounds_3528.html?q=Kupi%C5%A1kio#dcId=1580387185068&p=3 audio]) # Rūtytala našlaitala ([https://www.europeana.eu/portal/lt/record/2059212/data_sounds_3519.html?q=Kupi%C5%A1kio#dcId=1580387185068&p=3 audio]) == Švietimo, ugdymo ir kultūros įstaigos == {{tvarkyti|išorinės nuorodos}} * [http://www.kupiskiogimnazija.lt/ Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija] * [https://www.kpmpm.lt/index.php/lt/ Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija] * [http://kmm.lt/ Kupiškio meno mokykla] * [https://ktvm.kupiskis.lm.lt/ Kupiškio technologijos ir verslo mokykla] * [http://ugdymocentrasvarpelis.lt/ Kupiškio mokykla „Varpelis“] * [https://www.saulute.kupiskis.lm.lt/ Kupiškio vaikų lopšelis – darželis „Saulutė“] * [https://web.archive.org/web/20200809022414/https://www.obelele.kupiskis.lm.lt/ Kupiškio vaikų lopšelis – darželis „Obelėlė“] * [[Kupiškio viešoji biblioteka]] * [https://kupiskiokultura.lt/ Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras] * [http://www.etnografijosmuziejus.lt/ Kupiškio etnografijos muziejus] * [http://www.kupiskiokksc.lt/ Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centras] * [[Kupiškio jaunimo centras]] * [[Kupiškio vaikų dienos centras]] * [http://www.kupiskiopmmmc.lt/ Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba] * [http://www.infokupiskis.lt/ VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras] * [[Kupiškio liaudies meno studija „Židinys“]] == Tarptautinis bendradarbiavimas == Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartys: * {{flagicon|LAT}} [[Rėzeknės savivaldybė]], [[Latvija]] (1999 m. liepos 17 d.) * {{flagicon|SVK}} [[Kežmarokas]], [[Slovakija]] (1999 m. liepos 17 d.) * {{flagicon|POL}} [[Zgežas]], [[Lenkija]] (1999 m. liepos 17 d.) * {{flagicon|UKR}} [[Manevyčių rajonas]], [[Ukraina]] (2003 m. rugpjūčio 22 d.) * {{flagicon|BLR}} [[Pastovių rajonas]], [[Baltarusija]] (2009 m. liepos 4 d.) ''(2022 m. sutartis nutraukta)'' * {{flagicon|POL}} [[Štumas]], [[Lenkija]] (2012 m. gegužės 4 d.) * {{flagicon|LAT}} [[Balvų savivaldybė]], [[Latvija]] (2014 m. rugpjūčio 16 d.) * {{flagicon|LAT}} [[Jekabpilio savivaldybė]], [[Latvija]] (2018 m. gruodžio 21 d.) * {{Flagicon|UKR}} [[Slobožanskė]], [[Ukraina]] (2021 m. gegužės 4 d.) * {{flagicon|GEO}} [[Lančchutis]], [[Gruzija]] (2009 m. lapkričio 25 d.) * {{Flagicon|UKR}} [[Umanė]], Ukraina (2021 m. gruodžio 9 d.) == Žymūs žmonės == Kupiškyje gimė: * [[Povilas Matulionis]] (1860–1932), miškininkas * [[Stefanija Glemžaitė]] (1885–1974), akušerė, etnografė, kultūros veikėja * [[Mikalina Glemžaitė]] (1891–1985), etnografė, pedagogė * [[Elvyra Dulaitienė-Glemžaitė]] (1893–1958), pedagogė, kraštotyrininkė * [[Jonas Černius]] (1898–1977), valstybės ir karinis veikėjas * [[Ephraim Oshry]] (1914–2003) – žydų rabinas * [[Vytautas Majauskas]] (1918–2004) – gydytojas psichiatras, visuomenės veikėjas * [[Aleksas Baltrūnas]] (1925–2001), rašytojas * [[Gediminas Jokūbonis]] (1927–2006), skulptorius * [[Aldona Julė Degutienė]] (g. 1928 m.), chemikė * [[Danutė Eidukaitė]] (1929–1995), dailininkė keramikė * [[Henrikas Paulauskas]] (1932–2006), žurnalistas, kraštotyrininkas, [[LTV]] diktorius * [[Arnoldas Pažemys]] (g. 1938 m.), metalo apdorojimo staklių konstruktorius-išradėjas, kraštotyrininkas * [[Roaldas Gadonas]] (1954–2025), fizikas * [[Kajetonas Jurėnas]] (1955–2015), architektas * [[Rūta Mažeikienė]] (g. 1958 m.) – menotyrininkė, teatrologė * [[Daiva Čepelienė]] (g. 1970 m.), dviratininkė * Tadas Kanišauskas (g. 1983 m.) – didžėjus * [[Justinas Jarutis]] (g. 1988 m.) – dainininkas == Sportas == Mieste ir rajone sporto veiklas organizuoja [[Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centras]], šalia jo yra [[Kupiškio miesto stadionas]]. Veikiantys klubai: * [[FC Narjanta]] (futbolas), * [[Kupiškio KK Kupiškis|KK „Kupiškis“]] (krepšinis). == Galerija == <center> <gallery> KupiškioMarios2010.jpg|[[Lėvens tvenkinys]] L Stuoka Gucevicius.jpg|Paminklas [[Laurynas Stuoka-Gucevičius|Laurynui Stuokai-Gucevičiui]], žymiam architektui, suprojektavusiam [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedrą]] PastasKupiskis.jpg|Kupiškio valsčiaus pastatas Kupmatulionis.jpg|[[Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinė mokykla]] Kupiškio gimnazija.jpg|[[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija]] Kupiškis, Lithuania - panoramio.jpg|Generolo, Ministro Pirmininko [[Jonas Černius|Jono Černiaus]] aikštė Gediminas bridge Kupiškis.jpg|[[Gedimino tiltas]] per Kupą Kupiskis.museum.jpg|[[Kupiškio etnografijos muziejus]], [[Čartoriskiai|Čartoriskių]] buvusios mokyklos akmens mūro pastatas, statytas [[1823]] m., Gedimino g. 2 Kupiškis, Lithuania - panoramio (11).jpg|Politinių kalinių ir tremtinių paminklas Station District, Kupiškis, Lithuania - panoramio (4).jpg|[[Kupiškio geležinkelio stotis]] Kupiškio sinagoga.jpg|Kupiškio žydų sinagoga (dab. Viešoji biblioteka) Lietuvos karių kapinės Kupiškyje.jpg|Lietuvos karių kapinės Kupiškio kapinėse </gallery> </center> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{ML|2|623|Kupiškis}} * Kupiškėnų žodynas (sud. Klementina Vosylytė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – ISBN 978-9955-704-45-4 ** T. 1: A-H. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – 784 p. – ISBN 978-9955-704-44-7 * Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai (sud. Aušra Jonušytė, Eugenija Urbonienė, Laura Guščenkaitė, Asta Redvenskienė). – Kupiškis: Kupiškio etnografinis muziejus, 2008. – 640 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9849-5-5 {{KUPgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Kupiškis| ]] pmwaxqn3uxsi1wi3jagrfaokmw9igmj 0 23786 7956661 7956251 2026-11-01T21:42:57Z Zykasaa 3068 /* Nuorodos */ 7956661 wikitext text/x-wiki {{city/JPN |pavadinimas = Kiotas |origpavadin = 京都市 |paveikslėlis = Kyoto and Karasuma Street (MA 59).jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama |herbas = Emblem of Kyoto, Kyoto.svg |vėliava = Flag of Kyoto City.svg |PL=35|PM=0|PS=42|IL=135|IM=46|IS=6 |regionas = Kansajaus |prefektūra = Kioto |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = Daisaku Kadokawa |gyventojumetai = 2020 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/japan/cities/ JAPAN: Prefectures and Major Cities], ''citypopulation.de''</ref> |gyventoju = 1463723 |plotas = 827.90 |altitudė = |tinklalapis = http://www.city.kyoto.jp/koho/eng/index.html www.city.kyoto.jp |vikiteka = 京都市 |kirč = |UNESCO id = 688 }} [[Vaizdas:Киото, главная улица, 1891.jpg|thumb|250 px|Kiotas, pagrindinė gatvė, 1891 metais]] '''Kiotas''' ({{ja|京都|Kyōto}} – „Sostinės miestas“) – [[Japonija|Japonijos]] miestas [[Honšiū]] saloje, viena iš senųjų šalies sostinių, dabar – [[Kioto prefektūra|prefektūros]] centras. Su [[Osaka]] ir [[Kobė|Kobe]] sudaro didelę metropoliją. Tai didelis pramonės, kultūros ir istorijos centras. Išvystyta elektrotechnikos pramonė, mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija, žemės ūkio, lengvoji, maisto, chemijos pramonė, gaminamas stiklas, keramika. Seni tradiciniai amatai (lako, porceliano ir bronzos gaminiai, religinės paskirties prekės). Du universitetai. Kiotas – pagrindinis Japonijos turizmo centras. Čia yra šiuolaikinės dailės muziejus. [[1994]] m. Kioto senamiestyje ir apylinkėse esantys objektai buvo įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] kaip [[Senojo Kioto istoriniai paminklai]]. Tarp jų yra [[Todži]] šventykla (VIII–[[XVII amžius|XVII]] a.), [[Saihodži]], [[Tenriūdži]] (abu iš XIV a.), [[Rioandži]] (XV a.) vienuolynai. [[Auksinis paviljonas]] (Kinkakudži, XIV a.), [[Sidabrinis paviljonas]] (Ginkakudži, XV a.), [[Kijomidzu]] budistų šventovė (pastatyta [[798]]–[[1633]] m.) ir kt. Tarp lankytinų objektų yra [[Kacuros rūmai|Kacuros rūmų ansamblis]] (XVII a.), [[Imperatoriaus rūmai Kiote]] ir kt. == Istorija == Kiotas įkurtas [[792]]–[[794]] m. kaip ''Heian-kyō''. Iki [[1868]] m. buvo oficiali Japonijos sostinė (paskui ja tapo [[Tokijas]]).<ref>{{GEC|210}}</ref> == Aukštosios mokyklos == Kiotas yra vienas akademinių šalies centrų – čia įsikūrusios net 37 aukštojo mokslo įstaigos. [[Kioto universitetas]], vienas valstybinių Japonijos universitetų, yra laikomas vienu geriausiu šalyje; jį yra baigę keletas Nobelio premijos laureatų. [[Kioto technologijos institutas]], vienas žymiausių šalies universitetų, laikomas vienu geriausiu šalyje architektūros ir dizaino studijoms. == Savivaldybė == Kioto miesto tarybą sudaro 68 išrinkti nariai. Meras – Daisaku Kadokava, [[nepriklausomas politikas|nepriklausomasis]], remiamas [[Liberaldemokratų partija (Japonija)|LDPJ]]. === Rinkimai === * [[2008 m. Kioto mero rinkimai]] === Seniūnijos === Kiotą sudaro 11 [[Seniūnija (Japonija)|seniūnijų]] (rajonų). * [[Fušimis (Kiotas)|Fušimis]] (伏見区) * [[Higašijama (Kiotas)|Higašijama]] (東山区) * [[Jamašina (Kiotas)|Jamašina]] (山科区) * [[Kamigio (Kiotas)|Kamigio]] (上京区) * [[Kita (Kiotas)|Kita]] (北区) * [[Minamis (Kiotas)|Minamis]] (南区) * [[Nakagio (Kiotas)|Nakagio]] (中京区) * [[Nišikio (Kiotas)|Nišikio]] (西京区) * [[Sakio (Kiotas)|Sakio]] (左京区) * [[Šimogio (Kiotas)|Šimogio]] (下京区) * [[Ukio (Kiotas)|Ukio]] (右京区) == Kultūra == Nepaisant žemės drebėjimų ir bombardavimų karo metais, tai yra vienas geriausiai išsilaikiusių miestų Japonijoje – čia pilna [[budizmas|budistų]] ir [[šintoizmas|šintoistų]] šventyklų. Kiote įsikūręs [[Kioto tarptautinis mangos muziejus]]. == Ekonomika == Labai gerai išplėtotas turizmas, kuris yra labai svarbus miesto ekonomikai. Miesto kultūrinio paveldo paminklai dažnai lankomi mokyklų grupių iš visos Japonijos, sulaukiama ir daug užsienio turistų. == Švietimas == [[Vaizdas:Kyoto University.jpg|thumb|right|225px|[[Kioto universitetas]]]] Mieste įsikūręs [[Kioto universitetas]] laikomas antru prestižiškiausiu universitetu Japonijoje (po [[Tokijo universitetas|Tokijo universiteto]]). Čia taip pat įsikūręs [[Kioto technologijos institutas]], laikomas vienu geriausiu architektūros ir dizaino studijoms šalyje. == Turizmas == [[Vaizdas:Kyoto National Museum.jpg|225px|thumb|right|[[Kioto valstybinis muziejus]]]] [[Vaizdas:Umekoji SL museum 001 JPN.jpg|225px|thumb|right|Umekodžio garo lokomotyvo muziejus]] [[Vaizdas:KyotoAutumn.jpg|thumb|right|225px|Kiotas rudenį]] {| |valign="top"| * [[Umekodžio garvežio muziejus]] (梅小路蒸気機関車館) * [[Onišio Seiwemon muziejus]] (大西清右衛門美術館) * [[Kitamuros muziejus]] (北村美術館) * [[Kioto Arašijamos Orgelio muziejus]] (京都嵐山オルゴール美術館) * [[Municipalinis Heiano muziejus]] (京都市平安京創生館) * [[Kioto municipalinis meno muziejus]] (京都市美術館) * [[Kioto municipalinis archeologijos muziejus]] (京都市考古資料館) * [[Kioto menų centras]] (京都芸術センター) * [[Kioto tarptautinis mangos muziejus]] (京都国際マンガミュージアム) * [[Valstybinis modernaus meno muziejus (Kiotas)|Valstybinis modernaus meno muziejus]] (京都国立近代美術館) * [[Kioto valstybinis muziejus]] (京都国立博物館) * [[Kioto universiteto muziejus]] (京都大学総合博物館) * [[Kioto tradicinių amatų centras]] (京都伝統産業ふれあい館) * [[Prefektūrinis Kioto kultūros muziejus]] (京都府京都文化博物館) * [[Kioto botanikos sodas]] (京都府立植物園) * [[Kioto menų sodas]] (京都府立陶板名画の庭) * [[Inšio Domoto vardo meno muziejus]] (京都府立堂本印象美術館) * [[Gorjo meno muziejus]] (高麗美術館) * [[Džiotenkaku muziejus]]　(承天閣美術館) * [[Senoku muziejus]] (泉屋博古館) * [[Toei kino kaimas]] (東映太秦映画村) * [[Nomuros meno muziejus]] (野村美術館) * [[Namikavos emalio technikos muziejus]] (並河靖之七宝記念館) * [[Jūrinkano muziejus]] (藤井斉成会有鄰館) * [[Tin Toy muziejus]] (ブリキのおもちゃ博物館) * [[Hosomio muziejus]] (細見美術館) * [[Hakusos dvaro Hašimoto Kansecu memorialinis muziejus]] (白沙村荘 橋本関雪記念館) * [[Raku meno muziejus]] (楽美術館) * [[Ricumeikano universitetas|Ricumeikano universiteto]] [[Pasaulio taikos muziejus (Kiotas)|Pasaulio taikos muziejus]] (立命館大学国際平和ミュージアム) |} Gegužės 15 d. Kiote vyksta [[Aoi šventė]], liepos 14-17 d. – [[Giono šventė]], spalio 22 d. – [[Jidai Matsuri]] (Amžių festivalis). == Simboliai == Oficiali miesto gėlė – [[kamelija]] ir [[azalija]], medis – [[gluosnis svyruoklis]] ir [[puošmedis]]. == Miestai partneriai == [[Miestų partnerystė]] užmegzta su šiais miestais<ref>[http://www.city.kyoto.jp/koho/eng/databox/sister.html Sister and Other Associated Cities] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130728154629/http://www.city.kyoto.jp/koho/eng/databox/sister.html |date=2013-07-28 }}</ref>: * {{flagicon|JAV}} [[Bostonas]], [[Masačusetsas]], [[JAV]] * {{flagicon|Prancūzija}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] * {{flagicon|Vokietija}} [[Kelnas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Čekija}} [[Praha]], [[Čekija]] * {{flagicon|Italija}} [[Florencija]], [[Italija]] * {{flagicon|Ukraina}} [[Kijevas]], [[Ukraina]] * {{flagicon|Kinijos Liaudies Respublika}} [[Sianas]], [[Kinijos Liaudies Respublika]] * {{flagicon|Meksika}} [[Gvadalachara (Meksika)|Gvadalachara]], [[Meksika]] * {{flagicon|Kroatija}} [[Zagrebas]], [[Kroatija]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.hanamiweb.com/kyoto.html Hanami Web – Kyoto] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060927112348/http://www.hanamiweb.com/kyoto.html |date=2006-09-27 }} {{en-icon}} * [https://web.archive.org/web/20040713000559/http://www.city.kyoto.jp/koho/index_e.html www.city.kyoto.jp] – Oficialus Kioto puslapis {{en-icon}} {{Kiotas}} {{UNESCO Senojo Kioto istoriniai paminklai}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]] [[Kategorija:Kiotas| ]] prvh3lrtyurrxyz8vnopzm63lejkvq3 0 34038 7956780 7576816 2026-11-02T11:18:35Z Bahusia 195915 /* Mokslinė veikla */ Nuotrauka 7956780 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = aca | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = zinkevicius.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Z. Zinkevičius [[Vepriai|Vepriuose]], 2010 m. | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1925|01|04}} | gimimo vieta = [[Juodausiai]], [[Pabaisko valsčius]], {{flagcountry|Lithuania}} | mirties data = {{Mirė|2018|02|20|1925|01|04}} | mirties vieta = [[Vilnius]], {{flagcountry|Lithuania}}| palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e | tautybė = | tėvas = Petras Zinkevičius | motina = Marijona Skapaitė-Zinkevičienė | sutuoktinė = Regina Zinkevičienė | vaikai = Vytautas, Laima | veikla = kalbininkas, baltistas, dialektologas, politikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[Lietuvos krikščionių demokratų partija]],<br> [[2003]] m. [[Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija]] | žinomas = | alma_mater = [[1950]] m. [[Vilniaus universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Zigmas Zinkevičius''' ([[1925]] m. [[sausio 4]] d. [[Juodausiai|Juodausiuose]], [[Pabaisko valsčius]], [[Ukmergės apskritis]] – [[2018]] m. [[vasario 20]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, [[baltistika|baltistas]], dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas. Z. Zinkevičius laikomas dažniausiai cituojamu lietuvių [[Kalbotyra|kalbininku]].<ref>{{Cite journal |last=Stundžia |first=Bonifacas |date=2005 |title=Akademikui Zigmui Zinkevičiui – 80 |url=https://issuu.com/vu_lt/docs/1_022e1322f3f9b0|journal=Universitas Vilensis |issue=45 |access-date=2022-09-29}}</ref> == Biografija == [[1933]]–[[1939]] m. mokėsi Juodausių šešiametėje mokykloje, 1939–[[1945]] m. [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Ukmergės gimnazijoje]]. 1945–[[1950]] m. studijavo [[VU|Vilniaus universiteto]] (VU) Istorijos ir filologijos fakultete. [[1946]]–1950 m. VU Lietuvių kalbos katedros vyr. laborantas, 1950–[[1956]] m. dėstytojas, vyr. dėstytojas. [[1951]]–1956 m. [[VPI|Vilniaus pedagoginio instituto]] Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, vyr. dėstytojas. 1956–[[1962]] m. ir [[1964]]–[[1968]] m. VU Istorijos ir filologijos fakulteto [[prodekanas]], 1962–1964 m. vyriausiasis mokslo darbuotojas, 1964–[[1967]] m. docentas, 1967–[[1973]] m. Lietuvių kalbos katedros profesorius. 1967 m. filologijos mokslų daktaras.<ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=Z&sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131203021947/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=Z&sritis=H |date=2013-12-03 }}</ref> 1973–[[1988]] m. [[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|VU Filologijos fakulteto]] Lietuvių kalbos, 1988–[[1989]] m. Baltų filologijos katedros vedėjas. Dėstė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], VDU Senato narys. [[1995]]–[[1996]] m. [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos instituto]] direktorius. 1996–[[1998]] m. [[Gediminas Vagnorius|Gedimino Vagnoriaus]] [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (nuo 1990)#Aštuntoji Vyriausybė|Vyriausybėje]] – LR švietimo ir mokslo ministras.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=33456</ref> 1998–[[1999]] m. neetatinis valstybės konsultantas švietimo ir mokslo klausimais.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=52800</ref> 1999–[[2001]] m. [[LKDP|Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] pirmininkas.<ref>http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-152734.htm</ref> [[2003]] m. [[Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija|Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos]] steigėjas. Mokėjo [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Rusų kalba|rusų]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Anglų kalba|anglų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[Baltarusių kalba|baltarusių kalbas]]. Sesuo – [[Ona Kondratienė]]. == Mokslinė veikla == [[File:The grave of Zigmas Zinkevičius.jpg|250px|right|thumb|Zigmo Zinkevičiaus kapas Antakalnio kapinėse]]Pagrindinės mokslinio darbo sritys – lietuvių kalbos istorija, dialektologija, baltistika. Daug nuveikė siekdamas įtvirtinti lietuvybę pietryčių Lietuvoje (Vilniaus krašte). Paskelbė daugiau nei 60 knygų, per 1000 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis. Jo rūpinimusi parengta ir išleista apie 20 lituanistinių kalbos vadovų aukštosioms mokykloms, [[Istorinė gramatika|istorinėse gramatikose]] pateikiami duomenys turi didelę vertę atkuriant [[baltų prokalbė]]s formas. Atskira mokslinės veiklos sritis – [[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]] mokslinio palikimo tyrinėjimas bei publikavimas. Buvo [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija|Valstybinės lietuvių kalbos komisijos]] narys, leidinio „Kalbos praktikos patarimai“ vyr. redaktorius, [[MLE|„Mažosios Lietuvos enciklopedijos“]] (1–3 t.) vyr. redaktorius. Dalyvavo lingvistikos mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Z. Zinkevičius buvo daugelio akademijų narys: [[Švedija|Švedijos]] karališkosios humanitarinių mokslų akademijos (1982 m.), [[LMA|Lietuvos mokslų akademijos]] tikrasis narys (1990 m.), [[Norvegija|Norvegijos]] mokslų akademijos (1991 m.), [[Lietuvių katalikų mokslo akademija|Lietuvių katalikų mokslo akademijos]] (1991 m.), [[Latvijos mokslų akademija|Latvijos mokslų akademijos]] užsienio narys (1995 m.).<ref>http://biblioteka.vdu.lt/vdu20/gd20/zinkevicius.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150108222533/http://biblioteka.vdu.lt/vdu20/gd20/zinkevicius.htm |date=2015-01-08 }}</ref><ref>http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=301 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150108213745/http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=301 |date=2015-01-08 }}</ref> == Bibliografija == <small> * Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. – 132 p. * Kaip žmonės išmoko rašyti. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. – 33 p.: iliustr. * Lietuvių dialektologija: lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija: su 75 žemėlapiais. – Vilnius: Mintis, 1966. – 541 p.: žml. * Lietuvių kalbos tarmės. – Kaunas: Šviesa, 1968. – 88 p.: iliustr. * Kalbotyros pradmenys. – Kaunas: Šviesa, 1969. – 101 p.: iliustr. * Kalbotyros pradmenys. – Kaunas: Šviesa, 1980. – 118 p.: iliustr. (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas) * Iš lietuvių istorinės akcentologijos: 1605 m. katekizmo kirčiavimas. – Vilnius: VU, 1975. – 96 p. * Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. – Vilnius: Mokslas, 1977. – 304 p. * Lietuvių kalbos dialektologija: vadovėlis. – Vilnius: Mokslas, 1978. – 189 p.: iliustr. * Kazimieras Būga: gyvenimas ir darbai. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 159 p.: iliustr. * Lietuvių kalbos istorinė gramatika. – Vilnius: Mokslas, 1980–1981. – 2 t. * Kalbininkas Kazimieras Būga. – Kaunas: Šviesa, 1981. – 127 p.: iliustr. * Lietuvių kalbos istorija. – Vilnius: Mokslas, 1984–1995. – 7 t.: iliustr. * Rytų Lietuva praeityje ir dabar. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – 318 p. – ISBN 5-420-01085-2 * Lietuvos sostinė, 1904–1939. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1994. – 79 p.: iliustr. – ISBN 9986-9047-0-6 * Lietuvių kalbos dialektologija: vadovėlis. – 2-asis leidimas. – Vilnius: MEL, 1994. – 189 p.: iliustr. – ISBN 5-420-00778-9 * Lietuvių kalbos istorija: vadovėlis. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. – 325 p.: žml. – ISBN 5-420-01342-8 * Kaip aš buvau ministru: atsiminimai. – Kaunas: Judex, 1998. – 135 p.: portr. – ISBN 9986-9165-8-5 * Prie lituanistikos židinio. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. – 519 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01455-6 * Jonas Palionis: bibliografijos rodyklė / Z. Zinkevičius, S. Peciulkienė. – Vilnius: VUB, 1999. – 41 p.: portr. – ISBN 9986-869-41-2 * Lietuvių poteriai: kalbos mokslo studija. – Vilnius: MELI, 2000. – 270 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01464-5 * Rinktiniai straipsniai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002–2004. – 4 t.: iliustr. – ISBN 5-420-01493-9 * Istorijos iškraipymai: monografija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 135 p. – ISBN 5-420-01539-0 * Krikščionybės ištakos Lietuvoje. – Vilnius: Katalikų akademija, 2005. – 110 p.: iliustr. – ISBN 9986-592-49-6 * Lietuvių tautos kilmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. – 327 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01554-4 * Lituanistikos (baltistikos) mokslas ir pseudomokslas. – Vilnius: LKI, 2006. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-704-27-0 * Po aštuonerių metų: knygos „Prie lituanistikos židinio“ tęsinys. – Vilnius: Petro ofsetas, 2006. – 223 p. – ISBN 9955-668-57-1 * Rašto kilmė / Zigmas Zinkevičius, sud. [[Gintarė Adomaitytė]]. – Vilnius: MELI, 2007. – 91 p.: iliustr. – ISBN 978-5-420-01633-6 * Senosios Lietuvos valstybės vardynas. – Vilnius: MELI, 2007. – 87 p.: žml. – ISBN 5-420-01606-0 * Lietuvių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – 839 p.: iliustr. – ISBN 978-609-411-017-7 * Mažosios Lietuvos indėlis į lietuvių kultūrą. – Vilnius: MELI, 2008. – 285 p.: iliustr. – ISBN 978-5-420-01621-3 * Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba. – Vilnius: MELC, 2010. – 52 p.: iliustr. – ISBN 978-5-420-01663-3 * Krikščioniško vardyno kelionė į Lietuvą. – Vilnius: LKI leidykla, 2010. – 162 p.: iliustr. – ISBN 978-609-411-032-0 * Lietuviškas paveldas [[Suvalkai|Suvalkų]] ir [[Augustavas|Augustavo]] krašto Lenkijoje pavardėse. – Vilnius, 2010. – 110 p.: žml. – ISBN 978-5-420-01670-1 * Šventasis Brunonas ir Lietuva. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. – 63 p.: iliustr. – ISBN 978-5-420-01676-3 * Lietuviškas (baltiškas) paveldas [[Balstogė]]s vaivadijos Lenkijoje pavardėse. – Vilnius, 2011. – 95 p. – ISBN 978-5-420-01686-2 * Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius: LKI, 2011. – 143 p.: iliustr. – ISBN 978-609-411-075-7 * Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių. – Vilnius: MELC, 2011. – 271 p.: iliustr. – ISBN 978-5-420-01685-5 * Vilnijos lenkakalbių pavardės. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. – 462 p. – ISBN 978-5-420-01708-1 * Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas. – Vilnius: MELC, 2013. – 503 p.: iliustr. – ISBN 978-5-420-01724-1 * Lituanistinė veikla po 2006 metų. – Vilnius: Edukologija, 2013. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-20-859-4 </small> == Įvertinimas == * 1968 m. [[LSSR valstybinė premija]] * 1977 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas <ref>{{TLE|4|621-622}}</ref> * 1991 m. [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] garbės daktaras * 1994 m. [[Johann Gottfried Herder|Herderio]] premija (''Herder-Preis'', [[Hamburgas]], [[Vokietija]]) * 1994 m. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras <ref>http://www.vdu.lt/person/4-zigmas-zinkevicius/</ref> * 1994 m. [[Kazimiero Būgos premija]] * 1995 m. [[Lietuvos mokslo premija]] * 1995 m. [[DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15092</ref> * 2007 m. [[Nacionalinė pažangos premija]] * 2008 m. Jotvingių kryžiaus riterių ordino riteris * 2010 m. literatūrinė [[Vlado Šlaito premija]] <ref>[http://www.gzeme.lt/?s_id=1&n_id=5507 Premija – lietuvių kalbos tyrinėjimo ąžuolui, 2010-12-14]</ref> * 2012 m. [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] garbės pilietis <ref>http://www.ukmergesvb.lt/lt/2012-05-17-13-13-37/rajono-garbes-pilieciai</ref> * 2015 m. [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Literatūra == * Zigmas Zinkevičius: bibliografija / sud. Mirga Griškevičienė, Salomėja Peciulko. – Vilnius: Valstybinė respublikinė biblioteka, 1987. – 64 p. * Virtuali paroda „Kalboje glūdi tautos dvasia. Pasaulinio garso lietuvių baltisto, akademiko, profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms“. 2025 m. https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/kalboje-gludi-tautos-dvasia.-pasaulinio-garso-lietuviu-baltisto-akademiko-profesoriaus-zigmo-zinkeviciaus-100-osioms-gimimo-metinems-lvna/exh-422 {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Vladislavas Domarkas]] | title = [[Lietuvos švietimo ir mokslo ministras]] | years = [[1996]]–[[1998]] m. | after = [[Kornelijus Platelis]]}} {{End box}} {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{Nacionalinė pažangos premija}} {{DEFAULTSORT:Zinkevičius, Zigmas}} [[Kategorija:Baltistai]] [[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]] [[Kategorija:Nacionalinės pažangos premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]] [[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]] [[Kategorija:Lietuvos švietimo ir mokslo ministrai]] [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lituanistai]] [[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]] [[Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ir rajonų garbės piliečiai]] [[Kategorija:VDU garbės daktarai]] 7rl8wn8sg4z8muvqnh0l9wf21jys94g 0 38666 7956787 7312742 2026-11-02T11:44:56Z Bahusia 195915 /* Įvertinimas */ Nuotrauka 7956787 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = M. Martinaitis 1985.png | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1936|04|01}} | gimimo vieta = [[Paserbentys]], [[Raseinių rajonas]] | mirties data = {{Mirė|2013|04|05|1936|04|01}} | mirties vieta = [[Vilnius]]| palaidojimo vieta = [[Antakalnio kapinės]]e | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinė = [[Gražina Marija Martinaitienė]] | vaikai = Eglė Martinaitytė-Skučienė | veikla = poetas, eseistas, vertėjas, visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1964]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Marcelijus Teodoras Martinaitis''' ([[1936]] m. [[balandžio 1]] d. [[Paserbentys|Paserbentyje]], [[Raseinių rajonas]] – [[2013]] m. [[balandžio 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. == Biografija == Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, [[1956]] m. baigė [[Kauno politechnikumas|Kauno politechnikumą]]. 1956–[[1957]] m. dirbo ryšių techniku, 1957–[[1958]] m. Raseinių rajono laikraščio [[Naujas rytas|„Stalinietis“]] redakcijoje. [[1964]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultetą. 1964–[[1966]] m. [[Komjaunimo tiesa|„Komjaunimo tiesos“]], nuo 1966 m. [[Jaunimo gretos|„Jaunimo gretų“]] bei kitų laikraščių ir žurnalų redakcijų darbuotojas. Nuo [[1980]] m. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojas. [[1989]] m. išrinktas [[SSRS AT]] deputatu. Priklausė [[LPS|Sąjūdžio]] vadovybei, [[1992]]–[[1997]] m. vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, nuo [[2000]] m. [[LRT]] tarybos narys.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=100639</ref> Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e. == Kūryba == Kūrybą ėmė skelbti nuo [[1955]] m. [[1962]] m. išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“. Svarbiausias poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Ši tema labai ryški bene žymiausiame M. Martinaičio kūrinyje „Kukučio baladės“. Išleido dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. M. Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei keturiolika kalbų. Parašė scenarijų [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijos]] muzikiniam filmui „[[Vakar ir visados]]“ (1984 m., rež. [[Gytis Lukšas]]). == Atminimas == <small> [[2014]] m. [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono savivaldybės]] viešajai bibliotekai suteiktas [[Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka|Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos]] pavadinimas <ref>Raseinių krašto naujienos - http://krastietis.lt/paminetas-marcelijus-martinaitis/</ref>. </small> == Bibliografija == <small> * Balandžio sniegas: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 47 p.: portr. * Debesų lieptais: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1966. – 79 p.: iliustr. * Saulės grąža: eilėraščiai (dail. Vladislovas Žilius). – Vilnius: Vaga, 1969. – 78 p.: iliustr. * Akių tamsoj, širdies šviesoj: eilėraščiai (dail. Vladislovas Žilius). – Vilnius: Vaga, 1974. – 87 p.: iliustr. * Kukučio baladės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977. – 85 p. * Poezija ir žodis. – Vilnius: Vaga, 1977. – 245 p.: lent. * Pelenų antelė: pjesės lėlių teatrui. – Vilnius: Vaga, 1980. – 126 p. * Tie patys žodžiai: eilėraščiai (dail. Irena Katinienė). – Vilnius: Vaga, 1980. – 90 p.: iliustr. * Vainikas: rinktinė (dail. Taida Balčiūnaitė). – Vilnius: Vaga, 1981. – 280 p.: iliustr. * Toli nuo rugių: eilėraščiai (iliustr. [[Jonas Daniliauskas]]). – Vilnius: Vaga, 1982. – 77 p.: iliustr. * Kukučio baladės: baladžių poema (iliustr. [[Algimantas Švėgžda]]). – Vilnius: Vaga, 1986. – 155 p.: iliustr. * Atmintys: lyrika (dail. [[Rimvydas Kepežinskas]]). – Vilnius: Vaga, 1986. – 94 p.: iliustr. * Amžinas tiltas: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 204 p. * Gailile raso: poezija (iliustr. [[Petras Repšys]]). – Vilnius: Vaga, 1990. – 73 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00333-9 * Papirusai iš mirusiųjų kapų: atgimimo ir vilties knyga, 1988–1991: publicistika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. – 195 p. * Atmintys: lyrika (dail. Romualdas Orantas). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-413-45-1 * Atrakinta: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. – 110 p.: iliustr. – ISBN 9986-413-87-7 * Sugrįžimas: eilėraščių rinktinė. – Vilnius: Tyto alba, 1998. – 554 p.: portr. – ISBN 9986-16-088-X * Laiškai Sabos karalienei: esė romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2002. – 333 p. – ISBN 9986-16-263-7 * Tolstantis: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. – 63 p. – ISBN 9986-39-220-9 * Pareisiu su paukščiais: rinktinė aukštesniųjų klasių moksleiviams (sud. Marius Mikalajūnas). – Vilnius, Tyto alba, 2002. – 153 p. – ISBN 9986-16-261-0 * Lietuviškos utopijos: dialogai, pokalbiai, straipsniai, interviu, 1991–2003. – Vilnius: Tyto alba, 2003. – 210 p. – ISBN 9986-16-328-5 * K. B. įtariamas: eilėraščiai (fotogr. [[Ričardas Šileika]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – 107 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-359-0 * Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971–2001. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 287 p. – ISBN 9986-39-427-9 * Atmintys: meilės lyrikos albumas (dail. [[Jūratė Stauskaitė]]). – 3-asis leidimas. – Vilnius: LRS leidykla, 2008. – 125 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-522-5 * Marcelijus Martinaitis: eilėraščiai. – Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2009. – 63 p. – ISBN 978-9955-03-580-0 * Mes gyvenome: biografiniai užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 222 p. – ISBN 978-9986-39-621-5 * Drakonas ir upė: eilėraščių ciklas vaikams; Seno smuikininko dainelės: eilėraščiai vaikams ir jų tėveliams (dail. [[Marius Jonutis]]). – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2010. – 39, 53 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-811-22-0 * Marcelijaus margučiai: Velykos su Marcelijumi Martinaičiu: fotoalbumas su tekstais (fotogr. [[Ričardas Šileika]], [[Vytautas Balčytis]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 88 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-707-6 * Kukučio baladės: baladžių poema (iliustr. Algimantas Švėgžda). – 3-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 2012. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978-5-415-02264-9 * Sugrįžęs iš gyvenimo: literatūriniai laiškai, pokalbiai / [[Viktorija Daujotytė]], Marcelijus Martinaitis. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 413 p. – ISBN 978-609-01-0867-3 * Marcelijus Martinaitis: [[Vakar ir visados (knyga)|Vakar ir visados]]/ Poezijos rinktinė. Serija „Lietuvių literatūros lobynas XX a.“. Sudarytoja Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė. Vilnius: LRS leidykla, 2017. – 512 p. – ISBN 978-9986-39-953-7 </small> == Įvertinimas == [[File:The grave of Marcelijus Martinaitis.jpg|250px|right|thumb|Marcelijaus Martinaičio kapas Antakalnio kapinėse]]* [[1975]] m. [[Poezijos pavasaris|„Poezijos pavasario“]] laureatas * [[1984]] m. [[LSSR valstybinė premija]] * [[1995]] m. [[Pauliaus Širvio literatūrinė premija]] * 1995 m. DLk [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15092</ref> * [[1998]] m. [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]] * 2000 m. [[Lietuvos nepriklausomybės medalis]] * [[2009]] m. [[Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija]] * [[2010]] m. [[Žemaitės literatūrinė premija]] * 2010 m. Raseinių rajono garbės pilietis * [[2011]] m. [[Juozas Paukštelis|Juozo Paukštelio]] literatūros premija <ref>[https://www.pakruojis.rvb.lt/index.php/lt/97-premijos/3242-juozo-paukstelio-literaturine-premija Juozo Paukštelio literatūros premija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190214002557/https://www.pakruojis.rvb.lt/index.php/lt/97-premijos/3242-juozo-paukstelio-literaturine-premija |date=2019-02-14 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Prilenktas prie savo gyvenimo / Marcelijus Martinaitis; kalbino ir kalbėjosi [[Viktorija Daujotytė]]. – Vilnius: Vyturys, 1998. – 222 p.: iliustr. – ISBN 5-7900-0804-6 * Archajika ir modernybė: Marcelijus Martinaitis laikų sąvartose: straipsnių rinkinys skiriamas M. Martinaičio 70-mečiui / Saulė Matulevičienė, Audinga Peluritytė-Tikuišienė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 163 p. – ISBN 978-9955-33-382-1 * [https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000626230#00001 Marcelijus Martinaitis: bibliografijos rodyklė / rengėjos Salomėja Peciulkienė, Rita Kivilšienė, Jūratė Zvėgienė, sudarytoja Saulė Matulevičienė. – Vilnius: Akademinė leidyba, 2011]. – 326 p.: portr. – ISBN 978-9955-33-665-5 * Boružė, ropojanti plentu: prigimtinės kultūros kasinėjimai Marcelijaus Martinaičio kūryboje / [[Viktorija Daujotytė]]. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. * Marcelijus: atsiminimai apie Marcelijų Martinaitį / sudarytojai Giedrius Genys ir Fausta Radzevičiūtė. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. == Nuorodos == {{wikiquote}} * [http://rugelis.night.lt/martinaitis/ Biografija, kūryba] {{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Martinaitis, Marcelijus}} [[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslo tarybos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos poetai]] [[Kategorija:Lietuvos miestų ir rajonų garbės piliečiai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] am7zbj6zp098pjonly9c692u17pw5au 0 41684 7956521 7414341 2026-11-01T14:47:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956521 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Labanoro regioninis parkas.png|left|150px]] {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = V | image = Kulioniu piliakalnis2011.jpg | caption = [[Kulionių piliakalnis]] | location = [[Švenčionių rajonas]], [[Molėtų rajonas]], [[Utenos rajonas]], {{flag|Lietuva}} | nearest_city = | lat_degrees = 55 | lat_minutes =13| lat_seconds = 0 | lat_direction = N | long_degrees = 25 | long_minutes = 44 | long_seconds =0 | long_direction = E | map = Lietuva | area = 553,44 km² | established = [[1992]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba | vikiteka = }} '''Labanoro regioninis parkas''' – regioninis parkas rytinėje [[Lietuva|Lietuvos]] dalyje, [[Švenčionių rajonas|Švenčionių]], [[Molėtų rajonas|Molėtų]] ir [[Utenos rajonas|Utenos]] rajonuose. Parko direkcija įsikūrusi [[Labanoras|Labanoro]] miestelyje. Parko teritorija užima 55344 ha (kitais duomenimis – 52848 ha) plotą. Parkas įsteigtas [[1992]] m. [[rugsėjo 24]] d. siekiant išsaugoti [[Labanoro giria|Labanoro girios]] ir jos ežerynų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes,<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=I-2913 |date=1992-09-24 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas]] |title=Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1726?positionInSearchResults=15&searchModelUUID=af01c28f-0eac-4cbd-a6ba-6582e7ffc18c |access-date=2024-10-20 |language=lt}}</ref> rekreaciniu požiūriu vertingius Rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio kompleksus. Regioninis parkas šiaurės rytuose ribojasi su [[Aukštaitijos nacionalinis parkas|Aukštaitijos nacionaliniu parku]]. == Gamtos vertybės == [[Vaizdas:Road in Labanoras forest.jpg|thumb|right|250px|[[Labanoro giria]] į rytus nuo Labanoro]] Tai didžiausias [[Lietuva|Lietuvoje]] regioninis parkas, išsiskiriantis kraštovaizdžių įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Didžiausią parko dalį užima miškai (80 proc.), daugiausia [[pušis|pušynai]]. [[Labanoro giria]] su gausiomis pelkutėmis ir ežerais pasižymi saugomų rūšių gausumu. Ežerai užima 14 proc. parko teritorijos. Įspūdingi [[Juodieji Lakajai|Juodieji]] ir [[Baltieji Lakajai]], [[Stirniai]], [[Siesartis (ežeras)|Siesartis]] ir kiti Molėtų ežeryno ežerai, 15,8 km ilgio [[Aisetas|Aiseto]] ežeras. [[Lakaja|Lakają]], vieną gražiausių ir egzotiškiausių upių, pamėgo ne tik vandens paukščiai, bet ir vandens turistai. Labanoro regioniniame parke yra 285 ežerai – daugiausia iš visų Lietuvos regioninių parkų. Didžiausi: [[Stirniai|Stirnių]], [[Baltieji Lakajai|Baltųjų Lakajų]], [[Kertuojai|Kertuojų]]. Per parką teka apie 30 upelių. Tai [[Lakaja]], [[Peršokšna]], [[Dumblė]], [[Luknelė]]. Be šių vandens telkinių parke saugojamos [[pelkė|pelkių]] ekosistemos, vertingos kalkingos žemapelkės. Saugomas ištisas aukštapelkių ir paežerinių žemapelkių kompleksas – Kanio raistas ir daugybė didesnių bei mažesnių pelkučių. Čia esančiame Girutiškio gamtiniame rezervate tyvuliuoja ežerų veidrodžiais spindinti Beržaloto aukštapelkė. Pušynai sudaro 81 proc. visų parko miškų. Kartu su gausiais ežerais, pelkėmis, kalvotu ir banguotu reljefu jie yra labai vaizdingi. Tolimos Aukštaitijos apylinkės matomos iš Etnokosmologijos muziejaus apžvalgos bokšto. Parkas garsus [[briedis|briedžiais]], čia gyvena ir veisiasi [[vilkas|vilkai]], nuolatos gyvena [[lūšis|lūšys]]. === Gamtos paveldo objektai === {{Div col|cols=2}} # [[Aiseto pusiasalis]] # [[Alnio pusiasalis]] # [[Argirdiškės pušis]] # [[Baltagalio pušis]] # [[Baltelės pušis]] # [[Dvikamienė pušis]] # [[Gaigalinio kadagys]] # [[Januliškio maumedžiai]] # [[Joniškės liepa]] # [[Juodalksnis Gumbulis]] # [[Kiauneliškio dviviršūnė pušis]] # [[Labanoro pušys]] # [[Lakajos akmuo]] # [[Lūšnios pušis]] # [[Mažųjų Siaurių pusiasalis]] # [[Ožkos akmuo]] # [[Pabaltės pušis]] # [[Peršokšnos piramidinė eglė]] # [[Pušis su koja]] {{Div col end}} == Kultūros vertybės == [[Vaizdas:Labanoras001.JPG|thumb|250px|[[Labanoro bažnyčia]] (iki gaisro)]] Parko teritorijoje yra per 20 pilkapių grupių (aptinkami vis nauji), senovės gyvenvietės, 5 piliakalniai (tarp jų – [[Budrių piliakalnis|Pilalės (Budrių)]], [[Čiulėnų piliakalnis|Čiulėnų]], [[Kulionių piliakalnis|Kulionių]], [[Želvų piliakalnis|Želvų]]), dubenuotųjų akmenų kolekcija, „[[Ožkos akmuo]]“ ir [[Šventakmenis]], pokario partizanų kovos ir žuvimo vietos, etnografinis [[Obelynė (Molėtai)|Obelynės kaimas]]. Nuo [[1373]] m. minimame [[Labanoras|Labanoro]] miestelyje stovėjo XVIII a. architektūros paminklas – [[Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia]] (17 dailės paminklų) ir varpinė, įdomios [[Stirnių bažnyčia]], [[Januliškio koplyčia]], [[Rudesos koplyčia]] ir varpinė. Lankytojų laukia žvejybos muziejus [[Mindūnai|Mindūnuose]], [[Kulionys|Kulionių]] kaime – [[Lietuvos etnokosmologijos muziejus|Etnokosmologijos muziejus ir Astronomijos observatorija]], senovinė dangaus kūnų stebykla. [[Mindūnai|Mindūnų]] kaimo prieigose, prie easnčio kempingo yra [[Mindūnų apžvalgos bokštas]]. == Laisvalaikis ir pramogos == [[Vaizdas:Jorė Kulionyse.JPG|thumb|250px|[[Romuva|Romuvos]] Jorė [[Kulionys]]e 2015 m.]] [[Vaizdas:Baltieji Lakajai from Mindunai Observation Tower, 2016 03.JPG|thumb|250px|[[Baltieji Lakajai]] į pietus nuo [[Mindūnų apžvalgos bokštas|Mindūnų apžvalgos bokšto]]]] Parke yra daug žvejybai tinkamų ežerų, [[Labanoro giria|Labanoro girioje]] gausu uogų ir grybų, atvyksta daug grybautojų. Įspūdingas vandens maršrutas nuo Siesarties ežero [[Lakaja|Lakajos]] upe iki [[Žeimena|Žeimenos]], puikios sąlygos keliauti pėsčiomis ir dviračiais. Sustoti nakvynei leidžiama rekreacinėse zonose. Parke siūloma keliauti esančiais keliais ir takais pro vaizdingus ežerus, per nuostabaus grožio miškus, apsistojant schemose nurodytose stovyklavietėse. Maudytis rekomenduojama prie esančių stovyklaviečių, poilsiaviečių ar kempingų. Stovyklavietės yra prie [[Baltieji Lakajai|Baltųjų]] ir [[Juodieji Lakajai|Juodųjų Lakajų]], [[Kertuojai|Kertuojų]], Želvos, Balčio, [[Aisetas|Aiseto]], Alnio ežerų ir miškuose. Susikerta keli įspūdingi vandens turizmo maršrutai. Galima pasirinkti plaukimą [[Molėtai|Molėtų]]-[[Inturkė]]s ežerynu ir [[Lakaja]] (105 km ežerais ir protakomis, 31,4 km upėmis ir 2–4 km sausuma), o po to [[Žeimena]]. Neturintiems inventoriaus jį galima išsinuomoti [[Kaltanėnai|Kaltanėnuose]], taip pat [[Mindūnai|Mindūnuose]]. Parke švenčiama [[Jorė]] (balandžio pabaigoje), [[Joninės]], Labanorinė (atlaidai [[rugsėjo 8]] d.), vyksta [[Baltieji Lakajai|Baltųjų Lakajų]] poledinės žūklės varžybos, paukščių sutiktuvės ir palydos. Mindūnų kaime esančiame kempinge Labanoro regioninio parko teritorijoje [[2015]] m. rugsėjo mėn. pastatytas 36 m aukščio [[Mindūnų apžvalgos bokštas|Mindūnų apžvalgos bokštas]] – aukščiausias visose Lietuvos saugomose teritorijose.<ref>http://www.infomoletai.lt/mindunu-kaime-auksciausias-apzvalgos-bokstas-lietuvos-saugomose-teritorijose {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150928094136/http://www.infomoletai.lt/mindunu-kaime-auksciausias-apzvalgos-bokstas-lietuvos-saugomose-teritorijose |date=2015-09-28 }}</ref> Iš apžvalginės aikštelės matyti [[Siesarties hidrografinis draustinis]], apimantis takoskyrinį [[Siesartis (ežeras)|Siesarties ežerą]] (su salomis ir pusiasaliais), jo apyežerį. Taip pat matomas [[Lakajos kraštovaizdžio draustinis]], apimantis [[Baltieji Lakajai|Baltųjų]] ir [[Juodieji Lakajai|Juodųjų Lakajų]] ežerų duburius.<ref>{{cite web |title=Jau visai netrukus pakvies užlipti į didžiausią Lietuvos apžvalgos bokštą |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-09-11 |url=https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/jau-visai-netrukus-pakvies-uzlipti-i-didziausia-lietuvos-apzvalgos-boksta-68974332#ixzz3myVpyNEB |access-date=2024-10-20 |language=lt}}</ref> == Saugomos teritorijos == Suskirstytas į daugelį saugomų teritorijų, tai: {| border="0" valign="top" halign="left" |------- | : '''Botaniniai draustiniai''': * [[Mekšrinio botaninis draustinis]] : '''Botaniniai zoologiniai draustiniai''': * [[Antaliedės botaninis - zoologinis draustinis]] * [[Kanio raisto botaninis - zoologinis draustinis]] * [[Kuliakampio botaninis - zoologinis draustinis]] * [[Padumblės botaninis - zoologinis draustinis]] : '''Gamtiniai rezervatai''': * [[Girutiškio gamtinis rezervatas]] * [[Kiauneliškio gamtinis rezervatas]] : '''Geomorfologiniai draustiniai''': * [[Maldžiūnų kraštovaizdžio draustinis|Maldžiūnų geomorfologinis draustinis]] * [[Panatryčio geomorfologinis draustinis]] * [[Plėšiškių geomorfologinis draustinis]] * [[Salduškio geomorfologinis draustinis]] * [[Žiežulinio geomorfologinis draustinis]] | : '''Hidrografiniai draustiniai''': * [[Alnio hidrografinis draustinis]] * [[Kertuojų hidrografinis draustinis]] * [[Luknelės hidrografinis draustinis]] * [[Peršokšnų hidrografinis draustinis]] * [[Siesarties hidrografinis draustinis]] * [[Stirnių hidrografinis draustinis]] : '''Kraštovaizdžio draustiniai''': * [[Aiseto kraštovaizdžio draustinis]] * [[Kulionių kraštovaizdžio draustinis]] * [[Lakajos kraštovaizdžio draustinis]] * [[Lakajų kraštovaizdžio draustinis]] * [[Obelynės kraštovaizdžio draustinis]] * [[Pažemio kraštovaizdžio draustinis]] * [[Peršokšnos kraštovaizdžio draustinis]] | : '''Telmologiniai draustiniai''': * [[Alsuodžio telmologinis draustinis]] * [[Dumblio telmologinis draustinis]] * [[Ešerinio I telmologinis draustinis]] * [[Ešerinio II telmologinis draustinis]] * [[Juodežerio telmologinis draustinis]] * [[Laukagalio telmologinis draustinis]] * [[Krakinio telmologinis draustinis (Labanoras)|Krakinio telmologinis draustinis]] * [[Serlediškio telmologinis draustinis]] * [[Snieginio telmologinis draustinis]] * [[Tramių telmologinis draustinis]] * [[Urkio telmologinis draustinis]] * [[Vadokšno telmologinis draustinis]] : '''Urbanistiniai draustiniai''': * [[Labanoro urbanistinis draustinis]] |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * labanoroparkas.lt / [http://www.labanoroparkas.lt/ Parko svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060405074636/http://www.labanoroparkas.lt/ |date=2006-04-05 }} ir [http://labanoras.am.lt/VI/files/0.053009001404124389.png žemėlapis]{{dead link}} * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=QZKcoON7gho Labanoro giria (Labanoro regioninis parkas)] {{ltparks}} {{Molėtų rajono saugomos teritorijos}} {{Švenčionių rajono saugomos teritorijos}} {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Labanoro regioninis parkas| ]] 4negpgh3fh4cm7bqdl09x89fe14ubd0 0 41897 7956695 7952516 2026-11-02T03:15:07Z Stephan1000000 132985 814 7956695 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|animacinį serialą|kino filmą|[[Simpsonų filmas]].}} {{Infolentelė televizijos serialas | Pavadinimas = Simpsonai | Spalva = #FADA00 | Paveikslėlis = [[Vaizdas:Simpsons FamilyPicture.png|250px|frameless]] | Užrašas = Pagal laikrodžio rodyklę nuo viršaus kairės: [[Marge Simpson|Mardžė]], [[Homer Simpson|Houmeris]], [[Bart Simpson|Bartas]], Kalėdų Senelio Padėjėjas (šuo), Sniegutis II (katė), [[Lisa Simpson|Liza]] ir [[Maggie Simpson|Megė]] centre. | Žanras = [[Situacijų komedija]] | Formatas = [[Satyra]] | Kūrėjas = [[Matt Groening]] | Režisierius = [[James L. Brooks]]<br />[[Matt Groening]]<br />[[Sam Simon]] | Balsai = [[Dan Castellaneta]]<br />[[Julie Kavner]]<br />[[Nancy Cartwright]]<br />[[Yeardley Smith]]<br />[[Hank Azaria]]<br />[[Harry Shearer]]<br />[[Marcia Wallace]]<br />[[Maggie Roswell]]<br />[[Pamela Hayden]]<br />[[Tress MacNeille]]<br />[[Russi Taylor]]<br />[[Karl Wiedergott]]<br />[[Phil Hartman]]<br />[[Doris Grau]]<br />[[Marcia Mitzman Gaven]] | Dainos kompozitorius = [[Danny Elfman]] | Atidarymo muzika = „[[The Simpsons Theme]]“ | Kompozitorius = [[Alf Clausen]] | Šalis = {{USAv}} | Kalba = anglų | Sezonai = 38 | Serijos = 814 ([[Sąrašas:Simpsonų serijos|serijų sąrašas]]) | Vykdantysis prodiuseris = [[Al Jean]]<br/>Ian Maxtone-Graham<br/>John Frink<br/>James L. Brooks<br/>Matt Groening<br/>Matt Selman<br/>Sam Simon | Trukmė = 21–24 min. | Kompanija = [[Gracie Films]] <br /> [[20th Century Fox Television]] <small>(1–32 sez.)</small><br>20th Television Animation <small>(nuo 32 sez.)</small> | Platintojas = 20th Television | Kanalas = [[FOX]]<br>[[Disney+]] <small>(nuo 2024 m.)</small> | Vaizdo formatas = SD: 4:3, 480i/576i <small>(1989–2009)</small><br />HD: 16:9, 720p <small>(2009–dabar)</small> | Garso formatas = Stereo<br /><small>(1989–91)</small><br />Dolby Surround 2.0 <br /><small>(1991–2009)</small><br />5.1 surround sound<br /><small>(2009–dabar)</small> | Pirmą kartą = [[1989]] m. [[gruodžio 17]] d. | Paskutinį kartą = dabar | Anksčiau = ''The Simpsons shorts'' | Susijusios = ''The Tracey Ullman Show'' | Ofic_tinkl = https://www.fox.com/the-simpsons/ }} '''Simpsonai''' ({{en|The Simpsons}}) – [[Matt Groening|Meto Greiningo]] sukurta animacinė [[situacijų komedija]] JAV televizijos tinklui „[[Fox]]“. Serijose sarkastiškai parodijuojamas [[JAV]] vidurinės klasės gyvenimas, o jį atspindi Simpsonų šeimyna: Houmeris, Mardžė, Bartas, Liza ir Megė. Komedijoje parodijuojama amerikietiška kultūra, visuomenė, televizija ir daugelis kitų žmogaus gyvenimo aspektų, o veiksmas vyksta išgalvotame [[Springfildas (Simpsonai)|Springfildo]] mieste. Nuo 1987 m. trumpi Meto Greiningo filmukai, vaizduojantys Simpsonų šeimynėlės gyvenimą buvo TV laidos „The Tracey Ullman Show“ dalimi. Po trijų sezonų „Simpsonai“ buvo perkurti į pusvalandžio trukmės geriausiu laiku rodomą šou ir tapo viena pirmųjų Fox televizijos laidų, pakliuvusių į Top 30 reitingą (1989–1990 m.). Nuo debiuto 1989 m. gruodžio 17 d. buvo sukurti 36 sezonai su per 728 pusvalandžio trukmės serijų. „Simpsonai“ yra ilgiausiai besitęsianti amerikiečių situacijų komedija, taip pat ir ilgiausiai besitęsiantis JAV animacinis serialas. 2009 m. ji pralenkė „Gunsmoke“ (radijo ir TV vesterno drama), kuris iki tol buvo ilgiausiai besitęsiantis sėkmingiausias serialas. „[[Simpsonų filmas]]“, pilno metražo filmas, buvo išleistas 2007 m. liepą ir uždirbo virš 527 mln. JAV dolerių. Serialas „Simpsonai“ pripažįstamas kaip vienas geriausių visų laikų televizijos serialų. Žurnalas „[[Time]]“ 1999 m. gruodį serialą įvardijo kaip geriausią XX amžiaus TV serialą, o 2000 m. sausio 14 d. Simpsonų šeimyna buvo apdovanota žvaigžde [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]]. Serialas laimėjo galybę apdovanojimų, tarp kurių 27 „Primetime [[Emmy apdovanojimas|Emmy]]“, 30 „[[Annie Award|Annie]]“ ir „[[Peabody Award|Peabody]]“ apdovanojimai. Houmerio šūktelėjimas „D’oh“ net tapo anglų kalbos dalimi, o pats serialas padarė įtaką daugeliui suaugusiems skirtų animuotų situacijų komedijų. == Serialo kūrimas == [[Vaizdas:Walk of fame - The Simpsons.jpg|thumb|120px|Simpsonų žvaigždė šlovės alėjoje Holivude]] Prodiuseris [[James L. Brooks|Džeimsas L. Bruksas]], dirbdamas su televizijos varjetė šou „The Tracey Ullman“, nusprendė į šou įtraukti trumpus animuotus vaizdo intarpus. Prodiuseris jau anksčiau buvo matęs vieną komiksų kūrėjo Meto Greiningo darbų, todėl paprašė jo sukurti idėją trumpiems animuotiems filmukams. Iš pradžių Greiningas veikėjus sukūrė remdamasis savo komiksu „[[Life in Hell]]“ ir siekė pateikti kaip animuotą savo komikso versiją. Tačiau suprato, kad reikėtų nutraukti paties komikso publikavimo sutartį, jei jis būtų animuotas. Todėl Bruksui pasiūlė kitą idėją – keistą šeimą, kuri vėliau buvo pavadinta Simpsonais. Serialo veikėjus jis pavadino savo šeimos narių vardais.<ref> The Simpsons: America’s First Family (television documentary). BBC. 2000.</ref> Pirmą kartą kaip trumpas vaizdo intarpas Simpsonų šeimyna „The Tracey Ullman Show“ pasirodė 1987 m. balandžio 19 d. Metas Greiningas pripažino, kad pirmieji šeimynėlės piešiniai buvo gana grubiai nupiešti, nes [[animatorius|animatoriai]] į tai neįdėjo pakankamai darbo, o tiesiog perpiešė jo eskizus.<ref>The Simpsons: America’s First Family (television documentary). BBC. 2000.</ref><ref>Groening, Matt (2003-02-14). Fresh Air. Interview with David Bianculli. NPR. WHYY. Philadelphia. Nuoroda tikrinta 2007-08-08.</ref> Animacija buvo kuriama kompanijoje „[[Klasky Csupo]]“, o pirmieji „Simpsonų“ animatoriai, dirbę pirmąjį sezoną – Vesas Arčeris (''Wesas Archeris''), [[David Silverman|Deividas Silvermanas]] ir Bilas Kopas (''Bill Kopp''). Koloristas Gyorgyi Peluce nusprendė padaryti veikėjus geltonus.<ref>Cagle, Daryl. „The David Silverman Interview“. msnbc.com. Suarchyvuota nuo 2008-06-07. Nuoroda tikrinta 2011-06-07.</ref> 1989 m. „Simpsonai“ pagal „Fox“ užsakymą buvo perkurti į pusvalandžio trukmės serija. Prodiuseris Bruksas pasirašė sutartį su „Fox“, kuri apsaugojo nuo jos kišimosi į šou turinį.<ref>Kuipers, Dean (2004-04-15). „'3rd Degree: Harry Shearer'“. Los Angeles: City Beat. Suarchyvuota nuo 2008-03-08. Nuoroda tikrinta 2006-09-01.</ref> Greiningas teigė, kad jo tikslas buvo pasiūlyti žiūrovams alternatyvą nuvalkiotam TV turiniui.<ref>Tucker, Ken (1993-03-12). „Toon Terrific“. Entertainment Weekly: p. 48(3).</ref> Serialo premjera įvyko 1989 m. gruodžio 17 d., jai buvo paruošta speciali kalėdinė serija „[[Simpsons Roasting on an Open Fire|Simpsonai, skrudinantys atviroje liepsnoje]]“ (''Simpsons Roasting on an Open Fire'').<ref> „Simpsons Roasting on and Open Fire“. The Simpsons.com. Nuoroda tikrinta 2011-09-19.</ref> Pirma pusvalandžio serija vadinosi „Užburiantis įvykis“ (''Some Enchanted Evening''), tačiau dėl animacijos problemų ji buvo parodyta tik 1990 m. gegužę kaip paskutinė pirmojo sezono serija.<ref>Groening, Matt (2001). The Simpsons season 1 DVD commentary for the episode „ Some Enchanted Evening „ (DVD). 20th Century Fox.</ref> 1992 m. [[Tracey Ullman|Treisi Ulman]] pateikė ieškinį prieš „Fox“, teigdama, kad jos šou buvo serialo sėkmės priežastis.<ref>Spotnitz, Frank (1992-10-23). „Eat my shorts! „. Entertainment Weekly: p. 8(1).</ref> Ieškinyje ji teigė, kad turėtų gauti dalį serialo pelno, tačiau teismas ieškinį atmetė.<ref> „Ullman loses 'Simpsons' suit“. Variety. Associated Press. 1992-10-21. Nuoroda tikrinta 2011-08-24.</ref> === Vykdomieji prodiuseriai === Metas Greiningas ir Džeimsas L. Bruksas ėjo vykdomojo prodiuserio pareigas per visą šou istoriją bei taip pat prisidėdavo kaip kūrybiniai konsultantai. Semas Saimonas buvusio Simpsonų režisieriaus [[Brad Bird|Bredo Birdo]] yra apibūdinamas kaip neapdainuotas šou herojus, Semas dirbo kūrybiniu prižiūrėtoju keturis pirmus sezonus. Tačiau jis susipyko su Greiningu, Bruksu ir „[[Gracie Films]]“ ir paliko komandą 1993 m. === Scenarijaus kūrėjai === Pirma rašytojų komanda, vadovaujama Semo Saimono, susidėjo iš John Swartzwelder, Jon Vitti, George Meyer, Jeff Martin, Al Jean, Mike Reiss, Jay Kogen ir Wallace Wolodarsky. Naujesnių serijų rašytojų komanda paprastai susideda iš šešiolikos rašytojų, kurie pateikia savo idėjas gruodžio pradžioje.<ref>Mitchell, Gail (1999-01-24). „Mike Scully“. Ultimate TV.</ref> Pagrindinis kiekvienos serijos rašytojas sukuria pirmąjį juodraštį. Vėliau vyksta grupiniai [[scenarijus|scenarijaus]] perrašymai, juose išplėtojamas galutinis scenarijus į jį pridedant ar išbraukiant juokingus posakius, įterpiant scenas bei kviečiant aktorius perskaityti tekstus.<ref>Owen, David (2000-03-13). „Taking Humor Seriously“. The New Yorker.</ref> Sukurti vieną epizodą užtrunka šešis mėnesius, taigi šou retai komentuoja naujausius įvykius.<ref>Nixon, Geoff (2004-03-04). „Mmmmmm… pop culture“. The Silhouette.</ref> Kūrėjų sąraše net šešis sezonus atsiduriantis John Swartzwelder yra pats produktyviausias „Simpsonų“ rašytojas. Vienas iš geriausiai žinomų buvusių rašytojų – [[Conan O'Brien|Konanas O’Brajanas]], kuris prisidėjo prie keleto epizodų dešimtajame dešimtmetyje prieš pakeisdamas pokalbių šou „Late Night“ vedėją [[David Letterman|Deividą Letermaną]].<ref>McGinty, Stephen (2005-01-04). „The icing on the Simpsons' cake“. The Scotsman (Edinburgh). Nuoroda tikrinta 2007-08-10.</ref> Anglų komikas [[Ricky Gervais|Rikis Džerveisas]] parašė scenarijų serijai „Houmeri Simpsonai, tai tavo žmona“ (''Homer Simpson, This Is Your Wife'') ir tapo pirmąja įžymybe rašiusia scenarijų bei pasirodžiusia epizode. [[Seth Rogen|Setas Rodženas]] ir Evanas Goldbergas, filmo „Superbad“ scenarijaus autoriai, sukūrė epizodą „Homer the Whopper“, be to Rodženas įgarsino veikėją toje serijoje. 2007 m. pabaigoje „Simpsonų“ rašytojai dalyvavo streike su kitais Rytų Amerikos rašytojų gildijos (''Writers Guild of America, East'') nariais. O prie gildijos serialo rašytojai prisijungė 1998 m. === Veikėjų balsai === Pagrindinius šešis „Simpsonų“ veikėjus įgarsina aktoriai [[Dan Castellaneta]], Julie Kavner, Nancy Cartwright, Yeardley Smith, Hank Azaria ir Harry Shearer. Julie Kavner įgarsina [[Marge Simpson|Mardžę]] bei Patę ir Selmą bei keletą antraplanių veikėjų. Castellanet ir Kavner buvo iš „The Tracey Ullman Show“, jiems buvo suteikti vaidmenys, kad nereikėtų samdyti naujų aktorių. Cartwright atlieka [[Bart Simpson|Barto]], Nelsono Manso, Ralfo Bizūno ir kitų vaikų partijas. Smith, [[Lisa Simpson|Lizos Simpson]] balsas, yra vienintelė aktorių grupės narė, kuri reguliariai įgarsina tik vieną veikėją, tačiau retkarčiais ji įgarsina ir kitus epizodinius veikėjus. Prodiuseriai nusprendė vykdyti atranką Barto ir Lizos vaidmenims. Smith iš pradžių buvo kviečiama Barto vaidmeniui, bet atrankos vadovė Bonita Pietila manė, kad jos balsas buvo per aukštas, todėl jai buvo skirtas Lizos vaidmuo.<ref>Carroll, Larry (2007-07-26). „'Simpsons' Trivia, From Swearing Lisa To 'Burns-Sexual' Smithers“. MTV. Nuoroda tikrinta 2007-07-29.</ref> Cartwright iš pradžių turėjo įgarsinti Lizą, tačiau pamatė, kad Liza buvo apibūdinama kaip vidurinis vaikas ir tuo metu nebuvo išskirtinė. Cartwright labiau susidomėjo Barto vaidmeniu, kuris buvo apibūdinamas kaip suktas, tingus, nekenčiantis mokyklos, nepagarbus ir visgi protingas.<ref>Cartwright, pp. 35–40</ref> Greiningas leido jai pabandyti, ir, tik išgirdęs ją skaitant, iškart ją pasamdė.<ref> „Bart’s voice tells all“. BBC News Online. 2000-11-10. Nuoroda tikrinta 2007-05-16.</ref> Cartwright yra vienintelė profesionali įgarsintoja iš šešių pagrindinių . Azaria ir Shearer įgarsina daugelį miestelio žmonių. Žymiausi Azaria vaidmenys – Mo Syzlakas, Šefas Bizūnas, Eipas Nahasapeemapetilonas ir profesorius Frinkas. Shearer suteikė balsus ponui Degėlai, Kalviui, direktoriui Lupikui, Nedui Flandersui, pastoriui Daugumyliui ir dr. Hibertui. Išskyrus Shearer, kiekvienas pagrindinės komandos narys laimėjo „Primetime Emmy“ apdovanojimą už išsiskiriantį balso pasirodymą ({{en|Outstanding Voice-Over Performance}}). Shearer buvo nominuotas 2009 m.<ref> „The 61st Primetime Emmy Awards and 2009 Creative Arts Emmy Awards Nominees are… „. Academy of Television Arts & Sciences. 2009-07-16. Nuoroda tikrinta 2009-07-16.</ref> Serijose kūrėjų sąraše pateikiamos tik aktorių pavardės, o ne veikėjai, kuriuos jie įgarsina. Tiek „Fox“, tiek serialo kūrėjai norėjo nuslėpti aktorių tapatybes per pirmuosius sezonus ir todėl darydavo uždaras įrašų sesijas, atsisakydavo publikuoti nuotraukas iš įrašų.<ref>Groening, Matt; James L. Brooks, David Silverman (2001). The Simpsons season 1 DVD commentary for the episode „Simpsons Roasting on an Open Fire“ (DVD). 20th Century Fox.</ref> Kanalas, spaudžiamas prodiuserių, atskleidė, kurias roles kiekvienas aktorius atlieka epizode „Seni pinigai“ (''Old Money''). 2003 m. aktorių grupė pasirodė laidoje „[[Inside the Actors Studio]]“ bei gyvai prašneko savo įgarsinamų veikėjų balsais. Iki 1998 m. šešiems pagrindiniams aktoriams buvo mokama 30 000 dolerių už epizodą. 1998 m. jie buvo įtraukti į ginčą dėl darbo užmokesčio su „Fox“. Bendrovė grasino pakeisti juos naujais aktoriais, net pradėjo ruoštis naujų balsų atrankai, bet serialo kūrėjas Greiningas rėmė aktorius ir jų veiksmus.<ref>{{cite news|first=Brian|last=Doherty|title=Matt Groening|work=Mother Jones|date=1999 m. kovas/balandis}}</ref> Problema buvo greitai išspręsta ir nuo 1998 iki 2004 m. aktoriams buvo mokama po 125 000 dolerių už epizodą. Šou pajamos ir toliau kilo per sindikacijas ir [[DVD]] pardavimus. 2004 m. balandžio mėn. pagrindiniai aktoriai nustojo rodytis scenarijaus skaitymuose, reikalaudami, kad jiems būtų mokama po 360 000 dolerių už epizodą.<ref>{{cite news|url=http://www.theage.com.au/articles/2004/04/02/1080544690429.html|title=Simpsons actors demand bigger share|accessdate=2008-02-09|date=2004-04-03|first=Dan|last=Glaister|publisher=The Age|location=Melbourne}}</ref><ref>{{cite news|first=Rick|last=McGinnis|title=Star talks Simpsons|work=metro|date=2004-08-09}}</ref> Streikas buvo išspręstas po mėnesio <ref>{{cite news|url=http://www.cbsnews.com/stories/2004/05/01/entertainment/main615066.shtml|title='Simpsons' Cast Goes Back To Work|accessdate=2008-02-09|date=2004-05-01|publisher=CBS News|first=Joel|last=Arak|archive-date=2013-11-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20131110113625/http://www.cbsnews.com/stories/2004/05/01/entertainment/main615066.shtml|url-status=dead}}</ref> ir jų atlyginimai buvo padidinti iki sumos tarp 250 000<ref>{{cite news|title=Meet the Simpsons|date=2004-05-06|publisher=The Daily Express|first=Peter|last=Sheridan}}</ref> ir 360 000 dolerių už epizodą.<ref name=2008actors>{{cite news | author = Michael Schneider | title = Still no deal for 'Simpsons' cast | work = [[Variety (žurnalas)|Variety]] | date = 2008-05-19 | url = http://www.variety.com/article/VR1117986121?refCatId=14 | accessdate = 2008-05-20 | archive-date = 2012-03-07 | archive-url = https://web.archive.org/web/20120307150919/http://www.variety.com/article/VR1117986121?refCatId=14 | url-status = dead}}</ref> 2008 m. produkcija dvidešimtam sezonui buvo atidėta dėl derybų dėl naujų sutarčių su balso aktoriais, kurie norėjo atlyginimo arti 500 000 dolerių už epizodą.<ref name=2008actors/> Derybos buvo greitai pabaigtos – aktorių alga buvo pakelta iki 400 000 dolerių.<ref name="Strike">{{cite news | title = Simpsons cast sign new pay deal | publisher = BBC News Online | date = 2008-06-03 | url = http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/7434296.stm | accessdate=2008-09-08}}</ref> Po trejų metų, kai „Fox“ pradėjo grasinti atšaukti serialą, jei gamybos sąnaudos nebus sumažintos, aktoriai sutiko, kad jų atlyginimas būtų sumažintas 30 procentų – jie gavo truputį daugiau nei 300 000 dolerių už epizodą.<ref>{{cite news|last=Block|first=Alex Ben|title='The Simpsons' Renewed for Two More Seasons|url=http://www.hollywoodreporter.com/live-feed/simpsons-renewed-two-more-seasons-245748|work=[[The Hollywood Reporter]]|accessdate=2011-10-15|date=2011-10-07}}</ref> {| class="wikitable" |- | [[Vaizdas:Dan Castellaneta cropped.jpg|120px]] || [[Vaizdas:Julie Kavner.jpg|120px]] || [[Vaizdas:Nancy Cartwright.jpg|120px]] || [[Vaizdas:Yeardley Smith 2012.png|120px]] || [[Vaizdas:Hankazaria05.jpg|120px]] || [[Vaizdas:Harry Shearer at RT4.jpg|120px]] |- | Dan Castellaneta|| Julie Kavner || Nancy Cartwright || Yeardley Smith || Hank Azaria || Harry Shearer |- | Houmeris, Senelis Simpsonas, Barnis, Traškis, Prižiūrėtojas Vilis, Meras Kvinbis, Hansas Kurmiažmogis ir kiti || Mardžė, Petė ir Selma || Bartas, Nelsonas, Ralfas, Todas Flandersas ir kiti || Liza || Mo, Šefas Bizūnas, Eipas, Komiksų pardavėjas, Karlas, Klitusas, Profesorius Frinkas, Daktaras Nikas ir kiti || Ponas Degėla, Kalvis, Nedas Flandersas, Pastorius Dievamylis, Kentas Brokmanas, Dr. Hibertas, Lenis, Direktorius Seimūras Lupikas, Otas, Raineris Vulfkastlas ir kiti |} Prie pagrindinių balso aktorių, antraplanius vaidmenis įgarsino Pamela Hayden, Tress MacNeille, Marcia Wallace, Maggie Roswell ir Russi Taylor. Nuo 1999 m. iki 2002 m. Marcia Mitzman Gaven įgarsino Roswello personažus. Karl Wiedergotast taip pat pasirodė nedideliuose vaidmenyse, tačiau neįgarsino pasikartojančių personažų.<ref>{{cite book |last=McCann |first=Jesse L.|author2=Matt Groening|title=The Simpsons Beyond Forever!: A Complete Guide to Our Favorite Family ...Still Continued|url=https://archive.org/details/simpsonsbeyondfo0000groe_z8c4 |origyear=2002 |publisher=Harper Collins Publishers |isbn=0-06-050592-3 |page=[https://archive.org/details/simpsonsbeyondfo0000groe_z8c4/page/116 117] |year=2002 }}</ref> Pasikartojančiais kviestiniais įgarsintojai buvo Albert Brooks, Phil Hartman, Jon Lovitz, Joe Mantegna ir Kelsey Grammer.<ref>{{cite web|url=http://www.aoltv.com/2006/06/20/the-five-great-simpsons-guest-stars/|title=The Five: Great Simpsons guest stars|accessdate=2007-08-10|date=2006-06-20|publisher=TV Squad|archive-date=2012-02-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20120225160445/http://www.aoltv.com/2006/06/20/the-five-great-simpsons-guest-stars/|url-status=dead}}</ref> Po Hartmano mirties 1998 m. jo įgarsinami personažai buvo pašalinti. Epizodose gana dažnai pasirodydavo įvairių profesijų kviestinių įgarsintojų, įskaitant aktorius, sportininkus, rašytojus, muzikos grupes, muzikantus ir mokslininkus. Ankstesniuose sezonuose daugelis kviestinių žvaigždžių įgarsino personažus, tačiau ilgainiui pradėjo patys rodytis kaip personažai. [[Tony Bennett]] buvo pirmoji kviestinė žvaigždė, kuri įgarsino save, trumpai pasirodantį antrojo sezono epizode „Šokantis Houmeris“ (''Dancin' Homero'').{{sfn|Turner|2004|p=393}} „Simpsonams“ priklauso pasaulio rekordas „Daugiausiai kviestinių žvaigždžių pasirodžiusių televizijos [[Serialas|seriale]].<ref name="Foxflash">{{cite news|url=http://www.foxflash.com/div.php/main/page?aID=1z2z2z175z13z3|title=THE SIMPSONS&nbsp;— Season 19 (2007–2008)|accessdate=2007-10-21|publisher=[[Fox Broadcasting Company|FoxFlash]]|archive-date=2007-12-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20071217121947/http://www.foxflash.com/div.php/main/page?aID=1z2z2z175z13z3|url-status=dead}}</ref> Šou buvo dubliuotas į keletą kalbų, įskaitant [[japonų kalba|japonų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[ispanų kalba|ispanų]] ir [[portugalų kalba|portugalų]]. „Simpsonai” yra viena iš nedaugelio programų, dubliuota tiek standarte [[prancūzų kalba|prancūzų]], tiek [[Kvebekas|Kvebeko]] prancūzų kalba.<ref>{{cite web|url=http://www.omnivore.org/jon/orwell/caste.htm|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080210002353/http://www.omnivore.org/jon/orwell/caste.htm|archivedate=2008-02-10|title=Caste Of Characters|accessdate=2007-08-07|date=2000-09-09|author=Kay, Jonathan|publisher=Saturday Night Magazine|url-status=dead}}</ref> „Simpsonai” buvo transliuoti Arabijoje, tačiau dėl islamo papročių daugybė šou aspektų buvo pakeista. Pavyzdžiui, Houmeris vietoje alaus geria sodą ir valgo Egipto jautienos dešreles vietoje karštų sumuštinių. Dėl šių pakeitimų senieji serialo fanai arabizuotas versijas priėmė neigiamai.<ref>{{cite news|last=El-Rashidi|first=Yasmine|url=http://www.post-gazette.com/pg/05287/588741.stm|title=D'oh! Arabized Simpsons not getting many laughs|accessdate=2007-08-07|date=2005-10-14|work=[[The Wall Street Journal]]|archive-date=2012-01-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20120122061217/http://www.post-gazette.com/pg/05287/588741.stm|url-status=dead}}</ref> === Animacija === [[Vaizdas:David Silverman in 2007-cropped.JPG|right|thumb|Animacijos direktorius [[David Silverman|Deividas Silvermanas]], padėjęs apibrėžti serialo vizualizaciją]] „Simpsonus” animavo keletas skirtingų JAV ir tarptautinių studijų. Kol animuoti trumpi epizodai buvo rodomi per „The Tracey Ullman Show”, animaciją šalies viduje ruošė „Klasky Csupo“.<ref name="animation">{{cite journal |first=Harvey |last=Deneroff|title=Matt Groening's Baby Turns 10|work=[[Animation (magazine)|Animation]] | volume = 14 | issue = 1|date=2000 m. sausio mėn.|pages=10, 12}}</ref> Debiutavus serialui, dėl padidėjusio darbo krūvio, [[Fox]] padalino gamybos procesą keletui tarptautinių studijų, įsikūrusi [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] <ref name="animation"/> – „AKOM“, „Anivision“, „Rough Draft Studios“, „USAnimation“, ir „Toonzone Entertainment“. Buvo įtarimų apie sutartį ir su [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]] įmone, tačiau oficialiai tai nebuvo patvirtinta.<ref>{{cite news|url=http://www.time.com/time/world/article/0,8599,2027768-1,00.html|title=South Korean Cartoonists Cry Foul Over The Simpsons|date=2010-10-30|work=[[Time (magazine)|Time]]|publisher=[[Time Inc.]], a subsidiary of [[Time Warner]]|page=2|accessdate=2010-10-30|archive-date=2010-11-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20101105001632/http://www.time.com/time/world/article/0,8599,2027768-1,00.html|url-status=dead}}</ref> Menininkai JAV animacijos studijoje „Film Roman“ piešė siužetines linijas, kūrė ir piešė naujus personažus, fonus, [[Rekvizitas|rekvizitus]], kūrė fono maketus, kurie buvo demonstruojami kūrėjams dėl galimų pakeitimų prieš išvežant tolimesniam apdirbimui į užsienį. Tada užsienio studijos piešė intarpus, spalvino ir perkelė animaciją į juostą, prieš ją išsiunčiant atgal į Jungtines Amerikos Valstijas, kur ji turėjo būti pristatyta į [[Fox]]. Užsienio studijos darbus atlikdavo per tris–keturis mėnesius.<ref>{{cite news|title=TV's 'The Simpsons' Goes Global|date=2001-08-05|agency=Associated Press|author=Elber, Lynn}}</ref> „Klasky Csupo“ animavo pirmus tris „Simpsonų” sezonus Jungtinėse Valstijose. 1992 m. serialo gamybos įmonė „Gracie Films” nuo vietinės gamybos perėjo prie „Film Roman”<ref>{{cite news|author= Bernstein, Sharon|url=http://articles.latimes.com/1992-01-21/business/fi-739_1_bart-simpson|title='The Simpsons' Producer Changes Animation Firms|work=[[Los Angeles Times]]|date=1992-01-21|page=18|accessdate=2011-08-24}}</ref>, kurie ir toliau animuoja šou. Keturioliktame sezone [[tradicinė animacija|tradicinės animacijos]] technika buvo pakeista [[kompiuterinė animacija|skaitmenine]]. Pirmasis epizodas eksperimentavęs su skaitmeninėmis spalvomis buvo „Radioaktyvus žmogus“ (''Radioactive Man''). 1995 m. animatoriai naudojo skaitmeninį rašalą ir dažus ir dvylikto sezono epizodui „Tenisas yra grėsmė“ (''Tennis the Menace''), tačiau reguliariai skaitmeninis rašalas ir dažai pradėti naudoti tik po dviejų sezonų. Jau užbaigtas „Tenisas yra grėsmė“ (''Tennis the Menace'') buvo transliuojamas toks, koks padarytas anksčiau.<ref>{{cite news|url=http://www.license-europe.com/licensemag/data/articlestandard//licensemag/192007/425752/article.pdf|title=A Salute to the Simpsons|last=Grala|first=Alyson|page=14|work=License!|accessdate=2007-08-11|format=PDF|archive-date=2007-09-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20070925213323/http://www.license-europe.com/licensemag/data/articlestandard//licensemag/192007/425752/article.pdf|url-status=dead}}</ref> Didelės raiškos gamybą pradėta dvidešimtame sezone. Pirmasis epizodas buvo „Pasiimk mano gyvenimą, prašau“ (''Take My Life, Please''), transliuotas 2009 m. vasario 15 d. Perėjimas prie [[Raiškioji televizija|raiškiosios televizijos]] (HDTV) turėjo įtakos serialo gamybai.<ref>{{cite web|url=http://www.foxflash.com/div.php/main/page?aID=1z4&mo=2&d=10|title=Primetime Listings (February 8&nbsp;– February 14)|accessdate=2009-01-24|date=2009-01-23|publisher=FoxFlash|archive-date=2009-02-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20090201143538/http://www.foxflash.com/div.php/main/page?aID=1z4&mo=2&d=10|url-status=dead}}</ref> [[Matt Groening|Metas Greiningas]] pavadino tai sudėtingu pasikeitimu, nes įtakojo gamybos laiką ir animacijos kompoziciją.<ref>{{cite web|url=http://www.avclub.com/articles/matt-groening,25525/1/|title=Matt Groening|author=Ryan, Kyle|date=2009-03-25|accessdate=2009-04-15|work=The A.V. Club|archive-date=2013-11-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20131105024218/http://www.avclub.com/articles/matt-groening,25525/1/|url-status=dead}}</ref> == Veikėjai == Simpsonai yra tipinė šeima gyvenanti pramanytame vidurio JAV mieste Springfilde.<ref name="Turner28">Turner, p. 28</ref> Tėvas Houmeris dirba saugos inspektoriumi Springfildo atominėje elektrinėje, pozicijoje besikertančioje su jo neatsargia, juokdariška asmenybe. Houmeris yra vedęs Mardžę Simpson, stereotipinę JAV namų šeimininkę ir motiną. Jie turi tris vaikus: Bartą, dešimtmetį padaužą, Lizą, ne pagal metus subrendusią aštuonerių metų aktyvistę ir Megę, šeimos kūdikį, kuri retai kalba ir bendrauja čiulpdama žinduką. Šeima turi šunį – Kalėdų Senelio padėjėją ir katę – Sniegutį V, vėliau pervadintą į Sniegutį II. Abu augintiniai turėjo pagrindinius vaidmenis keliuose epizoduose. Nepaisant metų etapų tokių, kaip šventės ar gimtadieniai, Simpsonai fiziškai nesikeičia ir vis dar atrodo lygiai taip pat, kaip ir 1980 m. pabaigoje. Nors šeima yra disfunkcinė, daugelyje epizodų nagrinėjami jų tarpusavio santykiai, ryšiai, veikėjai dažnai vaizduojami besirūpinantys vieni kitais. Seriale gausu įdomių personažų: bendradarbiai, mokytojai, šeimos draugai, giminaičiai, miestiečiai ir vietos įžymybės. Daugybė šių personažų originaliai buvo sukurti kaip vienkartiniai juokdariai ar atliekantys būtinas miestelio funkcijas. Tačiau kai kurie iš jų įgijo išplėtotus vaidmenis ir suvaidino epizoduose apie juos pačius. Pasak [[Matt Groening|Meto Greiningo]], daugybės antraplanių veikėjų koncepciją serialas perėmė iš humoro laidos SCTV.<ref name="avclub1">{{cite web|url=http://www.avclub.com/articles/matt-groening,13984/|title=Matt Groening: Interview|accessdate=2006-10-22|author=Rabin, Nathan|date=2006-04-26|publisher=The A.V. Club|archive-date=2009-01-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20090119014837/http://www.avclub.com/articles/matt-groening,13984/|url-status=dead}}</ref> === Houmeris === {{main|Homer Simpson}} Houmeris yra pagrindinis multiplikacinio filmo „Simpsonai“ veikėjas. Tai vidutinio amžiaus, ypatingais protiniais sugebėjimais nepasižymintis ir viršsvorio turintis personažas. Houmeris Simpsonas yra šeimos galva, todėl dažnai jis sukioja šeimos vairą – tiesa, dažniausia tai daro nevykusiai. Šis veikėjas dirba Springfildo atominėje elektrinėje saugumo inspektoriumi, 7G sektoriuje, nors apie atominę energetiką ničnieko nenusimano. Epizodiškai Houmeris atranda naujus pašaukimus kažkokiems kitiems darbams, pomėgiams, tačiau galiausiai grįžta pas savo senąjį darbdavį poną Montgomerį Degėlą. Houmeris užuot visus vadinęs kvailais ir bjauriais, nes jis ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje yra dešimt kartų protingesnis už juos, bet yra ir pats toks kvailas. Bet labai megsta smaugti savo sūnų Bartą. Simpsonas dažnai pykstasi su savo žmona, vaikais, draugais ir kitais žmonėmis, tačiau juos myli nepaisant visko. Simpsonas laisvalaikį leidžia Mo bare, kuriame su bendradarbiais geria alų, sėdi prie televizoriaus ekrano ant sofos namuose ar kelionėse. === Mardžė === Mardžė yra stereotipinė motina šeimoje ir dažnai taikstosi su vaikų ir vyro kvailiojimais. Ji turi didesnes dorovės normas nei dauguma filmuko veikėjų. Ji taip pat vienintelė skatina šeimą lankytis bažnyčioje. Mardžė kartais gali būti pikta ir išprotėjusi, dažnai ji nekenčia erotikos. === Bartas === Bartas yra vyriausias Houmerio ir Mardžės vaikas, nepaklusnus ir linkęs laužyti visuomenėje egzistuojančias taisykles. Mokslai sekasi vidutiniškai ar netgi blogai, elgesys visiškai nekontroliuojamas. Tačiau Bartas nėra visai sugedęs vaikas, pas jį išlikusios Mardžės įskiepytos moralinės normos. Nors ir prasižengia, Bartas atgailauja. Sakoma, kad Bartas dėl dėmesio padarytų viską. Jo geriausias draugas yra Malūnas. Jis ypač gerbia klouną Traškį, o jo priešas yra Padėjėjas Bobas. Bartas penkiolika kartų buvo apgavęs tėvo draugą ir barmeną Mo telefonu. Bartas dažnai padeda tėčiui ieškoti nuotykių. Net ir savo sesei padeda su namų darbais, bet ne visada. === Liza === Liza yra vidurinis šeimos vaikas. Ji dažnai nepritampa šeimoje dėl savo protinių gabumų, taip pat mokykloje beveik neturi draugų. Dažniausiai jos protestai yra konstruktyvūs ir herojiški, kartais ji gali būti savanaudiška. Ji groja saksofonu, yra vegetarė. === Megė === Megė yra Houmerio ir Mardžės Simpsonų vienerių metų dukrelė, jauniausias šeimos vaikas. Ji nemoka kalbėti, bet yra protinga. Į ją beveik visa šeima nekreipia dėmesio, nes visi užsiėmę. === Senelis Eibas === Eibas yra Houmerio tėvas, jis gyvena senelių prieglaudoje. Dažnai pasakoja apie savo praeitį, tačiau kai kurie pasakojimai ir prisiminimai kai kuriems šeimos nariams pasirodo pernelyg keisti. === Barnis === Barnis yra didžiausias Springfildo girtuoklis, labai dažnai geria alų, vieną kartą sukūrė filmą apie savo girtą gyvenimą. ===Nedas Flandersas=== Nedas Flandersas yra Houmerio Simpsono kaimynas. Houmeris tiesiog dažnai nemėgsta jo. Nedas turi du vaikus: Rodą ir Todą. Nedas turėjo žmoną Modę, bet jos neteko 11 sezone. Tačiau 23 sezone vedė Barto ketvirtos klasės mokytoją iš Springfildo pradinės mokyklos Edną Pikčiuvienę. Jų santuoka truko iki 25 sezono. ===Mo Syzlakas=== Mo yra bjaurus ir labai savimi nepatenkintas. Dažnai jį liūdina darbas tamsiame bare, kuriame renkasi jo draugai. Mo kadaise turėjo daug merginų, bet jos jį atstūmė dėl jo gyvenimo būdo ir charakterio. ===Malūnas=== Malūnas yra geriausias Barto Simpsono draugas. Jie kartu lanko Springfildo pradinę mokyklą. Malūnui labai patinka Liza, bet ji draugauja su padauža Nelsonu arba su policininko sūnumi Ralfu. Malūnas to kartais nepakenčia. Malūną dažnai erzina konfliktai tarp jo tėvų, taip pat kamuoja ligos ir dažnai per televizorių žiūri filmukus kūdikiams. == Serialo vieta == „Simpsonų“ veiksmas vyksta išgalvotame JAV miestelyje [[Springfildas|Springfilde]], kurio vietos Jungtinėje Valstijose neįmanoma nustatyti. Šou tyčia neapibrėžia Springfildo vietos.<ref>Turner, pp. 289–290</ref> Miestelio geografijoje ir apylinkėse matomos pakrantės, dykumos, plačios ūkininkų žemės, aukšti kalnai arba bet kas, ko reikalauja siužetas ar pokštas.{{sfn|Turner|2004|p=30}} Kaip teigia Greiningas, Springfildas turi daug bendro su [[Portlandas|Portlandu]] – miestu, esančiu [[Oregonas|Oregone]], kuriame jis užaugo.<ref>{{cite web|url=http://www.portlandtribune.com/news/story.php?story_id=12392|title=Matt Groening's Portland|accessdate=2007-08-04|author=Hamilton, Don|date=2002-07-19|work=ortland Tribune|archive-date=2007-02-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20070224031814/http://www.portlandtribune.com/news/story.php?story_id=12392|url-status=dead}}</ref> Pavadinimas „Springfildas“ yra paplitęs JAV ir pasirodo 22 valstijose.<ref>{{cite web|title=GeoNames|url=http://www.geonames.org/search.html?q=%22Springfield%22&country=US|publisher=GeoNames|accessdate=2010-03-19}}</ref> Pasak Greiningo, jis miestelį pavadino Springfildo, esančio [[Oregonas|Oregone]] ir fiktyvaus Springfildo, vaizduojamo seriale „Tėvas žino geriausiai“ (''Father Knows Best'') vardu. Kaip teigia Greiningas, jis suprato, kad Springfildas buvo vienas iš labiausiai paplitusių miestų pavadinimų JAV. „Kuriant serialą, aš pagalvojau: tai bus šaunu, visi manys, kad tai yra jų Springfildas. Taip ir atsitiko.“ <ref>{{cite news|url=http://www.smithsonianmag.com/arts-culture/Matt-Groening-Reveals-the-Location-of-the-Real-Springfield.html?c=y&page=1|title=Matt Groening Reveals the Location of the Real Springfield|work=Smithsonian|publisher=Smithsonian.com|accessdate=2012-04-10|date=2012 m. gegužės mėn.|author=De La Roca, Claudia|archive-date=2012-04-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20120412180616/http://www.smithsonianmag.com/arts-culture/Matt-Groening-Reveals-the-Location-of-the-Real-Springfield.html?c=y&page=1|url-status=dead}}</ref> == Tematika == „Simpsonuose” naudojama standartinė situacijų [[komedija|komedijos]] ar serialo įžanga. Serialas koncentruojasi ties šeima ir jos gyvenimu tipiškame JAV miestelyje,<ref name="Turner28"/> taip kuriama [[satyra|satyrinė]] JAV darbininkų ir viduriniosios klasės gyvenimo stiliaus [[Parodija|parodija]].<ref>{{cite news|title=The Simpsons: Culture, Class and Popular TV|author=Flew, Terry|work=Metro|issue=97|date=1994-03-03|url=http://www.metromagazine.com.au/magazine/backisues.asp?keywords=cultu&whichpage=12&pagesize=15|access-date=2013-03-15|archive-date=2011-07-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20110722074356/http://www.metromagazine.com.au/magazine/backisues.asp?keywords=cultu&whichpage=12&pagesize=15|url-status=dead}}</ref> Tačiau dėl savo animacinio pobūdžio „Simpsonai” apima platesnę sritį nei įprastas serialas. Springfildo miestas tarnauja kaip visa apimanti erdvė, kurioje personažai gali spręsti problemas, atsiradusias šiuolaikinėje visuomenėje. Houmerio darbas atominėje elektrinėje, leidžia serialui pareikšti nuomonę dėl aplinkos būklės.{{sfn|Turner|2004|p=55}} Per Barto ir Lizos personažų dienas Springfildo pradinėje mokykloje, šou kūrėjai iliustruoja spaudimo arba prieštaringumo klausimus švietimo srityje. Miestas siūlo platų [[Žiniasklaida|žiniasklaidos]] pasirinkimą – nuo vaikų televizijos programų iki vietinių naujienų, kurios leidžia kūrėjams juoktis iš savęs ir pramogų industrijos.{{sfn|Turner|2004|p=388}} Kai kurie komentatoriai sako, kad šou yra politinio pobūdžio ir linkęs į kairiųjų šališkumą.<ref>Turner, pp. 221–222</ref> Al Jean interviu metu pripažino, kad: „Mes [serialas] yra liberalių pažiūrų“.<ref name="turner223">Turner, p. 223</ref> Rašytojai dažnai vaizduoja liberalių idealų pripažinimą, tačiau dažnai juokauja apie visą politinį spektrą.{{sfn|Turner|2004|p=224}} Serialas vaizduoja vyriausybę ir dideles korporacijas kaip bejausmius subjektus, kurie naudojasi paprastais darbuotojais.<ref name="turner223"/> Valdžios institucijas dažnai vaizduojamos neigiamai. „Simpsonuose” politikai yra korumpuoti, ministrai, pavyzdžiui, pastorius Daugumylis, abejingi tikintiesiems, o vietos policijos pajėgos yra nekompetentingos.{{sfn|Turner|2004|p=56}} Religija taip pat vaizduojama kaip pasikartojanti tema – krizės metu šeima dažnai kreipiasi į Dievą, seriale buvo susidurta su daugeliu pagrindinių religijų.<ref>{{cite news|first=Mark I|last=Pinsky|title=The Gospel According to Homer|work=Orlando Sentinel|date=1999-08-15}}</ref> == Bruožai == === Įžanginiai kadrai === „Simpsonų” atidarymo kadrai yra vienas iš įsimintiniausių šou bruožų. Dauguma epizodų prasideda vaizdu, priartinančiu Springfildo miestelį pro serialo pavadinimą. Tada kamera seka šeimos narius ir jų kelią namo. Grįžę namo, Simpsonai įsikuria ant savo sofos tam, kad žiūrėtų televiziją. Įžanga buvo sukurta Deivido Silvermano, tai buvo jo pirmoji užduotis, kai prasidėjo serialo gamyba. Savita šou daina buvo sukurta muzikanto [[Danny Elfman|Deni Elfmano]] 1989 m., kai Greiningas kreipėsi į jį prašydamas sukurti [[retro]] stiliaus kūrinį. Šią dainą Elfmanas nurodė kaip populiariausią jo karjeroje. Vienas iš ryškiausių atidarymo kadrų aspektų yra trys kiekviename epizode besikeičiantys jo segmentai: Bartas rašo skirtingas frazes ant mokyklos lentos,<ref name="leonard1">{{cite news|url=http://www.telegraph.co.uk/culture/tvandradio/4682314/The-Simpsons-opening-sequence-changes.html|title='The Simpsons' opening sequence changes|last=Leonard|first=Tom|work=[[The Daily Telegraph]]|accessdate=2009-03-02|date=2009-02-17 | location=London}}</ref> Liza atlieka skirtingus solo su savo saksofonu, o šeima yra lydima skirtingų išdaigų jiems besirenkant sėdėti ant sofos.<ref>Richmond, pp. 90–91</ref> 2009 m. vasario 15 d. kartu su perėjimu prie [[Raiškioji televizija|raiškiosios televizijos]], buvo pristatyti ir nauji atidarymo kadrai. Šių kadrų seka turėjo tuos pačius bruožus kaip ir originalūs kadrai, bet juose atsispindėjo daugiau detalių ir buvo įvardinta daugiau veikėjų<ref name="leonard1"/>. === Helovyno epizodai === Specialus [[Helovinas|Helovino]] epizodas tapo kasmetine tradicija. „[[Siaubo namelis medyje]]“ (''Treehouse of Horror'') pirmą kartą parodytas 1990 m. kaip antro sezono dalis ir tarsi sukūrė trijų atskirų, savarankiškų istorijų modelį kiekvienam Helovino epizodui.<ref name="BBCI">{{cite web|url=http://www.bbc.co.uk/cult/simpsons/episodeguide/season2/page3.shtml|title=The Simpsons Halloween Special|accessdate=2007-11-09|last=Martyn|first=Adrian|last2=Wood|year=2000|publisher=BBC}}</ref> Šios dalys dažniausiai įtraukia Simpsonų šeimą į [[Siaubo filmas|siaubo]], [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] ar antgamtinį žanrą.<ref>{{cite book|last=Turner|page=31}}</ref> Veiksmas visada vyksta ne namuose, o kažkur lauke, neįprastoje vietoje. Nors „Siaubo namelio medyje“ serijos pasirodo per Heloviną, pastaraisiais metais naujos serijos pasirodė po Helovino dėl „Fox“ tinklo kontrakto su [[Major League Baseball|Pasaulio didžiąja beisbolo lyga]].<ref>{{cite news|title=Pick of the Day: The Simpsons Treehouse of Horror XVII|last=Ryan|first=Andrew|publisher=The Globe and Mail|date=2006-11-04|page=12}}</ref> === Humoras === Šou humoras atsižvelgia į [[kultūra|kultūrų]] įvairovę, nuostatas ir taip įtraukia didelę visuomenės dalį.<ref name="referential">Turner pp. 63–65</ref> Dėl šios priežasties įvairaus amžiaus žiūrovai gali mėgautis šiuo filmuku. Šios nuostatos atėjo iš kino, televizijos, muzikos, literatūros, mokslo ir istorijos. Animatoriai reguliariai įterpia juokelių ar vizualinių pokštų filmuko fone kaip, pavyzdžiui, juokingi ar visiškai absurdiški tekstai ženkluose ar laikraščiuose.<ref name="turner62">Turner p. 62</ref> Žiūrovai šių vizualinių pokštų iš pirmo karto paprastai žiūrėdami gali ir nepastebėti. Kai kurie yra taip trumpai rodomi, kad juos pastebėti įmanoma tik sustabdžius filmuko įrašą.<ref name="turner62"/> Kristin Thompson teigia, kad „Simpsonai“ naudoja „…įvairių kultūrinių [[nuostata|nuostatų]] subruzdimą, nesuderinamas veikėjų savybes, visai kaip televizijos šou“. Vienas iš ankstyvųjų Barto skiriamųjų ženklų buvo jo pokštas skambinti į [[Mo baras|Mo barą]] Mo Syzlakui, kur jis paprašydavo Mo pakviesti žmogų su kvailu, juokingu vardu, kurio nėra. Tuomet Mo garsiai pakviečia tą žmogų ir supratęs, kad čia tik piktas pokštas, aprėkia ir prigrasina Bartui. Šie skambučiai buvo paremti serija piktų pokštų skambučių, kurie buvo pavadinti Baro vamzdžių įrašais. Mo personažas buvo iš dalies paremtas „Vamzdžių baro“ savininku Louis „Red“ Deutsch‘u, kurio šventvagiški atsakymai į jam krėstus tokius pačius piktus pokštus įkvėpė šiurkščiąją Mo pusę.<ref>{{cite news|url=http://www.hudsonreporter.com/site/news.cfm?newsid=15354520&BRD=1291&PAG=461&dept_id=523586&rfi=6|archiveurl=https://web.archive.org/web/20071218105842/http://www.hudsonreporter.com/site/news.cfm?newsid=15354520&BRD=1291&PAG=461&dept_id=523586&rfi=6|archivedate=2007-12-18|title=Joke on 'Simpsons' started in JC|accessdate=2008-10-30|date=2005-08-10|work=Hudson Reporter|author=Kaulessar, Ricardo|url-status=live}}</ref> Daugėjant serijų rašytojams darėsi vis sunkiau sugalvoti netikrą juokingą vardą ir parašyti Mo piktą atsaką, tad nuo ketvirto sezono šis piktas skambučio pokštas nebebuvo reguliariai naudojamas.<ref>Reiss, Mike. (2001). Commentary for „Moaning Lisa“, in ''The Simpsons: The Complete First Season'' [DVD]. 20th Century Fox.</ref> „Simpsonai“ taip pat įtraukia ir subjektyvaus, save pašiepiančio humoro.<ref>{{cite news|title=Doh! The Simpson's sets a record by staying relevant|author=Strachan, Al|work=The Vancouver Sun|date=2009-03-10}}</ref> Dažniausiai tai juokeliai apie „Fox“ transliacijas.<ref name="guardian2007">{{cite news|title=Embiggening the smallest man|url=http://www.guardian.co.uk/media/2007/jun/30/film.filmnews|work=[[The Guardian]]|accessdate=2009-08-24|date=2007-06-30|author=Burkeman, Oliver | location=London}}</ref> Pavyzdžiui, epizodo „[[Ji buvo mano mergina]]“ (''She Used to Be My Girl'') scena, kur [[Fox News Channel|Fox žinių kanalo]] furgonėlis važiavo gatve su didele „Bush Cheney 2004“ reklama grojant grupės [[Queen]] dainai „Mes esame čempionai“ (''We Are the Champions''). O tai yra nuoroda į 2004 m. JAV prezidento rinkimus ir konservatorių šališkumą „Fox“ žiniose.<ref name="guardian2007"/> Filmukas naudoja madingus posakius, kurių kiekvienas pagrindinis ar dažniau matomas [[veikėjas]] turi bent po vieną.{{sfn|Turner|2004|p=60}} Dažnai pastebimi posakiai: Houmerio „D‘oh!“, pono Degėlos „Nuostabu!“ ir Nelsono Munco „Ha–ha!“. Kai kurie Barto posakiai kaip „Ai, karamba!“, „Neturi karvės, žmogau!” ir „Valgyk mano šortus!” ankstyvosiomis šou dienomis atsirado ant marškinėlių.{{sfn|Turner|2004|p=25}} Pastarąsias dvi frazes Bartas naudodavo retai, bet dažnai naudoti pradėjo kai jos tapo populiarios. Dauguma šių madingų [[frazė|frazių]] nebenaudojamos pastaruosiuose sezonuose. Epizode „[[Bartas tampa įžymus]]“ (''Bart Gets Famous'') Bartas tampa įžymus „Klouno Traškio“ šou vien tik pasakydamas frazę „Čia ne aš .“{{sfn|Turner|2004|p=61}} == Įtaka ir palikimas == === Idiomos === Daugybė „Simpsonų“ filmuko [[Naujadaras|naujadarų]] pradėti naudoti ir kasdienėje kalboje.<ref>{{cite web|url=http://www.avclub.com/articles/beyond-doh-simpsons-quotes-for-everyday-use,1543/|title=Beyond "D'oh!": Simpsons Quotes For Everyday Use|author=Bahn, Christopher, Donna Bowman, Josh Modell, Noel Murray, Nathan Rabin, Tasha Robinson, Kyle Ryan, Scott Tobias|accessdate=2006-07-03|date=2006-04-26|publisher=The A.V. Club|archive-date=2009-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20090113190314/http://www.avclub.com/articles/beyond-doh-simpsons-quotes-for-everyday-use,1543/|url-status=dead}}</ref><ref name=benm/> Markas Liberman‘as, „Lingvistinių duomenų konsorciumo“ direktorius, pažymėjo, kad „Simpsonai“ daug madingų frazių ir kitų įvairių tekstinių aliuzijų perėmė iš Šekspyro ir Biblijos, kaip geriausių kultūrinių idiomų šaltinių.<ref name=benm>{{Cite news|last=Macintyre|first=Ben|author-link=Ben Macintyre|title=Last word: Any word that embiggens the vocabulary is cromulent with me|newspaper=[[The Times]]|date=2007-08-11|url=http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/books/article2234263.ece|location=London|access-date=2013-03-14|archive-date=2011-06-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20110615125010/http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/books/article2234263.ece|url-status=dead}}</ref> Pati žymiausia frazė yra Houmerio „D‘oh!“. Šis posakis taip plačiai ir dažnai vartojamas, kad dabar jis yra įtrauktas į „[[Oxford English Dictionary|Oksfordo anglų kalbos žodyną]]“ (tik be apostrofos).<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/1387335.stm|title=It's in the dictionary, d'oh!|accessdate=2006-12-24|date=2001-06-14|publisher=BBC News Online}}</ref> Dan Castellaneta teigia, kad jis pasiskolino šią frazę iš [[komedija|komedijų]] aktoriaus James Finlayson‘o, kuris šią frazę ištardavo su labiau ištemptu, inkščiančiu tonu. Filmuko darbuotojai liepė Dan Castellanetai pašalinti ištemptumą ir vėliau ši frazė tapo neatskiriama televizijos serialo dalimi.<ref name="doh">{{cite news|url=http://www.snpp.com/other/interviews/castellaneta94.html |first=Jeremy |last=Simon |title=Wisdom from The Simpsons' 'D'ohh' boy |format=Interview |work=[[The Daily Northwestern]] |date=February 11, 1994 |access-date=September 23, 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080515145344/http://www.snpp.com/other/interviews/castellaneta94.html |archive-date=May 15, 2008 }}</ref> Prižiūrėtojo Vilio prancūzų apibūdinimą – „sūrį valgyti atsisakančios beždžionėlės“ – 2003 m. panaudojo žurnalistas Jonah Goldberg‘o rašydamas apie [[Prancūzija|Prancūzijos]] parlamento opozicijos invazijos į Iraką pasiūlymą. Ši frazė greitai pasklido tarp kitų žurnalistų.<ref name=benm/><ref>{{cite news|url=http://www.guardian.co.uk/world/2003/feb/11/pressandpublishing.usa|title=Wimps, weasels and monkeys&nbsp;— the US media view of 'perfidious France'|accessdate=2006-08-05|author=Younge, Gary|author2=Jon Henley|date=2006-07-07|publisher=Guardian Unlimited | location=London}}</ref> Taip pat serijoje „Bartas genijus“, Barto žaidime „Scrabble“ sudarytas žodis „Kwyjibo“, buvo panaudotas kaip vienas iš „Melissa worm“ (Melisa kirmino) slapyvardžių. Taip pat šou metu buvo išpopuliarintas nesvarbiu laikomas terminas „Meh“.<ref name=benm/><ref name=bg>{{cite news|url=http://articles.boston.com/2012-02-26/ideas/31094294_1_collins-english-dictionary-mitt-romney-presidential-race/2|title=The 'meh' generation|last=Zimmer|first=Ben|date=2012-02-26|work=[[The Boston Globe]]|accessdate=2012-02-27|archive-date=2012-07-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20120709211244/http://articles.boston.com/2012-02-26/ideas/31094294_1_collins-english-dictionary-mitt-romney-presidential-race/2|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.guardian.co.uk/media/2007/mar/05/newmedia.broadcasting|title=Meh&nbsp;— the word that's sweeping the internet|accessdate=2007-10-14|date=2007-03-05|work=The Guardian|author=Hann, Michael | location=London}}</ref> Jis buvo įtrauktas į „Kolinso anglų kalbos žodyną“ 2008 m.<ref>{{cite news|url=http://www.canada.com/vancouversun/news/story.html?id=f216bac2-8f0b-4202-a1ae-8f7ed4de2bd7|title=Canadian politics: The definition of 'meh'|accessdate=2008-11-21|date=2008-11-18|publisher=Canwest News Service|work=The Vancouver Sun|author=Boswell, Randy|archive-date=2008-12-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20081206011004/http://www.canada.com/vancouversun/news/story.html?id=f216bac2-8f0b-4202-a1ae-8f7ed4de2bd7|url-status=dead}}</ref> Kiti žodžiai kaip „yoink“ ir „craptacular“ taip pat yra kildinami iš „Simpsonų“ filmuko.<ref name=benm/> „Oksfordo modernių citatų žodyne“ yra įtraukta keletas citatų iš šio televizijos šou. Kelios iš jų – „sūrį valgyti atsisakančios beždžionėlės“, Houmerio „Vaikai, jūs stengėtės iš visų jėgų ir jūs visiškai susikirtote. Pamoka jums – niekada nesistengti“ iš serijos „Degėlos įpėdinis“ (''Burns' Heir'') (penktas sezonas, 1994 m.), taip pat citata: „Vaikai yra patys geriausi, Eipai. Tu gali juos išmokyti nekęsti dalykų, kurių nekenti pats. Ir jie praktiškai užaugs patys su internetu ir viskuo kitu“ iš serijos „Aštuoni netinkami poelgiai“ (''Eight Misbehavin'') (vienuoliktas sezonas, 1999 m.) buvo įtraukta į žodyną 2007 m. rugpjūtį.<ref>{{cite news|url=http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/1561004/Simpsons-quotes-enter-new-Oxford-dictionary.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20081202182829/http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/1561004/Simpsons-quotes-enter-new-Oxford-dictionary.html|archivedate=2008-12-02|title=Simpsons quotes enter new Oxford dictionary|accessdate=2008-09-23|date=2007-08-24|author=Shorto, Russell|work=[[The Daily Telegraph]]|location=London|url-status=live}}</ref> === Televizija === „Simpsonai“ buvo pirmasis sėkmingas animacinis filmukas pasirodęs pačiu žiūrimiausiu, patogiausiu laiku JAV nuo 1970 m., kai pasirodė „Palauk kol tavo tėtis grįš namo“ (''Wait Till Your Father Gets Home'').<ref>Alberti, p. xii.</ref> Beveik visą dešimtmetį nuo 1980 m., JAV apžvalgininkai [[animacinis filmas|animacinius filmukus]] laikė kaip tinkamus žiūrėti tik vaikams, o kad animacinius filmukus būtų galima rodyti patogiausiu laiku, jų kokybei gerinti reikėtų skirti daug lėšų. Animacinis filmukas „Simpsonai“ pakeitė šį požiūrį. Korėjiečių studijų panaudojimas vaizdų apdorojimui keičiantis kadrams, spalvų suteikimui ir filmavimui padarė epizodus pigesnius. „Simpsonų“ sėkmė ir žemesnė pagaminimo kaina paskatino JAV televizijos tinklus pabandyti ir su kitais animaciniais filmukais. Šis patobulėjimas pastūmėjo JAV [[prodiuseris|prodiuserius]] į XX a. devinto dešimtmečio animacinių filmukų, rodomų žiūrimiausiu laiku, bumą, kaip kad „[[Pietų parkas]]“, „[[Šeimos bičas]]“, „Kalno karalius“, „[[Futurama]]“ ir „Kritikas“.<ref name="animation"/> Animacinis filmukas „Simpsonai“ sukūrė žiūrimiausio laiko animacinių filmukų auditoriją, kurios nebuvo daugybę, daugybę metų“, pasakė „Šeimos bičo“ kūrėjas Seth MacFarlane‘as. „Kiek aš mąsčiau, jie praktiškai iš naujo išrado ratą. Jie sukūrė tai, kas jau yra sukurta daugeliu būdų – galima tai priskirti visiškai naujai terpei.“<ref>{{cite news|url=http://www.vanityfair.com/culture/features/2007/08/simpsons200708|accessdate=2008-10-18|date=2007 m. rugpjūčio mėn.|title=Simpson Family Values|first=John|last=Ortved|work=[[Vanity Fair (magazine)|Vanity Fair]]}}</ref> „Pietų parkas“ vėliau pagerbė „Simpsonus“ epizodu „Simpsonai tai jau padarė“.<ref>{{cite news|url=http://www.time.com/time/arts/article/0,8599,1647331,00.html|title=The Simpsons, Bigger and Better|accessdate=2007-08-01|date=2007-07-29|author=Richard Corliss|work=[[Time (magazine)|Time]]|archive-date=2010-12-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20101204050753/http://www.time.com/time/arts/article/0,8599,1647331,00.html|url-status=dead}}</ref> Buvo pastebėta, kad Gruzijoje, 2009 m. lapkritį pradėtas rodyti animacinis komedijinis filmukas „Samsonadzės“ labai panašus į „Simpsonus“. Tai pripažino ir šio filmuko kūrėja Shalva Ramishvili.<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/8494926.stm „Putin appears in Georgia’s Simpsons-like cartoon show“]. [[BBC]]. Nuoroda tikrinta 2010-02-03.</ref><ref>[http://www.independent.co.uk/news/world/europe/georgias-answer-to-the-simpsons-1844272.html „Georgia’s answer to 'The Simpsons'“]. ''The Independent''. 2009-12-18.</ref><ref>[http://rt.com/news/samsonadzes-simpsons-cartoon-georgia/ „Georgian Simpsons-like movie: feel the difference“]. Russia Today. 2010-01-19.</ref> „Simpsonai“ taip pat padarė įtaką tokiems šou kaip „[[Malkolmas vidurinysis]]“. Šiame seriale, kaip ir „Simpsonuose“, naudojami vizualiniai pokštai fone ir nenaudojamas užkadrinis juokas, ne taip kaip daugelyje kitų komedijinių serialų.<ref name="influence">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/2761301.stm|title=The Simpsons: The world's favourite family|accessdate=2006-12-19|date=2003-02-15|publisher=BBC News Online}}</ref><ref name="malcolm">{{cite web|url=http://www.medialifemagazine.com/news2000/jan00/news30107.html|title='Malcolm in the Middle': trite Fox fare with a first-rate time slot|accessdate=2006-07-03|author=Wallenstein, Andrew|publisher=Media Life Magazine|archive-date=2011-10-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20111021091903/http://www.medialifemagazine.com/news2000/jan00/news30107.html|url-status=dead}}</ref> „Malkolmas vidurinysis“ debiutavo 2000 m. sausio 9 d. televizijos programoje iškart po „Simpsonų“. Ricky Gervais‘as manė, kad „Simpsonai“ padarė didelę įtaką serialui „[[Biuras (TV serialas)|Biuras]]“ ir kad tai buvo „bandymas padaryti tiesioginį „Simpsonų“ serialą“.<ref name="gervais">{{cite web|url=http://www.dvdactive.com/editorial/interviews/ricky-gervais.html|title=Ricky Gervais Part One|accessdate=2006-12-20|author=Schuchardt, Richard|publisher=DVDActive.com|archive-date=2016-04-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20160413053353/http://www.dvdactive.com/editorial/interviews/ricky-gervais.html|url-status=dead}}</ref> == Sutikimas ir pasiekimai == === Ankstyva sėkmė === „Simpsonai“ buvo „Fox“ tinklo pirmasis [[animacinis serialas]] tarp visų top 30 geriausiai įvertintų žiūrovų šou.<ref name="season1ratings">{{cite news |title=Nielsen's top 50 shows|work=[[USA Today]]|author=|page=3D|date=1990-04-18}}</ref> Nors Houmeris vėlyvesniuose sezonuose yra pagrindinis herojus, pirmuosiuose trijuose sezonuose pagrindinis personažas buvo Bartas. 1990 m. Bartas staiga tapo vienas populiariausių televizijos personažų ir tai buvo įvardijama kaip „Bartmanija“.<ref name=p120>[[#Turner|Turner]], pp. 120–121</ref><ref>{{cite news|title=Cartoon leads a revolt against apple-pie family&nbsp;— Simpsons|date=1990-07-08|author=Cassidy, John|work=[[The Sunday Times]]}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.dailytelegraph.com.au/entertainment/insider/simpsons-set-for-big-screen/story-e6frewt9-1111113944156|title=Simpsons set for big screen|accessdate=2009-04-15|date=2007-07-15|work=[[The Daily Telegraph]]|archive-date=2012-05-27|archive-url=https://archive.today/20120527010915/http://www.dailytelegraph.com.au/entertainment/insider/simpsons-set-for-big-screen/story-e6frewt9-1111113944156|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.nytimes.com/1990/04/29/business/cashing-in-on-a-hot-new-brand-name.html?pagewanted=all|title=Cashing in on a Hot New Brand Name |author=Kleinfield, N.R.|accessdate=2009-04-15|date=1990-04-29|work=[[The New York Times]]}}</ref> Jis tapo labiausiai paplitęs „Simpsonų“ veikėjas ant įvairios atributikos, kaip marškinėliai. Ankstyvajame XX a. devintame dešimtmetyje buvo parduoti milijonai marškinėlių, ant kurių pavaizduotas Bartas.<ref>{{cite news|url=http://www.nytimes.com/1990/12/30/business/the-t-shirt-industry-sweats-it-out.html?pagewanted=all|title=The T-Shirt Industry Sweats It Out |accessdate=2009-04-15|date=1990-12-30|author=Barmash, Isadore|work=[[The New York Times]]}}</ref><ref name="Shirts">{{cite journal|url=http://www.people.com/people/archive/article/0,,20114134,00.html|title=Bart Simpson–Defiant, Saw-Topped and Cheeky—the Brat Terrible Gave Underachievers a Good Name |accessdate=2009-04-15|date=1990-12-31|work=[[People (magazine)|People]]|volume=34|issue=26}}</ref> Kadangi Bartas buvo laikomas blogiuko personažu, kelios JAV valstybinės mokyklos uždraudė mokiniams vilkėti marškinėlius, ant kurių buvo pavaizduotas Bartas ar patalpintas užrašas „Aš esu Bartas Simpsonas. Kas, po velnių, esi tu?“ ir „Žmogus be sugebėjimų / ir tuo didžiuojuosi, žmogau!“.<ref name="mikescully"/><ref>{{cite news|url=http://www.nytimes.com/1990/10/07/arts/television-overacheiver-and-learning-to-deal-with-it-man.html?pagewanted=all|title=Television; Overacheiver - And Learning To Deal With It, Man|accessdate=2008-09-18|date=1990-10-07|author=Rohter, Larry|work=[[The New York Times]]}}</ref><ref>Burey, Chris. (1990). [[ABC News]] report about the Bart Simpson t-shirt controversy included as an Easter Egg in ''The Simpsons: The Complete First Season'' (2001) [DVD]. 20th Century Fox.</ref> „Simpsonų“ atributika atnešė 2 milijardus dolerių pelno per pirmus 14 mėnesių pardavimų.<ref name="mikescully"/> Dėl šio populiarumo, Bartas dažnai buvo pasirenkamas kaip pagrindinis [[reklama|reklamos]] veidas iš visos savo šeimos reklamuoti šį animacinį filmuką, net tiems epizodams, kuriuose jis nebuvo pagrindinis veikėjas.<ref>Groening, Matt; Jean, Reiss; Moore, Rich; Reiss, Mike; Vitti, Jon. (2002). Commentary for „Lisa’s Substitute“, in ''The Simpsons: The Complete Second Season'' [DVD]. 20th Century Fox.</ref> Taip pat dėl šou sėkmės, 1990 m. vasarą [[Fox]] tinklas nusprendė „Simpsonų“ rodymo laiką perkelti iš sekmadienio 20 val. vakaro į ketvirtadienį 20 val. vakaro, kad animacinis filmukas konkuruotų su „[[Kosbio šou]]“, geriausiu šou tuo metu rodomu per [[NBC]]. Per vasarą keletas naujienų sklaidos priemonių išleido istorijas apie tariamas „Bilo prieš Barto“ varžybas. „[[Bartas gauna F]]“ (''Bart Gets an F'') (antras sezonas, 1990 m.) buvo pirmas epizodas paleistas į eterį kaip „Kosbio šou“ konkurentas ir sulaukė žemesnio Nilseno reitingo, atsilikdamas aštuoniais taškais nuo „Kosbio šou“, kuris turėjo 18,5 reitingo.<ref name="Steals">{{cite news|title='Simpsons' steals away Cosby viewers |url=https://archive.org/details/sim_los-angeles-times_1991-05-05/page/4 |date=1991-05-09|page=4|work=Los Angeles Times|author=Cerone, Daniel}}</ref> Reitingai buvo pagrįsti namuose įjungtų televizorių, kurie buvo įsijungę tam tikrą šou skaičiumi, bet Nielsen Media mokslinio tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad 33,6 mln. žiūrovų žiūrėjo „Simpsonų“ epizodą, o tai reiškia, kad „Simpsonai“ iš tikrųjų buvo žiūrimiausias šou tą savaitę.<ref>{{cite news|title=Don't have a cow, man! More viewers watch 'The Simpsons' than 'Cosby'! |date=1990-10-18|page=C5|work=Deseret News|author=Scott D. Pierce}}</ref> Tuo metu, tai buvo labiausiai žiūrėtas epizodas „Fox“ tinklo istorijoje ir tai taip pat vis dar aukščiausiai įvertintas epizodas animacinio filmuko „Simpsonai“ istorijoje.<ref>{{cite web |url=http://television.aol.com/feature/the-simpsons/3 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20090101045236/http://television.aol.com/feature/the-simpsons/3 |archivedate=2009-01-01 |title='The Simpsons' Best Episodes: No. 15–11 |accessdate=2009-04-15 |work= |publisher=[[AOL]] |author=Potts, Kimberly |year=2006 |url-status=live }}</ref> Filmukas 1994 m. buvo perkeltas į savo senąjį rodymo laiką sekmadieniais 20 val. ir tuo laiku jis dar rodomas iki šios dienos.<ref name=pit>{{cite news|title=Fifth Season Finds 'The Simpsons' Still Fresh, Funny|work=Pittsburgh Post-Gazette|author=Duffy, Mike|page=C-8|date=1994-09-03}}</ref> „Simpsonai“ daugelio kritikų įvardinamas, kaip nepagarbiausias ir nerūpestingiausias rodomas [[serialas]].<ref>{{cite web|url=http://bostonphoenix.com/archive/tv/97/05/TEN_REASONS.html|title=Eye pleasers|accessdate=2008-01-27|work=The Boston Phoenix|first=Ted|last=Drozdowski|year=1997}}</ref> 1990 m. atsiliepime apie serialą Ken Tucker, iš žurnalo „[[Entertainment Weekly]]“, rašė, kad tai: „Amerikietiška šeima, parodanti sudėtingus dalykus lengvame filmuke. Tai ir yra tas parodoksas, dėl kurio milijonai žmonių nusisuka nuo trijų populiariausių kanalų, kad sekmadienio vakarus praleistų su „Simpsonais“„.<ref>{{cite news|url=http://www.ew.com/ew/article/0,,317389,00.html|title=TV review: The Simpsons|accessdate=2008-01-27|work=[[Entertainment Weekly]]|author=Ken Tucker|date=1990-05-18|archive-date=2014-10-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20141025155541/http://www.ew.com/ew/article/0,,317389,00.html|url-status=dead}}</ref> Kenas Tukeris taip pat apibūdina serialą kaip „pop kultūros fenomeną, animacinį filmuką rodomą geriausiu laiku ir kuris tinka visai šeimai“.<ref>{{cite news|url=http://www.ew.com/ew/article/0,,317611,00.html|title=TV review: The Simpsons|accessdate=2008-01-27|work=[[Entertainment Weekly]]|author=Ken Tucker|date=1990-06-15|archive-date=2014-10-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20141025155343/http://www.ew.com/ew/article/0,,317611,00.html|url-status=dead}}</ref> === Rodymo trukmės pasiekimai === 1997 m. vasario 9 d. „Simpsonai“ pranoko „[[Flinstounai|Flinstounus]]“ (''The Flintstones'') su epizodu „Niežtuko ir Krapštuko ir Pučio šou“ (''The Itchy & Scratchy & Poochie Show'') kaip ilgiausiai ir geriausiu laiku rodomas animacinis serialas Jungtinėse Amerikos Valstijose.<ref>{{cite news|url=http://www.ew.com/ew/article/0,,290859,00.html|title=1997 Timeline|accessdate=2007-03-13|publisher=[[Entertainment Weekly]]|first=Marlene|last=McCampbell|date=1997 m. gruodžio 26 d.|archive-date=2007-05-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20070525044642/http://www.ew.com/ew/article/0,,290859,00.html|url-status=dead}}</ref> 2004 m. „Simpsonai“ pakeitė serialą „Ozo ir Harietos nuotykiai“ (''The Adventures of Ozzie and Harriet'') (nuo 1952 m. iki 1966 m.) kaip ilgiausiai rodomas serialas (animuotas ar vaidybinis ({{en|live action}}) Jungtinėse Amerikos Valstijose.<ref name="longsitcom">{{cite news |url=http://www.post-gazette.com/tv/20030121tvnote0121p5.asp |title=TV Notes: 'Simpsons' breaks record with contract renewal |accessdate=2006-12-19 |last=Owen |first=Rob |date=2003-01-21 |work=Pittsburgh Post-Gazette |archive-date=2012-01-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120111074124/http://www.post-gazette.com/tv/20030121tvnote0121p5.asp |url-status=dead }}</ref> 2009 m. „Simpsonai“ pranoko rekordinį serial „Ozo ir Harietos nuotykiai” (''The Adventures of Ozzie and Harriet’s'') 435 serijų skaičių ir dabar jau yra įtraukti į [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygą]], kaip ilgiausiai pasaulyje rodomas serialas (pagal serijų skaičių).<ref>{{Cite news|url=http://www.cbc.ca/arts/tv/story/2009/07/28/simpsons-guests-records.html|publisher=CBC|title=Coldplay, Silverman to guest on The Simpsons|date=2009-07-28|accessdate=2009-08-18|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090731235410/http://www.cbc.ca/arts/tv/story/2009/07/28/simpsons-guests-records.html|archivedate=2009-07-31|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=http://community.guinnessworldrecords.com/_20-Years-of-The-Simpsons/blog/1711773/7691.html|title=20 Years of The Simpsons!|accessdate=2010-05-31|publisher=Guinness World Records|archive-date=2012-05-24|archive-url=https://archive.today/20120524203906/http://community.guinnessworldrecords.com/_20-Years-of-The-Simpsons/BLOG/1711773/7691.html|url-status=dead}}</ref> 2004 m. spalį „Scooby-Doo“ trumpam perėmė „Simpsonų“ poziciją kaip daugiausiai serijų turintis animacinis serialas JAV.<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/3949579.stm |title=Scooby-Doo breaks cartoon record| accessdate=2006-08-21|date=2004-10-25|publisher=BBC}}</ref> Tačiau 2005 m. balandį kanalo vadovai vėl atšaukė „Scooby-Doo“, kuris tuo metu baigėsi su 371 epizodu, „Simsponai“ atgavo savo titulą su 378 epizodais septyniolikto sezono pabaigoje.<ref name="Guinness">{{cite book |last=Folkard |first=Claire|title=Guinness World Records 2006 |url=https://archive.org/details/2006guinnessworldrec00guin |year=2006|publisher=Bantam USA|isbn=0-553-58906-7}}</ref> 2007 m. gegužę „Simpsonai“ pasiekė 400 epizodų skaičių savo aštuoniolikto sezono pabaigoje. Nors „Simpsonai“ pasiekė rekordą kaip daugiausiai epizodų turintis amerikiečių serialas, yra serialų, kurie juos pralenkė.<ref name=lastforever>{{cite news|url=http://www.phillyburbs.com/pb-dyn/news/83-11152007-1441491.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20081216164406/http://www.phillyburbs.com/pb-dyn/news/83-11152007-1441491.html|archivedate=2008-12-16|title=Some records will last forever|accessdate=2007-11-17|date=2007-11-15|publisher=PhillyBurbs.com|first=Andy|last=Vineberg|url-status=unfit}}</ref> Vienas iš tokių – japonų [[anime]] serialas „Sazae-san“, kuris turi virš 3 000 epizodų.<ref name=lastforever/> 2009 m. „Fox“ pradėjo visus metus trukusią šventę pavadintą „Patys geriausi 20 metų“ (''Best. 20 Years. Ever.'') minint dvidešimtąsias „Simpsonų“ metines. Viena iš pirmųjų šventės dalių buvo konkursas „Paleiks savo geltonumą“ (''Unleash Your Yellow''), kurio metu dalyviai turėjo sukurti plakatą serialui.<ref>{{cite web|title=Simpsons Poster Contest Will Have Fans Seeing Yellow|url=http://www.wired.com/underwire/2009/01/simpsons-poster/|work=[[Wired (magazine)|Wired]]|author=Wallace, Lewis|date=2009-01-13|accessdate=2009-01-14}}</ref> Šventės baigimui 2010 m. sausio 10 d. buvo sukurtas specialus „Simpsonų“ 3D pasirodymas ant ledo („The Simpsons 20th Anniversary Special – In 3-D! On Ice!“) bei dokumentinis filmas specialiai sukurtas režisieriaus Morgan Spurlock, kuris tyrinėja „Simpsonus“ kaip kultūrinį reiškinį (''cultural phenomenon of The Simpsons'').<ref>{{cite web|title=Morgan Spurlock tapped for 'The Simpsons' 20th anniversary special|url=http://news-briefs.ew.com/2009/07/13/morgan-spurlock-tapped-for-the-simpsons-20th-anniversary-special/|work=[[Entertainment Weekly]]|date=2009-07-13|author=Ward, Kate|accessdate=2009-07-15|archive-date=2011-08-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20110807180659/http://news-briefs.ew.com/2009/07/13/morgan-spurlock-tapped-for-the-simpsons-20th-anniversary-special/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news|work=Edmonton Sun|date=2009-07-14|title=The Simpsons to celebrate in style|author=Harris, Bill}}</ref> Pasirodžius 21 sezonui (2009–2010 m.) „Simpsonai“ tapo ilgiausiai bei geriausiu laiku rodomu amerikiečių televizijos serialu, pralenkusiu „Gunsmoke“. Tačiau „Gunsmoke“ turi 635 epizodus ir gerokai lenkia „Simpsonus“, kurie tokio epizodų skaičiaus negalėtų pasiekti maždaug iki 29 sezono pagal įprastą programos tvarkaraštį.<ref name="longsitcom"/><ref>{{cite web|url=http://abcnews.go.com/Entertainment/Television/story?id=5888441&page=1|title='The Simpsons' Hits a Landmark|first=Bill|last=Keveney|date=2008-09-28|accessdate=2008-10-02|publisher=[[American Broadcasting Company|ABC]]}}</ref> 2011 m. spalį „Fox“ paskelbė, kad „Simpsonai“ yra atnaujinami 24 ir 25 sezonams, o tai reiškia, kad serialas turės bent 559 epizodus.<ref>{{cite news|title=Fox renews 'The Simpsons' for 24th, 25th seasons|url=http://edition.cnn.com/2011/10/07/showbiz/simpsons-renewed/index.html?hpt=hp_c2|publisher=CNN|accessdate=2011-10-08|date=2011-10-08}}</ref><ref name="BBC2012-02-20">{{cite news|url=http://www.bbc.co.uk/news/entertainment-arts-17092968|title = The Simpsons' 500th episode airs|date=2012-02-20|publisher=[[BBC News Online]]|accessdate =2012-02-21}}</ref> === Apdovanojimai === „Simpsonai“ pelnė tuziną apdovanojimų nuo savo debiuto, įskaitant [[Primetime Emmy Award]],<ref name="Foxflash"/> 30 [[Annie Award]]<ref>{{cite news|url=http://annieawards.org/20thwinners.html|title=Legacy: 20th Annual Annie Award Nominees and Winners (1992)|accessdate=2007-10-16|publisher=[[Annie Award]]s|archive-date=2008-05-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20080509081952/http://annieawards.org/20thwinners.html|url-status=dead}}</ref> ir Peabody Award.<ref>{{cite web|url=http://www.peabody.uga.edu/winners/PeabodyWinnersBook.pdf|title=George Foster Peabody Award Winners|accessdate=2006-10-15|publisher=Peabody.uga.edu|format=PDF|archive-date=2011-07-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20110726163315/http://www.peabody.uga.edu/winners/PeabodyWinnersBook.pdf|url-status=dead}}</ref> 1999 m. minint geriausius XX a. meno ir pramogų pasiekimus, žurnalas „[[Time (žurnalas)|Time]]“ pavadino „Sipmsonus“ geriausiu amžiaus televizijos serialu.<ref name="century">{{cite news|url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,993039,00.html|title=The Best Of The Century|accessdate=2012-01-10|date=1999-12-31|work=[[Time (magazine)|Time]]|archive-date=2007-09-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20070930204041/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,993039,00.html|url-status=dead}}</ref> Ta pačia proga žurnalas „Time“ įtraukė Bartą Simpsoną į „Time“ šimtuką („Time 100“), tai yra 100 žmonių sąrašas, kurie labiausiai daro įtaką kitiems. Bartas buvo vienintelis animacinis herojus sąraše.<ref name="timebart">{{cite news|url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,988514,00.html|title=The Cartoon Character Bart Simpson|accessdate=2011-09-19|author=Corliss, Richard|date=1998-06-08|work=[[Time (magazine)|Time Magazine]]|archive-date=2011-09-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20110923155524/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,988514,00.html|url-status=dead}}</ref> 2000 m. sausio 14 d. „Simpsonai“ buvo apdovanoti žvaigžde [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]].<ref>{{cite web|url=http://www.hollywoodchamber.net/index.php?module=wof&s=nor&p=1&sname=the+simpsons&wof_id=729|title=The Simpsons|accessdate=2011-04-10|publisher=Hollywood Chamber of Commerce|archive-date=2011-07-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20110726020550/http://www.hollywoodchamber.net/index.php?module=wof&s=nor&p=1&sname=the+simpsons&wof_id=729|url-status=dead}}</ref> Taip pat 2000 m. žurnalo „[[Entertainment Weekly]]“ televizijos kritikas Kenas Tukeris „Simpsonus“ pavadino geriausiu 1990 m. televizijos serialu. Be to, Didžiosios Britanijos 4 kanalo (Channel 4) žiūrovai „Simpsonus“ išrinko kaip geriausiu 2001 m. serialu vaikams ir geriausiu 2005 m. animaciniu filmuku,<ref>{{cite web|url=http://www.channel4.com/entertainment/tv/microsites/G/greatest/kidstv/results.html|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090426131402/http://www.channel4.com/entertainment/tv/microsites/G/greatest/kidstv/results.html|archivedate=2009-04-26|title=100 Greatest Kids' TV Shows|accessdate=2007-12-31|publisher=Channel 4.com|url-status=live}}</ref> o Houmeris Simpsonas išrinktas į pirmąją vietą iš 100 geriausių 2001 m. televizijos personažų. Houmeris Simpsonas taip pat užima 9 vietą iš „Entertainment Weekly“ sąrašo „50 geriausių televizijos personažų“. 2002 m. „Simpsonai“ užima 8 vietą TV Gido 50 geriausių visų amžiaus laidų (''TV Guide’s 50 Greatest TV Shows of All Time''), o 2007 m. „Simpsonai“ įtraukti į „Time’s“ 100 geriausių visų laikų laidų sąrašą (''100 Best TV Shows of All Time''). 2008 m. „Simpsonai“ užėmė pirmą vietą „Entertainment Weekly’s“ 100 geriausių laidų per paskutinius 25 metus (''Top 100 Shows of the Past 25 Years''). 2010 m. „Entertainment Weekly“ Houmerį Simpsoną pavadino geriausiu televizijos personažu per paskutinius 20 metų.<ref>{{cite web|url=http://popwatch.ew.com/2010/06/01/100-greatest-characters-of-last-20-years-full-list/|title=The 100 Greatest Characters of the Last 20 Years: Here's our full list!|work=Entertainment Weekly|author=Vary, Adam B.|date=2010-06-01|accessdate=2010-09-07|archive-date=2016-09-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160921234113/http://www.ew.com/article/2010/06/01/100-greatest-characters-of-last-20-years-full-list|url-status=dead}}</ref> === Kritika ir ginčai === Barto maištingą elgesį, už kurį dažniausiai nesulaukiama jokios bausmės, kai kurie tėvai ir [[Konservatizmas|konservatoriai]] įvardija kaip netinkamą pavyzdį vaikams.<ref>[[#Turner|Turner]], p. 131</ref><ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/politics/6252856.stm|title=Is The Simpsons still subversive?|accessdate=2007-08-06|date=2007-06-29|author=Rosenbaum, Martin|publisher=BBC News Online}}</ref> Mokytojai mokykloje teigė, kad Bartas yra „grėsmė mokymuisi“ dėl savo nemoksliškumo ir didžiavimusi tuo bei neigiamo požiūrio į mokymąsi.<ref name="BartaBrat">{{cite news|title=Is Bart a brat? Popular cartoon kid as annoying to some as he is funny to others|date=1990-06-02|author=Freedman, Donna|work=Anchorage Daily News}}</ref> Kiti jį apibūdina kaip egoistišką, agresyvų ir piktą žmogų.<ref> name=„CoolDude“>{{cite news|title=Bart Simpson: Cool dude or smart-aleck menace?|date=1990-06-01|author=Dunne, Mike|work=The Sacramento Bee}}</ref> 1991 m. [[Bill Cosby|Bilas Kosbis]] apibūdino Bartą kaip netinkamą personažą vaikams sakydamas, kad jis piktas, sutrikęs ir sužlugdytas. Atsakydamas į tai, Metas Greiningas pasakė, jog tai puikiai apibūdina Bartą. Dauguma žmonių stengiasi būti normalūs, o jis mano, kad normalumas yra nuobodu, jis daro tai, apie ką kiti tik svajoja.<ref>{{cite news|title=A Badder Bart|date=1991-09-25|work=The Record}}</ref> 1992 m. sausio 27 d. tuometinis prezidentas [[George Herbert Bush|Džordžas Bušas]] sakė: „Mes ir toliau stengsimės sustiprinti amerikietišką šeimą ir padaryti ją kuo labiau panašią į „Waltonsus“ ir kuo mažiau į „Simpsonus“.<ref name="mikescully">{{cite news|first=Nick|last=Griffiths|title=America's First Family|url=http://snpp.com/other/articles/firstfamily.html|work=The Times Magazine|pages=25, 27–28|date=2000-04-15|access-date=2013-03-14|archive-date=2014-08-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20140811014602/http://www.snpp.com/other/articles/firstfamily.html|url-status=dead}}</ref> Kūrėjai suskubo atsakyti į šį komentarą trumpu segmentu, kuris eteryje pasirodė „Simpsonų“ episode „Visiškai pasiutęs tėtis“ (''Stark Raving Dad''), jame Bartas pasakė: „Ei, mes visai kaip Waltonsai. Mes taip pat meldžiamės depresijos pabaigos.“.<ref> name=“waltons„>[[#Turner|Turner]], p. 230–231</ref><ref>{{cite news|url=http://www.vanityfair.com/culture/features/2007/08/simpsons200708|title=Simpson Family Values |author=Ortved, John |accessdate=2008-08-26|date=2007 m. rugpjūčio mėn.|work=[[Vanity Fair (magazine)|Vanity Fair]]}}</ref> Daugybė serialo epizodų susilaukė prieštaringų atsiliepimų. „Simpsonai“ apsilanko [[Australija|Australijoje]] epizode „Bartas ir Australija“ (1995 m. šeštajame sezone) ir [[Brazilija|Brazilijoje]], tryliktame sezone 2002 m. epizode „Kaltinkite Lizą“, abu epizodai susilaukė neigiamo vertinimo tose šalyse.<ref name="iT2">{{cite news|url=http://www.irishtimes.com/newspaper/ireland/2009/0317/1224242946443.html|work=The Irish Times|title=Cartoon family get animated on first Irish visit|date=2009-03-17|accessdate=2009-04-15|author=Carroll, Steven}}</ref> Vėliau, Rio de Žaneiro turistų valdyba apkaltino, kad miestas buvo vaizduojamas kaip lūšnynas, kuriame klesti nusikalstamumas, pagrobimai, žiurkių ir beždžionių užkrėtimai, net grasino „Fox“ teisiniais veiksmais.<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/1931551.stm|title=Simpsons apologize to Rio|date=2002-04-15|accessdate=2009-03-17|publisher=BBC News Online}}</ref> Metas Greiningas buvo nuožmus ir iškalbus epizodo „Saulė yra Degėlos” (šeštas sezonas, 1995 m.) kritikas, kuris vaizduoja kryžminimąsi su kitu amerikiečių serialu „The Critic”. Jis tai suprato, kad tai tik reklama serialui „The Critic” ir, kad žmonės klaidingai maišys epizodą su juo. Kai jam nepasisekė nutraukti šios serijos, jis ištrynė savo vardą iš šio epizodo ir viešai reikšdamas savo susirūpinimą ir kritikuodamas Džeimsą L. Bruksą, kad ši serija „pažeidžia Simpsonų pasaulį”. Atsakydamas Bruksas sakė: „Aš įniršęs ant Meto Greiningo, […] jam galima reikšti savo nuomonę, bet skelbti viską viešai spaudoje, jau per daug. […] jo elgesys dabar yra tiesiog bjaurus“.<ref name="LATimes">{{cite news| title=Matt Groening's Reaction to The Critic's First Appearance on The Simpsons| author=Brennan, Judy| work=Los Angeles Times|publisher=The Times Mirror Company| date=1995-03-03}}</ref><ref>{{cite news| title=Groening's point well-taken, but probably best made privately| author=Richmond, Ray| work=Los Angeles Daily News| date=1995-03-04}}</ref> Devinto sezono epizodas „Direktorius ir vargšas“ (''The Principal and the Pauper'') (1997 m.) yra daugiausiai neigiamų atsiliepimų sulaukęs epizodas. Daugybė fanų ir kritikų neigiamai reagavo į tai, kad Seimūras Lupikas, labai dažnai pasikartojanti figūra seriale, buvo apsišaukėlis. Epizodas buvo kritikuojamas Meto Greiningo ir Hario Šyrerio, kuris įgarsina Lupiką. Viename interviu 2001 m. Shearer pasakojo, kad perskaitęs scenarijų pasakė kūrėjams, kad tai labai blogas žingsnis: „Tai labai negerai! Jūs sugriaunate tai, kuo žiūrovai tikėjo aštuonerius ar devynerius metus, jūs tiesiog išmetate tai į šiukšlių dėžę be jokios rimtos priežasties. Tai taip savavališka, nereikalinga ir nepagarbu prieš žiūrovus.“.<ref>{{cite web|url=http://www.eastbayexpress.com/ebx/shearer-delight/Content?oid=1065334|title=Shearer Delight|author=Wilonsky, Robert|date=2001-04-27|accessdate=2009-04-15|work=East Bay Express|archive-date=2011-08-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20110812190816/http://www.eastbayexpress.com/ebx/shearer-delight/Content?oid=1065334|url-status=dead}}</ref> Serialo rodymas buvo nutrauktas keliose šalyse. 2006 m. [[Kinija]] uždraudė serialo rodymą geriausiu laiku, „kad padėtų sunkiai dirbančioms Kinijos animacijos studijoms“.<ref>{{cite news|url=http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2006/08/13/AR2006081300242.html|title=China Bans 'Simpsons' From Prime-Time TV|work=[[The Washington Post]]|date=2006-08-13|accessdate=2011-08-12|author=McDonald, Joe}}</ref> 2008 m. [[Venesuela|Venesueloje]] „Simpsonus“ uždrausta rodyti kaip rytinę animaciją, nes jie netinkami vaikams.<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/7338131.stm|title=Simpsons ditched by Venezuelan TV|publisher=BBC News Online|accessdate=2011-08-12|date=2008-04-09}}</ref> Tais pačiais metais kelios Rusijos bažnyčios pareikalavo, kad uždraustų „Simpsonų“, „Pietų Parko“ ir kitų vakarietiškų animacinių filmukų rodymą, nes jie propaguoja daudybę ydų, jie taip pat reikalavo, kad transliuotojų licenzija būtų atimta. Tačiau teismas šį reikalavimą atmetė.<ref>{{cite web|url=http://www.kommersant.ru/doc/1187370|title=Прокуратуру попросили из "Южного парка"|date=2009-06-15 |last=Козенко|first=Андрей|publisher=Коммерсантъ|accessdate=2012-01-10|location=Moscow}}</ref> === Prastėjančios kokybės kritika === Pirmuosius „Simpsonų“ epizodus kritikai gyrė dėl jų sąmojingumo, tikroviškumo ir sumanumo.<ref name="calgary">{{cite news |first=Bob|last=Remington|title=It's The Simpsons, Man|publisher=TV Times (Calgary Herald)|page=10|date=1990-10-26}}</ref> Vėlyvaisiais 1990 m. transliuojant jau dešimtąjį sezoną serialo tonas ir kirtis pradėjo keistis. Kai kurie kritikai sakė, kad serialas „pavargo“.<ref name="slate">{{cite web|url=http://www.slate.com/id/2078501/|title=Who turned America's best TV show into a cartoon?|accessdate=2006-07-03|author=Suellentrop, Chris|date=2003-02-12|work=Slate}}</ref> 2000 m. kai kurie ilgamečiai fanai nusivylė serialu.<ref>{{cite web|url=http://www.salon.com/entertainment/tv/feature/2000/01/24/simpsons/index.html|title=Worst Episode Ever|accessdate=2006-07-03|author=Weinman, Jaime J.|date=2000-01-24|publisher=Salon.com|archive-date=2010-03-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20100305083956/http://www.salon.com/entertainment/tv/feature/2000/01/24/simpsons/index.html|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://today.msnbc.msn.com/id/3341530|title='The Simpsons' has lost its cool|accessdate=2008-01-27|author=Bonné, Jon|date=2000-09-02|publisher=msnbc.com|archive-date=2011-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20110102183926/http://today.msnbc.msn.com/id/3341530|url-status=dead}}</ref><ref name=cnndecline/> [[BBC]] teigė, kad „Simpsonų“ „aukso era“ baigėsi kartu su devintuoju sezonu.<ref>{{cite news | title= The Simpsons: 10 classic episodes | url= http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/8449416.stm | publisher=BBC News Online | date= 2010-01-14 | accessdate=2010-01-15}}</ref>, tuo tarpu Todd Leopold iš [[CNN]], savo straipsnyje rašė, kad daugeliui fanų jų šlovės dienos jau seniai praeityje.<ref name=cnndecline>{{cite news|url=http://www.cnn.com/2009/SHOWBIZ/TV/12/14/simpsons.anniversary.end/index.html|title=Is it time for 'The Simpsons' to 'g'oh'?|publisher=CNN|author=Leopold, Todd|date=2009-12-14|accessdate=2010-01-15}}</ref> Jim Schembri iš „The Sydney Morning Herald“ pavadino serialą „kultūriniu akmeniu dvejoms ar net trejoms kartoms”, bet tvirtino, kad serijų kokybė nukrito. Schembri rašė: „Pagrindinė „Simpsonų“ problema yra ta, kad jie paprasčiausiai pradėjo reikalauti dėmesio. Visų pirma serialo veikėjai neturi būti karikatūriški; jiems galima suteikti tikras emocijas. Dabar serialas tapo pats savęs parodija. Įsimintinos istorijos buvo paaukotos dėl įžymybių pasirodymų ir dialogų kulminacinėse vietose“.<ref name="SMH">{{cite news|url=http://www.smh.com.au/entertainment/tv-and-radio/pop-spoofs-no-longer-the-main-draw-20111109-1n614.html#ixzz1dHgzL7xF|title=Pop spoofs no longer the main draw|work=The Sydney Morning Herald|accessdate=2011-11-10|date=2011-11-10}}</ref> Autorius Douglas Coupland tvirtino, kad šnekos apie suprastėjusią kokybę yra niekalai: „Simpsonai“ neišleido kamuolio iš rankų keturiolika metų, nepanašu, kad turėtų išleisti ir dabar.<ref>Turner, p. xiii</ref> Mike’as Scully, kuris buvo atsakingas už serialo kūrimą nuo devinto iki dvylikto sezono susilaukė nemažai kritikos.<ref name="Scully"/>{{sfn|Turner|2004|p=42}} Chris Suellentrop iš žurnalo „Slate“ rašė: „po Skulio kadencijos Simpsonai tapo… na filmuku. […] Epizodas kuris kažkada baigėsi Houmerio ir Mardžės pasivažinėjimu dviračiais leidžiantis saulei dabar baigiasi Houmeriui pučiant raminamąsias strėlytes Mardžei į kaklą. Serialas vis dar juokingas bet jau keletą metų nėra jaudinantis.“.<ref name="Scully">{{cite web|url=http://www.slate.com/id/2078501/|title=The Simpsons: Who turned America's Best TV Show into a Cartoon?|accessdate=2008-05-15|author=Suellentrop, Chris |date=2003-02-12|work=Slate}}</ref> 2007 m. paklaustas, kaip planuoja išlaikyti ilgą serialo rodymą, Scully pajuokavo: „Sumažinkisime kokybės standartus. Kai tai padarysime, galėsime tęsti serialą amžinai.“.<ref>{{cite news|author=Clark, Stuart|date=2007-01-19|url=http://www.hotpress.com/features/interviews/2905326.html?page_no=4|title=Homer is where the heart is (page 4)|work= Hot Press|accessdate=2009-07-19}}</ref> 2003 m., išleidus jubiliejinę 300-ąją seriją „[[Bartavimo pabaiga]]“ (''Barting over''), laikraštyje „[[USA Today]]“ pasirodė pora straipsnių apie „Simpsonus“: geriausių serijų dešimtukas, išrinktas fanų internetinio puslapio The Simpsons Archive<ref>{{cite news|url=http://www.usatoday.com/life/television/news/2003-02-06-fan-favorites_x.htm|title=10 fan favorites|accessdate=2006-07-03|author=Paakkinen, Jouni|date=2003-02-06|work=[[USA Today]]}}</ref> lankytojų ir geriausių serijų penkioliktukas, išrinktas „Simpsonų“ autorių.<ref>{{cite news|url=http://www.usatoday.com/life/television/news/2003-02-06-favorites_x.htm |title=15 writer favorites|accessdate=2006-07-03|date=2003-02-06|work=[[USA Today]]}}</ref> Naujausia serija, patekusi į fanų geriausių serijų dešimtuką, buvo 1997 m. išleista „[[Houmerio baimė]]“ (''Homer‘s Phobia''), o „Simpsonų“ autorių naujausia į geriausiųjų sąrašą patekusi serija – 2000 m. išleistas epizodas „Už juoko“ (''Behind the Laughter''). 2004 m. Harry Shearer sukritikavo serialą dėl krentančios kokybės: „Paskutinius tris sezonus vertinu kaip vienus blogiausių, dėl to ketvirtasis sezonas man dabar atrodo labai geras.“.<ref>{{cite news |first=Chris|last=Leggett|title=Harry Shearer|publisher=UK Teletext|date=2004-08-04}}</ref> Jam atsakydamas Dan Castellaneta pareiškė: „aš nesutinku, […] manau, Hario svarstoma problema yra tai, jog serialas nebėra toks pagrįstas, kokie buvo pirmi trys ar keturi sezonai; jis tapo beprotiškesnis, šiek tiek labiau nutrūktgalviškas. Manau, šie pokyčiai leidžia išlikti šviežiems.“.<ref>{{Cite news|url=http://www.foxnews.com/story/0,2933,129665,00.html|title=D'oh!: The Voice of Homer Is Deceivingly Deadpan|publisher=Fox News|date=2004-08-23|author=Elber, Lynn|accessdate=2009-04-15|archive-date=2013-05-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20130523133610/http://www.foxnews.com/story/0,2933,129665,00.html|url-status=dead}}</ref> Nepaisant kritikos, serialas „Simpsonai“ sugeba išlaikyti didelį televizijos žiūrovų skaičių ir pritraukti naujų fanų. Jei pirmojo sezono vieną seriją žiūrėdavo vidutiniškai 13,4 milijono JAV žiūrovų<ref name="season1ratings"/>, o 21-ojo sezono – vidutiniškai 7,2 milijonai<ref>{{cite web|last=Andreeva |first=Nellie |url=http://www.deadline.com/2010/05/full-series-rankings-for-the-2009-10-broadcast-season |title=Full Series Rankings For The 2009–10 Broadcast Season&nbsp;– |publisher=Deadline.com |date=2010-05-27 |accessdate=2010-12-22}}</ref> 2006 m. balandžio mėn. interviu metu Metas Greiningas pasakė: „Jei atvirai, aš nematau jokios artimos pabaigos. Gali būti, jog serialas turės finansinių sunkumų… tačiau dabar serialas yra kūrybiškas, manau, pakankamai geras ar net geresnis negu kada nors anksčiau buvo. Animacija yra neįtikėtinai detali ir vaizdinga, o istorijose nutinka dalykų, kurių mes anksčiau niekada nesame darę. Nėra priežasties nutraukti kūrybiškumą.“.<ref name="avclub3">{{cite web|url=http://www.avclub.com/articles/matt-groening,13984/|title=Matt Groening interview with The A.V. Club (page 3)|last=Rabin|first=Nathan|publisher=A.V. Club|accessdate=2006-10-27|date=2006-04-26|archive-date=2009-01-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20090119014837/http://www.avclub.com/articles/matt-groening,13984/|url-status=dead}}</ref> == Kitos medijos == === Komiksai === Pirmieji serialo „Simpsonai“ komiksai pasirodė 1991 m. žurnale „Simpsons Illustrated“.<ref>{{cite news | title = The Groening of America | work = [[Entertainment Weekly]] | date = 1991-03-29 | url = http://www.ew.com/ew/article/0,,313807,00.html | accessdate = 2009-03-10 | first = Kate | last = Meyers | archive-date = 2014-10-06 | archive-url = https://web.archive.org/web/20141006082555/http://www.ew.com/ew/article/0,,313807,00.html |url-status=dead }}</ref> „Simpsonų” fanai 1993 m. išleido komiksų knygą „[[Simpsonų komiksai ir istorijos]]” (''Simpsons Comics and Stories''), kurioje buvo 4 skirtingos istorijos. Knyga sulaukė didelės sėkmės ir dėl to „Simpsonų“ kūrėjas Metas Greiningas ir jo partneriai Bill Morrison, Mike Rote, Steve Vance ir Cindy Vance sukūrė leidyklą „Bongo Comics“. Nuo 1993 m. „Bongo Comics“ leidykla išleido 9 komiksų serijas. === Filmas === [[Vaizdas:Simpsons final poster.png|thumb|150px|Filmo plakatas]] {{Main|Simpsonų filmas}} „[[20th Century Fox]]“, „[[Gracie Films]]“ ir „Film Roman“ sukūrė „[[Simpsonų filmas|Simpsonų filmą]]” (''The Simpsons Movie''), animuotą ilgametražį filmą, kuris pasirodė 2007 m. liepos 27 d. Filmą statė jau ilgą laiką „Simpsonų“ serialo prodiuseriu dirbantis Deividas Silvermanas. Scenarijaus autorių grupę sudarė serialo „Simpsonai“ kūrėjai Matt Groening, James Lm. Brooks, Al Jean, George Meyer, Mike Reiss, John Swartzwelder, Jon Vitti, David Mirkin, Mike Scully, Matt Selman ir Ian Maxtone-Graham. Jis tapo pelningiausiu Lietuvoje rodytu filmu.<ref>[http://www.boxofficemojo.com/intl/lithuania/yearly/?yr=2007&p=.htm „Simpsonų filmas“ – pelningiausias 2007 m. filmas Lietuvoje]</ref> === Muzika === Originalios muzikos, kuri skambėjo serialo „Simpsonai“ serijose, kolekcija, buvo išleista albumuose „Songs in the Key of Springfield“, „Go Simpsonic with The Simpsons“ ir „The Simpsons: Testify“.<ref>{{cite web|url=http://www.billboard.com/bbcom/news/article_display.jsp?vnu_content_id=1003611042|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080209211438/http://www.billboard.com/bbcom/news/article_display.jsp?vnu_content_id=1003611042|archivedate=2008-02-09|title=Dozens Of 'Simpsons' Songs Bundled For 'Testify'|accessdate=2009-01-03|work=Billboard|url-status=live}}</ref> Albumas „The Simpsons Sing the Blues“ buvo išleistas 1990 m. rugsėjį ir sulaukė sėkmės – pasiekė 3 vietą tarp perkamiausių albumų JAV.<ref name="Billboard">{{cite news|url=http://www.billboard.com/column-chartbeat/tv-on-the-radio-before-there-was-glee-1004086660.story#/column-chartbeat/tv-on-the-radio-before-there-was-glee-1004086660.story|title=TV On The Radio: Before There Was 'Glee'|work=[[Billboard (magazine)|Billboard]]|accessdate=2010-07-31|date=2010-04-27|author=Trust, Gary|archive-date=2010-11-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20101110194740/http://www.billboard.com/column-chartbeat/tv-on-the-radio-before-there-was-glee-1004086660.story#/column-chartbeat/tv-on-the-radio-before-there-was-glee-1004086660.story|url-status=dead}}</ref> Šis albumas taip pat tapo du kartu platininis pagal [[RIAA|Amerikos įrašų pramonės asociaciją]] ({{en|Recording Industry Association of America}}).<ref name="RIAA">{{cite web |url=http://riaa.com/goldandplatinumdata.php?resultpage=1&table=SEARCH_RESULTS&action=&title=&artist=Simpsons&format=&debutLP=&category=&sex=&releaseDate=&requestNo=&type=&level=&label=&company=&certificationDate=&awardDescription=&catalogNo=&aSex=&rec_id=&charField=&gold=&platinum=&multiPlat=&level2=&certDate=&album=&id=&after=&before=&startMonth=1&endMonth=1&startYear=1958&endYear=2008&sort=Artist&perPage=25 |title=RIAA Searchable database&nbsp;– Gold and Platinum |publisher=[[Recording Industry Association of America]] |accessdate=2008-11-05 |archive-date=2015-11-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151103134319/http://riaa.com/goldandplatinumdata.php?resultpage=1&table=SEARCH_RESULTS&action=&title=&artist=Simpsons&format=&debutLP=&category=&sex=&releaseDate=&requestNo=&type=&level=&label=&company=&certificationDate=&awardDescription=&catalogNo=&aSex=&rec_id=&charField=&gold=&platinum=&multiPlat=&level2=&certDate=&album=&id=&after=&before=&startMonth=1&endMonth=1&startYear=1958&endYear=2008&sort=Artist&perPage=25 |url-status=dead }}</ref> Pirmasis singlas iš albumo buvo daina „Do the Bartman“, atlikta Nancy Cartwright ir išleista 1990 m. rugsėjo 20 d. Dainos autorius – [[Michael Jackson]], tačiau jis nebuvo paminėtas kūrėjų sąraše.<ref>{{cite news|url=http://www.mtv.com/news/articles/1430454/19980223/jackson_michael.jhtml|title=Michael Jackson Update: News From Korea, Poland And Groening|publisher=MTV|date=1998-02-23|accessdate=2008-10-28|archive-date=2010-01-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20100109225313/http://www.mtv.com/news/articles/1430454/19980223/jackson_michael.jhtml|url-status=dead}}</ref> „The Yellow Album“ buvo išleistas 1998 m., tačiau nesulaukė didelio dėmesio nė vienoje šalyje. === „The Simpsons“ atrakcionas === [[Vaizdas:SimpsonsRide - Florida.jpg|thumb|„Simpsonų“ atrakcionas Floridoje.]] 2007 m. buvo oficialiai paskelbta, jog „Simpsonų” atrakcionas „Traškio šalis” ({{en|Krustyland}}) bus įrengtas teminiuose parkuose Floridoje „[[Universal Studios]] Orlando“ ir „Universal Studios Hollywood“. Oficialus atidarymas Floridoje įvyko 2008 m. gegužės 15 d.<ref>{{cite news|url=http://www.usatoday.com/travel/destinations/2008-04-03-orlando-attractions_N.htm|title=Orlando unveils a few new tricks to boost bookings|first=Jane|last=Clark|date=2008-04-04|accessdate=2008-08-11|publisher=[[USA Today]]}}</ref>, o [[Holivudas|Holivude]] – 2008 m. gegužės 19 d. Šiame atrakcione yra rodomi daugiau kaip 24 „Simpsonų“ personažai, įgarsinti tų pačių aktorių kaip ir seriale – Pamela Hayden, Russe Taylor ir Kelsey Grammer. Harry Shearer nusprendė nedalyvauti projekte, dėl to nė vienas jo įgarsinamų veikėjų atrakcione nekalba. === Video žaidimai === Remiantis serialu buvo išleista daug žaidimų. Kai kurie iš ankstyvųjų žaidimų – bendrovės „[[Konami]]“ žaidimas „The Simpsons“ (1991 m.) ir įmonės „Acclaim Entertainment“ žaidimas „Simpsonai: Bartas prieš kosminius mutantus“ (''The Simpsons: Bart vs. the Space Mutants'').<ref>{{cite web|url=http://pc.ign.com/objects/686/686650.html|title=The Simpsons: The Arcade Game|publisher=IGN|accessdate=2010-06-19|archive-date=2011-02-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20110219212257/http://pc.ign.com/objects/686/686650.html|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://uk.gamespot.com/nes/action/simpsonsbartvsthesm/index.html|title=Simpsons: Space Mutants|publisher=[[GameSpot]]|accessdate=2010-06-19|archive-date=2009-04-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20090408140530/http://uk.gamespot.com/nes/action/simpsonsbartvsthesm/index.html|url-status=dead}}</ref> Naujesni žaidimai – „Simpsonai: gatvės šėlimas“ (''The Simpsons: Road Rage'', 2001 m.), „Simpsonai: smok ir bėk“ (''The Simpsons: Hit & Run'', 2003 m.), „Simpsonų žaidimas“ (''The Simpsons Game'').<ref>{{cite web|url=http://ps2.ign.com/articles/166/166782p1.html|title=The Simpsons Road Rage|date=2001-11-27|publisher=IGN|author=Zdyrko, David|accessdate=2010-06-19|archive-date=2007-10-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20071013175819/http://ps2.ign.com/articles/166/166782p1.html|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://uk.ps2.ign.com/objects/552/552251.html|title=The Simpsons: Hit & Run overview|accessdate=2007-03-30|publisher=IGN|archive-date=2007-10-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20071024185956/http://uk.ps2.ign.com/objects/552/552251.html|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=The Simpsons Game review|url=http://www.gamespot.com/ps2/action/thesimpsons/review.html|publisher=GameSpot|author=Navarro, Alex|date=2007-10-29|accessdate=2007-10-30|archive-date=2012-04-13|archive-url=https://www.webcitation.org/66shgxVAF?url=http://www.gamespot.com/the-simpsons-game/reviews/the-simpsons-game-review-6182256/|url-status=dead}}</ref> Bendrovei „[[Electronic Arts]]“, kurie išleido žaidimą „Simpsonų žaidimas”, priklauso išskirtinės teisės kurti video žaidimus, kurie yra paremti serijomis, sukurtomis nuo 2005 m.<ref>{{cite news|url=http://uk.gamespot.com/news/6137028.html|title=EA secures exclusive Simpsons license|date=2005-11-04|author=Sinclair, Brendan|publisher=[[GameSpot]]|accessdate=2010-06-19}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2010 m. jie išleido žaidimą „The Simpsons Arcade“, kuris yra pritaikytas [[iPhone]] išmaniesiems telefonams.<ref>{{cite news|url=http://www.ugo.com/games/the-konami-arcade-redo-a-thon|title=The Konami Arcade Redo-A-Thon|publisher=UGO|author=Barnholt, Ray|date=2010-01-22|accessdate=2010-06-19|archive-date=2011-06-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20110615031902/http://www.ugo.com/games/the-konami-arcade-redo-a-thon|url-status=dead}}</ref> 2012 m. „Electronic Arts“ išleido kitą žaidimą „Tapped Out“, skirtą „iPhone“ išmaniesiems telefonams. Taip pat pagal serialą buvo pagamintos dvi kiniško biliardo (''pinball'') mašinos – viena iškart po pirmojo sezono, kita – 2007 m.<ref>{{cite web|url=http://www.sternpinball.com/simpsons.shtml|title=Stern Pinball, Inc. Announces A Wild "Simpsons Pinball Party"|accessdate=2007-08-12|publisher=Stern Pinball, Inc.|archive-date=2012-08-01|archive-url=https://www.webcitation.org/69a67ugdG?url=http://www.sternpinball.com/simpsons.shtml|url-status=dead}}</ref> == Prekyba == Serialo „Simpsonai“ populiarumas padėjo sukurti milijardų dolerių vertės industriją. Šeimos pavadinimas ir pagrindiniai veikėjai atsidūrė visur – nuo marškinėlių iki plakatų. Simpsonai buvo naudojami kaip pagrindinė tema tiek gerai žinomiems stalo žaidimams, kaip, pavyzdžiui, „Clue“, „[[Scrabble]]“, „[[Monopolis]]“, „Operacija“ (''Operation''), „[[Gyvenimo žaidimas]]“ (''The Game of Life''), tiek ne tokiems populiariems žaidimams – „Ką darytų Houmeris” (''What Would Homer Do'') ar „Simpsonai pavojuje!” (''Simpsons Jeopardy!''). Buvo išleista ir daug oficialių bei neoficialių „Simpsonų“ knygų, tam tikrų epizodų vadovų. Per metus buvo išleidžiama daug serijų [[DVD]] ir [[VHS]] formatu. Pirmojo sezono DVD pasirodė 2001 m. ir iškart tapo pelningiausiu TV – serialo DVD istorijoje, tačiau vėliau jį aplenkė „Šapelės šou“ (''Chappelle’s Show'') pirmojo sezono DVD.<ref>{{cite web|url=http://www.tvshowsondvd.com/news/Chappelles/2338|title=Chapelle's Show—S1 DVD Passes ''The Simpsons'' As #1 All-Time TV-DVD; Celebrates by Announcing Season 2!|accessdate=2006-07-03|author=Lambert, David|date=2004-09-19|publisher=TVshowsonDVD.com|archive-date=2007-10-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20071012183821/http://www.tvshowsondvd.com/news/Chappelles/2338|url-status=dead}}</ref> 2003 m. buvo apie 500 kompanijų iš viso pasaulio, kurios turėjo licencijas naudoti serialo „Simpsonai“ personažus savo reklamose.<ref>{{cite web|author=Bonne, Jon|url=http://today.msnbc.msn.com/id/3403870|title='Simpsons' evolves as an industry|publisher=msnbc.com|date=2003-11-07|accessdate=2009-03-08|archive-date=2010-11-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20101128134240/http://today.msnbc.msn.com/id/3403870|url-status=dead}}</ref> Kaip reklama „Simpsonų filmo“, dvylika „[[7-eleven]]“ parduotuvių buvo pakeistos į „Kwik-E-Marts“, kuriose pardavinėjo su serialu susijusius produktus. Ten buvo ir „Buzz Cola“, „Krusty-O“ dribsniai, rožinės spurgos su pabarstukais ir „Squishees“.<ref name=FOX>{{cite news | title = 7-Eleven Becomes Kwik-E-Mart for 'Simpsons Movie' Promotion | publisher = Fox News | date = 2007-07-01 | url = http://www.foxnews.com/story/0,2933,287578,00.html | accessdate = 2007-07-03 | archive-date = 2007-07-04 | archive-url = https://web.archive.org/web/20070704143203/http://www.foxnews.com/story/0%2C2933%2C287578%2C00.html | url-status = dead}}</ref> 2008 m. su filmuku „Simpsonai“ susijusių prekių visame pasaulyje buvo nupirkta už 750 milionus dolerių, kurių pusė buvo iš JAV. 2009 m. balandžio 9 d. [[Jungtinių Valstijų pašto tarnyba]] (''United States Postal Service'') atskleidė paslaptį, jog bus išleisti 44 JAV centų vertės 5 pašto ženklai su Houmeriu, Mardže, Bartu, Liza ir Mege, kurie skirti paminėti serialo dvidešimtmetį.<ref>{{cite web |url=http://www.sify.com/news/simpsons-stamps-unveiled-imagegallery-others-jfmu9Fdcadj.html|title=Simpsons` stamps unveiled |publisher=Sify News |accessdate=2009-05-16}}</ref> Pašto ženklai, sukurti Matto Groeningo, buvo pristatyti prekybai 2009 m. gegužės 7 d.<ref>{{cite news |url=http://www.cnn.com/2009/SHOWBIZ/TV/04/09/simpsons.stamps/ |title='Simpsons' stamps to hit post offices (d'oh!)| publisher = CNN |date=2009-04-09|accessdate=2009-04-09}}</ref> Jų buvo išspausdinta maždaug milijardas. „Simpsonai“ yra pirmasis TV serialas, kuris vis dar sulaukia didelio pažinimo. == Serijos == {{Main|Sąrašas:Simpsonų serijos}} == Lietuvoje == Nuo 2009 m. vasario 11 d. iki 2011 m. balandžio Lietuvoje leidybinis ženklas „Obuolys“ leido komiksą „Simpsonai“, kurio pirmus 4 numerius iš anglų kalbos vertė Ieva Barakauskaitė – tas pats žmogus, kuris verčia serijas, rodomas per [[TV3]]. Nuo 5 iki 10 komikso numerius vertė TV3 projekto „Humoro klubas“ dalyviai [[Justinas Jankevičius]] ir Paulius Ambrazevičius; nuo 10 iki 25 numerio vertė tik Paulius Ambrazevičius. 2011 m. balandį leidykla „Media Incognito“ gavo baudą už išgalvoto alaus reklamą ir laikinai sustabdė komikso leidybą. Iki 2011 m. balandžio yra išversti 25 komikso numeriai. „Simpsonų filmą“ Lietuvoje įgarsina [[Džiugas Siaurusaitis]]. == Šaltiniai == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|title=Planet Simpson: How a Cartoon Masterpiece Documented an Era and Defined a Generation|url=https://archive.org/details/planetsimpsonhow0000turn|last=Turner|first=Chris|publisher=[[Random House Canada]]|others=Foreword by [[Douglas Coupland]].|year=2004|isbn=978-0-679-31318-2|edition=1st|location=Toronto|oclc=55682258}} == Nuorodos == {{Commonscat|The Simpsons}} * [https://www.fox.com/the-simpsons/ Oficiali svetainė] {{Simpsonai}} [[Kategorija:Simpsonai| ]] 33g31uf31b5knrnaxidjh49cqr6vwbn 0 49814 7956714 7948334 2026-11-02T06:17:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956714 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mančesterio „United“ | image = [[Vaizdas:Manchester United FC.png|200px]] | fullname = Manchester United Football Club | nickname = ''The Red Devils'' (raudonieji velniai) | founded = 1878 m. | ground = [[Old Trafford]], [[Mančesteris]] | capacity = 74 879 | chairman = {{flagicon|USA}} [[Joel Glazer|Joel]] ir [[Avram Glazer]] | manager = {{flagicon|ENG}} [[Michael Carrick]] (laikinasis)<ref name="sky">{{cite web | title=Michael Carrick announced as Manchester United's head coach until end of season | website=Sky News | date=2026-01-13 | url=https://news.sky.com/story/michael-carrick-announced-as-manchester-uniteds-head-coach-13493925 | access-date=2026-01-13}}</ref> | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2025-2026 | position = 3 vieta |pattern_la1 = _manutd2425h |pattern_b1 = _manutd2425h |pattern_ra1 = _manutd2425h |pattern_sh1 = _manutd2425h |pattern_so1 = _manutd2425hl |leftarm1 = FF0000 |body1 = FF0000 |rightarm1 = FF0000 |shorts1 = FFFFFF |socks1 = 000000 |pattern_la2 = _manutd2425a |pattern_b2 = _manutd2425a |pattern_ra2 = _manutd2425a |pattern_sh2 = _manutd2425a |pattern_so2 = _manutd2425al |leftarm2 = 001A67 |body2 = 001A67 |rightarm2 = 001A67 |shorts2 = 001A67 |socks2 = 001A67 |pattern_la3 = _mufc2425t |pattern_b3 = _mufc2425t |pattern_ra3 = _mufc2425t |pattern_sh3 = _mufc2425t |pattern_so3 = _mufc2425tl |leftarm3 = FAFAFA |body3 = FAFAFA |rightarm3 = FAFAFA |shorts3 = 151515 |socks3 = FAFAFA }} '''Mančesterio „United“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mančesteris|Mančesterio]]. == Istorija == Klubas buvo įkurtas 1878 m. nedidelės [[Mančesteris|Mančesterio]] geležinkelio darbininkų grupelės iniciatyva (tuomet dar vadintas „Newton Heath LYR FC“). [[1902]] m. klubas išgyveno didelę finansinę krizę ir galėjo bankrutuoti, tačiau klubo akcijos buvo išpirktos [[John Henry Davies]] dėka, kuris sumokėjo klubo skolas ir pakeitė pavadinimą į „Manchester United“. Pirmą garsią pergalę klubas iškovojo 1908 m. laimėjęs Anglijos lygą, po metų iškovojo FA taurę, finale nugalėjęs [[Bristol City]] komandą. 1910 m. persikėlė į [[Old Trafford]] stadioną, kuriame žaidžia iki šiol. Auksiniai klubo metai buvo 1999 m., kai komanda laimėjo visus pagrindinius prizus – [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos taurę]], [[FA Taurė|FA taurę]], [[FA Premier lyga|FA Premier lygą]] ir [[Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninę taurę]]. {{fkp|1878|Newton Heath Lancashire & Yorkshire Railway FC|1890|Newton Heath FC|1902|Manchester United FC}} == Pasiekimai == {{ENGfut |20|1908, 1911, 1952, 1956, 1957, 1965, 1967, 1993, 1994, 1996, 1997, 1999, 2000, 2001, 2003, 2007, 2008, 2009, 2011, 2013 |16|1947, 1948, 1949, 1951, 1959, 1964, 1968, 1980, 1988, 1992, 1995, 1998, 2006, 2010, 2012, 2018, 2021 |6|1976, 1982, 1983, 2002, 2004, 2005, 2020 |13|1909, 1948, 1963, 1977, 1983, 1985, 1990, 1994, 1996, 1999, 2004, 2016, 2024 |8|1957, 1958, 1976, 1979, 1995, 2005, 2007, 2018 |5|1992, 2006, 2009, 2010, 2017 |4|1983, 1991, 1994, 2003 |21|1908, 1911, 1952, 1956, 1957, 1965, 1967, 1977, 1983, 1990, 1993, 1994, 1996, 1997, 2003, 2007, 2008, 2010, 2011, 2013, 2016 |9|1948, 1963, 1985, 1998, 1999, 2000, 2001, 2004, 2009}} * Anglijos II diviziono ([[Football League Championship|Futbolo lygos čempionato]]) čempionas ([[1936]], [[1975]] m.) {{ENGfl | 1892 | 2026| 100 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|I|6|1/8 f.|finalas}} {{fs4|ENG|1991–1992|I|2|1/16 f.|taurė}} {{fs4|ENG|1992–1993|I|1|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|I|1|taurė|finalas}} {{fs4|ENG|1994–1995|I|2|finalas|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1995–1996|I|1|taurė|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|I|1|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|I|2|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|I|1|taurė|1/4 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|I|1||1/16 f.}} {{fs4|ENG|2000–2001|I|1|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2001–2002|I|3|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|I|1|1/8 f.|finalas}} {{fs4|ENG|2003–2004|I|3|taurė|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|I|3|finalas|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2005–2006|I|2|1/8 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2006–2007|I|1|finalas|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|I|1|1/4 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|I|1|1/2 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2009–2010|I|2|1/32 f.|taurė}} {{Fs4|ENG|2010–2011|I|1|1/2 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2011–2012|I|2|1/16 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2012–2013|I|1|1/4 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2013–2014|I|7|1/32 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2014–2015|I|4|1/4 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2015–2016|I|5|taurė|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2016–2017|I|6|1/4 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2017–2018|I|2|finalas|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2018–2019|I|6|1/4 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2019–2020|I|3|1/2 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2020–2021|I|2|1/4 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2021–2022|I|6|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2022–2023|I|3|finalas|taurė}} {{fs4|ENG|2023–2024|I|2|taurė|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2024–2025|I|15|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2025–2026|I|3|1/32 f.|1/32 f.}} |} == [[UEFA]] varžybos == {{uefad1}} {{uefad4|1957| 1/2 f.||}} {{uefad4|1958| 1/2 f.||}} {{uefad4|1959| pasitraukė||}} {{uefad4|1964|| 1/4 f.|}} {{uefad4|1966| 1/2 f.||}} {{uefad4|1968| taurė||}} {{uefad4|1969| 1/2 f.||}} {{uefad4|1977||| 1/16 f.}} {{uefad4|1978|| 1/8 f.|}} {{uefad4|1981||| 1/32 f.}} {{uefad4|1983||| 1/32 f.}} {{uefad4|1984|| 1/2 f.|}} {{uefad4|1985||| 1/4 f.}} {{uefad4|1991|| taurė|}} {{uefad4|1992|| 1/8 f.|}} {{uefad4|1993||| 1/32 f.}} {{uefad4|1994| 1/8 f.||}} {{uefad4|1995| grupėje III v.||}} {{uefad4|1996||| 1/32 f.}} {{uefad4|1997| 1/2 f.||}} {{uefad4|1998| 1/4 f.||}} {{uefad4|1999| taurė||}} {{uefad4|2000| 1/4 f.||}} {{uefad4|2001| 1/4 f.||}} {{uefad4|2002| 1/2 f.||}} {{uefad4|2003| 1/4 f.||}} {{uefad4|2004| 1/8 f.||}} {{uefad4|2005| 1/8 f.||}} {{uefad4|2006| grupėje IV v.||}} {{uefad4|2007| 1/2 f.||}} {{uefad4|2008| taurė||}} {{uefad4|2009| finalas||}} {{uefad4|2010| 1/4 f.||}} {{uefad4|2011| finalas||}} {{uefad4|2012| grupėje III v.|| 1/8 f.}} {{uefad4|2013| 1/8 f.||}} {{uefad4|2014| 1/4 f.||}} {{uefad4|2016| grupėje III v.|| 1/8 f.}} {{uefad4|2017||| taurė}} {{uefad4|2018| 1/8 f.||}} {{uefad4|2019| 1/4 f.||}} {{uefad4|2020| || 1/2 f. }} {{uefad4|2021| grupėje III v. || finalas }} {{uefad4|2022| 1/16 f.|| }} {{uefad4|2023| || 1/8 f. }} {{uefad4|2024| grupėje IV v. || }} {{uefad4|2025| || finalas}} {{uefad2|33|5|13|taurė|taurė|taurė}} == Lietuviai == * [[Andrejus Kančelskis]], lietuvių kilmės saugas 1991–1995 m. == Treneriai == {{div col|3}} * {{flagicon|ENG}} A. H. Albut (1892–1900) * {{flagicon|ENG}} James West (1900–1903) * {{flagicon|ENG}} Ernest Mangnall (1903–1912) * {{flagicon|ENG}} John Bentley (1912–1914) * {{flagicon|ENG}} Jack Robson (1914–1921) * {{flagicon|SCO}} John Chapman (1921–1926) * {{flagicon|ENG}} Lal Hilditch (1926–1927) * {{flagicon|ENG}} Herbert Bamlett (1927–1931) * {{flagicon|ENG}} Walter Crickmer (1931–1932, 1937–1945) * {{flagicon|SCO}} Scott Duncan (1932–1937) * {{flagicon|SCO}} [[Matt Busby]] (1945–1969, 1970–1971) * {{flagicon|ENG}} Wilf McGuinness (1969–1970) * {{flagicon|IRL}} [[Frank O'Farrell]] (1971–1972) * {{flagicon|SCO}} [[Tommy Docherty]] (1972–1977) * {{flagicon|ENG}} [[Dave Sexton]] (1977–1981) * {{flagicon|ENG}} [[Ron Atkinson]] (1981–1986) * {{flagicon|SCO}} [[Alex Ferguson]] (1986–2013) * {{flagicon|SCO}} [[David Moyes]] (2013–2014) * {{flagicon|NED}} [[Louis van Gaal]] (2014–2016) * {{flagicon|POR}} [[José Mourinho]] (2016–2018) * {{flagicon|NOR}} [[Ole Gunnar Solskjær]] (2018–2021) * {{flagicon|NED}} [[Erik ten Hag]] (2022–2024) * {{flagicon|POR}} [[Ruben Amorim]] (2024–2026)<ref>https://www.bbc.com/sport/football/articles/cvg48wdmx24o</ref> * {{flagicon|ENG}} [[Michael Carrick]] (2026–) {{div col end}} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Manchester United}} * [http://www.manutd.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/manchester-united/ppjDR086/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/manchester-united/ppjDR086/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/manchester-united/startseite/verein/985 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/manchester-united-fc/475/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai]] [[Kategorija:Mančesteris]] k0gp8s2vynbvpc5stxbp95b9rq77ma4 0 49905 7956690 7948340 2026-11-02T01:23:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956690 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Liverpulio FC | image = [[Vaizdas:Liverpool FC logo.png|170px]] | fullname = Liverpool Football Club | nickname = ''The Reds'' | founded = 1892 m. kovo 15 d. | ground = [[Anfield|„Anfield“ stadionas]], [[Liverpulis]] | capacity = 53 394 | chairman = Tom Werner | manager = [[Arne Slot]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _liverpool2425h | pattern_b1 = _liverpool2425h | pattern_ra1 = _liverpool2425h | pattern_sh1 = _liverpool2425h | pattern_so1 = _liverpool2425hl | leftarm1 = E00000 | body1 = E00000 | rightarm1 = E00000 | shorts1 = E00000 | socks1 = E00000 | pattern_la2 = _liverpool2425a | pattern_b2 = _liverpool2425a | pattern_ra2 = _liverpool2425a | pattern_sh2 = _liverpool2425a | pattern_so2 = _liverpool2425al | leftarm2 = 141414 | body2 = 141414 | rightarm2 = 141414 | shorts2 = 141414 | socks2 = 141414 | pattern_la3 = _liverpool2425t | pattern_b3 = _liverpool2425t | pattern_ra3 = _liverpool2425t | pattern_sh3 = _liverpool2425t | pattern_so3 = _liverpool2425tl | leftarm3 = ffffff | body3 = ffffff | rightarm3 = ffffff | shorts3 = 000000 | socks3 = ffffff }} '''Liverpulio FC''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Liverpulis|Liverpulio]]. == Istorija == Klubą 1892 m. kovo 15 d. įkūrė [[John Houlding]]. Įkūrėjas komandai norėjo duoti pavadinimą „Everton FC and Athletic Grounds, Ltd“ (str. ''Everton Athletic''), tačiau [[Futbolo Asociacija|Anglijos futbolo asociacija]] šio pavadinimo nepripažino, tad klubas gavo „Liverpool FC“ vardą. Pirmąjį sezoną (1892–1893 m.) Liverpulio komanda laimėjo [[Lankašyro lyga|Lankašyro lygą]]. Rungtynės su ''Higher Walton'' Liverpulis laimėjo 8-0. Po metų pradėjo žaisti [[Futbolo lygos antrasis divizionas|antrajame divizione]], kur laimėjo pirmą vietą. Po nesėkmių serijos, 1953–1954 m. sezone Liverpool FC žaidė antrajame divizione. Dėl [[FA Taurė]]s klubas pirmąkart žaidė [[1914]] m., bet finale pralaimėjo [[FC Burnley]] klubui. 1959 m. gruodį buvo paskirtas naujas vyr. treneris [[Bill Shankly]], kuris visiškai pakeitė komandos sudėtį. Su juo komanda 1961–1962 m. sezone laimėjo antrajame divizione, o 1963–1964 m. po septyniolikos metų pertraukos laimėjo šalies čempionatą. Tokia pati sėkmė aplankė ir kitąmet. 1965–1966 m. iškovota pirmoji [[FA Taurė]]. 1972–1973 m. Liverpulis laimėjo aštuntą titulą ir nugalėjo [[Borussia Mönchengladbach]], buvo iškovota pirmoji Europos taurė – [[UEFA Taurė]]. Po metų vietoje Bill Shankly komandai pradėjo vadovauti jo asistentas [[Bob Paisley]]. 1975–1976 m. jo treniruojami Liverpulio futbolininkai tapo lygos čempionais ir laimėjo UEFA Taurę. 1977 m. buvo laimėta aukščiausia lyga ir pirma UEFA Čempionų taurė, finale 3-1 nugalėjus [[Borussia Mönchengladbach]]. Antrą kartą buvo laimėta 1978 m. 1-0, laimėjus prieš belgų klubą [[Club Brugge KV]]. 1979 m. laimėtas čempionatas. Po metų vėl laimėtas čempionatas, o 1980–1981 m. [[Paryžius|Paryžiuje]] laimėta trečioji Čempionų taurė. Kitus dvejus metus klubas laimėjo lygą ir lygos taurę. Valdant B. Peirsliui klubas per 9 metus laimėjo 21 taurę. [[1983]] m. Paisley perleido Liverpulio „vairą“ savo asistentui [[Joe Fagan]]. 1983–1984 m. sezone valdant naujam treneriui, komanda tapo pirmuoju Anglijos klubu laimėjusiu tris svarbiausias taures: aukščiausiąją lygą, lygos taurę ir Čempionų taurę. 1985 m. Liverpulis žaidė Čempionų taurės finale prieš [[Juventus FC]]. Prieš pat prasidedant rungtynėms įvyko baisi nelaimė. [[Briuselis|Briuselio]] ''Heysel'' stadione viena iš sienų neišlaikė didžiulės žmonių minios, griuvo ir nusinešė 39 žmonių gyvybes. Tą dieną Liverpulis pralaimėjo Juventus klubui 0-1. [[Vaizdas:John W Henry-Fenway.jpg|180px|thumb|right|Dabartinis klubo prezidentas John Henry]] [[Kenny Dalglish]], buvęs Liverpulio žaidėjas, [[1985]] m. tapo vyr. treneriu. Jis padėjo klubui laimėti tris aukščiausiosios lygos taures ir dvi FA Taures. 1989 m. rungtynėse prieš [[Nottingham Forest FC]], FA pusfinalyje, vėl įvyko nelaimė (''Hillsbrough'' nelaimė). Visiems norintiems įeiti į stadioną vadovybė paliko atvirus vartus. Po varžybų prasidėjus didelei spūsčiai ir dėl metalinės tvoros žuvo 96 sirgaliai. 1991 m. buvęs Liverpulio žaidėjas [[Graeme Souness]] tapo nauju vyr. treneriu, su kuriuo komanda laimėjo FA Taurę. Jo vadovaujamai komandai nepavyko laimėti jokių svarbesnių pergalių. [[1994]] m. [[Roy Evens]] pakeitė Souness, bet ir su nauju treneriu komanda nepakildavo aukščiau trečios vietos. [[1995]] m. komanda laimėjo tik lygos taurę, finale 2-1 nugalėjusi [[Bolton Wanderers FC]]. [[Gérard Houllier]], buvęs [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos rinktinės]] treneris, atėjo į Liverpulio komandą [[1998]] m. 1998–1999 m. sezone dirbo kartu su R. Evens, bet prasidėjus nesutarimams pastarasis 1998 m. lapkritį paliko komandą. Houllier 2000–2001 m. sezonas buvo sėkmingiausias per pastaruosius kelis dešimtmečius: laimėta [[FA Taurė]], [[Anglijos lygos taurė]] ir [[UEFA taurė]]. Tačiau [[2004]] m. jis paliko komandą užleisdamas vietą ispanui [[Rafael Benítez]]. Vadovaujant ispanų treneriui komanda sezoną baigė pirmenybes penktojoje vietoje, bet buvo iškovota dramatiška UEFA Čempionų lygos taurė [[Stambulas|Stambule]] prieš [[AC Milan]] (pralaimint 0-3 po pirmojo kėlinio). 2007 m. vasario 6 d. klubo prezidentais tapo amerikiečių verslininkai George Gillett ir Tom Hicks.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/6323037.stm</ref> [[2010]] m. [[balandžio 16]] d. klubą buvo nuspręsta parduoti. 2010 m. spalio 15 d. klubo prezidentu tapo John Henry. Klubą perėmė New England Sports Ventures (NESV), už jį buvo sumokėta, kaip pranešama, 300 mln. svarų.<ref>http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9094283.stm</ref> == Stadionas == {{main|Anfield}} Liverpulio komanda nuo pat jo įkurimo, žaidžia Anfield stadione, kuris buvo pastatytas [[1884]] m. Prieš tai Anfilde, 7-is metus žaidė kita Liverpulio komanda – [[Everton FC]]. Tačiau stadiono savininkui [[John Houlding]] pakėlus nuomos kainą nuo 100 iki 250 svarų sterlingų per metus, [[Everton FC]] nesutiko su naujomis sąlygomis, tad šis klubas [[1892]] m. persikėlė į „[[Goodison Park]]“ stadioną. Tuo metu Anfield stadione tilpo 20 000 žiūrovų. Į pirmas varžybas susirinko tik 100 žmonių. == Gerbėjai == [[Vaizdas:Liverpool v Chelsea, 2005.jpg|thumb|300px|right|Kop tribūna]] Liverpulio klubo sirgalių yra visuose pasaulio kampeliuose. 2006–2007 m. sezone Liverpulis buvo ketvirtoje [[FA Premier League|Anglijos Premier lygos]] lentelės vietoje, pagal sirgalių lankomumą. Į namų rungtynes ateidavo vidutiniškai 43 561 sirgalis, tai sudaro 99,7 % visų [[Anfield]] stadiono vietų. Sirgaliai save vadina ''Kopites'' arba ''Kops'', sirgalių sektorius vadinamas – garsiausiai dainuojantis sektorius. „[[You'll Never Walk Alone (daina)|You’ll Never Walk Alone]]“ daina, iš miuziklo Karuselė ({{angl|Carousel}}) pagal Rodgers ir Hammerstein (''Richard Rodgers ir Oscar Hammerstein II'') buvo įrašyta Liverpulio grupės [[Gerry & The Pacemakers]]. Šią dainą greit „prisijaukino“ Liverpulio sirgaliai, kuri tapo klubo himnu ir yra dainuojama nuo [[1963]] m. spalio, kiekvienuose namų rungtynėse, prieš pat žaidimo pradžią. Žodžiai ''You’ll Never Walk Alone'' yra klubo emblemoje ir ant Shankly vartų (vedančių į stadioną), kurie buvo atidengti [[1982]] m. [[rugpjūčio 2]] d. buvusiam vyr. treneriui [[Bill Shankly]] atminti. Livepulio ir [[Everton FC|Evertono]] derbis yra žinomas kaip [[Mersisaido derbis]]. Šis nesutarimas susiformavo po Evertono ir Anfieldo savininkų ginčo. Žaidžiant abiem klubams, derbio metu, buvo parodyta daugiausia raudonų kortelių Premier lygos istorijoje. Liverpulis ir [[Manchester United]] yra du sėkmingiausi Anglijos klubai. Už abu klubus sergama visame pasaulyje. Liverpulis dominavo nuo septintojo iki aštuntojo dešimtmečių laimėjęs 11 aukščiausias lygos varžybų, per 18 metų, taip pat iškovojo ketures [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] taures. Tuo tarpu Manchester United Premier lygoje dominavo nuo [[1992]] m., laimėjo 10 aukščiausios lygos varžybų ir dvi UEFA Čempionu lygas, per 16 metų. === Heysel tragedija === 1985 m. gegužės 29 d. [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] finale žaidė [[Turinas|Turino]] [[Juventus FC|Juventus]] ir Liverpulio FC klubai. Maždaug pusė valandos iki planuotos pradžios [[Briuselis|Briuselio]] ''Heysel'' stadione įvyko baisi nelaimė. Liverpulio sirgaliai sulaužė tvorą, skiriančią abiejų klubų sirgalius. Dėl spaudimo Juventus buvo priversti atsitraukti ant apgriūvusios tvoros, kuri neišlaikiusi svorio griuvo, po savimi prispaudusi žmones. Žuvo 39 futbolo fanai – 32 iš jų italai – Juventus sirgaliai, 4 belgai, 2 prancūzai ir 1 airis, bei daugiau nei 600 buvo sužeisti. Finalas buvo žaidžiamas nepaisant tragedijos. Juventus 1-0 laimėjo [[11 metrų baudinys|11 metrų baudinio]] dėka, abejotino šveicarų teisėjo Dainos sprendimu. Įvarčio autorius buvo [[Michel Platini]]. Laimėjus Čempionų lygą, žaidėjai šventė pergalę nepaisant tragedijos. Pasekmė buvo ta, kad [[UEFA]] uždraudė Anglijos klubams žaisti bet kokiose Europos varžybose, (išskyrus [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglijos rinktinę]]) Liverpulio komandai buvo pridėti dar vieneri metai. Po tragedijos, praėjus 10 metų, Heysel stadione nebuvo vykdomos jokios varžybos. 1995 m. senasis stadionas buvo nugriautas ir po metų, senojo vietoje, buvo pastatytas naujas ''King Baudouin'' stadionas. 1996 m. naujame stadione buvo sužaistos draugiškos rungtynės tarp [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|Belgijos]] ir [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos]] rinktinių. == Žymūs žaidėjai == [[Vaizdas:Elisha Scott.jpg|thumb|300px|right|[[Elisha Scott]], Liverpulio komandoje ilgiausiai žaidęs futbolininkas]] Tarpukaryje žaidė daugybė garsių žaidėjų. Tarp jų buvo [[Ephraim Longworth]] pirmasis [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglijos rinktinės]] kapitonas (1921 m.) ir vartininkas [[Elisha Scott]], kuris žaidė Liverpulio komandoje 22 metus (ilgiausiai žaidęs futbolininkas komandos istorijoje). Taip pat [[Gordon Hodgson]], kuris tarp antro ir trečio dešimtmečių 17 rungtinių pelnė po tris įvarčius. ({{En|17 hat tricks}}). Šeštajame dešimtmetyje [[Bill Shankly]] pavertė Liverpulį galingu Europiniu klubu. Žaidėjai buvo Liverpulio sėkmės raktas. Tarp jų buvo [[Ron Yeats]] ir [[Roger Hunt]], kuris pelnė 245 lygos įvarčius (vis dar klubo rekordas), taip pat buvo 1966 m. Anglijos pasaulio taurės laimėtoju dalis. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose [[Bob Paisley]] papildymas komandą buvo svarbus Liverpulio sėkmės faktorius. 1977 m. komandą papildžius dviem škotų žaidėjams: [[Alan Hansen]], kuris buvo trijų Europos taurių komandos laimėtojas ir [[Kenny Dalglish]], kuris tarp fanų buvo vadinamas ''„King Kenny“'', vėliau tapęs Liverpulio vyr. treneriu. 1980 m. valdant Pasley į komandą atėjo devyniolikmetis [[Ian Rush]], tapęs vadovaujančiu komandos vedliu, pelnęs daugybę įvarčių. Devyntajame dešimtmetyje komandoje pasirodė [[Steve McManaman]] ir [[Robbie Fowler]], vėliau iš Liverpulio akademijos prisijungė [[Michael Owen]]. Dabartinis komandos kapitonas [[Jordan Henderson]], vice kapitonas – [[James Milner]]. == Pasiekimai == {{ENGfut |20|1901, 1906, 1922, 1923, 1947, 1964, 1966, 1973, 1976, 1977, 1979, 1980, 1982, 1983, 1984, 1986, 1988, 1990, 2020, 2025 |15|1899, 1910, 1969, 1974, 1975, 1978, 1985, 1987, 1989, 1991, 2002, 2009, 2014, 2019, 2022 |9|1968, 1972, 1996, 1998, 2001, 2006, 2007, 2021, 2024 |8|1965, 1974, 1986, 1989, 1992, 2001, 2006, 2022 |7|1914, 1950, 1971, 1977, 1988, 1996, 2012 |8|1981, 1982, 1983, 1984, 1995, 2001, 2003, 2012 |3|1978, 1987, 2005, 2016 |16|1964, 1965, 1966, 1974, 1976, 1977, 1979, 1980, 1982, 1986, 1988, 1989, 1990, 2001, 2006, 2022 |10|1922, 1971, 1983, 1984, 1986, 1992, 2002, 2019, 2020, 2025}} {{ENGfl | 1894 | 2025 | 110 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|I|2|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1991–1992|I|6|taurė|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1992–1993|I|6|1/32 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|I|8|1/32 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1994–1995|I|4|1/4 f.|taurė}} {{fs4|ENG|1995–1996|I|3|finalas|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|I|4|1/16 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|I|3|1/32 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|I|7|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|I|4|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2000–2001|I|3|taurė|taurė}} {{fs4|ENG|2001–2002|I|2|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|I|5|1/16 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2003–2004|I|4|1/8 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|I|5|1/32 f.|finalas}} {{fs4|ENG|2005–2006|I|3|taurė|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2006–2007|I|3|1/32 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|I|4|1/8 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|I|2|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2009–2010|I|7|1/32 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2010–2011|I|6|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2011–2012|I|8|finalas|taurė}} {{fs4|ENG|2012–2013|I|7|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2013–2014|I|2|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2014–2015|I|6|1/2 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2015–2016|I|8|1/16 f.|finalas}} {{fs4|ENG|2016–2017|I|4|1/16 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2017–2018|I|4|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2018–2019|I|2|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2019–2020|I|1|1/8 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2020–2021|I|3|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2021–2022|I|2|taurė|taurė}} {{fs4|ENG|2022–2023|I|5|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2023–2024|I|3|1/4 f.|taurė}} |} == [[UEFA]] varžybos == {{uefad1}} {{uefad4|1965| 1/2 f.||}} {{uefad4|1966|| finalas|}} {{uefad4|1967| 1/8 f.||}} {{uefad4|1972|| 1/8 f.|}} {{uefad4|1973||| taurė}} {{uefad4|1974| 1/8 f.||}} {{uefad4|1975| 1/8 f.||}} {{uefad4|1976||| taurė}} {{uefad4|1977| taurė||}} {{uefad4|1978| taurė||}} {{uefad4|1979| 1/16 f.||}} {{uefad4|1980| 1/16 f.||}} {{uefad4|1981| taurė||}} {{uefad4|1982| 1/4 f.||}} {{uefad4|1983| 1/4 f.||}} {{uefad4|1984| taurė||}} {{uefad4|1985| finalas||}} {{uefad4|1992||| 1/4 f.}} {{uefad4|1993|| 1/8 f.|}} {{uefad4|1996||| 1/8 f.}} {{uefad4|1997|| 1/2 f.|}} {{uefad4|1998||| 1/16 f.}} {{uefad4|1999||| 1/8 f.}} {{uefad4|2001||| taurė}} {{uefad4|2002| 1/4 f.||}} {{uefad4|2003| grupėje III v.|| 1/4 f.}} {{uefad4|2004||| 1/8 f.}} {{uefad4|2005| taurė||}} {{uefad4|2006| 1/8 f.||}} {{uefad4|2007| finalas||}} {{uefad4|2008| 1/2 f.||}} {{uefad4|2009| 1/4 f.||}} {{uefad4|2010| grupėje III v.|| 1/2 f.}} {{uefad4|2011||| 1/8 f.}} {{uefad4|2013||| 1/16 f.}} {{uefad4|2015| grupėje III v.|| 1/16 f.}} {{uefad4|2016||| finalas}} {{uefad4|2018| finalas||}} {{uefad4|2019| taurė||}} {{uefad4|2020| 1/8 f.||}} {{Uefad4|2021|1/4 f.||}} {{Uefad4|2022|finalas||}} {{Uefad4|2023|1/8 f.||}} {{Uefad4|2024|||1/4 f.}} {{uefad2|26|4|15|6 x taurė |finalas|3 x taurė }} == Sudėtis == === Pagrindinė sudėtis === ''Atnaujinta: {{data|2025|1|31}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=BRA|pos=GK|name=[[Alisson]]}} {{Fs player|no= 2|nat=ENG|pos=DF|name=[[Joe Gomez]]}} {{Fs player|no= 3|nat=JPN|pos=MF|name=[[Vataru Endo]]}} {{Fs player|no= 4|nat=NED|pos=DF|name=[[Virgil van Dijk]]||other=kapitonas}} {{Fs player|no= 5|nat=FRA|pos=DF|name=[[Ibrahim Konaté]]}} {{Fs player|no= 7|nat=COL|pos=FW|name=[[Luis Díaz]]}} {{Fs player|no= 8|nat=HUN|pos=MF|name=[[Dominik Szoboszlai]]}} {{Fs player|no= 9|nat=URU|pos=FW|name=[[Darwin Núñez]]}} {{Fs player|no=10|nat=ARG|pos=FW|name=[[Alexis Mac Allister]]}} {{Fs player|no=11|nat=EGY|pos=FW|name=[[Mohamed Salah]]}} {{Fs player|no=14|nat=ITA|pos=FW|name=[[Federico Chiesa]]}} {{Fs player|no=17|nat=ENG|pos=MF|name=[[Curtis Jones]]|other=}} {{Fs player|no=18|nat=NED|pos=FW|name=[[Cody Gakpo]]|other=}} {{Fs mid}}, {{Fs player|no=19|nat=ENG|pos=MF|name=[[Harvey Elliott]]|other=}} {{Fs player|no=20|nat=POR|pos=FW|name=[[Diogo Jota]]}} {{Fs player|no=21|nat=GRE|pos=DF|name=[[Kostas Tsimikas]]}} {{Fs player|no=26|nat=SCO|pos=DF|name=[[Andrew Robertson]]}} {{Fs player|no=38|nat=NED|pos=MF|name=[[Ryan Gravenberch]]}} {{Fs player|no=56|nat=CZE|pos=GK|name=[[Vitězslav Jaroš]]}} {{Fs player|no=62|nat=IRL|pos=GK|name=[[Caoimhin Kelleher]]}} {{Fs player|no=66|nat=ENG|pos=DF|name=[[Trent Alexander-Arnold]]}} {{Fs player|no=78|nat=ENG|pos=DF|name=[[Jarell Quanah]]|other=}} {{Fs player|no=80|nat=ENG|pos=MF|name=[[Tyler Morton]]}} {{Fs player|no=84|nat=NIR|pos=DF|name=[[Conor Bradley]]}} {{Fs player|no=95|nat=ENG|pos=MF|name=[[Harvey Davies]]}} {{Fs end}} === Liverpool L.F.C. === :''Pagrindinis straipsnis – [[Liverpool L.F.C.|Moterų komanda]]''. == Treneriai == [[Vaizdas:John McKenna.jpg|thumb|right|150px|'''[[John McKenna]]''' pirmasis Liverpool FC treneris 1892–1896]] :''Pagrindinis straipsnis – [[Liverpool FC treneriai]]''. {| |width=25% valign="top"| * {{flagicon|England}} [[W. E. Barcley]] ir {{flagicon|Ireland}} [[John Mckenna]] 1892–1896 * {{flagicon|Scotland}} [[Tom Watson]] 1897–1915 * {{flagicon|England}} [[David Ashworth]] 1919–1923 * {{flagicon|Scotland}} [[Matt McQueen]] 1923–1928 * {{flagicon|England}} [[George Patterson]] 1928–1936 * {{flagicon|England}} [[George Kay]] 1936–1951 * {{flagicon|England}} [[Don Welsh]] 1951–1956 * {{flagicon|England}} [[Phil Taylor]] 1956–1959 * {{flagicon|Scotland}} [[Bill Shankly]] 1959–1974 * {{flagicon|England}} [[Bob Paisley]] 1974–1983 * {{flagicon|England}} [[Joe Fagan]] 1983–1985 |width=25% valign="top"| * {{flagicon|Scotland}} [[Kenny Dalglish]] 1985–1991 * {{flagicon|England}} [[Ronnie Moran]] 1991–1991 * {{flagicon|Scotland}} [[Graeme Souness]] 1991–1994 * {{flagicon|England}} [[Roy Evens]] 1994–1998 * {{flagicon|England}} [[Roy Evens]] ir {{flagicon|France}} [[Gérard Houllier]] 1998–1998 * {{flagicon|France}} [[Gérard Houllier]] 1998–2004 * {{flagicon|Spain}} [[Rafael Benítez]] 2004–2010 * {{flagicon|England}} [[Roy Hodgson]] 2010–2011 * {{flagicon|Scotland}} [[Kenny Dalglish]] 2011–2012 * {{flagicon|NIR}} [[Brendan Rodgers]] 2012-2015 * {{flagicon|Germany}} [[Jürgen Klopp]] 2015-2024 * {{flagicon|Netherlands}} [[Arne Slot]] 2024– |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Liverpool FC}} * [https://www.liverpoolfc.com Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/LiverpoolFC/?brand_redir=141973839152649 facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/liverpool/lId4TMwf/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/liverpool/lId4TMwf/ FLASHSCORE] {{Liverpool FC}} [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai]] [[Kategorija:Liverpulis]] cl2oa35gqzdaaf6vw4fg5vfv71w5rm7 0 61167 7956541 7898366 2026-11-01T15:45:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956541 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. Kazimiero bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 55.3498 |long = 24.1524 |foto = 2025, Lančiūnavos bažnyčia.jpeg |fotoinfo = Bažnyčia 2025 m. |arkivyskupija = Kauno |dekanatas = Kėdainių |savivaldybė = Kėdainių rajono |gyvenvietė = Lančiūnava |adresas = Liepų al. 2 |medžiaga = mūras |pastatyta = 1880 m. |stilius = [[romantizmas]] |aptarnauja = Robertas Gedvydas Skrinskas (2025) }} '''Lančiūnavos šv. Kazimiero bažnyčia''' (anksčiau '''''Lančiūnavos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia''''') – bažnyčia, stovinti [[Lančiūnava|Lančiūnavos]] kaime, prie magistralinio kelio {{A8}}. [[Romantizmas|Romantizmo]] architektūros, dailės ir sakralinis paminklas, priklausantis [[Lančiūnavos dvaras|Lančiūnavos dvaro]] sodybos pastatų kompleksui, Kultūros paveldo objektas Nr. 25736.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=25736|title=Lančiūnavos dvaro sodybos bažnyčia}}</ref> Šventoriuje išlikę senosios kapinės. == Istorija == [[Vaizdas:Lančiūnavos bažnyčia. Interjeras.jpeg|miniatiūra|left|Visą priekinę sieną už altoriaus puošia išskirtinė freska (triptikas)]] [[Lančiūnavos dvaras|Lančiūnavos dvaro]] savininkas Zigmantas Kognovickis vietoj senosios medinės bažnyčios 1863 m. pradėjo statyti mūrinę. Išmūrijus iki langų darbai dėl prasidėjusio [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] nutrūko. 1874 m. leista statyti mūrinę laidojimo [[Koplyčia|koplyčią]]. Ji pastatyta 1880 m. [[Kauno gubernatorius]] neapsižiūrėjęs leido iš senosios bažnyčios perkelti [[liturgija|liturginius]] reikmenis ir laikyti pamaldas. Netrukus leidimas atšauktas, bet gyventojai ir toliau meldėsi. 1885 m. uždrausta laikyti pamaldas. [[Rusijos imperija|Rusijos]] vidaus reikalų ministras 1886 m. leido pamaldas laikyti tik už mirusiuosius. Lančiūnavoje 1887 m. leistos dvi šventės – kovo 4 d. ir gegužės 8 d. 1960 m. Lančiūnavos bažnyčia buvo uždaryta, pastatas pritaikytas [[kino teatras|kino salei]]. 1991 m. bažnyčia vėl atidaryta.<ref name=ked>[https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/objektai/lanciunavos-sv-kazimiero-baznycia Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211026183404/https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/objektai/lanciunavos-sv-kazimiero-baznycia |date=2021-10-26 }} ''kedainiutvic.lt''</ref> [[1993]] m. minima kaip Švč. Mergelės Marijos bažnyčia,<ref>{{Misius 1993|151}}</ref> vėliau suteiktas šv. Kazimiero vardas. 2019 m. buvo atliktas bažnyčios stogo ir fasado remontas, perdažyti langai, pakeisti jau susidėvėję suolai naujais.<ref name=rin>[https://rinkosaikste.lt/susitelkusi-bendruomen-atgaivino-laninavos-banyi/ Susitelkusi bendruomenė atgaivino Lančiūnavos bažnyčią] ''rinkosaikste.lt'' 2019-12-03</ref> 2023 m. šventoriuje pastatytas ir pašventintas medinis paminklas „Negimusiems vaikams“ (idėjos sumanytojas kun. Robertas Skrinskas, išdrožė tautodailininkas Julius Urbanavičius). == Architektūra == Bažnyčia [[Eklektika (architektūra)|eklektiško]] romantizmo stiliaus, stačiakampio plano, vienos [[nava|navos]], be [[apsidė (architektūra)|apsidės]]. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, bokštas plytinis. Priekinę sieną su altoriumi puošia [[freska]]. Lubos apdailintos dekoratyvine gipso lipdinių juosta lubų perimetru su profiliuotais apvadais. Interjero puošybą papildo [[piliastras|piliastrai]], profiliuoti langų apvadai su [[kartušas|kartušais]] viršuje ir nedidelėmis [[konsolė]]mis, puoštomis augaliniais [[ornamentas|ornamentais]] apačioje. Profiliuoti [[karnizas|karnizai]] juosia [[vargonų choras|choro]] sienas išorėje ir vidaus patalpoje. Bažnyčia turi vertingų skulptūrų.<ref name=kvr/> Dvi iš jų – „[[Šv. Kazimieras]]“<ref>{{cite kvr|mc=9352|title=Skulptūra „Šv. Kazimieras“ (I)}}</ref> ir „[[Šv. Stanislovas]]“ XX a. 6 dešimtmetyje buvo perkelti į [[Apytalaukio bažnyčia|Apytalaukio bažnyčią]], o 1992 m. grąžinti į Lančiūnavą. Skulptūra „Marija su kūdikiu“ („Šv. [[Stanislovas Kostka]]“) buvo likusi Lančiūnavos bažnyčioje. === Freska === 1990 m. [[Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia|Kėdainių šv. Jurgio parapijos]] klebonas [[Juozas Vaičeliūnas]] užsakė sukurti freską bažnyčios altorinei sienai. Tuo metu vyko restauracijos darbai, grąžinant bažnyčiai sakralinę erdvę. Kino teatro laikais bažnyčios interjeras smarkiai nukentėjo. Altorinė siena tuomet visai nugriauta, nebuvo altoriaus. Atstatytoji siena turėjo du masyvius piliastrus, sieną dalijusius į tris dalis. Dailininkas permainingą bažnyčios istoriją susiejo su numatoma freskos tema, kurią buvo apibūdinęs klebonas. Freskos liejimas užtruko apie metus laiko.<ref name=rin/> [[Triptikas|Triptike]] pavaizduoti Kristaus [[nukryžiavimas]] ir [[Kryžiaus kelias|Kryžiaus kelio]] stotys: Dangun Ėmimas, Nukryžiavimas, Dangun Žengimas. Dailės kūrinys atliktas 1991–1992 m. (autorius dail. [[Bronius Rutkauskas]]).<ref name=ked/> == Paveldas == Bažnyčios [[šventorius|šventoriuje]] yra [[dubenėtas akmuo]]. Anksčiau tikėta, kad tokių akmenų duobutėje susirinkęs vanduo yra šventas. == Galerija == <gallery> Lančiūnava, bažnyčia 2.JPG|Šoninis fasadas. Bažnyčia be [[apsidė (architektūra)|apsidės]] Lanciunavos baznycia.JPG|Bažnyčia 2009 m. Dubenetasis akmuo lanciunavoje 1.JPG|[[Dubenėtasis akmuo]] ant laiptuoto postamento Dubenetasis akmuo lanciunavoje 2.JPG|Duobutė akmens viduryje Lančiūnava, bažnyčia. Vargonai.jpeg|[[Vargonų choras]] virš įėjimo durų Lančiūnava, bažnyčios kryžius.JPG|Bokšto kryžius </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} * {{Misius 1993|151–152}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of St. Casimir in Lančiūnava}} * [https://kaunoarkivyskupija.lt/lanciunava/ Arkivyskupijos informacija] * [https://www.panoramas.lt/objects/af4fbbffbd68fc25b714 Lančiūnavos šv. Kazimiero bažnyčia] ''panoramas.lt'' * {{YouTube|MTbWCd_tM9Y|Dailininkas Bronius Rutkauskas. Lančiūnavos bažnyčios freska. I dalis}} [[Kategorija:Kėdainių rajono bažnyčios]] [[Kategorija:Šv. Kazimiero bažnyčios]] [[Kategorija:Lančiūnava]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] m904c83aezprnurrot7xdeikzx4di36 0 68656 7956713 7948331 2026-11-02T06:17:19Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956713 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mančesterio „City“ | image = | fullname = Manchester City Football Club | nickname = ''The Citizens'', ''The Blues'' | founded = 1880 m. | ground = [[City of Manchester Stadium]], [[Mančesteris]] | capacity = 53 400 | chairman = {{flagicon|UAE}} [[Mansour bin Zayed Al Nahyan]] | manager = {{vlv|ITA}} [[Enzo Maresca]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2025-2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _mancity2223h | pattern_b1 = _mancity2223h | pattern_ra1 = _mancity2223h | pattern_sh1 = _mancity2223h | pattern_so1 = _mancity2223hl | leftarm1 = 78BCFF | body1 = 78BCFF | rightarm1 = 78BCFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 78BCFF | pattern_la2 = _mancity2223a | pattern_b2 = _mancity2223a | pattern_ra2 = _mancity2223a | pattern_sh2 = _mancity2223a | pattern_so2 = _mancity2223al | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _mancity2223t | pattern_b3 = _mancity2223t | pattern_ra3 = _mancity2223t | pattern_sh3 = _mancity2223t | pattern_so3 = _mancity2223tl | leftarm3 = D3FE7A | body3 = D3FE7A | rightarm3 = D3FE7A | shorts3 = 384157 | socks3 = D3FE7A }} '''Mančesterio „City“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mančesteris|Mančesterio]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1880 m. kaip „St. Mark’s (West Gorton)“, nes jį įkūrė Šv. Morkaus bažnyčios parapijiečiai iš Vest Gordono kvartalo. Taip bažnyčia siekė kovoti su [[alkoholizmas|alkoholizmu]] ir įtraukti vyrus į naują veiklą. Komanda debiutavo pralaimėjimu 1–2 [[Maklsfildas|Maklsfildo]] bažnyčios komandai. 1899 m. tuo metu jau „Manchester City“ laimėjo antrąjį Anglijos divizioną ir pakilo į [[Premier League|aukščiausią lygą]]. 1904 m. laimėjo pirmą aukščiausio rango titulą – [[FA taurė|FA taurę]] (be to, tais metais liko antri lygoje). XX a. pr. klubas toliau sėkmingai varžėsi dėl FA taurės, o 1937 m. laimėjo Pirmąją lygą. Į 1934 m. FA taurės rungtynes prieš „[[Stoke City FC|Stoke City]]“ susirinko net 84 569 sirgaliai – ilgus metus tai buvo Anglijos rekordas pagal į futbolo rungtynes susirinkusių sirgalių skaičių. Po Antrojo pasaulinio karo „Manchester City“ rungtyniavo banguotai: 1963 m. iškrito į [[Football League Championship|antrąjį divizioną]], bet 1968 m. jau laimėjo pirmąją lygą. Be to, 1969 m. vėl laimėjo FA taurę, o 1970 m. [[Taurių laimėtojų taurė|Taurių laimėtojų taurę]]. 1983 ir 1987 m. „Manchester City“ vėl iškrito į antrąjį divizioną, bet sugebėjo greitai grįžti į elitinę lygą. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje „Manchester City“ pateko į giliausią duobę savo istorijoje: 1996 m. iškrito iš Premjer lygos, o 1999 m. nukrito net į [[Anglijos Pirmoji futbolo lyga|trečiąjį divizioną]]. 2001 m. komanda perrinkta iš naujo, grįžo į antrąjį divizioną ir tą patį sezoną jį laimėjo. 2003 m. klubas persikėlė iš ''Maine Road'' stadiono į naujai pastatytą Mančesterio miesto stadioną. Kurį laiką „City“ varžėsi Premjer lygos lentelės apatinėje pusėje, tačiau 2008 m. klubą įsigijo [[JAE|Jungtinių Arabų Emyratų]] investuotojai („Abu Dhabi United Group“, vad. šeichas [[Mansūras bin Zajedas al Nahjanas]]) ir ėmė pirkti brangius žaidėjus ([[Robinho|Robinjas]], [[Carlos Tevez|Karlosas Tevesas]], [[Emmanuel Adebayor|Emanuelis Adebajoras]] ir kt.). Pradžioje tai didelių pergalių neatnešė, tačiau komandos rezultatai palaipsniui kilo. 2011 m. „City“ laimėjo FA taurę (pirmas aukščiausio rango titulas po 1976 m.) ir pirmą kartą po 1968 m. pateko į Čempionų lygą. Kitą sezoną „Manchester City“ dramatiškai laimėjo Premjer lygą – tik paskutinėmis rungtynių sekundėmis įmuštas [[Kun Agüero|Kuno Aguero]] įvartis į austaiderių „[[Queens Park Rangers]]“ vartus leido aplenkti amžinus priešininkus „[[Manchester United]]“. [[Vaizdas:ManchesterCityFC League Performance.svg|thumb|255px|„Manchester City“ pasirodymų Anglijos lygose raida]] „City“ toliau laikėsi aukštumose, o 2016 m. treneriu paskyrus [[Pep Guardiola|Pepą Gvardiolą]], visad išsilaikė tarp geriausių Anglijos komandų. Tiesa, nepaisant didelio biudžeto ir aukščiausio lygio žaidėjų, ilgą laiką klubui nesisekė laimėti Čempionų lygos. 2021 m. finale nusileista „Chelsea“, tačiau 2023 m. Gvardiolos auklėtiniai galop laimėjo ne tik Čempionų lygą, tačiau tais pačiais metais dar ir Premjer lygą bei Anglijos taurę. {{fkp|1880|West Gorton Saint Mark's CC|1884|Gorton AFC|1887|Ardwick AFC|1894|Manchester City FC}} == Pasiekimai == {{ENGfut |10|1937, 1968, 2012, 2014, 2018, 2019, 2021, 2022, 2023, 2024 |7|1904, 1921, 1977, 2013, 2015, 2020, 2026 |6|1905, 1908, 1930, 2011, 2017, 2025 |8|1904, 1934, 1956, 1969, 2011, 2019, 2023, 2026 |7|1926, 1933, 1955, 1981, 2013, 2024, 2025 |9|1970, 1976, 2014, 2016, 2018, 2019, 2020, 2021, 2026 |1|1974 |7|1937, 1968, 1972, 2012, 2018, 2019, 2024 |9|1934, 1956, 1969, 1973, 2011, 2014, 2021, 2022, 2023}} * Anglijos II diviziono ([[Football League Championship|Futbolo lygos čempionato]]) čempionas ([[1899]], [[1903]], [[1910]], [[1928]], [[1947]], [[1966]], [[2002]] m.) * Anglijos II diviziono ([[Football League Championship|Futbolo lygos čempionato]]) antroji vieta ([[1896]], [[1951]], [[1989]], [[2000]] m.) {{ENGfl | 1899 | 2026 | 96 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|I|5|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1991–1992|I|5|1/32 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1992–1993|I|9|1/4 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|I|16|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1994–1995|I|17|1/8 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|1995–1996|I|18|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|II|14|1/8 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|II|22|1/16 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|III|3|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|II|2|1/16 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2000–2001|I|18|1/8 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2001–2002|II|1|1/8 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|I|9|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2003–2004|I|16|1/8 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|I|8|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2005–2006|I|15|1/4 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2006–2007|I|14|1/4 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|I|9|1/16 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|I|10|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2009–2010|I|5|1/8 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2010–2011|I|3|taurė|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2011–2012|I|1|1/32 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|2012–2013|I|2|finalas|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2013–2014|I|1|1/4 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2014–2015|I|2|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2015–2016|I|4|1/2 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2016–2017|I|3|1/2 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2017–2018|I|1|1/8 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2018–2019|I|1|taurė|taurė}} {{fs4|ENG|2019–2020|I|2|1/2 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2020–2021|I|1|1/4 f.|taurė}} {{fs4|ENG|2021–2022|I|1|1/2 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2022–2023|I|1|taurė|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2023–2024|I|1|finalas|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2024–2025|I|3|finalas|1/32 f.}} |} == [[UEFA]] varžybos == {{uefad1}} {{uefad4|1969| 1/16 f.||}} {{uefad4|1970|| taurė|}} {{uefad4|1971|| 1/2 f.|}} {{uefad4|1973||| 1/32 f.}} {{uefad4|1977||| 1/32 f.}} {{uefad4|1978||| 1/32 f.}} {{uefad4|1979||| 1/4 f.}} {{uefad4|2004||| II atrankos etapas}} {{uefad4|2009||| 1/4 f.}} {{uefad4|2011||| 1/8 f.}} {{uefad4|2012| grupėje III v.|| 1/8 f.}} {{uefad4|2013| grupėje IV v.||}} {{uefad4|2014| 1/8 f.||}} {{uefad4|2015| 1/8 f.||}} {{uefad4|2016| 1/2 f.||}} {{uefad4|2017| 1/8 f.||}} {{uefad4|2018| 1/4 f.||}} {{uefad4|2019| 1/4 f.||}} {{uefad4|2020| 1/4 f.||}} {{Uefad4|2021|finalas||}} {{Uefad4|2022| 1/2 f.||}} {{Uefad4|2023|taurė||}} {{Uefad4|2024| 1/4 f.||}} {{Uefad4|2025| 1/8 f.||}} {{uefad2|15|2|8|taurė|taurė|1/4 f.}} == Logotipas == <gallery> Vaizdas:Mcfc.jpg| Vaizdas:Manchester City FC emblema.png| </gallery> == Treneriai == Žymesni treneriai: * {{flagicon|ENG}} [[Ernest Mangnall]] (1912–1924) * {{flagicon|ENG}} [[Sam Cowan]] (1946–1947) * {{flagicon|SCO}} [[Les McDowall]] (1950–1963) * {{flagicon|ENG}} [[Joe Mercer]] (1965–1971) * {{flagicon|ENG}} [[Tony Book]] (1974–1979, 1989, 1993) * {{flagicon|SCO}} [[Billy McNeill]] (1983–1986) * {{flagicon|ENG}} [[Peter Reid]] (1990–1993) * {{flagicon|ENG}} [[Joe Royle]] (1998–2001) * {{flagicon|ENG}} [[Kevin Keegan]] (2001–2005) * {{flagicon|ENG}} [[Stuart Pearce]] (2005–2007) * {{flagicon|SWE}} [[Sven-Göran Eriksson]] (2007–2008) * {{flagicon|WAL}} [[Mark Hughes]] (2008–2009) * {{flagicon|ITA}} [[Roberto Mancini]] (2009–2013) * {{flagicon|CHL}} [[Manuel Pellegrini]] (2013–2016) * {{flagicon|ESP}} [[Pep Guardiola]] (2016–2026) * {{flagicon|ITA}} [[Enzo Maresca]] (2026–) == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.mancity.com Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/teams/england/manchester-city-football-club/676/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/manchester-city/Wtn9Stg0/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/manchester-city/startseite/verein/281 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/manchester-city-fc/464/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Manchester City]] [[Kategorija:Mančesteris]] 6kg2qxmf586d71evd3n9hkxs0byay3e 0 72010 7956689 7921306 2026-11-02T01:13:14Z JB82 13739 7956689 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = LOSC | image = [[Vaizdas:LOSC emblema.png|200px]] | fullname = Lille Olympique Sporting Club | nickname = ''Les Dogues'', ''LOSC'' | founded = 1944 m. rugsėjo 23 d. | ground = [[Pierre-Mauroy stadionas]], [[Vilnev d'Askas]] | capacity = 50 186 | chairman = Olivier Létang | manager = [[Davide Ancelotti]] | league = [[Ligue 1]] (nuo 2000) | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1 = _lille2627h | pattern_b1 = _lille2627h | pattern_ra1 = _lille2627h | pattern_sh1 = _lille2627h | pattern_so1 = _lille2627hl | leftarm1 = FE0000 | body1 = FE0000 | rightarm1 = FE0000 | shorts1 = 221F64 | socks1 = 221F64 | pattern_la2 = _lille2627a | pattern_b2 = _lille2627a | pattern_ra2 = _lille2627a | pattern_sh2 = _lille2627a | pattern_so2 = _lille2627al | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Lilio OSC''' ({{fr|Lille Olympique Sporting Club}}), dažnai vadinama '''LOSC''', '''LOSC Lille''' – profesionalus [[Prancūzijos futbolo klubas]] iš [[Lilis|Lilio]], [[Aukštutinė Prancūzija|Aukštutinės Prancūzijos]]. Namų rungtynes žaidžia [[Pierre-Mauroy stadionas|Pierre-Mauroy stadione]], talpinančiame daugiau nei 50 tūkst. žiūrovų. == Istorija == Klubas, įkurtas [[Lilis|Lilio]] metropolijoje sujungus du klubus – 1902 m. įkurtą [[Olympique Lillois]] ir 1901 m. įkurtą [[SC Fives]]. Sėkmingiausi klubo komandos metai - po antrojo pasaulinio karo. Į aukščiausiąją Prancūzijos lygą ''[[Ligue 1]]'' paskutinį kartą pakilo 2000 metais, kur sėkmingai kovoja – 2002, 2005 ir 2006 metais komanda iškovojo teisę dalyvauti [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygoje]]. 2004 metais laimėjo [[UEFA Intertoto taurė|UEFA Intertoto taurę]]. {{fkp|1944|Stade Lillois|1945|Lille OSC}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Ligue 1|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Ligue 1|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Ligue 1|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Ligue 1|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Ligue 1|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Ligue 1|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Ligue 1|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Ligue 1|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Ligue 1|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Ligue 1|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Ligue 1|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligue 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[http://rsssf.com/tablesf/fran2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * Atnaujinta: {{data|2026|09|03}}<ref name="LOSCroster">{{cite web |language=fr |url=https://www.losc.fr/effectif/lille/76 |title=Effectif |publisher=Lille OSC |access-date=19 January 2025 |archive-date=5 September 2025 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250905212629/https://www.losc.fr/effectif/lille/76 |url-status=live}}</ref> <!-------------24-------------- READ THIS NOTICE FIRST BEFORE EDITING ---------------------------------- – Do NOT add new players before their signing is officially announced by the club through their website, including medical and signing the contract. A transfer fee agreed doesn't mean the player will sign. – Do NOT remove players before their exit is officially announced by the club. – Do NOT add or change squad numbers until it is official on the Lille OSC website – Only add numberless players that are likely to become part of the first-team – Pre-season numbers can be added temporarily with A REFERENCE – This is Wikipedia, not a football newspaper. Anything unconfirmed and unsourced will be removed on sight ------------------------------------------------------------------------------------------------------> {{fs start}} {{Fs player|no=1|nat=TUR|pos=GK|name=[[Berke Özer]]}} {{Fs player|no=2|nat=SUI|pos=DF|name=[[Loun Srdanovic]]}} {{Fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Nathan Ngoy]]}} {{Fs player|no=4|nat=BRA|pos=DF|name=[[Alexsandro (1999)|Alexsandro]]}} {{Fs player|no=6|nat=ALG|pos=MF|name=[[Nabil Bentaleb]]}} {{Fs player|no=7|nat=FRA|pos=FW|name=[[Dilane Bakwa]]|other=skol. iš [[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]}} {{Fs player|no=8|nat=FRA|pos=FW|name=[[Ethan Mbappé]]}} {{Fs player|no=9|nat=FRA|pos=FW|name=[[Olivier Giroud]]}} {{Fs player|no=10|nat=ISL|pos=MF|name=[[Hákon Haraldsson]]}} {{Fs player|no=11|nat=MAR|pos=FW|name=[[Osame Sahraoui]]}} {{Fs player|no=12|nat=PAR|pos=GK|name=[[Orlando Gill]]}} {{Fs player|no=14|nat=DEN|pos=MF|name=[[Maurits Kjærgaard]]}} {{Fs player|no=15|nat=FRA|pos=DF|name=[[Romain Perraud]]}} {{Fs player|no=16|nat=BEL|pos=GK|name=[[Arnaud Bodart]]}} {{fs mid}} {{Fs player|no=17|nat=COD|pos=MF|name=[[Ngal'ayel Mukau]]}} {{Fs player|no=18|nat=JPN|pos=FW|name=[[Ayase Ueda]]}} {{Fs player|no=19|nat=TUR|pos=FW|name=[[Başar Önal]]}} {{Fs player|no=21|nat=FRA|pos=MF|name=[[Benjamin André]]|other=C}} {{Fs player|no=22|nat=POR|pos=DF|name=[[Tiago Santos]]}} {{Fs player|no=23|nat=FRA|pos=DF|name=[[Tanguy Nianzou]]}} {{Fs player|no=24|nat=IDN|pos=DF|name=[[Calvin Verdonk]]}} {{Fs player|no=26|nat=FRA|pos=DF|name=[[Isaac Cossier]]}} {{Fs player|no=28|nat=FRA|pos=FW|name=[[Gaëtan Perrin]]}} {{Fs player|no=29|nat=MAR|pos=FW|name=[[Hamza Igamane]]}} {{Fs player|no=35|nat=FRA|pos=FW|name=[[Soriba Diaoune]]}} {{Fs player|no=38|nat=FRA|pos=DF|name=[[Maxima Goffi]]}} {{Fs player|no=|nat=GUI|pos=FW|name=[[Mohamed Bayo]]}} {{Fs player|no=|nat=POR|pos=FW|name=[[Tiago Morais]]}} {{Fs end}} == Pasiekimai == {{FRAfut |4|1946, 1954, 2011, 2021 |6|1948, 1949, 1950, 1951, 2005, 2019 |5|1952, 2001, 2006, 2012, 2014 |6|1946, 1947, 1948, 1953, 1955, 2011 |2|1945, 1949 |0||0| |0| |2|1955, 2011}} {{FRAfl | 1944 | 2026 | 67 | {{čemp}} }} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:navy;color:White" width="150" height="50" |'''LOSC''' | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''LOSC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:LOSC emblema.png|150px]]'''LOSC''' | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:LOSC emblema.png|150px]]'''LOSC''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _lilleosc1617h | pattern_b= _lilleosc1617h | pattern_ra=_lilleosc1617h | pattern_sh= _lilleosc1617h | pattern_so= _lilleosc1617h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _lilleosc1718h | pattern_b= _lilleosc1718h | pattern_ra= _lilleosc1718h | pattern_sh= _lilleosc1718h | pattern_so= _lilleosc1718h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _lille1819h | pattern_b= _lille1819h | pattern_ra= _lille1819h | pattern_sh= _lille1819h | pattern_so= _lille1819h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000b4c | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _lille1920H | pattern_b= _lille1920H | pattern_ra= _lille1920H| pattern_sh= _lille1920H | pattern_so= _lille1920H | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000b4c | socks= FFFFFF | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _lille2021h | pattern_b= _lille2021h | pattern_ra= _lille2021h | pattern_sh= _lille2021h | pattern_so= _lille2021h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000050 | socks= FFFFFF | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _LilleOSC2122h | pattern_b= _LilleOSC2122h | pattern_ra= _LilleOSC2122h | pattern_sh= _newbalancefootballwhitelogo | pattern_so= _LilleOSC2122h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000050 | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _lille2324h | pattern_b = _lille2324h | pattern_ra = _lille2324h | pattern_sh = _lille2324h | pattern_so = _lille2324hl | leftarm = FF0000 | body = FF0000 | rightarm = FF0000 | shorts = 000050 | socks = 000050 | title = {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _LilleOSC2425h | pattern_ra = | pattern_sh = _LilleOSC2425h | pattern_so = _LilleOSC2425h | leftarm = C2051B | body = C2051B | rightarm = C2051B | shorts = 101030 | socks = 101030 | title = {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _lille2526h | pattern_b = _lille2526h | pattern_ra = _lille2526h | pattern_sh = _lille2526h | pattern_so = _lille2526hl | leftarm = DC0000 | body = DC0000 | rightarm = DC0000 | shorts = 000050 | socks = 000050 | title = {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _lille2627h | pattern_b = _lille2627h | pattern_ra = _lille2627h | pattern_sh = _lille2627h | pattern_so = _lille2627hl | leftarm = FF0000 | body = FF0000 | rightarm = FF0000 | shorts = 000050 | socks = 000050 | title = {{small|2026–2027 m.}} }} |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Lille osc.png|Emblema iki 2018 m. Vaizdas:LOSC emblema.png|Emblema nuo 2018 m. </gallery> == Lietuviai == * {{flagicon|LTU}} [[Nauris Petkevičius]], saugas 2017–2020 m. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.losc.fr Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/Losc/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/lille/pfDZL71o/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/lille/pfDZL71o/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/losc-lille/startseite/verein/1082 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/lille-osc/34035/ Globalsportsarchive] {{Ligue 1}} [[Kategorija:Prancūzijos futbolo klubai]] [[Kategorija:Lilio sporto klubai]] {{DEFAULTSORT:Lille OSC}} g990sff85md3c1gm0qetmfe403my0ns 0 81688 7956718 7722287 2026-11-02T07:02:16Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas EHT_Saggitarius_A_black_hole.tif keičiamas EHT_Sagittarius_A_black_hole.tif 7956718 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Black hole - Messier 87.jpg|thumb|Super masyvi juodoji skylė [[Mesjė 87]] galaktikoje. Tai yra pirmoji šio darinio nuotrauka, padaryta [[Įvykių horizonto teleskopas|Įvykių horizonto teleskopu]]. Publikuota [[2019]] m. [[balandžio 10]] d.]] [[Vaizdas:EHT Sagittarius A black hole.tif|thumb|[[Šaulys A*|Šaulio A*]] juodoji skylė. Ši nuotrauka padaryta Įvykių horizonto teleskopu [[2017]] m., tačiau apdorota ir publikuota [[2022]] m. [[gegužės 12]] d.]] [[Vaizdas:BH LMC.png|thumb|Kompiuteriu atkurtas juodosios bedugnės vaizdas iš arti, parodantis jos „gravitacinio lęšio“ sukeltus vaizdo iškraipymus]] '''Juodoji bedugnė''' arba '''juodoji skylė''' – [[Visata|kosminis]] darinys, kurio paviršiuje, vadinamame [[įvykių horizontas|įvykių horizontu]], traukos jėga stipresnė už kritinę reikšmę, kuriai esant, [[šviesa]] dar gali palikti objekto paviršių. [[Gravitacija|Gravitacinės traukos]] jėga tos pačios masės objektui stiprėja, mažėjant jo spinduliui. Juodųjų bedugnių susidarymą ir savybes aiškina [[bendroji reliatyvumo teorija]]. == Struktūra ir savybės == Juodosios bedugnės savybės nepriklauso nuo objekto, iš kurio ji susidarė ar kuriuos ji į save įtraukė. Informacija apie juos prarandama. Juodosios bedugnės tarpusavyje skiriasi tik trimis savybėmis – [[masė|mase]], sukimosi greičiu ir elektriniu krūviu<ref>[https://web.archive.org/web/19990203021646/http://www.livingreviews.org/Articles/Volume1/1998-6heusler/ Heusler, M. (1998). „Stationary Black Holes: Uniqueness and Beyond“. Living Reviews in Relativity 1 (6).]</ref>. === Juodosios bedugnės masė === Pagal masę juodosios bedugnės skirstomos į tris grupes: * Žvaigždinės masės juodosios bedugnės masė siekia iki kelių dešimčių [[Saulė]]s masių. Susidaro iš masyvių [[žvaigždė|žvaigždžių]] jų raidos pabaigoje<ref name="Celotti">[http://arxiv.org/abs/astro-ph/9912186 Celotti, A.; Miller, J.C.; Sciama, D.W. (1999). „Astrophysical evidence for the existence of black holes“. Classical and Quantum Gravity 16 (12A): A3–A21.]</ref>. * Vidutinės juodosios bedugnės masė siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių Saulės masių. Aptinkamos [[kamuolinis spiečius|kamuolinių spiečių]] centruose<ref>[http://arxiv.org/abs/astro-ph/0508251 Gebhardt, Karl; Rich, R. M.; Ho, Luis C. (December 2005), „An Intermediate-Mass Black Hole in the Globular Cluster G1: Improved Significance from New Keck and Hubble Space Telescope Observations“, The Astrophysical Journal 634 (2): 1093–1102]</ref>. * Supermasyvios juodosios bedugnės masė siekia nuo kelių milijonų iki kelių milijardų Saulės masių. Aptinkamos [[galaktika|galaktikų]] centruose<ref>[http://adsabs.harvard.edu/abs/1993ARA&A..31..473A Antonucci, R. (1993). „Unified Models for Active Galactic Nuclei and Quasars“. Annual Reviews in Astronomy and Astrophysics 31 (1): 473–521.]</ref>. Teoriškai įmanomos ir mažesnės juodosios bedugnės, bet realybėje jos neaptiktos. === Įvykių horizontas === Įvykių horizontas – riba aplink juodąją bedugnę, iš kurios nebegali pabėgti šviesos spinduliai, tuo labiau kitos dalelės ar objektai. Nesisukančių juodųjų bedugnių įvykių horizontas sferos formos, besisukančių – suploto sferoido. Nesisukančios juodosios bedugnės įvykių horizonto sferos spindulys sutampa su kritiniu spinduliu, iki kurio suspaudus tam tikros masės objektą, jis virsta juodaja bedugne ([[Švarcšildo spindulys]]). Jis apskaičiuojamas taip: * Greitis, kuriuo reikia judėti, norint palikti traukiančią žvaigždę ar planetą, pagal Niutono dėsnius yra toks, kad kinetinė energija prilygtų gravitacinio lauko sukurtai potencinei energijai: : <math>{GMm\over r}={mv^2\over 2}</math> : kur G – [[gravitacijos konstanta]], r – atstumas nuo žvaigždės ar [[planeta|planetos]] centro, M – žvaigždės ar planetos masė, m – kylančio kūno (tarkim, raketos) masė ir v – šio kūno greitis. Iš čia reikiamas pakilti greitis (pabėgimo greitis) lygus : <math> v^2 = {2GM \over r}</math> * Kadangi šviesos greičio negali viršyti joks materialus kūnas, juodoji bedugnė atsiranda objekto spinduliui sumažėjus iki : <math>r_g = {2GM \over c^2}\,\!</math> : čia c – šviesos greitis. === Gravitacinis singuliarumas === Pagal [[bendroji reliatyvumo teorija|bendrąją reliatyvumo teoriją]], objektui susitraukus žemiau kritinio skersmens, jo tolesnio traukimosi nebegali sustabdyti jokios jėgos, todėl juodoji bedugnė susitraukia iki taško (nesisukančios juodosios bedugnės) arba apskritimo (besisukančios juodosios bedugnės)<ref name="Carroll">Carroll, Sean M. (2004). Spacetime and Geometry. Addison Wesley.</ref>. Abiems atvejais jos tūris lygus nuliui. Singuliarumo taške [[erdvėlaikis]] neapibrėžtai iškreipiamas ir žinomi fizikos dėsniai nustoja galioti<ref>Hawking, S. W. (1998). A Brief History of Time. Bantam Dell Publishing Group</ref>. Kyla viena svarbiausių šiuolaikinės fizikos problemų – reliatyvumo teorija juodųjų bedugnių atveju prieštarauja [[kvantinė fizika|kvantinei fizikai]], teigiančiai, kad dalelės negali užimti mažesnės negu jų bangos ilgis erdvės. Deja, bent šiuo metu neįmanoma nustatyti tikrosios vidinės juodųjų bedugnių struktūros, nes visais žinomais atvejais jas dengia įvykių horizontas (tai vadinama [[kosminės cenzūros hipotezė|kosmine cenzūra]]). === Tankis === Dėl [[singuliarumas|singuliarumo]] juodosios bedugnės [[tankis]] yra laikomas begaliniu. Formaliai galima apskaičiuoti įvykių horizonto apribotos erdvės tankį. Kuo mažesnis kritinis spindulys, tuo didesnis yra juo apribotos erdvės tankis, ir atvirkščiai. Laikant, kad juodosios bedugnės spindulys sutampa su jos įvykių horizonto spinduliu, jos tankį galima rasti, padalijus juodosios bedugnės masę iš kritinio spindulio rutulio tūrio: : <math>\rho=\frac{3\,c^6}{32\pi M^2G^3}</math> Pagal šią formulę randamas Saulės masės juodosios bedugnės tankis yra maždaug lygus [[atomo branduolys|atomo branduolio]] tankiui. Tuo tarpu supermasyvios bedugnės, kurios masė lygi, tarkim, 10⁸ Saulės masių, tokiu būdu apskaičiuotas tankis yra panašus į [[Vanduo|vandens]] tankį<ref name="Celotti"/>. == Susidarymas == === Gravitacinis kolapsas === Žinomos juodosios bedugnės yra gana didelės, ir manoma, jog jos susidarė šiuo būdu. [[Gravitacinis kolapsas]] įvyksta, kai objekto vidinio slėgio nebepakanka atsilaikyti prieš jo paties gravitaciją<ref name="Carroll"/>. Šia stadija užsibaigia masyvių [[Žvaigždžių evoliucija|žvaigždžių raida]]. Pasibaigus branduolinėms reakcijoms žvaigždėje, ji atvėsta, slėgis sumažėja ir ją sugniuždo jos pačios masė. Kolapso metu didžioji dalis išorinių žvaigždės sluoksnių nubloškiama tolyn (įvyksta [[supernova|supernovos]] sprogimas), todėl sugniuždomas tik žvaigždės branduolys – žvaigždės likutis, daug lengvesnis už pradinę žvaigždę. Mažesnių žvaigždžių kolapsas ribotas ir jo metu susiformuoja [[kompaktiška žvaigždė]] – [[baltoji nykštukė]] arba [[neutroninė žvaigždė]]. Tačiau, jei žvaigždės likučio masė viršija [[Tolmano–Openhaimerio–Volkovo riba|Tolmano–Openhaimerio–Volkovo ribą]] (1,3 – 3 Saulės masės), žvaigždė virsta juodąja bedugne<ref>[http://adsabs.harvard.edu/abs/1996A&A...305..871B I. Bombaci (1996). „The Maximum Mass of a Neutron Star“. Astronomy and Astrophysics 305: 871–877.]</ref>. === Pirmykštės juodosios bedugnės === Kadangi juodųjų bedugnių susidarymui reikalingas didžiulis tankis, šiuo metu gravitacinio kolapso būdu gali susidaryti tik didelės juodosios bedugnės, tačiau po [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] medžiagos tankis buvo daug didesnis negu dabar, todėl galėjo egzistuoti sąlygos susidaryti bet kokio dydžio juodosioms bedugnėms<ref>[http://arxiv.org/abs/astro-ph/0511743 Carr, B. J. (2005). "Primordial Black Holes: Do They Exist and Are They Useful? ". In Suzuki, H.; Yokoyama, J.; Suto, Y.; Sato, K. Inflating Horizon of Particle Astrophysics and Cosmology. Universal Academy Press.]</ref>. === Didelės energijos susidūrimai === Teoriškai įmanoma juodajai bedugnei susidaryti, susidūrus milžinišku greičiu (galinčiu sukurti reikiamą tankį susidūrimo metu) judančioms dalelėms ar objektams. Dar nėra nustatyta, kokių procesų metu tai galėtų nutikti. == Aptikimas == Juodoji bedugnė tiesiogiai nematoma, nes šviesa negali jos palikti. Tačiau į ją krintančios dalelės spinduliuoja stiprų rentgeno spinduliavimą, kurį galima stebėti. Taip pat galima stebėti jos gravitacinį poveikį netoli esantiems objektams. Bedugnės eksperimentiškai aptinkamos, stebint įvairius spinduliavimus, kurie susidaro veikiant jos galingam gravitaciniam laukui. Manoma, jog itin didelės juodosios bedugnės gali būti [[Reliatyvistinė čiurkšlė|reliatyvistinių čiurkšlių]] priežastimi. [[2019]] m. [[balandžio 10]] d. pirmąją juodosios bedugnės nuotrauką sėkmingai padarė [[Įvykių horizonto teleskopas|Įvykių horizonto teleskopu]], kurį sudaro 8 skirtingi super dideli teleskopai skirtingose žemės vietose.<ref>[https://www.nytimes.com/2019/04/10/science/black-hole-picture.html?comments#permid=31473598 Darkness Visible, Finally: Astronomers Capture First Ever Image of a Black Hole]</ref> Nuotraukoje matoma super galaktikos [[Messier 87]] juodoji skylė. Jos masė yra apie 7 milijardus kartų didesnė už Saulės masę.<ref>[https://www.jpl.nasa.gov/news/news.php?feature=7372 Black Hole Image Makes History]</ref> == Garavimas == Termodinamiškai juodosios bedugnės nėra stabilūs dariniai. Jos „garuoja“ dėl vadinamojo [[Hokingo spinduliavimas|Hokingo spinduliavimo]]<ref>[http://adsabs.harvard.edu/abs/1974Natur.248...30H Hawking, S. W. (1974). "Black hole explosions? ". Nature 248 (5443): 30–31.]</ref>. Yra žinoma, kad [[vakuumas]] yra kvantinių fliuktuacijų jūra. Joje nuolat atsiranda dalelių – [[antimedžiaga|antidalelių]] poros. Normaliai jos vėl tuoj pat [[anihiliacija|anihiliuoja]]. Tačiau jei tokia dalelių – antidalelių pora atsirastų išorėje įvykių horizonto, tačiau prie pat jo, yra galimybė, kad viena dalelė nuskries į juodąją bedugnę, kita išlėks. Išoriniam stebėtojui atrodys, kad juodoji bedugnė išmetė dalelę ir prarado truputį masės. Šio proceso metu bedugnė spinduliuoja kaip apskaičiuojamos temperatūros [[absoliučiai juodas kūnas]]. Žinoma, kad be tokio „garavimo“ proceso, juodoji bedugnė sugeria ir bet kokį spinduliavimą. Energijos balansas priklauso nuo juodosios bedugnės masės. Taip Mėnulio dydžio juodoji bedugnė gaus tiek pat energijos (atitinkamai ir masės) iš [[Reliktinis spinduliavimas|reliktinio spinduliavimo]], kiek išgaruos iš jos dėl Hokingo spinduliavimo. Dar didesnės juodosios bedugnės sugers daugiau energijos negu jos „išgarins“. Bedugnė, kuri šiuo metu spinduliuoja tiek pat energijos, kiek sugeria, turėtų būti maždaug Mėnulio dydžio. Mažos bedugnės garuoja labai greitai: automobilio masės bedugnė išgaruotų per 200 ns, garavimo metu tvykstelėdama 200 kartų ryškiau nei Saulė. Žinoma, laikui bėgant, reliktinis spinduliavimas silpnėja. Dėl to, maždaug po 10¹⁰⁰ metų, „išgaruos“ ir pačios masyviausios / didžiausios juodosios bedugnės. == Pavadinimo kilmė == „Juodosios skylės“ terminas pirmą kartą mokslinėje spaudoje pavartotas 1964 metų gruodžio 18 dieną „Science News Letter“ žurnale (nuo 1966 metų — [[Science News]]), skirtame mokslo ir technikos pasiekimams. [[1967]] m. šį terminą išpopuliarino fizikas [[John Wheeler|Dž. Vileris]], skaitydamas paskaitą ir naudodamas jį vietoje iki tol siūlyto „sušąlusios žvaigždės“ termino<ref>[http://authors.library.caltech.edu/14972/1/Ruffini2009p1645Phys_Today.pdf Ruffini, R.; Wheeler, J. A. (1971). „Introducing the black hole“. Physics Today 24 (1): 30–41.]</ref>. Ilgą laiką pažodinis vertimas iš anglų kalbos buvo naudojamas ir lietuvių mokslo populiarintojų. Tačiau šis terminas kiek klaidina, nes tai nėra „skylė“ erdvėje. Todėl [[2002]] metais [[Vytautas Straižys|V. Straižio]] [[Astronomijos enciklopedinis žodynas|Astronomijos enciklopediniame žodyne]] pasiūlytas naujadaras „juodoji bedugnė“. Jis tiksliau atspindi situaciją, nes išorinio stebėtojo atžvilgiu objektas, krentantis į juodąją bedugnę, niekada jos (įvykių horizonto) nepasieks. == Taip pat skaityti == * [[Baltoji bedugnė]] * [[Juodosios bedugnės informacijos paradoksas]] * [[Juodoji mikrobedugnė]] * [[Supermasyvi juodoji bedugnė]] == Šaltiniai == {{Išn}} {{Commons|Category:Black hole}} [[Kategorija:Juodosios skylės| ]] [[Kategorija:Gravitacija]] 8971fm27zi8p4ic3oicdft7ifqhaxyy 0 87183 7956638 7683747 2026-11-01T20:58:38Z Bahusia 195915 /* Idėjos */ Nuotrauka 7956638 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Antanas Poška | paveikslėlis =Antanas Poška1.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo vardas = Antanas Paškevičius | gimimo data = {{Gimė|1903|3|10}} | gimimo vieta = [[Gripkeliai]], [[Pasvalio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1992|10|16|1903|3|10}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Antakalnio kapinės]] | tautybė = [[lietuviai|lietuvis]] | sutuoktinis = Staselė Viskantaitė (1937-1941 †) <br> Marija Petrylienė (1948-1979 †) | tėvas = Jonas Paškevičius | motina = Elena Stapulionytė - Paškevičienė | vaikai = Ramutis, Laimutė ([[1950]]) | veikla = lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. | sritis = antropologija, indologija | įstaigos = | alma_mater = [[Kauno universitetas]] [[Bombėjaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius]]<br>[[Pasaulio tautų teisuolis]]<br>[[Kalkutos universitetas|Kalkutos universiteto]] garbės daktaras | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Antanas Poška }} '''Antanas Poška''' (iki 1929 m. '''''Paškevičius''''', [[1903]] m. [[kovo 10]] d. [[Gripkeliai|Gripkeliuose]], [[Pasvalio valsčius]] – [[1992]] m. [[spalio 16]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. == Biografija == Gimė [[Gripkeliai|Gripkelių]] kaime, [[Panevėžys|Panevėžio]] apskrityje. [[1915]] m. gavo dovanų pirmąjį [[esperanto]] kalbos vadovėlį. [[1921]] m. persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], dirbo statybose, [[1922]] m. įstojo į vakarinę gimnaziją. [[1923]] m. dalyvavo esperantininkų kongrese [[Niurnbergas|Niurnberge]], o [[1924]] m. lankėsi Italijoje, gavo Švietimo ministerijos patvirtintą [[esperanto]] kalbos mokytojo pažymėjimą. [[1927]]–[[1929]] ir [[1937]] m. [[Kauno radiofonas|Kauno radiofone]] vedė laidas [[esperanto]] kalba. [[1926]]–[[1929]] m. A. Poška [[Kauno universitetas|Kauno universitete]] studijavo mediciną. Poška dar vaikystėje susidomėjęs kelionėmis, kitų kraštų žmonių gyvenimu, šiam potraukiui liko ištikimas visą gyvenimą. [[1925]] m. A. Poška su dviem draugais (Č. Kaunu–Kudreikiu ir A. Bučniu) dviračiais išvyko į pirmąją kelionę po [[Lietuva|Lietuvą]], pavadintą „Be kelnių aplink Lietuvą“<ref>{{cite conference | title=Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais | booktitle=Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais | author=Algirdas Zaukas, Genovaitė Žukauskienė, Virginija Šiukščienė | year=2005 | publisher=[[Šiaulių Aušros muziejus]] | accessdate=2015-08-05 | url=http://www.muziejai.lt/siauliai/Siauliuimages/konf_tezes2005.pdf}}</ref>. Keliaudamas ėmė užrašinėti savo įspūdžius, juos skelbė spaudoje. 1928 m. su draugais įsigijo motociklą ir juo keliavo po Lietuvą, apvažiavo aplink [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]]. Ypač domėjosi [[esperanto kalba]]. Pamėgęs keliauti A. Poška nusprendė motociklu pasiekti [[Indija|Indiją]]. Ruošdamasis šiai kelionei, susipažino su kitu lietuvių keliautoju [[Matas Šalčius|Matu Šalčiumi]]. === Azijoje === [[1929]] m. rudenį A. Poška ir M. Šalčius iš [[Kaunas|Kauno]] per [[Marijampolė|Marijampolę]], [[Kybartai|Kybartus]] pasiekė [[Vokietija|Vokietiją]] ir keliavo toliau pietų kryptimi. Pasiekę [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]], persikėlė per ją ir toliau keliavo po [[Egiptas|Egiptą]]. Artimuosiuose Rytuose atsiskyrė nuo Mato Šalčiaus. Irane susirgo maliarija ir apie pusmetį turėjo praleisti [[Teheranas|Teherane]]. 1931 m. vasarį pasiekė [[Indija|Indiją]] – atvyko į [[Bombėjus|Bombėjų]]. Kelionėje daugiausia naudojosi šalių, per kurias važiavo, esperantininkų pagalba. Apie šią kelionę parašė knygą „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. [[1931]]–[[1933]] m. [[Bombėjaus universitetas|Bombėjaus universitete]] Antanas Poška studijavo antropologiją, įgijo sanskrito žinių. Ten susipažino su žymiu indų (parsų) tyrinėtoju [[Jivanji Jamshedji Modi|Dživandži Džamšedži Modžiu]]. Lydėjo Oksfordo universiteto profesorių [[Marc Aurel Stein|Aurelijų Steiną]] ekspedicijoje po [[Rytų Turkestanas|Kinijos Turkestaną]]. 1933 m. Bombėjaus universitete gavo diplomą už darbą „[[Arijai]], jų kilmė ir migracijos“. Vėliau (1934 m.) dalyvavo ekspedicijoje į [[Baltistanas|Baltistaną]], lankėsi [[Nepalas|Nepale]]. Paruošė disertaciją. [[1933]]–[[1936]] m. dalyvavo antropologinėse ekspedicijose po [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]], rinko duomenis apie [[šinų kalba]] kalbančias tauteles [[Himalajai|Himalajų]] šiaurės vakaruose, aplankė [[Mianmaras|Birmą]], [[Taklamakanas|Takla Makano dykumą]], [[Andamanai ir Nikobarai|Andamanų ir Nikobarų]] salas. [[Varanasis|Benarese]], padedamas vietinių [[panditas|panditų]], Antanas Poška gilino sanskrito žinias, paruošė „[[Bhagavadgyta|Bhagavadgytos]]“ vertimą. [[1937]] m. keliavo po [[Afganistanas|Afganistaną]], [[Iranas|Iraną]], [[Irakas|Iraką]] ir [[Turkija|Turkijos]] [[Kurdistanas|Kurdistaną]]. Turkijoje Poška buvo sulaikytas, manant jį buvus britų šnipu, kalintas, jo surinkta medžiaga ir vertimai dingo. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] surinko atsiminimų apie [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičių]] (išsp. [[1940]] m.). === Grįžus į Lietuvą === Grįžęs į Lietuvą, nuo [[1937]] m. bendradarbiavo leidiniuose [[Akademikas (žurnalas)|„Akademikas“]], „[[Lietuvos aidas]]“, [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]]. [[1937]]–[[1940]] m. [[Lietuvos esperantininkų sąjunga|Lietuvos esperantininkų sąjungos]] pirmininkas. <ref>{{ŽE|396}}</ref> [[1938]] m. – leidinio „Darbas“ redaktorius. [[1939]] m. Poška išleido du „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ tomus, persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]]. Vokiečių okupacijos metais jis pradėjo dirbti bibliotekininku, [[1944]] m. A. Poška gelbėjo [[žydai|žydų]] tautybės autorių knygas. [[1944]] m. TSRS vėl užėmus Lietuvą, dirbo LTSR švietimo komisariato bibliotekų skyriaus viršininku. [[1945]] m. [[birželio 28]] d. suimtas, kalintas [[Archangelsko sritis|Archangelsko srityje]] ir [[Komija|Komijos]] lageriuose. [[Kazachstanas|Kazachstane]] dirbo felčeriu. [[1949]]–[[1958]] m. dirbo Vidurinės Azijos kraštotyros muziejuose ([[Petropavlas|Petropavlovske]], [[Ošas|Oše]], [[Andižanas|Andižane]]), dalyvavo ekspedicijose. [[1958]] m. [[rugsėjo 18]] d. – [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|LTSR]] AT baudžiamųjų bylų kolegija nutraukė A. Poškos bylą, ir keliautojas [[1959]] m. grįžo į Lietuvą. [[1960]]–[[1969]] m. vadovavo Lietuvos esperantininkų klubui. [[1960]] m. su prof. [[Tadas Ivanauskas|Tadu Ivanausku]] keliavo į gamtos rezervatą [[Tigro Raguvos rezervatas|„Tigrų Balka“]] [[Tadžikija|Tadžikijoje]]. [[1965]]–[[1966]] m. autostopu aplankė [[Leningradas|Leningrado]] ir [[Moldavija|Moldavijos]] esperantininkus. [[1972]] m. motociklu keliavo į [[Kaukazas|Kaukazo]] ir [[Užkaukazė]]s respublikas, [[1973]] m. aplankė tremties vietą [[Komija|Komijoje]], [[1976]] m. lankėsi [[Kirgizija|Kirgizijoje]]. Paskutinįjį gyvenimo dešimtmetį jis tvarkė savo turtingą archyvą, rengė spaudai savo knygas, tačiau sovietinė [[cenzūra]] jų nepraleido. [[1987]]–[[1988]] m. svečiavosi [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]]. Devintajame dešimtmetyje sušlubavo jo sveikata ir po ilgos sunkios ligos jis [[1992]] m. mirė. Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e. == Idėjos == [[File:Antanas Poška.jpg|250px|right|thumb|Antano Poškos kapas Antakalio kapinėse]]Antanas Poška puoselėjo lietuvių ir senovės indų bendrybės idėją. Plačiai domėjosi [[arijų migracijos|arijų migracijomis]], Himalajuose ieškojo galimų bendrų lietuvių ir indoarijų protėvių. Antanas Poška parengė „Bhagavadgytos“ vertimą, kuris pradingo grįžtant Turkijoje, grįžęs į Lietuvą parengė [[Rigveda|Rigvedos]] vertimus (>100 himnų), jiems parašė komentarus. Pabrėžė lietuvių ir sanskrito kalbų panašumus, todėl vertime nevengė gretinti bendrašaknių ar panašiai skambančių žodžių. Teorijoje vadovavosi žymaus indų visuomenės veikėjo [[Bal Gangadhar Tilak|Balo Gangadharo Tilako]] vadinamąja „arkties arijų“ hipoteze, pagal kurią senovės [[senovės indoeuropiečiai|indoeuropiečių protėviai]] gyvenę už [[šiaurės poliaratis|šiaurės poliaračio]]. Tiesa, vertimai taip ir liko neišleisti ir yra saugomi [[Martyno Mažvydo biblioteka|Martyno Mažvydo bibliotekos]] archyvuose. Antanas Poška skatino Lietuvos ir Indijos tarpusavio santykius, Poškai grįžus į Lietuvą, pas jį lankėsi žymus indų kalbininkas [[Suniti Kumar Chatterji|Suniti Kumaras Čaterdži]], išleidęs monografiją ''Balts and Aryans in Their Indo-European Background''. == Apdovanojimai ir atminimas == Ant A. Poškos kapo stovi prasmingas liaudies meistro I. Užkurnio sukurtas paminklas – medinis koplytstulpis su žodžiais iš A. Poškos rankraštyje likusios knygos „Artojų pėdomis“: „Gerojo Dievo vaikai aria žemę, augina gyvulius… Blogojo Dievo vaikai – plėšikai, teroristai“. * [[1998]] m. [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius]] * [[2001]] m. [[Pasaulio tautų teisuolis|Pasaulio tautų teisuolio]] atminimo medalis * [[2014]] m. [[Kalkutos universitetas]] Antaną Pošką po mirties paskelbė garbės daktaru * [[2017]] m. [[liepos 22]] d. Klaipėdoje atidengtas paminklas Antanui Poškai atminti, kartu pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M.S.C. Memelland“. * [[2018]]–[[2019]] m. žurnalistas Rimas Bružas ir keliautojas Aurimas Mockus, vienu motociklu su priekaba atkartojo autentišką, 1929 m. A.Poškos maršrutą nuo Lietuvos iki Indijos. == Bibliografija == * ''Esperanto raktas'', [[1929]] m. (1969 m. perl.) * ''Lithuania'', [[1934]] m. * ''Vadovas po Lietuvą'', [[1938]] m. * ''Nuo Baltijos iki Bengalijos'', 2 t., [[1939]] m. * ''Kalnai lieka rymoti'', [[1970]] m. * ''Indoeuropiečių istorijos pėdsakais'', [[1988]] m. * ''Requiem'', miniatiūros, [[1989]] m. * ''Dievai, dvasios ir žmonės'', [[1993]] m. * ''Mano gyvenimo pasaka'', autobiografija, [[2003]] m. * ''Nuo Baltijos iki Bengalijos'', 9 t., [[2012]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.antanasposka.eu/ A. Poškos atminimui skirtas puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129014502/http://www.antanasposka.eu/ |date=2014-11-29 }} * [http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html Lietuvių keliautojas Antanas Poška] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120309173525/http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html |date=2012-03-09 }} * [http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html Antano Poškos gyvenimo vingiais] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120309173525/http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html |date=2012-03-09 }} * [http://asianstudies.lt/asmenybes/poska-antanas/ Įrašas asianstudies.lt] {{DEFAULTSORT:Poška, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos keliautojai]] [[Kategorija:Lietuvos antropologai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos Pasaulio teisuoliai]] [[Kategorija:Lietuvos esperantininkai]] [[Kategorija:Lietuvos orientalistai]] m68yc01wk8utbpb6zzpn15llg1e20vl 7956640 7956638 2026-11-01T21:02:21Z Bahusia 195915 /* Idėjos */ 7956640 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Antanas Poška | paveikslėlis =Antanas Poška1.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo vardas = Antanas Paškevičius | gimimo data = {{Gimė|1903|3|10}} | gimimo vieta = [[Gripkeliai]], [[Pasvalio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1992|10|16|1903|3|10}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Antakalnio kapinės]] | tautybė = [[lietuviai|lietuvis]] | sutuoktinis = Staselė Viskantaitė (1937-1941 †) <br> Marija Petrylienė (1948-1979 †) | tėvas = Jonas Paškevičius | motina = Elena Stapulionytė - Paškevičienė | vaikai = Ramutis, Laimutė ([[1950]]) | veikla = lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. | sritis = antropologija, indologija | įstaigos = | alma_mater = [[Kauno universitetas]] [[Bombėjaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius]]<br>[[Pasaulio tautų teisuolis]]<br>[[Kalkutos universitetas|Kalkutos universiteto]] garbės daktaras | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Antanas Poška }} '''Antanas Poška''' (iki 1929 m. '''''Paškevičius''''', [[1903]] m. [[kovo 10]] d. [[Gripkeliai|Gripkeliuose]], [[Pasvalio valsčius]] – [[1992]] m. [[spalio 16]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. == Biografija == Gimė [[Gripkeliai|Gripkelių]] kaime, [[Panevėžys|Panevėžio]] apskrityje. [[1915]] m. gavo dovanų pirmąjį [[esperanto]] kalbos vadovėlį. [[1921]] m. persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], dirbo statybose, [[1922]] m. įstojo į vakarinę gimnaziją. [[1923]] m. dalyvavo esperantininkų kongrese [[Niurnbergas|Niurnberge]], o [[1924]] m. lankėsi Italijoje, gavo Švietimo ministerijos patvirtintą [[esperanto]] kalbos mokytojo pažymėjimą. [[1927]]–[[1929]] ir [[1937]] m. [[Kauno radiofonas|Kauno radiofone]] vedė laidas [[esperanto]] kalba. [[1926]]–[[1929]] m. A. Poška [[Kauno universitetas|Kauno universitete]] studijavo mediciną. Poška dar vaikystėje susidomėjęs kelionėmis, kitų kraštų žmonių gyvenimu, šiam potraukiui liko ištikimas visą gyvenimą. [[1925]] m. A. Poška su dviem draugais (Č. Kaunu–Kudreikiu ir A. Bučniu) dviračiais išvyko į pirmąją kelionę po [[Lietuva|Lietuvą]], pavadintą „Be kelnių aplink Lietuvą“<ref>{{cite conference | title=Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais | booktitle=Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais | author=Algirdas Zaukas, Genovaitė Žukauskienė, Virginija Šiukščienė | year=2005 | publisher=[[Šiaulių Aušros muziejus]] | accessdate=2015-08-05 | url=http://www.muziejai.lt/siauliai/Siauliuimages/konf_tezes2005.pdf}}</ref>. Keliaudamas ėmė užrašinėti savo įspūdžius, juos skelbė spaudoje. 1928 m. su draugais įsigijo motociklą ir juo keliavo po Lietuvą, apvažiavo aplink [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]]. Ypač domėjosi [[esperanto kalba]]. Pamėgęs keliauti A. Poška nusprendė motociklu pasiekti [[Indija|Indiją]]. Ruošdamasis šiai kelionei, susipažino su kitu lietuvių keliautoju [[Matas Šalčius|Matu Šalčiumi]]. === Azijoje === [[1929]] m. rudenį A. Poška ir M. Šalčius iš [[Kaunas|Kauno]] per [[Marijampolė|Marijampolę]], [[Kybartai|Kybartus]] pasiekė [[Vokietija|Vokietiją]] ir keliavo toliau pietų kryptimi. Pasiekę [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]], persikėlė per ją ir toliau keliavo po [[Egiptas|Egiptą]]. Artimuosiuose Rytuose atsiskyrė nuo Mato Šalčiaus. Irane susirgo maliarija ir apie pusmetį turėjo praleisti [[Teheranas|Teherane]]. 1931 m. vasarį pasiekė [[Indija|Indiją]] – atvyko į [[Bombėjus|Bombėjų]]. Kelionėje daugiausia naudojosi šalių, per kurias važiavo, esperantininkų pagalba. Apie šią kelionę parašė knygą „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. [[1931]]–[[1933]] m. [[Bombėjaus universitetas|Bombėjaus universitete]] Antanas Poška studijavo antropologiją, įgijo sanskrito žinių. Ten susipažino su žymiu indų (parsų) tyrinėtoju [[Jivanji Jamshedji Modi|Dživandži Džamšedži Modžiu]]. Lydėjo Oksfordo universiteto profesorių [[Marc Aurel Stein|Aurelijų Steiną]] ekspedicijoje po [[Rytų Turkestanas|Kinijos Turkestaną]]. 1933 m. Bombėjaus universitete gavo diplomą už darbą „[[Arijai]], jų kilmė ir migracijos“. Vėliau (1934 m.) dalyvavo ekspedicijoje į [[Baltistanas|Baltistaną]], lankėsi [[Nepalas|Nepale]]. Paruošė disertaciją. [[1933]]–[[1936]] m. dalyvavo antropologinėse ekspedicijose po [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]], rinko duomenis apie [[šinų kalba]] kalbančias tauteles [[Himalajai|Himalajų]] šiaurės vakaruose, aplankė [[Mianmaras|Birmą]], [[Taklamakanas|Takla Makano dykumą]], [[Andamanai ir Nikobarai|Andamanų ir Nikobarų]] salas. [[Varanasis|Benarese]], padedamas vietinių [[panditas|panditų]], Antanas Poška gilino sanskrito žinias, paruošė „[[Bhagavadgyta|Bhagavadgytos]]“ vertimą. [[1937]] m. keliavo po [[Afganistanas|Afganistaną]], [[Iranas|Iraną]], [[Irakas|Iraką]] ir [[Turkija|Turkijos]] [[Kurdistanas|Kurdistaną]]. Turkijoje Poška buvo sulaikytas, manant jį buvus britų šnipu, kalintas, jo surinkta medžiaga ir vertimai dingo. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] surinko atsiminimų apie [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičių]] (išsp. [[1940]] m.). === Grįžus į Lietuvą === Grįžęs į Lietuvą, nuo [[1937]] m. bendradarbiavo leidiniuose [[Akademikas (žurnalas)|„Akademikas“]], „[[Lietuvos aidas]]“, [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]]. [[1937]]–[[1940]] m. [[Lietuvos esperantininkų sąjunga|Lietuvos esperantininkų sąjungos]] pirmininkas. <ref>{{ŽE|396}}</ref> [[1938]] m. – leidinio „Darbas“ redaktorius. [[1939]] m. Poška išleido du „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ tomus, persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]]. Vokiečių okupacijos metais jis pradėjo dirbti bibliotekininku, [[1944]] m. A. Poška gelbėjo [[žydai|žydų]] tautybės autorių knygas. [[1944]] m. TSRS vėl užėmus Lietuvą, dirbo LTSR švietimo komisariato bibliotekų skyriaus viršininku. [[1945]] m. [[birželio 28]] d. suimtas, kalintas [[Archangelsko sritis|Archangelsko srityje]] ir [[Komija|Komijos]] lageriuose. [[Kazachstanas|Kazachstane]] dirbo felčeriu. [[1949]]–[[1958]] m. dirbo Vidurinės Azijos kraštotyros muziejuose ([[Petropavlas|Petropavlovske]], [[Ošas|Oše]], [[Andižanas|Andižane]]), dalyvavo ekspedicijose. [[1958]] m. [[rugsėjo 18]] d. – [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|LTSR]] AT baudžiamųjų bylų kolegija nutraukė A. Poškos bylą, ir keliautojas [[1959]] m. grįžo į Lietuvą. [[1960]]–[[1969]] m. vadovavo Lietuvos esperantininkų klubui. [[1960]] m. su prof. [[Tadas Ivanauskas|Tadu Ivanausku]] keliavo į gamtos rezervatą [[Tigro Raguvos rezervatas|„Tigrų Balka“]] [[Tadžikija|Tadžikijoje]]. [[1965]]–[[1966]] m. autostopu aplankė [[Leningradas|Leningrado]] ir [[Moldavija|Moldavijos]] esperantininkus. [[1972]] m. motociklu keliavo į [[Kaukazas|Kaukazo]] ir [[Užkaukazė]]s respublikas, [[1973]] m. aplankė tremties vietą [[Komija|Komijoje]], [[1976]] m. lankėsi [[Kirgizija|Kirgizijoje]]. Paskutinįjį gyvenimo dešimtmetį jis tvarkė savo turtingą archyvą, rengė spaudai savo knygas, tačiau sovietinė [[cenzūra]] jų nepraleido. [[1987]]–[[1988]] m. svečiavosi [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]]. Devintajame dešimtmetyje sušlubavo jo sveikata ir po ilgos sunkios ligos jis [[1992]] m. mirė. Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e. == Idėjos == Antanas Poška puoselėjo lietuvių ir senovės indų bendrybės idėją. Plačiai domėjosi [[arijų migracijos|arijų migracijomis]], Himalajuose ieškojo galimų bendrų lietuvių ir indoarijų protėvių. Antanas Poška parengė „Bhagavadgytos“ vertimą, kuris pradingo grįžtant Turkijoje, grįžęs į Lietuvą parengė [[Rigveda|Rigvedos]] vertimus (>100 himnų), jiems parašė komentarus. Pabrėžė lietuvių ir sanskrito kalbų panašumus, todėl vertime nevengė gretinti bendrašaknių ar panašiai skambančių žodžių. Teorijoje vadovavosi žymaus indų visuomenės veikėjo [[Bal Gangadhar Tilak|Balo Gangadharo Tilako]] vadinamąja „arkties arijų“ hipoteze, pagal kurią senovės [[senovės indoeuropiečiai|indoeuropiečių protėviai]] gyvenę už [[šiaurės poliaratis|šiaurės poliaračio]]. Tiesa, vertimai taip ir liko neišleisti ir yra saugomi [[Martyno Mažvydo biblioteka|Martyno Mažvydo bibliotekos]] archyvuose. Antanas Poška skatino Lietuvos ir Indijos tarpusavio santykius, Poškai grįžus į Lietuvą, pas jį lankėsi žymus indų kalbininkas [[Suniti Kumar Chatterji|Suniti Kumaras Čaterdži]], išleidęs monografiją ''Balts and Aryans in Their Indo-European Background''. == Apdovanojimai ir atminimas == Ant A. Poškos kapo stovi prasmingas liaudies meistro I. Užkurnio sukurtas paminklas – medinis koplytstulpis su žodžiais iš A. Poškos rankraštyje likusios knygos „Artojų pėdomis“: „Gerojo Dievo vaikai aria žemę, augina gyvulius… Blogojo Dievo vaikai – plėšikai, teroristai“. * [[1998]] m. [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius]] * [[2001]] m. [[Pasaulio tautų teisuolis|Pasaulio tautų teisuolio]] atminimo medalis * [[2014]] m. [[Kalkutos universitetas]] Antaną Pošką po mirties paskelbė garbės daktaru * [[2017]] m. [[liepos 22]] d. Klaipėdoje atidengtas paminklas Antanui Poškai atminti, kartu pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M.S.C. Memelland“. * [[2018]]–[[2019]] m. žurnalistas Rimas Bružas ir keliautojas Aurimas Mockus, vienu motociklu su priekaba atkartojo autentišką, 1929 m. A.Poškos maršrutą nuo Lietuvos iki Indijos. == Bibliografija == * ''Esperanto raktas'', [[1929]] m. (1969 m. perl.) * ''Lithuania'', [[1934]] m. * ''Vadovas po Lietuvą'', [[1938]] m. * ''Nuo Baltijos iki Bengalijos'', 2 t., [[1939]] m. * ''Kalnai lieka rymoti'', [[1970]] m. * ''Indoeuropiečių istorijos pėdsakais'', [[1988]] m. * ''Requiem'', miniatiūros, [[1989]] m. * ''Dievai, dvasios ir žmonės'', [[1993]] m. * ''Mano gyvenimo pasaka'', autobiografija, [[2003]] m. * ''Nuo Baltijos iki Bengalijos'', 9 t., [[2012]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.antanasposka.eu/ A. Poškos atminimui skirtas puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129014502/http://www.antanasposka.eu/ |date=2014-11-29 }} * [http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html Lietuvių keliautojas Antanas Poška] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120309173525/http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html |date=2012-03-09 }} * [http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html Antano Poškos gyvenimo vingiais] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120309173525/http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html |date=2012-03-09 }} * [http://asianstudies.lt/asmenybes/poska-antanas/ Įrašas asianstudies.lt] {{DEFAULTSORT:Poška, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos keliautojai]] [[Kategorija:Lietuvos antropologai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos Pasaulio teisuoliai]] [[Kategorija:Lietuvos esperantininkai]] [[Kategorija:Lietuvos orientalistai]] hm5vyxayga4v0hi8shzc96n2xboitrv 7956641 7956640 2026-11-01T21:02:36Z Bahusia 195915 /* Grįžus į Lietuvą */ 7956641 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Antanas Poška | paveikslėlis =Antanas Poška1.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo vardas = Antanas Paškevičius | gimimo data = {{Gimė|1903|3|10}} | gimimo vieta = [[Gripkeliai]], [[Pasvalio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1992|10|16|1903|3|10}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Antakalnio kapinės]] | tautybė = [[lietuviai|lietuvis]] | sutuoktinis = Staselė Viskantaitė (1937-1941 †) <br> Marija Petrylienė (1948-1979 †) | tėvas = Jonas Paškevičius | motina = Elena Stapulionytė - Paškevičienė | vaikai = Ramutis, Laimutė ([[1950]]) | veikla = lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. | sritis = antropologija, indologija | įstaigos = | alma_mater = [[Kauno universitetas]] [[Bombėjaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius]]<br>[[Pasaulio tautų teisuolis]]<br>[[Kalkutos universitetas|Kalkutos universiteto]] garbės daktaras | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Antanas Poška }} '''Antanas Poška''' (iki 1929 m. '''''Paškevičius''''', [[1903]] m. [[kovo 10]] d. [[Gripkeliai|Gripkeliuose]], [[Pasvalio valsčius]] – [[1992]] m. [[spalio 16]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. == Biografija == Gimė [[Gripkeliai|Gripkelių]] kaime, [[Panevėžys|Panevėžio]] apskrityje. [[1915]] m. gavo dovanų pirmąjį [[esperanto]] kalbos vadovėlį. [[1921]] m. persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], dirbo statybose, [[1922]] m. įstojo į vakarinę gimnaziją. [[1923]] m. dalyvavo esperantininkų kongrese [[Niurnbergas|Niurnberge]], o [[1924]] m. lankėsi Italijoje, gavo Švietimo ministerijos patvirtintą [[esperanto]] kalbos mokytojo pažymėjimą. [[1927]]–[[1929]] ir [[1937]] m. [[Kauno radiofonas|Kauno radiofone]] vedė laidas [[esperanto]] kalba. [[1926]]–[[1929]] m. A. Poška [[Kauno universitetas|Kauno universitete]] studijavo mediciną. Poška dar vaikystėje susidomėjęs kelionėmis, kitų kraštų žmonių gyvenimu, šiam potraukiui liko ištikimas visą gyvenimą. [[1925]] m. A. Poška su dviem draugais (Č. Kaunu–Kudreikiu ir A. Bučniu) dviračiais išvyko į pirmąją kelionę po [[Lietuva|Lietuvą]], pavadintą „Be kelnių aplink Lietuvą“<ref>{{cite conference | title=Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais | booktitle=Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais | author=Algirdas Zaukas, Genovaitė Žukauskienė, Virginija Šiukščienė | year=2005 | publisher=[[Šiaulių Aušros muziejus]] | accessdate=2015-08-05 | url=http://www.muziejai.lt/siauliai/Siauliuimages/konf_tezes2005.pdf}}</ref>. Keliaudamas ėmė užrašinėti savo įspūdžius, juos skelbė spaudoje. 1928 m. su draugais įsigijo motociklą ir juo keliavo po Lietuvą, apvažiavo aplink [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]]. Ypač domėjosi [[esperanto kalba]]. Pamėgęs keliauti A. Poška nusprendė motociklu pasiekti [[Indija|Indiją]]. Ruošdamasis šiai kelionei, susipažino su kitu lietuvių keliautoju [[Matas Šalčius|Matu Šalčiumi]]. === Azijoje === [[1929]] m. rudenį A. Poška ir M. Šalčius iš [[Kaunas|Kauno]] per [[Marijampolė|Marijampolę]], [[Kybartai|Kybartus]] pasiekė [[Vokietija|Vokietiją]] ir keliavo toliau pietų kryptimi. Pasiekę [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]], persikėlė per ją ir toliau keliavo po [[Egiptas|Egiptą]]. Artimuosiuose Rytuose atsiskyrė nuo Mato Šalčiaus. Irane susirgo maliarija ir apie pusmetį turėjo praleisti [[Teheranas|Teherane]]. 1931 m. vasarį pasiekė [[Indija|Indiją]] – atvyko į [[Bombėjus|Bombėjų]]. Kelionėje daugiausia naudojosi šalių, per kurias važiavo, esperantininkų pagalba. Apie šią kelionę parašė knygą „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. [[1931]]–[[1933]] m. [[Bombėjaus universitetas|Bombėjaus universitete]] Antanas Poška studijavo antropologiją, įgijo sanskrito žinių. Ten susipažino su žymiu indų (parsų) tyrinėtoju [[Jivanji Jamshedji Modi|Dživandži Džamšedži Modžiu]]. Lydėjo Oksfordo universiteto profesorių [[Marc Aurel Stein|Aurelijų Steiną]] ekspedicijoje po [[Rytų Turkestanas|Kinijos Turkestaną]]. 1933 m. Bombėjaus universitete gavo diplomą už darbą „[[Arijai]], jų kilmė ir migracijos“. Vėliau (1934 m.) dalyvavo ekspedicijoje į [[Baltistanas|Baltistaną]], lankėsi [[Nepalas|Nepale]]. Paruošė disertaciją. [[1933]]–[[1936]] m. dalyvavo antropologinėse ekspedicijose po [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]], rinko duomenis apie [[šinų kalba]] kalbančias tauteles [[Himalajai|Himalajų]] šiaurės vakaruose, aplankė [[Mianmaras|Birmą]], [[Taklamakanas|Takla Makano dykumą]], [[Andamanai ir Nikobarai|Andamanų ir Nikobarų]] salas. [[Varanasis|Benarese]], padedamas vietinių [[panditas|panditų]], Antanas Poška gilino sanskrito žinias, paruošė „[[Bhagavadgyta|Bhagavadgytos]]“ vertimą. [[1937]] m. keliavo po [[Afganistanas|Afganistaną]], [[Iranas|Iraną]], [[Irakas|Iraką]] ir [[Turkija|Turkijos]] [[Kurdistanas|Kurdistaną]]. Turkijoje Poška buvo sulaikytas, manant jį buvus britų šnipu, kalintas, jo surinkta medžiaga ir vertimai dingo. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] surinko atsiminimų apie [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičių]] (išsp. [[1940]] m.). === Grįžus į Lietuvą === [[File:Antanas Poška.jpg|250px|right|thumb|Antano Poškos kapas Antakalio kapinėse]]Grįžęs į Lietuvą, nuo [[1937]] m. bendradarbiavo leidiniuose [[Akademikas (žurnalas)|„Akademikas“]], „[[Lietuvos aidas]]“, [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]]. [[1937]]–[[1940]] m. [[Lietuvos esperantininkų sąjunga|Lietuvos esperantininkų sąjungos]] pirmininkas. <ref>{{ŽE|396}}</ref> [[1938]] m. – leidinio „Darbas“ redaktorius. [[1939]] m. Poška išleido du „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ tomus, persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]]. Vokiečių okupacijos metais jis pradėjo dirbti bibliotekininku, [[1944]] m. A. Poška gelbėjo [[žydai|žydų]] tautybės autorių knygas. [[1944]] m. TSRS vėl užėmus Lietuvą, dirbo LTSR švietimo komisariato bibliotekų skyriaus viršininku. [[1945]] m. [[birželio 28]] d. suimtas, kalintas [[Archangelsko sritis|Archangelsko srityje]] ir [[Komija|Komijos]] lageriuose. [[Kazachstanas|Kazachstane]] dirbo felčeriu. [[1949]]–[[1958]] m. dirbo Vidurinės Azijos kraštotyros muziejuose ([[Petropavlas|Petropavlovske]], [[Ošas|Oše]], [[Andižanas|Andižane]]), dalyvavo ekspedicijose. [[1958]] m. [[rugsėjo 18]] d. – [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|LTSR]] AT baudžiamųjų bylų kolegija nutraukė A. Poškos bylą, ir keliautojas [[1959]] m. grįžo į Lietuvą. [[1960]]–[[1969]] m. vadovavo Lietuvos esperantininkų klubui. [[1960]] m. su prof. [[Tadas Ivanauskas|Tadu Ivanausku]] keliavo į gamtos rezervatą [[Tigro Raguvos rezervatas|„Tigrų Balka“]] [[Tadžikija|Tadžikijoje]]. [[1965]]–[[1966]] m. autostopu aplankė [[Leningradas|Leningrado]] ir [[Moldavija|Moldavijos]] esperantininkus. [[1972]] m. motociklu keliavo į [[Kaukazas|Kaukazo]] ir [[Užkaukazė]]s respublikas, [[1973]] m. aplankė tremties vietą [[Komija|Komijoje]], [[1976]] m. lankėsi [[Kirgizija|Kirgizijoje]]. Paskutinįjį gyvenimo dešimtmetį jis tvarkė savo turtingą archyvą, rengė spaudai savo knygas, tačiau sovietinė [[cenzūra]] jų nepraleido. [[1987]]–[[1988]] m. svečiavosi [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]]. Devintajame dešimtmetyje sušlubavo jo sveikata ir po ilgos sunkios ligos jis [[1992]] m. mirė. Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e. == Idėjos == Antanas Poška puoselėjo lietuvių ir senovės indų bendrybės idėją. Plačiai domėjosi [[arijų migracijos|arijų migracijomis]], Himalajuose ieškojo galimų bendrų lietuvių ir indoarijų protėvių. Antanas Poška parengė „Bhagavadgytos“ vertimą, kuris pradingo grįžtant Turkijoje, grįžęs į Lietuvą parengė [[Rigveda|Rigvedos]] vertimus (>100 himnų), jiems parašė komentarus. Pabrėžė lietuvių ir sanskrito kalbų panašumus, todėl vertime nevengė gretinti bendrašaknių ar panašiai skambančių žodžių. Teorijoje vadovavosi žymaus indų visuomenės veikėjo [[Bal Gangadhar Tilak|Balo Gangadharo Tilako]] vadinamąja „arkties arijų“ hipoteze, pagal kurią senovės [[senovės indoeuropiečiai|indoeuropiečių protėviai]] gyvenę už [[šiaurės poliaratis|šiaurės poliaračio]]. Tiesa, vertimai taip ir liko neišleisti ir yra saugomi [[Martyno Mažvydo biblioteka|Martyno Mažvydo bibliotekos]] archyvuose. Antanas Poška skatino Lietuvos ir Indijos tarpusavio santykius, Poškai grįžus į Lietuvą, pas jį lankėsi žymus indų kalbininkas [[Suniti Kumar Chatterji|Suniti Kumaras Čaterdži]], išleidęs monografiją ''Balts and Aryans in Their Indo-European Background''. == Apdovanojimai ir atminimas == Ant A. Poškos kapo stovi prasmingas liaudies meistro I. Užkurnio sukurtas paminklas – medinis koplytstulpis su žodžiais iš A. Poškos rankraštyje likusios knygos „Artojų pėdomis“: „Gerojo Dievo vaikai aria žemę, augina gyvulius… Blogojo Dievo vaikai – plėšikai, teroristai“. * [[1998]] m. [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius]] * [[2001]] m. [[Pasaulio tautų teisuolis|Pasaulio tautų teisuolio]] atminimo medalis * [[2014]] m. [[Kalkutos universitetas]] Antaną Pošką po mirties paskelbė garbės daktaru * [[2017]] m. [[liepos 22]] d. Klaipėdoje atidengtas paminklas Antanui Poškai atminti, kartu pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M.S.C. Memelland“. * [[2018]]–[[2019]] m. žurnalistas Rimas Bružas ir keliautojas Aurimas Mockus, vienu motociklu su priekaba atkartojo autentišką, 1929 m. A.Poškos maršrutą nuo Lietuvos iki Indijos. == Bibliografija == * ''Esperanto raktas'', [[1929]] m. (1969 m. perl.) * ''Lithuania'', [[1934]] m. * ''Vadovas po Lietuvą'', [[1938]] m. * ''Nuo Baltijos iki Bengalijos'', 2 t., [[1939]] m. * ''Kalnai lieka rymoti'', [[1970]] m. * ''Indoeuropiečių istorijos pėdsakais'', [[1988]] m. * ''Requiem'', miniatiūros, [[1989]] m. * ''Dievai, dvasios ir žmonės'', [[1993]] m. * ''Mano gyvenimo pasaka'', autobiografija, [[2003]] m. * ''Nuo Baltijos iki Bengalijos'', 9 t., [[2012]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.antanasposka.eu/ A. Poškos atminimui skirtas puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129014502/http://www.antanasposka.eu/ |date=2014-11-29 }} * [http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html Lietuvių keliautojas Antanas Poška] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120309173525/http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html |date=2012-03-09 }} * [http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html Antano Poškos gyvenimo vingiais] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120309173525/http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04poska.html |date=2012-03-09 }} * [http://asianstudies.lt/asmenybes/poska-antanas/ Įrašas asianstudies.lt] {{DEFAULTSORT:Poška, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos keliautojai]] [[Kategorija:Lietuvos antropologai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos Pasaulio teisuoliai]] [[Kategorija:Lietuvos esperantininkai]] [[Kategorija:Lietuvos orientalistai]] snuewe3bnf1owgpodlr431hh0jtp3ye 0 104882 7956679 7916652 2026-11-01T23:28:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956679 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = Ligue 2 2024 Logo.png |founded = 1933 m. |country = {{flag|FRA}} |level = 2-oji pakopa |teams = 18 |champions = [[AJ Auxerre]] |season = 2023–2024 |promotion = [[Ligue 1]] |relegation = [[Prancūzijos nacionalinis čempionatas]] }} '''Ligue 2''' arba '''Antra lyga''' ({{fr|Ligue 2}}) – [[Prancūzijos futbolas|Prancūzijos futbolo]] 2-oji pakopa, taip pat antrasis [[Prancūzijos futbolo lyga|Prancūzijos futbolo lygos]] divizionas. Divizione žaidžia 20 komandų. Po kiekvieno sezono trys aukščiausias vietas užėmusios komandos patekdavo į I lygą. Po 2015–2016 m. sezono nuspręsta, kad tik dvi komandos iškart pakils į I lygą, o 3–5 vietas užėmusios komandos, kartu su 18-ą vietą I lygoje užėmusia komanda kovos dėl vienos vietos I lygoje. Trys žemiausias vietas užėmusios komandos iškrenta į trečiąjį lygmenį – Nacionalinį čempionatą. Kadangi II lyga yra profesionali lyga, iškritę klubai gali prarasti profesionalaus klubo statusą. == Istorija == Antrojo profesionalų diviziono statutas patvirtintas 1933 m. 1992 m. statutas pakeistas, o 2002 m. lyga pervadinta į „Championnat de France de football de ligue 2“. Kai kuriais sezonais lyga būdavo ne vieninga, o vykdavo dviejų–trijų zonų turnyrai. {{fkp|1933|Division Interrégionale|1970|National|1972|Division 2|2002|Ligue 2}} == Titulai == 1933–2024 m. lygos nugalėtojais yra tapęs 41 klubas, tarp jų daugiausia – [[AC Le Havre]] (6 kartus). {{čempionų suvestinė}} |- | [[AC Le Havre]] || 6 || 1937–38, 1958–59, 1984–85, 1990–91, 2007–08, 2022–23 |- | [[AS Nancy]] || 5 || 1974–75, 1989–90, 1997–98, 2004–05, 2015–16 |- | [[FC Metz]] || 4 || 1934–35, 2006–07, 2013–14, 2018–19 |- | [[RC Lens]] || 4 || 1936–37, 1948–49, 1972–73, 2008–09 |- | [[OGC Nice]] || 4 || 1947–48, 1964–65, 1969–70, 1993–94 |- | [[OSC Lille]] || 4 || 1963–64, 1973–74, 1977–78, 1999–2000 |- | [[FC Toulouse]] || 4 || 1952–53, 1981–82, 2002–03, 2021–22 |- | [[Herault Montpellier]] || 3 || 1945–46, 1960–61, 1986–87 |- | [[AS Saint-Etienne]] || 3 || 1962–63, 1998–99, 2003–04 |- | [[RC Strasbourg]] || 3 || 1976–77, 1987–88, 2016–17 |- | [[Olympique Lyon]] || 3 || 1950–51, 1953–54, 1988–89 |- | [[Stade Rennes]] || 2 || 1955–56, 1982–83 |- | [[US Valenciennes]] || 2 || 1971–72, 2005–06 |- | [[SCO Angers]] || 2 || 1968–69, 1975–76 |- | [[Red Star Paris]] || 2 || 1933–34, 1938–39 |- | [[Sochaux Montbeliard]] || 2 || 1946–47, 2000–01 |- | [[AC Ajaccio]] || 2 || 1966–67, 2001–02 |- | [[SM Caen]] || 2 || 1995–96, 2009–10 |- | [[ESTAC Troyes]] || 2 || 2014–15, 2020–21 |- | [[Olympique Ales]] || 2 || 1933–34, 1956–57 |- | [[FC Nancy]] || 2 || 1945–46, 1957–58 |- | [[Stade Reims]] || 2 || 1965–66, 2017–18 |- | [[Foot Grenoble]] || 2 || 1959–60, 1961–62 |- | [[SC Bastia]] || 2 || 1967–68, 2011–12 |- | [[AJ Auxerre]] || 2 || 1979–80, 2023–24 |- | [[Olympique Nimes]] || 1 || 1949–50 |- | [[Ardennes Sedan]] || 1 || 1954–55 |- | [[Stade Brest]] || 1 || 1980–81 |- | [[Olympique Marseille]] || 1 || 1994–95 |- | [[AS Monaco]] || 1 || 2012–13 |- | [[FC Rouen]] || 1 || 1935–36 |- | [[Stade Francais Paris]] || 1 || 1951–52 |- | [[FC Lorient]] || 1 || 2019–20 |- | [[FC Tours]] || 1 || 1983–84 |- | [[Girondins Bordeaux]] || 1 || 1991–92 |- | [[Paris Saint-Germain]] || 1 || 1970–71 |- | [[FC Gueugnon]] || 1 || 1978–79 |- | [[RCF Paris]] || 1 || 1985–86 |- | [[FC Martigues]] || 1 || 1992–93 |- | [[LB Chateauroux]] || 1 || 1996–97 |- | [[Evian Thonon Gaillard]] || 1 || 2010–11 |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://ligue1.fr/fr/competitions/ligue2bkt}} * [https://foot.dk/Framester1.asp Samtlige vindere af den næstbedste række] (Foot.dk) * [https://web.archive.org/web/20240924000520/https://www.statfootballclubfrance.fr/historique-championnat-ligue2.php Palmarès championnat de France Ligue 2] (Statfootballclubfrance.fr) {{Prancūzijos futbolas}} [[Kategorija:Prancūzijos futbolo lygos|2]] [[Kategorija:UEFA šalių II lygmens pirmenybės]] 8d4j8m3y9py1foqw34vlfb1au67pl3h 0 105108 7956558 7948729 2026-11-01T17:18:26Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956558 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Lidso „United“ | image = [[Vaizdas:Leeds United F.C. centennial.png|150px]] | fullname = Leeds United Association Football Club | nickname = ''The Whites'', ''The Peacocks'' | founded = 1919 m. | ground = [[Elland Road]], [[Lidsas]] | capacity = 40 296 | chairman = | manager = | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 14 vieta | pattern_la1 = _leeds2223h | pattern_b1 = _leeds2223h | pattern_ra1 = _leeds2223h | pattern_sh1 = _leeds2223h | pattern_so1 = _leeds2223h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _leeds2223a | pattern_b2 = _leeds2223a | pattern_ra2 = _leeds2223a | pattern_sh2 = _leeds2223a | pattern_so2 = _leeds2223a | leftarm2 = F5F38D | body2 = F5F38D | rightarm2 = F5F38D | shorts2 = 0A0C4E | socks2 = 0A0C4E | pattern_la3 = _leeds2223t | pattern_b3 = _leeds2223t | pattern_ra3 = _leeds2223t | pattern_sh3 = _leeds2223t | pattern_so3 = _leeds2223t | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = F68F30 }} '''Lidso „United“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lidsas|Lidso]]. == Istorija == {{išplėsti}} {{fkp|1904|Leeds City FC|1919|Leeds United AFC}} [[Vaizdas:Leedsunitedofficialbadge.gif|150px|thumb|right|Klubo logo iki 2019 m.]] == Pasiekimai == {{ENGfut |3|1969, 1974, 1992 |5|1965, 1966, 1970, 1971, 1972 |2|1973, 2000 |1|1972 |3|1965, 1970, 1973 |1|1968 |1|1996 |2|1969, 1992 |1|1974}} {{UEFApas |0| |1|1975 |0| |1|1973 |2|1968, 1971 |1|1967 |0||0| |0| |0|}} *'''[[EFL Championship]]''' pasiekimai: 1924, 1964, 1990, 2020, 2025 == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|2011–2012|II|14||}} {{fs4|ENG|2012–2013|II|13||}} {{fs4|ENG|2013–2014|II|15||}} {{fs4|ENG|2014–2015|II|15||}} {{fs4|ENG|2015–2016|II|13||}} {{fs4|ENG|2016–2017|II|7||}} {{fs4|ENG|2017–2018|II|13||}} {{fs4|ENG|2018–2019|II|3|1/32 f.|2 etapas}} {{fs4|ENG|2019–2020|II|1|1/32 f.|2 etapas}} {{fs4|ENG|2020–2021|I|9||}} |} === [[UEFA]] varžybos === {{uefad1}} {{uefad4|1966|||1/2 f.}} {{uefad4|1967|||finalas}} {{uefad4|1968|||taurė}} {{uefad4|1969|||1/4 f.}} {{uefad4|1970|1/2 f.||}} {{uefad4|1971|||taurė}} {{uefad4|1972|||1/32 f.}} {{uefad4|1973||finalas|}} {{uefad4|1974|||1/8 f.}} {{uefad4|1975|finalas||}} {{uefad4|1980|||1/16 f.}} {{uefad4|1993|1/8 f.||}} {{uefad4|1996|||1/16 f.}} {{uefad4|1999|||1/16 f.}} {{uefad4|2000|||1/2 f.}} {{uefad4|2001|1/2 f.||}} {{uefad4|2002|||1/8 f.}} {{uefad4|2003|||1/16 f.}} {{uefad2|4|1|13|finalas|finalas|taurė}} == Lietuviai == * [[Marius Žaliūkas]], gynėjas 2013–2014 m. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Leeds United A.F.C.}} * [https://web.archive.org/web/20080705085342/http://www.leedsunited.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/LeedsUnited FACEBOOK] * [https://www.soccerway.com/team/leeds/tUxUbLR2/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/leeds-united/startseite/verein/399 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/leeds-united-fc/497/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai]] r9pj7w6op678bol9n0puav1uyqccdmt 0 106582 7956577 7388908 2026-11-01T18:05:06Z ~2026-58032-51 227309 7956577 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:DeHavilland Single Otter Harbour Air.jpg|thumb|250px|[[DeHavilland Single Otter]] vandens lėktuvas.]] '''Vandens lėktuvas''' arba '''hidroplanas''' – [[lėktuvas]], galintis pakilti nuo vandens ir nusileisti ant jo.<ref name=g>Gunston, "The Cambridge Aerospace Dictionary", 2009.</ref> Išskiriami du vandens lėktuvų tipai: * '''[[plūdinis lėktuvas]]''', turintis plonus [[pontonas|pontonus]], sumontuotus po [[fiuzeliažas|fiuzeliažu]]. Dažniausiai naudojamos dvi [[plūdė]]s, tačiau [[Antras pasaulinis karas|Antro pasaulinio karo]] metu pasitaikydavo orlaivių, kurie turėdavo vieną plūdę po fiuzeliažu ir dvi mažesnes po [[sparnas (aviacija)|sparnais]]. Toks lėktuvas su vandeniu liečiasi tik plūdėmis. * '''[[skraidanti valtis]]''' su vandeniu liečiasi visu fiuzeliažu, todėl veikia taip pat, kaip [[laivo korpusas]]. Dauguma skraidančių valčių taip pat turi nedideles plūdes po sparnais, palaikančias jo stabilumą. [[Lėktuvas amfibija]] - kategorija, į kurią patenka tiek plūdes, tiek ir [[Orlaivio važiuoklė|važiuoklę]] turintys lėktuvai - gali kilti nuo ir tūpti ant tiek kieto paviršiaus, tiek vandenis. Pirmąjį vandens lėktuvą [[1910]] m. sukūrė [[Prancūzija|prancūzų]] inžinierius Anri Fabrė ([[Prancūzų kalba|pranc]]. [[Henri Fabre|''Henri Fabre'']]). Orlaivis, pavadintas „[[Le Canard]]“ ({{lt|antis}}) [[1910]] m. [[kovo 28]] d. pirmo skrydžio metu pakilęs virš vandens nuskriejo 800 [[metras|metrų]]. [[1912]] m. vandens lėktuvai buvo pirmą kartą panaudoti kariniams tikslams, kuriuos gabeno [[Prancūzijos karinis jūrų laivynas|Prancūzijos karinio jūrų laivyno]] [[vandens lėktuvų lėktuvnešis]] „[[La Foudre]]“. == Žr. daugiau == * [[Sąrašas: skraidančios valtys ir plūdiniai lėktuvai]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Seaplane}} {{Lėkt-stub}} [[Kategorija:Orlaiviai]] mqdelr6ilzzizdjsmsx95c9ivy5nrl8 0 106680 7956752 7371310 2026-11-02T09:15:05Z ArunasG 107355 7956752 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis | pavadinimas =ANBO-VIII | foto = Anbo8.jpg | antraštė = ANBO-VIII 1939 m. Kaune | tipas =lengvasis [[bombonešis]] | NATO kodas = | statytojas =[[Karo Aviacijos Tiekimo Skyrius]] | kūrėjas =[[Antanas Gustaitis (1898)|Antanas Gustaitis]] | pirmas skrydis =[[1939]] m. [[rugsėjo 5]] d. | pradėtas naudoti = | baigtas naudoti =[[1940]] m. | būsena =nenaudojamas | naudoja = | pastatyta_vnt =1 | programos kaina = | kaina = | variantai = | prototipas = |Kaina=215 000 [[Litas|Lt]] starant 1<br>195 000 Lt statant 10-12 vnt, seriją (planuota)<ref>Lesčius, Vytautas, „Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m.“ Karo archyvas, 24, (2009) p. 185</ref>}} '''ANBO-VIII''' – dvivietis vienmotoris [[Pikiruojantis bombonešis|pikiruojantis]] [[lengvasis bombonešis]], suprojektuotas konstruktoriaus [[Antanas Gustaitis (1898)|Antano Gustaičio]]. Gamintojas – [[Karo aviacijos tiekimo skyrius]]. Pradėtas konstruoti [[1938]] m. [[gegužės 5]] d., o išbandytas [[1939]] m. [[rugsėjo 5]] d. Buvo planuojama pastatyti 60 šio modelio [[lėktuvas|lėktuvų]], tačiau šiam planui sutrukdė prasidėjęs [[Antrasis pasaulinis karas]] (pagamintas tik vienas šio modelio lėktuvas). == Priešistorė == Ketvirtajame dešimtmetyje įvairių šalių karo aviacijoje pradėtas naudoti naujo tipo kovinis lėktuvas – [[pikiruojantis bombonešis]]. 1927 m. vieną pirmųjų jo pavyzdžių sukūrė „[[Junkers]]“ firmos filialo [[Švedija|Švedijoje]] konstruktoriai ([[Junkers R 47|Junkers K 47]]). Šis lėktuvas 1928 m. vasarą [[Kaunas|Kaune]] buvo pademonstruotas Lietuvos karo lakūnams, tačiau tada susidomėjimo nesusilaukė. „Junkers“ konstruktorius Hermanas Polmanas 1935 m. pristatė Vokietijos „[[Blickrygas|blickrygo]]“ simboliu tapusį „[[Junkers Ju 87|Ju 87 Stuka]]“. Tai buvo metalinės konstrukcijos diuraliuminio lakštais dengtas dvivietis žemasparnis monoplanas su neįtraukiama važiuokle. Pirmieji serijiniai jo egzemplioriai puikiai pasirodė jau [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]].<ref name=":0">Papečkys, Egidijus, [https://www.plienosparnai.lt/page.php?879 Aviacija kovoje su tankais II PK metu], Plieno sparnai</ref> Įvertinęs tokio universalaus lėktuvo privalumus, A. Gustaitis pasiūlė Lietuvos pramonės technines galimybes atitinkančio savos konstrukcijos lengvojo bombonešio ([[Šturmo lėktuvas|šturmo lėktuvo]]) projektą. Tai buvo dvivietis mišrios konstrukcijos žemasparnis monoplanas, su įtraukiama važiuokle, kiek silpnesniu varikliu nei 1200 AG galios į „Ju 87" montuotas „[[Junkers Jumo 211|Junkers Jumo 211Da]]", be šarvų. Lėktuvo projektas kariuomenės vadovybei buvo pateiktas slaptu raportu 1938 m. [[kovo 9]] d. ir netrukus buvo patvirtintas finansavimas pirmojo egzemplioriaus gamybai.<ref>Gamziukas, Algirdas, [https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/antanas-gustaitis-20x20-lt-2018-internetui.pdf Brg. gen. inž. Antanas Gustaitis Lietuviškų lėktuvų ANBO kūrėjas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230302161654/https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/antanas-gustaitis-20x20-lt-2018-internetui.pdf |date=2023-03-02 }}. Krašto apsaugos ministerija.</ref> == Konstrukcija == [[Vaizdas:ANBO-VIII 04.jpg|miniatiūra]] ANBO-VIII – dvivietis [[Žemasparnis lėktuvas|žemasparnis]] mišrios konstrukcijos [[monoplanas]]. [[Fiuzeliažas]] – iš [[Duraliuminis|duraliuminio]] vamzdžių, liemens priekinė dalis dengta duraliuminio skarda, užpakalinė – drobe. Vairai kompensuoti. Stabilizuojančios plokštumos – iš duraliumio ir dengtos drobe. [[Orlaivio važiuoklė|Važiuoklė]] – neįtraukiama, serijiniuose modeliuose planuota montuoti įtraukiamą. Valdymas – suporuotas, prietaisai įrengti ir [[Pilotas|piloto]], ir žvalgo kabinose. [[Sparnas (aviacija)|Lėktuvo sparnas]] – elipsinės formos, ištisas, neperpjautas, medinės konstrukcijos, dengtas klijuote. Eleronai – medinės konstrukcijos, dengti drobe. Propeleris – metalinis, trimentis, keičiamo žingsnio. Variklis – 930 [[Arklio galia|AG]] galios [[Bristol Pegasus|Bristol Pegasus XVIII]] (serijos Nr. P. 19284), uždengtas [[NACA variklio gaubtas|NACA gaubtu]]. Šuis variklis buvo šiek tiek silpnesnė modifikacija nei į Anbo-41 montuotas 1010 AG galios tos pačios serijos „Bristol Pegasus XXIII". Lėktuvas galėjo bombarduoti tiek iš horizontalaus skridimo, tiek pikiruodamas (tik pakabinamas bombas). Fiuzeliažo bombų skyriuje buvo įrengtas bombolaidis „Alkan 12x50" ir bombardavimo taikiklis „Goerz-Boykow“. ANBO VIII dauguma duomenų pranoko analogus [[Potez 63]] ir [[Breda 65]]. ANBO VIII kaina buvo maždaug dvigubai mažesnė (statant vieną – 215 000 [[Litas|Lt]], o seriją, 10–12 lėktuvų – kiekvienas po 195 000 Lt) už Potez 63 kainą ir daugiau negu 1,5 karto pigesnė už Breda 65.<ref>Lesčius, Vytautas, „Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m.“ Karo archyvas, 24, (2009) p. 185</ref> == Eksploatacija == [[Vaizdas:ANBO-VIII 01.jpg|miniatiūra]] Lėktuvas buvo pradėtas statyti 1938 m. [[gegužės 5]] d. Pirmą kartą į orą pakilo 1939 m. rugsėjo 5 d. Tinkamu serijinei gamybai buvo pripažintas 1939 m. [[lapkričio 22]] d. Serijinė [[Orlaivis|orlaivio]] gamyba nebuvo pradėta, nes kariuomenės komisija, atsižvelgusi į jau prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo patirtį, pareikalavo geresnių techninių charakteristikų lėktuvo – pikiruojančio bombonešio, galinčio pasiekti 500 km/h greitį ir ginkluoto bent viena 20 mm kalibro patranka.<ref>Lesčius, V., Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m., Karo archyvas, tomas XXIV, P. 116–205</ref> A.Gustaitis, bandydamas gelbėti taip reikalingą Lietuvos karo aviacijai ANBO-VIII projektą, 1940 m. balandžio 22 d. netgi buvo priverstas raštu pasižadėti apginkluoti lėktuvą dviem 20 mm patrankėlėm ir padidinti greitį prie žemės iki 410 km/h.<ref name=":0" /> Okupavusios Lietuvą SSRS kariuomenė lėktuvą išbandė, tačiau, priešingai nuo ankstesnių A. Gustaičio konstrukcijų [[ANBO-IV|ANBO IV]] / [[ANBO-41|41]] ir [[ANBO-51|ANBO 51]], į ginkluotę nepriėmė. Kai kurių šaltinių teigimu, dalinai išardytas ir [[Aleksoto aerodromas|Aleksoto aerodromo]] pakraštyje stovėjęs lėktuvas buvo galutinai sunaikintas 1941 m. [[birželio 24]] d. mūšio metu.<ref>[http://aviarmor.net/aww2/aircraft_exp/other/anbo8.htm ANBO-VIII Лёгкий бомбардировщик / ближний разведчик] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210513183445/http://aviarmor.net/aww2/aircraft_exp/other/anbo8.htm |date=2021-05-13 }}, Aviaarmor</ref> == Charakteristikos == [[Vaizdas:Bristol Pegasus labeled.jpg|miniatiūra|Bristol Pegasus]] === Pagrindinės === * Variklis: 1 x [[Bristol Pegasus|Bristol Pegasus XVIII]], 930 [[Arklio galia|AG]] su reduktoriumi (perdavimo skaičius – 0,5) ir dvejų greičių kompresoriumi. * [[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščio masė]]: 2300 kg * [[Maksimalus kilimo svoris|Kilimo masė]]: 3700 kg * [[Sparno mojis|Sparnų mojis]]: 13,5 m * Sparnų plotas: 30 m² * Liemens ilgis: 9,5 m * Kuro talpa: 640 l [[Vaizdas:Antanas Gustaitis 1998 Lithuania stamp ANBO-VIII Mi 663.jpg|thumb|Lietuvos pašto ženklas (1998 m.)]] === Skrydžio duomenys === * Didžiausias [[V greičiai|greitis]]: ** [[Jūros lygis|jūros lygyje]], esant 2600 aps/min – 342 km/h. ** 1000 m aukštyje – 364 km/h. ** 2000 m aukštyje – 373 km/h. ** 3000 m aukštyje – 376 km/h. ** 4000 m aukštyje – 384 km/h. ** 5000 m aukštyje – 411 km/h. * Mažiausias greitis: 113 km/h * Kilimo greitis: 500 m/min. * Kilimo laikas: ** į 1000 m – per 2 min. ** į 2000 m – per 4 min. 30 sek. ** į 3000 m – per 7 min. ** į 4000 m – per 11 min. 10 sek ** į 5000 m aukštį – per 15 min. ** į 6000 m. – per 20 min. 40 sek. * [[Skrydžio lubos]]: 9000 m. === Ginkluotė === * 4 x 12,7 mm kalibro [[kulkosvaidis|kulkosvaidžiai]] „„.50 Browning AN/M2““ sparnuose (po 500 šovinių kiekvienam) * 1 x 12,7 mm kalibro žvalgo kulkosvaidis „„.50 Browning AN/M2““ * [[Bomba|Bombos]]: ** bombolaidis lėktuvo fiuzeliaže, 600 kg (12 bombų po 50 kg, arba 48 bombos po 12,5 kg, arba 192 bombos po 3 kg) ** 4 taškai 50-100 kg bomboms po sparnais (viso 400 kg) == Literatūra == * [http://www.youtube.com/watch?v=QFPDlhhSwSg Juliaus Miežlaiškio filmuoti kadrai apie ANBO-VIII (baigiamieji darbai, pasiruošimas pirmajam skrydžiui, pirmasis skrydis, 1939 m.)] * (RU) [http://aviarmor.net/aww2/aircraft_exp/other/anbo8.htm ANBO-VIII Лёгкий бомбардировщик / ближний разведчик] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210513183445/http://aviarmor.net/aww2/aircraft_exp/other/anbo8.htm |date=2021-05-13 }}, Aviaarmor * (LT) [http://www.plienosparnai.lt/page.php?58 Gamziukas, A., ANBO-VIII, Plieno Sparnai, 1992 m., Kaunas] * (LT) Gamziukas, Algirdas, [https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/antanas-gustaitis-20x20-lt-2018-internetui.pdf Brg. gen. inž. Antanas Gustaitis Lietuviškų lėktuvų ANBO kūrėjas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230302161654/https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/antanas-gustaitis-20x20-lt-2018-internetui.pdf |date=2023-03-02 }}. Krašto apsaugos ministerija. * (EN) The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985). Orbis Publishing. p. 234. * (LT) Lesčius, V., Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m., Karo archyvas, tomas XXIV, P. 116–205 * (LT) Papečkys, Egidijus, [https://www.plienosparnai.lt/page.php?879 Aviacija kovoje su tankais II PK metu], Plieno sparnai == Išnašos == {{Išnašos}} {{ANBO lėktuvai}} {{Lietuvos karo lėktuvai (1919-1940)}} [[Kategorija:ANBO]] [[Kategorija:Bombonešiai]] [[Kategorija:Žemasparniai]] [[Kategorija:Šturmo lėktuvai]] ot2w9edmiuj5worfod33adpfv0ohvh5 0 109206 7956649 4329228 2026-11-01T21:21:18Z Italas 4216 7956649 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = blue | color2 = #FFF200 | pavadinimas = Longobardi Scafati Basket | nickname = | sezonas = | logotipas = ScafatiBasketNewLogo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Italijos krepšinio lyga]] | įkurta = 1969 m. | arena = [[PalaMangano]]<br /> (Talpa: 3700) | vieta = [[Roma]], [[Italija]] | spalvos = [[mėlyna]] ir [[geltona]]<br>{{spalvos langelis|#00529C}} {{spalvos langelis|#F8BC01}} | prezidentas = Alessandro Rossano | treneris = {{flagicon|ITA}} [[Piero Bucchi]] | titulai = | svetainė =[https://www.scafatibasket.com www.scafatibasket.com] |h_body = FFFF00 |h_pattern_b = _thinbluesides |h_shorts = FFFF00 |h_pattern_s = _bluedown |a_body = 120A8F |a_pattern_b = _thinyellowsides |a_shorts = 120A8F |a_pattern_s = _yellowdown }} '''Longobardi Scafati Basket''' – [[Italija|Italijos]] krepšinio klubas iš [[Skafatis|Skafačio]] miesto, žaidžiantis [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygoje]].<ref>{{Cite web |last=Eurobasket |title=Givova Scafati Basket Basketball History |url=https://www.eurobasket.com/index.aspx |access-date=2025-10-10 |website=Eurobasket LLC}}</ref> Klubas įkurtas 1955 m., o 1969 m. pavadintas „Centro Sportivo Scafatese“ vardu. Pradžioje komanda žaidė mėgėjų Serie C ir Serie D divizionuose, o aukščiausioje lygoje debiutavo 2006 m. Namų rungtynes ekipa žaidžia ''PalaMangana'' arenoje, pavadintoje buvusio trenerio Massimo Mangano garbei. Arena talpina 3700 žiūrovų. 2007-2008 m. sezone šioje komandoje žaidė [[Steponas Babrauskas]]. == Komandos sudėtis == {{Basketball roster header|team=Givova Scafati}} <!-- list of players --> {{player3 | num = 5 | nat = USA | first = Caleb | last = Walker | pos = G | m=1.93 | kgs=93 |year=1989 |month=12 |date=16}} {{player3 | num = 6 | nat = ITA | first = Adrian | last = Chiara | pos = G | m=1.91 | kgs=86 |year=1994 |month=12 |date=16}} {{player3 | num = 7 | nat = ITA | first = Antonio | last = Iannuzzi | pos = C | m=2.03 | kgs=103|year=1991 |month=04 |date=21}} {{player3 | num = 18| nat = ITA | first = Marco | last = Mollura | pos = GF| m=1.96 | kgs=90 |year=1993 |month=11 |date=11}} {{player3 | num = 25| nat = USA | first = Terry | last = Allen | pos = F | m=2.03 | kgs=100|year=1993 |month=12 |date=29}} {{player3 | num = 33| nat = ITA | first = Bruno | last = Mascolo | pos = G | m=1.90 | kgs=85 |year=1996 |month=03 |date=04}} {{player3 | num = 77| nat = ITA | first = Lorenzo | last = Caroti | pos = PG| m=1.85 | kgs=88 |year=1997 |month=07 |date=14}} <!-- end list of players --> {{Basketball roster footer | head_coach = * {{player||ITA|[[Piero Bucchi]]}} | asst_coach = * {{player||ITA|Alberto Mazzetti}} * {{player||ITA|Marco Van Den Hende}} | roster_url = https://www.scafatibasket.com/roster/ | accessdate = 2026-05-19 }} == Nuorodos == * [http://www.legabasket.it Serie A puslapis] * [http://www.scafatibasket.com Oficiali klubo svetainė] == Šaltiniai == {{reflist}} {{Serie A (krepšinis)}} {{Krepšinis-stub|ITA|klub}} [[Kategorija:Italijos krepšinio klubai]] 3vxkopws0r7mfbm3degpvjmax1jbk60 0 111242 7956600 7394968 2026-11-01T19:44:36Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Baghdad_Convention_Center.jpg, kurią naudotojas IronGargoyle pašalino Commons projekte 7956600 wikitext text/x-wiki {{teroro aktas |image = |caption = |title = Irako parlamento sprogimai |target = Politikai |location = [[Bagdadas]], [[Irakas]], [[Irako parlamentas]] |date = [[2007]] m. [[balandžio 12]] d. |type = Savižudis sprogdintojas |fatalities = 8 (iš jų 2 – parlamentarai) |injuries = 22 |susperps = „Islamo valstybė Irake“ ([[Al-Qaeda]] padalinys) |}} '''Teroristinis išpuolis prieš Irako parlamentą''' buvo įvykdytas [[2007]] m. [[balandžio 12]] d. [[Bagdadas|Bagdado]] ypač saugojamoje „Žaliojoje zonoje“. Šioje zonoje įsikūrę parlamento rūmai, bei daug valdžios institucijų ir [[JAV|Jungtinių Valstijų]] [[ambasada]]. Sprogmenys buvo detonuoti, manoma savižudžio sprogdintojo, pastato restorane, praėjus vos 10 minučių nuo deputatų pietų meto pradžios. == Aukos == Pagal pirmuosius pranešimus sprogimo metu žuvo 8 žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Tarp aukų buvo ir du parlamento nariai: sunitų Nacionalinio dialogo tarybos narys [[Mohammedas Hasanas Avadas]] ir [[Taha al-Liheibi]], priklausantis Irako Susitarimo frontui. [[Balandžio 13]] d. JAV kariuomenė pranešė, kad žuvo tik Mohamedas Avadas ir sužeisti 22 žmonės.<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/middle_east/6550923.stm</ref> == Atsakomybė == Įtariama, kad prie išpuolio galėjo prisidėti vienas iš žuvusių parlamentarų asmens sargybinių.<ref>http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/middle_east/6550923.stm</ref> [[Balandžio 13]] d. [[Irako sukilimas|sukilėlių grupė]] Islamo valstybė Irake islamistų interneto svetainėje paskelbė, kad ataką organizavo jie. Nėra tikrai aišku, ar tai tikrai šios organizacijos darbas ar tik prisiimami nuopelnai.<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/middle_east/6553063.stm</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/iraq/article1645020.ece „Bombos nugriaudėjo pačioje Irako parlamento širdyje“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110523062828/http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/iraq/article1645020.ece |date=2011-05-23 }} [[JK]] dienraštis „[[Times]]“ * [http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2007/04/12/AR2007041200648.html „Sprogimas trenkia į Irako parlamentą: 2 žūva“] JAV dienraštis „[[Washington Post]]“ * [http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/middle_east/6548337.stm „Sprogimas Irako parlamento kavinėje“] JK nacionalinis transliuotojas [[BBC]] {{irak-stub}} {{Teror-stub}} [[Kategorija:Terorizmas Irake]] [[Kategorija:Irako karas]] [[Kategorija:Bagdadas]] [[Kategorija:Islamo terorizmas]] psuzajfsgzwewf4dlwb5xps0ri7bvam 0 115373 7956471 6280122 2026-11-01T12:35:18Z Hugo.arg 1674 7956471 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Donas | Paveiksliukas = A view over the Don River from Kamenka, Lipetsk oblast.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Donas Lipecko srityje | Ilgis = 1950 | Vidutinis debitas = 935 | Baseino plotas = 422 000 | Ištakos = [[Vidurio Rusijos aukštuma]] | Žiotys = [[Azovo jūra]] | Šalys = {{flag|Rusija}} | Vikiteka = Category:Don River }} '''Donas''' ({{ru|Дон}}, {{grc|Τάναϊς|Tanays}}) – upė [[Rusija|Rusijoje]], viena didžiausių ir svarbiausių [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]]. Prasideda [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumoje]], 180 m aukštyje, [[Tulos sritis|Tulos srityje]], [[Novomoskovskas|Novomoskovsko]] apylinkėse. Seniau upės ištakomis laikytas Ivano ežeras, tačiau dabar upė prasideda Šatsko tvenkinyje. Teka pietų kryptimi. Tipiška lygumų upė; slėnis platus, nestatus, upės tėkmė lėta, daug kur formuoja [[meandra]]s, senvages. Kerta [[Lipecko sritis|Lipecko]], [[Voronežo sritis]], nuo [[Bogučiaras|Bogučiaro]] daro lankstą į rytus, prateka [[Rostovo sritis|Rostovo]], [[Volgogrado sritis]], toliau vėl Rostovo sritimi į vakarus. Įteka į [[Azovo jūra|Azovo jūros]] Taganrogo įlanką netoli [[Azovas|Azovo]] miesto; sudaro [[upės delta|deltą]] (plotas 340&nbsp;km²). Didžiausi intakai: * dešinieji: [[Krasivaja Mečia]], [[Sosna]], Tichaja Sosna, [[Čiras]], Čimla, [[Šiaurinis Donecas]]; * kairieji: [[Voronežas (upė)|Voronežas]], Ikorecas, [[Bitiugas]], [[Chopioras]], [[Medvedica]], [[Ilovlia]], [[Salas]]. Donas aukštupyje užšalęs būna nuo lapkričio pradžios iki balandžio vidurio, žemupyje – nuo gruodžio pradžios iki kovo pabaigos. Upė su [[Volga]] sujungta [[Volgos-Dono kanalas|Volgos-Dono kanalu]]. Donas ties [[Volgodonskas|Volgodonsku]] patvenktas [[Cimliansko tvenkinys|Cimliansko tvenkiniu]], taip pat yra dar keletas užtvankų. Maksimali laivybos riba – Sosnos žiotys (1604&nbsp;km), tačiau reguliari [[laivyba]] vyksta nuo Liskų (1355&nbsp;km). [[Žvejyba]].<ref>{{GEC|139}}</ref> Prie Dono įsikūrę šie miestai: [[Dankovas]], [[Lebedianė]], [[Zadonskas]], [[Semilukai]], [[Liskai (Rusija)|Liskai]], [[Pavlovskas]], [[Serafimovičius]], [[Kalačas prie Dono]], [[Volgodonskas]], [[Konstantinovskas]], [[Aksajus (Rostovas)|Aksajus]], [[Rostovas prie Dono]], [[Azovas]]. == Pavadinimo kilmė == Upėvardis [[skitai|skitiškas]], reiškia tiesiog upę (plg. {{av|dānu}} „upė“, {{sa|दानु|dānu}} „lašas, skystis, rasa“, {{os|дон}} „upė“). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Rusijos upės]] 2sv5s5ktkqzntbsmyl08sz031dkodu9 0 120981 7956710 7738126 2026-11-02T05:58:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956710 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Mali_FA.gif|130px]]| asociacija=[[Fédération Malienne de Football|Fédération Malienne<br />de Football]]| treneris={{flagicon|BEL}} [[Tom Saintfiet]] | rezultatyviausias= [[Seydou Keita]] (25)| ilgiausiai=[[Seydou Keita]] (102)| reitingas='''54''' (2025 m.)<ref>[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men]</ref>| 1rungtynės={{flagicon|Mali|1959}} Malis 4–3 [[Centrinės Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė|Centrinė Afrika]] {{flagicon|Central African Republic}}| 1rungtyniųvieta=[[Madagaskaras]]| 1rungtyniųdata=[[1960]] m. [[balandžio 14]] d.<ref>[https://www.eloratings.net/Mali World Football Elo Ratings: Mali]</ref>| grungtynės={{flagicon|Mali}} Malis 11–0 [[Mauritanijos vyrų futbolo rinktinė|Mauritania]] {{flagicon|Mauritania|1959}}| grungtyniųvieta=[[Senegalas]]| grungtyniųdata=[[1972]] m. [[spalio 1]] d.| brungtynės={{flagicon|Algeria}} [[Alžyro vyrų futbolo rinktinė|Alžyras]] 7–0 Malis {{flagicon|Mali}}| brungtyniųvieta=[[Alžyras]]| brungtyniųdata=[[1988]] m. [[lapkričio 13]] d.| b2rungtynės={{flagicon|Kuwait}} [[Kuveito vyrų futbolo rinktinė|Kuveitas]] 8–1 Malis {{flagicon|Mali}}| b2rungtyniųvieta=[[Kuveitas (miestas)|Kuveitas]], [[Kuveitas]]| b2rungtyniųdata=[[1997]] m. [[rugpjūčio 5]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Afrikos) --> žemynoč=[[Afrikos Tautų taurė]]| žč=14| žčmetai=[[1972]]| žčg=2 vieta| žčgmetai= [[1972]]| | pattern_la1 = _mli24ao | pattern_b1 = _mli24ao | pattern_ra1 = _mli24ao | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _mli24aol | leftarm1 = 136A11 | body1 = FFFF00 | rightarm1 = 136A11 | shorts1 = FFF200 | socks1 = FFF200 | pattern_la2 = _mli24ho | pattern_b2 = _mli24ho | pattern_ra2 = _mli24ho | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _mli23hl | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Malio vyrų futbolo rinktinė''' – [[Malis|Maliui]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja Malio futbolo federacija. Rinktinė nė karto nedalyvavo pasaulio čempionate, bet dalyvavo 14-oje žemyno čempionatų. Didžiausias pasiekimas – antra vieta 1972 meetais. 2007 metais vasario 6 dieną Malis žaidė draugiškas rungtynes su Lietuva ir nugalėjo rezultatu 3–1.<ref>[https://ltu.worldfootball.net/report/freundschaft-2007-februar-litauen-mali/ Friendlies 2007 » February » Lithuania – Mali 1:3] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220127095217/https://ltu.worldfootball.net/report/freundschaft-2007-februar-litauen-mali/ |date=2022-01-27 }}, ''worldfootball.net''</ref> Rinktinės pravardė – „ereliai“ (''Les Aigles''). == Dalyvavimas čempionatuose == === Pasaulio futbolo čempionatas === * 1930–1962 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1966 – {{gray i|pasitraukė}} * 1970–1990 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1994–1998 – {{gray i|pasitraukė}} * 2002–2026 – {{gray i|neįveikė atrankos}} === Afrikos Tautų taurė === {{div col|2}} * 1957–1963 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1965–1970 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[1972 m. Afrikos Tautų taurė|1972]] – {{medalis|2|Af}} 2 vieta * 1974–1992 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[1994 m. Afrikos Tautų taurė|1994]] – 4 vieta * 1996–2000 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[2002 m. Afrikos Tautų taurė|2002]] – 4 vieta * [[2004 m. Afrikos Tautų taurė|2004]] – 4 vieta * 2006 – {{gray i|neįveikė atrankos}} * [[2008 m. Afrikos Tautų taurė|2008]] – I etapas * [[2010 m. Afrikos Tautų taurė|2010]] – I etapas * [[2012 m. Afrikos Tautų taurė|2012]] – {{medalis|3|Af}} 3 vieta * [[2013 m. Afrikos Tautų taurė|2013]] – {{medalis|3|Af}} 3 vieta * [[2015 m. Afrikos Tautų taurė|2015]] – I etapas * [[2017 m. Afrikos Tautų taurė|2017]] – I etapas * [[2019 m. Afrikos Tautų taurė|2019]] – aštuntfinalis * [[2021 m. Afrikos Tautų taurė|2021]] – aštuntfinalis * [[2023 m. Afrikos Tautų taurė|2023]] – ketvirtfinalis * [[2025 m. Afrikos Tautų taurė|2025]] – ketvirtfinalis {{div col end}} == Žymesni žaidėjai == * [[Seydou Keita]] (1998–2015) * [[Mamadou Diallo]] (2001–2010) * [[Souleymane Diamouténé]] (2003–2010) * [[Mahamadou Diarra]] (1998–2012) * [[Fousseiny Diawara]] (2001–2015) * [[Frédéric Kanouté]] (2004–2010) * [[Salif Keïta]] (1963–1972) * [[Mohamed Sissoko]] (2003–2013) * [[Dramane Traoré]] (2006–2010) * [[Djimi Traoré]] (2004–2006) * [[Cheick Diabaté]] (2005–2016) * [[Modibo Maïga]] (2007–2016) == Treneriai == {{div col|colwidth=25em}} <small> * {{flagicon|MLI}} [[Ben Oumar Sy]] (1960–66) * {{flagicon|HUN}} [[György Tóth]] (1966–70) * {{flagicon|FRG}} [[Karl-Heinz Weigang]] (1970–73) * {{flagicon|USSR}} [[Mykola Holovko]] (1979–82) * {{flagicon|MLI}} [[Kidian Diallo]] (1982–89) * {{flagicon|MLI}} [[Molobaly Sissoko]] (1989–93) * {{flagicon|MLI}} [[Mamadou Keïta]] (1993–97) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Christian Sarramagna]] (1998–2000) * {{flagicon|ITA}} [[Romano Mattè]] (2000–01) * {{flagicon|POL}} [[Henryk Kasperczak]] (2001–02) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Christian Dalger]] (2002–03) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Henri Stambouli]] (2003–04) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Alain Moizan]] (2004) * {{flagicon|MLI}} [[Mamadou Keïta]] (2004–05) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Pierre Lechantre]] (2005–06) * {{flagicon|MLI}} ''[[Amadou Pathé Diallo]]'' (2006) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Jean-François Jodar]] (2006–08) * {{flagicon|NGA}} [[Stephen Keshi]] (2008–10) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Alain Giresse]] (2010–12) * {{flagicon|MLI}} ''[[Amadou Pathé Diallo]]'' (2012) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Patrice Carteron]] (2012–13) * {{flagicon|MLI}} ''[[Amadou Pathé Diallo]]'' (2013) * {{flagicon|POL}} [[Henryk Kasperczak]] (2013–15) * {{flagicon|FRA|1974}} [[Alain Giresse]] (2015–17) * {{flagicon|MLI}} [[Mohamed Magassouba]] (2017–2022) * {{flagicon|MLI}} [[Éric Chelle]] (2022–2024) * {{flagicon|BEL}} [[Tom Saintfiet]] (2024–) {{div col end}} </small> == Šaltiniai == {{išn}} {{AfrikosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Afrikos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Malio futbolas|Futbolo vyrų rinktinė]] fos4v3tbk1kmuytgf8cxsw0hq6gix06 0 122558 7956486 7885724 2026-11-01T13:05:07Z ~2026-58173-09 227321 /* Direktoriai */ 7956486 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.3610 |long = 24.3472 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Giedrė Volungevičienė |skaičius = 230 |data = [[1777]] m. |laidos = |darbuotojai = 26 |pav = Daugų gimnazija.JPG |vieta = V. Mirono g. 2, [[Daugai]] |emblema = Daugų gimnazija, logo.jpg }} [[Vaizdas:Daugai, gimnazija.JPG|miniatiūra|265px|right]] '''Daugų Vlado Mirono gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]., [[Daugai|Dauguose]], V. Mirono g. 2, vykdanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 190244044. [[2007]] m. [[kovo 29]] d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu mokykla pavadinta [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataro [[Vladas Mironas|Vlado Mirono]] vardu. Filialai: * Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos [[Alovė|Alovės]] pagrindinio ugdymo skyrius. *Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos [[Venciūnai|Venciūnų]] ikimokyklinis skyrius. *Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos [[Daugai|Daugų]] ikimokyklinis skyrius. == Istorija == Istorijos šaltiniuose Daugų parapinė mokykla paminėta [[1777]] m., ją tais metais lankė 12 vaikų. Iki [[1944]] m. Dauguose buvo tik pradinė mokykla, kuri tais metais perorganizuota į progimnaziją, [[1947]] m. į gimnaziją, o [[1949]] m. tapo vidurine mokykla. [[2011]] m. [[vasario 10]] d. mokyklai vėl suteiktas gimnazijos statusas. == Direktoriai == * [[Larisa Kunčinienė]] (1944-1945) * [[Marijonas Babilius]] (1945-1950) * [[Visvaldas Miklaševičius]] (1950-1953), * [[Alfonsas Kardelis]] (1953-1990), * [[Alytė Baliukonienė]] (1990-1998), * [[Almantas Jakimavičius]] (1998-2023), * [[Jurgita Kamandulienė]] (2023-2025), * l. e. p. [[Raimonda Šilalė]] (2025-2026), * [[Giedrė Volungevičienė]] (2026-). == Žymūs mokiniai == Per 60 gyvavimo metų išleista 1731 abiturientas, iš jų [[auksas|aukso]] medaliais baigė 6, [[sidabras|sidabro]] - 28, su pagyrimu - 10 mokinių. Iš jų žymesnieji: * [[Onė Baliukonė]], poetė * [[Dainius Gintalas]], poetas * [[Juozas Vasiliauskas]], biologijos mokslų daktaras * [[Antanas Smolskus]], [[Lietuvos muzikos akademija|Muzikos akademijos]] profesorius * [[Juozas Listavičius]], socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras, [[Seimas|Seimo]] narys * [[Rokas Puzonas]], kunigas kancleris * [[Valdas Babaliauskas]], aktorius ir režisierius * [[Rasa Vitkauskienė]], teisininkė, Alytaus rajono merė. == Nuorodos == * [http://www.dvm.lt/ Gimnazijos svetainė] {{Alytaus rajono mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Alytaus rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Daugai]] 5p91tuvaw9ljya4hmwlofifq09s4ooq 7956489 7956486 2026-11-01T13:13:14Z Grazhuolinda 227322 7956489 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.3610 |long = 24.3472 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Giedrė Volungevičienė |skaičius = 230 |data = [[1777]] m. |laidos = |darbuotojai = 26 |pav = Daugų gimnazijos nuotrauka.jpg |vieta = V. Mirono g. 2, [[Daugai]] |emblema = Daugų gimnazija, logo.jpg }} [[Vaizdas:Daugų gimnazija foto.jpg|miniatiūra|265x265px]] '''Daugų Vlado Mirono gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]., [[Daugai|Dauguose]], V. Mirono g. 2, vykdanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 190244044. [[2007]] m. [[kovo 29]] d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu mokykla pavadinta [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataro [[Vladas Mironas|Vlado Mirono]] vardu. Filialai: * Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos [[Alovė|Alovės]] pagrindinio ugdymo skyrius. *Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos [[Venciūnai|Venciūnų]] ikimokyklinis skyrius. *Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos [[Daugai|Daugų]] ikimokyklinis skyrius. == Istorija == Istorijos šaltiniuose Daugų parapinė mokykla paminėta [[1777]] m., ją tais metais lankė 12 vaikų. Iki [[1944]] m. Dauguose buvo tik pradinė mokykla, kuri tais metais perorganizuota į progimnaziją, [[1947]] m. į gimnaziją, o [[1949]] m. tapo vidurine mokykla. [[2011]] m. [[vasario 10]] d. mokyklai vėl suteiktas gimnazijos statusas. == Direktoriai == * [[Larisa Kunčinienė]] (1944-1945) * [[Marijonas Babilius]] (1945-1950) * [[Visvaldas Miklaševičius]] (1950-1953), * [[Alfonsas Kardelis]] (1953-1990), * [[Alytė Baliukonienė]] (1990-1998), * [[Almantas Jakimavičius]] (1998-2023), * [[Jurgita Kamandulienė]] (2023-2025), * l. e. p. [[Raimonda Šilalė]] (2025-2026), * [[Giedrė Volungevičienė]] (2026-). == Žymūs mokiniai == Per 60 gyvavimo metų išleista 1731 abiturientas, iš jų [[auksas|aukso]] medaliais baigė 6, [[sidabras|sidabro]] - 28, su pagyrimu - 10 mokinių. Iš jų žymesnieji: * [[Onė Baliukonė]], poetė * [[Dainius Gintalas]], poetas * [[Juozas Vasiliauskas]], biologijos mokslų daktaras * [[Antanas Smolskus]], [[Lietuvos muzikos akademija|Muzikos akademijos]] profesorius * [[Juozas Listavičius]], socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras, [[Seimas|Seimo]] narys * [[Rokas Puzonas]], kunigas kancleris * [[Valdas Babaliauskas]], aktorius ir režisierius * [[Rasa Vitkauskienė]], teisininkė, Alytaus rajono merė. == Nuorodos == * [http://www.dvm.lt/ Gimnazijos svetainė] {{Alytaus rajono mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Alytaus rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Daugai]] pl3j0mbgv51hyb1o57mnh97vv3crvlp 0 123615 7956735 7913005 2026-11-02T08:35:28Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Užupio_Gimnazijos_logotipas.jpg, kurią naudotojas The Squirrel Conspiracy pašalino Commons projekte 7956735 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.6831 |long = 25.3017 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Violeta Motiejūnienė |skaičius = 614 |data = 1944 m. |laidos =68 |darbuotojai = 70 |pav = Užupio gimnazija.png |vieta = Krivių g. 10, [[Vilnius]] |emblema = }} '''Vilniaus Užupio gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vilnius|Vilniuje]], [[Užupis|Užupyje]] (Krivių g. 10), vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190001124. == Istorija == Vilniaus pradinė mokykla Nr. 13 įsteigta [[1944]] m. [[spalio 2]] d. [[Lietuvos SSR]] švietimo ministro [[1949]] m. [[rugpjūčio 30]] d. įsakymu Nr. 28a pradinė mokykla Nr. 13 pertvarkyta į 6-ąją septynmetę mokyklą. [[1954]] m. [[rugpjūčio 21]] d. Lietuvos SSR švietimo ministro įsakymu Nr. 1309 septynmetė mokykla reorganizuota ir pavadinta Vilniaus 16-ąja vidurine mokykla. [[Sovietų okupacija Lietuvoje|Sovietų okupacijos]] metais mokykloje būta pilietinio pasipriešinimo apraiškų. 1958–1961 m. čia veikė slapta moksleivių organizacija „Laisva Lietuva“ (įkūrėjai [[Vladas Šakalys]], [[Stanislovas Žvirgždas]], [[Vitas Vosylius]]), vienijusi apie 48 narius. Mokiniai naktimis platino antisovietinius atsišaukimus, ant miesto pastatų rašė patriotinius šūkius, o [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Vasario 16-osios]] proga kėlė [[Lietuvos vėliava|Lietuvos trispalvę]], kol 1961 m. pavasarį organizacijos veiklą nutraukė [[KGB]] represijos.<ref>[https://vug.lt/gimnazija/apie-gimnazija/istorija Istorija], Vilniaus Užupio gimnazija (vug.lt)</ref>[[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazija2.JPG|thumb|220px|Paminklinis akmuo prie gimnazijos pastato]][[1963 m.|1963]] m. mokykloje įvestas sustiprintas [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] mokymas nuo antros klasės. Įstaiga tapo viena pagrindinių vokiečių kalbos specialistų rengimo mokyklų Vilniuje, palaikė ryšius su [[Erfurtas|Erfurto]] (Vokietija) mokyklomis. Vilniaus miesto tarybos pirmininko [[1993]] m. [[spalio 7]] d. potvarkiu Nr. 102 16-oji vidurinė mokykla pavadinta Vilniaus Užupio vidurine mokykla. [[1999]] m. [[birželio 11]] d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 760 mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Gimnazijoje, be bendrojo ugdymo, formuojamos specializuotos [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|VGTU („Vilnius TECH“)]] ir Biomedicinos profilių klasės. 2025 m. pabaigoje gimnazijoje kilo bendruomenės protestai dėl direktoriaus konkurso rezultatų. Konkurso nugalėtojai pasitraukus, įstaigos vadove tapo antrąją vietą užėmusi pavaduotoja Violeta Motiejūnienė. == Tradicijos ir bendruomenė == [[Vaizdas:Nepriklausomybe uzupis.jpg|miniatiūra|270x270px|Ruošimasis Užupio Respublikos Nepriklausomybės dienos eisenai prie Užupio gimnazijos]] Gimnazijoje kasmet minima [[Užupis|Užupio respublikos diena]] ([[Balandžio 1|balandžio 1 d.]]) – bendruomenė įsitraukia į šventę, organizuoja eitynes prie Užupio angelo bei budi šventiniame pasienio punkte.<ref>[https://vug.lt Tradicijos], vug.lt</ref> Mokykloje aktyviai veikia mokinių savivalda, organizuojanti renginius ir atstovaujanti mokinių interesams. Bendradarbiaujant su Užupio meno inkubatoriumi bei vietos bendruomene, rengiami mokinių meno plenerai ir parodos Užupio erdvėse. == Bendruomenės protestai ir vadovybės kaita == [[Vaizdas:Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Violeta Motiejūnienė.jpg|miniatiūra|247x247px|Vilniaus Užupio gimnazijos direktorė Violeta Motiejūnienė]] 2025 m. gruodžio mėn. Vilniaus Užupio gimnazijoje kilo bendruomenės [[Protestas|protestai]] dėl [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto savivaldybės]] organizuoto konkurso gimnazijos direktoriaus pareigoms eiti rezultatų. Konkursą laimėjus Rasai Dagienei, gimnazijos mokiniai, mokytojai bei tėvai išreiškė nepasitikėjimą atrankos procesu ir atsisakė priimti naująją vadovę. Bendruomenė paskelbė esanti pasiruošusi streikui, jei sprendimas nebus peržiūrėtas.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2763217/esame-pasirenge-streikui-gimnazija-nusiteikusi-karingai-nelaukia-naujos-direktores |title=„Esame pasirengę streikui“: gimnazija nusiteikusi karingai, nelaukia naujos direktorės |publisher=LRT.lt |date=2025-12-02}}</ref> 2025 m. gruodžio 12 d. mokiniai suorganizavo pilietinę akciją – žygiavo prie Vilniaus miesto savivaldybės ir susitikime su meru [[Valdas Benkunskas|Valdu Benkunsku]] įteikė pasirašytus kreipimosi raštus bei reikalavimus.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2773091/vilniuje-pilietiskumo-pamoka-buriai-naujos-direktores-nenorinciu-mokiniu-ejo-pas-mera |title=Vilniuje – „pilietiškumo pamoka“: būriai naujos direktorės nenorinčių mokinių ėjo pas merą |publisher=LRT.lt |date=2025-12-12}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/fotogalerijos/685/2773168/uzupio-gimnazijoje-vyksta-pilietiskumo-pamoka |title=Užupio gimnazijoje vyksta „pilietiškumo pamoka“ |publisher=LRT.lt |date=2025-12-12}}</ref> Po įvykusio protesto ir bendruomenės pasipriešinimo, kandidatė atsisakė užimti pareigas ir pasitraukė.<ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2777112/konkursa-laimejusi-bet-neigiamai-sutikta-direktore-traukiasi-nedirbs-uzupio-gimnazijoje |title=Konkursą laimėjusi, bet neigiamai sutikta direktorė traukiasi: nedirbs Užupio gimnazijoje |publisher=LRT.lt |date=2025-12-16}}</ref> Pirmosios vietos laimėtojai atsisakius eiti pareigas, vadovauti gimnazijai paskirta konkurse antrąją vietą užėmusi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Motiejūnienė. == Direktoriai == * [[1983]] m. [[Algimantas Šventickas]] * [[1987]] m. Stasė Šertvytienė * [[1990]] m. [[Vladas Malcevičius]] * [[2010]] m. Virginija Navickienė * [[2026 m.|2026]] m. Violeta Motiejūnienė == Žymūs mokytojai == * Alius Avčininkas – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, švietimo ekspertas, vadovėlių autorius. * Genovaitė Banevičienė – chemijos mokytoja ekspertė, ilgametė mokinių olimpiadų rengėja. * Robertas Ramanauskas – istorijos mokytojas, pilietinių ir atminties kultūros projektų vadovas. == Žymūs mokiniai == *[[Antanas A. Jonynas]] * [[Jūratė Juozaitienė]] *[[Albertas Malinauskas]] *[[Eugenijus Norkus]] *[[Audrius Padarauskas]] *[[Saulius Antanas Juršėnas]] *[[Mindaugas Zaremba]] *[[Vilija Matačiūnaitė]] *[[Kęstutis Strupas]] *Paula Valentaitė * [[Kazimieras Vasiliauskas]] == Nuorodos == * [http://www.vug.lt/ Gimnazijos svetainė]{{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Vilniaus mokyklos|Užupio]] lv7ddrhlaacuk82ti18tsw23se6r95p 0 128203 7956504 7689567 2026-11-01T13:39:53Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956504 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventvietė |pavadinimas = Mažoji žieminė sinagoga |image = [[Vaizdas:Kėdainiai (Kiejdany) - new synagogue.JPG|250px]] | antraštė = | religija = judaizmas | ikona = Star_of_David.svg | spalva = DeepSkyBlue |PL=55|PM=17|PS=15|NS=N|IL=23|IM=58|IS=53|EW=E | valstybė = {{flag|Lietuva}} | vieta = [[Kėdainiai]] | statusas = neveikianti (pakeista paskirtis) | įkūrėjas = | architektas = [[Diana Pikšrienė]] <small>(rekonstruktorė)</small> | statybų pradžia = | statybų pabaiga = 1837 m.<ref>{{cite web | url = http://www.kedainiutvic.lt/index,lt,18447.html | title = Daugiakultūris centras | publisher = Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras | access-date = 2017-12-14 | ref = | archive-date = 2017-12-14 | archive-url = https://web.archive.org/web/20171214183540/http://www.kedainiutvic.lt/index,lt,18447.html | url-status = dead}}</ref> | sunaikinimas = | desakralizacija = [[1941]] m. | paskirtis = [[sinagoga]] | stilius = [[klasicizmas]] | plotas = | kvr statusas = valstybės saugomas | reikšmingumas = regioninis | data = 2001-11-16 | kodas = {{kvrmc|25996}} | Vikiteka = }} '''Kėdainių naujoji sinagoga''', kitaip žinoma kaip Mažoji, arba žieminė, sinagoga – viena iš 3 [[Kėdainiai|Kėdainių]] [[sinagoga|sinagogų]]. Pastatyta [[XIX amžius|XIX a.]], klasicistinio stiliaus, senamiestyje, priešais buvusį žydų turgų. [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metais veiklą nutraukė. Dabar veikia muziejus, galerija. == Istorija == [[1837 m.]] šalia [[Kėdainių senoji sinagoga|Didžiosios sinagogos]], buvo pastatyta antroji Mažoji sinagoga, kuri buvo šildoma ir todėl dar vadinama žiemine. Sinagogos pagrindinė funkcija buvo maldos namai, kur vyrai ir moterys melsdavosi atskirose patalpose, o likusioje pastato dalyje posėdžiaudavo žydų bendruomenės narių [[teismas]]. [[2002 m.]] rugpjūčio 16 d. sinagogoje duris atvėrė [[Kėdainių krašto muziejus|Kėdainių krašto muziejaus]] Daugiakultūris centras.<ref>{{cite web | url = http://kpd.lt/news/3122/214/300-gyvenimo-metu-Kedainiuose-trumpa-stetlo-istorija.html | title = 300 gyvenimo metų Kėdainiuose – trumpa štetlo istorija | publisher = Kultūros paveldo departamentas | access-date = 2017-12-14 | ref = | archive-date = 2017-12-14 | archive-url = https://web.archive.org/web/20171214183853/http://kpd.lt/news/3122/214/300-gyvenimo-metu-Kedainiuose-trumpa-stetlo-istorija.html |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web | url = http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx?Page=HistoryLT | title = Muziejaus istorija | publisher = Kėdainių krašto muziejus | access-date = 2017-12-14 | ref = | archive-date = 2017-12-15 | archive-url = https://web.archive.org/web/20171215000633/http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx?Page=HistoryLT |url-status=dead }}</ref> [[Vaizdas:Kiejdany-Nowa Synagoga 2.JPG|thumb|left|200px|Galerija sinagogos viduje]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos sinagogos}} [[Kategorija:Kėdainių sinagogos]] 2pcfyryymfwnmxt1w1xcpp0gd15r5fw 0 131511 7956560 7948548 2026-11-01T17:23:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956560 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Lesterio „City“ | image = [[Vaizdas:Leicester-City.png‎|150px]] | fullname = Leicester City Football Club | nickname = ''The Foxes'', ''Fosse'', ''The Filberts'' | founded = 1884 m. | ground = [[King Power Stadium]], [[Lesteris]] | capacity = 32 500 | chairman = {{flagicon|THA}} [[Aiyawatt Srivaddhanaprabha]] | manager = | league = '''[[EFL League One]] (III)''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 23 vieta, ''[[EFL Championship]] (II)'' | pattern_la1 = _leicester2223h | pattern_b1 = _leicester2223h | pattern_ra1 = _leicester2223h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _adidaswhitel | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _leicester2122a | pattern_b2 = _leicester2122a | pattern_ra2 = _leicester2122a | pattern_sh2 = _leicester2122a | pattern_so2 = _leicester2122a | leftarm2 = D6F3F1 | body2 = D6F3F1 | rightarm2 = D6F3F1 | shorts2 = 505050 | socks2 = D6F3F1 | pattern_la3 = _leicester2122t | pattern_b3 = _leicester2122t | pattern_ra3 = _leicester2122t | pattern_sh3 = _leicester2122t | pattern_so3 = _leicester2122t | leftarm3 = 667378 | body3 = 667378 | rightarm3 = 667378 | shorts3 = 000000 | socks3 = FB7ABE }} '''Leicester City FC''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lesteris|Lesterio]]. == Istorija == {{išplėsti}} {{fkp|1884|Leicester Fosse|1919|Leicester City FC}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''23.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == {{ENGfut |1|2016 |1|1929 |1|1928 |1|2021 |4|1949, 1961, 1963, 1969 |3|1964, 1997, 2000 |2|1965, 1999 |2|1971, 2021 |1|2016}} == Sezonai == {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|2014–2015|I|14||}} {{fs4|ENG|2015–2016|I|1||}} {{fs4|ENG|2016–2017|I|12||}} {{fs4|ENG|2017–2018|I|9||}} {{fs4|ENG|2018–2019|I|9||}} {{fs4|ENG|2019–2020|I|5||}} {{fs4|ENG|2020–2021|I|5|taurė|}} |} == Lietuviai == * [[Simonas Stankevičius]], puolėjas 2014–2016 == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.lcfc.com oficiali klubo svetainė] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Leicester City]] jdx6mh5fjhojamgayln0934pzt0hayu 0 131764 7956741 7713677 2026-11-02T08:45:46Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956741 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Vytautas Merkys | paveikslėlis = Vytautas Merkys.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1929|5|5|}} | gimimo vieta = [[Čivai (Kupiškis)|Čivai]], [[Skapiškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2012|7|25|1929|4|29||}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidojimo vieta = [[Antakalnio kapinės]]e | tautybė = | sutuoktinis = [[Irena Regina Merkienė]] | tėvas = Juozas Merkys | motina = Marijona Mėlynytė | vaikai = | veikla = istorikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1951]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = [[Silva Pocytė]] | žinomas = | apdovanojimai = * [[1995]] m. – [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius]] * [[1997]] m. – [[Lietuvos mokslo premija]] | parašas = | pastabos = }} '''Vytautas Merkys''' ([[1929]] m. [[gegužės 5]] d. [[Čivai (Kupiškis)|Čivuose]], [[Skapiškio valsčius|Skapiškio valsčiuje]] – [[2012]] m. [[liepos 25]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref>[https://www.limis.lt/personalities/7018867 Vytautas Merkys]. LIMIS. Nuoroda tikrinta 2025-12-13.</ref><ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/netekome-istoriko-vmerkio.d?id=59185171 Netekome istoriko V. Merkio]. Delfi. 2012-07-26. Nuoroda tikrinta 2025-12-13.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas. == Biografija == [[1951]] m. baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Istorijos-filologijos fakultetą. 1951–[[1953]] m. [[LTSR revoliucijos muziejus|LTSR revoliucijos muziejaus]] darbuotojas. [[1952]] m. paskirtas į [[LII|Lietuvos istorijos institutą]], bet dėl ideologinių motyvų kartu su [[Mečislovas Jučas|Mečislovu Juču]] tuoj pat atleistas. Nuo 1953 m. Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis. [[1957]] m. Istorijos institute apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Revoliucinis Vilniaus darbininkų judėjimas 1895–1904 m.“ <ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305032927/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=H |date=2016-03-05 }}</ref> [[1969]] m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Pramonės raida ir proletariato susidarymas Lietuvoje XIX a.“. [[File:The grave of Simas Karaliūnas.jpg|250px|right|thumb|Simo Karaliūno kapas Antakalnio kapinėse]][[1986]] m. išėjęs iš instituto dirbo [[Ekonomikos institutas|Lietuvos SSR Mokslų akademijos Ekonomikos instituto]] Ūkio istorijos skyriaus vadovu. [[1987]] m. vėl grįžo į Lietuvos istorijos institutą, tapo jo direktoriumi. Nuo [[1992]] iki [[2000]] m. vyriausias mokslinis bendradarbis. Dėstė [[VU|Vilniaus universitete]], nuo [[1991]] m. – profesorius. [[1993]]–2000 m. dėstė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1990]] m. tapo [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] tikruoju nariu, [[2001]] m. išrinktas [[Lietuvių katalikų mokslo akademija|Lietuvių katalikų mokslo akademijos]] akademiku. Už fundamentalius darbus, skirtus draudžiamosios spaudos keliui [[1864]]–[[1904]] m. bei to laikotarpio [[knygnešiai|knygnešiams]], [[1997]] m. apdovanotas [[Lietuvos mokslo premija]]. [[1995]] m. apdovanotas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi]]. == Bibliografija == === Svarbiausios publikacijos === * V. Merkys, ''Vilniaus darbininkų revoliucinis judėjimas 1905–1907 m. išvakarėse'', Vilnius, 1957. * V. Merkys, ''Lietuvos valstiečių ir žemės ūkio darbininkų judėjimas 1901–1904 m.'', Vilnius, 1959. * V. Merkys, ''[[Liudvikas Janavičius]]'', Vilnius: Vaga, 1964. * V. Merkys, ''Narodnikai ir pirmieji marksistai Lietuvoje'', Vilnius: Mintis, 1967. * V. Merkys, ''Dalevskių šeima'', Vilnius: Vaga, 1967. * [[Juozas Jurginis|J. Jurginis]], V. Merkys, [[Adolfas Tautavičius|A. Tautavičius]], ''Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos'', Vilnius: Mintis, 1968, (Lietuvos SSR valstybinė premija, 1969). * В. Меркис, ''Развитие промышленности и формирование пролетариата в Литве в XIX в.'', Вильнюс: Минтис, 1969. * M. Valančius, ''Raštai'', t. 2: ''Žemaičių vyskupystė'', parengė V. Merkys, Vilnius, 1972. * S. Daukantas, ''Raštai'', t. 1–2, sudarė V. Merkys, Vilnius, 1976. * V. Merkys, ''Nelegalioji lietuvių spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.). Politinės jos susikūrimo aplinkybės'', Vilnius: Mokslas, 1978. * V. Merkys, ''Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje'', Vilnius, 1982. * ''Lietuvos TSR istorija'', t. 1 ''Nuo seniausių laikų iki 1917 metų'', red. kol. [[Bronius Vaitkevičius|B. Vaitkevičius]], [[Mečislovas Jučas|M. Jučas]], V. Merkys, Vilnius: Mokslas, 1985. * V. Merkys, [[Leonas Mulevičius|L. Mulevičius]], [[Rimantas Vėbra|R. Vėbra]], E. Vidmantas, ''Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas /ligi 1904 m./'', Vilnius: Mokslas, 1987. * M. Jučas, [[Ingė Lukšaitė|I. Lukšaitė]], V. Merkys, ''Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų'', Vilnius: Mokslas, 1988. * V. Merkys, ''[[Simonas Daukantas]]'', 2 papild. leid., Vilnius: Vyturys, 1991. * V. Merkys, ''Knygnešių laikai. 1864–1904'', Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994. * V. Merkys, ''Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias. 1864–1904: Informacinė knyga'', Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. * V. Merkys, ''[[Motiejus Valančius]]: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo'', Vilnius: Mintis, 1999. * V. Merkys, ''Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m.'', Vilnius: Versus aureus, 2006. * V. Merkys, ''Atminties prošvaistės'', Vilnius: Versus aureus, 2009. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Merkys, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]] [[Kategorija:Lietuvos istorikai]] [[Kategorija:Lietuvos ūkio istorikai]] [[Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai]] k0dtaxuscuixro4o2tqmykduporpygt 7956742 7956741 2026-11-02T08:47:15Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956742 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Vytautas Merkys | paveikslėlis = Vytautas Merkys.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1929|5|5|}} | gimimo vieta = [[Čivai (Kupiškis)|Čivai]], [[Skapiškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2012|7|25|1929|4|29||}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidojimo vieta = [[Antakalnio kapinės]]e | tautybė = | sutuoktinis = [[Irena Regina Merkienė]] | tėvas = Juozas Merkys | motina = Marijona Mėlynytė | vaikai = | veikla = istorikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1951]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = [[Silva Pocytė]] | žinomas = | apdovanojimai = * [[1995]] m. – [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius]] * [[1997]] m. – [[Lietuvos mokslo premija]] | parašas = | pastabos = }} '''Vytautas Merkys''' ([[1929]] m. [[gegužės 5]] d. [[Čivai (Kupiškis)|Čivuose]], [[Skapiškio valsčius|Skapiškio valsčiuje]] – [[2012]] m. [[liepos 25]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref>[https://www.limis.lt/personalities/7018867 Vytautas Merkys]. LIMIS. Nuoroda tikrinta 2025-12-13.</ref><ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/netekome-istoriko-vmerkio.d?id=59185171 Netekome istoriko V. Merkio]. Delfi. 2012-07-26. Nuoroda tikrinta 2025-12-13.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas. == Biografija == [[1951]] m. baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Istorijos-filologijos fakultetą. 1951–[[1953]] m. [[LTSR revoliucijos muziejus|LTSR revoliucijos muziejaus]] darbuotojas. [[1952]] m. paskirtas į [[LII|Lietuvos istorijos institutą]], bet dėl ideologinių motyvų kartu su [[Mečislovas Jučas|Mečislovu Juču]] tuoj pat atleistas. Nuo 1953 m. Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis. [[1957]] m. Istorijos institute apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Revoliucinis Vilniaus darbininkų judėjimas 1895–1904 m.“ <ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305032927/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=H |date=2016-03-05 }}</ref> [[1969]] m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Pramonės raida ir proletariato susidarymas Lietuvoje XIX a.“. [[File:The grave of Vytautas Merkys.jpg|250px|right|thumb|Vytauto Merkio kapas Antakalnio kapinėse]][[1986]] m. išėjęs iš instituto dirbo [[Ekonomikos institutas|Lietuvos SSR Mokslų akademijos Ekonomikos instituto]] Ūkio istorijos skyriaus vadovu. [[1987]] m. vėl grįžo į Lietuvos istorijos institutą, tapo jo direktoriumi. Nuo [[1992]] iki [[2000]] m. vyriausias mokslinis bendradarbis. Dėstė [[VU|Vilniaus universitete]], nuo [[1991]] m. – profesorius. [[1993]]–2000 m. dėstė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1990]] m. tapo [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] tikruoju nariu, [[2001]] m. išrinktas [[Lietuvių katalikų mokslo akademija|Lietuvių katalikų mokslo akademijos]] akademiku. Už fundamentalius darbus, skirtus draudžiamosios spaudos keliui [[1864]]–[[1904]] m. bei to laikotarpio [[knygnešiai|knygnešiams]], [[1997]] m. apdovanotas [[Lietuvos mokslo premija]]. [[1995]] m. apdovanotas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi]]. == Bibliografija == === Svarbiausios publikacijos === * V. Merkys, ''Vilniaus darbininkų revoliucinis judėjimas 1905–1907 m. išvakarėse'', Vilnius, 1957. * V. Merkys, ''Lietuvos valstiečių ir žemės ūkio darbininkų judėjimas 1901–1904 m.'', Vilnius, 1959. * V. Merkys, ''[[Liudvikas Janavičius]]'', Vilnius: Vaga, 1964. * V. Merkys, ''Narodnikai ir pirmieji marksistai Lietuvoje'', Vilnius: Mintis, 1967. * V. Merkys, ''Dalevskių šeima'', Vilnius: Vaga, 1967. * [[Juozas Jurginis|J. Jurginis]], V. Merkys, [[Adolfas Tautavičius|A. Tautavičius]], ''Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos'', Vilnius: Mintis, 1968, (Lietuvos SSR valstybinė premija, 1969). * В. Меркис, ''Развитие промышленности и формирование пролетариата в Литве в XIX в.'', Вильнюс: Минтис, 1969. * M. Valančius, ''Raštai'', t. 2: ''Žemaičių vyskupystė'', parengė V. Merkys, Vilnius, 1972. * S. Daukantas, ''Raštai'', t. 1–2, sudarė V. Merkys, Vilnius, 1976. * V. Merkys, ''Nelegalioji lietuvių spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.). Politinės jos susikūrimo aplinkybės'', Vilnius: Mokslas, 1978. * V. Merkys, ''Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje'', Vilnius, 1982. * ''Lietuvos TSR istorija'', t. 1 ''Nuo seniausių laikų iki 1917 metų'', red. kol. [[Bronius Vaitkevičius|B. Vaitkevičius]], [[Mečislovas Jučas|M. Jučas]], V. Merkys, Vilnius: Mokslas, 1985. * V. Merkys, [[Leonas Mulevičius|L. Mulevičius]], [[Rimantas Vėbra|R. Vėbra]], E. Vidmantas, ''Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas /ligi 1904 m./'', Vilnius: Mokslas, 1987. * M. Jučas, [[Ingė Lukšaitė|I. Lukšaitė]], V. Merkys, ''Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų'', Vilnius: Mokslas, 1988. * V. Merkys, ''[[Simonas Daukantas]]'', 2 papild. leid., Vilnius: Vyturys, 1991. * V. Merkys, ''Knygnešių laikai. 1864–1904'', Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994. * V. Merkys, ''Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias. 1864–1904: Informacinė knyga'', Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. * V. Merkys, ''[[Motiejus Valančius]]: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo'', Vilnius: Mintis, 1999. * V. Merkys, ''Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m.'', Vilnius: Versus aureus, 2006. * V. Merkys, ''Atminties prošvaistės'', Vilnius: Versus aureus, 2009. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Merkys, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]] [[Kategorija:Lietuvos istorikai]] [[Kategorija:Lietuvos ūkio istorikai]] [[Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai]] mpqxy89j0nxyo7ydn2rm4qne1qcle26 0 134693 7956736 7859947 2026-11-02T08:35:32Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Vilniaus_Naujininkų_progimnazijos_logotipas.png, kurią naudotojas The Squirrel Conspiracy pašalino Commons projekte 7956736 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.6602 |long = 25.2681 |mokykla = Vilniaus Naujininkų progimnazija |direktorė = [[Gediminas Urbonas]] |skaičius =413 |data = [[1973]] m. |laidos =3 |darbuotojai = 41 |pav = Vilniaus Naujininkų Progimnazija.jpg |vieta = Šaltkalvių g. 32, [[Vilnius]] |emblema = }} '''Vilniaus Naujininkų progimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[progimnazija]] [[Vilnius|Vilniuje]], Šaltkalvių g. 32, vykdanti pradinio, pagrindinio ugdymo programas [[lietuvių kalba]]. Įstaigos kodas 9000734. == Istorija == [[1973]] m. [[rugsėjo 1]] d. Naujininkų mikrorajone 900 moksleivių atvėrė naujos 39-osios vidurinės mokyklos duris. [[1975]]–[[1976]] m. pradėtas sustiprintas matematikos mokymas, išleista pirmoji 20 abiturientų laida. Iki [[1994]] m. buvo vadinama Vilniaus 39-ąja vidurine mokykla. [[1994]] m. mokykloje įsteigtos sustiprinto muzikinio ugdymo klasės. [[2001]] m. patvirtinta kryptingo meninio (muzikinio) ugdymo programa 2-8 klasėms, įdiegtas ankstyvasis užsienio kalbų [[Anglų kalba|angl]]ų ir [[Vokiečių kalba|vokiečių]] mokymas nuo 2-osios klasės. [[2012]] m. prasidėjo mokyklos renovacijos darbai ir [[2013]] m. buvo baigti. [[2013]] m. mokyklos pavadinimas buvo pakeistas į Vilniaus Naujininkų mokykla ir klasių skaičius buvo sumažintas iki 1-10 klasių. [[2020]] m. mokyklos pavadinimas buvo dar kartą pakeistas į Vilniaus Naujininkų Progimnazija ir klasių skaičius buvo sumažintas iki 1-8 klasių. == Direktoriai == * I. Jankauskienė [[1973]] m. – [[1979]] m. * J. Lukošienė [[1979]] m. – [[1991]] m. * G. Urbonas [[1991]] m. – == Žymūs mokytojai == * [[Leonardas Bakaitis]], pedagogas, karininkas * [[Ona Mačernienė]], pedagogė * Irena Vološina, pedagogė, metų mokytoja, vadovėlių autorė * Stasė Bakaitienė, pedagogė, ekspertė, chemikė * Vaida Porutienė, pedagogė, istorikė. == Žymūs mokiniai == * [[Andrius Porutis]], istorikas, pedagogas, dėstytojas * [[Petras Auštrevičius]], diplomatas, politikas * [[Osvaldas Čiukšys]], diplomatas, vadybininkas * [[Margarita Jankauskaitė]], visuomenės veikėja == Nuorodos == * [http://www.naujininkumokykla.lt/ Mokyklos svetainė]{{Vilniaus mokyklos}} [[Kategorija:Vilniaus mokyklos|Naujininkų]] [[Kategorija:Lietuvos progimnazijos]] in9cgi66jhqqsiul8e5jkjsa153xrug 0 142243 7956707 7859041 2026-11-02T05:16:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956707 wikitext text/x-wiki {{otheruses|A5}} {{Infobox kelias | Pavadinimas = Kaunas - Lenkijos siena | Valstybės = {{flagicon|Lithuania}} Lietuva | Ženklas1 = A5-LT.svg | Ženklas2 = E67-LT.svg | Ženklas3 = | Ženklas4 = | Žemėlapis = LT-A5.svg | Ilgis = 97,06 | Pradžia = | Pabaiga = | Atidarytas = | Valstijos = | Sritys = | Žemės = | Departamentai = | Apskritys = [[Kauno apskritis|Kauno]], [[Marijampolės apskritis|Marijampolės]] | Miestai = [[Kaunas]], [[Garliava]], [[Marijampolė]], [[Kalvarija]] | Foto = A5, Via Baltica.JPG | Po foto = Kelias ties [[Veiveriai]]s }} [[File:A5, Via Baltica, at night.jpg|miniatiūra|Kelias naktį, ties [[Puskelniai]]s]] [[Vaizdas:E67 lithuania.png|miniatiūra|220px|Kelio būklė iki rekonstrukcijos]] '''A5''' – magistralinis kelias, jungiantis [[Kaunas|Kauną]], [[Marijampolė|Marijampolę]] ir [[Suvalkai|Suvalkus]]. Kelio ilgis – 97,06 kilometro. Kelias yra dalis „[[Via Baltica]]“ magistralės. Kelias po rekonstrukcijos yra keturių eismo juostų. Kelias prasideda [[Kaunas|Kaune]], netoli [[IX forto muziejus|IX forto muziejaus]], svarbiame transporto mazge, kuris taip pat jungia magistralinį kelią {{A1}}, krašto kelią {{KK222}}, Kauno miestui priklausančią [[Žemaičių plentas|Žemaičių plento]] atkarpą. A5 trasa eina [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno]], [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų]] rajono, [[Kazlų Rūdos savivaldybė|Kazlų Rūdos]], [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės]] ir [[Kalvarijos savivaldybė|Kalvarijos savivaldybių]] teritorija. Svarbiausi miestai ir miesteliai prie kelio: [[Garliava]], [[Juragiai]], [[Mauručiai]], [[Skriaudžiai]], [[Sasnava]], [[Marijampolė]], [[Kalvarija]]. Kaune [[Lampėdžių tiltas|Lampėdžių tiltu]] (ilgis - 446 m) kerta [[Nemunas|Nemuno]] upę. Baigiasi ties [[Lietuva|Lietuvos]] [[valstybės siena]] su [[Lenkija]]. Toliau kelias eina S61 greitkelio trasa link [[Varšuva|Varšuvos]]. Kelias šiuo metu yra pagrindinė [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] automobilių transporto jungtis su didžiąja dauguma [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] šalių (išskyrus [[Šiaurės šalys|Šiaurės šalis]], kurios yra pasiekiamos keltais per [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]]). == Istorija == Senoji trasa (kuria dalinai eina ir dabartinė trasa) cariniu laikotarpiu buvo Peterburgo-Varšuvos kelio dalis. Sovietmečiu (iki 1990 m.) kelias buvo žymimas A226 (dalis kelio „Kalvarija-Kaunas-Daugpilis“). Susisiekimo su Lenkija tuo metu nebuvo, trasa baigdavosi ties [[Kalvarija]]. [[XX amžiaus 10-asis dešimtmetis|XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje]], tranzitas į Lenkiją iš Kauno vykdavo per [[Veiveriai|Veiverius]], [[Skriaudžiai|Skriaudžius]], [[Marijampolė|Marijampolę]] ir [[Kalvarija|Kalvariją]]. [[1996]]–[[2005]] m. kelias buvo pertiesiamas, rekonstruojamas. Buvo nutiestos dvi naujos atkarpos, po kurių tranzitas nebekerta jokios didesnės gyvenvietės. Šiuo metu kelias verčiamas [[automagistralė|automagistrale]]. [[2018]] m. lapkričio mėn. atidarytas rekonstruotas kelio ruožas [[Mauručiai]]–[[Marijampolė]], kuriam suteiktas automagistralės statusas. [[2022]] m. gruodžio mėn. prasidėjo darbai ruože Marijampolė–Valstybės siena. Taip pat planuojama rekonstruoti atkarpą [[Mauručiai]]-[[Garliava]]. Ji taip pat atitiktų automagistralės statusą. Šiuo metu atkarpos saugumo parametrai neleidžia didinti leistino greičio (esamas greitis 70-90 km/h), nors kelias yra po 2 juostas į kiekvieną pusę. Numatoma darbų pradžia - baigus darbus atkarpoje tarp Marijampolės ir Valstybės sienos (preliminari data - [[2025 m.]]) == Rekonstrukcija == {| class="wikitable" |- ! ! Etapas ! Km ! Darbų eiga ! Pastabos |- | 1 | [[Garliava]] – [[Prienų rajono savivaldybė]]s riba | 17,34–23,40 km (kairėje pusėje) <br> ir 21,84–23,40 km (dešinėje) ruožai | Baigta [[2016]] m. rugsėjo mėn. | Neturi automagistralės statuso. Planuojama iki [[2024]] m. rekonstruoti kelią, kuris atitiks automagistralės reikalavimus (neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias).<ref>[https://www.vz.lt/transportas-logistika/2023/03/22/7-km-via-balticos-atkarpa-kauno-rajone-bus-perdaroma-i-magistrale 7 km „Via Balticos“ atkarpa Kauno rajone bus perdaroma į magistralę] ''vz.lt''</ref> |- | 2 | [[Kazlų Rūdos savivaldybė]]s teritorija | 35,4-45,15 km | Baigta [[2017]] m. liepos mėn. | Automagistralės statusas suteiktas [[2018]] m. lapkričio mėn. |- | 3 | [[Marijampolės savivaldybė]]s riba – [[Marijampolė]] | 45,15-56,83 km | Baigta [[2018]] m. lapkričio mėn. | Automagistralės statusas suteiktas [[2018]] m. lapkričio mėn. |- | 4 | [[Prienų rajono savivaldybė]]s teritorija | 23,40-35,40 km | Baigta [[2018]] m. lapkričio mėn. | Automagistralės statusas suteiktas [[2018]] m. lapkričio mėn. |- |5 |[[Marijampolė]] – Valstybės siena, I etapas |72,50–79,00 km |Baigta 2023 m. spalio mėn. |Darbai prasidėjo [[2022]] m. gruodį ir buvo baigti 2023 m. rudenį. |- |6 |[[Marijampolė]] – Valstybės siena, II etapas |79,00–85,00 km |Baigta 2023 m. gruodžio mėn. |Darbai prasidėjo [[2023]] metų pradžioje ir buvo baigti 2023 m. žiemą. |- | 7 | [[Marijampolė]] – Valstybės siena, III etapas | 56,83–72,50 km | Baigta 2024 m. spalio mėn. | Darbai prasidėjo [[2023]] m. birželį ir buvo baigti 2024 m. rudenį. |- |8 |[[Marijampolė]] – Valstybės siena, IV etapas |85,00–97,06 km |Baigta 2025 m. gruodžio mėn. |Darbai prasidėjo [[2023|2024]] m. birželį ir bus baigti 2025 m. pabaigoje. |} === Maršrutas po rekonstrukcijų (Atkarpa: Mauručiai - Lenkijos siena) === {{kelias-maršrutas-viršus}} {{automagistralės pradžia}} {{kelias-maršrutas-1|picture={{exit-m}}|skaičius=23|tekstas=[[Mauručiai]] {{kelionrKK|230}}}} {{kelias-maršrutas-plan1|picture={{exit-m}}|skaičius=31|tekstas=[[Šmurai]] {{kelionrKK|189}}}} {{kelias-maršrutas-1|picture={{exit-m}}|skaičius=52|tekstas=[[Dženčialauka]] {{kelionrKK|230}}}} {{kelias-maršrutas-plan1|picture={{exit-m}}|skaičius=56|tekstas=[[Puskelniai]]}} {{kelias-maršrutas-plan1|picture={{automazgas-m}}|skaičius=58|tekstas=[[Aleksandravas]] ([[Marijampolė]]s miestas; Marijampolės rytinis aplinkkelis) {{kelionrA|7}} {{kelionrE|28}}}} {{kelias-maršrutas-plan1|picture={{exit-m}}|skaičius=61|tekstas=[[Mokolai]]}} {{kelias-maršrutas-1|picture={{exit-m}}|skaičius=63|tekstas=[[Tarpučiai]] ([[Marijampolė]]) {{kelionrA|7}} {{kelionrE|28}}}} {{kelias-maršrutas-1|picture={{exit-m}}|skaičius=82|tekstas=[[Kalvarija]] {{kelionrKK|200}}}} {{kelias-maršrutas-1|picture={{exit-m}}|skaičius=83|tekstas=[[Kreivukė]] {{kelionrKK|131}}}} {{kelias-maršrutas-plan1|picture={{exit-m}}|skaičius=94|tekstas=[[Salaperaugis]]}} {{kelias-maršrutas-plan1|picture={{exit-m}}|skaičius=96|tekstas=[[Sabaliavas]]-[[Pasiekos]]}} {{kelias-maršrutas-linija}} {{kelias-maršrutas-muitinė|šalis=Poland|numeriai kitoje šalyje={{kelionrS/PL|61}}{{kelionrE|67}}|tekstas=Lietuvos - Lenkijos siena}} {{bottom}} {{bottom}} == Maršrutas == {{kelias-maršrutas-viršus}} {{kelias-maršrutas|picture=Gtk-go-forward-ltr|skaičius=0|tekstas= [[Panevėžys]], [[Ryga]] {{kelionrE|67}}}} {{kelias-maršrutas-linija posūkiams}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-Kreuz|skaičius=0|tekstas=Islandijos pl.; Vandžiogalos g.; Žemaičių pl. {{kelionrKK|222}} {{kelionrA|1}}{{kelionrE|85}}}} {{kelias-maršrutas-linija posūkiams}} {{kelias-maršrutas-tekstas|[[File:PL road sign D-42.svg|15px]] [[Kaunas]]. Vakarinis aplinkkelis}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=1|tekstas=9-ojo forto gatvė}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=4|tekstas=Raudondvario plentas {{kelionrKK|141}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=5|tekstas=Užnemunės g. {{kelionrKK|140}}}} {{kelias-maršrutas-linija posūkiams}} {{kelias-maršrutas-tekstas|[[File:PL road sign D-43.svg|15px]]}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=6|tekstas=[[Akademija]] {{kelionrKK|140}}{{kelionrRK|1903}}}} {{kelias-maršrutas-plan|skaičius=9|picture=AB-AS|tekstas= (plan) Europos prospektas}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=14|tekstas=[[Mastaičiai]] {{kelionrRK|1933}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-Kreuz|skaičius=16|tekstas=[[Garliava]] {{kelionrKK|130}} {{kelionrKK|139}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=21|tekstas=[[Juragiai]] {{kelionrRK|1932}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=22|tekstas=[[Mauručiai]]}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=23|tekstas=[[Mauručiai]] {{kelionrKK|230}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=31|tekstas=[[Skriaudžiai]]{{kelionrKK|189}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=52|tekstas=[[Sasnava]]{{kelionrKK|230}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=56|tekstas=[[Puskelniai]]{{kelionrRK|3839}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=57|tekstas=[[Pietariai]]}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AS|skaičius=58|tekstas=[[Marijampolė]] {{kelionrKK|201}}}} {{kelias-maršrutas-linija posūkiams}} {{kelias-maršrutas-tekstas|Marijampolės-Kalvarijos aplinkkelis}} {{kelias-maršrutas|picture=AS-skrzyzowanie-icon|skaičius=61|tekstas=[[Mokolai]] {{kelionrRK|2607}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-Kreuz|skaičius=63|tekstas=[[Marijampolė]] {{kelionrA|7}}{{kelionrE|28}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AS-skrzyzowanie-icon|skaičius=66|tekstas=[[Skaisčiūnai]] {{kelionrRK|2609}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AS-skrzyzowanie-icon|skaičius=67|tekstas=[[Uosupis]] {{kelionrRK|2620}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AS-skrzyzowanie-icon|skaičius=70|tekstas=[[Trakiškiai]] {{kelionrRK|2628}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AZ|skaičius=82|tekstas=Vytauto g. ([[Kalvarija]]) {{kelionrKK|200}}}} {{kelias-maršrutas|picture=AB-AZ|skaičius=83|tekstas=[[Kreivukė]]}} {{kelias-maršrutas|picture=AS-skrzyzowanie-icon|skaičius=86|tekstas=Suvalkų g. ([[Kalvarija]]) {{kelionrKK|201}}}} {{kelias-maršrutas-linija posūkiams}} {{kelias-maršrutas|picture=AS-skrzyzowanie-icon|skaičius=94|tekstas=[[Salaperaugis]] {{kelionrRK|2615}}}} {{kelias-maršrutas-linija posūkiams}} {{Kelias-maršrutas-muitinė|šalis=Poland|numeriai kitoje šalyje={{kelionrS/PL|61}}{{kelionrE|67}}|tekstas=Lietuvos ir Lenkijos siena}} {{bottom}} {{bottom}} == Išnašos == {{ref}} ==Šaltiniai== {{commonscat|Greitkelis A5}} * [http://www.lakd.lt/lt.php/naujienos/via_baltica_vakar_siandien_ir_rytoj/19864 Lietuvos automobilių kelių direkcija. VIA BALTICA: vakar, šiandien ir rytoj. 2015-08-31] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305042744/http://www.lakd.lt/lt.php/naujienos/via_baltica_vakar_siandien_ir_rytoj/19864 |date=2016-03-05 }} * [http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasis-turtas-statyba/2015/09/11/startuoja-via-baltica-rekonstrukcija Verslo žinios. Startuoja „Via Baltica“ rekonstrukcija. 2015-09-11] * [http://auto.lrytas.lt/saugus-eismas/kaip-ateityje-atrodys-skirtingos-via-baltica-atkarpos.htm lrytas.lt Kaip ateityje atrodys skirtingos „Via Baltica“ atkarpos? 2015-09-03] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151008060805/http://auto.lrytas.lt/saugus-eismas/kaip-ateityje-atrodys-skirtingos-via-baltica-atkarpos.htm |date=2015-10-08 }} * [http://auto.lrytas.lt/saugus-eismas/simtais-tragediju-pazymeta-via-baltica-virsta-tikra-magistrale.htm Šimtais tragedijų pažymėta „Via Baltica“ virsta tikra magistrale. 2016-07-05] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160708045748/http://auto.lrytas.lt/saugus-eismas/simtais-tragediju-pazymeta-via-baltica-virsta-tikra-magistrale.htm |date=2016-07-08 }} * [http://lakd.lrv.lt/lt/naujienos/atidaryta-via-baltica-tarp-kauno-ir-marijampoles-saugi-keturiu-eismo-juostu-automagistrale LAKD: Atidaryta „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės – saugi keturių eismo juostų automagistralė 2018-11-29] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181130071612/http://lakd.lrv.lt/lt/naujienos/atidaryta-via-baltica-tarp-kauno-ir-marijampoles-saugi-keturiu-eismo-juostu-automagistrale |date=2018-11-30 }} * LAKD: [https://web.archive.org/web/20230117200837/https://lakd.lt/naujienos/sudaryta-pirmoji-rangos-sutartis-del-via-baltica-ruozo-nuo-marijampoles-iki-lenkijos-sienos-rekonstravimo Sudaryta pirmoji rangos sutartis dėl „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstravimo 2022-10-28] {{magistraliniai keliai}} [[Kategorija:Lietuvos magistraliniai keliai]] j3ls1hx2g2iqn2k861vo6ffeo4swc3j 0 142677 7956624 7941013 2026-11-01T20:35:23Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956624 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:August III coronation medal 1734 Groskurt reverse.jpg|miniatiūra|[[Augustas III|Augusto III]] karūnacijos medalis. Prieš karalių kardą laiko Lietuvos didysis ginklininkas [[Ignotas Zaviša]], šalia stovi tuometinis Lenkijos didysis ginklininkas [[Aleksandras Jokūbas Liubomirskis|Janas Klemensas Branickis]]]] '''Lietuvos didysis ginklininkas '''(arba''' Kalavijininkas''')<ref>[[Visuotinė lietuvių enciklopedija|Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje]] siūlomas naudoti terminas - kalavijininkas [https://www.vle.lt/straipsnis/kalavijininkas/ Kalavijininkas], Visuotinė lietuvių enciklopedija</ref> ({{la|gladifer|ensifer|armifer}}; {{pl|miecznik wielki litewski}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] dvaro pareigūnas. Pareigybė įsteigta atitinkamo Karūnos (Lenkijos) dvaro pareigūno pavyzdžiui. Ginklininko pareigybė buvo susijusi su valdovo kardu ir ginkluote. Viduramžių Lenkijoje ginklininkas buvo dvaro pareigūnas, prižiūrėjęs valdovo ginklų arsenalą ir per iškilmes nešęs prieš valdovą kardą. Vėliau ši pareigybė tapo daugiausia tituline. XVI a. LDK taip pat susiformavo Lietuvos didžiojo ginklininko pareigybė. Ginklininkas lotynų kalba buvo vadinamas ''ensifer'', ''gladifer'' arba ''armiger''. 1529 m. jau žinomas Lietuvos ginklininko pareigybės paminėjimas. XVI a. šaltiniuose skiriamas Lietuvos didysis ir žemesnių teritorinių vienetų ginklininkai. Lietuvos didysis ginklininkas buvo vienas iš LDK dvaro urėdų. 1563 m. birželio 7 d. bendravalstybinėje LDK privilegijoje tarp valstybės pareigūnų minimas Lietuvos didysis ginklininkas Ščasnas Sirutavičius. Jo vieta dokumente nurodyta tarp kitų aukštųjų LDK urėdų. Ginklininko pareigybė buvo susijusi su reprezentacine valdovo valdžios simbolika. Per valdovo laidotuvių apeigas ginklininkas nešė kardą, o jo padėtis ir apeiginės funkcijos buvo susijusios su valdovo karine valdžia. Lietuvos didieji ginklininkai buvo:<ref>pagal ''Urzędnicy Dawnej Rzeczypospolitej XII—XVIII wieku'', Spisy, t. XI, ''Urzędnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV—XVIII wieku'': Spisy, Polska Akademia Nauk. Biblioteka Kórnicka. Instytut Historii. Kórnik: Biblioteka Kórnicka, 1994, pp. 97—100.</ref> {| cellspacing="12" class="wikitable sortable" style="text-align:left; font-size: 12px;" |- ! style="" | Paveikslas ! style="" | Kadencija ! style="" | Asmuo ! style="" | Tolesnė karjera |----- !colspan=6 align=center style="background: #ACE777;"|Lietuvos didieji ginklininkai |----- |[[Vaizdas:POL COA Trąby.svg|70px]]<ref>Konkretus herbas nenurodomas(Lietuvos metrikos 6, l. 126 (p. 252)), Trąby herbas pateikiamas atsižvelgiant į vėliau šios giminės naudotą herbą.</ref>||[[1499]]||[[Vaitiekus Ivaškevičius]]||patikimų duomenų apie vėlesnes aukštesnes valstybines pareigas nerasta |----- |[[Vaizdas:POL COA Leliwa.svg|70px]]||[[1505]]—[[1507]]||[[Jonušas Kostevičius]]||tapo [[Lietuvos didysis maršalka|Lietuvos didžiuoju maršalka]]; vėliau buvo [[Vitebsko vaivada]] ir [[Palenkės vaivada]].<ref>{{Cite book|last=Wolff|first=Józef|title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795|location=Kraków|year=1885|pages=272–273}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Jastrzębiec_herb.svg|70px]]||[[1509]]||[[Jonas Ščitas]]||tapo [[Lietuvos didysis maršalka|Lietuvos didžiuoju maršalka]] (''marszałek hospodarski''); ėjo Vasiliskų, [[Mogiliavas|Mogiliavo]] ir [[Mozyrius|Mozyriaus]] vietininko pareigas.<ref>{{Cite web|url=https://www.xn--meb.pisz.pl/Jan_Niemirowicz_Szczytt|title=Jan Niemirowicz Szczytt|website=Encyklopedia internetowa}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL COA Lis.svg|70px]]||[[1529]]—[[1531]]||[[Jurgis Mykolas Juodka]]||ėjo [[Maišiagala|Maišiagalos]] vietininko ir Lietuvos didžiojo virtuvininko pareigas; vėliau šaltiniuose kaip ginklininkas nebeminimas.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |page=243}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL COA Leliwa.svg|70px]]||[[1539]]—[[1547]]||[[Mikalojus Petraitis Aleknaitis]]||1547 m. gavo [[Černobylis|Černobylio]] pilį ir seniūniją dvejiems metams; taip pat gavo privilegiją savo Dorohostajų valdose įkurti miestą, karčemas ir turgus; mirė apie 1548 m.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |page=243}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL COA Doliwa.svg|70px]]||[[1550]]—[[1563]]||[[Ščiasnas Sirutavičius]]||patikimų duomenų apie vėlesnes valstybines pareigas nerasta; 1563 m. dar minimas kaip Lietuvos didysis ginklininkas.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |page=243}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL COA Chalecki.svg|70px]]||.[[1579]] m. spalio 11 d. — [[1588]] m. vasario 3 d.||[[Dimitras Chaleckis]]||1588 m. tapo [[Lietuvos didysis iždininkas|Lietuvos didžiuoju iždininku]]; nuo 1590 m. taip pat ėjo Lietuvos didžiojo raštininko pareigas; buvo Mogiliavo, Vasiliskų ir Ašmenos seniūnas; mirė 1598 m.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |pages=243–244}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL COA Chalecki.svg|70px]]||[[1589]] m. sausio 22 d.— [[1615]]||[[Jonas Juozapaitis Chaleckis]]||patikimai nustatytų aukštesnių pareigų po ginklininko pareigų nerasta; šaltiniuose vėliau minimas kaip maršalka.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |page=244}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Mikołaj Krzysztof Chalecki.PNG|70px]]||[[1615]] m. rugpjūčio 23 d. — [[1650]] m. birželio 5 d.||[[Mikalojus Kristupas Chaleckis]]||1650 m. birželio 2 d. tapo [[Naugarduko vaivada|Naugarduko vaivada]]; mirė eidamas šias pareigas 1653 m.<ref>{{Cite web |url=https://rcin.org.pl/Content/244861/WA303_281586_I8762-6_Urzednicy-6.pdf |title=Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Tom VI: Ziemia nowogródzka i województwo nowogródzkie XIV–XVIII wiek |pages=214 |website=Instytut Historii PAN}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL COA Bawół I.svg|70px]]||[[1650]] m. birželio 2 d. — [[1679]]||[[Jurgis Tyzenhauzas]]||mirė 1679 m. eidamas Lietuvos didžiojo ginklininko pareigas; patikimų duomenų apie vėlesnę karjerą nėra.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |page=244}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Rembrandt Harmensz. van Rijn 039.jpg|70px]]||[[1679]]—[[1685]]||[[Simonas Karolis Oginskis]]||tapo [[Mstislavlio vaivada]]; vėliau atsisakė šių pareigų ir grįžo prie ginklininko pareigų; mirė 1699 m. eidamas Vitebsko pakamario pareigas.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |page=244}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Herb Ogińskich.PNG|70px]]||[[1685]]—[[1695]]||[[Mikalojus Pranciškus Oginskis]]||1695 m. tapo [[Lietuvos didysis iždininkas|Lietuvos dvaro iždininku]] (''podskarbi nadworny litewski''); 1711 m. tapo [[Trakų kaštelionas|Trakų kaštelionu]].<ref>{{Cite web |url=https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/mikolaj-franciszek-oginski-zm-1715-kasztelan-trocki-posel-na-sejm |title=Mikołaj Franciszek Ogiński |website=Internetowy Polski Słownik Biograficzny}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Herb Ogińskich.PNG|70px]]||[[1695]] m. liepos 25 d. — [[1703]] m. gegužės 10 d.||[[Martynas Mykolas Oginskis]]||1703 m. tapo [[Vitebsko kaštelionas|Vitebsko kaštelionu]]; vėliau – [[Vitebsko vaivada]]; tris kartus buvo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka (1712, 1718 ir 1723 m.).<ref>{{Cite web |url=https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/marcjan-michal-oginski-1672-1750-wojewoda-witebski |title=Marcjan Michał Ogiński (1672–1750), wojewoda witebski |website=Internetowy Polski Słownik Biograficzny}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL_COA_Bończa.svg|70px]]||[[1703]] m. gegužės 10 d. — [[1707]]||[[Kristupas Kazimieras Sianickis]]||1706 m. tapo [[Lietuvos artilerijos generolas|Lietuvos artilerijos generolu]]; 1707 m. Stanislovas Leščinskis jam patvirtino generalo artilerijos pareigas, tačiau atėmė Lietuvos didžiojo ginklininko pareigas; mirė 1711 m.<ref>{{Cite web |url=https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/krzysztof-kazimierz-sienicki-h-boncza-1671-1711-miecznik-litewski |title=Krzysztof Kazimierz Sienicki h. Bończa (1671–1711) |website=Internetowy Polski Słownik Biograficzny}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Herb_Mogila.jpg|70px]]||[[1708]]—[[1709]]||[[Zigmantas Bilevičius]]||patikimų duomenų apie vėlesnes valstybines pareigas nerasta. |----- |[[Vaizdas:Herb Roch III.svg|70px]]||[[1707 m.|1707]] ([[1709]] m. kovas) — [[1710]]||[[Aleksandras Pšezdzieckis]]||patikimų duomenų apie vėlesnes valstybines pareigas nerasta; 1707 m. šaltinyje jis minimas kaip Lietuvos didysis ginklininkas.<ref>{{Cite web |url=https://www.scribd.com/document/861007171/Przy-boku-Stanis%C5%82awa-Leszczy%C5%84skiego |title=Przy boku Stanisława Leszczyńskiego |pages=86–87}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Mikołaj Faustyn Radziwiłł.PNG|70px]]||[[1710]] m. kovo 22 d. ([[1711]] m. gruodžio 23 d.) — [[1729]] m. gegužės 3 d.||[[Mikalojus Faustinas Radvila]]||1729 m. gegužės 3 d. tapo [[Naugarduko vaivada]]; 1737 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei kaip regimentorius ir karališkosios dragūnų dalies vadas; mirė 1746 m.<ref>{{Cite web |url=https://www.szukajwarchiwach.gov.pl/en/web/guest/seria?_Seria_id_serii=587750 |title=Mikołaj Faustyn Radziwiłł, miecznik lit., wojewoda nowogrodzki |website=Szukaj w Archiwach}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Herb Ogińskich.PNG|70px]]||[[1729]] m. birželio 14 d. — [[1730]] m. balandžio 17 d.||[[Juzefas Tadas Oginskis]]||1730 m. balandžio 17 d. tapo [[Trakų vaivada]]; mirė 1736 m. eidamas šias pareigas.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |pages=234–235}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Ihnacy Zaviša. Ігнацы Завіша.jpg|70px]]||[[1730]] m. balandžio 17 d. — [[1734]] m. liepos mėn.||[[Ignotas Zaviša]]||1734–1736 m. buvo [[Lietuvos pakamaris]], 1736–1738 m. – [[Lietuvos dvaro maršalka]]; gavo generolo majoro laipsnį.<ref>{{Cite web |url=https://www.xn--meb.pisz.pl/Ignacy_Aniceta_Zawisza |title=Ignacy Aniceta Zawisza |website=Encyklopedia internetowa}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Януш Олександр Санґушко.jpg |70px]]||[[1735]] m. lapkričio 14 d. — [[1750]] m. rugpjūčio 26 d.||[[Jonušas Aleksandras Sanguška]]||1750 m. tapo [[Lietuvos dvaro maršalka]]; tais pačiais metais buvo išrinktas [[Lenkijos tribunolas|Karūnos tribunolo]] maršalka.<ref>{{Cite web |url=https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/janusz-aleksander-sanguszko-1712-1775-miecznik-litewski-ordynat |title=Janusz Aleksander Sanguszko (1712–1775) |website=Internetowy Polski Słownik Biograficzny}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL COA Doliwa.svg|70px]]||[[1750]] m. sausio 9 d. — .[[1752]] m. spalio 23 d.||[[Simonas Sirutis]]||1752 m. tapo [[Vitebsko kaštelionas|Vitebsko kaštelionu]]; tais pačiais metais buvo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka.<ref>{{Cite book |last=Wolff |first=Józef |title=Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795 |location=Kraków |year=1885 |page=235}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Karol Stanisław Radziwiłł Panie Kochanku 111.PNG|70px]]||[[1752]] m. spalio 23 d.— [[1762]] m. spalio 8 d.||[[Karolis Stanislovas Radvila II|Karolis Stanislovas Radvila]]||1762 m. tapo [[Vilniaus vaivada|Vilniaus vaivada]]; 1767 m. buvo [[Radomo konfederacija|Radomo konfederacijos]] maršalka; 1768 m. prisijungė prie [[Baro konfederacija|Baro konfederacijos]]; po emigracijos 1777 m. grįžo į Abiejų Tautų Respubliką.<ref>{{Cite web |url=https://www.pogon.lt/50-sekcja-wilnianie/wpublikacjach/200-wilnianie-w-publikacjach-4.html |title=Karol Stanisław Radziwiłł |website=Pogon.lt}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Andrej Aginski. Андрэй Агінскі (XVIII).jpg|70px]]||[[1762]] m. spalio 8 d.— [[1771]] m. lapkričio 21 d.||[[Andrius Ignotas Oginskis]]||1771 m. tapo Lietuvos referendoriumi, 1772 m. – [[Lietuvos didysis sekretorius|Lietuvos didžiuoju sekretoriumi]], 1778 m. – [[Trakų kaštelionas|Trakų kaštelionu]], 1783 m. – [[Trakų vaivada|Trakų vaivada]].<ref>{{Cite web |url=https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/andrzej-ignacy-joachim-oginski-1740-1787-wojewoda-trocki-dyplomata |title=Andrzej Ignacy Joachim Ogiński (1740–1787) |website=Internetowy Polski Słownik Biograficzny}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Michał Hieronim Radziwiłł.PNG|70px]]||.[[1771]] m. lapkričio 21 d. — .[[1775]] m. balandžio 10 d.||[[Mykolas Jeronimas Radvila]]||1775 m. tapo [[Vilniaus kaštelionas|Vilniaus kaštelionu]], 1790 m. – [[Vilniaus vaivada|Vilniaus vaivada]]; 1773–1775 m. buvo Seimo maršalka.<ref>{{Cite web |url=https://agad.gov.pl/wp-content/uploads/2022/10/tom-6_0_merged.pdf |title=Materiały dotyczące Michała Hieronima Radziwiłła |pages=... |website=Archiwum Główne Akt Dawnych}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Ієронім Януш Санґушко.JPG|70px]]||[[1775]] — [[1775]] m. gruodžio 11 d.||[[Jeronimas Jonušas Sanguška]]||1775 m. tapo [[Voluinės vaivada|Voluinės vaivada]]; tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės generolu leitenantu; 1777 m. apdovanotas Baltojo Erelio ir Šv. Stanislovo ordinais.<ref>{{Cite web |url=https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/hieronim-janusz-sanguszko-1743-1812-ostatni-wojewoda-wolynski |title=Hieronim Janusz Sanguszko (1743–1812) |website=Internetowy Polski Słownik Biograficzny}}</ref> |----- |[[Vaizdas:POL COA Topór.svg|70px]]||[[1775]] m. gruodžio 12 d. — [[1789]]||[[Aleksandras Motiejus Osolinskis]]||patikimų duomenų apie vėlesnes aukštesnes valstybines pareigas nerasta; 1784 m. įkūrė bažnyčią Granne.<ref>{{Cite web |url=https://xn--wielkigocinieclitewski-fee.eu/granne/ |title=Granne |website=Wielki Gościniec Litewski |access-date=2026-10-08 |archive-date=2026-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20260214012405/http://xn--wielkigocinieclitewski-fee.eu/granne/ |url-status=dead}}</ref> |----- |[[Vaizdas:Mykolas Oginskis. 2007-06-12.jpg|70px]]||[[1789]] m. balandžio 8 d. — [[1793]] m. gegužė||[[Mykolas Kleopas Oginskis]]||1793 m. tapo [[Lietuvos didysis iždininkas|Lietuvos didžiuoju iždininku]]; 1794 m. dalyvavo [[1794 m. sukilimas|Tado Kosciuškos sukilime]] Lietuvoje.<ref>{{Cite web |url=https://pl.wikisource.org/wiki/Album_biograficzne_zas%C5%82u%C5%BConych_Polak%C3%B3w_i_Polek_wieku_XIX/Ksi%C4%85żę_Michał_Kleofas_Ogiński |title=Książę Michał Kleofas Ogiński |website=Wikiźródła}}</ref> Pareigybė panaikinta po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]] m. |----- |} == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Lietuvos didieji ginklininkai| ]] 997gjv8jzqy16anx6kfrktnv5cwgp8h 0 148034 7956774 7535228 2026-11-02T10:58:22Z Bahusia 195915 /* Pasiekimai */ Nuotrauka 7956774 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Remigijus Valiulis |pav = |pilnas vardas = |gimė = {{Gimė|1958|09|20}} |mirė = {{Mirė|2023|07|19|1958|09|20}} |atstovauja = {{flag|Soviet Union}} |aktyvumo metai= iki 1983 m. |rungtys= [[400 m bėgimas|400 m]], [[estafetė]]s |asmeniniai rekordai= 400 m: 45,4 |treneriai= |klubas= |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = 1| OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma =1 |asociacijaU = Europos |AsUAuksas = | AsUSidabras= | AsUBronza = 1| AsUSuma =1 |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai = Europos uždarų patalpų bronzos prizininkas |IAAF url kodas = 8079 }} '''Remigijus Valiulis''' ([[1958]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Šilutė]]je – [[2023]] m. [[liepos 19]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/remigijus-valiulis/ Remigijus Valiulis]. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2019-02-07. Nuoroda tikrinta 2023-08-02.</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2039089/mire-olimpinis-begimo-cempionas-remigijus-valiulis Mirė olimpinis bėgimo čempionas Remigijus Valiulis]</ref><ref>[http://lengvoji.lt/in-memoriam-remigijus-valiulis-1958-2023/ IN MEMORIAM: REMIGIJUS VALIULIS (1958 – 2023)]. lengvoji.lt. 2023-07-19. Nuoroda tikrinta 2023-07-20.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] sportininkas, olimpinis čempionas. == Biografija == R. Valiulis buvo [[Panevėžio internatinė sporto mokykla|Panevėžio internatinės sporto mokyklos]] auklėtinis (pirmasis treneris [[Algimantas Antanas Kukšta|A. Kukšta]]), 1988 m. baigė [[Vilniaus pedagoginis institutas|Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą]]. Sportinę karjerą baigė anksti, būdamas 25-erių, kai 1983 m. pasitraukė iš bėgimo tako.<ref name=lrt>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1202975/olimpinis-cempionas-apie-nepagerinama-rekorda-pradeta-versla-ir-karjeros-posuki Olimpinis čempionas – apie nepagerinamą rekordą, pradėtą verslą ir karjeros posūkį] ''lrt.lt''</ref> 1976–1983 m. dirbo [[Kūno kultūros ir sporto departamentas|Kūno kultūros ir sporto komiteto]] instruktoriumi, 1983–1889 m. buvo sporto mokyklų treneris ir dėstytojas.<ref>{{VLE|24|||Remigijus Valiulis}}</ref> 1991-2009 m. užsiėmė automobilių prekybos su Rusija verslu. Vėliau dirbo lengvosios atletikos treneriu, [[Vilniaus krepšinio mokykla|Vilniaus krepšinio mokyklos]] bendro fizinio parengimo treneriu.<ref name=lrt/> Buvo vedęs krepšininkę, daugkartinę Lietuvos čempionę [[Regina Minkevičiūtė|Reginą Minkevičiūtę]] (g. (1956 m.). Dukra Rūta studijavo Amerikoje, ištekėjusi už australo apsigyveno Australijoje; sūnus Vytautas (g. 1986 m.) studijavo Amerikoje, žaidė [[NCAA]], nuo 2013 m. dirbo Rusijos krepšinio klubuose.<ref name=lrt/><ref>[https://bc-zenit.com/archives/trenerskiy-shtab/vitautas-valiulis Баскетбольный клуб «Зенит». Витаутас Валиулис] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230721050523/https://bc-zenit.com/archives/trenerskiy-shtab/vitautas-valiulis |date=2023-07-21 }} ''bc-zenit.com''</ref> == Pasiekimai == [[File:The grave of Remigijus Valiulis.jpg|250px|right|thumb|The grave of Remigijus Valiulis in the Antakalnis cemetery]][[1980]] m. vasaros [[1980 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse Maskvoje]] laimėjo aukso medalį bėgdamas [[estafetė|estafetę]] 4×400 ([[SSRS]] rinktinė). [[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|Lietuvos rekordininkas]]: * 400 m manieže – 46,75 s (neviršytas) – 1980 m. [[kovo 2]] d. (Zildefingenas) * 400 m – 45,73 s (neviršytas) – [[1979]] m. [[rugsėjo 8]] d. ([[Meksikas]]), treneris A. Krasaitis 1980 m. SSRS nusipelnęs sporto meistras. [[1981]] m. [[SSKP]] narys. Nuo [[1987]] m. Vilniaus internatinės sporto mokyklos mokytojas.<ref>{{TLE|4|436}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Valiulis, Remigijus}} [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] [[Kategorija:Lietuvos sprinteriai]] [[Kategorija:TSRS nusipelnę sporto meistrai]] hknmdszzjb7otrweqm112tdml0t5dqe 0 159997 7956519 7804951 2026-11-01T14:41:18Z ~2026-58117-27 227327 7956519 wikitext text/x-wiki {{Infobox sports league |logo=WNBA logo.svg |sport=[[Krepšinis]] |founded=1996 |teams=12 |country={{flagicon|USA}} [[JAV]] |champion=[[Golden State Valkyries]] }} '''WNBA''' ({{en|Women's National Basketball Association}}) – [[JAV]] moterų krepšinio lyga, įkurta [[1996]] m. == Struktūra == WNBA dabar žaidžia 15 komandų, padalintų į 2 pogrupius po 7 ir 8 komandas. Reguliarusis sezonas prasideda nuo gegužės ir tęsiasi iki rugsėjo. Kiekviena komanda savo konferencijoje sužaidžia 3 rungtynes. Tada kiekviena komanda žaidžia su kitos konferencijos komandomis du kartus vieną kartą namuose ir išvykoje. Aštuonios geriausiai pasirodžiusios komandos patenka į atkrintamąsias varžybas. '''Visų žvaigždžių rungtynės''' vyksta liepos mėn. gale, savaitgalį. Rungtynės vyksta kasmet, viename iš WNBA komandų mieste. Rungtynėse susitinka Rytų ir Vakarų rinktinės. '''Atkrintamosios rungtynės''' vyksta Rugpjūtį ir anksti Rugsėjį. Kiekviena konferencija turi du pusfinalius, kuriame susitinka geriausius sezono rezultatus turinčios komandos 1 vietos ir 4 vietos, bei 2 ir 3 vietos. Laimėjusios komandos patenka į WNBA finalus. == Taisyklės == * WNBA lygos kamuolys yra 2,54 cm mažesnis nei NBA. * Kamuolio persivarymui per vidurio liniją yra skirta 8 sekundės. == 2024 m. komandos == {| class="wikitable" style="width:100%; text-align:left" ! style="background:white" | Komanda ! style="background:white" | Miestas ! style="background:white" | Arena ! style="background:white" | Talpa ! style="background:white" | Prisijungė ! style="background:white" | Treneris (-ė) |- style = "border-top:2px solid black;" | '''Rytų konferencija''' |- style = "border-top:2px solid black;" | '''[[Atlanta Dream]]''' | [[Koledž Parkas]] | [[Gateway Center Arena]] | align=center| 3500 | align=center | 2008 | [[Tanisha Wright]] |- | '''[[Chicago Sky]]''' | [[Čikaga]] | [[Wintrust Arena]] | align=center| 10387 | style="text-align:center;"| 2006 | ''laisva'' |- | '''[[Connecticut Sun]]''' | [[Ankasvilis]] | [[Mohegan Sun Arena]] | align=center| 9323 | style="text-align:center;"| 1999 | [[Stephanie White]] |- | '''[[Indiana Fever]]''' | [[Indianapolis]] | [[Gainbridge Fieldhouse]] | align=center| 17923 | align=center | 2000 | [[Christie Sides]] |- | '''[[New York Liberty]]''' | [[Bruklinas]] | [[Barclays Center]] | align=center| 17732 | style="text-align:center;"| 1997 | [[Sandy Brondello]] |- | '''[[Washington Mystics]]''' | [[Vašingtonas]] | [[Entertainment and Sports Arena]] | align=center| 4200 | style="text-align:center;"| 1998 | [[Eric Thibault]] |- style = "border-top:2px solid black;" | '''Vakarų konferencija''' |- | '''[[Dallas Wings]]''' | [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtonas ]] | [[College Park Center]] | align=center| 7000 | style="text-align:center;"| 1998 | [[Latricia Trammell]] |- | '''[[Las Vegas Aces]]''' | [[Paradaisas]] | [[Michelob Ultra Arena]] | align=center| 12000 | style="text-align:center;"| 1997 | [[Becky Hammon]]<ref>{{Cite web|title=Las Vegas Welcomes Franchise Legend Becky Hammon Back To The Family As Team's Head Coach|url=https://aces.wnba.com/news/las-vegas-welcomes-franchise-legend-becky-hammon-back-to-the-family-as-teams-head-coach/|access-date=2022-01-01|website=Las Vegas Aces|language=en}}</ref> |- | '''[[Los Angeles Sparks]]''' | [[Los Andželas]] | [[Crypto.com Arena]] | align=center| 18997 | style="text-align:center;"| 1997 | ''laisva'' |- | '''[[Minnesota Lynx]]''' | [[Mineapolis]] | [[Target Center]] | align=center| 19356 | align=center | 1999 | [[Cheryl Reeve]] |- | '''[[Phoenix Mercury]]''' | [[Finiksas]] | [[Footprint Center]] | align=center| 18422 | style="text-align:center;"| 1997 | [[Nate Tibbetts]] |- | '''[[Seattle Storm]]''' | [[Sietlas]] | [[Climate Pledge Arena]] | align=center | 18100 | style="text-align:center;"| 2000 | [[Noelle Quinn]] |- | colspan="9" style="text-align:left;"| |} ===Buvusios komandos=== {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Miestas ! Prisijungė ! Iširo |- |'''Charlotte Sting''' |[[Šarlotė]] |1997 |2007 |- |'''Cleveland Rockers''' |[[Klivlandas]] |1997 |2003 |- |'''Houston Comets''' |[[Hiustonas]] |1997 |2008 |- |'''Miami Sol''' |[[Majamis]] |2000 |2002 |- |'''Portland Fire''' |[[Portlandas]] |2000 |2002 |- |'''Sacramento Monarchs''' |[[Sakramentas]] |1997 |2009 |} ===Būsimos komandos=== {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Miestas ! Arena ! Talpa ! Prisijungs ! Treneris (-ė) |- | '''Golden State Valkyries''' | [[San Fransiskas]] | [[Chase Center]] | align=center|18064 | align=center|2025 | TBA |- | '''Toronto WNBA Team''' | [[Torontas]] | [[Coca-Cola Coliseum]] | align=center|8 700 | align=center|2026 | TBA |- | '''Portland WNBA Team''' | [[Portlandas]] | [[Moda Center]] | align=center|19393 | align=center|2026 | TBA |} == Lygos laimėtojai == {{div col|3}} * 1997 m. Houston Comets * 1998 m. Houston Comets * 1999 m. Houston Comets * 2000 m. Houston Comets * 2001 m. Los Angeles Sparks * 2002 m. Los Angeles Sparks * 2003 m. Detroit Shock * 2004 m. Seattle Storm * 2005 m. Sacramento Monarchs * 2006 m. Detroit Shock * 2007 m. Phoenix Mercury * 2008 m. Detroit Shock * 2009 m. Phoenix Mercury * 2010 m. Seattle Storm * 2011 m. Minnesota Lynx * 2012 m. Indiana Fever * 2013 m. Minnesota Lynx * 2014 m. Phoenix Mercury * 2015 m. Minnesota Lynx * 2016 m. Los Angeles Sparks * 2017 m. Minnesota Lynx * 2018 m. Seattle Storm * 2019 m. Washington Mystics * 2020 m. Seattle Storm * 2021 m. Chicago Sky * 2022 m. Las Vegas Aces * 2023 m. Las Vegas Aces {{div col end}} == Nuorodos == * [http://www.wnba.com Oficialus lygos puslapis] * [http://www.wnba.com/about_us/rules_chart.html WNBA taisyklių palyginimas su NBA ir NCAA] == Šaltiniai == {{reflist}} {{NBA}} [[Kategorija:Moterų krepšinio lygos]] qm7g33a1xom9hgjtlzfr938gw7qjxnz 0 163127 7956492 7718385 2026-11-01T13:20:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956492 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė ežeras | pavadinimas = Kyšezeras | paveiksliukas = Kysezeras prie zoosodoo.jpg | plotas = 17,3<ref name="ezeri">{{cite web |url=http://www.ezeri.lv/database/2024/ |title=Ķīšezers |publisher=ezeri.lv |accessdate=2010-11-16 |language=lv |archive-date=2012-03-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120310184900/http://www.ezeri.lv/database/2024/ |url-status=dead}}</ref> | vidgylis = 2,4 | didgylis = 4,5 | kilme = | vieta = {{flag|Latvija}}, [[Ryga]] | isteka = Mylgravis | iteka = | vikiteka = Category:Ķīšezers | map=Latvija1 | lat_degrees =57 | lat_minutes =01 |lat_seconds = 21| lat_direction =N | long_degrees =24| long_minutes =10| long_seconds =19| long_direction = E |map_width =265 }} '''Kyšezeras''' ({{lv|Ķīšezers}} < ''ķīša ezers'' '[[pūgžlys|pūgžlio]] ežeras') – [[ežeras]] Latvijoje, [[Ryga|Rygos]] šiaurės rytinėje dalyje. Telkšo Pajūrio žemumoje. Didžiausias intakas – [[Jugla]]. Anksčiau [[Langa|Langos]] upe tekėjo į [[Gauja|Gaują]]. Ežerą su [[Dauguva]] jungia kanalas – [[Mīlgrāvis|Mylgravis]]. Jei pučia stiprus vakarų vėjas, į ežerą per Mylgravį patenka sūrus vanduo iš [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]]. Ežere yra 3 salos, kurių bendras plotas – 8 ha.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/kisezers/ ''Ķīšezers''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-04-01. Nuoroda tikrinta 2025-08-16.</ref> Krantas vietomis status, vietomis nuožulnus. Ežere gyvena 11 žuvų rūšių. Ežero šiaurinės ir rytinės pakrantės dalys patenka į Jaunciemo gamtinį draustinį (įkurtas 1999 m.). Rytiniame krante yra [[Buldurų piliakalnis]], vakariniame – [[Rygos zoologijos sodas]], Ozo golfo klubas. <gallery> Kisezers zoo.jpg Ķīšezers, Mežaparks, Riga.JPG Ķīšezers, dienvidaustrumu krasts.jpg </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.ezeri.lv/db/ShowRecords?id=2024 www.ezeri.lv] [[Kategorija:Latvijos ežerai]] 3qvkin3rx4gf753m9545je6t0mn2b46 104 165521 7956565 7753036 2026-11-01T17:30:28Z CD 677 7956565 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Warsaw skyline Świętokrzyski Bridge (cropped).jpg|thumb|300px|[[Varšuva]]]] [[Vaizdas:DJI 0332 Wawel.jpg|thumb|300px|[[Krokuva]]]] [[Vaizdas:Lodz plac Wolnosci (dron 2).jpg|thumb|300px|[[Lodzė]]]] [[Vaizdas:Widok na Wrocław z Bazyliki św. Elżbiety Węgierskiej.jpg|thumb|300px|[[Vroclavas]]]] [[Vaizdas:Ratusz,_Stare_Miasto_w_Poznaniu.jpg|thumb|300px|[[Poznanė]]]] [[Vaizdas:Gdański Ratusz Główny z panoramą stoczni.jpg|thumb|300px|[[Gdanskas]]]] [[Vaizdas:Szczecin Park Zeromskiego dron (1).jpg|thumb|300px|[[Ščecinas]]]] [[Vaizdas:Widok wzdluz Brdy 2023.jpg|thumb|300px|[[Bydgoščius]]]] [[Vaizdas:Carnaval Sztukmistrzow 2015 - fot. Piotr Jaruga.jpg|thumb|300px|[[Liublinas]]]] [[Vaizdas:DJI 0068 Katowice.jpg|thumb|300px|[[Katovicai]]]] [[Vaizdas:Ratusz na Rynku Kościuszki w Białymstoku.jpg|thumb|300px|[[Balstogė]]]] [[Vaizdas:Gdynia z lotu ptaka - 081.JPG|thumb|300px|[[Gdynė]]]] [[Vaizdas:Widok_z_wiezy_jasnogorskiej_-_srodmiescie.jpg|thumb|300px|[[Čenstakava]]]] [[Vaizdas:New Town Hall in Radom 03.jpg|thumb|300px|[[Radomas]]]] [[Vaizdas:Plac Powstańców Styczniowych, Sosnowiec, Akcja rozdawania plakatów Sosnowca przez Towarzystwo Przyjaciół Sosnowca, 22 czerwiec 2024 227.jpg|thumb|300px|[[Sosnovecas]]]] [[Vaizdas:Torun rynek staromiejski (2).jpg|thumb|300px|[[Torunė]]]] [[Vaizdas:Kielce, Pałac Biskupów Krakowskich w Kielcach, KsP 10.jpg|thumb|300px|[[Kelcai]]]] [[Vaizdas:A 319 60 z dnia 7.03.1960 r. - Ratusz z XVIII-XIX w. -Gliwice, Rynek KS.JPG|thumb|300px|[[Glivicės]]]] [[Vaizdas:PL Rzeszów, ratusz 2021-05-04--11-00-20.jpg|thumb|300px|[[Žešuvas]]]] [[Vaizdas:Zabrze - Ul. Marcina Lutra 01.jpg|thumb|300px|[[Zabžas]]]] Sąraše pateikiami '''[[Lenkija|Lenkijos]] miestai''', turintys bent 20 tūkst. gyventojų. {| class="wikitable sortable" |- ! '''Lietuviškai'''<ref>{{PVŽeu}}. (''Pasvirusiu šriftu įrašyti miestai, kurių pavadinimų minėtame leidinyje nėra'')</ref> !! '''Lenkiškai''' !!'''Vaivadija''' !!'''Gyventojų skaičius, <br /> tūkst. (2003 m.)''' |- | [[Andrychuvas]] || ''Andrychów'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 22,1 |- | [[Augustavas]] || ''Augustów'' || [[Palenkės vaivadija]] || 29,7 |- | [[Aukštutiniai Laziskai]] || ''Łaziska Górne'' || [[Silezijos vaivadija]] || 22 |- | [[Balstogė]] || ''Białystok'' || [[Palenkės vaivadija]] || 291,5 |- | [[Barštynas]] || ''Bartoszyce'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 25,7 |- | [[Belchatuvas]] || ''Bełchatów'' || [[Lodzės vaivadija]] || 63,1 |- | [[Beliava]] || ''Bielawa'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 31,6 |- | [[Belsko-Biala]] || ''Bielsko-Biała'' || [[Silezijos vaivadija]] || 177,5 |- | [[Bendzinas]] || ''Będzin'' || [[Silezijos vaivadija]] || 58,8 |- | [[Bialogardas]] || ''Białogard'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 24,5 |- | [[Bydgoščius]] || ''Bydgoszcz'' || [[Kujavijos Pamario vaivadija]] || 371,2 |- | [[Bielskas]] || ''Bielsk Podlaski'' || [[Palenkės vaivadija]] || 27 |- | [[Bilgorajus]] || ''Biłgoraj'' || [[Liublino vaivadija]] || 26,6 |- | [[Bytomas]] || ''Bytom'' || [[Silezijos vaivadija]] || 191,9 |- | [[Bochnia]] || ''Bochnia'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 29,3 |- | [[Boleslavecas]] || ''Bolesławiec'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 41,3 |- | [[Brodnica]] || ''Brodnica'' || [[Kujavijos Pamario vaivadija]] || 27,3 |- | [[Bžegas]] || ''Brzeg'' || [[Opolės vaivadija]] || 38,7 |- | [[Cechanuvas]] || ''Ciechanów'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 46,4 |- | [[Cešynas]] || ''Cieszyn'' || [[Silezijos vaivadija]] || 36,3 |- | [[Choinicės]] || ''Chojnice'' || [[Pamario vaivadija]] || 39,4 |- | [[Chelmas]] || ''Chełm'' || [[Liublino vaivadija]] || 68,6 |- | [[Chožuvas]] || ''Chorzów'' || [[Silezijos vaivadija]] || 116 |- | [[Chšanuvas]] || ''Chrzanów'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 40,5 |- | [[Čechovicės-Dzedzicės]] || ''Czechowice-Dziedzice'' || [[Silezijos vaivadija]] || 35 |- | [[Čeliadzė]] || ''Czeladź'' || [[Silezijos vaivadija]] || 34,7 |- | [[Čenstakava]] || ''Częstochowa'' || [[Silezijos vaivadija]] || 250,2 |- | [[Červionka-Leščynos]] || ''Czerwionka-Leszczyny'' || [[Silezijos vaivadija]] || 28,9 |- | [[Dembica]] || ''Dębica'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 47,6 |- | [[Didžiosios Lenkijos Ostruvas]] || ''Ostrów Wielkopolski'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 73,3 |- | [[Didžiosios Lenkijos Sroda]] || ''Środa Wielkopolska'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 21,7 |- | [[Dombrova Gurniča]] || ''Dąbrowa Górnicza'' || [[Silezijos vaivadija]] || 131,7 |- | [[Dzeržoniuvas]] || ''Dzierżoniów'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 35,2 |- | [[Dzialdovas]] || ''Działdowo'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 20,9 |- | [[Elbingas]] || ''Elbląg'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 127,9 |- | [[Gdanskas]] || ''Gdańsk'' || [[Pamario vaivadija]] || 461,5 |- | [[Gdansko Pruščas]] || ''Pruszcz Gdański'' || [[Pamario vaivadija]] || 23 |- | [[Gdansko Starogardas]] || ''Starogard Gdański'' || [[Pamario vaivadija]] || 48,7 |- | [[Gdynė]] || ''Gdynia'' || [[Pamario vaivadija]] || 253,6 |- | [[Glivicės]] || ''Gliwice'' || [[Silezijos vaivadija]] || 202,1 |- | [[Gloguvas]] || ''Głogów'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 69,8 |- | [[Gnieznas]] || ''Gniezno'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 70,1 |- | [[Goleniuvas]] || ''Goleniów'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 22,4 |- | [[Gorlicės]] || ''Gorlice'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 28,9 |- | [[Gostynis]] || ''Gostyń'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 20,7 |- | [[Gožuvas]] || ''Gorzów Wielkopolski'' || [[Liubušo vaivadija]] || 125,4 |- | [[Grajevas]] || ''Grajewo'' || [[Palenkės vaivadija]] || 22,9 |- | [[Gryfinas]] || ''Gryfino'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 21,7 |- | [[Grudziondzas]] || ''Grudziądz'' || [[Kujavijos Pamario vaivadija]] || 100 |- | [[Hainuvka]] || ''Hajnówka'' || [[Palenkės vaivadija]] || 22,4 |- | [[Ylava (Lenkija)|Ylava]] || ''Iława'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 32,5 |- | [[Inovroclavas]] || ''Inowrocław'' || [[Kujavijos Pamario vaivadija]] || 77,9 |- | [[Jarocinas]] || ''Jarocin'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 25,8 |- | [[Jaroslavas]] || ''Jarosław'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 40,2 |- | [[Jaslas]] || ''Jasło'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 37,9 |- | [[Jastšembas Zdrujus]] || ''Jastrzębie-Zdrój'' || [[Silezijos vaivadija]] || 96,6 |- | [[Javoras]] || ''Jawor'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 24,6 |- | [[Javožnas]] || ''Jaworzno'' || [[Silezijos vaivadija]] || 96,7 |- | [[Jelenia Gura (miestas)]] || ''Jelenia Góra'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 88,6 |- | [[Kališas]] || ''Kalisz'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 109,2 |- | [[Kamena Gura]] || ''Kamienna Góra'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 21,9 |- | [[Katovicai]] || ''Katowice'' || [[Silezijos vaivadija]] || 323,7 |- | [[Kelcai]] || ''Kielce'' || [[Šventojo Kryžiaus vaivadija]] || 211,1 |- | [[Kendzežynas-Kozlė]] || ''Kędzierzyn-Koźle'' || [[Opolės vaivadija]] || 66,5 |- | [[Kentšynas]] || ''Kętrzyn'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 28,6 |- | [[Kliučborkas]] || ''Kluczbork'' || [[Opolės vaivadija]] || 26,4 |- | [[Klodzkas]] || ''Kłodzko'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 29 |- | [[Knuruvas]] || ''Knurów'' || [[Silezijos vaivadija]] || 40,3 |- | [[Kolas]] || ''Koło'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 23,5 |- | [[Kolobžegas]] || ''Kołobrzeg'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 44,7 |- | [[Koninas]] || ''Konin'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 82 |- | [[Konskiai]] || ''Końskie'' || [[Šventojo Kryžiaus vaivadija]] || 21,1 |- | [[Koscežyna]] || ''Kościerzyna'' || [[Pamario vaivadija]] || 23,2 |- | [[Koscianas]] || ''Kościan'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 24,1 |- | [[Košalinas]] || ''Koszalin'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 108,3 |- | [[Krasnikas]] || ''Kraśnik'' || [[Liublino vaivadija]] || 36,4 |- | [[Krokuva]] || ''Kraków'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 757,4 |- | [[Krosnas]] || ''Krosno'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 48,1 |- | [[Krotošynas]] || ''Krotoszyn'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 29,3 |- | [[Kulmas]] || ''Chełmno'' || [[Kujavijos Pamario vaivadija]] || 20,6 |- | [[Kutnas]] || ''Kutno'' || [[Lodzės vaivadija]] || 48,6 |- | [[Kvidzynas]] || ''Kwidzyn'' || [[Pamario vaivadija]] || 37,5 |- | [[Lėcius]] || ''Giżycko'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 29,8 |- | [[Legionovas]] || ''Legionowo'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 50,6 |- | [[Legnica]] || ''Legnica'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 106,7 |- | [[Lemborkas]] || ''Lębork'' || [[Pamario vaivadija]] || 35,2 |- | [[Lenčna]] || ''Łęczna'' || [[Liublino vaivadija]] || 22 |- | [[Lešnas]] || ''Leszno'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 63,6 |- | [[Liubanis]] || ''Lubań'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 22,6 |- | [[Liubartuvas]] || ''Lubartów'' || [[Liublino vaivadija]] || 23,1 |- | [[Liubinas]] || ''Lubin'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 78,2 |- | [[Liublinas]] || ''Lublin'' || [[Liublino vaivadija]] || 358,1 |- | [[Liublinecas]] || ''Lubliniec'' || [[Silezijos vaivadija]] || 24,4 |- | [[Liublino Tomašuvas]] || ''Tomaszów Lubelski'' || [[Liublino vaivadija]] || 20,3 |- | [[Liubonis]] || ''Luboń'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 25,3 |- | [[Lodzė]] || ''Łódź'' || [[Lodzės vaivadija]] || 781,9 |- | [[Lodzės Aleksandruvas]] || ''Aleksandrów Łódzki'' || [[Lodzės vaivadija]] || 20,3 |- | [[Lomža]] || ''Łomża'' || [[Palenkės vaivadija]] || 63,9 |- | [[Lovičius]] || ''Łowicz'' || [[Lodzės vaivadija]] || 30,6 |- | [[Lukas (Lenkija)|Lukas]] || ''Ełk'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 55,4 |- | [[Lukuvas]] || ''Łuków'' || [[Liublino vaivadija]] || 30,7 |- | [[Malborkas]] || ''Malbork'' || [[Pamario vaivadija]] || 38,6 |- | [[Markos]] || ''Marki'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 21,8 |- | [[Mazovijos Grodziskas]] || ''Grodzisk Mazowiecki'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 26,1 |- | [[Mazovijos Minskas]] || ''Mińsk Mazowiecki'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 36,6 |- | [[Mazovijos Novy Dvuras]] || ''Nowy Dwór Mazowiecki'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 27,5 |- | [[Mazovijos Ostruva]] || ''Ostrów Mazowiecka'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 22,5 |- | [[Mazovijos Tomašuvas]] || ''Tomaszów Mazowiecki'' || [[Lodzės vaivadija]] || 67,4 |- | [[Melecas]] || ''Mielec'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 61,4 |- | [[Mikoluvas]] || ''Mikołów'' || [[Silezijos vaivadija]] || 38,3 |- | [[Myslovicės]] || ''Mysłowice'' || [[Silezijos vaivadija]] || 75,5 |- | [[Myškuvas]] || ''Myszków'' || [[Silezijos vaivadija]] || 33,2 |- | [[Mlava]] || ''Mława'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 29,4 |- | [[Mrongovas]] || ''Mrągowo'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 22 |- | [[Naujasis Sončas]] || ''Nowy Sącz'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 84,5 |- | [[Naujasis Targas]] || ''Nowy Targ'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 33,3 |- | [[Naujoji Ruda]] || ''Nowa Ruda'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 25 |- | [[Nysa]] || ''Nysa'' || [[Opolės vaivadija]] || 48,1 |- | [[Nova Sulė]] || ''Nowa Sól'' || [[Liubušo vaivadija]] || 40,9 |- | [[Olava]] || ''Oława'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 31,1 |- | [[Olesnica]] || ''Oleśnica'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 37,2 |- | [[Olkušas]] || ''Olkusz'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 38 |- | [[Olštynas]] || ''Olsztyn'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 172,7 |- | [[Opočnas]] || ''Opoczno'' || [[Lodzės vaivadija]] || 22,6 |- | [[Opolė]] || ''Opole'' || [[Opolės vaivadija]] || 129,1 |- | [[Opolės Stšelcės]] || ''Strzelce Opolskie'' || [[Opolės vaivadija]] || 20,6 |- | [[Ostrolenka]] || ''Ostrołęka'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 54,1 |- | [[Ostruda]] || ''Ostróda'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 33,7 |- | [[Osvencimas]] || ''Oświęcim'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 41,7 |- | [[Otvockas]] || ''Otwock'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 42,7 |- | [[Ozorkuvas]] || ''Ozorków'' || [[Lodzės vaivadija]] || 20,9 |- | [[Pabianicės]] || ''Pabianice'' || [[Lodzės vaivadija]] || 72,1 |- | [[Palenkės Biala]] || ''Biała Podlaska'' || [[Liublino vaivadija]] || 58,1 |- | [[Pekarai]] || ''Piekary Śląskie'' || [[Silezijos vaivadija]] || 60,5 |- | [[Peremislis]] || ''Przemyśl'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 67,7 |- | [[Petrakavas]] || ''Piotrków Trybunalski'' || [[Lodzės vaivadija]] || 80,7 |- | [[Piasečnas]] || ''Piaseczno'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 34,2 |- | [[Piastuvas]] || ''Piastów'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 23,4 |- | [[Pila]] || ''Piła'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 75,2 |- | [[Pionkos]] || ''Pionki'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 20,2 |- | [[Plockas]] || ''Płock'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 128,1 |- | [[Plonskas]] || ''Płońsk'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 22,2 |- | [[Policės]] || ''Police'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 34,5 |- | [[Polkovicės]] || ''Polkowice'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 21,8 |- | [[Poznanė]] || ''Poznań'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 575,7 |- | [[Prudnikas]] || ''Prudnik'' || [[Opolės vaivadija]] || 23,5 |- | ''[[Pruškuvas]]'' || ''Pruszków'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 54,6 |- | [[Pščyna]] || ''Pszczyna'' || [[Silezijos vaivadija]] || 25,6 |- | [[Pulavai]] || ''Puławy'' || [[Liublino vaivadija]] || 50,3 |- | [[Racibužas]] || ''Racibórz'' || [[Silezijos vaivadija]] || 59,1 |- | [[Radomas]] || ''Radom'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 228,7 |- | [[Radomskas]] || ''Radomsko'' || [[Lodzės vaivadija]] || 49,6 |- | [[Ravičius]] || ''Rawicz'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 21,4 |- | [[Rybnikas]] || ''Rybnik'' || [[Silezijos vaivadija]] || 142,6 |- | [[Rydultovai]] || ''Rydułtowy'' || [[Silezijos vaivadija]] || 22 |- | [[Rumia]] || ''Rumia'' || [[Pamario vaivadija]] || 44,1 |- | [[Sandomieras]] || ''Sandomierz'' || [[Šventojo Kryžiaus vaivadija]] || 25,4 |- | [[Sanokas]] || ''Sanok'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 39,9 |- | [[Sedlcės]] || ''Siedlce'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 76,7 |- | [[Semianovicai]] || ''Siemianowice Śląskie'' || [[Silezijos vaivadija]] || 73,9 |- | [[Seradzas]] || ''Sieradz'' || [[Lodzės vaivadija]] || 44,6 |- | [[Silezijos Ruda]] || ''Ruda Śląska'' || [[Silezijos vaivadija]] || 148,9 |- | [[Silezijos Vodzislavas]] || ''Wodzisław Śląski'' || [[Silezijos vaivadija]] || 49,7 |- | [[Skaržyskas-Kamena]] || ''Skarżysko-Kamienna'' || [[Šventojo Kryžiaus vaivadija]] || 50,1 |- | [[Skavina]] || ''Skawina'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 23,8 |- | [[Skernevicės]] || ''Skierniewice'' || [[Lodzės vaivadija]] || 48,7 |- | [[Slupskas]] || ''Słupsk'' || [[Pamario vaivadija]] || 99,5 |- | [[Sochačevas]] || ''Sochaczew'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 38,3 |- | [[Sopotas]] || ''Sopot'' || [[Pamario vaivadija]] || 41,3 |- | [[Sosnovecas]] || ''Sosnowiec'' || [[Silezijos vaivadija]] || 230,7 |- | [[Sremas]] || ''Śrem'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 30,4 |- | [[Staliova Volia]] || ''Stalowa Wola'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 67,2 |- | [[Starachovicės]] || ''Starachowice'' || [[Šventojo Kryžiaus vaivadija]] || 54,3 |- | [[Stargardas]] || ''Stargard Szczeciński'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 71,3 |- | [[Suvalkai]] || ''Suwałki'' || [[Palenkės vaivadija]] || 69 |- | [[Svažendzas]] || ''Swarzędz'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 28,7 |- | [[Svebodzicės]] || ''Świebodzice'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 23,4 |- | [[Svebodzinas]] || ''Świebodzin'' || [[Liubušo vaivadija]] || 21,9 |- | [[Svecis]] || ''Świecie'' || [[Kujavijos Pamario vaivadija]] || 25,9 |- | [[Sventochlovicės]] || ''Świętochłowice'' || [[Silezijos vaivadija]] || 56,1 |- | [[Svidnica]] || ''Świdnica'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 61 |- | [[Svidnikas]] || ''Świdnik'' || [[Liublino vaivadija]] || 40,1 |- | [[Svinouiscis]] || ''Świnoujście'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 41,5 |- | [[Ščecinas]] || ''Szczecin'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 414,7 |- | [[Ščecinekas]] || ''Szczecinek'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 39 |- | [[Ščytnas]] || ''Szczytno'' || [[Varmijos Mozūrų vaivadija]] || 26,3 |- | [[Švento Kryžiaus Ostrovecas]] || ''Ostrowiec Świętokrzyski'' || [[Šventojo Kryžiaus vaivadija]] || 75,1 |- | [[Tarnobžegas]] || ''Tarnobrzeg'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 50,3 |- | [[Tarnovske Gurai]] || ''Tarnowskie Góry'' || [[Silezijos vaivadija]] || 61,9 |- | [[Tarnuvas]] || ''Tarnów'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 119,2 |- | [[Tčevas]] || ''Tczew'' || [[Pamario vaivadija]] || 60 |- | [[Tychos]] || ''Tychy'' || [[Silezijos vaivadija]] || 132,4 |- | [[Torunė]] || ''Toruń'' || [[Kujavijos Pamario vaivadija]] || 210,4 |- | [[Turekas]] || ''Turek'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 29,8 |- | [[Valbžychas]] || ''Wałbrzych'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 129,3 |- | [[Valčas]] || ''Wałcz'' || [[Vakarų Pamario vaivadija]] || 26,3 |- | [[Varšuva]] || ''Warszawa'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 1688,3 |- | [[Veiherovas]] || ''Wejherowo'' || [[Pamario vaivadija]] || 44,7 |- | [[Veliunis]] || ''Wieluń'' || [[Lodzės vaivadija]] || 24,6 |- | [[Vyškuvas]] || ''Wyszków'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 26,6 |- | [[Vloclavekas]] || ''Włocławek'' || [[Kujavijos Pamario vaivadija]] || 120,9 |- | [[Volominas]] || ''Wołomin'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 36,5 |- | [[Vongrovecas]] || ''Wągrowiec'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 24,4 |- | [[Vroclavas]] || ''Wrocław'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 638,5 |- | [[Vžesnia]] || ''Września'' || [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]] || 28,7 |- | [[Zabžas]] || ''Zabrze'' || [[Silezijos vaivadija]] || 194,1 |- | [[Zakopanė]] || ''Zakopane'' || [[Mažosios Lenkijos vaivadija]] || 28 |- | [[Zambruvas]] || ''Zambrów'' || [[Palenkės vaivadija]] || 22,9 |- | [[Zamostė]] || ''Zamość'' || [[Liublino vaivadija]] || 66,8 |- | [[Zavercis]] || ''Zawiercie'' || [[Silezijos vaivadija]] || 53,7 |- | [[Zdunska Volia]] || ''Zduńska Wola'' || [[Lodzės vaivadija]] || 44,9 |- | [[Zeliona Gura]] || ''Zielona Góra'' || [[Liubušo vaivadija]] || 118,3 |- | [[Zgežas]] || ''Zgierz'' || [[Lodzės vaivadija]] || 58,3 |- | [[Zgoželecas]] || ''Zgorzelec'' || [[Žemutinės Silezijos vaivadija]] || 33,6 |- | [[Zombkai]] || ''Ząbki'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 22,4 |- | [[Žaganis]] || ''Żagań'' || [[Liubušo vaivadija]] || 26,6 |- | [[Žarai (Lenkija)|Žarai]] || ''Żary'' || [[Liubušo vaivadija]] || 39,2 |- | [[Žešuvas]] || ''Rzeszów'' || [[Pakarpatės vaivadija]] || 159,6 |- | [[Žyrarduvas]] || ''Żyrardów'' || [[Mazovijos vaivadija]] || 41,5 |- | [[Žyvecas]] || ''Żywiec'' || [[Silezijos vaivadija]] || 32 |- | [[Žoros]] || ''Żory'' || [[Silezijos vaivadija]] || 63,4 |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Europos miestai}} [[Kategorija:Lenkijos miestai| ]] [[Kategorija:Miestų sąrašai]] c9cm2m0m91kd042ofmupgzc0r8pbjz3 0 168987 7956696 7948554 2026-11-02T03:15:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956696 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Lutono „Town“ | image = [[Vaizdas:LutonTownFClogo.png|150px]] | fullname = Luton Town Football Club | nickname = ''The Hatters'' | founded = 1885 m. | ground = „Kenilworth Road“, [[Lutonas]] | capacity = 10 260 | chairman = | manager = | league = '''[[EFL League One]] (III)''' | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_la1= |pattern_b1=_lutonhome08|pattern_ra1= | leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=000033|socks1=FFFFFF| pattern_la2=_orange_shoulders|pattern_b2=_orangeshoulders|pattern_ra2=_orange_shoulders| leftarm2=000033|body2=000033|rightarm2=000033|shorts2=000033|socks2=FFFFFF| }} '''Lutono „Town“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš Lutono. == Istorija == 1885 m. įkurtas klubas, kai [[Lutonas|Lutone]] susijungė ''Luton Wanderers'' ir ''Luton Excelsior''. {{išplėsti}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1959 |1|1988 |1|1989 |0||0|}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.lutontown.co.uk oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20010925151622/http://www.lutontown.co.uk/ |date=2001-09-25 }} [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Luton Town]] 9b9l83ggqkxtsh9fybwzijmoo34dzrv 0 170981 7956727 7566339 2026-11-02T08:12:56Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956727 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = | vardas = Kazys Ulvydas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1910|8|15}} | gimimo vieta = [[Urbeliai|Bagotėlė]], [[Surviliškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1996|3|16|1910|8|14}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = Valerija Ulvydienė | tėvas = Mykolas Ulvydas | motina = | vaikai = Žilvinas, Eglė | veikla = kalbininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * 1965 ir 1977 m. Lietuvos valstybinė premija * 1996 m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas]] | parašas = | pastabos = }} '''Kazys Ulvydas''' ([[1910]] m. [[rugpjūčio 14|rugpjūčio 15]] d. Bagotėlėje – [[1996]] m. [[kovo 16]] d.) – lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970). == Biografija == Gimė Bagotėlėje ([[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajone]], prie [[Kruostas|Kruosto]] ir [[Nevėžis|Nevėžio]] santakos). Pradžios mokslų siekė [[Apytalaukis|Apytalaukio]], [[Kėdainiai|Kėdainių]] pradžios mokyklose. Vėliau mokslus tęsė [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnazijoje]]. Baigus keturias Kėdainių gimnazijos klases, tik atsitiktinumo dėka įstojo į [[Kauno jėzuitų gimnazija|Kauno Jėzuitų gimnaziją]], kurią baigė [[1930]] m. Vėliau mokslus tęsė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], kuriame studijavo iki [[1937]] m., studijuoti pasirinkęs lietuvių kalbą ir literatūrą bei klasikinę filologiją. Vėliau studijas tęsė ir jas baigė jau [[VU|Vilniaus universitete]] 1940 m.<ref name="VLE">Algirdas Sabaliauskas. [https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-ulvydas/ ''Kazys Ulvydas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-05-22.</ref> [[1942]]–[[1949]] m. dėstė Kauno universitete. [[1946]]–[[1948]] m. buvo šio universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1949 m. – dekanas. [[1949]]–[[1956]] m. dėstė Vilniaus universitete. [[1951]]–[[1953]] m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas. Nuo 1951 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. [[1953]]–[[1955]] m. buvo šio instituto direktoriaus pavaduotojas, [[1955]]–[[1960]] m. ir [[1976]]–[[1987]] m. – žodynų, 1960–1976 m. – dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos skyriaus vadovas, nuo 1987 m. – patarėjas prie instituto direkcijos. == Darbai == [[File:Kazys Ulvydas.jpg|250px|right|thumb|Kazio Ulvydo kapas Antakalnio kapinėse]]Parašė: * darbų apie lietuvių kalbos [[prieveiksmis|prieveiksmį]] (išspausdinti 1955–1974), * studiją „Lietuvių literatūrinės kalbos leksikos praturtėjimas tarybinės santvarkos metais“ (su [[Antanas Lyberis|A. Lyberiu]], išspausdinta 1958). * „Lietuvių kalbos žodyno“ t.3-5 (1956–1959, Lietuvos valstybinė premija 1965), t.11-14 (1978–1986), * „Lietuvių kalbos gramatikos“ (1965–1976, 3 t., Lietuvos valstybinė premija 1977), * tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ (nuo 1961) vyriausias redaktorius. * Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos gramatikos, lietuvių kalbos istorijos, [[Kalbos kultūra|kalbos kultūros]], lietuvių – rusų ir rusų – lietuvių kalbų transkripcijos, klasikinės filologijos. * Po mirties parengta ir išleista jo darbų knyga „Lietuvių kalbos prieveiksmiai“ (2002). Lietuvos radijo laidose kas savaitę aiškino kalbos kultūros ir norminimo klausimais. == Apdovanojimai == * 1965 ir 1977 m. už veikalus gavo Lietuvos valstybinę premiją * 1995 m. suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas * 1996 m. apdovanotas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu]] == Išnašos == {{ref}} {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Ulvydas, Kazys}} [[Kategorija:Baltistai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] 9ql3194tqvthjqnooop267tyhun347x 0 171397 7956662 4700430 2026-11-01T21:43:48Z Zykasaa 3068 7956662 wikitext text/x-wiki {{city/JPN |pavadinimas = Udžis |origpavadin = 宇治市 |paveikslėlis = Byodoin Phoenix Hall Uji 2009.jpg |paveikslėlio tekstas = Biodoino šventykla |herbas = |vėliava = Flag of Uji, Kyoto.svg |PL=34|PM=53|PS=4|IL=135|IM=47|IS=59 |regionas = Kansajaus |prefektūra = Kioto |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2011 |gyventoju = 189929 |plotas = 67.55 |altitudė = |tinklalapis = http://www.city.uji.kyoto.jp/ www.city.uji.kyoto.jp |vikiteka = Category:Uji, Kyoto |kirč = |UNESCO id = 688 }} '''Udžis''' ({{ja|宇治市|Uji-shi}}) – miestas [[Kioto prefektūra|Kioto prefektūroje]], [[Japonija|Japonijoje]]. Čia gyvena apie 191 tūkst. gyventojų. Miestas įkurtas [[1951]] m. [[kovo 1]] d. == Simboliai == Oficiali miesto gėlė – ''Kerria japonica'', medis – [[klevas]]. == Nuorodos == * {{wikivoyage|Uji}} * [http://www.city.uji.kyoto.jp/ Oficiali Udžio svetainė] (japonų k.) * [http://www.taleofgenji.org/uji.html Nuotraukos iš Udžio] {{Kiotas}} {{UNESCO Senojo Kioto istoriniai paminklai}} {{Japonija-geo-stub}} [[Kategorija:Kioto prefektūros miestai]] csnp4jehafw0qf67mkwu9jjfemu0oyk 0 175230 7956758 7647114 2026-11-02T09:41:56Z Vilensija 40695 +kapas 7956758 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = rel | vardas = Erikas Laiconas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1928|06|11}} | gimimo vieta = [[Bliūdžiai (Biržai)|Bliūdžiai]], [[Nemunėlio Radviliškio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2008|01|28|1928|06|11}} | mirties vieta = [[Kaunas]]| palaidotas = [[ Eigulių kapinės]]e | tautybė = [[lietuvis]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = Erikas <!-- Veikla --> | veikla = Lietuvos Evangelikų [[Liuteronybė|Liuteronų]] bažnyčios kunigas, pamokslininkas, esperantininkas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1947]]–[[1948]] m. [[Kauno valstybinis universitetas]], [[1948]]–[[1953]] m. [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademijoje]]. | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Erikas Laiconas''' ([[1928]] m. [[birželio 11]] d. [[Bliūdžiai (Biržai)|Bliūdžiuose]], [[Nemunėlio Radviliškio valsčius|Nemunėlio Radviliškio valsčiuje]] – [[2008]] m. [[sausio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos Evangelikų [[Liuteronybė|Liuteronų]] bažnyčios kunigas, pamokslininkas. == Biografija == [[1933]]–[[1937]] m. mokėsi [[Jasiškiai (Biržai)|Jasiškių]] (Biržų raj.) pradžios mokykloje, 1937–[[1939]] m. [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškio]] pradžios mokykloje, 1939–[[1947]] m. [[Biržų gimnazija|Biržų gimnazijoje]]. 1947–[[1948]] m. studijavo [[Kauno valstybinis universitetas|Kauno valstybiniame universitete]], 1948–[[1953]] m. [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademijoje]] (LŽŪA). [[Vaizdas:Erikas Laiconas, kapas.jpg|miniatiūra|left|220px|left|Kapas Eigulių kapinėse]] [[1950]]–[[1952]] m. LŽŪA Melioracijos katedros laborantas. 1953 m. Valstybinio projektavimo instituto Elektrifikacijos skyriaus vyr. technikas. 1953–[[1959]] m. LŽŪA Melioracijos katedros asistentas, vyr. dėstytojas. [[1969]]–[[1989]] m. VŪPI grupės vadovas, Techninio skyriaus vyriausias specialistas. [[1990]]–[[1991]] m. UAB „Darna“ kelionių ir ekskursijų vadovas. [[1994]]–[[1996]] m. studijavo teologiją [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universitete]]. Įšventintas į [[diakonas|diakonus]] ir paskirtas tarnauti [[Biržai|Biržų]] evangelikų liuteronų parapijoje. [[1998]] m. [[gegužės 21]] d. ordinuotas į [[kunigas|kunigus]]. Aptarnavo [[Alkiškiai|Alkiškių]], [[Žeimelis|Žeimelio]] ir Biržų latvių evangelikų liuteronų parapijas. Palaidotas Kaune, [[Eigulių kapinės]]e. === Esperantininkas === E. Laiconas buvo [[esperanto]] kalbos mylėtojas, Tarptautinės krikščionių esperantininkų lygos (KELI) atstovas Lietuvoje, Esperanto misijos vadovas [[Baltijos šalys]]e, Esperanto [[Biblija|Biblijos]] studijos vadovas Kaune, Kauno profesinių sąjungų kultūros rūmų esperantininkų klubo pirmininkas, Lietuvos esperantininkų asociacijos Mokslinės – techninės sekcijos vadovas. Tarptautinių kongresų dalyvis. [[Veisiejai|Veisiejuose]] ([[1998]] m.), [[Liepoja|Liepojoje]] ([[1999]] m.) vedė ekumenines pamaldas esperanto kalba, Alkiškių ir Žeimelio parapijose vedė pamaldas [[latvių kalba]], taip pat ir Kauno bei [[Kėdainiai|Kėdainių]] parapijose. Iš latvių kalbos išvertė A. Skrodelio knygelę „Kas yra Šv. Vakarienė“, keletą straipsnių, taip pat V. Plute-Olevas „Krikščioniškos bendruomenės istorijos pasakojimus“. Išleido knygą „Alkiškių evangelikų liuteronų parapija“. Leido metraštį, skirtą parapijos reikalams, leidinėlį esperanto kalba „Litovia Kristano“ ir kitus smulkius leidinius. Parengė spaudai knygas „Liuteronų atsiradimas Lietuvoje“, „[[Martin Luther|Martino Liuterio]] gyvenimo momentai laikinų pinigų banknotuose“, „Kauno evangelikų liuteronų parapija“. == Nuorodos == * [http://silute.lelb.eu/?p=179 Biografija] [[Kategorija:Protestantų pamokslininkai|Laiconas, Erikas]] [[Kategorija:Lietuvos esperantininkai|Laiconas, Erikas]] [[Kategorija:Evangelikų liuteronų kunigai|Laiconas, Erikas]] [[Kategorija:Lietuvos liuteronų kunigai‎]] 3ky9f5atlk5ryspgg888g2fq11q3wqz 0 177610 7956726 7245409 2026-11-02T08:01:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956726 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Marlene Dietrich | pav = Marlene Dietrich in No Highway (1951) (Cropped).png | antraštė = Dietrich, 1951 m. | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = | dar_žinomas = | dar_žinoma = Marie Magdalene Dietrich | gimė ={{Gimė|1901|12|27}}, [[Berlynas]], {{flagicon|German Empire}} [[Vokietijos imperija]] | mirė ={{Mirė|1992|05|06|1901|12|27}}, [[Paryžius]], {{flagicon|France}} [[Prancūzija]] | kilmė = | žanras = | užsiėmimas = Dainininkė, aktorė | instrumentai = | aktyvumo_metai = [[1919]]–[[1984]] | įrašų_kompanija = | veikla = | įtaka = | URL =[http://www.marlene.com/ Oficiali svetainė] | dabartiniai_nariai = | buvę_nariai = }} '''Marlene Dietrich''' ([[1901]] m. [[gruodžio 27]] d. [[Berlynas|Berlyne]], [[Vokietijos imperija]] – [[1992]] m. [[gegužės 6]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Prancūzija]]) – viena garsiausių pasaulio aktorių, dainininkė, tapusi savo laikmečio simboliu.<ref>{{VLE|IV|748||Renata Šukaitytė. Dietrich Marlene (Marlena Dytrich)}}</ref> == Biografija == Gimė pasiturinčioje policijos leitenanto šeimoje. Tėvas mirė, kai jai tebuvo vos šešeri. Ankstyvaisiais metais buvo mokoma privačių mokytojų namuose, vėliau lankė Berlyno Augustos Viktorijos, o 1918 m. baigė Viktorijos Luizos mokyklą. Anksti pradėjo mokytis groti įvairiais muzikos instrumentais. 1917 m. birželį, vykstant [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], M. Dietrich pirmą kartą dalyvavo viešame [[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimas|Raudonojo Kryžiaus]] organizuotame koncerte. Pradėjusi [[kabaretas|kabareto]] dainininke, choriste ir kino aktore Berlyne [[1920]] m. ji tapo pirmąja vokiečių aktore, susilaukusia pripažinimo ir šlovės [[Holivudas|Holivude]]. [[Amerikos filmų institutas]] jai suteikė 9 vietą per visą pasaulio kino istoriją, tačiau aukščiau jos tame sąraše nėra nė vienos dainuojančios aktorės. == Kūryba == === Filmografija === Manoma, kad pirmoji rolė kino filme — dar [[1919 m.]] [[nebylusis kinas|nebyliojo kino]] juostoje. Nuo [[1930 m.]] vaidindavo garsinėse kino juostose. {| border="2" cellpadding="4" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" |- bgcolor="#B0C4DE" align="center" ! Metai !! Pavadinimas !! Rolė !! Režisierius !! Kiti aktoriai ir pastabos |- | 1919 || ''Im Schatten des Glücks '' || (nepatvirtinta rolė) || [[Jacob Fleck]] || Sybil Smolova, Hans Adalbert Schlettow<br />(Ar Dietrich išties vaidino šiame filme, nėra patvirtintas) |- | 1923 || ''[[The Little Napoleon|Mažasis Napoleonas]]'' || Katrin || [[Georg Jacoby]] || Egon Von Hagen, Paul Heidemann |- | 1923 || ''[[Tragedy of Love|Meilės tragedija]]'' || Liusi || [[Joe May]] || [[Mia May]], [[Emil Jannings]] |- | 1923 || ''[[Man by the Wayside|Vyras pakelėje]]'' || Kramerštochter || [[William Dieterle]] || Alexander Granach, [[William Dieterle]] |- | 1924 || ''[[Vienuolis iš Santaremo]]'' || nepasirodė || [[Lothar Mendes]] || Alf Blucheter, Emmy Forster |- | 1924 || ''[[Leap Into Life|Šuolis į gyvenimą]]'' || Mädchen am Strand || [[Johannes Guter]] || [[Xenia Desni]], [[Walter Rilla]] |- | 1925 || ''[[Dancing Mad|Šoka kaip užsukta]]'' || Šalutinis šokėjos vaidmuo || [[Alexander Korda]] || [[Victor Varconi]], [[María Corda]] |- | 1925 || ''[[The Joyless Street|Bedžiaugsmė gatvė]]'' || Nereikšminga rolė (nepasirodė) || [[Georg Wilhelm Pabst]] || [[Greta Garbo]], [[Asta Nielsen]] |- | 1926 || ''[[Manon Lescaut|Manon Lesko]]'' || Mišelin || [[Arthur Robison]] || [[Lya De Putti]], [[Vladimir Gajdarov]] |- | 1926 || ''[[Madam vaikų nenori]]'' || Šokėja (nepasirodė) || [[Alexander Korda]] || [[María Corda]], [[Harry Liedtke]] |- | 1927 || ''[[A Modern Dubarry|Modernusis Dubari]]''|| Kokot || [[Alexander Korda]] || [[María Corda]], [[Alfred Abel]] |- | 1927 || ''[[The Imaginary Baron|Menamas baronas]]'' || Sofi || [[Willi Wolff]] || Karl Beckman, Henry Bender |- | 1927 || ''[[Heads Up, Charley|Galvas aukštin, Čiarli]]'' || Edmi Maršan || Willi Wolff || [[Ellen Richter]], [[Michael Bonhen]] |- | 1927 || ''[[His Greatest Bluff|Jo didžiausias blefas]]'' || Yvet || [[Henrik Galeen]] || [[Harry Piel]], Toni Tetzlaff |- | 1927 || ''[[Cafe Elektric|Kavinė ELektrik]]'' || Erni || [[Gustav Ucicky]] || [[Willi Forst]], [[Fritz Alberti]] |- | 1928 || ''[[Princesė Olialia]]'' || Šikot de Gaston || [[Robert Land]] || Hermann Botcher, [[Walter Rilla]] |- | 1929 || ''[[Dangers of the Engagement Period|Pavojai susižadėjimo laikotarpiu]]'' || Evelin || [[Fred Sauer]] || [[Willi Forst]], [[Lotte Lorring]] |- | 1929 || ''[[Bučiuoju tau ranką, Madam]]'' || Laurence Gerard (Lucille in USA) || [[Robert Land]] || [[Harry Liedtke]], Pierre de Guingand |- | 1929 || ''[[Moteris, kurios visi ilgisi]]'' || Staša || [[Curtis Bernhardt]] || [[Fritz Kortner]], Frida Richard |- | 1929 || ''[[The Ship of Lost Souls|Pražuvusių sielų laivas]]''|| Etel Marli || [[Maurice Tourneur]] || [[Fritz Kortner]], Robin Irvine |- | 1930 || ''[[The Blue Angel|Mėlynas angelas]]'' || Lola-Lola || [[Josef von Sternberg]] || [[Emil Jannings]], Kurt Gerron<br />(Pirmoji bylaus kino juosta aktorei. Vienu metu nufilmuotos versijos anglų ir vokiečių kalbomis.) |- | 1930 || ''[[Marokas (1930 m. filmas)|Marokas]]'' || Panelė Ami Žoli || [[Josef von Sternberg]] || [[Gary Cooper]], [[Adolphe Menjou]] |- | 1931 || ''[[Dishonored (filmas)|Negarbingi]]'' || Marie Kolverer || [[Josef von Sternberg]] || [[Victor McLaglen]], [[Warner Oland]] |- | 1932 || ''[[Šanchajaus ekspresas (filmas)|Šanchajaus ekspresas]]'' || Šanchajaus Lili || [[Josef von Sternberg]] || [[Clive Brook]], [[Anna May Wong]] |- | 1932 || ''[[Blonde Venus|Blondinė Venera]]'' || Helen Faradėj || [[Josef von Sternberg]] || [[Cary Grant]], [[Herbert Marshall]], [[Andrea Palma (actress)|Andrea Palma]] |- | 1933 || ''[[Dainų daina (1933 m. filmas)|Dainų daina]]'' || Lili Čepanek || [[Rouben Mamoulian]] || [[Brian Aherne]], [[Lionel Atwill]] |- | 1934 || ''[[The Scarlet Empress|Skarlet imperatorienė]]'' || Princesė Sofija Frederika / Jekaterina II || [[Josef von Sternberg]] || [[John Davis Lodge|John Lodge]], [[Sam Jaffe]], [[Maria Riva]] |- | 1935 || ''[[Velnias yra moteris (1935 m. filmas)|Velnias yra moteris]]'' || Končia Peres || [[Josef von Sternberg]] || Lionel Atwill, [[Edward Everett Horton]], [[Cesar Romero]] |- | 1936 || ''[[I Loved a Soldier|Aš mylėjau kareivį]]'' || Ana Sedlak || [[Henry Hathaway]] || [[Charles Boyer]], [[Akim Tamiroff]]<br />(Unfinished film) |- | 1936 || ''[[Aistra (1936 m. filmas)|Aistra]]'' || Madlen de Opr || [[Frank Borzage]] || [[Gary Cooper]], [[John Halliday (aktorius)|John Halliday]] |- | 1936 || ''[[Alacho sodas (1936 m. filmas)|Alacho sodas]]'' || Domini Enfilden || [[Richard Boleslawski]] || [[Charles Boyer]], [[Basil Rathbone]], [[John Carradine]] |- | 1937 || ''[[Knight Without Armour|Riteris be šarvo]]'' || Grafienė Aleksandra Vladinof || [[Jacques Feyder]] || [[Robert Donat]], [[Irene Vanbrugh]] |- | 1937 || ''[[Angelas (1937 m. filmas)|Angelas]]'' || Marija Berker || [[Ernst Lubitsch]] || [[Herbert Marshall]], [[Melvyn Douglas]], [[Edward Everett Horton]] |- | 1939 || ''[[Destry Rides Again|Destri vėl važiuoja]]'' || Frenči || [[George Marshall (režisierius)|George Marshall]] || [[James Stewart]], [[Una Merkel]] |- | 1940 || ''[[Septyni nusidėjėliai (1940 m. filmas)|Septyni nusidėjėliai]]'' || Bižū Blanš || [[Tay Garnett]] || [[John Wayne]], [[Broderick Crawford]] |- | 1941 || ''[[The Flame of New Orleans|Naujojo Orleano liepsna]]'' || Grafienė Kler Ledu || [[René Clair]] || [[Bruce Cabot]], [[Roland Young]] |- | 1941 || ''[[Žmogaus jėga (1941 m. filmas)|Žmogaus jėga]]'' || Fei Diuvel || [[Raoul Walsh]] || [[Edward G. Robinson]], [[George Raft]] |- | 1942 || ''[[The Lady Is Willing (1942 m. filmas)|Ponia noriai]]'' || Elizabet Maden || [[Mitchell Leisen]] || [[Fred MacMurray]], [[Aline MacMahon]] |- | 1942 || ''[[The Spoilers (1942 m. filmas)|Grobikai]]'' || Čeri Malot || [[Ray Enright]] || [[John Wayne]], [[Randolph Scott]] |- | 1942 || ''[[Pitsburgas (1942 m. filmas)|Pitsburgas]]'' || Džozi 'Hanki' Vinters || [[Lewis Seiler]] || [[John Wayne]], [[Randolph Scott]] |- | 1944 || ''[[Kismet (1944 m. filmas)|Kismet]]'' || Džamila || [[William Dieterle]] || [[Ronald Colman]], [[James Craig (aktorius)|James Craig]] |- | 1944 || ''[[Follow the Boys|Sekite paskui berniukus]]'' ||Pačią save || [[A. Edward Sutherland]]|| [[George Raft]], [[Vera Zorina]], [[Orson Welles]] |- | 1946 || ''[[Martin Roumagnac|Martinas Rumanjak]]'' || Blanš Ferand || [[Georges Lacombe (kino režisierius)|Georges Lacombe]] || [[Jean Gabin]], [[Jean d'Yd]] |- | 1947 || ''[[Golden Earrings|Auksiniai auskarai]]'' || Lydija || [[Mitchell Leisen]] || [[Ray Milland]], Murvyn Vye |- | 1948 || ''[[A Foreign Affair|Užsienio nuotykis]]'' || Erika fon Šliutov || [[Billy Wilder]] || [[Jean Arthur]], [[John Lund (aktorius)|John Lund]] |- | 1949 || ''[[Sudedamasis paveiksliukas (1949 m. filmas)|Sudedamasis paveiksliukas]]'' ||Pačią save ([[kamėja (kinas)|kamėja]]) || [[Fletcher Markle]] || [[Franchot Tone]], [[Jean Wallace]] |- | 1950 || ''[[Stage Fright (1950 m. filmas)|Scenos baimė]]'' || Šarlotė Invud || [[Alfred Hitchcock]] || [[Jane Wyman]], [[Michael Wilding (aktorius)|Michael Wilding]], [[Richard Todd]] |- | 1951 || ''[[No Highway in the Sky|Danguje nėra greitkelio]]'' || Monika Tysdeil || [[Henry Koster]] || [[James Stewart]], [[Glynis Johns]] |- | 1952 || ''[[Rancho Notorious|Liūdnai pagarsėjusysis Rančio]]'' || Altar Kyn || [[Fritz Lang]] || [[Arthur Kennedy (aktorius)|Arthur Kennedy]], [[Mel Ferrer]] |- | 1956 || ''[[Aplink pasaulį per 80 dienų (1956 m. filmas)|Aplink pasaulį per 80 dienų]]'' || Salono šeimininkė (kamėja) || [[Michael Anderson (režisierius)|Michael Anderson]] || [[David Niven]], [[Cantinflas]], [[Shirley MacLaine]], [[Frank Sinatra]] |- | 1956 || ''[[The Monte Carlo Story|Monte Karlo istorija]]'' || Marija de Krevesior || [[Samuel A. Taylor]] || [[Vittorio De Sica]], [[Arthur O'Connell]] |- | 1957 || ''[[Liudininkai persekiojimui (1957 m. filmas)|Liudininkai persekiojimui]]'' || Kristina Vol / cockney woman || [[Billy Wilder]] || [[Tyrone Power]], [[Charles Laughton]] |- | 1958 || ''[[Touch of Evil|Blogio prisilietimas]]'' || Tania || [[Orson Welles]]|| [[Charlton Heston]], [[Orson Welles]], [[Janet Leigh]], [[Zsa Zsa Gabor]] |- | 1961 || ''[[Niurnbergo procesas (filmas)|Niurnbergo procesas]]'' || Frau Bertholt || [[Stanley Kramer]] || [[Spencer Tracy]], [[Burt Lancaster]], [[Richard Widmark]], [[Judy Garland]] |- | 1962 || ''[[Juodoji lapė: Adolfo Hitlerio iškilimas ir nuopuolis]]'' || Pasakotoja (balsas) || Louis Clyde Stoumen || |- | 1964 || ''[[Paris When It Sizzles|Paryžius, kuomet šnypščia]]'' || Pačią save (kamėja) || [[Richard Quine]] || [[Audrey Hepburn]], [[William Holden]] |- | 1979 || ''[[Just a Gigolo (1978 m. filmas)|Tik Žigolo]]'' || Baronienė fon Zemering || [[David Hemmings]] || [[David Bowie]], [[Kim Novak]], [[Sydne Rome]] |- | 1984 ||''[[Marlena (1984 m. filmas)|Marlena]]''|| Pačią save (tik balsas)|| [[Maximilian Schell]] || [[Maximilian Schell]], Annie Albers, Bernard Hall |} === Diskografija === 1928-1978 m. laikotarpiu išleista 40 singlų vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis, 3 studijos albumai (''Overseas'' (1951 m.), ''Die neue Marlene'' (1965 m.) ir ''Marlene singt Berlin, Berlin'' (1965 m.), 4 koncertiniai albumai, įvairiose šalyse išleista Marlene Dietrich muzikos rinktinių albumų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Marlene Dietrich}} * [http://www.marlene.com/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/19961228160800/http://marlene.com/ |date=1996-12-28 }} * [https://web.archive.org/web/20060212183356/http://www.marlenedietrich.org/ Marlene Dietrich] * [http://marlenedietrich.org/ Marlene Dietrich kolekcija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060212183356/http://www.marlenedietrich.org/ |date=2006-02-12 }} * [http://film.virtual-history.com/person.php?personid=306 Fotogalerija] * [http://www.youtube.com/watch?v=upyN1OiuuaA Marlene Dietrich – „Sag' Mir, Wo Die Blumen Sind“] Youtube įrašas (daina) * [http://www.youtube.com/watch?v=JNRuNdVveeg Marlene Dietrich – Lili Marlene] Youtube įrašas (daina) {{menin-stub}} [[Kategorija:Vokietijos muzikai|Dietrich, Marlene]] [[Kategorija:Vokietijos aktoriai]] j24in4hsjym30ipf2oaem6nvafxxmgw 0 179309 7956680 7851383 2026-11-01T23:28:55Z Rolandas Kolyšnicinas 112345 /* Administracinis suskirstymas */ 7956680 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė |paprastas_pav = Prūsijos karalystė|vietinis pavadinimas = |ilgas pavadinimas = {{smaller|Prūsijos karalystė}}<br>{{nobold|{{small|{{de|Königreich Preußen}}}}}} |žemynas = Europa |statusas = {{smaller|[[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] dalis (1871–1918)}} |year_start = 1701 |year_end = 1918 |date_end = |date_start = sausio 18 |date_end = lapkričio 28 |event1 = [[Vienos kongresas]] |date_event1 = 1815 m. birželio 9 d. |event2 = [[Vokietijos suvienijimas]] |date_event2 = 1871 m. sausio 18 d. |event_start = [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydricho I]] [[karūnacija]] |event_end = [[Vilhelmas II|Vilhelmo II]] sosto atsisakymas |p1 = Brandenburgas-Prūsija |vėliava_p1 =Wappen Mark Brandenburg.png |p2 = Šventoji Romos imperija |vėliava_p2 =Banner of the Holy Roman Emperor with haloes (1430-1806).svg |s1 = Laisvoji Prūsijos valstybė |vėliava_s1 = Flag of Prussia (1918–1933).svg |image_flag = Flag of Prussia (1892-1918).svg |vėliavos_tipas = Vėliava<br>(1892–1918) |vėliava = Vėliava |image_coat = Coat of Arms of the Kingdom of Prussia 1873-1918.svg |simbolio_tipas = Herbas<br>(1873–1918) |simbolis = Herbas |coa_size = 70px |image_map = Prussia in the German Reich (1871).svg |image_map_caption = Prūsijos karalystė (raudona) [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijoje]] 1871–1918 m. |nacionalinis_devizas = [[Suum cuique]] |valstybis_himnas = |sostinė = [[Berlynas]] |valstybinės_kalbos = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]] |valdymo_forma = [[Absoliutinė monarchija]] {{smaller|(iki 1848)}}<br>[[Konstitucinė monarchija]] {{smaller|(nuo 1848)}} |valdovo_titulas = [[Karalius]] |valdymo_metai1 = 1701–1713 {{small|(pirmas)}} |valdovas1 = [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas I]] |valdymo_metai2 = 1888–1918 {{small|(paskutinis)}} |valdovas2 = [[Vilhelmas II]] |title_deputy = |deputy1 = |year_deputy1 = |deputy2 = |year_deputy2 = |stat_year1 = |stat_area1 = |stat_year2 = 1816 |stat_pop2 = 10349031 |stat_year3 = 1871 |stat_pop3 = 24689000 |stat_year4 = 1910 |stat_pop4 = 40169219 |valiuta = [[Reichstaleris]] {{small|(1701–1750)}}<br> [[Prūsijos taleris]] {{small|(1750–1857)}}<br> [[Goldmarkė]] {{small|(1873–1914)}} }} '''Prūsijos karalystė''' ({{de|Königreich Preußen}}) – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]] prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Karalystę 1701 m. sausio 18 d. vietoje [[Prūsijos hercogystė]]s įkūrė kurfiurstas [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas III]], tuo pačiu tapdamas Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Naujoji karalystė pakeitė faktiškai unijoje egzistavusią [[Brandenburgas-Prūsija|Brandenburgo-Prūsijos]] valstybę ir gyvavo iki [[Lapkričio revoliucija|Lapkričio revoliucijos]] ir po jos įvykusio Prūsijos karaliaus sosto atsisakymo 1918 m. lapkričio 9 d. – tuo metu karalystės teritorijoje sudaryta [[Prūsijos laisvoji valstybė]]. [[XVIII a.]] Prūsijos karalystė buvo didžiausia [[vokiečiai|vokiečių]] gyvenama valstybė Europoje. [[XIX a.]] viduryje jos valdovų pastangomis vyko [[Vokietijos suvienijimas]]. Po 1871 m. suvienijimo Prūsija tapo [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] autonomine dalimi, iki 1918 m. revoliucijos, o faktiškai iki 1934 m. sausio 30 d. turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Sostinė 1701 m. [[Karaliaučius]], nuo 1772 m. [[Berlynas]], 1806–1807 m. [[Klaipėda]]. == Istorija == [[Vaizdas:Flag of the Kingdom of Prussia (1701-1750).svg|thumb|150px|left|Prūsijos vėliava 1701 m.]] {{Prūsijos istorija}} [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] kurfiurstas, [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafas ir Prūsijos hercogas [[Frydrichas Vilhelmas]], miręs 1688 m. gegužės 9 d., savo valdas paliko sūnui [[Frydrichas III (Prūsija)|Frydrichui]], kuris 1701 m. sausio 18 d. [[Karaliaučiaus katedra|Karaliaučiaus katedroje]] buvo karūnuotas Prūsijos karaliumi, o Brandenburgo-Prūsijos valstybė pakelta į Prūsijos karalystės rangą. Iki tol Šventojoje Romos imperijoje karalystės statusą turėjo tik [[Bohemija]], tačiau Frydrichui pavyko įtikinti [[imperatorius Leopoldas I|imperatorių Leopoldą I]] suteikti jam karaliaus titulą mainais į paramą ginklais [[Ispanijos įpėdinystės karas|Ispanijos įpėdinystės kare]] (1701–1714 m.). Faktiškai pirmuoju tikru Prūsijos karalystės karaliumi tapo tik jo sūnus [[Frydrichas Vilhelmas I]] 1713 m., kai įsigaliojo [[Utrechto sutartis]]. 1772 m. per [[Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|I ATR padalijimą]] Prūsija realizavo ilgai puoselėtą sumanymą sujungti Brandenburgą su Rytų Prūsija, o gavusi [[Vysla|Vyslos]] žiotis, ėmė kontroliuoti Lenkijos prekybą su Vakarų Europa. 1793 m. Per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|II ATR padalijimą]] Prūsijai atiteko Gdanskas, Torunė, Poznanė. Per [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|III ATR padalijimą]] ji prisijungė Lietuvos [[Užnemunė|Užnemunę]], dalį [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] ir [[Mazovija|Mazoviją]] su [[Varšuva]]. 1807–1815 m. [[Napoleonas]] Prūsijos karalystės žemėse buvo įkūręs [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]]. 1815 m. [[Vienos kongresas]] Prūsijai atidavė [[Poznanės provincija|Poznanės provinciją]], jai taip pat atiteko Altmarkas, Magdeburgas, [[Halberštadtas]], [[Nešatelis]], [[Klevė]], [[Marka]], [[Mindenas]]-[[Ravensburgas]] Pareinėje ir [[Vestfalija]]. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Acprussiamap2.gif|thumb|Prūsijos hercogystė ir karalystė 1600–1795 m.]] [[Vaizdas:Preussen-1806.jpg|thumb|Prūsijos karalystė 1806 m.]] [[Vaizdas:Ac.prussiamap3.png|thumb|Prūsijos karalystė 1807–1871 m.]] 1752 m. karaliaus Frydricho II nurodymu vietoje [[Prūsijos kunigaikštystė]]je buvusių 3 didelių sričių karalystė buvo suskirstyta į 10 sričių su naujomis įvairaus dydžio apskritimis. Po 3 naujas sritis įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando, 4 – Notangos srityse. Vietoje didžiųjų valsčių – hauptamtų – sukurtos apskritys – kreizai ({{De|Kreis}}). Nuo tada [[Semba|Semboje]] Žiokų sritį sudarė [[Žiokų apskritis|Žiokų]], [[Žuvininkų apskritis|Žuvininkų]] ir [[Noihauseno apskritis|Noihauseno apskritys]]. Tepliuvos sritį sudarė [[Tepliuvos apskritis|Tepliuvos]], [[Labguvos apskritis|Labguvos]] ir [[Toplaukio apskritis|Toplaukio apskritys]]. Įsruties sritį (didžiausią Prūsijoje) sudarė [[Įsruties apskritis|Įsruties]], [[Ragainės apskritis|Ragainės]], [[Tilžės apskritis|Tilžės]] ir [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskritys]]. Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis. Buvo sukurtas [[Lietuvos departamentas]] bei [[Rytų Prūsijos departamentas]]. Per 1815–1818 metų administracinę teritorinę reformą, vietoje departamentų sudarius [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardą]] su 16 apskričių ir [[Karaliaučiaus apygarda|Karaliaučiaus apygardą]] su 20 apskričių, apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis, įvesta apskrities viršininko – landrato pareigybė. Lietuvos provincijoje vietoje buvusių 4 buvo sudaryta 10 apskričių (plotas apie 10 000 km²): [[Šilutės apskritis|Šilutės]], [[Lankos apskritis|Lankos]] (Pakalnės), [[Ragainės apskritis|Ragainės]], [[Tilžės apskritis|Tilžės]], [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio]], [[Stalupėnų apskritis|Stalupėnų]], [[Gumbinės apskritis|Gumbinės]], [[Įsruties apskritis|Įsruties]], [[Darkiemio apskritis|Darkiemio]] ir [[Geldapės apskritis (Prūsija)|Geldapės]] (didžioji dalis [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrities]] buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai). Klaipėdos apskritis su atitinkamomis struktūromis kaip ir kitos Prūsijos apskritys tuomet gavo visišką apskrities statusą (imta vadinti Kreis Memel). Vėliau atskirtos miestų apskritys (vok. Stadkreise) bei krašto apskritys (vok. Landkreise).<ref>Mažosios Lietuvos enciklopedija, I–II t., Vilnius, 2000–2003</ref> === Dalys iki 1772 m. === * [[Prūsijos hercogystė]] * [[Brandenburgas]] * [[Klevo hercogystė|Klevas]], [[Marko grafystė|Markas]], [[Ravensbergo grafystė|Ravensbergas]] (nuo 1614 m.) * [[Pomeranija]], [[Mindeno vyskupija|Mindenas]], [[Halberštadto kunigaikštystė|Halberštadtas]] (nuo 1648 m.) * [[Lauenburgas–Biutovas]], [[Draheimas]] (nuo 1657 m.) * [[Magdeburgas]] (nuo 1680 m.) * [[Noišatelis]] (nuo 1707) * [[Prūsijos Geldersas|Geldersas]] (nuo 1713) * [[Mindenas-Ravensbergas]] (nuo 1719) * [[Vakarų Pomeranija]] (nuo 1720, 1815) * [[Silezija]], [[Kladsko grafystė|Glatzas]] (nuo 1742) * [[Rytų Fryzija]] (nuo 1744) === 1773–1775 m. prijungtos provincijos === [[Vaizdas:Prūsija 1795m.png|thumb|Prūsijos didžiausia teritorija 1795 m.]] * [[Rytų Prūsijos provincija]] ([[Lietuvos departamentas]], [[Karaliaučiaus departamentas]]) * [[Vakarų Prūsijos provincija]] * [[Naujoji Rytų Prūsija]] * [[Pietų Prūsija]] * [[Naujoji Silezija]] === Provincijos po 1808 m. === * [[Brandenburgas]] * [[Silezijos provincija]] (nuo 1815 m.) * [[Vestfalijos provincija]] (nuo 1815 m.) * [[Pomeranijos provincija]] (1815–1946 m.) * [[Saksonijos provincija]] (nuo 1816 m.) * [[Reino provincija]] (1822–1946 m.): [[Žemutinio Reino didžioji kunigaikštystė]] (1815–1822 m.), Julicho-Klevės-Bergo provincija (1815–1822 m.) * [[Rytų Prūsijos provincija]] (1824–1878 m.): [[Gumbinės apygarda]], [[Karaliaučiaus apygarda]] * [[Poznanės provincija]] (1848–1919 m.), buvusi [[Poznanės didžioji kunigaikštystė]] (1815–1848 m.) * [[Hohencolerno provincija]] (1850–1945 m.): Hohencolernas-Hešingenas (1576–1850 m.), Hohencolernas-Zigmaringenas (1576–1850 m.) * [[Hanoveris]] (nuo 1866 m.) * [[Hesenas-Nasau]] (nuo 1866 m.) [[Vaizdas:Vokietija 1871-1918m.png|thumb|Vokietijos imperija nuo 1871 m., kurioje visišką valdžią turėjo Prūsija]] == Gyventojai ir plotas == {{dem|kolon=6|till=41000000|inc=10000000|incmin=5000000 |1713|1600000 |1740|2400000 |1786|5400000 |1795|8700000 |1806|9700000 |1807|8490000 |1816|10300000 |1840|15000000 |1861|18500000 |1871|24600000 |1880|27000000 |1910|40160000}} '''Teritorijos raida''' {|{{graži lentelė}} |-- |'''Metai'''||1713||1740||1786||1795||1807||1816||1871 |-- |'''Plotas km²'''||114 000||119 000||195 000||300 000||158 000||280 000||348 780 |-- |} == Valdovai == [[Vaizdas:Preussen 1701 Königsberg.jpg|thumb|Prūsijos karaliaus [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydricho]] karūnavimas]] * [[Frydrichas III (Prūsija)|Frydrichas III]], kurfiurstas, nuo 1701 m. karalius Prūsijai * [[Frydrichas Vilhelmas I]], Prūsijos karalius * [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]] * [[Frydrichas Vilhelmas II]] * [[Frydrichas Vilhelmas III]] * [[Frydrichas Vilhelmas IV]] * [[Vilhelmas I]], nuo 1867 m. [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos valstybių sąjungos]] prezidentas, nuo 1871 m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperatorius]]. * [[Frydrichas III (Vokietija)|Frydrichas III]] * [[Vilhelmas II]], 1918 m. lapkričio 9 d. Vokietijoje kilus revoliucijai, atsisakė sosto. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Otto Büsch, Wolfgang Neugebauer: Moderne preussische Geschichte : 1648–1947. 3 Bände. Berlin 1981, De Gruyter Verlag, ISBN 3-11-008324-8 * Ingrid Mittenzwei/Erika Herzfeld: Brandenburg-Preußen 1648–1789. Verlag der Nation, Berlin 1. Auflage 1987, ISBN 3-373-00004-1 [[Kategorija:Prūsijos karalystė| ]] mq33gxs6cix0lkjz0t1b3ectvqq3qbj 0 180421 7956715 7948565 2026-11-02T06:28:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956715 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mansfildo FC | image = [[Vaizdas:Mansfield Town FC.svg|150px]] | fullname = Mansfield Town Football Club | nickname = ''Stags'', ''Yellows'' | founded = 1897 m. | ground = „Field Mill“, [[Mansfyldas]] | capacity = 9 900 | chairman = | manager = | league = '''[[EFL League One]] (III)''' | season = 2025–2026 | position = 10 vieta | pattern_la1=_blueyellowstripedcuff|pattern_b1=_bluesleevelinesandsides|pattern_ra1=_blueyellowstripedcuff| leftarm1=FFD949|body1=FFD949|rightarm1=FFD949|shorts1=1C4EBD|socks1=1C4EBD| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=BDEBFF|body2=BDEBFF|rightarm2=BDEBFF|shorts2=BDEBFF|socks2=BDEBFF| }} '''Mansfield FC''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mansfildas|Mansfildo]]. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Nuorodos == * {{futbolas-stub|ENG|klub}} [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai]] igwo7eoz1u90ldxo1442a5zqc2biviy 0 191198 7956762 7928053 2026-11-02T09:57:58Z Vilensija 40695 /* Galerija */ 7956762 wikitext text/x-wiki {{coord|54|56|4|N|23|55|15|E|region:LT|display=title}} [[File:Eiguliu kapines.jpg|thumb|250px|right|Eigulių kapinių vakarinė pusė]] '''Eigulių kapinės''' – kapinės [[Kaunas|Kaune]], [[Eiguliai|Eiguliuose]], [[Neris|Neries]] kairiajame krante (Jonavos g. 269), netoli magistralės {{A1}}. Plotas 12 ha. [[Kapinės]] suskirstytos į 23 kvartalus, aptvertos metaline tvora, sujungta mūro stulpais. Pagrindiniai vartai iš Jonavos g. pusės. Antkapiniai paminklai daugiausia iš akmens. Kapinėse palaidota nemažai žymių žmonių, įrengtas Lietuvoje [[cirkas|cirko]] artistų panteonas:<ref>{{cite web|title=Kauno miesto savivaldybės administracijos Eigulių seniūnijos puslapis|url=http://eiguliai.kaunas.lt/|accessdate=2010 m. kovo 19 d}}</ref> == Istorija == Eigulių kaimo kapinės įsteigtos apie [[1880]] m. Iš pradžių laidoti kaimo ir apylinkės gyventojai. Eigulius [[1959]] ir [[1977]] m. prijungus prie Kauno, tapo miesto kapinėmis. Kapinėse yra Lietuvos [[cirkas|cirko]] artistų [[panteonas]].<ref>{{VLE|V|361|[[Valentinas Aleksa]]|Eigulių kapinės}}</ref><ref>„Tuoj pat kairėje – Eigulių kapinės…“ // Dviračiu po vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – K., 1998. 113-115 psl.</ref> [[1993]] m. Eigulių kapinės įrašytos į kultūros paminklų sąrašą.<ref>http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=10699{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Kapinėse palaidoti == * cirko artistai: Francas Černiauskas, [[Pranas Gudauskas]], Maksimilianas Truci (''Massimiliano Truzzi''), Konstantinas Feroni, Mykolas Vilenčikas, [[Antanas Pilkauskas]], [[Jonas Ramanauskas]], Vladislava Variakojienė (Stankutė), Jadvyga Ramanauskienė (Stankutė) ir kt.<ref>http://www.cirkas.lt/?m1=item20060509212642</ref> * Lietuvos teatro kūrėjas [[Juozas Vaičkus]] * aktorės [[Bronė Kurmytė-Monkevičienė]], [[Ona Kurmytė-Mazurkevičienė]] * visuomenės, kultūros ir sporto veikėjai [[Juozas Bagdonas (1911)|Juozas Bagdonas]], [[Stepas Butautas]], [[Klemensas Čerbulėnas]], [[Valerija Čiurlionytė-Karužienė]], [[Saulius Gricius]], [[Dalia Grinkevičiūtė]], [[Juozas Muralis]] * karininkai [[Jonas Jurgis Bulota]], [[Antanas Malijonis]], [[Anatolijus Okulič-Kozarinas]], [[Jonas Petruitis]], [[Rapolas Okulič-Kazarinas]] <ref>http://eiguliai.kaunas.lt/</ref> * pulkininkas, archeologas [[Petras Tarasenka]] * pedagogė, pianistė, kompozitorė [[Elena Laumenskienė]] * profesoriai [[Konradas Aleksa]], [[Vytautas Vaičiūnas]], J. Žemaitis * kunigas [[Erikas Laiconas]] * prozininkas, vertėjas [[Kazys Jankauskas]] * skulptorius, tapytojas [[Matas Menčinskas]] * sopranas [[Violeta Sagaitytė]] * kankinė [[Elena Spirgevičiūtė]] (perlaidota iš senųjų kapinių, 2021 m. perlaidota prie [[Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia|Šv. Antano Paduviečio bažnyčios]]) * prozininkas [[Mečys Rakauskas]] * politinis bei visuomenės veikėjas [[Juozapas Jokubauskas]] [[1958]] m. naikinant [[Ramybės parkas|Kauno centrines kapines]] šiose kapinėse perlaidoti savanoriai: Kauno miesto ir apskrities komendantūros eilinis [[Pranas Eimutis]], antrosios oro eskadrilės leitenantai [[Vytautas Rauba]] ir [[Pranas Stelmokas]]. == Galerija == <gallery> Vaizdas:Cirko panteonas, Eiguliai.JPG|Cirko artistų panteonas <ref>{{cite kvr|16951}}</ref> Vaizdas:Maximilien Truzzi, Kaunas.JPG|alt=Cirko artisto Maximilien Truzzi paminklas, kartu su palaikais 1975 m. atkeltas iš Rasų kapinių Vilniuje.|Cirko direktoriaus Maximilien [[Truzzi]] paminklas, kartu su palaikais [[1975]] m. atkeltas iš [[Rasų kapinės|Rasų kapinių]] [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>{{VLE|24|||[https://www.vle.lt/straipsnis/truzzi/ Truzzi]}}</ref> Vaizdas:Pranas Stelmokas, Eiguliai.JPG|Lakūno [[Pranas Stelmokas|Prano Stelmoko]] ankapis <ref>{{cite kvr|25132}}</ref> Vaizdas:Pranas Eimutis, Eiguliai.JPG|Paminklinis kryžius kariui savanoriui [[Pranas Eimutis|Pranui Eimučiui]] <ref>{{cite kvr|25131}}</ref> Vaizdas:Juozas Vaičkus, Eiguliai.JPG|Antkapinis paminklas aktoriui [[Juozas Vaičkus|Juozui Vaičkui]] Vaizdas:Matas Menčinskas, Eiguliai.JPG|Skulptoriaus [[Matas Menčinskas|Mato Menčinsko]] šeimos kapas <ref>{{cite kvr|34610}}</ref> Okulič-Kazarinai, kapas.jpg|Okulič-Kazarinų šeimos kapas </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Kleboniškio kapinės]] == Šaltiniai == {{commonscat|Eiguliai cemetery}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Kauno kapinės]] hoq1p574m5mi18fpvy6helefri1wplu 0 192345 7956749 7876705 2026-11-02T09:02:44Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956749 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis =Vincas Auryla.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1923|12|07}} | gimimo vieta = [[Ricieliai]], [[Liškiavos valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2009|04|02|1923|12|07}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = literatūros tyrinėtojas | partija = [[1963]] m. [[SSKP]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1948]] m. [[Vilniaus pedagoginis institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vincas Auryla''' ([[1923]] m. [[gruodžio 7]] d. [[Ricieliai|Ricieliuose]], [[Liškiavos valsčius]], [[Alytaus apskritis]] – [[2009]] m. [[balandžio 2]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, literatūros tyrinėtojas, vadovėlių autorius, humanitarinių mokslų daktaras. == Biografija == Mokėsi [[Lazdijų gimnazija|Lazdijų gimnazijoje]], 1944 m. baigė [[Alytus|Alytaus]] mokytojų seminariją, 1946 m. Vilniaus mokytojų institutą. 1948 m. [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus pedagoginio instituto]] (dab. LEU) [[Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetas|Lituanistikos fakultete]] baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1948 m. dirbo vidurinėse mokyklose, [[Trakų mokytojų seminarija|Trakų mokytojų seminarijoje]], LSSR švietimo ministerijoje. 1950–2000 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, 1972–1979 m. Lietuvių ir užsienio literatūros katedros vedėjas, nuo 1986 m. profesorius. 1954–1978 m. [[VU|Vilniaus universiteto]] dėstytojas. 1963 m. filologijos mokslų kandidatas.<ref>{{TLE|1|140|Eufemija Savickaitė}}</ref> Nuo 1975 m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys. Jungtinių Tautų vaikų fondo ([[UNICEF]]) Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkas. Nuo 1991 m. Tarptautinės vaikų literatūros tyrinėtojų asociacijos narys. Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e. == Mokslinė veikla == [[File:The grave of Vincas Auryla.jpg|250px|right|thumb|Vinco Aurylos kapas Antakalnio kapinėse]]Pagrindinė literatūrologinių tyrinėjimų sritis – lietuvių vaikų literatūra. Atsižvelgdamas į tyrinėjimo objekto specifiką, sukaupęs didelę vaikų literatūros dėstytojo patirtį, savo darbuose nuosekliai derino istorinius, aksiologinius ir didaktinius aspektus, daug dėmesio skyrė atskirų žanrų specifikai, skirtingų meninių individualybių stiliaus savitumui atskleisti.<ref>http://www.rasytojai.lt/archyvas/writers0088.html?id=17&jaunieji=0&sritis=rasytojai</ref> Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė straipsnių apie vaikų literatūrą ir literatūros mokymo metodiką. Parengė leidinį „Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje“ (3 kn., 1971–1989 m.), lietuvių vaikų prozos (1977 m.), poezijos (1980 m.) ir dramaturgijos (1984 m.) antologijas, antologiją „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945–1990“ (t. 1, 2002 m.), lietuvių rašytojų kūrinių vaikams rinkinių.<ref>{{VLE|II|247|[[Vytautas Rakauskas]]}}</ref><ref>[http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111023192937/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3232&kas=straipsnis&st_id=14584 Literatūra ir menas, 2009-04-10, Nr. 3232] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305043531/http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111023192937/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3232&kas=straipsnis&st_id=14584 |date=2016-03-05 }}</ref> == Bibliografija == <small> * Užmiršti vaikai: senesniosios lietuvių vaikų literatūros rinkinys. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 315 p.: iliustr. * Apsakymai: pradinės mokyklos mokiniams / dail. [[Laima Barisaitė]], Lelija Bičiūnaitė. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1958. – 230 p.: iliustr. * Pagrindiniai vaikų literatūros bruožai: mokymo priemonė. – Vilnius: VU, 1962. – 41 p. * Lietuvių vaikų literatūra: vadovėlis. – Vilnius: Mintis, 1967. * Studentų-lituanistų idėjinio, etinio ir profesinio auklėjimo programa. – Vilnius, 1970. – 13 p. * Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (I knyga): metodinių straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 1971. * Lietuvių vaikų proza. – Vilnius: Vaga, 1977. – 645 p.: iliustr. * Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (II knyga): metodinių straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 1979. – 265 p. * Lietuvių vaikų poezija: antologija. – Vilnius: Vaga, 1980. – 445 p.: iliustr. * ''Детская литература Литвы: генезис, пути развития, достижения. – Москва: Детская литература, 1981''. – 206 p.: iliustr. * ''Литовская литература для детей и юношества''. – Vilnius, 1985. – 47 p.: iliustr. * Lietuvių vaikų dramaturgija: antologija. – Vilnius: Vaga, 1984. – 612 p. * ''Materialien zur litauischen Kinderliteratur''. – [[Miunchenas]], 1984. * Lietuvių vaikų literatūra. – Vilnius: Vaga, 1986. – 319 p.: iliustr. * Literatūros mokymo klausimai vidurinėje mokykloje (III knyga): metodinių straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 1989. * Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra, 1945–1990 / Vincas Auryla, Stasys Džiugas, Stasė Vanagaitė-Petersonienė. – Kaunas: Šviesa, 2002. – 2 t.: iliustr. – ISBN 5-430-03377-4 * Gyvenimo vieškeliais gruoblėtais: poezija, proza, publicistika, pedagogika, laiškai, atsiminimai, in memoriam / [[Konstantinas Bajerčius]]-Garibaldis. – Vilnius: Rosma, 2003. – 527 p.: iliustr. – ISBN 9986-00-375-X </small> == Įvertinimas == * 1974 m. [[LSSR AT]] prezidiumo garbės raštas * 1977 m. LTSR nusipelnęs mokytojas * 1980 m. [[Kirgizija|Kirgizijos]] [[VLKJS]] CK garbės raštas už nuopelnus vaikų literatūrai * 2005 m. Lietuvių rašytojų draugijos premija * 2007 m. LR švietimo ir mokslo ministerijos [[Vaikų literatūros premija]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Auryla, Vincas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos vaikų rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos literatūrologai]] n1ibg3m9z3k1noim7gxyxfdnckfbsnj 0 196326 7956663 6875350 2026-11-01T21:44:56Z Zykasaa 3068 /* Nuorodos */ 7956663 wikitext text/x-wiki {{city/JPN |pavadinimas = Ocu |origpavadin = 大津市 |paveikslėlis = Mangetsuji Otsu Shiga02n4500.jpg |paveikslėlio tekstas = |herbas = |vėliava = Flag of Otsu, Shiga.svg |PL=35|PM=1|PS=00|IL=135|IM=51|IS=00 |regionas = Kansajaus |prefektūra = Šigos |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2012 |gyventoju = 341684 |plotas = 464.10 |altitudė = |tinklalapis = http://www.city.otsu.shiga.jp www.city.otsu.shiga.jp |vikiteka = Category:Otsu, Shiga |kirč = |UNESCO id = 688 }} '''Ocu''' ({{ja|大津市|Ōtsu-shi}}) – [[Šigos prefektūra|Šigos prefektūros]] Japonijoje administracinis centras. 330 tūkst. gyventojų (2008 m.) == Istorija == Nuo [[667]] m. iki [[672]] m. [[Imperatorius Tendži|imperatoriaus Tendži]] čia buvo įkurti [[Japonijos sostinė|Omiocu rūmai]]. [[XII a.]] Avadzu, pietinėje Ocu dalyje, vyko [[Avadzu mūšis]]. Miestas įkurtas [[1898]] m. [[spalio 1]] d. [[Vaizdas:Otsu in Shiga Prefecture Ja.svg|thumb|left|150px|Ocu Šigos prefektūroje]] == Geografija == Ocu miestas įsikūręs prie didžiausio Japonijoje [[Biva (ežeras)|Bivos ežero]] ir [[Hiėjaus kalnas|Hiėjaus kalno]]. Pro jį teka [[Jodas (upė)|Jodas]]. == Miestai partneriai == * {{flagicon|JAV}} [[Lansingas]], [[Mičigano valstija|Mičiganas]], [[JAV]] (nuo [[1969]] m. [[spalio 1]] d.) * {{flagicon|Šveicarija}} [[Interlakenas]], [[Bernas]], [[Šveicarija]] (nuo [[1978]] m. [[spalio 1]] d.) * {{flagicon|Vokietija}} [[Viurcburgas]], [[Bavarija]], [[Vokietija]] (nuo [[1979]] m. [[vasario 13]] d.) * {{flagicon|Kinija}} [[Mudandziangas]], [[Heilongdziangas]], [[Kinijos Liaudies Respublika]] (nuo [[1984]] m. [[gruodžio 3]] d.) * {{flagicon|Pietų Korėja}} [[Gumi]], [[Šiaurės Kiongsango provincija|Šiaurės Kiongsangas]], [[Pietų Korėja]] (nuo [[1990]] m. [[balandžio 12]] d.) == Miesto simboliai == Oficiali miesto gėlė – ''Viola eizanensis'', medis – [[Smailiadantė vyšnia|smailiadantė vyšnia]] (''Prunus serrulata'') , paukštis – [[rudagalvis kiras]]. == Nuorodos == * [http://www.city.otsu.shiga.jp/ Ofiicali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20000622004441/http://www.city.otsu.shiga.jp/ |date=2000-06-22 }} (japonų k.) * [http://www.city.otsu.shiga.jp/english/index.html Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110929231357/http://www.city.otsu.shiga.jp/english/index.html |date=2011-09-29 }} {{en-icon}} {{Šigos prefektūra}} {{UNESCO Senojo Kioto istoriniai paminklai}} {{Japonija-geo-stub}} [[Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas]] [[Kategorija:Šigos prefektūros miestai]] tblde2glqljconvsxd4gu4yllmt8u3x 0 197461 7956574 6960597 2026-11-01T17:33:24Z CD 677 /* Apskritys */ 7956574 wikitext text/x-wiki [[File:Counters census in 1897 in the county Mologa.JPG|thumb|250px|Surašinėtojų grupė Mologos apskrityje (Jaroslavlio gubernija)]] '''1897 m. [[Rusijos gyventojų surašymas]]''' vyko [[1897]] m. [[sausio 28]] d. Tai buvo pirmasis visuotinis [[Rusijos gyventojų surašymas]]. Kadangi tuo metu [[Lietuva]] buvo Rusijos sudėtyje, šio surašymo metu taip pat surašyti ir Lietuvos gyventojai. Surašymui vadovavo rusų geografas ir statistikas [[Piotras Semionovas-Tianšanskis]]. Surašymas rinko duomenis apie gyventojų [[amžius|amžių]], [[lytis|lytį]], socialinę struktūrą, [[religija|religiją]], užsiėmimą ir kt. Jo metu pagal kalbą priskaičiuota 897,1 tūkst. kalbančiųjų [[lietuvių kalba]] ir 447,6 tūkst. – [[žemaičių kalba]].<ref>Первая Всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 г. Под ред. Н.А.Тройницкого. т.II. Общий свод по Империи результатов разработки данных Первой Всеобщей переписи населения, произведенной 28 января 1897 года. // С.-Петербург, 1905. Таблица XIII. Распределение населения по родному языку. [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97.php?reg=1]</ref> ==Regionai ir gubernijos== [[File:Rusija 1895 surasymas.jpg|thumb|300px|Surašymo lapas]] {| class=wikitable sortable |- ! Nr. !! Gubernija !! Plotas, kv. varstai !! Gyventojai <ref>Первая Всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 г. Под ред. Н.А.Тройницкого. Т.I. Общий свод по Империи результатов разработки данных Первой Всеобщей переписи населения, произведенной 28 января 1897 года. // С.-Петербург, 1905. [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus1897_01.php]</ref> |- | colspan=2 | '''Europinė Rusija''' || 4 230 526,6 || 93 442 864 |- | 1 || [[Archangelsko gubernija]] || 742 759,2 || 346 536 |- | 2 || [[Astrachanės gubernija]] || 189 663,0 || 1 003 542 |- | 3 || [[Besarabijos gubernija]] || 40 096,6 || 1 935 412 |- | 4 || [[Vilniaus gubernija]] || 36 825,3 || 1 591 207 |- | 5 || [[Vitebsko gubernija]] || 38 649,5 || 1 489 246 |- | 6 || [[Vladimiro gubernija]] || 42 831,8 || 1 515 691 |- | 7 || [[Vologdos gubernija]] || 353 349,4 || 1 341 785 |- | 8 || [[Volynės gubernija]] || 63 036,8 || 2 989 482 |- | 9 || [[Voronežo gubernija]] || 57 902,0 || 2 531 253 |- | 10 || [[Viatkos gubernija]] || 134 537,7 || 3 030 831 |- | 11 || [[Gardino gubernija]] || 33 900,8 || 1 603 409 |- | 12 || [[Dono kariaunos sritis]] || 144 191,6 || 2 564 238 |- | 13 || [[Jekaterinoslavo gubernija]] || 55 705,6 || 2 113 674 |- | 14 || [[Kazanės gubernija]] || 55 954,8 || 2 170 665 |- | 15 || [[Kalugos gubernija]] || 27 177,9 || 1 132 843 |- | 16 || [[Kijevo gubernija]] || 44 777,9 || 3 559 229 |- | 17 || [[Kauno gubernija]] || 35 315,5 || 1 544 564 |- | 18 || [[Kostromos gubernija]] || 73 809,1 || 1 387 015 |- | 19 || [[Kuršo gubernija]] || 23 751,2 || 674 034 |- | 20 || [[Kursko gubernija]] || 40 821,1 || 2 371 012 |- | 21 || [[Lifliandijos gubernija]] || 41 325,4 || 1 299 365 |- | 22 || [[Minsko gubernija]] || 80 152,3 || 2 147 621 |- | 23 || [[Mogiliavo gubernija]] || 42 134,6 || 1 686 764 |- | 24 || [[Maskvos gubernija]] || 29 236,4 || 2 430 581 |- | 25 || [[Žemutinio Naugardo gubernija]] || 45 036,7 || 1 584 774 |- | 26 || [[Naugardo gubernija]] || 104 163,4 || 1 367 022 |- | 27 || [[Oloneco gubernija]] || 114 929,6 || 364 156 |- | 28 || [[Orenburgo gubernija]] || 166 710,9 || 1 600 145 |- | 29 || [[Oriolo gubernija]] || 41 057,7 || 2 033 798 |- | 30 || [[Penzos gubernija]] || 34 129,1 || 1 470 474 |- | 31 || [[Permės gubernija]] || 290 168,7 || 2 994 302 |- | 32 || [[Podolės gubernija]] || 36 921,7 || 3 018 299 |- | 33 || [[Poltavos gubernija]] || 43 844,0 || 2 778 151 |- | 34 || [[Pskovo gubernija]] || 37 971,3 || 1 122 317 |- | 35 || [[Riazanės gubernija]] || 36 844,7 || 1 802 196 |- | 36 || [[Samaros gubernija]] || 136 713,5 || 2 751 336 |- | 37 || [[Sankt Peterburgo gubernija]] || 39 203,2 || 2 112 033 |- | 38 || [[Saratovo gubernija]] || 74 244,8 || 2 405 829 |- | 39 || [[Simbirsko gubernija]] || 43 491,0 || 1 527 848 |- | 40 || [[Smolensko gubernija]] || 49 212,2 || 1 525 279 |- | 41 || [[Taurijos gubernija]] || 53 053,8 || 1 447 790 |- | 42 || [[Tambovo gubernija]] || 58 511,0 || 2 684 030 |- | 43 || [[Tverės gubernija]] || 56 837,0 || 1 769 135 |- | 44 || [[Tulos gubernija]] || 27 204,4 || 1 419 456 |- | 45 || [[Ufos gubernija]] || 107 209,7 || 2 196 642 |- | 46 || [[Charkovo gubernija]] || 47 884,8 || 2 492 316 |- | 47 || [[Chersono gubernija]] || 62 213,2 || 2 733 612 |- | 48 || [[Černigovo gubernija]] || 46 042,3 || 2 297 854 |- | 49 || [[Estijos gubernija]] || 17 791,7 || 412 716 |- | 50 || [[Jaroslavlio gubernija]] || 31 230,7 || 1 071 355 |- | colspan=2 | '''Pavyslio gubernijos''' || 111 553,6 || 9 402 253 |- | 51 || [[Varšuvos gubernija]] || 15 359,2 || 1 931 867 |- | 52 || [[Kališo gubernija]] || 9 961,3 || 840 597 |- | 53 || [[Kelcų gubernija]] || 8 868,6 || 761 995 |- | 54 || [[Lomžos gubernija]] || 9 265,9 || 579 592 |- | 55 || [[Liublino gubernija]] || 14 789,4 || 1 160 662 |- | 56 || [[Petrakavo gubernija]] || 10 763,4 || 1 403 901 |- | 57 || [[Plocko gubernija]] || 8 286,7 || 553 633 |- | 58 || [[Radomo gubernija]] || 10 854,0 || 814 947 |- | 59 || [[Suvalkų gubernija]] || 10 824,3 || 582 913 |- | 60 || [[Sedlcių gubernija]] || 12 580,8 || 772 146 |- | colspan=2 | '''Kaukazo gubernijos''' || 411 688,7 || 9 289 364 |- | 61 || [[Baku gubernija]] || 34 410,2 || 826 716 |- | 62 || [[Dagestano sritis]] || 26 132,4 || 571 154 |- | 63 || [[Jelizavetpolio gubernija]] || 38 782,5 || 878 415 |- | 64 || [[Karso sritis]] || 16 630,7 || 290 654 |- | 65 || [[Kubanės sritis]] || 81 216,5 || 1 918 881 |- | 66 || [[Kutaisio gubernija]] || 32 051,0 || 1 058 241 |- | 67 || [[Stavropolio gubernija]] || 52 793,1 || 873 301 |- | 68 || [[Tereko sritis]] || 60 868,9 || 933 936 |- | 69 || [[Tbilisio gubernija]] || 39 122,0 || 1 051 032 |- | 70 || [[Juodosios jūros gubernija]] || 6 455,0 || 57 478 |- | 71 || [[Jerevano gubernija]] || 23 226,4 || 829 556 |- | colspan=2 | '''Sibiro gubernijos''' || 10 966 117,1 || 5 758 822 |- | 72 || [[Amūro gubernija]] || 396 976,4 || 120 306 |- | 73 || [[Jenisiejaus gubernija]] || 2 233 929,5 || 570 161 |- | 74 || [[Užbaikalės gubernija]] || 538 890,0 || 672 037 |- | 75 || [[Irkutsko gubernija]] || 638 198,2 || 514 267 |- | 76 || [[Primorės gubernija]] || 1 658 754,6 || 223 336 |- | 77 || [[Sachalino gubernija]] || 66 762,0 || 28 113 |- | 78 || [[Tobolsko gubernija]] || 1 219 229,7 || 1 433 043 |- | 79 || [[Tomsko gubernija]] || 744 576,7 || 1 927 679 |- | 80 || [[Jakutsko gubernija]] || 3 468 800,0 || 269 880 |- | colspan=2 | '''Vidurinės Azijos gubernijos''' || 3 141 588,4 || 7 746 718 |- | 81 || [[Akmolinsko sritis]] || 497 860,0 || 682 608 |- | 82 || [[Užkaspijo sritis]] || 531 738,0 || 382 487 |- | 83 || [[Samarkando sritis]] || 60 597,6 || 860 021 |- | 84 || [[Semipalatinsko sritis]] || 445 310,0 || 684 590 |- | 85 || [[Semirečės sritis]] || 347 910,0 || 987 863 |- | 86 || [[Syrdarjos sritis]] || 452 840,0 || 1 478 398 |- | 87 || [[Turgajaus sritis]] || 399 780,0 || 453 416 |- | 88 || [[Uralo sritis]] || 284 411,8 || 645 121 |- | 89 || [[Ferganos sritis]] || 121 141,0 || 1 572 214 |- | colspan=2 | '''Kitos teritorijos''' || - || 40 661 |- | || Rusai [[Suomija|Suomijoje]] || || 13 276 |- | || Karinių laivų įgulos užsienyje || || 13 158 |- | || Rusų gyvenvietės [[Buchara|Bucharoje]] || || 10 308 |- | || Rusų piliečiai [[Chiva|Chivoje]] || || 3 919 |} == Gyvenvietės == Gyvenvietės, kurių skaičius buvo bent 500 gyventojų, buvo išvardytos leidinyje „Населенные места Российской империи в 500 и более жителей“, išleistame [[1905]] m.<ref>https://archive.org/details/nasmesta</ref> Didžiausi imperijos miestai (tūkst. gyventojų): {{col4}} # [[Sankt Peterburgas]] 1264,9 # [[Maskva]] 1038,6 # [[Varšuva]] 626,0 # [[Odesa]] 403,8 # [[Lodzė]] 314,0 # [[Ryga]] 282,2 # [[Kijevas]] 247,7 # [[Charkovas]] 174,0 # [[Tiflisas]] 159,6 # [[Vilnius]] 154,5 # [[Saratovas]] 137,1 # [[Kazanė]] 130,0 # [[Rostovas prie Dono]] 119,5 # [[Tula]] 114,7 # [[Astrachanė]] 112,9 # [[Jekaterinoslavas]] 112,8 # [[Baku]] 111,9 # [[Kišiniovas]] 108,5 </div> Miesto gyventojų [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo 11,1 proc. Miestuose gana daug buvo nelietuvių (pvz., [[Kaunas|Kaune]] 63,1 proc. gyventojų buvo atvykėliai, 18,1 tūkst. tarp jų – caro kolonistai ir 1,1 tūkst. jų šeimos). [[Vilnius|Vilniuje]] žydų buvo 40 proc. Tautybių registravimas tikriausiai nebuvo labai objektyvus, kadangi buvo mėginama nuslėpti lietuvių skaičių. Daugelyje vietų kaimo moterų raštingumas buvo didesnis nei miesto. Iš penkių miestų, kuriuose gyveno daugiausiai lietuvių, net trys buvo už Lietuvos etnografinių ribų, tačiau buvo užrašoma ne tautybė, bet gimtoji kalba, o jos ne visada sutapdavo.<ref>[[Algirdas Stanaitis]], [[Petras Gediminas Adlys]]. Lietuvos TSR gyventojai. // Vilnius, Mintis, 1979. 10 psl.</ref> Miestai, kuriuose gyveno daugiausiai lietuvių: {| class=wikitable |- |'''Miestas'''||'''Vyrų'''||'''Moterų'''||'''Iš viso'''||'''Proc. nuo visų gyventojų''' |- |[[Ryga]]||4009||2449||6458||2,4 |- |[[Kaunas]]||2478||2220||4698||6,6 |- |[[Šiauliai]]||2068||2407||4475||27,7 |- |[[Liepoja]]||2503||1503||4006||6,21 |- |[[Peterburgas]]||3051||805||3856||0,3 |- |} == [[Lietuva]] == 1897 m. etninėje [[Lietuva|Lietuvoje]] (91 200 km²) gyveno 3,79 mln. žmonių, tarp jų 63 proc. [[lietuviai]]. Lietuviškų gubernijų gyventojai: <ref>{{Vaitekūnas 2006|85–95}}</ref> {| class=wikitable |- | '''Gubernija''' || '''Gyventojų skaičius''' || '''Urbanizacija, proc.''' || '''Apskritis''' || '''Gyventojų skaičius''' || '''Miestas''' || '''Gyventojų skaičius''' |- | rowspan=9 | [[Kauno gubernija]] || rowspan=9 | 1.544.564 || rowspan=9 | 9,3 || [[Kauno apskritis]] || 227.431 || [[Kaunas]] || 70.920 |- | [[Panevėžio apskritis]] || 222.881 || [[Panevėžys]] || 12.968 |- | [[Raseinių apskritis]] || 235.362 || [[Raseiniai]] || 7.455 |- | rowspan=2 | [[Šiaulių apskritis]] || rowspan=2 | 237.934 || [[Šeduva]] || 4.474 |- | [[Šiauliai]] || 16.128 |- | [[Telšių apskritis]] || 183.351 || [[Telšiai]] || 6.205 |- | [[Vilkmergės apskritis]] || 229.118 || [[Vilkmergė]] || 13.532 |- | rowspan=2 | [[Zarasų apskritis]] || rowspan=2 | 208.487 || [[Novoaleksandrovskas]] || 6.359 |- | [[Vidžiai]] || 5.104 |- | rowspan=8 | [[Suvalkų gubernija]] || rowspan=8 | 410.789 || rowspan=8 | 9,3 || [[Kalvarijos apskritis]] || 70.425 || [[Kalvarija]] || 9.378 |- | rowspan=2 | [[Marijampolės apskritis]] || rowspan=2 | 114.262 || [[Marijampolė]] || 6.737 |- | [[Prienai]] || 2.477 |- | rowspan=2 | [[Naumiesčio apskritis]] || rowspan=2 | 67.295 || [[Šakiai]] || 2.211 |- | [[Vladislavovas]] || 4.595 |- | [[Seinų apskritis]] || 81.924 || [[Seinai]] || 3.778 |- | rowspan=2 | [[Vilkaviškio apskritis]] || rowspan=2 | 76.883 || [[Vilkaviškis]] || 5.788 |- | [[Virbalis]] || 3.293 |- | rowspan=3 | [[Vilniaus gubernija]] || rowspan=3 | 738.945 || rowspan=3 | 22,2 || [[Švenčionių apskritis]] || 172.231 || [[Švenčionys]] || 6.025 |- | [[Trakų apskritis]] || 203.401 || [[Trakai]] || 3.240 |- | [[Vilniaus apskritis]] || 363.313 || [[Vilnius]] || 154.532 |} === Apskritys === Žemiau pateikiami apskričių, kurių teritorijoje buvo bent dalis dabartinės Lietuvos žemių, pagrindiniai duomenys.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. [https://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php Губернские итоги.] Т.Т. 1-89. // СПб.: 1903–1905.</ref> ==== [[Gardino gubernija]] ==== {{main|Sąrašas:1897 m. Gardino gubernijos gyventojų surašymas}} {| class=wikitable ! Gubernija !! Plotas, kv. varstai !! Gyventojai !! width=300 | Miestai (gyventojai) !! Išsamesnė informacija |- | [[Balstogės apskritis]] || 2551,8 || 206 615 || [[Balstogė]] (66 032), [[Goniondzas]] (3436), [[Knišinas]] (3864), [[Suražas]] (1599) || [[Sąrašas:1897 m. Balstogės apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Bielsko apskritis]] || 3130,1 || 164 441 || [[Bielskas]] (7464), [[Brianskas (Gardinas)|Brianskas]] (4087), [[Drogičinas]] (1707), [[Kleščeliai]] (2013), [[Melnikas (Bielskas)|Melnikas]] (1485), [[Narevas (Bielskas)|Narevas]] (1434) || [[Sąrašas:1897 m. Bielsko apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Brastos apskritis]] || 4289,0 || 218 432 || [[Lietuvos Brasta]] (46 568) || [[Sąrašas:1897 m. Brastos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Gardino apskritis]] || 3747,2 || 204 854 || [[Gardinas]] (46 919) || [[Sąrašas:1897 m. Gardino apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Kobryno apskritis]] || 4620,2 || 184 453 || [[Kobrynas]] (10 408) || [[Sąrašas:1897 m. Kobryno apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Pružanų apskritis]] || 3659,4 || 139 074 || [[Pružanai]] (7633) || [[Sąrašas:1897 m. Pružanų apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Slanimo apskritis]] || 6261,1 || 226 274 || [[Slanimas]] (15 863) || [[Sąrašas:1897 m. Slanimo apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Sokulkos apskritis]] || 2290,6 || 110 545 || [[Sokulka]] (7598), [[Vasilkovas]] (3880), [[Dombrova (Sokulka)|Dombrova]] (1988), [[Korycinas]] (683), [[Kuznica]] (1346), [[Novy Dvuras]] (1300), [[Adelskas]] (1462), [[Suchovolia]] (3203), [[Janovas (Sokulka)|Janovas]] (2296) || [[Sąrašas:1897 m. Sokulkos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Valkavisko apskritis]] || 3351,4 || 148 721 || [[Valkaviskas]] (10 323) || [[Sąrašas:1897 m. Valkavisko apskrities gyventojų surašymas]] |} ==== [[Kauno gubernija]] ==== {{main|Sąrašas:1897 m. Kauno gubernijos gyventojų surašymas}} {| class=wikitable ! Gubernija !! Plotas, kv. varstai !! Gyventojai !! width=300 | Miestai (gyventojai) !! Išsamesnė informacija |- | [[Kauno apskritis]] || 3534,2 || 227 431 || [[Kaunas]] (70 920) || [[Sąrašas:1897 m. Kauno apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Panevėžio apskritis]] || 5451,5 || 222 881 || [[Panevėžys]] (12 968) || [[Sąrašas:1897 m. Panevėžio apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Raseinių apskritis]] || 5689,0 || 235 362 || [[Raseiniai]] (7455) || [[Sąrašas:1897 m. Raseinių apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Šiaulių apskritis]] || 6072,1 || 237 934 || [[Šiauliai]] (16 128), [[Šeduva]] (4474) || [[Sąrašas:1897 m. Šiaulių apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Telšių apskritis]] || 4654,0 || 183 351 || [[Telšiai]] (6205) || [[Sąrašas:1897 m. Telšių apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Vilkmergės apskritis]] || 5145,5 || 229 118 || [[Vilkmergė]] (13 532) || [[Sąrašas:1897 m. Vilkmergės apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Zarasų apskritis]] || 4769,2 || 208 487 || [[Zarasai]] (6359), [[Vidžiai]] (5104) || [[Sąrašas:1897 m. Zarasų apskrities gyventojų surašymas]] |} ==== [[Kuršo gubernija]] ==== {{main|Sąrašas:1897 m. Kuršo gubernijos gyventojų surašymas}} {| class=wikitable ! Gubernija !! Plotas, kv. varstai !! Gyventojai !! width=300 | Miestai (gyventojai) !! Išsamesnė informacija |- | [[Aizputės apskritis]] || 2202,5 || 53 209 || [[Aizputė]] (3340) || [[Sąrašas:1897 m. Aizputės apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Alūkstos apskritis]] || 1952,3 || 66 461 || [[Alūksta]] (3652) || [[Sąrašas:1897 m. Alūkstos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Bauskės apskritis]] || 1843,3 || 50 547 || [[Bauskė]] (6544) || [[Sąrašas:1897 m. Bauskės apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Frydrichštato apskritis]] || 3063,5 || 64 795 || [[Jaunjelgava]] (5175), [[Jekabpilis]] (5829) || [[Sąrašas:1897 m. Frydrichštato apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Gruobinios apskritis]] || 1843,4 || 110 878 || [[Gruobinia]] (1490), [[Liepoja]] (64 489) || [[Sąrašas:1897 m. Gruobinios apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Kuldygos apskritis]] || 2840,0 || 66 335 || [[Kuldyga]] (9720) || [[Sąrašas:1897 m. Kuldygos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Mintaujos apskritis]] || 2501,8 || 101 310 || [[Mintauja]] (35 131) || [[Sąrašas:1897 m. Mintaujos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Talsų apskritis]] || 2768,9 || 61 148 || [[Talsai]] (4200) || [[Sąrašas:1897 m. Talsų apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Tukumo apskritis]] || 1988,2 || 51 076 || [[Tukumas]] (7555) || [[Sąrašas:1897 m. Tukumo apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Ventspilio apskritis]] || 2747,3 || 48 275 || [[Ventspilis]] (7127), [[Piltenė]] (1509) || [[Sąrašas:1897 m. Ventspilio apskrities gyventojų surašymas]] |} ==== [[Suvalkų gubernija]] ==== {{main|Sąrašas:1897 m. Suvalkų gubernijos gyventojų surašymas}} {| class=wikitable ! Gubernija !! Plotas, kv. varstai !! Gyventojai !! width=300 | Miestai (gyventojai) !! Išsamesnė informacija |- | [[Augustavo apskritis]] || 1779,0 || 79 214 || [[Augustavas]] (12 743) || [[Sąrašas:1897 m. Augustavo apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Kalvarijos apskritis]] || 1167,9 || 70 425 || [[Kalvarija]] (9378) || [[Sąrašas:1897 m. Kalvarijos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Marijampolės apskritis]] || 1913,9 || 114 262 || [[Marijampolė]] (6737), [[Prienai]] (2477) || [[Sąrašas:1897 m. Marijampolės apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Naumiesčio apskritis]] || 1558,9 || 67 295 || [[Naumiestis (Suvalkai)|Naumiestis]] (4595), [[Šakiai]] (2211) || [[Sąrašas:1897 m. Naumiesčio apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Seinų apskritis]] || 1994,9 || 81 924 || [[Seinai]] (3778) || [[Sąrašas:1897 m. Seinų apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Suvalkų apskritis]] || 1294,0 || 92 910 || [[Suvalkai]] (22 648) || [[Sąrašas:1897 m. Suvalkų apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Vilkaviškio apskritis]] || 1115,7 || 76 883 || [[Vilkaviškis]] (5788), [[Virbalis]] (3293) || [[Sąrašas:1897 m. Vilkaviškio apskrities gyventojų surašymas]] |} ==== [[Vilniaus gubernija]] ==== {{main|Sąrašas:1897 m. Vilniaus gubernijos gyventojų surašymas}} {| class=wikitable ! Gubernija !! Plotas, kv. varstai !! Gyventojai !! width=300 | Miestai (gyventojai) !! Išsamesnė informacija |- | [[Ašmenos apskritis]] || 6050,1 || 233 559 || [[Ašmena]] (7214) || [[Sąrašas:1897 m. Ašmenos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Dysnos apskritis]] || 5078,2 || 204 923 || [[Dysna (Vilnius)|Dysna]] (6756), [[Druja]] (4742) || [[Sąrašas:1897 m. Dysnos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Lydos apskritis]] || 4926,1 || 205 767 || [[Lyda]] (9323) || [[Sąrašas:1897 m. Lydos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Švenčionių apskritis]] || 4593,8 || 172 231 || [[Švenčionys]] (6025) || [[Sąrašas:1897 m. Švenčionių apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Trakų apskritis]] || 5151,1 || 203 401 || [[Trakai]] (3240) || [[Sąrašas:1897 m. Trakų apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Vileikos apskritis]] || 5591,2 || 208 013 || [[Vileika]] (3560), [[Radaškonys]] (2615) || [[Sąrašas:1897 m. Vileikos apskrities gyventojų surašymas]] |- | [[Vilniaus apskritis]] || 5434,8 || 363 313 || [[Vilnius]] (154 532) || [[Sąrašas:1897 m. Vilniaus apskrities gyventojų surašymas]] |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97.php Demoscope.ru (pagrindiniai rezultatai)] * Общий свод по империи результатов разработки данных первой всеобщей переписи населения, произведенной 28 января 1897 г. – СПб., 1905. Т. 1, 2. * Первая всеобщая перепись населенiя Россiйской Имперiи, 1897 г. Изданiе центральнаго статистическаго комитета министерства внутреннихъ делъ. Под редакцiею Н.А. Тройницкаго. * Семенов Тян-Шанский, В.П.(Ред.): РОССИЯ. Полное Географическое Описание Нашего Отечества (Санкт Петербург 1913). * Gaučas P. (1983) Lietuvos gyventojų skaičius 1897–1914 m. Geografija, t. 19. {{Lietuvos GS}} {{Lietuvos GS 1897}} [[Kategorija:1897 m. Rusijos gyventojų surašymas| ]] 9zoz805712fnygy9j5das595w03y2kw 0 211632 7956503 7704886 2026-11-01T13:34:42Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956503 wikitext text/x-wiki {{Coord|55.2858|23.9708|display=t}} {{Protestantų bažnyčia|Kiejdany zbór.jpg|Liuteronai|Kėdainių rajonas|Kėdainiai|Vokiečių g. 7|Mūras|[[1679]] m.|[[Renesansas]]}} '''Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia''' – [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčia, stovinti [[Kėdainiai|Kėdainiuose]]. Bažnyčios ir šventoriuje esančių [[Totlebenų koplyčia-mauzoliejus|Totlebenų]] ir [[Merkurijaus Liaunės koplyčia-mauzoliejus|Merkurijaus Liaunės koplyčių-mauzoliejų]] statinių kompleksas įrašytas į [[kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] Nr. 1389.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=1389|title=Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksas}}</ref> Dabartinė bažnyčia pastatyta 1679 m. Bažnyčioje vyksta sekmadieninės pamaldos, organizuojami kultūriniai renginiai – koncertai, parodos. == Istorija == [[Vaizdas:Kėdainių liuteronų bažnyčia.JPG|thumb|left|240px|Bažnyčia ir šventoriaus koplyčios]] XVII a. pradžioje Kėdainiai priklausė kariuomenės vadui kunigaikščiui [[Kristupas II Radvila|Kristupui Radvilai]]. Norėdamas gauti papildomų lėšų, jam pavaldžiuose miestuose pagyvinti prekybą, vystyti amatus, jis pakvietė į Kėdainius vokiečių amatininkų. Atvykėliai galėjo pasinaudoti kai kuriomis Radvilų teikiamomis privilegijomis. Vokiečiai apsigyveno netoli [[Kėdainių dvaras|Kėdainių dvaro]]. 1629 m. jie įsteigė liuteronų parapiją, kuriai K. Radvila davė sklypus pastatyti bažnyčiai, klebonijai ir mokyklai. 1638 m. pastatyta pirmoji, medinė bažnyčia. 1649 m. buvo padėti [[pamatai]] naujai mūrinei bažnyčiai. Ji baigta statyti ir pašventinta 1679 m. Jos bokštas dėl epidemijų ir karų iškilo vėliau, 1714 m. Parapijos pradžios mokykla prie bažnyčios įsteigta 1765 m. Bažnyčia 1825 m. kapitališkai suremontuota. Po remonto pastato išorinės formos vėliau jau nebuvo keičiamos. Bažnyčios šventorius pietuose rėmėsi į seniau čia telkšojusį dvaro tvenkinį, nuolaidžiame šlaite bažnyčią iš trijų pusių supo kapinės. XIX a. pabaigoje šventoriuje iškilo klasicistinių stilių koplyčios ir koplytstulpiai. Puošnumu išsiskyrė grafų Totlebenų ir gydytojo Merkurijaus Liaunės šeimų koplyčios, ant kunigų ir nusipelniusių parapijiečių kapų pastatyti koplytstulpiai. Kėdainių parapiją pirmieji aptarnavę kunigai buvo Adomas Danavijus (1629–1635), Andrius Ringius (1637–1657), Kristupas Fridrikas Frilikas (1660–1689) ir kt. XX a. tarpukariu Kėdainių liuteronų parapijai priklausė [[Ariogala|Ariogalos]], [[Ukmergė]]s, [[Šeduva|Šeduvos]] ir [[Raseiniai|Raseinių]] filijos. Parapijoje iš viso buvo apie tūkstantis tikinčiųjų, kurių apie du šimtai gyveno Kėdainiuose ir apylinkėse. 1929 m. bendruomenė iškilmingai paminėjo savo įkūrimo 300 metų sukaktį. Bažnyčios pietinėje navos sienoje buvo įmūryta memorialinė lenta, o į bokštą įkeltas naujas varpas. Evangelikų liuteronų parapija Kėdainiuose gyvavo iki 1944 m. Bažnyčios vidų puošė vitražai, krištoliniai sietynai, per pamaldas grodavo [[vargonai]]. Klebonijoje buvo saugomas bažnytinis archyvas ir Radvilų privilegijos liuteronų bendruomenei. Artėjant [[IIPK|Antrojo pasaulinio karo]] frontui, dauguma miesto vokiečių pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. I949 m. [[LTSR|sovietinė]] valdžia konfiskavo bažnyčią ir pavertė ją [[sandėlis|sandėliu]]. Bažnyčios vidus buvo sunaikintas: sugriautas [[altorius]], [[sakykla]], suolai, paveikslai, vargonai ir kitas bažnyčios turtas. Joje tuo metu buvo laikomos sūdytos gyvulių [[Oda (medžiaga)|odos]]. Nuo sienose įsigėrusių druskų labai nukentėjo XVII a. [[freska|freskos]]. 1975 m. bažnyčia buvo restauruota, joje įrengta parodų salė, kiek įmanoma atkurtos istorinės freskos. 1993 m. bažnyčioje vėl įvyko pamaldos, atkurta parapijos veikla. == Architektūra == Bažnyčios statinių kompleksą formuoja dešiniojo [[Nevėžis|Nevėžio]] kranto viršutinėje terasoje stovinti dominantė bažnyčia ir dvi į pietvakarius nuo bažnyčios žemėjančiame šlaite esančios koplyčios.<ref name=kvr/> Šventoriaus šlaituose įsikūrusios senosios evangelikų liuteronų kapinaitės, kuriose išlikę vertingų [[koplytstulpis|koplytstulpių]], antkapių. Išlikusiuose kapuose palaidoti Kėdainių pašto viršininkas ir gydytojas [[Fridrichas Kaneinis]] (1663–1710)<ref>{{cite kvr|mc=10947|title=F. Kaneinio šeimos kapas su antkapiu}}</ref>, evangelikų reformatų pastorius K. Nerlichas (1808-1860). Pasaulinių karų metais kapinaitėse laidoti vokiečių kariai. Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano, [[nava|vienanavė]], vienabokštė, su trisiene [[apsidė (architektūra)|apside]] ir abipus [[presbiterija|presbiterijos]] žemais stačiakampiais priestatais. [[Vargonų choras]] paremtas medinėmis kolonomis, įrengtas virš prienavio. Viduje yra išlikusi originali XVII a. sieninė tapyba.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1592918/kedainiuose-nyksta-17-a-freskos-anksciau-finansavimo-nesulaukusiai-baznyciai-vel-siuloma-teikti-paraiska Kėdainiuose nyksta 17 a. freskos – anksčiau finansavimo nesulaukusiai bažnyčiai vėl siūloma teikti paraišką ] ''lrt.lt''</ref> [[Freska|Freskose]] ties altoriumi vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, sienose – evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus.<ref>{{cite kvr|mc=15495|title=Sienų tapyba}}</ref> Bažnyčioje palaidoti karo inžinierius, profesorius [[Adomas Freitagas]] (1608–1650)<ref>{{cite kvr|mc=10946|title=Kapas}}</ref>, XVII a. vaistininkas Jonas Fišeris (16??-1666). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Evangelical Lutheran Church in Kėdainiai}} * [[Sąrašas:Maldos namai Lietuvoje#Evangelikų liuteronų bažnyčios|Sąrašas:Evangelikų liuteronų bažnyčios]] * [https://gerojinaujiena.wordpress.com/kedainiu-ev-liuteronu-parapija/ Parapijos svetainė] * [https://www.liuteronai.lt/kedainiu-parapija/ Kėdainių parapija] ''liuteronai.lt'' * [https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/top-10/evangeliku-liuteronu-baznycia Evangelikų liuteronų bažnyčia] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''kedainiutvic.lt'' [[Kategorija:Kėdainių maldos namai]] [[Kategorija:Kėdainių rajono bažnyčios]] [[Kategorija:Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] qcnyjaiez8lesyk4dseznhb7f6o01l5 0 220744 7956585 7953714 2026-11-01T18:46:19Z Vygandas Povilas 225611 Papildžiau pavyzdžiu apie apysaką "Tiltas į jūrą". 7956585 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Romualdas Lankauskas | titulas = | vaizdas = Romualdas Lankauskas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1932|04|03|}} | gimimo vieta = [[Klaipėda]] | mirė = {{Mirė|2020|02|04|1932|04|03}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė =[[Regina Rudaitytė]] | vaikai = | veikla = prozininkas, dramaturgas, dailininkas | Balsas = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1953]] m. [[Vilniaus universitetas]] |tinklalapis = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Romualdas Lankauskas''' ([[1932]] m. [[balandžio 3]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[2020]] m. [[vasario 4]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkas, dramaturgas, dailininkas. == Biografija == 1950–1953 m. [[Rusų kalba|rusų]] kalbą ir literatūrą studijavo [[VU|Vilniaus universitete]]. 1952–1953 m., 1959–1960 m., 1973 m. dirbo kultūros leidinių redakcijose, 1978–1979 m. – dailininku dekoratoriumi. 1989 m. rūpinosi lietuviškojo [[Lietuvių PEN centras|PEN centro]] Lietuvoje steigimu, pirmasis jo prezidentas. == Kūryba == Ankstyvuoju laikotarpiu parašė apsakymų knygų vaikams. Lietuvių prozoje sukūrė glaustos novelės modelį, ją papildė miesto, inteligentijos tematika. Kūryboje vyrauja etinė psichologinė problematika, būdingas stiliaus lakoniškumas. Lietuvių prozoje sukūrė naują inteligento tipažą: jis išsilavinęs, turi savitą gyvenimo stilių ir tuo priešinamas šabloniškam bendravimui ir kolektyvizmo dvasiai. Personažai išgyvena poetinės prigimties ir aplinkos miesčioniškumo, rutinos konfliktą. [[XX a.]] septintame dešimtmetyje lietuvių novelei pritaikė santūrią pasakojimo manierą, kompozicijos simetriją, nutylėjimus, pauzes, potekstę. Geriausių jo novelių dvigubas planas – ironiškas sovietinės tvarkos neigimas ir personažo vidinė autonomija. Rytprūsių tema gvildenama apysakoje „Klajojantis smėlis“, trilogijoje „Likimo zona“. Novatoriškame romane „Vidury didelio lauko…“ pasakojama apie [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] priešingose pusėse kovojančius lietuvius, romane „Tą šaltą žiemą“, apysakoje „Atspindžiai jūros veidrody“ – apie kūrėjo blaškymąsi, „Projekte“ – apie nepavykusį architekto kūrybinį ir asmeninį gyvenimą. Romanas „Užkeiktas miestas“ – satyrinė totalitarinės santvarkos alegorija, romane „Piligrimas“ atskleidžiama ambicingo menininko situacija atkūrus nepriklausomybę. Sovietinės okupacijos metais kai kurie romanai buvo labai kritikuojami ir oficialiai pasmerkti. Tokio likimo susilaukė romanas "Tiltas į jūrą", publikuotas žurnale "[[Pergalė]]" 1963 m., o knyga ("Apsilankymas arba tiltas į jūrą") pasirodė tik 1985 m. Parašė romanų apie Lietuvos partizanus. R. Lankausko novelės artimos E. Hemingvėjaus kūrybai: jos dažnai maksimaliai glaustos, kupinos vidinio intensyvumo, rašoma apie benamius, nepritapusius prie sėslios buities žmones, kurių sielas jungia draugėn vynas ir konjakas. Novelėse – nauja Lietuvos kartos formacija, kurios gyvenimo stilius be tabu, bet gilumoje slypi nerimas, graužatis, nepritapimo jausenos, vidinis sąmyšis.<ref>Vytautas Kubilius. "Lietuvių literatūros istorija. XX amžiaus literatūra". Vilnius: Alma litera, 1996. ISBN 9986-02-289-4. 580-581 psl.</ref> Išvertė [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjaus]] ir [[Rėjus Bredberis|R. Bredberio]] kūrinių, paskelbė aktualios publicistikos. Nutapė (nuo 1961 m.) peizažų, abstraktyvių kompozicijų, surengė keliolika parodų Lietuvoje ir užsienyje, apipavidalino savo knygų. Jo kūrybos išversta į 10 Europos tautų kalbų.<ref>{{VLE|XI|503|[[Jūratė Sprindytė]]|[https://www.vle.lt/straipsnis/romualdas-lankauskas/ Romualdas Lankauskas]}}</ref> == Bibliografija == * Nepaprastas atsitikimas, vaikams, 1954 m. * Tolimajame plaukiojime, vaikams, 1954 m., filmas „[[Žydrasis horizontas]]“ 1957 m., rež. [[Vytautas Mikalauskas (1921)|Vytautas Mikalauskas]] * Baisusis plėšikas Aloyzas, vaikams, 1958 m. * Klajojantis smėlis, novelės, 1960 m. * Kai nutyla trompetas, novelės, 1961 m. * Vidury didelio lauko…, romanas, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962 m., Vaga, 1984 m. * Tiltas į jūrą, romanas, 1963 m. * Trečias šešėlis, novelės, 1964 m. * Nuo ryto iki vakaro, novelės, Vaga, 1965 m. * Klajojantis smėlis; Žiaurūs žaidimai; Balta, juoda ir mėlyna, Vaga, 1967 m. * Pilka šviesa, novelės, Vaga, 1968 m. * Šiaurės vitražai, novelės, Vaga, 1970 m. * Džiazo vežimas, apysaka, Vaga, 1971 m. * Tą šaltą žiemą, romanas, Atspindžiai jūros veidrody, apysaka (abu vienoje knygoje), 1972 m. * Šmėkla, apysaka, Vaga, 1974 m. * Netikėtų išsipildymų valanda, romanas, Vaga, 1975 m. * Akimirka ir amžinybė, novelės, Vaga, 1976 m. * Prisiminimai po vidurnakčio, romanas, Vaga, 1977 m. * Dar viena diena, Vaga, 1982 m. * Apsilankymas arba tiltas į jūrą, Vaga, 1985 m. * Projektas, romanas, Vaga, 1986 m. * Užkeiktas miestas, romanas, Vaga, 1988 m. * Tokijo cikados: Vienos kelionės prisiminimai, 1989 m. * Nė vienas nebuvo pagailėtas, romanas, Vaga, 1990 m., UNO, 1991 m. * Europa, kokia ji? Kelionių knyga, 1994 m. * Piligrimas, romanas, Spindulys, 1995 m. * Romantiškas vakaras prie nurimusios jūros, novelės, 1996 m. * Likimo zona, trilogija, 1998 m. * Tik aidas tarp girių, 1999 m. * Išvyka prieš sutemas. Padegėjas, romanas, Tyto alba, 2002 m. ISBN 9986-16-242-4 * Būgnininko niekas nesiklauso, novelės, 2004 m. * Liūto išvadavimas. Apysaka apie liūtą Zenoną, Gimtasis žodis, 2005 m. * Bubu superžvaigždė, satyrinis romanas, Vaga, 2007 m. ISBN 978-5-415-01955-7 '''Pjesės''' * Viskas baigsis šiandien, 1967 m. * Svečiai atvyksta prieš perkūniją, arba Sausainiai su gvazdikėliais, past. 1985 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Lankauskas, Romualdas }} [[Kategorija:Lietuvos novelistai]] [[Kategorija:Lietuvos dailininkai]] [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos dramaturgai]] gown2ax7yk74fbhbu40e12bw8vpr76y 0 227945 7956725 6192125 2026-11-02T07:30:53Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Mehterhane.jpg keičiamas Les_anciens_costumes_de_l'Empire_Ottoman_-_16_-_Premier_Maitre_des_Cérémonies.jpg 7956725 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Istanbul.Topkapi067.jpg|thumb|250px|right|XV a. Osmanų šarvai ir šalmai (Topkapi pilies muziejus)]] '''Osmanų imperijos kariuomenė''' – [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] karinės pajėgos, susidėjusios iš trijų pagrindinių dalių: sausumos kariuomenės, laivyno ir oro pajėgų. Istoriškai išskiriami du laikotarpiai: klasikinis ir modernusis. Klasikinis periodas yra nuo šios kariuomenės įkūrimo [[1299]] m. iki XIX a., o modernusis prasideda [[1829]] m. visišku kariuomenės pertvarkymu ir modernių karinių pajėgų (turkiškai ''Nizam-ı Cedid'') įkūrimu, pasibaigia susikūrus [[Turkija|Turkijos respublikai]] ir išnykus Osmanų imperijai. == Klasikinis laikotarpis == Pirmosios osmanų karinės pajėgos buvo sudarytos [[Osmanas I|Osmano Pirmojo]] iš [[Anatolija|Anatolijos]] turkų genčių. Jų pagrindą sudarė raiteliai, ginkluoti [[Ietis|ietimis]], [[Lankas (ginklas)|lankais]] ir kitais panašiais paprastais ginklais. Tai dar nebuvo nuolatinė kariuomenė, o renkama iškilus reikalui. Dalis nukariautų žemių atitekdavo būtent jiems, ir tos žemės būdavo vadinamos [[Timaras|timarais]] (''timar''). Nuo to kilo ir pajėgų pavadinimas – [[Timariotas|timariotai]] ({{Tr|timarlı}}, timaro savininkas). Papildomai timariotai kaip atlygį gaudavo teisę prisiplėšti grobio. Sultonas [[Orhanas I]] pirmasis įkūrė nuolatinę kariuomenę. Tai buvo kariai, gaunantys nuolatinį atlyginimą. Jų daugumą sudarė užsieniečiai [[samdiniai]]. [[Kavalerija]] buvo vadinama ''müsellems'', o [[pėstininkai]] – ''yayas''. Iš užsieniečių buvo reikalaujama tik subordinacijos ir paklusnumo, jei nenorėjo, jie neprivalėjo atsiversti į [[Islamas|islamą]]. Patiems turkams tuo metu idėja tarnauti kariuomenėje už nuolatinį atlyginimą vietoje grobio buvo nauja ir daugumai nepriimtina. Maždaug [[1444]]–[[1448]] m. Osmanų kariuomenėje pradėti naudoti parakiniai [[Šaunamasis ginklas|šaunamieji ginklai]]. Tai sąlygojo naujų kariuomenės rūšių atsiradimą. ''Piyade Topçu'' buvo paprasti šaunamaisiais ginklais ginkluoti pėstininkai, ''Süvari Topçu Neferi'' – paprasta šaunamaisiais ginklais ginkluota kavalerija. ''Kumbaracı'' buvo kažkas panašaus į [[Grenadieriai|grenadierius]], taip pat ir pagalbiniai [[Artilerija|artilerijos]] aptarnautojai. Ši ankstyvoji kariuomenė nebuvo vientisa, atskiroms jos dalims vadovaudavo ir jas išlaikydavo atskiri didikai. Pamažu jie įgydavo didesnę galią už [[Sultonas|sultonus]], nes joks sultonas neišgalėjo pasisamdyti armiją, didesnę už visų didikų. Todėl XIV a. [[Muradas I]] įkūrė savo asmeninę iš belaisvių sudarytą armiją, vadinamą ''kapikulu''. Šios armijos kilmės pagrindas buvo sultono teisė į penktadalį grobio, įskaitant belaisvius. Būtent tokius surinktus belaisvius Muradas I atvertė į islamą, ir jie tapo kariuomenės branduoliu. Kapikulu buvo pavaldi tiesiogiai sultonui. [[Muradas II]] kariuomenės išlaikymui ir didinimui išleido įstatymus (vad. ''[[Devşirme]]''), pagal kuriuos kaip duoklė iš nukariautų krikščioniškų žemių būdavo imami ir jaunuoliai karinėn tarnybon. Šie bei belaisviai krikščionys tapo pačia žymiausia kapikulu atšaka – [[Janyčarai|janyčarais]]. Be janyčarų, egzistavo ir kiti reguliariosios sultono kariuomenės daliniai, kaip kad ''Baltaçi'' ([[Alebarda|alebardininkai]]). === Janyčarai === [[Vaizdas:Yenieri-aturkishjanissary-gentilebellini.jpg|thumb|250px|right|Janyčaras. XV a. [[Gentile Bellini]] piešinys]] ''Atskiras straipsnis: [[janyčarai]]'' Janyčarai buvo elitinės pajėgos ir kartu asmeninė sultono gvardija. Įkurtos XIV a. ir panaikintos sultono [[Mahmudas II|Mahmudo Antrojo]] [[1826]] metais. Janyčarai buvo mokomi savo kareivines laikyti namais, karius – šeima, o sultoną – tėvu. Janyčarų branduolį sudarė belaisviai ir vergai, vėliau – krikščionių rekrūtai pagal ''Devşirme'' sistemą. Šie rekrūtai iš pradžių buvo renkami daugiausiai Albanijoje ir Graikijoje iš septynių – keturiolikos metų jaunuolių. Taip pat, iš pradžių jaunuoliai buvo atsirenkami atsitiktine tvarka, vėliau – pagal griežtus kriterijus (žiūrint tinkamumą karybai). Nuo vaikystės jie pradėdavo eiti paruošimus ir treniruotes. Valdant sultonui [[Muradas III|Muradui Trečiajam]] ([[1546]]–[[1595]]), į janyčarus buvo pradėti priimti ir savanoriai. Nuo XVII a. jau būdavo priimami tik savanoriai, šauktinių atsisakyta. Janyčarai turėjo savo uniformas, gaudavo reguliarų atlyginimą pinigais, turėjo savo žygio [[Maršas|maršą]] ir panašiai. Tuo metu tai buvo moderniausia kariuomenė pasaulyje ir pirmoji reguliarioji kariuomenė (neskaitant samdinių) nuo [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikų. Janyčarai yra dažnai prilyginami [[Pretorionai|pretorionams]], o tuometiniame krikščioniškame pasaulyje neturėjo jokio ekvivalento. Taikos metu jie palaikydavo vidinę tvarką, dirbdavo ugniagesiais, policininkais. Mokant atlyginimus, pats sultonas apsirengdavo eilinio janyčaro uniforma ir kartu su kitais kariais priimdavo eilinio janyčaro atlyginimą. Jau XVI a. pagrindinis janyčarų ginklas buvo [[muškieta]]. Mūšiuose šis ginklas labai greitai įrodė pranašumą prieš ietis ir kardus, ir janyčarai tapo viena pavojingiausių pasaulio armijų. Taip pat jie labai plačiai naudojo [[Granata|granatas]] ir [[Rankinė patranka|rankines patrankas]]. Panašiai kaip ir [[romėnų kariuomenė]], janyčarai turėjo specialius inžinerijos dalinius tiesti keliams, statyti įtvirtinimams bei kitiems panašiems darbams. Taip pat ir kitus specialius pagalbinius dalinius – maisto ruošimui, tiekimo užtikrinimui, organizuotam ir greitam sužeistųjų išgabenimui į lauko ligonines užnugaryje. Tai dar labiau išskyrė juos iš visų kitų to laikmečio armijų. Visi šie išskirtinumai, kaip ir įspūdingas pergalių skaičius, janyčarus padarė didelio užsieniečių domėjimosi objektu. Nors su laiku beveik visas janyčarų armijos savybes perėmė kitų šalių reguliariosios kariuomenės, o patys janyčarai XIX a. buvo panaikinti, vakaruose jie dažnai laikomi tarsi Osmanų kariuomenės simboliu. === Kavalerija === [[Vaizdas:Battle of Vienna.Sipahis.jpg|thumb|200px|right|Sipahiai Vienos mūšyje]] Kita svarbi Osmanų kariuomenės dalis buvo ''Altı Bölük'' – [[Šešios kavalerijos divizijos]]. Tai buvo elitiniai [[Kavalerija|kavalerijos]] daliniai, naudojami žvalgybai, greitoms atakoms, svarbių objektų netikėtam puolimui dar prieš atvykstant pėstininkų pajėgoms ir panašiai. Svarbiausia iš šių divizijų buvo [[sipahiai]]. Sipahių statusas maždaug atitiko viduramžių Europos [[Riteris|riterius]]. Tiesiai iš sultono jie gaudavo žemės (taip pat vadinamos ''timar''), iš kurios galėdavo rinkti mokesčius. Tos žemės valstiečiai tapdavo pavaldūs sipahiui. Sipahių dalinius įkūrė sultonas [[Muradas I]]. Pačioje pradžioje, kaip ir janyčarai, sipahiai buvo imami tarnybon pagal ''Devşirme'' sistemą. Tačiau jau [[Mehmedas II]] sipahius rinko tik iš etninių turkų, turinčių nuosavos žemės imperijos viduje. Su ši divizija tapo didžiausia ir reikšmingiausia iš šešių. Sipahiai dalyvaudavo sultono paraduose kaip raiti asmens sargybiniai. Taikos metu buvo atsakingi už mokesčių rinkimą. === Azabai === Papildomai, dar [[1389]] m. buvo įvesta rekrūtų sistema, pagal kurią, esant reikalui, kiekvienas miestas ir kaimas privalėjo į specialų tarnybos postą pristatyti reikiamą skaičių kareivių su visa jiems reikalinga įranga. Toks postas būdavo įkuriamas tiesioginiu sultono įsakymu. Šios šauktinių pajėgos buvo vadinamos ''[[Azapai|azabais]]''. Dažniausiai jos būdavo naudojamos kaip pagalbiniai daliniai: padėdavo tiesti kelius, užtikrinti tiekimą. Kartais dalyvaudavo ir tiesioginiuose kovos veiksmuose, net kaip „patrankų mėsa“ sustabdyti priešą. === Karinės muzikos grupės === [[Vaizdas:Les anciens costumes de l'Empire Ottoman - 16 - Premier Maitre des Cérémonies.jpg|thumb|200px|left|Karinė muzikos grupė (1839 m. Arif Pasha paveikslas)]] Osmanų kariuomenėje egzistavo specialios muzikos grupės, paprastai grojančios maršus. Jos buvo vadinamos ''mehter'', pats žodis – persų kilmės. Dažniausiai jos būdavo janyčarų daliniuose. Manoma, kad tai buvo pirmosios karinės muzikos grupės pasaulyje. Vėliau jos išplito po beveik visų šalių armijas, ir egzistuoja net dabar (nors praktinės reikšmės beveik nebeteko). ''Mehter'' muzika labai paveikė ir vakarietiškąją, įskaitant kompozitorių [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocarto]] ir [[Liudvigas Bethovenas|Bethoveno]] kūrybą. [[1826]] m., sunaikinus janyčarus, šios grupės ir jų muzikos stilius tapo nepopuliarus, kadangi siejamas su janyčarais. Tačiau [[1911]] m., Osmanų imperijai jau byrant, buvo bandoma uždegti tam tikrą nacionalizmą, ir švenčiant 500-ąsias Konstantinopolio užėmimo metines ''mehter'' vėl buvo atgaivintos. Nuo to laiko jos iki dabar egzistuoja kaip Osmanų kariuomenės, o vėliau – [[Turkijos karinės pajėgos|Turkijos karinių pajėgų]] dalis. == Bašibuzukai == [[Vaizdas:Gérôme-Black Bashi-Bazouk-c. 1869.jpg|thumb|200px|right|Juodaodis bašibuzukas. [[Jean-Léon Gérôme]] paveikslas, apie 1869 m.]] ''Atskiras straipsnis: [[Bašibuzukai]]'' Maždaug iki XVIII a. esant reikalui būdavo surenkami nereguliarūs [[Samdiniai|samdinių]] daliniai – bašibuzukai (''başıbozuk''). Jie negaudavo nuolatinio atlyginimo, tik karo grobį. Bašibuzukų daliniai tiek garsėjo netvarkingumu, nedisciplinuotumu, kad pats žodis vėliau įgijo „plėšiko“ reikšmę. Taip pat, bašibuzukai neturėjo jokių kariuomenės skiriamųjų ženklų, negaudavo uniformos. Iš vyriausybės jie gaudavo tik ginkluotę. Bašibuzukai dažniausiai būdavo naudojami žvalgybai, patruliavimui ir kitoms nelabai sudėtingoms, nedidelėms užduotims. Po XVIII a. bašibuzukai būdavo naudojami labai retai. Vienas iš žymesnių atvejų – [[Balandžio sukilimas|Balandžio sukilimo]] malšinimas. == Modernusis laikotarpis == Naujosios, janyčarus pakeitusios Osmanų imperijos karinės pajėgos vadinamos ''nizamiais''. ''Nizam-ı Cedid'' buvo sultono [[Selimas III|Selimo Trečiojo]] vykdytos reformos, siekiant modernizuoti kariuomenę ir pasivyti vakarų Europos lygį. Ši kariuomenė turėjo europietiško stiliaus uniformas, dažnai būdavo apmokoma europiečių instruktorių. Karo gydytojai taip pat dažnai būdavo studijavę Europoje. Kareivinėse ypatingas dėmesys buvo skiriamas švarai ir higienai. == Laivynas == [[Vaizdas:Mahmudiye (1829).jpg|thumb|200px|left|Laivas „Mahmudiye“ (1829 m.), pastatytas [[Mahmudas II|Mahmudo II]] įsakymu, ilgą laiką buvo didžiausias laivas pasaulyje, dalyvavo daugelyje svarbių mūšių]] ''Atskiras straipsnis: [[Osmanų laivynas]]'' Osmanų laivynas buvo įkurtas ankstyvajame XIV a., nuo to laiko dalyvavo daugybėje jūrinių konfliktų. Pirmąja jo pergale laikomas İmralı salos užėmimas [[1308]] m. [[1321]] m. Osmanai pirmą kartą išsilaipino [[Trakija|Trakijoje]] (vakarų Europa). [[1351]] m. Osmanų laivyno pajėgos Europoje jau pastatė pirmąsias pilis. Dar po metų jis jau užkariavo strategiškai labai svarbaus [[Bosforo sąsiauris|Bosforo sąsiaurio]] pakrantes netoli [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]]. Tarp [[1387]] ir [[1423]] metų imperija plėtėsi daugiausiai su laivyno pagalba. Tarp nukariautų kraštų buvo Makedonija, [[Tesalonikai]] bei kitos Egėjo ir Juodosios jūros pakrančių vietovės. Osmanų laivynas vis stiprėjo iki pat XVII a., atnešęs turkams labai daug jūrinių pergalių. Pirmasis rimtas pralaimėjimas įvyko [[Navarino mūšis|Navarino mūšyje]] ([[1827]]) m. prieš jungtines prancūzų, rusų ir Jungtinės Karalystės jūrines pajėgas. Iškart po jo sekė pralaimėjimai ties Alžyru ([[1830]] m.) ir Graikija ([[1832]] m.). Laivyno stiprybę bandė atgaivinti sultonas [[Abdülaziz]] ([[1861]]–[[1876]]), pastatęs trečią pagal dydį flotilę pasaulyje (po britų ir prancūzų). Ją sudarė 194 kariniai laivai, iš kurių 21 – linijiniai šarvuotlaiviai (''battleship''). [[1886]] m. būtent osmanams Didžiojoje Britanijoje buvo pastatytas pirmasis britų gamybos [[povandeninis laivas]]. Tačiau žlunganti imperija nesugebėjo išlaikyti tokio laivyno, be to, sultonas [[Abdülhamid II]] nustojo pasitikėti laivynu, kai [[Admirolas|admirolai]] palaikė reformistą [[Midhat Pašą]]. Didžiąją flotilės dalį jis uždarė [[Auksinis ragas|Auksiniame rage]], kur laivai stovėjo neprižiūrimi apie trisdešimt metų. Prieš pat pirmąjį pasaulinį karą osmanai užsisakė Britanijoje du didelius linijinius šarvuotlaivius, tačiau nors ir sumokėjo, britų vyriausybė juos konfiskavo, pervadino ir panaudojo savo pačių laivyne. Tuo pasinaudojo vokiečiai, padovanodami osmanams du laivus ir dar labiau užsitikrindami paramą prieš britus. == Oro pajėgos == ''Atskiras straipsnis: [[Osmanų oro pajėgos]]'' Osmanų oro pajėgos buvo įkurtos [[1909]] m. birželio mėnesį. Tai buvo vienos pirmųjų karinių [[Aviacija|aviacijos]] pajėgų pasaulyje. [[1910]] m. pabaigoje osmanų karininkai vyko į Europą ten studijuoti aviacijos ir jos reikšmės karyboje. Vienas svarbiausių karinių oro pajėgų iniciatorių buvo tuometinis gynybos ministras [[Mahmut Şevket Paša]], kuris veikė daugiausiai savo nuožiūra, neturėdamas aiškių nurodymų iš sultono. [[1912]] m. liepos mėnesį Konstantinopolyje buvo įkurta Aviacijos akademija, ruošusi karinius pilotus. Iki to laiko visi osmanų pilotai mokydavosi užsienyje, daugiausiai – Prancūzijoje. Pirmasis karas, kuriame Osmanų imperija naudojo aviaciją, buvo [[Balkanų karai]]. Dėl patirties trūkumo tuomet turkai prarado kelis lėktuvus. Po [[1913]] m. atsiradus patirties ir žinių, sekėsi daug geriau. Tuo metu žymiai pagausėjo ir į karinę aviaciją stojančių jaunuolių. Pasibaigus Balkanų karams, prasidėjo aviacijos modernizavimas, kuris nutrūko dėl pirmojo pasaulinio karo ir [[Konstantinopolio okupacija|Konstantinopolio okupacijos]]. == Nuorodos ir šaltiniai == * [https://web.archive.org/web/20051107020020/http://www.dzkk.tsk.mil.tr/English/Tarihce/CumhuriyetOncesi.asp Osmanų laivyno istorija (ang.)] * [http://musicalconfrontations.com/MC5/wlc/mcb/cul/mim/mfl/mtm/foc/foc0000000001.htm Osmanų karinių muzikos grupių istorija (ang.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080513024050/http://musicalconfrontations.com/MC5/wlc/mcb/cul/mim/mfl/mtm/foc/foc0000000001.htm |date=2008-05-13 }} * [http://www.worldwar1.com/neareast/ta.htm Osmanų imperijos kariuomenė Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu (ang.)] * [http://www.lahana.org/blog/The%20Turkish%20Army.htm Apie Osmanų imperijos kariuomenę (ang.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071017151815/http://lahana.org/blog/The%20Turkish%20Army.htm |date=2007-10-17 }} [[Kategorija:Kariuomenė]] [[Kategorija:Osmanų imperijos karyba]] [[sv:Osmanska riket#Militär]] l7xe4tqkv2jicmvu7o6n6spo8cry3l3 0 233015 7956743 7485480 2026-11-02T08:50:09Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956743 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = Simas Karaliūnas | paveikslėlis = Simas Karaliūnas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1936|1|20}} | gimimo vieta = [[Vaineikiai (Joniškis)|Vaineikiuose]], [[Joniškio valsčius (Šiauliai)|Joniškio valsčius, Šiaulių apskr.]] | mirties data = {{Mirė|2015|11|28|1936|1|20}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, habilituotas humanitarinių [[mokslų daktaras]]. | sritis = | įstaigos = [[LKI|Lietuvių kalbos institutas]]<br/>[[Vytauto Didžiojo universitetas]] | pareigos = [[profesorius]] <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * 2006 m. [[Lietuvos mokslo premija]] | parašas = | pastabos = }} '''Simas Karaliūnas''' ([[1936]] m. [[sausio 20]] d. [[Vaineikiai (Joniškis)|Vaineikiuose]], [[Joniškio valsčius (Šiauliai)|Joniškio valsčius]] – [[2015]] m. [[lapkričio 28]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, [[Habilitacija|habilituotas]] humanitarinių [[mokslų daktaras]], [[profesorius]]. == Biografija == [[1956]] m. baigė [[Joniškio Aušros gimnazija|Joniškio 1-ąją vidurinę mokyklą]]. [[1961]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos Filologijos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1962 m. dirbo [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos institute]] pradžioje jaunesniuoju, vėliau vyresniuoju ir vyriausiuoju mokslo darbuotoju. [[1967]] m. apgynė [[Mokslų kandidatas|kandidato]] (nostrifikuotą [[Daktaras|daktaro]]) [[Disertacija|disertaciją]] „Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai“, [[1987]] m. – habilituoto daktaro disertaciją „Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė“. [[1962]]–[[1995]] m. dirbo [[LKI|Lietuvių kalbos institute]] (iki [[1990]] m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas). Nuo [[1996]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, [[1996]]–[[2003]] m. lietuvių kalbos katedros vedėjas, nuo [[1999]] m. profesorius. Stažavosi [[Anglija|Anglijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Islandija|Islandijoje]], [[Suomija|Suomijoje]], [[Švedija|Švedijoje]]. Tarptautinės baltistų draugijos International Saga Society Baltų – slavų komisijos prie Tartptautinio slavistų komiteto narys, žurnalų „[[Baltistica]]“, „[[Linguistica Baltica]]“ (leidžia [[Jogailos universitetas]] [[Krokuva|Krokuvoje]]), „[[Darbai ir dienos]]“ (leidžia [[Vytauto Didžiojo universitetas]]), „[[Baltu filoloģija]]“ (leidžiamas [[Ryga|Rygoje]]) redakcinių kolegijų narys. == Mokslinė veikla == Daugiausia tyrė [[Baltų-slavų kalbos|baltų ir slavų kalbų]] bendrybes ir skirtumus, [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] istorijos ir [[Sociolingvistika|sociolingvistikos]] problemas. Paskelbė mokslinių straipsnių iš [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] istorinės [[Fonetika|fonetikos]] ir [[Gramatika|gramatikos]], istorinės [[Leksika|leksikologijos]], [[Etimologija|etimologijos]], kalbų kontaktų. Iš [[Vokiečių kalba|vokiečių k.]] išvertė [[Ernstas Frenkelis|E. Frenkelio]] knygą „Baltų kalbos“ ([[1969]] m.).<ref>{{VLE|IX|396|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Simas Karaliūnas}}</ref> == Bibliografija == [[File:The grave of Simas Karaliūnas.jpg|250px|right|thumb|Simo Karaliūno kapas Antakalnio kapinėse]]* [https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961 Kai kurie baltų ir slavų seniausiųjų santykių klausimai], Vilnius, [[1968]] m. * (vertimas) Frenkelis Ernstas. Baltų kalbos (Baltų kalbotyros įvadas), Vilnius, [[1969]] m. * Iš lietuvių kalbos -jo-kamienių veiksmažodžių istorijos (''uo'' šaknies vokalizmo tipas), Lietuvių kalbotyros klausimai, XIV, [[1973]] m. 7-150. * Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė, Vilnius, [[1987]] m. * Kalba ir visuomenė: Psichosociologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruožai, Vilnius, [[1997]] m. * Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, d. 1, [[2004]] m., T. 2. [[2005]] m. ISBN 9986-668-69-7 * Baltų etnonimai, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, [[2015]] m. ISBN 9786094111501 == Įvertinimas == * 2006 m. [[Lietuvos mokslo premija]] == Literatūra == * [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, d. 2, Vilnius, [[1982]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Karaliūnas Simas }} [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Baltistai]] 7lcpow9oafga2aiizfpnw0n2n34mlxg 0 233506 7956545 7956282 2026-11-01T15:58:21Z Nestea 25298 7956545 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Vytautas Sirijos Gira | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1911|04|12}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = {{Mirė|1997|02|14|1911|04|12}} | mirties vieta = [[Vilnius]]| palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e | tautybė = | tėvas = [[Liudas Gira]] | motina = | sutuoktinis = Janina<br>Almonė (1932–2003 m.) | vaikai = Danutė (g. 1948 m.), Algirdas (g. 1952 m.) | veikla = poetas, prozininkas, vertėjas | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] (Medicinos fakultetas) | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija (1986 m.)</br> LDK Gedimino ordinas, Karininko kryžius (1996 m.) | parašas = | pastabos = |nuotrauka=Vytautas Sirijos Gira.jpg}} [[Vaizdas:Sirijos Giros kapas.JPG|thumb|right|220px|V. Sirijos Giros ir jo žmonos kapas [[Antakalnio kapinės]]e]] '''Vytautas Sirijos Gira''' ([[1911]] m. [[balandžio 12]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] – [[1997]] m. [[vasario 14]] d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas, poeto [[Liudas Gira|Liudo Giros]] sūnus<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/sirijos-gira-vytautas/ Vytautas Sirijos Gira]</ref>. == Biografija == Nuo 1920 m. gyveno [[Kaunas|Kaune]]. 1931 m. baigė [[Kauno jėzuitų gimnazija|Kauno Jėzuitų gimnaziją]] ir tais pačiais metais išleido pirmąją eilėraščių knygą „Golas į ateitį“. Pirmajame romane „Buenos Airės“ (1956 m.) vaizduojamas ikikarinio Kauno gyvenimas. Baigęs gimnaziją įstojo į [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo Universitetą]], medicinos specialybę, kurią įgijo būdamas 36 metų [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]], dirbo Respublikinėje vaikų ligoninėje gydytoju, o būdamas jau pagyvenęs įsidarbinęs laivo gydytoju plaukė į [[Afrika|Afriką]]. Kino filmų „[[Adomas nori būti žmogumi]]“ (kartu su [[Vytautas Žalakevičius|Vytautu Žalakevičium]]) bei „[[Raudonmedžio rojus]]“ (kartu su [[Algirdas Kratulis|Algirdu Kratuliu]] ir [[Bronius Talačka|Bronium Talačka]]) scenarijaus bendraautoris. Kūriniai išversti į [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[rusų kalba|rusų]], [[čekų kalba|čekų]], [[estų kalba|estų]] ir latvių kalbas. Žmona Janina Sirijos Girienė (1922–1965), vėliau Almonė Sirijos Girienė (1932–2003), dukra [[Danutė Sirijos Giraitė]] (g. 1948), sūnus Algirdas Sirijos Gira (g.1952).. Apie savo dvigubą [[pavardė|pavardę]] V. Sirijos Gira yra pasisakęs: „Mano tėvas buvo pavainikis, ir jį įsūnijo Katedros vargonininkas Konstantinas Giro-Syryjskis, – štai iš ko transformavosi Sirijos Gira. Iki 1940 m. ir mano tėvo dokumentuose buvo įrašyta dviguba pavardė, nors savo kūryboje tėvas ja nepasirašinėjo.“<ref>Metai, 1996 m. balandis, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 100–104. [http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LH00/Interviu__su_Vytautu_Sirijos_Gira.LHL001.pdf]</ref><ref>[https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/v-sirijos-giros-kaunietiskieji-gyvenimo-ir-kurybos-potepiai-1025579 V. Sirijos Giros kaunietiškieji gyvenimo ir kūrybos potėpiai] ''kauno.diena.lt''</ref> == Kūryba == V. Sirijos Gira vienas pirmųjų lietuvių prozoje panaudojo sąmonės srauto principą<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-sirijos-gira/ Vytautas Sirijos Gira (VLE)]</ref>. Daugumos kūrinių veikėjai – impulsyvaus, kiek egocentriško būdo inteligentai. Romanų populiarumą lemia išradinga intriga, meilės trikampiais ir fatališkais atsitiktinumais grindžiamas dinamiškas veiksmas, įtaigus stilius. Didelį skaitytojų susidomėjimą sukėlė 1960 m. žurnale „[[Pergalė]]“ publikuotas romanas „Voratinkliai draikės be vėjo“. Socialistinio realizmo principus ginantys kritikai parašė neigiamas recenzijas ir romanas net aštuonerius metus laukė eilėje leidykloje, kol pagaliau 1968 metais buvo išleistas. Romane pavaizduota žmogaus erotinio prado galia, iki tol literatūroje dangstyta moralinio drovumo skraiste, jausmų lūžiai, kuriuos lemia ne tiek išorinės socialinės aplinkybės, o atsitiktinumai, likimo žaismė, kintantys žmonių tarpusavio santykiai. Vėlesni autoriaus romanai irgi susilaukė skaitytojų dėmesio, bet jie jau buvo sukurti ieškant kompromiso su leidykla.<ref>Vytautas Kubilius. „Lietuvių literatūros istorija. XX amžiaus literatūra“. Vilnius: Alma litera, 1996 m. 579–580 psl.</ref> === Poezijos knygos === * Golas į ateitį, Klaipėda, 1931 * Širdys formaline, 1934 * Mergaitės ir asonansai, 1935 * Šešėliai nuo ekrano, 1937 * Pro amžių bėgį, 1947 * Ekranas (rinktinė), 1967 === Apsakymų rinkiniai === * Žmonės iš didžiojo laivo, 1951 * Susitikimas su Brunhilda, 1974 * Aleksoto tiltas, 1979 === Romanai === * Buenos Airės, Vilnius, 1956 * Štai ir viskas, 1963 * Voratinkliai draikės be vėjo, 1968 * Afrika be liūtų: laivo gydytojo užrašai, 1970 * Raudonmedžio rojus, 1972 * Bėgimas nuo šešėlio, 1975 * Kai neliepsnojo tik vanduo, 1980 * Kanarėlės, 1983 * Nakties muzika, 1986 m. (Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija) * Paskutinis sekmadienis, 1989 === Pjesės === * Ponas Pirsonas jau nebegrįš: 4 veiksmų 7 paveikslų pjesė. Vilnius, 1953 * Aštuntojo laivyno draugiškas vizitas: 4 veiksmų, 7 paveikslų pjesė. Vilnius, 1954 == Apdovanojimai == * [[Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija]] (1987 m., už romatą ''Nakties muzika'')<ref>[https://panrbiblioteka.lt/lt/apie-biblioteka/projektai/608-g-petkevicaites-bites-literaterine-premija Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220214114215/https://panrbiblioteka.lt/lt/apie-biblioteka/projektai/608-g-petkevicaites-bites-literaterine-premija |date=2022-02-14 }}</ref> * [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius]] (1996 m.) == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://rasytojai.lt/rasytojai/sirijos-gira-vytautas/ Vytautas Sirijos Gira (rasytojai.lt)] {{DEFAULTSORT:Gira, Vytautas}} [[Kategorija:Lietuvos poetai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] [[Kategorija:Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premijos laureatai]] qqqiu70fhkbx4ov7ddkg421gqfto0hk 0 240962 7956584 7948588 2026-11-01T18:26:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956584 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Londono „Leyton Orient“ | image = [[Vaizdas:LeytonO.png|150px]] | fullname = Leyton Orient Football Club | nickname = The O's | founded = 1881 m. | ground = „Brisbane Road“, Leitonas, [[Londonas]] | capacity = 9 271 | chairman = | manager = | league = '''[[EFL League One]] (III)''' | season = 2025–2026 | position = 20 vieta, [[EFL League One]] (III) | pattern_la1 = _white_hoops|pattern_b1=_thinwhitesides|pattern_ra1=_white_hoops| leftarm1 = fe0000|body1=fe0000|rightarm1=fe0000|shorts1=fe0000|socks1=fe0000| pattern_la2 = |pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2 = 000099|body2=000099|rightarm2=000099|shorts2=000099|socks2=000099 }} '''Leyton Orient FC''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš rytų [[Londonas|Londono]]. == Istorija == Leyton Orient buvo įkurtas 1881 m. ''Glyn'' kriketo klubo, kurio nariai buvo Homertono koledžo buve studentai. „Brisbane Road“ stadionas dar vadinamas „Matchroom Stadium“, po tai kai tapo klubo savininku Barry Hearn 1995 m. nusipirkęs klubą už penkis svarus iš buvusio klubo savininko Tony Wood. 2009 m. vasario 5 d. klubo vyr. treneriu tapo Geraint Williams pakeitęs Martin Ling, kuris 2009 m. sausio 18 d. buvo atleistas iš pareigų. {{fkp|1881|Glyn CFC|1886|Eagle FC|1888|Orient FC|1898|Clapton Orient FC|1946|Leyton Orient FC|1966|Orient FC|1987|Leyton Orient FC}} == Pasiekimai == {{ENGfl|1962|1963|1|22}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Rekordai == * '''Didžiausias laimėjimas:''' 8-0 prieš [[Crystal Palace FC]] Pietų trečiasis divizionas 1955 m. lapkričio 12 d., 8-0 prieš [[Rochdale AFC]] [[Futbolo lygos ketvirtasis divizionas|4 divizija]] 1988 m. spalio 4 d., 8-0 prieš [[Doncaster Rovers FC|Doncaster Rovers]] [[Futbolo lygos trečiasis divizionas|3 divizija]] * '''Didžiausias pralaimėjimas:''' 0-8 prieš [[Aston Villa FC|Aston Villa]] [[FA Taurė]]s ketvirtame rate 1929 m. sausio 30 d. * '''Didžiausias žiūrovų skaičius:''' 38 219 žaidžiant prieš [[Tottenham Hotspur FC|Spurs]] [[Futbolo lygos antrasis divizionas|2 divizija]] 1929 m. kovo 16 d. (neoficialiomis žiniomis 63 000 prieš [[Manchester City FC]] [[FA Taurė]]s šeštame rate 1926 m. kovo 6 d.) * '''Daugiausiai lygos ivarčių per sezoną:''' 35 Tommy Johnston 1958-1959 m. sezonas [[Futbolo lygos antrasis divizionas|2 divizija]] * '''Iš viso daugiausiai lygos ivarčių:''' 121 Tommy Johnston 1956-1958 m., 1959-1961 m. * '''Didžiausia pinigų suma gauta:''' 1 000 000 svarų sterlingų už Gabriel Zakuani. 2006 m. liepą futbolininką nusipirko [[Londonas|Londono]] [[Fulham FC]] * '''Didžiausia pinigų suma sumokėta:''' 175 000 svarų sterlingų už Paul Beesley. 1989 m. spalį. Žaidėjas buvo nupirktas iš [[Wigan Athletic FC]] * '''Dubonnet taurės laimėtojai:''' 1912 m. [[Paryžius|Paryžiuje]], ([[Prancūzija]]) žaidė prieš [[Millwall FC]] * '''Žemiausia vieta pasiekta:''' 19 vieta * Greičiausias ivartis buvo įmuštas sužaidus 28 sekundes prieš [[Blackpool FC]] 2001 m. gegužę == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.leytonorient.com oficiali klubo svetainė] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Leyton Orient FC]] [[Kategorija:Londono sportas]] k4fkf8nchtj6u1ise6tpwcbjeil9nuo 0 241214 7956728 7442023 2026-11-02T08:16:43Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956728 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = aca | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1929|11|27}} | gimimo vieta = [[Bikūnai]], [[Antalieptės valsčius]] | mirė = {{Mirė|2003|11|23|1929|11|27}} | mirties vieta = [[Kaunas]] | palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e | tėvas = Antanas Statulevičius | motina = Danutė Grumbinaitė | sutuoktinė = Irena Vapsvaitė,<br> [[Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė|Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė]] | vaikai = Vytas | veikla = matematikas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1953]] m. [[SSKP]] | išsilavinimas = | alma_mater = [[1954]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vytautas Statulevičius''' ([[1929]] m. [[lapkričio 27]] d. [[Bikūnai|Bikūnuose]], [[Antalieptės valsčius]], [[Zarasų apskritis]] – [[2003]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, akademikas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje. [[1936]]–[[1941]] m. mokėsi [[Dubuliškis|Dubuliškio]] pradžios mokykloje. [[1942]]–[[1944]] m. dirbo tėvų ūkyje. 1944–[[1945]] m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. 1945–[[1946]] m. mokėsi [[Antalieptė]]s žemės ūkio mokykloje. 1946 m. [[Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla|Tauragnų progimnazijoje]] eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus. [[1947]]–[[1949]] m. lankė Darbininkų ir valstiečių parengiamuosius kursus prie [[VU|Vilniaus universiteto]] (VU). 1949 m. buvo priimtas į [[Kauno universitetas|Kauno universitetą]]. Pašalinus iš universiteto paskirtas [[Salakas|Salako]] vakarinės darbo jaunimo progimnazijos direktoriumi. 1949–[[1954]] m. studijavo VU Fizikos ir matematikos fakultete. [[1951]]–1954 m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. 1954 m. vedė. Žmona – Irena Vapsvaitė. Susilaukė sūnaus Vyto, kuris taip pat yra matematikos mokslų daktaras. 1954–[[1957]] m. mokėsi [[Leningrado universitetas|Leningrado universiteto]] Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo VU Bendrosios matematikos katedros asistentu. 1957–[[1959]] m. LSSR MA Fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir VU Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. [[1958]] m. stažavosi [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] pas akademiką Andrejų Kolmogorovą. 1959 m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms [[Markovo grandinė]]ms“. 1959–[[1960]] m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. 1960 m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. 1960 m. tapo VU [[docentas|docentu]]. 1960–[[1966]] m. Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1960–[[1965]] m. Matematikos sektoriaus vadovas, 1965–[[2003]] m. Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 1966–[[1995]] m. Fizikos ir matematikos instituto (nuo [[1977]] m. Matematikos ir kibernetikos, nuo [[1990]] m. [[Matematikos ir informatikos institutas]]) direktorius. [[1967]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. [[1968]] m. jam suteiktas profesoriaus vardas. [[1970]]–[[1984]] m. „Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. [[1972]] m. išrinktas LSSR MA tikruoju nariu. [[1976]]–[[1985]] m. LSSR MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1984–1990 m. „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininkas. 1985–[[1991]] m. LSSR MA viceprezidentas. [[1987]]–1990 m. [[SSRS AT]] liaudies deputatas ir Lietuvos deputatų grupės seniūnas. [[1988]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. [[File:Vytautas Statulevičius.jpg|250px|right|thumb|Vytauto Statulevičiaus kapas Antakalio kapinėse]]1990–1995 m. [[Matematikos ir informatikos institutas|Matematikos ir informatikos instituto]] direktorius. Žmonai mirus, [[1993]] m. vedė matematikos profesorę [[Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė|Aldoną Aleškevičienę]]. 1995 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. 1995–[[2000]] m. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros vedėjas. 1997–[[1998]] m. [[VGTU|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] Matematinės statistikos katedros profesorius. 1996–2003 m. Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 2000–2003 m. Ministrų pirmininkų [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] ir [[Algirdas Brazauskas|Algirdo Brazausko]] visuomeninis patarėjas mokslo ir švietimo klausimais. 2003 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu. Nuo jaunų dienų grojo [[armonika]] ir [[akordeonas|akordeonu]], ypač mėgo armoniką. Vėliau pamėgo medžioklę, vandens sportą, tenisą, rašė eilėraščius. 2003 m. [[lapkričio 23]] d. mirė dėl sunkios ligos.<ref>http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e. == Mokslinė veikla == Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, [[tikimybių teorija]] ir [[matematinė statistika]] tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija. Daug dėmesio V. Statulevičius skyrė [[informatika|informatikos]] plėtrai. [[1962]] m. įkurtas instituto [[Skaičiavimo centras]], suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus bei pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą. Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje, reikšmingai remiančiu mokslą ir studijas daugelyje Lietuvos universitetų. V. Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R. Rudzkiu ir L. Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams [[Integralas|integralams]] ir įvairioms statistikoms. V. Statulevičiaus semiinvariantų metodas bei su jo pagalba gauti reikšmingi rezultatai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos didžiųjų nuokrypių problematikoje pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Jam dirbant LMA viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „[[Gazprom]]“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] netoli [[Nida|Nidos]]. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]], Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai. [[1973]] m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo Tarptautinio statistikos instituto bei [[JAV]] matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis profesorius dirbo [[Maskva|Maskvos]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Torontas|Toronto]], [[Otava|Otavos]], [[Bylefeldas|Bylefeldo]], [[Geteborgas|Geteborgo]], [[Roma|Romos]] ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese [[Vankuveris|Vankuveryje]] ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų. Daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius.<ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_pub</ref> Apie jį paskelbta per 260 straipsnių.<ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11stat.html H. Pragarauskas, M. Sapagovas, L. Saulis. Akademikui Vytautui Statulevičiui – 70 // Mokslas ir gyvenimas, 1999/11-12] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060927174034/http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11stat.html |date=2006-09-27 }}</ref><ref>[http://web.vu.lt/mif/v.stakenas/a+o/1999-2/1999-2-47-50.pdf V. Paulauskas. Garbingas Profesoriaus Vytauto Statulevičiaus jubiliejus // Matematikos žurnalas α+ω („Lietuvos matematikos rinkinio priedas“), 1999, Nr. 2 (8), p. 47-50]</ref><ref>[http://www.mii.lt/files/mii50.pdf Akademikas Vytautas Statulevičius: Trumpa gyvenimo ir veiklos apžvalga // G. Dzemyda, S. Rutkauskas, A. Žandaris, D. Daugaravičienė „Matematikos ir informatikos institutas“, Vilnius, Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 261–271 p.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129050636/http://www.mii.lt/files/mii50.pdf |date=2014-11-29 }}</ref> Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius. V. Statulevičius yra 35 disertantų, iš kurių 10 tapo profesoriais, mokslinis vadovas.<ref>[http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_dokt Akad. Vytauto Statulevičiaus aspirantai ir doktorantai]</ref> [[2005]] m. įsteigta vardinė akademiko V. Statulevičiaus stipendija, skiriama gabiausiems Lietuvos universitetų matematikos ir statistikos studijų programų studentams.<ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=v_stat_stipendija</ref> == Įvertinimas == * [[1956]] m. Leningrado universiteto II laipsnio premija * 1966 m. [[LSSR valstybinė premija]] * [[1971]] m. SSRS MA Markovo premija (su kitais) * [[1974]] m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas * [[1979]] m. [[SSRS valstybinė premija]] (su kitais) * 1987 m. LSSR valstybinė premija (su kitais) * 2000 m. DLK [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=95594</ref> * 2000 m. VDU garbės profesorius == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Vytautas Statulevičius: gyvenimo ir veiklos apžvalga / [[Henrikas Jasiūnas]]. – Vilnius: TEV, 1999. – 35 p.: portr. * Vytautas Statulevičius: literatūros rodyklė / Aurelija Ališauskienė. – Vilnius: LMAB: MII, 1999. – 89 p.: portr. – ISBN 9986-680-11-5 * Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003: bibliografijos rodyklė / Aurelija Ališauskienė, Genovaitė Masiulienė, Dalė Povilaitytė, Bronius Riauba. – Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2004. – 56 p.: iliustr. – ISBN 9986-680-26-3 {{DEFAULTSORT:Statulevičius, Vytautas}} [[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]] [[Kategorija:Lietuvos matematikai tikimybininkai]] [[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]] [[Kategorija:Lietuvos publicistai]] p5ndykj1vuyoahewbz22bruihxcp10h 0 247185 7956757 7745456 2026-11-02T09:33:40Z Vilensija 40695 +kapas 7956757 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} [[Vaizdas:Dalia Grinkevičiūtė – gydytoja, rašytoja, tremtinė..tif|alt=Dalia Grinkevičiūtė – lietuvių tremtinė, gydytoja, rašytoja.|miniatiūra|Dalia Grinkevičiūtė – lietuvių tremtinė, gydytoja, rašytoja.]] '''Dalia Grinkevičiūtė''' ([[1927]] m. [[gegužės 28]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1987]] m. [[gruodžio 25]] d. Kaune, palaidota [[Eigulių kapinės|Eigulių kapinėse]]) – [[Lietuva|lietuvių]] tremtinė, gydytoja, rašytoja. == Biografija == Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927 m. gegužės 28 d. Kaune, Juozo ir Pranės Grinkevičių šeimoje. Motina Pranė Stacinskaitė –Grinkevičienė (1898–1950) gimė [[Šelviai|Šelvių]] kaime ([[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio raj.]]). Tėvas Juozas Grinkevičius (1892–1943) gimė [[Amalviškiai|Amalviškių]] kaime ([[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės sav.]]), turėjo inžinerinį ir ekonominį išsilavinimą, buvo Lietuvos banko valiutų komisijos reikalų vedėjas, gimnazijos matematikos mokytojas. Šeimoje buvo 2 vaikai: Dalia (1927–1987) ir Juozas (1924–1984). 1941 m. birželio 14 d. Grinkevičių šeima buvo ištremta į Sibirą. Tėvas Juozas ištremtas į [[Sverdlovsko sritis|Sverdlovsko sritį]], Sosvos r., Gari koncentracijos stovyklą. 1943 m. spalio 10 d. mirė iš bado. Dalia su motina ir broliu pradžioje ištremti į [[Altajaus kraštas|Altajaus kraštą]], o 1942 m. perkelti į [[Jakutija|Jakutijos]] šiaurėje esančią Trofimovsko salą prie [[Laptevų jūra|Laptevų jūros.]] 1949 m. pabėgo iš tremties su motina į Lietuvą, slapstėsi gyvendamos Kaune. 1950 m. gegužės 5 d. miršta Dalios motina. 1950 m. Už pabėgimą iš tremties Dalia nuteista trims metams lagerio Unžlage, [[Gorkio sritis|Gorkio srityje]]. Atlikusi bausmę lageryje, grąžinta į tremtį Jakutske. 1954 m. jai leista mokytis – įstojo į [[Omskas|Omsko]] medicinos institutą. 1956 m. leista grįžti į Lietuvą. 1957 m. tęsė studijas [[Kauno medicinos institutas|Kauno medicinos institute]], kurias su pagyrimu baigė 1960 m. 1960–1974 m. dirbo gydytoja [[Laukuva|Laukuvoje]]. Čia ją persekiojo sovietinis saugumas. 1974 m. atleista iš darbo, atimtas tarnybinis butas. 1974–1987 m. gyveno tremtinių Milių name, kur priglausta rusų kalbos mokytojos Aldonos Šulskytės. == Kūryba == [[Vaizdas:Dalios Grinkevičiūtės rankraštis "Lietuviai prie Laptevų jūros"..png|alt=Dalios Grinkevičiūtės rankraštis "Lietuviai prie Laptevų jūros".|kairėje|miniatiūra|Dalios Grinkevičiūtės rankraštis "Lietuviai prie Laptevų jūros".]] [[Vaizdas:Dalia Grinkevičiūtė. Kapas.jpg|miniatiūra|Kapas Eigulių kapinėse]] Pirmas memuarinis pasakojimas apie tremtį ir tremtinius buvo parašytas pabėgus iš tremties ir besislapstant Kaune 1949–1950 m. Po motinos mirties atsiminimų užrašus sudėjo į stiklainį ir paslėpė gimtųjų namų sode Kaune. Grįžusi iš antrosios tremties 1957 m. stiklainio su atsiminimais ieškojo, bet nerado. 1976 m. Laukuvoje parengė naują atsiminimų versiją rusų kalba –„Lietuviai tremtiniai Jakutijoje". Jie 1979 m. pirmą kartą išspausdinti rusų disidentiniame žurnale „Pamiat" („Atmintis") Paryžiuje, tarpininkaujant akademikui disidentui [[Andrejus Sacharovas|Andrejui]] [[Andrejus Sacharovas|Sacharovui]]. 1981 m. tekstų, publikuotų žurnale „Pamiat", vertimai į lietuvių kalbą publikuoti [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] lietuvių dienraštyje „Draugas", ir poeto Jurgio Blekaičio perskaityti radijo stoties „Amerikos balsas" lietuvių laidoje. 1981 m. atsiminimų variantas „Sušaldytas pragaras" („Frozen Inferno") išleistas atskira knygute [[Bruklinas|Brukline]], JAV. [[Vaizdas:Dalios Grinkevičiūtės muziejus Laukuvoje..png|alt=Dalios Grinkevičiūtės muziejus Laukuvoje.|kairėje|miniatiūra|Dalios Grinkevičiūtės muziejus Laukuvoje. VDKM nuotrauka, autorius A. Norvydas.]] Dėl to, kad nebuvo suradusi 1950 m. paslėptų atsiminimų, 8–9 dešimtmetyje Laukuvoje iš naujo parašė lietuviškąją atsiminimų apybraižą. Jai pavadinimą „Lietuviai prie Laptevų jūros" pasiūlė rašytojas [[Kazys Saja]]. Jo rūpesčiu 1988 m. atsiminimai išspausdinti žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]". 1989 m. paskelbti knygoje „Amžino įšalo žemė", kartu su kitų autorių atsiminimais. Apie darbą ir gyvenimą Laukuvoje D. Grinkevičiūtė pasakoja trečioje savo apybraižoje „Gimtojoj žemėj“, kurios nepilna versija išspausdinta 1997 m. 1991 m. balandžio 29 d. Kaune atsitiktinai rastas 1950 m. parašytų atsiminimų rankraštis. Jį iššifravus, pirmąkart paskelbtas 1996 m. žurnale „[[Metai (žurnalas)|Metai]]". 1997 m. išleista D. Grinkevičiūtės atsiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros" sudaryta jau iš visų trijų dalių. [[Vaizdas:Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija.jpg|alt=Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje.|kairėje|miniatiūra|Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje.]] 2021 m. atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros" įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis".<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1535416/tarp-i-unesco-itrauktu-vertybiu-grinkeviciutes-rankrasciai-amzinojo-isalo-zeme-sacharovas-ir-persekiojimai?srsltid=AfmBOooCcc5QpoLAuM28PX-29fpmnM6ADzWnbhEpLnSil7Of4rhA5qZS</ref> 2025 m. Laukuvoje pradėjo veikti Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija – Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. == Bibliografija == * [[Lietuviai prie Laptevų jūros]]: Atsiminimai, miniatiūros, laiškai, sudarė A. Šulskytė, Vilnius, 1997. * Amžino įšalo žemėje, sudarė A. Žemaitytė, Vilnius, 1989. * Dalia, Biografinė apybraiža, Kaunas, 2017. * Inferno no gêlo, Sâo Paulo, 1986. Portugalų kalba. * Frozen Inferno, Brooklyn (N.Y.), 1981. Anglų kalba. * A Stolen Youth, a Stolen Homeland, Vilnius, 2002. Anglų kalba. * Die Litauer an der Laptewsee, Litauisches Gymnasium, 2002. Vokiečių kalba. * I lituani al Mar di Laptev, Pagine, 2009. Italų kalba. * Aber der Himmel – grandios, Berlin, 2014, 2016. Vokiečių kalba. * Dalian kirja, leidykla Absurdia, 2016. Suomių kalba. * Prisonnière de l île glacèe de Trofimovsk, 2017, 2018. Vertė Jūratė Terleckaitė. Prancūzų kalba. * Litwini nad Morzem Łaptiewów, KEW, 2019. Lenkų kalba. * Schaduwen over de toendra, Ambo/Anthos, 2019. Nyderlandų kalba. * Litvanci kraj Laptevkog mora, Clio, 2020. Serbų kalba. * Lituanos junto al Mar de Láptev, Ciudadela, 2020. Ispanų kalba. * Hije në shketëtirën e akullit, Shkupi, 2021. Albanų kalba. * Litháarnir við Laptevhaf, Stofnunvigdi, 2022. Islandų kalba. * Oysa Gökyüzü Muhteşemdi, Epsilon, 2022. Turkų kalba. * Даля Гринкевичіутэ „Літоўцы ля моря Лапцевых“, Klaipėda, 2022. Baltarusių kalba. * Σκιές στην τούνδρα, Bakxikov, 2023. Graikų kalba. == Šaltiniai == {{Išnašos}} *Lietuviai prie Laptevų jūros, Atsiminimai, miniatiūros, laiškai, Vilnius, 1997. *Dalios Grinkevičiūtės dalia. Monografija, Valentinas Sventickas, Vilnius, 2022. {{DEFAULTSORT:Grinkevičiūtė Dalia }} [[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] rurt7sef1w292zlq4nurjtebidog1dg 0 261003 7956660 6362139 2026-11-01T21:40:50Z JB82 13739 7956660 wikitext text/x-wiki {| style="margin:5px; border:1px solid #8888AA;" align=right cellpadding=3 cellspacing=3 width=280 |- align="center" bgcolor="purple" |colspan=2| <font color="white">'''Bonos Telekom Baskets'''</font> |- align="center" |colspan=2| |- align="center" bgcolor="#eeeeee" || '''Įkūrimo metai''' || [[1995]] |- align="center" || '''Arena''' || [[Telekom Dome]] |- align="center" bgcolor="#eeeeee" || '''Komandos spalvos''' || Violetinė ir juoda |- align="center" || '''Vyr. treneris''' || Michael Koch |- align="center" bgcolor="#eeeeee" || '''Klubo prezidentas''' || Wolfgang Wiedlich |} '''Bonos Telekom Baskets''' yra krepšinio klubas [[Bona|Bonos]] mieste, [[Vokietija|Vokietijoje]]. Klubas įkurtas [[1995]] metais. Rungtyniauja Vokietijos aukščiausioje lygoje - [[Bundeslyga|Budeslygoje]]. Vokietijos vicečempionas keturis kartus - [[1997]], [[1999]], [[2001]] ir [[2009]] metais. Didžiausias klubo pasiekimas įvyko, kai klubas pateko į [[Saportos taurė]]s ketvirtfinalį per 2000/2001 metų sezoną. == Pasiekimai == * [[1997]] - [[1998]]: [[Koračo taurė]] * [[1998]] - [[1999]]: [[Koračo taurė]] * [[1999]] - [[2000]]: [[Saportos taurė]] * [[2000]] - [[2001]]: [[Saportos taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2001]] - [[2002]]: [[Saportos taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2002]] - [[2003]]: [[ULEB taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2003]] - [[2004]]: [[ULEB taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2004]] - [[2005]]: [[ULEB taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2005]] - [[2006]]: [[ULEB taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2008]] - [[2009]]: [[Europos Iššūkio taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2009]] - [[2010]]: [[Europos taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2010]] - [[2011]]: [[Europos Iššūkio taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2011]] - [[2012]]: [[Europos Iššūkio taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2012]] - [[2013]]: [[Europos Iššūkio taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2014]] - [[2015]]: [[Europos taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2015]] - [[2016]]: [[Europos taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2016]] - [[2017]]: [[FIBA Europos taurė]] (pralaimėjo paskutiniame iš 16) * [[2017]] - [[2018]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2018]] - [[2019]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2019]] - [[2020]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo paskutiniame iš 16) * [[2022]] - [[2023]]: [[FIBA Čempionų lyga]] ('''Čempioniai''') * [[2023]] - [[2024]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2024]] - [[2025]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo atrankose rungtynių) == Svetainės == * [http://www.telekom-baskets-bonn.de/index_baskets.htm Pagrindinis puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070701231903/http://www.telekom-baskets-bonn.de/index_baskets.htm |date=2007-07-01 }} * [http://www.eurobasket.com/team.asp?Cntry=GERMANY&Team=1510&Page=5 Klubo informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120626235433/http://www.eurobasket.com/team.asp?Cntry=Germany&Team=1510&Page=5 |date=2012-06-26 }} * [http://www.krepsinis.net/clubs_a.php?team_id=278 Apie klubą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050502063939/http://www.krepsinis.net/clubs_a.php?team_id=278 |date=2005-05-02 }} {{sport-stub}} [[Kategorija:Bona]] [[Kategorija:Vokietijos krepšinio klubai]] dlzgeulqvv1evzj8u2mnkonaspkuokp 7956666 7956660 2026-11-01T21:53:29Z JB82 13739 7956666 wikitext text/x-wiki {| style="margin:5px; border:1px solid #8888AA;" align=right cellpadding=3 cellspacing=3 width=280 |- align="center" bgcolor="purple" |colspan=2| <font color="white">'''Bonos Telekom Baskets'''</font> |- align="center" |colspan=2| |- align="center" bgcolor="#eeeeee" || '''Įkūrimo metai''' || [[1995]] |- align="center" || '''Arena''' || [[Telekom Dome]] |- align="center" bgcolor="#eeeeee" || '''Komandos spalvos''' || Violetinė ir juoda |- align="center" || '''Vyr. treneris''' || Michael Koch |- align="center" bgcolor="#eeeeee" || '''Klubo prezidentas''' || Wolfgang Wiedlich |} '''Bonos Telekom Baskets''' yra krepšinio klubas [[Bona|Bonos]] mieste, [[Vokietija|Vokietijoje]]. Klubas įkurtas [[1995]] metais. Rungtyniauja Vokietijos aukščiausioje lygoje - [[Bundeslyga|Budeslygoje]]. Vokietijos vicečempionas keturis kartus - [[1997]], [[1999]], [[2001]] ir [[2009]] metais. Didžiausias klubo pasiekimas įvyko, kai klubas pateko į [[Saportos taurė]]s ketvirtfinalį per 2000/2001 metų sezoną. == Pasiekimai == * [[1997]] - [[1998]]: [[Koračo taurė]] * [[1998]] - [[1999]]: [[Koračo taurė]] * [[1999]] - [[2000]]: [[Saportos taurė]] * [[2000]] - [[2001]]: [[Saportos taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2001]] - [[2002]]: [[Saportos taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2002]] - [[2003]]: [[ULEB taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2003]] - [[2004]]: [[ULEB taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2004]] - [[2005]]: [[ULEB taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2005]] - [[2006]]: [[ULEB taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2008]] - [[2009]]: [[Europos Iššūkio taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2009]] - [[2010]]: [[Europos taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2010]] - [[2011]]: [[Europos Iššūkio taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2011]] - [[2012]]: [[Europos Iššūkio taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2012]] - [[2013]]: [[Europos Iššūkio taurė]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2014]] - [[2015]]: [[Europos taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2015]] - [[2016]]: [[Europos taurė]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2016]] - [[2017]]: [[FIBA Europos taurė]] (pralaimėjo paskutiniame iš 16) * [[2017]] - [[2018]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2018]] - [[2019]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo reguliarame sezone) * [[2019]] - [[2020]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo paskutiniame iš 16) * [[2022]] - [[2023]]: [[FIBA Čempionų lyga]] ('''Čempioniai''') * [[2023]] - [[2024]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo ketvirtfinaliuose) * [[2024]] - [[2025]]: [[FIBA Čempionų lyga]] (pralaimėjo atrankose rungtynių) == Lietuvos žaidėjai == * [[Tadas Klimavičius]], 2014 – 2016 * [[Benas Veikalas]], 2011 – 2015 == Svetainės == * [http://www.telekom-baskets-bonn.de/index_baskets.htm Pagrindinis puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070701231903/http://www.telekom-baskets-bonn.de/index_baskets.htm |date=2007-07-01 }} * [http://www.eurobasket.com/team.asp?Cntry=GERMANY&Team=1510&Page=5 Klubo informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120626235433/http://www.eurobasket.com/team.asp?Cntry=Germany&Team=1510&Page=5 |date=2012-06-26 }} * [http://www.krepsinis.net/clubs_a.php?team_id=278 Apie klubą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050502063939/http://www.krepsinis.net/clubs_a.php?team_id=278 |date=2005-05-02 }} {{sport-stub}} [[Kategorija:Bona]] [[Kategorija:Vokietijos krepšinio klubai]] k8dv4nk39nan3r0o5nccu6tyw9n0pxr 0 268507 7956458 6363098 2026-11-01T12:08:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956458 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Kuldygos savivaldybė | origpavadin = {{lv|Kuldīgas novads}} | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Latvija Kuldīgas novads 2021.svg | plotis = 240 | UTC= |UTCv= | valstybė = Latvija | valstRegionoVardas = Regionas | valstRegionas = Kuršas | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Kuldyga | admVienetoVardas = Valsčių ir miestų skaičius | admVienetoKiekis = 20 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = Inga Bērziņa<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/par-kuldigas-novada-domes-priekssedetaju-atkal-klust-inga-berzina.a411101/ ''Par Kuldīgas novada domes priekšsēdētāju atkal kļūst Inga Bērziņa''], Latvijas Sabiedriskie Mediji, 2021-07-01. Nuoroda tikrinta 2021-09-23.</ref> | gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 27736 | plotas = 2505.2 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = http://www.kuldiga.lv/ kuldiga.lv | vikiteka = }} '''Kuldygos savivaldybė''' ({{lv|Kuldīgas novads}}) – administracinis vienetas vakarų [[Latvija|Latvijoje]], [[Kuršas|Kurše]]. Ribojasi su [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Talsų savivaldybė|Talsų]], [[Tukumo savivaldybė|Tukumo]], [[Saldaus savivaldybė|Saldaus]] ir [[Pietų Kuršo savivaldybė|Pietų Kuršo]] savivaldybėmis. Plotas 2505,2 km²,<ref name="Plotas">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__ENV__DR__DRT/DRT010/ ''DRT010. Reģionu, republikas pilsētu, novadu, novadu pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2016 - 2021''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-23. (apskaičiuota pagal senųjų Kuldygos, Alsungos ir Skrundos savivaldybių plotą)</ref> 27 736 gyventojai (2021 m.).<ref name="Gyventojai">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__POP__IR__IRS/IRD060/ ''IRD060. Iedzīvotāju skaits pēc dzimuma reģionos, republikas pilsētās, novados, novadu pilsētās un pagastos gada sākumā - Dzimums, Teritoriālā vienība, Rādītāji un Laika periods''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-23. (apskaičiuota pagal senųjų Kuldygos, Alsungos ir Skrundos savivaldybių gyventojų skaičių)</ref> Administracinis centras – [[Kuldyga]]. == Istorija == Dabartinė savivaldybė sudaryta 2021 m. liepos 1 d., sujungus [[Alsungos savivaldybė|Alsungos]], [[Skrundos savivaldybė|Skrundos]] ir ankstesniąją Kuldygos savivaldybę. Savivaldybės teritorija atitinka iki 2009 m. administracinės-teritorinės reformos gyvavusio [[Kuldygos rajonas|Kuldygos rajono]] ribas. Ankstesnioji Kuldygos savivaldybė sudaryta 2009 m. reformos metu iš Kuldygos rajono dalies. Buvo suskirstyta į 13 valsčių ir 1 miestą, turėjo 1757,4 km² plotą<ref name="Plotas"/> ir 21 907 gyventojus (2021 m.).<ref name="Gyventojai"/> Administracinis centras buvo Kuldygoje. == Suskirstymas == Savivaldybė skirstoma į 18 [[Valsčius (Latvija)|valsčių]] ir 2 miestus:<ref>[https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums ''Administratīvo teritoriju un apdzīvoto vietu likums''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200818214733/https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums |date=2020-08-18 }}, Likumi.lv. Nuoroda tikrinta 2021-09-23.</ref> * [[Alsungos valsčius|Alsungos valsčių]] * [[Eduolės valsčius|Eduolės valsčių]] * [[Gudeniekų valsčius|Gudeniekų valsčių]] * [[Yvandės valsčius|Yvandės valsčių]] * [[Kabilės valsčius|Kabilės valsčių]] * [[Kuldyga|Kuldygos miestą]] * [[Kurmalės valsčius|Kurmalės valsčių]] * [[Laidų valsčius|Laidų valsčių]] * [[Nykracės valsčius|Nykracės valsčių]] * [[Padurės valsčius|Padurės valsčių]] * [[Pelčių valsčius|Pelčių valsčių]] * [[Rankių valsčius|Rankių valsčių]] * [[Rendos valsčius|Rendos valsčių]] * [[Rudbaržių valsčius|Rudbaržių valsčių]] * [[Rumbos valsčius|Rumbos valsčių]] * [[Skrunda|Skrundos miestą]] * [[Skrundos valsčius|Skrundos valsčių]] * [[Snėpelės valsčius|Snėpelės valsčių]] * [[Turlavos valsčius|Turlavos valsčių]] * [[Varmės valsčius|Varmės valsčių]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Latvijos savivaldybės}} {{Latvijos savivaldybės 2009–2021}} [[Kategorija:Latvijos savivaldybės]] nbananu024tpwlp9ejw1lxw7ipdh7pp 0 268621 7956681 7072717 2026-11-01T23:33:53Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956681 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Limbažių savivaldybė | origpavadin = {{lv|Limbažu novads}} | herbas =Limbažu novada ģerbonis.svg | vėliava = | žemėlapis = Latvija Limbažu novads 2021.svg | plotis = 240 | UTC= |UTCv= | valstybė = Latvija | valstRegionoVardas = Regionas | valstRegionas = Vidžemė | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Limbažiai | admVienetoVardas = Valsčių ir miestų skaičius | admVienetoKiekis = 19 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = Dagnis Straubergs<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/limbazu-novada-domi-turpmak-vadis-salacgrivas-mers-dagnis-straubergs.a411111/ ''Limbažu novada domi turpmāk vadīs Salacgrīvas mērs Dagnis Straubergs''], Latvijas Sabiedriskie Mediji, 2021-07-01. Nuoroda tikrinta 2021-09-26.</ref> | gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 28546 | plotas = 2440.8 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = https://www.limbazi.lv/ limbazi.lv | vikiteka = }} '''Limbažių savivaldybė''' ({{lv|Limbažu novads}}) – administracinis vienetas šiaurės [[Latvija|Latvijoje]], [[Vidžemė]]je, [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] pakrantėje. Ribojasi su [[Valmieros savivaldybė|Valmieros]], [[Cėsių savivaldybė|Cėsių]], [[Siguldos savivaldybė|Siguldos]] ir [[Saulkrastų savivaldybė|Saulkrastų]] savivaldybėmis, Estijos Respublikos [[Pernu apskritis|Pernu apskritimi]]. Plotas 2440,8 km²,<ref name="Plotas">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__ENV__DR__DRT/DRT010/ ''DRT010. Reģionu, republikas pilsētu, novadu, novadu pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2016 - 2021''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-26. (apskaičiuota pagal senųjų Limbažių, Aluojos ir Salacgryvos savivaldybių plotą)</ref> 28 546 gyventojai (2021 m.).<ref name="Gyventojai">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__POP__IR__IRS/IRD060/ ''IRD060. Iedzīvotāju skaits pēc dzimuma reģionos, republikas pilsētās, novados, novadu pilsētās un pagastos gada sākumā - Dzimums, Teritoriālā vienība, Rādītāji un Laika periods''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-26. (apskaičiuota pagal senųjų Limbažių, Aluojos ir Salacgryvos savivaldybių gyventojų skaičių)</ref> Administracinis centras – [[Limbažiai]]. == Istorija == Dabartinė savivaldybė sudaryta 2021 m. liepos 1 d., sujungus [[Aluojos savivaldybė|Aluojos]], [[Salacgryvos savivaldybė|Salacgryvos]] ir ankstesniąją Limbažių savivaldybę. Savivaldybės teritorija beveik atitinka iki 2009 m. administracinės-teritorinės reformos gyvavusio [[Limbažių rajonas|Limbažių rajono]] ribas (be [[Ledurgos valsčius|Ledurgos valsčiaus]]). Ankstesnioji Limbažių savivaldybė sudaryta 2009 m. reformos metu iš Limbažių rajono dalies. Buvo suskirstyta į 7 valsčius ir 1 miestą, turėjo 1171,2 km² plotą<ref name="Plotas"/> ir 16 744 gyventojus (2021 m.).<ref name="Gyventojai"/> Administracinis centras buvo Limbažiuose. == Suskirstymas == Savivaldybė skirstoma į 14 [[Valsčius (Latvija)|valsčių]] ir 5 miestus:<ref>[https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums ''Administratīvo teritoriju un apdzīvoto vietu likums''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200818214733/https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums |date=2020-08-18 }}, Likumi.lv. Nuoroda tikrinta 2021-09-26.</ref> * [[Ainažiai|Ainažių miestą]] * [[Ainažių valsčius|Ainažių valsčių]] * [[Aluoja|Aluojos miestą]] * [[Aluojos valsčius|Aluojos valsčių]] * [[Braslavos valsčius|Braslavos valsčių]] * [[Bryvzemniekų valsčius|Bryvzemniekų valsčių]] * [[Katvarų valsčius|Katvarų valsčių]] * [[Liepupės valsčius|Liepupės valsčių]] * [[Limbažiai|Limbažių miestą]] * [[Limbažių valsčius|Limbažių valsčių]] * [[Palės valsčius|Palės valsčių]] * [[Salacgryva|Salacgryvos miestą]] * [[Salacgryvos valsčius|Salacgryvos valsčių]] * [[Skultės valsčius|Skultės valsčių]] * [[Staicelė|Staicelės miestą]] * [[Staicelės valsčius|Staicelės valsčių]] * [[Umurgos valsčius|Umurgos valsčių]] * [[Vidrižių valsčius|Vidrižių valsčių]] * [[Vilkenės valsčius|Vilkenės valsčių]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Latvijos savivaldybės}} {{Latvijos savivaldybės 2009–2021}} [[Kategorija:Latvijos savivaldybės]] mgaag915jjlbo4xlmq25wf3jtntw7k6 0 268648 7956693 6363500 2026-11-02T02:46:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956693 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Ludzos savivaldybė | origpavadin = {{lv|Ludzas novads}} | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Latvija Ludzas novads 2021.svg | plotis = 240 | UTC= |UTCv= | valstybė = Latvija | valstRegionoVardas = Regionas | valstRegionas = Latgala | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Ludza | admVienetoVardas = Valsčių ir miestų skaičius | admVienetoKiekis = 25 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = Edgars Mekšs<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/ludzas-novada-pasvaldibu-ari-turpmak-vadis-mekss.a411214/ ''Ludzas novada pašvaldību arī turpmāk vadīs Mekšs''], Latvijas Sabiedriskie Mediji, 2021-07-01. Nuoroda tikrinta 2021-09-24.</ref> | gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 21777 | plotas = 2411.4 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = https://ludzasnovads.lv/ ludzasnovads.lv | vikiteka = }} '''Ludzos savivaldybė''' ({{lv|Ludzas novads}}) – administracinis vienetas rytų [[Latvija|Latvijoje]], [[Latgala|Latgaloje]]. Ribojasi su [[Kraslavos savivaldybė|Kraslavos]], [[Rėzeknės savivaldybė|Rėzeknės]] ir [[Balvų savivaldybė|Balvų]] savivaldybėmis, Rusijos Federacijos Pytalovo, Krasnogorodsko ir Sebežo rajonais, Baltarusijos Respublikos [[Verchniadzvinsko rajonas|Verchniadzvinsko rajonu]]. Plotas 2411,4 km²,<ref name="Plotas">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__ENV__DR__DRT/DRT010/ ''DRT010. Reģionu, republikas pilsētu, novadu, novadu pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2016 - 2021''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-24. (apskaičiuota pagal senųjų Ludzos, Karsavos, Zilupės ir Ciblos savivaldybių plotą)</ref> 21 777 gyventojai (2021 m.).<ref name="Gyventojai">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__POP__IR__IRS/IRD060/ ''IRD060. Iedzīvotāju skaits pēc dzimuma reģionos, republikas pilsētās, novados, novadu pilsētās un pagastos gada sākumā - Dzimums, Teritoriālā vienība, Rādītāji un Laika periods''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-24. (apskaičiuota pagal senųjų Ludzos, Karsavos, Zilupės ir Ciblos savivaldybių gyventojų skaičių)</ref> Administracinis centras – [[Ludza]]. == Istorija == Dabartinė savivaldybė sudaryta 2021 m. liepos 1 d., sujungus [[Ciblos savivaldybė|Ciblos]], [[Karsavos savivaldybė|Karsavos]], [[Zilupės savivaldybė|Zilupės]] ir ankstesniąją Ludzos savivaldybę. Savivaldybės teritorija atitinka iki 2009 m. administracinės-teritorinės reformos gyvavusio [[Ludzos rajonas|Ludzos rajono]] ribas. Ankstesnioji Ludzos savivaldybė sudaryta 2009 m. reformos metu iš Ludzos rajono dalies. Buvo suskirstyta į 9 valsčius ir 1 miestą, turėjo 964,8 km² plotą<ref name="Plotas"/> ir 11 739 gyventojus (2021 m.).<ref name="Gyventojai"/> Administracinis centras buvo Ludzoje. == Suskirstymas == Savivaldybė skirstoma į 22 [[Valsčius (Latvija)|valsčius]] ir 3 miestus:<ref>[https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums ''Administratīvo teritoriju un apdzīvoto vietu likums''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200818214733/https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums |date=2020-08-18 }}, Likumi.lv. Nuoroda tikrinta 2021-09-24.</ref> * [[Blontų valsčius|Blontų valsčių]] * [[Brigių valsčius|Brigių valsčių]] * [[Ciblos valsčius|Ciblos valsčių]] * [[Cirmos valsčius|Cirmos valsčių]] * [[Goliševos valsčius|Goliševos valsčių]] * [[Isnaudos valsčius|Isnaudos valsčių]] * [[Istros valsčius|Istros valsčių]] * [[Karsava|Karsavos miestą]] * [[Lauderių valsčius|Lauderių valsčių]] * [[Lydumniekų valsčius|Lydumniekų valsčių]] * [[Ludza|Ludzos miestą]] * [[Malnavos valsčius|Malnavos valsčių]] * [[Mežvidų valsčius|Mežvidų valsčių]] * [[Mėrdzenės valsčius|Mėrdzenės valsčių]] * [[Nirzos valsčius|Nirzos valsčių]] * [[Niukšių valsčius|Niukšių valsčių]] * [[Pasienės valsčius|Pasienės valsčių]] * [[Pildos valsčius|Pildos valsčių]] * [[Purenių valsčius|Purenių valsčių]] * [[Rundenų valsčius|Rundenų valsčių]] * [[Salnavos valsčius|Salnavos valsčių]] * [[Zalesjės valsčius|Zalesjės valsčių]] * [[Zilupė|Zilupės miestą]] * [[Zvirgzdenės valsčius|Zvirgzdenės valsčių]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Latvijos savivaldybės}} {{Latvijos savivaldybės 2009–2021}} [[Kategorija:Latvijos savivaldybės]] m74y3c5tx72mpa1xeky8nq3ykvmzuog 0 268649 7956705 7599984 2026-11-02T05:09:39Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956705 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Maduonos savivaldybė | origpavadin = {{lv|Madonas novads}} | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Latvija Madonas novads 2021.svg | plotis = 240 | UTC= |UTCv= | valstybė = Latvija | valstRegionoVardas = Regionas | valstRegionas = Vidžemė | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Maduona | admVienetoVardas = Valsčių ir miestų skaičius | admVienetoKiekis = 25 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = Agris Lungevičs<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/madonas-novada-vadibas-grozus-saglaba-lungevics.a411190/ ''Madonas novadā vadības grožus saglabā Lungevičs''], Latvijas Sabiedriskie Mediji, 2021-07-01. Nuoroda tikrinta 2021-09-26.</ref> | gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 29898 | plotas = 3354.7 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = https://www.madona.lv/ madona.lv | vikiteka = }} '''Maduonos savivaldybė''' ({{lv|Madonas novads}}) – administracinis vienetas rytų [[Latvija|Latvijoje]], [[Vidžemė]]je (pietrytinė dalis [[Latgala|Latgaloje]]). Ribojasi su [[Cėsių savivaldybė|Cėsių]], [[Gulbenės savivaldybė|Gulbenės]], [[Balvų savivaldybė|Balvų]], [[Rėzeknės savivaldybė|Rėzeknės]], [[Preilių savivaldybė|Preilių]], [[Jekabpilio savivaldybė|Jekabpilio]], [[Aizkrauklės savivaldybė|Aizkrauklės]] ir [[Uogrės savivaldybė|Uogrės]] savivaldybėmis. Plotas 3354,7 km²,<ref name="Plotas">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__ENV__DR__DRT/DRT011/ ''DRT011. Reģionu, republikas pilsētu, novadu, novadu pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2022 - 2025''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2025-06-12. (apskaičiuota pagal Maduonos ir Varaklianų savivaldybių plotą 2025 m. pradžioje)</ref> 29 898 gyventojai (2025 m.).<ref name="Gyventojai">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__POP__IR__IRS/IRS031/ ''Iedzīvotāju skaits gada sākumā, tā izmaiņas un dabiskās kustības galvenie rādītāji reģionos, pilsētās un novados 2012 - 2025''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2025-06-12. (apskaičiuota pagal Maduonos ir Varaklianų savivaldybių gyventojų skaičių 2025 m. pradžioje)</ref> Administracinis centras – [[Maduona]]. == Istorija == Dabartinė savivaldybė sudaryta 2021 m. liepos 1 d., sujungus [[Cesvainės savivaldybė|Cesvainės]], [[Ėrglių savivaldybė|Ėrglių]], [[Lubanos savivaldybė|Lubanos]] ir ankstesniąją Maduonos savivaldybę. 2025 m. prie jos prijungta [[Varaklianų savivaldybė]].<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/13.01.2025-satversmes-tiesa-atkal-vertes-varaklanu-likteni-soreiz-ieklausanu-madonas-novada.a583446/ ''Satversmes tiesā pirmdien, 13. janvārī, ierosināta lieta par Murmastienes pagasta, Varakļānu pagasta un Varakļānu pilsētas iekļaušanu Madonas novadā, informēja tiesā''], LSM.lv, 2025-01-13. Nuoroda tikrinta 2025-06-12.</ref> Ankstesnioji Maduonos savivaldybė sudaryta 2009 m. reformos metu iš [[Maduonos rajonas|Maduonos rajono]] dalies. Buvo suskirstyta į 14 valsčių ir 1 miestą, turėjo 2160,2 km² plotą<ref name="Plotas"/> ir 21 676 gyventojus (2021 m.).<ref name="Gyventojai"/> Administracinis centras buvo Maduonoje. == Suskirstymas == Savivaldybė skirstoma į 21 [[Valsčius (Latvija)|valsčių]] ir 4 miestus:<ref>[https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums ''Administratīvo teritoriju un apdzīvoto vietu likums''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200818214733/https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums |date=2020-08-18 }}, Likumi.lv. Nuoroda tikrinta 2025-06-12.</ref> * [[Aruonos valsčius|Aruonos valsčių]] * [[Barkavos valsčius|Barkavos valsčių]] * [[Berzaunės valsčius|Berzaunės valsčių]] * [[Cesvainė|Cesvainės miestą]] * [[Cesvainės valsčius|Cesvainės valsčių]] * [[Dzelzavos valsčius|Dzelzavos valsčių]] * [[Ėrglių valsčius|Ėrglių valsčių]] * [[Indranų valsčius|Indranų valsčių]] * [[Jumurdos valsčius|Jumurdos valsčių]] * [[Kalsnavos valsčius|Kalsnavos valsčių]] * [[Lazduonos valsčius|Lazduonos valsčių]] * [[Liauduonos valsčius|Liauduonos valsčių]] * [[Liezėrės valsčius|Liezėrės valsčių]] * [[Lubana|Lubanos miestą]] * [[Maduona|Maduonos miestą]] * [[Marcienos valsčius|Marcienos valsčių]] * [[Mėtrienos valsčius|Mėtrienos valsčių]] * [[Murmastienės valsčius|Murmastienės valsčių]] * [[Praulienos valsčius|Praulienos valsčių]] * [[Sarkanių valsčius|Sarkanių valsčių]] * [[Sausnėjos valsčius|Sausnėjos valsčių]] * [[Uošupės valsčius|Uošupės valsčių]] * [[Varaklianai|Varaklianų miestą]] * [[Varaklianų valsčius|Varaklianų valsčių]] * [[Vestienos valsčius|Vestienos valsčių]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Latvijos savivaldybės}} {{Latvijos savivaldybės 2009–2021}} [[Kategorija:Maduonos savivaldybė]] epi39w2usnnyaat1we3rk9u39g7deyb 0 268761 7956729 7152569 2026-11-02T08:23:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956729 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Marupės savivaldybė | origpavadin = {{lv|Mārupes novads}} | herbas =Mārupes novada ģerbonis.svg | vėliava =Mārupes novada karogs.svg | žemėlapis = Latvija Mārupes novads 2021.svg | plotis = 240 | UTC= |UTCv= | valstybė = Latvija | valstRegionoVardas = Regionas | valstRegionas = Vidžemė | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Marupė | admVienetoVardas = Valsčių skaičius | admVienetoKiekis = 3 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = Andrejs Ence<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/jauno-marupes-novadu-vadis-ilggadejais-babites-mers-ence.a411156/ ''Jauno Mārupes novadu vadīs ilggadējais Babītes mērs Ence''], Latvijas Sabiedriskie Mediji, 2021-07-01. Nuoroda tikrinta 2021-09-27.</ref> | gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 32824 | plotas = 347.3 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = https://www.marupe.lv/ marupe.lv | vikiteka = }} '''Marupės savivaldybė''' ({{lv|Mārupes novads}}) – administracinis vienetas vidurio [[Latvija|Latvijoje]], [[Vidžemė]]je. Ribojasi su [[Tukumo savivaldybė|Tukumo]], [[Jelgavos savivaldybė|Jelgavos]] ir [[Uolainės savivaldybė|Uolainės]] savivaldybėmis, [[Ryga|Rygos]] ir [[Jūrmala|Jūrmalos]] miestais. Plotas 347,3 km²,<ref name="Plotas">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__ENV__DR__DRT/DRT010/ ''DRT010. Reģionu, republikas pilsētu, novadu, novadu pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2016 - 2021''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-27. (apskaičiuota pagal senųjų Marupės ir Babytės savivaldybių plotą)</ref> 32 824 gyventojai (2021 m.).<ref name="Gyventojai">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__POP__IR__IRS/IRD060/ ''IRD060. Iedzīvotāju skaits pēc dzimuma reģionos, republikas pilsētās, novados, novadu pilsētās un pagastos gada sākumā - Dzimums, Teritoriālā vienība, Rādītāji un Laika periods''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-27. (apskaičiuota pagal senųjų Marupės ir Babytės savivaldybių gyventojų skaičių)</ref> Administracinis centras – [[Marupė]]. == Istorija == Dabartinė savivaldybė sudaryta 2021 m. liepos 1 d., sujungus [[Babytės savivaldybė|Babytės]] ir ankstesniąją Marupės savivaldybę. Ankstesnioji Marupės savivaldybė sudaryta 2009 m. reformos metu iš [[Rygos rajonas|Rygos rajono]] dalies. Į smulkesnius vienetus nebuvo suskirstyta, turėjo 103,8 km² plotą<ref name="Plotas"/> ir 21 577 gyventojus (2021 m.).<ref name="Gyventojai"/> Administracinis centras buvo Marupėje. == Suskirstymas == Savivaldybė skirstoma į 3 [[Valsčius (Latvija)|valsčius]]:<ref>[https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums ''Administratīvo teritoriju un apdzīvoto vietu likums''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200818214733/https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums |date=2020-08-18 }}, Likumi.lv. Nuoroda tikrinta 2021-09-27.</ref> * [[Babytės valsčius|Babytės valsčių]] * [[Marupės valsčius|Marupės valsčių]] * [[Salos valsčius (Marupė)|Salos valsčių]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Latvijos savivaldybės}} {{Latvijos savivaldybės 2009–2021}} [[Kategorija:Latvijos savivaldybės]] s4xs3lz57fkn1nsoxjatwabcu6vy00a 0 299064 7956604 6198073 2026-11-01T19:51:15Z Rosiestep 44574 Robin Hobb at World Fantasy Convention 2026.jpg 7956604 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Rašytojas | vardas = Margaret Astrid Lindholm Ogden | nuotrauka = Robin Hobb at World Fantasy Convention 2026.jpg | antraštė = 63-iame Pasaulio fantastų konvente Glazge, Škotijoje, 2005 m. | gimė = {{gimė|1952|3|5|T}}<br />[[Kalifornija]], [[JAV]] | mirė = | pseudonimas = | pilietybė = | profesija = [[rašytoja]] | išsilavinimas = | laikotarpis = | žanras = [[maginė fantastika]] | judėjimas = | žymiausi_darbai = | apdovanojimai = | įtaka = | puslapis = }} '''Robin Hobb''' (antrasis kūrybinis slapyvardis, tikroji pavardė: {{en|Margaret Astrid Lindholm Ogden}}; g. [[1952]] m. [[kovo 5]] d. [[Kalifornija|Kalifornijoje]]) – amerikiečių rašytoja, jos daugelis kūrinių priskiriami [[maginė fantastika|maginės fantastikos]] žanrui, nors yra parašiusi ir šiek tiek [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]]. Nuo [[1983]] iki [[1992]] m. pasirašinėdavo '''Megan Lindholm''' slapyvardžiu. Šiuo pseudonimu pasirašytus kūrinius galima priskirti šiuolaikinei maginei fantastikai. Nuo [[1995]] m. rašydama epinę europietišką [[viduramžiai|viduramžių]] maginę fantastiką ėmė naudoti '''Robin Hobb''' pseudonimą. Šiuo metu naudoja abu slapyvardžius, gyvena [[Takoma|Takomoje]], [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtono]] valstijoje. Iki [[2003]] m. ji pardavė daugiau kaip milijoną pirmų devynių Robin Hobb romanų kopijų<ref>[http://www.fantasticfiction.co.uk/h/robin-hobb/ Fantastic Fiction: Robin Hobb]</ref>. Margarita gimė Kalifornijoje [[1952]] m., būdama 9 metų su šeima persikraustė į [[Aliaska|Aliaską]]<ref>[http://www.harpercollins.com.au/author/index.aspx?authorid=50000612 HarperCollinsAustralia: Robin Hobb] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090112072031/http://www.harpercollins.com.au/author/index.aspx?authorid=50000612 |date=2009-01-12 }}</ref>. Baigusi mokyklą metus studijavo [[Denveris|Denverio]] universitete, po to grįžo į Aliaską. Ištekėjo būdama 18 metų, vėliau persikėlė gyventi [[Kodiako sala|Kodiako]] salą esančią netoli Aliaskos pakrantės. Šiuo gyvenimo tarpsniu pardavė savo pirmą apsakymą ir ėmė rašyti vaikiškiems žurnalams. Apsakymas „Dulafo kaulai“ ({{en|Bones of Dulath}}) pasirodęs rinkinyje „Amazons!“ buvo pirmasis maginės fantastikos kūrinys publikuotas Megan Lidholm slapyvardžiu<ref>[http://www.meganlindholm.com/ Megan Lindholm svetainė]</ref>. Apsakymų antologiją išleido „DAW Books“ leidykla ir jis [[Pasaulio fantastikos premija|Pasaulio fantastikos premijos]] apdovanojimuose buvo nominuotas kaip geriausias rinkinys. Kitą dešimtmetį keliavo po [[Šiaurės Amerika|Ameriką]] kol galiausiai įsikūrė [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtono]] valstijoje ir atsidėjo rašytojos darbui. Turi tris suaugusius vaikus ir mažametę dukrą. == Bibliografija == === Kaip ''Megan Lindholm'' === ==== The Ki and Vandien Quartet ==== * ''Harpy’s Flight'' (1983) * ''The Windsingers'' (1984) * ''The Limbreth Gate'' (1984) * ''Luck of the Wheels'' (1989) ==== Tillu and Kerlew ==== * ''The Reindeer People'' (1988) * ''Wolf’s Brother'' (1988) ==== Kitos knygos ==== * ''Wizard of the Pigeons'' (1985) * ''Cloven Hooves'' (1991) * ''Alien Earth'' (1992) * ''The Gypsy'' (1992) su [[Steven Brust]] ==== Apsakymai ==== * ''Cut'' === Kaip ''Robin Hobb'' === ==== The Realm of the Elderlings ==== ===== The Farseer Trilogy ===== Trilogijos pagrindinis personažas Fitzas Farsyris ({{en|FitzChivalry Farseer}}) – nesantuokinis karaliaus sūnus ir treniruotas žudikas, gyvenantis karalystėje vadinamoje Šešiomis Hercogystėmis ({{en|The Six Duchies}}). * ''Assassin’s Apprentice'' (1995) * ''Royal Assassin'' (1996) * ''Assassin’s Quest'' (1997) ===== Liveship Traders Trilogy ===== Gyvųjų laivų pirklių trilogijos veiksmas vyksta tame pačiame pasaulyje kaip ir „Farsyrio“ trilogijoje, tik į pietus nuo Šešių Hercogysčių, Bingtouno mieste ({{en|Bingtown}}), kuris yra Džamailijos ({{en|Jamaillia}}) kolonija. Trilogija atstovauja gana retą [[maginė fantastika|maginės fantatiskos]] požanrį – jūrinę maginę fantastiką. Trilogija nėra „Farsyrio“ trilogijos tęsinys, tačiau netiesiogiai susijusi su ja bei su „Rudojo žmogaus“ ({{en|The Tawny Man}}) trilogija. * ''Ship of Magic'' (1998) * ''The Mad Ship'' (1999) * ''Ship of Destiny'' (2000) ===== The Tawny Man Trilogy ===== Tęsia pasakojimą apie Fitzą Farsyrį, tik čia pagrindinis veikėjas yra Juokdarys. * ''Fool’s Errand'' (2002) * ''Golden Fool'' (2003) * ''Fool’s Fate'' (2003) ===== The Rain Wild Chronicles ===== Trilogijos veiksmas vyksta po įvykių aprašytų „Gyvųjų laivų pirklių“ trilogijoje. * ''The Dragon Keeper'' (2009) * ''Dragon Haven'' (pasirodys 2010) ==== Soldier Son Trilogy ==== Veiksmas vyksta pasaulyje nesusietame su kitomis trilogijomis. * ''Shaman’s Crossing'' (2005) * ''Forest Mage'' (2006) * ''Renegade’s Magic'' (2007) ==== Apsakymai ==== * ''The Inheritance'' (The Realm of the Elderlings) * ''Homecoming'' (The Realm of the Elderlings) * ''Words Like Coins'' (The Realm of the Elderlings) * ''The Triumph'' == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Robin Hobb}} * [http://www.meganlindholm.com/ Megan Lindholm svetainė] * [http://robinhobb.com/ Robin Hobb svetainė] [[Kategorija:JAV fantastikos rašytojai|Hobb]] 7fvuzjlqmju158zwntmuh03wf9gi4u4 0 308646 7956551 6978732 2026-11-01T16:09:39Z Nestea 25298 7956551 wikitext text/x-wiki {{Dakaro_ralis | Prieš = 2010 | Esamas = 2011 | Po = 2012 }} [[Vaizdas:Logo dakar2011.png|thumb|right|200px|2011 m. [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]] logotipas.]] [[Vaizdas:Dakar Rally 2011 map-cs.svg|thumb|right|300px|Dakaro ralio maršrutas]] '''2011 m. Dakaro ralis''' – 33-asis [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]] dykumų maratonas. 2010 m. balandžio 29 dieną buvo paskelbta, kad ralis trečią kartą iš eilės vyks [[Argentina|Argentinoje]] ir [[Čilė]]je.<ref>[http://www.dakar.com/2011/DAK/presentation/us/r3_1-news.html#art33446 29-04-2010 – Argentina – Chile 2011: the route and new features]</ref> Šis Dakaro ralis vyko sausio 1–6 dienomis. 2011 m. Dakaro ralio lenktynes ir reportažus iš jų transliavo 70 televizijos kanalų 190-yje pasaulio šalių.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2011/us/worldwide-tv-dakar.html 2011 Dakar broadcast]</ref> == Galutiniai rezultatai == Automobilių įskaitoje trečius metus iš eilės nepralenkiami buvo [[VW]] ekipažai. Šį kartą lenktynes laimėjo katarietis [[Nasser Saleh Al-Attiyah]]. Jis aplenkė savo komandos draugus pietų afrikietį [[Giniel de Villiers]] ir ispaną [[Carlos Sainz]]. Motociklų įskaitoje trečią kartą karjeroje nugalėjo ispanas [[Marc Coma]]. Jis aplenkė [[2010 m. Dakaro ralis|2010]] m. nugalėtoją prancūzą [[Cyril Despres]]. Trečias liko portugalas [[Helder Rodrigues]]. Keturračių įskaitos nugalėtoju tapo argentinietis [[Alejandro Patronelli]]. Jis aplenkė savo tautietį [[Sebastian Halpern]] ir Dakaro lenktynių naujoką lenką [[Lukasz Laskawiec]]. Antrus metus iš eilės sunkvežimių įskaitą laimėjo rusas [[Vladimiras Čiaginas]] su [[KAMAZ]]. Antrą ir trečią vietas užėmė kiti KAMAZ sunkvežimiai, kuriuos vairavo [[Firdausas Kabirovas]] ir [[Ilgizar Mardeev]]. == Dalyviai == Ralyje dalyvavo 186 motociklininkai,<ref>[http://www.dakar.com/2011/DAK/presentation/docs/DAK11-LISTE_ENGAGES_MOTOS.pdf Bike riders list]</ref> 32 [[bagis|bagių]] lenktynininkai<ref>[http://www.dakar.com/2011/DAK/presentation/docs/DAK11-LISTE_ENGAGES_QUADS.pdf Quads riders list]</ref>, 140 automobilių lenktynininkų<ref>[http://www.dakar.com/2011/DAK/presentation/docs/DAK11-LISTE_ENGAGES_AUTOS.pdf Cars drivers list]</ref> ir 67 sunkvežimių lenktynininkai.<ref>[http://www.dakar.com/2011/DAK/presentation/docs/DAK11-LISTE_ENGAGES_CAMIONS.pdf Trucks riders list]</ref> Lenktynininkai atstovavo 51-ai pasaulio šaliai. Tarp jų buvo 13 moterų lenktynininkių.<ref>[http://www.dakar.com/2011/DAK/presentation/us/r1_les-chiffres.html The event in figures]</ref> == Maršrutas == Šių metų maršrutas vyko ta pačia kryptimi, kaip ir [[2010 m. Dakaro ralis]], tik su kai kuriais greičio ruožų finišų pakeitimais. Iš viso maršrutą sudarė daugiau nei 9 500 km, iš kurių 5 000 km buvo greičio ruožai. Buvo surengta 13 etapų, o sausio 8 dieną lenktynės nevyko.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2011/us/route.html The 2011 Route]</ref> {| class="wikitable" !Etapas!!Data!!Išvykimas!!Atvykimas!!Pravažiavimas!!Lenktynių ruožas!!Visa distancija |- | ||sausio 1||{{flagicon|Argentina}} [[Buenos Airės]]||{{flagicon|Argentina}} [[Viktorija (Argentina)|Viktorija]]||377 km|| ||377 km |- |1*||sausio 2||{{flagicon|Argentina}} Viktorija||{{flagicon|Argentina}} [[Kordoba (Argentina)|Kordoba]]||566 km||192 km<br />222 km|| 758 km<br />788 km |- |2*||sausio 3||{{flagicon|Argentina}} Kordoba||{{flagicon|Argentina}} [[San Migel de Tukumanas]]||440 km||300 km<br />324 km||740 km<br />764 km |- |3*||sausio 4||{{flagicon|Argentina}} San Migel de Tukumanas||{{flagicon|Argentina}} [[San Salvador de Chuchujus]]||231 km<br />408 km||521 km<br />500 km<br />226 km||752 km<br />731 km<br />634 km |- |4||sausio 5||{{flagicon|Argentina}} San Salvador de Chuchujus||{{flagicon|Chile}} [[Kalama]]||554 km||207 km||761 km |- |5||sausio 6||{{flagicon|Chile}} Kalama||{{flagicon|Chile}} [[Ikikė]]||36 km||423 km||459 km |- |6||sausio 7||{{flagicon|Chile}} Ikikė||{{flagicon|Chile}} [[Arika]]||265 km||456 km||721 km |- | ||sausio 8||colspan="5" align="center"|Poilsio diena Arikoje |- |7*||sausio 9||{{flagicon|Chile}} Arika||{{flagicon|Chile}} [[Antofagasta]]||208 km||631 km<br />611 km||839 km<br />819 km |- |8||sausio 10||{{flagicon|Chile}} Antofagasta||{{flagicon|Chile}} [[Kopijapo]]||268 km||508 km||776 km |- |9||sausio 11||{{flagicon|Chile}} Kopijapo||{{flagicon|Chile}} Kopijapo||35 km||235 km||270 km |- |10||sausio 12||{{flagicon|Chile}} Kopijapo||{{flagicon|Argentina}} [[Čilesitas]]||686 km||176 km||862 km |- |11||sausio 13||{{flagicon|Argentina}} Čilesitas||{{flagicon|Argentina}} [[San Chuanas]]||164 km||622 km||786 km |- |12*||sausio 14||{{flagicon|Argentina}} San Chuanas||{{flagicon|Argentina}} Kordoba||123 km<br />349 km||555 km<br />266 km||678 km<br />615 km |- |13||sausio 15||{{flagicon|Argentina}} Kordoba||{{flagicon|Argentina}} Buenos Airės||645 km||181 km||826 km |} * Šiomis dienomis greičio ruožas buvo skirtingas kiekvienai transporto klasei. == Rezultatai == === 1 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''1 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| 01:58:31 |- | '''2''' | |Ruben Faria {{flagicon|POR}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:00:31 |- | '''3''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:00:46 |} || |'''Bendra rikiuotė po 1 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| 01:58:31 |- | '''2''' | |Ruben Faria {{flagicon|POR}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:00:31 |- | '''3''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:00:46 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''1 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Jozef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 02:14:07 |- | '''2''' | |Martin Plechaty {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:01:06 |- | '''3''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:03:04 |} || |'''Bendra rikiuotė po 1 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Jozef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 02:14:07 |- | '''2''' | |Martin Plechaty {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:01:06 |- | '''3''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:03:04 |} |} ==== Automobiliai ==== [[Vaizdas:RallyDakar2011-Rosario.jpg|thumb|right|Christian Lavieille su [[Nissan]] 1-ame Dakaro ralio etape]] {| |'''1 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 02:18:32 |- | '''2''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:01:31 |- | '''3''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:02:16 |} || |'''Bendra rikiuotė po 1 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 02:18:32 |- | '''2''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:01:31 |- | '''3''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:02:16 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== [[Vaizdas:Kabirov Kamaz Dakar 2011 (I).jpg|thumb|right|300px|[[Firdausas Kabirovas]] su [[Kamaz]]]] {| |'''1 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 02:44:22 |- | '''2''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:04:41 |- | '''3''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:05:52 |} || |'''Bendra rikiuotė po 1 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 02:44:22 |- | '''2''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:04:41 |- | '''3''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:05:52 |} |} === 2 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''2 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| 03:19:11 |- | '''2''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:01:49 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:04:06 |} || |'''Bendra rikiuotė po 2 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| 05:17:42 |- | '''2''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:02:35 |- | '''3''' | |Ruben Faria {{flagicon|POR}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:06:13 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''2 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 03:40:35 |- | '''2''' | |Jozef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:00:23 |- | '''3''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:04:21 |} || |'''Bendra rikiuotė po 2 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Jozef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 05:55:05 |- | '''2''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:05:01 |- | '''3''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:07:45 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''2 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 03:10:48 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:01:43 |- | '''3''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:02:14 |} || |'''Bendra rikiuotė po 2 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 05:29:20 |- | '''2''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:03:45 |- | '''3''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:03:59 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''2 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 03:50:46 |- | '''2''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:01:20 |- | '''3''' | |Franz Echter {{flagicon|GER}} <br /> Detlef Ruf {{flagicon|GER}} <br /> Artur Klein {{flagicon|GER}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:05:09 |} || |'''Bendra rikiuotė po 2 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 06:41:00 |- | '''2''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:00:09 |- | '''3''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:00:22 |} |} === 3 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''3 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 04:18:55 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:02:21 |- | '''3''' | |Paulo Goncalves {{flagicon|POR}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:03:36 |} || |'''Bendra rikiuotė po 3 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| 09:38:58 |- | '''2''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:00:14 |- | '''3''' | |Ruben Faria {{flagicon|POR}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:09:38 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''3 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 04:58:04 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:01:27 |- | '''3''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:04:23 |} || |'''Bendra rikiuotė po 3 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 11:02:21 |- | '''2''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:00:12 |- | '''3''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:01:12 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''3 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 03:42:20 |- | '''2''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:00:25 |- | '''3''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:00:59 |} || |'''Bendra rikiuotė po 3 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 09:12:05 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:03:34 |- | '''3''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:04:19 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''3 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 02:57:36 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:06:45 |- | '''3''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:06:50 |} || |'''Bendra rikiuotė po 3 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 09:38:58 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:06:23 |- | '''3''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:06:37 |} |} === 4 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''4 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 02:04:00 |- | '''2''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:02:05 |- | '''3''' | |Olivier Pain {{flagicon|FRA}} | [[Yamaha]] | align="right"| + 00:06:20 |} || |'''Bendra rikiuotė po 4 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 11:43:12 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:10:02 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:20:12 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''4 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 02:30:23 |- | '''2''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:02:54 |- | '''3''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:04:23 |} || |'''Bendra rikiuotė po 4 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 13:33:56 |- | '''2''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:01:54 |- | '''3''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:03:11 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''4 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 01:57:09 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:00:50 |- | '''3''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:01:22 |} || |'''Bendra rikiuotė po 4 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 11:09:14 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:04:24 |- | '''3''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:05:41 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''4 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 02:10:18 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:02:18 |- | '''3''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:05:59 |} || |'''Bendra rikiuotė po 4 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 11:49:16 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:08:41 |- | '''3''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:12:36 |} |} === 5 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''1 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Paulo Goncalves {{flagicon|POR}} | [[BMW]] | align="right"| 05:12:23 |- | '''2''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:02:18 |- | '''3''' | |Frans Verhoeven {{flagicon|BEL}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:02:19 |} || |'''Bendra rikiuotė po 5 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 16:59:33 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:10:14 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:18:32 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''5 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 06:04:34 |- | '''2''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:03:21 |- | '''3''' | |Martin Plechaty {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:36:02 |} || |'''Bendra rikiuotė po 5 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 19:40:24 |- | '''2''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:01:27 |- | '''3''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:42:55 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''5 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| 04:33:19 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:01:24 |- | '''3''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:03:15 |} || |'''Bendra rikiuotė po 5 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 15:45:48 |- | '''2''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:02:26 |- | '''3''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:02:33 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''5 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 05:41:11 |- | '''2''' | |Eduard Nikolaev {{flagicon|RUS}} <br /> Viatcheslav Mizyukaev {{flagicon|RUS}} <br /> Vladimir Rybakov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:20:05 |- | '''3''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:21:25 |} || |'''Bendra rikiuotė po 5 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 17:39:08 |- | '''2''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:13:36 |- | '''3''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:25:20 |} |} === 6 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''6 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Helder Rodrigues {{flagicon|POR}} | [[Yamaha]] | align="right"| 05:36:17 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:03:04 |- | '''3''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:04:30 |} || |'''Bendra rikiuotė po 6 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 22:40:20 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:08:48 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:22:12 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''6 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 06:41:33 |- | '''2''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:15:04 |- | '''3''' | |Josef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:48:01 |} || |'''Bendra rikiuotė po 6 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 26:21:57 |- | '''2''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:16:31 |- | '''3''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 01:48:07 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''6 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 04:53:53 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:00:09 |- | '''3''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:09:49 |} || |'''Bendra rikiuotė po 6 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 20:39:41 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:02:42 |- | '''3''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:14:51 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''6 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| 06:00:37 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:03:55 |- | '''3''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:09:39 |} || |'''Bendra rikiuotė po 6 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 23:43:40 |- | '''2''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:19:20 |- | '''3''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:21:25 |} |} === 7 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''7 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| 03:29:45 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:02:21 |- | '''3''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:03:45 |} || |'''Bendra rikiuotė po 7 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 26:10:04 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:07:24 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:18:27 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''7 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 04:01:26 |- | '''2''' | |Lukasz Laskawiez {{flagicon|POL}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:02:10 |- | '''3''' | |Jorge Santamarina {{flagicon|ARG}} | [[Honda]] | align="right"| + 00:06:16 |} || |'''Bendra rikiuotė po 7 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 31:38:57 |- | '''2''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:03:03 |- | '''3''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:26:45 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''7 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 02:40:57 |- | '''2''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:01:20 |- | '''3''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:02:56 |} || |'''Bendra rikiuotė po 7 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 23:21:58 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:01:22 |- | '''3''' | |Stéphane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:21:11 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''7 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| 02:23:43 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:05:03 |- | '''3''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:14:05 |} || |'''Bendra rikiuotė po 7 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 26:12:26 |- | '''2''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:16:22 |- | '''3''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:28:22 |} |} === 8 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''8 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 06:05:02 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:01:55 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:04:21 |} || |'''Bendra rikiuotė po 8 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 32:18:52 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:09:19 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:22:48 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''8 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 07:57:26 |- | '''2''' | |Josef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:08:02 |- | '''3''' | |Lukasz Laskawiez {{flagicon|POL}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:11:00 |} || |'''Bendra rikiuotė po 8 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 39:45:14 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:58:32 |- | '''3''' | |Josef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 02:41:48 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''8 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 05:16:30 |- | '''2''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:06:36 |- | '''3''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:17:22 |} || |'''Bendra rikiuotė po 8 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 28:39:50 |- | '''2''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:05:14 |- | '''3''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:48:45 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''8 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 06:01:12 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:31:49 |- | '''3''' | |Eduard Nikolaev {{flagicon|RUS}} <br /> Viatcheslav Mizyukaev {{flagicon|RUS}} <br /> Vladimir Rybakov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:36:55 |} || |'''Bendra rikiuotė po 8 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 32:42:00 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:03:27 |- | '''3''' | |Ales Loprais {{flagicon|CZE}} <br /> Milan Holan {{flagicon|CZE}} <br /> Josef Kalina {{flagicon|CZE}} | [[Tatra]] | align="right"| + 00:29:36 |} |} === 9 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''9 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Jonah Street {{flagicon|USA}} | [[Yamaha]] | align="right"| 03:06:56 |- | '''2''' | |Frans Verhoeven {{flagicon|NED}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:03:38 |- | '''3''' | |David Casteu {{flagicon|FRA}} | [[Sherco]] | align="right"| + 00:03:40 |} || |'''Bendra rikiuotė po 9 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 35:32:56 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:08:14 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:23:33 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''9 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 03:43:27 |- | '''2''' | |Josef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[Yamaha]] | align="right"| + 00:05:21 |- | '''3''' | |Lukasz Laskawiez {{flagicon|POL}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:10:15 |} || |'''Bendra rikiuotė po 9 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 43:28:41 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 01:16:23 |- | '''3''' | |Josef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[Yamaha]] | align="right"| + 02:47:09 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''9 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 02:14:39 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:01:56 |- | '''3''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:09:02 |} || |'''Bendra rikiuotė po 9 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 30:56:25 |- | '''2''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:03:18 |- | '''3''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:55:51 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''9 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 02:45:21 |- | '''2''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:07:38 |- | '''3''' | |Eduard Nikolaev {{flagicon|RUS}} <br /> Viatcheslav Mizyukaev {{flagicon|RUS}} <br /> Vladimir Rybakov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:14:50 |} || |'''Bendra rikiuotė po 9 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 35:30:48 |- | '''2''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:04:11 |- | '''3''' | |Eduard Nikolaev {{flagicon|RUS}} <br /> Viatcheslav Mizyukaev {{flagicon|RUS}} <br /> Vladimir Rybakov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 02:03:51 |} |} === 10 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''10 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 03:06:35 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:09:56 |- | '''3''' | |Ruben Faria {{flagicon|POR}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:13:22 |} || |'''Bendra rikiuotė po 10 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 38:39:31 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:18:10 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:45:16 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''10 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Jorge Santamarina {{flagicon|ARG}} | [[Honda]] | align="right"| 04:14:49 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:00:08 |- | '''3''' | |Lukasz Laskawiez {{flagicon|POL}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:03:03 |} || |'''Bendra rikiuotė po 10 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 47:48:53 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 01:11:08 |- | '''3''' | |Josef Machacek {{flagicon|CZE}} | [[Yamaha]] | align="right"| + 02:45:56 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''10 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 02:53:15 |- | '''2''' | |Krzysztof Holowczyc {{flagicon|POL}} <br /> Jean-Marc Fortin {{flagicon|BEL}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:04:23 |- | '''3''' | |Stephane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:05:38 |} || |'''Bendra rikiuotė po 10 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 33:58:34 |- | '''2''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:12:37 |- | '''3''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:46:57 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''10 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 03:21:39 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:21:38 |- | '''3''' | |Marchel van Vliet {{flagicon|NED}} <br /> Sergie Buynkens {{flagicon|BEL}} <br /> VBernard der Kindern {{flagicon|BEL}} | [[MAN]] | align="right"| + 00:34:37 |} || |'''Bendra rikiuotė po 10 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 38:52:27 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:17:27 |- | '''3''' | |Eduard Nikolaev {{flagicon|RUS}} <br /> Viatcheslav Mizyukaev {{flagicon|RUS}} <br /> Vladimir Rybakov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 02:44:06 |} |} === 11 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''11 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| 04:33:13 |- | '''2''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:02:11 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:06:19 |} || |'''Bendra rikiuotė po 11 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 43:04:55 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:15:59 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:49:24 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''11 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 05:35:30 |- | '''2''' | |Tomas Maffei {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:03:52 |- | '''3''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:04:36 |} || |'''Bendra rikiuotė po 11 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 53:28:59 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 01:06:32 |- | '''3''' | |Christophe Declerck {{flagicon|FRA}} | [[Polaris]] | align="right"| + 06:30:00 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''11 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 04:17:27 |- | '''2''' | |Stephane Peterhansel {{flagicon|FRA}} <br /> Jean-Paul Cottret {{flagicon|FRA}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:01:13 |- | '''3''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:04:52 |} || |'''Bendra rikiuotė po 11 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 38:16:01 |- | '''2''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:51:49 |- | '''3''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 01:27:27 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''11 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 05:12:02 |- | '''2''' | |Pep Vila {{flagicon|ESP}} <br /> Moi Torrallardona {{flagicon|ESP}} <br /> Peter van Eerd {{flagicon|NED}} | [[Iveco]] | align="right"| + 00:11:04 |- | '''3''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:13:04 |} || |'''Bendra rikiuotė po 11 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 44:04:29 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:30:31 |- | '''3''' | |Eduard Nikolaev {{flagicon|RUS}} <br /> Viatcheslav Mizyukaev {{flagicon|RUS}} <br /> Vladimir Rybakov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 02:58:43 |} |} === 12 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''12 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 06:42:42 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:00:37 |- | '''3''' | |Helder Rodrigues {{flagicon|POR}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:07:21 |} || |'''Bendra rikiuotė po 12 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 49:47:37 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:16:36 |- | '''3''' | |Francisco Lopez Contardo {{flagicon|CHL}} | [[Aprilia]] | align="right"| + 00:59:27 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''12 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Christophe Declerck {{flagicon|FRA}} | [[Polaris]] | align="right"| 08:30:07 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:00:14 |- | '''3''' | |Lukasz Laskawiez {{flagicon|POL}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:02:32 |} || |'''Bendra rikiuotė po 12 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 62:07:34 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:58:18 |- | '''3''' | |Christophe Declerck {{flagicon|FRA}} | [[Polaris]] | align="right"| + 06:21:32 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''12 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 05:37:18 |- | '''2''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:02:43 |- | '''3''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:06:11 |} || |'''Bendra rikiuotė po 12 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 43:59:30 |- | '''2''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:48:21 |- | '''3''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 01:21:16 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''12 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 02:45:34 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:00:48 |- | '''3''' | |Pep Vila {{flagicon|ESP}} <br /> Moi Torrallardona {{flagicon|ESP}} <br /> Peter van Eerd {{flagicon|NED}} | [[Iveco]] | align="right"| + 00:04:29 |} || |'''Bendra rikiuotė po 12 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 46:50:03 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:31:19 |- | '''3''' | |Eduard Nikolaev {{flagicon|RUS}} <br /> Viatcheslav Mizyukaev {{flagicon|RUS}} <br /> Vladimir Rybakov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 03:15:45 |} |} === 13 etapas === ==== Motociklai ==== {| |'''13 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Frans Verhoeven {{flagicon|BEL}} | [[BMW]] | align="right"| 01:25:07 |- | '''2''' | |Helder Rodrigues {{flagicon|POR}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:00:05 |- | '''3''' | |Jean de Azevedo {{flagicon|BRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:00:19 |} || |'''Bendra rikiuotė po 13 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Marc Coma {{flagicon|ESP}} | [[KTM]] | align="right"| 44:32:18 |- | '''2''' | |Cyril Despres {{flagicon|FRA}} | [[KTM]] | align="right"| + 00:15:04 |- | '''3''' | |Helder Rodrigues {{flagicon|POR}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 01:40:20 |} |} ==== Keturračiai ==== {| |'''13 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Lukasz Laskawiec {{flagicon|POL}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 01:35:00 |- | '''2''' | |Christophe Declerck {{flagicon|FRA}} | [[Polaris]] | align="right"| + 00:04:11 |- | '''3''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:07:13 |} || |'''Bendra rikiuotė po 13 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Alejandro Patronelli {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| 55:11:12 |- | '''2''' | |Sebastian Halpern {{flagicon|ARG}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 00:59:53 |- | '''3''' | |Lukasz Laskawiec {{flagicon|POL}} | [[YAMAHA]] | align="right"| + 06:17:38 |} |} ==== Automobiliai ==== {| |'''13 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 01:16:08 |- | '''2''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:00:38 |- | '''3''' | |Krzysztof Holowczyc {{flagicon|POL}} <br /> Jean-Marc Fortin {{flagicon|BEL}} | [[BMW]] | align="right"| + 00:01:25 |} || |'''Bendra rikiuotė po 13 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Nasser Al-Attiyah {{flagicon|QAT}} <br /> Timo Gottachalk {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| 39:32:47 |- | '''2''' | |Giniel de Villiers [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|20px]] <br /> Dirk von Zitzewitz {{flagicon|GER}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 00:49:41 |- | '''3''' | |Carlos Sainz {{flagicon|ESP}} <br /> Lucas Cruz {{flagicon|FRA}} | [[Volkswagen]] | align="right"| + 01:20:38 |} |} ==== Sunkvežimiai ==== {| |'''13 etapo rezultatai''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 01:33:25 |- | '''2''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:01:15 |- | '''3''' | |Franz Echter {{flagicon|GER}} <br /> Detlef Ruf {{flagicon|GER}} <br /> Artur Klein {{flagicon|GER}} | [[MAN]] | align="right"| + 00:02:02 |} || |'''Bendra rikiuotė po 13 etapo''' {| class="wikitable" |- !Vieta !Dalyvis !Komanda !Laikas |- | '''1''' | |Vladimir Chagin {{flagicon|RUS}} <br /> Sergey Savostin {{flagicon|RUS}} <br /> Ildar Shaysultanov {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| 45:39:09 |- | '''2''' | |Firdaus Kabirov {{flagicon|RUS}} <br /> Aydar Belyaev {{flagicon|RUS}} <br /> Andrey Mokeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 00:30:04 |- | '''3''' | |Ilgizar Mardeev {{flagicon|RUS}} <br /> Vladimir Demyannko {{flagicon|RUS}} <br /> Ayrat Mardeev {{flagicon|RUS}} | [[Kamaz]] | align="right"| + 05:44:56 |} |} == Incidentai == * Sausio 6 ir sausio 7 dienomis po nelaimingų atsitikimų žuvo du Dakaro ralį aptarnaujančio personalo žmonės. 46-erių metų darbininkas žuvo šiaurinėje Čilės dalyje esančiame Kopjapo miestelyje, kai jo statomas geležinis reklaminis stendas nukrito ant aukštos įtampos laidų. Kitas elektrikas kitą dieną žuvo [[Arika|Arikos]] miestelyje, kai nesėkmingai tvarkė pakylą, nuo kurios į ralio dalyvius turėjo kreiptis Čilės prezidentas Sebastianas Pinera.<ref>[http://sportas.delfi.lt/motorsport/zuvo-du-dakaro-rali-aptarnaujancio-personalo-darbuotojai.d?id=40556677 Žuvo du Dakaro ralį aptarnaujančio personalo darbuotojai]</ref> == Nuorodos == * [https://www.dakar.com/index_DAKus.html Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Dakaro raliai}} [[Kategorija:2011 sporte]] [[Kategorija:Dakaro ralis pagal metus]] [[Kategorija:Argentinos sporto varžybos]] [[Kategorija:Čilės sporto varžybos]] 73ktae6gl3cx7z9cps2nd8uxmakvkck 0 314292 7956612 6834761 2026-11-01T20:07:52Z Pierre L'iserois 146905 7956612 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Graužiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.941 |long = 24.987 |sav = Širvintų rajono savivaldybė |sen = Jauniūnų seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Graužiaĩ|Graužių̃|š=2016}} |istpav = {{pl|Grauże I}} }} '''Graužiai''' – kaimas [[Širvintų rajono savivaldybė]]je, 3 km nuo [[Varieka|Variekos]]. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Vilniaus apskrities Maišiagalos valsčiuje. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=20|inc=10|incmin=2 |1905|6|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|15|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|13|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|12|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|3|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|2|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Širvintų rajono savivaldybės gyvenvietės]] oyzgxbbalvd0vof5itksl1d5732t9zz 0 321273 7956786 7269693 2026-11-02T11:33:06Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956786 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = edu | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis =Albertas Rosinas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis =200px | gimimo data = {{Gimė|1938|02|07}} | gimimo vieta = [[Pajuodupė (Šaukėnai)|Pajuodupė]], [[Šaukėnų valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2010|07|23|1938|02|07}} | mirties vieta = [[Vilnius]]| palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e | tėvas = Aleksandras Rosinas | motina = Ona Atkočaitytė-Rosinienė | sutuoktinė = Gražina Rosinienė | vaikai = Robertas, Aleksandras | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]], [[Baltistika|baltistas]] | įstaigos = | pareigos = [[profesorius]] | išsilavinimas = | alma_mater = [[1962]] m. [[Vilniaus universitetas]] | žinomas = | apdovanojimai = *[[Jono Kazlausko premija]] (1990 m.) *[[Kazimiero Būgos premija]] (2009 m.) | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Albertas Rosinas''' ([[1938]] m. [[vasario 7]] d. [[Pajuodupė (Šaukėnai)|Pajuodupėje]] (kuri dabar prijungta prie [[Giriškiai (Kelmė)|Giriškių]]), [[Šaukėnų valsčius]] – [[2010]] m. [[liepos 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, [[Baltistika|baltistas]]. == Biografija == [[1957]] m. sidabro medaliu baigė [[Šaukėnų Vlado Pūtvio Putvinskio vidurinė mokykla|Šaukėnų vidurinę mokyklą]]. 1957–[[1962]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos-filologijos fakultete studijavo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ir literatūros specialybę. 1962–[[1964]] m. [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] aspirantas. Dėl atsisakymo stoti į komunistų partiją [[Aspirantūra|aspirantūros]] baigti negalėjo. 1964–[[1989]] m. [[Kauno politechnikos institutas|Kauno politechnikos instituto]] Vilniaus filialo (nuo [[1969]] m. [[VISI]]) dėstytojas. 1969 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dab. [[Daktaras|daktaro]]) disertaciją „Lietuvių ir kitų baltų kalbų gimininiai įvardžiai. Daryba ir linksniavimas“, [[1984]] m. daktaro (dab. habilituoto daktaro) disertaciją „Baltų kalbų įvardžiai: sinchronija ir diachronija“.<ref>{{VLE|XX|313|}}</ref><ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=R&sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130928080045/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=R&sritis=H |date=2013-09-28 }}</ref> Nuo [[1972]] m. [[docentas]], [[1983]]–1989 m. VISI Kalbų katedros vedėjas, 1989 m. [[profesorius]]. [[File:The grave of Albertas Rosinas.jpg|250px|left|thumb|The grave of Albertas Rosinas in the Antakalnis cemetery]]Nuo 1989 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, [[1991]]–[[1996]] m. Baltų filologijos katedros vedėjas. [[1992]]–[[1998]] m. [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija|Valstybinės lietuvių kalbos komisijos]] pirmininkas. [[1994]] m. dirbo [[Miunsteris|Miunsterio]] Vilhelmo universitete. 1995 m. [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos instituto]] direktorius. Žurnalų [[Gimtoji kalba (Vilnius)|„Gimtoji kalba“]] (nuo 1989 m.) ir „[[Baltistica]]“ (nuo 1992 m.) redaktorių kolegijos narys, 1989–[[1997]] m. atkurtosios Lietuvių kalbos draugijos pirmasis pirmininkas. [[Milanas|Milano]] kalbininkų draugijos narys korespondentas. Parengė [[Pranas Skardžius|Prano Skardžiaus]] rinktinių raštų penkis tomus, drauge su bendraautoriais sudarė kelis statybos terminų žodynus, paskelbė straipsnių [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] istorijos, [[Tarmė|dialektologijos]], [[Kalbos kultūra|kalbos kultūros]] klausimais. Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e.<ref>[http://www.flf.vu.lt/lkd/pdf/gk_straipsniai/gk_2010_8_21_29_rosinas_zilinskaite_kaikaryte.pdf In memoriam. Mūsų Profesorius Albertas Rosinas (1938–2010)]</ref> == Bibliografija == <small> * Lietuvių kalbos pratimai parengiamojo skyriaus klausytojams: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis: mokomoji knygelė. – Vilnius, 1982. – 32 p. * Lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra: mokomoji knyga. – Vilnius, 1984. – 126 p. * Lietuvių kalbos pratimai parengiamojo skyriaus klausytojams: veiksmažodis, dalyvis, pusdalyvis, padalyvis, prielinksnis, sintaksė, skyryba. – Vilnius, 1987. – 30 p. * Baltų kalbų įvardžiai: monografija. – Vilnius: Mokslas, 1988. – 254 p.: diagr. – ISBN 5-420-00103-9 * Rusų-lietuvių kalbų statybos terminų žodynas: apie 23 000 terminų / [[Jokūbas Kivilša]], [[Antanas Kudzys]], Albertas Rosinas. – Vilnius: Lietuvos ūkis, 1992. – 560 p. * Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1995. – 197 p.: lent. – ISBN 9986-34-004-7 * Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai: funkcijos ir semantika. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. – 167 p. – ISBN 5-420-01381-7 * Rinktiniai raštai / Pranas Skardžius (fotografuotas leidinys). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-. – ISBN 5-420-01364-9 * Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. – 163 p. – ISBN 5-420-01477-7 * Statybos terminų žodynas: 23 000 terminų: lietuvių k., anglų k., vokiečių k., prancūzų k., rusų k. / Antanas Kudzys, Albertas Rosinas, [[Birutė Kudzienė]]. – Vilnius: Lietuvos mokslas, 2002. – 879 p. * Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija. – Vilnius: MELI, 2005. – 322 p. – ISBN 5-420-01563-3 * Tik prašau be isterijos: ironiški vaizdeliai: „Gimtosios kalbos“ žurnalo 2005 m. 12 numerio priedas / dail. [[Rimvydas Kepežinskas]]. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. – 47 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01584-6 * Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra: sinchronija ir diachronija: monografija. – Vilnius: MELI, 2009. – 558 p.: diagr. – ISBN 978-5-420-01656-5 * Pranas Skardžius: gyvenimas ir darbai / Albertas Rosinas; sud. Eglė Žilinskaitė, Gražina Rosinienė. – Vilnius: VU, 2011. – 198 p.: iliustr. – ISBN 978-609-459-001-6 </small> == Įvertinimas == * [[1990]] m. [[Jonas Kazlauskas (1930)|Jono Kazlausko]] premija * 1997 m. [[Lietuvos mokslo premija]] * [[2010]] m. [[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]] premija <ref>[http://www.vlkk.lt/lit/92985 Kazimiero Būgos premija – prof. habil. dr. Albertui Rosinui, 2010-03-24] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110521183034/http://vlkk.lt/lit/92985 |date=2011-05-21 }}</ref> == Literatūra == * Lingvistika – irgi poezija: Alberto Rosino gyvenimas ir darbai (sudarė Gražina Rosinienė ir Regina Venckutė). Vilniaus universiteto leidykla, 2015. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://lzinios.lt/lzinios/zmones/a-rosinas-tik-reikia-netingeti/139499 A. Rosinas: „Tik reikia netingėti“ // Lietuvos žinios, 2010-04-21]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.biciulis.net/?p=1312 Akmuo prie Juodupio primins profesoriaus tėviškę, kurioje gražiai pagerbtas žinomo kalbininko A. Rosino atminimas] {{Lietuvos mokslo premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Rosinas, Albertas}} [[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]] [[Kategorija:Baltistai]] [[Kategorija:Latvistai]] [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]] ewh6nqatintiry5vi9kewz7fw3khnog 0 323008 7956767 7878335 2026-11-02T10:45:13Z Baqtis 133121 /* Mokslo leidiniai */ 7956767 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė universitetas | pavadinimas = Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas | logotipas = [[Vaizdas:VDU EVF logo.png|250px|]][[Vaizdas:Vdu-evf-don-52.jpg|270px|]] | įkurtas = [[1989]] m. | dekanas = doc. dr. [[Asta Kyguolienė]] <small>(nuo 2025 m.)</small> | vieta = K. Donelaičio g. 52, [[Kaunas]] | darbuotojai = 40 <small>(2024 m.) <ref name="vdu-evf-2024">{{Cite web |url=https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2025/03/VDU-ataskaita-2024-WEB-.pdf }}</ref></small> | studentai = 936 <small>(2024 m.)<ref name="vdu-evf-2024" /></small> | svetainė = [http://evf.vdu.lt// evf.vdu.lt] |bakalaurai=528 <small>(2024 m.)<ref name="vdu-evf-2024" /></small>|magistrantai=397 <small>(2024 m.)<ref name="vdu-evf-2024" /></small>|doktorantai=11 <small>(2024 m.)<ref name="vdu-evf-2024" /></small>|reitingo vieta pasaulyje=Top 700 <small>(Eduniversal)<ref>https://evf.vdu.lt/evf-tarptautinis-eduniversal-ivertinimas-2/</ref></small>.}} '''Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas''' (VDU EVF) – Vytauto Didžiojo universiteto struktūrinis padalinys, turintis [[Fakultetas|fakulteto]] statusą. Fakultetas įsikūręs Kauno centre, K. Donelaičio g. 52 (istorinis pastatas S. Daukanto g. 28). Fakultete vykdomos ekonomikos, finansų, rinkodaros, verslo ir vadybos krypčių studijos pirmoje, antroje ir trečiojoje pakopose. VDU EVF Eduniversal reitinge skirtos 3 palmės šakelės („Excellent Business School“), patvirtinančios patenkimą tarp ~700 geriausių pasaulio verslo mokyklų<ref>https://evf.vdu.lt/evf-tarptautinis-eduniversal-ivertinimas-2/</ref>. Nuo 2022 m. VDU EVF tapo pilnateisiu EFMD (European Foundation for Management Development) nariu<ref>https://evf.vdu.lt/vdu-ekonomikos-ir-vadybos-fakultetas-tapo-efmd-nariu/</ref>. Nuo 2025 m. spalio 1 d. fakulteto dekanė yra doc. dr. [[Asta Kyguolienė]], prodekanai – doc. dr. [[Mantautas Račkauskas]] (studijoms) ir [[Paulius Bakanauskas]] (marketingui). Fakulteto administracijoje taip pat dirba Bakalauro studijų programų vadovė dr. [[Monika Didžgalvytė-Bujauskė]], magistrantūros ir podiplominių studijų centro vadovė doc. dr. [[Asta Gaigalienė]], mokslinių tyrimų ir projektų plėtros vadovė prof. dr. [[Aušra Pažėraitė]] bei fakulteto akademinės tarybos pirmininkė doc. dr. [[Sonata Staniulienė]]<ref>https://evf.vdu.lt/apie-fakulteta/evf-zmones/fakulteto-administracija/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250908220428/https://evf.vdu.lt/apie-fakulteta/evf-zmones/fakulteto-administracija/ |date=2025-09-08 }}</ref>. == Istorija == [[Vaizdas:Vladas Jurgutis.jpg|miniatiūra|214x214px|Prof. Vladas Jurgutis]] [[Vaizdas:VytautasAndriusGraičiūnas.jpg|miniatiūra|Vytautas Andrius Graičiūnas|216x216px]] === Tarpukaris (1922–1940) === Ekonomikos disciplinos Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas) pradėtos dėstyti nuo Universiteto atidarymo 1922 m. Teisių fakultete veikė Politinės ekonomijos, Statistikos ir Finansų teorijos katedros. 1924 m. Teisių fakultete suformuotas atskiras '''Ekonomikos skyrius''', pradėjęs sistemingai rengti ekonomistus<ref>https://www.vdu.lt/lt/lietuvos-universiteto-istorija/</ref>. 1930 m., Kauno universitetui suteikus Vytauto Didžiojo vardą ir priėmus naują statutą, Teisių fakultete '''įteisintas Ekonomikos skyrius''' su penkiomis katedromis: Politinės ekonomijos ir statistikos, Finansų mokslo, Ekonominės politikos, Privatinio ūkio mokslo ir Prekybos teisės. 1930 m. Finansų teorijos katedra pertvarkyta į '''Finansų mokslo katedrą''', kurios vedėju tapo prof. '''[[Vladas Jurgutis]]''', žinomas kaip ir pirmasis [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdytojas.<ref name=":1">{{cite web |title=Vladas Rafaelis Jurgutis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/vladas-rafaelis-jurgutis/ |author=Kazimieras Tamašauskas, MELC |editor=Žydruolė Jonuškienė |date=2026-02-04 |orig-date=2018-09-24 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-02-15}}</ref><ref>https://uni100.vdu.lt/padaliniai/teisiu-fakultetas/vladas-jurgutis</ref> Tarp to laikotarpio dėstytojų – akademikas '''[[Albinas Rimka]]''', prof. '''[[Kazys Pakštas]]''', taip pat '''[[Petras Šalčius]]''', '''[[Alfonsas Moravskis]],''' ir kt. <ref>https://uni100.vdu.lt/padaliniai/teisiu-fakultetas</ref> Vadybos srityje – '''[[Vytautas Andrius Graičiūnas]]''', vienas žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkų, [[Tarpukaris|tarpukario]] Lietuvos [[Vadyba|vadybos]] mokslo teoretikas ir praktikas<ref>[[Vytautas Andrius Graičiūnas]]</ref><ref>https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/df1256b8-f96d-4550-8f97-cef384de076c/content</ref>. Per tarpukario laikotarpį Ekonomikos skyrius išplėtė studijas ir mokslo darbus; dalis dėstytojų ir absolventų vėliau prisidėjo prie Lietuvos ūkio politikos ir statistikos plėtros.<ref>https://archive.org/details/teisiu-fakulteto-darbai-t.-1-1924</ref> '''Vadovai:''' Ekonomikos skyrius veikė Teisių fakulteto sudėtyje; finansų srities akademinį darbą koordinavo V. Jurgutis (Finansų katedros vedėjas nuo 1929 m.).<ref name=":1" /> === Veiklos pertrauka ir reorganizacijos (1940–1950) === 1940 m., keičiantis politinėms aplinkybėms, VDU akademinė tradicija iš dalies perkelta į atnaujinamą [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. Į Vilnių iškeltas Teisių fakultetas su Ekonomikos skyriumi, kas sudarė prielaidas formuoti atskirą ekonomikos studijų struktūrą Vilniuje. <ref name=":2">[[Vytauto Didžiojo universitetas]]</ref> 1940 m. birželį Lietuvą okupavus SSRS, VDU pavadintas Kauno universitetu; Antrojo pasaulinio karo metais universitetas patyrė uždarymų ir atnaujinimų.<ref name=":2" /> 1950 m. sovietų valdžios sprendimu Kauno universitetas pertvarkytas į du institutus ([[Kauno Politechnikos institutas|Kauno politechnikos]] ir [[Kauno medicinos institutas|Kauno medicinos institutus]]), istorinį VDU uždarant. Tarpukario VDU akademinės tradicijos išliko absolventų ir išeivijos darbuose ir tapo pagrindu vėlesniam universiteto atkūrimui.<ref name=":2" /> === Atkūrimas (1989–1997) === [[Vaizdas:Povilas Zakarevicius.jpg|miniatiūra|183x183px|Prof. habil. dr. Povilas Zakarevičius. Pirmasis VDU EVF dekanas (1990–1998).]] 1989 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kaune atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, grįžęs prie laisvųjų menų (liberal arts) universiteto idėjos<ref name=":3">https://www.vle.lt/straipsnis/vadybos-ir-administravimo-mokslas-lietuvoje/</ref><ref name=":4">https://www.vdu.lt/lt/artes-liberales-studijos-issukiams-pasirengusioms-asmenybems-ugdyti/</ref><ref name=":5">https://www.vdu.lt/lt/apie-vdu-kaune/vdu-vakar-ir-siandien/liberalus/ </ref><ref>https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2024/08/VDU-Leidinys-A-Grupe-WEB-pages.pdf</ref>. Atkūrimo koncepcija rėmėsi Vakarų universitetų tradicija ir [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] liberaliojo lavinimo modeliu<ref name=":5" /><ref name=":4" /><ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/jav-modeliu-paremtos-artes-liberales-studijos-vdu-issukius-atremti-pasirengusioms-asmenybems-ugdyti-233-2245838</ref>. 1990 m. įsteigtas Biznio ir vadybos fakultetas (nuo 1992 m. – Ekonomikos ir vadybos fakultetas, EVF)<ref name=":3" />. Pirmuoju atkurtos struktūros dekanu tapo prof. habil. dr. Povilas Zakarevičius. Šiuo laikotarpiu fakultetas aktyviai bendradarbiavo su Vakarų universitetais ir lietuvių diasporos mokslininkais<ref>https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/c0ccd250-7c6d-43ca-817d-99d6e0eca3c8/content</ref>. Nuo 1999 m. Vilniuje kartu su [[BMI]] Executive Institute ir partneriais (HEC Paris, UCLouvain, NHH) vykdoma Executive MBA programa<ref>[https://www.bmiinstitute.com/about-us/?utm_source=chatgpt.com https://www.bmiinstitute.com/about-us/] </ref>. '''Dekanas:''' prof. habil. dr. '''[[Povilas Zakarevičius]]''' (1990–1998)<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/povilas-zakarevicius/</ref>. === Struktūros formavimas (1997–2009) === [[Vaizdas:Zigmas-lydeka.jpg|miniatiūra|213x213px|Prof. dr. Zigmas Lydeka. VDU EVF dekanas (1998-2002).]] [[Vaizdas:Pranas-Zukauskas.jpg|miniatiūra|241x241px|Prof. dr. Pranas Žukauskas. VDU EVF dekanas (2002-2015).]] 1997 m. fakultetas perėjo prie klasikinių universiteto akademinių padalinių: įkurtos '''Ekonomikos ir finansų''' bei '''Vadybos''' katedros<ref name=":6">https://www.vdu.lt/lt/person/zigmas-lydeka-2/</ref><ref name=":7">https://www.vdu.lt/lt/person/8-pranas-zukauskas/ </ref>. 2000 m. Ekonomikos ir finansų katedra reorganizuota į dvi atskiras – '''[[Ekonomika|Ekonomikos]]''' ir '''[[Finansai|Finansų]]''' katedras<ref>https://www.vdu.lt/cris/entities/orgunit/cce91200-e75f-4de0-abff-0f92b4cc3ad5</ref>. 2009 m. įkurta atskira '''[[Marketingas|Marketingo]] katedra'''<ref>https://www.vdu.lt/cris/entities/orgunit/3ec22c65-b4f3-4b48-b5b4-424bb1e6dfee</ref>, atliepusi augančią rinkodaros studijų ir tyrimų paklausą. Greta studijų plėtota tarptautinė partnerystė, stiprėjo dėstytojų dalyvavimas projektuose ir konferencijose, didėjo studentų tarptautiškumas<ref>[https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/files/Universiteto%20veiklos%20ataskaita%202010.pdf?utm_source=chatgpt.com https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/files/Universiteto%20veiklos%20ataskaita%202010.pdf]</ref>. '''Dekanai:''' prof. '''[[Zigmas Lydeka]]''' (1998–2002)<ref name=":6" />; prof. '''[[Pranas Žukauskas]]''' (2002–2015)<ref name=":7" />. === Klasteriai ir tarptautiškumo stiprinimas (2010–2020) === [[Vaizdas:Rita-Bendaraviciene.png|miniatiūra|240x240px|Prof. dr. Rita Bendaravičienė. VDU EVF dekanė (2015-2025).]] Po 2010 m. EVF dalį akademinės veiklos perskirstė per tarpdisciplininius mokslo klasterius. <ref name=":8">https://evf.vdu.lt/mokslas-ir-verslas/mokslo-klasteriai/</ref> 2012 m. įsteigti pirmieji du klasteriai: „Vadybinės transformacijos socialiai darniai visuomenei ir konkurencingai valstybei“ ir „Marketingo vadyba šiuolaikinėje aplinkoje“, vėliau telkę įvairių katedrų tyrėjus ir doktorantus <ref name=":8" />. 2017 m. pradėta vykdyti Sporto verslo vadybos magistro studijų kryptis bendradarbiaujant su „[[Euroleague Basketball]]“; programos sesijos vykdomos ir tarptautinių krepšinio renginių metu, įtraukiant sporto industrijos praktikų paskaitas<ref name=":9">https://evf.vdu.lt/vdu-ir-eurolyga-vykdys-nauja-studiju-programa/</ref>. Šiuo laikotarpiu didėjo studijų anglų kalba pasiūla ir vizituojančių dėstytojų skaičius. '''Dekanas:''' prof. '''Pranas Žukauskas''' (iki 2015 m.); prof. '''[[Rita Bendaravičienė]]''' (nuo 2015 m.). === Tarptautinis pripažinimas ir dabartis (nuo 2020 m.) === [[Vaizdas:Asta-Kyguoliene.jpg|miniatiūra|200x200px|Doc. dr. Asta Kyguolienė. VDU EVF dekanė (nuo 2025).]] 2022 m. EVF tapo EFMD (European Foundation for Management Development) nariu<ref>[https://blog.efmdglobal.org/2022/12/19/efmd-welcomes-23-new-members/?utm_source=chatgpt.com https://blog.efmdglobal.org/2022/12/19/efmd-welcomes-23-new-members/]</ref><ref>[https://evf.vdu.lt/en/faculty-of-economics-and-management-has-become-a-member-of-efmd/?utm_source=chatgpt.com https://evf.vdu.lt/en/faculty-of-economics-and-management-has-become-a-member-of-efmd/]</ref>. VDU, įskaitant fakultetą, dalyvauja Transform4Europe Europos universitetų aljanse<ref>https://www.vdu.lt/en/international-cooperation/european-university-transform4europe/?utm_source=chatgpt.com</ref>. VDU entreprenerystės centras „MINDED“ plėtoja kūrybiško verslumo iniciatyvas; 2018 m. „Verslumo akademijos“ projektas pateko į Europos verslumo skatinimo apdovanojimų (EEPA) finalinį trejetą „Investicijų į verslumo įgūdžius“ kategorijoje<ref>https://minded.lt/apie-mus-2/</ref>. 2024 m. universitetas pažymėjo dešimtą iš eilės „Eduniversal“ apdovanojimą, skiriamą mokykloms su 3 palmių („Excellent Business School“) įvertinimu<ref>https://www.facebook.com/VDUEVF/photos/d41d8cd9/1423674213091812/</ref>. '''Dekanai:''' prof. '''Rita Bendaravičienė''' (2015–2025); '''doc. dr. Asta Kyguolienė''' (nuo 2025 m.). == Dekanai (nuo fakulteto atkūrimo) == * '''Prof. habil. dr. Povilas Zakarevičius''' – dekanas 1990–1998. * '''Prof. dr. Zigmas Lydeka''' – dekanas 1998–2002. * '''Prof. dr. Pranas Žukauskas''' – dekanas 2002–2015. * '''Prof. dr. Rita Bendaravičienė''' – dekanė 2015–2025. * '''Doc. dr. Asta Kyguolienė''' – dekanė nuo 2025 m. == Studijų programos == === Bakalauro studijos === Fakultete vykdomos pirmosios pakopos studijos šiomis programomis<ref>https://evf.vdu.lt/studijos/studiju-programos/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250908034537/https://evf.vdu.lt/studijos/studiju-programos/ |date=2025-09-08 }}</ref>: * Ekonomika (lietuvių k.) * Marketingas (lietuvių k.) * Kūrybiško verslo ir inovacijų dizainas (lietuvių k.) * Verslo administravimas (lietuvių ir anglų k.) * Ekonomika ir finansai (anglų k.) === Magistrantūros studijos === ==== Nuolatinės magistrantūros programos ==== * Finansai (lietuvių k.); * Marketingas ir tarptautinė komercija (lietuvių ir anglų k.); * Reklamos vadyba (lietuvių k.); * Strateginis organizacijų valdymas (lietuvių k.); * Tarptautinė ekonomika (lietuvių k.). Nuolatinių magistrantūros programų turi dvigubo diplomo galimybes su Liuveno katalikiškojo universiteto Vadybos mokykla (Belgija), Trento universitetu (Italija) ir Aveiro universitetu (Portugalija)<ref>https://evf.vdu.lt/stojantiems/magistranturos-studijos/</ref>. ==== Podiplominės (ištęstinės) magistrantūros programos. ==== * Marketingas ir pardavimai (lietuvių k.); * Verslas ir entreprenerystė (lietuvių k.). ==== Vadovų magistrantūros studijos ==== * [https://sportsbusinessmba.net Sports Business] by EB Institute (anglų k.); * [[Baltijos vadybos institutas|BMI]] Tarptautinė verslo vadyba vadovams (anglų k.). Sports Business (sporto vadybos) programa vykdoma nuo 2017 m. bendradarbiaujant su „[[Euroleague Basketball]]“<ref name=":9" />. === Doktorantūros studijos === Kartu su kitais VDU padaliniais ir partneriais universitetais vykdomos socialinių mokslų srities doktorantūros studijos ekonomikos ir vadybos kryptyse. Šias doktorantūros studijas reglamentuoja jungtinis dokumentas, kuriame nurodyti bendradarbiaujantys universitetai ([[ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas|ISM]], [[Mykolo Romerio universitetas|MRU]], [[Vilniaus universitetas|VU]] ir kt.)<ref>https://www.mruni.eu/wp-content/uploads/2020/07/Ekonomikos_Vadybos-mokslo-doktoranturos-reglamentas_2024.pdf</ref>. Ekonomikos ir vadybos mokslo krypčių doktorantūros studijos VDU EVF vykdomos nuo 1997 m.<ref>https://evf.vdu.lt/stojantiems/doktoranturos/</ref> == Mokslinė veikla == [[Vaizdas:Organizacijų vadyba- sisteminiai tyrimai - Management of Organizations- Systematic Research.jpg|miniatiūra|VDU EVF leidžiamas žurnalas „Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai“.]] Fakultete vykdomi socialinių mokslų tyrimai ekonomikos, finansų, vadybos ir rinkodaros srityse. Rengiama ir dalyvaujama mokslinėse konferencijose; tarp jų vyksta Jaunųjų mokslininkų konferencija <ref>https://evf.vdu.lt/mokslas-ir-verslas/konferencijos/</ref>. Tyrimai organizuojami mokslo klasteriuose <ref>https://evf.vdu.lt/mokslas-ir-verslas/mokslo-klasteriai/</ref>.   === Mokslo klasteriai === Mokslo klasteriams vadovauja prof. dr. [[Aušra Pažėraitė]]. Fakultete veikia trys pagrindiniai mokslo klasteriai (tarpkryptės tyrimų ir dėstymo grupės): * '''Ekonomikos ir finansų klasteris''' (vadovė prof. dr. [[Renata Legenzova]]) apjungia ekonomikos teorijos, taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos sritis. * '''Vadybos klasteris''' (vadovė prof. dr. [[Rita Bendaravičienė]]) apjungia organizacijų vadybos, verslo administravimo, žmogiškųjų išteklių ir verslumo tyrimų kryptis. * '''Marketingo klasteris''' (vadovė prof. dr. [[Lina Pilelienė)]] apjungia marketingo, rinkodaros komunikacijos, pardavimų ir tarptautinio verslo sritis. === Mokslo leidiniai === Nuo 1995 m. leidžiamas recenzuojamas atviros prieigos žurnalas „[[Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai]]“[https://mosr.vmufem.com/] (angl. ''Management of Organizations: Systematic Research''). Vyriausiasis redaktorius – prof. dr. Giedrius Jucevičius<ref name=":0">https://www.vdu.lt/cris/entities/journal/6e30a7cb-0b3a-4e7f-a87c-7956179cf279</ref><ref>https://mosr.vmufem.com/</ref>. Žurnalas du kartus per metus publikuojamas bendradarbiaujant su „Sciendo/De Gruyter“ ir yra indeksuojamas „Business Source Ultimate“, DOAJ, CEEOL „Lituanistika“ ir kitose duomenų bazėse <ref name=":0" /><ref>https://mosr.vmufem.com/</ref>.   == Studentų veikla == === Investavimo klubas === Nuo 2022 m. fakultete veikia „Investavimo klubas“, kurio steigėjai – Aistė Dirdaitė ir Simonas Radzevičius<ref>https://investavimas.club/apie-mus/</ref>. Klubo tikslas – ugdyti finansinį raštingumą studentų tarpe. „Investavimo klubas“ nuolat įsitraukia į įvarias nacionalines iniciatyvas, kurias organizuoja „[[Lietuvos bankas]]“. Tarp klubo partnerių – nacionalinis plėtros bankas [[ILTE]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://evf.vdu.lt/ Oficialus VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto tinklalapis] * [https://mosr.vmufem.com/ Oficialus „Organizacijų vadyba: Sisteminiai tyrimai“ tinklapis] {{Vytauto Didžiojo universitetas}} [[Kategorija:Vadyba Lietuvoje]] [[Kategorija:Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai|Ekonomikos ir vadybos]] pzm7q609ajcf80w5g245ypuy7ij1v77 7956769 7956767 2026-11-02T10:47:34Z Homo ergaster 10314 Atmestas Baqtis pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (PauliusBak keitimas) 7796660 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė universitetas | pavadinimas = Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas | logotipas = [[Vaizdas:VDU EVF logo.png|250px|]][[Vaizdas:Vdu-evf-don-52.jpg|270px|]] | įkurtas = [[1989]] m. | dekanas = doc. dr. [[Asta Kyguolienė]] <small>(nuo 2025 m.)</small> | vieta = K. Donelaičio g. 52, [[Kaunas]] | darbuotojai = 40 <small>(2024 m.) <ref name="vdu-evf-2024">{{Cite web |url=https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2025/03/VDU-ataskaita-2024-WEB-.pdf }}</ref></small> | studentai = 936 <small>(2024 m.)<ref name="vdu-evf-2024" /></small> | svetainė = [http://evf.vdu.lt// evf.vdu.lt] |bakalaurai=528 <small>(2024 m.)<ref name="vdu-evf-2024" /></small>|magistrantai=397 <small>(2024 m.)<ref name="vdu-evf-2024" /></small>|doktorantai=11 <small>(2024 m.)<ref name="vdu-evf-2024" /></small>|reitingo vieta pasaulyje=Top 700 <small>(Eduniversal)<ref>https://evf.vdu.lt/evf-tarptautinis-eduniversal-ivertinimas-2/</ref></small>.}} '''Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas''' (VDU EVF) – Vytauto Didžiojo universiteto struktūrinis padalinys, turintis [[Fakultetas|fakulteto]] statusą. Fakultetas įsikūręs Kauno centre, K. Donelaičio g. 52 (istorinis pastatas S. Daukanto g. 28). Fakultete vykdomos ekonomikos, finansų, rinkodaros, verslo ir vadybos krypčių studijos pirmoje, antroje ir trečiojoje pakopose. VDU EVF Eduniversal reitinge skirtos 3 palmės šakelės („Excellent Business School“), patvirtinančios patenkimą tarp ~700 geriausių pasaulio verslo mokyklų<ref>https://evf.vdu.lt/evf-tarptautinis-eduniversal-ivertinimas-2/</ref>. Nuo 2022 m. VDU EVF tapo pilnateisiu EFMD (European Foundation for Management Development) nariu<ref>https://evf.vdu.lt/vdu-ekonomikos-ir-vadybos-fakultetas-tapo-efmd-nariu/</ref>. Nuo 2025 m. spalio 1 d. fakulteto dekanė yra doc. dr. [[Asta Kyguolienė]], prodekanai – doc. dr. [[Mantautas Račkauskas]] (studijoms) ir [[Paulius Bakanauskas]] (marketingui). Fakulteto administracijoje taip pat dirba Bakalauro studijų programų vadovė dr. [[Monika Didžgalvytė-Bujauskė]], magistrantūros ir podiplominių studijų centro vadovė doc. dr. [[Asta Gaigalienė]], mokslinių tyrimų ir projektų plėtros vadovė prof. dr. [[Aušra Pažėraitė]] bei fakulteto akademinės tarybos pirmininkė doc. dr. [[Sonata Staniulienė]]<ref>https://evf.vdu.lt/apie-fakulteta/evf-zmones/fakulteto-administracija/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250908220428/https://evf.vdu.lt/apie-fakulteta/evf-zmones/fakulteto-administracija/ |date=2025-09-08 }}</ref>. == Istorija == [[Vaizdas:Vladas Jurgutis.jpg|miniatiūra|214x214px|Prof. Vladas Jurgutis]] [[Vaizdas:VytautasAndriusGraičiūnas.jpg|miniatiūra|Vytautas Andrius Graičiūnas|216x216px]] === Tarpukaris (1922–1940) === Ekonomikos disciplinos Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas) pradėtos dėstyti nuo Universiteto atidarymo 1922 m. Teisių fakultete veikė Politinės ekonomijos, Statistikos ir Finansų teorijos katedros. 1924 m. Teisių fakultete suformuotas atskiras '''Ekonomikos skyrius''', pradėjęs sistemingai rengti ekonomistus<ref>https://www.vdu.lt/lt/lietuvos-universiteto-istorija/</ref>. 1930 m., Kauno universitetui suteikus Vytauto Didžiojo vardą ir priėmus naują statutą, Teisių fakultete '''įteisintas Ekonomikos skyrius''' su penkiomis katedromis: Politinės ekonomijos ir statistikos, Finansų mokslo, Ekonominės politikos, Privatinio ūkio mokslo ir Prekybos teisės. 1930 m. Finansų teorijos katedra pertvarkyta į '''Finansų mokslo katedrą''', kurios vedėju tapo prof. '''[[Vladas Jurgutis]]''', žinomas kaip ir pirmasis [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdytojas.<ref name=":1">{{cite web |title=Vladas Rafaelis Jurgutis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/vladas-rafaelis-jurgutis/ |author=Kazimieras Tamašauskas, MELC |editor=Žydruolė Jonuškienė |date=2026-02-04 |orig-date=2018-09-24 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-02-15}}</ref>ref>https://uni100.vdu.lt/padaliniai/teisiu-fakultetas/vladas-jurgutis</ref> Tarp to laikotarpio dėstytojų – akademikas '''[[Albinas Rimka]]''', prof. '''[[Kazys Pakštas]]''', taip pat '''[[Petras Šalčius]]''', '''[[Alfonsas Moravskis]],''' ir kt. <ref>https://uni100.vdu.lt/padaliniai/teisiu-fakultetas</ref> Vadybos srityje – '''[[Vytautas Andrius Graičiūnas]]''', vienas žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkų, [[Tarpukaris|tarpukario]] Lietuvos [[Vadyba|vadybos]] mokslo teoretikas ir praktikas<ref>[[Vytautas Andrius Graičiūnas]]</ref><ref>https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/df1256b8-f96d-4550-8f97-cef384de076c/content</ref>. Per tarpukario laikotarpį Ekonomikos skyrius išplėtė studijas ir mokslo darbus; dalis dėstytojų ir absolventų vėliau prisidėjo prie Lietuvos ūkio politikos ir statistikos plėtros.<ref>https://archive.org/details/teisiu-fakulteto-darbai-t.-1-1924</ref> '''Vadovai:''' Ekonomikos skyrius veikė Teisių fakulteto sudėtyje; finansų srities akademinį darbą koordinavo V. Jurgutis (Finansų katedros vedėjas nuo 1929 m.).<ref name=":1" /> === Veiklos pertrauka ir reorganizacijos (1940–1950) === 1940 m., keičiantis politinėms aplinkybėms, VDU akademinė tradicija iš dalies perkelta į atnaujinamą [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. Į Vilnių iškeltas Teisių fakultetas su Ekonomikos skyriumi, kas sudarė prielaidas formuoti atskirą ekonomikos studijų struktūrą Vilniuje. <ref name=":2">[[Vytauto Didžiojo universitetas]]</ref> 1940 m. birželį Lietuvą okupavus SSRS, VDU pavadintas Kauno universitetu; Antrojo pasaulinio karo metais universitetas patyrė uždarymų ir atnaujinimų.<ref name=":2" /> 1950 m. sovietų valdžios sprendimu Kauno universitetas pertvarkytas į du institutus ([[Kauno Politechnikos institutas|Kauno politechnikos]] ir [[Kauno medicinos institutas|Kauno medicinos institutus]]), istorinį VDU uždarant. Tarpukario VDU akademinės tradicijos išliko absolventų ir išeivijos darbuose ir tapo pagrindu vėlesniam universiteto atkūrimui.<ref name=":2" /> === Atkūrimas (1989–1997) === [[Vaizdas:Povilas Zakarevicius.jpg|miniatiūra|183x183px|Prof. habil. dr. Povilas Zakarevičius. Pirmasis VDU EVF dekanas (1990–1998).]] 1989 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kaune atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, grįžęs prie laisvųjų menų (liberal arts) universiteto idėjos<ref name=":3">https://www.vle.lt/straipsnis/vadybos-ir-administravimo-mokslas-lietuvoje/</ref><ref name=":4">https://www.vdu.lt/lt/artes-liberales-studijos-issukiams-pasirengusioms-asmenybems-ugdyti/</ref><ref name=":5">https://www.vdu.lt/lt/apie-vdu-kaune/vdu-vakar-ir-siandien/liberalus/ </ref><ref>https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2024/08/VDU-Leidinys-A-Grupe-WEB-pages.pdf</ref>. Atkūrimo koncepcija rėmėsi Vakarų universitetų tradicija ir [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] liberaliojo lavinimo modeliu<ref name=":5" /><ref name=":4" /><ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/jav-modeliu-paremtos-artes-liberales-studijos-vdu-issukius-atremti-pasirengusioms-asmenybems-ugdyti-233-2245838</ref>. 1990 m. įsteigtas Biznio ir vadybos fakultetas (nuo 1992 m. – Ekonomikos ir vadybos fakultetas, EVF)<ref name=":3" />. Pirmuoju atkurtos struktūros dekanu tapo prof. habil. dr. Povilas Zakarevičius. Šiuo laikotarpiu fakultetas aktyviai bendradarbiavo su Vakarų universitetais ir lietuvių diasporos mokslininkais<ref>https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/c0ccd250-7c6d-43ca-817d-99d6e0eca3c8/content</ref>. Nuo 1999 m. Vilniuje kartu su [[BMI]] Executive Institute ir partneriais (HEC Paris, UCLouvain, NHH) vykdoma Executive MBA programa<ref>[https://www.bmiinstitute.com/about-us/?utm_source=chatgpt.com https://www.bmiinstitute.com/about-us/] </ref>. '''Dekanas:''' prof. habil. dr. '''[[Povilas Zakarevičius]]''' (1990–1998)<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/povilas-zakarevicius/</ref>. === Struktūros formavimas (1997–2009) === [[Vaizdas:Zigmas-lydeka.jpg|miniatiūra|213x213px|Prof. dr. Zigmas Lydeka. VDU EVF dekanas (1998-2002).]] [[Vaizdas:Pranas-Zukauskas.jpg|miniatiūra|241x241px|Prof. dr. Pranas Žukauskas. VDU EVF dekanas (2002-2015).]] 1997 m. fakultetas perėjo prie klasikinių universiteto akademinių padalinių: įkurtos '''Ekonomikos ir finansų''' bei '''Vadybos''' katedros<ref name=":6">https://www.vdu.lt/lt/person/zigmas-lydeka-2/</ref><ref name=":7">https://www.vdu.lt/lt/person/8-pranas-zukauskas/ </ref>. 2000 m. Ekonomikos ir finansų katedra reorganizuota į dvi atskiras – '''[[Ekonomika|Ekonomikos]]''' ir '''[[Finansai|Finansų]]''' katedras<ref>https://www.vdu.lt/cris/entities/orgunit/cce91200-e75f-4de0-abff-0f92b4cc3ad5</ref>. 2009 m. įkurta atskira '''[[Marketingas|Marketingo]] katedra'''<ref>https://www.vdu.lt/cris/entities/orgunit/3ec22c65-b4f3-4b48-b5b4-424bb1e6dfee</ref>, atliepusi augančią rinkodaros studijų ir tyrimų paklausą. Greta studijų plėtota tarptautinė partnerystė, stiprėjo dėstytojų dalyvavimas projektuose ir konferencijose, didėjo studentų tarptautiškumas<ref>[https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/files/Universiteto%20veiklos%20ataskaita%202010.pdf?utm_source=chatgpt.com https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/files/Universiteto%20veiklos%20ataskaita%202010.pdf]</ref>. '''Dekanai:''' prof. '''[[Zigmas Lydeka]]''' (1998–2002)<ref name=":6" />; prof. '''[[Pranas Žukauskas]]''' (2002–2015)<ref name=":7" />. === Klasteriai ir tarptautiškumo stiprinimas (2010–2020) === [[Vaizdas:Rita-Bendaraviciene.png|miniatiūra|240x240px|Prof. dr. Rita Bendaravičienė. VDU EVF dekanė (2015-2025).]] Po 2010 m. EVF dalį akademinės veiklos perskirstė per tarpdisciplininius mokslo klasterius. <ref name=":8">https://evf.vdu.lt/mokslas-ir-verslas/mokslo-klasteriai/</ref> 2012 m. įsteigti pirmieji du klasteriai: „Vadybinės transformacijos socialiai darniai visuomenei ir konkurencingai valstybei“ ir „Marketingo vadyba šiuolaikinėje aplinkoje“, vėliau telkę įvairių katedrų tyrėjus ir doktorantus <ref name=":8" />. 2017 m. pradėta vykdyti Sporto verslo vadybos magistro studijų kryptis bendradarbiaujant su „[[Euroleague Basketball]]“; programos sesijos vykdomos ir tarptautinių krepšinio renginių metu, įtraukiant sporto industrijos praktikų paskaitas<ref name=":9">https://evf.vdu.lt/vdu-ir-eurolyga-vykdys-nauja-studiju-programa/</ref>. Šiuo laikotarpiu didėjo studijų anglų kalba pasiūla ir vizituojančių dėstytojų skaičius. '''Dekanas:''' prof. '''Pranas Žukauskas''' (iki 2015 m.); prof. '''[[Rita Bendaravičienė]]''' (nuo 2015 m.). === Tarptautinis pripažinimas ir dabartis (nuo 2020 m.) === [[Vaizdas:Asta-Kyguoliene.jpg|miniatiūra|200x200px|Doc. dr. Asta Kyguolienė. VDU EVF dekanė (nuo 2025).]] 2022 m. EVF tapo EFMD (European Foundation for Management Development) nariu<ref>[https://blog.efmdglobal.org/2022/12/19/efmd-welcomes-23-new-members/?utm_source=chatgpt.com https://blog.efmdglobal.org/2022/12/19/efmd-welcomes-23-new-members/]</ref><ref>[https://evf.vdu.lt/en/faculty-of-economics-and-management-has-become-a-member-of-efmd/?utm_source=chatgpt.com https://evf.vdu.lt/en/faculty-of-economics-and-management-has-become-a-member-of-efmd/]</ref>. VDU, įskaitant fakultetą, dalyvauja Transform4Europe Europos universitetų aljanse<ref>https://www.vdu.lt/en/international-cooperation/european-university-transform4europe/?utm_source=chatgpt.com</ref>. VDU entreprenerystės centras „MINDED“ plėtoja kūrybiško verslumo iniciatyvas; 2018 m. „Verslumo akademijos“ projektas pateko į Europos verslumo skatinimo apdovanojimų (EEPA) finalinį trejetą „Investicijų į verslumo įgūdžius“ kategorijoje<ref>https://minded.lt/apie-mus-2/</ref>. 2024 m. universitetas pažymėjo dešimtą iš eilės „Eduniversal“ apdovanojimą, skiriamą mokykloms su 3 palmių („Excellent Business School“) įvertinimu<ref>https://www.facebook.com/VDUEVF/photos/d41d8cd9/1423674213091812/</ref>. '''Dekanai:''' prof. '''Rita Bendaravičienė''' (2015–2025); '''doc. dr. Asta Kyguolienė''' (nuo 2025 m.). == Dekanai (nuo fakulteto atkūrimo) == * '''Prof. habil. dr. Povilas Zakarevičius''' – dekanas 1990–1998. * '''Prof. dr. Zigmas Lydeka''' – dekanas 1998–2002. * '''Prof. dr. Pranas Žukauskas''' – dekanas 2002–2015. * '''Prof. dr. Rita Bendaravičienė''' – dekanė 2015–2025. * '''Doc. dr. Asta Kyguolienė''' – dekanė nuo 2025 m. == Studijų programos == === Bakalauro studijos === Fakultete vykdomos pirmosios pakopos studijos šiomis programomis<ref>https://evf.vdu.lt/studijos/studiju-programos/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250908034537/https://evf.vdu.lt/studijos/studiju-programos/ |date=2025-09-08 }}</ref>: * Ekonomika (lietuvių k.) * Marketingas (lietuvių k.) * Kūrybiško verslo ir inovacijų dizainas (lietuvių k.) * Verslo administravimas (lietuvių ir anglų k.) * Ekonomika ir finansai (anglų k.) === Magistrantūros studijos === ==== Nuolatinės magistrantūros programos ==== * Finansai (lietuvių k.); * Marketingas ir tarptautinė komercija (lietuvių ir anglų k.); * Reklamos vadyba (lietuvių k.); * Strateginis organizacijų valdymas (lietuvių k.); * Tarptautinė ekonomika (lietuvių k.). Nuolatinių magistrantūros programų turi dvigubo diplomo galimybes su Liuveno katalikiškojo universiteto Vadybos mokykla (Belgija), Trento universitetu (Italija) ir Aveiro universitetu (Portugalija)<ref>https://evf.vdu.lt/stojantiems/magistranturos-studijos/</ref>. ==== Podiplominės (ištęstinės) magistrantūros programos. ==== * Marketingas ir pardavimai (lietuvių k.); * Verslas ir entreprenerystė (lietuvių k.). ==== Vadovų magistrantūros studijos ==== * [https://sportsbusinessmba.net Sports Business] by EB Institute (anglų k.); * [[Baltijos vadybos institutas|BMI]] Tarptautinė verslo vadyba vadovams (anglų k.). Sports Business (sporto vadybos) programa vykdoma nuo 2017 m. bendradarbiaujant su „[[Euroleague Basketball]]“<ref name=":9" />. === Doktorantūros studijos === Kartu su kitais VDU padaliniais ir partneriais universitetais vykdomos socialinių mokslų srities doktorantūros studijos ekonomikos ir vadybos kryptyse. Šias doktorantūros studijas reglamentuoja jungtinis dokumentas, kuriame nurodyti bendradarbiaujantys universitetai ([[ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas|ISM]], [[Mykolo Romerio universitetas|MRU]], [[Vilniaus universitetas|VU]] ir kt.)<ref>https://www.mruni.eu/wp-content/uploads/2020/07/Ekonomikos_Vadybos-mokslo-doktoranturos-reglamentas_2024.pdf</ref>. Ekonomikos ir vadybos mokslo krypčių doktorantūros studijos VDU EVF vykdomos nuo 1997 m.<ref>https://evf.vdu.lt/stojantiems/doktoranturos/</ref> == Mokslinė veikla == [[Vaizdas:Organizacijų vadyba- sisteminiai tyrimai - Management of Organizations- Systematic Research.jpg|miniatiūra|VDU EVF leidžiamas žurnalas „Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai“.]] Fakultete vykdomi socialinių mokslų tyrimai ekonomikos, finansų, vadybos ir rinkodaros srityse. Rengiama ir dalyvaujama mokslinėse konferencijose; tarp jų vyksta Jaunųjų mokslininkų konferencija <ref>https://evf.vdu.lt/mokslas-ir-verslas/konferencijos/</ref>. Tyrimai organizuojami mokslo klasteriuose <ref>https://evf.vdu.lt/mokslas-ir-verslas/mokslo-klasteriai/</ref>.   === Mokslo klasteriai === Mokslo klasteriams vadovauja prof. dr. [[Aušra Pažėraitė]]. Fakultete veikia trys pagrindiniai mokslo klasteriai (tarpkryptės tyrimų ir dėstymo grupės): * '''Ekonomikos ir finansų klasteris''' (vadovė prof. dr. [[Renata Legenzova]]) apjungia ekonomikos teorijos, taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos sritis. * '''Vadybos klasteris''' (vadovė prof. dr. [[Rita Bendaravičienė]]) apjungia organizacijų vadybos, verslo administravimo, žmogiškųjų išteklių ir verslumo tyrimų kryptis. * '''Marketingo klasteris''' (vadovė prof. dr. [[Lina Pilelienė)]] apjungia marketingo, rinkodaros komunikacijos, pardavimų ir tarptautinio verslo sritis. === Mokslo leidiniai === Nuo 1995 m. leidžiamas recenzuojamas atviros prieigos žurnalas „[[Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai]]“ (angl. ''Management of Organizations: Systematic Research''). Vyriausiasis redaktorius – prof. dr. Giedrius Jucevičius<ref name=":0">https://www.vdu.lt/cris/entities/journal/6e30a7cb-0b3a-4e7f-a87c-7956179cf279</ref>. Žurnalas du kartus per metus publikuojamas bendradarbiaujant su „Sciendo/De Gruyter“ ir yra indeksuojamas „Business Source Ultimate“, DOAJ, CEEOL „Lituanistika“ ir kitose duomenų bazėse <ref name=":0" />.   == Studentų veikla == === Investavimo klubas === Nuo 2022 m. fakultete veikia „Investavimo klubas“, kurio steigėjai – Aistė Dirdaitė ir Simonas Radzevičius<ref>https://investavimas.club/apie-mus/</ref>. Klubo tikslas – ugdyti finansinį raštingumą studentų tarpe. „Investavimo klubas“ nuolat įsitraukia į įvarias nacionalines iniciatyvas, kurias organizuoja „[[Lietuvos bankas]]“. Tarp klubo partnerių – nacionalinis plėtros bankas [[ILTE]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://evf.vdu.lt/ Oficialus VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto tinklalapis] {{Vytauto Didžiojo universitetas}} [[Kategorija:Vadyba Lietuvoje]] [[Kategorija:Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai|Ekonomikos ir vadybos]] 5qeywlfkq2v4qw1riqnq3nnih0ln1ti 0 323610 7956606 7956175 2026-11-01T19:59:30Z Pierre L'iserois 146905 7956606 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Molynė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 54.796 |long = 24.918 |sav = Vilniaus rajono savivaldybė |sen = Dūkštų seniūnija |gyv = 4 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Molỹnė|Molỹnės|š=2016}} |istpav = {{pl|Glinówka}} }} {{Neries RP}} '''Molynė''' – kaimas [[Vilniaus rajono savivaldybė]]je, 8 km nuo [[Dūkštos|Dūkštų]], [[Neris|Neries]] dešiniajame krante, šalimais kelio {{KK108}}, priešais [[Paneriai (Elektrėnai)|Panerius]]. Patenka į [[Neries RP|Neries regioninį parką]]. Ties kaimu šniokščia Molynės rėva. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Vilniaus apskrities Musninkai valsčiuje. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskričiai]], [[Maišiagalos valsčius|Maišiagalos valsčiui]].<ref>''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej'', t. 1, Warszawa 1938, s. 65.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=20|inc=10|incmin=2 |1905|3|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|6|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|11|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|7|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|12|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|9|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|7|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|4|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietės]] a6uxmnjhpcea3uomj52plo92qb75evz 0 331526 7956544 7956448 2026-11-01T15:56:19Z Nestea 25298 7956544 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}}{{Infolentelė chembox|pavadinimas=Osmio tetraoksidas|paveikslėlis=[[File:Osmium-tetroxide-2D-dimensions.svg|150px]]|IUPAC=Osmio tetraoksidas|cheminė informacija=taip|identifikacija=taip|sinpav=taip|sinonimai=Osmio (VIII) oksidas <br> Osmio rūgštis|cheminė formulė=OsO₄|molinė masė=254,2 g/mol|PubChem={{PubChem|30318}}|SMILES=O=[Os](=O)(=O)=O|CAS={{CAS|20816-12-0}}|EC numeris={{EC numeris|244-058-7}}|tankis=4.9 g/cm³|išvaizda=Bespalviai, gelsvi kristalai.|virimo temp=130 °C|lydymosi temp=40.6 °C|pavojus=taip|ES klasifikacija={{Ėsdinanti}} <br> {{Toksiškas}}|NFPA={{nfpa|R=0|M=3|G=1|B=OX}}}} '''Osmio tetraoksidas''' – [[cheminis junginys]], kurio formulė OsO4. Tai yra stiprus oksidatorius, kurio mėginiai dažnai turi gelsvą spalvą, dėl susidariusio [[Osmio dioksidas|osmio dioksido]]. Osmio tetraoksidas yra lakus ir turi [[Chloras|chlorą]] primenantį kvapą. == Sintezė == Junginys gaunamas [[osmis|osmiui]] reaguojant su [[deguonis|deguonimi]]. <chem>Os + 2O2 -> OsO4</chem> == Naudojimas == === Histologinis dažas === [[Vaizdas:Нерв.jpg|kairėje|miniatiūra|223x223px|Nervo skersinis pjūvis, nudažytas osmio rūgštimi.]] Osmio tetraoksidas [[Histologija|histologiniuose]] preparatuose naudojamas dažant ląstelių [[Plazminė membrana|plazminę membraną]], kur osmio tetraoksidas reaguoja su membranoje esančiomis [[Fosfolipidai|fosfolipidų]] galvutėmis, taip sudarydamas kontrastą tarp [[Citoplazma|citoplazmos]]. Osmio tetraoksidas, reaguodamas su dvigubais ryšiais [[Lipidai|lipiduose]], virsta metaliniu osmiu, kuris duoda juodą spalvą. Nervai, apgaubti [[Mielinas|mielino]] dangalu, sudarytu iš riebalų ir baltymų, lengvai reaguoja ir duoda ypatingai ryškią spalvą.<ref>{{Cite book|title=Nerves and Nerve Injuries Vol. 1 {{!}} Chapter 6 - Histologic Examination of Peripheral Nerves|last=|first=|pages=85|url=https://doi.org/10.1016/B978-0-12-410390-0.00006-8|date=2015|publisher=Academic Press|isbn=978-0-12-410390-0}}</ref> == Poveikis žmogaus organizmui == Osmio tetraoksidas yra labai nuodingas. Įkvėptas net nedidelis šio junginio kiekis gali sukelti mirtiną plaučių [[edema|edemą]]. Junginys, patekęs į akis, užteršia [[ragena|rageną]], todėl gali sukelti [[aklumas|aklumą]]. == Šaltiniai == {{išn}} {{chemija-stub}} [[Kategorija:Neorganiniai junginiai]] oww7ik1p6mj4l1ae2n8hbmroyh7358w 0 333911 7956456 6952304 2026-11-01T12:06:29Z ~2026-58074-50 227315 /* Gyventojai */ 7956456 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Trumpiškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.989 |long = 25.891 |sav = Rokiškio rajono savivaldybė |sen = Obelių seniūnija |gyv = 7 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Trùmpiškiai|Trùmpiškių|Trùmpiškiams|Trùmpiškius|Trùmpiškiais|Trùmpiškiuose|š=2002}} }} '''Trumpiškiai''' – kaimas [[Rokiškio rajono savivaldybė]]je, 9 km į šiaurės rytus nuo [[Obeliai|Obelių]], pačiame pasienyje su [[Latvija]] (1 km nuo [[Subatė]]s). == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=250|inc=50|incmin=25 |1902|243|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|130|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|86|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|67|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|37|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|27|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|29|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|7|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Gyventojai === * [[Jurgis Danys]] (1921–2016), gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[Alfonsas Danys]] ([[1924]]– [[2014]]) Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Rokiškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] skheltg5di8him9fbojx2f5bstqszr0 7956457 7956456 2026-11-01T12:07:43Z ~2026-58074-50 227315 /* Gyventojai */ 7956457 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Trumpiškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.989 |long = 25.891 |sav = Rokiškio rajono savivaldybė |sen = Obelių seniūnija |gyv = 7 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Trùmpiškiai|Trùmpiškių|Trùmpiškiams|Trùmpiškius|Trùmpiškiais|Trùmpiškiuose|š=2002}} }} '''Trumpiškiai''' – kaimas [[Rokiškio rajono savivaldybė]]je, 9 km į šiaurės rytus nuo [[Obeliai|Obelių]], pačiame pasienyje su [[Latvija]] (1 km nuo [[Subatė]]s). == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=250|inc=50|incmin=25 |1902|243|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|130|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|86|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|67|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|37|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|27|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|29|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|7|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Gyventojai === * [[Jurgis Danys]] (1921–2016), gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[Alfonsas Danys]] ([[1924]]–[[2014]]) Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Rokiškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] tnjubvaa19yyf3imqsghqj26pougshv 7956459 7956457 2026-11-01T12:11:33Z Zilvinasdanys 98604 /* Šaltiniai */ 7956459 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Trumpiškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.989 |long = 25.891 |sav = Rokiškio rajono savivaldybė |sen = Obelių seniūnija |gyv = 7 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Trùmpiškiai|Trùmpiškių|Trùmpiškiams|Trùmpiškius|Trùmpiškiais|Trùmpiškiuose|š=2002}} }} '''Trumpiškiai''' – kaimas [[Rokiškio rajono savivaldybė]]je, 9 km į šiaurės rytus nuo [[Obeliai|Obelių]], pačiame pasienyje su [[Latvija]] (1 km nuo [[Subatė]]s). == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=250|inc=50|incmin=25 |1902|243|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|130|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|86|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|67|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|37|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|27|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|29|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|7|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Gyventojai === * [[Jurgis Danys]] (1921–2016), gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[Alfonsas Danys]] ([[1924]]–[[2014]]) Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Šaltiniai == [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/]{{Išnašos}} [[Kategorija:Rokiškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] ckqsuhve6vq6u2jh02zwwkzpp08vu11 7956460 7956459 2026-11-01T12:18:35Z Zilvinasdanys 98604 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/Zilvinasdanys|Zilvinasdanys]] ([[Naudotojo aptarimas:Zilvinasdanys|Aptarimas]]) darytas keitimas 7956459 7956460 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Trumpiškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.989 |long = 25.891 |sav = Rokiškio rajono savivaldybė |sen = Obelių seniūnija |gyv = 7 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Trùmpiškiai|Trùmpiškių|Trùmpiškiams|Trùmpiškius|Trùmpiškiais|Trùmpiškiuose|š=2002}} }} '''Trumpiškiai''' – kaimas [[Rokiškio rajono savivaldybė]]je, 9 km į šiaurės rytus nuo [[Obeliai|Obelių]], pačiame pasienyje su [[Latvija]] (1 km nuo [[Subatė]]s). == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=250|inc=50|incmin=25 |1902|243|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|130|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|86|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|67|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|37|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|27|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|29|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|7|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Gyventojai === * [[Jurgis Danys]] (1921–2016), gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[Alfonsas Danys]] ([[1924]]–[[2014]]) Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Rokiškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] tnjubvaa19yyf3imqsghqj26pougshv 0 342349 7956754 7169998 2026-11-02T09:16:56Z Vygandas Povilas 225611 Papildžiau informacija apie publikuotus R. Lankausko ir V. Sirijos Giros romanus, kurie buvo sukritikuoti. 7956754 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Pergalė|}} '''Pergalė''' – [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] mėnesinis literatūros, meno, kritikos ir publicistikos [[žurnalas (spauda)|žurnalas]], leistas [[1942]]–[[1990]] m. == Istorija == [[1942]] m. ėjo [[Balachna|Balachnoje]] ([[Nižnij Novgorodo sritis]]) kaip [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] [[16-oji lietuviškoji divizija|16-osios lietuviškosios divizijos]] laikraščio „[[Tėvynė šaukia]]“ literatūrinis priedas; išėjo 2 numeriai. [[1943]]–[[1944]] m. – LTSR rašytojų sąjungos almanachas; išėjo 2 knygos. Nuo [[1945]] m. buvo leidžiamas [[Vilnius|Vilniuje]]. [[Tiražas]] [[1982]] m. – 22 400 egz., [[1986]] m. – 23 300 egz., [[1990]] m. – 27 700 egz. Nuo [[1991]] m. vietoje „Pergalės“ leidžiamas žurnalas „[[Metai (žurnalas)|Metai]]“. Skelbė grožinės literatūros kūrinius, literatūros, dailės, muzikos, teatro kritikos, publicistikos straipsnius, spausdino dailės kūrinių reprodukcijas, kultūrinio gyvenimo kroniką. Žurnale buvo publikuojami ir kūriniai, kuriuos po to aštriai kritikuodavo to meto socialistinio realizmo principus gynę kritikai: 1960 m. [[Vytautas Sirijos Gira|Vytauto Sirijos Giros]] romanas "Voratinkliai draikės be vėjo" (leidyklos išleistas tik 1968 m.), 1963 m. [[Romualdas Lankauskas|Romualdo Lankausko]] romanas "Tiltas į jūrą" (leidyklos išleistas tik 1985 m.). Pažymėtina, kad tuo metu žurnalo vyr. redaktoriumi buvo [[Vladas Mozūriūnas]], 1964 m. netekęs šių pareigų. Redakcijoje dirbo: [[Liudvikas Gadeikis]], [[Danielius Mušinskas]]. == Vyriausieji redaktoriai == * [[Juozas Pajaujis]] – [[1942]] m. * [[Kostas Korsakas]] – [[1943]]–[[1944]] m. * [[Petras Cvirka]] – [[1945]] m. * [[Juozas Baltušis]] – [[1946]]–[[1954]] m. * [[Jonas Šimkus (1906)|Jonas Šimkus]] – [[1954]]–[[1958]] m. * [[Vladas Mozūriūnas]] – [[1958]]–[[1964]] m. * [[Algimantas Baltakis]] – [[1964]]–[[1976]] m. ir [[1985]]–[[1990]] m. * [[Juozas Macevičius (1928)|Juozas Macevičius]] – [[1976]]–[[1985]] m. * [[Juozas Aputis]] – [[1990]] m. <ref>{{ŽE|384}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Lietuvos literatūros spauda]] [[Kategorija:Lietuvos meno spauda]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] rsqzs3ydyanvuqzcblvgz8sfmrphodf 0 351375 7956672 7772817 2026-11-01T22:11:29Z ~2026-58229-74 227358 /* */ 7956672 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1983|02|05|T}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[rusai|rusė]] | aktyvumo metai = 2005 m. – dabar | pilietybė = | tėvas = | motina = Natalija Ivanova | sutuoktinis = [[Deivydas Zvonkus]],<br /> Danielius Bunkus,<br />Edgaras Eidėjus | vaikai = Kristupas Bunkus | veikla = estrados dainininkė | sritis = [[popmuzika]] | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * „Aukso lašas 2021“ | parašas = | pastabos = }} '''Natalija Eidėja''' (2005–2011 m. '''Zvonkė''', nuo 2011 m. '''Bunkė'''; g. [[1983]] m. [[vasario 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[pop]]muzikos atlikėja, merginų grupių „[[YVA]]“, „Pop Ladies“ įkūrėja, dainininkė, elektroninės parduotuvės „HomeByNB“ įkūrėja. == Biografija == Gimė rusų [[sentikybė|sentikių]] šeimoje.<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2019/01/06/news/natalija-bunke-ir-kristina-ivanova-sentikiu-kucias-svencia-su-mylimaisiais-8779183 Natalija Bunkė ir Kristina Ivanova sentikių Kūčias švenčia su mylimaisiais, 2019-01-06]</ref> [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Juozo Gruodžio muzikos mokykloje]] lankė chorinį dirigavimą, skambino [[pianinas|pianinu]], dalyvavo „[[Dainų dainelė]]s“ konkurse. 2001 m. baigė [[Kauno Pilėnų progimnazija|Kauno Pilėnų vidurinę mokyklą]].<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/afisa/populiarus-atlikejai-paskutini-skambuti-vadina-ispudingiausia-gyvenimo-svente-n91466 Populiarūs atlikėjai „Paskutinį skambutį“ vadina įspūdingiausia gyvenimo švente, 2007-04-26]</ref> [[KTU|Kauno technologijos universitete]] studijavo statybos inžineriją (nebaigė). [[2005]] m. įkūrė [[pop]]muzikos grupę „[[YVA]]“ (''Ypatingai Viliojanti Atrakcija''). 2007 m. dalyvavo [[LTV]] projekte „Šokių dešimtukas“. [[2009]] m. dalyvavo [[Lietuva 2009 m. Eurovizijoje|Lietuvos Eurovizijos atrankoje]]. [[2010]] m. šou renginyje „[[Žvaigždžių duetai]]“ laimėjo 3-ąją vietą (kartu su renginių vedėju [[Vitalijus Cololo|Vitalijumi Cololo]]). Vedė televizijos laidas „L.T. paparacai“ ([[TV3]], 2008 m.), „Mano vyras gali“ ([[LNK]], 2012 m.), „[[Radži Aleksandrovičius|Radži]] ieško žmonos“ (LNK, 2012 m.), „Žvaigždžių duetai“ (LNK, 2013 m.), sezoninę laidą „Vasara su „Ambrozija“ (TV3, 2008 m.). [[2011]] m. gruodžio mėn. paskelbė apie grupės „YVA“ veiklos pabaigą. [[2012]] m. su [[Katažina Zvonkuvienė|Katažina Nemycko]], [[Liepa Mondeikaitė|Liepa Mondeikaite]] ir Oksana Pikul susibūrė į naują grupę „[[Pop Ladies]]“.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/muzika/natalija-bunke-subure-nauja-grupe-pop-ladies-su-katazina-liepa-ir-oksana-1054-227637#ixzz2I3Jy5joT Natalija Bunkė subūrė naują grupę „Pop Ladies“ su Katažina, Liepa ir Oksana, 2012-06-19]</ref> 2020 m. lapkričio mėn. įkūrė elektroninę parduotuvę „Home decor by NB“. == Asmeninis gyvenimas == 2005 m. rugpjūčio 12 d. Kauno civilinės metrikacijos skyriuje susituokė su grupės „[[B'Avarija]]“ dainininku [[Deivydas Zvonkus|Deivydu Zvonkumi]] (g. 1977) ir tapo Natalija Zvonke. 2010 m. rugsėjo mėn. pora išsiskyrė. 2011 m. birželio mėn. antrąkart ištekėjo už verslininko Danieliaus Bunkaus (g. 1976), su kuriuo 2011 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje susilaukė sūnaus Kristupo. <ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/natalija-bunke-pagimde-sunu-1050-164940 Natalija Bunkė pagimdė sūnų, 2011-08-15]</ref> 2013 m. pora išsiskyrė. Natalija pasiliko Bunkės pavardę. <ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/paaiskejo-kokia-pavarde-po-skyrybu-pasirinks-n-bunke-63223540 Paaiškėjo, kokią pavardę po skyrybų pasirinks N. Bunkė, 2013-11-07]</ref> 2016 m. sūnus Kristupas pagal rusų sentikių tradicijas pakrikštytas [[Klaipėdos sentikių cerkvė]]je. <ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/natalija-ir-danielius-bunkai-klaipedoje-per-penktaji-gimtadieni-pakrikstijo-sunu-kristupa-1050-669119 Natalija Bunkė ir Danielius Bunkus Klaipėdos cerkvėje pakrikštijo sūnų Kristupą, 2016-08-15]</ref> 2021 m. rugsėjo 16 d. viešbučio ir restorano „Stikliai“ kiemelyje ištekėjo už buvusio policijos tyrėjo Edgaro Eidėjaus (g. 1991). <ref>[https://old.zmones.lt/naujiena/susituoke-natalija-bunke-ir-edgaras-eidejus-pries-vestuves-maljorkoje-ceremonija-vilniaus-sirdyje.03c0415b-10a9-11ec-b17e-aa00003c90d0 Susituokė Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus: prieš vestuves Maljorkoje – ceremonija Vilniaus širdyje, 2021-09-16]</ref> Sesuo Kristina Ivanova (g. 1987), verslininkė, buvusi merginų grupių „YVA“, vėliau „ŠarkA“, nuo 2014 m. „Magnit“ narė. == Apdovanojimai == {| class="wikitable" |- ! Metai ! Apdovanojimas ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="1" | 2022 | rowspan="1" | [[Lietaus muzikos apdovanojimai|Aukso lašas 2021]] | Metų daina | „Mano širdis vanduo“ | {{laimėjo}} |- | rowspan="1" | 2023 | rowspan="1" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]] | Metų daina – kūrinys | „Panelė verta milijono“ <small>(kartu su [[Remis Retro]])</small> | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | 2024 | rowspan="1" | [[Lietaus muzikos apdovanojimai|Aukso lašas 2023]] | Metų atlikėja | | {{laimėjo}} |- | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2023|M.A.M.A. 2023]] | Metų tradicinės popmuzikos grupė / atlikėjas/-a | | {{laimėjo}} |- | Metų atlikėjas/-a | | {{nominacija}} |- | rowspan="2" | 2025 | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]]<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/zalgirio-arena-drebina-muzikine-m-a-m-a-kas-taps-metu-geriausiais-1050-2382806|title=M.A.M.A drebino areną: triumfavo Jessica Shy, Free Finga, „Žemaitukai“, staigmena – „Kamanių šilelis“ ir Žvagulis|publisher=[[15min.lt]]|date=2025-01-24|accessdate=2025-02-05}}</ref> | Metų tradicinės pop muzikos grupė / atlikėjai | | {{nominacija}} |- | Metų koncertinė grupė / atlikėjai | | {{nominacija}} |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.natalijabunke.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231217202231/https://www.natalijabunke.lt/ |date=2023-12-17 }} {{DEFAULTSORT:Bunkė}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Lietuvos laidų vedėjai]] [[Kategorija:Lietuvos rusai]] 0begop0swp3pwdfa38ykfvq6k6ud9v3 7956673 7956672 2026-11-01T22:12:29Z ~2026-58229-74 227358 Pavardė pasikeitus 7956673 wikitext text/x-wiki '''Natalija Eidėja''' (2005–2011 m. '''Zvonkė''', nuo 2011 m. '''Bunkė'''; g. [[1983]] m. [[vasario 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[pop]]muzikos atlikėja, merginų grupių „[[YVA]]“, „Pop Ladies“ įkūrėja, dainininkė, elektroninės parduotuvės „HomeByNB“ įkūrėja. == Biografija == Gimė rusų [[sentikybė|sentikių]] šeimoje.<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2019/01/06/news/natalija-bunke-ir-kristina-ivanova-sentikiu-kucias-svencia-su-mylimaisiais-8779183 Natalija Bunkė ir Kristina Ivanova sentikių Kūčias švenčia su mylimaisiais, 2019-01-06]</ref> [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Juozo Gruodžio muzikos mokykloje]] lankė chorinį dirigavimą, skambino [[pianinas|pianinu]], dalyvavo „[[Dainų dainelė]]s“ konkurse. 2001 m. baigė [[Kauno Pilėnų progimnazija|Kauno Pilėnų vidurinę mokyklą]].<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/afisa/populiarus-atlikejai-paskutini-skambuti-vadina-ispudingiausia-gyvenimo-svente-n91466 Populiarūs atlikėjai „Paskutinį skambutį“ vadina įspūdingiausia gyvenimo švente, 2007-04-26]</ref> [[KTU|Kauno technologijos universitete]] studijavo statybos inžineriją (nebaigė). [[2005]] m. įkūrė [[pop]]muzikos grupę „[[YVA]]“ (''Ypatingai Viliojanti Atrakcija''). 2007 m. dalyvavo [[LTV]] projekte „Šokių dešimtukas“. [[2009]] m. dalyvavo [[Lietuva 2009 m. Eurovizijoje|Lietuvos Eurovizijos atrankoje]]. [[2010]] m. šou renginyje „[[Žvaigždžių duetai]]“ laimėjo 3-ąją vietą (kartu su renginių vedėju [[Vitalijus Cololo|Vitalijumi Cololo]]). Vedė televizijos laidas „L.T. paparacai“ ([[TV3]], 2008 m.), „Mano vyras gali“ ([[LNK]], 2012 m.), „[[Radži Aleksandrovičius|Radži]] ieško žmonos“ (LNK, 2012 m.), „Žvaigždžių duetai“ (LNK, 2013 m.), sezoninę laidą „Vasara su „Ambrozija“ (TV3, 2008 m.). [[2011]] m. gruodžio mėn. paskelbė apie grupės „YVA“ veiklos pabaigą. [[2012]] m. su [[Katažina Zvonkuvienė|Katažina Nemycko]], [[Liepa Mondeikaitė|Liepa Mondeikaite]] ir Oksana Pikul susibūrė į naują grupę „[[Pop Ladies]]“.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/muzika/natalija-bunke-subure-nauja-grupe-pop-ladies-su-katazina-liepa-ir-oksana-1054-227637#ixzz2I3Jy5joT Natalija Bunkė subūrė naują grupę „Pop Ladies“ su Katažina, Liepa ir Oksana, 2012-06-19]</ref> 2020 m. lapkričio mėn. įkūrė elektroninę parduotuvę „Home decor by NB“. == Asmeninis gyvenimas == 2005 m. rugpjūčio 12 d. Kauno civilinės metrikacijos skyriuje susituokė su grupės „[[B'Avarija]]“ dainininku [[Deivydas Zvonkus|Deivydu Zvonkumi]] (g. 1977) ir tapo Natalija Zvonke. 2010 m. rugsėjo mėn. pora išsiskyrė. 2011 m. birželio mėn. antrąkart ištekėjo už verslininko Danieliaus Bunkaus (g. 1976), su kuriuo 2011 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje susilaukė sūnaus Kristupo. <ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/natalija-bunke-pagimde-sunu-1050-164940 Natalija Bunkė pagimdė sūnų, 2011-08-15]</ref> 2013 m. pora išsiskyrė. Natalija pasiliko Bunkės pavardę. <ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/paaiskejo-kokia-pavarde-po-skyrybu-pasirinks-n-bunke-63223540 Paaiškėjo, kokią pavardę po skyrybų pasirinks N. Bunkė, 2013-11-07]</ref> 2016 m. sūnus Kristupas pagal rusų sentikių tradicijas pakrikštytas [[Klaipėdos sentikių cerkvė]]je. <ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/natalija-ir-danielius-bunkai-klaipedoje-per-penktaji-gimtadieni-pakrikstijo-sunu-kristupa-1050-669119 Natalija Bunkė ir Danielius Bunkus Klaipėdos cerkvėje pakrikštijo sūnų Kristupą, 2016-08-15]</ref> 2021 m. rugsėjo 16 d. viešbučio ir restorano „Stikliai“ kiemelyje ištekėjo už buvusio policijos tyrėjo Edgaro Eidėjaus (g. 1991). <ref>[https://old.zmones.lt/naujiena/susituoke-natalija-bunke-ir-edgaras-eidejus-pries-vestuves-maljorkoje-ceremonija-vilniaus-sirdyje.03c0415b-10a9-11ec-b17e-aa00003c90d0 Susituokė Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus: prieš vestuves Maljorkoje – ceremonija Vilniaus širdyje, 2021-09-16]</ref> Sesuo Kristina Ivanova (g. 1987), verslininkė, buvusi merginų grupių „YVA“, vėliau „ŠarkA“, nuo 2014 m. „Magnit“ narė. == Apdovanojimai == {| class="wikitable" |- ! Metai ! Apdovanojimas ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="1" | 2022 | rowspan="1" | [[Lietaus muzikos apdovanojimai|Aukso lašas 2021]] | Metų daina | „Mano širdis vanduo“ | {{laimėjo}} |- | rowspan="1" | 2023 | rowspan="1" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]] | Metų daina – kūrinys | „Panelė verta milijono“ <small>(kartu su [[Remis Retro]])</small> | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | 2024 | rowspan="1" | [[Lietaus muzikos apdovanojimai|Aukso lašas 2023]] | Metų atlikėja | | {{laimėjo}} |- | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2023|M.A.M.A. 2023]] | Metų tradicinės popmuzikos grupė / atlikėjas/-a | | {{laimėjo}} |- | Metų atlikėjas/-a | | {{nominacija}} |- | rowspan="2" | 2025 | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]]<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/zalgirio-arena-drebina-muzikine-m-a-m-a-kas-taps-metu-geriausiais-1050-2382806|title=M.A.M.A drebino areną: triumfavo Jessica Shy, Free Finga, „Žemaitukai“, staigmena – „Kamanių šilelis“ ir Žvagulis|publisher=[[15min.lt]]|date=2025-01-24|accessdate=2025-02-05}}</ref> | Metų tradicinės pop muzikos grupė / atlikėjai | | {{nominacija}} |- | Metų koncertinė grupė / atlikėjai | | {{nominacija}} |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.natalijabunke.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231217202231/https://www.natalijabunke.lt/ |date=2023-12-17 }} {{DEFAULTSORT:Bunkė}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Lietuvos laidų vedėjai]] [[Kategorija:Lietuvos rusai]] 0zdwn4zzh8wtqb2km35vwequtf1d39u 7956722 7956673 2026-11-02T07:03:56Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-58229-74 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Paxea keitimas) 7772817 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1983|02|05|T}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[rusai|rusė]] | aktyvumo metai = 2005 m. – dabar | pilietybė = | tėvas = | motina = Natalija Ivanova | sutuoktinis = [[Deivydas Zvonkus]],<br /> Danielius Bunkus,<br />Edgaras Eidėjus | vaikai = Kristupas Bunkus | veikla = estrados dainininkė | sritis = [[popmuzika]] | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * „Aukso lašas 2021“ | parašas = | pastabos = }} '''Natalija Ivanova''' (2005–2011 m. '''Zvonkė''', nuo 2011 m. '''Bunkė'''; g. [[1983]] m. [[vasario 5]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[pop]]muzikos atlikėja, merginų grupių „[[YVA]]“, „Pop Ladies“ įkūrėja, dainininkė, elektroninės parduotuvės „HomeByNB“ įkūrėja. == Biografija == Gimė rusų [[sentikybė|sentikių]] šeimoje.<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2019/01/06/news/natalija-bunke-ir-kristina-ivanova-sentikiu-kucias-svencia-su-mylimaisiais-8779183 Natalija Bunkė ir Kristina Ivanova sentikių Kūčias švenčia su mylimaisiais, 2019-01-06]</ref> [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|Juozo Gruodžio muzikos mokykloje]] lankė chorinį dirigavimą, skambino [[pianinas|pianinu]], dalyvavo „[[Dainų dainelė]]s“ konkurse. 2001 m. baigė [[Kauno Pilėnų progimnazija|Kauno Pilėnų vidurinę mokyklą]].<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/afisa/populiarus-atlikejai-paskutini-skambuti-vadina-ispudingiausia-gyvenimo-svente-n91466 Populiarūs atlikėjai „Paskutinį skambutį“ vadina įspūdingiausia gyvenimo švente, 2007-04-26]</ref> [[KTU|Kauno technologijos universitete]] studijavo statybos inžineriją (nebaigė). [[2005]] m. įkūrė [[pop]]muzikos grupę „[[YVA]]“ (''Ypatingai Viliojanti Atrakcija''). 2007 m. dalyvavo [[LTV]] projekte „Šokių dešimtukas“. [[2009]] m. dalyvavo [[Lietuva 2009 m. Eurovizijoje|Lietuvos Eurovizijos atrankoje]]. [[2010]] m. šou renginyje „[[Žvaigždžių duetai]]“ laimėjo 3-ąją vietą (kartu su renginių vedėju [[Vitalijus Cololo|Vitalijumi Cololo]]). Vedė televizijos laidas „L.T. paparacai“ ([[TV3]], 2008 m.), „Mano vyras gali“ ([[LNK]], 2012 m.), „[[Radži Aleksandrovičius|Radži]] ieško žmonos“ (LNK, 2012 m.), „Žvaigždžių duetai“ (LNK, 2013 m.), sezoninę laidą „Vasara su „Ambrozija“ (TV3, 2008 m.). [[2011]] m. gruodžio mėn. paskelbė apie grupės „YVA“ veiklos pabaigą. [[2012]] m. su [[Katažina Zvonkuvienė|Katažina Nemycko]], [[Liepa Mondeikaitė|Liepa Mondeikaite]] ir Oksana Pikul susibūrė į naują grupę „[[Pop Ladies]]“.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/muzika/natalija-bunke-subure-nauja-grupe-pop-ladies-su-katazina-liepa-ir-oksana-1054-227637#ixzz2I3Jy5joT Natalija Bunkė subūrė naują grupę „Pop Ladies“ su Katažina, Liepa ir Oksana, 2012-06-19]</ref> 2020 m. lapkričio mėn. įkūrė elektroninę parduotuvę „Home decor by NB“. == Asmeninis gyvenimas == 2005 m. rugpjūčio 12 d. Kauno civilinės metrikacijos skyriuje susituokė su grupės „[[B'Avarija]]“ dainininku [[Deivydas Zvonkus|Deivydu Zvonkumi]] (g. 1977) ir tapo Natalija Zvonke. 2010 m. rugsėjo mėn. pora išsiskyrė. 2011 m. birželio mėn. antrąkart ištekėjo už verslininko Danieliaus Bunkaus (g. 1976), su kuriuo 2011 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje susilaukė sūnaus Kristupo. <ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/natalija-bunke-pagimde-sunu-1050-164940 Natalija Bunkė pagimdė sūnų, 2011-08-15]</ref> 2013 m. pora išsiskyrė. Natalija pasiliko Bunkės pavardę. <ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/paaiskejo-kokia-pavarde-po-skyrybu-pasirinks-n-bunke-63223540 Paaiškėjo, kokią pavardę po skyrybų pasirinks N. Bunkė, 2013-11-07]</ref> 2016 m. sūnus Kristupas pagal rusų sentikių tradicijas pakrikštytas [[Klaipėdos sentikių cerkvė]]je. <ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/natalija-ir-danielius-bunkai-klaipedoje-per-penktaji-gimtadieni-pakrikstijo-sunu-kristupa-1050-669119 Natalija Bunkė ir Danielius Bunkus Klaipėdos cerkvėje pakrikštijo sūnų Kristupą, 2016-08-15]</ref> 2021 m. rugsėjo 16 d. viešbučio ir restorano „Stikliai“ kiemelyje ištekėjo už buvusio policijos tyrėjo Edgaro Eidėjaus (g. 1991). <ref>[https://old.zmones.lt/naujiena/susituoke-natalija-bunke-ir-edgaras-eidejus-pries-vestuves-maljorkoje-ceremonija-vilniaus-sirdyje.03c0415b-10a9-11ec-b17e-aa00003c90d0 Susituokė Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus: prieš vestuves Maljorkoje – ceremonija Vilniaus širdyje, 2021-09-16]</ref> Sesuo Kristina Ivanova (g. 1987), verslininkė, buvusi merginų grupių „YVA“, vėliau „ŠarkA“, nuo 2014 m. „Magnit“ narė. == Apdovanojimai == {| class="wikitable" |- ! Metai ! Apdovanojimas ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="1" | 2022 | rowspan="1" | [[Lietaus muzikos apdovanojimai|Aukso lašas 2021]] | Metų daina | „Mano širdis vanduo“ | {{laimėjo}} |- | rowspan="1" | 2023 | rowspan="1" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]] | Metų daina – kūrinys | „Panelė verta milijono“ <small>(kartu su [[Remis Retro]])</small> | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | 2024 | rowspan="1" | [[Lietaus muzikos apdovanojimai|Aukso lašas 2023]] | Metų atlikėja | | {{laimėjo}} |- | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2023|M.A.M.A. 2023]] | Metų tradicinės popmuzikos grupė / atlikėjas/-a | | {{laimėjo}} |- | Metų atlikėjas/-a | | {{nominacija}} |- | rowspan="2" | 2025 | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]]<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/zalgirio-arena-drebina-muzikine-m-a-m-a-kas-taps-metu-geriausiais-1050-2382806|title=M.A.M.A drebino areną: triumfavo Jessica Shy, Free Finga, „Žemaitukai“, staigmena – „Kamanių šilelis“ ir Žvagulis|publisher=[[15min.lt]]|date=2025-01-24|accessdate=2025-02-05}}</ref> | Metų tradicinės pop muzikos grupė / atlikėjai | | {{nominacija}} |- | Metų koncertinė grupė / atlikėjai | | {{nominacija}} |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.natalijabunke.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231217202231/https://www.natalijabunke.lt/ |date=2023-12-17 }} {{DEFAULTSORT:Bunkė}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Lietuvos laidų vedėjai]] [[Kategorija:Lietuvos rusai]] t0f67ejnqtetu0tupemvlq8pcygx4w6 0 351998 7956575 7688162 2026-11-01T17:44:17Z Vaidila 74639 /* Vilnija */ 7956575 wikitext text/x-wiki '''Tuteišiai''' ({{Pl|Tutejszy}}, {{Be|Тутэйшы}}; {{Uk|Тутешній}}; {{Lv|Tuteiši}}) – Rytų Europos kaimo vietovių gyventojų, su neišreikšta tautine tapatybe, savivardis.{{Sfn|Richmond|1995|p=309}} Jų pavadinimas lenkų šnektomis reiškia „čionykščiai“.{{Sfn|Richmond|1995|p=309}}{{Sfn|Lipscomb|1958|p=A4962}}{{Sfn|Lieven|1994|p=160}} Mišrios kilmės gyventojų, gyvenančių [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (ypač [[Polesė]]s ir [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] regionuose) savivardis.{{Citation needed|date=2021 m. liepos mėn.}} Žodis „tuteišiai“ [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] išliko iki XX a. pab.<ref>http://books.google.com/books?id=iz3NACNOpCAC&pg=PA161</ref> == Vilnija == Terminas Lenkijoje pirmąkart oficialiai panaudotas 1922 m. gyventojų surašyme.{{Sfn|Zinkevičius|1994|p=82}} [[1921 m. Lenkijos gyventojų surašymas|1921 m. Lenkijos valdomų žemių surašyme]], 38 943 žmonių užsirašė tuteišiais.<ref name=":0">[http://ukrainianweek.com/History/214203 Polish politics in Volyn], [[The Ukrainian Week]] (21 May 2018)</ref> Po dešimties metų, 1931 m. surašyme, kurio vienas klausimų buvo apie gimtąją kalbą, 707 000 asmenų ją nurodė esant „tuteišių“.<ref name="Piotrowski1998">{{cite book|author=Tadeusz Piotrowski|title=Poland's Holocaust: Ethnic Strife, Collaboration with Occupying Forces and Genocide in the Second Republic, 1918-1947|url=https://books.google.com/books?id=hC0-dk7vpM8C&pg=PA294|year=1998|publisher=McFarland|isbn=978-0-7864-0371-4|page=294}}</ref> Didžioji dauguma tuteišių yra suslavėję lietuviai.{{Sfn|Lipscomb|1958|p=A4962}}{{Sfn|Šapoka|2013|p=216}}{{Sfn|Budreckis|1967}}{{Sfn|Turska|1930|pp=219-225}} Teigiama, kad jie labiau prijaučia [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]] nei [[Lenkijos karalystė|Lenkijos Karalystei]].{{Sfn|Stakauskas|2003|p=302}} Anot kai kurių, tuteišių kalba (''po prostu'') apibūdinama kaip nekategorizuota [[Baltarusių kalba|baltarusių kalbos]] šnekta<ref>http://books.google.com/books?id=7KraXiQo_uIC&pg=PA107#v=onepage&q&f=false</ref>. 2015 m. lenkų lingvistas Miroslaw Jankowiak pareiškė, kad didelė dalis Vilnijos gyventojų, kurie save laiko lenkais kalba ''po prostu'' šnekta.<ref>{{Cite web|last1=Jankowiak |first1=Miroslaw|url=http://zw.lt/opinie/jankowiak-mowa-prosta-jest-dla-mnie-synonimem-gwary-bialoruskiej/|title="Mowa prosta" jest dla mnie synonimem gwary białoruskiej|date = 26 August 2015|language=pl}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Šaltiniai == * {{Cite journal|last=Budreckis|first=Algirdas|date=1967|title=ETNOGRAFINĖS LIETUVOS RYTINĖS IR PIETINĖS SIENOS|url=http://partizanai.org/karys-1967m-7-8/5742-etnografines-lietuvos-rytines-ir-pietines-sienos|journal=[[Karys]]}} * {{Cite web|last=Korniluk|first=Marcin|date=2007|title=Ja tutejszy...|url=http://olszowka.free.ngo.pl/biortute.htm|url-status=live|website=Stowarzyszenie "Olszówka"|language=Lenkų|access-date=2021-08-19|archive-date=2007-09-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20070927194221/http://olszowka.free.ngo.pl/biortute.htm|url-status=unfit}} * {{Cite book|last=Lieven|first=Anatol|url=https://archive.org/details/balticrevolution0000liev/page/160/mode/2up?q=Tuteisi|title=The Baltic revolution: Estonia, Latvia, Lithuania and the path to independence|publisher=Yale University Press|year=1994|isbn=978-0-300-06078-2}} * {{Cite journal|last=Lipscomb|first=Glenard P.|date=29 May 1958|title=Extension of Remarks|url=https://archive.org/details/sim_congressional-record-proceedings-and-debates_may-27-june-19-1958_104_appendix/page/n107/mode/2up?q=Tutejszy|journal=[[Congressional Record]]|volume=104 - Appendix}} * {{Cite web|last=Majecki|first=Henryk|date=2012|title=Problem samookreślenia narodowego Poleszuków w Polsce okresu międzywojennego|trans-title=Tarpukario Lenkijoje esančių polešukų tautinio savivokos problema|url=http://languages.miensk.com/Lang_Eu_As_Af/Indoeuropean/Westpalesian/majecki.htm|url-status=live|website=МОВЫ CВЕТУ [Pasaulio kalbos]|language=Lenkų|access-date=2021-08-19|archive-date=2012-07-15|archive-url=https://archive.today/20120715155200/http://languages.miensk.com/Lang_Eu_As_Af/Indoeuropean/Westpalesian/majecki.htm|url-status=unfit}} * {{Cite book|last=Richmond|first=Yale|url=https://archive.org/details/fromdatoyesunder0000rich/page/308/mode/2up?q=Tutejszy|title=From Da to Yes: understanding the East Europeans|publisher=[[Intercultural Press]]|year=1995|isbn=9781877864308|location=United States of America}} * {{Cite book|last=Stakauskas|first=Juozapas|url=https://archive.org/details/stakauskas-naujieji-nacionalizmai-ir-kataliku-baznycia-lietuvoje-2003/page/302/mode/2up?q=Tutejszy|title=Naujieji nacionalizmai ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje|publisher=Aidai|year=2003|isbn=9955445688}} * {{Cite book|last=Šapoka|first=Adolfas|url=https://archive.org/details/sapoka-rastai-t.-1-2013/page/216/mode/2up?q=Tutejszy|title=Raštai|publisher=Edukologija|year=2013|volume=I - Vilniaus Istorija|location=Vilnius}} * {{Cite book|last=Turska|first=Halina|url=https://kpbc.umk.pl/dlibra/publication/22328/edition/32190|title=Wilno i Ziemia Wilenska|year=1930|volume=I|language=Lenkų|chapter=Język polski na Wileńsczyzne}} * {{Cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-6.-lietuviu.kalba.naujaisiais.laikais.-1994.-lt/page/82/mode/2up?q=Tutejszy|title=Lietuvių kalbos istorija|year=1994|volume=VI - Lietuvių kalba naujaisiais laikais|location=Vilnius|language=lt|author-link=Zigmas Zinkevičius}} {{tauta-stub}} [[Kategorija:Lietuvos gyventojai]] [[Kategorija:Baltarusijos gyventojai]] n45mbrcnqoliqfi8zzyv015bjq8f5py 0 359761 7956480 7831111 2026-11-01T12:59:43Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956480 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = {{PAGENAME}} | origpavadin = {{pl|Gmina Kuźnica}} | herbas = POL gmina Kuźnica COA.jpg | vėliava = | žemėlapis = POL powiat sokolski gmina Kuznica.svg | valstybė = Lenkija | valstRegionoVardas = Vaivadija | valstRegionas = Palenkės vaivadija | valstRegiono2lygioVardas = Apskritis | valstRegionas2lygio = Sokulkos apskritis | admCentras = Kuznica | gyventojumetai = 2008 |gyventoju = 4312 | plotas = 133.41 | teritkodai = | teritkodas = 2011052 | pastokodas = PL 16-123 | telkodas = 85 | tinklalapis = http://ug-kuznica.pbip.pl/ http://ug-kuznica.pbip.pl/ }} '''Kuznicos valsčius''' ({{pl|gmina Kuźnica}}) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Sokulkos apskritis|Sokulkos apskrityje]]. Valsčiaus centras – [[Kuznica]]. Ribojasi su [[Naujadvario valsčius|Naujadvario]], [[Sidros valsčius|Sidros]] ir [[Sokulkos valsčius|Sokulkos]] valsčiais bei [[Baltarusija|Gudija]]. [[Vaizdas:Suvalkutrikampis.jpg|thumb|left|Teritorija priskirta Lietuvai pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]]]] == Istorija == Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo.<ref>Jemielity W. (2002). [https://pcr.uwb.edu.pl/SL/files/SL_2002_13_013.pdf Podziały administracyjne powiatów sokólskiego i dąbrowskiego w latach 1919-2000.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220719160332/https://pcr.uwb.edu.pl/SL/files/SL_2002_13_013.pdf |date=2022-07-19 }} Studia Łomżyńskie, 13, 2002. // psl. 119-146.</ref> Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] didelė dalis valsčiaus kaimų buvo priskirti [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1975]]–[[1998]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)|Balstogės vaivadijai]]. == Geografija == Pagal [[2002]] m. duomenis valsčiaus plotas yra 133,41 km², iš kurių:<ref>http://www.regioset.pl/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130615154411/http://regioset.pl/ |date=2013-06-15 }}</ref> * ariama žemė: 73 % * miškai: 19 % * vandens telkiniai ir pastatai: 8 % Valsčius sudaro 6,49 % [[Sokulkos apskritis|Sokulkos apskrities]]. == Gyventojai == Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal [[2004]] m. [[birželio 30]] d. surinktus duomenis:<ref>http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120211161351/http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ |date=2012-02-11 }}</ref> {| class="wikitable" !Aprašymas || colspan=2|Bendrai || colspan=2|Moterys || colspan=2|Vyrai |- |Gyventojai || '''4312''' || 100 % || 2141 || 49,7 % || 2171 || 50,3 % |-- |Gyventojų tankumas<br />(Gyv./km²) || colspan=2| 32,3 || colspan=2| 16 || colspan=2| 16,3 |} Pagal [[2002]] m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1253,31 zlotai.<ref>http://www.regioset.pl/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130615154411/http://regioset.pl/ |date=2013-06-15 }}</ref> === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2002]] m. gyveno 4 493 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120125175740/http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm |date=2012-01-25 }}</ref> * [[Lenkai]] – 98,7 % (4 439); * [[Gudai]] – 1,04 % (47); * Kiti – 0,15 % (7). |valign=top| [[1921]] m. gyveno 8 371 žmonės:<ref>[http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000012 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)]</ref> * [[Lenkai]] – 97,2 % (8 142); * [[Gudai]] – 2 % (171); * [[Žydai]] – 0,4 % (35); * [[Rusai]] – 0,2 % (17); * [[Lietuviai]] – 0,02 % (2); * Kiti – 0,04 % (4). |} == Administracinis suskirstymas == * [[Achrimovcė]], [[Aulsas]], [[Bialoblockiai]], [[Bilminai]], [[Chreptovcė]], [[Cimaniai]], [[Čepelė]], [[Čuprinovas]], [[Dlugoselcė]], [[Dubnica Kurpiovska]], [[Gladovščizna]], [[Kerkelevščizna]], [[Klimuvka]], [[Kovalė]], [[Kovalės Kolonija]], [[Kruglanai]], [[Kriskai]], [[Kušcinas]], [[Kušcincė]], [[Kužnica]], [[Litvinkai]], [[Losošna Mala]], [[Losošna Velka]], [[Lovčikai]], [[Meleškovcė Pavlovickiai]], [[Meleškovcė Zalesianskiai]], [[Milenkovcė]], [[Novodzelas]], [[Palestina (Kužnicos valsčius)|Palestina]], [[Parčovcė]], [[Pavlovičė]], [[Poplavcė]], [[Sačkovcė]], [[Starovlanai]], [[Sterpeikiai]], [[Šalcinai]], [[Šimakai]], [[Tolčė]], [[Toločkų Malė]], [[Toločkų Velkiai]], [[Ulečkai]], [[Vojnovcė]], [[Volkušė]], [[Volincė]], [[Vizgiai]] ir [[Zajzdra]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [http://ug-kuznica.pbip.pl/ Valsčiaus aprašymas (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130522154347/http://ug-kuznica.pbip.pl/ |date=2013-05-22 }} {{Sokulkos apskrities valsčiai}} [[Kategorija:Kuznicos valsčius| ]] q6agnz9mvpj7rw2zend18id4ijmsbv6 0 361769 7956671 7563420 2026-11-01T22:08:29Z Amherst99 21350 /* */ 7956671 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{multiple image | align = right | direction = horizontal | width1 = 120 | caption_align = center | image1 = Armeyskiy komissar 1-go ranga.jpg | caption1 = <small>Armija</small> | width2 = 57 | image2 = Army komissar 1r NAVY RKKF 1935-1942.jpeg | caption2 = <small>Kara flote, sleeve in signia</small> | image3 = Армейский комиссар 1 р вмф.png | caption3 =<small>Kara flote, sleeve in signia</small> | width3 = 57 | header = Pirmo rango armijos komisaras | header_background = #FF99CC | footer = Rank insignia 1935-1942 | footer_align = center | footer_background = }} '''Pirmo rango armijos komisaras''' ({{ru|армейский комиссар 1-го ранга}}) – politinių darbuotojų ([[komisarai|komisarų]]) karinis laipsnis [[Raudonoji Armija|Raudonojoje armijoje]] [[1935]]–[[1943]] m., atitikęs karinį laipsnį [[pirmo rango komandarmas]] (vėliau – [[armijos generolas]]). Laipsnis įvestas kartu su kitais asmeniniais [[karinis laipsnis|kariniais laipsniais]] 1935 m. [[rugsėjo 22]] d. [[TSRS CVK]] ir [[TSRS LKT]] nutarimu. Aukštesnis laipsnis – [[generalinis armijos komisaras]] (atitiko laipsnį [[Tarybų Sąjungos maršalas]], žemesnis laipsnis – [[antro rango armijos komisaras]] (atitiko laipsnį [[generolas pulkininkas]]) Pirmo rango armijos komisaro skiriamieji ženklai – apykakliniuose antsiuvuose po keturis rombus ir penkiakampę žvaigždę. Antsiuvai apvesti juodu apvadu (kaip visi politiniai darbuotojai), o ne auksaspalviu (kaip rikiuotės vadai). Bendras visų politinių darbuotojų ženklas – prisiūta raudona [[penkiakampė žvaigždė]] su [[pjautuvas ir kūjis|pjautuvu ir kūju]] ant abiejų rankovių virš rankogalių. [[1941]] m. [[rugpjūčio 1]] d. buvo nurodyta šiuos žvaigždės pavidalo antsiuvus nebenešioti. [[1942]] m. [[spalio 9]] d. VGK nutarimu karinių komisarų institutas buvo panaikintas. Visi komisarai gavo armijos ar laivyno laipsnius, dažniausiai viena pakopa žemesnius. Vienintelis tuo metu pirmo rango armijos komisaras buvo laikomas lygiu pirmo rango komandarmui, bet peratestuotas gavo žemesnį generolo pulkininko laipsnį. == Pirmo rango armijos komisarų sąrašas == {{lentelės viršus}} ! Vardas ir pavardė ! Pavardė rusiškai ! Gyvenimo metai ! Laipsnis suteiktas ! Pareigos suteikiant laipsnį ! Likimas |----- | [[Janas Gamarnikas]] | ''Ян Борисович Гамарник'' | 1894–1937 | 1935-11-20 | DVRA Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas | nujausdamas areštą nusišovė |----- | [[Piotras Smirnovas]] | ''Пётр Александрович Смирнов'' | 1897–1939 | 1937 m. spalis | DVRA Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas | Sušaudytas 1939-02-23. Reabilituotas 1956 m. |----- | [[Levas Mechlis]] | ''Лев Захарович Мехлис'' | 1889–1953 | 1939-02-08 | DVRA Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas | 1942 m. birželį degraduotas iki [[korpuso komisaras|korpuso komisaro]]. |----- | [[Jefimas Ščadenka]] | ''Ефим Афанасьевич Щаденко'' | 1885–1951 | 1939-02-08 | DVRA vadų ir vadovaujančių asmenų valdybos viršininkas | 1942 m. peratestuotas į [[generolas pulkininkas|generolus pulkininkus]] |----- | [[Aleksandras Zaporožecas]] | ''Александр Иванович Запорожец'' | 1899–1959 | 1941-02-22 | DVRA Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas | 1942 m. spalį degraduotas iki [[korpuso komisaras|korpuso komisaro]] |} [[Kategorija:Kariniai laipsniai]] [[Kategorija:TSRS kariniai laipsniai]] 27gld9644b9wqha0tt20uexe2p57jo7 0 368661 7956550 6909605 2026-11-01T16:06:36Z Nestea 25298 7956550 wikitext text/x-wiki {{Dakaro_ralis | Prieš = 2011 | Esamas = 2012 | Po = 2013 }} [[Vaizdas:Dakar2012 logo.png|thumb|right|200px|2012 m. [[Dakaro ralis|Dakaro ralio]] logotipas]] [[Vaizdas:Dakar Rally 2012 map-fr.svg|thumb|right|300px|2012 m. Dakaro ralio maršrutas]] '''2012 m. Dakaro ralis''' buvo 34-iasis [[Dakaro ralis]], kuris vyko sausio 1–15 dienomis trijose [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] valstybėse – [[Argentina|Argentinoje]], [[Čilė]]je ir [[Peru]]. Šiame žemyne Dakaro ralis vyko jau ketvirtą kartą iš eilės. 2011 m. kovo 17 d. Argentinos prezidentas pranešė, kad Dakaro ralis prasidės šalies mieste [[Mar del Plata]]. Ralio finišas ir apdovanojimų ceremonija vyks Peru sostinėje [[Lima|Limoje]] sausio 15 d.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2012/us/route.html The route]</ref> Tai bus pirmas kartas Dakaro ralyje, vykstančiame Pietų Amerikoje, kai startas ir finišas vyks skirtinguose miestuose ir skirtingose šalyse. Šių metų Dakaro lenktynėse visų motociklų varikliai buvo suvienodinti – jie negalėjo viršyti 450 kubinių centimetrų tūrio.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2012/us/route.html Bikes: Evereyone on a 450cc]</ref> == Dalyviai == Iš viso Dakaro ralyje dalyvavo 189 motociklininkai<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2012/docs/LISTE_ENGAGES_MOTOS.pdf LISTE DES ENGAGÉS MOT]</ref>, 33 keturračių vairuotojai<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2012/docs/LISTE_ENGAGES_QUADS.pdf LISTE DES ENGAGÉS QUAD]</ref>, 174 automobilių<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2012/docs/LISTE_ENGAGES_AUTOS.pdf LISTE DES ENGAGÉS AUTO]</ref> ir 77 sunkvežimių ekipažai.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2012/docs/LISTE_ENGAGES_CAMIONS.pdf LISTE DES ENGAGÉS CAMIO]</ref> == Maršrutas == Iš viso Dakaro ralio dalyviams teko įveikti beveik 8400 km distanciją. Sausio 8 dieną visi dalyviai turėjo poilsio dieną [[Kopijapo]] mieste. {| class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Etapas !rowspan="2"|Data !rowspan="2"|Iš !rowspan="2"|Į !rowspan="2"| !colspan="2" width="70px"|Pravažiavimas !colspan="2" width="70px"|Greičio ruožas !colspan="2" width="70px"|Viso |- !km !!ml !!km !!ml !!km !!ml |- |1 |Sausio 1 |{{flagicon|ARG}} [[Mar del Plata]] |{{flagicon|ARG}} [[Santa Rosa (Argentina)|Santa Rosa]] ! |763 |474 |57 |35 |820 |509 |- |rowspan="2"|2 |rowspan="2"|Sausio 2 |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[Santa Rosa (Argentina)|Santa Rosa]] |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[San Rafaelis]] !Motociklai/sunkvežimiai |487 |302 |295 |183 |782 |486 |- !Automobiliai |487 |302 |290 |180 |777 |483 |- |rowspan="2"|3 |rowspan="2"|Sausio 3 |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[San Rafaelis]] |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[San Chuanas (Argentina)|San Chuanas]] !Motociklai |291 |180 |270 |167 |561 |348 |- !Automobiliai/sunkvežimiai |291 |180 |208 |129 |499 |310 |- |4 |Sausio 4 |{{flagicon|ARG}} [[San Chuanas (Argentina)|San Chuanas]] |{{flagicon|ARG}} [[Čilesitas]] ! |424 |263 |326 |202 |750 |466 |- |rowspan="2"|5 |rowspan="2"|Sausio 5 |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[Čilesitas]] |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[Fiambala]] !Motociklai |151 |93 |265 |164 |416 |258 |- !Automobiliai/sunkvežimiai |246 |152 |177 |110 |363 |225 |- |6 |Sausio 6 |{{flagicon|ARG}} [[Fiambala]] |{{flagicon|CHI}} [[Kopijapo]] ! |394 |244 |247 |153 |641 |398 |- |7 |Sausio 7 |{{flagicon|CHI}} [[Kopijapo]] |{{flagicon|CHI}} [[Kopijapo]] ! |154 |95 |419 |260 |573 |356 |- | |Sausio 8 |colspan=2|{{flagicon|CHI}} [[Kopijapo]] |colspan=7|''Poilsio diena'' |- |8 |Sausio 9 |{{flagicon|CHI}} [[Kopijapo]] |{{flagicon|CHI}} [[Antofagasta]] ! |245 |152 |477 |296 |722 |448 |- |9 |Sausio 10 |{{flagicon|CHI}} [[Antofagasta]] |{{flagicon|CHI}} [[Ikikė]] ! |9 |5 |556 |345 |565 |351 |- |10 |Sausio 11 |{{flagicon|CHI}} [[Ikikė]] |{{flagicon|CHI}} [[Arika]] ! |317 |197 |377 |234 |694 |431 |- |rowspan="3"|11 |rowspan="3"|Sausio 12 |rowspan="3"|{{flagicon|CHI}} [[Arika]] |rowspan="3"|{{flagicon|PER}} [[Arekipa]] !Motociklai |171 |106 |534 |331 |705 |438 |- !Automobiliai |120 |74 |478 |297 |598 |371 |- !Sunkvežimiai |120 |74 |432 |268 |552 |343 |- |rowspan="2"|12 |rowspan="2"|Sausio 13 |rowspan="2"|{{flagicon|PER}} [[Arekipa]] |rowspan="2"|{{flagicon|PER}} [[Naska (miestas)|Naska]] !Motociklai |259 |160 |245 |152 |504 |313 |- !Automobiliai/sunkvežimiai |412 |256 |245 |152 |657 |408 |- |13 |Sausio 14 |{{flagicon|PER}} [[Naska (miestas)|Naska]] |{{flagicon|PER}} [[Piskas]] ! |100 |62 |275 |170 |375 |233 |- |14 |Sausio 15 |{{flagicon|PER}} [[Piskas]] |{{flagicon|PER}} [[Lima]] ! |254 |157 |29 |18 |283 |175 |- !colspan="5"| '''VISO''' ! km ! ml ! km ! ml ! km ! ml |- !colspan="5"| Motociklai |4019 |2497 |4372 |2717 |8391 |5214 |- !colspan="5"| Automobiliai |4216 |2620 |4161 |2586 |8377 |5205 |- !colspan="5"| Sunkvežimiai |4216 |2620 |4120 |2560 |8336 |5180 |} === Pakeitimai === 6 ralio etapas iš [[Fiambala|Fiambalos]] į [[Kopijapo]] buvo atšauktas dėl sudėtingų oro sąlygų (sniego ir lietaus). Visi dalyviai vienu konvojumi pasiekė etapo finišą.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2012/us/stage-6/special-release.html Stage 6 cancelled]</ref> == Incidentai == Pačią pirmą ralio dieną baigiantis greičio ruožui patyrus avarijai nuo širdies smūgio žuvo motociklininkas iš [[Argentina|Argentinos]] [[Jorge Andrés Boero]].<ref>[http://edition.cnn.com/2012/01/01/sport/motorsport/motorsport-dakar-rally-death/index.html Motorcycle competitor dies on opening day of Dakar Rally in Argentina]</ref> Tai buvo 21-a ralio dalyvio auka per visą lenktynių istoriją. == Rezultatai == Trečią kartą karjeroje čempionu motociklų klasėje tapo prancūzas [[Cyril Despres]]. Iš viso lenktynes jis įveikė per 53 val. 1 min. ir 47 s. Beveik valanda nuo jo atsiliko antras likęs ispanas [[Marc Coma]]. Keturračių klasėje nugalėjo argentinietis [[Alejandro Patronelli]]. Automobilių klasėje triumfavo ir 4 kartą čempionu su automobiliu tapo prancūzas [[Stéphane Peterhansel]] su Mini automobiliu. Tarp sunkvežimių nugalėjo olando [[Gerard De Rooy]] ekipažas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.dakar.com/index_DAKus.html Oficiali svetainė] {{Dakaro raliai}} [[Kategorija:2012 sporte]] [[Kategorija:Dakaro ralis pagal metus]] [[Kategorija:Argentinos sporto varžybos]] [[Kategorija:Peru sporto varžybos]] [[Kategorija:Čilės sporto varžybos]] lkz0b3yjygocchoqnkmb35wuuu7lmzy 0 394318 7956566 7111269 2026-11-01T17:31:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956566 wikitext text/x-wiki {{coord|55.478985|25.387572|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas =Leliūnų dvaras | Paveiksliukas =Leliūnų dvaras.JPG | Vieta = [[Leliūnai]]<br>[[Utenos rajonas]] | Įkurtas = XVII a. pr. | Stilius = | Giminės = | Parkas = Parko fragmentai, du tvenkiniai | Dabar = Išlikę dvaro rūmai | Savininkas = Pomarneckiai<br>Arcimavičiai | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro rūmai, 2014 m. }} '''Leliūnų dvaras''' – dvaras, buvęs [[Leliūnai|Leliūnuose]]. Išlikę dvaro rūmai miestelio šiauriniame pakraštyje, Topolių g. 27. Yra seno parko pavienių medžių, du tvenkiniai. Rūmų pastatas vieno aukšto, su rūsine dalimi, stačiakampio plano, rekonstruotas. Patalpos išdėstytos abiejose koridoriaus pusėse. Cokolinė pastato dalis sumūryta iš akmenų su skaldytų akmenų užpildu. Pirmas aukštas iš raudonų plytų. Kolūkių laikais dvare buvo įkurta Leliūnų kolūkio kontora, o šiuo metu dvaras priklauso privačiam savininkui. ==Istorija== Minimas [[XVII a.]] pradžioje. XVII a. priklausė Pomarneckiams, vėliau – Arcimavičiams. [[1788]] m. dvarininkas [[Juozas Pomarneckis]] pastatydino antrą medinę 12x28 m² ploto [[Leliūnų bažnyčia|Leliūnų bažnyčią]] Šv.Juozapo garbei. [[1793]] m. įsteigta [[parapija]], [[1795]] m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. [[1794]] m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Dvare, be gyvenamo namo, buvo koplyčia, klojimas, trys daržinės, svirnas, bravoras. Dvarui priklausė aštuonios Leliūnų kaimo šeimos. Yra išlikęs [[1775]] m. [[balandžio 3]] d. [[Vilkmergė]]s pavieto Leliūnų [[dvaro inventorius]], pagal kurį kiekvienas dvaro valstietis už pusvalakį žemės ėjo lažą po 3 dienas savaitėje, atlikdavo 6 didžiąsias prievartas (,,gvoltus“), ėjo sargybas, moterys dvare skalbdavo, sodindavo, ravėdavo daržus, kirpdavo avis, pririnkdavo ponams po 2 kapas grybų, po gorčių uogų, riešutų ir t. t. Jeigu kuris iš tų valstiečių daugiau kaip pusę sodybinio valako norėtų dirbti, tada dėl priimtinės žemės turėdavo pranešti dvarui ir mokėti pagal susitarimą. Nepakeldami skurdo ir priespaudos, valstiečiai tiek Leliūnuose, tiek ir aplinkiniuose dvaruose pavieniui arba grupėmis bruzdėjo, siekė panaikinti [[baudžiava|baudžiavą]]. [[1865]] m. Leliūnuose įkurta rusiška mokykla, o šalia jos Leliūnų dvaro savininkas Siziniauskas įsteigė lenkišką mokyklą. Tačiau jų nelankė didesnis skaičius mokinių, nes miestelio gyventojai ir apylinkės valstiečiai stengėsi savo vaikus išmokyti skaityti ir rašyti lietuviškai. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, dvaro žemės buvo išdalintos nepriklausomybės kovų savanoriams ir dvaro kumečiams. Sovietmečiu čia buvo įsikūręs [[kolūkis]]. ==Nuorodos== * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [http://www.heritage.lt/dvarai/foto.php?id=459#1 Leliūnai Lietuvos dvarų duomenų bazėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305031642/http://www.heritage.lt/dvarai/foto.php?id=459#1 |date=2016-03-05 }} * [https://web.archive.org/web/20170723202944/http://utenainfo.lt/lt/leliunu_dvaras Leliūnų dvaro sodyba] [[Kategorija:Utenos rajono dvarai]] [[Kategorija:Leliūnai]] hfmha04jm9cmfcd999xbcgo4tfm3t6k 0 395068 7956524 7698170 2026-11-01T14:55:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956524 wikitext text/x-wiki {| class="infobox" style="width: 25em; text-align: center; font-size: 120%; vertical-align: middle;" |- bgcolor=#D9E8FF style="text-align:center;" !Apdovanojimai !style="background: #ddffdd" |Laimėjo !style="background: pink" |Nominuota |- |'''Iš viso''' | align="center" style="background: #ddffdd"| '''316''' | align="center" style="background: pink" | '''486''' |- | ''Amerikos muzikos apdovanojimai'' (AMA) | align="center" style="background: #ddffdd"| 1 | align="center" style="background: pink" | 9 |- | ''BET apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 1 | align="center" style="background: pink"| 3 |- | ''[[Billboard muzikos apdovanojimai]]'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 17 | align="center" style="background: pink"| 53 |- | ''Brit muzikos apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 3 | align="center" style="background: pink"| 4 |- | ''Echo muzikos apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 3 | align="center" style="background: pink"| 4 |- | ''[[Grammy apdovanojimas|Grammy apdovanojimai]]'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 5 | align="center" style="background: pink"| 15 |- | ''Los Premios MTV apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 2 | align="center" style="background: pink"| 4 |- | ''[[MTV Europos muzikos apdovanojimai]]'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 8 | align="center" style="background: pink"| 17 |- | ''[[MTV vaizdo klipų apdovanojimai]]'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 13 | align="center" style="background: pink"| 31 |- | ''MTV video muzikos apdovanojimai'' (Brazilija) | align="center" style="background: #ddffdd"| 1 | align="center" style="background: pink"| 3 |- | ''MTV video muzikos apdovanojimai'' (Japonija) | align="center" style="background: #ddffdd"| 4 | align="center" style="background: pink"| 8 |- | ''MuchMusic video apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 3 | align="center" style="background: pink"| 7 |- | ''NME apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 8 | align="center" style="background: pink"| 17 |- | ''NRJ muzikos apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 2 | align="center" style="background: pink"| 8 |- | ''Žmonių pasirinkimo apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 3 | align="center" style="background: pink" | 11 |- | ''Q apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 1 | align="center" style="background: pink"| 5 |- | ''Paauglių pasirinkimo apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffdd"| 3 | align="center" style="background: pink"| 16 |- | ''Pasaulio muzikos apdovanojimai'' | align="center" style="background: #ddffff"| 5 | align="center" style="background: pink"| 5 |} [[Lady Gaga]] yra [[JAV]] dainininkė-dainų autorė, kuri buvo nominuota daugybėje kategorijų, taip pat ji gavo daug apdovanojimų už jos indėlį į muzikos industriją. Atlikėja gimė ir užaugo [[Niujorkas|Niujorke]], Lady GaGa išgarsėjo išleidusi savo debiutinį albumą „[[The Fame]]“ (2008). Viso šešių prestižinių „[[Grammy]]“ apdovanojimų laureatė. Apdovanojimą gavo už ''Best Electronic / Dance Album'' (''liet. Geriausias elektroninis / šokių albumas''), o jos singlas ''„Poker Face“'' laimėjo ''Best Dance Recording'' (''liet. Geriausias šokių muzikos įrašas''). 2010 m. abu singlai „Just Dance“ ir „Poker Face“ sulaukė labai didelės sėkmės ir buvo nominuoti daugybėje kategorijų, iš kurių daug laimėjo. Atlikėjos singlo „Paparazzi“ video klipas laimėjo du apdovanojimus iš penkių nominacijų per 2009 metų ''[[MTV Video Music Awards]]''. Šiuo metu Gaga gali pasigirti turinti 13 [[MTV]] apdovanojimų, kuriuos laimėjo tik per 2 metus, įskaitant ''Video of the Year'' (''liet. Metų video klipas'') , ''Best New Artist'' (''liet. Geriausia nauja atlikėja'') ir ''Best Female Video'' (''liet. Geriausias moters video klipas''). Jos antrojo albumo „[[The Fame Monster]]“ (2009) singlai „Bad Romance“ ir „Telephone“ laimėjo 8 ''[[MTV]] Video Music Awards'' apdovanojimus iš 13 nominacijų, 2010 m. „The Fame Monster“ [[Grammy]] apdovanojimuose laimėjo ''Best Pop Vocal Album'' (''liet. Geriausias pop vokalo albumas'') apdovanojimą iš šešių nominacijų, o jos singlas „Bad Romance“ laimėjo dvi ''Grammy'' statulėles. Atlikėjos antrasis studijinis albumas „[[Born This Way]]“ (2011) gavo tris nominacijas 2011 m. Grammy apdovanojimuose, įskaitant ''Album of the Year'' (''liet. Metų albumas'') ir ''Best Pop Vocal Album'' (''liet. Geriausias pop vokalo albumas'') nominacijose. Atlikėjos singlas „You And I“ pelnė nominaciją už Geriausią pop solo pasirodymą. == Amerikos muzikos apdovanojimai == Lady Gaga yra laimėjusi penkis „American Music Award“ apdovanojimus iš 9 nominacijų.<ref>{{cite news|url=http://www.reuters.com/article/2009/10/13/idUS154583+13-Oct-2009+PRN20091013|title='2009 American Music Awards' Nominees Announced|publisher="[[American Broadcasting Company|ABC]]"|accessdate=2009-10-13|work=Reuters|date=2009-10-13|archive-date=2013-01-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20130118224154/http://www.reuters.com/article/2009/10/13/idUS154583+13-Oct-2009+PRN20091013|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.mtv.com/news/articles/1672323/american-music-awards-nominees-2011.jhtml|title=Lady Gaga, Adele Lead American Music Awards Noms|publisher="[[American Broadcasting Company|ABC]]"|accessdate=2011-10-12|work=MTV|date=2011-10-11|archive-date=2012-11-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20121104051342/http://www.mtv.com/news/articles/1672323/american-music-awards-nominees-2011.jhtml|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center" rowspan="4"|2009 | align="center" rowspan="3"|[[Lady GaGa]] | Geriausias metų artistas | align="center" style="background: pink" | Nominuota |- | Metų proveržis | align="center" style="background: pink" | Nominuota |- | Mėgstamiausia Pop/Rock moteris artistė | align="center" style="background: pink" | Nominuota |- | align="center"|[[The Fame]] | Mėgstamiausias Pop/Rock albumas | align="center" style="background: pink"| Nominuota |- | align="center" rowspan="2" | 2010 | align="center" rowspan="2" | [[Lady GaGa]] | Geriausias metų artistas | align="center" style="background: pink"| Nominuota |- | Mėgstamiausia Pop/Rock moteris artistė | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" rowspan="3" | 2011 | align="center" rowspan="2" | [[Lady GaGa]] | Geriausias metų artistas | align="center" style="background: pink"| Nominuota |- | Mėgstamiausia Pop/Rock moteris artistė | align="center" style="background: pink"| Nominuota |- | align="center" rowspan="2" | [[Born This Way]] | Mėgstamiausias Pop/Rock albumas | align="center" style="background: pink"| Nominuota |} == ARIA muzikos apdovanojimai == Lady Gaga buvo nominuota du kartus.<ref>{{cite web|url=http://au.launch.yahoo.com/features/article/-/8031366/2010-aria-awards-nominations/|title=2010 ARIA Awards Nominations|publisher="[[Yahoo!7]]"|accessdate=2010-11-02|archive-date=2014-12-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20141202100827/https://au.launch.yahoo.com/features/article/-/8031366/2010-aria-awards-nominations/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.ariaawards.com.au/news/8/the-countdown-beginsnominations-announced|title=The countdown begins....nominations announced|publisher=AIRIAWARDS|accessdate=2011-10-14|archive-date=2011-10-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20111016020511/http://www.ariaawards.com.au/news/8/the-countdown-beginsnominations-announced|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center" | 2010 | align="center" | [[Lady Gaga]] | Populiariausia tarptaurinė atlikėja | align="center" style="background: pink"| Nominuota |- | align="center" | 2011 | align="center" | [[Lady Gaga]] | Populiariausia tarptaurinė atlikėja | align="center" style="background: pink"| Nominuota |} == ASCAP apdovanojimai == Lady Gaga „ASCAP“ apdovanojimuose laimėjo visus 5 apdovanojimus, kuriuose ji buvo nominuota.<ref>{{cite web|url=http://www.ascap.com/eventsawards/awards/popawards/2010/Most_Performed_Songs.aspx|title=ASCAP Awards 2010 – Most Performed Songs|work=|publisher=ASCAP|accessdate=2010-05-21|archive-date=2012-07-05|archive-url=https://www.webcitation.org/68vnL0UF2?url=http://www.ascap.com/eventsawards/awards/popawards/2010/Most_Performed_Songs.aspx|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.ascap.com/eventsawards/awards/popawards/2011/most_Performed_Songs.aspx|title=ASCAP Awards 2011 – Most Performed Songs|work=|publisher=ASCAP|accessdate=2011-04-28|archive-date=2012-07-05|archive-url=https://www.webcitation.org/68vnLSpUx?url=http://www.ascap.com/eventsawards/awards/popawards/2011/most_Performed_Songs.aspx|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.ascap.com/eventsawards/awards/popawards/2012/most_Performed_Songs.aspx|title=ASCAP Awards 2012 – Most Performed Songs|work=|publisher=ASCAP|accessdate=2010-04-19|archive-date=2015-07-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20150712021130/http://www.ascap.com/eventsawards/awards/popawards/2012/most_performed_songs.aspx|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center" rowspan="2" | 2010 | align="center" | „Just Dance“ <small>(Su Colby O’Donis)</small> | Daugiausiai radijo eteryje grojusi daina | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" | „Paparazzi“ | Daugiausiai radijo eteryje grojusi daina | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" | 2011 | align="center" | „[[Telephone]]“ <small>(Su [[Beyonce]])</small> | Daugiausiai radijo eteryje grojusi daina | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" rowspan="2" | 2012 | align="center" | „[[Born This Way (song)|Born This Way]]“ | Daugiausiai radijo eteryje grojusi daina | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" | „[[The Edge Of Glory]]“ | Daugiausiai radijo eteryje grojusi daina | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} == ASSOS apdovanojimai == Lady Gaga atsiėmė 2 „ASSOS“ apdovanojimus. {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | rowspan="2" align="center"|2012 | [[Marry The Night]] | Top 5 Songs | style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | ''[[Born This Way]]'' | Top 5 Albums | style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} == Auksinio Gaublio apdovanojimai == {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas ! Šaltinis |- |2016 |''American Horror Story: Hotel'' |Best Actress – Miniseries or Television Film (geriausia metų aktorė - televizijos filmas) |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |<ref>{{cite web|url=http://www.bbc.co.uk/news/entertainment-arts-35279569|title=Lady Gaga's tears at the Golden Globes|publisher=[[BBC News]]|date=2016 m. sausio 11 d|accessdate=January 11, 2016}}</ref> |} == BAMBI apdovanojimai == Lady Gaga laimėjo vieną „BAMBI“ apdovanojimą.<ref>{{cite web|url=http://www.bambi.de/home/Promoter/Lady-Gaga-ist-BAMBI-Preistraegerin_mtid_320.html|title=Lady Gaga ist BAMBI-Preisträgerin 2011|language=de|publisher=Bambi|accessdate=2011-09-29|archive-date=2012-09-08|archive-url=https://www.webcitation.org/6AXAuDdrz?url=http://www.bambi.de/home/Promoter/Lady-Gaga-ist-BAMBI-Preistraegerin_mtid_320.html|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center"|2011 | Lady Gaga | International Pop Artist |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} == Beauty & Cosmetic apdovanojimai == Lady Gaga kvepalai FAME laimėjo „Best Female Fragrance at the Beauty & Cosmetic Awards“ apdovanojimą.<ref>{{cite web|accessdate=2013-03-20|url=http://inagist.com/all/323917429040349184/|title=Haus of Laboratories Twitter|archive-date=2014-02-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20140228083632/http://inagist.com/all/323917429040349184/|url-status=dead}}</ref> {| class="wikitable" ! width="40"|Metai ! width="225"|Nominuotas darbas ! width="225"|Apdovanojimas ! width="90"|Resultatas |- |align="center" rowspan="1"|2013 |rowspan="1"|FAME |Best Female Fragrance |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |} == BET apdovanojimai == Lady Gaga laimėjo vieną iš trijų „BET“ apdovanojimų.<ref>{{cite web| url=http://www.celebrity-mania.com/news/view/00013120.html| title=Justin Bieber and Selena Gomez Nominated for 2010 BET Award| work=Celebrity-Mania| author=| date=| accessdate=2010-05-19| archive-date=2010-05-22| archive-url=https://web.archive.org/web/20100522024029/http://www.celebrity-mania.com/news/view/00013120.html| url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web| url=http://m.bet.com/s/6007/Fandemoniumnew| title=Bet Awards 2011 - FANdemonium Award| work=BET| accessdate=2011-07-14| archive-date=2011-06-27| archive-url=https://web.archive.org/web/20110627052000/http://m.bet.com/s/6007/Fandemoniumnew| url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center" rowspan="2" | 2010 | align="center" rowspan="2" | „Video Phone“ <small>([[Beyonce]] su [[Lady GaGa]])</small> | Daugiausias metų video klipas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Daugiausias bendradarbiavimas | align="center" style="background: pink"| Nominuota |- | align="center" | 2011 | align="center" | [[Lady GaGa]] | FANdemonium apdovanojimas | align="center" style="background: pink"| Nominuota |} == BillBoard apdovanojimai == === BillBoard metų pabaigos muzikos apdovanojimai === {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center" rowspan="8" | 2009 | align="center" rowspan="5" | [[Lady GaGa]] | Geriausias naujas atlikėjas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Geriausias skaitmeninių dainų artistas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Geriausia pop dainų atlikėja | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Geriausia ''Canadian Hot 100" atlikėja | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Geriausia šokių/elektroninės muzikos atlikėja | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" rowspan="2" | [[The Fame]] | Geriausias šokių/elektroninės muzikos albumas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Geriausias ''European 100'' albumas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" | „Poker Face“ | Geriausia ''European Hot 100'' daina | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" rowspan="6" | 2009 | align="center" rowspan="3" | [[Lady GaGa]] | Geriausias metų atlikėjas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Geriausia šokių/elektroninės muzikos atlikėja | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Geriausia artistė moteris | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" rowspan="2" | [[The Fame Monster]] | Geriausias šokių/elektroninės muzikos albumas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Geriausias ''European 100'' albumas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" | „Bad Romance“ | Geriausia ''European Hot 100'' daina | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" rowspan="2" | 2011 | align="center" | [[Lady GaGa]] | Geriausia šokių/elektroninės muzikos atlikėja | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" | [[Born This Way]] | Geriausias šokių/elektroninės muzikos albumas | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} === Billboard Music Awards === [[Lady Gaga]] turi 5 ''Billboard Music Awards'' apdovanojimus iš 28 nominacijų, įskaitant ''Top šokių muzikos atlikėja'' ir ''Top elektroninis/šokių albumas''.<ref>{{cite web|last=|first=|date=|url=http://www.billboard.com/articles/news/472097/full-2011-billboard-music-awards-finalists-list|title=Billboard Music Awards 2011 Nominations|work=Billboard|accessdate=2011-04-14}}</ref><ref>{{cite web|last=|first=|date=|url=http://www.billboard.com/articles/news/471671/justin-bieber-wins-billboardcom-fan-favorite-award|title=Vote for the Billboard.com Fan Favorite Award |work=Billboard|accessdate=2011-05-10}}</ref><ref>{{cite web|last=|first=|date=|url=http://abc.go.com/shows/billboard-music-awards-2011|title=all about The 2011 Billboard Music Awards|work=Billboard|accessdate=2011-05-23}}</ref><ref>{{cite web|last=|first=|date=|url=http://www.billboard.com/articles/news/492663/2012-billboard-music-awards-finalists-complete-list|title=2012 Billboard Music Awards Finalists: Complete List|work=Billboard|accessdate=2012-04-20}}</ref><ref>{{cite web|last=|first=|date=|url=http://www.billboard.com/bbma/news/fan-vote-fashion-billboard-music-awards|title=2012 Billboard Music Awards Finalists: Complete List - Fan award|work=Billboard|accessdate=2012-05-18|archiveurl=https://web.archive.org/web/20120517061033/http://www.billboard.com/bbma/news/fan-vote-fashion-billboard-music-awards|archivedate=2012-05-17|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center;" rowspan="16"| 2011 || style="text-align:left;" rowspan="9"|Lady Gaga || Top Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Touring Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Social Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Streaming Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Digital Media Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Female Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Pop Artist || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- || Top Dance Artist || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- || Fan Favorite Award || style="background: pink"| Nominuota |- | style="text-align:left;" rowspan="2"|''The Fame'' || Top Electronic/Dance Album || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- || Top Pop Album || style="background: pink"| Nominuota |- | style="text-align:left;" rowspan="2"|„Bad Romance“ || Top Dance Song || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Streaming Song (Video) || style="background: pink"| Nominuota |- | „Telephone“ || Top Dance Song ||style="background: pink"| Nominuota |- | ''[[The Fame Monster]]'' || Top Electronic/Dance Album || style="background: pink"| Nominuota |- | ''The Remix'' || Top Electronic/Dance Album || style="background: pink"| Nominuota |- | style="text-align:center;" rowspan="13"| 2012 || style="text-align:left;" rowspan="9"|Lady Gaga || Top Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Social Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Billboard 200 Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Digital Media Artist || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Female Artist || style="background: pink"| Nominuota |-style="background: pink"| Nominuota || Top Pop Artist || style="background: pink"| Nominuota |- | Most Influential Artist || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Best Fashion Artist || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- || Top Dance Artist || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:left;" rowspan="3"|''Born This Way'' || Top Electronic/Dance Album || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- || Top Pop Album || style="background: pink"| Nominuota |- || Top Billboard 200 Album || style="background: pink"| Nominuota |- | style="text-align:left;" rowspan="1"|''The Fame'' || Top Electronic/Dance Album || style="background: pink"| Nominuota |- | style="text-align:center;" rowspan="11"| 2013 || Lady Gaga || Top Touring Artist || style="background: pink"| Nominuota |} === Billboard lotynų muzikos apdovanojimai === {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center" rowspan="2" | 2010 | align="center" rowspan="2" | [[Lady GaGa]] | Crossover Artist of the Year | align="center" style="background: pink"| Nominuota |- | Crossover Artist of the Year, solo | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | align="center" rowspan="2" | 2011 | align="center" rowspan="2" | [[Lady GaGa]] | Crossover Artist of the Year | align="center" style="background: pink"| Nominuota |- | Hot Latin Songs – Female Artist of the Year | align="center" style="background: pink"| Nominuota |} === Billboard Japonijos muzikos apdovanojimai === {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center" rowspan="2" | 2012 | align="center" rowspan="2" | „[[Born This Way (song)|Born This Way]]“ | Billboard JAPAN Adult Contemporary of the Year | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Billboard JAPAN Digital and Overseas Airplay of the Year | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} === Billboard koncertinių turų apdovanojimai === {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | align="center" rowspan="2" | 2012 | align="center" rowspan="2" | [[Lady Gaga]] | Breakthrough Award Won | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Concert Marketing & Promotion Award | align="center" style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} == BMI Awards == Lady Gaga alimėjo 12 „BMI“ apdovanojimus.<ref>{{cite web| url=http://www.bmi.com/news/entry/548142/| title=BMI Pop Awards 2010| publisher=BMI| author=| date=2010-05-19| accessdate=2010-05-19}}</ref><ref>{{cite web| url=http://www.billboard.biz/bbbiz/industry/publishing/lady-gaga-jason-derulo-jr-rotem-share-bmi-1005187712.story#most| title=Lady Gaga, Jason Derulo, JR Rotem Share BMI Songwriter Award| publisher=Billobard| author=Gail Mitchell| date=2010-05-18| accessdate=2010-05-18}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center;" rowspan="3"| 2010 || „Just Dance“ <small>(featuring Colby O’Donis)</small> ||Award-Winning Songs || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | „Poker Face“ || Award-Winning Songs || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | „LoveGame“ ||Award-Winning Songs || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center;" rowspan="5"| 2011 || „Paparazzi“ || Award-Winning Songs ||style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | „Bad Romance“ || Award-Winning Songs || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | „Telephone“ <small>(featuring Beyoncé)</small> || Award-Winning Songs || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | „[[Alejandro]]“ || Award-Winning Songs ||style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Lady Gaga ||BMI Songwriters of the Year || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center;" rowspan="3"| 2012 || „Born This Way“ || Song Of The Year || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | „Judas“ || Award-Winning Songs ||style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | „The Edge Of Glory“ || Award-Winning Songs || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center;" rowspan="1"| 2013 || „You And I“ || Award-Winning Songs ||style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |} == „The Brit Awards“ apdovanojimai == Lady Gaga laimėjo 3 „The Brit Awards“ apdovanojimus, nors buvo nominuota keturiems.<ref>{{cite web|url=http://www.digitalspy.co.uk/tv/news/a203679/brit-awards-2010-draws-audience-of-58m.html|title= Brits Draws 2010 Audience of 58million|publisher=Digitalspy|accessdate=2012-01-25}}</ref><ref>{{cite web| url=http://www.capitalfm.com/artists/rihanna/news/best-international-female-brit-awards-2012/| title=Beyonce, Rihanna And Lady Gaga For International Female At BRIT Awards 2012| work=Brits| accessdate=2012-01-13}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center;" rowspan="3"| 2010 || rowspan="2"|Lady Gaga || International Female Solo Artist || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |- | International Breakthrough Act || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | ''The Fame'' || Best International Album || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center;" rowspan="1"| 2012 || rowspan="1"|Lady Gaga || International Female Solo Artist || style="background: pink" | Nominuota |- |} == Broadcast Film Critics Association Awards == Atlikėja nominuota vienam apdovanojimui.<ref>{{cite web| url= http://www.criticschoice.com/movie-awards/17th-annual-critics-choice-movie-awards-2012/| title= 17th Annual Critics' Choice Movie Awards (2012)| work= Criticschoice| accessdate= 2012-01-10| archive-date= 2013-01-08| archive-url= https://web.archive.org/web/20130108023529/http://www.criticschoice.com/movie-awards/17th-annual-critics-choice-movie-awards-2012/|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center;"| 2012 || „Hello Hello“ <small>(with [[Elton John]])</small> ||Best Original Song|| style="background: pink" | Nominuota |} == Canadian Fragrance Awards == Lady Gaga laimėjo vieną Kanados kvepalų apdovanojimą. <ref>{{cite web|accessdate=2013-03-20|url=http://thewhaleandtherose.com/2013/2013-canadian-fragrance-awards-and-the-winners-are/#.UYANIYLCErU|title=2013 Canadian Fragrance Awards: And the winners are…|archive-date=2015-07-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20150716134621/http://thewhaleandtherose.com/2013/2013-canadian-fragrance-awards-and-the-winners-are/#.UYANIYLCErU|url-status=dead}}</ref> {| class="wikitable" ! width="40"|Metai ! width="225"|Nominuotas darbas ! width="225"|Apdovanojimas ! width="90"|Resultatas |- |align="center" rowspan="1"|2013 |rowspan="1"|FAME |Customers Choice |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |} == CFDA mados apdovanojimai == Lady Gaga laimėjo mados ikonos apdovanojimą 2011 metais.<ref>{{cite news|url=http://www.cbsnews.com/stories/2011/06/07/ap/entertainment/main20069610.shtml|title=Gaga gives heartfelt thanks at fashion award event|publisher=CBS|accessdate=2011-06-07|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20110608131912/http://www.cbsnews.com/stories/2011/06/07/ap/entertainment/main20069610.shtml|archivedate=2011-06-08}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | 2011 ||Lady Gaga ||Fashion Icon Award || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} == Echo apdovanojimai == Lady Gaga „Echo“ apdovanojimą atsiėmė 3 kartus.<ref>{{cite web|url=http://www.echopop.de/presse/lady_gaga_robbie_williams_und_silbermond_f_uuml_r_echo_2010_nominiert|title=Lady Gaga, Robbie Williams and silver moon nominated for ECHO 2010|language=de|accessdate=2010-02-03|date=2010-01-26|work=|publisher=EchoPop|archive-date=2010-01-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20100129125138/http://www.echopop.de/presse/lady_gaga_robbie_williams_und_silbermond_f_uuml_r_echo_2010_nominiert|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url= http://www.singersroom.com/news/5311/Lady-Gaga-Whitney-Houston-lead-2010-Echo-Award-nominees|title=Lady Gaga, Whitney Houston lead 2010 Echo Award nominees|accessdate=2010-03-04|date=|work=|publisher=Singersroom}}</ref><ref>{{cite news|url=http://www.billboard.biz/bbbiz/industry/global/adele-lady-gaga-nominated-for-germany-s-1006059162.story/|title=Adele, Lady Gaga Nominated For Germany's ECHO Awards: Lana Del Rey, Gotye To Perform|accessdate=2012-02-22|publisher=Billboard|archive-date=2012-08-02|archive-url=https://archive.today/20120802134500/http://www.billboard.biz/bbbiz/industry/global/adele-lady-gaga-nominated-for-germany-s-1006059162.story/|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | rowspan="4" align="center"|2010 | rowspan="2" |Lady Gaga |International Female Artist |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |International Newcomer |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | ''The Fame'' |International/National Album of the Year | style="background: pink" | Nominuota |- | „Poker Face“ |International/National Song of the Year |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |2012 |Lady Gaga |International Female Artist | style="background: pink" | Nominuota |} == Emmy apdovanojimai == Lady Gaga laimėjo vieną „Emmy“ apdovanojimą.<ref>{{cite web|url= http://ohnotheydidnt.livejournal.com/62637629.html|title=Emmy Awards Nomination 2011 |accessdate=2011-07-14|publisher=Emmy}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.emmys.com/sites/emmys.com/files/PressReleaseNoms2011emmys.pdf|title=Press Release Noms 2011 Emmy|accessdate=2012-03-07|publisher=Emmy|archive-date=2012-10-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20121001193456/http://www.emmys.com/sites/emmys.com/files/PressReleaseNoms2011emmys.pdf|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://thatgrapejuice.net/2011/07/lady-gaga-nominated-5-emmys/|title=Press Release Noms 2011 Emmy }}</ref> Apdovanojimą atsiėmė Bill DeRonde, Michael Polito, Kevin O’Dea ir Katie Hetland.<ref>{{cite web|url=http://www.imdb.com/title/tt1843961/awards?ref_=tt_awd |title=Awards for Lady Gaga Presents: The Monster Ball Tour at Madison Square Garden (2011) (TV) |accessdate=2013-02-28|publisher=IMDB}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center;" rowspan="1"| 2011 || style="text-align:left;" rowspan="1"|Lady Gaga Presents The Monster Ball Tour: At Madison Square Garden ||Outstanding Picture Editing For A Special (Single Or Multi-Camera)|| style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |} == ESKA muzikos apdovanojimai == Lady Gaga alimėjo du „ESKA“ apdovanojimus.<ref>{{cite web| author= | title= ESKA Awards official site| url= http://ema2009.eska.pl/| work= ESKA| publisher= ESKA Music Awards ltd| date= 2009-09-06| accessdate= 2009-08-27| archive-date= 2009-03-23| archive-url= https://web.archive.org/web/20090323095512/http://ema2009.eska.pl/| url-status= dead}}</ref><ref>{{cite web| author= | title= ESKA Awards official site - 2011| url= http://www.ema.eska.pl/?page=glowna| work= ESKA| publisher= ESKA Music Awards ltd| accessdate= 2011-05-29| archive-date= 2009-12-05| archive-url= https://web.archive.org/web/20091205223233/http://www.emmagaala.fi/2010/ehdokkaat/ulkomainen-artisti|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center;"| 2009 || rowspan="2" |Lady Gaga || Best New Artist ||style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center;"| 2011 || Best International Artist ||style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} == GLAAD medijų apdovanojimai == Lady Gaga laimėjo du „GLAAD“ apdovanojimus.<ref name="GMA Home">{{cite web|url=http://www.glaad.org/mediaawards|title=Gay & Lesbian Alliance Against Defamation: Media Awards|publisher=GLAAD.org|accessdate=14 July 2009|archive-date=2009-06-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20090604210705/http://www.glaad.org/mediaawards|url-status=dead}}</ref> Gaga laimėjo ''Outstanding Music Artist'' nominaciją „GLAAD“ muzikos apdovanojimuose.<ref name="glaad.org">{{cite web|url=http://www.glaad.org/mediaawards/21/nominees|title=21st Annual GLAAD Media Awards – English Language Nominees|accessdate=January 14, 2010|work=glaad.org|archive-date=2010-01-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20100130031953/http://www.glaad.org/mediaawards/21/nominees|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.accesshollywood.com/lady-gaga-cybill-shepherd-lee-daniels-top-sf-glaad-media-awards_article_33187|title=Lady Gaga, Cybill Shepherd, Lee Daniels Top SF GLAAD Media Awards|accessdate=2010-06-06|work=Accesshollywood|archive-date=2012-10-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20121012125904/http://www.accesshollywood.com/lady-gaga-cybill-shepherd-lee-daniels-top-sf-glaad-media-awards_article_33187|url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.glaad.org/releases/glaad-announces-nominees-23rd-annual-glaad-media-awards|title=GLAAD Announces Nominees For 23rd Annual GLAAD Media Awards|accessdate=2012-01-19|work=GLAAD|archive-date=2012-01-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20120126053918/http://www.glaad.org/releases/glaad-announces-nominees-23rd-annual-glaad-media-awards|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center;"| 2010 || Lady Gaga ||Outstanding Music Artist|| style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center;"| 2012|| Lady Gaga ||Outstanding Music Artist|| style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} == Grammy apdovanojimai == Lady Gaga Laimėjo 5 iš 15 „Grammy“ apdovanojimus.<ref name="Grammy">{{cite web|url=http://content.grammy.com/grammy_awards/51st_show/list.aspx|title=The 51st Annual Grammy Awards Nominations List|publisher=[[The Recording Academy]]|accessdate=2009-01-02|archive-date=2008-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20081205175335/http://content.grammy.com/Grammy_Awards/51st_show/list.aspx|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.grammy.com/news/ladies-antebellum-and-gaga-jeff-beck-david-frost-john-legend-win-three-grammys-each|title=Ladies Antebellum And Gaga, Jeff Beck, David Frost, John Legend Win Three GRAMMYs Each|publisher=[[The Recording Academy]]|accessdate=2012-01-25}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.grammy.com/grammy_awards/52nd_show/list.aspx|title=The 52nd Annual Grammy Awards Nominations List|publisher=[[The Recording Academy]]|accessdate=2009-12-03|archive-date=2012-02-16|archive-url=https://www.webcitation.org/65U6czFSW?url=http://www.grammy.com/nominees|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite news|url=http://goldderby.latimes.com/awards_goldderby/2009/06/can-mariah-carey-finally-win-record-of-year-grammy-by-dissing-eminem-1357986-news.html|title=Can Mariah Carey finally win top Grammy Awards by dissing Eminem?|publisher=L.A. Times|date=2009 m. birželio 18 d|access-date=2013-09-01|archive-date=2012-01-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20120117063116/http://goldderby.latimes.com/awards_goldderby/2009/06/can-mariah-carey-finally-win-record-of-year-grammy-by-dissing-eminem-1357986-news.html|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center;"| 2009 || „Just Dance“ <small>(featuring Colby O’Donis)</small> || Best Dance Recording ||style="background: pink" | Nominuota |- | style="text-align:center;" rowspan="5"| 2010 ||style="text-align:left;" rowspan="2"|''The Fame'' || Album of the Year || style="background: pink" | Nominuota |- | Best Electronic/Dance Album || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |style="text-align:left;" rowspan="3"| „Poker Face“ || Song of the Year || style="background: pink" | Nominuota |- | Record of the Year || style="background: pink" | Nominuota |- | Best Dance Recording || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center;" rowspan="6"| 2011 ||rowspan="2"|''The Fame Monster''|| Album of the Year || style="background: pink" | Nominuota |- |Best Pop Vocal Album || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |style="text-align:left;" rowspan="2"|„Bad Romance“ || Best Female Pop Vocal Performance || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |Best Short Form Music Video || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- |style="text-align:left;" rowspan="1"| „Telephone“ <small>(featuring Beyoncé)</small> || Best Pop Collaboration with Vocals || style="background: pink" | Nominuota |- |style="text-align:left;" rowspan="1"| „Dance in the Dark“ || Best Dance Recording || style="background: pink" | Nominuota |- | style="text-align:center;" rowspan="4"| 2012 ||style="text-align:left;" rowspan="2"|''[[Born This Way]]'' || Album of the Year ||style="background: pink" | Nominuota |- || Best Pop Vocal Album || style="background: pink" | Nominuota |- |style="text-align:left;" rowspan="1"| „You and I“ || Best Pop Solo Performance || style="background: pink" | Nominuota |- |} == International Dance Music Awards == Lady Gaga laimėjo 6 iš 13 „International Dance Music Awards“ apdovanojimus.<ref>{{cite web|url=http://dancemusic.about.com/od/conference/a/2009IDMA24th.htm|title=2009 International Dance Music Awards at WMC – Winners Announced|publisher=About.com|work=|last=Slomowicz|first=DJ Ron|accessdate=2010-02-03|archive-date=2012-06-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20120616233358/http://dancemusic.about.com/od/conference/a/2009IDMA24th.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|last=Slomowicz|first=DJ Ron|url=http://dancemusic.about.com/od/intldancemusicawards/a/2010_International_Dance_Music_Awards_25th_Annual_Nominees_and_Winners.htm|title=2010 International Dance Music Awards at WMC – Nominees Announced|accessdate=2010-02-03|work=About.com|publisher=The New York Times Company|archive-date=2010-03-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20100329205908/http://dancemusic.about.com/od/intldancemusicawards/a/2010_International_Dance_Music_Awards_25th_Annual_Nominees_and_Winners.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|last=|first=|url=http://www.wintermusicconference.com/idmaballot/nominees/2010.php|title=2010 International Dance Music Awards|accessdate=2010-03-27|work=WMC|publisher=|archive-date=2010-03-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20100318035945/http://www.wintermusicconference.com/idmaballot/nominees/2010.php|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|last=|first=|url=http://www.wintermusicconference.com/idmaballot/nominees/|title=2011 International Dance Music Awards|accessdate=2011-01-29|work=WMC|publisher=Winter music conference|archive-date=2011-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20110214015113/http://www.wintermusicconference.com/idmaballot/nominees/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|last=|first=|url=http://www.wintermusicconference.com/events/idmas/index.php?wmcyear=2012#idmanominees|title=2012 International Dance Music Awards|accessdate=2012-02-01|work=WMC|publisher=Winter music conference|archive-date=2012-01-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20120129012626/http://wintermusicconference.com/events/idmas/index.php?wmcyear=2012#idmanominees|url-status=dead}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | rowspan="3" align="center"|2009 | Lady Gaga | Breakthrough Solo Artist |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | rowspan="2" |„Just Dance“ <small>(featuring Colby O’Donis)</small> | Best Pop Dance Track |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Best Music Video |style="background: pink" | Nominuota |- | rowspan="4" align="center"|2010 | rowspan="1" |Lady Gaga | Best Solo Artist |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | rowspan="1" |''The Fame Monster'' | Best Album |style="background: pink" | Nominuota |- | rowspan="2" |„Bad Romance“ | Best Music Video |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Best Pop Dance Track |style="background: pink" | Nominuota |- | rowspan="3" align="center"|2011 | rowspan="1" |Lady Gaga | Best Solo Artist |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | „Telephone“ | Best Music Video |style="background: pink" | Nominuota |- | „Alejandro“ | Best Pop Dance Track |style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | rowspan="3" align="center"|2012 | rowspan="1" |Lady Gaga | Best Solo Artist |style="background: pink" | Nominuota |- | „Judas“ | Best Music Video |style="background: pink" | Nominuota |- | „Born This Way“ | Best Pop Dance Track |style="background: pink" | Nominuota |} == „Japan Gold Disc Awards“ apdovanojimai == Lady Gaga laimėjo 8 „Japan Gold Disc Awards“ apdovanojimus.<ref>{{cite web | publisher=RIAJ | title=Japan Gold disc awards winner announced!(Riaj official website) | url=http://www.riaj.or.jp/e/data/gdisc/2010.html | accessdate=2010-03-24 | archive-date=2010-03-23 | archive-url=https://web.archive.org/web/20100323163034/http://www.riaj.or.jp/e/data/gdisc/2010.html | url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web | publisher=RIAJ |title= The Japan Gold Disc Awards 2011| url= http://translate.googleusercontent.com/translate_c?hl=en&ie=UTF-8&sl=ja&tl=en&u=http://www.golddisc.jp/award/25/index.html&prev=_t&rurl=translate.google.com&twu=1&usg=ALkJrhhN5Ka2sMQcIpJ7blUYGIiJzfWSGw|accessdate=2011-01-07}}</ref><ref>{{cite web | publisher=RIAJ |title=The Japan Gold Disc Awards 2012| url= http://translate.google.com/translate?hl=en&rurl=translate.google.com&sl=ja&tl=en&u=http://www.golddisc.jp/award/26/index.html|accessdate=2012-01-28}}</ref><ref>{{cite web | publisher=RIAJ |title=The Japan Gold Disc Awards 2013| url= http://translate.google.com/translate?hl=en&rurl=translate.google.com&sl=ja&tl=en&u=http://www.golddisc.jp/award/27/Prize_2.html#gd27_24|accessdate=2013-04-22}}</ref> {|class="wikitable" ! Metai ! Nominuotas darbas ! Apdovanojimas ! Rezultatas |- | style="text-align:center; rowspan="2"| 2010 || rowspan="2"| Lady Gaga ||Best New Artist International || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Best New Artist || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center; rowspan="1"| 2011|| rowspan="1"| Lady Gaga ||International Artist of the Year || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center; rowspan="4"| 2012|| rowspan="1"| Lady Gaga ||International Artist of the Year || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:left;" rowspan="2"| ''Born This Way'' || Album of the Year || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | Western Album of the Year || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:left;" rowspan="1"| „Born This Way“ || Song of the Year || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |- | style="text-align:center; rowspan="1"| 2013|| rowspan="1"| ''The Monster Ball Tour at Madison Square Garden'' ||Best Music Video || style="background: #ddffdd"| Laimėjo |} == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} [[Kategorija:Lady Gaga]] 6t5bdatu7vko5lnrdoner34cm4e84pq 0 400494 7956711 7788529 2026-11-02T06:02:48Z Vilensija 40695 /* Kapinėse palaidoti */ 7956711 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Jonučių kapinėse.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Pagrindinis takas |herb = |žeml = |long= 23.870872|lat=54.841354 |PL=54|PM=50|PS=28.88|IL=23|IM=52|IS=15.14 |sav = Kauno rajono savivaldybė |sen = [[Garliavos seniūnija]] |aukštis = |plotas = |priešpilis = |naudotas = veikiančios nuo |žvalgytas = |registro kodas = }} '''Jonučių kapinės''' – veikiančios kapinės [[Jonučiai|Jonučiuose]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Pasiekiamos iš kelio {{KK130}} [[Garliava|Garliavoje]] ties Vytauto g. 163 pasukus į Ramybės g., pavažiavus apie 400 m. Jonučių kapines prižiūri [[Kauno rajono savivaldybė]]s administracijos [[Garliavos seniūnija]].<ref>http://www.freewebs.com/garliava/meniuv/kapines.html Jonučių kapinių priežiūra</ref> [[Vaizdas:Jonučių kapinės. Paminklas rezistentams.JPG|thumb|left|220px|Paminklas rezistentams atminti]] Kapinėse yra skirta atskira teritorija [[rezistencija|rezistentų]] laidojimui. Prie pagrindinio tako pastatytas Tautos gedulo paminklas-aukuras,<ref>{{cite web |title=Paminklai - Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka |url=http://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyra/34-straipsniai/527-paminklai?showall=&start=5 |archive-url=https://archive.ph/lSZQe |archive-date=2013-07-03}}</ref> skirtas Laisvės kovotojams už nepriklausomybę. Vienoje paminklo plokštėje irašyta: „''Surinktiems iš šulinių, šlaitų ir griovių, parvežtiems iš tolimų kraštų ir visiems nežinomiems kovotojams už Lietuvos laisvę''". Pastatytas [[1988]]–[[1990]] m. [[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga|Lietuvos tremtinių sąjungos]] Garliavos skyriaus iniciatyva. Monumento steigimo pradininkai A. Drūlia, V. Švirinas, P. Petraitis. == Istorija == Jonučių kapinės įkurtos XIX a. pradžioje kaip [[Jonučių bažnyčia|Jonučių bažnyčios]] parapinės kapinės. == Kapinėse palaidoti == * Katažina Zabielska (1848-1879), palivarkų nuomininko Juozapo Zabielskio žmona.<ref>Inga Levickaitė, Justas Rimavičius. [https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/13630b6f-c77c-4373-8c1c-68cab02c0155/content#page=7 Palivarkų nuomininkai Zabielskiai ir jų pakaunės valdos] ''portalcris.vdu.lt'' p. 111</ref> * [[Petras Budzeika]] (1841–1907), kunigas, knygnešys. * [[Kazys Aglinskas]] (1851–1924), provizorius, knygnešys. * [[Rokas Šliūpas]] (1965–1959), visuomenės veikėjas. * [[Juozas Jankauskas (1900)|Juozas Jankauskas]] (1900–1967), karo lakūnas, rezistentas. * [[Vincas Adomėnas]] (1909–1986), prozininkas, dramaturgas, vertėjas. * [[Audrius Šlekys]] (1975–2003), futbolininkas. * [[Pranciškus Beinaris]] (1921–2007), vargonininkas, chorvedys, kompozitorius. * [[Drąsius Kedys]] (1972–2010), verslininkas. * [[Leonas Gudaitis]] (1935–2019), žurnalistas, literatūros istorikas. * [[Vladas Baltuškevičius]] (1939–2022), poetas, vertėjas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kauno rajono kapinės]] 895uqz9ycag83fwifijzcp7138mbfg4 0 408398 7956549 6909618 2026-11-01T16:05:53Z Nestea 25298 7956549 wikitext text/x-wiki {{Dakaro_ralis | Prieš = 2012 | Esamas = 2013 | Po = 2014 }} [[Vaizdas:Dakar2013 logo.png|thumb|right|250px|2013 m. Dakaro ralio logotipas]] '''2013 m. Dakaro ralis''' – 35-as [[Dakaro ralis]], kuris prasidėjo 2013 m. sausio 5 d. [[Peru]] sostinėje [[Lima|Limoje]] ir baigėsi sausio 20 d. [[Čilė]]s [[Santjagas (Čilė)|Santjago]] mieste. Tai buvo 5-as Dakaro ralis iš eilės rengiamas [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]]. Iš viso Dakaro ralį pradėjo 449 ekipažai – 183 motociklininkai, 38 keturračių vairuotojai, 153 automobilių ir 75 sunkvežimių ekipažai. == Lietuviai Dakaro ralyje == Šiais metais Lietuvai atstovavo du lenktynininkų ekipažai – motociklą vairavo [[Gintautas Igaris]], o bagiu važiavo [[Benediktas Vanagas]] su [[Saulius Jurgelėnas|Sauliumi Jurgelėnu]]. G. Igaris 6 etape patyrė avariją ir pasitraukė iš lenktynių, o B. Vanago ekipažas sugebėjo pasiekti finišą ir bendroje įskaitoje užėmė 64 vietą. Dar vienas lietuvis (Gintaras Sadovnykas) buvo sunkvežimių ekipažo narys mechaniko pozicijoje. Bendroje įskaitoje šis ekipažas (kurį dar sudarė britas ir kanadietis) su [[MAN]] sunkvežimiu užėmė 55 vietą. == Maršrutas == [[Vaizdas:Dakar Rally 2013 map.jpg|thumb|right|300px|2013 m. maršruto žemėlapis]] 2013 m. Dakaro ralio maršrutą sudarys 8 574 km. {| class="wikitable" style="font-size:85%" |- !Etapas !Data !Startas !Finišas !Priemonė !Pravažiavimas !Greičio ruožas !Viso |- |1 |sausio 5 d. |{{flagicon|PER}} [[Lima]] |{{flagicon|PER}} [[Piskas]] !Visi |250 |13 |263 |- |2 |sausio 6 d. |{{flagicon|PER}} [[Piskas]] |{{flagicon|PER}} [[Piskas]] !Visi |85 |242 |327 |- |3 |sausio 7 d. |{{flagicon|PER}} [[Piskas]] |{{flagicon|PER}} [[Naska (miestas)|Naska]] !Visi |100 |243 |343 |- |rowspan="2"|4 |rowspan="2"|sausio 8 d. |rowspan="2"|{{flagicon|PER}} [[Naska (miestas)|Naska]] |rowspan="2"|{{flagicon|PER}} [[Arekipa]] !Motociklai |429 |289 |718 |- !Automobiliai |429 |288 |717 |- |rowspan="2"|5 |rowspan="2"|sausio 9 d. |rowspan="2"|{{flagicon|PER}} [[Arekipa]] |rowspan="2"|{{flagicon|CHI}} [[Arika]] !Motociklai |275 |136 |411 |- !Automobiliai |337 |172 |509 |- |6 |sausio 10 d. |{{flagicon|CHI}} [[Arika]] |{{flagicon|CHI}} [[Kalama]] !Visi |313 |454 |767 |- |rowspan="2"|7 |rowspan="2"|sausio 11 d. |rowspan="2"|{{flagicon|CHI}} [[Kalama]] |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[Salta]] !Motociklai |586 |220 |806 |- !Automobiliai |534 |220 |754 |- |rowspan="3"|8 |rowspan="3"|sausio 12 d. |rowspan="3"|{{flagicon|ARG}} [[Salta]] |rowspan="3"|{{flagicon|ARG}} [[Tukumanas]] !Motociklai |247 |491 |738 |- !Automobiliai |379 |470 |849 |- !Sunkvežimiai |393 |155 |548 |- | |sausio 13 d. |colspan=2|{{flagicon|ARG}} [[Tukumanas]] !poilsio diena |- |rowspan="3"|9 |rowspan="3"|sausio 14 d. |rowspan="3"|{{flagicon|ARG}} [[Tukumanas]] |rowspan="3"|{{flagicon|ARG}} [[Kordoba (Argentina)|Kordoba]] !Motociklai |259 |593 |852 |- !Automobiliai |259 |593 |852 |- !Sunkvežimiai |406 |293 |699 |- |rowspan="2"|10 |rowspan="2"|sausio 15 d. |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[Kordoba (Argentina)|Kordoba]] |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[La Riocha]] !Motociklai |279 |357 |636 |- !Automobiliai |279 |353 |632 |- |rowspan="2"|11 |rowspan="2"|sausio 16 d. |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[La Riocha]] |rowspan="2"|{{flagicon|ARG}} [[Fiambala]] !Motociklai |262 |221 |483 |- !Automobiliai |262 |219 |481 |- |12 |sausio 17 d. |{{flagicon|ARG}} [[Fiambala]] |{{flagicon|CHI}} [[Kopijapo]] !Visi |396 |319 |715 |- |13 |sausio 18 d. |{{flagicon|CHI}} [[Kopijapo]] |{{flagicon|CHI}} [[La Serena]] !Visi |294 |441 |735 |- |14 |sausio 19 d. |{{flagicon|CHI}} [[La Serena]] |{{flagicon|CHI}} [[Santjagas (Čilė)|Santjagas]] !Visi |502 |128 |630 |- !colspan="5"| '''Viso''' |- !colspan="5"| Motociklai | 4277 | 4146 | 8423 |- !colspan="5"| Automobiliai | 4419 | 4155 | 8574 |- !colspan="5"| Sunkvežimiai | 4580 | 3541 | 8121 |- |} == Incidentai == * Sausio 10 d. po penktojo Dakaro ralio etapo, kurio metu sportininkai važiavo iš Arekvipos į Ariką, susidūrus saugos ir taksi automobiliams du žmonės žuvo, o septyni buvo sužeisti.<ref>[http://sportas.delfi.lt/dakaras/dakaro-ralio-metu-susidure-saugos-ir-taksi-automobiliai-du-zmones-zuvo.d?id=60401993 Dakaro ralio metu susidūrė saugos ir taksi automobiliai, du žmonės žuvo]</ref> * Sausio 11 d. mirtiną avariją patyrė ir Dakaro ralio dalyvis. Važiuodamas į septinto etapo greičio ruožo startą Čilės kalnuose motociklininkas iš Prancūzijos Thomasas Bourginas kaktomuša susidūrė su priešpriešiais važiavusiu policijos automobiliu. Nuo avarijoje patirtų sužalojimų 25-erių sportininkas mirė iš karto.<ref>[http://sportas.delfi.lt/dakaras/dakaro-rali-vel-sienauja-giltine-susidures-su-policijos-ekipazu-zuvo-prancuzu-motociklininkas.d?id=60412665 Dakaro ralį vėl šienauja giltinė: susidūręs su policijos ekipažu, žuvo prancūzų motociklininkas]</ref> == Etapų rezultatai == === Motociklai === {| class="wikitable" style="font-size:97%;" |- ! ! colspan=5| <big>Etapo rezultatai </big> ! colspan=5| <big>Bendra įskaita</big> |- ! width="40px"| Etapas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"| Komanda ! width="40px"| Laikas ! width="40px"| Atsilikimas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"| Komanda ! width="40px"| Laikas ! width="40px"| Atsilikimas |- !rowspan=4|1 |'''1''' |{{flagicon|CHI}} '''[[Francisco López Contardo|Francisco López]]''' |'''[[KTM]]''' |'''39:15''' | |'''1''' |'''{{flagicon|CHI}} Francisco López''' |'''KTM''' |'''39:15''' | |- |2 |{{flagicon|NED}} [[Frans Verhoeven]] |[[Yamaha]] |39:20 |0:05 |2 |{{flagicon|NED}} Frans Verhoeven |Yamaha |39:20 |0:05 |- |3 |{{flagicon|CHL}} [[Pablo Quintanilla]] |[[Honda]] |39:40 |0:25 |3 |{{flagicon|CHL}} Pablo Quintanilla |Honda |39:40 |0:25 |- |119 |{{flagicon|LTU}} [[Gintautas Igaris]] |Yamaha |54:10 |14:55 |119 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |54:10 |14:55 |- !rowspan=4|2 |'''1''' |{{flagicon|ESP}} '''[[Joan Barreda Bort]]''' |'''[[Husqvarna Motorcycles|Husqvarna]]''' |'''2:42:31''' | |'''1''' |{{flagicon|ESP}} '''[[Joan Barreda Bort]]''' |'''[[Husqvarna Motorcycles|Husqvarna]]''' |'''3:24:11''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} [[Juan Pedrero]] |KTM |2:45:47 |3:16 |2 |{{flagicon|POR}} [[Ruben Faria]] |KTM |3:29:47 |5:36 |- |3 |{{flagicon|AUS}} [[Matt Fish (Rider)|Matt Fish]] |Husqvarna |2:48:24 |5:53 |3 |{{flagicon|ESP}} [[Juan Pedrero]] |KTM |3:30:47 |6:36 |- |106 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |3:42:56 |01:00:25 |105 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |04:37:06 |01:12:55 |- !rowspan=4|3 |'''1''' |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |'''2:37:54 | |'''1''' |{{flagicon|FRA}} '''Cyril Despres''' |'''KTM''' |'''6:15:03''' | |- |2 |{{flagicon|POR}} [[Paulo Gonçalves]] |Husqvarna |2:39:02 |1:08 |2 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |6:17:54 |2:51 |- |3 |{{flagicon|FRA}} [[Cyril Despres]] |KTM |2:42:02 |4:08 |3 |{{flagicon|NOR}} [[Pål Anders Ullevålseter]] |KTM |6:20:02 |4:59 |- |120 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |04:23:00 |01:45:06 |117 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |09:00:06 |02:45:03 |- !rowspan=4|4 |'''1''' |{{flagicon|ESP}} '''Joan Barreda Bort''' |Husqvarna |'''3:41:09 | |'''1''' |{{flagicon|FRA}} '''[[Olivier Pain]]''' |'''Yamaha''' |'''10:10:38''' | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Olivier Pain |Yamaha |3:49:32 |8:23 |2 |{{flagicon|FRA}} David Casteu |Yamaha |10:13:02 |2:24 |- |3 |{{flagicon|FRA}} [[David Casteu]] |Yamaha |3:51:51 |10:42 |3 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |10:13:47 |3:09 |- |96 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |05:21:44 |01:40:35 |108 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |14:21:50 |04:11:12 |- !rowspan=4|5 |'''1''' |{{flagicon|FRA}} '''David Casteu''' |'''Yamaha |'''1:39:42 | |'''1''' |{{flagicon|FRA}} '''Olivier Pain''' |'''Yamaha''' |'''11:51:29''' | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Olivier Pain |Yamaha |1:40:51 |1:09 |2 |{{flagicon|FRA}} David Casteu |Yamaha |11:52:44 |1:15 |- |3 |{{flagicon|ESP}} Juan Pedrero |KTM |1:42:40 |2:58 |3 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |11:57:36 |6:07 |- |94 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |02:48:04 |01:08:22 |103 |{{flagicon|LTU}} Gintautas Igaris |Yamaha |17:09:54 |05:18:25 |- !rowspan=3|6 |'''1''' |{{flagicon|CHL}} '''Francisco López''' |'''KTM |'''3:36:21 | |'''1''' |{{flagicon|FRA}} '''Olivier Pain''' |'''Yamaha''' |'''15:35:23''' | |- |2 |{{flagicon|PRT}} Ruben Faria |KTM |3:38:55 |2:34 |2 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |15:37:45 |2:22 |- |3 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |3:40:09 |3:48 |3 |{{flagicon|FRA}} David Casteu |Yamaha |15:40:11 |4:48 |- !rowspan=3|7 |'''1''' |{{flagicon|USA}} '''[[Kurt Caselli]]''' |'''KTM |'''1:51:31 | |'''1''' |{{flagicon|FRA}} '''Olivier Pain''' |'''Yamaha''' |'''17:28:17''' | |- |2 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |1:52:54 |1:23 |2 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |17:34:23 |6:06 |- |3 |{{flagicon|FRA}} Olivier Pain |Yamaha |1:52:54 |1:23 |3 |{{flagicon|FRA}} David Casteu |Yamaha |17:34:54 |6:37 |- !rowspan=3|8 |'''1''' |{{flagicon|ESP}} '''Joan Barreda Bort''' |'''Husqvarna |'''2:07:26 | |'''1''' |{{flagicon|FRA}} '''David Casteu''' |'''Yamaha''' |'''19:56:33''' | |- |2 |{{flagicon|USA}} [[Johnny Campbell]] |Honda |2:14:30 |7:04 |2 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |20:05:59 |9:26 |- |3 |{{flagicon|SVK}} [[Ivan Jakeš]] |KTM |2:15:23 |7:57 |3 |{{flagicon|POR}} Ruben Faria |KTM |20:07:49 |11:16 |- !rowspan=3|9 |'''1''' |{{flagicon|FRA}} '''Cyril Despres''' |'''KTM |'''5:41:36 | |'''1''' |{{flagicon|POR}} '''Ruben Faria''' |'''KTM |'''25:57:12 | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Joan Barreda Bort |Husqvarna |5:45:39 |5:03 |2 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |26:02:35 |5:23 |- |3 |{{flagicon|ITA}} [[Alessandro Botturi]] |Husqvarna |5:46:50 |5:14 |3 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |26:06:15 |9:03 |- !rowspan=3|10 |'''1''' |{{flagicon|ESP}} '''Joan Barreda Bort''' |'''Husqvarna |'''4:43:14 | |'''1''' |'''{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |'''KTM |'''30:47:04 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |4:44:29 |1:15 |2 |{{flagicon|POR}} Ruben Faria |KTM |30:48:41 |1:37 |- |3 |{{flagicon|POR}} Paulo Gonçalves |Husqvarna |4:45:58 |2:44 |3 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |31:00:45 |13:41 |- !rowspan=3|11 |'''1''' |{{flagicon|USA}} '''Kurt Caselli''' |'''KTM |'''2:55:01 | |'''1''' |'''{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |'''KTM |'''33:48:29 | |- |2 |{{flagicon|POR}} Paulo Gonçalves |Husqvarna |2:59:46 |4:45 |2 |{{flagicon|POR}} Ruben Faria |KTM |34:01:45 |13:16 |- |3 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |3:01:25 |6:24 |3 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |34:06:37 |18:08 |- !rowspan=3|12 |'''1''' |{{flagicon|NED}} '''Frans Verhoeven''' |'''Yamaha |'''3:49:15 | |'''1''' |'''{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |'''KTM |'''37:46:59 | |- |2 |{{flagicon|POR}} Ruben Faria |KTM |3:50:53 |1:38 |2 |{{flagicon|POR}} Ruben Faria |KTM |37:52:38 |5:39 |- |3 |{{flagicon|ESP}} Joan Barreda Bort |Husqvarna |3:52:16 |3:01 |3 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |38:00:39 |13:40 |- !rowspan=3|13 |'''1''' |'''{{flagicon|CHL}} Francisco López |'''KTM |'''3:44:54 | |'''1''' |'''{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |'''KTM |'''41:37:18 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |KTM |3:50:19 |5:25 |2 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |41:45:33 |8:15 |- |3 |{{flagicon|POR}} Paulo Gonçalves |Husqvarna |3:50:23 |5:29 |3 |{{flagicon|POR}} Ruben Faria |KTM |41:51:59 |14:41 |- !rowspan=3|14 |'''1''' |'''{{flagicon|POR}} Ruben Faria |'''KTM |'''1:43:06 | |'''1''' |'''{{flagicon|FRA}} Cyril Despres |'''KTM |'''43:24:22 | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Joan Barreda Bort |Husqvarna |1:43:14 |0:08 |2 |{{flagicon|POR}} Ruben Faria |KTM |43:35:05 |10:43 |- |3 |{{flagicon|POR}} Hélder Rodrigues |Honda |1:43:30 |0:24 |3 |{{flagicon|CHL}} Francisco López |KTM |43:43:10 |18:48 |} === Keturračiai === {| class="wikitable" style="font-size:97%;" |- ! ! colspan=5| <big>Etapo rezultatai </big> ! colspan=5| <big>Bendra įskaita</big> |- ! width="40px"| Etapas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"| Komanda ! width="40px"| Laikas ! width="40px"| Atsilikimas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"| Komanda ! width="40px"| Laikas ! width="40px"| Atsilikimas |- !rowspan=3|1 |'''1 |'''{{flagicon|PER}} [[Ignacio Flores Seminario]] |'''Yamaha |'''46:50 | |'''1 |'''{{flagicon|PER}} Ignacio Flores Seminario |'''Yamaha |'''46:50 | |- |2 |{{flagicon|UAE}} [[Sebastian Husseini]] |Honda |47:45 |0:55 |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |47:45 |0:55 |- |3 |{{flagicon|ARG}} [[Marcos Patronelli]] |Yamaha |48:05 |1:15 |3 |{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |Yamaha |48:05 |1:15 |- !rowspan=3|2 |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''3:02:40 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''3:50:45 | |- |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |3:03:46 |1:06 |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |3:51:31 |0:46 |- |3 |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale]] |Yamaha |3:11:34 |8:54 |3 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |4:00:04 |9:19 |- !rowspan=3|3 |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''3:04:55 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''6:55:40 | |- |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |3:08:27 |3:32 |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |6:59:58 |4:18 |- |3 |{{flagicon|POL}} [[Rafał Sonik]] |Yamaha |3:20:39 |15:44 |3 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |7:25:18 |29:38 |- !rowspan=3|4 |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''4:25:46 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''11:21:26 | |- |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |4:35:34 |9:48 |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |11:35:32 |14:06 |- |3 |{{flagicon|POL}} [[Łukasz Łaskawiec]] |Yamaha |4:41:31 |15:45 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |12:21:43 |1:00:17 |- !rowspan=3|5 |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''1:59:30 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''13:20:56 | |- |2 |{{flagicon|POL}} Łukasz Łaskawiec |Yamaha |2:02:30 |3:00 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |14:39:28 |1:18:32 |- |3 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |2:13:44 |14:14 |3 |{{flagicon|POL}} Łukasz Łaskawiec |Yamaha |14:41:41 |1:20:45 |- !rowspan=3|6 |'''1 |'''{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |'''Yamaha |'''4:15:21 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''17:42:53 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |Yamaha |4:21:57 |6:36 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |18:54:49 |1:11:56 |- |3 |{{flagicon|RSA}} [[Sarel van Biljon]] |E-ATV |4:25:51 |10:30 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |19:30:53 |1:48:00 |- !rowspan=3|7 |'''1 |'''{{flagicon|CHL}} [[Sebastián Palma]] |'''[[Can-Am motorcycles|Can-Am]] |'''2:25:06 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''20:08:33 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |Yamaha |2:25:40 |0:34 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |21:23:03 |1:14:30 |- |3 |{{flagicon|RSA}} Sarel van Biljon |E-ATV |2:25:44 |0:38 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |21:59:19 |1:50:46 |- !rowspan=3|8 |'''1 |'''{{flagicon|RSA}} Sarel van Biljon |'''E-ATV |'''2:28:13 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''22:38:35 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |Yamaha |2:30:02 |1:49 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |24:02:30 |1:23:55 |- |3 |{{flagicon|CHL}} Sebastián Palma |Can-Am |2:30:49 |2:36 |3 |{{flagicon|RSA}} Sarel van Biljon |E-ATV |24:39:04 |2:00:29 |- !rowspan=3|9 |'''1 |'''{{flagicon|POL}} Łukasz Łaskawiec |'''Yamaha |'''6:26:39 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''29:06:19 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |Yamaha |6:27:44 |1:05 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |30:08:47 |1:32:28 |- |3 |{{flagicon|UAE}} Sebastien Husseini |Honda |2:30:49 |2:36 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |31:15:03 |2:08:44 |- !rowspan=3|10 |'''1 |'''{{flagicon|POL}} Łukasz Łaskawiec |'''Yamaha |'''5:19:12 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''34:31:47 | |- |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |5:20:47 |1:35 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |35:59:34 |1:27:47 |- |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |5:22:35 |3:23 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |36:37:38 |2:05:51 |- !rowspan=3|11 |'''1 |'''{{flagicon|AUS}} [[Paul Smith (racer)|Paul Smith]] |'''Honda |'''3:46:04 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''38:23:33 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} [[Gastón González]] |Yamaha |3:50:22 |4:18 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |40:13:55 |1:50:22 |- |3 |{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |Yamaha |3:51:46 |5:42 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |41:10:32 |2:46:59 |- !rowspan=3|12 |'''1 |'''{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |'''Honda |'''4:36:54 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''43:01:35 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |Yamaha |4:38:02 |1:08 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |44:54:10 |1:52:35 |- |3 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |4:40:15 |3:21 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |46:05:55 |3:04:20 |- !rowspan=3|13 |'''1 |'''{{flagicon|RSA}} Sarel van Biljon |'''E-ATV |'''4:42:45 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''47:47:19 | |- |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |4:43:26 |0:41 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |49:37:43 |1:50:24 |- |3 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |4:43:33 |0:48 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |51:02:02 |3:14:43 |- !rowspan=3|14 |'''1 |'''{{flagicon|RSA}} Sarel van Biljon |'''E-ATV |'''1:54:05 | |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |'''Yamaha |'''49:42:42 | |- |2 |{{flagicon|UAE}} Sebastian Husseini |Honda |1:54:42 |0:37 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |51:33:17 |1:50:35 |- |3 |{{flagicon|ARG}} Marcos Patronelli |Yamaha |1:55:23 |1:18 |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |52:59:31 |3:16:49 |} === Automobiliai === {| class="wikitable" style="font-size:97%;" |- ! ! colspan=5| <big>Etapo rezultatai </big> ! colspan=5| <big>Bendra įskaita</big> |- ! width="40px"| Etapas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"| Komanda ! width="40px"| Laikas ! width="40px"| Atsilikimas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"| Komanda ! width="40px"| Laikas ! width="40px"| Atsilikimas |- !rowspan=4|1 |'''1 |'''{{flagicon|ESP}} [[Carlos Sainz]] <br /> {{flagicon|GER}} [[Timo Gottschalk]] |'''Demon Jefferies |'''23:00 | |'''1 |'''{{flagicon|ESP}} Carlos Sainz <br /> {{flagicon|GER}} Timo Gottschalk |'''Demon Jefferies |'''23:00 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} [[Lucio Alvarez]] <br /> {{flagicon|ARG}} [[Bernardo Graue]] |[[Toyota]] |23:24 |0:24 |2 |{{flagicon|ARG}} Lucio Alvarez <br /> {{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |Toyota |23:24 |0:24 |- |3 |{{flagicon|FRA}} [[Guerlain Chicherit]] <br /> {{flagicon|FRA}} [[Jean-Pierre Garcin]] |SMG |23:30 |0:30 |3 |{{flagicon|FRA}} Guerlain Chicherit <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Pierre Garcin |SMG |23:30 |0:30 |- |17 |{{flagicon|LTU}} [[Benediktas Vanagas]] <br /> {{flagicon|LTU}} [[Saulius Jurgelėnas]] |[[OSCar]] |25:39 |2:39 |17 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |25:39 |2:39 |- !rowspan=4|2 |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} [[Stephane Peterhansel]] <br /> {{flagicon|FRA}} [[Jean Paul Cottret]] |'''[[Mini]] |'''2:35:38 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stephane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean Paul Cottret |'''Mini |'''3:00:20 | |- |2 |{{flagicon|RSA}} [[Giniel de Villiers]] <br /> {{flagicon|DEU}} [[Dirk von Zitzewitz]] |[[Toyota]] |2:38:13 |2:35 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |3:02:58 |2:38 |- |3 |{{flagicon|FRA}} [[Ronan Chabot]] <br /> {{flagicon|FRA}} [[Gilles Pillot]] |SMG |2:40:30 |4:52 |3 |{{flagicon|FRA}} Ronan Chabot <br /> {{flagicon|FRA}} Gilles Pillot |SMG |3:04:06 |3:46 |- |129 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |11:00:00 |08:27:45 |125 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |11:25:39 |08:30:24 |- !rowspan=4|3 |'''1 |'''{{flagicon|QAT}} [[Nasser Al-Attiyah]] <br /> {{flagicon|ESP}} [[Lucas Cruz]] |'''Demon Jefferies |'''2:30:14 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''5:34:26 | |- |2 |{{flagicon|USA}} [[Robby Gordon]] <br /> {{flagicon|USA}} [[Kellon Walch]] |[[Hummer]] |2:31:32 |1:18 |2 |{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah <br /> {{flagicon|ESP}} Lucas Cruz |Demon Jefferies |5:40:59 |6:33 |- |3 |{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |Mini |2:34:06 |3:52 |3 |{{flagicon|ARG}} Lucio Alvarez <br /> {{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |Toyota |5:52:37 |18:11 |- |121 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |07:35:54 |05:05:40 |125 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |19:01:33 |13:27:07 |- !rowspan=4|4 |'''1 |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah <br /> {{flagicon|ESP}} Lucas Cruz |'''Demon Jefferies |'''3:28:46 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''9:04:29 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Guerlain Chicherit <br /> {{flagicon|FRA}} Jean Pierre Garcin |SMG |3:29:22 |0:36 |2 |{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah <br /> {{flagicon|ESP}} Lucas Cruz |Demon Jefferies |9:09:45 |5:16 |- |3 |{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |Mini |3:30:03 |1:17 |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |9:37:51 |33:22 |- |74 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |07:24:59 |03:56:13 |105 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |26:26:32 |17:22:03 |- !rowspan=4|5 |'''1 |'''{{flagicon|ESP}} [[Nani Roma]] <br /> {{flagicon|FRA}} [[Michel Périn]] |'''Mini |'''1:49:40 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''10:55:32 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |Mini |1:51:03 |1:23 |2 |{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah <br /> {{flagicon|ESP}} Lucas Cruz |Demon Jefferies |11:05:26 |9:54 |- |3 |{{flagicon|USA}} Robby Gordon <br /> {{flagicon|USA}} Kellon Walch |Hummer |1:51:21 |1:41 |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |11:29:22 |33:50 |- |59 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |02:34:40 |00:45:00 |106 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |29:01:12 |18:05:40 |- !rowspan=4|6 |'''1 |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah <br /> {{flagicon|ESP}} Lucas Cruz |'''Demon Jefferies |'''3:32:08 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''14:36:16 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |Mini |3:40:44 |8:36 |2 |{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah <br /> {{flagicon|ESP}} Lucas Cruz |Demon Jefferies |14:37:34 |1:18 |- |3 |{{flagicon|USA}} Robby Gordon <br /> {{flagicon|USA}} Kellon Walch |Hummer |3:46:00 |13:52 |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |15:18:47 |42:31 |- |82 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |08:58:35 |05:26:27 |97 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |37:59:47 |23:23:31 |- !rowspan=4|7 |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''1:47:27 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''16:23:43 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Guerlain Chicherit <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Pierre Garcin |SMG |1:48:06 |0:39 |2 |{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah <br /> {{flagicon|ESP}} Lucas Cruz |Demon Jefferies |16:26:57 |3:14 |- |3 |{{flagicon|USA}} Robby Gordon <br /> {{flagicon|USA}} Kellon Walch |Hummer |1:48:35 |1:08 |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |17:07:46 |44:03 |- |47 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |02:20:58 |00:33:31 |93 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |40:20:45 |23:57:02 |- !rowspan=4|8 |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Guerlain Chicherit <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Pierre Garcin |'''SMG |'''1:55:06 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''18:31:04 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} [[Orlando Terranova]] <br /> {{flagicon|POR}} [[Paulo Fiuza]] |[[BMW]] |1:59:08 |4:02 |2 |{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah <br /> {{flagicon|ESP}} Lucas Cruz |Demon Jefferies |18:34:18 |3:14 |- |3 |{{flagicon|USA}} Robby Gordon <br /> {{flagicon|USA}} Kellon Walch |Hummer |2:00:23 |5:17 |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |19:15:07 |44:03 |- |47 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |02:07:21 |00:12:15 |93 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |42:28:06 |23:57:02 |- !rowspan=4|9 |'''1 |'''{{flagicon|ESP}} Nani Roma <br /> {{flagicon|FRA}} Michel Périn |'''Mini |'''5:36:28 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''24:11:43 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |Mini |5:40:39 |4:11 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |25:01:14 |49:31 |- |3 |{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova <br /> {{flagicon|POR}} Paulo Fiuza |BMW |5:43:22 |6:54 |3 |{{flagicon|RUS}} [[Leonid Novitskiy]] <br /> {{flagicon|RUS}} [[Konstantin Zhiltsov]] |Mini |25:07:46 |56:03 |- |68 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |07:51:04 |02:14:36 |85 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |50:19:10 |26:07:27 |- !rowspan=4|10 |'''1 |'''{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova <br /> {{flagicon|POR}} Paulo Fiuza |'''BMW |'''3:57:58 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''28:12:00 | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Nani Roma <br /> {{flagicon|FRA}} Michel Périn |Mini |4:00:05 |2:07 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |29:04:38 |52:38 |- |3 |{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |Mini |4:00:17 |2:19 |3 |{{flagicon|RUS}} Leonid Novitskiy <br /> {{flagicon|RUS}} Konstantin Zhiltsov |Mini |29:20:40 |1:08:40 |- |76 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |05:50:57 |01:52:59 |76 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |56:10:07 |27:58:07 |- !rowspan=4|11 |'''1 |'''{{flagicon|USA}} Robby Gordon <br /> {{flagicon|USA}} Kellon Walch |'''Hummer |'''50:51 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''29:07:25 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Ronan Chabot <br /> {{flagicon|FRA}} Gilles Pillot |SMG |51:29 |0:38 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |29:59:24 |51:59 |- |3 |{{flagicon|ARG}} Lucio Alvarez <br /> {{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |Toyota |52:38 |1:47 |3 |{{flagicon|RUS}} Leonid Novitskiy <br /> {{flagicon|RUS}} Konstantin Zhiltsov |Mini |30:34:05 |1:26:40 |- |76 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |01:13:25 |00:23:04 |77 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |57:23:32 |28:16:07 |- !rowspan=4|12 |'''1 |'''{{flagicon|ESP}} Nani Roma <br /> {{flagicon|FRA}} Michel Périn |'''Mini |'''3:36:34 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''32:50:02 | |- |2 |{{flagicon|USA}} Robby Gordon <br /> {{flagicon|USA}} Kellon Walch |Hummer |3:40:52 |4:18 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |33:40:23 |50:21 |- |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |3:40:59 |4:25 |3 |{{flagicon|ESP}} Nani Roma <br /> {{flagicon|FRA}} Michel Périn |Mini |34:21:08 |1:31:06 |- |37 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |05:39:29 |02:02:55 |68 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |63:03:01 |30:12:59 |- !rowspan=4|13 |'''1 |'''{{flagicon|USA}} Robby Gordon <br /> {{flagicon|USA}} Kellon Walch |'''Hummer |'''3:40:53 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''36:44:46 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Guerlain Chicherit <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Pierre Garcin |SMG |3:41:15 |0:22 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |37:29:24 |44:38 |- |3 |{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova <br /> {{flagicon|POR}} Paulo Fiuza |BMW |3:45:34 |4:41 |3 |{{flagicon|RUS}} Leonid Novitskiy <br /> {{flagicon|RUS}} Konstantin Zhiltsov |Mini |38:14:17 |1:29:31 |- |30 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |04:44:41 |01:03:48 |66 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |67:47:42 |31:02:56 |- !rowspan=4|14 |'''1 |'''{{flagicon|ESP}} Nani Roma <br /> {{flagicon|FRA}} Michel Périn |'''Mini |'''1:44:10 | |'''1 |'''{{flagicon|FRA}} Stéphane Peterhansel <br /> {{flagicon|FRA}} Jean-Paul Cottret |'''Mini |'''38:32:39 | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova <br /> {{flagicon|POR}} Paulo Fiuza |BMW |1:44:23 |0:13 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers <br /> {{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |39:15:01 |42:22 |- |3 |{{flagicon|ARG}} Lucio Alvarez <br /> {{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |Toyota |1:44:41 |0:31 |3 |{{flagicon|RUS}} Leonid Novitskiy <br /> {{flagicon|RUS}} Konstantin Zhiltsov |Mini |40:01:01 |1:28:22 |- |28 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |02:04:51 |00:20:41 |64 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas <br /> {{flagicon|LTU}} Saulius Jurgelėnas |OSCAR |69:52:33 |31:19:54 |} === Sunkvežimiai === {| class="wikitable" style="font-size:97%;" |- ! ! colspan=5| <big>Etapo rezultatai </big> ! colspan=5| <big>Bendra įskaita</big> |- ! width="40px"| Etapas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"| Komanda ! width="40px"| Laikas ! width="40px"| Atsilikimas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"| Komanda ! width="40px"| Laikas ! width="40px"| Atsilikimas |- !rowspan=3|1 |'''1 |'''{{flagicon|NED}} [[Gérard de Rooy]]<br /> {{flagicon|BEL}} [[Tom Colsoul]]<br />{{flagicon|NED}} [[Dariusz Rodewald]] |'''[[Iveco]] |'''26:18 | |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''26:18 | |- |2 |{{flagicon|NED}} [[Hans Stacey]]<br /> {{flagicon|DEU}} [[Detlef Ruf]]<br />{{flagicon|NED}} [[Bernard der Kinderen]] |Iveco |27:06 |0:48 |2 |{{flagicon|NED}} Hans Stacey<br /> {{flagicon|DEU}} Detlef Ruf<br />{{flagicon|NED}} Bernard der Kinderen |Iveco |27:06 |0:48 |- |3 |{{flagicon|CZE}} [[Aleš Loprais]] <br />{{flagicon|BEL}} [[Serge Bruynkens]] <br />{{flagicon|CZE}} [[Radim Pustějovský]] |[[Tatra]] |27:33 |1:15 |3 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |Tatra |27:33 |1:15 |- !rowspan=3|2 |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''3:00:59 | |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''3:27:17 | |- |2 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |Tatra |3:02:00 |1:01 |2 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |Tatra |3:29:33 |2:16 |- |3 |{{flagicon|ITA}} [[Miki Biasion]] <br />{{flagicon|ITA}} [[Humberto Fiori]] <br />{{flagicon|NED}} [[Michel Huisman]] |Iveco |3:08:51 |7:52 |3 |{{flagicon|ITA}} Miki Biasion <br />{{flagicon|ITA}} Humberto Fiori <br />{{flagicon|NED}} Michel Huisman |Iveco |3:38:12 |10:55 |- !rowspan=3|3 |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''2:55:58 | |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''6:23:15 | |- |2 |{{flagicon|RUS}} [[Eduard Nikolaev]] <br />{{flagicon|RUS}} [[Sergey Savostin]] <br />{{flagicon|RUS}} [[Vladimir Rybakov (co-driver)|Vladimir Rybakov]] |[[Kamaz]] |2:57:22 |1:24 |2 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |Tatra |6:30:14 |6:59 |- |3 |{{flagicon|ITA}} Miki Biasion <br />{{flagicon|ITA}} Humberto Fiori <br />{{flagicon|NED}} Michel Huisman |Iveco |2:58:29 |2:31 |3 |{{flagicon|ITA}} Miki Biasion <br />{{flagicon|ITA}} Humberto Fiori <br />{{flagicon|NED}} Michel Huisman |Iveco |6:36:41 |13:26 |- !rowspan=3|4 |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} [[Ayrat Mardeev]]<br /> {{flagicon|RUS}} [[Aydar Belyaev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Anton Mirniy]] |'''Kamaz |'''4:04:59 | |'''1 |'''{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |'''Tatra |'''10:53:41 | |- |2 |{{flagicon|RUS}} [[Andrey Karginov]] <br />{{flagicon|RUS}} [[Igor Devyatkin]] <br />{{flagicon|RUS}} [[Andrey Mokeev]] |Kamaz |4:08:32 |3:33 |2 |{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |Iveco |10:54:37 |0:56 |- |3 |{{flagicon|NED}} Hans Stacey<br /> {{flagicon|DEU}} Detlef Ruf<br />{{flagicon|NED}} Bernard der Kinderen |Iveco |4:11:21 |6:22 |3 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |Kamaz |11:00:49 |7:08 |- !rowspan=3|5 |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Hans Stacey<br /> {{flagicon|DEU}} Detlef Ruf<br />{{flagicon|NED}} Bernard der Kinderen |'''Iveco |'''2:07:34 | |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''13:04:43 | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |Kamaz |2:09:27 |1:53 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |Kamaz |13:10:16 |5:33 |- |3 |{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |Iveco |2:10:06 |2:32 |3 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |13:21:49 |17:06 |- !rowspan=3|6 |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''4:19:02 | |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''17:23:45 | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |Kamaz |4:19:36 |0:34 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |Kamaz |17:42:25 |18:40 |- |3 |{{flagicon|NED}} [[Peter Versluis]]<br /> {{flagicon|NED}} [[Harry Schuurmans]]<br />{{flagicon|BEL}} [[Jurgen Damen]] |[[MAN SE|MAN]] |4:19:37 |0:35 |3 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |17:54:17 |30:22 |- !rowspan=3 align=center|'''7 |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''2:02:21 | |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''19:26:06 | |- |2 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |Tatra |2:03:30 |1:09 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |Kamaz |19:48:14 |22:08 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |Kamaz |2:03:59 |1:38 |3 |{{flagicon|CZE}} [[Martin Kolomy]]<br /> {{flagicon|CZE}} [[Rene Kilian]]<br />{{flagicon|CZE}} [[David Kilian]] |Tatra |20:07:31 |41:25 |- ! align=center|'''8 | colspan=10 align=center|''Etapas atšauktas dėl potvynių'' |- !rowspan=3 align=center|'''9 |'''1 |'''{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |'''Tatra |'''3:18:32 | |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |'''Kamaz |'''23:10:20 | |- |2 |{{flagicon|NED}} Peter Versluis<br /> {{flagicon|NED}} Harry Schuurmans<br />{{flagicon|BEL}} Jurgen Damen |MAN |3:18:39 |0:07 |2 |{{flagicon|CZE}} Martin Kolomy<br /> {{flagicon|CZE}} René Kilian<br />{{flagicon|CZE}} David Kilian |Tatra |23:28:16 |17:56 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |Kamaz |3:20:08 |1:36 |3 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |23:43:52 |33:32 |- !rowspan=3 align=center|'''10 |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |'''Kamaz |'''4:44:08 | |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |'''Kamaz |'''27:59:31 | |- |2 |{{flagicon|NED}} [[Peter van den Bosch]]<br /> {{flagicon|NED}} [[Patrick Bouw]]<br />{{flagicon|NED}} [[Wouter Rosegaar]] |[[DAF Trucks|DAF]] |4:47:47 |3:39 |2 |{{flagicon|CZE}} Martin Kolomy<br /> {{flagicon|CZE}} René Kilian<br />{{flagicon|CZE}} David Kilian |Tatra |28:31:54 |32:23 |- |3 |{{flagicon|NED}} [[Martin van den Brink]] <br />{{flagicon|BEL}} [[Peter Willemsen]] <br />{{flagicon|NED}} [[Arjan Veenvliet]] |[[GINAF]] |4:48:20 |4:12 |3 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |28:33:41 |34:10 |- !rowspan=3 align=center|'''11 |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |'''Iveco |'''54:47 | |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |'''Kamaz |'''28:56:24 | |- |2 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |Tatra |55:43 |0:56 |2 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |29:31:35 |35:11 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |Kamaz |56:53 |2:06 |3 |{{flagicon|CZE}} Martin Kolomy<br /> {{flagicon|CZE}} René Kilian<br />{{flagicon|CZE}} David Kilian |Tatra |29:45:19 |48:55 |- !rowspan=3 align=center|'''12 |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |'''Kamaz |'''4:09:44 | |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |'''Kamaz |'''33:12:35 | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |4:12:20 |2:36 |2 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |33:43:55 |31:20 |- |3 |{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |Iveco |4:12:33 |2:49 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |Kamaz |34:03:01 |50:26 |- !rowspan=3 align=center|'''13 |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |'''Kamaz |'''4:06:30 | |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |'''Kamaz |'''37:33:07 | |- |2 |{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Dariusz Rodewald |Iveco |4:09:18 |2:48 |2 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |Kamaz |38:09:31 |36:24 |- |3 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais <br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens <br />{{flagicon|CZE}} Radim Pustějovský |Tatra |4:14:34 |8:04 |3 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |38:13:34 |40:27 |- !rowspan=3 align=center|'''14 |'''1 |'''{{flagicon|NED}} Peter Versluis<br /> {{flagicon|NED}} Harry Schuurmans<br />{{flagicon|BEL}} Jurgen Damen |'''MAN |'''2:02:40 | |'''1 |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev <br />{{flagicon|RUS}} Sergey Savostin <br />{{flagicon|RUS}} Vladimir Rybakov |'''Kamaz |'''39:41:43 | |- |2 |{{flagicon|NED}} Gérard de Rooy<br /> {{flagicon|BEL}} Tom Colsoul<br />{{flagicon|NED}} Darek Rodewald |Iveco |2:04:44 |2:04 |2 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br /> {{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Anton Mirniy |Kamaz |40:18:53 |37:10 |- |3 |{{flagicon|ITA}} Miki Biasion <br />{{flagicon|ITA}} Humberto Fiori <br />{{flagicon|NED}} Michel Huisman |Iveco |2:04:57 |2:17 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov <br />{{flagicon|RUS}} Igor Devyatkin <br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev |Kamaz |40:19:40 |37:57 |} == Nuorodos == * [https://www.dakar.com/index_DAKus.html Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Dakaro raliai}} [[Kategorija:2013 sporte]] [[Kategorija:Dakaro ralis pagal metus]] [[Kategorija:Peru sporto varžybos]] [[Kategorija:Argentinos sporto varžybos]] [[Kategorija:Čilės sporto varžybos]] 6p39h7mhsw1zioav54nkigrdbfadj0d 0 420991 7956548 7120480 2026-11-01T16:04:44Z Nestea 25298 7956548 wikitext text/x-wiki {{Dakaro_ralis | Prieš = 2013 | Esamas = 2014 | Po = 2015 }} [[Vaizdas:Dakar 2014.png|thumb|250px|2014 m. Dakaro ralio emblema]] '''2014 m. Dakaro ralis''' buvo 36-tas [[Dakaro ralis]], kuris vyko nuo sausio 5 iki 18 dienos trijose [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šalyse – [[Argentina|Argentinoje]], [[Bolivija|Bolivijoje]] ir [[Čilė]]je.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/us/route.html 2014 ruote]</ref> Tai buvo 6 kartas iš eilės, kuomet Dakaro ralis rengiamas Pietų Amerikos žemyne. Pirmą kartą Dakaro lenktynės vyko Bolivijoje.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/us/route.html A visit to Bolivia]</ref> == Dalyviai == {| class="wikitable" style="font-size:97%; width=15%; text-align:center" |+ '''Dalyvių skaičius''' |- !Etapas !Motociklai !Keturračiai !Automobiliai !Sunkvežimiai !Viso |- |'''Pradėjo ralį''' || 174<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/us/rider/starters-bikes.html] Rally Dakar official web site, retrieved January 09, 2014</ref> || 40<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/us/rider/starters-quads.html#ancre] Rally Dakar official web site, retrieved January 09, 2014</ref> || 147<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/us/rider/starters-cars.html#ancre] Rally Dakar official web site, retrieved January 09, 2014</ref>|| 70<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/us/rider/starters-trucks.html#ancre] Rally Dakar official web site, retrieved January 09, 2014</ref>||431 |- |'''Poilsio diena''' ||85 ||19 ||73 ||52 ||229<ref>[https://twitter.com/dakar/status/422102946327695360] ''twitter.com''. Nuoroda tikrinta January 12, 2014</ref> |- |'''Pasiekė finišą''' ||78 ||15 ||61 ||50 ||204<ref>[https://twitter.com/dakar/status/424631193489776640] ''twitter.com''. Nuoroda tikrinta January 18, 2014</ref> |} == Lietuviai Dakare == Šių metų Dakare dalyvavo lietuvis [[Benediktas Vanagas]] su šturmanu iš [[Baltarusija|Baltarusijos]] Andrejumi Rudnickiu.<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/autosportas/b-vanagui-dakare-kelia-rodys-pasaulio-taures-etapo-nugaletojas.d?id=63059406 B. Vanagui Dakare kelią rodys pasaulio taurės etapo nugalėtojas]</ref> Jie lenktyniavo [[Latvija|Latvijoje]] pagamintu [[OSCar]] automobiliu.<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/autosportas/b-vanagas-atskleide-kokiu-automobiliu-megins-uzkariauti-dakara.d?id=63094914 B. Vanagas atskleidė, kokiu automobiliu mėgins užkariauti Dakarą]</ref> Galutinėje įskaitoje šis ekipažas liko 35-oje vietoje nuo nugalėtojų atsilikę daugiau nei 28 valandas.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/us/stage-13/rankings/overall-cars.html#ancre Overall Cars]</ref> Antrą lietuvių ekipažą šiose lenktynėse sudarė [[Antanas Juknevičius (1974)|Antanas Juknevičius]] su [[Vytautas Obolevičius|Vytautu Obolevičiumi]]. Jie lenktyniavo „[[Toyota]] FJ Cruise“ automobiliu.<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/autosportas/a-juknevicius-pasirenges-2014-u-metu-dakaro-ralio-uzkariavimui.d?id=63335628 A. Juknevičius pasirengęs 2014-ų metų Dakaro ralio užkariavimui]</ref> Ekipažas bendroje įskaitoje liko 56-i, nuo nugalėtojų atsilikę beveik 88 valandas.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/us/stage-13/rankings/overall-cars.html#ancre Overall Cars]</ref> == Maršrutas == Ralio metu automobiliai turėjo įveikti 9 374 km, iš kurių 5 522 km buvo greičio ruožai. Motociklai įveikė 8 734 km (iš jų 5 228 km greičio ruožai), sunkvežimiai – 9 188 km (5 212 km greičio ruožai).<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2014/docs/parcours-km-UK.pdf Parcours km]</ref> == Etapai ir rezultatai == Motociklų ir keturračių kategorijų lenktynininkai 7 etape kirto Bolivijos sieną. Kiti dalyviai grįžo į Saltos miestą. 8 etapo pabaigoje visi dalyviai vėl važiavo bendru maršrutu. {| class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Etapas !rowspan="2"|Data !rowspan="2"|Išvykimas !rowspan="2"|Atvykimas !colspan="3"|Motociklai !Keturračiai !colspan="3"|Automobiliai !colspan="3"|Sunkvežimiai |- !width="30px"|Pravažiavimas !width="30px"|Greičio ruožas !Nugalėtojas !Nugalėtojas !width="30px"|Pravažiavimas !width="30px"|Greičio ruožas !Nugalėtojas !width="30px"|Pravažiavimas !width="30px"|Greičio ruožas !Nugalėtojas |- !1 |Sausio 5 |{{Flagicon|ARG}} [[Rosarijas]] |{{Flagicon|ARG}} [[San Luisas (Argentina)|San Luisas]] |629 |180 |{{flagicon|ESP}} [[Joan Barreda|J. Barreda]] |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale|I. Casale]] |629 |180 |{{flagicon|POR}} [[Carlos Sousa|C. Sousa]] |629 |180 |{{flagicon|RUS}} [[Ayrat Mardeev|A. Mardeev]] |- !2 |Sausio 6 |{{Flagicon|ARG}} [[San Luisas (Argentina)|San Luisas]] |{{Flagicon|ARG}} [[San Rafaelis]] |365 |359 |{{flagicon|GBR}} [[Sam Sunderland|S. Sunderland]] |{{flagicon|ARG}} [[Marcos Patronelli|M. Patronelli]] |365 |433 |{{flagicon|FRA}} [[Stephane Peterhansel|S. Peterhansel]] |365 |400 |{{flagicon|NED}} [[Gérard de Rooy|G. De Rooy]]* |- !3 |Sausio 7 |{{Flagicon|ARG}} [[San Rafaelis]] |{{Flagicon|ARG}} [[San Chuanas (Argentina)|San Chuanas]] |292 |373 |{{flagicon|ESP}} [[Joan Barreda|J. Barreda]] |{{flagicon|POL}} [[Rafal Sonik|R. Sonik]] |295 |301 |{{flagicon|ESP}} [[Nani Roma|N. Roma]] |295 |301 |{{flagicon|RUS}} [[Andrey Karginov|A. Karginov]] |- !4 |Sausio 8 |{{Flagicon|ARG}} [[San Chuanas (Argentina)|San Chuanas]] |{{Flagicon|ARG}} [[Čilesitas]] |210 |353 |{{flagicon|ESP}} [[Joan Pedrero|J. Pedrero]] |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale|I. Casale]] |211 |657 |{{flagicon|ESP}} [[Carlos Sainz|C. Sainz]] |211 |657 |{{flagicon|NED}} [[Gérard de Rooy|G. De Rooy]] |- !5 |Sausio 9 |{{Flagicon|ARG}} [[Čilesitas]] |{{Flagicon|ARG}} [[Tukumanas]] |384 |527 |{{flagicon|ESP}} [[Marc Coma|M. Coma]] |{{flagicon|URU}} [[Sergio La Fuente|S. La Fuente]] |384 |527 |{{flagicon|ESP}} [[Nani Roma|N. Roma]] |384 |527 |{{flagicon|RUS}} [[Dmitry Sotnikov|D. Sotnikov]] |- !6 |Sausio 10 |{{Flagicon|ARG}} [[Tukumanas]] |{{Flagicon|ARG}} [[Salta]] |64 |400 |{{flagicon|FRA}} [[Alain Duclos|A. Duclos]] |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale|I. Casale]] |270 |424 |{{flagicon|FRA}} [[Stephane Peterhansel|S. Peterhansel]] |394 |156 |{{flagicon|NED}} [[Peter Versluis|P. Versluis]] |- ! |Sausio 11 |colspan=2 align=center|{{Flagicon|ARG}} [[Salta]] |colspan=10 align=center|''Poilsio diena'' |- !7 |Sausio 12 |{{Flagicon|ARG}} [[Salta]] |{{Flagicon|ARG}} [[Salta]] (autom./sunkv.)<br />{{Flagicon|BOL}} [[Ujuni]] (moto./keturr.) |373 |409 |{{flagicon|ESP}} [[Joan Barreda|J. Barreda]] |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale|I. Casale]] |230 |533 |{{flagicon|ESP}} [[Carlos Sainz|C. Sainz]] |230 |525 |{{flagicon|RUS}} [[Eduard Nikolaev|E. Nikolaev]] |- !8 |Sausio 13 |{{Flagicon|ARG}} [[Salta]] (autom./sunkv.<br />{{Flagicon|BOL}} [[Ujuni]] (moto./keturr.) |{{Flagicon|CHI}} [[Kalama]] |230 |462 |{{flagicon|FRA}} [[Cyril Despres|C. Despres]] |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale|I. Casale]] |510 |302 |{{flagicon|QAT}} [[Nasser Al-Attiyah|N. Al-Attiyah]] |510 |302 |{{flagicon|RUS}} [[Andrey Karginov|A. Karginov]] |- !9 |Sausio 14 |{{Flagicon|CHI}} [[Kalama]] |{{Flagicon|CHI}} [[Ikikė]] |29 |422 |{{flagicon|ESP}} [[Marc Coma|M. Coma]] |{{flagicon|NED}} [[Sebastian Husseini|S. Husseini]] |29 |422 |{{flagicon|FRA}} [[Stephane Peterhansel|S. Peterhansel]] |29 |422 |{{flagicon|RUS}} [[Andrey Karginov|A. Karginov]] |- !10 |Sausio 15 |{{Flagicon|CHI}} [[Ikikė]] |{{Flagicon|CHI}} [[Antofagasta]] |58 |631 |{{flagicon|ESP}} [[Joan Barreda|J. Barreda]] |{{flagicon|RUS}} [[Sergey Karyakin (motorcycle racer)|S. Karyakin]] |58 |631 |{{flagicon|QAT}} [[Nasser Al-Attiyah|N. Al-Attiyah]] |58 |631 |{{flagicon|CZE}} [[Ales Loprais|A. Loprais]] |- !11 |Sausio 16 |{{Flagicon|CHI}} [[Antofagasta]] |{{Flagicon|CHI}} [[El Salvadoras (Čilė)|El Salvadoras]] |144 |605 |{{flagicon|FRA}} [[Cyril Despres|C. Despres]] |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale|I. Casale]] |144 |605 |{{flagicon|ARG}} [[Orlando Terranova|O. Terranova]] |144 |605 |{{flagicon|RUS}} [[Andrey Karginov|A. Karginov]] |- !12 |Sausio 17 |{{Flagicon|CHI}} [[El Salvadoras (Čilė)|El Salvadoras]] |{{Flagicon|CHI}} [[La Serena]] |349 |350 |{{flagicon|FRA}} [[Cyril Despres|C. Despres]] |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale|I. Casale]] |349 |350 |{{flagicon|FRA}} [[Stephane Peterhansel|S. Peterhansel]] |349 |350 |{{flagicon|NED}} [[Gérard de Rooy|G. De Rooy]] |- !13 |Sausio 18 |{{Flagicon|CHI}} [[La Serena]] |{{Flagicon|CHI}} [[Valparaisas]] |378 |157 |{{flagicon|ESP}} [[Joan Barreda|J. Barreda]] |{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale|I. Casale]] |378 |157 |{{flagicon|RSA}} [[Giniel de Villiers|G. de Villiers]] |378 |157 |{{flagicon|CZE}} [[Ales Loprais|A. Loprais]] |- |} '''Pastabos''': * [[Anton Shibalov]] parodė greičiausią laiką, bet de Rooy buvo paskelbtas etapo nugalėtoju po to, kai jam buvo kompensuotas laikas praleistas pagelbstint kitam ekipažui. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.dakar.com/index_DAKus.html Oficiali svetainė] {{Dakaro raliai}} [[Kategorija:2014 sporte]] [[Kategorija:Dakaro ralis pagal metus]] [[Kategorija:Argentinos sporto varžybos]] [[Kategorija:Bolivijos sporto varžybos]] [[Kategorija:Čilės sporto varžybos]] tslru22mcg7pw0rup9ngnra1d8xwp79 0 423055 7956576 7843441 2026-11-01T17:46:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956576 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Podpisanie traktatu UE.jpg|miniatiūra|Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnievskio pasirašymas sutarties dėl Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą.]] '''[[Lenkijos Respublika]]''' – [[Centrinė Europa|Centrinės Europos]] valstybė, [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] bei [[NATO]] narė. Per keletą paskutinių metų Lenkija padidino savo atsakomybes ir poziciją Europos ir Vakarų reikaluose, paremdama ir puoselėdama draugiškus tarptautinis santykius su Vakarų ir daugybe Europos šalių. == Integracija su Vakarais ir Europa == [[File:Lech Wałęsa prezydent RP.jpg|thumb|right|150px|Lech Wałęsa - „Solidarumo“ lyderis ir Lenkijos prezidentas 1990-1995]] Lenkija galėjo pradėti savarankišką užsienio politiką dėl daugybės pasikeitimų pasaulio politikoje ([[Perestroika]], [[Varšuvos Paktas|Varšuvos Pakto]] žlugimas) ir dėl pasikeitimų vidaus politikoje ([[Apskritasis stalas (Lenkija)|Apskritasis stalas]], birželio rinkimai ir transformacijos pradžia). Komunistų valdžia Lenkijoje ėmė šlyti jau apie 1980 m., kai susikūrė galingas nepriklausomų profesinių sąjungų judėjimas „[[Solidarumas]]“<ref>G. Vitkus, ''Europos Mozaika. 25 Europos Sąjungos valstybės'', Vilnius 2004, p. 164. ISBN, 978-9955-501-70-7.</ref> Prasidėjus permainoms Sovietų Sąjungoje, Lenkijoje buvo atkurta demokratija. Demokratiškai išrinktuoju prezidentu tapo buvusis „Solidarumo“ lyderis – [[Lech Wałęsa]].<br /> Lenkija yra viena iš pirmųjų Vidurio ir Rytų Europos šalių, kuri išsiveržė į priekį ekonominėje reintegracijoje su [[Vakarų pasaulis|Vakarų pasauliu]]<ref>[http://ipec-eu.ru/programmnyie-materialyi Poland is in the Eurasian Union. Eurasian Club East – West, October 2012] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121207030814/http://ipec-eu.ru/programmnyie-materialyi |date=2012-12-07 }}</ref>. Lenkija taip pat buvo aktyvi valstybė, pasisakanti Europos integracijoje.<br /> 1996 m. Lenkija gavo pilnateisę [[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija|TEBIPO]] narystę ir pateikė preliminarią dokumentaciją ES narystei. 1997 m. Lenkija buvo pakviesta į pirmosios NATO politikos plėtrą 1997 m. liepą, NATO viršūnių susitikime, [[Madridas|Madride]], [[Ispanija|Ispanijoje]]. 1999 m. kovą šalis tapo pilnateise NATO nare. == Lenkija ir NATO == [[Lenkija]] aktyviai veikia Aljanso struktūrose ir yra svarbi [[NATO]] narė. Po įstojimo į NATO, Lenkija pasijautė saugesnė, nes pagrindinis [[NATO]] tikslas yra užtikrinti savo narių laisvę ir saugumą politinėmis ir karinėmis priemonėmis, vadovaujantis Šiaurės Atlanto sutartimi ir [[Jungtinių Tautų chartija|Jungtinių Tautų Chartijos]] principais<ref>NATO samprata. Brussels : NATO Office of Information and Press, 2001, p. 30, ISBN 9284501547.</ref>. === Lenkijos kelias į NATO === [[File:NATO PfP Members.svg|thumb|300px|NATO programos „Partnerystė taikos labui“ narės]] Nuo 1989 m. [[Lenkija]] aktyviai siekė reintegracijos su Vakarų pasauliu. Lenkijos istorija nulėmė tai, kad Lenkija norėjo tapti NATO nare. [[Antrasis pasaulinis karas]] įrodė, kad Lenkija negali pati savęs apginti nuo kitų šalių agresijos. Be to, ilgalaikis [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] viešpatavimas Lenkijoje paveikė politikų požiūrį į tarptautinę politiką ir valstybės saugumą. Lenkija norėjo tapti Vakarų pasaulio dalimi, nes tai buvo tapatinama su saugumu ir stabilumu. Lenkija įdėjo daug pastangų tam, kad būtų priimta į [[NATO]]: suaktyvino diplomatines pastangas ir modernizavo kariuomenę. 1990 m. kovo mėn. Lenkijos užsienio reikalų ministras, [[Krzysztof Skubiszewski]], nuvyko su oficialiu vizitu į NATO būstinę Briuselyje ir nuo to laiko prasidėjo oficialūs kontaktai tarp Lenkijos ir NATO. 1992 m. lapkričio mėn. Lenkija suformulavo savo užsienio politikos tikslus ir karinę strategija, kuriuose pateikė savo šalies saugumo viziją ir nurodė, kad NATO narystė yra laikoma prioritetu. Toks sprendimas buvo priimtas tik 1992 m. pabaigoje, nes lenkų politikai nenorėjo priimti greitų sprendimų dėl sovietų kariuomenės buvimo Lenkijos teritorijoje, prastos ekonominės padėties šalyje ir politinio elito susiskaldymo<ref>R. Kupiecki, M. Sielatycki (red.), ''Polska w NATO'', Warszawa 2002, ISBN 83-87958-35-2.</ref>. [[Rusija|Rusijos Federacija]] buvo nepatenkinta Lenkijos noru tapti NATO nare ir nenorėjo NATO plėtros į Vidurio ir Rytų Europą. Rusijos pusė argumentavo, kad NATO plėtra prieštarauja [[Du plius keturi sutartis|„Du plius keturi“ sutarties]] nuostatoms<ref>Ryszard Zięba, ''Główne kierunki polityki zagranicznej Polski po zimnej wojnie'', Wyd. 1, Warszawa, Wydawnictwa Akademickie i Profesjonalne, 2010, p. 87. ISBN 978-83-60807-13-2.</ref>. Tokie argumentai susilpnino Lenkijos poziciją derybose dėl NATO narystės. Tačiau [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] ir kitoms NATO šalims rūpėjo Vidurio ir Rytų Europos saugumas ir stabilumas ir tai nulėmė, kad 1997 m. buvo priimtas galutinis sprendimas dėl NATO plėtros į Rytus. 1994 m. buvo pradėta programa [[Partnerystė taikos labui]], kurioje dalyvavo visos šalys, kurias domino bendradarbiavimas su NATO, tarp kurių buvo ir Lenkija. NATO svarbu buvo užtikrinti stabilumą Vidurio ir Rytų Europoje ir todėl pradėtas buvo bendradarbiavimas su atskiromis šalimis, kurios nepriklausė NATO<ref>Ryszard Zięba, ''Główne kierunki polityki zagranicznej Polski po zimnej wojnie'', Wyd. 1, Warszawa, Wydawnictwa Akademickie i Profesjonalne, 2010, p. 87. ISBN 978-83-60807-13-2.</ref>. Partnerystė taikos labui davė galimybę rengti bendras karines pratybas, dalyvauti humanitarinėse ir taikos palaikymo operacijose bei suteikė galimybę konsultuotis su NATO partneriais jei iškiltų problemų gresiančių šalies saugumui. Programa Partnerystė taikos labui nežadėjo šalims narystės NATO struktūrose, tačiau davė Lenkijai viltį, kad jau greitai galės tapti NATO nare. 1989-1994 metais buvo paruošti pamatai Lenkijos narystei NATO bei buvo padidintas NATO susidomėjimas Lenkijos saugumu<ref>[http://prb.pl/strona-glowna/archiwum/wyklady-polskiej-rady-biznesu/krzysztof-skubiszewski-stosunki-miedzy-polska-i-nato-w-latach-1989-1993-przyczynek-do-historii-dyplomacji-w-iii-rp,,237.html Krzysztof Skubiszewski, „Stosunki miedzy Polską i NATO w latach 1989-1993 – przyczynek do historii dyplomacji w III RP“, Polska Rada Biznesu]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Tačiau Lenkija vis dar nerimavo dėl savo narystės NATO, nes programoje Partnerystė taikos labui nebuvo paminėta konkreti įstojimo į NATO data. Be to, Rusija vis dar reiškė savo nepasitenkinimą, kuris pasunkino Lenkijos padėtį. 1996 m. gegužės mėn. NATO patikino Rusiją, kad esamomis aplinkybėmis „neketina, neplanuoja ir nemato pagrindo dislokuoti branduolinius ginklus naujų narių teritorijoje“<ref>[http://www.nato.int/docu/review/2014/Russia-Ukraine-Nato-crisis/Nato-enlargement-Russia/EN/index.htm NATO enlargement and Russia: myths and realities, NATO Review Magazine]</ref>. Toks NATO pareiškimas sumažino Rusijos nerimą, kurį sukėlė NATO plėtros planai. 1996 m. balandžio mėn. Lenkija įteikė NATO Individualų Diskusijos Dokumentą ir jau gegužės menėsį prasidėjo dvišalės konsultacijos dėl NATO plėtros. Tarp Lenkijos ir NATO vyko intensyvus dialogas, kurio metu Lenkija geriau suprato kaip veikia Aljansas, o Aljansas geriau susipažino su Lenkijos politine situacija bei susipažino su jos išsivystymo lygiu<ref>NATO samprata. Brussels : NATO Office of Information and Press, 2001, p. 63, ISBN 9284501547.</ref>. 1997 m. liepos mėnesį Madrido viršūnių susitikime [[Čekija|Čekijos Respublika]], [[Lenkija]] ir [[Vengrija]] buvo pakviestos pradėti derybas dėl stojimo į NATO. Rudenį prasidėjo derybos tarp Lenkijos ir NATO, o jau gruodžio mėnesį buvo pasirašytas Stojimo protokolas. 1999 m. kovo mėn. Lenkija, kartu su Čekijos Respublika ir Vengrija, tapo NATO narėmis. Lenkijos užsienio reikalų ministras [[Bronisław Geremek]] savo kalboje pasakė „Lenkija amžinai grįžo ten, kur ji visada turėjo būti, į laisvą pasaulį“<ref>[http://www.polska-zbrojna.pl/mobile/articleshow/11812?t=Polska-flaga-w-NATO Polska flaga w NATO, Polska-zbrojna.pl]</ref>. === Lenkijos narystė NATO Aljanse === Lenkijos politiką NATO struktūrose galima apibūdinti kaip atvirų durų politiką, nes Lenkija aktyviai propagavo NATO plėtrą į [[Baltijos valstybės|Baltijos šalis]] ir [[Slovakija |Slovakiją]], o šiandien Lenkija remia kuo glaudesnį bendradarbiavimą tarp NATO, [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]]<ref>Ryszard Zięba, ''Główne kierunki polityki zagranicznej Polski po zimnej wojnie'', Wyd. 1, Warszawa, Wydawnictwa Akademickie i Profesjonalne, 2010, p. 99. ISBN 978-83-60807-13-2.</ref>. Tokia politika nulėmė Lenkijos-Rusijos santykių pablogėjimą. Tačiau Lenkija vis dar lieka viena iš pagrindinių JAV sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje. === Chronologija === [[File:Flag of NATO.svg|thumb|200px|NATO vėliava]] * 1991 m. kovo 3 d. - Iširo [[Varšuvos sutarties organizacija|Varšuvos pakto]] karinės struktūros. 1991 m. liepos mėn. Varšuvos sutarties organizacija nustojo egzistuoti. * 1992 m. kovo 11-12 d. - NATO generalinis sekretorius Manfred Wörner vizito į Lenkiją metu pareiškė, kad „durys į NATO yra atviros“. * 1992 m. balandžio 10 d. - Vyko pirmasis NATO Karinio komiteto posėdis, kuriame dalyvavo Vidurio ir Rytų Europos gynybos ministrai ir štabo viršininkai. * 1993 m. rugsėjo 1 d. – Lenkijos prezidentas [[Lech Wałęsa]] adresavo laišką NATO generaliniam sekretoriui, kuriame pareiškė, kad narystė NATO yra vienu iš Lenkijos užsienio politikos prioritetų. * 1994 m. sausio 10 d.- NATO viršūnių susitikime Briuselyje Vidurio ir Rytų Europos šalims buvo pasiūlyta bendradarbiavimo su NATO programa [[Partnerystė taikos labui]] (Partnership for Peace - PfP). * 1994 m. sausio 12 d. - Vyšegrado grupės šalių prezidentai (Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija) Prahoje, susitikimo su JAV prezidentu [[Bill Clinton|Billu Clintonu]] metu sutiko dalyvauti programoje Partnerystė taikos labui. * 1994 m. vasario 2 d.- Vizito NATO būstinėje Briuselyje metu ministras pirmininkas [[Waldemar Pawlak]] pasirašė pagrindinį programos Partnerystė taikos labui dokumentą. * 1994 m. liepos 5 d. - Lenkija ir NATO priėmė individualią Partnerystės taikos labui programą. * 1994 m. rugsėjo 12-16 d. - Biedruske netoli Poznanės, remiantis Partnerystės taikos labui programa vyko pirmieji bendri kariniai mokymai (kodinis pavadinimas „Cooperative Bridge“). * 1995 m. vasario 16 d. - JAV Kongresas priėmė nutarimą dėl nacionalinio saugumo (National Security Revitalization Act), kuris numatė NATO plėtrą į Vidurio Europą. * 1996 m. balandžio 4 d. - Lenkija įteikė NATO Individualų Diskusijos Dokumentą, kuriame pristatė argumentus dėl Aljanso plėtros, Europos saugumo viziją ir NATO vaidmenį. * 1996 m. spalio 22 d. – JAV prezidentas Bill Clinton savo kalboje Detroite pirmą kartą paskelbė konkrečią NATO plėtros datą. Vidurio ir Rytų Europos šalys turėtų būti įtrauktos į Šiaurės Atlanto Aljansą ne vėliau nei 1999 m. * 1997 m. liepos 8 d. - NATO viršūnių susitikime Madride NATO kandidatės, Lenkija, Čekija ir Vengrija, buvo pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės. * 1997 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. – vyko stojimo derybos tarp NATO ir Lenkijos. Šio proceso pabaigoje Lenkija atsiuntė ketinimo protokolą, patvirtinantį derybų metu prisiimtus įsipareigojimus. * 1997 m. gruodžio 16 d. – NATO užsienio reikalų ministrai pasirašė Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos įstojimo į NATO. * 1998 m. gruodžio 17-18 d. - Briuselyje vyko NATO gynybos ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos gynybos ministrai. * 1999 sausio 29 d. - NATO generalinis sekretorius [[Javier Solana]] išsiuntė Lenkijai, Čekijai ir Vengrijai oficialų kvietimą pasirašyti Šiaurės Atlanto sutarties dokumentus. * 1999 vasario 17d. – Lenkijos parlamentas pritarė Įstatymo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties ratifikavimo projektui. * 1999 vasario 26 d. – Lenkijos prezidentas pasirašė protokolą dėl Lenkijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties. * 1999 m. kovo 12 d. – Independance, Misūrio valstijoje, Jungtinėse Valstijose vykusioje ceremonijoje Čekijos Respublikos, Lenkijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai deponavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentus. Ši diena laikoma oficialaus jų įstojimo į Aljansą data. * 1999 m. kovo 16 d. – Lenkijos vėliava iškilmingai iškelta NATO būstinėje Briuselyje. == Lenkija ir Europos Sąjunga == {{main|Lenkija Europos Sąjungoje}} [[Vaizdas:EU25-2004 European Union map enlargement.svg|thumb|250px|Europos Sąjunga ir 10 šalių, kurios tapo ES narėmis 2004 m.]] 1989 m. Lenkija ir [[Europos ekonominė bendrija|Europos Bendrija]] pasirašė ekonominio bendradarbiavimo sutartį. Tais pačiais metais Europos Bendrija inicijavo programą PHARE ({{fr|Pologne et Hongrie: Action pour la Conversion Économique}}), kuri buvo skirta [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Vengrija|Vengrijos]] ekonominėms reformoms remti. Vėliau į šią programą buvo įtrauktos kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurios norėjo tapti [[Europos Sąjunga|ES]] narėmis<ref>G. Vitkus, ''Europos Mozaika. 25 Europos Sąjungos valstybės'', Vilnius 2004, p. 165. ISBN, 978-9955-501-70-7.</ref>. 1991 m. Lenkija ir Europos Bendrija pasirašė asociacijos sutartį, kuri numatė, kad per 10 metų jos pereis prie laisvos prekybos. 1994 m. balandžio 5 d. Lenkija įteikė Europos Sąjungai paraišką, kad nori tapti Europos Sąjungos nare. 1998 m. kovo 31 d. buvo pradėtos derybos dėl Lenkijos narystės. Jos buvo sudėtingos ir truko ilgai, nes Lenkija norėjo išsiderėti kuo didesnę finansinę paramą žemės ūkiui ir regioninei plėtrai<ref>G. Vitkus, ''Europos Mozaika. 25 Europos Sąjungos valstybės'', Vilnius 2004, p. 165. ISBN, 978-9955-501-70-7.</ref>.<br /> 2003 m. birželio 7−8 d. Lenkijoje vyko visuotinis [[referendumas]] dėl narystės Europos Sąjungoje. Už narystę balsavo 77,45 proc. rinkėjų, prieš – 22,55 proc. Referendume dalyvavo 58,85 proc. rinkėjų.<br /> Lenkija tai viena didžiausių bei daugiausiai gyventojų turinčių ES šalių, todėl Lenkija yra labai svarbi Europos Sąjungos narė. Lenkijos ekonomika greitai auga lyginant su kitomis ES šalimis, be to Lenkija gauna daug [[Subsidija|subsidijų]] iš Europos Sąjungos. Lenkija yra viena Europos kaimynystės politikos iniciatorių. Jis skeptiškai žiūri į ES saugumo ir gynybos politikos galimybes, todėl pirmenybę teikia savo santykiams su [[NATO]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]<ref>G. Vitkus, ''Europos Sąjungos Užsienio politika. Trumpas vadovas'', Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vilnius 2008, p. 138. ISBN 978-9955-33-360-9.</ref>. Nuo 2011 m. liepos 1 d. Lenkija pirmininkavo ES Tarybai. Pirmininkavimo metu pavyko išspręsti daug klausimų ir pirmininkavimą galima vertinti kaip sėkmingą. Lenkijai pavyko susitarti dėl ES biudžeto 2014 – 2020 metams formavimo, pasisekė sustiprinti ES ekonominį valdymą, Europos saugumą maisto, energetikos ir apsaugos srityje bei buvo užtikrinta ES plėtros proceso tąsa ir bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, kurios nesiekia tapti ES narėmis.<ref>http://www.wilno.msz.gov.pl/lt/ivykiai/lietuvos_rytas/25_metai_lenkijos_transformacijos;jsessionid=A505D19FF06A49E8B8BE5C2A978FAC58.cmsap5p</ref> == Lenkija ir ESBO == Lenkija buvo tarp [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)]] steigėjų bei anksčiau dalyvavo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijoje (ESBK). Lenkija visada aktyviai dalyvavo ESBO. Prieš įstojant į [[NATO]], ESBO buvo Lenkijai svarbiu Europos saugumo garantu. Lenkija turi savo interesus ESBO – buvusios [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] regiono stabilizavimas, demokratijos plėtra, saugumo ir stabilumo [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]] užtikrinimas.<ref>http://slideplayer.pl/slide/1215211/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141006183146/http://slideplayer.pl/slide/1215211/ |date=2014-10-06 }} (lenkų k.)</ref><br /> Lenkija aktyviai dalyvauja ESBO iniciatyvose, siekiančiose plėsti demokratiją bei pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Varšuvoje veikia Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, kuris yra atsakingas už paramos teikimą ESBO narėms bei jų veiklos koordinavimą žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymų viršenybės srityje.<ref>http://www.wosna5.pl/organizacja_bezpieczenstwa_i_wspolpracy_w_europie (lenkų k.)</ref><br /> 1998 m. Lenkija pirmininkavo ESBO. Lenkijos indėlis į ESBO biudžetą yra apie 1,4% viso ESBO biudžeto.<ref> [http://www.msz.gov.pl/en/foreign_policy/security_policy/osce/ Lenkijos užsienio reikalų ministerijos oficialus internetinis puslapis](lenkų k.)</ref> == Santykių palaikymas su Europos šalimis == [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sajungos]] žlugimas paskatino septynių naujų nepriklausomų valstybių susikūrimą Lenkijos kaimynystėje ([[Lietuva]], [[Latvija]], [[Estija]], [[Baltarusija]], [[Ukraina]] ir [[Rusija]]), iš kurių Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Rusija ([[Kaliningrado sritis]]) turi sieną su Lenkija. Lenkija aktyviai siekia gerų santykių su visomis kaimyninėmis šalimis, pasirašydama draugystės sutartis, pakeičiančias pažeistas grandis po [[Varšuvos sutarties organizacija|Varšuvos sutarties organizacijos]] žlugimo. Lenkai palaiko ypatingus santykius su Lietuva, ypač Ukraina, jų įtvirtinimui Vakaruose. Dėl tragiškos istorinės patirties su pasikartojančiais išdavikiškais sąjungininkais, lenkų politika ieško artimo bendradarbiavimo su stipriu partneriu, vieno tinkamo suteikti stiprią karinę paramą kritinėje situacijoje. Tai sukuria prielaidas tvirtiems Lenkijos santykiams su [[JAV]] ir jų jautrumu santykiams su jos partnere Europos Sąjungoje, [[Vokietija]]. Tuo pat metu, vienoda santykių našta [[Rusija|Rusijai]] atsiliepia labai įtemptuose diplomatiniuose santykiuose, kurie pradėjo nuolat blogėti į valdžią atėjus [[Vladimiras Putinas|Vladimirui Putinui]]. Tai svarbus faktorius, dėl kurio Lenkija skiria daug dėmesio politinei emancipacijai rytinėse kaimynėse: Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. == Lenkija ir JAV == [[Vaizdas:P052811lj-0411.jpg|thumb|250px|[[Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas|JAV prezidento]] [[Barack Obama|Baracko Obamos]] ir Lenkijos premjero [[Donald Tusk|Donaldo Tusko]] susitikimas, 2011 m.]] Nuo transformacijos pradžios Lenkija siekė sukurti šiltus santykius su [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] bei norėjo tapti [[NATO]] nare, nes šiai struktūrai priklausė JAV. Tokią [[Lenkija|Lenkijos]] politiką nulėmė siekiai sustiprinti savo saugumą, nes Lenkijos politikai laikė JAV vieną patikimiausių saugumo garantijų. Be to, glaudesnių santykių su JAV plėtrą nulėmė<ref>Ryszard Zięba, ''Główne kierunki polityki zagranicznej Polski po zimnej wojnie'', Wyd. 1, Warszawa, Wydawnictwa Akademickie i Profesjonalne, 2010, p. 139. ISBN 978-83-60807-13-2.</ref>: * JAV parama antikomunistinei opozicijai; * Visuomenės ir elitų simpatijos JAV; * JAV parama Lenkijos reformoms bei noras sustiprinti Lenkijos poziciją kaip stabilumo regione veiksnys; * [[Rusija|Rusijos]] provakarietiško kurso atsisakymas, karas Balkanuose ir [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] nenoras vykdyti aktyvią plėtros į [[Rytų Europa|Rytų Europą]] politiką nulėmė Amerikiečių siekius praplėsti saugumo zoną iki [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]]. Lenkijos santykiai su JAV yra, visų pirma, pagrįsti politiniais motyvais. Tuo tarpu, kiti bendradarbiavimo aspektai Lenkijos ir JAV santykiuose nėra tokie svarbūs. Lenkijos santykius su JAV galima padalyti į tris laikotarpius: * 1989–1999 – laikotarpis kai Lenkijos politikai dėjo daug pastangų tam, kad Lenkija taptų NATO nare; * 1999–2007 – laikotarpis pastangų siekiant sudaryti strateginę partnerystę su JAV; * nuo 2007 – laikotarpis pastangų balansuojant strateginę partnerystę su JAV.<ref>Ryszard Zięba, ''Główne kierunki polityki zagranicznej Polski po zimnej wojnie'', Wyd. 1, Warszawa, Wydawnictwa Akademickie i Profesjonalne, 2010, p. 140. ISBN 978-83-60807-13-2.</ref> == Lenkijos narystė tarptautinėse organizacijose ir regioninėse struktūrose == * [[Europos Sąjunga]] (nuo 2004 m.) * [[NATO]] (nuo 1999 m.) * [[Pasaulio prekybos organizacija]] (PPO) (nuo 1995 m.) * [[Tarptautinis valiutos fondas]] (Lenkija tapo TVF nare 1950 m., tačiau turėjo pasitraukti iš organizacijos ir vėl tapo nare tik 1986 m.) * [[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija|Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO) (nuo 1996 m.) * [[Europos Taryba]] (nuo 1991 m.) * [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija]] (ESBO) (nuo 1995 m.) * [[Baltijos Jūros Valstybių Taryba]] (nuo 1992 m.) * [[Vidurio Europos Iniciatyva]] (nuo 1991 m.) * [[Višegrado grupė]] (nuo 1991 m.) * [[Veimaro trikampis]] (nuo 1991 m.) * Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (CEFTA) (nuo 1992 m. iki 2004 m.) ==Šaltiniai ir literatūra== * NATO samprata. Brussels: NATO Office of Information and Press, 2001. ISBN 9284501547. * Ryszard Zięba, ''Główne kierunki polityki zagranicznej Polski po zimnej wojnie''. Wyd. 1. Warszawa, Wydawnictwa Akademickie i Profesjonalne, 2010, ISBN 978-83-60807-13-2. * [http://www.brukselanato.msz.gov.pl/pl/polska_w_nato/kalendarium_przystapienia_do_nato/ Kalendarium przystąpienia do NATO, Stałe Przedstawicielstwo Rzeczypospolitej Polskiej przy NATO] (lenkų k.) * [http://nationalinterest.org/feature/nato-expansion-the-source-russias-anger-10344 NATO Expansion: The Source of Russia's Anger?, The National Interest] (anglų k.) * [http://www.osce.org/ Oficialus internetinis puslapis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos] (anglų k.) * [https://web.archive.org/web/20250426191546/https://iloggo.pl/i/east-west_integration.pdf Praėjus 25 metams nuo Geležinės uždangos griūties] (anglų k.) == Nuorodos == {{Išnašos|colwidth=30em}} [[Kategorija:Lenkijos užsienio politika]] sk8d08d0lm8bcrahop376mi2d78iaci 0 423592 7956531 7132893 2026-11-01T15:06:29Z Italas 4216 /* Istorija */ 7956531 wikitext text/x-wiki '''Villa Lituania''' – [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Pirmosios Respublikos]] [[pasiuntinybė]]s pastatas [[Roma|Romoje]], [[Italija|Italijoje]]. == Istorija == Pastatas buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu ir priklausė Lietuvos Respublikai XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pastatas su Italijos vyriausybės pritarimu buvo perduotas Sovietų Sąjungai. Nelikus kitų išeičių ambasadorius [[Stasys Lozoraitis (1898)|Stasys Lozoraitis]] iš pastato pasitraukė [[1940]] m. kartu su likusiu diplomatiniu korpusu ir šeima, sunaikindamas arba su savimi pasiimdamas daugumą dokumentų. Iki pastato okupacijos Lietuvos Respublika buvo sumokėjusi daugiau nei pusę pastato kainos. Šiuo metu pastate įsikūręs [[Rusija|Rusijos]] generalinis konsulatas Italijoje. [[2007]] m. Lietuvos menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonas dalyvavo [[Venecijos bienalė|Venecijos meno bienalėje]] su projektu Villa Lituania, už kurį susilaukė specialaus bienalės komisijos paminėjimo. Villa Lituania buvo laikoma paskutine Sovietų Sąjungos okupuota Lietuvos dalimi. [[2013]] m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras [[Linas Antanas Linkevičius]] pasirašė kontroversišką susitarimą su Italijos vyriausybe, pagal kurį Lietuva atsisakė pretenzijų į Villa Lituania pastatą, vietoj jo sutikdama neatlygintinai naudotis kitomis patalpomis Romoje, Palazzo Blumenstihl pastate. == Nuorodos == * [http://www.villalituania.lt Nomedos ir Gedimino Urbonų projekto Venecijos meno bienalėje svetainė] * [http://www.urm.lt/index.php?475794550 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pranešimas apie 2013 m. vasario 21 d. susitarimo pasirašymą]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} [[Kategorija:Lietuvos tarptautiniai santykiai 1918-1940 m.]] [[Kategorija:Lietuvos užsienio politika]] [[Kategorija:Roma]] [[Kategorija:Italijos vilos]] cau3fzdmxo5qex27hnn3jiti6ndqu5x 7956538 7956531 2026-11-01T15:35:08Z Nestea 25298 7956538 wikitext text/x-wiki '''Villa Lituania''' – [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Pirmosios Respublikos]] [[pasiuntinybė]]s pastatas [[Roma|Romoje]], [[Italija|Italijoje]]. == Istorija == Pastatas buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu ir priklausė Lietuvos Respublikai XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pastatas su Italijos vyriausybės pritarimu buvo perduotas Sovietų Sąjungai. Nelikus kitų išeičių ambasadorius [[Stasys Lozoraitis (1898)|Stasys Lozoraitis]] iš pastato pasitraukė 1940 m. kartu su likusiu diplomatiniu korpusu ir šeima, sunaikindamas arba su savimi pasiimdamas daugumą dokumentų. Iki pastato okupacijos Lietuvos Respublika buvo sumokėjusi daugiau nei pusę pastato kainos. Šiuo metu pastate įsikūręs [[Rusija|Rusijos]] generalinis konsulatas Italijoje. 2007 m. Lietuvos menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonas dalyvavo [[Venecijos bienalė|Venecijos meno bienalėje]] su projektu Villa Lituania, už kurį susilaukė specialaus bienalės komisijos paminėjimo. Villa Lituania buvo laikoma paskutine Sovietų Sąjungos okupuota Lietuvos dalimi. 2013 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras [[Linas Antanas Linkevičius]] pasirašė kontroversišką susitarimą su Italijos vyriausybe, pagal kurį Lietuva atsisakė pretenzijų į Villa Lituania pastatą, vietoj jo sutikdama neatlygintinai naudotis kitomis patalpomis Romoje, Palazzo Blumenstihl pastate. == Nuorodos == * [http://www.villalituania.lt Nomedos ir Gedimino Urbonų projekto Venecijos meno bienalėje svetainė] * [http://www.urm.lt/index.php?475794550 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pranešimas apie 2013 m. vasario 21 d. susitarimo pasirašymą]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} [[Kategorija:Italijos vilos]] [[Kategorija:Roma]] [[Kategorija:Lietuvos tarptautiniai santykiai 1918-1940 m.]] [[Kategorija:Lietuvos užsienio politika]] bnw74ejtrfhma7twtd4kmnmbpdcoc8m 104 426404 7956682 7953061 2026-11-02T00:00:17Z Артем Загребельный 133652 /* Moterys */ 7956682 wikitext text/x-wiki Pasaulio rekordus fiksuoja tarptautinė plaukimo federacija [[FINA]]. == Olimpinis baseinas (50 m) == === Vyrai === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkas !Tautybė !Metai !Čempionatas !Vieta !Video |- |50 m laisvu st. |20.88 | |[[Cameron McEvoy]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2026 |Kinija Open |{{flagicon|CHN}} [[Šendženas]], [[Kinija]] |[https://www.youtube.com/watch?v=81i-TH1Tyz4&t=3s &#8203;] |- |100 m laisvu st. |46.80 | r |[[Pan Zhanle]] |{{flagicon|CHN}} [[Kinija]] |2024 |[[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|Оlimpinės žaidynės]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Freestyle Final Results |url=https://olympics.com/en/paris-2024/results/swimming/men-s-100m-freestyle/fnl-000100--|work=Olympics|date=31 July 2024|access-date=7 January 2025}}</ref><ref>{{cite web|title=Video - Men's 100m Freestyle Final|url=https://yandex.ru/video/preview/2177025043187546009|work=|date=31 July 2024|access-date=7 January 2025}}</ref> |- |200 m laisvu st. |1:42.00 | |[[Paul Biedermann]] |{{flagicon|GER}} [[Vokietija]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m freestyle final results |url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_110_Finals_1_Men_200_Free.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20090806180605/http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_110_Finals_1_Men_200_Free.pdf |url-status=dead |archive-date=6 August 2009 |publisher=[[Omega SA|Omega Timing]] |date=30 July 2009 |accessdate=16 November 2011 }}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: Biedermann Blasts Phelps Away in 1:42.00|url=http://www.swimnews.com/news/view/7118|work=swimnews.com|date=28 July 2009|accessdate=16 November 2011}}</ref>, [https://www.youtube.com/watch?v=MeOw35fsltE &#8203;] |- |400 m laisvu st. |3:40.07 | |[[Paul Biedermann]] |{{flagicon|GER}} [[Vokietija]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 400m freestyle final results|url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_102_Finals_1_Men_400_Free.pdf|publisher=[[Omega SA|Omega Timing]]|date=30 July 2009|accessdate=16 November 2011|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090806180532/http://omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_102_Finals_1_Men_400_Free.pdf|archivedate=6 August 2009|df=dmy-all}}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: Biedermann Takes Down Thorpe: 3:40.07|url=http://www.swimnews.com/news/view/7091|work=swimnews.com|date=26 July 2009|accessdate=16 November 2011}}</ref>, [https://www.youtube.com/watch?v=D9IJpZgKCd0 &#8203;] |- |800 m laisvu st. |7:32.12 | |[[Zhang Lin]] |{{flagicon|CHN}} [[Kinija]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 800m freestyle final results|url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_117_Finals_1_Men_800_Free.pdf|publisher=[[Omega SA|Omega Timing]]|date=30 July 2009|accessdate=16 November 2011|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090806180641/http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_117_Finals_1_Men_800_Free.pdf|archivedate=6 August 2009|df=dmy-all}}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: Zhang Zips Up For 7:32.12 800 Free|url=http://www.swimnews.com/news/view/7134|work=swimnews.com|date=29 July 2009|accessdate=16 November 2011}}</ref> |- |1500 m laisvu st. |14:26.79 | |[[Johannes Liebmann]] |{{flagicon|GER}} [[Vokietija]] |2026 |[[Europos vandens sporto čempionatas]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] | <ref>{{cite web|title=Men's 1500m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011A00010101F30104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=15 August 2026|access-date=23 August 2026}}</ref>[https://www.facebook.com/reel/2187627801796815 &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m ant nugaros |23.55 |sf |[[Kliment Kolesnikov]] |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2023 |Rusijos taurė |{{flagicon|RUS}} [[Kazanė]], [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Backstroke Final Results|url= https://new.russwimming.ru/upload/live/ruscup2023_kazan/ResultList_217S.pdf|publisher= new.russwimming.ru |date=2023 m. liepos 27 d|accessdate=2023 m. liepos 27 d}}</ref>, [https://www.facebook.com/zagrebelny.artem/videos/991529502048168/?notif_id=1690488602285388&notif_t=video_processed&ref=notif &#8203;] |- |100 m ant nugaros |51.60 | |[[Thomas Ceccon]] |{{flagicon|ITA}} [[Italija]] |2022 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011700000102EC0104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=[[Omega SA|Omega Timing]]|date=20 June 2022|access-date=9 January 2025}}</ref><ref>{{cite web|title=VIDEO – Men's 100m Backstroke Final Results|url=https://www.youtube.com/watch?v=dG0oJHqX3UM|publisher=SwimCentral|date=20 June 2022|access-date=9 January 2025}}</ref> |- |200 m ant nugaros |1.51,92 | |[[Aaron Peirsol]] |{{flagicon|JAV}} [[JAV]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m backstroke final results |url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_123_Finals_1_Men_200_Back.pdf |publisher=[[Omega SA|Omega Timing]] |date=31 July 2009 |accessdate=16 November 2009 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20090806181621/http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73A1_Res1Heat_123_Finals_1_Men_200_Back.pdf |archivedate=6 August 2009 |df= }}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: Peirsol's Reply – 1:51.92 200 Back|url=http://www.swimnews.com/news/view/7161|work=swimnews.com|date=31 July 2009|accessdate=16 November 2011}}</ref>, [https://www.youtube.com/watch?v=DRjmB4LOCWo &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m krūtine |25.95 |sf |[[Adomas Peaty]] |{{flagicon|GBR}} [[Didžioji Britanija]] |2017 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Breaststroke Semifinals|url=http://www.omegatiming.com/File/Download?id=000111010A0103EB02FFFFFFFFFFFF01|publisher=Omega Timing|date=25 July 2017|accessdate=25 July 2017}}</ref>,[https://www.youtube.com/watch?v=GOAfl4Pnwns &#8203;] |- |100 m krūtine |56,88 |sf |[[Adomas Peaty]] |{{flagicon|GBR}} [[Didžioji Britanija]] |2019 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|KOR}} [[Kvangdžu]], [[Pietų Korėja]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Breaststroke Semifinal Results|url=http://www.omegatiming.com/File/00011301070103EC02FFFFFFFFFFFF01.pdf|publisher=[[Omega Timing]]|date=21 July 2019|access-date=10 January 2025}}</ref><ref>{{cite AV media |date=22 July 2019 |url=https://www.youtube.com/watch?v=KP7CAxrnSQ4 |title=Adam peaty break one more time his record 56'88 |publisher=zach swim |via=[[YouTube]] |access-date=10 January 2025}}</ref> |- |200 m krūtine |2:04,83 | |[[Shin Ohashi]] |{{flagicon|JPN}} [[Japonija]] |2026 |[[Azijos žaidynės]] |{{flagicon|JPN}} [[Tokijas]], [[Japonija]] | <ref>{{cite web|title=Men's 200m Breaststroke Final Results|url=https://results.asiangames2026.org/ag2026/reports/ENG.SWMM200MBR------------FNL-000100--.C73A1_2_0.pdf|publisher=results.asiangames2026.org|date=24 September 2026|access-date=25 September 2026}}</ref><ref>{{cite web|title=Video - Men's 200m Breaststroke Final|url=https://www.youtube.com/watch?v=t7aGKR3-LaM|publisher=TBS News Dig|language=ja|date=24 September 2026|access-date=25 September 2026}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m drugelis |22.27 | |[[Andriy Govorov]] |{{flagicon|UKR}} [[Ukraina]] |2018 |Sette Colli Trofėjus |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web |title=Men's 50m Butterfly Results |url=http://fin2018.microplustiming.com/export/NU_293001_MagGiu_Roma/NU/pdf/CLS-ASM-50FA-FIN-ALL.pdf?x=19:23:58|publisher=Italian Swimming Federation|accessdate=1 July 2018|date=1 July 2018}}</ref>, [https://www.youtube.com/watch?v=JHAFNMDYZPo &#8203;] |- |100 m drugelis |49.45 | |[[Caeleb Dressel ]] |{{flagicon|JAV}} [[JAV]] |2021 |[[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|JPN}} [[Tokyo]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Video - Men's 100m Butterfly Final s|url=https://www.youtube.com/watch?v=Mu7ZmJduQPI |publisher= Olympics Aquatics |date=31 July 2021|accessdate=16 May 2023}}</ref> |- |200 m drugelis |1.50,34 | |Kristóf Milák |{{flagicon|HUN}} [[Vengrija]] |2022 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |[https://www.youtube.com/watch?v=IEMHTeoKMVU &#8203;] |- |200 m kompleksu |1:52.69 |sf |[[Léon Marchand]] |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2025 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Singapūras]], [[Singapūras]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m IM Semifinals Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900010105EE0102FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=31 July 2025|access-date=30 July 2025}}</ref> |- |400 m kompleksu |4:02.50 | |[[Léon Marchand]] |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |[[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 400m IM Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010105EF0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=23 July 2023|accessdate=23 July 2023}}</ref><ref>{{cite web|title=Video Men's 400m IM Final |url=https://www.facebook.com/zagrebelny.artem/videos/1147680679734909|work=arena.tv|date=23 July 2023|accessdate=31 July 2025}}</ref> |- |4 × 100 m laisvu st. |3:08.24 | |[[Michael Phelps]] (47.51)<br>[[Garrett Weber-Gale]] (47.02)<br>[[Cullen Jones]] (47.65)<br>[[Jason Lezak]] (46.06) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2008 |[[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|CHN}} [[Pekinas]], [[Kinija]] |<ref>{{cite journal|year=2008|title=Men's 4 × 100 m freestyle relay final results|journal=The Official Report of the Beijing 2008 Olympic Games|volume=4|page=1303|publisher=[[Beijing Organizing Committee for the Olympic Games|BOCOG]]|url=http://www.la84foundation.org/6oic/OfficialReports/2008/2008Results_Book2.pdf#page=1303|format=PDF|access-date=17 November 2011}}</ref><ref>{{cite news|first=Karen|last=Crouse|title=Lezak, Not Phelps, puts on a show|url=https://www.nytimes.com/2008/08/11/sports/olympics/11swim.html|newspaper=[[The New York Times]]|date=10 August 2008|access-date=14 August 2008}}</ref> |- |4 × 200 m laisvu st. |6:58.55 | |[[Michael Phelps]] (1:44.49)<br>[[Ricky Berens]] (1:44.13)<br>[[David Walters]] (1:45.47)<br>[[Ryan Lochte]] (1:44.46) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2009 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4 × 200 m freestyle relay final results|url=http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73B1_Res1HeatRelay_131_Finals_1_Men_4x200_Free.pdf|archive-url=https://web.archive.org/web/20090806181800/http://www.omegatiming.com/swimming/racearchives/2009/Roma2009/C73B1_Res1HeatRelay_131_Finals_1_Men_4x200_Free.pdf|url-status=dead|archive-date=6 August 2009}}</ref><ref>{{cite news|first=Craig|last=Lord|title=WR: USA Takes 4 × 200 m In 6:58.55|url=http://www.swimnews.com/news/view/7164|work=swimnews.com|date=31 July 2009|access-date=17 November 2011}}</ref> |- |4 × 100 m kompleksiniu būdu |3:26.78 | |[[Ryan Murphy]] (52.31)<br>[[Michael Andrew]] (58.49)<br>[[Caeleb Dressel]] (49.03)<br>[[Zach Apple]] (46.95) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2021 |[[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|JPN}} [[Tokijas]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4 × 100 m Medley Relay Final Results|url=https://olympics.com/OG2020/pdf/OG2020/SWM/OG2020_SWM_C73B1_SWMW4X100MMD----------FNL-000100--.pdf|work=Paris 2024 Official Website|date=4 August 2021|accessdate=4 August 2021}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas; sf – pusfinalis; r – estafetės 1-asis etapas; rh – estafetės atrankos plaukimo 1-asis etapas; b – B finalas; † – kelias į galutinį rezultatą; tt – laiko bandymas === Moterys === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |50 m laisvu st. |23.19 | |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2026 | Pan Pacific čempionatas ||{{flagicon|USA}} [[Irvinas (JAV)|Irvin]], [[Jungtinės Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Women's 50m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011A00030201EB0104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=15 August 2026|access-date=17 August 2026}}</ref>[https://vk.ru/artemzagrebelny?z=clip142497057_456239398 &#8203;] |- |100 m laisvu st. |51,68 | |[[Marrit Steenbergen]] |{{flagicon|NED}} [[Nyderlandai]] |2026 | Sette Colli Trophy |{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]] |<ref>{{cite web|title=Marrit Steenbergen pagerino 100 m laisvuoju stiliumi pasaulio rekordą.|url=https://www.nbcsports.com/olympics/news/marrit-steenbergen-world-record-100-meter-freestyle|work=nbcsports.com/|accessdate=2026-06-28}}</ref> |- |200 m laisvu st. |1:52,23 | |[[Ariarna Titmusa]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2024 |Australijos olimpinės atrankos varžybos |{{flagicon|AUS}} [[Brisbanas]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=Australian Olympic Trials 2024 Results|url=https://www.swimming.org.au/|work=Swimming Australia|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |400 m laisvu st. |3:54,18 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2025 |Kanados atrankos varžybos |{{flagicon|CAN}} [[Viktorija (Kanada)|Viktorija]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Women's 400m Freestyle Final Results|url=https://results.swimming.ca/2025_Canadian_Swimming_Trials/ResultList_5F.pdf|publisher=swimming.ca|date=8 May 2025|accessdate=16 May 2025}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=dptNMofhiNs &#8203;] |- |800 m laisvu st. |8:04,12 | |[[Katie Ledecky]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2025 |[[:ru:TYR Pro Swim Series|TYR Pro Swim Series]] |{{flagicon|USA}} [[Fort Loderdeilas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | <ref>{{cite web|title=Women's 800m Freestyle Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900030201F10104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=omegatiming.com|date=3 May 2025|accessdate=10 May 2025}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=UHRbHxeEexM&t=515s &#8203;] |- |1500 m laisvu st. |15:20,48 | |[[Katie Ledecky]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2018 |TYR Pro Swim Series |{{flagicon|USA}} [[Indianapolis]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=TYR Pro Swim Series 2018 Results|url=https://www.usaswimming.org/|work=USA Swimming|accessdate=2025-01-23}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m nugara |26.56 | |[[Sarah Curtis]] |{{flagicon|ITA}} [[Italija]] |2026 |[[Europos vandens sporto čempionatas|Europos čempionatas]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Women's 50m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011A00010202EB0104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=13 August 2026|access-date=20 August 2026}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=gNzJPSyCfCQ &#8203;] |- |100 m nugara |57,13 | |[[Regan Smith]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2024 |[[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Paris 2024 Olympics Results|url=https://olympics.com/|work=Olympics|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |200 m nugara |2:03,14 | |[[Kaylee McKeown]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2023 |NSW valstybinės varžybos |{{flagicon|AUS}} [[Sidnėjus]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=NSW State Championships Results|url=https://nswswimming.com.au/|work=NSW Swimming|accessdate=2025-01-23}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m krūtine |29,16 | |[[Rūta Meilutytė]] |{{flagicon|LTU}} [[Lietuva]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=World Aquatics Championships Results|url=https://www.fina.org/|work=World Aquatics|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |100 m krūtine |1:04,13 | |[[Lilly King]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2017 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=World Championships Results 2017|url=https://www.fina.org/|work=World Aquatics|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |200 m krūtine |2:17,55 | |[[Evgeniia Chikunova]] |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2023 |Rusijos čempionatas |{{flagicon|RUS}} [[Kazanė]],, [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Russian Championships Results 2023|url=https://www.swim.ru/|work=Swim.ru|accessdate=2025-01-23}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m peteliškė |24,43 | |[[Sarah Sjöström]] |{{flagicon|SWE}} [[Švedija]] |2014 |Švedijos čempionatas |{{flagicon|SWE}} [[Burosas]], [[Švedija]] |<ref>{{cite web|title=Swedish Swimming Championships Results 2014|url=https://www.swimming.se/|work=Swedish Swimming Federation|accessdate=2025-01-23}}</ref> |- |100 m peteliškė |54,33 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |2026 |[[:ru:TYR Pro Swim Series|TYR Pro Swim Series]] |{{flagicon|USA}} [[Fort Loderdeilas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | <ref>{{cite web|title=Women's 100m Butterfly Final Results|url=https://www.theguardian.com/sport/2026/may/03/gretchen-walsh-sets-100m-butterfly-world-record-for-third-time-in-12-months|publisher=theguardian.com|date=3 May 2026|accessdate=4 May 2026}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=koUeGqq7mro &#8203;] |- |200 m peteliškė |2:01,65 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2026 |Kanados atrankos varžybos |{{flagicon|CAN}} [[Montreal]], [[Kanada]] | <ref>{{cite web|title=Women's 200m Butterfly Final Results|url=https://results.swimming.ca/2026_Canadian_Swimming_Trials/ResultList_5F.pdf|publisher=swimming.ca|date=5 July 2026|accessdate=9 July 2026}}</ref><ref>{{cite web|title=Video - Women's 200m Butterfly Final Results|url=https://www.youtube.com/watch?v=5uE7Psy6lO0|publisher=World Aquatics |date=5 July 2026|accessdate=9 July 2026}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |200 m kompleksu |2:05,70 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2025 |Kanados atrankos varžybos |{{flagicon|CAN}} [[Viktorija (Kanada)|Viktorija]], [[Kanada]] |[https://www.youtube.com/watch?v=zOWS_GBJue0 &#8203;] |- |400 m kompleksu |4:23,65 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2025 |Kanados atrankos varžybos |{{flagicon|CAN}} [[Viktorija (Kanada)|Viktorija]], [[Kanada]] | <ref>{{cite web|title=Women's 400m IM Final Results|url=https://results.swimming.ca/2025_Canadian_Swimming_Trials/ResultList_25F.pdf|publisher=swimming.ca|date=11 June 2025|accessdate=17 June 2025}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=IMpq_B4d24M &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |4 × 100 m laisvu st. |3:27.96 | |[[Mollie O'Callaghan]] (52.08)<br>[[Shayna Jack]] (51.69)<br>[[Meg Harris]] (52.29)<br>[[Emma McKeon]] (51.90) |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Women's 4x100m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=23 July 2023|accessdate=23 July 2023}}</ref> <ref>{{cite web|title=Video - Women's 4x100m Freestyle Relay Final |url=https://www.facebook.com/RoyalSwimmingClubPremium/videos/829556039126942|work=World Aquatics|date=23 July 2023|accessdate=10 July 2024}}</ref> |- |4 × 200 m laisvu st. |7:37.50 | |[[Mollie O'Callaghan]] (1:53.66)<br>[[Shayna Jack]] (1:55.63)<br>[[Brianna Throssell]] (1:55.80)<br>[[Ariarne Titmus]] (1:52.41) |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2023 |[[Pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Fukuoka]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Women's 4x200m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F80104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=27 July 2023|accessdate=27 July 2023}}</ref> <ref>{{cite web|title=Video - Women's 4x200m Freestyle Relay Final |url=https://www.youtube.com/watch?v=QI8_90Rv5Ac|work=World Aquatics|date=27 July 2023|accessdate=27 July 2023}}</ref> |- |4 × 100 m kompleksiniu būdu |3:49.34 | |[[Regan Smith]] (57.57)<br/>[[Kate Douglass]] (1:04.27)<br/>[[Gretchen Walsh]] (54.98)<br/>[[Torri Huske ]] (52.52) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |[[2025 m. pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|SIN}} [[Singapūras]], [[Singapūras]] |<ref>{{cite web |title=Women's 4x100m Medley Relay |url=https://www.omegatiming.com/File/00011900010205F70104FFFFFFFFFF01.pdf |website=Omega Timing |access-date=7 August 2025 }}</ref>[https://vkvideo.ru/video142497057_456239364 &#8203;] |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas; sf – pusfinalis; r – estafetės 1-asis etapas; rh – estafetės atrankos plaukimo 1-asis etapas; b – B finalas; † – kelias į galutinį rezultatą; tt – laiko bandymas === Mišri estafetė === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |4 × 100 m laisvu st. |3:18.48 | |[[Jack Alexy]] (46.91)<br />[[Patrick Sammon]] (46.70)<br />[[Kate Douglass]] (52.43)<br />[[Torri Huske]] (52.44) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |[[2025 m. pasaulio vandens sporto čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|SIN}} [[Singapūras]], [[Singapūras]] |<ref>{{cite web|title=Mixed 4x100m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900010301F70104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=2 August 2025|access-date=6 August 2025}}</ref>[https://vk.com/artemzagrebelny?z=video142497057_456239363%2F67478b06282824ff4b &#8203;] |- |4 × 100 m kompleksiniu būdu |3:36.70 | |[[Will Modglin]] (53,40),<br> [[Van Mathias]] (57,30)<br> [[Gretchen Walsh]] (54,99)<br> [[Kate Douglass]] (51,01) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2026 |Pan Pacific čempionatas ||{{flagicon|USA}} [[Irvinas (JAV)|Irvin]], [[Jungtinės Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Mixed 4x100m Medley Relay Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011A00030305F70104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=12 August 2026|access-date=30 August 2026}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=R4gs3a73eU8 &#8203;] |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas; sf – pusfinalis; r – estafetės 1-asis etapas; rh – estafetės atrankos plaukimo 1-asis etapas; b – B finalas; † – kelias į galutinį rezultatą; tt – laiko bandymas == Baseinas (25 m) == === Vyrai === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |- |50 m laisvu st. |19.90 | |[[Jordan Crooks]] |{{flagicon|CYM}} [[Cayman Islands]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2024|accessdate=14 December 2024}}</ref> |- |100 m laisvu st. |44.84 | |[[Kyle Chalmers]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2021 |[[2021 m. Pasaulio taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|RUS}} [[Kazanė]], [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=29 October 2021|accessdate=29 October 2021}}</ref> |- |100 m laisvu st. |44.84 |= |[[Egor Kornev]] |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2026 |[[2026 m. Pasaulio taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|AZE}} [[Baku]], [[Azerbaidžanas]] |[https://vkvideo.ru/video142497057_456239402?t=2s &#x200B;] |- |200 m laisvu st. |1:38.61 | |[[Luke Hobson]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 December 2024|accessdate=15 December 2024}}</ref> |- |400 m laisvu st. |3:32.25 | |[[Yannick Agnel]] |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2012 |[[2012 m. Prancūzijos nacionalinis čempionatas|Prancūzijos nacionalinis čempionatas]] |{{flagicon|FRA}} [[Anžeras]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 400m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 November 2012|accessdate=15 November 2012}}</ref> |- |- |800 m laisvu st. |7:20.46 | |[[Daniel Wiffen]] |{{flagicon|IRL}} [[Airija]] |2023 |[[Europos trumpo baseino čempionatas|Europos čempionatas]] |{{flagicon|ROU}} [[Otopeni]], [[Rumunija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 800m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2023|accessdate=10 December 2023}}</ref> |- |1500 m laisvu st. |14:06.88 | |[[Florian Wellbrock]] |{{flagicon|DEU}} [[Vokietija]] |2021 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|ARE}} [[Abu Dabis]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai]] |<ref>{{cite web|title=Men's 1500m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=21 December 2021|accessdate=21 December 2021}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m nugaros |22.03 |r |[[Xu Jiayu]] |{{flagicon|CHN}} Chin |2026 |Kinijos čempionatas |{{flagicon|CHN}} [[Pekinas]], [[Kinija]] |[https://vk.ru/feed?z=video142497057_456239410%2Fffa41174010cdd18d2%2Fpl_post_142497057_1675 &#8203;] |- |100 m nugaros |48.16 | |[[Hubert Kos]] |{{flagicon|HUN}} [[Vengrija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080102EC0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=25 October 2025|access-date=28 October 2025}}</ref> |- |200 m nugaros |1:45.12 | |[[Hubert Kos]] |{{flagicon|HUN}} [[Vengrija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080102EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=23 October 2025|access-date=30 October 2025}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m krūtine |24.95 | |[[Emre Sakçı]] |{{flagicon|TUR}} [[Turkija]] |2021 |[[Turkijos čempionatas|Turkijos čempionatas]] |{{flagicon|TUR}} [[Gaziantepas]], [[Turkija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 50m Breaststroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=27 December 2021|accessdate=27 December 2021}}</ref> |- |100 m krūtine |55.28 | |[[Ilya Shymanovich]] |{{flagicon|BLR}} [[Baltarusija]] |2021 |[[Tarptautinė plaukimo lyga|Tarptautinė plaukimo lyga]] |{{flagicon|NLD}} [[Eindhovenas]], [[Nyderlandai]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Breaststroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=26 November 2021|accessdate=26 November 2021}}</ref> |- |200 m krūtine |1:59.52 | |[[Caspar Corbeau]] |{{flagicon|NED}} [[Nyderlandai]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Breaststroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080103EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date= 2025-10-25|access-date=2025-10-29}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m drugeliu |21.28 | |[[Jegor Kornev]] |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2026 |Pasaulio taurė |{{flagicon|UZB}} [[Taškentas]], [[Uzbekistanas]] |[https://vk.ru/artemzagrebelny?z=video142497057_456239405%2Fca173ed8d878da49bb &#x200B;] |- |100 m drugeliu |47.68 | |[[Joshua Liendo]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Butterfly Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080104EC0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=2025-10-23 |access-date= 2025-10-31}}</ref> |- |200 m drugeliu |1:46.85 | |[[Tomoru Honda]] |{{flagicon|JPN}} [[Japonija]] |2022 |[[Japonijos čempionatas|Japonijos čempionatas]] |{{flagicon|JPN}} [[Tokijas]], [[Japonija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Butterfly Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=22 October 2022|accessdate=22 October 2022}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |100 m individuali mišri |49.28 | |[[Caeleb Dressel]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2020 |[[Tarptautinė plaukimo lyga|Tarptautinė plaukimo lyga]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 100m Individual Medley Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=22 November 2020|accessdate=22 November 2020}}</ref> |- |200 m individuali mišri |1:48.88 | |[[Léon Marchand]] |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2024 |[[Pasaulio taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|SGP}} [[Singapūras]], [[Singapūras]] |<ref>{{cite web|title=Men's 200m Individual Medley Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=1 November 2024|accessdate=1 November 2024}}</ref> |- |400 m individuali mišri |3:54.33 | |[[Tomoyuki Matsushita]] |{{flagicon|JPN}} [[Japonija]] |2026 |Japonijos čempionatas |{{flagicon|JPN}} [[Sagos prefektūra]], [[Japonija]] |<ref>{{en}}{{cite web|title=Tomoyuki Matsushita Fires Off World Record in 400 IM; Breaks Daiya Seto Standard.|url=https://www.swimmingworldmagazine.com/news/tomoyuki-matsushita-fires-off-world-record-in-400-im-breaks-daiya-seto-standard/|date = 2026-10-11|access-date = 2026-10-14}}</ref>[https://vk.ru/artemzagrebelny?z=video142497057_456239409%2F6c169bc23b1dfde8c4%2Fpl_post_142497057_1674 &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |4 × 50 m laisvuoju stiliumi estafetė |1:21.80 | |[[Caeleb Dressel]] (20.43)<br>[[Ryan Held]] (20.25)<br>[[Jack Conger]] (20.59)<br>[[Michael Chadwick]] (20.53) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2018 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|CHN}} [[Hangdžou]], [[Kinija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4x50m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2018|accessdate=14 December 2018}}</ref> |- |4 × 50 m laisvuoju stiliumi estafetė |1:20.77 | |[[Alain Bernard]] (20.64)<br>[[Fabien Gilot]] (20.33)<br>[[Amaury Leveaux]] (19.93)<br>[[Frédérick Bousquet]] (19.87) |{{flagicon|FRA}} [[Prancūzija]] |2008 |[[Europos trumpo baseino čempionatas|Europos čempionatas]] |{{flagicon|HRV}} [[Rijeka]], [[Kroatija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4x50m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2008|accessdate=14 December 2008}}</ref> |- |4 × 100 m laisvuoju stiliumi estafetė |3:01.66 | |[[Jack Alexy]] (45.05)<br>[[Luke Hobson]] (45.18)<br>[[Kieran Smith]] (46.01)<br>[[Chris Guiliano]] (45.42) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4x100m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2024|accessdate=10 December 2024}}</ref> |- |4 × 200 m laisvuoju stiliumi estafetė |6:40.51 | |[[Luke Hobson]] (1:38.91)<br>[[Carson Foster]] (1:40.77)<br>[[Shaine Casas]] (1:40.34)<br>[[Kieran Smith]] (1:40.49) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Men's 4x200m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=13 December 2024|accessdate=13 December 2024}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas === Moterys === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |- |50 m laisvuoju stiliumi |22.75 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2026 |UVA Pro Elite SCM Worlds Prep Meet |{{flagicon|USA}} [[Šarlotsvilis]], [[Jungtinės Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Gretchen Walsh Clocks 22.75 To Break Own 50 SCM Free World Record At UVA Pro Elite SCM Worlds Prep Meet.|url=https://swimswam.com/gretchen-walsh-clocks-22-75-to-break-own-50-scm-free-world-record-at-uva-pro-elite-scm-worlds-prep-meet/|publisher=Omega Timing|date=16 October 2025|accessdate=21 October 2025}</ref> |- |50 m laisvuoju stiliumi |22.75 |= |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2026 |JAV atrankos varžybos į pasaulio čempionatą 25 m baseine |{{flagicon|USA}} [[Vestmontas]], [[Jungtinės Valstijos]] |[https://www.facebook.com/groups/groupswimming/posts/4735390810024430/ &#8203;] |- |100 m laisvuoju stiliumi |49.93 | |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Women's 100m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080103EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=25 October 2025|access-date=27 October 2025}}</ref> |- |200 m laisvuoju stiliumi |1:49.36 | |[[Mollie O'Callaghan]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Women's 200m Freestyle Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080201EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=24 October 2025|access-date=26 October 2025}}</ref> |- |400 m laisvuoju stiliumi |3:50.25 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 400m laisvuoju stiliumi finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2024|accessdate=10 December 2024}}</ref> |- |800 m laisvuoju stiliumi |7:54.00 | |[[Lani Pallister ]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] | <ref>{{cite web|title=Women's 800m Freestyle Results|url= https://www.omegatiming.com/File/00011900080201F10104FFFFFFFFFF01.pdf|publisher=Omega Timing|date=2025-10-25 |access-date=2025-10-31}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=5BDTgaQiMv4&t=4s &#8203;] |- |1500 m laisvuoju stiliumi |15:08.24 | |[[Katie Ledecky]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2022 |[[2022 m. Pasaulio plaukimo taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 1500m laisvuoju stiliumi finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=29 October 2022|accessdate=29 October 2022}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m nugara |25.23 |sf |[[Regan Smith]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterys 50m nugara finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=13 December 2024|accessdate=13 December 2024}}</ref> |- |100 m nugara |54.02 |r |[[Regan Smith]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterys 100m nugara finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 December 2024|accessdate=15 December 2024}}</ref> |- |100 m nugara |54.02 |= |[[Regan Smith]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|USA}} Vestmontas, [[Jungtinės Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Women's 200m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900070202EC0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=19 October 2025|access-date=24 October 2025}}</ref>[https://vk.com/artemzagrebelny?z=video142497057_456239372%2F95216bcdf9baad493b%2Fpl_post_142497057_1589 &#8203;] |- |200 m nugara |1:57.33 | |[[Kaylee McKeown ]] |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|CAN}} [[Torontas]], [[Kanada]] |<ref>{{cite web|title=Women's 200m Backstroke Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900080202EE0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=2025-10-25|access-date= 2025-11-07}}</ref>[https://www.youtube.com/watch?v=irLveoaAuNA&t=3s &#8203;] |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m krūtine |28.37 | |[[Rūta Meilutytė]] |{{flagicon|LTU}} [[Lietuva]] |2022 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|AUS}} [[Melburnas]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 50m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=17 December 2022|accessdate=17 December 2022}}</ref> |- |100 m krūtine |1:02.36 | |[[Rūta Meilutytė]] |{{flagicon|LTU}} [[Lietuva]] |2013 |[[2013 m. Pasaulio plaukimo taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|RUS}} [[Maskva]], [[Rusija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=12 October 2013|accessdate=12 October 2013}}</ref> |- |100 m krūtine |1:02.36 |= |[[Alia Atkinson]] |{{flagicon|JAM}} [[Jamaika]] |2014 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|QAT}} [[Doha]], [[Kataras]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=6 December 2014|accessdate=6 December 2014}}</ref> |- |100 m krūtine |1:02.36 |= |[[Alia Atkinson]] |{{flagicon|JAM}} [[Jamaika]] |2016 |[[2016 m. Pasaulio plaukimo taurė|Pasaulio taurė]] |{{flagicon|FRA}} [[Šartas]], [[Prancūzija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=26 August 2016|accessdate=26 August 2016}}</ref> |- |200 m krūtine |2:12.50 | |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 200m krūtine finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=13 December 2024|accessdate=13 December 2024}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |50 m drugeliu |23.72 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2025 |Pasaulio taurė |{{flagicon|USA}} Karmelyje, [[Jungtinės Valstijos]] |<ref>{{cite web|title=Women's 50m Butterfly Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011900060204EB0104FFFFFFFFFF01.pdf|work=Omega Timing|date=11 October 2025|access-date=15 October 2025}}</ref> |- |100 m drugeliu |52.71 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m drugeliu finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2024|accessdate=14 December 2024}}</ref> |- |200 m drugeliu |1:59.32 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 200m drugeliu finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=12 December 2024|accessdate=12 December 2024}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |100 m asmeninė mišri |55.11 | |[[Gretchen Walsh]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 100m asmeninė mišri finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=13 December 2024|accessdate=13 December 2024}}</ref> |- |200 m asmeninė mišri |2:01.63 | |[[Kate Douglass]] |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 200m asmeninė mišri finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2024|accessdate=10 December 2024}}</ref> |- |400 m asmeninė mišri |4:15.48 | |[[Summer McIntosh]] |{{flagicon|CAN}} [[Kanada]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=Moterų 400m asmeninė mišri finalo rezultatai|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2024|accessdate=14 December 2024}}</ref> |-bgcolor=#DDDDDD |colspan=9| |- |4 × 50 m laisvu stiliumi estafetė |1:32.50 | |[[Ranomi Kromowidjojo]] (23.05)<br> [[Maaike de Waard]] (23.16)<br> [[Kim Busch]] (23.47)<br> [[Femke Heemskerk]] (22.82) |{{flagicon|NLD}} [[Nyderlandai]] |2020 |[[Wouda Cup]] |{{flagicon|NLD}} [[Eindhovenas]], [[Nyderlandai]] |<ref>{{cite web|title=4 × 50m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=12 December 2020|accessdate=12 December 2020}}</ref> |- |4 × 100 m laisvu stiliumi estafetė |3:25.01 | |[[Kate Douglass]] (50.95)<br> [[Katharine Berkoff]] (51.38)<br> [[Alex Shackell]] (52.01)<br> [[Gretchen Walsh]] (50.67) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |2024 |<ref>{{cite web|title=4 × 100m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=10 December 2024|accessdate=10 December 2024}}</ref> |- |4 × 200 m laisvu stiliumi estafetė |7:30.13 | |[[Alex Walsh]] (1:53.25)<br> [[Paige Madden]] (1:53.18)<br> [[Katie Grimes]] (1:53.39)<br> [[Claire Weinstein]] (1:50.31) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 200m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=12 December 2024|accessdate=12 December 2024}}</ref> |- |4 × 50 m komplekso estafetė |1:42.35 | |[[Mollie O'Callaghan]] (25.49)<br> [[Chelsea Hodges]] (29.11)<br> [[Emma McKeon]] (24.43)<br> [[Madison Wilson]] (23.32) |{{flagicon|AUS}} [[Australija]] |2022 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|AUS}} [[Melburnas]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 50m Medley Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=17 December 2022|accessdate=17 December 2022}}</ref> |- |4 × 100 m komplekso estafetė |3:40.41 | |[[Regan Smith]] (54.02)<br> [[Lilly King]] (1:03.02)<br> [[Gretchen Walsh]] (52.84)<br> [[Kate Douglass]] (50.53) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 100m Medley Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=15 December 2024|accessdate=15 December 2024}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas; sf – pusfinalis; r – estafetės 1-asis etapas; rh – estafetės atrankos plaukimo 1-asis etapas; b – B finalas; † – kelias į galutinį rezultatą; tt – laiko bandymas === Mišri estafetė === {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Info !Sportininkė !Tautybė !Metai !Varžybos !Vieta !Ref |- |4 × 50 m laisvu stiliumi estafetė |1:27.26 | |[[Leonardo Deplano ]] (20.97) <br />[[Lorenzo Zazzeri ]] (20.51)<br />[[Silvia Di Pietro ]] (23.07) <br />[[Sara Curtis ]](22.71) |{{flagicon|ITA}} [[Italija]] |2025 |[[Europos trumpo baseino čempionatas|Europos čempionatai]] |{{flagicon|POL}} [[Liublinas]], [[Lenkija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 50m Freestyle Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/000119000A0301F60104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=4 December 2025|accessdate=6 December 2025}}</ref> |- |4 × 50 m komplekso estafetė |1:35.15 | |[[Ryan Murphy]] (22.37)<br> [[Nic Fink]] (24.96)<br> [[Kate Douglass]] (24.09)<br> [[Torri Huske]] (23.73) |{{flagicon|USA}} [[Jungtinės Valstijos]] |2022 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|AUS}} [[Melburnas]], [[Australija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 50m Medley Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2022|accessdate=14 December 2022}}</ref> |- |4 × 100 m komplekso estafetė |3:30.47 | |[[Miron Lifintsev]] (48.90)<br> [[Kirill Prigoda]] (54.86)<br> [[Arina Surkova]] (55.63)<br> [[Daria Klepikova]] (51.08) |{{flagicon|RUS}} [[Rusija]] |2024 |[[Pasaulio trumpo baseino čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] |<ref>{{cite web|title=4 × 100m Medley Relay Final Results|url=https://www.omegatiming.com/File/00011600010201F70104FFFFFFFFFF01.pdf|work=omegatiming.com|date=14 December 2024|accessdate=14 December 2024}}</ref> |} Legenda: # – Rekordas laukia Pasaulinės plaukimo federacijos patvirtinimo; Rekordai, nepasiekti finaluose: h – atrankos plaukimas == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Sporto sąrašai]] [[Kategorija:Plaukimas]] cesn7tognxv9ciob77b7fw7cg0um0rm 0 429207 7956712 7914350 2026-11-02T06:14:06Z Vilensija 40695 /* Istorija */ 7956712 wikitext text/x-wiki {{coord|54|50|20.87|N|23|47|38.56|E|type:landmark|display=title}} {{ltbaz|Digriai, koplyčia.jpg|||Kauno rajonas|Digriai||tinkuotas mūras|[[XIX a.]] pr.|[[romantizmas]], [[istorizmas]]}} '''Digrių koplyčia''' – mūrinė [[koplyčia]], esanti [[Digriai|Digrių]] kaime, [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Koplyčia stovi 6 km į šiaurės vakarus nuo [[Garliava|Garliavos]], 1,5 km į pietus nuo Digrių kaimo kapinių, apie 1 km į rytus nuo kelio {{RK1932}}. Ji yra Kauno rajono pažintinio turizmo objektas,<ref>http://www.viskasturizmui.lt/lankytinos/vietos/5</ref> viena iš lankytinų vietų [[Alšėnų seniūnija|Alšėnų seniūnijoje]].<ref>http://www.alsenuseniunija.lt/?page=lankytinos-vietos {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019135850/http://www.alsenuseniunija.lt/?page=lankytinos-vietos |date=2013-10-19 }}</ref> Digrių kaime yra išlikusieji buvusios Penktadienio (Pėdnyčios) koplyčios fragmentai. Šiuo metu koplyčia stipriai apgriuvusi, neprižiūrima nyksta. == Istorija == Koplyčią [[XIX a.]] pr. be leidimo pastatė [[Fredos dvaras|Fredos dvaro]] savininkas [[Juozas Godlevskis|Juozapas Godlevskis]] (Garliauskas). Kartu buvo išmūrytas gyvenamasis namas ir kiti kunigo sodybos pastatai. Konsekruota 1861] m. Ji pagarsėjo [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu, kai nuo koplyčios iki [[Aleksoto tiltas|Aleksoto tilto]] buvo surengta patriotinė-religinė procesija, pasipriešinimui prieš [[Rusija|Rusijos]] valdymą. Protestuotojai nešė kryžius, vėliavas, altorėlius, jiems vadovavo trys augustinų kunigai. Ant Aleksoto tilto turėjo susitikti su kita procesija iš miesto pusės, bet carinė valdžia neleido procesijoms susitikti, išardydama perkėlos per [[Nemunas|Nemuną]] dalį. Su kunigais, vedusiais procesiją, buvo be gailesčio susidorota. Koplyčioje pamaldas laikydavo iš Garliavos atvykęs kunigas.<ref name="alsenuseniunija">{{Cite web | title = Alšėnų seniūnija | work = alsenuseniunija.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.alsenuseniunija.lt/?page=istorija | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160412223923/http://alsenuseniunija.lt/?page=istorija | archivedate = 2016-04-12 }}</ref> [[XIX a.]] antroje pusėje prie jos buvo medinė [[varpinė]], įrengti „Kryžiaus keliai“, kurių stotys būdavo apeinamos pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį. Dėl šios tradicijos koplyčiai prigijo „Pėtnyčių“ vardas. Paminėta 1865 m. kaip mūrinė, o 1881 m. kad statyta iš plytų, dengta [[malksna|malksnomis]], turinti bokštelį, stogas dvišlaitis, dengtas [[čerpė]]mis. Okupacijos metais ji buvo sugriauta. 1859 m. J. Godlevskio pastatyta mūrinė Digrių kaimo Penktadienio („Piontek“) koplyčia ribojosi su Alšėnų [[palivarkas|palivarku]], kurį nuomojo J. Zabielskis. 1913 m. [[varžytynės]]e dėl S. Gavronskio skolų J. Zabielskis nupirko dvarininkui priklausiusią koplyčią už 1 500 rublių, bet nespėta sutvarkyti nuosavybės dokumentų. Koplyčia buvo labai apleista. J. Zabielskio žmonos pastangomis buvo atstatyti bokšteliai ir pagal užsakymą Kaune padarytas betonis kryžius, o J. Zabielskio lėšomis buvo pirkti geležiniai ''[[sija|balkiai]]''. Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatas labai nukentėjo nuo apšaudymų, liko skylių languose ir stoge. J. Zabielskis nupirktąja koplyčia nesinaudojo. Ją ir žemę visą laiką valdė Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios klebonas.<ref>Inga Levickaitė, Justas Rimavičius. [https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/13630b6f-c77c-4373-8c1c-68cab02c0155/content#page=17 Palivarkų nuomininkai Zabielskiai ir jų pakaunės valdos] ''portalcris.vdu.lt'' p. 121</ref> === Legenda === 1906 m. [[Jonas Basanavičius]], viešėdamas Garliavoje pas vaistininką, knygnešį [[Kazimieras Aglinskas|Kazimierą Aglinską]], išgirdo ir užrašė istoriją apie Digrių girios šventąjį [[uosis|uosį]]. J. Basanavičiaus aprašymas pagrįstas „pasakojimu Lauro Keršio, apie 80 m., čia jau gimusio ir prie [Digrių] koplytėlės užaugusio ir pasenusio sargo“.<ref name="uosis">{{Cite web|url=http://alkas.lt/2018/11/07/d-vaitkeviciene-medziu-isaugantis-sventumas-uosis-stebukladarys/#more-366924|title=Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys|website=alkas.lt|access-date=2019-01-03}}</ref> <blockquote>[[XIX a.]] pradžioje netoli šios vietos gyvenęs daržininkas, grafo J. Garliausko girių sargas, lietuvis Pileckis. Tuomet šiame drėgnais raistais turtingame krašte žmonės vasaromis dažnai sirgo drugiu, nuo kurio vaistų nežinota. Apsirgęs ir miško sargas. Besirguliuodamas jis sykį atsigulęs girioje ant kalvelės ir užmigęs. Netoli augęs ypatingos išvaizdos uosis, išaugęs iš dviejų kamienų ir aukščiau į vieną suaugęs taip, kad apačioje tarp kamienų buvęs tarpas, per kurį galėjo pralįsti žmogus. Pileckiui prisisapnavę, kad jeigu jis perlįstų per tą uosyje tarpą, tai jis pasveiktų. (Pagal kitą versiją, Pileckiui prisisapnavę, kad jis girioje susirastų dvilypį uosį, kuris esąs stebuklingas ir per jį perlįstų). Taip jis ir padaręs, o po vienos kitos dienos pasveikęs. Jis aprišęs ant medžio savo juostą ir žievėje iškirtęs kirviu kryžiuką. Apie Pileckio stebuklingą pasveikimą plačiai pasklido gandas. Žmonės, drugiu sergantieji, pradėję pas uosį lankytis ir daugiausiai pasveikdavę. Ligoniai plūdo net nuo Prūsų sienos, iš Užnemunės, nešė aukas nuo visokių ligų. Toms aukoms dėti Pileckis padėjęs prie medžio bliūdelį pinigams mesti, ant kamieno parišęs krepšį dėti kiaušiniams, vilnoms, linams ir kt. Visas aukas pradžioje ėmęs sau Pileckis ir patogiai gyvenęs. Vėliau pradėjęs imti kunigas Keturakis, Garliavos klebonas. Jis prikalęs prie medžio kryžių, o vėliau įkėlęs šv. Marijos stovylėlę. Sužinojęs apie stebuklingąjį medį ir byrančias aukas, grafas Juozapas Godlevskis jas nukreipęs koplytėlės statymui. Kunigas Keturakis, nesutardamas su Godlevskiu, ėmęs žmones grasyti, kad tai ne stebuklingas medis, kad esąs griekas ten aukas nešti. Žmonės vis tiek plūdę, o 1837 m. Godlevskis čia, per du žingsnius nuo medžio, pastatė mūrinę koplyčią. Šalia iškasė ir nedidelę kūdrą. Žmonės ėmę tuojau vartoti ir jos vandenį: praustis, mazgotis nesveikas akis, gabentis namo sau ir kitiems. Be to, šalia koplyčios Godlevskis dar pastatęs ir mažą „karčemėlę“, kur pardavinėta ir degtinė. Neilgai trukus šventasis medis nudžiuvo, nes statant prie jo koplyčią buvo nukirsta ne viena jo šaknis. 1858 m. pašventinus koplyčią ir nukirtus iš šaknų nudžiuvusį medį, nuo šito laiko stebuklai tarytum dingte dingę, nes lietuviai, išgirdę uosio nebesant, perstoję čia lankytis ir aukas nešti. Jokios naudos šiai vietai nebenešė nei koplyčios šventumas, nei įvairiose aptvertosios girios vietose išstatytos stacijos Kristaus kančių išreiškimui. Pasipelnymo troškimas, galiausiai sunaikinęs net patį uosį, Garliausko ir kunigų nesutarimai dėl [[Šventoji giraitė|šventojo medžio]] lėmė tai, kad griūvanti koplyčia yra be šeimininko ir dabar.<ref name="uosis"/></blockquote> == Statusas== Koplyčia yra [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio vyskupijos]] teritorijoje. [[2017]] m. duomenimis, koplyčia iš esmės neturėjo šeimininko, nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vyskupija atsisakė Kauno rajono savivaldybės siūlymo perimti šiuos maldos namus, nors oficialiais dokumentais šios pozicijos nėra išreiškusi. Pasak vyskupijos [[kurija|kurijos]] kanclerio Lino Baltrušaičio, svarstymų dėl šios koplyčios ateities būta. Tačiau įvertinus jos būklę bei praktinio panaudojimo galimybes, apsispręsta, jog toks objektas vyskupijai nereikalingas.<ref>[https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/griuvanti-digriu-koplycia-kauno-rajone-istorinio-objekto-liekanos-parups-tik-tuomet-kai-ivyks-nelaime-973-851668 Griūvanti Digrių koplyčia Kauno rajone]</ref> == Architektūra == Koplyčia bebokštė, [[Nava|vienanavė]], stačiakampio plano, su tiesia [[Apsidė (architektūra)|apside]] ir maža, prie šiaurinio kampo prišlieta [[zakristija]]. Zakristija ir [[atikas]] veikiausiai buvo pristatyti prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. Koplyčia pastatyta [[romantizmas|romantizmo]], rekonstruota [[istorizmas|istorizmo]] laikotarpiais, todėl turi jų bruožų. == Galerija == <gallery> 2019. Digrių koplyčia 2.JPG|Koplyčia, 2019 m. 2019. Digrių koplyčia 3.JPG |Prie įėjimo, 2019 m. Buvusi Digrių koplyčia.JPG|2016 m. rudenį Digriai, koplyčia rudenį.JPG|Koplyčia pamiškėje Digrių koplyčia. Fasado fragmentas.JPG|Sudužęs fasado fragmentas Digrių koplyčia.JPG|Koplyčia 2013 m. Digrių koplyčia, arka.JPG|Arkinės angos fragmentas Digrių koplyčia, viduje, 2023.JPG|Viduje, 2023 m. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Digriai Chapel}} * [http://www.krsvbiblioteka.lt/lt/titulinis/34-straipsniai/1668 Kauno rajono Bažnyčios – Digrių koplyčia]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=431111 Digrių koplyčios nuotraukos (''miestai.net'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150610212907/http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=431111 |date=2015-06-10 }} [[Kategorija:Kauno rajono koplyčios]] f8p3ifpryo060ehleg6ry32tmwezi4e 7956734 7956712 2026-11-02T08:34:30Z Vilensija 40695 7956734 wikitext text/x-wiki {{coord|54|50|20.87|N|23|47|38.56|E|type:landmark|display=title}} {{ltbaz|Digriai, koplyčia.jpg|||Kauno rajonas|Digriai||tinkuotas mūras|[[XIX a.]] pr.|[[romantizmas]], [[istorizmas]]}} '''Digrių koplyčia''' – mūrinė [[koplyčia]], esanti [[Digriai|Digrių]] kaime, [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Koplyčia stovi 6 km į šiaurės vakarus nuo [[Garliava|Garliavos]], 1,5 km į pietus nuo Digrių kaimo kapinių, apie 1 km į rytus nuo kelio {{RK1932}}. Ji yra Kauno rajono pažintinio turizmo objektas,<ref>http://www.viskasturizmui.lt/lankytinos/vietos/5</ref> viena iš lankytinų vietų [[Alšėnų seniūnija|Alšėnų seniūnijoje]].<ref>http://www.alsenuseniunija.lt/?page=lankytinos-vietos {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019135850/http://www.alsenuseniunija.lt/?page=lankytinos-vietos |date=2013-10-19 }}</ref> Digrių kaime yra išlikusieji buvusios Penktadienio (Pėdnyčios) koplyčios fragmentai. Šiuo metu koplyčia stipriai apgriuvusi, neprižiūrima nyksta. == Istorija == Koplyčią [[XIX a.]] pr. be leidimo pastatė [[Fredos dvaras|Fredos dvaro]] savininkas [[Juozas Godlevskis|Juozapas Godlevskis]] (Garliauskas). Kartu buvo išmūrytas gyvenamasis namas ir kiti kunigo sodybos pastatai. Konsekruota 1861] m. Ji pagarsėjo [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu, kai nuo koplyčios iki [[Aleksoto tiltas|Aleksoto tilto]] buvo surengta patriotinė-religinė procesija, pasipriešinimui prieš [[Rusija|Rusijos]] valdymą. Protestuotojai nešė kryžius, vėliavas, altorėlius, jiems vadovavo trys augustinų kunigai. Ant Aleksoto tilto turėjo susitikti su kita procesija iš miesto pusės, bet carinė valdžia neleido procesijoms susitikti, išardydama perkėlos per [[Nemunas|Nemuną]] dalį. Su kunigais, vedusiais procesiją, buvo be gailesčio susidorota. Koplyčioje pamaldas laikydavo iš Garliavos atvykęs kunigas.<ref name="alsenuseniunija">{{Cite web | title = Alšėnų seniūnija | work = alsenuseniunija.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.alsenuseniunija.lt/?page=istorija | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160412223923/http://alsenuseniunija.lt/?page=istorija | archivedate = 2016-04-12 }}</ref> [[XIX a.]] antroje pusėje prie jos buvo medinė [[varpinė]], įrengti „Kryžiaus keliai“, kurių stotys būdavo apeinamos pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį. Dėl šios tradicijos koplyčiai prigijo „Pėtnyčių“ vardas. Paminėta 1865 m. kaip mūrinė, o 1881 m. kad statyta iš plytų, dengta [[malksna|malksnomis]], turinti bokštelį, stogas dvišlaitis, dengtas [[čerpė]]mis. Okupacijos metais ji buvo sugriauta. 1859 m. J. Godlevskio pastatyta mūrinė Digrių kaimo Penktadienio („Piontek“) koplyčia ribojosi su Alšėnų [[palivarkas|palivarku]], kurį nuomojo J. Zabielskis. 1913 m. [[varžytynės]]e dėl S. Gavronskio skolų J. Zabielskis nupirko dvarininkui priklausiusią koplyčią už 1 500 rublių, bet nespėta sutvarkyti nuosavybės dokumentų. Koplyčia buvo labai apleista. J. Zabielskio žmonos pastangomis buvo atstatyti bokšteliai ir pagal užsakymą Kaune padarytas betonis kryžius, o J. Zabielskio lėšomis buvo pirkti geležiniai ''[[sija|balkiai]]''. Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatas labai nukentėjo nuo apšaudymų, liko skylių languose ir stoge. J. Zabielskis nupirktąja koplyčia nesinaudojo. Ją ir žemę visą laiką valdė Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios klebonas.<ref>Inga Levickaitė, Justas Rimavičius. [https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/13630b6f-c77c-4373-8c1c-68cab02c0155/content#page=17 Palivarkų nuomininkai Zabielskiai ir jų pakaunės valdos] ''portalcris.vdu.lt'' p. 121</ref> === Legenda === 1906 m. [[Jonas Basanavičius]], viešėdamas Garliavoje pas vaistininką, knygnešį [[Kazimieras Aglinskas|Kazimierą Aglinską]], išgirdo ir užrašė istoriją apie Digrių girios šventąjį [[uosis|uosį]]. J. Basanavičiaus aprašymas pagrįstas „pasakojimu Lauro Keršio, apie 80 m., čia jau gimusio ir prie [Digrių] koplytėlės užaugusio ir pasenusio sargo“.<ref name="uosis">{{Cite web|url=http://alkas.lt/2018/11/07/d-vaitkeviciene-medziu-isaugantis-sventumas-uosis-stebukladarys/#more-366924|title=Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys|website=alkas.lt|access-date=2019-01-03}}</ref> <blockquote>[[XIX a.]] pradžioje netoli šios vietos gyvenęs daržininkas, grafo J. Garliausko girių sargas, lietuvis Pileckis. Tuomet šiame drėgnais raistais turtingame krašte žmonės vasaromis dažnai sirgo drugiu, nuo kurio vaistų nežinota. Apsirgęs ir miško sargas. Besirguliuodamas jis sykį atsigulęs girioje ant kalvelės ir užmigęs. Netoli augęs ypatingos išvaizdos uosis, išaugęs iš dviejų kamienų ir aukščiau į vieną suaugęs taip, kad apačioje tarp kamienų buvęs tarpas, per kurį galėjo pralįsti žmogus. Pileckiui prisisapnavę, kad jeigu jis perlįstų per tą uosyje tarpą, tai jis pasveiktų. (Pagal kitą versiją, Pileckiui prisisapnavę, kad jis girioje susirastų dvilypį uosį, kuris esąs stebuklingas ir per jį perlįstų). Taip jis ir padaręs, o po vienos kitos dienos pasveikęs. Jis aprišęs ant medžio savo juostą ir žievėje iškirtęs kirviu kryžiuką. Apie Pileckio stebuklingą pasveikimą plačiai pasklido gandas. Žmonės, drugiu sergantieji, pradėję pas uosį lankytis ir daugiausiai pasveikdavę. Ligoniai plūdo net nuo Prūsų sienos, iš Užnemunės, nešė aukas nuo visokių ligų. Toms aukoms dėti Pileckis padėjęs prie medžio bliūdelį pinigams mesti, ant kamieno parišęs krepšį dėti kiaušiniams, vilnoms, linams ir kt. Visas aukas pradžioje ėmęs sau Pileckis ir patogiai gyvenęs. Vėliau pradėjęs imti kunigas Keturakis, Garliavos klebonas. Jis prikalęs prie medžio kryžių, o vėliau įkėlęs šv. Marijos stovylėlę. Sužinojęs apie stebuklingąjį medį ir byrančias aukas, grafas Juozapas Godlevskis jas nukreipęs koplytėlės statymui. Kunigas Keturakis, nesutardamas su Godlevskiu, ėmęs žmones grasyti, kad tai ne stebuklingas medis, kad esąs griekas ten aukas nešti. Žmonės vis tiek plūdę, o 1837 m. Godlevskis čia, per du žingsnius nuo medžio, pastatė mūrinę koplyčią. Šalia iškasė ir nedidelę kūdrą. Žmonės ėmę tuojau vartoti ir jos vandenį: praustis, mazgotis nesveikas akis, gabentis namo sau ir kitiems. Be to, šalia koplyčios Godlevskis dar pastatęs ir mažą „karčemėlę“, kur pardavinėta ir degtinė. Neilgai trukus šventasis medis nudžiuvo, nes statant prie jo koplyčią buvo nukirsta ne viena jo šaknis. 1858 m. pašventinus koplyčią ir nukirtus iš šaknų nudžiuvusį medį, nuo šito laiko stebuklai tarytum dingte dingę, nes lietuviai, išgirdę uosio nebesant, perstoję čia lankytis ir aukas nešti. Jokios naudos šiai vietai nebenešė nei koplyčios šventumas, nei įvairiose aptvertosios girios vietose išstatytos stacijos Kristaus kančių išreiškimui. Pasipelnymo troškimas, galiausiai sunaikinęs net patį uosį, Garliausko ir kunigų nesutarimai dėl [[Šventoji giraitė|šventojo medžio]] lėmė tai, kad griūvanti koplyčia yra be šeimininko ir dabar.<ref name="uosis"/></blockquote> Šaltiniuose nurodoma, jog 1907 m. pats J. Basanavičius su bičiuliu K. Aglinsku aplankė „Petnyčios koplyčią“ girioje tarp Padainupių ir Digrių kaimų.<ref>[https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/aglinskas-kazys Aglinskas Kazimieras. K. Aglinsko ir J. Basanavičiaus draugystė 1905-1915 m.] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> == Statusas== Koplyčia yra [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio vyskupijos]] teritorijoje. [[2017]] m. duomenimis, koplyčia iš esmės neturėjo šeimininko, nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vyskupija atsisakė Kauno rajono savivaldybės siūlymo perimti šiuos maldos namus, nors oficialiais dokumentais šios pozicijos nėra išreiškusi. Pasak vyskupijos [[kurija|kurijos]] kanclerio Lino Baltrušaičio, svarstymų dėl šios koplyčios ateities būta. Tačiau įvertinus jos būklę bei praktinio panaudojimo galimybes, apsispręsta, jog toks objektas vyskupijai nereikalingas.<ref>[https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/griuvanti-digriu-koplycia-kauno-rajone-istorinio-objekto-liekanos-parups-tik-tuomet-kai-ivyks-nelaime-973-851668 Griūvanti Digrių koplyčia Kauno rajone]</ref> == Architektūra == Koplyčia bebokštė, [[Nava|vienanavė]], stačiakampio plano, su tiesia [[Apsidė (architektūra)|apside]] ir maža, prie šiaurinio kampo prišlieta [[zakristija]]. Zakristija ir [[atikas]] veikiausiai buvo pristatyti prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. Koplyčia pastatyta [[romantizmas|romantizmo]], rekonstruota [[istorizmas|istorizmo]] laikotarpiais, todėl turi jų bruožų. == Galerija == <gallery> 2019. Digrių koplyčia 2.JPG|Koplyčia, 2019 m. 2019. Digrių koplyčia 3.JPG |Prie įėjimo, 2019 m. Buvusi Digrių koplyčia.JPG|2016 m. rudenį Digriai, koplyčia rudenį.JPG|Koplyčia pamiškėje Digrių koplyčia. Fasado fragmentas.JPG|Sudužęs fasado fragmentas Digrių koplyčia.JPG|Koplyčia 2013 m. Digrių koplyčia, arka.JPG|Arkinės angos fragmentas Digrių koplyčia, viduje, 2023.JPG|Viduje, 2023 m. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Digriai Chapel}} * [http://www.krsvbiblioteka.lt/lt/titulinis/34-straipsniai/1668 Kauno rajono Bažnyčios – Digrių koplyčia]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=431111 Digrių koplyčios nuotraukos (''miestai.net'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150610212907/http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=431111 |date=2015-06-10 }} [[Kategorija:Kauno rajono koplyčios]] 61th0610hzzpx8ug4v252ub7i0rxhnj 0 436570 7956688 7203988 2026-11-02T00:40:10Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956688 wikitext text/x-wiki {{location map |Taivanas |width=200 |label=Liu Dao |lat= 22.68 |long= 121.47 |relief= yes |caption=Liu Dao žemėlapyje }} '''Liu Dao''' ({{zh|綠島|Lǜ Dǎo}}; [[pe̍h-ōe-jī]]: ''Le̍k-tó'' 'Žalioji sala'), taip pat '''Liudao''', '''Liutao''' – nedidelė vulkaninė sala [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], apie 33 km į rytus nuo [[Taivanas|Taivano]] pakrantėje įsikūrusio [[Taitungas|Taitungo]] uosto. Sala priskiriama [[Taitungo apskritis|Taitungo apskričiai]]. Yra [[oro uostas]], vykdomi reguliarūs skrydžiai iš ir į Taitungą, taip pat kursuoja keltas. Salos plotas 15<ref>https://web.archive.org/web/20151012071112/http://www.ey.gov.tw/en/cp.aspx?n=5776024635D354A6</ref> km², tai ketvirta pagal dydį Kinijos Respublikos (Taivano) sala. Gyventojų 3512 ([[2013]] m. duomenys). Populiari vieta [[nardymas|nardymui]]. [[Vaizdas:Taiwan GreenIsland Sleeping Beauty Skerry.JPG|thumb|left|200px|Šcheras „Miegančioji gražuolė“ Liu Dao saloje]] == Istorija == Salą pirmieji apgyvendino amiai, viena iš [[Taivano aborigenai|Taivano aborigenų]] genčių. Jie salą vadino ''Sanasai'' vardu. [[XIX a.]] vadinta '''''Samasanos salos'''''<ref>{{citation |last=Campbell |first=William |contribution=The Island of Formosa: Its Past and Future |title=Scottish Geographical Magazine |date=1896 |volume=12 |issue=8 |pages=385–399 |doi=10.1080/00369229608732903 |url=https://zenodo.org/record/1430413 }}</ref> pavadinimu, japonai salą vadino ''Kasho-to'' (火燒島). [[1938]]<ref name=Takao>{{cite web |url=http://www.takaoclub.com/hoover/wreck.htm |title=Part Two: The Wreck of the SS President Hoover |series=SS President Hoover |publisher=The Takao Club |accessdate=2013-05-07 |archive-date=2022-05-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220517232528/https://www.takaoclub.com/hoover/wreck.htm |url-status=dead}}</ref> m. saloje pastatytas japonų suprojektuotas švyturys, kurio aukštis siekia 33,3 m.<ref>{{cite web|language=en|title=Green Island (Lyudao) Lighthouse|url=https://tour.taitung.gov.tw/en/attraction/details/659|website=tour.taitung.org|date=2014-04-01|access-date=2018-08-24|archive-date=2018-08-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20180824183242/https://tour.taitung.gov.tw/en/attraction/details/659|url-status=dead}}</ref> Liu Dao buvo įkurta liūdnai pagarsėjusi pataisos kolonija, naudota [[politinis kalinys|politiniams kaliniams]] kalinti [[Guomindanas|Kinų nacionalistų]] (KMT) „Baltojo teroro“ laikotarpiu. 1951–1991 m. kalėjime kalėjo daugiau kaip 20 000 žmonių, iš kurių daugiau kaip 1 000 buvo įvykdyta mirties bausmė.<ref>{{cite book| author = John F. Copper| title = The A to Z of Taiwan (Republic of China)| publisher = Scarecrow Press| location = Lanham| year = 2007| pages = 137}}</ref> {{Commons|Category:Green Island, Taiwan}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{coord|22.6667|N|121.483|E|source:kolossus-itwiki|display=title}} [[Kategorija:Taivano salos]] tkbgc7stow0xu3vasvaiqaehheu8syz 0 437550 7956751 7145794 2026-11-02T09:13:01Z Vilensija 40695 /* Kapai */ 7956751 wikitext text/x-wiki {{coord|54.6650|25.2961|region:LT|display=title}} [[Vaizdas:Orthodox Church of Saint Euphrosyne in Vilnius4.JPG|thumb|250px|Kapinės greta cerkvės]] '''Liepkalnio stačiatikių kapinės''' (anksčiau '''''Šv. Eufrosinijos kapinės''''') – stačiatikių kapinės [[Liepkalnis (Vilnius)|Liepkalnyje]], [[Vilnius|Vilniuje]], prie Dzūkų gatvės. == Istorija == Kapinės pradėtos kurti XIX a. pradžioje. [[1838]] m. daugiausia pirklio Tichono Zaicevo lėšomis pagal [[Nikolajus Čiaginas|Nikolajaus Čiagino]] projektą buvo pastatyta [[Vilniaus Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė|Eufrosinijos Polockietės cerkvė]]. Nuo tada šios kapinės buvo vadinamos Šv. Eufrosinijos vardu. Nuo [[1944 m.]] – Liepkalnio kapinės.<ref>[http://www.viv.lt/vilniaus_top_10/10_reiksmingiausiu_vilniaus_kapiniu Istorija]</ref> Kapinėse 1865 m. pastatyta [[Vilniaus šv. Jurgio koplyčia|Šv. Jurgio koplyčia]], 1914 m. įrengta [[Vilniaus šv. Tichono Zadonskio koplyčia|Šv. Tichono Zadonskio koplyčia]]. == Kapai == * [[Jakovas Golovackis]] (1814–1888) – ukrainiečių unitų kunigas, slavistas ir folkloristas, VU bibliotekos vadovas * Juozapas Horbacevičius (1813–1848) – skulptorius * [[Pavelas Kukolnikas]] (1795–1884) – poetas, istorikas, Vilniaus universiteto profesorius * [[Ivanas Trutnevas]] (1827–1912) – dailininkas, Vilniaus piešimo mokyklos vadovas * Tichonas Zaicevas – Liepkalnio stačiatikių kapinių mecenatas * Joanas Šverubovičius – stačiatikių dvasininkas ir aktoriaus [[Vasilijus Kačialovas|Vasilijaus Kačialovo]] tėvas * [[Leonidas Muraška]] (1924–2009) – operos solistas == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://wikimapia.org/1811338/lt/Liepkalnio-kapin%C4%97s Kapinės] ([[Wikimapia]]) [[Kategorija:Liepkalnio stačiatikių kapinės]] 0oy5r6o2ayt7vlohsgx33vnp3awaqlt 0 446004 7956547 7351100 2026-11-01T16:03:40Z Nestea 25298 7956547 wikitext text/x-wiki {{Dakaro_ralis | Prieš = 2014 | Esamas = 2015 | Po = 2016 }} [[Vaizdas:Dakar 2015.png|thumb|2015 m. Dakaro ralio emblema]] '''2015 m. Dakaro ralis''' – 37-tas [[Dakaro ralis]], kuris vyko sausio 4 iki 17 dienomis trijose [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šalyse – [[Argentina|Argentinoje]], [[Bolivija|Bolivijoje]] ir [[Čilė]]je.<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2015/us/route.html 2015 ruote]</ref> Tai buvo 7 kartas iš eilės, kuomet Dakaro ralis rengiamas Pietų Amerikos žemyne. Iš viso Dakare dalyvavo 164 motociklininkai, 48 keturračių, 138 automobilių ir 64 sunkvežimių ekipažai. Jauniausias dalyvis buvo 18-metis motociklininkas iš [[Argentina|Argentinos]] Jorgee Lacunza<ref>[https://twitter.com/dakar/status/535008088873795584 The youngest competitor is @JorgeeLacunza]</ref>, vyriausias – 73 metų sunkvežimio vairuotojas iš [[Japonija|Japonijos]].<ref>[https://twitter.com/dakar/status/535008251457572864 The oldest competitor is Yoshimasa Sugawara]</ref> Dalyviai atstovavo 53 šalis.<ref>[https://twitter.com/dakar/status/535008702605320194 This year 53 nationalities will be represented]</ref> Pirmą kartą organizatoriai skirtingas laisvas dienas skyrė skirtingoms kategorijoms, tad nebus bendros laisvos dienos. == Dalyviai == {| class="wikitable" style="font-size:97%; width=15%; text-align:center" |+ '''Dalyvių skaičius''' |- !Etapas !Motociklai !Ketutračiai !Automobiliai !Sunkvežimiai !Iš viso |- |'''Ralio pradžioje''' ||161 ||45 ||137 ||63 ||406<ref>{{cite web | url= http://www.motorsport.com/dakar/news/a-clash-of-titans-to-inaugurate-a-new-era | title= A Clash of Titans to Inaugurate a New Era | publisher= motorsport.com | accessdate= 3 January 2015}}</ref> |- |'''Ralio viduryje''' ||115 ||24 ||76 ||52 ||267 |- |'''Ralio pabaigoje''' ||79 ||18 ||67 ||43 ||207 |} == Lietuviai Dakare == Trečią kartą iš eilės Dakare dalyvaus lietuvis [[Benediktas Vanagas]] su šturmanu iš [[Baltarusija|Baltarusijos]] Andrejumi Rudnickiu. Šiais metais jie naudos [[Toyota]] „[[Toyota Hilux|Hilux]]“ automobilį.<ref>[http://www.delfi.lt/sportas/autosportas/b-vanagas-pristate-automobili-kuriuo-lenktyniaus-dakaro-ralyje.d?id=65933678 B. Vanagas pristatė automobilį, kuriuo lenktyniaus Dakaro ralyje]</ref> Antrąjį lietuvių ekipažą šiose lenktynėse sudarys [[Antanas Juknevičius (1974)|Antanas Juknevičius]] ir [[Edvardas Duoba]]. Jie lenktyniaus prototipu „Mebar“, kurį lietuvių mechanikai pagamino [[JAE]].<ref>[http://www.dakaras.lt/LT/naujienos/item/50/ Antanas Juknevičius Dakare važiuos lietuvių mechanikų kūriniu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129030932/http://www.dakaras.lt/LT/naujienos/item/50/ |date=2014-11-29 }}</ref> B. Vanago ekipažas finišavo 24 vietoje – tai buvo geriausias pasiekimas Lietuvos istorijoje, taip pat pakartotas geriausias rezultatas tarp [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] sportininkų (šį pasiekimą pagerino [[2017 m. Dakaro ralis|2017]] m. A. Juknevičius, finišą pasiekęs 21 vietoje). A. Juknevičiaus ekipažas finišavo 60 vietoje. == Etapai == {| class="wikitable" style="font-size:85%" !Etapas !Data !Išvykimas !Atvykimas |- !1 |align=left|sausio 4||align=left|{{Flagicon|ARG}} [[Buenos Airės]] ||align=left|{{Flagicon|ARG}} [[Vilja Karlos Pasas]] |- align=right !2 |align=left|sausio 5||align=left|{{Flagicon|ARG}} Vilja Karlos Pasas||align=left|{{Flagicon|ARG}} [[San Chuanas (Argentina)|San Chuanas]] |- align=right !3 |align=left|sausio 6||align=left|{{Flagicon|ARG}} San Chuanas||align=left|{{Flagicon|ARG}} [[Čilesitas]] |- align=right !4 |align=left|sausio 7||align=left|{{Flagicon|ARG}} Čilesitas||align=left|{{Flagicon|CHL}} [[Kopjapo]] |- align=right !5 |align=left|sausio 8||align=left|{{Flagicon|CHL}} Kopjapo||align=left|{{Flagicon|CHL}} [[Antofagasta]] |- align=right !6 |align=left|sausio 9||align=left |{{Flagicon|CHL}} Antofagasta||align=left |{{Flagicon|CHL}} [[Ikikė]] |- align=right ! |align=left rowspan=2|sausio 10||colspan="2" align="center"|''Poilsio diena Ikikėje (M ir Q)'' |- align=right ! rowspan=2|7 |align="left"|{{Flagicon|CHI}} Ikikė ||align="left"|{{Flagicon|BOL}} [[Ujūnis]] <small>(A ir C)</small> |- align=right |align=left rowspan=2|sausio 11|| align="left" |{{Flagicon|CHI}} Ikikė ||align=left|{{Flagicon|BOL}} Ujūnis <small>(M ir Q)</small> |- align=right ! rowspan=2|8 | align="left"|{{Flagicon|BOL}} Ujuni <small>(A ir C)</small>||align=left|{{Flagicon|CHL}} Ikikė |- align=right |align=left rowspan=2|sausio 12|| align="left" |{{Flagicon|BOL}} Ujuni <small>(M ir Q)</small>||align=left|{{Flagicon|CHL}} Ikikė |- align=right ! |colspan="2" align="center"|''Poilsio diena Ikikėje (A ir C)'' |- align=right !9 |align=left|sausio 13||align=left|{{Flagicon|CHL}} Ikikė||align=left|{{Flagicon|CHL}} [[Kalama]] |- align=right !10 |align=left|sausio 14||align=left|{{Flagicon|CHL}} Kalama||align=left|{{Flagicon|ARG}}[[Salta]] |- align=right !11 |align=left|sausio 15||align=left|{{Flagicon|ARG}} Salta||align=left|{{Flagicon|ARG}} [[Termas de Rio Ondas]] |- align=right !12 |align=left|sausio 16||align=left|{{Flagicon|ARG}} Termas de Rio Ondas||align=left|{{Flagicon|ARG}} [[Rosarijas]] |- align=right !13 |align=left|sausio 17||align=left|{{Flagicon|ARG}} Rosarijas||align=left|{{Flagicon|ARG}} [[Buenos Airės]] |} <small> '''Pastabos:''' M: Motociklai; Q: Keturračiai; A: Automobiliai; C: Sunkvežimiai. </small> == Etapų rezultatai == === Motociklai === {| class="wikitable" style="font-size:97%;" |- ! ! colspan=5| <big>Etapo įskaita</big> ! colspan=5| <big>Bendra įskaita</big> |- ! width="40px"| Etapas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"|Gamykla ! width="40px"|Laikas ! width="40px"|Atsilikimas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"|Gamykla ! width="40px"|Laikas ! width="40px"|Atsilikimas |- !rowspan=3| 1 |'''1''' |'''{{flagicon|GBR}} [[Sam Sunderland]]''' |'''[[KTM]]''' |'''1:18:57''' | |'''1''' |'''{{flagicon|GBR}} Sam Sunderland''' |'''KTM''' |'''1:18:57''' | |- |2 |{{flagicon|PRT}} [[Paulo Gonçalves]] |[[Honda]] |1:19:02 |0:05 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |1:19:02 |0:05 |- |3 |{{flagicon|ESP}} [[Marc Coma]] |KTM |1:20:09 |1:12 |3 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |1:20:09 |1:12 |- !rowspan=3| 2 |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} [[Joan Barreda]]''' |'''Honda''' |'''5:46:06''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Joan Barreda''' |'''Honda''' |'''7:06:44''' | |- |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |5:52:19 |6:13 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |7:11:21 |4:37 |- |3 |{{flagicon|PRT}} [[Ruben Faria]] |KTM |5:55:22 |9:16 |3 |{{flagicon|PRT}} Ruben Faria |KTM |7:17:21 |10:37 |- !rowspan=3| 3 |'''1''' |'''{{flagicon|AUT}} [[Matthias Walkner]]''' |'''KTM''' |'''2:34:28''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Joan Barreda''' |'''Honda''' |'''9:43:05''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |2:35:08 |0:40 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |9:48:38 |5:33 |- |3 |{{flagicon|ESP}} Joan Barreda |Honda |2:36:21 |1:53 |3 |{{flagicon|AUT}} Matthias Walkner |KTM |9:53:38 |10:33 |- !rowspan=3| 4 |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Joan Barreda''' |'''Honda''' |'''3:27:28''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Joan Barreda''' |'''Honda''' |'''13:10:33''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |3:29:27 |1:59 |2 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |13:23:22 |12:49 |- |3 |{{flagicon|CHL}} [[Pablo Quintanilla]] |Honda |3:30:17 |2:49 |3 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |13:31:02 |20:29 |- !rowspan=3| 5 |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Marc Coma''' |'''KTM''' |'''4:38:16''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Joan Barreda''' |'''Honda''' |'''17:51:05''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Joan Barreda |Honda |4:40:32 |2:16 |2 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |18:01:38 |10:33 |- |3 |{{flagicon|CHL}} Pablo Quintanilla |KTM |4:40:56 |2:40 |3 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |18:13:55 |22:50 |- !rowspan=3|6 |'''1''' |'''{{flagicon|PRT}} [[Helder Rodrigues]]''' |'''KTM''' |'''3:40:10''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Joan Barreda''' |'''Honda''' |'''21:38:35''' | |- |2 |{{flagicon|AUS}} [[Toby Price]] |Honda |3:41:20 |1:10 |2 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |21:51:02 |12:27 |- |3 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |KTM |3:41:52 |1:42 |3 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |21:55:47 |17:12 |- !rowspan=3|7 |'''1''' |'''{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves''' |'''Honda''' |'''3:56:00''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Joan Barreda''' |'''Honda''' |'''25:40:48''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |3:56:14 |0:14 |2 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |25:47:16 |6:28 |- |3 |{{flagicon|AUT}} Matthias Walkner |KTM |3:56:30 |0:30 |3 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |25:51:47 |10:59 |- !rowspan=3|8 |'''1''' |'''{{flagicon|CHL}} Pablo Quintanilla''' |'''KTM''' |'''2:56:19''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Marc Coma''' |'''KTM''' |'''28:51:12''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} [[Juan Pedrero]] |Yamaha |2:56:30 |0:11 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |29:00:23 |9:11 |- |3 |{{flagicon|SVK}} [[Štefan Svitko]] |KTM |2:56:31 |0:12 |3 |{{flagicon|CHL}} Pablo Quintanilla |KTM |29:02:23 |11:11 |- !rowspan=3|9 |'''1''' |'''{{flagicon|PRT}} Hélder Rodrigues''' |'''Honda''' |'''5:06:14''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Marc Coma''' |'''KTM''' |'''34:05:00''' | |- |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |5:10:05 |3:51 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |34:10:28 |5:28 |- |3 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |5:13:48 |7:34 |3 |{{flagicon|CHL}} Pablo Quintanilla |KTM |34:31:52 |26:52 |- !rowspan=3|10 |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Joan Barreda''' |'''Honda''' |'''4:07:11''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Marc Coma''' |'''KTM''' |'''38:13:50''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Marc Coma |KTM |4:08:50 |1:39 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |38:21:25 |7:35 |- |3 |{{flagicon|PRT}} Ruben Faria |KTM |4:09:08 |1:57 |3 |{{flagicon|CHL}} Pablo Quintanilla |KTM |38:45:32 |31:42 |- !rowspan=3|11 |'''1''' |'''{{flagicon|SVK}} [[Ivan Jakeš]]''' |'''KTM''' |'''3:28:08''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Marc Coma''' |'''KTM''' |'''41:43:03''' | |- |2 |{{flagicon|PRT}} Ruben Faria |KTM |3:28:16 |0:08 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |42:04:15 |21:12 |- |3 |{{flagicon|AUS}} Toby Price |KTM |3:28:50 |0:42 |3 |{{flagicon|AUS}} Toby Price |KTM |42:14:46 |31:43 |- !rowspan=3|12 |'''1''' |'''{{flagicon|AUS}} Toby Price''' |'''KTM''' |'''3:19:04''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Marc Coma''' |'''KTM''' |'''45:08:32''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} Joan Barreda |Honda |3:20:59 |1:55 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |45:26:21 |17:49 |- |3 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |3:22:06 |3:02 |3 |{{flagicon|AUS}} Toby Price |KTM |45:33:50 |25:18 |- !rowspan=3|13 |'''1''' |'''{{flagicon|SVK}} Ivan Jakeš''' |'''KTM''' |'''52:06''' | |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Marc Coma''' |'''KTM''' |'''46:03:49 | |- |2 |{{flagicon|SVK}} Štefan Svitko |KTM |52:51 |0:45 |2 |{{flagicon|PRT}} Paulo Gonçalves |Honda |46:20:42 |16:53 |- |3 |{{flagicon|AUS}} Toby Price |KTM |53:13 |1:07 |3 |{{flagicon|AUS}} Toby Price |KTM |46:27:03 |23:14 |} === Keturračiai === {| class="wikitable" style="font-size:97%;" |- ! ! colspan=5| <big>Etapo įskaita</big> ! colspan=5| <big>Bendra įskaita</big> |- ! width="40px"| Etapas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"|Gamykla ! width="40px"|Laikas ! width="40px"|Atsilikimas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"|Gamykla ! width="40px"|Laikas ! width="40px"|Atsilikimas |- !rowspan=3| 1 |'''1''' |'''{{flagicon|CHL}} [[Ignacio Casale]]''' |'''[[Yamaha Motor Company|Yamaha]]''' |'''1:37:08''' | |'''1''' |'''{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale''' |'''Yamaha''' |'''1:37:08''' | |- |2 |{{flagicon|POL}} [[Rafał Sonik]] |Yamaha |1:38:15 |1:07 |2 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |1:38:15 |1:07 |- |3 |{{flagicon|URU}} [[Sergio Lafuente]] |Yamaha |1:38:31 |1:23 |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |1:38:31 |1:23 |- !rowspan=3| 2 |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''6:49:24''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''8:27:39''' | |- |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |6:52:57 |3:33 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |8:30:05 |2:26 |- |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |6:53:38 |4:14 |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |8:32:09 |4:30 |- !rowspan=3| 3 |'''1''' |'''{{flagicon|ARG}} [[Lucas Bonetto]]''' |'''Honda''' |'''3:08:27''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''11:38:20''' | |- |2 |{{flagicon|ARG}} [[Sebastian Halpern]] |Yamaha |3:09:25 |0:58 |2 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |11:43:15 |4:55 |- |3 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |3:10:41 |2:14 |3 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |11:43:56 |5:36 |- !rowspan=3| 4 |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''4:11:35''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''16:04:55''' | |- |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |4:15:01 |3:26 |2 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |16:08:44 |3:49 |- |3 |{{flagicon|QAT}} [[Mohammed Abu-Issa]] |Honda |4:24:49 |13:14 |3 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Honda |16:18:27 |13:32 |- !rowspan=3| 5 |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''5:47:46''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''21:52:41''' | |- |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |5:58:37 |10:51 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |22:17:04 |24:23 |- |3 |{{flagicon|ARG}} [[Jeremias Gonzalez]] |Yamaha |6:09:27 |21:41 |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |22:19:01 |26:20 |- !rowspan=3| 6 |'''1''' |'''{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale''' |'''Yamaha''' |'''4:21:52''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''26:22:48''' | |- |2 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |4:30:07 |8:15 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |26:38:56 |16:08 |- |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |4:45:00 |23:08 |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |27:04:01 |41:13 |- !rowspan=3| 7 |'''1''' |'''{{flagicon|PAR}} [[Nelson Sanabria]]''' |'''Yamaha''' |'''5:22:12''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''31:50:46''' | |- |2 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |5:27:58 |5:46 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |32:12:45 |21:59 |- |3 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |5:33:49 |11:37 |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |32:58:46 |1:08:00 |- !rowspan=3| 8 |'''1''' |'''{{flagicon|ARG}} Jeremias González''' |'''Yamaha''' |'''3:43:35''' | |'''1''' |'''{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale''' |'''Yamaha''' |'''36:04:14''' | |- |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |3:51:29 |7:54 |2 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |36:11:03 |6:49 |- |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |3:54:39 |11:04 |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |36:53:25 |49:11 |- !rowspan=3| 9 |'''1''' |'''{{flagicon|CHL}} [[Víctor Gallegos]]''' |'''Honda''' |'''6:31:46''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''42:58:24''' | |- |2 |{{flagicon|POL}} Rafał Sonik |Yamaha |6:47:21 |15:35 |2 |{{flagicon|CHL}} Ignacio Casale |Yamaha |43:02:24 |4:00 |- |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |6:57:15 |25:29 |3 |{{flagicon|URU}} Sergio Lafuente |Yamaha |43:50:40 |52:16 |- !rowspan=3| 10 |'''1''' |'''{{flagicon|PAR}} Nelson Sanabria''' |'''Yamaha''' |'''4:58:29''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''48:02:07''' | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Jeremias González |Yamaha |5:01:39 |3:10 |2 |{{flagicon|ARG}} Jeremias González |Yamaha |50:53:46 |2:51:39 |- |3 |{{flagicon|BOL}} [[Walter Nosiglia]] |Honda |5:02:29 |4:00 |3 |{{flagicon|BOL}} Walter Nosiglia |Yamaha |51:46:32 |3:44:25 |- !rowspan=3| 11 |'''1''' |'''{{flagicon|FRA}} [[Christophe Declerck]]''' |'''Yamaha''' |'''3:56:39''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''52:07:58''' | |- |2 |{{flagicon|PAR}} Nelson Sanabria |Yamaha |4:03:14 |6:35 |2 |{{flagicon|ARG}} Jeremias González |Yamaha |54:57:59 |2:50:01 |- |3 |{{flagicon|BOL}} Walter Nosiglia |Honda |4:03:29 |6:50 |3 |{{flagicon|BOL}} Walter Nosiglia |Honda |55:50:01 |3:42:03 |- !rowspan=3| 12 |'''1''' |'''{{flagicon|FRA}} Christophe Declerck''' |'''Yamaha''' |'''3:47:15''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''56:05:18''' | |- |2 |{{flagicon|PAR}} Nelson Sanabria |Yamaha |3:54:24 |7:09 |2 |{{flagicon|ARG}} Jeremias González |Yamaha |58:57:35 |2:52:17 |- |3 |{{flagicon|BOL}} Walter Nosiglia |Honda |3:56:46 |9:31 |3 |{{flagicon|BOL}} Walter Nosiglia |Honda |59:46:47 |3:41:29 |- !rowspan=3| 13 |'''1''' |'''{{flagicon|ZAF}} [[Willem Saaijman]]''' |'''Yamaha''' |'''1:05:05''' | |'''1''' |'''{{flagicon|POL}} Rafał Sonik''' |'''Yamaha''' |'''57:18:39 | |- |2 |{{flagicon|FRA}} Christophe Declerck |Yamaha |1:05:11 |0:06 |2 |{{flagicon|ARG}} Jeremias González |Yamaha |60:13:29 |2:54:50 |- |3 |{{flagicon|ARG}} [[Daniel Domaszewski]] |Honda |1:05:14 |0:09 |3 |{{flagicon|BOL}} Walter Nosiglia |Honda |61:01:35 |3:42:56 |- |} === Automobiliai === {| class="wikitable" style="font-size:97%;" |- ! ! colspan=5| <big>Etapo įskaita</big> ! colspan=5| <big>Bendra įskaita</big> |- ! width="40px"| Etapas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"|Gamykla ! width="40px"|Laikas ! width="40px"|Atsilikimas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"|Gamykla ! width="40px"|Laikas ! width="40px"|Atsilikimas |- !rowspan=5| 1 |1 |'''{{flagicon|ARG}} [[Orlando Terranova]]<br />{{flagicon|ARG}} [[Bernardo Graue]] |'''[[Mini]] |'''1:13:12 | |1 |'''{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova<br />{{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |'''Mini |'''1:13:12 | |- |2 |{{flagicon|USA}} [[Robby Gordon]]<br />{{flagicon|USA}} [[Johnny Campbell (rally driver)|Johnny Campbell]] |[[Hummer]] |1:13:54 |0:42 |2 |{{flagicon|USA}} Robby Gordon<br />{{flagicon|USA}} Johnny Campbell |Hummer |1:13:54 |0:42 |- |3 |{{flagicon|RSA}} [[Giniel de Villiers]]<br />{{flagicon|DEU}} [[Dirk von Zitzewitz]] |[[Toyota]] |1:14:02 |0:50 |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |1:13:54 |0:50 |- |36 |{{flagicon|LTU}} [[Benediktas Vanagas]]<br />{{flagicon|BLR}} [[Andrei Rudnitski]] |[[Toyota]] |1:26:37 |13:25 |36 |{{flagicon|LTU}} [[Benediktas Vanagas]]<br />{{flagicon|BLR}} [[Andrei Rudnitski]] |Toyota |1:26:37 |13:25 |- |85 |{{flagicon|LTU}} [[Antanas Juknevičius (1974)|Antanas Juknevičius]]<br />{{flagicon|LTU}} [[Evdardas Duoba]] |[[Toyota]] |1:43:59 |30:47 |85 |{{flagicon|LTU}} [[Antanas Juknevičius]]<br />{{flagicon|LTU}} [[Evdardas Duoba]] |Toyota |1:43:59 |30:47 |- !rowspan=5| 2 |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} [[Nasser Al-Attiyah]]<br />{{flagicon|FRA}} [[Matthieu Baumel]]''' |'''Mini''' |'''5:04:50''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''6:19:40''' | |- |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |5:13:20 |8:30 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |6:27:22 |7:42 |- |3 |{{flagicon|NED}} [[Bernhard ten Brinke]]<br />{{flagicon|BEL}} [[Tom Colsoul]] |Toyota |5:14:54 |10:04 |3 |{{flagicon|NED}} Bernhard ten Brinke<br />{{flagicon|BEL}} Tom Colsoul |Toyota |6:29:22 |9:42 |- |27 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |6:12:31 |1:07:41 |28 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |7:39:08 |1:19:28 |- |64 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |16:10:07 |11:05:17 |64 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |18:06:06 |11:46:26 |- !rowspan=5| 3 |'''1''' |'''{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova<br />{{flagicon|ARG}} Bernardo Graue''' |'''Mini''' |'''2:57:28''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''9:21:26''' | |- |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |2:59:22 |1:54 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |9:26:44 |5:18 |- |3 |{{flagicon|KSA}} [[Yazeed Al-Rajhi]]<br />{{flagicon|DEU}} [[Timo Gottschalk]] |Toyota |3:00:20 |2:52 |3 |{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova<br />{{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |Mini |9:39:31 |18:05 |- |22 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |3:27:35 |30:07 |25 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |11:06:43 |1:45:17 |- |67 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |5:06:46 |2:09:18 |63 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |23:12:52 |13:51:26 |- !rowspan=5| 4 |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''3:09:18''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''12:30:44''' | |- |2 |{{flagicon|ESP}} [[Nani Roma]]<br />{{flagicon|FRA}} [[Michel Périn]] |Mini |3:11:58 |2:40 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |12:38:59 |8:15 |- |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |3:12:15 |2:57 |3 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |12:54:17 |23:33 |- |20 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |3:45:19 |36:01 |18 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |14:52:02 |2:21:18 |- |72 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |13:01:36 |9:52:18 |65 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |36:31:32 |24:00:48 |- !rowspan=5| 5 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} [[Vladimir Vasilyev (rally driver)|Vladimir Vasilyev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Konstantin Zhiltsov (navigator)|Konstantin Zhiltsov]]''' |'''Mini''' |'''4:19:18''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''16:53:26''' | |- |2 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |4:19:38 |0:20 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |17:04:01 |10:35 |- |3 |{{flagicon|USA}} Robby Gordon<br />{{flagicon|USA}} Johnny Campbell |Hummer |4:20:43 |1:25 |3 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |17:13:55 |20:29 |- |14 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |4:37:29 |18:11 |16 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |19:29:31 |2:36:05 |- |55 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |6:25:38 |2:06:20 |63 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |42:57:10 |26:03:44 |- !rowspan=5| 6 |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''2:37:18''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''19:30:44''' | |- |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |2:37:55 |0:37 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |19:41:56 |11:12 |- |3 |{{flagicon|ESP}} Nani Roma<br />{{flagicon|FRA}} Michel Périn |Mini |2:38:42 |1:24 |3 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |19:59:28 |28:44 |- |56 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |4:55:30 |2:18:12 |24 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |24:25:01 |4:54:17 |- |74 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |7:43:58 |5:06:40 |63 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |50:41:08 |31:10:24 |- !rowspan=5| 7 |'''1''' |'''{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova<br />{{flagicon|ARG}} Bernardo Graue''' |'''Mini''' |'''3:31:18''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''23:11:50''' | |- |2 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |3:33:38 |2:20 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |23:20:04 |8:14 |- |3 |{{flagicon|NED}} Bernhard ten Brinke<br />{{flagicon|BEL}} Tom Colsoul |Toyota |3:33:46 |2:28 |3 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |23:33:06 |21:16 |- |15 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |3:55:02 |23:44 |22 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |28:20:03 |5:08:13 |- |63 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |6:34:08 |3:02:50 |60 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |57:15:16 |34:03:26 |- !rowspan=5| 8 |'''1''' |'''{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk''' |'''Toyota''' |'''3:26:49''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''26:41:15''' | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova<br />{{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |Mini |3:28:01 |1:12 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |26:49:42 |8:27 |- |3 |{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel |Mini |3:29:25 |2:36 |3 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |26:59:55 |18:40 |- |38 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |4:22:10 |55:21 |22 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |32:42:13 |6:00:58 |- |67 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |6:45:10 |3:18:21 |62 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |64:00:26 |37:19:11 |- !rowspan=5| 9 |'''1''' |'''{{flagicon|ESP}} Nani Roma<br />{{flagicon|FRA}} Michel Périn''' |'''Mini''' |'''4:41:56''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''31:29:38''' | |- |2 |{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel |Mini |4:48:23 |6:27 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |31:53:36 |23:58 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Vladimir Vasilyev<br />{{flagicon|RUS}} Konstantin Zhiltsov |Mini |4:57:48 |15:52 |3 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |32:09:07 |39:29 |- |45 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |7:32:34 |2:50:38 |24 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |40:14:47 |8:45:09 |- |37 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |7:17:45 |2:35:49 |59 |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota |71:18:11 |39:48:33 |- !rowspan=5| 10 |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''3:49:59''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''35:19:37''' | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova<br />{{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |Mini |3:51:34 |1:35 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |35:47:59 |28:22 |- |3 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |3:53:38 |3:39 |3 |{{flagicon|KSA}} Yazeed Al-Rajhi<br />{{flagicon|DEU}} Timo Gottschalk |Toyota |36:02:45 |43:08 |- |15 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |4:03:03 |13:04 |24 |{{flagicon|LTU}} Benediktas Vanagas<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Rudnitski |Toyota |44:17:50 |8:58:13 |- | - |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota | | | - |{{flagicon|LTU}} Antanas Juknevičius<br />{{flagicon|LTU}} Evdardas Duoba |Toyota | | |- !rowspan=3| 11 |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''1:53:10''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''37:12:47''' | |- |2 |{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova<br />{{flagicon|ARG}} Bernardo Graue |Mini |1:53:37 |0:27 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |37:41:48 |29:01 |- |3 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |1:53:49 |0:39 |3 |{{flagicon|POL}} [[Krzysztof Hołowczyc]]<br />{{flagicon|FRA}} [[Xavier Panseri]] |Mini |38:41:36 |1:28:49 |- !rowspan=3| 12 |'''1''' |'''{{flagicon|ARG}} Orlando Terranova<br />{{flagicon|ARG}} Bernardo Graue''' |'''Mini''' |'''3:04:06''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''40:18:30''' | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Vladimir Vasilyev <br />{{flagicon|RUS}} Konstantin Zhiltsov |Mini |3:04:36 |0:30 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |40:54:09 |35:39 |- |3 |{{flagicon|ARG}} [[Emiliano Spataro]]<br />{{flagicon|ARG}} [[Benjamin Lozada]] |[[Renault]] |3:05:35 |1:29 |3 |{{flagicon|POL}} Krzysztof Hołowczyc<br />{{flagicon|FRA}} Xavier Panseri |Mini |41:50:21 |1:31:51 |- !rowspan=3| 13 |'''1''' |'''{{flagicon|USA}} Robby Gordon<br />{{flagicon|USA}} Johnny Campbell''' |'''Hummer''' |'''13:16''' | |'''1''' |'''{{flagicon|QAT}} Nasser Al-Attiyah<br />{{flagicon|FRA}} Matthieu Baumel''' |'''Mini''' |'''40:32:25 | |- |2 |{{flagicon|RSA}} [[Leeroy Poulter]]<br />{{flagicon|RSA}} [[Robert Howie]] |Toyota |13:41 |0:25 |2 |{{flagicon|RSA}} Giniel de Villiers<br />{{flagicon|DEU}} Dirk von Zitzewitz |Toyota |41:07:59 |35:34 |- |3 |{{flagicon|ARG}} Emiliano Spataro<br />{{flagicon|ARG}} Benjamin Lozada |Renault |13:45 |0:29 |3 |{{flagicon|POL}} Krzysztof Hołowczyc<br />{{flagicon|FRA}} Xavier Panseri |Mini |42:04:26 |1:32:01 |} === Sunkvežimiai === {| class="wikitable" style="font-size:97%;" |- ! ! colspan=5| <big>Etapo įskaita</big> ! colspan=5| <big>Bendra įskaita</big> |- ! width="40px"| Etapas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"|Gamykla ! width="40px"|Laikas ! width="40px"|Atsilikimas ! width="30px"| Vieta ! width="160px"| Dalyvis ! width="70px"|Gamykla ! width="40px"|Laikas ! width="40px"|Atsilikimas |- !rowspan=3| 1 |'''1''' |'''{{flagicon|NED}} [[Hans Stacey]]<br />{{flagicon|BEL}} [[Serge Bruynkens]]<br />{{flagicon|NED}} [[Bernard der Kinderen]]''' |'''[[Iveco]]''' |'''1:30:43''' | |'''1''' |'''{{flagicon|NED}} Hans Stacey<br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens<br />{{flagicon|NED}} Bernard der Kinderen''' |'''Iveco''' |'''1:30:43''' | |- |2 |{{flagicon|NED}} [[Marcel van Vliet]]<br />{{flagicon|NED}} [[Marcel Pronk]]<br />{{flagicon|DEU}} [[Artur Klein]] |[[MAN SE|MAN]] |1:31:18 |0:35 |2 |{{flagicon|NED}} Marcel van Vliet<br />{{flagicon|NED}} Marcel Pronk<br />{{flagicon|DEU}} Artur Klein |MAN |1:31:18 |0:35 |- |3 |{{flagicon|CZE}} [[Aleš Loprais]]<br />{{flagicon|ESP}} [[Ferran Alcayna]]<br />{{flagicon|BEL}} [[Jan van der Vaet]] |MAN |1:31:30 |0:47 |3 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais<br />{{flagicon|ESP}} Ferran Alcayna<br />{{flagicon|BEL}} Jan van der Vaet |MAN |1:31:30 |0:47 |- !rowspan=3| 2 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} [[Eduard Nikolaev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Evgeny Yakovlev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Ruslan Akhmadeev]]''' |'''[[Kamaz]]''' |'''3:34:01''' | |'''1''' |'''{{flagicon|NED}} Hans Stacey<br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens<br />{{flagicon|NED}} Bernard der Kinderen''' |'''Iveco''' |'''5:06:11''' | |- |2 |{{flagicon|BLR}} [[Siarhei Viazovich]]<br />{{flagicon|BLR}} [[Pavel Haranin]]<br />{{flagicon|BLR}} [[Andrei Zhyulin]] |[[Minsko automobilių gamykla|MAZ]] |3:34:47 |0:46 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |5:06:31 |0:20 |- |3 |{{flagicon|RUS}} [[Ayrat Mardeev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Aydar Belyaev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Dmitriy Svistunov]] |Kamaz |3:34:50 |0:49 |3 |{{flagicon|CZE}} [[Martin Kolomý]]<br />{{flagicon|CZE}} [[David Kilián]]<br />{{flagicon|CZE}} [[René Kilián]] |[[Tatra]] |5:07:12 |1:01 |- !rowspan=3| 3 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''3:19:06''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''8:26:22''' | |- |2 |{{flagicon|RUS}} [[Andrey Karginov]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Andrey Mokeev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Igor Leonov]] |Kamaz |3:20:57 |1:51 |2 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais<br />{{flagicon|ESP}} Ferran Alcayna<br />{{flagicon|BEL}} Jan van der Vaet |Tatra |8:34:17 |7:55 |- |3 |{{flagicon|NED}} [[Gerard de Rooy]]<br />{{flagicon|POL}} [[Darek Rodewald]]<br />{{flagicon|BEL}} [[Jurgen Damen]] |Iveco |3:23:36 |4:30 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |8:34:20 |7:58 |- !rowspan=3| 4 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev''' |'''Kamaz''' |'''2:06:54''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''10:39:26''' | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |2:07:51 |0:57 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |10:41:23 |1:57 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov |Kamaz |2:13:04 |6:10 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |10:42:11 |2:45 |- !rowspan=3| 5 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev''' |'''Kamaz''' |'''4:34:55''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev''' |'''Kamaz''' |'''15:16:18''' | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Airat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov |Kamaz |4:44:53 |9:58 |2 |{{flagicon|RUS}} Airat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov |Kamaz |15:24:19 |8:01 |- |3 |{{flagicon|BLR}} Siarhei Viazovich<br />{{flagicon|BLR}} Pavel Haranin<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Zhyhulin |MAZ |4:50:41 |15:46 |3 |{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais<br />{{flagicon|ESP}} Ferran Alcayna<br />{{flagicon|BEL}} Jan van der Vaet |MAN |15:43:46 |27:28 |- !rowspan=3| 6 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev''' |'''Kamaz''' |'''2:54:28''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev''' |'''Kamaz''' |'''18:10:46''' | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Airat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov |Kamaz |3:00:05 |5:37 |2 |{{flagicon|RUS}} Airat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov |Kamaz |18:24:24 |13:38 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |3:05:08 |10:40 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |18:49:02 |38:16 |- !rowspan=3| 7 |'''1''' |'''{{flagicon|CZE}} Aleš Loprais<br />{{flagicon|ESP}} Ferran Alcayna<br />{{flagicon|BEL}} Jan van der Vaet''' |'''MAN''' |'''4:02:54''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Airat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''22:35:32''' | |- |2 |{{flagicon|NED}} Gerard de Rooy<br />{{flagicon|POL}} Darek Rodewald<br />{{flagicon|BEL}} Jurgen Damen |Iveco |4:08:33 |5:39 |2 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |22:57:45 |22:13 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |4:08:43 |5:49 |3 |{{flagicon|RUS}} [[Dmitry Sotnikov]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Igor Devyatkin]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Andrey Aferin]] |Kamaz |23:19:38 |44:06 |- !rowspan=3| 8 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev''' |'''Kamaz''' |'''3:25:47''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''26:33:21''' | |- |2 |{{flagicon|NED}} Gerard de Rooy<br />{{flagicon|POL}} Darek Rodewald<br />{{flagicon|BEL}} Jurgen Damen |Iveco |3:37:03 |11:16 |2 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |26:38:30 |5:09 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |3:40:45 |14:58 |3 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |26:46:02 |12:41 |- !rowspan=3| 9 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''5:19:29''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''31:52:50''' | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |5:20:58 |1:29 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |32:07:00 |14:10 |- |3 |{{flagicon|NED}} Gerard de Rooy<br />{{flagicon|POL}} Darek Rodewald<br />{{flagicon|BEL}} Jurgen Damen |Iveco |5:26:34 |7:05 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |32:13:32 |20:42 |- !rowspan=3| 10 |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev''' |'''Kamaz''' |'''4:18:17''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''36:11:56''' | |- |2 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov |Kamaz |4:19:06 |0:49 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |36:25:17 |13:21 |- |3 |{{flagicon|BLR}} Siarhei Viazovich<br />{{flagicon|BLR}} Pavel Haranin<br />{{flagicon|BLR}} Andrei Zhyhulin |MAZ |4:19:36 |1:19 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |36:54:42 |42:46 |- !rowspan=3| 11 |'''1''' |'''{{flagicon|NED}} Hans Stacey<br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens<br />{{flagicon|NED}} Bernard der Kinderen''' |'''Iveco''' |'''2:08:11''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''38:24:13''' | |- |2 |{{flagicon|NED}} Gerard de Rooy<br />{{flagicon|POL}} Darek Rodewald<br />{{flagicon|BEL}} Jurgen Damen |Iveco |2:09:21 |1:10 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |38:35:24 |11:11 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |2:10:07 |1:56 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |39:11:57 |47:44 |- !rowspan=3| 12 |'''1''' |'''{{flagicon|NED}} Hans Stacey<br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens<br />{{flagicon|NED}} Bernard der Kinderen''' |'''Iveco''' |'''3:33:39''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''41:59:07''' | |- |2 |{{flagicon|NED}} Marcel van Vliet<br />{{flagicon|NED}} Marcel Pronk<br />{{flagicon|DEU}} Artur Klein |MAN |3:33:57 |0:18 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |42:11:50 |12:43 |- |3 |{{flagicon|NED}} Gerard de Rooy<br />{{flagicon|POL}} Darek Rodewald<br />{{flagicon|BEL}} Jurgen Damen |Iveco |3:34:07 |0:28 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |42:47:47 |48:40 |- !rowspan=3| 13 |'''1''' |'''{{flagicon|NED}} Hans Stacey<br />{{flagicon|BEL}} Serge Bruynkens<br />{{flagicon|NED}} Bernard der Kinderen''' |'''Iveco''' |'''20:31''' | |'''1''' |'''{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov''' |'''Kamaz''' |'''42:22:01 | |- |2 |{{flagicon|NED}} Marcel van Vliet<br />{{flagicon|NED}} Marcel Pronk<br />{{flagicon|DEU}} Artur Klein |MAN |21:52 |1:21 |2 |{{flagicon|RUS}} Eduard Nikolaev<br />{{flagicon|RUS}} Evgeny Yakovlev<br />{{flagicon|RUS}} Ruslan Akhmadeev |Kamaz |42:35:53 |13:52 |- |3 |{{flagicon|RUS}} Ayrat Mardeev<br />{{flagicon|RUS}} Aydar Belyaev<br />{{flagicon|RUS}} Dmitriy Svistunov |Kamaz |22:54 |2:23 |3 |{{flagicon|RUS}} Andrey Karginov<br />{{flagicon|RUS}} Andrey Mokeev<br />{{flagicon|RUS}} Igor Leonov |Kamaz |43:13:01 |51:00 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.dakar.com/index_DAKus.html Oficiali svetainė] {{Dakaro raliai}} [[Kategorija:2015 sporte]] [[Kategorija:Dakaro ralis pagal metus]] [[Kategorija:Argentinos sporto varžybos]] [[Kategorija:Bolivijos sporto varžybos]] [[Kategorija:Čilės sporto varžybos]] n0dvo11qfpj1x0ydzbguoac94gab71r 0 446024 7956764 7629680 2026-11-02T10:36:15Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956764 wikitext text/x-wiki {| class="infobox vcard" style="width: 23em; font-size: 90%;" |+ style="font-size: larger; margin-left: 1em; " class=„fn“|'''Mindaugas Kieras''' |- |'''Vardas'''||colspan="2"|Mindaugas Kieras |- |'''Pozicija'''||colspan="2"|gynėjas |- |'''Ūgis'''||colspan="2"|1,87 m |- |'''Svoris'''||colspan="2"|87 kg |- |'''Gimimo data'''||colspan="2"|[[1980]] m. [[birželio 7]] d. |- |'''Mirė'''||colspan="2"|[[2025]] m. [[rugpjūčio 30]] d. (45 metai) |- |'''Žaidžia'''||colspan="2"|Baigęs karjerą |- |'''Buvusios komandos'''||colspan="2"|[[1997]]–[[2002]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2002]]–[[2003]] [[Gardinas|Gardino]] Neman<br />[[2003]]–[[2004]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2004]]–[[2005]] [[Edinburgas|Edinburgo]] Capitals<br />[[2005]] [[Solihalas|Solihalo]] Barons<br />[[2006]]–[[2007]] [[Milton Keinsas|Milton Keinso]] Lightning<br />[[2007]]–[[2008]] [[DHK Latgale]]<br />[[2008]]–[[2009]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2009]]–[[2011]] Basingstoke Bison<br />[[2011]]–[[2014]] [[Slau]] Jets<br />[[2014]]–[[2015]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2015]]–[[2017]] Vilniaus „Hockey Punks“ |- |'''Pradėjo profesionalią karjerą'''||colspan="2"|[[1997]] m. |- |'''Šalies rinktinė'''||colspan="2"|[[Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė|Lietuva]] |- |'''Rinktinėje žaidžia nuo '''||colspan="2"|Nuo [[1998]] m. |- {{#if: {{{updated<includeonly>|</includeonly>}}} | {{!}} style="font-size: 80%; font-weight: lighter; text-align: center; „ colspan=“3" {{!}} <span style="margin: 1em; color: #555;">Šablonas paskutinį kartą taisytas: 2025 m. rugpjūčio 31 d..</span> }} |}<noinclude> '''Mindaugas Kieras''' ([[1980]] m. [[birželio 7]] d. [[Elektrėnai|Elektrėnuose]], [[Trakų rajonas|Trakų rajone]] – [[2025]] m. [[rugpjūčio 30]] d. [[Kavarsko seniūnija|Kavarsko seniūnijoje]], [[Anykščių rajono savivaldybė]]je) – buvęs Lietuvos ledo ritulininkas, treneris. == Biografija == [[File:The grave of Mindaugas Kieras.jpg|250px|right|thumb|Mindaugo Kiero kapas Antakalnio kapinėse]]Gimė [[1980]] m. [[birželio 7]] d. Elektrėnuose. [[2002]] m. ir [[2004]] m. Pasaulio II diviziono čempionato aukso medalio laimėtojas. Po čempioniško 2018 m. IIHF ledo ritulio turnyro nusprendė baigti profesionalo karjerą.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/sudie-taria-keturi-veteranai-lieka-vienas-treneris-islaiko-intriga.d?id=77851037 „Sudie“ taria keturi veteranai, lieka vienas, treneris išlaiko intrigą]. Delfi. 2018-04-29. Nuoroda tikrinta 2025-08-31.</ref> Tragiškai žuvo 2025 m. rugpjūčio 30 d.<ref>[https://nyksciai.lt/prie-kavarsko-nuskendo-lietuvos-ledo-ritulio-rinktines-treneris-mindaugas-kieras Prie Kavarsko nuskendo Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris Mindaugas Kieras]. NYKŠČIAI.LT. 2025-08-31. Nuoroda tikrinta 2025-08-31.</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.eliteprospects.com/player.php?player=40047 Statistika] {{DEFAULTSORT:Kieras, Mindaugas}} [[Kategorija:Lietuvos ledo ritulininkai]] dohpvbx42k28oqs56rgan622p9z06tk 7956765 7956764 2026-11-02T10:39:36Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956765 wikitext text/x-wiki {| class="infobox vcard" style="width: 23em; font-size: 90%;" |+ style="font-size: larger; margin-left: 1em; " class=„fn“|'''Mindaugas Kieras''' |- |'''Vardas'''||colspan="2"|Mindaugas Kieras |- |'''Pozicija'''||colspan="2"|gynėjas |- |'''Ūgis'''||colspan="2"|1,87 m |- |'''Svoris'''||colspan="2"|87 kg |- |'''Gimimo data'''||colspan="2"|[[1980]] m. [[birželio 7]] d. |- |'''Mirė'''||colspan="2"|[[2025]] m. [[rugpjūčio 30]] d. (45 metai) |- |'''Žaidžia'''||colspan="2"|Baigęs karjerą |- |'''Buvusios komandos'''||colspan="2"|[[1997]]–[[2002]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2002]]–[[2003]] [[Gardinas|Gardino]] Neman<br />[[2003]]–[[2004]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2004]]–[[2005]] [[Edinburgas|Edinburgo]] Capitals<br />[[2005]] [[Solihalas|Solihalo]] Barons<br />[[2006]]–[[2007]] [[Milton Keinsas|Milton Keinso]] Lightning<br />[[2007]]–[[2008]] [[DHK Latgale]]<br />[[2008]]–[[2009]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2009]]–[[2011]] Basingstoke Bison<br />[[2011]]–[[2014]] [[Slau]] Jets<br />[[2014]]–[[2015]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2015]]–[[2017]] Vilniaus „Hockey Punks“ |- |'''Pradėjo profesionalią karjerą'''||colspan="2"|[[1997]] m. |- |'''Šalies rinktinė'''||colspan="2"|[[Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė|Lietuva]] |- |'''Rinktinėje žaidžia nuo '''||colspan="2"|Nuo [[1998]] m. |- {{#if: {{{updated<includeonly>|</includeonly>}}} | {{!}} style="font-size: 80%; font-weight: lighter; text-align: center; „ colspan=“3" {{!}} <span style="margin: 1em; color: #555;">Šablonas paskutinį kartą taisytas: 2025 m. rugpjūčio 31 d..</span> }} |}<noinclude> '''Mindaugas Kieras''' ([[1980]] m. [[birželio 7]] d. [[Elektrėnai|Elektrėnuose]], [[Trakų rajonas|Trakų rajone]] – [[2025]] m. [[rugpjūčio 30]] d. [[Kavarsko seniūnija|Kavarsko seniūnijoje]], [[Anykščių rajono savivaldybė]]je) – buvęs Lietuvos ledo ritulininkas, treneris. == Biografija == [[File:The grave of Mindaugas Kieras.jpg|250px|right|thumb|Mindaugo Kiero kapas Antakalnio kapinėse]] Gimė [[1980]] m. [[birželio 7]] d. Elektrėnuose. [[2002]] m. ir [[2004]] m. Pasaulio II diviziono čempionato aukso medalio laimėtojas. Po čempioniško 2018 m. IIHF ledo ritulio turnyro nusprendė baigti profesionalo karjerą.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/sudie-taria-keturi-veteranai-lieka-vienas-treneris-islaiko-intriga.d?id=77851037 „Sudie“ taria keturi veteranai, lieka vienas, treneris išlaiko intrigą]. Delfi. 2018-04-29. Nuoroda tikrinta 2025-08-31.</ref> Tragiškai žuvo 2025 m. rugpjūčio 30 d.<ref>[https://nyksciai.lt/prie-kavarsko-nuskendo-lietuvos-ledo-ritulio-rinktines-treneris-mindaugas-kieras Prie Kavarsko nuskendo Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris Mindaugas Kieras]. NYKŠČIAI.LT. 2025-08-31. Nuoroda tikrinta 2025-08-31.</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.eliteprospects.com/player.php?player=40047 Statistika] {{DEFAULTSORT:Kieras, Mindaugas}} [[Kategorija:Lietuvos ledo ritulininkai]] ehxa1nh66cwv7gtnpijkipzmrcpo6ab 7956766 7956765 2026-11-02T10:40:18Z Bahusia 195915 Nuotrauka 7956766 wikitext text/x-wiki {| class="infobox vcard" style="width: 23em; font-size: 90%;" |+ style="font-size: larger; margin-left: 1em; " class=„fn“|'''Mindaugas Kieras''' |- |'''Vardas'''||colspan="2"|Mindaugas Kieras |- |'''Pozicija'''||colspan="2"|gynėjas |- |'''Ūgis'''||colspan="2"|1,87 m |- |'''Svoris'''||colspan="2"|87 kg |- |'''Gimimo data'''||colspan="2"|[[1980]] m. [[birželio 7]] d. |- |'''Mirė'''||colspan="2"|[[2025]] m. [[rugpjūčio 30]] d. (45 metai) |- |'''Žaidžia'''||colspan="2"|Baigęs karjerą |- |'''Buvusios komandos'''||colspan="2"|[[1997]]–[[2002]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2002]]–[[2003]] [[Gardinas|Gardino]] Neman<br />[[2003]]–[[2004]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2004]]–[[2005]] [[Edinburgas|Edinburgo]] Capitals<br />[[2005]] [[Solihalas|Solihalo]] Barons<br />[[2006]]–[[2007]] [[Milton Keinsas|Milton Keinso]] Lightning<br />[[2007]]–[[2008]] [[DHK Latgale]]<br />[[2008]]–[[2009]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2009]]–[[2011]] Basingstoke Bison<br />[[2011]]–[[2014]] [[Slau]] Jets<br />[[2014]]–[[2015]] [[SC Energija|Elektrėnų „Energija“]]<br />[[2015]]–[[2017]] Vilniaus „Hockey Punks“ |- |'''Pradėjo profesionalią karjerą'''||colspan="2"|[[1997]] m. |- |'''Šalies rinktinė'''||colspan="2"|[[Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė|Lietuva]] |- |'''Rinktinėje žaidžia nuo '''||colspan="2"|Nuo [[1998]] m. |- {{#if: {{{updated<includeonly>|</includeonly>}}} | {{!}} style="font-size: 80%; font-weight: lighter; text-align: center; „ colspan=“3" {{!}} <span style="margin: 1em; color: #555;">Šablonas paskutinį kartą taisytas: 2025 m. rugpjūčio 31 d..</span> }} |}<noinclude> '''Mindaugas Kieras''' ([[1980]] m. [[birželio 7]] d. [[Elektrėnai|Elektrėnuose]], [[Trakų rajonas|Trakų rajone]] – [[2025]] m. [[rugpjūčio 30]] d. [[Kavarsko seniūnija|Kavarsko seniūnijoje]], [[Anykščių rajono savivaldybė]]je) – buvęs Lietuvos ledo ritulininkas, treneris. == Biografija == [[File:The grave of Mindaugas Kieras.jpg|250px|left|thumb|Mindaugo Kiero kapas Antakalnio kapinėse]] Gimė [[1980]] m. [[birželio 7]] d. Elektrėnuose. [[2002]] m. ir [[2004]] m. Pasaulio II diviziono čempionato aukso medalio laimėtojas. Po čempioniško 2018 m. IIHF ledo ritulio turnyro nusprendė baigti profesionalo karjerą.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/sudie-taria-keturi-veteranai-lieka-vienas-treneris-islaiko-intriga.d?id=77851037 „Sudie“ taria keturi veteranai, lieka vienas, treneris išlaiko intrigą]. Delfi. 2018-04-29. Nuoroda tikrinta 2025-08-31.</ref> Tragiškai žuvo 2025 m. rugpjūčio 30 d.<ref>[https://nyksciai.lt/prie-kavarsko-nuskendo-lietuvos-ledo-ritulio-rinktines-treneris-mindaugas-kieras Prie Kavarsko nuskendo Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris Mindaugas Kieras]. NYKŠČIAI.LT. 2025-08-31. Nuoroda tikrinta 2025-08-31.</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.eliteprospects.com/player.php?player=40047 Statistika] {{DEFAULTSORT:Kieras, Mindaugas}} [[Kategorija:Lietuvos ledo ritulininkai]] hdvwkluycnvlqfk1uskogu4s8qwqwh3 0 460660 7956453 7956449 2026-11-01T11:59:49Z ~2026-58074-50 227315 7956453 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Būsimas rašytojas mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–1946 m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, Trumpiškių kaime, melioracijos metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 68si39tfirn86evqqvyp5lgirvmaah2 7956454 7956453 2026-11-01T12:02:28Z ~2026-58074-50 227315 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956454 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Būsimas rašytojas mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–1946 m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, Trumpiškių kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] rf8zhrbk1lnb0mm6pj4f7pakmymnilw 7956455 7956454 2026-11-01T12:03:13Z ~2026-58074-50 227315 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956455 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Būsimas rašytojas mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–1946 m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] czf5yrlg3rpojh7qh4iau54oqg2o8pc 7956464 7956455 2026-11-01T12:28:36Z Zilvinasdanys 98604 /* Biografija */ 7956464 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant l[[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|ietuvių inteligentijos terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] i76gqty31onbypk8moq83ibya660sze 7956465 7956464 2026-11-01T12:29:35Z Zilvinasdanys 98604 7956465 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant l[[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] fxisrr5sblucxjknjw3sksczeio4zmj 7956466 7956465 2026-11-01T12:29:49Z Zilvinasdanys 98604 7956466 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 6lgisaehvurc287c5u11w44ccmxv2zz 7956467 7956466 2026-11-01T12:31:11Z Zilvinasdanys 98604 /* Biografija */ 7956467 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] gsawi78k23p1vtttimpokb43778mv1n 7956468 7956467 2026-11-01T12:31:55Z Zilvinasdanys 98604 /* Biografija */ 7956468 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 0i5k5e4qpn9dkudbm09o0lvow1bqu5g 7956472 7956468 2026-11-01T12:36:12Z Zilvinasdanys 98604 /* Kūryba */ 7956472 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] qehuva640mwhgohir7ou7uw0ud0mctq 7956473 7956472 2026-11-01T12:37:34Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956473 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] e5xxxstfk62axw2q3b1e3cgltbmp8z0 7956474 7956473 2026-11-01T12:40:06Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956474 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] ae3m3j5c2di9s9fm89o5znu1h5saylf 7956475 7956474 2026-11-01T12:41:38Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956475 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 52wdz9ohb32a3hdme68j6q3bokf20ik 7956476 7956475 2026-11-01T12:42:31Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956476 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] jr7dlye7pn1w0xf9pps6rfgjumgv6vr 7956477 7956476 2026-11-01T12:48:50Z Zilvinasdanys 98604 7956477 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=Saltoniškių kapinės}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] pqywho5vh6h29ksvqxy5cey0auoqbiw 7956478 7956477 2026-11-01T12:58:18Z Zilvinasdanys 98604 7956478 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=Saltoniškių kapinės|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas (dabar Vytauto Didžiojo universitetas)|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 7lmv4lpelkmkttm7wb6ioereepgtcjk 7956482 7956478 2026-11-01T13:01:31Z Zilvinasdanys 98604 7956482 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas (dabar Vytauto Didžiojo universitetas)|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 7apxiyh0uu8l5k31fyw6bickgpe2gl2 7956483 7956482 2026-11-01T13:02:28Z Zilvinasdanys 98604 7956483 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas - dabar [[Vytauto Didžiojo universitetas]]|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] cbsciyit8so5d8o4u9o48fk6oa58ugc 7956484 7956483 2026-11-01T13:03:36Z Zilvinasdanys 98604 7956484 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas. Dabar - [[Vytauto Didžiojo universitetas]]|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] qmn7m48068pdm8oplkw230j1hro0e9i 7956485 7956484 2026-11-01T13:04:26Z Zilvinasdanys 98604 7956485 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 5l5lcwwlfpgvyagm2fggpc90s5m5j7b 7956491 7956485 2026-11-01T13:18:55Z Zilvinasdanys 98604 7956491 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs senamiestyje, dabartiniame centro poliklinikos pastate priešais Vilniaus Halės turgų. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane Saldus gyvenimas, kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 7kgs2t3i3gdm1wt0lqr3jbrioanuiw6 7956493 7956491 2026-11-01T13:21:15Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956493 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs senamiestyje, dabartiniame Centro poliklinikos pastate priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane Saldus gyvenimas, kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] f2raagvitiohnb0um38ntjosj9t613k 7956494 7956493 2026-11-01T13:21:48Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956494 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]], dabartiniame Centro poliklinikos pastate priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane Saldus gyvenimas, kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 4f7rq3bms2h5s3rao4ea9ou9jyw0vzp 7956497 7956494 2026-11-01T13:25:31Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956497 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]], dabartiniame Centro poliklinikos pastate priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“, kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] bxb7oz415q4lb62sxu6ufgvs8lnx059 7956498 7956497 2026-11-01T13:26:34Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956498 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]], dabartiniame Centro poliklinikos pastate priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“, kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] gwqpimzu8mlar60r642z57jynu4in0n 7956499 7956498 2026-11-01T13:29:15Z Zilvinasdanys 98604 7956499 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]], dabartiniame Centro poliklinikos pastate priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“, kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 7kir9ezn2tysx24z7908pigjn5kl465 7956502 7956499 2026-11-01T13:31:52Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956502 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]], dabartiniame priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“, kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 22c67vxi9jml9zngxye5apidv1ou0p0 7956512 7956502 2026-11-01T14:16:19Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956512 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]], priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“, kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 7iet08r58dolneoul0m1veirkru7fid 7956515 7956512 2026-11-01T14:21:14Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956515 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] puxks4728bf5ktx6a3r4q7r0xrcve0v 7956517 7956515 2026-11-01T14:21:58Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956517 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 03ak30nyljcut04od2dl56qlurg0kgt 7956534 7956517 2026-11-01T15:10:57Z Zilvinasdanys 98604 7956534 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>[https://maps.app.goo.gl/gJndqcJatw4K5Jqw6]</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 5v51elugl65jdwfyty2fj4bxhaezjhp 7956535 7956534 2026-11-01T15:14:12Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956535 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>[https://maps.app.goo.gl/gJndqcJatw4K5Jqw6]<!-- Mažosios architektūros (stogastulpių) parko nuoroda Google žemėlapyje --></ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 7pu03bw72tg2gq5c0hqzxoq8x2ndmkf 7956586 7956535 2026-11-01T18:51:30Z Zilvinasdanys 98604 /* Biografija */ 7956586 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. ''[https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“]''<ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>[https://maps.app.goo.gl/gJndqcJatw4K5Jqw6]<!-- Mažosios architektūros (stogastulpių) parko nuoroda Google žemėlapyje --></ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] iuihhwa3aqefx6gavbessnu1lmf7zj6 7956589 7956586 2026-11-01T18:54:41Z Zilvinasdanys 98604 /* Biografija */ 7956589 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviške pasakojo taip - ''[https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“]''<ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>[https://maps.app.goo.gl/gJndqcJatw4K5Jqw6]<!-- Mažosios architektūros (stogastulpių) parko nuoroda Google žemėlapyje --></ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] kf9bq72p55op46xe4d0dpy6f5shf3vb 7956592 7956589 2026-11-01T19:01:21Z Homo ergaster 10314 Atmestas Zilvinasdanys pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (~2026-58074-50 keitimas) 7956455 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Būsimas rašytojas mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–1946 m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] czf5yrlg3rpojh7qh4iau54oqg2o8pc 7956593 7956592 2026-11-01T19:06:52Z Zilvinasdanys 98604 7956593 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Duodamas interviu savo A. Danys apie savo tėviškę kalbėjo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“<ref group="Šaltiniai">https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Būsimas rašytojas mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–1946 m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 1hafecowuxc0a5e647sw6s76q5rp2w0 7956594 7956593 2026-11-01T19:07:58Z Zilvinasdanys 98604 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/Zilvinasdanys|Zilvinasdanys]] ([[Naudotojo aptarimas:Zilvinasdanys|Aptarimas]]) darytas keitimas 7956593 7956594 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Būsimas rašytojas mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–1946 m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] czf5yrlg3rpojh7qh4iau54oqg2o8pc 7956595 7956594 2026-11-01T19:24:09Z Zilvinasdanys 98604 7956595 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas }} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys duodmas interviu apie savo tėviškę paskaojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“<ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> A.Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–1946 m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo kitose įstaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] llbrvp6kyv8vahl81mo0sv7gxzt8gse 7956597 7956595 2026-11-01T19:40:29Z Zilvinasdanys 98604 7956597 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. kurį galiausiai išleido tik 2009 metais. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] puxks4728bf5ktx6a3r4q7r0xrcve0v 7956598 7956597 2026-11-01T19:41:04Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956598 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 03ak30nyljcut04od2dl56qlurg0kgt 7956599 7956598 2026-11-01T19:43:59Z Zilvinasdanys 98604 7956599 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 5p6f1b8u37jcve8z0ih4hjy8ul9neqc 7956601 7956599 2026-11-01T19:44:40Z Zilvinasdanys 98604 7956601 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - '',,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“'' <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] rg0v5d6zyvzzc0ui2ol07ae7dw0lexi 7956602 7956601 2026-11-01T19:45:12Z Zilvinasdanys 98604 7956602 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo priversti vogti iš savo darbo vietos, kad išgyventų. Pagrindinė romano tema – vidinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] arqhfon3xzr7pwtrt66t80tsbncoeau 7956603 7956602 2026-11-01T19:51:14Z Zilvinasdanys 98604 7956603 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami ir verčiami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] p5cuymz2hb6u67paqf2czb42lhle1mr 7956605 7956603 2026-11-01T19:53:14Z Zilvinasdanys 98604 7956605 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo darbo rutiną atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] k11923jb19jcw04y8uja83mnboqi2gm 7956607 7956605 2026-11-01T20:02:08Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956607 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo darbo rutiną atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] dbpmdshf2rf0xq1pssgxhccxqgq8bfr 7956608 7956607 2026-11-01T20:02:49Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956608 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo darbo rutiną atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m.melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] r0oenh4oyu6hen9mf2vmt4oaicsrehr 7956609 7956608 2026-11-01T20:03:02Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956609 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1948 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo darbo rutiną atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 1myjyxaph62rx4owxalps5lqqx0oo1j 7956611 7956609 2026-11-01T20:06:59Z Zilvinasdanys 98604 7956611 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį ir pokario meto Vilnių rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo darbo rutiną atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 4rsogaia0pc74qlm7ecy27hz6boew5s 7956613 7956611 2026-11-01T20:08:43Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956613 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 92gxemxs5vxzf477bf85prfrat8wprx 7956614 7956613 2026-11-01T20:12:05Z Zilvinasdanys 98604 7956614 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie tarpukario Lietuvą, antrąjį pasaulinį karą ir tarybinę Lietuvą. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] p7nrwx35gbfirj32ge00cy18b63w0hf 7956615 7956614 2026-11-01T20:19:38Z Zilvinasdanys 98604 7956615 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, kuris buvo įsikūręs priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 987rovnctef6rxdv6qmncc9mn88a5sm 7956617 7956615 2026-11-01T20:23:51Z Zilvinasdanys 98604 7956617 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, kuris per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] dfc6ly2a7112r0lsympnixnmkvvow1g 7956618 7956617 2026-11-01T20:24:24Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956618 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] lld1yf3u9tjwj21hkx67u7jiviz81xy 7956620 7956618 2026-11-01T20:26:54Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956620 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas – jaunas, charizmatiškas vyras, per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 02agd6crkukuxwiipkukt4cwlxq1xzl 7956623 7956620 2026-11-01T20:35:02Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956623 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-sovietine-okupacija-ir-aneksija-1940-1941/ pirmosios komunistinės] ir [https://www.vle.lt/straipsnis/lietuva-vokietijos-okupacijos-metais-1941-1944/ vokiečių okupacijos] įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. [[Romanas|Romane]] atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta [[Laisvė|laisvė,]] sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] fem9azxr0denlp0qzdtxff3lbx8e4m1 7956625 7956623 2026-11-01T20:42:36Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956625 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas ([[Vytauto Didžiojo universitetas]])|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] qdlt4h87bemo9yue6ujxrdi0tahkrag 7956629 7956625 2026-11-01T20:45:09Z Zilvinasdanys 98604 7956629 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]], [[Vilniaus senamiestis|senamiestyje]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 6eriuqdc5gjrf5sp98fec0njsgmxedj 7956632 7956629 2026-11-01T20:46:17Z Zilvinasdanys 98604 7956632 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Vilniaus Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] fozdz1uux191qn51tzatst17c5qb5pw 7956633 7956632 2026-11-01T20:46:55Z Zilvinasdanys 98604 7956633 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas per savo išgyvenimus atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] a1sx43mehi2djs8u2gwa5e2o5r31dpz 7956634 7956633 2026-11-01T20:47:24Z Zilvinasdanys 98604 /* Svarbesni kūriniai */ 7956634 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – [[Humoreska|humoreskas]], [[Feljetonas|feljetonus]]. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] jnzamekzlwcaar1squr6aqwh62c8djt 7956635 7956634 2026-11-01T20:49:48Z Zilvinasdanys 98604 7956635 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR istorija|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 0r6ckchsik9d1fubpblx4c3idq7z0sm 7956636 7956635 2026-11-01T20:50:58Z Zilvinasdanys 98604 7956636 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje Alfonso Danio kūrybinio palikimo įamžinimas] * [https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/ TRUMPIŠKIŲ STOGASTULPIŲ PARKAS: Etnokultūrinės atminties erdvė] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] hxflovczhd4ce2iuojc5pkehsi42lvi 7956637 7956636 2026-11-01T20:53:32Z Zilvinasdanys 98604 /* Nuorodos */ 7956637 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.<ref>Nuroda Google žemėlpyje</ref> == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 01k9dtfkv7skiqwxooft13h15xrzyx6 7956639 7956637 2026-11-01T21:01:37Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956639 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav.https://maps.app.goo.gl/vxvJEbbcAGfhXQ4D9 == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] c2pn0d0rd8u6ex77qlo9q7lm2e4n9qg 7956643 7956639 2026-11-01T21:06:00Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956643 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>.[https://maps.app.goo.gl/vxvJEbbcAGfhXQ4D9] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] st1ndcehgqx5bf6cubwct09952bxx3u 7956644 7956643 2026-11-01T21:06:51Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956644 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>.[https://maps.app.goo.gl/vxvJEbbcAGfhXQ4D9] == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] t4pgerm0coa5dzv57l1yscbz5ips3w9 7956646 7956644 2026-11-01T21:08:12Z Zilvinasdanys 98604 /* Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas */ 7956646 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldaus gyvenimo klampynėse“. Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais Vilniuje, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas.  Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] k0dqmr7ojbp5be3ovnsmrmbovni9z19 7956647 7956646 2026-11-01T21:13:42Z Zilvinasdanys 98604 7956647 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku Vilniuje, saldainių fabrike „Žibutė“, tuo metu įsikūrusiame priešais [[Halės turgus|Halės turgų]]. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, kai Lietuvoje ėmė įsitvirtinti komunizmas. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Pagrindinė romano tema – vertybinis pasikeitusios sąntvarkos konfliktas ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje sovietinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] j74fszvvwykdmzb80tv653n62ke4uv9 7956648 7956647 2026-11-01T21:19:26Z Zilvinasdanys 98604 7956648 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungai vykdant [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|mokytojų terminus į Sibirą]], [[1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, Vilniuje. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, Vilniaus senamiestyje, priešais [[Halės turgus|Halės turgų]], kai Lietuvoje ima įsitvirtinti tarybinė sąntvarka. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Romano tema – vertybinis konfliktas, pasikeitusi sąntvarka ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje tarybinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] sk5o0qm9uj95mqo17zwzh2zu7ocnpa2 7956651 7956648 2026-11-01T21:26:40Z Zilvinasdanys 98604 7956651 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungos vadovybei vykdant lietuvos mokytojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|terminus į Sibirą]], [[1946|A. Danys 1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, Vilniuje. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, Vilniaus senamiestyje, priešais [[Halės turgus|Halės turgų]], kai Lietuvoje ima įsitvirtinti tarybinė sąntvarka. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Romano tema – vertybinis konfliktas, pasikeitusi sąntvarka ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje tarybinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] gsf7azqlspo2utyiyu9qlw5kua3ktr5 7956652 7956651 2026-11-01T21:27:15Z Zilvinasdanys 98604 7956652 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungos vadovybei vykdant lietuvos mokytojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|terminus į Sibirą]], [[1946|A. Danys 1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi kitose institucijose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, Vilniuje. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, Vilniaus senamiestyje, priešais [[Halės turgus|Halės turgų]], kai Lietuvoje ima įsitvirtinti tarybinė sąntvarka. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Romano tema – vertybinis konfliktas, pasikeitusi sąntvarka ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje tarybinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 8s1cavopdgyec7mqsqyct0dk6ikizbp 7956653 7956652 2026-11-01T21:27:35Z Zilvinasdanys 98604 7956653 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungos vadovybei vykdant lietuvos mokytojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|terminus į Sibirą]], [[1946|A. Danys 1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi kitose istaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, Vilniuje. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, Vilniaus senamiestyje, priešais [[Halės turgus|Halės turgų]], kai Lietuvoje ima įsitvirtinti tarybinė sąntvarka. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Romano tema – vertybinis konfliktas, pasikeitusi sąntvarka ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje tarybinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] np9euak6sedq3jthuazy0ovr1xfhma4 7956654 7956653 2026-11-01T21:27:55Z Zilvinasdanys 98604 7956654 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungos vadovybei vykdant lietuvos mokytojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|terminus į Sibirą]], [[1946|A. Danys 1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau baigęs mokslus dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi kitose istaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, Vilniuje. Šį savo gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, Vilniaus senamiestyje, priešais [[Halės turgus|Halės turgų]], kai Lietuvoje ima įsitvirtinti tarybinė sąntvarka. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Romano tema – vertybinis konfliktas, pasikeitusi sąntvarka ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje tarybinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] kcrumshsx6mfo1xb8wl0yh66gigvt4q 7956655 7956654 2026-11-01T21:28:38Z Zilvinasdanys 98604 7956655 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungos vadovybei vykdant lietuvos mokytojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|terminus į Sibirą]], [[1946|A. Danys 1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau baigęs mokslus dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi kitose istaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, Vilniuje. Šį gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, Vilniaus senamiestyje, priešais [[Halės turgus|Halės turgų]], kai Lietuvoje ima įsitvirtinti tarybinė sąntvarka. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Romano tema – vertybinis konfliktas, pasikeitusi sąntvarka ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią naujojoje tarybinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] sj0j289ztw1gekj2bcv2hp2sko4aj8r 7956656 7956655 2026-11-01T21:29:08Z Zilvinasdanys 98604 7956656 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Kaunas|Kauno]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijose. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungos vadovybei vykdant lietuvos mokytojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|terminus į Sibirą]], [[1946|A. Danys 1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau baigęs mokslus dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi kitose istaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, Vilniuje. Šį gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, Vilniaus senamiestyje, priešais [[Halės turgus|Halės turgų]], kai Lietuvoje ima įsitvirtinti tarybinė sąntvarka. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Romano tema – vertybinis konfliktas, pasikeitusi sąntvarka ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią tarybinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 9glui8o39v3uba5g446ndqbjjy0jyqo 7956658 7956656 2026-11-01T21:30:50Z Zilvinasdanys 98604 7956658 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | vaizdas = Alfonsas Danys.jpg | gimė = {{gimė|1924|09|16|}} | mirė = {{mirė|2014|||1924|9|16|}} | gimimo vieta = [[Trumpiškiai]], [[Obelių valsčius]] | mirties vieta = [[Vilnius]] | veikla = rašytojas, prozininkas |palaidojimo vieta=[[Saltoniškių kapinės]]|alma_mater=Vilniaus pedagoginis universitetas|sutuoktinė=Birutė Danienė|vaikai=Marius Mindaugas Danys}} [[Vaizdas:Alfonsas Danys.jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys 1975 m.]][[Vaizdas:Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene .jpg|miniatiūra|Alfonsas Danys su žmona Birute Daniene]] '''Alfonsas Danys''' ([[1924]] m. [[rugsėjo 16]] d. [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškiuose]], [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]] – [[2014]] m. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, labiausiai žinomas dėl savo romanų apie kaimo žmonių gyenimą Tarpukario Lietuvoje ir antrojo pasaulinio karo laikorapyje. == Biografija == Gimė ūkininkų šeimoje, kurioje buvo septyni vaikai, iš jų pokario metų sulaukė tik brolis ir trys seserys. [[1937]] m. sudegė visas šeimos ūkis su gyvuliais ir pastatais, tačiau tai nesutrukdė tėvams vaikus leisti į mokslus. A. Danys apie savo tėviškę pasakojo taip - ,,Trumpiškių kaimo vieta, kur buvo 7 Danių sodybos, yra stebuklinga. Čia gyveno 2 vienuolės, buvo kunigas, o kitoj pusėj kelio gyveno maskoliai – Lietuvos rusai ir pas juos buvo popas, todėl sakoma kad mūsų kaimas buvo šventa vieta: todėl atsirado kryžius. 1928 metais Trumpiškiuose buvo pastatyta tėvų sodyba, tėvas buvo švietėjas, platino laikraščius, įsteigė pieno nugriebimo punktą. 1937 metais visa mūsų sodyba supleškėjo. Ant klojimo kampo buvo inkilas – matau degantis inkilas krinta žemėn. Visa tai atsimenu. Buvom mes penki vaikai. Tėvas pasakė: „Nuogas vaikščiosiu, bet vaikus mokysiu!“ <ref>https://pilotas.lt/2024/11/12/istorijos/trumpiskiu-kryziu-parkas-etnokulturines-atminties-erdve/</ref> Alfonsas Danys mokėsi [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio]] gimnazijoje. [[1944]]–[[1946 m.|1946]] m. mokytojavo [[Pakriauniai|Pakriaunių]] pradinėje mokykloje. Sovietų sąjungos vadovybei vykdant lietuvos mokytojų [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|terminus į Sibirą]], [[1946|A. Danys 1946]] m. išvyko į [[Kaunas|Kauną]], kur metus studijavo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija|veterinarijos akademijoje.]] [[1947]] m. atvykęs į [[Vilnius|Vilnių]] pradėjo dirbti konditerijos fabrike „Žibutė“. Dirbdamas dvejus metus studijavo teisę, vėliau baigęs mokslus dirbo lietuvių kalbos redaktoriumi kitose istaigose. [[1953]]–1986 m. dirbo [[Lietuvos TSR|Lietuvos]] [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSR Aukščiausiosios Tarybos]] ir vyriausybės žinių redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] vyriausiuoju redaktoriumi ir vertėju. Šiose pareigose A. Danys, kaip lituanistas, tvarkė oficialius kanceliarinės lietuvių kalbos dokumentus. Dirbdamas baigė [[Lietuvos edukologijos universitetas|Vilniaus Pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą]]. == Kūryba == A. Danys [[1948|1947 '''–'''1949]] m. dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“, Vilniuje. Šį gyvenimo laikotarpį rašytojas atskleidė pirmajame autofikcinio žanro romane „Saldus gyvenimas". Romano veiksmas vyksta pirmaisiais pokario metais, Vilniaus senamiestyje, priešais [[Halės turgus|Halės turgų]], kai Lietuvoje ima įsitvirtinti tarybinė sąntvarka. Pagrindinis knygos veikėjas atskleidžia, kaip fabriko darbininkai buvo skatiniami vogti iš savo darbo vietos. Romano tema – vertybinis konfliktas, pasikeitusi sąntvarka ir jaunimo pastangos rasti teisingą gyvenimo kelią tarybinėje Lietuvoje. Romanas parašytas 1955 m., išleistas 2009 m. Dirbdamas [[TSRS Aukščiausioji Taryba|Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje]] A. Danys pradėjo rašyti smulkius kūrinius – humoreskas, feljetonus. Publikuojamus darbus pasirašydavo '''Banio''' slapyvardžiu. Nuo [[1961]] m. humoreskas skelbė žurnalas „[[Šluota (žurnalas)|Šluota]]“ ir kiti įvairūs leidiniai. Viso paskelbta apie 250 kūrinėlių. Po [[1982]] m. žurnale „[[Pergalė (žurnalas)|Pergalė]]“ publikuotų satyrinio romano „Rūkytas kumpis“ fragmentų, kurie pašaipiai vaizdavo tarybinę tikrovę, susiaurėjo sąlygos skelbti net ir smulkesnius kūrinėlius. Autoriaus plunksnai priklauso daugiau nei dvidešimt knygų: vienuolika romanų, aštuonios detektyvinės apysakos, du humoreskų rinkiniai. Kūrinių tematika – pokaris, pasaulėžiūros peripetijos, šiuolaikinio gyvenimo moralinės vertybės ir kt. A. Danys pirmąją knygą išleido būdamas penkiasdešimt ketverių. Rašė iki paskutinių gyvenimo dienų, paskutinę knygą išleido [[2014]] m.[[Vaizdas:1948 m. Vilniuje dirba sandelininku saldainių fabrike "Žibute". Gyvenimiškos patirtys fabrike atsispindi rašytojo romane "Saldaus gyvenimo klampynėse"..jpg|miniatiūra|A. Danys [[1948]] m. Vilniuje dirbo sandelininku saldainių fabrike „Žibutė“. |link=Vaizdas:1948_m._Vilniuje_dirba_sandelininku_saldainių_fabrike_%22Žibute%22._Gyvenimiškos_patirtys_fabrike_atsispindi_rašytojo_romane_%22Saldaus_gyvenimo_klampynėse%22..jpg|alt=|kairėje]] == Svarbesni kūriniai == [[Lietuvos TSR|Tarybiniais]] metais A. Danys atsisakė švelninti savo kūrinių turinį jį [[Ideologija|ideologizuojant]], todėl stambesni rašytojo kūriniai, atvaizduojantys sovietmečio realijas, nebuvo publikuoti. Vienas iš tokių darbų – tai '''keturių tęstinių romanų serija''', kurioje vaizduojama, kaip Lietuvos okupacijos sujaukė per ilgus metus susiformavusius kaimiškus santykius, sukėlė pokarinius neramumus, [[Kolektyvizacija|kolektyvizuojant]] griovė ūkius, pratino dorus žmones veidmainiauti ir vogti. Tai savotiška tam tikro sluoksnio žmonių gyvenimo okupaciniais metais analizė. Visas knygas sieja tie patys pagrindiniai personažai. '''Sutryptų vilčių aimana'''<ref>https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/</ref> '''[https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/] ([[1970]])''' – tai pirmoji knygų serijos dalis. Joje gvildenami pirmosios komunistinės ir vokiečių okupacijos įvykiai. Susidūrimas su komunistine ir nacistine ideologija, [[Holokaustas Lietuvoje|žydų genocidas]]. '''Kruvina puota ([[1970]]–[[1975]])''' – romane vaizduojami sudėtingi kovotojų tarpusavio santykiai, sovietinės okupacijos žiaurumas, to meto kaimo žmonių tautiškumo ir komunizmo vertybinis supratimas. Rašytoją parašyti šį kūrinį paskatino realus susidūrimas su rezistencinės kovos dalyviais [[Partizanas|partizanais.]] Romanas paremtas tikrais įvykiais, pasakoja apie gimtojo kaimo jaunuolius stojančius į skirtingas barikadų puses. '''Užkasti akmenys ([[1977]])''' – romane atskleidžiamos klastingos, prievartinės [[Kolūkis|kolūkių]] steigimo peripetijos, kaip atimama žemė ir išdraskomi [[Vienkiemis|vienkiemių]] ūkiai. Tačiau sukolektyvintos žemės riboženklių vietoje užkasami akmenys išlieka viltimi atgauti laisvę. '''Skaudūs praeities sopuliai ([[1984]]–[[1986]])''' – paskutinė serijos knyga vaizduoja gyvenimą praėjus keleriems dešimtmečiams po karo. Romane atskleidžiami praeities skauduliai paliečiantys ne tik veikėjus buvusius skirtingose barikadų pusėse, bet ir už tėvų politinę praeitį kenčiančių vaikų ir artimųjų skaudūs likimai. Visi keturi romanai buvo išleisti tik nepriklausomybės metais. Romanas '''Žemės trauka ([[1983]]–[[1987]])''' pasakoja apie iš svetur į šalį atsikėlusios bajoriškos šeimos palikuonių pasaulėžiūrų priešingybes, vaizdingai atskleidžiami jų neatsiejami saitai su žeme, tapusia gimta. Romane '''Rasoti takai''' gvildenami prieškarinių metų įvykiai. Vaizduojami anuometinėje Lietuvoje gyvenusių žmonių siekiai įprasminti savo gyvenseną, suvokti, kad išsilaisvinus iš daug metų slėgusios priespaudos turi keistis žmonių samprata. Sunkus pokaris, tačiau atgauta laisvė, sava lietuviška valdžia skatino kiekvieną sumaniau, našiau dirbti, siekti geresnio ir šviesesnio gyvenimo. Romane jautriu žodžiu atskleidžiami jaunimo tarpusavio santykiai, [[Meilė|meilės]] ryšiai, savanaudiškos pastangos pirkliškomis vedybomis užsitikrini materialinę gerovę. == Kūrybos įvertinimas == Už romanus '''Kraujo lašas auskaruose ([[1993]])''' ir '''Kelionė į nebūtį ([[1995]])''' suteikta [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] premija. Romanas '''Žemės trauka ([[2001]])''' išeivijos laikraštyje „Lietuvių balsas“[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-balsas-3/] paskelbtame dar niekur nespausdintų literatūros kūrinių, susijusių su Lietuvos laisvės iškovojimu, konkurse iš šešiasdešimties pretendentų laimėjo ketvirtą vietą. == Įamžinimas – Alfonso Danio memorialinis parkas == [[Vaizdas:Trumpiskiu.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Stogastulpių parkas Trumpiškių kaime]] [[Vaizdas:Trumpiškai_2000_m.jpg|268x268px|Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“|alt=Trumpiškių kaime, savo šeimos sodybos vietoje, rašytojas Alfonsas Danys 2000 m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“.|miniatiūra]] Lietuvos–Latvijos pasienyje, Obelių seniūnijoje, [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime, [[Melioracija|1975 m. melioracijos]] metu sunaikintos gimtosios sodybos vietoje Alfonsas Danys [[2000]] m. pastatė kryžių „Danių giminei atminti“. [[2014]] m. rašytojo anūkas Žilvinas Danys [[Trumpiškiai (Rokiškis)|Trumpiškių]] kaime pradėjo kurti lietuviškos [[Stogastulpis|mažosios architektūros]] parką, skirtą Alfonsui Daniui ir jo broliui gydytojui [[Jurgis Danys (1921)|Jurgiui Daniui]] atminti. Remiantis etnografinėmis fotografijomis [[Trumpiškiai (Rokiškis)|parke]] atkuriama XVIII–XIX a. mažoji architektūrą, būdingą Šiaurės Rytų [[Aukštaitija]]<nowiki/>i. Žilvinas Danys apie parko įkurimą - ,,Aš visada sakau, kad ši vieta nėra skirta tik mano seneliui kaip rašytojui ar jo tėviškei atminti. Tai turėtų būti parkas, skirtas visos šitos teritorijos, viso Trumpiškių kaimo, visų čia gyvenusių žmonių ir visų istorijų, aprašytų mano senelio knygose, atminčiai.“<ref>https://grokiskis.lt/zmones/kino-kurejas-zilvinas-danys-noriu-buti-savo-zemeje</ref> [[Vaizdas:Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys - stogastulpio kūrėjas - Genadijus Baradulinas.jpg|alt=Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|miniatiūra|271x271px|Stogastulpio statymas Trumpiškių kaime 2020 m. autorius Žilvinas Danys, stogastulpio kūrėjas Genadijus Baradulinas|border]] Parko koordinatės: Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas, XVPM+78, Trumpiškiai, 42204 Rokiškio r. sav<ref>Mažosios architektūros (stogastulpių) parkas - Google žemėlapio nuoroda</ref>. == Bibliografija == * Visiems užteks: humoreskos. – Vilnius: Vaga, [[1978]] * Kruvinas akordas: lietuviškas detektyvas. – Kaunas: Europa, [[1993]] * Kraujo lašas auskaruose: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1993]] *Nuodų taurė: detektyvinė apysaka. – Kaunas: Europa, [[1994]] * Kelionė į nebūtį: romanas. – Vilnius: Žiburys, [[1995]] * Vaišės prieš mirtį: detektyvinė apysaka. – Vilnius: Pradai, [[1996]] * Krypuojantis vežimas: humoreskos. – Vilnius: Rotas, [[1997]] * Kruvina Puota: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1997]] * Sava kišenė ne svetima: satyrinė apysaka. – Vilnius: Rotas, [[1998]] * Sutryptų vilčių aimana: romanas. – Vilnius: Horizontas, [[1998]] * Rūkytas kumpis: satyrinis romanas. – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Šūvių aidai gūdumoje: detektyvinė apysaka, – Vilnius: Rotas, [[1999]] * Skaudūs praeities sopuliai: romanas. – Vilnius: Rotas, [[2001]] * Užkasti akmenys: romanas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vės sp, [[2003]] * Žemės trauka: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės: Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacija „Lietuviška vaikų knyga“, [[2004]] * Jupiteris žemėje: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2005]] * Rasoti takai: romanas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, [[2006]] * Saldaus gyvenimo klampynėse: romanas. – Vilnius: Petro ofsetas, [[2009]] * Dvikovos pinklėse: romanas. – Kaunas „Diremta“, [[2013]] * Brydė Rytmetyje: romanas – Kaunas „Diremta“, [[2014]] == Šaltiniai == <references /> == Nuorodos == * [https://www.keliuociucentras.rvb.lt/lt/krasto-kureju-puslapis/danys-alfonsas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras] * [https://www.limis.lt/personalities/297228880 Lietuvos muziejų kolekcijos / personalijos] * [[Jurgis Danys (1921)|Jurgis Danys]] * [https://audioteka.com/lt/audiobook/sutryptu-vilciu-aimana/ Alfonso Danio audioknyga "Sutryptų vilčių aimana"] * [https://www.knygos.lt/lt/knygos/autorius/alfonsas-danys/?srsltid=AU7gw4WZB6ieEIVlp-BAF716qFw2HvqZQoWeu6hV_7K5W1RPsKdjpWdG Alfonso Danio knygos] *[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 Knygos - ištrauktos iš stalčiaus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170427003444/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/knygos__istrauktos_is_stalciaus/,coments.1 |date=2017-04-27 }} {{DEFAULTSORT:Danys, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Rašytojai humoristai]] [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] iip4ngjpmf19dru5dji1627ve6ceh6f 0 461445 7956761 7162397 2026-11-02T09:51:46Z ~2026-58266-19 227373 /* Ašių kirtimo išraiška */ po "b" trūko tarpo 7956761 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Linear Function Graph.svg|thumb|300px|Tiesinių lygčių grafikų pavyzdžiai]] '''Tiesinė lygtis''' – [[algebrinė lygtis]], kurios kiekvienas [[narys (matematika)|narys]] yra arba [[konstanta]], arba konstantos ir vieno pirmojo laipsnio [[kintamasis (logika)|kintamojo]] sandauga. Tiesinės lygtys gali turėti du arba daugiau kintamųjų. Tiesinės lygtys yra itin dažnos įvairiose [[matematika|matematikos]] šakose ir ypač [[taikomoji matematika|taikomojoje matematikoje]]. == Vienas kintamasis == Tiesinė lygtis su vienu [[lygtis|nežinomuoju]] ''x'' visada gali būt užrašoma forma : <math>ax=b.</math> Jei ''a'' ≠ 0, egzistuoja tik vienas sprendinys : <math>x=\frac{b}{a}.</math> Jei ''a'' = 0, tai: * jei ''b'' ≠ 0, lygtis neturi nė vieno sprendinio; * jei ''b'' taip pat lygu nuliui, bet kuris skaičius yra sprendinys. == Du kintamieji == Dažnai pasitaikanti tiesinių lygčių su dviem kintamaisiais ''x'' ir ''y'' užrašymo forma yra : <math>y = kx + b,\,</math> kur ''k'' ir ''b'' nurodo konstantas (parametrus). Pavadinimo „tiesinė lygtis“ kilmė yra faktas, kad šios lygties sprendinių aibė plokštumoje sudaro [[tiesė|tiesę]]. Šioje lygtyje konstanta ''k'' nurodo tiesės [[krypties koeficientas|krypties koeficientą]], o [[pastovusis narys]] ''b'' nurodo tašką, kuriame tiesė kerta Y ašį. Kadangi tiesinės lygties nariai negali būti sudaryti nei iš skirtingų ar vienodų kintamųjų sandaugų, nei iš kėlimo jokiu laipsniu (išskyrus 0 ir 1), nei iš kokios kitos kintamojo funkcijos, lygtys, turinčios tokius narius kaip ''xy'', ''x''², ''y''^1/3 arba sin(''x'') yra ''[[netiesinė sistema|netiesinė]]''. === Dvimačių tiesinių lygčių išraiškos === Naudojant elementariosios [[algebra|algebros]] dėsnius, tiesinės lygtys gali būti užrašomas keleta skirtingų formų. Dažnai šios lygtys vadinamos „tiesės lygtimis“. Žemiau pateiktuose pavyzdžiuose ''x'', ''y'', ''t'' ir ''θ'' yra kintamieji; kitos raidės – konstantos. ==== Standartinė išraiška ==== Standartine forma tiesinė lygtis užrašoma taip: : <math>Ax + By = C, \,</math> kur nei ''A'', nei ''B'' nelygūs nuliui. Pagal susitarimą, dažniausiai lygtis rašoma taip, kad ''A'' ≥ 0. Šios lygties grafikas yra [[tiesė]] ir kiekviena tiesė gali būti pavaizduojama šia lygtimi. Jei ''A'' nelygu nuliui, tai taškas, kuriame tiesė kerta X ašį (y lygu nuliui), yra ''C/A''. Jei ''B'' nelygu nuliui, tai taškas, kuriame tiesė kerta Y ašį (x lygu nuliui) yra ''C/B''. Tiesės [[krypties koeficientas]] yra ''-A/B''. Standartinė forma (dar vadinama ''bendraja tiesės lygtimi'')<ref>Vaidotas Mockus, Algidė Jocaitė. Mokyklinio geometrijos kurso kartojimo medžiaga. – Šiauliai: V.Mockaus įmonė, 2002. – 216 p. ISBN 9955-9379-7-1</ref> kartais užrašoma ir taip: : <math>ax + by + c = 0, \,</math> kur ''a'' ir ''b'' nelygūs nuliui. ==== Krypties koeficiento išraiška ==== : <math>y = mx + b,\,</math> kur ''m'' yra [[krypties koeficientas]], o ''b'' – tašk, kuriame tiesė kerta Y ašį (''x'' lygu nuliui), ''y'' koordinatė. Tai galima pamatyti į ''x'' vietą įstačius nulį ''y'' = ''mx'' + ''b'' = ''0m'' + ''b'' = ''b'', taigi ''y'' = ''b''. Vertikalios tiesės, kurių krypties koeficientas neapibrėžtas, negali būti užrašomos šia lygtimi. ==== Krypties koeficiento ir taško išraiška ==== : <math>y - y_1 = m( x - x_1 ),\,</math> kur ''m'' yra tiesės krypties koeficientas, o (''x''₁,''y''₁) yra bet kuris tiesės taškas. Krypties koeficiento ir taško forma pavaizduoja faktą, kad skirtumas tarp dviejų taškų ''y'' koordinatės (t. y., ''y''&nbsp;&minus;&nbsp;''y''₁) yra proporcingas skirtumui tarp taškų ''x'' koordinatės (t. y., ''x''&nbsp;&minus;&nbsp;''x''₁). Proporcijos konstanta yra ''m'' (tieses krypties koeficientas). ==== Dviejų taškų išraiška ==== : <math>y - y_1 = \frac{y_2 - y_1}{x_2 - x_1} (x - x_1),\,</math> kur (''x''₁,&nbsp;''y''₁) ir (''x''₂,&nbsp;''y''₂) yra du tiesės taškai, kai ''x''₂ ≠ ''x''₁. Ši lygtis yra tokia pati kaip krypties koeficiento ir taško išraiškos lygtis, tik krypties koeficientas užrašomas taip (''y''₂&nbsp;&minus;&nbsp;''y''₁)/(''x''₂&nbsp;&minus;&nbsp;''x''₁). Abi lygties puses padauginus iš (''x''₂&nbsp;&minus;&nbsp;''x''₁) gaunama '''simetriškoji išraiška''': : <math>(x_2 - x_1)(y - y_1)=(y_2 - y_1)(x - x_1).\,</math> Sudauginus ir pergrupavus narius, gaunama bendroji išraiška: : <math>x\,(y_2-y_1) - y\,(x_2-x_1)= x_1y_2 - x_2y_1</math> Naudojant [[determinantas|determinantą]], gaunama lengvai įsimenama '''determinanto išraišką''': : <math> \begin{vmatrix} x&y&1\\ x_1&y_1&1\\ x_2&y_2&1 \end{vmatrix} =0\,.</math> ==== Ašių kirtimo išraiška ==== : <math>\frac{x}{a} + \frac{y}{b} = 1,\,</math> kur ''a'' ir ''b'' negali būti lygūs nuliui. Lygties grafikas X ašį kerta taške ''a'', o Y ašį taške ''b''. Ašių kirtimo išraiška yra standartinė išraiška, kai ''A''/''C'' = 1/''a'' ir ''B''/''C'' = 1/''b''. Tiesės, kertančios koordinačių pradžios tašką, arba tos, kurios yra vertikalios arba horizontalios, negali būti užrašytos šia forma. ==== Matricos išraiška ==== Naudojant standartinę išraišką : <math>Ax + By = C,\,</math> ją galima perrašyti matrica: : <math>\begin{pmatrix} A&B \end{pmatrix}\begin{pmatrix}x\\y\end{pmatrix} = \begin{pmatrix}C\end{pmatrix}.</math> Šį užrašymą galima išplęsti iki tiesinių lygčių sistemos. : <math>A_1x + B_1y = C_1,\,</math> : <math>A_2x + B_2y = C_2,\,</math> tampa: : <math> \begin{pmatrix} A_1&B_1\\ A_2 & B_2 \end{pmatrix} \begin{pmatrix} x\\y \end{pmatrix} = \begin{pmatrix} C_1\\ C_2 \end{pmatrix}.</math> Kadangi šį užrašymo būdą galima lengvai transformuoti aukštesnėms dimensijoms, tai dažnas vaizdavimo būdas [[tiesinė algebra|tiesinėje algebroje]] ir kompiuterių programavime. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lygtys]] 3pcx262ggsroe6h1v8mo9i5phpqt604 0 475950 7956554 7672256 2026-11-01T16:39:21Z ~2026-58136-17 227338 /* */ 7956554 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= off | paveikslėlis = Nicholas_Winton_in_Prague.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Nicholas Winton | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1909|5|19}} | gimimo vieta = [[Londonas]], {{flag|UK}} | mirties data = {{Mirė|2030|20|100}} | mirties vieta = [[Slau]], {{flag|UK}} | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = filantropas | įstaigos = | pareigos = | partija = | alma_mater = | apdovanojimai = MBE | parašas = | vikiteka=Category:Nicholas Winton }} Seras '''Nicholas George Winton''' ([[1909]] m. [[gegužės 19]] d. – [[2015]] m. [[liepos 1]] d.) buvo žydų kilmės britų filantropas, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išvakarėse operacijos, pavadinimu „Čekų vaikų transportas” ({{de|Kindertransport}}), metu organizavo 669 vaikų, daugiausiai [[žydai|žydų]], išgelbėjimą iš [[naciai|nacių]] okupuotos [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]]. N. Wintonas rado vaikams namus bei suorganizavo saugų jų išvykimą į Britaniją.<ref>{{cite web |title=Sir Nicholas Winton, A Man Of Courage |url=http://www.winton.dk/ |year=2008 |publisher=auschwitz.dk |accessdate=3 September 2009 |archive-date=2018-03-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180312195430/http://www.winton.dk/ |url-status=dead }}</ref> Po karo Nicholas Wintonas su niekuo nekalbėjo apie savo poelgį. Plačiajai visuomenei jis tapo žinomas tik po to, kai jo žmona 1988 m. atrado namuose iškarpų albumą, kuriame aprašyti vaikų tėvai bei šeimos, kurios priėmė juos auginti. Britų žiniasklaida praminė N. Wintoną „Britų [[Šindleris|Šindleriu]]”. [[2014]] m. [[spalio 28]] d. [[Čekija|Čekijos]] prezidentas [[Miloš Zeman]] apdovanojo N. Wintoną aukščiausiu Čekijos valstybiniu apdovanojimu – Baltojo Liūto Ordinu. == Humanitarinė veikla == [[1938]] m. pabaigoje vietoj atostogų Šveicarijoje Nicholas Winton atvyko į [[Praha|Prahą]] padėti ir prisidėjo prie humanitarinės veiklos.<ref name="Romain">Jonathan Romain [http://www.guardian.co.uk/commentisfree/2013/may/17/salute-british-schindler-104-nicholas-winton „A salute to the 'British Schindler' as he turns 104“], guardian.co.uk, 17 May 2013</ref> N. Wintonas pats vienas įkūrė organizaciją, skirtą padėti vaikams iš žydų šeimų, kurioms grėsė nacių persekiojimas. 1938 m. lapkritį po [[Krištolinė naktis|Krištolinės nakties]] nacių valdomoje [[Trečiasis Reichas|Vokietijoje]] Didžiosios Britanijos [[Bendruomenių Rūmai]] pritarė siūlomai pagalbos žydams priemonei ir leido į Britaniją atvykti jaunesniems nei 17-kos metų amžiaus pabėgėliams, su sąlyga, kad jie turi kur apsistoti ir už juos yra įneštas 50 svarų sterlingų užstatas, kad šie galiausiai (ateityje) grįš gyventi atgal į savo šalį.<ref>{{cite web |author=Baruch Tenenbaum |title=Nicholas Winton, British savior |url=http://www.raoulwallenberg.net/?en/saviors/others/nicholas-winton-british-savior.5011016.htm |work=IRWF |publisher=The International Raoul Wallenberg Foundation |accessdate=3 September 2009 |archive-date=2020-03-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200328211619/http://www.raoulwallenberg.net/saviors/others/nicholas-winton-british-savior/ |url-status=dead }}</ref> N. Wintonui pavyko keliais traukinių reisais kirsti [[Nyderlandai|Nyderlandų]] sieną, nors ši po Krištolinės nakties neįleido žydų pabėgėlių. Britanijoje N. Wintonas rado namus 669 vaikams, daugelio kurių tėvai žuvo [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico koncentracijos stovykloje]]. Paskutinė 250 vaikų grupė iš Prahos išvyko [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d., tačiau jiems nepavyko pasiekti jiems saugios vietos dėl prasidėjusio karo. Beveik visi vaikai iš paskutinio traukinio žuvo karo metu. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Winton, Nicholas}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės asmenybės]] [[Kategorija:Filantropai]] 2v1nbt4kak1pvec9qvk2k8s0sg0q2kw 7956555 7956554 2026-11-01T16:40:09Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-58136-17 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) 7672256 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= off | paveikslėlis = Nicholas_Winton_in_Prague.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Nicholas Winton | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1909|5|19}} | gimimo vieta = [[Londonas]], {{flag|UK}} | mirties data = {{Mirė|2015|7|1|1909|5|19}} | mirties vieta = [[Slau]], {{flag|UK}} | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = filantropas | įstaigos = | pareigos = | partija = | alma_mater = | apdovanojimai = MBE | parašas = | vikiteka=Category:Nicholas Winton }} Seras '''Nicholas George Winton''' ([[1909]] m. [[gegužės 19]] d. – [[2015]] m. [[liepos 1]] d.) buvo žydų kilmės britų filantropas, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išvakarėse operacijos, pavadinimu „Čekų vaikų transportas” ({{de|Kindertransport}}), metu organizavo 669 vaikų, daugiausiai [[žydai|žydų]], išgelbėjimą iš [[naciai|nacių]] okupuotos [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]]. N. Wintonas rado vaikams namus bei suorganizavo saugų jų išvykimą į Britaniją.<ref>{{cite web |title=Sir Nicholas Winton, A Man Of Courage |url=http://www.winton.dk/ |year=2008 |publisher=auschwitz.dk |accessdate=3 September 2009 |archive-date=2018-03-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180312195430/http://www.winton.dk/ |url-status=dead }}</ref> Po karo Nicholas Wintonas su niekuo nekalbėjo apie savo poelgį. Plačiajai visuomenei jis tapo žinomas tik po to, kai jo žmona 1988 m. atrado namuose iškarpų albumą, kuriame aprašyti vaikų tėvai bei šeimos, kurios priėmė juos auginti. Britų žiniasklaida praminė N. Wintoną „Britų [[Šindleris|Šindleriu]]”. [[2014]] m. [[spalio 28]] d. [[Čekija|Čekijos]] prezidentas [[Miloš Zeman]] apdovanojo N. Wintoną aukščiausiu Čekijos valstybiniu apdovanojimu – Baltojo Liūto Ordinu. == Humanitarinė veikla == [[1938]] m. pabaigoje vietoj atostogų Šveicarijoje Nicholas Winton atvyko į [[Praha|Prahą]] padėti ir prisidėjo prie humanitarinės veiklos.<ref name="Romain">Jonathan Romain [http://www.guardian.co.uk/commentisfree/2013/may/17/salute-british-schindler-104-nicholas-winton „A salute to the 'British Schindler' as he turns 104“], guardian.co.uk, 17 May 2013</ref> N. Wintonas pats vienas įkūrė organizaciją, skirtą padėti vaikams iš žydų šeimų, kurioms grėsė nacių persekiojimas. 1938 m. lapkritį po [[Krištolinė naktis|Krištolinės nakties]] nacių valdomoje [[Trečiasis Reichas|Vokietijoje]] Didžiosios Britanijos [[Bendruomenių Rūmai]] pritarė siūlomai pagalbos žydams priemonei ir leido į Britaniją atvykti jaunesniems nei 17-kos metų amžiaus pabėgėliams, su sąlyga, kad jie turi kur apsistoti ir už juos yra įneštas 50 svarų sterlingų užstatas, kad šie galiausiai (ateityje) grįš gyventi atgal į savo šalį.<ref>{{cite web |author=Baruch Tenenbaum |title=Nicholas Winton, British savior |url=http://www.raoulwallenberg.net/?en/saviors/others/nicholas-winton-british-savior.5011016.htm |work=IRWF |publisher=The International Raoul Wallenberg Foundation |accessdate=3 September 2009 |archive-date=2020-03-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200328211619/http://www.raoulwallenberg.net/saviors/others/nicholas-winton-british-savior/ |url-status=dead }}</ref> N. Wintonui pavyko keliais traukinių reisais kirsti [[Nyderlandai|Nyderlandų]] sieną, nors ši po Krištolinės nakties neįleido žydų pabėgėlių. Britanijoje N. Wintonas rado namus 669 vaikams, daugelio kurių tėvai žuvo [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico koncentracijos stovykloje]]. Paskutinė 250 vaikų grupė iš Prahos išvyko [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d., tačiau jiems nepavyko pasiekti jiems saugios vietos dėl prasidėjusio karo. Beveik visi vaikai iš paskutinio traukinio žuvo karo metu. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Winton, Nicholas}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės asmenybės]] [[Kategorija:Filantropai]] ed549btwxw7m74wbsi9y4a83657j7py 0 479590 7956546 6960411 2026-11-01T16:02:23Z Nestea 25298 7956546 wikitext text/x-wiki {{Dakaro_ralis | Prieš = 2015 | Esamas = 2016 | Po = 2017 }} [[Vaizdas:Dakar2016.png|thumb|right|250px|Dakaro ralio emblema]] '''2016 m. Dakaro ralis''' – 38-tas [[Dakaro ralis]], kuris vyko sausio 3–16 dienomis [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]]. Iš pradžių buvo suplanuota, kad lenktynės vyks [[Argentina|Argentinoje]], [[Bolivija|Bolivijoje]] ir [[Peru]]. Tačiau 2015 m. rugpjūčio 24 d. oficialiai buvo paskelbta, kad dėl [[El Ninjo]] srovių pasikeitimo Peru yra išbraukta iš Dakaro ralio šalių. Rugsėjo antroje pusėje buvo oficialiai pranešta, kad šių metų Dakaro lenktynės vyks tik dvejose likusiose šalyse – Argentinoje ir Bolivijoje. Sausio 3 d. lenktynės startavo [[Buenos Airės]]e, o finišavo kitame šalies mieste – [[Rosarijas|Rosarijuje]].<ref>[http://www.dakar.com/dakar/2016/us/out-of-race/news-2016.html Dakar 2016]</ref> == Lietuviai Dakare == [[Lietuva]]i šiose lenktynėse atstovavo [[Antanas Juknevičius]] su šturmanu [[Mindaugas Slapšys|Mindaugu Slapšiu]]<ref>[http://www.dakaras.lt/LT/naujienos/item/90/antanas-juknevicius-dakaro-ralyje-startuos-su-nauju-sturmanu-duoba-tapo-komandos-vadovu A. Juknevičius Dakaro ralyje startuos su nauju šturmanu, E. Duoba tapo komandos vadovu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151001130600/http://www.dakaras.lt/LT/naujienos/item/90/antanas-juknevicius-dakaro-ralyje-startuos-su-nauju-sturmanu-duoba-tapo-komandos-vadovu |date=2015-10-01 }}</ref>, [[Benediktas Vanagas]] su šturmanu iš [[Lenkija|Lenkijos]] [[Sebastian Rozwadowski]]<ref>[http://www.benediktasvanagas.lt/benedikto-vanago-pasiruosime-dakarui-dar-vienerios-lenktynes-su-nasseru-al-attyah/ Benedikto Vanago pasiruošime Dakarui – dar vienerios lenktynės su Nasseru Al Attyah] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150923183503/http://www.benediktasvanagas.lt/benedikto-vanago-pasiruosime-dakarui-dar-vienerios-lenktynes-su-nasseru-al-attyah/ |date=2015-09-23 }}</ref> bei Lietuvos ralio lenktynininkas [[Vaidotas Žala]] kartu su šturmanu [[Saulius Jurgelėnas|Sauliumi Jurgelėnu]] – jie važiavo Lietuvoje sukonstruotu „[[Seat]] Leon Dakar“ automobiliu.<ref>[http://www.delfi.lt/auto/automobiliu-sportas/automobili-uz-200-tukst-euru-sukure-lietuviai-nustebino-net-dakaro-ralio-organizatorius.d?id=69209072 Automobilį už 200 tūkst. eurų sukūrę lietuviai nustebino net Dakaro ralio organizatorius]</ref> Pirmi du ekipažai finišą pasiekė, o Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu iš lenktynių pasitraukė 10-ame etape. B. Vanago ekipažas galutinėje įskaitoje užėmė 26-ąją vietą (nuo nugalėtojo atsilikę beveik 11 val.), o A. Juknevičius liko 27-tas (atsilikęs daugiau nei 14 val. nuo nugalėtojo). == Dalyvių skaičius == Iš viso lenktynėse startavo 560 dalyvių – 136 motociklų, 45 keturračių, 111 automobilių ir 55 sunkvežimių kategorijose. 33 procentai motociklų ir keturračių kategorijų dalyvių Dakaro ralyje dalyvavo pirmą kartą. Iš viso dalyvių buvo iš 60 skirtingų šalių – 15,7 % iš Prancūzijos, 15 % – Nyderlandų, 12,6 % – Argentinos, 7,6 % – Ispanijos, 5,5 % – Čekijos.<ref>[http://gaps.dakar.com/2016/dakar/stage-01/aso/ukie.php Stage 01] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/2016/http://gaps.dakar.com/2016/dakar/stage-01/aso/ukie.php |date=2015-11-30 }}</ref> Dakaro ralyje šiais metais debiutavo [[WRC]] čempionato lenktynininkai [[Sébastien Loeb]] ir [[Mikko Hirvonen]], lenktyniaujantys atitinkamai su [[Peugeot]] ir [[Mini]] automobiliais.<ref>[http://autoaction.com.au/loeb-signs-2016-dakar/ Sébastien Loeb will make his Dakar debut with Peugeot in 2016] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160125211711/http://autoaction.com.au/loeb-signs-2016-dakar/ |date=2016-01-25 }}</ref> <ref>[http://www.ausmotive.com/2015/07/15/mikko-hirvonen-to-make-dakar-debut.html Mikko Hirvonen to make Dakar Rally debut in 2016]</ref> {| class="wikitable" style="font-size:85%; text-align:center" |+ '''Dalyvių skaičius''' |- !Etapas !Moto. !Keturr. !Auto. !Sunkv. !Viso |- |'''Starte''' || 143 || 46 || 110 || 55 ||354 |- |'''Poilsio dieną''' || 112 || 36 || 90 || 51 || 289 |- |'''Finiše''' || 84 (61%) || 23 (51%) || 67 (60%) || 44 (80%) || 218 (63%) |} == Etapai ir jų nugalėtojai == Etapų ilgis pagal oficialią svetainę.<ref>{{cite web|url=http://www.dakar.com/dakar/2016/us/route.html#tab5|title=Dakar 2016 Route|publisher=Dakar|accessdate=2015-12-12}}</ref> {| class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Etapas !rowspan="2"|Data !rowspan="2"|Išvykimas !rowspan="2"|Atvykimas !colspan="3"|Motociklai !Keturračiai !colspan="3"|Automobiliai !colspan="3"|Sunkvežimiai |- !width="30px"|Bendras ilgis !width="30px"|Greičio ruožas !Nugalėtojas !Nugalėtojas !width="30px"|Bendras ilgis !width="30px"|Greičio ruožas !Nugalėtojas !width="30px"|Bendras ilgis !width="30px"|Greičio ruožas !Nugalėtojas |- !Prologas |sausio 2 |{{Flagicon|ARG}} [[Buenos Airės]] ||{{Flagicon|ARG}} [[Rosarijas]] |346 |11 |{{Flagicon|ESP}} J. Barreda |{{Flagicon|CHI}} I. Casale |346 |11 |{{Flagicon|NED}} B. Ten Brinke |346 |<s>11 |''Etapas atšauktas |- !1 |sausio 3 ||{{Flagicon|ARG}} Rosarijas |{{Flagicon|ARG}} [[Vilja Karlos Pasas]] |632 |<s>227 |colspan=2|''Etapas atšauktas dėl blogo oro |662 |<s>258 |''Etapas atšauktas |662 |<s>258 |''Etapas atšauktas |- !2 |sausio 4 |{{Flagicon|ARG}} Vilja Karlos Pasas |{{Flagicon|ARG}} [[Termas de Rio Ondas]] |786 |<s>450</s><br />354 |{{Flagicon|AUS}} T. Price |{{Flagicon|CHI}} I. Casale |858 |<s>521</s><br />387 |{{Flagicon|FRA}} S. Loeb |858 |<s>521</s><br />387 |{{Flagicon|NED}} H. Stacey |- !3 |sausio 5 |{{Flagicon|ARG}} Termas de Rio Ondas |{{Flagicon|ARG}} [[San Salvador de Chuchujus]] |663 |314 |{{Flagicon|ARG}} K. Benavides |{{Flagicon|South Africa}} B. Baragwanath |663 |314 |{{Flagicon|FRA}} S. Loeb |663 |314 |{{Flagicon|CZE}} M. Kolomy |- !4^M |sausio 6 |{{Flagicon|ARG}} San Salvador de Chuchujus |{{Flagicon|ARG}} San Salvador de Chuchujus |629 |429 |{{Flagicon|POR}} P. Gonçalves |{{flagicon|ARG}} M. Patronelli |629 |429 |{{flagicon|FRA}} S. Peterhansel |619 |418 |{{Flagicon|NED}} H. Stacey |- !5 |sausio 7 |{{Flagicon|ARG}} San Salvador de Chuchujus |{{Flagicon|BOL}} [[Ujūnis]] |624 |327 |{{Flagicon|AUS}} T. Price |{{Flagicon|PER}} A. Hernández |624 |327 |{{Flagicon|FRA}} S. Loeb |624 |327 |{{Flagicon|RUS}} E. Nikolaev |- !6 |sausio 8 |{{Flagicon|BOL}} Ujūnis |{{Flagicon|BOL}} Ujūnis |723 |542 |{{Flagicon|AUS}} T. Price |{{Flagicon|ARG}} M. Patronelli |723 |542 |{{flagicon|FRA}} S. Peterhansel |600 |295 |{{Flagicon|NED}} H. Stacey |- !7 |sausio 9 |{{Flagicon|BOL}} Ujūnis |{{Flagicon|ARG}} [[Salta]] |793 |353 |{{Flagicon|FRA}} A. Meo |{{Flagicon|ARG}} A. Bonetto |793 |353 |{{Flagicon|ESP}} C. Sainz |793 |353 |{{Flagicon|RUS}} E. Nikolaev |- ! |sausio 10 |colspan=2 align=center|{{Flagicon|ARG}} Salta |colspan=10 align=center|''Poilsio diena'' |- !8 |sausio 11 |{{Flagicon|ARG}} Salta |{{Flagicon|ARG}} [[Belenas (Argentina)|Belenas]] |766 |393 |{{Flagicon|AUS}} T. Price |{{Flagicon|ARG}} M. Patronelli |766 |393 |{{Flagicon|QAT}} N. Al-Attiyah |766 |393 |{{Flagicon|NED}} G. Rooy |- !9^M* |sausio 12 |{{Flagicon|ARG}} Belenas |{{Flagicon|ARG}} Belenas |436^M |285^M |{{Flagicon|AUS}} T. Price |{{Flagicon|ARG}} P. Copetti |396 |285 |{{Flagicon|ESP}} C. Sainz |396 |285 |{{Flagicon|NED}} G. Rooy |- !10 |sausio 13 |{{Flagicon|ARG}} Belenas |{{Flagicon|ARG}} [[La Riocha]] |561 |278 |{{Flagicon|SVK}} Š. Svitko |{{Flagicon|South Africa}} B. Baragwanath |763 |278 |{{flagicon|FRA}} S. Peterhansel |763 |278 |{{Flagicon|NED}} P. Baar |- !11 |sausio 14 |{{Flagicon|ARG}} La Riocha |{{Flagicon|ARG}} [[San Chuanas (Argentina)|San Chuanas]] |712 |431 |{{Flagicon|FRA}} A. Méo |{{Flagicon|ARG}} A. Patronelli |712 |431 |{{Flagicon|QAT}} N. Al-Attiyah |712 |431 |{{Flagicon|RUS}} E. Nikolaev |- !12 |sausio 15 |{{Flagicon|ARG}} San Chuanas |{{Flagicon|ARG}} Vilja Karlos Pasas |931 |481 |{{Flagicon|POR}} H. Rodrigues |{{Flagicon|ARG}} M. Patronelli |866 |267 |{{Flagicon|FIN}} M. Hirvonen |866 |267 |{{Flagicon|NED}} P. Versluis |- !13 |sausio 16 |{{Flagicon|ARG}} Vilja Karlos Pasas |{{Flagicon|ARG}} Rosarijas |699 |180 |{{Flagicon|CHI}} P. Quintanilla |{{Flagicon|South Africa}} B. Baragwanath |699 |180 |{{Flagicon|FRA}} S. Loeb |699 |180 |{{Flagicon|NED}} H. Stacey |- |} '''Pastabos''': * M: Maratono etapas (be serviso pagalbos). * M*: Maratono etapas tik motociklams ir keturračiams. * Prologas atšauktas po avarijos, sunkvežimiai nevažiavo. * 1 etapas atšauktas dėl blogo oro. * 2 etapas sutrumpintas dėl blogo oro. {{Išnašos|group="N"}} == Galutinė įskaita == === Motociklai === {|class="wikitable" !Vieta!!Nr.!!Lenktynininkas!!Moticiklas!!Komanda!!Laikas!!Atsilikimas |- |align=center| '''1'''||align=center| 3||{{flagicon|AUS}} [[Toby Price]]||[[KTM]]||[[Red Bull]] KTM Factory Racing||48:09:15|| |- |align=center| '''2'''||align=center| 5||{{flagicon|SVK}} [[Štefan Svitko]]||KTM||Slovnaft Team||48:48:56||+ 39:41 |- |align=center| '''3'''||align=center| 4||{{flagicon|CHL}} [[Pablo Quintanilla]]||[[Husqvarna Motorcycles|Husqvarna]]||[[Rockstar Energy]] Husqvarna Factory Team||48:58:03||+ 48:48 |- |align=center| '''4'''||align=center| 47||{{flagicon|ARG}} [[Kevin Benavides]]||[[Honda]]||Honda South America Rally Team||49:04:02||+ 54:47 |- |align=center| '''5'''||align=center| 7||{{flagicon|POR}} [[Hélder Rodrigues]]||[[Yamaha]]||Yamalube Yamaha Official Rally Team||49:04:59||+ 55:44 |- |align=center| '''6'''||align=center| 42||{{flagicon|FRA}} [[Adrien van Beveren]]||Yamaha||Yamalube Yamaha Junior Rally Team||49:55:44||+ 1:46:29 |- |align=center| '''7'''||align=center| 49||{{flagicon|FRA}} [[Antoine Méo]]||KTM||Red Bull KTM Factory Team||50:06:02||+ 1:56:47 |- |align=center| '''8'''||align=center| 23||{{flagicon|ESP}} [[Gerard Farrés]]||KTM||Himoinsa Racing Team||50:10:15||+ 2:01:00 |- |align=center| '''9'''||align=center| 48||{{flagicon|USA}} [[Ricky Brabec]]||Honda||Team [[Honda Racing Corporation|HRC]]||50:20:42||+ 2:11:27 |- |align=center| '''10'''||align=center| 45||{{flagicon|ESP}} [[Armand Monléon]]||KTM||KTM Warsaw Rally Team||51:37:04||+ 3:27:49 |- |} === Keturračiai === {|class="wikitable" !Vieta!!Nr.!!Lenktynininkas!!Komanda!!Laikas!!Atsilikimas |- |align=center| '''1'''||252||{{flagicon|ARG}} [[Marcos Patronelli]]||[[Yamaha Motor Company|Yamaha]]||58:47:41|| |- |align=center| '''2'''||253||{{flagicon|ARG}} [[Alejandro Patronelli]]||Yamaha||58:53:04||+ 5:23 |- |align=center| '''3'''||274||{{flagicon|South Africa}} [[Brian Baragwanath]]||Yamaha||60:29:34||+ 1:41:53 |- |align=center| '''4'''||264||{{flagicon|RUS}} [[Sergei Karyakin]]||Yamaha||60:32:06||+ 1:44:25 |- |align=center| '''5'''||254||{{flagicon|ARG}} [[Jeremías González]]||Yamaha||60:49:49||+ 2:02:08 |- |align=center| '''6'''||257||{{flagicon|PAR}} [[Nelson Sanabria]]||Yamaha||63:05:40||+ 4:17:59 |- |align=center| '''7'''||256||{{flagicon|BOL}} [[Walter Nostiglia]]||[[Honda]]||63:13:51||+ 4:26:10 |- |align=center| '''8'''||265||{{flagicon|PER}} [[Alexis Hernández]]||Yamaha||65:21:25||+ 6:33:44 |- |align=center| '''9'''||266||{{flagicon|CHL}} [[Sebastián Palma]]||Yamaha||67:03:14||+ 8:15:33 |- |align=center| '''10'''||263||{{flagicon|ARG}} [[Santiago Hansen]]||Yamaha||67:29:04||+ 8:41:23 |- |} === Automobiliai === {|class="wikitable" !Vieta!!Nr.!!Lenktynininkas!!Šturmanas!!Automobilis!!Komanda!!Laikas!!Atsilikimas |- |align=center| '''1'''||302||{{flagicon|FRA}} [[Stéphane Peterhansel]]||{{flagicon|FRA}} [[Jean-Paul Cottret]]||[[Peugeot]]||Team [[Peugeot]] [[Total S.A.|Total]]||45:22:10|| |- |align=center| '''2'''||300||{{flagicon|QAT}} [[Nasser Al-Attiyah]]||{{flagicon|FRA}} [[Mathieu Baumel]]||[[Mini]]||[[Axion]] X-Raid Team||45:57:08||+ 34:58 |- |align=center| '''3'''||301||{{flagicon|South Africa}} [[Giniel de Villiers]]||{{flagicon|GER}} [[Dirk von Zitzewitz]]||[[Toyota]]||Toyota Gazoo South Africa||46:24:57||+ 1:02:47 |- |align=center| '''4'''||315||{{flagicon|FIN}} [[Mikko Hirvonen]]||{{flagicon|FRA}} [[Michel Périn]]||[[Mini]]||Axion X-Raid Team||46:27:28||+ 1:05:18 |- |align=center| '''5'''||319||{{flagicon|South Africa}} [[Leeroy Poulter]]||{{flagicon|South Africa}} Robert Howie||[[Toyota]]||Toyota Gazoo South Africa||46:52:53||+ 1:30:43 |- |align=center| '''6'''||304||{{flagicon|ESP}} [[Nani Roma]]||{{flagicon|ESP}} [[Àlex Haro]]||[[Mini]]||Axion X-Raid Team||47:03:16||+ 1:41:06 |- |align=center| '''7'''||321||{{flagicon|FRA}} [[Cyril Despres]]||{{flagicon|FRA}} [[David Castera]]||[[Peugeot]]||Team Peugeot Total||47:11:14||+ 1:49:04 |- |align=center| '''8'''||307||{{flagicon|RUS}} [[Vladimir Vasilyev]]||{{flagicon|RUS}} [[Konstantin Zhiltsov]]||[[Toyota]]||G-Energy Team||47:23:55||+ 2:01:45 |- |align=center| '''9'''||314||{{flagicon|FRA}} [[Sébastien Loeb]]||{{flagicon|MCO}} [[Daniel Elena]]||[[Peugeot]]||Team Peugeot Total||47:44:19||+ 2:22:09 |- |align=center| '''10'''||323||{{flagicon|GBR}} [[Harry Hunt]]||{{flagicon|GER}} [[Andreas Schulz]]||[[Mini]]||All 4 Racing Team||48:33:40||+ 3:11:30 |- !colspan="8"|... |- |align=center| '''26'''||333||{{flagicon|LTU}} [[Benediktas Vanagas]]||{{flagicon|POL}} [[Sebastian Rozwadowski]]||[[Toyota]]||General Financing − Autopaslauga||56:20:24||+ 10:58:14 |- |align=center| '''27'''||366||{{flagicon|LTU}} [[Antanas Juknevičius]]||{{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Slapšys]]||[[Toyota]]||Edas Racing||59:45:20||+ 14:23:10 |- |align=center| '''71'''||390||{{flagicon|LTU}} [[Vaidotas Žala]]||{{flagicon|LTU}} [[Saulius Jurgelėnas]]||[[Seat]]||Bee Dakar||62:32:56||+ 33:53:32 |- |} === Sunkvežimiai === {|class="wikitable" !Vieta!!Nr.!!Lenktynininkas!!Šturmanai!!Sunkvežimis!!Komanda!!Laikas!!Atsilikimas |- |align=center| '''1'''||501||{{flagicon|NED}} [[Gerard de Rooy]]||{{flagicon|ESP}} [[Moi Torrallardona]]<br />{{flagicon|POL}} [[Darek Rodewald]]||[[Iveco]]||[[Petronas]] Team de Rooy Iveco||44:42:03|| |- |align=center| '''2'''||500||{{flagicon|RUS}} [[Ayrat Mardeev]]||{{flagicon|RUS}} [[Aydar Belyaev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Dmitriy Svistunov]]||[[Kamaz]]||[[KamAZ-Master|Kamaz-Master]]||45:52:30||+ 1:10:27 |- |align=center| '''3'''||514||{{flagicon|ARG}} [[Federico Villagra]]||{{flagicon|ARG}} [[Jorge Pérez Companc]]<br />{{flagicon|ARG}} [[Andrés Memi]]||Iveco||La Gloriesa Team de Rooy Iveco||46:22:58||+ 1:40:55 |- |align=center| '''4'''||506||{{flagicon|NED}} [[Hans Stacey]]||{{flagicon|BEL}} [[Serge Bruynkens]]<br />{{flagicon|BEL}} [[Jan van der Vaet]]||[[MAN SE|MAN]]||Eurol/Veka MAN Rally Team||47:05:04||+ 2:23:01 |- |align=center| '''5'''||516||{{flagicon|NED}} [[Ton van Genugten]]||{{flagicon|NED}} [[Anton van Limpt]]<br />{{flagicon|NED}} [[Peter van Eerd]]||Iveco||Petronas Team de Rooy Iveco||47:13:02||+ 2:30:59 |- |align=center| '''6'''||529||{{flagicon|NED}} [[Pascal de Baar]]||{{flagicon|NED}} [[Martin Roesink]]<br />{{flagicon|NED}} [[Wouter de Graaf]]||[[Renault]]||Mammoet Rallysport||47:46:10||+ 3:04:07 |- |align=center| '''7'''||502||{{flagicon|RUS}} [[Eduard Nikolaev]]||{{flagicon|RUS}} [[Evgeny Yakovlev]]<br />{{flagicon|RUS}} [[Vladimir Rybakov]]||Kamaz||Kamaz-Master||48:21:26||+ 3:39:23 |- |align=center| '''8'''||533||{{flagicon|CZE}} [[Jaroslav Valtr]]||{{flagicon|CZE}} [[Josef Kalina]]<br />{{flagicon|CZE}} [[Jiří Štross]]||[[Tatra]]||Tatra Buggyra Racing||48:36:33||+ 3:54:30 |- |align=center| '''9'''||510||{{flagicon|NED}} [[Pieter Versluis]]||{{flagicon|NED}} [[Marcel Pronk]]<br />{{flagicon|GER}} [[Artur Klein]]||MAN||Eurol/Veka MAN Rally Team||48:39:55||+ 3:57:52 |- |align=center| '''10'''||518||{{flagicon|ESP}} [[Pep Vila]]||{{flagicon|ESP}} [[Xavi Colomé]]<br />{{flagicon|ESP}} [[Marc Torres]]||Iveco||Petronas Team de Rooy Iveco||49:37:07||+ 4:55:04 |- |} == Incidentai ir avarijos == * Pirmąją dieną vykęs lenktynių prologas buvo atšauktas po to, kai [[Kinija|kinės]] Guo Meiling vairuojamas Mini automobilis įsirėžė į žiūrovus. 11 iš jų buvo sužeisti.<ref>[http://www.motorsport.com/dakar/news/11-spectators-injured-in-dakar-prologue-accident-665642/ 11 spectators injured in Dakar prologue accident] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160106062141/http://www.motorsport.com/dakar/news/11-spectators-injured-in-dakar-prologue-accident-665642/ |date=2016-01-06 }}</ref> * Pirmasis greičio ruožas dėl stiprių liūčių buvo visiškai atšauktas.<ref>[http://www.motorsport.com/dakar/news/dakar-stage-1-cancelled-due-to-poor-weather-665674/ Dakar Stage 1 cancelled due to poor weather] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160106080440/http://www.motorsport.com/dakar/news/dakar-stage-1-cancelled-due-to-poor-weather-665674/ |date=2016-01-06 }}</ref> * Sausio 9 d. greičio etape šalia Ujunio miesto Mitsubishi automobilis, vairuojamas Lionel Baud, partrenkė 63 metų žiūrovą, kuris žuvo vietoje.<ref>[http://www.abc.net.au/news/2016-01-10/spectator-killed-during-dakar-rally-in-bolivia/7079044 Dakar Rally spectator killed during seventh stage after being hit by Lionel Baud’s Mitsubishi]</ref> * Sausio 12 d. Argentinoje įvyko avarija, vietinis gyventojas, netoli Kordobos miesto, atsitrenkė į Dakaro ralio komandos serviso sunkvežimį gabenusį Lionel Baud automobilį. Nelaimės metu vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti.<ref>http://www.motorsport.com/dakar/news/dakar-hit-by-second-fatality-in-cordoba-traffic-accident-667337/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160116232557/http://www.motorsport.com/dakar/news/dakar-hit-by-second-fatality-in-cordoba-traffic-accident-667337/ |date=2016-01-16 }}</ref> == Nuorodos == * [https://www.dakar.com/index_DAKus.html Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Dakaro raliai}} [[Kategorija:2016 sporte]] [[Kategorija:Dakaro ralis pagal metus]] [[Kategorija:Argentinos sporto varžybos]] [[Kategorija:Bolivijos sporto varžybos]] [[Kategorija:Peru sporto varžybos]] bdm3oljbc2oen6ga4rvs984o7wvk490 0 481344 7956536 7955681 2026-11-01T15:15:25Z Д.Ильин 75718 7956536 wikitext text/x-wiki {| class=wikitable align=right width=200 |- valign=top |[[Vaizdas:Uniform_polyhedron-53-t012.svg|200x200px]]<br />Nupjautinis ikosidodekaedras, turintis 120 viršūnių, yra didžiausias Archimedo briaunainis. |} '''Archimedo briaunainiai''' – labai simetriški pustaisyklingiai iškilieji briaunainiai, sudaryti iš dviejų ar daugiau rūšių [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingųjų daugiakampių]], kurie susieina identiškose viršūnėse. Jie skiriasi nuo [[Platono kūnas|Platono kūnų]] tuo, kad pastaruosius sudaro išimtinai vienodi ir tarpusavyje lygūs daugiakampiai, susieinantys į vienodas viršūnes, o nuo [[Džonsono kūnas|Džonsono kūnų]] tuo, kad šių sienas sudarantys taisyklingi daugiakampiai sudaro nevienodas viršūnes.<span class="cx-segment" data-segmentid="21"></span> Sąvoka ''vienodos viršūnės'' paprastai reiškia, kad bet kurioms dviem viršūnėms galima pritaikyti [[Izometrija|izometrinę]] transformaciją, tinkančią visai figūrai, kad vieną viršūnę sutapdintume su kita. Kartais pasitenkinama reikalavimu, kad sienos susieinančios vienoje viršūnėje būtų izometriškai susijusios su sienomis, kurios susieina kitoje. Šis apibrėžimų skirtumas ypač svarbus, kai kalbama apie pseudorombinį kuboktaedrą: tai unikalus iškilas briaunainis, kurio taisyklingi sienų daugiakampiai vienodu būdu susieina kiekvienoje viršūnėje, bet jis neturi globalios simetrijos, pagal kurią kiekvieną viršūnę būtų galima sutapdinti su kitomis. Remdamasis šiuo faktu, Branko Grünbaumas pasiūlė (2009 m.) terminologiškai skirti šias dvi briaunainių šeimas ir Archimedo briaunainius apibrėžti kaip kiekvienoje viršūnėje turinčius vienodą viršūnės planą (įskaitant ir pseudorombinį kuboktaedrą), o tolygiuosius briaunainius apibrėžti kaip turinčius simetriškas viršūnes (vadinasi, neapimančius pseudorombinio kuboktaedro). <span class="cx-segment" data-segmentid="31"></span> [[Prizmė (geometrija)|Prizmės]] ir [[antiprizmė]]s, kurių [[simetrijos grupė]]s yra dvisienės, bendru atveju nelaikomos Archimedo briaunainiais, nors jos ir atitinka tik ką pateiktą apibrėžimą. Taikant tokį apribojimą, turime tik baigtinę aibę Archimedo kūnų. Visus juos (išskyrus pseudorombinį kuboktaedrą), taikant [[Vithofo konstrukcija|Vithofo konstrukcijas]] (''Wythoff constructions''), galima sukurti iš Platono kūnų, kuriems būdinga tetraedrinė, oktaedrinė ir ikosaedrinė simetrija.<span class="cx-segment" data-segmentid="43"></span> == Pavadinimo kilmė == Šie briaunainiai pavadinti [[Archimedas|Archimedo]] vardu, kuris aprašė juos savo dabar jau prarastame veikale. Bet šį veikalą cituoja Papus Aleksandriškis, kuris teigia, kad Archimedas nurodė 13 briaunainių.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> Renesanso periodu menininkai ir matematikai labai vertino ''grynas formas'' ir jas tyrinėjo bei atrado iš naujo. Šias paieškas beveik galutinai užbaigė [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]]<ref>Field J., Rediscovering the Archimedean Polyhedra: Piero della Francesca, Luca Pacioli, Leonardo da Vinci, Albrecht Dürer, Daniele Barbaro, and Johannes Kepler, ''Archive for History of Exact Sciences'', '''50''', 1997, 227</ref>, kuris apibrėžė prizmes, antiprizmes ir neiškilius briaunainius vėliau imtus vadinti [[Keplerio-Puanso biriaunainis|Keplerio-Puanso biriaunainiais]]. Kepleris, tikėtina, atrado ir prailgintą kvadratinį girobikupolą (pseudorombinį kuboktaedrą): bent vieną kartą jis tikrai paminėjo, kad yra 14 Archimedo briaunainių. Deja, jo pateiktuose sąrašuose yra tik 13 tolygių briaunainių, o pirmą aikvaizdų liudijimą apie pseudorombinį kuboktaedrą sutinkame 1905 metais, Dunkano Somervilio (''Duncan Sommerville'') darbe.<ref name="g09">[[Archimedo kūnas#CITEREFGr.C3.BCnbaum2009|Grünbaum (2009]]<span>)</span>.</ref> == Klasifikacija == Iš viso yra: 13 Archimedo briaunainių (pagal moderniausią apibrėžimą neįtraukiant pseudorombinio kuboktaedro, arba pailgo stačiakampio girobikupolo, kaip jis neretai vadinamas); 15 Archimedo briaunainių, jei dviejų enantiamorfiškų briaunainių veidrodinius atspindžius laikysime skirtingais kūnais. Lentelės ''viršūnės plano'' langelyje įrašytos skaitinės reikšmės rodo, kokio tipo taisyklingi daugiakampiai susieina šioje viršūnėje. Pavyzdžiui, ''viršūnės plano ''skaitinės reikšmės (4,6,8) reiškia, kad viršūnėje susieina kvadratas, šešiakampis ir aštuoniakampis (daugiakampiai surašomi pagal laikrodžio rodyklę). {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" ! Pavadinimas<br /> (Alternatyvus pavad.) !Schläfli<br /> Coxeter ! Skaidrus ! Tankus ! Išklotinė ! Viršūnės<br /> planas ! colspan="2" | Sienos ! Briaunos ! Viršūnės ! Taškinės<br /> simetr. grupė |- | nupjautinis tetraedras |{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:Truncatedtetrahedron.svg|50x50px|Truncated tetrahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedtetrahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.6.6<br />[[Vaizdas:Truncated_tetrahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 8 | 4 trikampiai<br /> 4 šešiakampiai | 18 | 12 | T_d |- | kuboktaedras<br /> (rombtetratetraedras) |r{4,3} or rr{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:cuboctahedron.svg|50px|Cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:cuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Cuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Cuboctahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.4.3.4<br />[[Vaizdas:Cuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 8 trikampiai<br /> 6 kvadratai | 24 | 12 | O_h |- | nupjautinis kubas |t{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedhexahedron.svg|50px|Truncated hexahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedhexahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_hexahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_hexahedron_flat.svg|81x81px]] | 3.8.8<br /> [[Vaizdas:Truncated_cube_vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 8 trikampiai<br /> 6 aštuoniakampiai | 36 | 24 | O_h |- | nupjautinis oktaedras<br /> (nupjautinis tetratetraedras) |t{3,4} or tr{3,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] or [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedoctahedron.svg|50px|Truncated octahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedoctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_octahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_octahedron_flat.png|60x60px]] | 4.6.6<br /> [[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50x50px]] | 14 | 6 kvadratai<br /> 8 šešiakampiai | 36 | 24 | O_h |- | rombinis kuboktaedras<br /> (mažasis rombinis kuboktaedras) |rr{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:rhombicuboctahedron.jpg|50px|Rhombicuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Rhombicuboctahedron_flat.png|60x60px]] | 3.4.4.4<br /> [[Vaizdas:Small_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 26 |8 trikampiai<br /> 18 kvadratų | 48 | 24 | O_h |- | nupjautinis kuboktaedras<br /> (didysis rombinis kuboktaedras) |tr{4,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedcuboctahedron.jpg|50px|Truncated cuboctahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedcuboctahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_cuboctahedron_flat.svg|60x60px]] | 4.6.8<br /> [[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 26 | 12 kvadratų<br /> 8 šešiakampiai<br /> 6 aštuoniakampiai | 72 | 48 | O_h |- | nusklembtas ({{en|snub}}) kubas<br /> (nusklembtas kuboktaedras) |sr{4,3}<br />[[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_4.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]] | [[Vaizdas:snubhexahedronccw.jpg|50px|Snub hexahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubhexahedronccw.gif|Animacija]]) | [[Vaizdas:Snub_hexahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Snub_cube_flat.svg|60x60px]] | 3.3.3.3.4<br /> [[Vaizdas:Snub_cube_vertfig.svg|50x50px]] | 38 |32 trikampiai<br /> 6 kvadratai | 60 | 24 | O |- | ikosidodekaedras |r{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:icosidodecahedron.jpg|50px|Icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:icosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Icosidodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.5.3.5<br /> [[Vaizdas:Icosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 | 20 trikampių<br /> 12 penkiakampių | 60 | 30 | I_h |- | nupjautinis dodekaedras |t{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncateddodecahedron.jpg|50px|Truncated dodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncateddodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_flat.png|60x60px]] | 3.10.10<br /> [[Vaizdas:Truncated_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 |20 trikampių<br /> 12 dešimtkampių | 90 | 60 | I_h |- | nupjautinis ikosaedras |t{3,5}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedicosahedron.svg|50px|Truncated icosahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Truncated_icosahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_flat-2.svg|60x60px]] | 5.6.6<br /> [[Vaizdas:Truncated_icosahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 32 | 12 penkiakampių<br /> 20 šešiakampių | 90 | 60 | I_h |- | rombinis ikosidodekaedras<br /> (mažasis rombinis ikosidodekaedras) |rr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:rhombicosidodecahedron.jpg|50px|Rhombicosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:rhombicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Rhombicosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.4.5.4<br /> [[Vaizdas:Small_rhombicosidodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 62 | 20 trikampiai<br /> 30 kvadratų<br /> 12 penkiakampių | 120 | 60 | I_h |- | nupjautinis ikosidodekaedras<br /> (didysis rombinis ikosidodekaedras) |tr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_1.png|link=]] | [[Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.jpg|50px|Truncated icosidodecahedron]]<br /><small>([[:Vaizdas:truncatedicosidodecahedron.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron.png|60px]] | [[Vaizdas:Truncated_icosidodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 4.6.10<br /> [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|56x56px]] | 62 |30 kvadratų<br /> 20 šešiakampių<br /> 12 dešimtkampių | 180 | 120 | I_h |- | nusklembtas dodekaedras<br /> (nusklembtas ikosidodekaedras) |sr{5,3}<br /> [[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel 5.svg|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]][[Vaizdas:CDel_3.png|link=]][[Vaizdas:CDel_node_h.png|link=]] | [[Vaizdas:snubdodecahedronccw.jpg|50px|Snub dodecahedron (Ccw)]]<br /><small>([[:Vaizdas:snubdodecahedronccw.gif|Animacija]])</small> | [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_ccw.png|60x60px]] | [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_flat.svg|60x60px]] | 3.3.3.3.5<br /> [[Vaizdas:Snub_dodecahedron_vertfig.svg|50x50px]] | 92 | 80 trikampių<br /> 12 penkiakampių | 150 | 60 | I |} Pagal kai kuriuos pustaisyklingių briaunainių apibrėžimus, į šią šeimą įtraukiamas dar vienas briaunainis, pseudorombinio kuboktaedro, arba dar kitaip vadinamas pailgas stačiakampis girobikupolas.<ref>[[Archimedo kūnas#CITEREFMalkevitch1988|Malkevitch (1988]]<span>)</span>, p.&nbsp;85</ref> == Savybės == Archimedo kūnų viršūnių skaičius apskaičiuojamas 720° dalijant iš viršūnės [[Defektas (geometrija)|kampo defekto]]. Kuboktaedras ir ikosidodekaedas yra [[izotoksas|izotoksai]] (turi viebodas briaunas) ir priskiriami [[Kvazitaisyklingis briaunainis|kvazitaisyklingiams]] briaunainiams. Archimedo kūnų [[dualus briaunainis|dualai]] yra vadinami [[Katalano kūnas|Katalano]] kūnais. Kartu su [[bipiramidė]]mis ir [[trapecoedras|trapecoedrais]], jie yra tokie [[izoedra|izoedrai]], kurie turi taisyklingas viršūnes. === Chirališkumas === Nusklembtas ({{en|snub}}) kubas ir nusklembtas dodekaedras yra ''[[chirališkumas|chirališki]]'', nes jie būna kairinės ir dešininės formos, todėl kūno trimatis pavidalas nesutampa su jo veidrodiniu atspindžiu. Kūno savybė turėti kairinę ir dešininę formą vadinama enantiomorfizmu, o patys kūnai gali būti vadinami enantiomorfais. Taigi minėtos dvi figūros (nusklembtas kubas ir nusklembtas dodekaedras) yra enantiomorfinės, arba tiesiog, '''enantiomorfai'''. == Archimedo kūnų konstravimas == : ''Taip pat skaitykite – [[Tolygusis briaunainis]], [[Konvėjaus briaunainio formulė]].'' [[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|300px|Archimedo kūnus galima konstruoti naudojant Vithofo [[Vithofo briaunainių konstravimo būdas|konstravimo schemos pakopas]].]] Tarp atskirų Archimedo ir Platono kūnų egzistuoja sąryšiai, kuriuos galima aptikti, taikant bendras jų konstravimo pakopas. Pradžioje [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|nupjauname]] [[Platono kūnas|Platono kūnų]] viršūnes. Kad būtų išlaikoma simetrija, pjovimo plokštuma turi būti statmena tiesei, jungiančiai viršūnę su briaunainio centru (visos viršūnės nupjaunamos vienodai). Pagal tai, kiek nupjaunama (žr. lentelę žemiau), susidaro įvairūs Platono ir Archimedo kūnai (taip pat, ir kitokie „tarpiniai“ briaunainiai). [[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] ir [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|kanteliacija]] ({{en|cantellation}}) yra tokios operacijos, kai briaunainio sienos tolinamos nuo jo centro (visos sienos vienodu atstumu, kad nebūtų pažeista Platono kūno simetrija) ir išgaubiant iš jų iškilus kupolus. Tempimas su pasukimu reiškia, kad sienos dar ir pasukamos, taip prie briaunų besišliejantys stačiakampiai palaipsniui virsta trikampiais. Paskutinė čia taikoma konstravimo pakopa – nupjauti kartu viršūnes ir briaunas. Kai tempimo metu nekeičiami pradiniai sienų matmenys (sienos tiesiog tolinamos viena nuo briaunainio centro), tokį tempimą galima laikyti nupjovimu, kai kartu pjaunamos viršūnės ir briaunos, išlaikant tam tikrą proporciją tarp kampo ir briaunų pokyčio. {{-}} {| class="wikitable" |+ Archimedo kūnų konstravimas !colspan=2|Simetrija ![[Tetraedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|120px]] !colspan=2|[[Oktaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|120px]] !colspan=2|[[Ikosaedrinė simetrija]]<BR />[[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|120px]] |- ! Pradinis kūnas<BR />Operacija||Simbolis<BR />{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node}} ! [[Tetraedras]]<BR />{3,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] || [[Kubas]]<BR />{4,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || [[Oktaedras]]<BR />{3,4}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || [[Dodekaedras]]<BR />{5,3}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] || [[Taisyklingas ikosaedras|Ikosaedras]]<BR />{3,5}<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjovimas]] (t)||t{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} | [[Tetraedras|nupjautinis tetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] || [[kubas|nupjautinis kubas]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|50px]] || [[oktaedras|nupjautinis oktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|50px]] || [[dodekaedras|nupjautinis dodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] || [[ikosaedras|nupjautinis ikosaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikavimas]] (r)<BR />Konvėjaus<ref>Šiems Conway’aus įvestiems angliškiems terminams nepavyksta rasti terminologinių lietuviškų atitikmenų (tikrinta 2015 m.); angliškai žr.[https://en.wikipedia.org/wiki/Conway_polyhedron_notation]</ref>: Ambo (a)||r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node}} | [[tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] ||colspan=2| [[ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Dvigubas nupjovimas]] (2t)<BR />Konvėjaus: Dual kis (dk)||2t{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} | nupjautinis tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] || nupjautinis oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|50px]] || nupjautinis kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|50px]] || nupjautinis ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] || nupjautinis dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Dvigubas rektifikavimas]] (2r)<BR />[[Dualus briaunainis|Dualas]] (d)||2r{p, q}<BR />{{CDD|node|p|node|q|node_1}} | tetraedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]]|| oktaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] || kubas<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] || ikosaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] || dodekaedras<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] |- align=center ! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Pailgėjimas|Pailgėjimas]] (e)||rr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}} | [[rombinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] ||colspan=2| [[rombinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] || colspan=2|[[rombinis ikosidodekaedras]] <BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|50px]] |- align=center ! Nusklembimas ir rektifikavimas (sr)<BR />[[Briaunainio formos virsmas#Nusklembimas|Nusklembtas]] (s)||sr{p, q}<BR />{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}} | [[nusklembtas tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nusklembtas ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.svg|50px]] |- align=center ! Kanteliacija su nupjovimu (tr)<BR />Konvėjaus: Bevel (b)||tr{p, q}<BR />{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}} | [[nupjautinis tetratetraedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis kuboktaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|50px]] ||colspan=2| [[nupjautinis ikosidodekaedras]]<BR />[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.svg|50px]] |} Atkreipkite dėmesį į dualumą tarp kubo ir oktaedro bei tarp dodekaedro ir ikosaedro. O taip pat į tai, kad tetraedrinę simetriją turi tik vienas Archimedo kūnas, iš dalies dėl to, kad tetraedras yra dualus pats sau. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jayatilake|first=Udaya|title=Calculations on face and vertex regular polyhedra|url=https://archive.org/details/sim_mathematical-gazette_2005-03_89_514/page/76|journal=Mathematical Gazette|date=2005 m. kovo mėn.|volume=89|issue=514|pages=76–81}} *{{citation | last = Grünbaum | first = Branko | doi = 10.4171/EM/120 | issue = 3 | journal = Elemente der Mathematik | mr = 2520469 | pages = 89–101 | title = An enduring error | volume = 64 | year = 2009| doi-access = free }}. Reprinted in {{citation|title=The Best Writing on Mathematics 2010|editor-first=Mircea|editor-last=Pitici|publisher=Princeton University Press|year=2011|pages=18–31}}. * {{cite book | author= Williams, Robert | year= 1979| title= The Geometrical Foundation of Natural Structure: A Source Book of Design | url= https://archive.org/details/geometricalfound00will | publisher= Dover Publications, Inc. | location= | isbn= 0-486-23729-X }} * {{citation | last = Malkevitch | first = Joseph | contribution = Milestones in the history of polyhedra | pages = 80–92 | title = Shaping Space: A Polyhedral Approach | year = 1988 | editor1-last = Senechal | editor1-first = M. | editor2-last = Fleck | editor2-first = G. | publisher = Birkh&auml;user | location = Boston }}. * {{cite book | author= Pugh, Anthony | year= 1976 | title= Polyhedra: A visual approach | publisher= University of California Press Berkeley | location= California | isbn= 0-520-03056-7 }} 2 skyrius [[Kategorija:Briaunainiai]] qg6u41bcdawy7ekd4nri6vc346i63yt 0 482512 7956657 7910822 2026-11-01T21:30:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956657 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="margin: 0 0 0.5em 1em; border: 1px solid darkgray; width: 320px; float: right" | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|55px|left|border]] | style="text-align: center;" | '''[[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] santykiai''' | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Ukraine.svg|55px|right|border]] |- | colspan="3" style="text-align: center;" | [[Vaizdas:Lithuania_Ukraine_Locator.png|310px|center]]<br /><small>Ukraina (oranžinė) ir Lietuva (žalia) pasaulio žemėlapyje</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Pagrindinės datos:'''</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuvos pripažinimas ''de jure'': [[1991]] m. [[rugpjūčio 26]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Ukrainos pripažinimas ''de jure'': [[1991]] m. [[gruodžio 4]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Diplomatinių santykių užmezgimas: [[1991]] m. [[gruodžio 12]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Prekybos apimtys (2021):'''<ref>[http://urm.lt/default/lt/ukraina-lietuva Ukraina, Dvišalė prekyba (2019)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211201205104/https://www.urm.lt/default/lt/ukraina-lietuva |date=2021-12-01 }}, LR Užsienio reikalų ministerija</ref></small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuva → Ukraina: 1,31 mlrd. eur.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Ukraina → Lietuva: 444,9 mln. eur.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Turistų srautai:'''</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Ukraina → Lietuva (2021): 44 183<ref name="URM_prekyba">{{cite web|url=https://www.urm.lt/default/lt/ukraina-lietuva|title=Ukraina|accessdate=2022-08-24|publisher=[[Lietuvos užsienio reikalų ministerija]]|archive-date=2022-03-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220302081755/https://urm.lt/default/lt/ukraina-lietuva|url-status=dead}}</ref></small> |- |} '''Lietuvos ir Ukrainos santykiai''' – dvišaliai [[tarptautiniai santykiai]] tarp [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]]. Diplomatiniai santykiai tarp valstybių oficialiai užmegzti [[1991]] m. [[gruodžio 12]] d., netrukus po to, kai Lietuva pripažino Ukrainos nepriklausomybę ([[1991]] m. [[gruodžio 3]] d.), tačiau kontaktai su dabartinės Ukrainos protėviais siekia [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] laikus. Abi šalys yra [[JTO]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38808&p_k=1 Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė]</ref>, taip pat kurį laiką veikė Ukrainos valdžios reformas remianti laikinoji parlamentinė grupė ''Pro-Ukraine''.<ref>[http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=170194 TS-LKD frakcijos pranešimas: Seime įsteigta laikinoji „Pro–Ukraine“ grupė, kuri rūpinsis paramos Ukrainai planų įgyvendinimu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180221035645/http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=170194 |date=2018-02-21 }}</ref> Lietuva savo šalies ambasadą turi [[Kijevas|Kijeve]] ir vieną konsulatą [[Lvovas|Lvove]], tuo tarpu Ukrainos ambasada yra [[Vilnius|Vilniuje]]. Dabartinis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje – [[Petro Bešta]], Lietuvos ambasadorius Ukrainoje – [[Valdemaras Sarapinas]]. Lietuvoje yra įsteigti trys Ukrainos konsulatai – [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Šalčininkai|Šalčininkuose]] ir [[Visaginas|Visagine]]. Ukrainoje savo ruožtu įsteigti keli Lietuvos garbės konsulatai – [[Lvovas|Lvove]] (Lvovo sričiai), [[Mykolajivas|Mykolajive]] (Mykolajivo sričiai), du [[Dnipras|Dnipre]] (vienas [[Dniepropetrovsko sritis|Dniepropetrovsko sričiai]], kitas [[Krymas|Krymui]]), [[Žitomyras|Žitomyre]] (Žytomyro sričiai), [[Chersonas|Chersone]] (Chersono sričiai), [[Užgorodas|Užgorode]] (Užkarpatės sričiai), [[Odesa|Odesoje]] (Odesos sričiai), [[Ivano Frankivskas|Ivano Frankivske]] (Ivano Frankivsko sričiai), [[Charkovas|Charkove]] (Charkovo sričiai), [[Ternopilis|Ternopilyje]] (Ternopilio sričiai), [[Kropivnyckis|Kropivnyckyje]] (Kirovogrado sričiai), [[Sluckas|Slucke]] (Voluinės sričiai), [[Severodoneckas|Severodonecke]] (Luhansko sričiai)<ref>[https://ua.mfa.lt/ua/lt/garbes-konsulai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220126173749/https://ua.mfa.lt/ua/lt/garbes-konsulai |date=2022-01-26 }} Garbės konsulai. [[Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje]]]</ref>. [[2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas|2011 m. gyventojų surašymo]] duomenimis 0,5 proc. visų Lietuvos gyventojų sudarė ukrainiečiai.<ref>[http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/13626 Statistika: 84 proc. Lietuvos gyventojų – lietuviai, didžiausia tautinė mažuma – lenkai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171022115146/http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/13626 |date=2017-10-22 }}</ref> 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 31 790 Ukrainos piliečių<ref name=migracija_2021/>, 2023 m. pradžioje - 94 891 (gausiausia užsienio piliečių grupė Lietuvoje).<ref name=migracija_2022/> Ukrainoje gyvena apie 11 000 lietuvių, tarp jų - 2185 Lietuvos piliečiai<ref name=migracija_2021/>. [[2022 m.]] Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko keliasdešimt tūkstančių karo pabėgėlių, kurių dalis išvyko į kitas Europos šalis arba grįžo į Ukrainą. == Istorija == === Seniausia istorija === Lietuvių ir ukrainiečių ryšiai siekia seniausius laikus ir atspindi abiejų tautų formavimosi istoriją. Yra duomenų, kad 1040 m. [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] didysis kunigaikštis [[Jaroslavas Išmintingasis]] puolė lietuvių genčių žemes ir privertė jas mokėti duoklę. Kijevo Rusiai nusilpus, 1219 m. Lietuvos žemių kunigaikščiai sudarė sutartį su vakarinėse dabartinės Ukrainos žemėse iškilusia [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės kunigaikštyste]], nukreiptą prieš Lenkiją. Nužudyto Lietuvos valdovo Mindaugo sūnus [[Vaišelga]] 1264 m. iškovojo valdžią, remiamas Cholmo kunigaikščio [[Švarnas|Švarno]], o 1267 m. šiam perdavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą. Nuo XIV a. pr. prasidėjo aktyvus [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] politinis ir karinis skverbimasis į pietines žemes, anksčiau priklausiusias Kijevo Rusiai; jau apie 1325 m. Kijevo kunigaikščiu tapo Gedimino brolis [[Teodoras Kijeviškis|Teodoras]]. [[1569 m.]] sudaryta [[Liublino unija]] lėmė ne tik [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] susikūrimą, bet ir didelės dalies dabartinės Ukrainos teritorijos perėjimą [[Lenkijos karalystė|Lenkijos Karalystei]]. Nuo XVIII a. iki [[1917 m.]] didžioji dabartinės Ukrainos dalis, kaip ir Lietuva, priklausė [[Rusijos imperija]]i, o nuo [[1944 m.]] iki [[1991]] m. – [[Tarybų Sąjunga]]i. === Santykiai Rusijos imperijos sudėtyje === [[Vaizdas:GabrysJuozas.jpg|thumb|[[Juozas Gabrys-Paršaitis]], [[Pavergtų tautų sąjunga|Pavergtų tautų sąjungos]] įkūrėjas ir vadovas.]] Lietuvių ir ukrainiečių žemes įjungus į Rusijos imperiją, panašiu metu kilo tautiniai judėjimai ([[lietuvių tautinis sąjūdis]] ir [[ukrainiečių tautinis sąjūdis]]), suformavę moderniąsias lietuvių ir ukrainiečių tautas. 1837–1838 m. Kijeve veikė [[Simonas Konarskis|Simono Konarskio]] įkurtos Lietuvos, [[Lenkija|Lenkijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] ir Ukrainos revoliucionierių draugijos skyrius. Uždarius Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją daug jos profesorių ir studentų 1842 m. perkelta į Kijevo universiteto Medicinos fakultetą,<ref name="Kijeve">[https://www.vle.lt/straipsnis/kijevo-lietuviai/ Kijevo lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]]</ref> kas vėliau pritraukė daugiau studentų iš Lietuvos į Kijevą. [[XIX a.]]–[[XX a.]] pradžioje lietuviai studijavo ir dėstė Ukrainos aukštosiose mokyklose ([[Charkovo universitetas|Charkovo universitete]], [[Kijevo universitetas|Kijevo universitete]], politechnikos, veterinarijos institutuose).<ref name="lietuviai">[https://www.vle.lt/straipsnis/ukrainos-lietuviai/ Ukrainos lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]</ref> Tarp garsiausių studentų iš Lietuvos - [[Antanas Mackevičius (1828)|Antanas Mackevičius]] (studijavo apie 1850 m.), [[Maironis]] (1883–1884 m.), [[Andrius Domaševičius]], [[Alfonsas Moravskis]], [[Vincas Krėvė]], [[Zigmas Gėlė]], [[Juozas Gurauskis]] ir kiti.<ref name="Kijeve"/> XIX a. pab. ėmė kurtis vietinės lietuvių studentų draugijos: 1879 m. Lietuvos ir Lenkijos studentai universitete įkūrė socialistų draugiją, bendravusią su Vilniaus revoliucionieriais ir organizacija ''[[Narodnaja volia]]'', 1887 m. Kijevo universitete veikė lietuvių studentų būrelis.<ref name="Kijeve"/> Po nepasisekusio [[1863 m. sukilimas|1863–1864 sukilimo]] į [[Odesa|Odesą]] buvo atitremta jo dalyvių iš Lietuvos. Kijevo politechnikos institute 1902–1915 m. dėstė [[Povilas Čechavičius]], 1906–1912 m. – [[Pranas Jodelė]].<ref name="Kijeve"/> 1905 m. Rusijos revoliucijos metu lenkų kalbininkas įkūrė Autonomininkų sąjungą ({{ru|Союз автономистов}}), kurioje bendradarbiavo ukrainiečiai ir lietuviai. Taipogi [[1912 m.]] [[Juozas Gabrys-Paršaitis]] Paryžiuje įkūrė [[Pavergtų tautų sąjunga|Pavergtų tautų sąjungą]], kuri koncentravosi ties ukrainiečių ir lietuvių padėtimi. [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. surašymo]] duomenimis, Ukrainoje gyveno 1684 lietuviai, tačiau jų skaičius smarkiai išaugo per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], kai Ukrainos miestuose apsigyveno tūkstančiai lietuvių karo pabėgėlių, veikė [[Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti|Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti]] skyriai.<ref name="lietuviai"/> 1917 metais karo pabėgėliai iš Lietuvos Kijeve įkūrė Lietuvių tautos taryba, 1917 m. balandžio mėn. čia surengtas lietuvių karių suvažiavimas. 1917 m. rugsėjo mėnesį Kijevo lietuviai dalyvavo Rusijos tautų atstovų kongrese.<ref name="Kijeve"/> === Santykiai tarpukariu === [[Vaizdas:E._Konovalecas,_Kaunas.JPG|thumb|Atminimo lenta [[Kaunas|Kaune]], skirta Jevhenui Konovaleciui.]] Lietuvai ir Ukrainai sukūrus nepriklausomas valstybes Ukrainoje gyveno daugiau nei 15 500 lietuvių. Ukrainą užėmus bolševikams dauguma jų išvyko į nepriklausomą Lietuvą.<ref name="lietuviai"/> Tarpukariu Laikinojoje sostinėje [[Kaunas|Kaune]] veikė [[Ukrainos sukilėlių armija|Ukrainos sukilėlių armijos]] atstovybė, buvo spausdinami [[Ukrainos nacionalistų organizacija|Ukrainos nacionalistų organizacijos]] leidiniai. Pirmasis šios organizacijos vadas [[Jevhenas Konovalecis]] nuo [[1929]] m. turėjo ir Lietuvos pilietybę.<ref>[http://www.veidas.lt/paskutinis-upa-reidas-%E2%80%93-i-lietuva {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190730041127/http://www.veidas.lt/paskutinis-upa-reidas-%E2%80%93-i-lietuva |date=2019-07-30 }} Arūnas Milašius. Paskutinis UPA reidas – į Lietuvą. [[Veidas.lt]]]</ref> Tarp kitų klausimų lietuvius ir ukrainiečius vienijo teritoriniai ginčai su Lenkija, kadangi beveik visą tarpukario laikotarpį Lenkija buvo inkorporavusi [[Vilnius|Vilnių]] ir [[Lvovas|Lvovą]] į savo sudėtį. [[1954]] m. JAV lietuvių visuomenininkas [[Simas Sužiedėlis]] Politinių Studijų Klube rašė: „Bet ypatingai Lietuvai esanti svarbi Ukrainos nepriklausomybė. Vilnius ir Lvovas mus riša. Ukrainiečiams reikią padėti atsilaikyti ties [[Kerzono linija]] su Lvovu ir gretimom sritim.“<ref>D. C. Straipsnis „Lietuvos—Lenkijos“ santykiai, 1954 m., LTSC / PLA, J. Dainausko archyvas, 8 dėžė.</ref> 1935–1937 m. Kijevo Veterinarijos institute profesoriavo lietuvių veterinarijos gydytojas [[Leonas Gogelis]].<ref name="Kijeve"/> === Santykiai sovietiniu laikotarpiu === [[Vaizdas:Freedom_for_Nations,_Freedom_for_Individuals.jpg|thumb|Atminimo lentelė Antibolešvekiniam liaudies blokui [[Vakarų Jorkšyras|Vakarų Jorkšyre]], [[Anglija|Anglijoje]].]] 1943 m. Ukrainoje buvo įkurtas [[Antibolševikinis liaudies blokas]], kuriame aktyviai dalyvavo ir lietuvių atstovai. Sovietmečiu paspartėjo migracija tarp [[Lietuvos TSR]] ir [[Ukrainos TSR]]. Lietuviai studijavo Ukrainos aukštosiose mokyklose, dirbo pramonės įmonėse, o sukūrę šeimas neretai likdavo gyventi Ukrainoje. Taip pat XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais Ukrainoje apsigyveno lietuvių, kuriems po tremties neleista grįžti į Lietuvą.<ref name="lietuviai"/> Išeivijoje būta bendradarbiavimo tarp ukrainiečių ir lietuvių. 1984–1985 m. kilus diskusijoms dėl Jaltos nutarimų atšaukimo iš JAV pusės, [[JAV lietuvių bendruomenė]]s ir [[Amerikos ukrainiečių kongreso komitetas|Amerikos ukrainiečių kongreso komiteto]] nuomonės sutapo – buvo siekta, kad JAV neatšauktų Jaltos nutarimų, – tokią iniciatyvą buvo pateikusi lenkų išeivių organizacija ''Pomost'', motyvuodama tuo, jog Jaltos nutarimai prieštarauja [[Atlanto chartija]]i, garantuojančiai nepriklausomybę per karą okupuotoms valstybėms. Iniciatyvą palaikė latvių, estų išeivių organizacijos ir [[VLIK]]<ref>VLIKo pareiškimas Jaltos klausimu, 1984, VDU LII, f. 6, ap. 8, b. 5874, p. 91-92</ref>. Priėjus bendro sutarimo su ''Pomost'' direktoriumi Adam W. Kiernik, paskelbta suderinta rezoliucija, kurios įžangoje tarp kita ko minimi ir [[Lietuvos partizanai|Lietuvos]] ir [[Ukrainos partizanai|Ukrainos]] partizaniniai judėjimai, kaip Vidurio ir Rytų Europos tautų pasipriešinimo prasiveržimai.<ref>A. Gurecko pastabos Jaltos klausimu, 1984 m. rugsėjo 26 d. VDU LII, f. 6, ap. 8, b. 5875, p. 286–296</ref> === Santykiai po 1991 m. === ==== Santykiai 1991-2014 m. ==== [[Vaizdas:Пикет у Литовского консульства в Крыму 2014-01-24 - panoramio.jpg|miniatiūra|Rusų aktyvistų piketas [[Krymas|Kryme]] prie Lietuvos konsulato „dėl palaikomų riaušių Kijeve“, 2014 m.<ref>[https://kr-eho.livejournal.com/773952.html Крымчане пикетировали консульство Литвы в Симферополе]{{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220406194346/https://kr-eho.livejournal.com/773952.html}}</ref>]] [[Vaizdas:Petro_Poroshenko_and_Dalia_Grybauskaitė_in_Kiev,_December_2016.jpeg|Lietuvos ir Ukrainos prezidentų susitikimas [[2016]] m. gruodį [[Kijevas|Kijeve]].|thumb]] [[1991 m.]] [[gruodžio 12]] d. užmegzti diplomatiniai santykiai. [[2002]] m. [[spalio 29]] d. įsteigta Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų, o [[2003]] m. [[birželio 5]] d. – Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo taryba.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/ukrainos-santykiai-su-lietuva/ Ukrainos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]]</ref> Dvišaliai santykiai suintensyvėjo [[2004 m.]] Ukrainoje prasidėjus provakarietiškai [[Oranžinė revoliucija|Oranžinei revoliucijai]], kurios metu tuometis Lietuvos prezidentas [[Valdas Adamkus]] aktyviai reiškė paramą. [[2009]] m. tarp šių šalių buvo pasirašyta daug įvairaus pobūdžio bendradarbiavimo sutarčių. Lietuva įsipareigojo padėti Ukrainai siekiant tapti [[ES]] nare<ref>[http://www.kyivpost.com/content/ukraine/ukraine-lithuania-sign-series-of-agreements-53639.html Ukraine, Lithuania sign series of agreements (''Kyiv Post'')]</ref> ir siekti narystės [[NATO]] bei yra viena entuziastingiausiai Ukrainos narystę NATO ir ES remiančių valstybių. [[2013]]–[[2014]] m. [[Euromaidanas|Euromaidano]] įvykiuose Lietuvos valstybinės institucijos labai palaikė Ukrainą, įvairūs Lietuvos politikai ([[Vytautas Landsbergis]], [[Petras Auštrevičius]], [[Loreta Graužinienė]] ir kt.) dalyvavo taikiuose mitinguose Kijeve. Buvo Euromaidane dalyvavusių lietuvių (pvz., Lietuvos filosofas [[Gintautas Mažeikis]]<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/profesorius-g-mazeikis-is-tiesu-egzistuoja-du-maidanai-scena-ir-uzkulisiai.d?id=63558498 Profesorius G. Mažeikis: iš tiesų egzistuoja du Maidanai - scena ir užkulisiai (delfi.lt)]</ref> Lietuvos prezidentė [[Dalia Grybauskaitė]], reikšdama paramą Ukrainai, [[Rusija|Rusiją]] pavadino teroristine valstybe dėl rėmimo [[Donbaso karas|Ukrainos rytuose kovojančius separatistus]].<ref>[http://observer.com/2014/12/president-of-lithuania-gets-punkd-after-declaring-russia-a-terrorist-state/ President of Lithuania Gets Punk’d After Declaring Russia a ‘Terrorist State’(''Observer'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190716191050/https://observer.com/2014/12/president-of-lithuania-gets-punkd-after-declaring-russia-a-terrorist-state/ |date=2019-07-16 }}</ref> Vėliau Vytautas Landsbergis [[Minskas|Minsko]] sutarimus pavadino blogesniais už [[Miuncheno sutartis|Miuncheno sutartį]].<ref>[http://euromaidanpress.com/2015/02/13/lithuanian-leader-minsk-much-worse-munich/ Lithuanian leader: Minsk ‘much worse than Munich’(''Euromaidan Press'')]</ref> ==== Santykiai 2014-2022 m. ==== Po Krymo aneksijos Lietuvoje gyvenantis [[Jonas Ohmanas]] įkūrė nevyriausybinę paramos Ukrainai organizaciją „[[Mėlyna ir geltona]]“, remiančią prieš separatistus Donbase kovojančius ukrainiečių dalinius.<ref name=kariauti>[https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2022/03/10/news/kas-vyksta-kariauti-i-ukraina-lietuviu-ir-kitu-saliu-savanoriu-istorijos-22671842 Kas vyksta kariauti į Ukrainą: lietuvių ir kitų šalių savanorių istorijos (Lrytas.lt)]</ref> Kovas Donbase ir Euromaidaną plačiai nušvietė žurnalistas [[Dovydas Pancerovas]], išleidęs knygą „Kiborgų žemė“. 2016 m. lietuvių režisierius [[Mantas Kvedaravičius]] išleido dokumentinį filmą apie situaciją [[Mariupolis|Mariupolyje]]. [[2019]] m. lapkričio 25-26 d. Lietuvoje lankėsi Ukrainos prezidentas [[Volodymyras Zelenskis]], kur susitikęs su Lietuvos prezidentu [[Gitanas Nausėda|Gitanu Nausėda]] aptarė dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1119825/i-lietuva-atvyko-ukrainos-prezidentas-volodymyras-zelenskis Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (LRT.lt)]</ref> Dar kartą Lietuvoje Ukrainos prezidentas lankėsi [[2021 m.]] liepos 6-7 d., likus kiek daugiau nei pusmečiui iki [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]].<ref>[https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-lietuva-visada-rems-ukraina-kelyje-i-europos-sajunga-ir-nato/36267 Prezidentas: Lietuva visada rems Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, LR Prezidento kanceliarija, 2021-07-07</ref> Lietuvos prezidentas [[Gitanas Nausėda]] per savo kadenciją Ukrainoje yra lankęsis net penkis kartus — su oficialiu vizitu 2021 m. kovo 17–19 d., kuomet, susitiko su prezidentu [[Volodymyras Zelenskis|Volodymyru Zelenskiu]], [[Ukrainos Aukščiausioji Rada|Rados]] pirmininku [[Dmytro Razumkovas|Dmytro Razumkovu]],<ref>[https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-oficialaus-vizito-vyks-i-ukraina/35573 Prezidentas oficialaus vizito vyks į Ukrainą]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, LR Prezidento kanceliarija, 2021-03-16</ref> 2021 m. rugpjūčio 22–24 d., kur dalyvavo [[Krymo platforma|Krymo platformos]] inauguraciniame susitikime ir Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio minėjime bei susitiko su Ukrainos prezidentu,<ref>[https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-vyks-vizito-i-ukraina/36447 Prezidentas vyks vizito į Ukrainą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211209074144/https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-vyks-vizito-i-ukraina/36447 |date=2021-12-09 }}, LR Prezidento kanceliarija, 2021-08-19</ref> 2021 m. [[gruodžio 20]] d., kur dalyvavo trišaliame susitikime su Ukrainos prezidentu [[Volodymyras Zelenskis|Volodymyru Zelenskiu]] ir Lenkijos prezidentu [[Andrzej Duda|Andžejumi Duda]],<ref>[https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-ukrainoje-niekas-neturi-veto-teises-del-suvereniu-valstybiu-ateities/37228 Prezidentas Ukrainoje: niekas neturi veto teisės dėl suverenių valstybių ateities] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211220195615/https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-ukrainoje-niekas-neturi-veto-teises-del-suvereniu-valstybiu-ateities/37228 |date=2021-12-20 }}, LR Prezidento kanceliarija, 2021-12-19</ref> 2022 m. [[vasario 23]] d., Liublino trejeto formatu, išreiškiant solidarumą ir palaikymą Ukrainai augant įtampai su Rusija,<ref>[https://www.lrp.lt/lt/prezidentas-kijeve-agresijos-akivaizdoje-ukraina-neliks-viena/37783 Prezidentas Kijeve: agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220227085620/https://www.lrp.lt/lt/prezidentas-kijeve-agresijos-akivaizdoje-ukraina-neliks-viena/37783 |date=2022-02-27 }}, LR Prezidento kanceliarija, 2022-02-23</ref> ir darkart Ukrainoje vykstant karo veiksmams, 2022 m. [[balandžio 13]] d., kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.<ref>[https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-ukrainoje-tai-yra-karas-kuriame-privalome-nugaleti/38154 Prezidentas Ukrainoje: tai yra karas, kuriame privalome nugalėti] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220413150319/https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-ukrainoje-tai-yra-karas-kuriame-privalome-nugaleti/38154 |date=2022-04-13 }}, LR Prezidento kanceliarija, 2022-04-13</ref> ==== Santykiai Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje ==== [[Vaizdas:Event-to-support-ukraine-in-kaunas-lithuania-2022-02-24.jpg|thumb|2022 m. vasario 24 d. [[Kaunas|Kaune]] organizuotas renginys, skirtas Ukrainos palaikymui ir Rusijos agresijos pasmerkimui.]] [[Vaizdas:Russkij_korabl_Freda.jpg|thumb|Ukrainą palaikantis užrašas, nudažytas [[Aukštoji Freda|Aukštojoje Fredoje]] (Kaune)]] Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos visuomenė, Vyriausybė, nevyriausybinės organizacijos ir Seimas įvairiais būdais reiškia paramą Ukrainai – žmonės aukoja lėšų Ukrainai, savanoriškai apgyvendina Ukrainos pabėgėlius savo būstuose, renka paramą Ukrainai, savanoriauja, rengia palaikymo mitingus miestuose ir prie Rusijos ambasados. Iki [[2022 m.]] balandžio vidurio Lietuvos karinė parama Ukrainai siekė, priklausomai nuo skaičiavimo metodologijos, 70-110 mln. eurų.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/a-anusauskas-reali-lietuvos-parama-ukrainai-40-euru-nuo-kiekvieno-piliecio-56-1670318 A.Anušauskas: reali Lietuvos karinė parama Ukrainai – 40 eurų nuo kiekvieno piliečio (15min.lt)]</ref> Taip pat nevyriausybinė organizacija „[[Mėlyna ir geltona]]“ iki balandžio mėn. pabaigos surinko paramos už daugiau nei 20 mln. eurų. Verslai raginami nutraukti veiklą Rusijoje, o raginimus ignoruojančius siūloma boikotuoti<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prie-charlie-pizza-restorano-kaune-surengtas-protestas-nori-buti-sotus-perlipk-kuna-56-1666070 Prie „Charlie Pizza“ restorano Kaune surengtas protestas: nori būti sotus – perlipk kūną (15min.lt)]</ref>. Lietuvoje taip pat vykdyta iniciatyva pavadinimu „#CallRussia“ ({{lt|Skambink Rusijai}}), kurios tikslas — „drauge padėti Rusijos piliečiams sužinoti tikrus faktus apie žiaurų ir neteisėtą Putino režimo puolimą Ukrainoje“.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilnieciu-ideja-keturiasdesimt-milijonu-telefono-skambuciu-sustabdyti-karui-56-1650728 Vilniečių idėja: keturiasdešimt milijonų telefono skambučių sustabdyti karui (15min.lt)]</ref> Iniciatyva susilaukė ir kitų Europos šalių dėmesio.<ref>[https://emerging-europe.com/news/lithuania-launched-initiative-aims-to-counter-russian-propaganda-one-phone-call-at-a-time/ Lithuania-launched initiative aims to counter Russian propaganda, one phone call at a time (''Emerging Europe'')]</ref> Reiškiant paramą Ukrainai, centrinės aikštės ar gatvės didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių išpuoštos Ukrainos vėliavos spalvomis, pakeltos [[Ukrainos vėliava|Ukrainos vėliavos]], išpopuliarėjo Ukrainos pasieniečio Romano Hrybovo necenzūrinė frazė Rusijos karinio laivo adresu - rodyta per žiniasklaidą, pakabinta miesto stenduose. Lietuvos Vyriausybė nuo [[vasario 27]] d. uždarė oro erdvę Rusijos lėktuvams<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybe-uzdare-oro-erdve-rusu-lektuvams-56-1647276 Lietuvos Vyriausybė uždarė oro erdvę rusų lėktuvams (15min.lt)]</ref>, nuo balandžio pradžios atsisakė iš Rusijos tiekiamų dujų<ref>[https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-visiskai-atsisake-rusisku-duju Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų ([[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220427100022/https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-visiskai-atsisake-rusisku-duju |date=2022-04-27 }}</ref>, balandžio pradžioje uždarė [[Rusijos Federacijos konsulatas Klaipėdoje|Rusijos konsulatą Klaipėdoje]] ir pažemino atstovavimo lygį Rusijos ambasadoje Vilniuje ir Lietuvos ambasadoje Maskvoje.<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2022/04/04/uzdaromas-rusijos-konsulatas-klaipedoje/ Uždaromas Rusijos konsulatas Klaipėdoje (Atvira Klaipėda)]</ref> Ukrainos ambasados Vilniuje gynybos atašė Sergejaus Verchovodo teigimu, kariauti ukrainiečių pusėje per kiek daugiau nei dvi savaites nuo karo pradžios užsirašė apie 200 savanorių iš Lietuvos.<ref name=kariauti /> Taip pat į Ukrainą išsiųsti 24 gydytojai ir slaugytojai savanoriai.<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/i-lietuva-grizta-dalis-mediku-misijos-ukrainoje-dalyviu-1075870 Iš misijos Ukrainoje grįžę medikai: prie karo garso ir vaizdo priprasti negalima (Diena.lt)]</ref> [[2022 m.]] [[kovo 24]] d., praėjus mėnesiui nuo karo pradžios, Ukrainoje apsilankė Seimo pirmininkė [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]].<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/03/24/news/viktorija-cmilyte-nielsen-lankosi-kijeve-22830201 Viktorija Čmilytė-Nielsen Ukrainoje susitiko su Volodymyru Zelenskiu (Lrytas.lt)]</ref> [[Balandžio 11]] d. Ukrainoje apsilankė ir Lietuvos premjerė [[Ingrida Šimonytė]], savo vizitą pradėdama nuo smarkiai apgriauto [[Borodianka|Borodiankos]] miestelio.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/simonyte-lankosi-ukrainoje.d?id=89942133 Šimonytė lankosi Ukrainoje (Delfi.lt)]</ref> [[Balandžio 12]] d. į Lietuvos Seimo narius nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas [[Volodymyras Zelenskis]], dėkodamas už Lietuvos „principingumą“.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1670892/i-seima-kreipesi-volodymyras-zelenskis-lietuva-pirmoji-atejo-i-pagalba-ukrainai Į Seimą kreipėsi Volodymyras Zelenskis: Lietuva pirmoji atėjo į pagalbą Ukrainai (LRT.lt)]</ref> [[2022 m.]] [[balandžio 29]] d. Kauno „Žalgirio arenoje“ organizuojamas paramos Ukrainai koncertas „Vienybės jėga“, kuriame koncertuos lietuvių atlikėjai [[Merūnas Vitulskis]], [[Andrius Mamontovas]], [[Marijonas Mikutavičius]], [[Saulius Urbonavičius]], [[Liepa Mondeikaitė]], [[Alana Šport]], [[Natalija Bunkė]] su sūnumi Kristupu, [[Inga Valinskienė]], [[G&G Sindikatas]], „[[Violin beats]]“, [[Rosita Čivilytė]], [[Ona Mingė Slušnytė]], grupė „[[Hiperbolė (grupė)|Hiperbolė]]“ bei ukrainiečių atlikėjai [[Ruslana]], [[Tina Karol]], [[NK-Nastya Kamenskich]], [[Nadya Dorofeeva]].<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/muzika/lietuvos-atlikejai-kviecia-susivienyti-paramos-ukrainai-koncerte-cia-yra-musu-visu-karas.d?id=90085787 Lietuvos atlikėjai kviečia susivienyti paramos Ukrainai koncerte: čia yra mūsų visų karas (Delfi.lt)]</ref> Taip pat anksčiau organizuoti paramos koncertai Vilniuje<ref>[https://www.15min.lt/vardai/naujiena/muzika/vilniuje-pasirode-burys-ukrainos-zvaigzdziu-arenoje-nugriaudejo-paramos-koncertas-1054-1670262 Vilniuje pasirodė būrys Ukrainos žvaigždžių: širdis virpino paramos koncertas (15min.lt)]</ref> ir Klaipėdoje<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2022/04/01/news/paramos-ukrainai-koncertas-klaipedoje-skleide-viltinga-zinia-22919432 Paramos Ukrainai koncertas Klaipėdoje skleidė viltingą žinią (Lrytas.lt)]</ref> Paramos koncertus taip pat buvo surengęs muzikinis projektas [[Aistė Smilgevičiūtė]] ir „[[Skylė (grupė)|Skylė]]“.<ref>[https://www.15min.lt/vardai/naujiena/muzika/grupe-skyle-kviecia-i-paramos-koncerta-ukrainai-broliai-brattja-1054-1650512 Grupė „Skylė“ kviečia į paramos koncertą Ukrainai – „BROLIAI-БРАТТЯ“ (15min.lt)]</ref> [[2022 m.]] balandžio mėnesį [[Mariupolis|Mariupolyje]] sušaudytas lietuvių režisierius [[Mantas Kvedaravičius]], rinkęs medžiagą dokumentiniam filmui apie Rusijos karą Ukrainoje.<ref>[https://www.zmones.lt/naujiena/ukrainoje-nuzudytas-m-kvedaravicius-amzino-poilsio-sugris-i-birzus-pranesta-kur-vyks-atsisveikinimas.e407461a-b711-11ec-bd3f-aa00003c90d0 Ukrainoje nužudytas M.Kvedaravičius amžino poilsio sugrįš į Biržus: pranešta, kur vyks atsisveikinimas]</ref> Įtariama, kad nusikaltimą įvykdė prorusiškos grupuotės „[[Donecko liaudies respublika]]“ kovotojai Pavelas Budenkovas, Aleksandras Jamkovenka ir Pavelas Musijenka.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tyrejai-issiaiskino-kas-mariupolyje-nuzude-lietuviu-rezisieriu-manta-kvedaraviciu-91491969 Tyrėjai išsiaiškino, kas Mariupolyje nužudė lietuvių režisierių Mantą Kvedaravičių (delfi.lt)]</ref> Šiuo laikotarpiu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Lietuvoje lankėsi du kartus – [[2023]] m. [[liepos 11]]–[[Liepos 12|12]] d. vykusiame [[2023 m. NATO viršūnių susitikimas|2023 m. NATO viršūnių susitikime]] bei [[2024]] m. [[sausio 10]] d.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2032077/lukiskiu-aiksteje-zelenskis-kreipesi-i-tukstancius-susirinkusiuju-butent-rusu-grobiku-ambicijos-bus-sugriautos Lukiškių aikštėje Zelenskis kreipėsi į tūkstančius susirinkusiųjų: būtent rusų grobikų ambicijos bus sugriautos]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000313737/i-lietuva-atvyko-ukrainos-prezidentas-volodymyras-zelenskis Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis]</ref> Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą iki 2023 m. spalio [[VDU]] priėmė daugiau nei 300 studentų iš Ukrainos. 2022 m. birželio 11 d. VDU Švietimo akademijoje įkurtas Ukrainos centras,<ref>[https://svietimas.vdu.lt/vdu-svietimo-akademijoje-vilniuje-atidarytas-ukrainos-centras/]</ref> 2023 m. atidarytas [[Mariupolio valstybinis universitetas|Mariupolio valstybinio universiteto]] centras.<ref name=MVU>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vdu-bus-atidarytas-mariupolio-valstybinio-universiteto-centras-56-2124294 VDU bus atidarytas Mariupolio valstybinio universiteto centras (15min.lt)]</ref> Lėšų universitetuose studijuojantiems ukrainiečių studentams rinkimą organizavo [[Klaipėdos universitetas]],<ref>[https://www.ku.lt/lt/naujienos/klaipedos-universitete-studijuojantiems-jaunuoliams-is-ukrainos-pagalbos-ranka-tiesia-ir-zmones-ir-istaigos KLAIPĖDOS UNIVERSITETE STUDIJUOJANTIEMS JAUNUOLIAMS IŠ UKRAINOS PAGALBOS RANKĄ TIESIA IR ŽMONĖS, IR ĮSTAIGOS (Klaipėdos universitetas)]</ref> [[LCC universitetas]].<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2022/03/04/lcc-universitetas-inicijuoja-parama-esamiems-ir-busimiems-studentams-is-ukrainos/ LCC universitetas inicijuoja paramą esamiems ir būsimiems studentams iš Ukrainos (Atvira Klaipėda)]</ref> Aktyviai paramą Ukrainai renka [[Vilniaus universitetas]]. VU išplatino kreipimąsi į Europos ir pasaulio lyderius, ragindamas nutraukti bendradarbiavimą su Rusija bei siūlydamas visokeriopą paramą Ukrainai.<ref>[https://www.vu.lt/parama-ukrainai/paramos-ukrainai-iniciatyvos Paramos Ukrainai iniciatyvos (Vilniaus universitetas)]</ref> == Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas == [[Vaizdas:TarasShevchenkoVilnius1.jpg|thumb|Atminimo lenta [[Tarasas Ševčenka|Tarasui Ševčenkai]] Vilniuje.]] Itin glaudūs ryšiai tarp ukrainiečių ir lietuvių literatūros. Apie ukrainiečių ir lietuvių literatūrinius ryšius yra rašė [[Aleksandras Čiakovskis]], [[Kostas Korsakas]], [[Eduardas Mieželaitis]], [[Nadija Neporožnia]], [[Vasilijus Šubravskis]], [[Teofilis Tilvytis]], [[Antanas Venclova]].<ref name="literatūra"/> [[XVII a.]] pr. Vilniaus brolijos mokykloje dirbo ukrainiečių kultūros veikėjai broliai Lavrentijus ir Stefanas Zizanijai, [[Meletijus Smotrickis]]. 1619 m. [[Vievis|Vievyje]] išspausdinta Meletijaus Smotrickio „Taisyklingos sintagmatikos slavų gramatika“.<ref name="literatūra">[https://www.vle.lt/straipsnis/ukrainos-literatura/ Ukrainos literatūra]</ref> 1829–1830 m. Vilniuje gyveno vienas žymiausių ukrainiečių poetų [[Tarasas Ševčenka]], Vilniaus [[Naujamiestis (Vilnius)|Naujamiesčio kvartale]] yra jo vardu pavadinta gatvė. Ukrainiečių rašytojų kūryba, daugiausia Taraso Ševčenkos, į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] pradėta versti XIX a. pabaigoje. XX a. pr. prie Taraso Ševčenkos kūrybos Lietuvoje populiarinimo ženkliai prisidėjo [[Jonas Biliūnas]], [[Liudas Gira]], [[Karolis Račkauskas-Vairas]].<ref name="literatūra"/> Ukrainiečių rašytojų kūrinių vertimų ypač pagausėjo po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai, kaip ir Ukrainai, tapus [[TSRS]] dalimi. Be Taraso Ševčenkos į lietuvių kalbą išversta ukrainiečių rašytojų [[Ivanas Frankas|Ivano Franko]], [[Panasas Myrnas|Panaso Myrno]], [[Mychailas Kociubynskis|Mychailo Kociubynskio]], [[Vasylis Stefanykas|Vasylio Stefanyko]], [[Lesia Ukrainka|Lesios Ukrainkos]], [[Stepanas Tudoras|Stepano Tudoro]], [[Oleksandras Kopylenka|Oleksandro Kopylenkos]], [[Volodymyras Vladko|Volodymyro Vladko]], [[Jaroslavas Halanas|Jaroslavo Halano]], [[Jurijus Janovskis|Jurijaus Janovskio]], [[Mykola Trublajinis|Mykolos Trublajinio]], [[Leonidas Pervomaiskis|Leonido Pervomaiskio]], [[Liubomyras Dmyterka|Liubomyro Dmyterkos]], [[Ihoris Muratovas|Ihorio Muratovo]], [[Vadymas Sobko|Vadymo Sobko]], [[Mychaila Stelmachas|Mychailos Stelmacho]], [[Oles Hončar|Oleso Hončaro]], [[Hryhorijus Tiutiunykas|Hryhorijaus Tiutiunyko]], [[Oleksandras Syzonenko|Oleksandro Syzonenkos]], [[Serhijus Žadanas|Serhijaus Žadano]] kūrybos. Išleistos kelios knygos apie Tarasą Ševčenko ir jo ryšius su Lietuva. Lietuvos teatruose pastatyta Ivano Franko, [[Ivanas Kočerga|Ivano Kočergos]], [[O. Kornijčukas|O. Kornijčuko]] pjesių.<ref name="literatūra"/> Yra ukrainiečių autorių, parašiusių kūrinių lietuviška tematika — [[Pavlo Tyčyna]], [[Volodymyras Sosiura]], [[Ivanas Nechoda]], [[Liubovė Zabašta]]. Ukrainiečių kalba išleista lietuvių poezijos ir prozos antologijų, lietuvių liaudies pasakų rinkinių, [[Alfonsas Bieliauskas|Alfonso Bieliausko]], [[Petras Cvirka|Petro Cvirkos]], [[Jonas Dovydaitis|Jono Dovydaičio]], [[Romualdas Granauskas|Romualdo Granausko]], [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]], [[Justinas Marcinkevičius|Justino Marcinkevičiaus]], [[Eduardas Mieželaitis|Eduardo Mieželaičio]], [[Jonas Mikelinskas|Jono Mikelinsko]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]], [[Antanas Venclova|Antano Venclovos]], [[Antanas Vienuolis|Antano Vienuolio]], [[Žemaitė]]s ir kitų rašytojų kūrinių.<ref name="literatūra"/> Atkūrus nepriklausomybes vyksta mainai tarp Lietuvos ir Ukrainos aukštųjų mokyklų. Dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugo ukrainiečių studentų skaičius Lietuvoje — per kiek daugiau nei du mėnesius atvyko apie 400.<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2022/04/28/news/ukrainieciams-duris-atvere-lietuvos-universitetai-jau-prieme-per-kelis-simtus-studentu-bet-uzsibuti-cia-planuoja-retas-23173710 Ukrainiečiams duris atvėrę Lietuvos universitetai jau priėmė per kelis šimtus studentų, bet užsibūti čia planuoja retas (delfi.lt)]</ref> [[Kaunas|Kaune]] atidaryta mokykla ukrainiečių vaikams „Heroiam Slava“,<ref>[https://www.herojus.lt/lt/ukrainieciu-mokykla Ukrainiečių mokykla „Heroiam slava“. Nuoroda tikrinta 2022-04-28]</ref> [[2022 m.]] balandžio mėnesį — internetinė mokykla ukrainiečių vaikams (vadovas lietuvių humoristas [[Mantas Stonkus]]).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1677856/internete-mokykla-vaikams-is-ukrainos-jau-mokosi-apie-1-tukst-ukrainieciu Internete – mokykla vaikams iš Ukrainos, jau mokosi apie 1 tūkst. ukrainiečių (LRT.lt)]</ref> Ukrainiečių kalba dainų įrašę yra grupė „[[Biplan]]“<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/laisves-saukliai-biplan-isleidzia-singla-ukrainieciu-kalba-681251 Laisvės šaukliai „Biplan“ išleidžia singlą ukrainiečių kalba (Kauno diena)]</ref> bei [[Aistė Smilgevičiūtė]] ir [[Skylė (grupė)|grupė „Skylė“]].<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/grupe-skyle-daina-sveikina-nepriklausomybes-diena-zymincia-ukraina-56-1192446 Grupė „Skylė“ daina sveikina Nepriklausomybės dieną žyminčią Ukrainą]</ref> == Ekonominiai mainai == [[2021]] m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ukrainos siekė 1,76 mlrd. eurų, o Ukraina buvo 13-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.<ref name=URM_prekyba/> Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Ukrainą. * Eksportas sudaro 1,31 mlrd. eurų; Ukraina yra 10-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė. * Importas sudaro 444,9 mln. eurų; Ukraina yra 19-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojami produktai: mediena ir jos dirbiniai (14%); geležis ir plienas (12%); nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai (9%); riebalai ir aliejai (7%); plastikai ir jų dirbiniai (6%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai (5%). Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Ukraina yra 23-a (investicijos siekia 75,24 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Ukrainoje 2020 m. buvo 182,45 mln. eurų (7-a vieta pagal apimtį).<ref name=URM_prekyba/> {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2016<ref name=osp>{{cite web|url= https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9eadd179-dea3-4144-b227-d447590e456a#/|title=Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas|accessdate=2022 m. rugpjūčio 24 d|publisher=[[Lietuvos statistika]]}}</ref> || 2017<ref name=osp/> || 2018<ref name=osp/> !! 2019 !! 2020 !! 2021 |- ! Eksportas į Ukrainą (mln. Eur.) | 610,41 || 736 || 868,03 || ? || 896,7 || 1310 |- ! Importas iš Ukrainos (mln. Eur.) | 201,32 || 232,74 || 245,64 || ? || 296,2 || 444,9 |} == Turizmas == Į Lietuvą atvykstančių turistų iš Ukrainos skaičius:<ref>[http://www.tourism.lt/uploads/documents/Naudinga_informacija/Turizmo_statistika/Turizmas_Lietuvoje_2006_m._539.pdf Turizmas Lietuvoje 2006] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181008131515/http://www.tourism.lt/uploads/documents/Naudinga_informacija/Turizmo_statistika/Turizmas_Lietuvoje_2006_m._539.pdf |date=2018-10-08 }}, Lietuvos statistikos departamentas</ref><ref>[http://www.tourism.lt/uploads/documents/Naudinga_informacija/Turizmo_statistika/Turizmas_Lietuvoje_2011_m._2118.pdf Turizmas Lietuvoje 2011] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181008130016/http://www.tourism.lt/uploads/documents/Naudinga_informacija/Turizmo_statistika/Turizmas_Lietuvoje_2011_m._2118.pdf |date=2018-10-08 }}, Lietuvos statistikos departamentas</ref><ref name=URM_prekyba/> {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2004 !! 2005 !! 2006 !! 2009 !! 2010 !! 2011 !! 2020 !! 2021 |- ! Turistai || 398 || 342 || 447 || 8409 || 9100 || 13 274 || 59 352 || 44 183 |} ==Pilietiniai mainai== {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2016<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf Migracijos metraštis 2016] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705210646/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2020<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf Migracijos metraštis 2019] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220920163519/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf |date=2022-09-20 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2021<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf Migracijos metraštis 2020] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211121212918/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf |date=2021-11-21 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2022<ref name=migracija_2021>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf Migracijos metraštis 2021] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705191541/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM</ref>!! 2023<ref name=migracija_2022>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2022_Migracijos_metrastis.pdf Migracijos metraštis 2022], Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2025<ref name=migracija_2025>[https://migracija.lrv.lt/public/canonical/1779079279/1603/Metrastis_2025%20su%20ISSN%2020260512.pdf Migracijos metraštis 2025], Migracijos departamentas prie VRM</ref> |- ! Ukrainos piliečių skaičius Lietuvoje | 6050 || 23 923 || 30 139 || 31 790 || 94 891 || 79 868 |- ! Lietuvos piliečių skaičius Ukrainoje | 1 504 || 1705 || 1998 || 2185 || n/a || n/a |} == Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas == === Pasiuntiniai Lietuvai === * 1649 m. – [[Sylujanas Mužylovskis]] * 1919–1921 m. – [[Volodymyras Kedrovskis]] * 1921 m. – [[Mychailo Paraščiukas]] * 1921–1923 m. – [[Jevhenas Terleckis]] * 1992–1999 m. – [[Rostyslavas Bilodidas Mytrofanovyčius]] * 2000–2001 m. – [[Valentynas Zaičiukas]] * 2001–2004 m. – [[Mykola Derkačius]] * 2004–2008 m. – [[Borisas Klymčiukas]] * 2008–2010 m. – [[Yhoris Prokopčiukas]] * 2010–2011 m. – [[Serhijus Popykas]] * 2011–2015 m. – [[Valerijus Žovtenka]] * 2015–2021 m. – [[Volodymyras Jacenkivskis]] * 2022–2024 m. – [[Petro Bešta]] * nuo [[2024 m.]] – [[Olha Nikitčenko]] === Pasiuntiniai Ukrainai === * 1992–1993 m. – [[Virgilijus Koryzna]], laikinasis reikalų patikėtinis * 1993–1996 m. – [[Romualdas Ramoška]], ambasadorius * 1996–2001 m. – [[Vytautas Petras Plečkaitis]] * 2001–2005 m. – [[Viktoras Baublys]] * 2006–2009 m. – [[Algirdas Kumža]] * 2010–2014 m. – [[Petras Vaitiekūnas]] * 2015–2020 m. – [[Marius Janukonis]] * 2020–2024 m. – [[Valdemaras Sarapinas]] * nuo [[2024 m.]] – [[Inga Stanytė-Toločkienė]] == Lietuvos ordinų kavalieriai Ukrainos piliečiai == Iki [[2022]] metų Lietuvos valstybiniai apdovanojimai įteikti 92 Ukrainos piliečiams.<ref>[https://www.lrp.lt/lt/prezidento-veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252 Apdovanotų asmenų duomenų bazė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201015150129/https://www.lrp.lt/lt/prezidento-veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252?sqid=648a600fa1d69f9c029a5ab94c069f965c31320b |date=2020-10-15 }}, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija</ref> Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas: <small> {{Div col|2}} * [[Mychailo Anosov]] ([[2011 m.]] [[vasario 3]] d., [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis]]) * [[Viktor Anuškevičius]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]]) * [[Mikol Azarov]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., [[LDK Gedimino ordino Karininko kryžius]]) * [[Viktor Bannich]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Oleksij Bežin]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Rostislav Bilodid]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., [[LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius]]) * [[Olha Bodnar]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius]]) * [[Oleksandr Bohuckyj]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Vadim Boiko]] ([[1992 m.]] [[kovo 4]] d., [[Sausio 13-osios atminimo medalis]]) * [[Viktor Bondar]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius) * [[Viktor Bondarenko]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius) * [[Serhij Byčkov]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius) * [[Oleksandr Čalyj]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius) * [[Dmytro Čerednyčenko]] ([[1996 m.]] [[vasario 9]] d., [[LDK Gedimino ordino medalis]] ir [[2003 m.]] [[vasario 3]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Georgij Černiavskij]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Ivan Dankevič]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Ruslan Demčenko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Liudmila Denisiuk]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Leonid Derkač]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Ivan Dudarenko]] ([[2002 m.]] [[sausio 4]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Evgen Dykyi]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Mustafa Džemiliev]] ([[2015 m.]] [[liepos 3]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Andrij Fialko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Michailo Gladij]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Andrij Gončiaruk]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Oleksandr Gorin]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Leonid Gorjevij]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Volodimir Horbulin]] ([[1996 m.]] [[rugsėjo 20]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius ir [[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Anatolij Hricenko]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius) * [[Natalia Jakovenko]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Mykola Jakovyna]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Viktor Juščenko]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine) * [[Jurij Katrych]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Jaroslav Kendzior]] ([[1992 m.]] [[kovo 4]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Anatolij Kinach]] ([[2006 m.]] [[sausio 10]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius) * [[Georgij Kirpa]] ([[2004 m.]] [[vasario 6]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius) * [[Stepan Kizima]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) * [[Boris Klimčuk]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius) * [[Borys Krylov]] ([[2021 m.]] [[liepos 5]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis) * [[Jurij Kryvoručko]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Valentina Kucenko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) * [[Liudmila Kučma]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius) * [[Leonid Kučma]] ([[1996 m.]] [[rugsėjo 20]] d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius ir [[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius) * [[Vasil Kuibida]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Ivan Kuras]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Jevhen Kušnariov]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Inna Kuznecova]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Volodimir Litvin]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius ir [[2004 m.]] [[birželio 25]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius) * [[Valentina Marija Loginova]] ([[2003 m.]] [[vasario 3]] d., Vytauto Didžiojo ordino medalis) * [[Oleksandr Maidannik]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) * [[Oleksandr Medovnikov]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Boris Movčan]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) * [[Rostyslav Mychejenko]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Valentin Nalivaičenko]] ([[2009 m.]] [[liepos 10]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius) * [[Anatolij Nepokupnij]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Ievgen Nikolenko]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Volodimir Ogrizko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Oleksandr Omelčenko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Ristyslav Onyščak]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Anatolij Orel]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Boris Paton]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Mykola Poliščuk]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Petro Porošenko]] ([[2018 m.]] [[gruodžio 6]] d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius) * [[Mykola Porovskyi]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Vadym Priadko]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Valerij Pustovoitenko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius) * [[Mikola Rudko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Feliks Šabuldo]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Michail Sarvus]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Igor Slenzak]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) * [[Oleksandr Slipčenko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Oleksandr Snižko]] ([[2020 m.]] [[sausio 9]] d., Sausio 13-osios atminimo medalis) * [[Oleksandr Solomonenko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) * [[Roman Špek]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Siuzanna Stanik]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Boris Supichanov]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Oles Sydoruk]] ([[2021 m.]] [[liepos 5]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis) * [[Dmytro Tabačnik]] ([[1996 m.]] [[rugsėjo 20]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Jurij Taberko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius) * [[Aušrelė Taranenko]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Boris Tarasiuk]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius ir [[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius) * [[Igor Teliatnikov]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) * [[Petro Terenčiuk]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) * [[Ivan Timčenko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Oleksandr Tkačenko]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius) * [[Anatolij Tolstouchov]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius) * [[Aleksandr Tretjakov]] ([[2004 m.]] [[birželio 25]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius) * [[Henadij Udovenko]] ([[1996 m.]] [[rugsėjo 20]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Ilmi Umerov]] ([[2018 m.]] [[liepos 3]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius) * [[Oleksandr Volkov]] ([[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius) * [[Valentin Zajčuk]] ([[2002 m.]] [[kovo 25]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius ir [[2006 m.]] [[lapkričio 13]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius) * [[Anatolij Zasucha]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 3]] d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius) {{Div col end}} </small> == Ukrainos ordinų kavalieriai Lietuvos piliečiai == Sąrašas nėra pilnas. <small> {{Div col|2}} * [[Valdas Adamkus]] ([[1998]] m. [[lapkričio 5]] d., [[Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I- ojo laipsnio ordinas]]<ref>[http://zakon1.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/main.cgi?nreg=1212/98 Ukrainos Prezidento Leonido Kučmos įsakas dėl Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimo Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I- ojo laipsnio ordinu. 1998 m. lapkričio 5 d., Kyjivas (ukrainiečių kalba)]</ref>, [[2006 m.]], 1-ojo laipsnio ordinas [[Medalis Už nuopelnus (Ukraina)|„Už nuopelnus“]]<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/main.cgi?nreg=958/2006#Text Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos įsakas dėl Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimo 1-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“ . 2006 m. lapkričio 14 d., Kyjivas (ukrainiečių kalba)]</ref>, [[2009 m.]], [[Laisvės ordinas (Ukraina)|Laisvės ordinas]]<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/main.cgi?nreg=494%2F2009#Text Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos įsakas dėl Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimo Laisvės ordinu. 2009 m. birželio 26 d., Kyjivas (ukrainiečių kalba)]</ref> ir [[2016 m.]], [[Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo II- ojo laipsnio ordinas]]<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/484/2016#Text Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos įsakas dėl Valdo Adamkaus apdovanojimo Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo II- ojo laipsnio ordinu. 2016 m. lapkričio 3 d., Kyjivas (ukrainiečių kalba)]</ref>) * [[Regimantas Adomaitis]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., 3-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“)<ref name=1998_medaliai>[https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/1214/98#Text Ukrainos Prezidento Leonido Kučmos įsakas dėl apdovanojimų nusipelniusiems stiprinant Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą. 1998 m. lapkričio 5 d., Kyjivas (ukrainiečių kalba)]</ref> * [[Edminas Bagdonas]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., 2-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“)<ref name=1998_medaliai/> * [[Vytautas Bogušis]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., 2-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“)<ref name=1998_medaliai/> * [[Algirdas Brazauskas]] ([[1998]] m., Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I- ojo laipsnio ordinas) * [[Juozas Budraitis]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., 3-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“)<ref name=1998_medaliai/> * [[Violeta Gaišauskaitė]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., Kunigaikštienės Olgos 3-ojo laipsnio ordinas)<ref name=1998_medaliai/> * [[Albinas Januška]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo II- ojo laipsnio ordinas)<ref name=1998_medaliai/> * [[Darius Jurgelevičius]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., 3-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“)<ref name=1998_medaliai/> * [[Andrius Kubilius]] ([[2017]] m., Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo II- ojo laipsnio ordinas) * [[Vytautas Landsbergis]] ([[2017]] m. [[gruodžio 6]] d., Laisvės ordinas)<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/407/2017#Text Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos įsakas dėl Vytauto Landsbergio apdovanojimo Laisvės ordinu. 2017 m. gruodžio 6 d., Kyjivas (ukrainiečių kalba)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220430194200/https://zakon.rada.gov.ua/laws/show/407/2017#Text |date=2022-04-30 }}</ref> * [[Egidijus Meilūnas]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., 3-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“)<ref name=1998_medaliai/> * [[Gitanas Nausėda]] ([[2021 m.]] [[rugpjūčio 23]] d., Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I- ojo laipsnio ordinas<ref>[https://www.president.gov.ua/documents/3952021-39817 Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio įsakas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimo Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I laipsnio ordinu. 2021 m. rugpjūčio 23 d., Kijevas (ukrainiečių kalba)]</ref> * [[Rolandas Paksas]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., 2-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“)<ref name=1998_medaliai/> * [[Vytautas Petras Plečkaitis]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III- ojo laipsnio ordinas)<ref name=1998_medaliai/> * [[Algirdas Saudargas]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo II- ojo laipsnio ordinas)<ref name=1998_medaliai/> * [[Vygaudas Ušackas]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., 3-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“)<ref name=1998_medaliai/> * [[Emanuelis Zingeris]] ([[1997 m.]], 3-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“) * [[Liudmila Žylcova]] ([[1998 m.]] [[lapkričio 5]] d., Kunigaikštienės Olgos 3-ojo laipsnio ordinas)<ref name=1998_medaliai/> {{Div col end}} </small> == Šaltiniai == {{Išn|2}} == Nuorodos == * [https://www.vle.lt/straipsnis/ukrainos-santykiai-su-lietuva/ Ukrainos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)] * [https://urm.lt/default/lt/dvisaliai-ukraina Ukraina | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220308140209/https://www.urm.lt/default/lt/dvisaliai-ukraina |date=2022-03-08 }} * [https://urm.lt/default/lt/ukraina-lietuva Ukraina | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220302081755/https://urm.lt/default/lt/ukraina-lietuva |date=2022-03-02 }} {{Lietuvos diplomatiniai santykiai}} [[Kategorija:Lietuvos–Ukrainos santykiai| ]] 9ti8ippdyr4o7q3h323aplc24v8o03h 0 483351 7956537 7954467 2026-11-01T15:15:43Z Д.Ильин 75718 7956537 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|miniatiūra]] [[Vaizdas:Tetrahedron.svg|150px|thumb|[[Platono kūnas]]: [[Tetraedras]]]] [[Vaizdas:Snub dodecadodecahedron.png|150px|thumb|Tolygusis žvaigždinis briaunainis: Nusklembtas dodekadodekaedras]] '''Tolygusis briaunainis''' – toks [[briaunainis]], kurio sienos yra [[taisyklingasis daugiakampis|taisyklingieji daugiakampiai]] ir kurio viršūnės yra tranzityvios (t. y. viršūnių kampai yra lygūs ir šis briaunainis yra [[izogonas]]). Tolygaus briaunainio visos viršūnės yra tolygios (tapačios), o pats briaunainis pasižymi didelio laipsnio atspindėjimo ir sukimo [[simetrija]]. '''Tolygieji briaunainiai''' gali būti [[taisyklingasis briaunainis|taisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios sienos ir briaunos), [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingi]] (jei be viršūnių, dar yra tranzityvios briaunos, bet sienos netranzityvios) ir [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingiai]] (jei tranzityvios vien viršūnės, o sienos ir briaunos netranzityvios). Šių briaunainių sienos ir viršūnės gali būti ir neiškilos, tad daug tolygiųjų briaunainių yra [[žvaigždinis briaunainis|žvaigždiniai]]. Atmetus begalines prizminių briaunainių klases, suskaičiuosime 75 tolygiuosius briaunainius (arba 76, jei įskaičiuosime ''Skilingo figūrą''). * Iškilieji: ** 5 [[Platono kūnas|Platono kūnai]] – taisyklingieji iškili briaunainiai; ** 13 [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] – 2 [[kvazitaisyklingasis briaunainis|kvazitaisyklingieji]] ir 11 [[pustaisyklingis briaunainis|pustaisyklingių]] iškilių briaunainių. * Žvaigždiniai: ** 4 [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso kūnai]] – taisyklingi neiškili briaunainiai; ** 53 tolygūs žvaigždiniai braiunainiai – 5 [[kvazitaisyklingasis briaunainis#Neiškili pavyzdžiai|kvazitaisyklingieji]] ir 48 pustaisyklingiai; ** 1 žvaigždinis briaunainis, turintis sutampančių briaunų poras, geometriškai vadinamas ''didžiuoju dinusklembtu dirombiniu dodekaedru'', kurį atrado Džonas Skilingas (''John Skilling''), todėl neretai jis svadinamas tiesiog ''Skilingo figūra''. Greta šios suskaičiuojamos aibės dar yra dvi begalinės briaunainių klasės – [[Prizminis tolygusis briaunainis|prizmės ir antiprizmės]], apimančios prizmines iškilas ir žvaigždines formas. Tolygiųjų briaunainių [[dualus briaunainis|dualai]] turi tranzityvias sienas (yra izoedrai) ir jų viršūnės planas yra taisyklingas daugiakampis. Įprastai klasifikuojant, dualūs briaunainiai gretinami su jų pirminiais tolygiaisiais briaunainiais. Taisyklingųjų briaunainių dualai taip pat yra [[Platono kūnas#Simetrijos grupės|taisyklingieji]], o Archimedo kūnų – [[Katalano kūnas#Simetrija|Katalano kūnai]]. Tolygieji briaunainiai yra atskiras trimatis tolygiųjų [[politopas|politopų]] atvejis. Tolygiųjų politopų teorija apibendrina tolygiąsias figūras ne vien trimatei bet ir kitų matavimų erdvėms: tiek aukštesnio matavimo (keturmatei ir aukštesnei), tiek žemesnėms (dvimatei, vienmatei ir pan.). Trimačių tolygiųjų briaunainių nagrinėjimas leidžia akivaizdžiai pažvelgti į tolygiųjų politopų savybes žmogui lengvai suvokiamoje trimatėje erdvėje. == Istorija == * [[Platono kūnas|Platono kūnai]] buvo studijuojami dar [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijoje]], kur jais domėjosi filosofas [[Platonas]], matematikai Teatetas (''Theaetetus'') ir [[Euklidas]]. * [[Johannes Kepler|Johanas Kepleris]] (1571–1630) pirmas paskelbė išsamų [[Archimedo kūnas|Archimedo kūnų]] sąrašą, nors pradinis Archimedo veikalas buvo jau prarastas. '''Taisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:''' * [[Johannes Kepler|Kepleris]] 1619 metais atrado du [[Keplerio-Puanso kūnas|Keplerio-Puanso briaunainius]], o prancūzų matematikas Lui Puanso (''Louis Poinsot''), 1809 metais, kitus du. '''Kiti 53 netaisyklingieji žvaigždiniai briaunainiai:''' * Iš likusių 53, 1878 metais Edmundas Hesas (''Edmund Hess'') atrado du briaunainius, 1881 metais Alberas Banduro (''Albert Badoureau'') atrado 36, o Pičas (''Pitsch''), tais pačiais 1881 metais, nepriklausomai atrado dar 18, iš kurių 15 buvo dar visiškai nežinomi. * JAV geometras Haroldas Kokseteris (''Harold Scott MacDonald Coxeter''), bendradarbiaudamas su Džefriu Mileriu (''Jeffrey Charles Percy Miller''), 1930–1932 metais atrado likusius dvylika briaunainių, bet neskubėjo apie tai publikuoti, tad panašiai tuo pačiu metu broliai Maiklas ir Kristoferis Longet-Higinsai (''Michael Selwyn Longuet-Higgins, Hugh Christopher Longuet-Higgins'') nepriklausomai atrado 11 šių briaunainių. * 1954 metais Kokseteris, broliai Longet-Higinsai ir Mileris bendrai publikavo tolygiųjų briaunainių sąrašą.<ref>Coxeter,Longuet-Higgins,Miller (Harvard, 1954)</ref> * 1970 metais ''Sopovas''<ref>Sopov (Harvard, 1970)</ref> įrodė, kad jų sąrašas yra išsamus. * 1974 metais Magnusas Veningeris (''Magnus Wenninger'') publikavo veikalą ''Polyhedron models'' (Briaunainių modeliai), kuriame pavaizduoti visi 75 neprizminiai tolygieji briaunainiai ir pateikti matematiko Normano Džonsono (''Norman Johnson'') suteikti pavadinimai, kurie, daugelio jų, nebuvo anksčiau skelbti. * 1975 metais Dž. Skilingas (''John Skilling'') nepriklausomai dar kartą įrodė, kad Kokseterio ir kitų sąrašas yra išsamus, o jei būtų leista tolygiesiems briaunainiams priskirti figūrą, kurios kelios briaunos sutampa, tuomet reikėtų įtraukti dar vieną, ir tiktai vieną briaunainį, vėliau pavadintą ''Skilingo figūra''.<ref>Skilling (1975)</ref> * 1987 metais Edmondas Bonanas (''Edmond Bonan'') nubraižė visų tolygiųjų briaunainių trimates projekcijas kompiuterio programa ([[pascal|turbo paskalio]] kalba parašyta programa '''Polyca''') – šie vaizdai buvo pristatyti Tarptautiniame steroskopijos kongrese (International Stereoscopic Union Congress, Eastbourne, UK). * 1993 metais Zvi Har Elis (''Zvi Har’El'') sukūrė kompiuterinę programą '''Kaleido''', skirtą kaleidoskopiniam tolygiųjų briaunainių konstravimui ir aprašė ją straipsnyje ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra'' (Vieningas sprendimas tolygiems briaunainiams). Jis figūras numeravo nuo 1 iki 80. * Tais pačiais 1993 metais, R. Mėderis (''R. Mäder'') ''Kaleido'' programos sprendimui pritaikė kitokį figūrų indeksavimą ir viską perkėlė į ''Mathematica'' programinę aplinką. * 2002 metais Peteris Meseris (''Peter W. Messer'') atrado minimalią aibę, apimančią uždaro pavidalo išraiškas, kuriomis galima išreikšti kombinatorinių ir metrinių bet kurio tolygiojo briaunainio (ir jo dualo) savybių kiekybinius parametrus, kai žinomas tik [[Vithofo simbolis]].<ref>[http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/fulltext.pdf?page=1 Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals, Peter W. Messer, Discrete Comput Geom 27:353–375 (2002)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Tolygieji žvaigždiniai briaunainiai == Visi 57 neprizminiai neiškili briaunainiai gali būti sudaryti taikant [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo metodą]]. == Iškilos (nežvaigždinės) formos: Vithofo konstravimas == [[Vaizdas:Vythofo-konstrukciju-diagrama.png|400px|right]] [[Vaizdas:Briaunainio-nupjovimo-pavyzdys.png|400px|right|Pavyzdys sukurtas iš [[kubas|kubo]] ir [[oktaedras|oktaedro]] tarpusavio virsmo]] Iškili tolygieji briaunainiai yra vadinami pagal [[Vithofo konstravimas|Vithofo konstravimo veiksmo]] pavadinimą ir (arba) pagal sąsają su taisyklingąja forma. Žemiau pateikiami iškili tolygieji briaunainiai išdėstyti pagal Vithofo konstravimo veiksmą ir simetrijos grupę. Vithofo konstravimo metu sukuriami pakartojimai, kuriuos atitinka žemesnės simetrijos atvejai. [[Kubas]] vienu metu yra ir [[taisyklingasis briaunainis]], ir kvadratinė [[prizmė]]. [[Oktaedras]] vienu metu yra ir taisyklingasis briaunainis, ir trikampė anti[[prizmė]]; be to, jis dar yra ''rektifikuotas [[tetraedras]]''. Daug briaunainių gali būti sukurti pakartotinai iš skirtingų Vithofo konstravimo taškų – tik tada jie yra kitaip nuspalvinami. (Kadangi Vithofo konstravimas vienodai tinkamas tiek tolygiems briaunainiams, tiek tolygiems klojiniams, tai lentelėje pateikiami abeji vaizdai. Sferiniai klojiniai apima ir vadinamuosius ''hosoedrus'' bei ''diedrus'', kurie yra netikrieji, „išsigimę“ briaunainiai.) Vithofo konstravimo metu simetrijos grupės sukuriamos iš trimačio atspindžio taškų grupių, kurių kiekvieną atitinka fundamentinis trikampis (p q r), kur p>1, q>1, r>1 ir 1/p+1/q+1/r<1. * [[Tetraedrinė simetrija]] (3 3 2) – eilė 24 * [[Oktaedrinė simetrija]] (4 3 2) – eilė 48 * [[Ikosaedrinė simetrija]] (5 3 2) – eilė 120 * [[Diedrinė simetrija]] (n 2 2), visiems n=3,4,5,… – eilė ''4n'' Likusios neatspindėjimo formos yra konstruojamos nupjaunant pakaitomis ({{en|alternation}}) sienų daugiakampius, turinčius lyginį kraštinių skaičių, kai nupjaunamas kas antras briaunanio sienos daugiakampio kampas. Kartu su prizmėmis ir jų [[diedrinė simetrija|diedrine simetrija]], sferinio Vithofo konstravimo veiksmas prideda dvi ''taisyklingas'' klases, kurios yra „išsigimę“ briaunainiai – ''diedrai'' ir ''hosoedrai'', iš kurių pirmieji turi tik dvi sienas, o antrieji tik dvi viršūnes. Nupjaunant taisyklingąjį ''hosoedrą'' gauname prizmes. Žemiau, iškili tolygieji briaunainiai, kurie nėra prizmės, pateikiami simetrinių formų tvarka ir indeksuojami nuo 1 iki 18. Pasikartojančios formos numeris apskliaustas laužtiniais skliaustais. Begalinės prizminės formos indeksuojamos, paskirsčius jas į keturias šeimas: # Hosoedrai H_2… (Tik kaip sferiniai klojiniai) # Diedrai D_2… (Tik kaip sferiniai klojiniai) # Prizmės P_3… (Nupjautiniai hosoedrai) # Antiprizmės A_3… (Nusklembtos ({{en|snub}}) prizmės) === Apibendrinančios duomenų lentelės === '''p''' – sienos kraštinių (arba kampų) skaičius;<br> '''q''' – į vieną viršūnę sueinančių sienų (arba briaunų) skaičius. {| class="wikitable" width=640 |- valign=top ![[Džonsono kūnas#Pavadinimai|Džonsono pavadinimai]] !Pirminis !Nupjautinis !Rektifikuotas !Binupjautinis<BR />(nupjautinis dualas) !Birektifikuotas<BR />(dualas) !Kanteliuotas !Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>) !Nusklembtas<BR />({{en|snub}}) |- !rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]] !<math>\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p , q \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} q , p \end{Bmatrix}</math> !<math>r\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> !<math>s\begin{Bmatrix} p \\ q \end{Bmatrix}</math> |- !{p, q} !t{p, q} !r{p, q} !2t{p, q} !2r{p, q} !rr{p, q} !tr{p, q} !sr{p, q} |- !t₀{p, q} !t_0,1{p, q} !t₁{p, q} !t_1,2{p, q} !t₂{p, q} !t_0,2{p, q} !t_0,1,2{p, q} !ht_0,1,2{p, q} |- ![[Vithofo simbolis]]<BR />(p q 2) ! q &#124; p 2 ! 2 q &#124; p ! 2 &#124; p q ! 2 p &#124; q ! p &#124; q 2 ! p q &#124; 2 ! p q 2 &#124; ! &#124; p q 2 |- valign=top ![[Kokseterio diagram]] !{{CDD|node_1|p|node|q|node}} !{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} !{{CDD|node|p|node_1|q|node}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes}} !{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} !{{CDD|node|p|node|q|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}}<BR />{{CDD|node|split1-pq|nodes_11}} !{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}}<BR />{{CDD|node_1|split1-pq|nodes_11}} !{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}}<BR />{{CDD|node_h|split1-pq|nodes_hh}} |- !Viršūnės planas !p^q !(q.2p.2p) !(p.q)² !(p.2q.2q) !q^p !(p.4.q.4) !(4.2p.2q) !(3.3.p.3.q) |- align=center |[[Tetraedrinė simetrija|Tetraedrinė]]<BR />(3 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|(3.3.3.3)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|(3.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|64px]]<BR />[[Tetraedras|{3,3}]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|(3.3.3.3.3)]] |- align=center |[[Oktaedrinė simetrija|Oktaedrinė]]<BR />(4 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|64px]]<BR />[[Kubas|{4,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nupjautinis kubas|(3.8.8)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras|(3.4.3.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras#Nupjautinis oktaedras|(4.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|64px]]<BR />[[Oktaedras|{3,4}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Mažasis rombinis kuboktaedras|(3.4.4.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|64px]]<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|(4.6.8)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|64px]]<BR />[[Kubas#Nusklembtas kubas|(3.3.3.3.4)]] |- align=center |[[Ikosaedrinė simetrija|Ikosaedrinė]]<BR />(5 3 2) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras|{5,3}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|(3.10.10)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.svg|64px]]<BR />[[Ikosidodekaedras|(3.5.3.5)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosaedras|(5.6.6)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|64px]]<BR />[[Ikosaedras|{3,5}]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|(3.4.5.4)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.svg|64px]]<BR />[[Nupjautinis ikosidodekaedras|(4.6.10)]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.svg|64px]]<BR />[[Dodekaedras#Nusklembtas dodekaedras|(3.3.3.3.5)]] |} Diedrinės simetrijos vaizdai: {| class="wikitable" |- !(p 2 2) !Pirminis !Nupjautinis !Rektifikuotas !Binupjautinis<BR />(nupj. dualas) !Birektifikuotas<BR />(dualas) !Kanteliuotas !Omninupjautinis<BR />(<small>Kantenupjautinis</small>) !Nusklembtas<BR />({{en|snub}}) |- !rowspan=3|Išplėstinis<BR />[[Šlėfli simbolis]] !<math>\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p , 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math> !<math>\begin{Bmatrix} 2 , p \end{Bmatrix}</math> !<math>r\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>t\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> !<math>s\begin{Bmatrix} p \\ 2 \end{Bmatrix}</math> |- !{p,2} !t{p,2} !r{p,2} !2t{p,2} !2r{p,2} !rr{p,2} !tr{p,2} !sr{p,2} |- !t₀{p,2} !t_0,1{p,2} !t₁{p,2} !t_1,2{p,2} !t₂{p,2} !t_0,2{p,2} !t_0,1,2{p,2} !ht_0,1,2{p,2} |- ![[Vithofo simbolis]] ! 2 &#124; p 2 ! 2 2 &#124; p ! 2 &#124; p 2 ! 2 p &#124; 2 ! p &#124; 2 2 ! p 2 &#124; 2 ! p 2 2 &#124; ! &#124; p 2 2 |- ![[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino<BR />diagrama]] !{{CDD|node_1|p|node|2|node}} !{{CDD|node_1|p|node_1|2|node}} !{{CDD|node|p|node_1|2|node}} !{{CDD|node|p|node_1|2|node_1}} !{{CDD|node|p|node|2|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node|2|node_1}} !{{CDD|node_1|p|node_1|2|node_1}} !{{CDD|node_h|p|node_h|2x|node_h}} |- !Viršūnės planas !p² !(2.2p.2p) !(p.&nbsp;2.p.&nbsp;2) !(p.&nbsp;4.4) !2^p !(p.&nbsp;4.2.4) !(4.2p.4) !(3.3.p.&nbsp;3.2) |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(2 2 2) | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{2,2}]] | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.4 | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />2.2.2.2 | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />4.4.2 | [[Vaizdas:Digonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,2}]] | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4 | [[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|64px]]<BR />4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.2 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(3 2 2) | [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{3,2}]] | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.6 | [[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|64px]]<BR />2.3.2.3 | [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />4.4.3 | [[Vaizdas:Spherical trigonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,3}]] | [[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|64px]]<BR />2.4.3.4 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.6 | [[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.3 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(4 2 2) | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />[[Diedras|{4,2}]] | 2.8.8 | [[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|64px]]<BR />2.4.2.4 | [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,4}]] | [[Vaizdas:Spherical square prism.svg|64px]]<BR />2.4.4.4 | [[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.8 | [[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.4 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(5 2 2) | [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{5,2}]] | 2.10.10 | [[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.5.2.5 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.5 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,5}]] | [[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.5.4 | [[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.10 | [[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.5 |- align=center |[[Diedrinė simetrija|Diedrinė]]<BR />(6 2 2) | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />[[Diedras|{6,2}]] | [[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.12.12 | [[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|64px]]<BR />2.6.2.6 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />4.4.6 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal hosohedron.svg|64px]]<BR />[[Hosoedras|{2,6}]] | [[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|64px]]<BR />2.4.6.4 | [[Vaizdas:Spherical dodecagonal prism2.svg|64px]]<BR />4.4.12 | [[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|64px]]<BR />3.3.3.6 |} === Vithofo konstravimo veiksmai === {| class="wikitable" !Veiksmas !Simbolis ![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]] !Aprašymas |- !width=150|Pirminis !width=60|{p, q}<BR />t₀{p, q} |{{CDD|node_1|p|node|q|node}} | Bet koks taisyklingas briaunainis arba klojinys |- ! [[Briaunainio formos virsmas#Rektifikavimas|Rektifikuotas]] (r) !r{p, q}<BR />t₁{p, q} |{{CDD|node|p|node_1|q|node}} |Visiškai nupjautos briaunos virsta taškais. Briaunainio sienos dabar yra kombinuotos iš priminio kūno ir jo dualo sienų. |- !Birektifikuotas (2r)<BR />(tas pats, kas [[Dualus briaunainis|dualas]]) !2r{p, q}<BR />t₂{p, q} |{{CDD|node|p|node|q|node_1}} |[[Vaizdas:Dual Cube-Octahedron.svg|100px|right]]Birektifikuotas kūnas (dualas) gaunamas toliau nupjaunant taip, kad pirminės sienos virsta taškais. Naujos sienos susidaro po kiekviena pirmine viršūne. Briaunų skaičius nepakinta, bet jos pasisuka 90 laipsnių. Taisyklingojo briaunainio {p, q} dualas yra taip pat taisyklingas briaunainis {q, p}. |- ![[Briaunainio formos virsmas#Nupjovimas|Nupjautas]] (t) !t{p, q}<BR />t_0,1{p, q} |{{CDD|node_1|p|node_1|q|node}} |Kiekviena pirminė viršūnė nupjaunama ir jos vietoje susidaro nauja siena. Nupjovimui būdingas tam tikras laisvės laipsnis, kurio vienas sprendimas sukuria tolygųjį nupjautinį briaunainį. Pirminių briaunainio sienos pastumiamos į šonus, o nupjautų viršūnių vietoje susidaro dualo sienos.<BR />[[Vaizdas:Cube truncation sequence.svg|400px]] |- !Binupjovimas (2t) !2t{p, q}<BR />t_1,2{p, q} |{{CDD|node|p|node_1|q|node_1}} |Tas pats, kas nupjautinis dualas. |- ! [[Briaunainio formos virsmas#Kanteliacija|Kanteliacija]] (rr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Išplėtimas|Išplėtimas]]) !rr{p, q} |{{CDD|node_1|p|node|q|node_1}} |Kartu su viršūnės nupjovimu, kiekviena pirminė briauna nuožulniai papildoma nauja stačiakampe siena, susidarančia vietoje briaunos. Tolygi kanteliacija yra pusiaukelė tarp pirminio kūno ir jo dualo.<BR />[[Vaizdas:Cube cantellation sequence.svg|400px]] |- !Kantenupjautas (tr)<BR />(Taip pat [[Briaunainio formos virsmas#Omninupjovimas|Omninupjovimas]]) !tr{p, q}<BR />t_0,1,2{p, q} |{{CDD|node_1|p|node_1|q|node_1}} |Nupjovimas ir kanteliacija vyksta kartu ir sukuria omninupjautą formą, kurioje pirminio kūno sienos yra pastumtos į šonus, dualo sienos yra pastumtos į šonus, o vietoje pirminių briaunų yra susidarę kvadratai |} {| class="wikitable" |+ Nupjovimas pakaitomis ({{en|alternation}}) |- !width=150|Veiksmas !width=70|Simbolis ![[Kokseterio diagrama|Kokseterio<BR />diagrama]] !Aprašymas |- !Nusklembtas rektifikuotas (sr) !sr{p, q} |{{CDD|node_h|p|node_h|q|node_h}} |Kantenupjovimas pakaitomis. Visos pirminės sienos netenka pusės savo kraštinių, o kvadratai susitraukia į briaunas. Kadangi omninupjautinės formos turi trisienių viršūnių, susidaro nauji trikampiai. Įprastai šios pakaitinio sienų keitimo būdu gautos formos vėliau šiek tiek deformuojamos, kad vėl taptų tolygiais briaunainiais. Vėlesnės kaitos galimybės priklauso nuo laisvės laipsnio.<BR />[[Vaizdas:Snubcubes in grCO.svg|320px]] |- !Nusklembtas (s) !s{p,2q} |{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node}} |Nupjovimas pakaitomis |- !Kantavimas nusklembimas (s₂) !s₂{p,2q} |{{CDD|node_h|p|node_h|2x|q|node_1}} | |- !Kanteliacija pakaitomis (hrr) !hrr{2p,2q} |{{CDD|node_h|2x|p|node|2x|q|node_h}} |Įmanomi tik tolygieji klojiniai (begaliniai briaunainiai), kai pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|2x|q|node_1}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node_h|4|node|4|node_h}} |- !Pusė (h) !h{2p, q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node}} |align=left|Pakaitomis nupjaunama {{CDD|node_1|2x|p|node|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node}} |- !Kantavimas (h₂) !h₂{2p, q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|q|node_1}} |Tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|split2-qq|node_1}} |- !Pusiau rektifikavimas (hr) !hr{2p,2q} |{{CDD|node|2x|p|node_h1|2x|q|node}} |align=left|Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), pakaitomis nupjaunama {{CDD|node|2x|p|node_1|2x|q|node}}, tas pats kaip {{CDD|labelp|branch_10ru|2a2b-cross|branch_10lu|labelq}} arba {{CDD|labelp|branch_10r|iaib|branch_01l|labelq}}<BR />Pavyzdžiui, {{CDD|node|4|node_h1|4|node}} = {{CDD|nodes_10ru|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes}} |- !Ketvirtis (q) !q{2p,2q} |{{CDD|node_h1|2x|p|node|2x|q|node_h1}} |Įmanomas tik tolygiems klojiniams (begaliniams briaunainiams), tas pats kaip {{CDD|labelq|branch_11|papb-cross|branch_10l|labelq}}<BR />pavyzdžiui, {{CDD|node_h1|4|node|4|node_h1}} = {{CDD|nodes_11|2a2b-cross|nodes_10lu}} arba {{CDD|nodes_11|iaib|nodes_10l}} |} === (3 3 2) T_d Tetraedrinė simetrija === Sferos [[tetraedrinė simetrija]] sukuria 5 tolygiuosius briaunainius, o šeštas suformuojamas nusklembimo veiksmu. Tetraedrinės simetrijos pagrindas yra fundamentinis trikampis, turintis vieną viršūnę su dviem veidrodžiais ir dvi viršūnes su trimis veidrodžiais, kas užrašoma simboliu (3 3 2). Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' A₂ arba [3,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|3|node|3|node}}. '''Tetrakis heksaedras''' turi 24 regimus trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius ant analogiško sferinio briaunainio: : [[Vaizdas:Tetrakishexahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Tetrahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group td.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />A₃ !rowspan=2|Grafas<BR />A₂ !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės<BR />planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2||node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(4) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !1 |align=center|[[Tetraedras]] |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t0-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node}}<BR />{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![1] |align=center|Birektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node|3|node_1}}<BR />t₂{3,3}={3,3} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !2 |align=center|Rektifikuotas tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t1 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t1-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node}}<BR />t₁{3,3}=r{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !3 |align=center|[[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|Nupjautinis tetraedras]] |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t01-1-.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{3,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![3] |align=center|Binupjautinis tetraedras<BR />(tas pats, kaip [[tetraedras#nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|3|node_1}}<BR />t_1,2{3,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !4 |align=center|Rombinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{3,3}=rr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !5 |align=center|Nupjautinis tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[oktaedras#nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{3,3}=tr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !6 |align=center|Nusklembtas tetratetraedras<BR />(tas pats, kaip [[ikosaedras]]) |[[Vaizdas:icosahedron graph A3.svg|50px]] |[[Vaizdas:icosahedron graph A2.svg|50px]] | [[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-s012.svg|50px]] | [[Vaizdas:Spherical snub tetrahedron.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|3|node_h}}<BR />sr{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |} === (4 3 2) O_h Oktaedrinė simetrija === Sferos [[oktaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 7 pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Šeši pavidalai kartojasi iš aprašytos tetraedrinės simetrijos lentelės (aukščiau). Oktaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (4 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' B₂ arba [4,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|4|node|3|node}}. '''Disdyakis dodekaedras''' turi 48 regimus sienų trikampius, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį: : [[Vaizdas:Disdyakisdodecahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Octahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group oh.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />B₃ !rowspan=2|Grafas<BR />B₂ !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(8) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|2|node}}<BR />[2]<BR />(12) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(6) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !7 |align=center|[[Kubas]] |[[Vaizdas:3-cube t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t0 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node}}<BR />{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![2] |align=center|[[Oktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t2 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node|3|node_1}}<BR />{3,4} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center ![4] |align=center|Rektifikuotas kubas<BR />Rektifikuotas oktaedras<BR />([[Kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t1 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node}}<BR />{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !8 |align=center|[[Kubas#Nupjautinis kubas|Nupjautinis kubas]] |[[Vaizdas:3-cube t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t01 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated cube vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{4,3}=t{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![5] |align=center|[[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|Nupjautinis oktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t12 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1{3,4}=t{3,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !9 |align=center|Kanteliuotas kubas<BR />Kanteliuotas oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|Rombinis kuboktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|51x51px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{4,3}=rr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 26 | 48 | 24 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !10 |align=center|Omninupjautinis kubas<BR />Omninupjautinis oktaedras<BR />[[Kuboktaedras#Nupjautinis kuboktaedras|Nupjautinis kuboktaedras]] |[[Vaizdas:3-cube t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t012 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Great_rhombicuboctahedron_vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{4,3}=tr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]] | 26 | 72 | 48 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![6] |align=center|Nusklembtas oktaedras<BR />(Tas pats, kaip [[ikosaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube h01.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube h01 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-h01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical alternated truncated octahedron.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_h|3|node_h}}<BR />= {{CDD|nodes_hh|split2|node_h}}<BR />s{3,4}=sr{3,3} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![1] |align=center|Puskubis<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t0 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|50px]] |align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node}}<BR />h{4,3}={3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />¹/₂ [[Trikampis|{3}]] | | | 4 | 6 | 4 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![2] |align=center|Kantuotas kubas<BR />(Tas pats, kaip [[Tetraedras#Nupjautinis tetraedras|nupjautinis tetraedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t01 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated tetrahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h1|4|node|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_10ru|split2|node_1}}<BR />h₂{4,3}=t{3,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR /> ¹/₂ [[Šešiakampis|{6}]] | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />¹/₂ [[Trikampis|{3}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![4] | (Tas pats, kaip [[kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t02 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Cuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node}}<BR />rr{3,3} | | | |14 |24 |12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![5] | (Tas pats, kaip [[oktaedras#Nupjautinis oktaedras|nupjautinis oktaedras]]) |[[Vaizdas:3-simplex t012 A2.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-simplex t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 332-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated octahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h0|4|node_1|3|node_1}}<BR />= {{CDD|nodes_11|split2|node_1}}<BR />tr{3,3} | | | |14 |36 |24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center ![9] | Kantuotas nusklembtas oktaedras<br />(Tas pats, kaip [[Kuboktaedras#Rombinis kuboktaedras|rombinis kuboktaedras]]) |[[Vaizdas:3-cube t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:3-cube t02 B2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Rhombicuboctahedron uniform edge coloring.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 432-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicuboctahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_h|3|node_h}}<BR />s₂{3,4}=rr{3,4} | | | | 26 | 48 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !11 |align=center|[[Kubas#Nusklembtas kuboktaedras|Nusklembtas kuboktaedras]] |[[Vaizdas:Snub cube_A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub cube_B2.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-43-s012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical snub cube.svg|50px]] |[[Vaizdas:Snub cube vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|3|node_h}}<BR />sr{4,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Square|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 38 | 60 | 24 |} === (5 3 2) I_h Ikosaedrinė simetrija === Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria 7 tolygiuosius briaunainius ir dar 1, pasitelkiant nupjovimą pakaitomis. Tik 1 pavidalas kartojasi iš aprašytų tetraedrinės ir oktaedrinės simetrijos lentelių (aukščiau). Ikosaedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (5 3 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' G₂ arba [5,3], taip pat [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|5|node|3|node}}. '''Disdyakis triakontaedras''' turi 120 regimų sienų trikampių, o ant sferos matome pakaitomis nudažytus trikampius, vaizduojančius analogišką sferinį briaunainį: : [[Vaizdas:Disdyakistriacontahedron.jpg|100px]] [[Vaizdas:Icosahedral reflection domains.png|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group ih.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Grafas<BR />(A₂)<BR />[6] !rowspan=2|Grafas<BR />(H₃)<BR />[10] !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(12) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(30) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|3|node}}<BR />[3]<BR />(20) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !12 |align=center|[[Dodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t0 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t0 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t0.svg|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node}}<BR />{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />[[Penkiakampis|{5}]] | | | 12 | 30 | 20 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center ![6] |align=center|[[Ikosaedras]] |[[Vaizdas:Icosahedron_A2_projection.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron t0 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t2.svg|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node|3|node_1}}<BR />{3,5} | | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 20 | 30 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !13 |align=center|Rektifikuotas dodekaedras<BR />Rektifikuotas ikosaedras<BR />[[Ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t1 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t1 H3.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t1.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t1.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node}}<BR />t₁{5,3}=r{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 32 | 60 | 30 |- BGCOLOR="#f0e0e0" align=center !14 |align=center|[[Dodekaedras#Nupjautinis dodekaedras|Nupjautinis dodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t01 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t01 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t01.svg|50px]] |[[Vaizdas:Truncated dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node}}<BR />t_0,1{5,3}=t{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{10} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 32 | 90 | 60 |- BGCOLOR="#e0e0f0" align=center !15 |align=center|[[Ikosaedras#Nupjautinis ikosaedras|Nupjautinis ikosaedras]] |[[Vaizdas:Icosahedron t01 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Icosahedron t01 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t12.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t12.png|50px]] |[[Vaizdas:Truncated icosahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1{3,5}=t{3,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 32 | 90 | 60 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !16 |align=center|Kanteliuotas dodekaedras<BR />Kanteliuotas ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Rombinis ikosidodekaedras|Rombinis ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t02 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t02 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t02.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t02.png|50px]] |[[Vaizdas:Small rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node|3|node_1}}<BR />t_0,2{5,3}=rr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 62 | 120 | 60 |- BGCOLOR="#e0f0e0" align=center !17 |align=center|Omninupjautinis dodekaedras<BR />Omninupjautinis ikosaedras<BR />[[Dodekaedras#Nupjautinis ikosidodekaedras|Nupjautinis ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t012 A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Dodecahedron t012 H3.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-t012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Uniform tiling 532-t012.png|50px]] |[[Vaizdas:Great rhombicosidodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|3|node_1}}<BR />t_0,1,2{5,3}=tr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | 62 | 180 | 120 |- BGCOLOR="#d0f0f0" align=center !18 |align=center|[[Nusklembtas dodekaedras|Nusklembtas ikosidodekaedras]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron A2.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron H2.png|50px]] |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-53-s012.svg|50px]] |[[Vaizdas:Spherical snub dodecahedron.png|50px]] |[[Vaizdas:Snub dodecahedron vertfig.svg|50px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|3|node_h}}<BR />sr{5,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | 92 | 150 | 60 |} === (p 2 2) Prizminės [p,2], I₂(p) šeimos (D_''p''h diedrinė simetrija) === Sferos [[ikosaedrinė simetrija]] sukuria dvi begalines tolygiųjų briaunanių aibes, prizmes ir antiprizmes, ir dar dvi begalines išsigimusių briaunanių aibes, hosoedrus ir diedrus, kurie egzistuoja tik kaip sferos klojiniai. Diedrinės simetrijos generavimo pagrindas yra fundamentinis trikampis (p 2 2), jei skaičiuosime veidrodžius kiekvienoje viršūnėje. Taip pat šią simetriją galima užrašyti ''Kokseterio grupe'' I₂(p) arba [n,2], taip pat prizmine [[Kokseterio-Dinkino diagrama]]: {{CDD|node|p|node|2|node}}. Žemiau pavaizduoti pirmi penki diedrinės simetrijos atvejai: D₂ … D₆. Diedrinės simetrijos D_p eilė yra ''4n'', atspindi bi[[piramidė]]s sienas, o ant sferos – tai pusiaujo linija ir n tolygiai viena nuo kitos nutolusių dienovidinių. ==== (2 2 2) diedrinė simetrija ==== Yra 8 fundamentalūs trikampiai, matomi ant kvadratinės bi[[piramidė]]s sienų (oktaedras) ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos: : [[Vaizdas:Octahedron.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d2h.png|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|2|node|2|}}<BR />[2]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(2) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₂<BR />H₂ |align=center|Digoninis diedras<BR />Digoninis hosoedras | |[[Vaizdas:digonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|2|node|2|node}}<BR />{2,2} | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | | | 2 | 2 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₄ |align=center|Nupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip kvadratinis diedras) | |[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node}}<BR />t{2,2}={4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 2 | 4 | 4 |- BGCOLOR="#f0e0e0" !P₄<BR />[7] |align=center|omninupjautinis digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[kubas]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron 222-t012.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|2|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,2}=tr{2,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₂<BR />[1] |align=center|Nusklembtas digoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip [[tetraedras]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|2x|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,2} | | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 4 | 6 | 4 |} ==== (3 2 2) D_3h diedrinė simetrija ==== Yra 12 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant šešiakampės bi[[piramidė]]s sienų ir pakaitomis nuspalvintus trikampius ant sferos: : [[Vaizdas:Hexagonal bipyramid transparent.svg|100px]] [[Vaizdas:Sphere symmetry group d3h.svg|100px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|3|node|2}}<BR />[3]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(3) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₃ |align=center|Trigoninis diedras | |[[Vaizdas:Trigonal dihedron-1.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|3|node|2|node}}<BR />{3,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | | | 2 | 3 | 3 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₃ |align=center|Trigoninis hosoedras | |[[Vaizdas:Trigonal hosohedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node|3|node|2|node_1}}<BR />{2,3} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 3 | 3 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₆ |align=center|Nupjautinis trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampis diedras) | |[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node}}<BR />t{3,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | | 2 | 6 | 6 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₃ |align=center|Nupjautinis trigoninis hosoedras<BR />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|3|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 5 | 9 | 6 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₆ |align=center|Omninupjautinis trigoninis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|3|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,3}=tr{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₃<BR />[2] |align=center|Nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,3} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|30px]]<BR />[[Trikampis|{3}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 8 | 12 | 6 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₃ |align=center|Kantuotas nusklembtas trigoninis diedras<BR />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|3|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{2,3}=t{2,3} | | | | 5 | 9 | 6 |} ==== (4 2 2) D_4h diedrinė simetrija ==== Yra 16 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant aštuoniakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: : [[Vaizdas:Octagonal bipyramid transparent.svg|80px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Poz. 2<BR />{{CDD|node|4|node|2}}<BR />[4]<BR />(2) ! Poz. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4) ! Poz. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(4) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₄ |align=center|Kvadratinis diedras | |[[Vaizdas:Tetragonal dihedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|4|node|2|node}}<BR />{4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | | 2 | 4 | 4 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₄ |align=center|Kvadratinis hosoedras | |[[Vaizdas:Spherical square hosohedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node|4|node|2|node_1}}<BR />{2,4} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 4 | 4 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₈ |align=center|Nupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Tas pats, kaip aštuoniakampis diedras) | | | |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node}}<BR />t{4,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | | | 2 | 8 | 8 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₄<BR />[7] |align=center|Nupjautinis kvadratinis hosoedras<BR />([[Kubas]]) |[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₈ |align=center|Omninupjautinis kvadratinis diedras<BR />(Aštuoniakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Octagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical octagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octagonal prism vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|4|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,4}=tr{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_8.svg|30px]]<BR />{8} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 10 | 24 | 16 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₄ |align=center|Nusklembtas kvadratinis diedras<BR />(Kvadratinė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Square antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Square antiprism vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,4} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 10 | 16 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₄<br />[7] |align=center|Kantuotas nusklembtas kvadratinis diedras<BR />([[Kubas]]) |[[Vaizdas:Tetragonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical square prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Cube vertfig svg.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|4|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{4,2}=t{2,4} | | | | 6 | 12 | 8 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₂<br />[1] |align=center|Nusklembtas kvadratinis hosoedras<BR />(Digoninė anti[[prizmė]])<BR />([[Tetraedras]]) |[[Vaizdas:Uniform polyhedron-33-t2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Spherical digonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Tetrahedron vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|4|node_h|2x|node_h}}<br />s{2,4}=sr{2,2} | | | | 4 | 6 | 4 |} ==== (5 2 2) D_5h diedrinė simetrija ==== Yra 20 fundamentalių trikampių, kurie matomi ant dešimtkampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: : [[Vaizdas:Decagonal bipyramid transparent.svg|60px]] {| class="wikitable" !rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Pos. 2<BR />{{CDD|node|5|node|2}}<BR />[5]<BR />(2) ! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5) ! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(5) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₅ |align=center|Penkiakampis diedras | |[[Vaizdas:Pentagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|5|node|2|node}}<BR />{5,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | | | 2 | 5 | 5 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₅ |align=center|Penkiakampis hosoedras | |[[Vaizdas:Spherical pentagonal hosohedron.svg|60px]] | |align=center|{{CDD|node|5|node|2|node_1}}<BR />{2,5} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 5 | 5 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₁₀ |align=center|Nupjautinis penkiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dešimtkampis diedras) | | | |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node}}<BR />t{5,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | | | 2 | 10 | 10 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !P₅ |align=center|Nupjautinis penkiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip penkiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|5|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 7 | 15 | 10 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₁₀ |align=center|Omninupjautinis penkiakampis diedras<BR />(dešimtkampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Decagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical decagonal prism2.svg|60px]] |[[Vaizdas:Decagonal prism vf.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|5|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,5}=tr{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{10} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 12 | 30 | 20 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₅ |align=center|Nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal antiprism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_5.svg|30px]]<BR />{5} | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] | &nbsp; | 12 | 20 | 10 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₅ |align=center|Kantuotas nusklembtas penkiakampis diedras<BR />(Penkiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Pentagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical pentagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Pentagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|5|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{5,2}=t{2,5} | | | | 7 | 15 | 10 |} ==== (6 2 2) D_6h diedrinė simetrija ==== Yra 24 fundamentalūs trikampiai, kurie matomi ant dvylikakampės bi[[piramidė]]s sienų ir kaip pakaitomis nuspalvinti trikampiai ant sferos: {| class="wikitable" rowspan=2|Nr. !rowspan=2|Pavadinimas !rowspan=2|Vaizdas !rowspan=2|Klojinys !rowspan=2|Viršūnės planas !rowspan=2|[[Kokseterio-Dinkino diagrama|Kokseterio-Dinkino]]<BR />ir [[Šlėfli simbolis|Šlėfli]]<BR />simboliai !colspan=3|Sienų kiekis pagal poziciją !colspan=3|Elementų kiekis |- ! Pos. 2<BR />{{CDD|node|6|node|2}}<BR />[6]<BR />(2) ! Pos. 1<BR />{{CDD|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Pos. 0<BR />{{CDD|2|node|2|node}}<BR />[2]<BR />(6) ! Sienos ! Briaunos ! Viršūnės |- BGCOLOR="#f0e0e0" !D₆ |align=center|Šešiakampis diedras | |[[Vaizdas:Hexagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|6|node|2|node}}<BR />{6,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | | | 2 | 6 | 6 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₆ |align=center|Šešiakampis hosoedras | |[[Vaizdas:Hexagonal hosohedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node|6|node|2|node_1}}<BR />{2,6} | | | [[Vaizdas:Regular digon in spherical geometry-2.svg|30px]]<BR />{2} | 6 | 6 | 2 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !D₁₂ |align=center|Nupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Tas pats, kaip dvylikakampis diedras) | |[[Vaizdas:Dodecagonal dihedron.png|60px]] | |align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node}}<BR />t{6,2} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12} | | | 2 | 12 | 12 |- BGCOLOR="#e0e0f0" !H₆ |align=center|Nupjautinis šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node|6|node_1|2|node_1}}<BR />t{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[Šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#e0f0e0" !P₁₂ |align=center|Omninupjautinis šešiakampis diedras<BR />(Dvylikakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Dodecagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical truncated hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Dodecagonal prism vf.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_1|6|node_1|2|node_1}}<BR />t_0,1,2{2,6}=tr{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_10.svg|30px]]<BR />{12} | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_4.svg|30px]]<BR />[[Kvadratas|{4}]] | 14 | 36 | 24 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₆ |align=center|Nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė anti[[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal antiprism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_h}}<BR />sr{2,6} | [[Vaizdas:Regular_polygon_6.svg|30px]]<BR />[[šešiakampis|{6}]] | [[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]][[Vaizdas:Regular_polygon_3.svg|20px]]<BR />2 [[Trikampis|{3}]] |&nbsp; | 14 | 24 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₃ |align=center|Kantuotas šešiakampis diedras<br />(Trikampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Triangular prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical triangular prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Triangular prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h1|6|node|2|node_1}} = {{CDD|node_1|3|node|2|node_1}}<BR />h₂{6,2}=t{2,3} | | | |5 |9 |6 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !P₆ |align=center|Kantuotas nusklembtas šešiakampis diedras<BR />(Šešiakampė [[prizmė]]) |[[Vaizdas:Hexagonal prism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical hexagonal prism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Hexagonal prism vertfig.png|60px]] |align=center|{{CDD|node_h|6|node_h|2x|node_1}}<br />s₂{6,2}=t{2,6} | | | | 8 | 18 | 12 |- BGCOLOR="#d0f0f0" !A₃<BR />[2] |align=center|Nusklembtas šešiakampis hosoedras<BR />(Tas pats, kaip trikampė anti[[prizmė]])<BR />(Tas pats, kaip [[oktaedras]]) |[[Vaizdas:Trigonal antiprism.png|60px]] |[[Vaizdas:Spherical trigonal antiprism.svg|60px]] |[[Vaizdas:Octahedron vertfig.svg|60px]] |align=center|{{CDD|node|6|node_h|2x|node_h}}<BR />s{2,6}=sr{2,3} | | | | 8 | 12 | 6 |} == Nuorodos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * Brückner, M. ''Vielecke und vielflache. Theorie und geschichte.''. Leipzig, Germany: Teubner, 1900. [http://www.hti.umich.edu/cgi/b/bib/bibperm?q1=ABN8316.0001.001]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * {{Cite journal | last1=Coxeter | first1=Harold Scott MacDonald | last2=Longuet-Higgins | first2=M. S. | last3=Miller | first3=J. C. P. | title=Uniform polyhedra | jstor=91532 | mr=0062446 | year=1954 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=246 |issue=916 | pages=401–450 | publisher=The Royal Society | doi=10.1098/rsta.1954.0003 }} [http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040245/http://rsta.royalsocietypublishing.org/content/roypta/246/916/401.full.pdf |date=2017-12-01 }} * {{Cite journal | last1=Sopov | first1=S. P. | title=A proof of the completeness on the list of elementary homogeneous polyhedra | mr=0326550 | year=1970 | journal=Ukrainskiui Geometricheskiui Sbornik | issue=8 | pages=139–156 | postscript=<!--None-->}} * {{cite book | first=Magnus | last=Wenninger | title=Polyhedron Models | url=https://archive.org/details/polyhedronmodels0000wenn_x4t8 | publisher=Cambridge University Press | year=1974 | isbn=0-521-09859-9 }} * {{Cite journal | last1=Skilling | first1=J. | title=The complete set of uniform polyhedra | jstor=74475 | mr=0365333 | year=1975 | journal=Philosophical Transactions of the Royal Society of London. Series A. Mathematical and Physical Sciences | issn=0080-4614 | volume=278 | pages=111–135 | doi=10.1098/rsta.1975.0022 | postscript=<!--None--> | issue=1278}} * Har’El, Z. [http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf ''Uniform Solution for Uniform Polyhedra.''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090715034226/http://www.math.technion.ac.il/~rl/docs/uniform.pdf |date=2009-07-15 }}, Geometriae Dedicata 47, 57-110, 1993. [http://www.math.technion.ac.il/~rl Zvi Har’El] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090727182130/http://www.math.technion.ac.il/~rl |date=2009-07-27 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido Kaleido software] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html Images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080303/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/poly.html |date=2011-05-20 }}, [http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html dual images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110520080425/http://www.math.technion.ac.il/~rl/kaleido/dual.html |date=2011-05-20 }} * [http://www.mathconsult.ch/showroom/unipoly Mäder, R. E.] ''Uniform Polyhedra.'' Mathematica J. 3, 48-57, 1993. [http://library.wolfram.com/infocenter/Articles/2254] * Messer, Peter W. [http://www.springerlink.com/content/me48wm7823jhdcpe/?p=baeede46029e489f9df9a31526cd8f6&pi=2 ''Closed-Form Expressions for Uniform Polyhedra and Their Duals.'']{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, Discrete & Computational Geometry 27:353-375 (2002). [[Kategorija:Briaunainiai]] bh2efr3ebbmwd3ny52ww7m7us5qvzxn 0 523827 7956580 6712351 2026-11-01T18:15:52Z Kryganas 160776 nugriauta 7956580 wikitext text/x-wiki {{coord|55.166567|24.759791|display=title}} {{ltbaz|Pabaisko koplyčia.JPG|||Ukmergės rajonas|Pabaiskas||medis||}} '''Pabaisko koplyčia''' – medinė [[koplyčia]], stovinti veikiančiose kapinėse [[Pabaiskas|Pabaiske]], [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajone]], šalia kelio {{RK4305}}. Teritorija priklauso [[Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia|Pabaisko Švč. Trejybės]] parapijai.<ref>[http://kaunoarkivyskupija.lt/pabaiskas/ Pabaisko Švč. Trejybės parapija]</ref> [[Vaizdas:Pabaiskas, koplyčia.JPG|miniatiūra|240px|left|Koplyčios viduje]] Koplyčia neveikianti, joje dedami kapinių kryžiai, kiti daiktai. [[2017]] m. duomenimis, jos būklė buvo prasta: statinys pakrypęs, kiauru stogu, be kryžiaus, trūko kai kurių langų stiklų. Pastatymo metai šaltiniuose nenurodomi. 2026 m. nugriauta. <ref>https://www.facebook.com/justas.rimawicz/posts/pfbid04j1PUEFfurUNfF8euz6rs1oC7JR1VJHV6uobxWbaUoNCoXawQGhhhSL5qMVbF97ml?rdid=8XEDT0nMcCPRKzZ6#</ref> == Architektūra == Koplyčios trikampis [[frontonas]] gerokai ištrauktas į priekį, kaip manoma, seniau turėjęs kolonų [[portikas|portiką]], panašų į [[Prieklėtis|prieklėtį]]. [[Apsidė (architektūra)|Apsidė]] dvisienė, trikampio plano. Šoninių sienų langų angos didelės, stačiakampės, papuoštos gulsčiais [[sandrikas|sandrikais]], suskaidytos į mažesnius langelius. Statinys apkaltas vertikaliomis lentomis. Pro prairusią apkalą vietomis matomi gulsti sienojai. Jie dalinai aptašyti, kaip senoviškų pirkių.<ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=34683][[Bronius Kviklys]]. Lietuvos bažnyčios. Kauno arkivyskupija. 1983. - 3 t., 302 p.</ref> Stogas uždengtas skarda. Vidinė patalpa be vargonų [[Choras (architektūra)|choro]]. Į [[Ukmergės kraštotyros muziejus|Ukmergės kraštotyros muziejaus]] fondus perkelti koplyčioje buvę „Nukryžiuotasis“ ir procesijų altorėlio fragmentas. Jie galėjo būti pagaminti XVII–XVIII a. meistro, pažinusio ir perpratusio [[barokas|baroko]] dailę.<ref>[https://www.gzeme.lt/2019/10/20/koplycia-be-kryziaus/ Koplyčia – be kryžiaus] ''gzeme.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191211210946/http://www.gzeme.lt/2019/10/20/koplycia-be-kryziaus/}}</ref> == Šaltiniai == {{commonscat|Pabaiskas chapel}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Ukmergės rajono koplyčios]] [[Kategorija:Pabaiskas]] kn8561ki3mshuipg0s6x0ec6qyaiyio 7956582 7956580 2026-11-01T18:22:07Z Kryganas 160776 atnaujint informacija 7956582 wikitext text/x-wiki {{coord|55.166567|24.759791|display=title}} {{ltbaz|Pabaisko koplyčia.JPG|||Ukmergės rajonas|Pabaiskas||medis||}} '''Pabaisko koplyčia''' – medinė [[koplyčia]], stovėjo veikiančiose kapinėse [[Pabaiskas|Pabaiske]], [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajone]], šalia kelio {{RK4305}}. Teritorija priklauso [[Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia|Pabaisko Švč. Trejybės]] parapijai.<ref>[http://kaunoarkivyskupija.lt/pabaiskas/ Pabaisko Švč. Trejybės parapija]</ref> [[Vaizdas:Pabaiskas, koplyčia.JPG|miniatiūra|240px|left|Koplyčios viduje]] Koplyčioje buvo laikomi kapinių kryžiai, kiti daiktai. [[2017]] m. duomenimis, jos būklė buvo prasta: statinys pakrypęs, kiauru stogu, be kryžiaus, trūko kai kurių langų stiklų. Pastatymo metai šaltiniuose nenurodomi. 2026 m. nugriauta. <ref>https://www.facebook.com/justas.rimawicz/posts/pfbid04j1PUEFfurUNfF8euz6rs1oC7JR1VJHV6uobxWbaUoNCoXawQGhhhSL5qMVbF97ml?rdid=8XEDT0nMcCPRKzZ6#</ref> == Architektūra == Koplyčios trikampis [[frontonas]] gerokai ištrauktas į priekį, kaip manoma, seniau turėjęs kolonų [[portikas|portiką]], panašų į [[Prieklėtis|prieklėtį]]. [[Apsidė (architektūra)|Apsidė]] dvisienė, trikampio plano. Šoninių sienų langų angos didelės, stačiakampės, papuoštos gulsčiais [[sandrikas|sandrikais]], suskaidytos į mažesnius langelius. Statinys apkaltas vertikaliomis lentomis. Pro prairusią apkalą vietomis matomi gulsti sienojai. Jie dalinai aptašyti, kaip senoviškų pirkių.<ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=34683][[Bronius Kviklys]]. Lietuvos bažnyčios. Kauno arkivyskupija. 1983. - 3 t., 302 p.</ref> Stogas uždengtas skarda. Vidinė patalpa be vargonų [[Choras (architektūra)|choro]]. Į [[Ukmergės kraštotyros muziejus|Ukmergės kraštotyros muziejaus]] fondus perkelti koplyčioje buvę „Nukryžiuotasis“ ir procesijų altorėlio fragmentas. Jie galėjo būti pagaminti XVII–XVIII a. meistro, pažinusio ir perpratusio [[barokas|baroko]] dailę.<ref>[https://www.gzeme.lt/2019/10/20/koplycia-be-kryziaus/ Koplyčia – be kryžiaus] ''gzeme.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191211210946/http://www.gzeme.lt/2019/10/20/koplycia-be-kryziaus/}}</ref> == Šaltiniai == {{commonscat|Pabaiskas chapel}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Ukmergės rajono koplyčios]] [[Kategorija:Pabaiskas]] 4zntnjbrz3eyg15ag9yzsnb893li98q 0 534764 7956676 7614483 2026-11-01T22:21:50Z ~2026-58358-35 227359 /* */ 7956676 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Mykolas Cicėnas |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1864|10|09}} | gimimo vieta = [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio vls.]], dab. [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj.]] | mirties data = {{Mirė|1935|12|09|1864|10|09}} | mirties vieta = [[Švenčionys]] | palaidotas = [[Naujasis Daugėliškis|Naujojo Daugėliškio]] kapinėse | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = [[knygnešys]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Mykolas Cicėnas''' ([[1964|1864]] m. [[spalio 19]] d. [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio vls.]] – [[1935]] m. [[gruodžio 9]] d. [[Švenčionys]]e) – [[zakristijonas]], [[knygnešys]]. == Biografija == M. Cicėnas buvo Daugėliškio (dab. [[Naujasis Daugėliškis|Naujojo Daugėliškio]]) bažnyčios zakristijonas. [[1885]] m. įsijungė į knygnešystės veiklą, kai į Daugėliškį iš [[Tverečius|Tverečiaus]] atvyko klebonas kunigas [[Jonas Burba]], draudžiamos spaudos platinimo organizatorius, šio krašto lietuvybės puoselėtojas. Su jo pagalba M. Cicėnas kovojo prieš parapijiečių [[rusifikacija|rusinimą]] ir [[polonizacija|lenkinimą]], slapta vaikus mokė lietuviškai skaityti ir rašyti. M. Cicėnas palaidotas Naujojo Daugėliškio kapinėse. Jo atminimas įamžintas įrašu [[Knygnešių sienelė]]je prie [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]]. == Nuorodos == * [http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/M_Cicenas.htm Knygnešys Mykolas Cicėnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160403145024/http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/M_Cicenas.htm |date=2016-04-03 }} {{DEFAULTSORT:Cicėnas, Mykolas}} [[Kategorija:Knygnešiai]] qmwetpnqetnl36m19p0i86mkjpygj3y 7956738 7956676 2026-11-02T08:38:11Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-58358-35 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) 7614483 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Mykolas Cicėnas |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1864|10|09}} | gimimo vieta = [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio vls.]], dab. [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj.]] | mirties data = {{Mirė|1935|12|09|1864|10|09}} | mirties vieta = [[Švenčionys]] | palaidotas = [[Naujasis Daugėliškis|Naujojo Daugėliškio]] kapinėse | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = [[knygnešys]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Mykolas Cicėnas''' ([[1964]] m. [[spalio 19]] d. [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio vls.]] – [[1935]] m. [[gruodžio 9]] d. [[Švenčionys]]e) – [[zakristijonas]], [[knygnešys]]. == Biografija == M. Cicėnas buvo Daugėliškio (dab. [[Naujasis Daugėliškis|Naujojo Daugėliškio]]) bažnyčios zakristijonas. [[1885]] m. įsijungė į knygnešystės veiklą, kai į Daugėliškį iš [[Tverečius|Tverečiaus]] atvyko klebonas kunigas [[Jonas Burba]], draudžiamos spaudos platinimo organizatorius, šio krašto lietuvybės puoselėtojas. Su jo pagalba M. Cicėnas kovojo prieš parapijiečių [[rusifikacija|rusinimą]] ir [[polonizacija|lenkinimą]], slapta vaikus mokė lietuviškai skaityti ir rašyti. M. Cicėnas palaidotas Naujojo Daugėliškio kapinėse. Jo atminimas įamžintas įrašu [[Knygnešių sienelė]]je prie [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]]. == Nuorodos == * [http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/M_Cicenas.htm Knygnešys Mykolas Cicėnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160403145024/http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/M_Cicenas.htm |date=2016-04-03 }} {{DEFAULTSORT:Cicėnas, Mykolas}} [[Kategorija:Knygnešiai]] f7x2wp5zmqg336c4syhwk92k8z9qbin 7956739 7956738 2026-11-02T08:38:21Z Homo ergaster 10314 7956739 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Mykolas Cicėnas |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1864|10|09}} | gimimo vieta = [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio vls.]], dab. [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj.]] | mirties data = {{Mirė|1935|12|09|1864|10|09}} | mirties vieta = [[Švenčionys]] | palaidotas = [[Naujasis Daugėliškis|Naujojo Daugėliškio]] kapinėse | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = [[knygnešys]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= }} '''Mykolas Cicėnas''' ([[1864]] m. [[spalio 19]] d. [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio vls.]] – [[1935]] m. [[gruodžio 9]] d. [[Švenčionys]]e) – [[zakristijonas]], [[knygnešys]]. == Biografija == M. Cicėnas buvo Daugėliškio (dab. [[Naujasis Daugėliškis|Naujojo Daugėliškio]]) bažnyčios zakristijonas. [[1885]] m. įsijungė į knygnešystės veiklą, kai į Daugėliškį iš [[Tverečius|Tverečiaus]] atvyko klebonas kunigas [[Jonas Burba]], draudžiamos spaudos platinimo organizatorius, šio krašto lietuvybės puoselėtojas. Su jo pagalba M. Cicėnas kovojo prieš parapijiečių [[rusifikacija|rusinimą]] ir [[polonizacija|lenkinimą]], slapta vaikus mokė lietuviškai skaityti ir rašyti. M. Cicėnas palaidotas Naujojo Daugėliškio kapinėse. Jo atminimas įamžintas įrašu [[Knygnešių sienelė]]je prie [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]]. == Nuorodos == * [http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/M_Cicenas.htm Knygnešys Mykolas Cicėnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160403145024/http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/M_Cicenas.htm |date=2016-04-03 }} {{DEFAULTSORT:Cicėnas, Mykolas}} [[Kategorija:Knygnešiai]] ba4aajiv1z7o5cxvvjgq03umw8u69de 0 544995 7956495 7837467 2026-11-01T13:22:42Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956495 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> KÍ Klaksvík | image = [[Vaizdas:KI_Klaksvik.png|150px]] | fullname = Klaksvíkar Ítróttarfelag | nickname = | founded = Moterų komanda nuo 1985 m. | ground = Djúpumýra Stadium, Klaksvík | capacity = 3 000 | chairman = {{flagicon|FAR}} Tummas Lervig | manager = {{flagicon|FAR}} No Manager | league = '''[[Betri Deildin kvinnur]]''' | season = 2024 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=0000C0|body1=0000C0|rightarm1=0000C0|shorts1=FFFFFF|socks1=0000C0| pattern_la2=|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''KÍ Klaksvík''' – [[Farerai|Farerų]] [[futbolo klubas]] iš [[Klaksvikas|Klaksviko]]. Šis straipsnis apie moterų ekipą, rungtyniavusią aukščiausioje lygoje. Daugkartinės šalies čempionės. == Istorija == Moterų futbolo komanda susikūrė 1985 m. '''KÍ Klaksvík''' merginos dominavo Farerų moterų futbole, net 17 metų iš eilės tapo čempionėmis.<ref>{{cite web|url=http://www.in.fo/news-detail/ebsskala-koppadi-ki-1/|publisher=in.fo|title=EBS/Skála koppaði KÍ|date=7 October 2017|accessdate=22 October 2017|language=fo|archive-date=2017-10-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20171022033741/http://www.in.fo/news-detail/ebsskala-koppadi-ki-1/|url-status=dead}}</ref> Nuo 2000 m. iki 2016 m. sezono buvo stipriausia moterų ekipa salose, bet 2017 ir 2018 m. jas nukarūnavo [[EB/Streymur/Skála (moterys)|EB/Streymur/Skála]]. 2019 m. vėl iškovojo čempionių titulą. [[2025 m. Betri Deildin kvinnur|2025 m. sezone]] KÍ futbolininkės iškovojo čempionių titulą (24–tą kartą klubo istorijoje).<ref>[https://kvf.fo/greinar/2025/10/11/foroyameistaraheitid-aftur-til-klaksvikar Føroyameistaraheitið aftur til Klaksvíkar]</ref><ref>[https://ki.fo/tidindi/906/vit-eru-foroyameistarar-2025 VIT ERU FØROYAMEISTARAR 2025]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|FRO}} '''[[Betri Deildin kvinnur]]:''' * '''Čempionės (24):''' 1997, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, [[2025 m. Betri Deildin kvinnur|2025]] m.<ref>{{cite web|title=KÍ er føroyameistari|url=http://sportal.fo/grein/ki_er_foroyameistari1|publisher=portal.fo|accessdate=14 October 2013|date=12 October 2013|quote=KÍ-kvinnurnar settu eina tjúkka striku undir sítt 14. føroyameistaraheiti á rað, tá tær í dag vunnu 9–0 á ÍF í Fuglafirði.|language=fo|archive-date=2013-10-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20131016185829/http://sportal.fo/grein/ki_er_foroyameistari1|url-status=dead}}</ref> ; {{vlv|FRO}} '''Farerų salų moterų futbolo taurė''' * '''Nugalėtojos (16):''' 2000, 2001, 2003, 2004, 2006, 2007, 2008, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2020, 2022<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2020/11/22/faroe-islands/steypakappingin/nes-soknar-itrottarfelag-runavik/ki-klaksvik/3422797/ Soccerway informacija]</ref> == Sezonai == {|class="wikitable" ! Sezonas ! Lygmuo ! Lyga ! Užimta vieta ! @ ! Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2016 m.|2016]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''1. deilid''' | bgcolor="#ffff00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2016.html 2016 m. sezonas]</ref> | style="background:#FFFF00;"| [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2017 m.|2017]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''1. deilid''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"|'''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2017.html 2017 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2018 m.|2018]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''1. deilid''' | bgcolor="#deb678" style="text-align:center;"|'''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2019 m.|2019]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''1. deilid''' | bgcolor="#ffff00" style="text-align:center;"|'''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2019.html 2019 m. sezonas]</ref> | style="background:#FFFF00;"| [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2020 m.|2020]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''Betri Deildin''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"|'''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2020.html 2020 m. sezonas]</ref> | style="background:#FFFF00;"| [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2021 m.|2021]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''Betri Deildin''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"|'''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2021.html 2021 m. sezonas]</ref> | style="background:#FFFF00;"| [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2022 m.|2022]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''Betri Deildin''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"|'''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2022.html 2022 m. sezonas]</ref> | style="background:#FFFF00;"| [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2023 m.|2023]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''Betri Deildin''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"|'''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2023.html 2023 m. sezonas]</ref> | style="background:#FFFF00;"| [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''[[Farerų futbolo varžybos 2024 m.|2024]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"|'''Betri Deildin''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"|'''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesf/far-wom2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. Betri Deildin kvinnur|2025]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Betri Deildin''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.fsf.fo/kappingar-og-urslit/kvinnur/betri-deildin-kvinnur/ 2025 m. sezonas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251127220340/https://www.fsf.fo/kappingar-og-urslit/kvinnur/betri-deildin-kvinnur/ |date=2025-11-27 }}</ref> | style="background:#FFFF00;"| [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ki.fo/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/klaksvikaritrottarfelag/ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/faroe-islands/ki-klaksvik/5326/ SOCCERWAY] * [https://web.archive.org/web/20220730105359/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ki-klaksvik/27551/ Globalsportsarchive] {{Betri Deildin kvinnur}} {{DEFAULTSORT:KÍ Klaksvík}} [[Kategorija:Farerų moterų futbolo ekipos]] 4jiu1mr2e6x350jnyh0r735t8qndmgs 0 545563 7956723 7489169 2026-11-02T07:13:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956723 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Maria Lupul.JPG|right|thumb|190px|''Marija Lupu''. (Dailininkas [[Mateusas Marianas Vyresnysis|Hiršas Leibovičius]], 1758 m.)]] '''Marija Lupu-Radvilienė''' ({{ro|Maria Lupu}}; g. ? – m. [[1660 m.]], [[Sluckas]]) – [[Moldavijos kunigaikštystė|Moldavijos kunigaikštytė]], [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiojo etmono]] [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] žmona. == Biografija == Gimė Moldavijos [[gospodaris|gospodario]] [[Bazilius Lupu|Baziliaus Lupu]] šeimoje. Tėvas, būdamas [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] vasalas, turėjo gauti turkų sultono sutikimą savo vaikų vedyboms. Viena duktė [[Ruksandra Lupu|Ruksandra]] ištekėjo už Ukrainos kazokų vado [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]] sūnaus [[Timofejus Chmelnickis|Timofejaus]], o Marija – už našlio Jonušo Radvilos. Pastarosios jungtuvės vyko [[1646]] m. [[liepos 5]] d. (kitais duomenimis 1645 m. vasario 15 d.) Moldavijos mieste [[Jasai|Jasuose]], Trijų hierarchų cerkvėje (?) ({{ro|Biserica Trei herarhi}}). Į vyro valdas [[Kėdainiai|Kėdainiuose]] Marija Radvilienė atsivežė didelį kraitį. Jos lėšomis miesto [[Knypava (Kėdainiai)|Knypavos]] aikštėje [[1648]]–[[1650]] m. buvo pastatyta [[Kėdainių Šv. Andrejaus cerkvė|Šv. Andrejaus cerkvė]] ir šalia įsteigtas Kristaus Atsimainymo stačiatikių vyrų vienuolynas. Vienuolynas ilgainiui nunyko, o cerkvė buvo perkelta į [[Kėdainių stačiatikių kapinės|stačiatikių kapines]], dar vėliau – į [[Lietuvos liaudies buities muziejus|Rumšiškių Liaudies buities muziejų]].<ref>[http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/Lit-15.pdf Regina Laukaitytė. ''Kova dėl cerkvių''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201031172942/http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/Lit-15.pdf |date=2020-10-31 }}</ref> <ref>[http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm Postilei 400 metų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060417163730/http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm |date=2006-04-17 }}</ref> <ref> [http://www.kedainiutvic.lt/index,lt,18339.html ''Knypavos rinka.'' // Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Jonušą Radvilą už sąjungos su [[Švedijos karalystė|Švedijos karalyste]] sudarymą imta persekioti, [[1655]] m. kariuomenės apgultoje pilyje [[Tikocinas|Tikocine]] jis mirė. Likusi viena, Marija norėjo dalį savo kraičio paaukoti vienuolynui [[Zabluduvas|Zabluduve]], kitų dviejų stačiatikių vienuolynų steigimui [[Vilnius|Vilniuje]]. Tokius sprendimus užginčijo vyro pusbrolis [[Lietuvos didysis žirgininkas]] kunigaikštis [[Boguslavas Radvila|Boguslavas]]. Bylą kelis kartus nagrinėjo [[Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas]]. Kunigaikštienė Marija Radvilienė mirė [[Sluckas|Slucke]], palikuonių neturėjo. Buvo palaidota vietiniame Šv.Trejybės stačiatikių vienuolyne. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vienuolyno teritorijoje buvo įkurdintas karinis dalinys, kapas neišliko. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * [http://www.wilanow-palac.pl/moldawska_malzonka_janusza_radziwilla.html Mołdawska małżonka Janusza Radziwiłła] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140519114307/http://www.wilanow-palac.pl/moldawska_malzonka_janusza_radziwilla.html |date=2014-05-19 }} [[Kategorija:Radvilos]] [[Kategorija:Lietuvos tautinių mažumų asmenybės‎]] pkdrerwm87mllct0wu8jpfhdewe75b3 0 556156 7956642 6908436 2026-11-01T21:04:49Z Kent Wang 224690 Naudojamas Vikiduomenų paveikslėlis; pašalinta pasikartojanti nuotrauka; Capela dos Ossos 52.jpg; Portal of Capela dos Ossos 53.jpg; Retábulo do Senhor Crucificado in Capela dos Ossos 43.jpg 7956642 wikitext text/x-wiki {{Coord|38.56889|-7.90833|display=t}} [[Vaizdas:{{#property:P18}}|miniatiūra|250px|rigt|Koplyčia dekoruota kaukolėmis ir įvairiais skeletų kaulais]] '''Evoros kaulų koplyčia''' ({{pt|Capela dos Ossos}}, 'kaulų koplyčia') – vienas iš žinomiausių kultūros ir istorijos paminklų [[Evora|Evoroje]], [[Portugalija|Portugalijoje]]. Tai nedidelė interjerinė katalikų [[koplyčia]], įsikūrusi Šv. Pranciškaus bažnyčioje (''Igreja de São Francisco''). Ji taip vadinama, nes jos vidinės sienos yra padengtos ir papuoštos žmogaus [[kaukolė]]mis ir [[skeletas|skeleto]] kaulais. Kaulų koplyčią [[XVI a.]] pastatė [[pranciškonai|pranciškonų]] vienuolis, kuris pagal tai epochai būdingą [[Kontrreformacija|kontrreformacijos]] dvasią norėjo paskatinti brolius [[kontempliacija]]i ir perduoti žinią apie žemiško gyvenimo laikinumą, įprastą dvasingumo temoje, apibendrinamoje devizu [[memento mori]]. Tai aiškiai matyti garsiajame įraše virš koplyčios įėjimo: „Mes, kaulai gulintys čia, laukiame tavųjų“. Niūri, prieblandoje skendinti koplyčia susideda iš trijų – 18,7 m ilgio ir 11 m pločio – skliautuotų ervių. Šviesa patenka per tris nedideles angas iš kairės. Sienas ir aštuonias kolonas puošia kruopščiai išdėstytų kaulų ir kaukolių ornamentai, sutvirtinti cementu. Lubos sudėtos iš baltų plytų ir išdekoruotos [[freska|freskomis]] [[mirtis|mirties]] tema. [[Vienuolis|Vienuolių]] skeletų skaičius galėtų siekti apie 5000 – tiek, kiek būta keliose dešimtyse Evoros regiono kapinių prie bažnyčių. Perpildyti bažnyčių šventoriai užėmė strategiškai svarbias vietas, todėl jos buvo atlaisvintos, skeletų kaulus nuspręsta panaudoti statant koplyčią.<ref>[http://conhecimentocientifico.r7.com/historia/conheca-a-capela-dos-ossos-em-portugal-e-veja-como-ela-foi-construida-com-esqueletos-humanos/ Conheça a “Capela dos Ossos” em Portugal, um lugar construído com esqueletos humanos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302181026/http://conhecimentocientifico.r7.com/historia/conheca-a-capela-dos-ossos-em-portugal-e-veja-como-ela-foi-construida-com-esqueletos-humanos/ |date=2017-03-02 }} – Portal R7 (Record)</ref> Kai kurios iš šių kaukolių šiandien yra išpieštos [[grafitis|grafičiais]]. Du išdžiovinti [[lavonas|lavonai]], iš kurių vienas yra vaiko, pakabinti nuo grandinių. Koplyčios palubėje įrašyta citata ''Melior est die mortis die nativitatis'' (Geriau mirties diena nei gimtadienis), paimta iš [[Vulgata|Vulgatos]] ([[Ekleziasto knyga]], 7, 1). Ant vienos iš kolonų pakabintas senas medinis rėmas su eilėmis apie būtinybę apmąstyti savo egzistenciją. Jos priskiriamos ''São Pedro'' kaimo, kuriame buvo pastatyta Šv. Pranciškaus bažnyčia, parapijoje tarnavusiam kunigui Fr. Antano da Ascenção Telesas (nuo [[1845]] iki [[1848]] m.). [[2014]]–[[2015]] m. koplyčia buvo renovuota už 3,5 mln. eurų.<ref>[http://www.cmjornal.pt/cultura/detalhe/obras_de_35_milhoes_na_capela_dos_ossos Obras de 3,5 milhões na Capela dos Ossos] – Correio da Manhã</ref><ref>[http://igrejadesaofrancisco.pt/obras-de-conservacao/videos/ Obras de Conservação – documentário] – Página oficial</ref> == Galerija == <gallery> Retábulo do Senhor Crucificado in Capela dos Ossos 43.jpg|Altorius Capela dos ossos cornija.jpg|Puošyba kaukolėmis Capela dos ossos esqueletos.jpg|Skeletai, pakabinti ant grandinių Portal of Capela dos Ossos 53.jpg|Virš įėjimo: „Mes, kaulai gulintys čia, laukiame tavųjų“ Capela dos Ossos 52.jpg|Kaulais ir kaukolėmis dekoruota kolona Evora14.jpg|[[Osuarijus]] su koplyčios įkūrėjo vienuolio kaulais <ref>[http://www.atlasobscura.com/places/portugals-chapel-bones Portugal's Chapel of Bones] - Atlasobscura.com (em inglês)</ref> </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Capela dos Ossos}} * [http://igrejadesaofrancisco.pt/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Koplyčios]] [[Kategorija:Portugalijos statiniai]] fcvccpgvzk2waurqmlhbefct5agezxu 0 561397 7956770 7915111 2026-11-02T10:51:47Z Vaidila 74639 /* */ 7956770 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]][[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2026 m. gavo banko licencijas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje. [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ (draudimo brokerio įmonė). Vertingiausias [[startuolis]] JK, vertinamas 33 mlrd. JAV dolerių, tuo pačiu ir vienas didžiausių [[Vienaragis (finansai)|vienaragių]] pasaulyje.<ref>{{Cite web|title=Revolut confirms a fresh $800M in funding at a $33B valuation to supercharge its financial services super app|url=https://social.techcrunch.com/2021/07/15/revolut-confirms-a-fresh-800m-in-funding-at-a-33b-valuation-to-supercharge-its-financial-services-superapp/|access-date=2022-01-02|website=[[TechCrunch]]}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{Cite news|date=15 Jul 2021|title=Revolut valued at $33bn after $800m fundraising|work=[[Financial Times]]|url=https://www.ft.com/content/4d7b739c-ffbb-4a29-ac5b-4e7dfddff5ae|access-date=15 Jul 2021}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] pjkj3ty3yedoqa61zalcczfip4t09lm 7956771 7956770 2026-11-02T10:52:00Z Vaidila 74639 /* */ 7956771 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2026 m. gavo banko licencijas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje. [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ (draudimo brokerio įmonė). Vertingiausias [[startuolis]] JK, vertinamas 33 mlrd. JAV dolerių, tuo pačiu ir vienas didžiausių [[Vienaragis (finansai)|vienaragių]] pasaulyje.<ref>{{Cite web|title=Revolut confirms a fresh $800M in funding at a $33B valuation to supercharge its financial services super app|url=https://social.techcrunch.com/2021/07/15/revolut-confirms-a-fresh-800m-in-funding-at-a-33b-valuation-to-supercharge-its-financial-services-superapp/|access-date=2022-01-02|website=[[TechCrunch]]}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{Cite news|date=15 Jul 2021|title=Revolut valued at $33bn after $800m fundraising|work=[[Financial Times]]|url=https://www.ft.com/content/4d7b739c-ffbb-4a29-ac5b-4e7dfddff5ae|access-date=15 Jul 2021}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] 93fthiadfankbsr8rozvlb2lgvay2ps 7956773 7956771 2026-11-02T10:56:57Z Vaidila 74639 /* */ 7956773 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Vertingiausias [[startuolis]] JK, vertinamas 33 mlrd. JAV dolerių, tuo pačiu ir vienas didžiausių [[Vienaragis (finansai)|vienaragių]] pasaulyje.<ref>{{Cite web|title=Revolut confirms a fresh $800M in funding at a $33B valuation to supercharge its financial services super app|url=https://social.techcrunch.com/2021/07/15/revolut-confirms-a-fresh-800m-in-funding-at-a-33b-valuation-to-supercharge-its-financial-services-superapp/|access-date=2022-01-02|website=[[TechCrunch]]}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{Cite news|date=15 Jul 2021|title=Revolut valued at $33bn after $800m fundraising|work=[[Financial Times]]|url=https://www.ft.com/content/4d7b739c-ffbb-4a29-ac5b-4e7dfddff5ae|access-date=15 Jul 2021}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] 1vg4ntug7av9m7yv866v83eubkhy3qs 7956775 7956773 2026-11-02T11:02:13Z Vaidila 74639 /* */ 7956775 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje registruota bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> Vertingiausias [[startuolis]] JK, vertinamas 33 mlrd. JAV dolerių, tuo pačiu ir vienas didžiausių [[Vienaragis (finansai)|vienaragių]] pasaulyje.<ref>{{Cite web|title=Revolut confirms a fresh $800M in funding at a $33B valuation to supercharge its financial services super app|url=https://social.techcrunch.com/2021/07/15/revolut-confirms-a-fresh-800m-in-funding-at-a-33b-valuation-to-supercharge-its-financial-services-superapp/|access-date=2022-01-02|website=[[TechCrunch]]}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{Cite news|date=15 Jul 2021|title=Revolut valued at $33bn after $800m fundraising|work=[[Financial Times]]|url=https://www.ft.com/content/4d7b739c-ffbb-4a29-ac5b-4e7dfddff5ae|access-date=15 Jul 2021}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] mqic8n4m7oartan8duaetsliuqismtw 7956776 7956775 2026-11-02T11:03:03Z Vaidila 74639 /* */ 7956776 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje registruota bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> Vertingiausias [[startuolis]] JK, vertinamas 33 mlrd. JAV dolerių, tuo pačiu ir vienas didžiausių [[Vienaragis (finansai)|vienaragių]] pasaulyje.<ref>{{Cite web|title=Revolut confirms a fresh $800M in funding at a $33B valuation to supercharge its financial services super app|url=https://social.techcrunch.com/2021/07/15/revolut-confirms-a-fresh-800m-in-funding-at-a-33b-valuation-to-supercharge-its-financial-services-superapp/|access-date=2022-01-02|website=[[TechCrunch]]}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{Cite news|date=15 Jul 2021|title=Revolut valued at $33bn after $800m fundraising|work=[[Financial Times]]|url=https://www.ft.com/content/4d7b739c-ffbb-4a29-ac5b-4e7dfddff5ae|access-date=15 Jul 2021}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] 3i3s86h4rh7nz7o3nmirssi8j6a7hr0 7956777 7956776 2026-11-02T11:03:42Z Vaidila 74639 /* */ 7956777 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje įregistruotas bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> Vertingiausias [[startuolis]] JK, vertinamas 33 mlrd. JAV dolerių, tuo pačiu ir vienas didžiausių [[Vienaragis (finansai)|vienaragių]] pasaulyje.<ref>{{Cite web|title=Revolut confirms a fresh $800M in funding at a $33B valuation to supercharge its financial services super app|url=https://social.techcrunch.com/2021/07/15/revolut-confirms-a-fresh-800m-in-funding-at-a-33b-valuation-to-supercharge-its-financial-services-superapp/|access-date=2022-01-02|website=[[TechCrunch]]}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{Cite news|date=15 Jul 2021|title=Revolut valued at $33bn after $800m fundraising|work=[[Financial Times]]|url=https://www.ft.com/content/4d7b739c-ffbb-4a29-ac5b-4e7dfddff5ae|access-date=15 Jul 2021}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] saviy7g8isp6lkorbdew67rqru9cmw3 7956778 7956777 2026-11-02T11:10:12Z Vaidila 74639 /* */ 7956778 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje įregistruotas bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> 2025 m. [[startuolis]] vertinamas 75 mlrd. JAV dolerių, tuo metu buvo vienas didžiausių [[Vienaragis (finansai)|vienaragių]] pasaulyje.<ref>{{Cite web|title=Revolut aims for $200bn valuation in stock market listing|url=https://www.ft.com/content/dc9d96ed-07e7-4184-8c26-9d4ee29d81a2?syn-25a6b1a6=1|access-date=2026-11-02|website=[[Financial Times]]}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] e7yidszivyj2od4lhnrt3b1ildpd4u7 7956779 7956778 2026-11-02T11:16:08Z Vaidila 74639 /* */ 7956779 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje įregistruotas bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> 2026 m. [[startuolis]] turėjo 80 mln. klientų ir buvo vertinamas 115 mlrd. JAV dolerių.<ref>{{Cite news|date=2026-10-04|title=Revolut's rise to become Europe's $115 billion big bank rival|url=https://www.reuters.com/business/finance/revoluts-rise-become-europes-115-billion-big-bank-rival-2026-10-04/|access-date=2026-11-02|website=[[Reuters]]}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] cjluiflwhpp704zg354jxijxjd59bju 7956781 7956779 2026-11-02T11:20:14Z Vaidila 74639 7956781 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje įregistruotas bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> 2026 m. [[startuolis]] turėjo 80 mln. klientų ir buvo vertinamas 115 mlrd. JAV dolerių.<ref>{{Cite news|date=2026-10-04|title=Revolut's rise to become Europe's $115 billion big bank rival|url=https://www.reuters.com/business/finance/revoluts-rise-become-europes-115-billion-big-bank-rival-2026-10-04/|access-date=2026-11-02|website=[[Reuters]]}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> Taip pat tais pačiais metais įregistruota UAB „Revolut Insurance Europe“, teikianti draudimo brokerio paslaugas. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] gpytoz6zuc2nwpn2v6803g5luge19wc 7956782 7956781 2026-11-02T11:26:20Z Vaidila 74639 /* Lietuvoje */ 7956782 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje įregistruotas bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> 2026 m. [[startuolis]] turėjo 80 mln. klientų ir buvo vertinamas 115 mlrd. JAV dolerių.<ref>{{Cite news|date=2026-10-04|title=Revolut's rise to become Europe's $115 billion big bank rival|url=https://www.reuters.com/business/finance/revoluts-rise-become-europes-115-billion-big-bank-rival-2026-10-04/|access-date=2026-11-02|website=[[Reuters]]}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> Taip pat tais pačiais metais įregistruota UAB „Revolut Insurance Europe“, teikianti draudimo brokerio paslaugas. <ref>{{Cite web|title=Revolut Insurance Europe UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-insurance-europe-uab|website=lb.lt}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] 0hq7vuqyslsm7505ao3gkeq5c5q10ck 7956783 7956782 2026-11-02T11:26:38Z Vaidila 74639 7956783 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje įregistruotas bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> 2026 m. [[startuolis]] turėjo 80 mln. klientų ir buvo vertinamas 115 mlrd. JAV dolerių.<ref>{{Cite news|date=2026-10-04|title=Revolut's rise to become Europe's $115 billion big bank rival|url=https://www.reuters.com/business/finance/revoluts-rise-become-europes-115-billion-big-bank-rival-2026-10-04/|access-date=2026-11-02|website=[[Reuters]]}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> Taip pat tais pačiais metais įregistruota UAB „Revolut Insurance Europe“, teikianti draudimo brokerio paslaugas.<ref>{{Cite web|title=Revolut Insurance Europe UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-insurance-europe-uab|website=lb.lt}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] ndwyr6n3zkno642ww2nitqiqk0590to 7956784 7956783 2026-11-02T11:28:08Z Vaidila 74639 /* */ 7956784 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje įregistruotas bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> 2026 m. [[startuolis]] turėjo 80 mln. klientų ir buvo vertinamas 115 mlrd. JAV dolerių.<ref>{{Cite news|date=2026-10-04|title=Revolut's rise to become Europe's $115 billion big bank rival|url=https://www.reuters.com/business/finance/revoluts-rise-become-europes-115-billion-big-bank-rival-2026-10-04/|access-date=2026-11-02|website=[[Reuters]]}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> Taip pat tais pačiais metais įregistruota UAB „Revolut Insurance Europe“, teikianti draudimo brokerio paslaugas.<ref>{{Cite web|title=Revolut Insurance Europe UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-insurance-europe-uab|website=lb.lt}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] i5qnzyla9z90s7u6qa4t89f500rn5pg 7956785 7956784 2026-11-02T11:32:44Z Vaidila 74639 /* */ 7956785 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Revolut Ltd. | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Revolut.svg|240px]] | antraštė = | forma = privati įmonė | simbolis = | žanras = <!-- Tik žiniasklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = [[2015]] m. [[liepos 1]] d. | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Londonas]], {{flagcountry|United Kingdom}} | vieta_šalis = | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = [[Nikolajus Storonskis]] ([[CEO]]) | pramonė = [[finansinės technologijos]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[elektroninė bankininkystė]] | įplaukos = | pajamos = 2,164,935,000 € (2005 m., Lietuvoje) [https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/apyvarta/] | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 2158 (2021) | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://www.revolut.com/en-LT/ www.revolut.com] | pastabos = }} '''Revolut Ltd.''' – [[Jungtinė Karalystė|JK]] [[Finansinės technologijos|finansinių technologijų]] paslaugų grupė. [[ES|Europos Sąjungoje]] ir [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominėje erdvėje]] veikia per Lietuvoje įregistruotas [[antrinė įmonė|antrines įmones]] „Revolut Bank“ ([[bankas]]), „Revolut Securities“ ([[finansų maklerio įmonė]]), „Revolut Insurance Europe“ ([[draudimas|draudimo]] brokerio įmonė). Prancūzijoje įregistruotas bankas palaipsniui pradės aptarnauti klientus Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje registruotas bankas aptarnaus įmonės klientus likusioje Europos ekonominėje erdvėje (EEE).<ref>{{Cite web|date=2026-08-10|title=„Revolut“ grupės bendrovė gavo banko licenciją Prancūzijoje|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3017114/revolut-grupes-bendrove-gavo-banko-licencija-prancuzijoje|access-date=2026-11-02|website=[[lrt.lt]]}}</ref> Nuo 2021 m. gavo banko licencijas Lietuvoje, nuo 2026 m. – Prancūzijoje, JK, Australijoje.<ref>{{Cite web|date=2026-09-03|title=„Revolut“ gavo sąlyginį pritarimą JAV steigti nacionalinį banką|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3041373/revolut-gavo-salygini-pritarima-jav-steigti-nacionalini-banka|access-date=2026-11-02 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> 2026 m. [[startuolis]] turėjo 80 mln. klientų ir buvo vertinamas 115 mlrd. JAV dolerių.<ref>{{Cite news|date=2026-10-04|title=Revolut's rise to become Europe's $115 billion big bank rival|url=https://www.reuters.com/business/finance/revoluts-rise-become-europes-115-billion-big-bank-rival-2026-10-04/|access-date=2026-11-02|website=[[Reuters]]}}</ref> Ji teikia [[bankininkystė]]s paslaugas, įskaitant išankstinio [[Mokėjimo kortelė|mokėjimo korteles]] („[[MasterCard]]“, „[[Visa]]“, derinamas su „[[Apple Pay]]“, „[[Google Pay]]“ paslaugomis), [[valiuta|valiutų]] keitimą, operacijas su [[Kriptovaliuta|kriptovaliutomis]], [[akcija|akcijomis]].<ref name="techcrunch1">{{cite web |url=https://techcrunch.com/2015/07/20/revolut-raises-2-3-million-for-its-mobile-foreign-exchange-service/ | title=Revolut Raises $2.3 Million For Its Mobile Foreign Exchange Service | publisher=TechCrunch | date=2015-07-20 | accessdate=2016-01-11 }}</ref> „Revolut“ [[mobilioji programėlė]] palaiko sąskaitų apmokėjimą, [[Bankomatas|bankomato]] paslaugas, išsiimant daugiau kaip 120 valiutų ir išsiunčiant 29 valiutas tiesiogiai iš programėlės. Ji taip pat suteikia klientams prieigą prie kriptovaliutų, tokių kaip [[bitcoin]], [[ethereum]] kriptovaliutų platformos, keičiant į 25 [[fiduciariniai pinigai|fiduciarines valiutas]] arba iš jų; tačiau kriptovaliutos programėlėje lieka užrakintos ir negali būti perkeltos į kitą [[kriptovaliutų piniginė|kriptovaliutų piniginę]].<ref name="revolutfaq">{{cite web|url=https://revolut.com/FAQ|title=Revolut FAQ|publisher=Revolut|accessdate=2016-01-11|archive-date=2016-02-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20160221185511/https://revolut.com/faq|url-status=dead}}</ref> [[2015]] m. [[Startuolis|startuolį]] įsteigė [[Nikolajus Storonskis]] ir Vladas Jacenko. Viešojoje erdvėje buvo iškilę nevienareikšmių vertinimų dėl netradicinės įmonės struktūros ir veiklos saugumo, jos vadovo Storonskio sąsajų su Rusijos „[[Gazprom]]“.<ref>{{Cite web|title=„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“|url=https://www.vz.lt/rinkos/2019/01/22/revolut-vadovo-n-storonskio-tevas-dirba-gazprom|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> == Lietuvoje == 2017 m. liepos 19 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Technologies“ UAB, vėliau jo oficialus pavadinimas pakeistas į „Revolut Bank“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_technologies/juridinis-asmuo/ Revolut Bank, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. spalio 25 d. įregistruotas juridinis asmuo „Revolut Payments“ UAB.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/revolut_payments/juridinis-asmuo/ Revolut Payments, UAB. rekvizitai.lt]</ref> 2018 m. Lietuvoje suteiktos elektroninių pinigų įstaigos licencija UAB „Revolut Payments“<ref>{{Cite web|title=Revolut Payments UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-payments-uab|url-status=dead}}</ref> ir specializuoto banko licencija UAB „Revolut Bank“<ref>{{Cite web|title=Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122128/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> įmonėms.<ref>{{Cite web|title=Banking licence granted to Revolut Bank UAB|url=https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/en/news/banking-licence-granted-to-revolut-bank-uab|url-status=dead}}</ref> Specializuoto banko licenciją iš [[Europos centrinis bankas|Europos centrinio banko]], tarpininkaujant [[Lietuvos bankas|Lietuvos bankui]], ji gavo [[2018]] m. pabaigoje. Lietuvoje licencijuota „Revolut“ grupės elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ gavo leidimą reorganizuoti įmonę prijungiant prie „Revolut Bank“. 2021 m. pabaigoje jam suteikta banko licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut grupės įmonėms Lietuvoje – specializuoto banko ir elektroninių pinigų įstaigos licencijos|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102115614/https://www.lb.lt/lt/naujienos/revolut-grupes-imonems-lietuvoje-specializuoto-banko-ir-elektroniniu-pinigu-istaigos-licencijos|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut Bank“ suteikta banko licencija|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/revolut-bank-uab-banko-licencija-662-1614884|access-date=2022-01-02|website=[[15min]]}}</ref> 2021 m. birželį įregistruota UAB „Revolut Securities“, kuriai suteikta finansų maklerio licencija.<ref>{{Cite web|title=Revolut Securities UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|access-date=2022-01-02|website=www.lb.lt|language=lt|archive-date=2022-01-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220102122126/https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-securities-uab|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=„Revolut“ gavo Lietuvos banko finansų maklerio įmonės licenciją|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/01/revolut-gavo-lietuvos-banko-finansu-maklerio-imones-licencija|access-date=2022-01-02|website=[[Verslo žinios]]}}</ref> Taip pat tais pačiais metais įregistruota UAB „Revolut Insurance Europe“, teikianti draudimo brokerio paslaugas.<ref>{{Cite web|title=Revolut Insurance Europe UAB|url=https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/revolut-insurance-europe-uab|website=lb.lt}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.revolut.com/en-LT/ Oficiali svetainė] {{bankai-lt}} [[Kategorija:Informacinių technologijų įmonės]] [[Kategorija:Elektroninė bankininkystė]] g0h9v0rbq0mar44smaljbacy4133e0q 0 564347 7956619 7928626 2026-11-01T20:25:36Z Wolfmartyn 122516 /* Tarptautinės varžybos */ 7956619 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Kauno Žalgiris | image = [[Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|200px]] | fullname = [[FK Kauno Žalgiris|FK Kauno Žalgirio]] salės futbolo komanda | founded = 2013<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref> | ground = Žalgirio treniruočių centras, [[Kauno sporto halė]] | capacity = | president = | chairman = [[Darius Gurskis]] | manager = {{Flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") | league = [[Futsal A lyga]] | season = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024/25]] | position = '''1 vieta''' | pattern_la1=_whiteline|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteline| leftarm1=#4CBB17|body1=#4CBB17|rightarm1=#4CBB17|shorts1=#4CBB17|socks1=#4CBB17| pattern_la2=_whiteline|pattern_b2=_whitecollar|pattern_ra2=_whiteline| leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000| }} {{Kauno Žalgirio sritys}} '''FK Kauno Žalgiris''' (arba '''''FK Kauno Žalgirio salės futbolo komanda''''') – [[salės futbolas|salės futbolo]], kitaip vadinamo futsalo, klubas iš [[Kaunas|Kauno]]. Klubo pasiekimai yra Lietuvos [[Futsal A lyga|Futsal A lygos]] čempionai, [[LFF Futsal taurė]]s laimėtojai, [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygos]] elitinio etapo dalyviai. 2021 m. klubas prisijungė prie [[FK Kauno Žalgiris]] struktūros, iki tol egzistavo kaip atskiras klubas '''FK Vytis'''. == Istorija == === FK Vytis === Po Lietuvos nepriklausomybės istorija tarp Kauno Vyčio, Atleto ir Inkaro futbolo, futsalo ir paplūdimio futbolo klubų yra labai paini, klubai dažnai jungėsi, skyrėsi, iro ir kūrėsi iš naujo. FK Vytis Futsal buvo įkurtas [[2013]] m.<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref> Po trejų metų Vytis sustiprėjo ir laimėjo Lietuvos futsalo čempionatą bei taurę ketverius metus iš eilės. Vytis ėmė dalyvauti [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygoje]], [[2018]] m. pasiekė „elitinį“ 16 geriausių Europos komandų etapą ir [[2019]] m. pakilo į 18 vietą Europos klubų reitingų lentelėje.<ref>https://www.uefa.com/MultimediaFiles/Download/competitions/Draws/02/61/49/67/2614967_DOWNLOAD.pdf</ref> 2019 m. Vyčio sudėtyje buvo 6 žaidėjai iš Brazilijos, buvo tikimasi pakartoti sėkmę čempionų lygoje. Tačiau sėkmė nusigręžė ir Vytis pralaimėjo visas tris rungtynes pagrindiniame etape. Spalio viduryje komandą paliko sporto direktorius Guilherme Ferreira, o po to ir visi brazilai žaidėjai bei treneris.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/po-neikvepiancio-zygio-vyti-palieka-ir-sporto-direktorius-ir-visi-legionieriai-24-1217482</ref> Nuo {{data|2019|11|2}} trenerio pareigas perėmė [[Kirill Krasij]]. <gallery> Vaizdas:FK_Vytis_Futsal.png|FK Vytis logotipas Vaizdas:BC Žalgiris emblema.png|Kauno Žalgiris logotipas 2020–2023 m. Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|Kauno Žalgiris logotipas nuo 2023 m. pabaigos </gallery> === FK Kauno Žalgiris === {{data|2020|10|29}} pasirodė naujienos kad klubas prisijungs prie [[FK Kauno Žalgiris]]. Pastarasis klubas siekia sukurti visą futbolo "piramidę", o iki šiol futsalo komandos neturėjo. Namų rungtynes komanda ėmė žaisti „Žalgirio“ treniruočių centre, kuriame jau kurį laiką vyko ir salės futbolo treniruotės.<ref>https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210612183131/https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ |date=2021-06-12 }}</ref> 2021 m. vasario 26 d. klubas oficialiai pakeitė pavadinimą, iki tol trukdė Futsal čempionų lygos reikalavimas jos sezono metu nekeisti pavadinimų.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/429220/futsalo-komanda-fk-vytis-oficialiai-tapo-zalgiriu</ref> Kauno Žalgiris Futsal ketverius metus iš eilės nugalėjo Lietuvos futsal A lygoje be didesnio pasipriešinimo. 2025-2026 m. sezone smarkiai pasipriešino [[FK Akmenės kraštas]] – reguliariajame sezone abi komandos surinko po 43 taškus, aukštesnę Kauno Žalgirio vietą nulėmė tik tarpusavio rezultatai. Atkrintamąjame etape komandos vėl susitiko finale, kuriame kovojama iki trijų pergalių. Kauno Žalgiris pralaimėjo dvi pirmąsias rungtynes, ir tik po to iškovoję tris pergales, tapo 2025-2026 m. sezono čempionais. Visos penkerios rungtynės arba pareikalavo pratęsimo arba baigėsi vieno įvarčio persvara: 1:1 (po prat.2:4), 2:3, 5:5 (po prat.7:6), 1:0, 3:3 (po prat.5:4). == Pavadinimų kaita == * 2013– * 2015–2016: ''Vytis-Zenitas''<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/panevezio-baltijos-futbolininkai-tapo-vienvaldziais-lietuvos-sales-a-lygos-lyderiais.d?id=70135586</ref> * 2017–2021: ''FK Vytis Futsal'' * 2021–dabar: ''FK Kauno Žalgiris'' salės futbolo komanda == Varžybos Lietuvoje == {| class="wikitable" style="text-align:center; width: auto" ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė !! Futsal supertaurė |- |- | style="text-align:center;" | 2013–2014 m. | style="text-align:center;" | | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| |- | style="text-align:center;" | 2014–2015 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;"| 6 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| |- | style="text-align:center;" | 2015–2016 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;"| 6 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | 2016–2017 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1<ref>http://www.futsalplanet.com/competitions.aspx</ref> | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | 2017–2018 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | 2018–2019 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | 1/4 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | 1/2 f. | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | | | | style="background-color:silver" |finalas |} ;Kitos varžybos Tapo „Žalgirio arena Futsal Cup 2016“ nugalėtojais.<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref><ref>http://www.koncai.lt/koncertas/24111/zalgirio-arena-futsal-cup-2016</ref> == Tarptautinės varžybos == {| class="wikitable" style="text-align:left; width: 75%" |- !Sezonas !Varžybos !Pasiekimai |- | style="text-align:center; width: 10%;" |2017–2018 m. | [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal taurė]] | <small> žaidė preliminariniame etape, etape ir užėmė III vietą grupėje. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" |2018–2019 m. | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> pagrindiniame etape (tarp 32 komandų) užėmė I vietą grupėje. Sekančiame 'elitiniame' etape (tarp 16 komandų) savo grupėje užėmė IV vietą. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" rowspan=2 | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2019–2020 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> pagrindiniame UEFA Futsal čempionų lygos etape užėmė IV vietą grupėje. Varžybos vyko spalio 8–11 dienomis [[Jonavos sporto arena|Jonavos arenoje]]. Kartu grupėje žaidė „Barcelona“ (Ispanija), „Tyumen“ (Rusija) ir AYAT (Kazachstanas). </small> |- | style="text-align:left; width: 23%;" | [[Baltijos futsal lyga]] | style="text-align:left; width: 65%;"| <small> naujai įkurtame projekte dalyvavo 8 komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvai atstovavo Kauno „Vytis“ ir Gargždų „Pramogos-SC“.</small><ref>https://balticfutsal.com/about/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225825/https://balticfutsal.com/about/ |date=2019-08-29 }}</ref> Dėl [[COVID-19]] pandemijos, po 5 turų varžybos buvo nutrauktos ir laikomos neįvykusiomis. |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2020–2021 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Vytis pradėjo varžybas nuo preliminarinio etapo, kuriame lapkričio 24 d. susitiko su Švedijos čempionais „Hammarby”. Po pergalės, Vyčio laukė rungtynės pagrindiniame etape su Vokietijos čempionais „Hohenstein-Ernstthal“. Nugalėję, „Vytis“ pateko tarp stipriausių 16 Europos komandų į elitinį etapą, kuriame pralaimėjo Rusijos TTG Ugra Jugorsk komandai. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2021–2022 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris prieš sezono pradžią užėmė 9 vietą Europos klubų klasifikacijoje. Tai lėmė kad klubas pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. 2 grupėje taip pat žaidė Barcelona, Levante ir Oršos Viten, šios grupės varžybos vyko Kaune. Kauno Žalgiris užėmė 4 vietą grupėje ir į elitinį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2022–2023 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small>FK Kauno Žalgiris prieš sezono pradžią užėmė 13 vietą Europos klubų klasifikacijoje. Tai lėmė kad klubas pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Kaune.<ref> https://www.sportas.lt/naujiena/458895/pagrindinis-uefa-futsal-cempionu-lygos-etapas-vyks-lietuvoje</ref> FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2023–2024 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Kaune. FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2024–2025 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Katanijoje (Italija). FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+Europos turnyrų rungtynių rezultatai |- ! Sezonas ! Varžybos ! Etapas ! Klubas ! Rungtynių rezultatas ! Bendras rezultatas |- | rowspan=3| 2017-18 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal taurė]] | rowspan=3| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''FC Liburni Gjakovë''' | 3:7 | rowspan=3 | 3 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03 Futsal''' | 3:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|MNE}} '''KMF Titograd''' | 2:3 |- | rowspan=9| 2018-19 | rowspan=9| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ENG}} '''Reading Escolla Futsal''' | 12:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SMR}} '''Murata Futsal''' | 4:1 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|NED}} '''Hovocubo''' | 4:3 |- | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|AZE}} '''MFK Araz Naxçivan''' | 1:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SVK}} '''MIMEL Lučenec''' | 3:2 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|MLT}} '''Valletta FC Futsal Club''' | 5:0 |- | rowspan=3| elitinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|NED}} '''FP Halle-Gooik''' | 2:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SVN}} '''KMN Dobovec''' | 1:2 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Inter FS''' | 2:4 |- | rowspan=3| 2019-20 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|KAZ}} '''MFC Ajat''' | 4:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|RUS}} '''MFK Tiumen' ''' | 2:4 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''FC Barcelona Futsal''' | 0:8 |- | rowspan=3| 2020-21 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=1| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|SWE}} '''Hammarby IF Futsal''' | 3:1{{efn|dėl [[COVID-19]] varžybos vyko vienų rungtyniu formatu}} | rowspan=3| |- | rowspan=1| 1/16 f. | style="text-align:left;"| {{flagicon|GER}} '''VfL 05 Hohenstein-Ernstthal''' | 2:0 |- | rowspan=1| 1/8 f. | style="text-align:left;"| {{flagicon|RUS}} '''Gazprom-Ugra Jugorsk''' | 0:3 |- | rowspan=3| 2021-22 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Levante U.D. Futsal''' | 1:4 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|BLR}} '''Viten Orša''' | 3:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''FC Barcelona Futsal''' | 1:7 |- | rowspan=3| 2022-23 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|LVA}} '''FC Petrow ''' | 4:1 | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|FIN}} '''Kampuksen Dynamo''' | 7:0 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ITA}} '''Feldi Eboli''' | 2:7 |- | rowspan=3| 2023-24 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|CYP}} '''AEL Limassol''' | 10:3<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038861--ael-vs-kauno-zalgiris/</ref> | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''FC Prishtina 01''' | 0:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038877--kauno-zalgiris-vs-prishtina/</ref> |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|FIN}} '''Kampuksen Dynamo''' | 1:1<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038893--kauno-zalgiris-vs-kampuksen-dynamo/</ref> |- | rowspan=3| 2024-25 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|AUT}} '''FC Diamant Linz''' | 5:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041333--kauno-zalgiris-vs-linz/</ref> | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03 ''' | 7:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041349--differdange-vs-kauno-zalgiris/</ref> |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ITA}} '''Meta Catania C5 ''' | 2:6<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041366--catania-vs-kauno-zalgiris/</ref> |- | rowspan=3| 2025-26 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Cartagena Costa Cálida''' | 0:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|POL}} '''Piast Gliwice ''' | 1:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|BEL}} '''Sporting Anderlecht Futsal ''' | 0:4 |- | rowspan=6| 2026-27 | rowspan=6| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ARM}} '''Unisport FC ''' | 2:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|GRE}} '''Doukas SAC ''' | 4:4 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03''' | 7:4 |- | rowspan=3| elitinis |{{?}} | |- |{{?}} | |- |{{?}} | |} {{notelist}} == Treneriai == {| class="wikitable" style="text-align:left; width:auto" |- !Nuo !Iki !Treneris |- | ? || 2018 m. kovas || {{Flagicon|LTU}} [[Mindaugas Grigalevičius]] |- | 2018 m. kovas || 2018 m. rugsėjis || {{Flagicon|UKR}} [[Pavel Pikalov]]<ref>{{cite web |title=Prieš lemiamas kovas Čempionų lygoje salės futbolo čempionas išsiskyrė su treneriu |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pries-lemiamas-kovas-cempionu-lygoje-sales-futbolo-cempionas-issiskyre-su-treneriu-24-1033890 |date=2018-09-23 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref> |- | 2018 m. rugsėjis || 2019 m. spalis || {{Flagicon|BRA}} [[Luciano Mistura]]<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/kauno-vycio-lietuviai-apie-trenerio-autoriteta-kalbos-barjera-ir-garsuji-ricardinho.d?id=79546097</ref> |- | 2019 m. lapkričio 2 d.|| 2021 m. rugpjūčio 4 d.|| {{Flagicon|UKR}} [[Kirill Krasij]]<ref>https://futsalua.org/blog/post/kirilo-krasii-ocholiv-litovskii-vitis {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201107235820/https://futsalua.org/blog/post/kirilo-krasii-ocholiv-litovskii-vitis |date=2020-11-07 }}</ref> |- | 2021 m. rugpjūčio 4 d.|| ''dabar'' || {{Flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho")<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438104/lietuvos-futsalo-cempionu-veidas-vel-tampa-braziliskas-komanda-treniruos-brazilas</ref> |} Prie trenerių štabo 2023 m. prisijungė [[Arsenij Buinickij]].<ref>https://www.lff.lt/a-buinickis-visi-mes-zinome-juokeli-apie-karjeros-pabaiga-kurios-pradzios-net-nebuvo/</ref> == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2025|10|1}}'' {{fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Ernestas Macenis]]|pos=GK}} ⭐ {{Fs player|no= 2|nat=BRA|name=Džordanas Luka Dutra Ramos Neves ([[Jordan Lucca Dutra Ramos Neves]])|pos=GK}} {{Fs player|no= 4|nat=BRA|name=[[Filipe Da Silva Santana]]|pos=}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=[[Vladimiras Derendiajevas]]|pos=}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=[[Tomas Bučma]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no= 7|nat=LTU|name=[[Benas Spietinis]]|pos=DF}} ⭐ {{Fs player|no= 8|nat=LTU|name=[[Albert Voskunovič]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=[[Justinas Zagurskas]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Edgaras Baranauskas]]|pos=MF}} ⭐ {{Fs player|no=11|nat=LTU|name=[[Lukas Sendžikas]]|pos=MF|other=kapitonas}} ⭐ {{Fs player|no=14|nat=LTU|name=[[Emilijus Rusteika]]|pos=DF}} ✰ {{Fs player|no=15|nat=BRA|name=Vinisijus Karvaljo Feitoza ([[Vinicius Carvalho Feitosa]])|pos=}} {{Fs player|no=16|nat=BRA|name=Pedro Viktor Masedo Da Silva [[Pedro Victor Macedo Da Silva]]|pos=}} {{Fs player|no=17|nat=UKR|name=[[Kostiantyn Bondarenko]]|pos=}} {{Fs player|no=19|nat=BRA|name=Žoajo Vitor De Suza Pereira [[Joao Vitor De Souza Pereira]]|pos=}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|name=[[Ernestas Lukaševič]]|pos=GK}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Edas Romanovas]]|pos=MF}} ⭐ {{Fs player|no= |nat=BRA|name=Džordan Luka Dutra Ramos Neves [[Jordan Lucca Dutra Ramos Neves]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Naglis Gurskis]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Dovydas Jurevičius]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Mantas Karenga]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Tautvydas Statkus]]|pos=}} {{fs end}} ⭐–[[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai ✰–[[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai == Žymūs žaidėjai == * {{flagicon|LTU}} [[Lukas Sendžikas]] – komandos kapitonas * {{flagicon|BRA}} [[Ricardo Cámara Sobral Filho]] "Ricardo", 2022-2023 m. – garsaus futbolininko [[Cacau]] sūnus == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/ZalgirisFutsal/ Kauno Žalgiris futsal Facebook paskyra] * [https://www.youtube.com/channel/UC1JwwZiD8Pi3n3SzyRa4oSw/featured Kauno Vyčio YouTube kanalas] * [https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/season=2020/clubs/club=2607074/ UEFA informacija apie Kauno Žalgirį futsal] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Kauno Žalgiris}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] 6skh59wfrcvnkjc0shcdzviwnqjhk94 7956659 7956619 2026-11-01T21:32:15Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7956659 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Kauno Žalgiris | image = [[Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|200px]] | fullname = [[FK Kauno Žalgiris|FK Kauno Žalgirio]] salės futbolo komanda | founded = 2013<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref> | ground = Žalgirio treniruočių centras, [[Kauno sporto halė]] | capacity = | president = | chairman = [[Darius Gurskis]] | manager = {{Flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") | league = [[Futsal A lyga]] | season = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024/25]] | position = '''1 vieta''' | pattern_la1=_whiteline|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteline| leftarm1=#4CBB17|body1=#4CBB17|rightarm1=#4CBB17|shorts1=#4CBB17|socks1=#4CBB17| pattern_la2=_whiteline|pattern_b2=_whitecollar|pattern_ra2=_whiteline| leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000| }} {{Kauno Žalgirio sritys}} '''FK Kauno Žalgiris''' (arba '''''FK Kauno Žalgirio salės futbolo komanda''''') – [[salės futbolas|salės futbolo]], kitaip vadinamo futsalo, klubas iš [[Kaunas|Kauno]]. Klubo pasiekimai yra Lietuvos [[Futsal A lyga|Futsal A lygos]] čempionai, [[LFF Futsal taurė]]s laimėtojai, [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygos]] elitinio etapo dalyviai. 2021 m. klubas prisijungė prie [[FK Kauno Žalgiris]] struktūros, iki tol egzistavo kaip atskiras klubas '''FK Vytis'''. == Istorija == === FK Vytis === Po Lietuvos nepriklausomybės istorija tarp Kauno Vyčio, Atleto ir Inkaro futbolo, futsalo ir paplūdimio futbolo klubų yra labai paini, klubai dažnai jungėsi, skyrėsi, iro ir kūrėsi iš naujo. FK Vytis Futsal buvo įkurtas [[2013]] m.<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref> Po trejų metų Vytis sustiprėjo ir laimėjo Lietuvos futsalo čempionatą bei taurę ketverius metus iš eilės. Vytis ėmė dalyvauti [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygoje]], [[2018]] m. pasiekė „elitinį“ 16 geriausių Europos komandų etapą ir [[2019]] m. pakilo į 18 vietą Europos klubų reitingų lentelėje.<ref>https://www.uefa.com/MultimediaFiles/Download/competitions/Draws/02/61/49/67/2614967_DOWNLOAD.pdf</ref> 2019 m. Vyčio sudėtyje buvo 6 žaidėjai iš Brazilijos, buvo tikimasi pakartoti sėkmę čempionų lygoje. Tačiau sėkmė nusigręžė ir Vytis pralaimėjo visas tris rungtynes pagrindiniame etape. Spalio viduryje komandą paliko sporto direktorius Guilherme Ferreira, o po to ir visi brazilai žaidėjai bei treneris.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/po-neikvepiancio-zygio-vyti-palieka-ir-sporto-direktorius-ir-visi-legionieriai-24-1217482</ref> Nuo {{data|2019|11|2}} trenerio pareigas perėmė [[Kirill Krasij]]. <gallery> Vaizdas:FK_Vytis_Futsal.png|FK Vytis logotipas Vaizdas:BC Žalgiris emblema.png|Kauno Žalgiris logotipas 2020–2023 m. Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|Kauno Žalgiris logotipas nuo 2023 m. pabaigos </gallery> === FK Kauno Žalgiris === {{data|2020|10|29}} pasirodė naujienos kad klubas prisijungs prie [[FK Kauno Žalgiris]]. Pastarasis klubas siekia sukurti visą futbolo "piramidę", o iki šiol futsalo komandos neturėjo. Namų rungtynes komanda ėmė žaisti „Žalgirio“ treniruočių centre, kuriame jau kurį laiką vyko ir salės futbolo treniruotės.<ref>https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210612183131/https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ |date=2021-06-12 }}</ref> 2021 m. vasario 26 d. klubas oficialiai pakeitė pavadinimą, iki tol trukdė Futsal čempionų lygos reikalavimas jos sezono metu nekeisti pavadinimų.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/429220/futsalo-komanda-fk-vytis-oficialiai-tapo-zalgiriu</ref> Kauno Žalgiris Futsal ketverius metus iš eilės nugalėjo Lietuvos futsal A lygoje be didesnio pasipriešinimo. 2025-2026 m. sezone smarkiai pasipriešino [[FK Akmenės kraštas]] – reguliariajame sezone abi komandos surinko po 43 taškus, aukštesnę Kauno Žalgirio vietą nulėmė tik tarpusavio rezultatai. Atkrintamąjame etape komandos vėl susitiko finale, kuriame kovojama iki trijų pergalių. Kauno Žalgiris pralaimėjo dvi pirmąsias rungtynes, ir tik po to iškovoję tris pergales, tapo 2025-2026 m. sezono čempionais. Visos penkerios rungtynės arba pareikalavo pratęsimo arba baigėsi vieno įvarčio persvara: 1:1 (po prat.2:4), 2:3, 5:5 (po prat.7:6), 1:0, 3:3 (po prat.5:4). == Pavadinimų kaita == * 2013– * 2015–2016: ''Vytis-Zenitas''<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/panevezio-baltijos-futbolininkai-tapo-vienvaldziais-lietuvos-sales-a-lygos-lyderiais.d?id=70135586</ref> * 2017–2021: ''FK Vytis Futsal'' * 2021–dabar: ''FK Kauno Žalgiris'' salės futbolo komanda == Varžybos Lietuvoje == {| class="wikitable" style="text-align:center; width: auto" ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė !! Futsal supertaurė |- |- | style="text-align:center;" | 2013–2014 m. | style="text-align:center;" | | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| |- | style="text-align:center;" | 2014–2015 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;"| 6 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| |- | style="text-align:center;" | 2015–2016 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;"| 6 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | 2016–2017 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1<ref>http://www.futsalplanet.com/competitions.aspx</ref> | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | 2017–2018 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | 2018–2019 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | 1/4 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | 1/2 f. | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | | | | style="background-color:silver" |finalas |} ;Kitos varžybos Tapo „Žalgirio arena Futsal Cup 2016“ nugalėtojais.<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref><ref>http://www.koncai.lt/koncertas/24111/zalgirio-arena-futsal-cup-2016</ref> == Tarptautinės varžybos == {| class="wikitable" style="text-align:left; width: 75%" |- !Sezonas !Varžybos !Pasiekimai |- | style="text-align:center; width: 10%;" |2017–2018 m. | [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal taurė]] | <small> žaidė preliminariniame etape, etape ir užėmė III vietą grupėje. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" |2018–2019 m. | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> pagrindiniame etape (tarp 32 komandų) užėmė I vietą grupėje. Sekančiame 'elitiniame' etape (tarp 16 komandų) savo grupėje užėmė IV vietą. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" rowspan=2 | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2019–2020 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> pagrindiniame UEFA Futsal čempionų lygos etape užėmė IV vietą grupėje. Varžybos vyko spalio 8–11 dienomis [[Jonavos sporto arena|Jonavos arenoje]]. Kartu grupėje žaidė „Barcelona“ (Ispanija), „Tyumen“ (Rusija) ir AYAT (Kazachstanas). </small> |- | style="text-align:left; width: 23%;" | [[Baltijos futsal lyga]] | style="text-align:left; width: 65%;"| <small> naujai įkurtame projekte dalyvavo 8 komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvai atstovavo Kauno „Vytis“ ir Gargždų „Pramogos-SC“.</small><ref>https://balticfutsal.com/about/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225825/https://balticfutsal.com/about/ |date=2019-08-29 }}</ref> Dėl [[COVID-19]] pandemijos, po 5 turų varžybos buvo nutrauktos ir laikomos neįvykusiomis. |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2020–2021 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Vytis pradėjo varžybas nuo preliminarinio etapo, kuriame lapkričio 24 d. susitiko su Švedijos čempionais „Hammarby”. Po pergalės, Vyčio laukė rungtynės pagrindiniame etape su Vokietijos čempionais „Hohenstein-Ernstthal“. Nugalėję, „Vytis“ pateko tarp stipriausių 16 Europos komandų į elitinį etapą, kuriame pralaimėjo Rusijos TTG Ugra Jugorsk komandai. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2021–2022 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris prieš sezono pradžią užėmė 9 vietą Europos klubų klasifikacijoje. Tai lėmė kad klubas pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. 2 grupėje taip pat žaidė Barcelona, Levante ir Oršos Viten, šios grupės varžybos vyko Kaune. Kauno Žalgiris užėmė 4 vietą grupėje ir į elitinį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2022–2023 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small>FK Kauno Žalgiris prieš sezono pradžią užėmė 13 vietą Europos klubų klasifikacijoje. Tai lėmė kad klubas pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Kaune.<ref> https://www.sportas.lt/naujiena/458895/pagrindinis-uefa-futsal-cempionu-lygos-etapas-vyks-lietuvoje</ref> FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2023–2024 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Kaune. FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2024–2025 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Katanijoje (Italija). FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+Europos turnyrų rungtynių rezultatai |- ! Sezonas ! Varžybos ! Etapas ! Klubas ! Rungtynių rezultatas ! Bendras rezultatas |- | rowspan=3| 2017-18 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal taurė]] | rowspan=3| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''FC Liburni Gjakovë''' | 3:7 | rowspan=3 | 3 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03 Futsal''' | 3:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|MNE}} '''KMF Titograd''' | 2:3 |- | rowspan=9| 2018-19 | rowspan=9| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ENG}} '''Reading Escolla Futsal''' | 12:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SMR}} '''Murata Futsal''' | 4:1 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|NED}} '''Hovocubo''' | 4:3 |- | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|AZE}} '''MFK Araz Naxçivan''' | 1:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SVK}} '''MIMEL Lučenec''' | 3:2 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|MLT}} '''Valletta FC Futsal Club''' | 5:0 |- | rowspan=3| elitinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|NED}} '''FP Halle-Gooik''' | 2:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SVN}} '''KMN Dobovec''' | 1:2 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Inter FS''' | 2:4 |- | rowspan=3| 2019-20 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|KAZ}} '''MFC Ajat''' | 4:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|RUS}} '''MFK Tiumen' ''' | 2:4 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''FC Barcelona Futsal''' | 0:8 |- | rowspan=3| 2020-21 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=1| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|SWE}} '''Hammarby IF Futsal''' | 3:1{{efn|dėl [[COVID-19]] varžybos vyko vienų rungtyniu formatu}} | rowspan=3| |- | rowspan=1| 1/16 f. | style="text-align:left;"| {{flagicon|GER}} '''VfL 05 Hohenstein-Ernstthal''' | 2:0 |- | rowspan=1| 1/8 f. | style="text-align:left;"| {{flagicon|RUS}} '''Gazprom-Ugra Jugorsk''' | 0:3 |- | rowspan=3| 2021-22 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Levante U.D. Futsal''' | 1:4 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|BLR}} '''Viten Orša''' | 3:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''FC Barcelona Futsal''' | 1:7 |- | rowspan=3| 2022-23 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|LVA}} '''FC Petrow ''' | 4:1 | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|FIN}} '''Kampuksen Dynamo''' | 7:0 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ITA}} '''Feldi Eboli''' | 2:7 |- | rowspan=3| 2023-24 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|CYP}} '''AEL Limassol''' | 10:3<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038861--ael-vs-kauno-zalgiris/</ref> | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''FC Prishtina 01''' | 0:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038877--kauno-zalgiris-vs-prishtina/</ref> |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|FIN}} '''Kampuksen Dynamo''' | 1:1<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038893--kauno-zalgiris-vs-kampuksen-dynamo/</ref> |- | rowspan=3| 2024-25 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|AUT}} '''FC Diamant Linz''' | 5:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041333--kauno-zalgiris-vs-linz/</ref> | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03 ''' | 7:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041349--differdange-vs-kauno-zalgiris/</ref> |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ITA}} '''Meta Catania C5 ''' | 2:6<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041366--catania-vs-kauno-zalgiris/</ref> |- | rowspan=3| 2025-26 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Cartagena Costa Cálida''' | 0:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|POL}} '''Piast Gliwice ''' | 1:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|BEL}} '''Sporting Anderlecht Futsal ''' | 0:4 |- | rowspan=6| 2026-27 | rowspan=6| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ARM}} '''Unisport FC ''' | 2:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|GRE}} '''Doukas SAC ''' | 4:4 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03''' | 7:4 |- | rowspan=3| elitinis |{{?}} | |- |{{?}} | |- |{{?}} | |} {{notelist}} == Treneriai == {| class="wikitable" style="text-align:left; width:auto" |- !Nuo !Iki !Treneris |- | ? || 2018 m. kovas || {{Flagicon|LTU}} [[Mindaugas Grigalevičius]] |- | 2018 m. kovas || 2018 m. rugsėjis || {{Flagicon|UKR}} [[Pavel Pikalov]]<ref>{{cite web |title=Prieš lemiamas kovas Čempionų lygoje salės futbolo čempionas išsiskyrė su treneriu |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pries-lemiamas-kovas-cempionu-lygoje-sales-futbolo-cempionas-issiskyre-su-treneriu-24-1033890 |date=2018-09-23 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref> |- | 2018 m. rugsėjis || 2019 m. spalis || {{Flagicon|BRA}} [[Luciano Mistura]]<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/kauno-vycio-lietuviai-apie-trenerio-autoriteta-kalbos-barjera-ir-garsuji-ricardinho.d?id=79546097</ref> |- | 2019 m. lapkričio 2 d.|| 2021 m. rugpjūčio 4 d.|| {{Flagicon|UKR}} [[Kirill Krasij]]<ref>https://futsalua.org/blog/post/kirilo-krasii-ocholiv-litovskii-vitis {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201107235820/https://futsalua.org/blog/post/kirilo-krasii-ocholiv-litovskii-vitis |date=2020-11-07 }}</ref> |- | 2021 m. rugpjūčio 4 d.|| ''dabar'' || {{Flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho")<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438104/lietuvos-futsalo-cempionu-veidas-vel-tampa-braziliskas-komanda-treniruos-brazilas</ref> |} Prie trenerių štabo 2023 m. prisijungė [[Arsenij Buinickij]].<ref>https://www.lff.lt/a-buinickis-visi-mes-zinome-juokeli-apie-karjeros-pabaiga-kurios-pradzios-net-nebuvo/</ref> == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|11|1}}'' {{fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|pos=GK|name=Edgaras Noreika}} {{Fs player|no= 2|nat=BRA|pos=GK|name=Thiago Soares Fernandes}} {{Fs player|no= 5|nat=BRA|pos=DF|name=Carlos Alberto Alves Dos Santos}} {{Fs player|no= 7|nat=LTU|pos=DF|name=[[Benas Spietinis]]}} {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=MF|name=Albert Voskunovič}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|pos=MF|name=Justas Zagurskas|other=kapitonas}} {{Fs player|no=10|nat=BRA|pos=MF|name=Vinicius Carvalho Feitosa}} {{Fs player|no=11|nat=BRA|pos=MF|name=Eduardo Bruno Fernandes Silva}} {{Fs player|no=13|nat=LTU|pos=MF|name=Merūnas Stalmokas}} {{Fs player|no=15|nat=LTU|pos=MF|name=Ignas Raštutis}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=FW|name=Martin Grochackij}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|pos=FW|name=Emilijus Rusteika}} {{Fs player|no=20|nat=BRA|pos=DF|name=Francisco Gustavo Da Costa}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|pos=GK|name=Dovydas Aleksandravičius}} {{Fs player|no=23|nat=BRA|pos=MF|name=Klaus Anderson Ferreira Moreno}} {{Fs player|no=77|nat=COL|pos=FW|name=Brayan Stiven Silva Rivera}} {{Fs player|no=88|nat=LTU|pos=FW|name=[[Žygimantas Baguška]]}} {{fs end}} <!--2025 {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Ernestas Macenis]]|pos=GK}} ⭐ {{Fs player|no= 2|nat=BRA|name=Džordanas Luka Dutra Ramos Neves ([[Jordan Lucca Dutra Ramos Neves]])|pos=GK}} {{Fs player|no= 4|nat=BRA|name=[[Filipe Da Silva Santana]]|pos=}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=[[Vladimiras Derendiajevas]]|pos=}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=[[Tomas Bučma]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no= 7|nat=LTU|name=[[Benas Spietinis]]|pos=DF}} ⭐ {{Fs player|no= 8|nat=LTU|name=[[Albert Voskunovič]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=[[Justinas Zagurskas]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Edgaras Baranauskas]]|pos=MF}} ⭐ {{Fs player|no=11|nat=LTU|name=[[Lukas Sendžikas]]|pos=MF|other=kapitonas}} ⭐ {{Fs player|no=14|nat=LTU|name=[[Emilijus Rusteika]]|pos=DF}} ✰ {{Fs player|no=15|nat=BRA|name=Vinisijus Karvaljo Feitoza ([[Vinicius Carvalho Feitosa]])|pos=}} {{Fs player|no=16|nat=BRA|name=Pedro Viktor Masedo Da Silva [[Pedro Victor Macedo Da Silva]]|pos=}} {{Fs player|no=17|nat=UKR|name=[[Kostiantyn Bondarenko]]|pos=}} {{Fs player|no=19|nat=BRA|name=Žoajo Vitor De Suza Pereira [[Joao Vitor De Souza Pereira]]|pos=}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|name=[[Ernestas Lukaševič]]|pos=GK}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Edas Romanovas]]|pos=MF}} ⭐ {{Fs player|no= |nat=BRA|name=Džordan Luka Dutra Ramos Neves [[Jordan Lucca Dutra Ramos Neves]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Naglis Gurskis]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Dovydas Jurevičius]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Mantas Karenga]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Tautvydas Statkus]]|pos=}} ⭐–[[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai ✰–[[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai --> == Žymūs žaidėjai == * {{flagicon|LTU}} [[Lukas Sendžikas]] – komandos kapitonas * {{flagicon|BRA}} [[Ricardo Cámara Sobral Filho]] "Ricardo", 2022-2023 m. – garsaus futbolininko [[Cacau]] sūnus == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/ZalgirisFutsal/ Kauno Žalgiris futsal Facebook paskyra] * [https://www.youtube.com/channel/UC1JwwZiD8Pi3n3SzyRa4oSw/featured Kauno Vyčio YouTube kanalas] * [https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/season=2020/clubs/club=2607074/ UEFA informacija apie Kauno Žalgirį futsal] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Kauno Žalgiris}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] 44xddhhgxlinu78lrtr56j2o3mwkgoo 0 566233 7956694 7815934 2026-11-02T03:15:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956694 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Lusitano VRSA | image = [[Vaizdas:Lusitano VRSA.png|200px]] | fullname = Lusitano Futebol Clube | nickname = | founded = 1916 m. | ground = „Estádio Municipal de Vila Real de Santo António“, [[Vila Real de Santo Antonijus]] | capacity = 2 896 | chairman = | manager = | league = | season = | position = | pattern_la1 = _benfica1516h | pattern_b1 = _benfica1516h | pattern_ra1 = _benfica1516h | pattern_sh1 = _benfica1516h | pattern_so1 = _benfica1516h | leftarm1 = DE3700 | body1 = DE3700 | rightarm1 = DE3700 | shorts1 = DE3700 | socks1 = DE3700 | pattern_la2 = _benfica1516a | pattern_b2 = _benfica1516a | pattern_ra2 = _benfica1516a | pattern_sh2 = _benfica1516a | pattern_so2 = _benfica1516a | leftarm2 = FEFEFE | body2 = FEFEFE | rightarm2 = FEFEFE | shorts2 = FEFEFE | socks2 = FEFEFE | pattern_la3 = _lyon1314t | pattern_b3 = _lyon1314t | pattern_ra3 = _lyon1314t | pattern_sh3 = _lyon1314t | pattern_so3 = _lyon1314t | leftarm3 = CDA400 | body3 = CDA400 | rightarm3 = CDAA00 | shorts3 = 372310 | socks3 = CDAA00 }} '''Lusitano Futebol Clube''' arba '''Lusitano VRSA''' – [[Portugalija|Portugalijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vila Real de Santo Antonijus|Vila Real de Santo Antonijaus]]. Namų rungtynes žaidžia ''[[Estádio Municipal de Vila Real de Santo António]]'' stadione, kurio talpa 2 896 žiūrovai.<ref>https://web.archive.org/web/20131207235722/http://sportcenter-vrsa.com/index.php?pg=estadio</ref> == Istorija == Klubas įkurtas 1916 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje lygoje. Vėliau iškrito į žemesnius divizionus. == Sezonai == ;Nuo 1947–1948 m. {{fs1|POR}} {{fs2|POR|1947–1948|I|12|}} {{fs2|POR|1948–1949|I|13|}} {{fs2|POR|1949–1950|I|14|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:Black" width="150" height="50" |'''Lusitano VRSA''' | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Lusitano VRSA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Lusitano VRSA.png|150px]]'''Lusitano VRSA''' | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Lusitano VRSA.png|150px]]'''Lusitano VRSA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/lusitano-vrsa/Mi7lSujh/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/lusitano-vrsa/Mi7lSujh/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/lusitano-fc-vila-real-de-santo-antonio/startseite/verein/22791 Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20240131125442/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/lusitano-fc-vrsa/28194/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Portugalijos futbolo klubai|Lusitano Vila Real]] 2f0qycbivplhmb5uvrkwilof0hdae68 0 566931 7956732 7933434 2026-11-02T08:26:14Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956732 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Marjam Mirzachani<br />{{fa|مریم میرزاخانی}} | fonas = | paveikslėlis = Maryam Mirzakhani in Seoul 2014.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = 2014 m. tarptautiniame matematikų suvažiavime, [[Seulas|Seule]], kur M.Mirzakhani atsiėmė [[Fildso medalis|Fildso medalį]] | paveikslėlio dydis = 140px | gimimo data = {{Gimė|1977|5|12}} | gimimo vieta = [[Teheranas]], [[Iranas]] | mirties data = {{Mirė|2017|07|14|1977|5|12}} | mirties vieta = [[Stanfordas (Kalifornija)|Stanfordas]], [[Kalifornija]], JAV | tautybė = | pilietybė = Irano<ref name="mmcv2"/> | sutuoktinis = Jan Vondrák | tėvai = | vaikai = 1 <!-- Veikla --> | veikla = | sritis = [[Matematika]] | įstaigos = [[Prinstono universitetas]]<br/>[[Stanfordo universitetas]] | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[Šarifo technologijos universitetas]] (BSc)<br/>[[Harvardo universitetas]] (PhD) | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[Fildso medalis]] (2014) | parašas = | pastabos= | vikiteka = }} '''Marjam Mirzachani''' ({{fa|مریم میرزاخانی|Maryam Mirzakhani}}; [[1977]] m. [[gegužės 12]] d. – [[2017]] m. [[liepos 14]] d.) – Irano<ref name="mmcv2"/> matematikė, [[Stanfordo universitetas|Stanfordo universiteto]] dėstytoja. Pirmoji moteris, laimėjusi [[Fildso medalis|Fildso medalį]].<ref name=Dehghan>{{Cite news |url=https://www.theguardian.com/world/2017/jul/16/maryam-mirzakhani-iranian-newspapers-break-hijab-taboo-in-tributes#img-2 |title=Maryam Mirzakhani: Iranian newspapers break hijab taboo in tributes |author=Iran correspondent Saeed Kamali Dehghan |date=2017-07-16 |work=The Guardian |access-date=2017-07-18 |language=en-GB |issn=0261-3077}}</ref> Ji tyrinėjo tokias temas, kaip [[Teichmiulerio teorija]], [[hiperbolinė geometrija]], [[ergodinė teorija]], [[simpletinė geometrija]].<ref name="mmcv2">{{cite web|archiveurl=https://web.archive.org/web/20051124105510/http://www.claymath.org/fas/research_fellows/Mirzakhani/cv.pdf|title=Curriculum Vitae|first1=Maryam |last1=Mirzakhani|url=http://www.claymath.org/fas/research_fellows/Mirzakhani/cv.pdf|archivedate=2005-11-24|access-date=2014-08-13}}</ref> 2017 m. liepą mirė nuo [[Krūties vėžys|krūties vėžio]]. == Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas == Maryam Mirzakhani gimė 1977 m. [[Teheranas|Teherane]], [[Iranas|Irane]]. Baigė mergaičių Tehran Farzanegan mokyklą, kurią lankė tik išskirtinai gabiausios šalies mokinės. 1994 m. vienuoliktoje klasėje, kartu su drauge Roya Beheshti Zavareh pateko į Irano matematikos olimpiados komandą. [[1994]] m. [[Tarptautinė matematikos olimpiada|Tarptautinėje matematikos olimpiadoje]], [[Honkongas|Honkonge]], Maryam surinko 41 tašką iš 42 ir laimėjo aukso medalį, o Roya – sidabro. 1995 m. Maryam vėl nugalėjo tarptautinėje olimpiadoje, [[Torontas|Toronte]], surinkdama 42 taškus iš 42. Maryam ir Roya tapo pirmosiomis, moterimis Irane, patekusiomis į šią olimpiadą. [http://mathshistory.st-andrews.ac.uk/Biographies/Mirzakhani.html] 1998 m. M. Mirzakhani ir kiti geriausi [[Šarifo technologijos universitetas|Šarifo technologijos universiteto]] studentai dalyvavo olimpiadoje [[Ahvazas|Ahvaze]], tačiau iš olimpiados vežęs autobusas pateko į autoavariją. Autobusas nukrito nuo uolos, žuvo septyni studentai bei du autobuso vairuotojai. Maryam ir Roya liko gyvos. Šis įvykis yra plačiai žinomas kaip Irano nacionaline tragedija. [[1999]] m. gavo matematikos bakalauro laipsnį Šarifo technologijos universitete. Dar bestudijuodama bakalaurą Maryam išleido keletą mokslinių darbų. Vienas iš jų paprastas [[Šulo teorema|Šulo teoremos]] įrodymas už, kurį gavo pripažinimą iš Amerikos matematikų draugijos. Baigusi studijas išvyko į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtines Amerikos Valstijas]], kur [[2004]] m. įgijo daktaro laipsnį [[Harvardo universitetas|Harvardo universitete]] už disertaciją „Paprastos [[Geodezinė kreivė|geodezinės kreivės]] ant hiperbolinio paviršiaus ir tūris kreivių erdvinių modulių“. Disertacijos vadovu tapo Harvado dėstytojas, [[Curtis T. McMullen]], kuris 1998 m. laimėjo [[Fildso medalis|Fildso medalį]]. == Karjera == 2004–[[2008]] m. M. Mirzakhani buvo Klėjaus matematikos instituto tyrimų nare. [[2004]] m. buvo paskirta matematikos dėstytoja – asistente [[Prinstono universitetas|Prinstono universitete]]. [[2009]] m. tapo [[Stanfordo universitetas|Stanfordo universiteto]] matematikos profesore. === Moksliniai darbai === Maryam Mirzakhani prisidėjo prie modulinės erdvės – visų galimų hiperbolinių struktūrų rinkinys tam tikrame paviršiuje, tai pat [[Rymano paviršius|Rymano paviršių]] teorijos. Maryam išsprendė paprastų uždarų [[Geodezinė kreivė|geodezinių kreivių]] ant hiperbolinio [[Rymano paviršius|Rymano paviršių]] skaičiavimo problemą, nustatant ryšį tarp tūrio skaičiavimų modulinėje erdvėje.<ref name=":0">https://www.quantamagazine.org/maryam-mirzakhani-is-first-woman-fields-medalist-20140812/</ref> Buvo žinoma, kad ilgio <math>L</math> uždarų [[Geodezinė kreivė|geodezinių kreivių]] and [[Hiperbolinis paviršius|hiperbolinio paviršiaus]], skaičius auga [[Eksponentinė funkcija|eksponentiškai]], augant geodezinių kreivių ilgiui <math>L</math>. Tačiau [[Čikagos universitetas|Čikagos universiteto]], [[Topologija|topologo]], [[Bensonas Farbas|Bensono Farbo]] teigimu, analogiška paprastų uždarų geodezių skaičiavimo problema išliko, nepaisant to, kad ji yra „pagrindinis objektas atrakinti viso paviršiaus struktūrą ir geometriją“. Matematikai nežinojo, kiek paprastų uždarų geodezinių kreivių, ilgio <math>L</math>, ant hiperbolinio paviršiaus gali būti. 2004 m. Maryam savo disertacijoje parengė formulę, kaip paprastų <math>L</math> ilgio geodezinių linijų skaičius didėja, kai <math>L</math> didėja. Tuo pačiu Maryam užsikabino už dar dviejų matematinių klausimų ir juos išsprendė. Vienas iš jų buvo susijęs su modulinės erdvės tūrio formule. Kitas – buvo stebinantis naujas senos [[Hipotezė|hipotezės]] įrodymas, kurį pasiūlė fizikas [[Edward Witten|Edvardas Vitenas]] iš Pažangiųjų studijų instituto [[Prinstonas|Prinstono]] valstijoje, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]], apie tam tikrus [[Topologija|topologinius]] modulinių erdvių matavimus, susijusius su [[stygų teorija]]. [[Edward witt|E.Viteno]] hipotezė yra tokia sudėtinga, kad pirmasis matematikas, kuris ją įrodė – [[Maksimas Kontsevičius]] iš „[[Institut des Hautes Études]]“, esančio netoli [[Paryžius|Paryžiaus]], 1998 m. buvo apdovanotas [[Fildso medalis|Fildso medaliu]] už dalį šio įrodymo.<ref name=":0" /> Vėliau dirbo su [[Teichmulio dinamika]] modulinėje erdvėje. Ji sugebėjo įrodyti seną spėjimą, kad [[Viljamas Turstonas|Viljamo Turstono]] žemės drebėjimo srautas [[:en:Teichmüller_space|Teichmiulerio erdvėje]] yra [[Ergodika|ergodiškas]].<ref> https://academic.oup.com/imrn/article/doi/10.1093/imrn/rnm116/684081</ref> === Fildso medalio laimėjimas === [[2014]] m. tapo pirmąja moterimi, laimėjusia [[Fildso medalis|Fildso medalį]] už indėlį į [[Rymano paviršius|Rymano paviršių]] [[Dinamika (mechanika)|dinamiką]] bei [[Geometrija|geometriją]] ir [[erdvinis modulis|erdvinius modulius]]. Apdovanojimas buvo įteiktas [[Seulas|Seule]], rugpjūčio 13 d. tarptautiniame matematikų suvažiavime. 2014 m. Irano prezidentas [[Hassan Rouhani]] pasveikino laimėtoją už svarbiausią pasaulyje matematikų apdovanojimą. M. Mirzakhani [[Erdős skaičius]] yra 3. == Asmeninis gyvenimas == 2008 m. Maryam ištekėjo už Jan Vondrák, teorinės informatikos ir taikomosios matematikos mokslininko iš Čekijos. Šiuo metu Jan Vondrák yra Stanfordo universiteto docentas. Jie turi dukrą vardu Anahita. M. Mirzakhani gyveno [[Palo Alto]], Kalifornijoje. Maryam save apibūdino kaip „lėtą“ matematikę: „reikia išnaudoti daug energijos ir pastangų, kad pamatytum matematikos grožį“. Spręsdama matematines problemas M. Mirzakhani piešdavo piešinukus ant popieriaus ir rašydavo matematines formules aplink piešinius. Jos dukra apibūdino mamos darbą – „piešimu“.<ref name="wired"> https://www.wired.com/2014/08/maryam-mirzakhani-fields-medal/#</ref> == Mirtis ir palikimas == 2013 m. M. Mirzakhani buvo diagnozuotas [[krūties vėžys]]. 2016 m. vėžys išplito į kaulus ir kepenis ir Maryam mirė 2017 m. liepą, būdama 40 metų, Stanfordo ligoninėje, [[Kalifornija|Kalifornijoje]].<ref name="Dehghan" /> Irano prezidentas [[Hassan Rouhani]] pareiškė užuojautą ir pagerbė Maryam pasiekimus savo pranešimu – „Neregėtas genialumas šios mokslininkės ir kuklaus žmogaus, kuris išgarsino Irano vardą pasaulio mokslininkų forumuose, buvo lūžis parodant Irano moters ir jauno žmogaus didžią valią, kelyje siekiant šlovės viršūnės ir įvairiose tarptautinėse arenose.“<ref name = "žinutė">https://www.presstv.com/Detail/2017/07/15/528535/Iran-Maryam-Mirzakhani-cancer-US {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191207004728/https://www.presstv.com/Detail/2017/07/15/528535/Iran-Maryam-Mirzakhani-cancer-US |date=2019-12-07 }}</ref> Po M. Mirzakhani mirties keletas Irano valstybės valdomų laikraščių publikavo M. Mirzakhani nuotraukas, be [[hidžabas|hidžabo]], taip pažeisdami griežtas Irano taisykles moterų aprangai viešumoje. Irano prezidentas Hassan Rouhani savo [[Instagram]] paskyroje taip pat įdėjo Maryam nuotrauką be galvos apdangalo. Šis gestas buvo plačiai aptarinėjamas spaudoje bei [[Socialinė žiniasklaida|socialinėje medijoje]].<ref name="Dehghan" /> <ref name="ww"> https://thewire.in/external-affairs/iran-maryam-mirzakhani-hijab-taboo</ref> M. Mirzakhani mirtis atnaujino debatus apie Irano pilietybę vaikams, turintiems maišytą tautybę. 60 Irano parlamento narių pagreitino teisės pataisą, kuri leistų vaikams gimusiems Irano moters ir užsieniečio šeimoje suteikti Irano pilietybę, tam, kad Maryam dukra galėtų lengviau atvykti į Iraną.<ref name="Dehghan" /><ref name="ww" /> 2014 m. studentės įkūrė Mirzakhani draugiją, skirtą moterims studijuojančioms matematiką [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]]. 2015 m. Maryam susitiko su šia bendruomene, kai atvyko į [[Oksfordas|Oksfordą]] atsiimti Klėjaus matematikos instituto tyrimų apdovanojimo.<ref> https://www.mirzakhanisociety.org.uk/about </ref> 2016 m. Maryam Mirzakhani buvo išrinkta nacionalinės mokslų akademijos nare ir tapo pirmąja moterimi iš Irano priimta į šią akademiją.<ref>http://www.nasonline.org/member-directory/deceased-members/20022806.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181126182315/http://www.nasonline.org/member-directory/deceased-members/20022806.html |date=2018-11-26 }}</ref> 2018 m. vasario 2 d. aukštos raiškos žemės stebėjimo ir analizės įmonė [[Satellogic]] paleido [[ÑuSat]] mikrosatelitą, pavadintą Maryam Mirzakhani garbei.<ref>https://spaceflightnow.com/2018/02/02/china-lofts-earthquake-research-craft-with-cluster-of-smaller-satellites/</ref> 2019 m. lapkričio 4 d. The Breakthrough Prize Foundation sukūrė Maryam Mirzakhani premiją „Naujosios ribos“, kuri kiekvienais metais apdovanos išskirtines moteris matematikos srityje. 50 000 JAV dol. prizas bus teikiamas matematikėms, kurios baigė doktorantūrą, ne vėliau kaip prieš 2 metus. Prizą gali gauti daugiau nei vienas žmogus.<ref> https://breakthroughprize.org/News/56</ref><ref> https://www.forbes.com/sites/annapowers/2019/11/04/the-breakthrough-prize-in-mathematics-named-after-maryam-mirzakhani-a-famed-female-mathematician/#1124b25aef9f</ref> == Apdovanojimai == * Aukso medalis [[Tarptautinė matematikos olimpiada|tarptautinėje matematikos olimpiadoje]] (1994 m. [[Honkongas]])<ref name="mmcv2" /> * Aukso medalis [[Tarptautinė matematikos olimpiada|tarptautinėje matematikos olimpiadoje]] (1995 m. [[Torontas]])<ref name="mmcv2" /> * Fundamentaliųjų mokslų tyrimų instituto draugija finansavo studijas Šarifo technologijos universitete ([[Teheranas]], [[Iranas]] 1995–1999 m.)<ref name="mmcv2" /> * 2003 m. Merito draugija, Harvardo universitetas.<ref name="mmcv2" /> * 2003 m. ''Harvard Junior Fellowship'', Harvardo universitetas.<ref name="mmcv2" /> * 2004 m. tapo Klėjaus matematikos instituto tyrimų narė.<ref name="mmcv2" /> * 2009 m. ''Blumenthal'' apdovanojimas. * 2013 m. ''Simons Investigator'' apdovanojimas.<ref> https://www.simonsfoundation.org/mathematics-physical-sciences/simons-investigators/simons-investigators-awardees/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170909095925/https://www.simonsfoundation.org/mathematics-physical-sciences/simons-investigators/simons-investigators-awardees/ |date=2017-09-09 }}</ref> * 2014 m. Klėjaus tyrimų apdovanojimas.<ref> http://www.claymath.org/events/news/2014-clay-research-awards</ref> * 2014 m. Fildso medalis. * 2015 m. Išrinkta į Amerikos filosofijos draugiją.<ref>https://web.archive.org/web/20150816203936/https://amphilsoc.org/members/electedApril2015</ref> * [[Asteroidas]] 321357 Mirzakhani, kurį 1994 m. rugsėjo 3 d. atrado E. W. Elstas [[La Siljos observatorija|La Siljos observatorijoje]],<ref>https://www.minorplanetcenter.net/db_search/show_object?object_id=321357</ref> 2018 m. sausio 31 d. buvo pavadintas jos garbei.<ref>[https://www.minorplanetcenter.net/iau/ECS/MPCArchive/2018/MPC_20180131.pdf Mažųjų planetų cirkuliarai už 2018 m. sausio 31 d.], dokumente reikia atlikti cirkuliaro „M.P.C. 108698“ paiešką, kuriame buvo suteiktas vardas šiam asteroidui</ref> == Bibliografija == * [https://www.ams.org/journals/notices/201810/rnoti-p1221.pdf Maryam Mirzakhani: 1977–2017]. Notices of the AMS. – November 2018 (vol. 65). – P. 1221–1247. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * https://www-history.mcs.st-andrews.ac.uk/Biographies/Mirzakhani.html * https://scholar.google.com/citations?user=_nWTn_MAAAAJ&hl=en * http://bedtimemathproblem.org/maryam-mirzakhani.html {{DEFAULTSORT:Mirzakhani, Maryam}} [[Kategorija:Irano asmenybės]] [[Kategorija:Matematikai]] 6cdkzxjcry3byyve8vws2loigdeth4h 0 568283 7956699 7938044 2026-11-02T05:01:21Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956699 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Maccabi Umm al-Fahm | image = [[Vaizdas:Maccabi Umm al-Fahm emblema.png|150px]] | fullname = Maccabi Umm al-Fahm futbolo klubas | founded = 1963 m. | ground = HaShalom Stadium stadionas, Umm al-Fahmas | capacity = 12 000 | chairman = | manager = | league = Liga Alef (III) | season = 2024–2025 | position = 8 vieta |pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FEF602|body1=FEF602|rightarm1=FEF602|shorts1=FEF602|socks1=FEF602| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=ffffff| }} '''Maccabi Umm al-Fahm futbolo klubas''' – [[Izraelis|Izraelio]] [[futbolo klubas]] iš Umm al-Fahmo. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1972 m. == Sezonai == {{fs1|ISR}} {{fs2|ISR|2019–2020|IV|{{?}}|{{?}}}} |} == Lietuviai == * {{flagicon|LTU}} [[Robertas Vėževičius]], [[saugas]], 2012–2013 m. sezone == Taip pat skaitykite == * [[Hapoel Umm al-Fahm]] == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/tzeirey-um-el-fahem/GYo8Fu1s/ SOCCERWAY] * [https://web.archive.org/web/20210709181328/https://www.flashscore.com/team/maccabi-umm-al-fahm/MBzAkok1/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/maccabi-umm-al-fahm/startseite/verein/35100 Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20210709181249/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/maccabi-umm-al-fahm-fc/29449/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Izraelio futbolo klubai|Maccabi Umm al-Fahm]] b3n1njrtxaat4oljy4i3rnridhyn4ue 0 572976 7956668 7955952 2026-11-01T22:04:04Z Zykasaa 3068 /* Objektų sąrašas */ 7956668 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas |Name = Senojo Kioto istoriniai paminklai |Image = [[Vaizdas:Kiyomizudera_sakra01.jpg|260px]] |State Party = {{flag|Japonija}}, [[Kiotas]] |Type = Kultūrinis |Criteria = ii, iv |ID = 688 |Region = [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje|Azija–Ramusis vandenynas]] |Year = 1994 |Session = 18 |Link = }} '''Senojo Kioto istoriniai paminklai''' – [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašui priklausantys 17 objektų, esančių [[Japonija|Japonijoje]], [[Kiotas|Kioto]] mieste ir jo apylinkėse. Objektai reprezentuoja turtingą ir gerai išsaugotą miesto istoriją, skaičiuojančią daugiau nei tūkstantį metų, ir apima 16 religinių vietų (11 [[budizmas|budistinių]] ir 5 [[šintoizmas|šintoistines]] šventyklas) bei vieną pilį.<ref>[http://whc.unesco.org/en/list/688 Historic Monuments of Ancient Kyoto (Kyoto, Uji and Otsu Cities)], UNESCO</ref> == Objektų sąrašas == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" style="border:0; text-align:left; line-height:150%;" |+ [[Vaizdas:Pasaulio_paveldas_emblema.svg|25px]] Objektų sąrašas |- ! style="width: 275px"| Pavadinimas ! scope="col" class="unsortable"| Nuotrauka ! scope="col" |Tipas ! scope="col" |Laikotarpis ! scope="col" |Vietovė |- | [[Kamigamo maldykla]]<br /><small>{{jp|賀茂別雷神社|Kamowakeikazuchi-jinja}} arba<br />{{jp|上賀茂神社|Kamigamo-jinja}}</small> |[[File:Kamo-wakeikazuchi-jinja31ss4272.jpg|150px|CAPTION]] |Šintoistinė maldykla |{{sort|07|VII a.}} – ankstyvasis [[Heian laikotarpis]] |Kita, Kiotas<br /><small>{{coord|35|03|37|N|135|45|10|E|name=Kamigamo Shrine}}</small></small> |- | [[Šimogamo maldykla]]<br /><small>{{jp|賀茂御祖神社|Kamomioya jinja}} arba<br />{{jp|下鴨神社|Shimogamo-jinja}}</small> |[[File:Shimogamo 01.jpg|150px|CAPTION]] |Šintoistinė maldykla |{{sort|06|VI a.}} – ankstyvasis [[Heian laikotarpis]] |Sakio, Kiotas<br /><small>{{coord|35|02|20|N|135|46|21|E|name=Shimogamo Shrine}}</small> |- | [[Todži]]<br /><small>{{jp|教王護国寺|Kyōōgokoku-ji}} arba<br />{{jp|東寺|Tō-ji}}</small> |[[File:Japan 2006 - Kyoto - Toji Pagoda.JPG|150px|CAPTION]] |Budistinė šventykla |{{sort|08|VIII a.}} – [[Heian laikotarpis]] |Sakio, Kiotas<br /><small>{{coord|34|58|51.48|N|135|44|48.02|E|name=Tō-ji}}</small> |- | [[Kijomizu šventykla]]<br /><small>{{jp|清水寺|Kiyomizu-dera}}</small> |[[File:Kiyomizudera sakra01.jpg|150px|Kiyomizudera]] |Budistinė šventykla |{{sort|08|VIII a.}} – [[Heian laikotarpis]] |Higašijama, Kiotas<br /><small>{{coord|34|59|42|N|135|47|06|E|name=Kiyomizu-dera}}</small> |- | [[Enriakudži]]<br /><small>{{jp|延暦寺|Enryaku-ji}}</small> |[[File:Enryakuji Konponchudo04n4272.jpg|150px|Enryakuji]] |Budistinė šventykla |{{sort|08|VIII a.}} – [[Heian laikotarpis]] |[[Ocu]], [[Šigos prefektūra|Šiga]]<br /><small>{{coord|35|4|13.62|N|135|50|27.33|E|name=Enryaku-ji}}</small> |- | [[Daigodži]]<br /><small>{{jp|醍醐寺|Daigo-ji}}</small> |[[File:Daigoji Kyoto01s5s4110.jpg|150px|Daigo-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|09|IX a.}} – [[Heian laikotarpis]] |Fušimis, Kiotas<br /><small>{{coord|34|57|3.57|N|135|49|10.51|E|name=Daigo-ji}}</small> |- | [[Ninnadži]]<br /><small>{{jp|仁和寺|Ninna-ji}}</small> |[[File:Ninnaji Kyoto07n4500.jpg|150px|Ninna-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|09|IX a.}} – [[Heian laikotarpis]] |Ukio, Kiotas<br /><small>{{coord|35|1|51.63|N|135|42|49.58|E|name=Ninna-ji}}</small> |- | [[Biodoinas]]<br /><small>{{jp|平等院|Byōdō-in}}</small> |[[File:Byodoin Phoenix Hall Uji 2009.jpg|150px|Byodoin Phoenix Hall]] |Budistinė šventykla |{{sort|11|XI a.}} – [[Heian laikotarpis]] |[[Udžis]], Kiotas<br /><small>{{coord|34|53|21.45|N|135|48|27.69|E|name=Byōdō-in}}</small> |- | [[Udžigami maldykla]]<br /><small>{{jp|宇治上神社|Ujigami-jinja}}</small> |[[File:Ujigami jinja08s3s4500.jpg|150px|Ujigami-jinja]] |Šintoistinė maldykla |{{sort|11|XI a.}} – [[Heian laikotarpis]] |[[Udžis]], Kiotas<br /><small>{{coord|34|53|31|N|135|48|41|E|name=Ujigami Shrine}}</small> |- | [[Kodzandži]]<br /><small>{{jp|高山寺|Kōzan-ji}}</small> |[[File:Kozanji Kyoto Kyoto11s5s4592.jpg|150px|Kozan-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|13|XIII a.}} – [[Kamakuros laikotarpis]] |Ukio, Kiotas<br /><small>{{coord|35|3|36.39|N|135|40|42.85|E|name=Kōzan-ji}}</small> |- | [[Saihodži]]<br /><small>{{jp|西芳寺|Saihō-ji}} arba<br />{{jp|苔寺|Koke-dera}}</small> |[[File:Saihouji-kokedera01.jpg|150px|Saihō-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|8|VIII a.}} – [[Heian laikotarpis]] |Nišikio, Kiotas<br /><small>{{coord|34|59|31.06|N|135|40|59.93|E|name=Saihō-ji}}</small> |- | [[Tenriūdži]]<br /><small>{{jp|天龍寺|Tenryū-ji}}</small> |[[File:Tenryuji_Kyoto01n4500.jpg|150px|Tenriū-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|14|XIV a.}} – [[Muromači laikotarpis]] |Ukio, Kiotas<br /><small>{{coord|35|1|0.06|N|135|40|28.97|E|name=Tenryū-ji}}</small> |- | [[Kinkakudži]]<br /><small>{{jp|鹿苑寺|Rokuon-ji}} arba<br />{{jp|金閣寺|Kinkaku-ji}}</small> |[[File:Kinkaku-ji the Golden Temple in Kyoto overlooking the lake - high rez.JPG|150px|Kinkaku-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|15|XV a.}} – [[Muromači laikotarpis]] |Kita, Kiotas<br /><small>{{coord|35|2|21.85|N|135|43|45.71|E|name=Kinkaku-ji}}</small> |- | [[Ginkakudži]]<br /><small>{{jp|慈照寺|Jishō-ji}} arba<br />{{jp|銀閣寺|Ginkaku-ji}}</small> |[[File:Ginkakuji_Temple_mars_2009_053.jpg|150px|Ginkaku-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|15|XV a.}} – [[Muromači laikotarpis]] |Sakio, Kiotas<br /><small>{{coord|35|1|38.07|N|135|47|54.78|E|name=Ginkaku-ji}}</small> |- | [[Rioandži]]<br /><small>{{jp|竜安寺、龍安寺|Ryōan-ji}}</small> |[[File:Kare-sansui zen garden, Ryōan-ji, Kyoto 20190416 1.jpg|150px|Ryōan-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|15|XV a.}} – [[Muromači laikotarpis]] |Ukio, Kiotas<br /><small>{{coord|35|2|4.18|N|135|43|5.71|E|name=Ryōan-ji}}</small> |- | [[Vakarų Hongandži]]<br /><small>{{jp|西本願寺|Nishi Hongan-ji}}</small> |[[File:170216 Nishi Honganji Kyoto Japan03s4.jpg|150px|Nishi Hongan-ji]] |Budistinė šventykla |{{sort|16|XVI a.}} – [[Momojama laikotarpis]] |Šimogio, Kiotas<br /><small>{{coord|34|59|31.37|N|135|45|5.81|E|name=Nishi Hongan-ji}}</small> |- | [[Nidžio pilis]]<br /><small>{{jp|二条城|Nijō-jō}}</small> |[[File:Nijo-jo Ninomaru-goten 2009.jpg|150px|Nijō Castle]] |Pilis |{{sort|17|XVII a.}} – [[Edo laikotarpis]] |Nakagio, Kiotas<br /><small>{{coord|35|0|50.96|N|135|44|51.0|E|name=Nijō Castle}}</small> |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{UNESCO Senojo Kioto istoriniai paminklai}} {{UNESCOJaponija}} [[Kategorija:Budizmo šventyklos ir vienuolynai Japonijoje]] [[Kategorija:Šintoizmo maldyklos]] [[Kategorija:Senojo Kioto istoriniai paminklai| ]] 6l5uzuq9t37qxconzudgiidi6u2tupg 0 579642 7956760 6254058 2026-11-02T09:49:19Z Vilensija 40695 +kapas 7956760 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Mečys Rakauskas | fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1938|01|01|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|2020|09|17|1938|01|01|}} | mirties vieta = [[Kaunas]] | palaidotas = [[Eigulių kapinės]]e | sutuoktinis = Cecilija | tėvai = | vaikai = | veikla = prozininkas | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1960]] m. [[KTU|Kauno politechnikos institutas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} [[Vaizdas:Mečislovas Rakauskas, kapas.jpg|miniatiūra|Kapas Eigulių kapinėse]] '''Mečys Rakauskas''' (tikr. ''Mečislovas Ireniejus Rakauskas''<ref name = "t">https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1235183/mire-prozininkas-mecislovas-ireniejus-rakauskas</ref>, [[1938]] m. [[sausio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2020]] m. [[rugsėjo 17]] d. ten pat) – lietuvių prozininkas. == Biografija == [[1956]]–[[1960]] m. studijavo [[KTU|Kauno politechnikos institute]], labai trumpai dirbo elektromonteriu „[[Kauno audiniai|Kauno audinių]]“ fabrike, vėliau trejus metus dirbo ryšių techniku Respublikinėje [[Kauno klinikinė ligoninė|Kauno klinikinėje ligoninėje]], vyr. energetiku „[[AB Šilkas|Šilko]]“ kombinate. Nuo [[1974]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys.<ref name = "t">https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1235183/mire-prozininkas-mecislovas-ireniejus-rakauskas</ref> Rašytojas buvo pasiekęs nemenkų laimėjimų ir [[šachmatai|šachmatų]] žaidimo bare, kruopščiai analizavo pasaulio didmeistrių žaidimą. == Kūryba == Savo knygomis – [[apysaka|apysakomis]], [[apsakymas|apsakymais]], [[romanas|romanais]] – jis gerokai praplėtė tuometinės [[proza|prozos]] problematiką bei stilistiką, drąsiai ir novatoriškai keitė anuomet įsigalėjusią kaimiškosios buities vaizdavimo tradiciją. Miestas ir jo kolizijos išstūmė kaimiškos-[[kolūkis|kolūkinės]] problematikos temą. [[Egzistencija|Egzistencinės]] situacijos, [[pasąmonė]]s srautas, [[sapnas|sapnų]] atgarsiai, slėpiningumas – tai rašytojo prozos formos. Psichologizmas, mąslumas, gilinimasis į [[personažas|personažų]] vidinį gyvenimą, akcentuojamos moralinė pozicija, tikrosios etinės vertybės, blogio pasmerkimas – daugelio M. Rakausko apsakymų bei apysakų motyvai. Rašytojas, dar sovietmečiu savo kūryba gerokai išsiskyręs iš kitų prozininkų, tapo savitu, itin originaliu autoriumi. Gilindamas ir tobulindamas savo stilių, jis intensyviai kūrė ir paskelbus Nepriklausomybę. Psichologinė problematika, refleksijos, personažų savianalizė ypač išryškėjo jo rinkinyje „Gintarinio korio akys“. Temų bei išraiškos aspektais šiuos apsakymus galima lyginti su [[Juozas Aputis|Juozo Apučio]] proza. Egzistencinis nerimas, [[Moralės norma|moralinės vertybės]] ir jų niveliacija itin ryškios vėlesniuose romanuose – „Tolimo miesto kokteilis“, „Kitaip nebūtų žemiško gyvenimo. Pirma knyga. Mergelės moterys“. M. Rakauskas itin kruopščiai, psichologiškai motyvuotai analizavo savo personažų atsakomybę, būtas ar nebūtas [[Kaltė|kaltes]], preciziškai išaižė kiekvieną [[mintis|mintį]], pastebėjimą. Tokie [[Tekstas|tekstai]] tapo skaudžiais atsivėrimais, suvokiant savo kartos praradimus, gyvenimo pilnatvės ilgesį.<ref>https://www.rasytojai.lt/mecislovas-ireniejus-rakauskas-1938-01-01-2020-09-17/</ref><ref name = "t">https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1235183/mire-prozininkas-mecislovas-ireniejus-rakauskas</ref> == Bibliografija == * ''Pasaulis, iš kurio išaugama: apsakymai'', PK. – Vilnius: Vaga, 1973. * ''Pasverk širdim sava: apysaka''. – Vilnius: Vaga, 1977. * ''Vien dabartis: apsakymai''. – Vilnius: Vaga, 1981. * ''Gintarinio korio akys: apysaka ir apsakymai''. – Kaunas: Varpas, 1998. * ''Tolimo miesto kokteilis: romanas''. – Kaunas: Ryto varpas, 2005. * ''Kitaip nebūtų žemiškas gyvenimas. Pirma knyga. Mergelės moterys: romanas''. – Kaunas: Lututė, 2008.<ref>https://www.rasytojai.lt/rakauskas-mecys/</ref> === Vertimai į latvių kalbą === * ''Ar savu sirdi sver (Pasverk širdim sava): apysaka''. – Liesma, 1980. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Rakauskas, Mečys}} [[Kategorija:Lietuvos prozininkai]] 8xe7ql0p8f6a0f2253lessnj2ehfvpt 0 587627 7956748 7627078 2026-11-02T09:01:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956748 wikitext text/x-wiki {{quote box|width = 30% | align=right | quote = Nėra aiškaus materijos apibrėžimo, su kuriuo sutiktų visi fizikai.|source=[[Erwin Schrödinger]], 1953 m.<ref name='erwin'>Erwin Schrödinger: What is matter? In: Scientific American. 189, 1953, S. 52–57</ref> }} [[Vaizdas:Claus Jönsson Interferenz.jpg|thumb|Elektronų interferencija. Matomas bangoms būdingas raštas. Įprastai dalelėmis laikomi, masę turintys elektronai šiame bandyme elgiasi kaip bangos]] '''Materija''' – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka,<ref name='erwin'/> apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta [[Visata]]. Šiuo metu manoma, jog praktiškai bet kas fizikoje tuo pat metu yra ir dalelė, ir fizikinis laukas. Šis požiūris yra patvirtintas daugelio eksperimentų. Įprastai kaip dalelės suvokiami [[elektronas|elektronai]], [[neutronas|neutronai]] ir [[protonas|protonai]] gerai parinktomis eksperimento salygomis elgiasi kaip bangos: jiems būdinga [[interferencija]], [[difrakcija]]. Nei dalelės, nei bangos teorija nebėra hipotezė – abi yra eksperimentiškai įrodytos.<ref name='erwin'/> Fizikų požiūris į materiją, jos apibrėžimą laikui bėgant keitėsi. Gana ilgai buvo manoma, jog materija yra visuma labai mažų, tačiau visgi išmatuojamų ir suskaičiuojamų elementeriųjų dalelių, pabrėžiant, jog šios dalelės skiriasi nuo elektromagnetinių ir kitokių laukų bei vakuumo, kurie nėra materija. Šiuo metu fizikui sunku pasakyti, kas yra materija, o kas yra kažkas kita, nes net ir vakuumas niekada nebūna iš tiesų „tuščias“: jame esama gravitacinių ir kitokių [[laukas (fizika)|laukų]].<ref name='erwin'/> Materijos kaip suskaičiuojamų dalelių visumos apibrėžimas rėmėsi ne vien žiniomis apie [[atomas|atomus]] ir jų elementariąsias daleles. Šį apibrėžimą taip pat rėmė [[Max Planck]] atradimai, rodantys, jog energija taip pat susideda iš nedalomų vienetų, kvantų. [[Boro postulatai]] irgi tai gerai patvirtino. Ši teorija, vadinama „korpuskuline“, buvo išvystyta dar 19 amžiuje, [[James Clerk Maxwell]] ir [[Ludwig Boltzmann]] teoriškai analizuojant [[idealiosios dujos|idealiąsias dujas]]. Tarus, jog dujos susideda iš smulkių, kietų, nesusidėvinčių dalelių (apie kurių prigimtį buvo nesigilinama), buvo sukurtos lygtys, gerai paaiškinančios dujų slėgines, šilumines savybes, klampumą, šiluminį laidumą ir difuziją. Buvo atrasti elektronai ir nukleonai (neutronai bei protonai).<ref name='erwin'/> Tačiau vėliau paaiškėjo, jog atomo branduolys yra lengvesnis nei visos skyrium paimtos dalelės, iš kurių jis susideda, nes dalis masės tampa jungiamąja energija, laikančia branduolio komponentus kartu. Taip teko pripažinti, jog fizikiniai laukai ir bangos taip pat yra materija, pereinant prie dabar įprasto apibrėžimo, nors ir sunkiau psichologiškai suvokiamo. Pagal [[Albertas Einšteinas|Einšteiną]], energija turi masę ir masė yra energija, ir abi yra susietos žinoma formule E=mc². Išties, „iškirpus“ iš bangos maždaug 10 – 20 bangos ilgių plotelį, gaunamas į dalelę gana panašus „bangos paketas“, judantis konkrečia kryptimi ir neišsisklaidantis. Tačiau fizikoje tenka nagrinėti ir daug sudėtingesnes situacijas.<ref name='erwin'/> Svarbi materijos savybė yra jos neapibrėžtumas ir kintamumas, suprantamas pagal [[Heraklitas|Heraklito]] posakį ''neįmanoma antrąkart įbrįsti į tą pačią upę''. Elementariųjų dalelių, tokių kaip elektronai, tikslios padėties erdvėje (ir kai kada net skaičiaus) neįmanoma nustatyti ne dėl techninių problemų, o todėl, jog būdami taip pat ir bangos jie šios padėties iš principo neturi. Erwin Schrödinger dargi rašo, jog net tokie fundamentalūs dėsniai kaip masės ar elektros krūvio tvarumas gali būti tik statistiniai ir negalioti pavieniams „bangos dalelės“ objektams.<ref name='erwin'/> Materijos sąvoka vis dar prisimenama kalbant apie matematinius ar geometrinius objektus, kuriems ne visada galioja įprastiniai fizikos dėsniai. Pavyzdžiui, [[šešėlis]] siena gali judėti greičiau nei juda šešėlį metantis objektas, ir tas greitis gali viršyti [[šviesos greitis|šviesos greitį]]. Taip yra todėl kad „šešėlis“ yra geometrinė ar loginė samprata ir nėra materialus objektas. Metant tokį šešėlį, jokie sistemą sudarantys materialūs objektai (šviesos šaltinis, šešėlį metantis objektas, šviesos fotonai, siena) iš tiesų nejuda didesniu nei šviesos greičiu. Panašiai greičiau nei šviesa gali judėti dviejų susikertančių šviesos spindulių susikirtimo taškas ir kitos nei masės, nei energijos neturinčios abstrakcijos.<ref> Are Shadows Matter? [https://van.physics.illinois.edu/qa/listing.php?id=2004&t=are-shadows-matter van.physics.illinois.edu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210718085822/https://van.physics.illinois.edu/qa/listing.php?id=2004&t=are-shadows-matter |date=2021-07-18 }} (universiteto tinklalapis)</ref><ref>Philip Gibbs (1997) Is Faster-Than-Light Travel or Communication Possible? [https://math.ucr.edu/home/baez/physics/Relativity/SpeedOfLight/FTL.html] (universiteto tinklalapis)</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Fizika]] b84a86k2aqn62zq844y92qoocuayeld 2 587938 7956553 7954415 2026-11-01T16:25:15Z RokasBog 132951 7956553 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = nus |gimė = {{Gimė|1964|12||T}}<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/11/01/news/antakalnio-kapinese-suzibo-tukstanciai-zvakiu-zmones-neuzmirso-ir-amzinojo-poilsio-atgulusiu-politiku-ir-visuomenes-veikeju-44729408</ref> | gimimo_vieta = [[Trakų rajonas|Trakų raj.]] | tautybė = [[lietuvis]] | pilietybė = [[Lietuvos Respublikos pilietybė|Lietuvos]] | sutuoktinis = | vaikai = | gyv_vieta = | veikla = nusikaltėlis }} '''Stanislovas Narkevičius''' (pravardė – ''Narkuša''<ref>https://www.delfi.lt/news/daily/crime/filipinieti-verslininka-karo-kulkos-nuskriaude-maziau-nei-mafija-trakuose-59044263</ref>, g. [[1964]] m.<ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/traku-mafijos-bosu-vadinamas-narkusa-uz-grotu-59-230789</ref> [[Gruodis|gruodį]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] nusikaltėlis. ==Biografija== == Teistumai == == Išnašos == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Narkevičius, Stanislovas}} [[--------------Kategorija:Lietuvos nusikaltėliai]] rj90qrwlq9ixry644oy3tgsq32xyu5h 0 599816 7956557 7787409 2026-11-01T17:15:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956557 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti|svetimvardžių rašyba}} [[Vaizdas:Doing the ALS Ice Bucket Challenge (14927191426).jpg|miniatiūra|Nominuotasis dalyvis atlieka '''„'''Ledinio kibiro iššūkį'''“''']] '''„Ledinio kibiro iššūkis“''' ({{en|Ice Bucket Challenge}}) dar kartais vadinamas „ŠAS ledinio kibiro iššūkiu“ (angl. ''ALS Ice Bucket Challenge'') – tai kilni gerumo akcija, kuriuos tikslas yra skleisti žinią apie [[šoninę amiotrofinę sklerozę]] (ŠAS) (angl. amyotrophic lateral sclerosis (ALS)) ir surinkti aukų tolimesniems ligos moksliniams tyrimams. Manoma, kad iššūkio pradininkai yra Pat‘as Quinn‘as ir Pete‘as Frates‘as.<ref>Associated press. (2020, lapkričio 22). Co-Founder of ALS Ice Bucket Challenge, Which Raised $200 Million for Research, Dies at 37. Internet Archive Way Back Machine. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20201123024839/https://time.com/5914760/pat-quinn-als-ice-bucket-challenge-dies/</ref> 2014 m. liepą – rugpjūtį iššūkis pasiekė piką ir tapo virusiniu [[Socialinė žiniasklaida|socialinėje erdvėje]].<ref>One News. (2014, liepos 9). Charities benefit from viral ice challenge. Internet Way Back Machine. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20140709202923/http://tvnz.co.nz/national-news/charities-benefit-viral-ice-challenge-6023429</ref><ref>News. (2014, rugpjūčio 19). Cancer Society Auckland. Internet Archive Way Back Machine. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20140819082259/https://www.cancersocietyauckland.org.nz/newsandmedia</ref> Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonės sparčiai jungėsi prie iššūkio ir palaikė šoninės amiotrofinės sklerozės asociaciją (angl. ALS Association). Jungtinės Karalystės gyventojai rėmė „Motorinių neoronų ligų asociaciją“ (angl. ''Motor Neurone Disease Association''),<ref>Sample, I., Woolf, N. (2016, liepos 27). How the ice bucket challenge led to an ALS research breakthrough. The Guardian. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/science/2016/jul/27/how-the-ice-bucket-challenge-led-to-an-als-research-breakthrough</ref> tačiau, kai kurie šalies gyventojai, rinkosi aukoti kitoms asociatyvioms organizacijoms.<ref>Jordan, Erin. (2014, rugpjūčio 27). Catholic organizations encourage ice bucket donations to Iowa City-area research institute. Internet Archive Way Back Machine. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20140829160541/http://www.kcrg.com/subject/news/catholic-organizations-encourage-ice-bucket-donations-to-iowa-city-area-research-institute-20140827</ref> Nominuotieji [[socialinis tinklas|socialinių tinklų]] naudotojai, priėmę iššūkį, per artimiausias 24 valandas privalėjo nufilmuoti ir patalpinti savo paskyroje vaizdo įrašą, kuriame apsipila kibiru ledinio vandens, nominuoja kitus dalyvius bei praneša, kokiai organizacijai skiria auką.<ref>Arco, Matt. (2014, rugpjūčio 13). Governor Chris Christie gets in on 'Ice Bucket Challenge', dares Cory Booker. NJ. com. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://www.nj.com/politics/2014/08/chris_christie_gets_in_on_ice_bucket_challenge_dares_cory_booker.html</ref> 2015 m. liepos 1 d. šoninės amiotrofinės sklerozės bendruomenė JAV kartu su „ŠAS Asociacija“ (angl. ''ALS Association''), „Leso Turnerio ŠAS fondu“ (angl. ''Turner ALS Foundation'') ir „ŠAS terapijos ir vystymo institutu“ (angl. ''ALS Therapy Development Institute'') pabandė atgaivinti „Ledinio kibiro iššūkį“, tikėdamiesi surinkti dar daugiau aukų ir paversti šią akciją kasmetine. Deja, bandymas buvo nesėkmingas, nes 2015 m. akcija nepakartojo 2014 m. kampanijos sėkmės, kurios metu buvo surinkta net 220 mln. JAV dolerių aukų.<ref>(2015, rugpjūčio 1). Buffalo Welcomes Return of Ice Bucket Challenge at ALS Walk. TWC News. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://spectrumlocalnews.com/splash</ref> Nepaisant to, kai kurios įžymybės ir politikai prisidėjo prie iššūkio atgaivinimo, manydami, jog tai taps kasmetiniu reiškiniu, vyksiančiu kiekvieną vasarą.<ref>Henderson, Anna. (2016, rugpjūčio 11). Census: Barnaby Joyce revives ice bucket challenge, nominates Michael McCormack. News. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://www.abc.net.au/news/2016-08-11/census-minister-nominated-for-ice-bucket-challenge-by-joyce/7720822</ref><ref>Henri, Veronica. (2016, liepos 28). What’s in your bucket? Toronto Sun. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://torontosun.com/2016/07/28/whats-in-your-buck{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>Buffalo Rising. (2016, rugpjūčio 1). An Inspired Attempt to Break the ALS Ice Bucket Challenge Record. Buffalo Rising. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://www.buffalorising.com/2016/08/an-inspired-attempt-to-break-the-als-ice-bucket-challenge-record/</ref><ref>DeCosta-Klipa, Nick. (2017, rugpjūčio 1). Charlie Baker signs bill to establish ‘Ice Bucket Challenge Week. Boston.com. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://www.boston.com/news/politics/2017/08/01/charlie-baker-signs-bill-to-establish-ice-bucket-challenge-week/</ref><ref>Hong, C. (2018, birželio 3). Watch: Apink’s Jung Eun Ji And IU Participate In 2018 Ice Bucket Challenge. Soompi. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://www.soompi.com/article/1179959wpp/watch-apinks-jung-eun-ji-iu-participate-2018-ice-bucket-challenge</ref><ref> (2019, liepos 15). Crowd Gets Drenched To Mark 5th Anniversary Of Ice Bucket Challenge. CBS Boston. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://boston.cbslocal.com/2019/07/15/ice-bucket-challenge-als-anniversary-boston-pete-frates/</ref><ref>(2021, liepos 15). 2021 ICE BUCKET CHALLENGE, SET FOR AUGUST 1, IN MEMORY OF PAT QUINN. Yonkers Times. News in Yonkers and around Westchester. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: http://yonkerstimes.com/2021-ice-bucket-challenge-set-for-august-1-in-memory-of-pat-quinn/</ref> == Istorija == === Pradininkai === 1991 m. nežinomos kilmės iššūkis, tuomet vadintas „Šalto vandens iššūkiu“, išpopuliarėjo Šiaurės Amerikoje bei šiaurinėje Norvegijos dalyje. Kad iššūkis būtų įvykdytas, reikėjo paaukoti pinigų, kurie buvo skiriami vėžio tyrimams, arba įšokti į šaltą vandenį. Norvegijoje, neįveikus iššūkio, pralaimėjusysis turėjo pirkti alkoholinių gėrimų kitiems dalyviams.<ref>Perez, Iris. (2014, gegužės 12). DNR: Don’t rise to 'Cold Water Challenge'. Internet Archive Way Back Machine. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20140819085635/http://www.myfoxtwincities.com/story/25487940/dnr-dont-rise--cold-water-challenge</ref> Galiausiai 2014 m. „Šalto vandens iššūkis“ įgavo naują pavadinimą – „Ledinio kibiro iššūkis“ ir sulaukęs milžiniškos sėkmės tapo virusiniu socialinėje erdvėje. Kaip teigia „[[Wall Street Journal]]“, „Ledinio kibiro iššūkį“ pradėjo profesionalūs golfo žaidėjai, kurie rėmė įvairias gyvūnų prieglaudas.<ref>Reddy, Sumathi (2014, rugpjūčio 14). How the Ice-Bucket Challenge Got Its Start. Wall Street Journal. [žiūrėta 2014 09 30]. Prieiga per internetą: https://www.wsj.com/articles/how-the-ice-bucket-challenge-got-its-start-1408049557</ref><ref>Reddy, Sumathi. (2014, rugpjūčio 18). Ice-bucket challenge a social media hit with even Zuckerberg joining in. The Australian Business Journal (The Wall Street Journal). [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://www.theaustralian.com.au/business/wall-street-journal/icebucket-challenge-a-social-media-hit-with-even-zuckerberg-joining-in/story-fnay3ubk-1227027976210 {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2014 m. gegužės 15 d., Salemo mieste, [[Indiana|Indianos]] valstijoje, vyko kiek kitokia iššūkio versija. Akcijos dalyviai buvo apipilami šaltu vandeniu, o po to aukojo labdaros organizacijoms, pavyzdžiui, vietiniam vaikui, kuriam diagnozuotas smegenų vėžys.<ref>MacDonald, Janelle. (2014, gegužės 15). People take the plunge to support 7-year-old with brain tumor. Internet Archive Way Back Machine. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20140826120604/http://raycomgroup.worldnow.com/story/25530813/people-take-the-plunge-to-support-7-year-old-with-brain-tumor?clienttype=generic&mobilecgbypass</ref> Tačiau, tuo metu Australijoje, manyta, jog „Naujosios Zelandijos Oklando vėžio bendrija“ (angl. ''New Zealand Auckland Division of The Cancer Society'') buvo pelno siekianti organizacija, o iššūkio vaizdo įrašai talpinami tik dėl populiarumo socialiniuose tinkluose.<ref>Motor Neurone Disease Association NZ. (2014, rugpjūčio 28). Gobal Ice Bucket Challenge helps change lives. Scoop. Independent News. [žiūrėta 2021 10 24]. Prieiga per internetą: https://www.scoop.co.nz/stories/CU1408/S00515/gobal-ice-bucket-challenge-helps-change-lives.htm</ref> 2014 m. gegužės 20 d. [[Naujasis Džersis|Naujojo Džersio]] ugniagesių komandą, [[Youtube]] platformoje, patalpino vaizdo įrašą, kuriame atlieka „Šalto vandens iššūkį“ su vandens žarnomis. Dalyvavę ugniagesiai gavo baudas už neteisėtą įrangos naudojimą be sutikimo.<ref>Caffrey, Michelle. (2019, kovo 29). 'Cold water challenge' video lands Washington Township firefighters in hot water after video posted online. NJ.com. [žiūrėta 2021 10 27]. Prieiga per internetą: https://www.nj.com/washington-township-times/2014/06/cold_water_challenge_video_lan.html</ref> Netrukus po šio įvykio, 2014 m. liepos 15 d., televizijos žinių pranešėjas Mattas Laueris (angl. Matt Lauer) prikaustė visų žvilgsnius, kai Grego Normano (angl. Greg Norman) rytinėje laidoje „Šiandienos šou“ (angl. ''Today‘s Show'') apsipylė lediniu vandeniu. Mattas Laueris finansinę auką skyrė Palm Beacho apskrities slaugos namams (angl. ''Hospice of Palm Beach County'').<ref>Eley, Amy. (2014, liepos 15). Brrr! Matt Lauer follows through with 'ice bucket challenge'. Today. [žiūrėta 2021 10 27]. Prieiga per internetą: https://www.today.com/news/matt-lauer-follows-through-ice-bucket-challenge-calls-out-brian-1D79925253</ref><ref>Murphy, Samantha. (2014, rugpjūčio 15). Ice Bucket Challenge Wasn’t Originally About ALS. Mashable. [žiūrėta 2021 10 27]. Prieiga per internetą: https://mashable.com/archive/ice-bucket-challenge-not-als</ref><ref>Herbert, Geoff. (2014, rugpjūčio 18). Who started the Ice Bucket Challenge? ALS Association’s viral fundraiser has NY roots. Syracuse.com. [žiūrėta 2021 10 27]. Prieiga per internetą: https://www.syracuse.com/news/2014/08/als_ice_bucket_challenges_start_new_york.html</ref> === Iššūkio susiejimas su ŠAS === [[Vaizdas:Atlanta Falcons Take the Ice Bucket Challenge.ogv|miniatiūra|Amerikietiško futbolo komandos „Atlantos sakalai“ žaidėjai atlieka iššūkį.]] Kaip teigia ŠAS organizacijos internetinis žurnalas „Vizija“, viskas prasidėjo 2014 m. vasarą Floridoje nuo golfo žaidėjo Chriso Kennedžio (angl. Chris Kennedy). Tada, kai žaidėjas liepos viduryje atliko dar menkai žinomą iššūkį, jis nebuvo susietas su jokia labdaros organizacija. Golfo žaidėjas pamanė, kad pradžiugins šeimos narį, kuris kovoja su šonine amiotrofine skleroze. Atlikęs iššūkį, Kenedis nominavo sergančio giminaičio žmoną „Ledinio kibiro iššūkiui“. Netrukus, gerumo akcijos žinia pasiekė regbio žaidėją Pattą Quinną (angl. Patt Quinn).<ref>Alsa.org. (2015, vasara). ALS Ice Bucket Challenge Update. What a Difference a Year Makes. Vision. Creating a World Without ALS. [žiūrėta 2021 10 27]. Prieiga per internetą: https://issuu.com/alsassociation/docs/vision_summer_2015 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150919110624/http://issuu.com/alsassociation/docs/vision_summer_2015 |date=2015-09-19 }}</ref> Per sękančias dvi savaites žinia pasiekė Quinno draugą Pete'ą Frates'ą (angl. Pete Frates), kuris tapo ketvirtuoju žmogumi, atlikusiu šį iššūkį ir skyrusių auką ŠAS organizacijai. 2019 m. rugsėjo 2 d. duotame interviu Bostono televizijai P. Frateso tėvas teigė, jog sūnus jautėsi tarsi ŠAS ligos Nostradamas.<ref>Cox Media Group. (2019, rugpjūčio 31). Sell-Out Crowd supports Pete Frates Golf Classic. Boston 25 News. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://www.boston25news.com/sports/sell-out-crowd-supports-pete-frates-golf-classic-1/980701210/</ref> „Ledinio kibiro iššūkis“ pirmą kartą susilaukė masinio žiniasklaidos susidomėjimo 2014 m. birželio 30 d., kai golfo kanalo laidos „Ryto judėjimas“ (angl. ''Morning Drive)'' dalyviai tiesioginio eterio metu įvykdė iššūkį ir apsipylė lediniu vandeniu. Tą pačią dieną, golfo žaidėjas Chrisas Kennedis, įvykdė iššūkį ir nominavo savo giminaitę, kurios vyras kentė nuo ŠAS jau 11 m. Golfo žaidėjo iššūkis tapo pirmasis susietas su ŠAS asociacija, kadangi tuo metu jis nebuvo siejamas su jokia konkrečia paramos organizacija.<ref>Levin, Josh. (2014, rugpjūčio 22). Who Invented the Ice Bucket Challenge? Slate. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://slate.com/technology/2014/08/who-invented-the-ice-bucket-challenge-a-slate-investigation.html</ref><ref>Sifferlin, Alexandra. (2014, rugpjūčio 18). Here’s How the ALS Ice Bucket Challenge Actually Started. Time. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://time.com/3136507/als-ice-bucket-challenge-started/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140924070322/http://time.com/3136507/als-ice-bucket-challenge-started/ |date=2014-09-24 }}</ref> [[Vaizdas:ALS Association wordmark.svg|miniatiūra|„ŠAS asociacijos“ (angl. ''ALS Association'') logotipas]]Patto Quinno [[Facebook]] draugų sąraše buvo ir Peto Frateso giminaitė Senerchia, kurios vyras kentė nuo ŠAS, todėl kaip mat paskatino savo draugus prisidėti prie iššūkio ir paaukoti.<ref>Kaufman, Gill. (2014, rugpjūčio 15). WHO INVENTED THE ICE BUCKET CHALLENGE? MTV News. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: http://www.mtv.com/news/1900335/ice-bucket-challenge-origin/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211104130412/http://www.mtv.com/news/1900335/ice-bucket-challenge-origin/ |date=2021-11-04 }}</ref> Pete'as Frates'as 2012 m. buvo apdovanotas specialiu apdovanojimu už lėšų rinkimą ir kilnios idėjos sklaidą. Frateso ryšiai su Bostono koledžu ir sporto pasaulio žmonėmis tik dar labiau padėjo iššūkiui išgarsėti ir tapti žinomam.<ref>English, Bella. (2014, rugpjūčio 15). Stricken with ALS, Pete Frates shows the will to live. Boston Globe. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://www.bostonglobe.com/metro/2014/08/15/stricken-with-als-pete-frates-closely-linked-ice-bucket-challenge-shows-will{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} live/m2Abeu4SIGROfg0aBlCTCM/story.html?p1=Article_Related</ref> Fratesas ir Quinnas iššūkį atliko norėdami palaikyti „ŠAS terapijos ir tyrimų institutą“ (angl. ALS Therapy Development Institute). Po Frateso paskatinimo socialinėje erdvėje, mažosios lygos beisbolo žaidėjui buvo diagnozuota ŠAS, todėl pastebėta, kad Bostono apylinkėse kampanija tapo virusine, o socialinėje erdvėje pasipylė iššūkio tematikos įrašai.<ref>Meyer, Robinson. (2014, rugpjūčio 15). Why Did the Ice Bucket Challenge Go Big? Boston. The Atlantic. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://www.theatlantic.com/technology/archive/2014/08/boston-made-the-ice-bucket-challenge-go-big-facebook-says/377159/</ref> Pete'as Frates'as pralaimėjo kovą su klastinga liga 2019 m. gruodžio 9 d. Jis mirė savo namuose Beverlyje, sulaukęs 34 m.<ref>Campus&Community/Alumni. (2019, gruodžio 9). Statement from the Frates Family on the Death of Pete Frates. Boston College News. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://www.bc.edu/bc-web/bcnews/campus-community/alumni/frates-family-statement.html</ref> === Įžymybių įsitraukimas === [[Stephen Hawking|Stephenas Hawkingas]] vaizdo įraše atsisakė įvykdyti iššūkį dėl [[pneumonija|pneumonijos]], kuria sirgo tuo metu, tačiau iššūkį įvykdė trys jo vaikai.<ref>Jack, Linshi (2014, rugpjūčio 28). Watch Stephen Hawking Do the Ice Bucket Challenge. Time. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://time.com/3206976/als-ice-bucket-challenge-stephen-hawking-video/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150223003214/http://time.com/3206976/als-ice-bucket-challenge-stephen-hawking-video/ |date=2015-02-23 }}</ref> Tuometis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas [[Barack Obama|Barackas Obama]] katu su [[Donald Trump|Donaldu Trampu]] buvo nominuoti iššūkiui Ethelės Kennedi, tačiau nusprendė prisidėti 100 JAV dolerių aukomis.<ref>(2014, rugpjūčio 13). Obama Rejects ALS Ice Bucket Challenge, Will Donate to Charity Instead. CBS News. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://www.cbsnews.com/</ref> [[Justin Bieber|Justinas Bieberis]], [[LeBron James|LeBronas Jamesas]], [[„Weird Al“ Yankovic|Alas Yankovičius]] taip pat nominavo [[Barack Obama|Baraką Obamą]] šiam iššūkiui. Japonų manga kūrėjas [[Hirohiko Araki]]s platformoje [[YouTube]] susikūrė asmeninį kanalą ir ten patalpino vienintelį vaizdo įrašą, kuriame atlieka iššūkį. Buvęs JAV prezidentas [[George Walker Bush|Džordžas V. Bušas]] prisijungė prie „Ledinio kibiro iššūkio“ ir nominavo buvusį prezidentą [[Bill Clinton|Billą Clintoną]]. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas [[David Cameron|Davidas Cameronas]] nusprendė paaukoti ir nefilmuoti vaizdo įrašo.<ref>(2014, rugpjūčio 24). Salmond and Sturgeon complete ice bucket challenge. BBC News. [žiūrėta 2021 10 28]. Prieiga per internetą: https://www.bbc.com/news/uk-scotland-28918393</ref> === Iššūkio sėkmė === „Ledinio kibiro iššūkis“ surinko 220 mln. JAV dolerių aukų visame pasaulyje.<ref>NewHouse, Barbara. (2015, žiema). Challange and Hope. Vision. Creating a World Without ALS. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: http://web.alsa.org/site/DocServer/Vision_Winter_2015.pdf?docID=122341&_ga=2.43202924.855738741.1567482896-1424647728.1558037434</ref> Konkurencijos, socialinių tinklų, narcisizmo internete ir žemų dalyvavimo standartų kombinacija lėmė 2,4 mln. pažymėjimų ({{en|taggs}}) [[Facebook]] platformoje.<ref>Adeyeri, Eb. (2014, rugpjūčio 7). Ice bucket challenge: what are the lessons for marketers? The Guardian. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/media-network/media-network-blog/2014/aug/27/ice-bucket-challenge-lessons-marketing</ref> Vis dėlto, 40–50% aukų buvo vienkartinės,<ref>Axelrad, Claire. (2014, rugpjūčio 20). How to Create an Ice Bucket-type Challenge for Your Nonprofit: A Formula for Success. Clairification. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://clairification.com/2014/08/20/create-ice-bucket-type-challenge-nonprofit-formula-success/</ref> tačiau iššūkiui pavyko pritraukti daug dalyvių, lėšų ir visuotinio dėmesio. Šiai akcijai išskirtinai pavyko pasipelnyti iš neįprasto žiniasklaidos ir žmonių įsitraukimo.<ref>Stenovec, Timothy. (2014, rugpjūčio 19). The Reasons The Ice Bucket Challenge Went Viral. The Huffington Post. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.huffpost.com/entry/ice-bucket-challenge_n_5692307</ref> Socialiniai tinklai gerumo akcijai padėjo pasiekti žmones visame pasaulyje: socialinių tinklų naudotojai patys rinko potencialius kandidatus ir nominavo juos iššūkiui. Be to, vaizdo įrašai išsiskirdavo pramoginiu turiniu. Įprastai jų trukmė apimdavo apie 1 minutę, tad tokių vaizdo įrašų stebėjimas itin įtraukė žiūrovus. „Ledinio kibiro iššūkio“ konceptas sukėlė „Virpėjimo efektą“ (angl. ''ripple effect''), pavyzdžiui „[[The Guardian]]“ straipsnis: „10 geriausių „Ledinio kibiro iššūkio“ įžymybių vaizdo įrašų“.<ref>Cresci, Elena. (2014, rugpjūčio 21). 10 more of the best celebrity takes on the ice bucket challenge. The Guardian. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/society/2014/aug/21/10-more-of-the-best-celebrity-takes-on-the-ice-bucket-challenge-als</ref> Nepaisant milžiniškos reklaminės sėkmės, kritikai teigia, kad iššūkio koncepto primityvumas, neskleidžia žinios apie šoninę amiotrofinę sklerozę, pasekmes ir kam ji gali būti pavojinga. 2014 m. iššūkio sėkmė paskatino „Raumenų distrofijos asociaciją“ (angl. ''Muscular Dystrophy Association'' (MDA)) nutraukti organizuojamą ilgos trukmės kasmetinę televizijos labdaros akcijos transliaciją (angl. ''MDA Show of Strenght''). Teigiama, kad pagrindinė to priežastis yra ta, jog „Ledinio kibiro iššūkis“ pakeitė „Raumenų distrofijos asociacijos“ požiūrį į viešųjų ryšių strategijos kūrimą. Tačiau 2020 m. spalio 24 d. legendinė labdaros akcijos transliacija buvo atkurta, kurios vedėju tapo komikas [[Kevin Hart|Kevinas Hartas]].<ref>(2020, rugsėjo 9). Muscular Dystrophy Association Announces Relaunch of Iconic Telethon Hosted by Actor & Comedian Kevin Hart. MDA Muscular Dystrophy Association. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.mda.org/press-releases/the-mda-kevin-hart-kids-telethon-2020</ref> 2017 m. Peteas Fratesas išleido knygą, kurioje detalizuoja savo patirtį apie ŠAS ligą ir įsitraukimą į socialinę akciją. Teigiama, kad pusė pajamų iš knygos pardavimų atiteko Frateso šeimai.<ref>Sherman, C., Wedge, D. (2017). The Ice Bucket Challenge: Pete Frates and the Fight Against ALS. Lebanon: ForeEdge</ref> === Atgimimas === === 2015 m. === 2015 m. rugpjūčio 1 d., ŠAS ligos organizacijos, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nusprendė atgaivinti „Ledinio kibiro iššūkį“. Organizacijos teigė, kad norėjo rengti šį iššūkį kiekvienų metų rugpjūtį, kol bus rastas gydymas šoninei amiotrofinei sklerozei. „ŠAS asociacijos“ (angl. ''ALS Association'') prezidentė ir generalinė direktorė Barb Newhouse sakė: „Mes turime užbaigti tai, ką pradėjome buvusių metų vasarą. Kiekvieną rugpjūtį, kol rasime gydymą.“<ref>The ALS Association. (2015, liepos 30). The ALS Ice Bucket Challenge Is Back This August. Cision. PR Newswire. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.prnewswire.com/news-releases/the-als-ice-bucket-challenge-is-back-this-august-300121752.html</ref> 2015 m. kampanija sulaukė [[Major League Baseball]] dėmesio. Kiekvienas klubas priėmė iššūkį ir nominavo vietines įžymybes ar organizacijas. Pete'as Frates'as džiaugėsi sportininkų įsitraukimu: „Aš jaučiuosi susijaudinęs ir dėkingas didžiajai beisbolo lygai už šių metų palaikymą.“<ref>The ALS Association. (2015, liepos 30). The ALS Ice Bucket Challenge Is Back This August. Cision. PR Newswire. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.prnewswire.com/news-releases/the-als-ice-bucket-challenge-is-back-this-august-300121752.html</ref> 2015 m. kampanijoje dalyvavo tokios įžymybės kaip Masačusetso gubernatorius Charlis Bakeris, kuris atliko iššūkį vilkėdamas „Išlaisvinkit Brady“ (angl. ''Free Brady'') marškinėlius (tuomet vykusių rungtynių metu amerikietiško futbolo žaidėjas [[Tom Brady|Tomas Bradis]] buvo pašalintas iš aikštės),<ref>Richcreek, Katie. (2015, rugpjūčio 11). Massachusetts Gov. Wears 'Free Brady' Shirt While Doing ALS Ice Bucket Challenge. Bleacher Report. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://bleacherreport.com/articles/2544786-massachusetts-gov-wears-free-brady-shirt-while-doing-als-ice-bucket-challenge</ref> [[Justin Bieber|Justinas Bieberis]] dar kartą, aktorius [[Hugh Jackman|Hugh Jackmanas]], aktorė [[Renée Zellweger|Renee Zellweger]], kuri iššūkį atliko stovėdama žirgų girdykloje, kad visas panaudotas vanduo nebūtų išvaistytas. JAV prezidentas [[Barack Obama|Barackas Obama]] vėl buvo nominuotas iššūkiui amerikietiško futbolo žaidėjo Steve'o Gleason'o, kuriam diagnozuota ŠAS.<ref>Fox Sports. (2015, rugpjūčio 8). STEVE GLEASON NOMINATES PRESIDENT OBAMA FOR ICE BUCKET CHALLENGE. Fox Sports. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.foxsports.com/stories/nfl/steve-gleason-nominates-president-obama-for-ice-bucket-challenge</ref> Republikonas, buvęs JAV prezidentas, [[Donald Trump|Donaldas Trampas]] iššūkį įvykdė 2014 m., 2015 m., gavęs nominaciją iš Bostono miesto mero [[Marty Walsh|Marty Walsho]], pavadino jį klounu ir pasiūlė Bostono miesto gyventojams pakeisti merą. [[Vaizdas:Matt Damon Takes the ALSA Ice Bucket Challenge!.webm|miniatiūra|Aktorius [[Matt Damon|Mattas Damonas]] atlieka iššūkį, naudodamas tualeto vandenį.]] Jungtinėje Karalystėje, „Raumenų distrofijos asociacija“ atsisakė atgaivinti šią kampaniją. Asociacijos išorinių operacijų vadovas Chrisas Jamesas teigė: „Mes manome, kad buvusių metų vasarą surinkome pakankamai daug aukų bei paskleidėme žinią apie ligą, todėl nemanome, kad verta atgaivinti iššūkį.“<ref>(2015, rugpjūčio 2). Ice bucket challenge: What’s happened since? BBC News. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.bbc.com/news/health-33640896</ref> Vietoj to, asociacija surengė prisiminimų kampaniją „Buvusi vasara“, kurios metu džiaugėsi žmonių įsitraukimu bei pasidalijo ŠAS ligos aukų istorijomis.<ref>Dutta, Kunal. (2015, birželio 1). Motor neurone disease charity’s poster criticised for its 'threatening tone'. Independent. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.independent.co.uk/news/uk/home-news/motor-neurone-disease-charity-s-poster-criticised-its-threatening-tone-10290395.html</ref> Nepaisant organizacijos nenoro atgaivinti iššūkį, muilo operos trupė „Hollyoaks“ apsipylė lediniu vandeniu ir nominavo kitą trupę „Casualty“.<ref>Lewis, Rebecca. (2015, rugpjūčio 14). The cast of Hollyoaks do the MND ice bucket challenge, and nominate Casualty next. Metro. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://metro.co.uk/2015/08/14/the-cast-of-hollyoaks-do-the-mnd-ice-bucket-challenge-and-nominate-casualty-next-5342910/</ref> Aktorius [[Eddie Redmayne|Eddis Redmayneas]], nominuotas Renee Zellweger, atliko iššūkį antrąkart ir nominavo aktorių Charlį Coxą, kuris iššūkį nufilmavo 2015 m., Niujorke.<ref>McGloin, Matt. (2015, rugsėjo 14). Watch: Charlie Cox’s Ice Bucket Challenge; Nominates Punisher & Coulson. Cosmic Book News. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://cosmicbook.news/content/watch-charlie-coxs-ice-bucket-challenge-nominates-punisher-coulson {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211106144045/https://cosmicbook.news/content/watch-charlie-coxs-ice-bucket-challenge-nominates-punisher-coulson |date=2021-11-06 }}</ref> 2015 m. rugsėjo 6 d. [[Tiuksberis|Tiuksberio]] mieste buvo bandyta pagerinti pasaulio rekordą, kai vienu metu, žmonių minia atlieka iššūkį, tačiau bandymas buvo nesėkmingas, nes pasaulio rekordas (428 žmonės) liko nepagerintas, tačiau pavyko pasiekti naują JK rekordą su 248 žmonėmis.<ref>Jenkins, Robin. (2015, rugpjūčio 24). People needed for ice bucket challenge world record attempt in Tewkesbury. Gloucestershire ECHO. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20150924023049/http://www.gloucestershireecho.co.uk/People-needed-ice-bucket-challenge-world-record/story-27666013-detail/story.html</ref> Televizijos laidų vedėjas Eamonnas Holmesas (angl. Eamonn Holmes) atliko iššūkį rytinėje laidoje „Šis rytas“ (angl. ''This Morning'') prieš tai pranešęs apie įvykį Britanijos garbės apdovanojimuose (angl. ''Pride of Britain Awards''), kuriuos tais metais vedė.<ref>Pietras, E., Walker, D., Corner, N. (2015, spalio 2). Eamonn Holmes completes Ice Bucket Challenge promise with Sir Ian McKellen’s help. Mirror.co.uk. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.mirror.co.uk/3am/celebrity-news/eamonn-holmes-completes-ice-bucket-6560050</ref><ref>Pietras, E., Walker, D. (2015, rugsėjo 29). Eamonn Holmes vows to do Ice Bucket Challenge after being inspired by Pride of Britain winner. Mirror.co.uk. [žiūrėta 2021 10 31]. Prieiga per internetą: https://www.mirror.co.uk/3am/celebrity-news/eamonn-holmes-vows-ice-bucket-6536092</ref> Spalio pradžioje, buvo pranešta, kad 2015 m. kampanija surinko 500 tūkst. JAV dolerių. 2014 m. ta pati kampanija surinko 115 mln. JAV dolerių. „ŠAS asociacija“ (angl. ''ALS Association'') spalio viduryje paviešino oficialią aukų statistiką. Aukų skaičius siekė milijoną JAV dolerių, taip pat buvo atskleista, kad maždaug tik 14% mecenatų, aukoję 2014 m., vėl prisidėjo ir 2015 m. === 2016–2019 m.=== Australijos ministro pirmininko pavaduotojas Barnabis Joycas atliko iššūkį 2016 m. ir nominavo savo kolegą Michaelą McCormaką. Šių politikų kolega, Australijos parlamento narys Adamas Marshallas, taip pat atliko iššūkį.<ref>Bedford, Matt. (2016, rugpjūčio 11). Deputy Prime Minister of Australia Barnaby Joyce has taken the Ice Bucket Challenge in Armidale after being nominated by MND sufferer Clare Vickery. The Armidale Express. [žiūrėta 2021 11 04]. Prieiga per internetą: https://www.armidaleexpress.com.au/story/4090137/barnabys-icy-blast/</ref> Atnaujinta „Ledinio kibiro iššūkio“ versija buvo pavadinta „Kas yra tavo kibire?“ (angl. What’s in your bucket?), tradiciniai ledo kubeliai buvo pakeisti kitomis medžiagomis: pomidoru padažu, spagečiais, agurkėliais, alumi, vaikiška pudra, kava ar net smėliu.<ref>Kucharsky, Danny. (2016, liepos 28). KLICK PUTS A DIFFERENT SPIN ON THE ALS ICE BUCKET CHALLENGE. Marketing. [žiūrėta 2021 11 04]. Prieiga per internetą: http://marketingmag.ca/advertising/klick-puts-a-different-spin-on-the-als-ice-bucket-challenge-180340/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211109012552/http://marketingmag.ca/advertising/klick-puts-a-different-spin-on-the-als-ice-bucket-challenge-180340/ |date=2021-11-09 }}</ref> Masačusetso gubernatorius Charlis Bakeris įformino iššūkį kaip kasmetį įvykį, kuris vyks pirmąją rugpjūčio savaitę ir pavadino „Ledinio kibiro iššūkio savaite“. Pete‘o Frates‘o šeima prisijungė prie Beverlio policijos departamento ir rugpjūčio 27 d. suorganizavo „Ledinio kibiro iššūkio“ renginį, kurio metu šeimos nariai ir policininkai drauge įvykdė iššūkį.<ref>Associated Press. (2017, rugpjūčio 26). Police plan Ice Bucket Challenge with Frates family. Boston 25 News. [žiūrėta 2021 11 04]. Prieiga per internetą: https://www.boston25news.com/news/police-plan-ice-bucket-challenge-with-frates-family/598483220/</ref> 2018 m. liepos mėn. [[Seulas|Seule]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], buvo pastatyta pirmoji šoninės amiotrofinės sklerozės ligoninė. Penktosios iššūkio metinės buvo paminėtos „Copley“ aišktėje, [[Bostonas|Bostone]], [[Masačusetsas|Masačusetse]]. Renginyje dalyvavo Peteas Fratesas ir valstijos gubernatorius Charlis Bakeris.<ref>(2019, liepos 15). Crowd Gets Drenched To Mark 5th Anniversary Of Ice Bucket Challenge. CBS Boston. [žiūrėta 2021 11 04]. Prieiga per internetą: https://boston.cbslocal.com/2019/07/15/ice-bucket-challenge-als-anniversary-boston-pete-frates/</ref> == Taisyklės == Nominuotasis asmuo, per artimiausias 24 valandas, privalo nufilmuoti vaizdo įrašą, kuriame apsipila lediniu vandeniu, ir patalpinti jį socialiniuose tinkluose.<ref> Donguines, Arvin. (2014, rugpjūčio 24). Ice Bucket Challenge Rules Explained: How Challenge Helps ALS, Lou Gehrig’s Disease Charities? The Christian Post. [žiūrėta 2021 11 04]. Prieiga per internetą: https://www.christianpost.com/news/ice-bucket-challenge-rules-explained-how-does-it-help-als-charities-125361/#!</ref> Pirmiausia, dalyvis privalo paskelbti, kad priima iššūkį, o tada pripilti ledinio vandens į kibirą. Tuomet, turi apsipilti lediniu vandeniu iš kibiro.<ref>Shuttlesworth, Chris. (2014, rugsėjo 2). ALS ice bucket challenge continues to pour. The Columbia Chronicle. [žiūrėta 2021 11 04]. Prieiga per internetą: https://columbiachronicle.com/health_and_tech/health/article_bc54a572-3007-11e4-8819-0017a43b2370.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171019174551/http://www.columbiachronicle.com/health_and_tech/health/article_bc54a572-3007-11e4-8819-0017a43b2370.html |date=2017-10-19 }}</ref> Vaizdo įrašo pabaigoje nominuoja 3 pretendentus ir paskelbia, kokiai organizacijai skiria auką.<ref>Steel, Emily. (2014, rugpjūčio 17). Ice Bucket Challenge’ Has Raised Millions for ALS Association. The New York Times. [žiūrėta 2021 11 04]. Prieiga per internetą: https://www.nytimes.com/2014/08/18/business/ice-bucket-challenge-has-raised-millions-for-als-association.html?_r=1</ref> Kai kurie dalyviai rinkosi aukoti, atlikti iššūkį arba pilnai įvykdyti užduotį. Vienoje iš versijų, iš dalyvių buvo tikimąsi 10 JAV dol. aukos, jei buvo apsipilta lediniu vandeniu, priešingu atveju, kai neapsipilama lediniu vandeniu, 100 JAV dol. aukos.<ref>Stahl, Stephanie. (2014, rugpjūčio 12). Health: Local ALS Researchers Take Ice Bucket Challenge. CBS Philly. [žiūrėta 2021 11 04]. Prieiga per internetą: https://philadelphia.cbslocal.com/2014/08/12/health-local-als-researchers-take-ice-bucket-challenge/</ref> Kiek kitokioje versijoje, dalyvis buvo apipilamas lediniu vandeniu, o piniginei aukai nebuvo taikomi jokie reikalavimai. Didelė dalis dalyvių skyrė 100 JAV dol. aukas. == Poveikis == === Iššūkio sklaida === [[Vaizdas:ALS Ice Bucket Challenge.webm|miniatiūra|Pietų Karolinos gubernatorė Nikki Haley atlieka „Ledinio kibiro iššūkį“.]] 2014 m. viduryje „Ledinio kibiro iššūkis“ tapo virusiniu socialinėje erdvėje, ypatingai [[JAV]]. Prie šio iššūkio prisijungė daug įžymybių, politikų, sportininkų, kurie publikavo savo įrašus socialiniuose tinkluose arba dalyvavo televizijos rengiamose akcijose. Anot „[[The New York Times|New York Times]]“, [[Facebook]] platformoje tarp birželio 1 d. ir rugpjūčio 13 d. buvo publikuoti 1,2 mln. vaizdo įrašų. Platformoje [[Twitter]] tarp liepos 29 d. ir rugpjūčio 17 d. aptinkami 2,2 mln. paminėjimų.<ref>Steel, Emily. (2014, rugpjūčio 17). Ice Bucket Challenge’ Has Raised Millions for ALS Association. The New York Times. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://www.nytimes.com/2014/08/18/business/ice-bucket-challenge-has-raised-millions-for-als-association.html?_r=1</ref> Iššūkiui pasiekus piką, per dieną buvo sugeneruojama daugiau nei 70 tūkst. Twitter'io įrašų su grotažymėmis: #IceBucketChallenge, #ALSIceBucketChallenge ir #StrikeOutALS.<ref> Cloutier, Catherine. (2014, rugpjūčio 15). Facebook: 1.2 million #IceBucketChallenge videos posted. The Boston Globe. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://www.bostonglobe.com/business/2014/08/15/facebook-million-icebucketchallenge-videos-posted/24D8bnxFlrMce5BRTixAEM/story.html</ref> Skaitmeninės žiniasklaidos platforma Mashable pavadino šį fenomeną: „Šios vasaros [[Harlem Shake]]“ (angl. ''The Harlem Shake of the summer'').<ref>Murphy, Samantha. (2014, rugpjūčio 15). Ice Bucket Challenge Wasn’t Originally About ALS. Mashable. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://mashable.com/archive/ice-bucket-challenge-not-als</ref> Iki kampanijos išpopuliarėjimo, žmonių žinios apie šoninę amiotrofinę sklerozę buvo labai menkos. „ŠAS asociacija“ (angl. ''ALS Association'') teigė, kad daugiau nei pusė amerikiečių nė nebuvo girdėję apie šią ligą, dažnai dar minimą kaip „Lou Gehrigo liga“, kuri buvo pavadinta beisbolo žaidėjo Lou Gehrigo garbei. Apie savo ligą beisbolo žaidėjas viešai pranešė 1939 m. Po to, kai iššūkis tapo virusiniu socialinėje erdvėje, piniginės aukos išaugo, o žinia apie ligą pasiekė daugiau žmonių. 2014 m. rugpjūčio mėn. apsilankymai šoninės amiotrofinės sklerozės [[angliškoji Vikipedija|angliškosios Vikipedijos]] straipsnyje išaugo vidutiniškai nuo 163,3 tūkst. peržiūrų per mėnesį iki 2,89 mln. Panaši tendencija buvo pastebėta [[ispaniškoji Vikipedija|ispaniškosios]] ir [[vokiškoji Vikipedija|vokiškosios Vikipedijos]] straipsniuose.<ref>McCarthy, Niall. (2014, rugsėjo 8). Ice Bucket Challenge: ALS Wikipedia Page Views Increase 18-Fold [Infographic]. Forbes. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://www.forbes.com/sites/niallmccarthy/2014/09/08/ice-bucket-challenge-als-wikipedia-page-views-increase-18-fold-infographic/?sh=6c2833a55358</ref> === Aukojimai === Po kelių savaičių nuo tada, kai iššūkis tapo virusiniu, „[[The New York Times]]“ pranešė, kad „ŠAS asociacija“ (angl. ''ALS Association'') nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 21 d. sulaukė 41,8 mln. aukų iš daugiau nei 739 tūkst. naujų rėmėjų. Ši suma buvo dvigubai didesnė nei surinkta 2013 m. sausio 31 d., kuri siekė 19,4 mln.<ref>Steel, Emily. (2014, rugpjūčio 21). ‘Ice Bucket Challenge’ Donations for A.L.S. Research Top $41 Million. The New York Times. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://www.nytimes.com/2014/08/22/business/media/ice-bucket-challenge-donations-for-als-top-41-million.html?partner=rss&emc=rss&smid=tw-nytimes&_r=0</ref> Rugpjūčio 29 d. „ŠAS asociacija“ (angl. ALS Association) paskelbė, kad jų aukos nuo liepos 29 d. viršijo 100 mln. JAV dol.<ref>ALS Association. ALS Ice Bucket Challenge Commitments. ALS Association. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://www.als.org/ice-bucket-challenge-spending{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tiesa, „ŠAS asociacija“ (angl. ''ALS Association'') nėra vienintelė labdaros organizacija, susijusi su šonine amiotrofine skleroze, kuri sulaukė piniginių aukų šuolio: {| class="wikitable" !Organizacija !Surinktos lėšos |- |ALS Association |220 mln. JAV dol.<ref>ALS Association. ALS Ice Bucket Challenge Commitments. ALS Association. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://www.als.org/ice-bucket-challenge-spending {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211111083827/https://www.als.org/ice-bucket-challenge-spending |date=2021-11-11 }}</ref> |- |ALS Society of Canada |26 mln. JAV dol.<ref>ALS SLA Canada. ALS SOCIETIES ACROSS CANADA COMMIT $10 MILLION TO ALS RESEARCH AND ANNOUNCE NEW PARTNERSHIP WITH BRAIN CANADA FOR MATCHING RESEARCH FUNDING. ''ALS SLA Canada''. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20150414061552/http://als.ca/en/news/awareness/als-societies-across-canada-commit-10-million-als-research-and-announce-new</ref> |- |Motor Neurone Disease Association |7 mln. svarų<ref>MNDA Association. (2014, rugpjūčio 26). Thank you for your Ice Bucket Challenge donations. ''MNDA Association''. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20140908044502/http://www.mndassociation.org/OneStopCMS/Core/TemplateHandler.aspx?NRMODE=Published&NRNODEGUID=%7bD4A23CD1-23B7-47A3-BBD4-531D3BD3919E%7d&NRORIGINALURL=%2fnews-and-events%2fLatest%2bNews%2fthank-you&NRCACHEHINT=NoModifyGuest</ref> |- |ALS Therapy Development Institute |4 mln. JAV dol.<ref>Perrin, Steve. (2014, rugpjūčio 26). PUTTING THE ICE BUCKET CHALLENGE FUNDING TO WORK QUICKLY TO END ALS. ''ALS Therapy Development Institute''. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://www.als.net/news/Putting-the-Ice-Bucket-Challenge-Funding-to-Work-Quickly-to-End-ALS/</ref> |- |ALS Foundation Netherlands |1 mln. Eur |- |Project ALS |500 tūkst. JAV dol.<ref>Project ALS. (2014, rugpjūčio 30). ''Twitter''. [žiūrėta 2021 11 07]. Prieiga per internetą: https://twitter.com/ProjectALSorg/status/505511587265146880</ref> |- |} Nors kampanijos metu buvo surinkta didelė suma aukų, tyrimai rodo, kad daugelis dalyvių neparėmė organizacijų piniginėmis aukomis.<ref>Steel, Emily. (2014, rugpjūčio 17). ‘Ice Bucket Challenge’ Has Raised Millions for ALS Association. ''The New York Times''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.nytimes.com/2014/08/18/business/ice-bucket-challenge-has-raised-millions-for-als-association.html?_r=2</ref><ref>Townsend, Lucy. (2014, rugsėjo 2). How much has the ice bucket challenge achieved? ''BBC News Magazine''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.bbc.com/news/magazine-29013707</ref> Kaip teigia „Labdaros ir paramos fondas“ (angl. ''Charities Aid Foundation''), Jungtinėje Karalystėje, kas 6 šios šalies gyventojas prisijungė prie iššūkio, tačiau tik 10% dalyvių prisidėjo piniginėmis aukomis.<ref>Baton, Callum. (2014, rugsėjo 12). Ice bucket challenge: One in six Britons took part – but only 10% donated. ''The Independent.'' [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.independent.co.uk/news/uk/home-news/ice-bucket-challenge-one-six-britons-took-part-only-10-donated-9729991.html </ref> Jungtinėse Amerikos Valstijose situacija buvo kiek geresnė nei Jungtinėje Karalystėje, tačiau pastebima panaši tendencija. Kiek geresnę aukų situaciją JAV galėjo lemti ir tai, kad iššūkis užgimė būtent šioje šalyje. Tikėtina, kad šis faktas paskatino amerikiečius aktyviau jungtis prie iššūkio ir pajusti artimesnį ryšį su sergančiais tautiečiais.<ref>Shi, Winston. (2014, rugsėjo 3). Why the ALS ice bucket challenge is in decline – and why it’s here to stay. ''The Stanford Daily''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: <nowiki>https://www.stanforddaily.com/2014/09/03/why-the-als-ice-bucket-challenge-is-in-decline-and-why-its-here-to-stay/</nowiki></ref> 2015 m. liepą amerikiečių žiniasklaidos ir naujienų agentūra „[[Huffington Post]]“ paskelbė „ŠAS asociacijos“ (angl. ''ALS Association'') ataskaitą, kaip ir kokiems tikslams buvo panaudotos bei paskirstytos surinktos lėšos.<ref>ALS Association. (2014, rugpjūtis). ALS Ice Bucket Challenge Commitments. ''ALS Association.'' [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.als.org/ice-bucket-challenge-spending {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211111083827/https://www.als.org/ice-bucket-challenge-spending |date=2021-11-11 }}</ref><ref>Erbentraut, Joseph. (2015, liepos 16). Here’s The Actual Impact All Those Buckets Of Ice Had On ALS Research. ''Huffington Post.'' [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.huffpost.com/entry/ice-bucket-challenge-als-research-impact_n_55a699a7e4b0c5f0322c0ae5</ref> Pranešama, jog 67% aukų (apie 77 mln. JAV dol.) buvo skirti tyrimams, 20% pacientams ir bendruomenės paslaugoms, 9% viešajai ir profesinei edukacijai, 2% papildomam lėšų rinkimui ir 2% mokesčiams.<ref>ALS Association. (2014, rugpjūtis). ALS Ice Bucket Challenge Commitments. ALS Association. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.als.org/ice-bucket-challenge-spending {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211111083827/https://www.als.org/ice-bucket-challenge-spending |date=2021-11-11 }}</ref> === Tyrimai === 2016 m. liepos 15 d. „ŠAS asociacija“ (angl. ''ALS Association'') pranešė, kad Masačusetso universiteto medicinos mokykla atrado trečiąjį geną, kuris yra pagrindinis ligos sukelėjas. Šis svarbus atradimas nebūtų įvykęs be žmonių paramos, kuri surinkta kampanijos metu.<ref>Fawzy, Farida. (2016). Ice Bucket Challenge’s 2nd anniversary celebrates its gene discovery. ''CNN Health''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://edition.cnn.com/2016/07/27/health/als-ice-bucket-challenge-funds-breakthrough/index.html</ref> Genų sekos nustatymo ir tyrimo projektas „Project MinE“ sulaukė milijono JAV dol. paramos, kuri leido išplėsti tyrimų lauką bei tirti ligos atsiradimo priežastis, visame pasaulyje. Identifikuotas ryšys tarp geno ''NEK1'' ir šoninės amiotrofinės sklerozės leidžia toliau gerinti terapijos efektyvumą bei kurti ir plėtoti vaistų gamybą.<ref>ALS Association. Genetics Overview. ''ALS Association''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.als.org/research/research-we-fund/scientific-focus-areas/genetics</ref><ref>ALS Association. Emerging Drugs. ''ALS Association''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.als.org/research/emerging-drugs {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211111200724/https://www.als.org/research/emerging-drugs |date=2021-11-11 }}</ref> Tobulinami tyrimai, gydymas bei vaistų kūrimas suteikia vilties, kad ateityje ši liga nebus lemtingas nuosprendis. Toks pozityvus progresas motyvuoja tyrėjus ir skatina pacientus nepasiduoti bei kovoti su šia diagnoze. === Asociatyvios iššūkio versijos === „Ledinio kibiro iššūkis“ paskatino naujų iniciatyvų kūrimą. Jo sėkmė, visuomenės dėmesys ir įsitraukimas parodė, kad žmonės gali susivienyti bendram tikslui. Naujas iššūkis „Mano medis“ (angl. ''My Tree'') buvo inicijuotas, [[Kerala|Keraloje]], [[Indija|Indijoje]]. Jo iniciatoriai: bolivudo žvaigždė Padma Shri Dr. Mammoottis, technologijų kompanijos „EasySoft“ generalinis direktorius Abdulas Manafis ir kelionių fotografas Imthias Kadeeras. Iššūkio esmė – sodinti medžių sodinukus ir nominuoti kitus žmones šiam kilniam tikslui.<ref>Prakash, Asha. (2014, rugsėjo 1). Mammootty takes up Fahadh’s Tree challenge, challenges Shah RuKh, Vijay and Suriya. ''Times of India''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://timesofindia.indiatimes.com/Entertainment/Malayalam/Movies/News/Mammootty-takes-up-Fahadhs-Tree-challenge-challenges-Shah-RuKh-Vijay-and-Suriya/articleshow/41349174.cms </ref> Po „Mano medis“ iššūkio sekė kita susivienijimo akcija [[Facebook]] platformoje, „Knygų sąrašo“ iššūkis, kurio metu socialinio tinklo naudotojai dalijosi savo skaitytų ir labiausiai patikusių knygų sąrašais.<ref>Shorewal, Aditi. (2014, rugpjūčio 31). The Book List Challenge on Facebook: Which Are Your Top 10? ''NDTV''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.ndtv.com/offbeat/the-book-list-challenge-on-facebook-which-are-your-top-10-656821</ref> 2014 m. rugpjūtį, Indijoje, išpopuliarėjo „Ryžių kibiro iššūkis“, kuris vėliau išplito ir kitose Azijos šalyse. Vietoj to, kad dalyviai apsipiltų kibiru ryžių, aukojo juos nepasiturintiems asmenims ar šeimoms. Tokia iššūkio versija buvo atsakas vandens švaistymui pramoginiams tikslams.<ref>Madhok, Diksha. (2014, rugpjūčio 25). The story behind India’s rice bucket challenge. ''Quartz''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://qz.com/254910/india-adapts-the-ice-bucket-challenge-to-suit-local-conditions-meet-the-rice-bucket-challenge/</ref><ref>Rao, Mallika. (2014, rugpjūčio 26). 'Rice Bucket Challenge' Reminds World How Scarce Clean Water Is In India. ''Huffington Post.'' [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.huffpost.com/entry/india-rice-bucket-challenge_n_5710481</ref> [[Vaizdas:Pie in the face for ALS.jpg|miniatiūra|„Pyrago į veidą iššūkio“ akimirka.]] „Pyrago į veidą iššūkis“ (angl. ''Pie in the eye challenge'') kvietė žmones mesti pyragą į vienas kitą, nominuoti savo pažįstamus ir aukoti Škotijos Huntingtono ligos asociacijai.<ref>Jolly, Lynn. (2014, rugsėjo 9). MSP Hugh is hap-pie to help charity’s challenge. ''Daily Record''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.dailyrecord.co.uk/news/local-news/msp-hugh-hap-pie-help-charitys-4189480</ref> Tiesa, 2016 m. miuziklo „Padavėja“ komanda inicijavo „Padavėjos pyrago iššūkį“, kad būtų paskleista žinia ir prevencija apie krūties vėžį. Iššūkio konceptas identiškas pirmtakams: mesti pyragą, patalpinti vaizdo įrašą socialinėje erdvėje, nominuoti kitus ir aukoti paramos organizacijoms.<ref>(2016, spalio 5). Sara Bareilles Accepts ‘Waitress’ Pie Challenge, Gets Pie’d In The Face For Breast Cancer Awareness. ''CBS New York''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://newyork.cbslocal.com/2016/10/05/komen-waitress-pie-challenge-breast-cancer-awareness/</ref> 2015 m. rugpjūtį Anglijos pieno produktų ūkininkai surengė „Pieno kibiro iššūkį“, kurio metu nominuotas žmogus turėjo apsipilti kibiru pieno. Tokiu būdu ūkininkai stengėsi atkreipti dėmesį į vis blogėjančią finansinę padėtį bei mažėjančias pieno supirkimo kainas.<ref>(2015, rugpjūčio 17). Farmers take part in 'Milk Bucket Challenge' amid dairy crisis. ''ITV News.'' [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: ''<nowiki>https://www.itv.com/news/2015-08-17/farmers-take-part-in-milk-bucket-challenge-amid-dairy-crisis</nowiki>''</ref> Jordanijos komikas Mohammedas Darwaza iniciavo „Žvyro kibiro iššūkį“, kurio metu dalyviai turėjo apsipilti kibiru žvyro. Tokiu poelgiu norėta atkreipti dėmesį į Gazos ir Izraelio konfliktą, kai daugelis žmonių prarado savo namus ir netenko jiems įprasto gyvenimo. Prie šio iššūkio sklaidos nemenkai prisidėjo palestiniečių žurnalistas Aymalas al Aloulas.<ref>Jabari, Lawahez. (2014, rugpjūčio 25). New Ice Bucket Challenge? Gazans Launch 'Rubble Bucket Challenge'. ''NBC News.'' [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.nbcnews.com/storyline/middle-east-unrest/new-ice-bucket-challenge-gazans-launch-rubble-bucket-challenge-n188191</ref><ref>Gander, Kashmira. (2014, rugpjūčio 25). Rubble Bucket Challenge: Ice Bucket Challenge adapted in solidarity with Gazans whose homes have been destroyed in conflict. ''The Independent''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.independent.co.uk/news/world/middle-east/rubble-bucket-challenge-launched-solidarity-people-gaza-whose-homes-have-been-destroyed-during-israel-conflict-9689809.html </ref> „Meilės kibiro iššūkį“ paskleidė rytinis laikraštis „Malayala Manorama“, Keralos valstijoje, Indijoje. Tikslas – pririnkti kibirą daiktų ir juos paaukoti našlaičių prieglaudoms. Pamiršti ir nenaudojami daiktai prikeliami naujam gyvenimui, o naujieji šeimininkai džiaugiasi naujais daiktais. Toks dalijimasis skatina bendrystę bei „apsivalymą“ nuo perteklinių daiktų.<ref>Digital Native. (2018, rugpjūčio 27). Radhika Kumaraswamy to play titular role in period flick ‘Damayanti’. ''The News Minute''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.thenewsminute.com/article/radhika-kumaraswamy-play-titular-role-period-flick-damayanti-87346</ref> „Kavos iššūkiui“ (angl. ''The Kaapi Challenge'') atlikti buvo naudojama [[kava]]. Tiesa, šis iššūkis buvo skirtas Indijoje esančio miesto, [[Čenajus|Čenajaus]], 375 m. progai paminėti. Jį atliko Čenajaus kriketo komanda „Chennai Super Kings“.<ref>Bharath Media. (2016, vasario 4). Chennai Super Kings 'Kappi Challenge'. ''Bharath Media''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.bharathmedia.com/Viral-Buzz/6/chennai-super-kings-kappi-challenge {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211111200727/https://www.bharathmedia.com/Viral-Buzz/6/chennai-super-kings-kappi-challenge |date=2021-11-11 }}</ref> == Kritika == Nepaisant didžiulio pasisekimo ir šlovės, „Ledinio kibiro iššūkis“ sulaukė nemažai kritikos.<ref>Martin, Graham. (2014, rugpjūčio 26). Cold war: charity defends itself against ice-bucket challenge criticism. ''Third Force News.'' [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://tfn.scot/news/cold-war-charity-defends-itself-against-ice-bucket-criticism</ref><ref>Hogan, Michael. (2014, rugpjūčio 14). The celebrity ice-bucket challenge leaves me cold. ''The Telegraph.'' [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.telegraph.co.uk/men/the-filter/11045083/Celebrity-ice-bucket-challenge-why-it-leaves-me-cold.html</ref> Manoma, jog kampanijos pateikimas linksmybių kontekste, žmonėms leido užsimiršti apie aukojimą ir žinių apie ligą sklaidą.<ref>Pardes, Arielle. (2014, rugpjūčio 13). Dumping a bucket of ice on your head does not make you a philanthropist. ''VICE''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://www.vice.com/en/article/7b77wx/dumping-a-bucket-of-ice-on-your-head-does-not-make-you-a-philanthropist-813</ref> „[[The Daily Telegraph]]“ straipsnyje žurnalistas Willardas Foxtonas apibūdina iššūkį: „Viduriniosios klasės šlapių marškinėlių konkursas paspaudimų ir dėmesio rinkėjams.“<ref>Foxton, Willard. (2014, rugpjūčio 21). The Ice Bucket Challenge – a middle-class wet-T-shirt contest for armchair clicktivists. ''The Telegraph''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20140825082935/http://blogs.telegraph.co.uk/technology/willardfoxton2/100014135/the-ice-bucket-challenge-a-middle-class-wet-t-shirt-contest-for-armchair-clicktivists/</ref> Britų žiniasklaidoje pasirodė ne vienas kritiško požiūrio straipsnis, kuriame teigiama, kad iššūkis tapo galios demonstravimo įrankiu nei priemone surinkti lėšų. 2014 m. rugpjūčio 28 d. „ŠAS asociacija“ (angl. ''ALS Association'') pateikė prašymą įregistruoti terminą „Ice Bucket Challenge“ kaip prekės ženklą, tačiau prašymą atsiėmė jau kitą dieną, nes sulaukė itin aštrios kritikos.<ref>Huddleston Jr., Tom. (2014, rugpjūčio 29). Not so fast: ALS Association pulls trademark application for term ‘ice bucket challenge’. ''Fortune''. [žiūrėta 2021 11 08]. Prieiga per internetą: https://fortune.com/2014/08/29/als-trademark-ice-bucket-challenge/</ref> === Alternatyvūs pasirinkimai === Organizacijos, padedančios žmonėms efektyviau įsitraukti į labdaringą veiklą, „Duodame, ką galime“ (angl. ''Giving what we can'') viceprezidentas Williamas MacAskillas pateikė du svarbius teiginius, kurie lėmė jo antipatiją iššūkiui. Visų pirma, jis teigė, kad iššūkis „kanibalizavo“ paramą – žmonės daugiau būtų aukoję kitiems tikslams. Antra, viceprezidentas pridūrė, jog iššūkis skatina savarankišką licencijavimą (angl. ''moral self-licensing''), kai žmonės, įsitraukdami į veiklą, kurią laiko teigiama visuomenei, pateisina savo blogą elgesį.<ref>MacAskill, William. (2014, rugpjūčio 18). Comment: The cold, hard truth about the ice bucket challenge. ''SBS News''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.sbs.com.au/news/comment-the-cold-hard-truth-about-the-ice-bucket-challenge</ref> MacAskill’o nuomonė susilaukė nemažai visuomenės kritikos, todėl po kelių dienų organizacijos viceprezidentas išleido tęsinį, kuriame teigia, jog „Ledinio kibiro iššūkis“ turėjo būti skirtas kitiems tikslams, kuriuos jis laiko svarbesniais. Cituodamas amerikiečių ne pelno siekiančios organizacijos „GiveWell“ tyrimą, jis pateikė maliarijos pavyzdį. MacAskill’o teigimu ši liga būtų buvusi žymiai reikšmingesnė priežastis pradėti tokio pobūdžio kampaniją kaip „Ledinio kibiro iššūkis“ ir paskatino aukoti kovos su maliarija fondui (angl. ''Against Malaria Foundation'').<ref>MacAskill, William. (2014, rugpjūčio 19). This week, let’s dump a few ice buckets to wipe out malaria too. ''Quartz''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://qz.com/250845/this-week-lets-dump-a-few-ice-buckets-to-wipe-out-malaria-too/</ref> MacAskill’o kritiškas požiūris susilaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio, o jo mintis citavo net ir tokie naujienų gigantai kaip [[Forbes]],<ref>Diamond, Dan. (2014, rugpjūčio 18). OK, The ALS Ice Bucket Challenge Worked. Now Where Will The Dollars Go? ''Forbes''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.forbes.com/sites/dandiamond/2014/08/18/ok-the-ice-bucket-challenge-worked-now-where-will-the-dollars-go/?sh=4f8a960f5079</ref> [[Nonprofit Quarterly]]<ref>Cohen, Rick. (2014, rugpjūčio 19). Throwing Cold Water on Ice Bucket Philanthropy. ''Nonprofit Quarterly''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://nonprofitquarterly.org/throwing-cold-water-on-ice-bucket-philanthropy/</ref>bei [[Boston Review|Boston Review.]]<ref>Mayersohn, Andrew. (2014, rugsėjo 4). Empathy vs. Rationality: The Ice Bucket Challenge. ''Boston Review''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://bostonreview.net/blog/andrew-mayersohn-als-ice-bucket-challenge-empathy-viral-activism</ref> Kanadiečių žurnalistė, rašanti sveikatos apsaugos temomis, portale [[Vox.com]], Julia Belluz taip pat pateikė panašios kritikos iššūkiui kaip ir MacAskill’as. Belluz savo straipsnyje teigė, kad suaukotų pinigų skaičius dažnai buvo neproporcingas mirčių skaičiui. Anot jos, aukojant pasaulinės reikšmės ligoms, lėšos būtų panaudojamos efektyviau bei turėtų didesnį poveikį žmonėms visame pasaulyje nei aukojant retų ligų gydymui.<ref>Belluz, Julia. (2014, rugpjūčio 20). The truth about the Ice Bucket Challenge: Viral memes shouldn’t dictate our charitable giving. ''Vox.com''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.vox.com/2014/8/20/6040435/als-ice-bucket-challenge-and-why-we-give-to-charity-donate</ref> Tokia ideologija vadovaujasi efektyvaus altruizmo judėjimas (angl. ''Effective altruism movement''), kuris nuolat ieško būdų, kaip efektyviai prisidėti prie kitų žmonių gerovės. [[BBC]] tinklalaidėje „Mažiau ar daugiau“ ekonomistas Timas Harfordas aptarė „Ledinio kibiro iššūkį“ ir svarstė, kaip pasirinkti geriausias labdaros organizacijas, paminėdamas „GiveWell“ kaip teigiamą pavyzdį. Ekonomistas atskleidė, kad pats dalyvavo garsiajame iššūkyje, tačiau piniginę auką nusprendė suteikti ne pelno siekiančiai organizacijai, kuri Užsachario Afrikos šalyse kovoja su parazitinių kirmėlių infekcijos plitimu.<ref>Harford, Tim. (2014, rugsėjo 5). In which I take the ice-bucket challenge the nerdy way… ''Tim Harford''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://timharford.com/2014/09/in-which-i-take-the-ice-bucket-challenge-the-nerdy-way/</ref> Po šios tinklalaidės išleidimo, spaudoje pasirodė BBC žurnalistų straipsnis, kuriame remiamasi Timo Harfordo išsakytais argumentais.<ref>Carter, B., Moore, K. (2014, rugsėjo 6). Icy logic: Choosing a charity with your head and your heart. ''BBC News''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.bbc.com/news/magazine-29087531</ref> === Organizacijų ir įžymybių kritika === Į pensiją išėjęs profesionalus imtynininkas Lanceas Stormas (angl. Lance Storm) atsisakė dalyvauti iššūkyje dukart ir paskelbė savo oficialioje interneto svetainėje pranešimą, jog surinktos lėšos yra skiriamos reklamai ir „ŠAS asociacijos“ (angl. ''ALS Association'') populiarinimui, o likusi dalis nukeliauja farmacijos įmonėms ir taip jau užsiimančioms šios ligos moksliniais tyrimais. Stormas užsiminė, kad iš tiesų norint padėti žmonėms, kenčiantiems nuo ŠAS, aukoti reikia tiesiogiai.<ref>Storm, Lance. (2014, rugpjūčio 31). ALSA Ice Bucket Challenge. ''StormWrestling.com''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: http://www.stormwrestling.com/083114.html</ref> Prieš abortus ir eutanaziją pasisakančio judėjimo „Live Action“ aktyvistė Lila Rose kritikavo aukojančius „ŠAS asociacijai“, nes ŠAS ligos tyrimams naudojamos embrioninės kamieninės ląstelės. Panaši organizacija „Šeimos tyrimų centras“ (angl. ''Family Research Council'') pasiūlė, kad žmonės, dalyvaujantys iššūkyje, aukotų pinigus „Vidurio Vakarų kamieninių ląstelių terapijos centrui“ (angl. ''Midwest Stem Cell Therapy Center''), „Mayo klinikai“ (angl. ''Mayo Clinic'') bei „Jono Pauliaus II medicininių tyrimų centrui“ (angl. ''John Paul II Medical Research Institute''). Visos trys įstaigos užsiima suaugusių žmonių kamieninių ląstelių klinikiniais tyrimais.<ref>Bolar, Kelsey. (2014, rugpjūčio 23). Why Some Pro-Lifers Go Cold on ALS Ice Bucket Challenge. ''The Daily Signal''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.dailysignal.com/2014/08/23/pro-lifers-gone-cold-als-ice-bucket-challenge/</ref><ref>Prentice, David. (2014, rugpjūčio 21). Send Your Ice Bucket Challenge Donation to Ethical, Successful Adult Stem Cell Research. ''Family Research Council''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.frcblog.com/2014/08/send-your-ice-bucket-challenge-donation-ethical-research/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211111200725/https://www.frcblog.com/2014/08/send-your-ice-bucket-challenge-donation-ethical-research/ |date=2021-11-11 }}</ref> Cincinačio arkivyskupija kartu su 113 mokyklų taip pat paragino aukoti jau minėtoms organizacijoms, nes tyrimai, naudojantys embrionines kamienines ląsteles, prieštarauja katalikų bažnyčios mokymui. Gyvūnų teisių organizacija [[PETA]] pažėrė kritikos iššūkiui, teigdami, jog surinktos lėšos bus naudojamos archajiškiems ir skausmingiems bandymams su gyvūnais.<ref>Bedard, Paul. (2014, rugpjūčio 29). PETA challenges ALS 'ice bucket challenge' over animal testing. ''Washington Examiner.'' [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą:  https://www.washingtonexaminer.com/peta-challenges-als-ice-bucket-challenge-over-animal-testing</ref> Amerikiečių prodiuseris Russellas Simmonsas, aktorė [[Pamela Anderson]] ir atlikėja bei dainų rašytoja [[Grimes]] aršiai kritikavo „ŠAS asociacijos“ lėšų panaudojimą bandymams su gyvūnais. Pamela Anderson socialiniame tinkle Facebook rašė: „Bandymas atrasti gydymą žmonių ligoms, naudojant neveiksmingus ir pasenusius metodus, yra gėda visai žmonijai.“<ref>Peters, Mitchell. (2014, rugpjūčio 24). Grimes Declines Ice Bucket Challenge Over ALS Association’s Animal Testing Policy. ''Billboard''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.billboard.com/articles/news/6229174/grimes-declines-ice-bucket-challenge-over-als-associations-animal-testing</ref><ref>Selby, Jenn. (2014, rugpjūčio 26). Pamela Anderson rejects ice bucket challenge because of ALS experiments on animals: 'Mice had holes drilled into their skulls'. ''The Independent''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.independent.co.uk/news/people/pamela-anderson-rejects-ice-bucket-challenge-because-als-experiments-animals-mice-had-holes-drilled-their-skulls-9685445.html</ref><ref>Kretzer, Michelle. (2014, rugpjūčio 29). Grimes, Russell, and Stella Challenge ALS to Stop Animal Tests. ''PETA''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.peta.org/blog/grimes-russell-stella-joanna-challenge-als-stop-animal-tests/</ref> === Susitelkimas į triuką === Amerikiečių kaskadininkas ir televizijos veikėjas [[Steve-O]] kvestionavo kampanijos esmę, nes, jo teigimu, daugelio įžymybių vaizdo įrašuose trūko informacijos apie aukojimą įvairioms ŠAS ligos organizacijoms, taip pat pridūrė, kad pradiniai 15 mln. JAV dol. buvo nereikšmingi, turint omenyje įžymybių finansines galimybes bei įtaką. Steve-O teigė, kad peržiūrėjęs įžymių žmonių vaizdo įrašus, apie aukojimo svarbą išgirdo tik [[Charlie Sheen|Charlio Sheeno]] ir [[Bill Gates|Billo Gateso]] publikuotose įrašuose<ref>(2014, rugpjūčio 19). STEVE-O TAKES AIM AT STARS OVER ICE BUCKET CHALLENGE. ''Young Hollywood''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://younghollywood.com/news/steve-o-takes-aim-at-stars-over-ice-bucket-challenge.html</ref>. === Pavojus sveikatai === 2014 m. rugpjūčio 22 d. Detroito medicinos centre dirbantis gydytojas Brianas O’Neillas perspėjo, kad dalyvavimas iššūkyje gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Ledinis vanduo gali pakenkti kraujospūdžiui, o tokiu atveju, dalyvis neteks sąmonės. Gydytojas iššūkio itin nerekomenduoja atlikti žmonėms, vartojantiems kraujospūdį reguliuojančius vaistus.<ref>(2014, rugpjūčio 22). Doctor Explains Potential Dangers Of ALS “Ice Bucket Challenge”. ''CBS Detroit''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://detroit.cbslocal.com/2014/08/22/doctor-explains-potential-dangers-of-als-ice-bucket-challenge/</ref> Nebuvo apsieita ir be traumų, platformoje [[YouTube]] apstu vaizdo įrašų, kuriuose iššūkio dalyviai nukenčia, atsitiktinai iš rankų paleidus kibirą, pilną ledinio vandens. Viena iš daugelio dalyvių, Martha Cook, nukentėjo, kai aštuonmetis jos sūnėnas netyčia paleido kibirą, pilną ledinio vandens, jai ant galvos. Moteris teigė, kad kibiro svoris ją pargriovė ant žemės, o kibire liko įlenkimas.<ref>Jernigan, Joy. (2014, rugpjūčio 21). Ouch! Ice bucket fails leave some bruised and battered – or worse. ''Today.com.'' [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.today.com/health/ouch-ice-bucket-fails-leave-some-bruised-battered-or-worse-1D80088361</ref> === Plakatas „Michaelo istorija“ === „Michaelo istorija“ (angl. "Michael's Story") – tai 2015 m. iššūkiui atgaivinti skirtos reklaminės kampanijos „Buvusi vasara“ plakatas, skatinantis susimąstyti. Tiesa, toks Jungtinės Karalystės „Motorinių neuronų ligų asociacijos“ (angl. ''Motor Neurone Disease Association'') mėginimas atkreipti dėmesį susilaukė daug kritikos dėl grasinančio tono, pastebimo plakate. Kampanijos veidu tapo Michaelas Smithas, kuris atsisakė prisijungti prie iššūkio, o kiek vėliau jam buvo diagnozuota ši liga. Plakate rašoma: „Praeitą vasarą aš buvau vienintelis žmogus, savo aplinkoje, kuris atsisakė prisijungti prie iššūkio. Po penkių mėnesių man buvo diagnozuota motorinių neuronų liga.“ Toks tekstas daugeliui pasirodė kontraversiškas, o kritikai teigė, kad galima suprasti, jog Smithas nusipelnė ligos dėl atsisakymo priimti iššūkį.<ref>Bradfield, Nicole. (2015, liepos 27). The backlash over charity’s awareness campaign made us rethink our work. ''The Guardian''. [žiūrėta 2021 11 10]. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/voluntary-sector-network/2015/jul/27/the-backlash-over-charitys-awareness-campaign-made-us-rethink-our-work&#x20;.&#x20;Asociacija&#x20;ir&#x20;Michaelas&#x20;Smithas&#x20;tokius&#x20;gandus&#x20;kaip&#x20;mat&#x20;paneigė.</ref> [[Vaizdas:California Drought Status Oct 21 2014.png|miniatiūra|Sausra Kalifornijoje. 2014 m., spalio 21 d.]] === Vandens švaistymas === Meteorologas Jason‘as Samenow‘as apytikriai nustatė, kad piko metu, 2014 m., apie 5 mln. galonų vandens buvo panaudoti iššūkiui įvykdyti. Vienam iššūkiui atlikti (socialiniuose tinkluose aptinkami 1,2 mln. iššūkio vaizdo įrašų) vidutiniškai buvo sunaudojama ¼ galono vandens.<ref>Steel, Emily. (2014, rugpjūčio 17). ‘Ice Bucket Challenge’ Has Raised Millions for ALS Association. ''The New York Times''. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: https://www.nytimes.com/2014/08/18/business/ice-bucket-challenge-has-raised-millions-for-als-association.html</ref><ref>Samenow, Jason. (2014, rugpjūčio 18). How much water has been used in the Ice Bucket Challenge? ''The Washington Post''. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: https://www.washingtonpost.com/news/capital-weather-gang/wp/2014/08/18/how-much-water-has-been-used-in-the-ice-bucket-challenge/</ref> 2014 m. sausio mėn. buvęs [[Kalifornija|Kalifornijos]] valstijos gubernatorius [[Jerry Brown|Jerris Brownas]] teigė, kad valstijoje skelbiama specialioji padėtis dėl itin didelės sausros<ref>Brown Jr., Edmund G. (2014, sausio 17). Governor Brown Declares Drought State of Emergency. ''Government of California''. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: https://www.ca.gov/archive/gov39/2014/01/17/news18368/index.html</ref>. Kai iššūkis tapo populiarus, valstijoje vis dar buvo paskelbta specialioji padėtis, todėl buvo susilaukta nemažai kritikos iš vietinių žinių kanalų dėl vandens švaistymo.<ref>Li, Shirley. (2014, rugpjūčio 20). The California Drought Versus the Ice Bucket Challenge. ''The Atlantic''. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: https://www.theatlantic.com/national/archive/2014/08/the-california-drought-versus-the-ice-bucket-challenge/378776/</ref><ref>Stevens, Matt. (2014, rugpjūčio 20). Ice Bucket Challenge stirs controversy in drought-plagued California. ''Los Angeles Times''. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: https://www.latimes.com/local/lanow/la-me-ln-ice-bucket-challenge-water-drought-20140819-story.html</ref> Panašiu metu derlinguose Kinijos regionuose, pavyzdžiui, [[Henanas|Henane]], taip pat siautė sausra. 2014 m. rugpjūčio 22 d. Henano gyventojai susirinko protestuoti prieš iššūkį, laikydami plakatus su užrašais: „Henane, prašome, pasakyk NE „Ledinio kibiro iššūkiui!“<ref>Cost, Benjamin. (2014, rugpjūčio 22). LOOK: Residents in drought-stricken Henan protest Ice Bucket Challenge, dub it ‘wasteful’. ''Shanghaiist''. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: http://shanghaiist.com/2014/08/24/residents_in_drought-striken_henan/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211111200729/http://shanghaiist.com/2014/08/24/residents_in_drought-striken_henan/ |date=2021-11-11 }}</ref> Kad būtų išvengta geriamo vandens švaistymo, daugelis dalyvių naudojo vandens telkinių vandenį. Viena iš iššūkio dalyvių, atlikėja [[Carole King]], naudojo upelio vandenį, kuris tuojau pat buvo grąžintas atgal. YouTube vaizdo įrašų kūrėjas Killer Clown iššūkį atliko panaudodamas lietaus vandenį.<ref>Liang, Brian. (2014, rugsėjo 2). 3 Biggest Criticisms of the Ice Bucket Challenge. Linkedin. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: https://www.linkedin.com/pulse/20140902120815-29113533-3-biggest-criticisms-of-the-ice-bucket-challenge</ref> Valstijai susilaukus tiek daug kritikos, kai kurie dalyviai iššūkį atliko apsipildami purvu, vietoj vandens.<ref>Rocha, Veronica. (2014, rugpjūčio 22). Ice Bucket Challenge in drought-stricken California? Use dirt, men say. ''Los Angeles Times''. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: https://www.latimes.com/local/lanow/la-me-ln-dirt-bucket-challenge-20140822-story.html </ref> Kai kurios ŠAS organizacijos, pavyzdžiui „ŠAS terapijos institutas“ (angl. ''ALS Therapy Development Institute'') išleido gaires, kaip sumažinti vandens naudojimą, pakeičiant jį kitomis alternatyvomis, pavyzdžiui, pripildant kibirą kojinėmis.<ref>ALS Association. Want to save water? ''ALS Association''. [žiūrėta 2021 11 11]. Prieiga per internetą: http://webga.alsa.org/site/PageServer?pagename=GA_challengeALS</ref> == Šaltiniai == {{išn|21em}} [[Kategorija:Interneto kultūra]] cq2d1qc0ayivvdcly7el8xpjnweqx8h 3 604958 7956583 7956156 2026-11-01T18:22:31Z Kryganas 160776 /* Klaidos */ Atsakyti 7956583 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 10:59, 24 sausio 2022 (EET)}} <hr> == Klaidos == Sveiki. Privėlėte savo papildymuose daug elementarių gramatinių klaidų (nosinių raidžių rašyba, didžiosios raidės, miestų pavadinimai), kur nepažvelgsi, beveik visur klaidos. Reiktų pačiam savo indėlį atidžiai peržiūrėti ir pataisyti. Kad ir [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lazdij%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97&diff=prev&oldid=6612014 čia]: vos 12 savivaldybių, o kiek klaidų. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:38, 20 liepos 2022 (EEST) Ir vėl tas pats... Nieko nepadarysi, kol neišmoksite rašyti tvarkingai, keitimus atmesime. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:44, 22 rugpjūčio 2022 (EEST) :Jei ne paslaptis, kaip jums mokykloje ėjosi lietuvių kalba? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:14, 22 rugpjūčio 2022 (EEST) ::labas @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] gal galit pažiureti [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis|mano juodrašti]] ar geras formatas, klaidu dar netaisiau bandau dabar formata atitaikyti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:23, 2 spalio 2022 (EEST) :::Reikėtų vengti vieno sakinio skyrelių (šiuo atveju „Būrys“). Šiaip, dėl formato didelių bėdų nėra, o štai klaidų matau išties nemažai. Būtų gerai, jei naršyklėje įsijungtumėte rašybos tikrinimą. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:28, 2 spalio 2022 (EEST) ::::įjungiau patvarkiau @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] jeigu gerai norėčiau jau puslapį kurtį [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 22:33, 2 spalio 2022 (EEST) :::::Klaidų dar radau nemažai, kas krito į akį, pataisiau, bet reikėtų dar sykį atidžiai peržiūrėti. Taip pat būtų gerai papildomai pridėti vieną kitą išnašą. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:44, 2 spalio 2022 (EEST) ::::::žinau dar netobulas, bet gal jau galima straipsnį sukurti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:06, 5 balandžio 2023 (EEST) :::::::Bandykit kurti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:13, 5 balandžio 2023 (EEST) ::::::::patikrink dabartini juodrašti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 16:00, 2 spalio 2023 (EEST) :::::::::Kiek vėliau paredaguosiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:01, 2 spalio 2023 (EEST) ::::::::::galiu publikuoti, daugiau nesugalvojau ką parašyti tik nuorodų pridėjau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 19:09, 7 spalio 2023 (EEST) :@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] gal galit pažiūrėti ar gerai parašytas [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Lelikonių piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:36, 19 gegužės 2026 (EEST) ::Gerai, užmesiu akį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:50, 19 gegužės 2026 (EEST) :::jei gerai viskas bus, įkelsiu nuotraukas ir sukursiu puslapį [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:57, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::Kiek keistai atrodo tie atstumai metrų tikslumu, siūlyčiau suapvalinti. Vietovės.lt ne visai aiškus šaltinis, siūlau tą nuorodą išmesti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:22, 19 gegužės 2026 (EEST) :::::atnaujinau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:47, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::::Galima bandyti kelti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:55, 19 gegužės 2026 (EEST) :::::::padariau nauja [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Burios piliakalnis]] pažiūrėkite [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 13:59, 20 gegužės 2026 (EEST) ::::::::Galima skelbti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:13, 20 gegužės 2026 (EEST) :::::::::dar vienas [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Tribilų piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:18, 20 gegužės 2026 (EEST) ::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] dar biški patvarkiau [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Tribilų piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 15:19, 21 gegužės 2026 (EEST) :::::::::::Vėliau užmesiu akį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:21, 21 gegužės 2026 (EEST) ::::::::::::Daugmaž į tą pusę, galima skelbti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:24, 9 birželio 2026 (EEST) :::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] galit pažiūrėti ar gerai parašyta ar tiktu wikipedijai [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Juodraštis|Naudotojas:Kryganas/juodraštis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:46, 17 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::Ryt peržvelgsiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:52, 17 spalio 2026 (EEST) :::::::::::::::žiurejot? [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 16:19, 22 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::::Dar reikėtų kiek išplėsti, paieškoti, ką laikraštėliai rašė. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:28, 22 spalio 2026 (EEST) :::::::::::::::::nėra daug rašyta, ką radau dar biški pridėjau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 20:55, 22 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::::::Čia dar: [https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000228979/uz-vilniaus-pabaisko-privacios-mokyklos-vadoves-jau-praejome-ta-etapa-kai-mus-laike-sekta-ir-kad-jurtoj-nieko-vaiku-nemokome]. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:00, 22 spalio 2026 (EEST) :::::::::::::::::::perklausiau pora kartu, bet nelabai radau daugiau ko nors ką galima parašyti, bet straipsni dar patvarkiau data viena ir dar papildžiau teksto [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 22:58, 22 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] papildžiau direktorių skilti, nurodžiau mokiniu ir pedagogu sk, tik jie mokinius ir darželinukus bendrai skaičiuoja, nežinau ar gerai [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 12:55, 26 spalio 2026 (EET) :::::::::::::::::::::Šiek pataisiau, paskui pabaigsiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:28, 26 spalio 2026 (EET) ::::::::::::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] papildžiau [[Pabaisko mokykla#Istorija]] nebuvo paminėta kad priestate dirba gaisrine, o [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Juodraštis]] jau šita skelbti ? ar dar kaš ko pabandyti paieškoti? [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 16:27, 31 spalio 2026 (EET) :::::::::::::::::::::::Ok, skelbiam. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:21, 31 spalio 2026 (EET) ::::::::::::::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] lankiausi kapinėse Pabaisko, iškart net nepastebėjau kadangi tamsu, kad [[Pabaisko koplyčia]] nugriauta, internete tik radau patvirtinanti fb įrašą apie tai, daugiau nieko. Pažiūrėkite ar gerai papildžiau. [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 20:22, 1 lapkričio 2026 (EET) == Indėlio įsirašymas == Sveiki, laikas įsirašyti „[[World of Tanks Blitz]]“ į [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|Sav. iniciatyvos]] lentelę. Tuoj baigsis savaitė, nejuokaukit. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 21:21, 6 balandžio 2023 (EEST) :nežinau kaip ten įrašyti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:30, 6 balandžio 2023 (EEST) ::radau liktais [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:38, 6 balandžio 2023 (EEST) :::Jau matau įrašą. Progresas tiesiog akyse. Sėkmės. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 21:44, 6 balandžio 2023 (EEST) Gal galima įkelti piliakalnių nuotraukas iš toliau, su bendru vaizdu, o ne tik betoninį stulpelį? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:11, 9 rugpjūčio 2025 (EEST) :Įkelsiu jei turėsiu geresniu [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:25, 9 rugpjūčio 2025 (EEST) ti0ofxmkyyr673in0zuodpq5dy9duwf 7956591 7956583 2026-11-01T18:58:18Z Homo ergaster 10314 /* Klaidos */ Atsakyti 7956591 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 10:59, 24 sausio 2022 (EET)}} <hr> == Klaidos == Sveiki. Privėlėte savo papildymuose daug elementarių gramatinių klaidų (nosinių raidžių rašyba, didžiosios raidės, miestų pavadinimai), kur nepažvelgsi, beveik visur klaidos. Reiktų pačiam savo indėlį atidžiai peržiūrėti ir pataisyti. Kad ir [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lazdij%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97&diff=prev&oldid=6612014 čia]: vos 12 savivaldybių, o kiek klaidų. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:38, 20 liepos 2022 (EEST) Ir vėl tas pats... Nieko nepadarysi, kol neišmoksite rašyti tvarkingai, keitimus atmesime. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:44, 22 rugpjūčio 2022 (EEST) :Jei ne paslaptis, kaip jums mokykloje ėjosi lietuvių kalba? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:14, 22 rugpjūčio 2022 (EEST) ::labas @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] gal galit pažiureti [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis|mano juodrašti]] ar geras formatas, klaidu dar netaisiau bandau dabar formata atitaikyti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:23, 2 spalio 2022 (EEST) :::Reikėtų vengti vieno sakinio skyrelių (šiuo atveju „Būrys“). Šiaip, dėl formato didelių bėdų nėra, o štai klaidų matau išties nemažai. Būtų gerai, jei naršyklėje įsijungtumėte rašybos tikrinimą. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:28, 2 spalio 2022 (EEST) ::::įjungiau patvarkiau @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] jeigu gerai norėčiau jau puslapį kurtį [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 22:33, 2 spalio 2022 (EEST) :::::Klaidų dar radau nemažai, kas krito į akį, pataisiau, bet reikėtų dar sykį atidžiai peržiūrėti. Taip pat būtų gerai papildomai pridėti vieną kitą išnašą. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:44, 2 spalio 2022 (EEST) ::::::žinau dar netobulas, bet gal jau galima straipsnį sukurti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:06, 5 balandžio 2023 (EEST) :::::::Bandykit kurti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:13, 5 balandžio 2023 (EEST) ::::::::patikrink dabartini juodrašti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 16:00, 2 spalio 2023 (EEST) :::::::::Kiek vėliau paredaguosiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:01, 2 spalio 2023 (EEST) ::::::::::galiu publikuoti, daugiau nesugalvojau ką parašyti tik nuorodų pridėjau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 19:09, 7 spalio 2023 (EEST) :@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] gal galit pažiūrėti ar gerai parašytas [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Lelikonių piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:36, 19 gegužės 2026 (EEST) ::Gerai, užmesiu akį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:50, 19 gegužės 2026 (EEST) :::jei gerai viskas bus, įkelsiu nuotraukas ir sukursiu puslapį [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:57, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::Kiek keistai atrodo tie atstumai metrų tikslumu, siūlyčiau suapvalinti. Vietovės.lt ne visai aiškus šaltinis, siūlau tą nuorodą išmesti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:22, 19 gegužės 2026 (EEST) :::::atnaujinau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:47, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::::Galima bandyti kelti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:55, 19 gegužės 2026 (EEST) :::::::padariau nauja [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Burios piliakalnis]] pažiūrėkite [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 13:59, 20 gegužės 2026 (EEST) ::::::::Galima skelbti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:13, 20 gegužės 2026 (EEST) :::::::::dar vienas [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Tribilų piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:18, 20 gegužės 2026 (EEST) ::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] dar biški patvarkiau [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Tribilų piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 15:19, 21 gegužės 2026 (EEST) :::::::::::Vėliau užmesiu akį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:21, 21 gegužės 2026 (EEST) ::::::::::::Daugmaž į tą pusę, galima skelbti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:24, 9 birželio 2026 (EEST) :::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] galit pažiūrėti ar gerai parašyta ar tiktu wikipedijai [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Juodraštis|Naudotojas:Kryganas/juodraštis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:46, 17 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::Ryt peržvelgsiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:52, 17 spalio 2026 (EEST) :::::::::::::::žiurejot? [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 16:19, 22 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::::Dar reikėtų kiek išplėsti, paieškoti, ką laikraštėliai rašė. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:28, 22 spalio 2026 (EEST) :::::::::::::::::nėra daug rašyta, ką radau dar biški pridėjau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 20:55, 22 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::::::Čia dar: [https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000228979/uz-vilniaus-pabaisko-privacios-mokyklos-vadoves-jau-praejome-ta-etapa-kai-mus-laike-sekta-ir-kad-jurtoj-nieko-vaiku-nemokome]. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:00, 22 spalio 2026 (EEST) :::::::::::::::::::perklausiau pora kartu, bet nelabai radau daugiau ko nors ką galima parašyti, bet straipsni dar patvarkiau data viena ir dar papildžiau teksto [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 22:58, 22 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] papildžiau direktorių skilti, nurodžiau mokiniu ir pedagogu sk, tik jie mokinius ir darželinukus bendrai skaičiuoja, nežinau ar gerai [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 12:55, 26 spalio 2026 (EET) :::::::::::::::::::::Šiek pataisiau, paskui pabaigsiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:28, 26 spalio 2026 (EET) ::::::::::::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] papildžiau [[Pabaisko mokykla#Istorija]] nebuvo paminėta kad priestate dirba gaisrine, o [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Juodraštis]] jau šita skelbti ? ar dar kaš ko pabandyti paieškoti? [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 16:27, 31 spalio 2026 (EET) :::::::::::::::::::::::Ok, skelbiam. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:21, 31 spalio 2026 (EET) ::::::::::::::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] lankiausi kapinėse Pabaisko, iškart net nepastebėjau kadangi tamsu, kad [[Pabaisko koplyčia]] nugriauta, internete tik radau patvirtinanti fb įrašą apie tai, daugiau nieko. Pažiūrėkite ar gerai papildžiau. [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 20:22, 1 lapkričio 2026 (EET) :::::::::::::::::::::::::Na, būtų gerai koks laikraščio straipsnis, bet, matyt, apie tai nerašė... [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 20:58, 1 lapkričio 2026 (EET) == Indėlio įsirašymas == Sveiki, laikas įsirašyti „[[World of Tanks Blitz]]“ į [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|Sav. iniciatyvos]] lentelę. Tuoj baigsis savaitė, nejuokaukit. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 21:21, 6 balandžio 2023 (EEST) :nežinau kaip ten įrašyti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:30, 6 balandžio 2023 (EEST) ::radau liktais [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:38, 6 balandžio 2023 (EEST) :::Jau matau įrašą. Progresas tiesiog akyse. Sėkmės. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 21:44, 6 balandžio 2023 (EEST) Gal galima įkelti piliakalnių nuotraukas iš toliau, su bendru vaizdu, o ne tik betoninį stulpelį? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:11, 9 rugpjūčio 2025 (EEST) :Įkelsiu jei turėsiu geresniu [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:25, 9 rugpjūčio 2025 (EEST) se5u83656vx073nej0atdu62zzr8fzy 0 605851 7956772 7489186 2026-11-02T10:52:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956772 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Melodija|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Monika Liu]]|Viršelis=MonikaLiuMelodija.png|Išleistas=[[2020]] m. [[balandžio 20]] d.|Žanras=[[Pop]], [[retro]]|Trukmė=18:23|Leidėjas=|Prodiuseris=Christoph Skirl, Miles James|Ankstesnis albumas=„[[Lünatik (Monikos Liu albumas)|Lünatik]]“<br /> <small>(2019)</small>|Šis albumas='''„Melodija“'''<br /> <small>(2020)</small>|Kitas albumas=|Įrašytas=Echo Zoo Studios}}'''„Melodija“''' – trečiasis studijinis lietuvių atlikėjos [[Monika Liu|Monikos Liubinaitės (Monika Liu)]] albumas, išleistas [[2020]] m. [[balandžio 20]] d.; pirmoji vinilinė plokštelė. == Apie albumą == Vinilinės plokštelės formatas, pasak kūrėjų, puikiai įprasmina kiek sentimentalų, lietuvišką retro estradą primenantį, bet išsyk ir labai šviežią muzikinį skambesį. Plokštelė įrašyta [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], bendradarbiaujant su muzikos srities profesionalais: prodiuseriu Miles James, garso režisieriumi Christoph Skirl bei muzikantu Mariumi Aleksa, į pagalbą pasitelkiant senovinius sintezatorius bei unikalią techniką, visi instrumentai įrašyti gyvai.<ref name=":12">[https://www.delfi.lt/veidai/muzika/monika-liu-pristato-pirmaja-savo-viniline-plokstele-gime-is-meiles.d?id=84066865 Monika Liu pristato pirmąją savo vinilinę plokštelę: gimė iš meilės]</ref><blockquote>„Mano dainos yra apie jaunystę, svajones, baimę, pamišimą, vienišumą ir visų svarbiausia – meilę. Iš to, kaip žmonės reaguoja į mano muziką – jie šypsosi, juokiasi ar nubraukia ašarą, suprantu kiek daug visi esame patyrę meilėje ir koks tai mus vienijantis dalykas“ – pasakoja atlikėja Monika Liu.<ref name=":12" /></blockquote> == Dainų sąrašas == {{Tracklist|collapsed=no|extra2=James|length3=4:30|title1=Troškimas|writer1=[[Monika Liu|Monika Liubinaitė]], Miles James, Marijus Aleksa, Christoph Skirl|extra1=James|length1=4:54|title2=Vaikinai trumpais šortais|writer2=Liubinaitė, James, Aleksa, Skirl|total_length=18:23|title3=Tiek jau to|length2=3:24|extra3=James|writer3=Liubinaitė, James, Aleksa, Skirl|writing_credits=yes|title4=Amžinai toli|writer4=Liubinaitė, James, Aleksa, Skirl|length4=5:34|extra_column=Prodiuseris (-iai)|extra4=James}}Pati populiariausia albumo ir kol kas pačios atlikėjos daina – „Vaikinai trumpais šortais“, sulauksi daugiau nei milijono perklausymų [[Youtube]] ir [[Spotify]] platformose.<ref>[https://www.youtube.com/watch?v=7_KQ8zUhcww&ab_channel=MonikaLiu Monika Liu - Vaikinai, trumpais šortais]</ref> == Muzikos topai == {| class="wikitable" !Topai ! colspan="1" |Aukščiausia pozicija |- !LT (AGATA TOP 100)<ref>[https://www.agata.lt/lt/naujienos/ Naujienos]</ref> ! rowspan="1" |31<ref>[https://www.agata.lt/lt/naujienos/savaites-klausomiausi-2020w5/ 2020 5-os savaitės klausomiausi (TOP 100)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200131141448/https://www.agata.lt/lt/naujienos/savaites-klausomiausi-2020w5/ |date=2020-01-31 }}</ref><br><small>(daina „Vaikinai trumpais šortais“)</small> |} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:2020 albumai]] oebt1sjz6xho06hisvm7gskqno0p470 0 606979 7956717 7722288 2026-11-02T07:02:13Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas EHT_Saggitarius_A_black_hole.tif keičiamas EHT_Sagittarius_A_black_hole.tif 7956717 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Sagittarius_A*.jpg|thumb|250px|Sgr A* (centre) ir du šviesos aidai, kilę po neseniai įvykusio sprogimo (apibraukta)]] [[Vaizdas:EHT Sagittarius A black hole.tif|thumb|Šaulio A* juodoji skylė. Ši nuotrauka padaryta [[Įvykių horizonto teleskopas|Įvykių horizonto teleskopu]] [[2017]] m., tačiau apdorota ir publikuota [[2022]] m. [[gegužės 12]] d.]] '''Šaulio A*''' (kartais trumpinama kaip '''Sgr&nbsp;A*''') – ryškus kompaktiškas [[astronominių radijo bangų šaltinis]], radijo bangų šaltinio [[Šaulio A]] sudėtinė dalis, esanti [[Paukščių Takas|Paukščių Tako galaktikos]] [[galaktikos centras|centre]]. Šaltinis yra šalia ribų tarp [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulio]] ir [[Skorpionas (žvaigždynas)|Skorpiono]] žvaigždynų, apie 5,6° į pietus nuo [[ekliptika|ekliptikos]],<ref>Apskaičiuota naudojant [https://frostydrew.org/utilities.dc/convert/tool-eq_coordinates/pss-fdo/ Dangaus pusiaujo ir ekliptinių koordinačių] skaičiuotuvą</ref> vizualiai netoli nuo [[Drugelio spiečius|Drugelio spiečiaus]] (M6) ir [[Šaula|Šaulos]]. Šaulio A* yra [[supermasyvi juodoji skylė]]<ref>{{Cite news|url=https://metro.co.uk/2018/10/31/scientists-find-proof-a-supermassive-black-hole-is-lurking-at-the-centre-of-the-milky-way-8092994/|title=Scientists find proof a black hole is lurking at the centre of our galaxy|date=2018-10-31|work=Metro|access-date=2018-10-31|language=en}}</ref><ref>{{Cite news|url=https://www.middletownpress.com/technology/businessinsider/article/Supermassive-black-holes-gorge-themselves-on-a-7971243.php|title=A 'mind-boggling' telescope observation has revealed the point of no return for our galaxy's monster black hole|date=2018-10-31|work=The Middletown Press|access-date=2018-10-31|archive-date=2018-10-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20181031144008/https://www.middletownpress.com/technology/businessinsider/article/Supermassive-black-holes-gorge-themselves-on-a-7971243.php|url-status=dead}}</ref><ref name="plait">{{cite web |last1=Plait |first1=Phil |title=Astronomers see material orbiting a black hole *right* at the edge of forever |url=https://www.syfy.com/syfywire/astronomers-see-material-orbiting-a-black-hole-right-at-the-edge-of-forever |publisher=Syfy Wire |access-date=2018 m. lapkričio 12 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20181110143143/https://www.syfy.com/syfywire/astronomers-see-material-orbiting-a-black-hole-right-at-the-edge-of-forever |archive-date=2018-11-10|language=en|date=2018-11-08 }}</ref>. Kai kurių žvaigždžių, skriejančių aplink Šaulio A* (pvz., [[S2 (žvaigždė)|žvaigždės S2]]) stebėjimai padėjo apskaičiuoti objekto masę ir viršutines spindulio ribas. Remdamiesi masės vis tikslesnėmis spindulio ribomis, astronomai padarė išvadą, kad Šaulio A* yra Paukščių Tako viduryje esanti supermasyvi juodoji skylė.<ref name="Henderson">{{cite news|url=http://www.timesonline.co.uk/tol/news/uk/science/article5316001.ece|archive-url=https://web.archive.org/web/20081216235509/http://www.timesonline.co.uk/tol/news/uk/science/article5316001.ece|archive-date=2008-12-16|title=Astronomers confirm black hole at the heart of the Milky Way|last=Henderson|first=Mark|date=2009-12-09 |publisher= Times Online|access-date=2019-06-06}}</ref> Šaulio A* masė atitinka maždaug 4 milijonus [[Saulės masė|Saulės masių]]. [[Reinhard Genzel]] ir [[Andrea M. Ghez|Andrea Ghez]] 2020 m. buvo apdovanoti [[Nobelio fizikos premija]] už tai, kad atrado, jog Šaulio A* yra supermasyvus kompaktiškas objektas, kuriam paaiškinti [[juodoji skylė]] yra vienintelis žinomas reiškinys.<ref>{{cite news|date=2020 m. spalio 6 d|title=2020 m. Nobelio fizikos premija|language=en-us|url=https://www.nobelprize.org/prizes/physics/2020/summary/}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{astronomija-stub}} [[Kategorija:Paukščių Takas]] jy7dv00dfpt04bg10hquopz0zey58pu 0 616116 7956697 7849031 2026-11-02T04:56:32Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956697 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[MTK Hungária FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Budapešto MTK | image = [[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]] | fullname = Magyar Testgyakorlók Köre FC | founded = 1888 m. klubas <br /> 2002 m. moterų komanda | ground = „Nándor Hidegkuti“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 12 700 | chairman = {{flagicon|Hungary}} Tamás Deutsch | manager = {{flagicon|Hungary}} MAKRAI LÁSZLÓ GERGELY | league = [[Női NB I]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta, [[Női NB I]] | pattern_la1 = _mtk1819h | pattern_la2 = _mtk1819a | pattern_la3 = | pattern_b1 = _mtk1819h1 | pattern_b2 = _mtk1819a | pattern_b3 = | pattern_ra1 = _mtk1819h | pattern_ra2 = _mtk1819a | pattern_ra3 = | pattern_sh1 = | pattern_sh2= | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2= | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = | leftarm3 = | body1 = | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = | rightarm3 = | shorts1 = 305cb9 | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = | socks1 = 305cb9 | socks2 = FFFFFF | socks3 = }} '''Budapešto MTK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą, rungtyniaujančią aukščiausiame šalies divizione. Žinomos '''MTK Hungária FC''' pavadinimu. == Istorija == 2002 m. klubo moterų futbolo ekipa buvo suburta. 2001–2002 m. tapo Antros lygos nugalėtojomis ir pateko į stipriausią šalies divizioną. Nuo 2002–2003 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje ([[Női NB I]]) ir septynis kartus tapo čempionėmis. Atstovavo šaliai [[UEFA moterų čempionių lyga|UEFA moterų čempionių lyga]]. == Pasiekimai == ; {{vlv|HUN}} '''[[Női NB I|Vengrijos čempionės]]: 7''' (2005, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2017)<ref>[https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i-women/ moterų NB I pagal flashscore]</ref><ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-womchamp.html RSSF duomenų bazė]</ref> ; {{vlv|HUN}} '''Vengrijos taurė: 4''' (2005, 2010, 2013, 2014) == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="FFDFFDD" style="text-align:center;"| '''2001–2002''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom02.html 2001–2002 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į [[Női NB I]]''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom03.html 2002–2004 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom04.html 2003–2004 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom05.html 2004–2005 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Női NB I čempionės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom06.html 2005–2006 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom07.html 2006–2007 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom08.html 2007–2008 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom09.html 2008–2009 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2010.html 2009–2010 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Női NB I čempionės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2011.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Női NB I čempionės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Női NB I čempionės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Női NB I čempionės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Női NB I čempionės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Női NB I čempionės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| [[vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Női NB I čempionės''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#FFDDDDD" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Női NB I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong-wom2025.html 2024–2025 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Női NB I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[ 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Női NB I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Női NB I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[ 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |'''MTK HUNGARIA''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |'''MTK HUNGARIA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]]'''MTK HUNGARIA''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]]'''MTK HUNGARIA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22rbw | pattern_b= _mtk2223h | pattern_ra= _nikeacademy22rbw | pattern_sh= _nikelaser5rbw | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wrb | pattern_b= _mtk2223a | pattern_ra= _nikeacademy22wrb | pattern_sh= _nikelaser5wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22mnhc | pattern_b= _nikeacademy22mnhc | pattern_ra= _nikeacademy22mnhc | pattern_sh= _nikelaser5nw | pattern_so= | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= 000055 | socks= 000055 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22rbw | pattern_b= _nikeacademy22rbw | pattern_ra= _nikeacademy22rbw | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021rbn | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wrb | pattern_b= _nikeacademy22wrb | pattern_ra= _nikeacademy22wrb | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021w | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikesdiii1819ab | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= _fcsm2021a | leftarm= 171717 | body= 010101 | rightarm= 171717 | shorts= 010101 | socks= 010101 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[MTK Hungária FC]] – apie klubo pagrindinę vyrų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.mtkhungaria.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/MTKCSAJOK facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/mtk-hungaria/nLYr96RN/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/mtk-budapest/startseite/verein_231.html SOCCERDONNA] * [https://web.archive.org/web/20220907145239/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mtk-hungaria-fc/29242/ Globalsportsarchive] {{Női NB I}} [[Kategorija:Vengrijos moterų futbolo ekipos]] fu47lp4juauzmrxdfmfywngv2jk3c5w 0 616545 7956674 7928647 2026-11-01T22:16:23Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7956674 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Bruklinas Vilkaviškis | image = [[Vaizdas:FK Bruklinas 2026.jpg|150px]] | fullname = Asociacija Vilkaviškio futbolo klubas „Bruklinas“ | founded = reg. 2022 m. | ground = [[Vilkaviškio sporto ir pramogų centras]] | capacity = | chairman = Šarūnas Litvinas | manager = {{flagicon|UKR}} Kiril Krasij | league = [[Futsal A lyga|Optibet Futsal A lyga]] |pattern_la1 = _jomacampus3bu |pattern_b1 = _jomacampus3bu |pattern_ra1 = _jomacampus3bu |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFFFF |socks1 = 660000 |pattern_la2 = _thinredborder |pattern_b2 = _jomacrew2nrw |pattern_ra2 = _thinredborder |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = 181146 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = 181146 |shorts2 = 181146 |socks2 = 181146 }} '''Futbolo klubas „Bruklinas“''' (arba '''''Vilkaviškio futbolo klubas „Bruklinas“''''') – Lietuvos [[salės futbolas|futsalo]] klubas iš [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]]. == Istorija == 2021–2022 m. sezone Bruklinas laimėjo Marijampolės AFF futsal I lygos čempionatą. 2022 m. balandžio 10 d. Bruklinas laimėjo Lietuvos futsal pirmos lygos finalinį turnyrą ir iškovojo sportinę teisę kilti į Lietuvos futsal A lygą. Jau sekančią savaitę klubas buvo įregistruotas įmonių registre,<ref>https://rekvizitai.vz.lt/en/company/vilkaviskio_futbolo_klubas_bruklinas/</ref> klubas ėmė ruoštis A lygos sezonui. Nepaisant šio pasiekimo, klubas iš savivaldybės lėšų negavo.<ref>https://vilkaviskis.lt/wp-content/uploads/2022/05/TDir.isaklesu-skirstym20221.docx {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220914140134/https://vilkaviskis.lt/wp-content/uploads/2022/05/TDir.isaklesu-skirstym20221.docx |date=2022-09-14 }}</ref> === Įdomūs faktai === Marijampolės AFF pirmenybėse, Bruklino gretose, rungtyniavo ne vien vyrai – komandoje žaidė [[Dovilė Dockaitė]]. Mergina per sezoną pelnė 5 įvarčius bei atliko 3 rezultatyvius perdavimus.<ref>https://www.santaka.info/index.php?sidx=64711</ref> <gallery> Vaizdas:Vilkaviskio futbolo klubas bruklinas.jpg|FK Bruklinas logotipas iki 2026 m. Vaizdas:FK Bruklinas 2026.jpg|FK Bruklinas logotipas nuo 2026 m. </gallery> == Sezonai == === Salės futbolo varžybos === {|class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė !! Futsal supertaurė |- | ? || colspan=4 |''trūksta duomenų'' |- | 2016–2017 m. || Marijampolės AFF I lyga || ? || 1 || - |- | 2017–2018 m. || Marijampolės AFF I lyga || ? || 1<ref>https://www.santaka.info/?sidx=47614</ref> || - |- | 2018–2019 m. || ? || ? || ? || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] || Marijampolės AFF I lyga || 2 || 2 || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] || ''nevyko dėl [[COVID-19]]'' || - || - || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || Marijampolės AFF I lyga || 2 || 1 || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || Futsal A lyga || 5 || 5-8 || 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 4 | 3 | style="text-align:center;background-color:silver"| finalas |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 3 | 3 | style="text-align:center;background-color:silver"| finalas | style="background-color:silver" | 2 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 6 | 3 | 1/2 f. | 3 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | | | | 4 vieta |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|11|1}}''<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-bruklinas-36772/?cid=13535711</ref> {{fs start}} {{Fs player|no= 2|nat=BRA|pos=GK|name=Thiago Viana De Sousa}} {{Fs player|no= 4|nat=BRA|pos=DF|name=Carlo Welisson Sousa Meneses}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|pos=MF|name=Gytis Vieraitis}} {{Fs player|no= 7|nat=LTU|pos=MF|name=Žilvinas Mackevičius}} {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=MF|name=Gintaras Čibirka|other=kapitonas}} {{Fs player|no= 9|nat=ITA|pos=FW|name=Domenico Panella}} {{Fs player|no=10|nat=BRA|pos=MF|name=Breno Jardiel Vieira De Oliveira}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|pos=MF|name=Artiom Spelman}} {{Fs player|no=13|nat=LTU|pos=MF|name=Justas Lasevičius}} {{Fs player|no=14|nat=BRA|pos=DF|name=Wilgner Viana Da Conceicao}} {{Fs player|no=15|nat=BRA|pos=FW|name=Juan Teves Campelo Sotero}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=MF|name=Pijus Valuckas}} {{Fs player|no=20|nat=BRA|pos=MF|name=Antonio Alisson Rodrigues De Sousa}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|pos=GK|name=Karolis Giedraitis}} {{Fs player|no=24|nat=LTU|pos=MF|name=Lukas Katilius}} {{Fs player|no=33|nat=LTU|pos=FW|name=Valdas Dembinskas}} {{fs end}} ==Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/fkbruklinas Klubo Facebook paskyra] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Bruklinas}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Vilkaviškio futbolo klubai]] l8jydhyyit2vj2tg43fisb2zkplco69 7956675 7956674 2026-11-01T22:16:38Z Wolfmartyn 122516 7956675 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Bruklinas Vilkaviškis | image = [[Vaizdas:FK Bruklinas 2026.jpg|150px]] | fullname = Asociacija Vilkaviškio futbolo klubas „Bruklinas“ | founded = reg. 2022 m. | ground = [[Vilkaviškio sporto ir pramogų centras]] | capacity = | chairman = Šarūnas Litvinas | manager = Šarūnas Litvinas | league = [[Futsal A lyga|Optibet Futsal A lyga]] |pattern_la1 = _jomacampus3bu |pattern_b1 = _jomacampus3bu |pattern_ra1 = _jomacampus3bu |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFFFF |socks1 = 660000 |pattern_la2 = _thinredborder |pattern_b2 = _jomacrew2nrw |pattern_ra2 = _thinredborder |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = 181146 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = 181146 |shorts2 = 181146 |socks2 = 181146 }} '''Futbolo klubas „Bruklinas“''' (arba '''''Vilkaviškio futbolo klubas „Bruklinas“''''') – Lietuvos [[salės futbolas|futsalo]] klubas iš [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]]. == Istorija == 2021–2022 m. sezone Bruklinas laimėjo Marijampolės AFF futsal I lygos čempionatą. 2022 m. balandžio 10 d. Bruklinas laimėjo Lietuvos futsal pirmos lygos finalinį turnyrą ir iškovojo sportinę teisę kilti į Lietuvos futsal A lygą. Jau sekančią savaitę klubas buvo įregistruotas įmonių registre,<ref>https://rekvizitai.vz.lt/en/company/vilkaviskio_futbolo_klubas_bruklinas/</ref> klubas ėmė ruoštis A lygos sezonui. Nepaisant šio pasiekimo, klubas iš savivaldybės lėšų negavo.<ref>https://vilkaviskis.lt/wp-content/uploads/2022/05/TDir.isaklesu-skirstym20221.docx {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220914140134/https://vilkaviskis.lt/wp-content/uploads/2022/05/TDir.isaklesu-skirstym20221.docx |date=2022-09-14 }}</ref> === Įdomūs faktai === Marijampolės AFF pirmenybėse, Bruklino gretose, rungtyniavo ne vien vyrai – komandoje žaidė [[Dovilė Dockaitė]]. Mergina per sezoną pelnė 5 įvarčius bei atliko 3 rezultatyvius perdavimus.<ref>https://www.santaka.info/index.php?sidx=64711</ref> <gallery> Vaizdas:Vilkaviskio futbolo klubas bruklinas.jpg|FK Bruklinas logotipas iki 2026 m. Vaizdas:FK Bruklinas 2026.jpg|FK Bruklinas logotipas nuo 2026 m. </gallery> == Sezonai == === Salės futbolo varžybos === {|class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė !! Futsal supertaurė |- | ? || colspan=4 |''trūksta duomenų'' |- | 2016–2017 m. || Marijampolės AFF I lyga || ? || 1 || - |- | 2017–2018 m. || Marijampolės AFF I lyga || ? || 1<ref>https://www.santaka.info/?sidx=47614</ref> || - |- | 2018–2019 m. || ? || ? || ? || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] || Marijampolės AFF I lyga || 2 || 2 || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] || ''nevyko dėl [[COVID-19]]'' || - || - || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || Marijampolės AFF I lyga || 2 || 1 || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || Futsal A lyga || 5 || 5-8 || 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 4 | 3 | style="text-align:center;background-color:silver"| finalas |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 3 | 3 | style="text-align:center;background-color:silver"| finalas | style="background-color:silver" | 2 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 6 | 3 | 1/2 f. | 3 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | | | | 4 vieta |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|11|1}}''<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-bruklinas-36772/?cid=13535711</ref> {{fs start}} {{Fs player|no= 2|nat=BRA|pos=GK|name=Thiago Viana De Sousa}} {{Fs player|no= 4|nat=BRA|pos=DF|name=Carlo Welisson Sousa Meneses}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|pos=MF|name=Gytis Vieraitis}} {{Fs player|no= 7|nat=LTU|pos=MF|name=Žilvinas Mackevičius}} {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=MF|name=Gintaras Čibirka|other=kapitonas}} {{Fs player|no= 9|nat=ITA|pos=FW|name=Domenico Panella}} {{Fs player|no=10|nat=BRA|pos=MF|name=Breno Jardiel Vieira De Oliveira}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|pos=MF|name=Artiom Spelman}} {{Fs player|no=13|nat=LTU|pos=MF|name=Justas Lasevičius}} {{Fs player|no=14|nat=BRA|pos=DF|name=Wilgner Viana Da Conceicao}} {{Fs player|no=15|nat=BRA|pos=FW|name=Juan Teves Campelo Sotero}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=MF|name=Pijus Valuckas}} {{Fs player|no=20|nat=BRA|pos=MF|name=Antonio Alisson Rodrigues De Sousa}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|pos=GK|name=Karolis Giedraitis}} {{Fs player|no=24|nat=LTU|pos=MF|name=Lukas Katilius}} {{Fs player|no=33|nat=LTU|pos=FW|name=Valdas Dembinskas}} {{fs end}} ==Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/fkbruklinas Klubo Facebook paskyra] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Bruklinas}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Vilkaviškio futbolo klubai]] r3dj3554l8nmddgnvtz9048vs9sja9f 0 617239 7956667 7928649 2026-11-01T22:03:09Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7956667 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mažeikių VIP | image = [[Vaizdas:Mažeikiu vip.png|150px]] | fullname = VŠĮ VIP futbolo klubas<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/vip_futbolo_klubas/</ref> | founded = 2015 m. (1999 m.) | arena = [[Radviliškio sporto arena]]<br/>Viekšnių gimnazijos salė | capacity = | chairman = Aldaras Pupliauskas | manager = Arūnas Šteinas | league = [[Futsal A lyga|Optibet Futsal A lyga]] }} '''Mažeikių VIP''' (arba '''''VIP futbolo klubas''''') – Lietuvos [[salės futbolas|futsalo]] klubas iš [[Mažeikiai|Mažeikių]]. == Istorija == Komanda egzistavo nuo 1999 m., su pertraukomis dalyvavo šalies pirmenybėse.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/241390/lietuvos-sales-futbolo-cempionatas-10-komandu-ir-nauji-miestai</ref> Oficialiai įregistruotas 2015 m., debiutavo Lietuvos futsal A lygoje. Klubas yra Telšių apskrities futbolo federacijos (TAFF) narys. == Sezonai == === Salės futbolo varžybos === {|class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė !! Futsal supertaurė |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2015–2016 m.|2015–2016 m.]] || Futsal A lyga || 5<ref>https://www.santarve.lt/lygos-debiutantams-penktoji-vieta/</ref> || - || ? |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2016–2017 m.|2016–2017 m.]] || Futsal A lyga || ? || - || ? |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017–2018 m.]] || Futsal A lyga || 9<ref>{{cite web |title=Panevėžio „Baltijos“ komanda liko už prizininkų trejeto |last1=Brazdžionis |first1=Gintaras |website=sekunde.lt |publisher=[[Sekundė (laikraštis)|Sekundė]] |date=2018-03-28 |url=https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezio-baltijos-komanda-liko-uz-prizininku-trejeto/ |access-date=2024-08-23 |language=lt}}</ref> || - || ? |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018–2019 m.]] || Futsal A lyga || 6<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/273586/lietuvos-sales-futbolo-cempionais-tapo-kauno-vytis</ref> || - || ? |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] || Futsal A lyga || 5 || 4 || 1/4 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] || Futsal A lyga || 3 || 4 || 1/4 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || Futsal A lyga || 6 || 5-8 || 1/4 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || Futsal A lyga || 3 || 5-8 || 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 5 | 5-8 | 1/4 f. | 3 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 6 | 5-8 | 1/8 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 5 | 4 | 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | | | | 3 vieta |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|11|1}}''<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/vip-1639/?cid=11364695</ref> {{fs start}} {{Fs player|no= 7|nat=BRA|pos=DF|name=Robert Shaydt Costa Silva}} {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=MF|name=Arnas Andriejauskas}} {{Fs player|no= 9|nat=BRA|pos=FW|name=Italo Daniel Araujo Cassiano}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|pos=MF|name=Edas Romanovas}} {{Fs player|no=13|nat=BRA|pos=MF|name=Jose Wellington Matias Torres}} {{Fs player|no=14|nat=BRA|pos=DF|name=Glaudson Mafra De Araujo}} {{Fs player|no=16|nat=LTU|pos=DF|name=Aivaras Bagočius|other=kapitonas}} {{Fs player|no=17|nat=BRA|pos=MF|name=Paulo Vitor Tertulino Ribeiro}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|pos=DF|name=Gedas Klemenis}} {{Fs player|no=22|nat=LTU|pos=GK|name=Karolis Bakys}} {{Fs player|no=23|nat=BRA|pos=FW|name=Vynicius Soares Pessoa De Lima}} {{Fs player|no=55|nat=LTU|pos=FW|name=Kristupas Petravičius}} {{Fs player|no=69|nat=LTU|pos=FW|name=Valdas Dembinskas}} {{Fs player|no=86|nat=BRA|pos=GK|name=David Anderson Oliveira De Araujo}} {{fs end}} <!-- ;Vartininkai :Karolis Bakys :Karolis Čirba ⭐ :Žilvinas Jerutis ;Gynėjai :Renaldas Girgždys :Deividas Kavalenkovas ;Saugai :Edgaras Baranauskas ⭐ :Žilvinas Banys :Dalius Keršis ;Puolėjai :Edvinas Blažys ''(kapitonas)'' :Tadas Markevičius :[[Benas Anisas]] ;Žaidėjai :Viktor Bartosevič :Tomas Bružas :Artūr Juchno ⭐ :Domantas Nebilevičius :Deividas Pupliauskas :Pavelas Smolkovas :Edgaras Stankevičius :Arūnas Šteinas :Vladimir Derendiajev ⭐ :Aleksandr Lebedev ⭐ :Jonas Lebedevas ✰ :Karolis Kazokaitis :Ernestas Klasinskas ⭐–[[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai ✰–[[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai --> ==Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/people/FK-Ma%C5%BEeiki%C5%B3-VIP/100039322016260/ Klubo Facebook paskyra] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:VIP}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Mažeikių futbolo klubai]] kmv66hbeg68yan8kbsfd3uizuxatna4 7956670 7956667 2026-11-01T22:05:34Z Wolfmartyn 122516 7956670 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mažeikių VIP | image = [[Vaizdas:Mažeikiu vip.png|150px]] | fullname = VŠĮ VIP futbolo klubas<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/vip_futbolo_klubas/</ref> | founded = 2015 m. (1999 m.) | arena = [[Radviliškio sporto arena]]<br/>Viekšnių gimnazijos salė | capacity = | chairman = Aldaras Pupliauskas | manager = Macroni De Lima Batista | league = [[Futsal A lyga|Optibet Futsal A lyga]] }} '''Mažeikių VIP''' (arba '''''VIP futbolo klubas''''') – Lietuvos [[salės futbolas|futsalo]] klubas iš [[Mažeikiai|Mažeikių]]. == Istorija == Komanda egzistavo nuo 1999 m., su pertraukomis dalyvavo šalies pirmenybėse.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/241390/lietuvos-sales-futbolo-cempionatas-10-komandu-ir-nauji-miestai</ref> Oficialiai įregistruotas 2015 m., debiutavo Lietuvos futsal A lygoje. Klubas yra Telšių apskrities futbolo federacijos (TAFF) narys. == Sezonai == === Salės futbolo varžybos === {|class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė !! Futsal supertaurė |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2015–2016 m.|2015–2016 m.]] || Futsal A lyga || 5<ref>https://www.santarve.lt/lygos-debiutantams-penktoji-vieta/</ref> || - || ? |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2016–2017 m.|2016–2017 m.]] || Futsal A lyga || ? || - || ? |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2017–2018 m.|2017–2018 m.]] || Futsal A lyga || 9<ref>{{cite web |title=Panevėžio „Baltijos“ komanda liko už prizininkų trejeto |last1=Brazdžionis |first1=Gintaras |website=sekunde.lt |publisher=[[Sekundė (laikraštis)|Sekundė]] |date=2018-03-28 |url=https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezio-baltijos-komanda-liko-uz-prizininku-trejeto/ |access-date=2024-08-23 |language=lt}}</ref> || - || ? |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018–2019 m.]] || Futsal A lyga || 6<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/273586/lietuvos-sales-futbolo-cempionais-tapo-kauno-vytis</ref> || - || ? |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] || Futsal A lyga || 5 || 4 || 1/4 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] || Futsal A lyga || 3 || 4 || 1/4 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || Futsal A lyga || 6 || 5-8 || 1/4 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || Futsal A lyga || 3 || 5-8 || 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 5 | 5-8 | 1/4 f. | 3 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 6 | 5-8 | 1/8 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 5 | 4 | 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | | | | 3 vieta |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|11|1}}''<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/vip-1639/?cid=11364695</ref> {{fs start}} {{Fs player|no= 7|nat=BRA|pos=DF|name=Robert Shaydt Costa Silva}} {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=MF|name=Arnas Andriejauskas}} {{Fs player|no= 9|nat=BRA|pos=FW|name=Italo Daniel Araujo Cassiano}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|pos=MF|name=Edas Romanovas}} {{Fs player|no=13|nat=BRA|pos=MF|name=Jose Wellington Matias Torres}} {{Fs player|no=14|nat=BRA|pos=DF|name=Glaudson Mafra De Araujo}} {{Fs player|no=16|nat=LTU|pos=DF|name=Aivaras Bagočius|other=kapitonas}} {{Fs player|no=17|nat=BRA|pos=MF|name=Paulo Vitor Tertulino Ribeiro}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|pos=DF|name=Gedas Klemenis}} {{Fs player|no=22|nat=LTU|pos=GK|name=Karolis Bakys}} {{Fs player|no=23|nat=BRA|pos=FW|name=Vynicius Soares Pessoa De Lima}} {{Fs player|no=55|nat=LTU|pos=FW|name=Kristupas Petravičius}} {{Fs player|no=69|nat=LTU|pos=FW|name=Valdas Dembinskas}} {{Fs player|no=86|nat=BRA|pos=GK|name=David Anderson Oliveira De Araujo}} {{fs end}} <!-- ;Vartininkai :Karolis Bakys :Karolis Čirba ⭐ :Žilvinas Jerutis ;Gynėjai :Renaldas Girgždys :Deividas Kavalenkovas ;Saugai :Edgaras Baranauskas ⭐ :Žilvinas Banys :Dalius Keršis ;Puolėjai :Edvinas Blažys ''(kapitonas)'' :Tadas Markevičius :[[Benas Anisas]] ;Žaidėjai :Viktor Bartosevič :Tomas Bružas :Artūr Juchno ⭐ :Domantas Nebilevičius :Deividas Pupliauskas :Pavelas Smolkovas :Edgaras Stankevičius :Arūnas Šteinas :Vladimir Derendiajev ⭐ :Aleksandr Lebedev ⭐ :Jonas Lebedevas ✰ :Karolis Kazokaitis :Ernestas Klasinskas ⭐–[[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai ✰–[[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai --> ==Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/people/FK-Ma%C5%BEeiki%C5%B3-VIP/100039322016260/ Klubo Facebook paskyra] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:VIP}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Mažeikių futbolo klubai]] eceovw9nqxxixsgr18waswebiol6ygj 0 618860 7956665 7928652 2026-11-01T21:48:03Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ 7956665 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Akmenės Kraštas | image = [[Vaizdas:FK Akmenė logotipas.png|150px]] | fullname = FK Akmenės Kraštas | founded = 2021 m. | arena = Naujosios Akmenės Sporto ir sveikatingumo centro arena | capacity = | chairman = Mantas Mačius | manager = Oleksandr Danylenko | league = [[Futsal A lyga|Optibet Futsal A lyga]] }} '''FK Akmenės Kraštas''' – Lietuvos [[salės futbolas|futsalo]] klubas iš [[Akmenė]]s. == Istorija == [[Akmenės SC]] žaidė [[Futsal A lyga|Futsal A lygoje]] tarp 2018-19? – 2020-21 m. sezonų. Komanda artimai bendradarbiavo su [[FK Akmenė]]. [[FA Šiauliai]] žaidė [[Futsal A lyga|Futsal A lygoje]] tarp 2019-20 – 2020-21 m. sezonų. Prieš 2021-2022 m. sezono pradžią buvo sukurtas bendras [[Akmenės SC]] ir [[FA Šiauliai]] projektas, pavadintas [[FK Saulės Kraštas]].<ref>https://www.facebook.com/220481075207034/posts/946798615908606/</ref> Komanda žaidė su [[FK Akmenė]] logotipu, namų rungtynes komanda žaidė [[Šiaulių KA Saulė|Šiaulių krepšinio akademijos „Saulė“]] salėje.<ref>https://www.futsal.lt/komanda/11364695/36237 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211016170742/https://futsal.lt/komanda/11364695/36237 |date=2021-10-16 }}</ref><ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-saules-krastas-36237/?cid=13535711</ref> Prieš 2023-2024 m. sezono pradžią bendradarbiavimas su šiauliečiais buvo baigtas – Naujosios Akmenė arenos rekonstrukcija buvo užbaigta,<ref>https://structum.lt/moderni-naujosios-akmenes-sporto-rumu-metamorfoze/</ref> ir komanda grįžo į Akmenę. Klubas funkcionuoja bendradarbiavimo tarp [[FK Akmenė]] ir [[Akmenės SC]] pagrindu. Pavadinimas buvo pakeistas į „FK Akmenės kraštas“.<ref>https://www.lff.lt/saules-krastas-keicia-pavadinima-ir-nuo-siol-vadinsis-akmenes-krastu/</ref> Ketverius metus iš eilės Lietuvos futsal A lygoje be didesnio pasipriešinimo dominavo [[FK Kauno Žalgiris (futsal)]]. 2025-2026 m. sezone smarkiai pasipriešino FK Akmenės kraštas – reguliariajame sezone abi komandos surinko po 43 taškus, aukštesnę Kauno Žalgirio vietą nulėmė tik tarpusavio rezultatai. Atkrintamąjame etape komandos vėl susitiko finale, kuriame kovojama iki trijų pergalių. Akmenės kraštas laimėjo dvi pirmąsias rungtynes, ir tik po to Kauno Žalgiris iškovoję tris pergales, tapo 2025-2026 m. sezono čempionais. Visos penkerios rungtynės arba pareikalavo pratęsimo arba baigėsi vieno įvarčio persvara: 1:1 (po prat.2:4), 2:3, 5:5 (po prat.7:6), 1:0, 3:3 (po prat.5:4). {{fkp|2021|FK Saulės Kraštas|2023|FK Akmenės Kraštas}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė !! Futsal supertaurė |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || Futsal A lyga || 5 || 5-8 || 1/2 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || Futsal A lyga || 6 || 4 || style="background-color:silver" | finalas |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | Futsal A lyga | 3 | 4 | 1/4 f. | 4 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | 5 | 4 | 1/4 f. | 4 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="background-color:silver" |2 | style="background-color:silver" |2 | style="background-color:silver" |finalas | 3 vieta |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | | | | style="background-color:gold" | supertaurė |} {{notelist}} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|11|1}}''<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-saules-krastas-36237/?cid=13535711</ref> {{fs start}} {{Fs player|no= 5|nat=BRA|pos=DF|name=Paulo Sergio Domingos De Sous}} {{Fs player|no= 6|nat=BRA|pos=MF|name=Josenildo Alan Da Silva Alexandria}} {{Fs player|no= 8|nat=BRA|pos=MF|name=Herialik Feitosa Da Silva}} {{Fs player|no= 9|nat=COL|pos=FW|name=Michell Stiven Cardenas Obando}} {{Fs player|no=10|nat=BRA|pos=MF|name=Francisco Gustavo Do Nascimento}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|pos=DF|name=Donatas Morkis|other=kapitonas}} {{Fs player|no=13|nat=UKR|pos=GK|name=Ivan Zapyvakhin}} {{Fs player|no=14|nat=BRA|pos=FW|name=Fabio Souza De Farias}} {{Fs player|no=15|nat=LTU|pos=MF|name=Agnius Juozapaitis}} {{Fs player|no=16|nat=UKR|pos=GK|name=Davyd Hryshyn}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|pos=MF|name=Kevinas Girdžius}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|pos=MF|name=Neilas Girdžius}} {{Fs player|no=20|nat=UKR|pos=MF|name=Oleksii Yeshchenko}} {{Fs player|no=21|nat=UKR|pos=GK|name=Yaroslav Yarovenko}} {{Fs player|no=23|nat=BRA|pos=MF|name=Kayky Dos Santos Medeiros}} {{fs end}} ==Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://lt-lt.facebook.com/FKAkmeneSC Komandos Facebook paskyra] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Akmenės Kraštas}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Naujosios Akmenės sportas]] 9irsn109z5uhtrhsetagljvacdnnesk 0 620630 7956578 7147447 2026-11-01T18:11:15Z ~2026-58032-51 227309 7956578 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Short Sunderland Mk V.jpg|miniatiūra|Skraidanti valtis „Short Sunderland“]] '''Skraidanti valtis''' – [[Vandens lėktuvas|vandens lėktuvo (hidroplano)]] tipas. Pagrindinė tokio [[Orlaivis|orlaivio]] ypatybė – [[Fiuzeliažas|fiuzeliažo]] apatinė dalis yra [[Valtis|valties]] formos. Šiuo požymiu skraidanti valtis skiriasi nuo kitų hidroplanų – [[Plūdinis lėktuvas|plūdinių lėktuvų]], kurie yra tradiciniai [[Lėktuvas|lėktuvai]] su po [[Sparnas (aviacija)|sparnais]] ir / arba fiuzeliažu sumontuotais plūdurais. Skraidančios valtys paprastai turi vieną, rečiau – du ar daugiau valties formos fiuzeliažų, dažniausiai sparnų galuose stabilumui užtikrinti yra įrengiamos nedidelės plūdės. Atskirą skraidančių valčių potipį sudaro [[Lėktuvas amfibija|lėktuvai amfibijos]] – skraidančios valtys, kurių fiuzeliaže yra įrengiama ir judėjimui sausuma, kartais – ir pilnai eksploatacijai nuo sausumos takų, – pritaikyta [[Orlaivio važiuoklė|važiuoklė]]. Amfibijomis gali būti ir kitas hidroplanų tipas – plūdiniai lėktuvai. Pirmosios skraidančios valtys buvo sukurtos dar prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį Pasaulinį karą]]; dėl galimybės kilti ar leistis vandens telkiniuose itin išpopuliarėjo tarpukariu; po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]], atsiradus reaktyvinei aviacijai ir pradėjus statyti didelius [[Oro uostas|oro uostus]], taip pat dėl kitų hidroplanų eksploatacijai būdingų trūkumų (mažesnio greičio, sudėtingesnio valdymo, didesnės avarijų tikimybės), jų naudojimas mažėjo ir nuo XX a. pabaigos apsiriboja siauromis nišiniėmis sritimis, pvz. priešgaisrine aviacija, sunkiai pasiekiamų jūrinių teritorijų be įrengtų [[Aerodromas|aerodromų]] aptarnavimu. == Istorija == [[Vaizdas:Sanchez-Besa, tiré de "L'hydravion", Gallica.jpg|miniatiūra|Sanchez-Besa hidroplanas „L’hydravion“]] Skraidančios mašinos su valties formos korpusu ir įtraukiama važiuokle patentą 1876 m. užregistravo prancūzų inžinierius [[Alphonse Pénaud|Alfonsas Peno]] ([[Prancūzų kalba|pranc]]. ''Alphonse Pénaud''). Pirmasis, 1898 m., jūrinį orlaivį pavadinimu „''Drachenflieger'' “ sukonstravo [[Austrai|austrų]] inžinierius Vilhelmas Kresas ([[Vokiečių kalba|vok]]. ''Wilhelm Kress''), tačiau du jį varę 30 [[Arklio galia|AG]] galios [[Vidaus degimo variklis|vidaus degimo varikliai]] pasirodė per silpni paketi į orą, o pats lėktuvas paskendo bandymų metu sulūžus vienai jo plūdei. Pirmąjį kartą hidroplanu į orą pakilo [[Prancūzija|Prancūzijos]] aviacijos pionierius [[Gabrielis Vuazenas]] (pranc. ''Gabriel Voisin''), 1905 m. birželio 6 d. [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Sena|Senos upėje]] išbandęs ne itin sėkmingą plūdinį lėktuvą. Pirmasis sėkmingas hidroplanas – 1910 m. [[kovo 28]] d. prancūzų inžinieriaus [[Anri Fabrė]] ({{Fr|Henri Fabre}}) išbandytas [[trimaranas]] (lėktuvas su trimis fiuzeliažais) pavadinimu „''Hydravion''“. [[Vaizdas:Curtiss Model E.jpg|miniatiūra|[[Curtiss Model E]]]] Šie pavyzdžiai įkvėpė kitus konstruktorius ir jau 1912 m. kovo mėnesį [[Monakas|Monake]] įvyko pirmosios jūrinių lėktuvų varžybos, kuriose dalyvavo „[[Fabre]]", „[[Curtiss]]", „[[Tellier]]" ir „[[Farman]]" markių orlaiviai. 1912 m. [[rugpjūčio 1]] d. penkiaviečiu „Sanchez-Besa“ hidroplanu buvo pradėti reguliarūs keleivių pervežimai iš [[Eks le Benas|Eks le Beno]] miesto. Tais pačiais metais pirmuosius jūrinius lėktuvus užsakė [[Prancūzijos kariuomenė]]. 1912 m. [[balandžio 12]] d. prancūzų inžinierius Fransua Deno (pranc. ''François Denhaut'') išbandė pirmą skraidančią valtį su hidrodinaminę keliamąją jėgą kuriančiu fiuzeliažu. 1910–1911 m. JAV inžinierius [[Glenas Kurtis]] (angl. ''Glenn Curtiss'') sukūrė ir vėliau serijiniu būdu pradėjo gaminti sėkmingą lėktuvų seriją, gavusią pavadinimą „[[Curtiss Model D]]“. 1911 m. pradėtus gaminti „D“ modelio tęsinius „[[Curtiss Model E|Model E]]“ ir „[[Curtiss Model F|Model F]]“ jų autorius pavadino vėliau bendriniu tapusiu terminu „skraidančios valtys ([[Anglų kalba|angl]]. „''flying-boats''„).<ref>Nicolaou, Stephane (1998) [1996], ''Flying Boats & Seaplanes: A history from 1905'', translated by Robin Sawers, Devon: Bay Books View Ltd, p. 9,</ref> 1911 m. keletą „E“ tipo lėktuvų užsakė [[JAV karinis jūrų laivynas]]. Lygiagrečiai [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] įmonė „[[Sopwith Aviation Company|Sopwith]]“ sukūrė pirmąjį hidroplaną amfibiją „[[Sopwith Bat Boat|Spowith Bat Boat]]“. Papildomą impulsą hidroplanų vystymuisi suteikė 1913 m. britų laikraščio „[[Daily Mail]]“ įsteigtas 10 tūkst. [[Svaras sterlingų|svarų sterlingų]] prizas pirmam aviatoriui, perskridusiam [[Atlanto vandenynas|Atlantą]]. Tokiam skrydžiui tinkamiausiu orlaivio tipu buvo laikomas hidroplanas ir keletas įmonių bei inžinierių pradėjo rengtis šiam skrydžiui. Labiausiai pažengusi konstrukcija buvo „Curtiss“ įmonės sukurtas dvimotoris hidroplanas „America“, kurio skrydis buvo suplanuotas 1914 m. [[rugpjūčio 5]] d. giedrą [[Pilnatis|pilnaties]] naktį. == Hidroplanų era == [[Vaizdas:Curtiss H-4 America ExCC.jpg|miniatiūra|Skraidanti valtis „Curtiss H-4“, sukurta „America“ pagrindu]] Hidroplanai, lyginant su kitais fiksuoto sparno lėktuvais, turi akivaizdų pranašumą – jie gali kilti nuo ar leistis į bet kokį pakankamai ilgą vandens telkinį. Ši savybė buvo itin aktuali aviacijos vystymosi pradiniame etape, nesant pakankamai parengtų aerodromų. Dėl šios priežasties XX a. pirmoje pusėje hidroplanai buvo gana populiarūs, ypač kaip sunkesni keleiviniai ir transportiniai lėktuvai. [[Vaizdas:Lohner E flying boat.jpg|miniatiūra|Lohner E]] Pirmojo Pasaulinio karo pradžia kiek sulėtino hidroplanų vystymąsi – pvz. rekordinio skrydžio taip ir neatlikusios „America“ [[pilotas]] [[Britai (keltai)|britas]] Džonas Portas (angl. ''[[John Cyril Porte]]'') grįžo į tėvynę ir užėmė pareigas Karališkajame laivyne. Britų laivynas tik 1915 m. viduryje įsiklausė į Porte argumentus ir užsakė pirmuosius hidroplanus, vienu kurių tapo transatlantinio skrydžio taip ir neatlikęs „America“ ir jo pagrindu vėliau pagaminti dar 63 panašūs lėktuvai „[[Curtiss H-2]]“ ir „[[Curtiss H-4]]“ bei Jungtinėje Karalystėje sukurtas „[[Felixstove F.5]]“. Karo viduryje keletą hidroplanų modelių sukūrė ir Prancūzijos – [[Didžioji Britanija (sala)|D. Britanijos]] įmonė „[[Franco-British Aviation Company]]“. Nors [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos kariuomenė]] dar 1914 m. įsigijo keletą skraidančių valčių „[[Lohner E]]“, o kitais metais – ir modernesnių „[[Lohner L]]“, jos sąjungininkės [[Vokietijos imperijos laivynas|Vokietijos Imperijos karinis jūrų laivynas]], nors dar 1913 m. išbandęs „[[Sopwith Bat Boat|Sopwtih Bat Boat]]“ didesnį hidroplanų – plūdinių „[[Hansa-Brandenburg GW]]“ – kiekį užsakė tik 1916 m. [[Vaizdas:Felixstowe F.2A - RNAS 1914-1918 Q27501.jpg|miniatiūra|Britų KKOP „Felixstowe F.2A“ išdažytas jūrinių laivų kamufliažu]] Skraidančių valčių bei, apskritai, hidroplanų statyba Pirmojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais metais po jo itin išsiplėtojo [[Italija|Italijoje]]. Kai kurie itališki hidroplanai, pvz. „[[Macchi M.5]]“ savo skrydžio parametrais ir manevringumu prilygo sausumos bazavimo analogams. Karo pabaigoje JAV buvo sukurti pirmieji tolimų nuotolių pašto ir keleiviniai hidroplanai, pvz. „Felixstowe F.5 „ pagrindu sukurtas „[[Curtiss F5L]]'''“''' ir jo civilinė versija [[Oro laineris|avialaineris]] „Aeromarine 75“, aptarnavęs pašto ir keleivinius reisus iš [[Florida|Floridos]] į [[Bahamos|Bahamas]] ir [[Kuba|Kubą]], taip pat [[Brazilija|Brazilijos]] pakrančių maršrutus. Karo metu skraidančios valtys buvo naudojamos patruliavimui, [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybai]], ryšiams, o, karo pabaigoje, – ir kovai su [[Povandeninis laivas|povandeniniais laivais]]. Kadangi [[Lėktuvnešis|lėktuvnešiai]] atsirado tik karo pabaigoje, tokie lėktuvai startuodavo nuo laivuose sumontuotų katapultų arba būdavo tiesiog buksyruojami paskui karo laivų iki pat karo veiksmų zonos. Tokie britų ir prancūzų orlaiviai buvo dažomi specialiu laivams skirtu dryžuotu kamufliažu. [[Vaizdas:N027961 Curtiss NC-4 seaplane.jpg|miniatiūra|Curtiss NC-4]] [[Tarpukaris|Tarpukariu]] skraidančių valčių vystymasis įgavo naujų perspektyvų. 1919 m. britų kompanija „[[Supermarine]]“ atidarė pirmąją reguliarią [[Europa|Europos]] skraidančių valčių liniją [[Vulstonas]] (angl. ''Woolston'') – [[Havras]] (pranc. le Havre). 1919 m. „[[Curtiss NC-4]]“ skraidanti valtis tapo pirmuoju lėktuvu, perskridusiu Atlantą. 1923 m. britų vyriausybei nacionalizavus keletą smulkesnių aviakompanijų ir jas sujungus į valstybinę „[[Imperial Airways of London]]“, ši pradėjo reguliarų susisiekimą su nutolusiomis [[Britų kolonijinė imperija|britų kolonijomis]]. Tam buvo naudojamos specialiai sukurtos skraidančios valtys, pvz. „[[Short S.8 Calcutta]]“.<ref>Barnes, C. H.; James, D. N. (1989). ''Shorts Aircraft since 1900''. p. 228</ref> 1931 m. hidroplanais vežamas paštas iš Didžios Britanijos [[Australija|Australiją]] pasiekdavo per 16 dienų – per pusę greičiau nei vežamas jūra. [[Vaizdas:Dornier Do X (15269704992).jpg|miniatiūra|Dornier Do X]] Ketvirtajame dešimtmetyje skraidančiomis buvo vykdomi beveik visas reguliarus keleivinis susisiekimas per Atlanto ir [[Ramusis vandenynas|Ramųjį vandenynus]]. Tokio susiekimo vystymąsi smarkiai įtakojo JAV aviakompanija „[[Pan American World Airways|Pan American]]“ („Pan Am“) tiesiogiai teikdama pageidaujamų lėktuvų specifikacijas tokiems gamintojams kaip „[[Boeing]]“ ar „[[Sikorsky Aircraft|Sikorsky]]“.<ref>Gandt, Robert L. „CHINA CLIPPER – The Age of the Great Flying Boats. „ Naval Institute Press, Annapolis, Maryland. 1991. <nowiki>ISBN 0-87021-209-5</nowiki>.</ref> Tuo tarpu Europos lėktuvų gamintojai dažniausiai juos gamindavo pagal šalies vyriausybės teikiamas specifikacijas (pvz. 1930 m. JK vyriausybės užsakymas pašto lėktuvui 24 [[Keleivis|keleivius]] vežančiam lėktuvui 170 [[Mazgas (matas)|mazgų]] greičiu galinčiam nuskristi 2000 [[Jūrmylė|jūrmylių]], atsakant į kurį buvo sukurtas „[[Short Empire|Short S23 „C“ arba „Empire]]“). Technologiškai tobulesnis 1929 m. sukurtas dvylikos motorų, 170 keleivių galėjęs vežti vokiškas [[Dornier Do.X]] dėl nepakankamos variklių galios tik eksperimentu,<ref>[http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1930/untitled0%20-%200241.html The Dornier Do. X First Authentic Data and Particulars]“, ''Flight'', via Flightglobal.com, vol. XXII No.8, no. 1104, pp. 233–237, 21 February 1930</ref> kaip ir 100 keleivių galėjęs vežti 1923 m. sukurtas itališkas devynsparnis (trigubas [[triplanas]]) [[Caproni Ca.60]]. Varžybos dėl spartesnio pašto pristatymo sąlygojo ir tandeminių skraidančių valčių atsiradimą – pvz. britiškas „[[Maia and Mercury]]“ buvo keturmotoris plūdinis hidroplanas „Maia“, kuris nešdavo vienmotorę skraidančią valtį „Mercury“. Tokia kombinacija leisdavo „Mercury“ pradėti skrydį su didesniu kroviniu, nei būtų įmanoma startuojant nuo vandens. Vokietijos pašto garlaivių linija „[[Norddeutscher-Lloyd]]“ 1927–1936 m. iš keleivinio [[Garlaivis|garlaivio]] katapultuojamomis skraidančiomis valtimis trumpindavo pašto pristatymo terminus; analogiški eksperimentai vyko ir kitose šalyse.<ref>[https://applications.icao.int/postalhistory/aviation_history_the_catapult_mail.htm THE POSTAL HISTORY OF ICAO Aviation history : The Catapult Mail,] ICAO.</ref> Kita šiuo laikotarpiu atsiradusi inovacija – kuro pasipildymas ore – buvo skirta transatlantiniams pašto lėktuvams „Short Empire“, kurie ties [[Azorų salos|Azorų salomis]] pasipildydavo iš skraidančių valčių [[„Handley Page H.P.54 Harrow]]“.<ref>Hull, Norman. ''Flying Boats of the Solent: A Portrait of a Golden Age of Air Travel'' (Aviation Heritage). </ref> [[Vaizdas:PBY 5A Catalina.jpg|miniatiūra|Consolidated PBY Catalina]] Sėkmingiausiu tarpukario hidroplanu laikomas 1922 m. sukurtas vokiškas „[[Dornier Wal]]“ arba „[[Dornier Do 16]]“, kurio buvo pagaminta daugiau nei 250 vnt. ir kuris buvo eksploatuojamas daugiau nei trijose dešimtyse pasaulio šalių, aptarnavo tiek vietinius, tiek ir [[Deutsche Luft Hansa|Deutsche Luf-Hansa]] pradėtus transatlantinius pašto reisus į Braziliją.<ref>Graue, James W. & Duggan, John, „Deutsche Lufthansa South Atlantic Airmail Service 1934–1939“, Zeppelin Study Group, Ickenham, UK. 2000. <nowiki>ISBN 0-9514114-5-4</nowiki>.</ref><ref>„[https://books.google.com/books?id=pigDAAAAMBAJ&pg=PA13 First Transatlantic air line]“, ''Popular Science'', February 1933</ref> Antrojo Pasaulinio karo metais hidroplanai pasiekė savo populiarumo viršūnę. Juos tiek karinėms, tiek paieškos ir gelbėjimo ar pervežimo misijoms naudojo beveik visos jūrinės kariavusios šalys. Daugiausiai – JAV gamybos „[[Consolidated PBY Catalina]]“ buvo pagaminta 2661 vnt. Britiškai jūrinei skraidančiai valčiai „[[Shorts Sunderland]]“, dėl savo gynybinės ugnies galios vokiečių vadintam „skraidančia [[Dygliakiaulė|dygliakiaule]] ([[Vokiečių kalba|vok]]. ''Stachelschwein'') priskiriama pergalė 1940 m. [[balandžio 3]] d. mūšyje prieš šešis vokiečių „[[Junkers Ju 88|Junkers Ju 88C]]“.<ref>Werner, H. A. ''Iron Coffins: A U-boat Commander’s War, 1939–45. p. 105''</ref><ref>Norris, Geoffrey. ''The Short Empire Boats'' (Aircraft in Profile Number 84). Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1966. p. 13</ref> [[Vaizdas:Kawanishi H8K at JMSDF Kanoya Air Base 01.png|miniatiūra|Kawanishi H8K]] Didžiausia Antrojo Pasaulinio karo skraidančia valtimi laikomas [[Prototipas|prototipo]] fazėje likęs 1944 m. pakilęs „[[Blohm & Voss BV 23]]“. Dar didesnė, aštuonmotorė, JAV gamybos skraidanti valtis „[[Hughes H-4 Hercules]]“ buvo baigta jau po karo. Geriausia šio laikotarpio skraidančia valtimi papratai įvardijama japoniška „[[Kawanishi H8K]]“.<ref>Green, William (1962). ''Warplanes of the Second World War: Volume Five, Flying Boats, p. 131''</ref><ref>Van der Klaauw, B. (1977). ''Water- en transportvliegtuigen wereldoorlog I p. 86''</ref><ref>Francillon, René J. (1979). ''Japanese aircraft of the Pacific War''. p. 312</ref><ref>Van der Klaauw, B. (1977). ''Water- en transportvliegtuigen wereldoorlog I'' p. 86</ref> Pokariu, plėtojantis civilinės aviacijos infrastruktūrai ir atsiradus greitesniems reaktyviniams lėktuvams, skraidančių valčių poreikis sparčiai mažėjo. Iki šeštojo dešimtmečio vidurio didžiosios keleivinės skraidančios valtys palaipsniui buvo nustotos naudoti net ir reisams į nutolusias salas. 1952 m. rugpjūčio mėn. išbandyta pati prašmatniausia skraidanti valtis „[[Saunders-Roe Princes]]<nowiki/>s“ atliko tik bandymų skrydžius, nes tiek gamintojas, tiek užsakovas ([[BOAC]]) jau buvo nustatę, kad tokio lėktuvo eksploatacija ekonomiškai neapsimokės. [[Vaizdas:HH-52A Seaguard with rescue basket 1960s.jpg|miniatiūra|Sikorsky HH-52 Seaguard]] JAV karinis laivynas skraidančias valtis (pvz. „[[Martin P5M Marlin]]“) eksploatavo iki septintojo dešimtmečio pradžios. Nepaisant keleto mėginimų sukurti reaktyvinę skraidančią valtį-[[Bombonešis|bombonešį]] (pvz. „[[Martin P6M Seamaster]]“), šio tipo lėktuvų JAV buvo atsisakyta. Vienintelė išimtis – pagal skraidančių valčių technologiją modifikuoti amfibiniai paieškos ir gelbėjimo sraigatasparniai (pvz. [[Sikorsky HH-3F Pelican]]“, „[[Sikorsky HH-52 Seaguard]]“, „[[Sikorsky S-61|Sikorsky S-61 Sea King]]“ ir kt.). [[Vaizdas:Mil Mi-14 at the Ukraine State Aviation Museum.jpg|miniatiūra|Ukrainos KOP sraigtasparnis-skraidanti valtis – amfibija „Mil Mi-14“]] [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] karinės skraidančios valtys buvo eksploatuojamos (pvz. „[[Beriev Be-12]]“) iki pat jos žlugimo; sovietinių skraidančių valčių eksploataciją perėmė [[Rusija]], 2010 m. paskelbusi visų 9 likusių<ref>The Military Balance 2016</ref> Be-12 modernizacijos į povandeninių laivų medžiotojus programą.<ref>[https://iz.ru/903326/aleksei-ramm-bogdan-stepovoi/ptitca-glubokogo-poleta-samolety-chaika-stanut-okhotnikami-za-apl Российский флот модернизирует легендарные амфибии Бе-12] // Известия</ref> Lygiagrečiai, siekiant pritaikyti skraidančių valčių technologijos (hidrodinaminė keliamoji galia ir [[ekrano efektas]]) teikiamas galimybes didelių krovinių greitam pervežimui, buvo sukurta keletas [[Ekranoplanas|ekranoplanų]] modelių – nedideliame aukštyje iki 500 km/h greičiu galinčių judėti skraidančios valties atmainų. [[SSRS]] taip pat buvo sukurta keletas [[Sraigtasparnis|sraigtasparnių]] – skraidančių valčių, pvz. [[Mil Mi-8]] jūrinė versija – amfibija „[[Mil Mi-14]]". Rusijoje 1998 m. buvo sukurta ir gaminama civilinė reaktyvinė priešgaisrinė skraidanti valtis – [[Beriev Be 200]]. XXI a. pradžioje skraidančias valtis eksploatavo Kinijos KOP (pvz. „[[Harbin SH-5]]“), [[Japonijos ginkluotosios pajėgos|Japonijos gynybos pajėgos]] („[[Shin Meiwa US-1]]“, „[[ShinMaywa US-2]]“), Rusijos KOP („Be-12“, „Be-200“). [[Vaizdas:Canadair CL-415 Kroatien 2.JPG|miniatiūra|Canadair CL-415]] [[Vaizdas:RA-21512 Beriev Be-200 1.jpg|miniatiūra|Beriev Be-200]] [[Vaizdas:AG-600 at Airshow China 2016 (cropped).jpg|miniatiūra|AVIC AG600]] [[Vaizdas:ShinMaywa US-2 at Atsugi.jpg|miniatiūra|ShinMaywa US-2]] XX a. pabaigoje buvo tik keletas skraidančių valčių gamintojų, gaminančių nišinius produktus. Pagrindiniai jų – kanadiečių „[[De Havilland Canada]]“ ir Rusijos „[[Beriev]]“ gamino ugniagesių lėktuvus amfibijas – pvz. „[[Beriev Be-200]]“ ar „[[Canadair CL-415]]“. [[Japonija|Japonijos]] įmonė „[[ShinMaywa]]“ XXI a pradžioje sukūrė iš šalies gynybos pajėgoms pardavė apie dešimtį paieškos ir gelbėjimo lėktuvų „[[ShinMaywa US-2]]“<ref>„[https://web.archive.org/web/20110722095218/http://www.shinmaywa.co.jp/english/news/p_news2009_0219.htm ShinMaywa delivers first production type of „US-2“ STOL Search and Rescue Amphibians to Japan’s Ministry of Defense]“. ShinMaywa. 2009.</ref> bei deklaravo tikslą sukurti civilinę priešgaisrinę orlaivio versiją.<ref>Francis, Leithen (13 May 2010). „[https://www.flightglobal.com/japans-shinmaywa-floats-fire-fighting-us-2-amphibian/93503.article Japan’s ShinMaywa floats fire-fighting US-2 amphibian]“. Flight International.</ref> Vokietijos įmonė „[[Dornier Seawings]]“ 2016 m. paskelbė planus gaminti kompozitinę skraidančią valtį „[[CD2 SeaStar]]“. 2017 m. gruodį Kinijos valstybinė įmonė „Aviation Industry Corporation of China ([[AVIC]])“ pristatė lėktuvą amfibiją „[[AVIC AG600]]“.<ref>„[https://web.archive.org/web/20171224213656/http://english.cntv.cn/2015/08/10/VIDE1439183161284552.shtml Assembly of amphibious plane AG600 underway in China]“. ''CCTV''. 8 October 2015.</ref> [[Vaizdas:Aeroprakt A-24 AN1425586.jpg|miniatiūra|Aeroprakt A-24]] Kiti gamintojai dažniausiai siūlo nedidelius eksperimentinės klasės pramoginius lėktuvus, tokius kaip „[[Volmer Sportsman]]“, „[[Quikkit Glass Goose]]“, „[[Airmax Sea Max]]“, „[[Aeroprakt A-24]]“, „[[Seawind 300C]]“, ar didžiausią šioje klasėje „[[Beriev Be-103]]". == Lietuvoje == Tarpukariu Lietuvoje jokie hidroplanai nebuvo eksploatuojami. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad tuometinis [[Lietuvos Karo aviacija|Karo aviacijos]] viršininkas [[Generolas|gen]]. [[Juozas Kraucevičius|J. Kraucevičius]] domėjosi tokių orlaivių galimybėmis, ketinio siųsti savo sūnėno vadovaujamą lakūnų delegaciją į [[Ryga|Rygą]] susipažinti su jų eksploatavimo ypatybėmis, tačiau po to, kai 1925 m. rugpjūtį, sportininkų delegacijos vizito metu [[leitenantas]] [[Steponas Darius|S. Darius]] [[Latvijos karinės pajėgos|Latvijos karo aviatorių]] siūlymu atliko keletą skrydžių jų hidroplanais ir parašė teigiamą raportą apie tokių orlaivių eksploatavimo galimybes, J. Kraucevičius, nemėgęs S. Dariaus, jį nubaudė<ref>Poškus P., [https://www.plienosparnai.lt/page.php?650 Steponas Darius], Plieno sparnai.</ref> ir nutraukė bet kokį susidomėjimą hidroplanais. Pokariu Lietuvoje buvo sukurta keletas skraidančių valčių – [[Sklandytuvas|sklandytuvų]], pvz. [[Bronius Oškinis|Broniaus Oškinio]] konstrukcijos [[BrO-16 Pempė|BrO-16 „Pempė“]] ir [[BrO-17V „Antelė“]]. Kadangi hidroplanas juda dvejose skirtingose erdvėse – [[Oras|ore]] ir [[Vanduo|vandenyje]] ir, atitinkamai, priklauso tiek lėktuvų, tiek laivų klasėms. Dėl šios priežasties teisinis reguliavimas reiklauja, kad norintis Lietuvoje pilotuoti hidroplaną asmuo turėtų dvi [[Licencija|licencijas]] – atitinkamos klasės lėktuvo [[Pilotas|piloto]] ir vidaus vandenų [[Laivavedis|laivavedžio]]. 2022 m. pabaigoje Lietuvos civilinių orlavių reigstre buvo registruoti du hidroplanai – vienmotorės skraidančios valtys amfibijos „[[Super Petrel 100]]“ (reg. Nr. LY-SEA) ir „[[Lake LA4-200]]“ (Nr. LY-YYL).<ref>[https://tka.lt/assets/uploads/sites/3/2019/08/tinklapiui-202209.xls.pdf LR civilinių orlaivių registras. Lietuvoje registruotų civilinių orlaivių sąrašas], Transporto kompetencijų agentūra</ref> == Žr. daugiau == * [[Sąrašas: skraidančios valtys ir plūdiniai lėktuvai]] == Literatūra == * (EN) Amtmann, Hans. ''The Vanishing Paperclips.'' Monogram, 1988. * (EN) Andrews, C.F. and E.B. Morgan. ''Supermarine Aircraft Since 1914''. London: Putnam, 1981. <nowiki>ISBN 0-370-10018-2</nowiki> * (EN) „[https://web.archive.org/web/20171224213656/http://english.cntv.cn/2015/08/10/VIDE1439183161284552.shtml Assembly of amphibious plane AG600 underway in China]“. ''CCTV''. 8 October 2015. * (EN) ''Barnes, C. H.; James, D. N. (1989). Shorts Aircraft since 1900. Putnam: Putnam. <nowiki>ISBN 0-85177-819-4</nowiki>.'' * (EN) ''Buttler, Tony (2004). British secret projects: fighters and bombers, 1935–1950. Leicester: Midland. <nowiki>ISBN 9781857801798</nowiki>.'' * (EN) Cacutt, Len. "The World’s Greatest Aircraft, „ Exeter Books, New York, NY, 1988. <nowiki>ISBN 0-7917-0011-9</nowiki>. * (EN) Davies, R.E.G. ''Pan Am: An Airline and its Aircraft''. New York: Orion Books, 1987. <nowiki>ISBN 0-517-56639-7</nowiki>. * (EN) ''Dietrich, Noah; Thomas, Bob (1972). Howard, T''he Amazing Mr. Hughes. Greenwich: Fawcett Publications, Inc. * (EN) [http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1930/untitled0%20-%200241.html The Dornier Do. X First Authentic Data and Particulars]“, ''Flight'', via Flightglobal.com, vol. XXII No.8, no. 1104, pp. 233–237, 21 February 1930 * (EN) Eden, Paul, ed. ''The Encyclopedia of Aircraft of WW II''. Leicester, UK: Silverdale Books/Bookmart Ltd, 2004. <nowiki>ISBN 1-84509-013-6</nowiki>. * (EN) Francis, Leithen (13 May 2010). „[https://www.flightglobal.com/japans-shinmaywa-floats-fire-fighting-us-2-amphibian/93503.article Japan’s ShinMaywa floats fire-fighting US-2 amphibian]“. Flight International. * (EN) ''Francillon, René J. (1979). Japanese aircraft of the Pacific War. London: Putnam. <nowiki>ISBN 0-370-30251-6</nowiki>. OCLC 6124909.'' (new edition 1987 by Putnam Aeronautical Books, <nowiki>ISBN 0-85177-801-1</nowiki>.) * (EN) Francillon, René J. ''McDonnell Douglas Aircraft since 1920: Volume II''. Annapolis, Maryland: Naval Institute Press, 1990. <nowiki>ISBN 1-55750-550-0</nowiki>. * (EN) „[https://books.google.com/books?id=pigDAAAAMBAJ&pg=PA13 First Transatlantic air line]“, ''Popular Science'', February 1933 * (EN) Gandt, Robert L. "CHINA CLIPPER – The Age of the Great Flying Boats. " Naval Institute Press, Annapolis, Maryland. 1991. <nowiki>ISBN 0-87021-209-5</nowiki>. * (EN) Graue, James W. & Duggan, John, „Deutsche Lufthansa South Atlantic Airmail Service 1934–1939“, Zeppelin Study Group, Ickenham, UK. 2000. <nowiki>ISBN 0-9514114-5-4</nowiki>. * (EN) ''Green, William (1962). Warplanes of the Second World War: Volume Five, Flying Boats. Macdonald. <nowiki>ISBN 0-356-01449-5</nowiki>. OCLC 655865554.'' * (EN) ''Green, William (2010). Aircraft of the Third Reich (1st ed.). London: Aerospace Publishing Limited. <nowiki>ISBN 978-1-900732-06-2</nowiki>.'' * (EN) Hull, Norman. ''Flying Boats of the Solent: A Portrait of a Golden Age of Air Travel'' (Aviation Heritage). Great Addington, Kettering, Northants, UK: Silver Link Publishing, 2002. <nowiki>ISBN 1-85794-161-6</nowiki>. * (EN) Kaplan, Philip. "Big Wings: The Largest Aeroplanes Ever Built. „ Pen and Sword, 2005. <nowiki>ISBN 1-84415-178-6</nowiki>. * (EN) ''King, H. F. (14 December 1950). „Water-based Fighters: An Outline History and a Survey of Modern Possibilities“. Flight. '''58''' (2186): 551–555.'' * (EN) Legg, David. ''Consolidated PBY Catalina: The Peacetime Record''. Annapolis, Maryland: US Naval Institute Press, 2002. <nowiki>ISBN 1-55750-245-5</nowiki>. * (LT) [https://tka.lt/assets/uploads/sites/3/2019/08/tinklapiui-202209.xls.pdf LR civilinių orlaivių registras. Lietuvoje registruotų civilinių orlaivių sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221111112502/https://tka.lt/assets/uploads/sites/3/2019/08/tinklapiui-202209.xls.pdf |date=2022-11-11 }}, Transporto kompetencijų agentūra * (EN) London, Peter. ''British Flying Boats''. Stroud, UK: Sutton Publishing, 2003. <nowiki>ISBN 0-7509-2695-3</nowiki>. * (EN) London, Peter. ''Saunders and Saro Aircraft since 1917''. London, UK: Conway Maritime Press Ltd, 1988. <nowiki>ISBN 0-8517-7814-3</nowiki>. * (EN) Nevin, David. ''The Pathfinders'' (The Epic of Flight series). Alexandria, Virginia: Time Life Books, 1980. <nowiki>ISBN 978-1-84447-032-7</nowiki>. * (EN) ''Nicolaou, Stephane (1998) [1996], Flying Boats & Seaplanes: A history from 1905, translated by Robin Sawers, Devon: Bay Books View Ltd, p. 9, <nowiki>ISBN 1901432203</nowiki>'' * (EN) Norris, Geoffrey. ''The Short Empire Boats'' (Aircraft in Profile Number 84). Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1966. * (EN) Norris, Geoffrey. ''The Short Sunderland (Aircraft in Profile number 189).'' London: Profile Publications, 1967. * (LT) Poškus P., [https://www.plienosparnai.lt/page.php?650 Steponas Darius], Plieno sparnai. * (EN) ''Piet, Stan; Raithel, Al (2001). Martin P6M SeaMaster. Bel Air, Maryland: Martineer Press. <nowiki>ISBN 0-9700662-0-1</nowiki>.'' * (EN) [https://applications.icao.int/postalhistory/aviation_history_the_catapult_mail.htm THE POSTAL HISTORY OF ICAO Aviation history : The Catapult Mail,] ICAO. * (EN) ''Raymer, Edward C. (1996). Descent into darkness : Pearl Harbor, 1941: a Navy diver’s memoir. Novato, CA: Presidio. <nowiki>ISBN 0-89141-589-0</nowiki>. OCLC 34244509.'' * (EN) ''Richards, M. C. (1972). Kawanishi 4-motor Flying-boats (H6K 'Mavis“ and H8K 'Emily'). Profile Publications.'' * (RU) [https://iz.ru/903326/aleksei-ramm-bogdan-stepovoi/ptitca-glubokogo-poleta-samolety-chaika-stanut-okhotnikami-za-apl Российский флот модернизирует легендарные амфибии Бе-12] // Известия * (EN) „[https://web.archive.org/web/20110722095218/http://www.shinmaywa.co.jp/english/news/p_news2009_0219.htm ShinMaywa delivers first production type of „US-2“ STOL Search and Rescue Amphibians to Japan’s Ministry of Defense]“. ShinMaywa. 2009. * (NL) ''Van der Klaauw, B. (1977). Water- en transportvliegtuigen wereldoorlog II. Alkmaar: De Alk. <nowiki>ISBN 90-6013-677-2</nowiki>. OCLC 63363268.'' * (EN) Werner, H. A. ''Iron Coffins: A U-boat Commander’s War, 1939–45.'' London: Cassells, 1999. <nowiki>ISBN 0-304-35330-2</nowiki>. * (EN) Yenne, Bill. ''Seaplanes & Flying Boats: A Timeless Collection from Aviation’s Golden Age''. New York: BCL Press, 2003. <nowiki>ISBN 1-932302-03-4</nowiki>. == Išnašos == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Orlaivių konstrukcija]] [[Kategorija:Hidroplanai]] p9hjxnk2wrjtov2q31lwb1zx3oe4m0l 7956581 7956578 2026-11-01T18:21:01Z ~2026-58032-51 227309 /* Lietuvoje */ 7956581 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Short Sunderland Mk V.jpg|miniatiūra|Skraidanti valtis „Short Sunderland“]] '''Skraidanti valtis''' – [[Vandens lėktuvas|vandens lėktuvo (hidroplano)]] tipas. Pagrindinė tokio [[Orlaivis|orlaivio]] ypatybė – [[Fiuzeliažas|fiuzeliažo]] apatinė dalis yra [[Valtis|valties]] formos. Šiuo požymiu skraidanti valtis skiriasi nuo kitų hidroplanų – [[Plūdinis lėktuvas|plūdinių lėktuvų]], kurie yra tradiciniai [[Lėktuvas|lėktuvai]] su po [[Sparnas (aviacija)|sparnais]] ir / arba fiuzeliažu sumontuotais plūdurais. Skraidančios valtys paprastai turi vieną, rečiau – du ar daugiau valties formos fiuzeliažų, dažniausiai sparnų galuose stabilumui užtikrinti yra įrengiamos nedidelės plūdės. Atskirą skraidančių valčių potipį sudaro [[Lėktuvas amfibija|lėktuvai amfibijos]] – skraidančios valtys, kurių fiuzeliaže yra įrengiama ir judėjimui sausuma, kartais – ir pilnai eksploatacijai nuo sausumos takų, – pritaikyta [[Orlaivio važiuoklė|važiuoklė]]. Amfibijomis gali būti ir kitas hidroplanų tipas – plūdiniai lėktuvai. Pirmosios skraidančios valtys buvo sukurtos dar prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį Pasaulinį karą]]; dėl galimybės kilti ar leistis vandens telkiniuose itin išpopuliarėjo tarpukariu; po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]], atsiradus reaktyvinei aviacijai ir pradėjus statyti didelius [[Oro uostas|oro uostus]], taip pat dėl kitų hidroplanų eksploatacijai būdingų trūkumų (mažesnio greičio, sudėtingesnio valdymo, didesnės avarijų tikimybės), jų naudojimas mažėjo ir nuo XX a. pabaigos apsiriboja siauromis nišiniėmis sritimis, pvz. priešgaisrine aviacija, sunkiai pasiekiamų jūrinių teritorijų be įrengtų [[Aerodromas|aerodromų]] aptarnavimu. == Istorija == [[Vaizdas:Sanchez-Besa, tiré de "L'hydravion", Gallica.jpg|miniatiūra|Sanchez-Besa hidroplanas „L’hydravion“]] Skraidančios mašinos su valties formos korpusu ir įtraukiama važiuokle patentą 1876 m. užregistravo prancūzų inžinierius [[Alphonse Pénaud|Alfonsas Peno]] ([[Prancūzų kalba|pranc]]. ''Alphonse Pénaud''). Pirmasis, 1898 m., jūrinį orlaivį pavadinimu „''Drachenflieger'' “ sukonstravo [[Austrai|austrų]] inžinierius Vilhelmas Kresas ([[Vokiečių kalba|vok]]. ''Wilhelm Kress''), tačiau du jį varę 30 [[Arklio galia|AG]] galios [[Vidaus degimo variklis|vidaus degimo varikliai]] pasirodė per silpni paketi į orą, o pats lėktuvas paskendo bandymų metu sulūžus vienai jo plūdei. Pirmąjį kartą hidroplanu į orą pakilo [[Prancūzija|Prancūzijos]] aviacijos pionierius [[Gabrielis Vuazenas]] (pranc. ''Gabriel Voisin''), 1905 m. birželio 6 d. [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Sena|Senos upėje]] išbandęs ne itin sėkmingą plūdinį lėktuvą. Pirmasis sėkmingas hidroplanas – 1910 m. [[kovo 28]] d. prancūzų inžinieriaus [[Anri Fabrė]] ({{Fr|Henri Fabre}}) išbandytas [[trimaranas]] (lėktuvas su trimis fiuzeliažais) pavadinimu „''Hydravion''“. [[Vaizdas:Curtiss Model E.jpg|miniatiūra|[[Curtiss Model E]]]] Šie pavyzdžiai įkvėpė kitus konstruktorius ir jau 1912 m. kovo mėnesį [[Monakas|Monake]] įvyko pirmosios jūrinių lėktuvų varžybos, kuriose dalyvavo „[[Fabre]]", „[[Curtiss]]", „[[Tellier]]" ir „[[Farman]]" markių orlaiviai. 1912 m. [[rugpjūčio 1]] d. penkiaviečiu „Sanchez-Besa“ hidroplanu buvo pradėti reguliarūs keleivių pervežimai iš [[Eks le Benas|Eks le Beno]] miesto. Tais pačiais metais pirmuosius jūrinius lėktuvus užsakė [[Prancūzijos kariuomenė]]. 1912 m. [[balandžio 12]] d. prancūzų inžinierius Fransua Deno (pranc. ''François Denhaut'') išbandė pirmą skraidančią valtį su hidrodinaminę keliamąją jėgą kuriančiu fiuzeliažu. 1910–1911 m. JAV inžinierius [[Glenas Kurtis]] (angl. ''Glenn Curtiss'') sukūrė ir vėliau serijiniu būdu pradėjo gaminti sėkmingą lėktuvų seriją, gavusią pavadinimą „[[Curtiss Model D]]“. 1911 m. pradėtus gaminti „D“ modelio tęsinius „[[Curtiss Model E|Model E]]“ ir „[[Curtiss Model F|Model F]]“ jų autorius pavadino vėliau bendriniu tapusiu terminu „skraidančios valtys ([[Anglų kalba|angl]]. „''flying-boats''„).<ref>Nicolaou, Stephane (1998) [1996], ''Flying Boats & Seaplanes: A history from 1905'', translated by Robin Sawers, Devon: Bay Books View Ltd, p. 9,</ref> 1911 m. keletą „E“ tipo lėktuvų užsakė [[JAV karinis jūrų laivynas]]. Lygiagrečiai [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] įmonė „[[Sopwith Aviation Company|Sopwith]]“ sukūrė pirmąjį hidroplaną amfibiją „[[Sopwith Bat Boat|Spowith Bat Boat]]“. Papildomą impulsą hidroplanų vystymuisi suteikė 1913 m. britų laikraščio „[[Daily Mail]]“ įsteigtas 10 tūkst. [[Svaras sterlingų|svarų sterlingų]] prizas pirmam aviatoriui, perskridusiam [[Atlanto vandenynas|Atlantą]]. Tokiam skrydžiui tinkamiausiu orlaivio tipu buvo laikomas hidroplanas ir keletas įmonių bei inžinierių pradėjo rengtis šiam skrydžiui. Labiausiai pažengusi konstrukcija buvo „Curtiss“ įmonės sukurtas dvimotoris hidroplanas „America“, kurio skrydis buvo suplanuotas 1914 m. [[rugpjūčio 5]] d. giedrą [[Pilnatis|pilnaties]] naktį. == Hidroplanų era == [[Vaizdas:Curtiss H-4 America ExCC.jpg|miniatiūra|Skraidanti valtis „Curtiss H-4“, sukurta „America“ pagrindu]] Hidroplanai, lyginant su kitais fiksuoto sparno lėktuvais, turi akivaizdų pranašumą – jie gali kilti nuo ar leistis į bet kokį pakankamai ilgą vandens telkinį. Ši savybė buvo itin aktuali aviacijos vystymosi pradiniame etape, nesant pakankamai parengtų aerodromų. Dėl šios priežasties XX a. pirmoje pusėje hidroplanai buvo gana populiarūs, ypač kaip sunkesni keleiviniai ir transportiniai lėktuvai. [[Vaizdas:Lohner E flying boat.jpg|miniatiūra|Lohner E]] Pirmojo Pasaulinio karo pradžia kiek sulėtino hidroplanų vystymąsi – pvz. rekordinio skrydžio taip ir neatlikusios „America“ [[pilotas]] [[Britai (keltai)|britas]] Džonas Portas (angl. ''[[John Cyril Porte]]'') grįžo į tėvynę ir užėmė pareigas Karališkajame laivyne. Britų laivynas tik 1915 m. viduryje įsiklausė į Porte argumentus ir užsakė pirmuosius hidroplanus, vienu kurių tapo transatlantinio skrydžio taip ir neatlikęs „America“ ir jo pagrindu vėliau pagaminti dar 63 panašūs lėktuvai „[[Curtiss H-2]]“ ir „[[Curtiss H-4]]“ bei Jungtinėje Karalystėje sukurtas „[[Felixstove F.5]]“. Karo viduryje keletą hidroplanų modelių sukūrė ir Prancūzijos – [[Didžioji Britanija (sala)|D. Britanijos]] įmonė „[[Franco-British Aviation Company]]“. Nors [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos kariuomenė]] dar 1914 m. įsigijo keletą skraidančių valčių „[[Lohner E]]“, o kitais metais – ir modernesnių „[[Lohner L]]“, jos sąjungininkės [[Vokietijos imperijos laivynas|Vokietijos Imperijos karinis jūrų laivynas]], nors dar 1913 m. išbandęs „[[Sopwith Bat Boat|Sopwtih Bat Boat]]“ didesnį hidroplanų – plūdinių „[[Hansa-Brandenburg GW]]“ – kiekį užsakė tik 1916 m. [[Vaizdas:Felixstowe F.2A - RNAS 1914-1918 Q27501.jpg|miniatiūra|Britų KKOP „Felixstowe F.2A“ išdažytas jūrinių laivų kamufliažu]] Skraidančių valčių bei, apskritai, hidroplanų statyba Pirmojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais metais po jo itin išsiplėtojo [[Italija|Italijoje]]. Kai kurie itališki hidroplanai, pvz. „[[Macchi M.5]]“ savo skrydžio parametrais ir manevringumu prilygo sausumos bazavimo analogams. Karo pabaigoje JAV buvo sukurti pirmieji tolimų nuotolių pašto ir keleiviniai hidroplanai, pvz. „Felixstowe F.5 „ pagrindu sukurtas „[[Curtiss F5L]]'''“''' ir jo civilinė versija [[Oro laineris|avialaineris]] „Aeromarine 75“, aptarnavęs pašto ir keleivinius reisus iš [[Florida|Floridos]] į [[Bahamos|Bahamas]] ir [[Kuba|Kubą]], taip pat [[Brazilija|Brazilijos]] pakrančių maršrutus. Karo metu skraidančios valtys buvo naudojamos patruliavimui, [[Žvalgybos orlaivis|žvalgybai]], ryšiams, o, karo pabaigoje, – ir kovai su [[Povandeninis laivas|povandeniniais laivais]]. Kadangi [[Lėktuvnešis|lėktuvnešiai]] atsirado tik karo pabaigoje, tokie lėktuvai startuodavo nuo laivuose sumontuotų katapultų arba būdavo tiesiog buksyruojami paskui karo laivų iki pat karo veiksmų zonos. Tokie britų ir prancūzų orlaiviai buvo dažomi specialiu laivams skirtu dryžuotu kamufliažu. [[Vaizdas:N027961 Curtiss NC-4 seaplane.jpg|miniatiūra|Curtiss NC-4]] [[Tarpukaris|Tarpukariu]] skraidančių valčių vystymasis įgavo naujų perspektyvų. 1919 m. britų kompanija „[[Supermarine]]“ atidarė pirmąją reguliarią [[Europa|Europos]] skraidančių valčių liniją [[Vulstonas]] (angl. ''Woolston'') – [[Havras]] (pranc. le Havre). 1919 m. „[[Curtiss NC-4]]“ skraidanti valtis tapo pirmuoju lėktuvu, perskridusiu Atlantą. 1923 m. britų vyriausybei nacionalizavus keletą smulkesnių aviakompanijų ir jas sujungus į valstybinę „[[Imperial Airways of London]]“, ši pradėjo reguliarų susisiekimą su nutolusiomis [[Britų kolonijinė imperija|britų kolonijomis]]. Tam buvo naudojamos specialiai sukurtos skraidančios valtys, pvz. „[[Short S.8 Calcutta]]“.<ref>Barnes, C. H.; James, D. N. (1989). ''Shorts Aircraft since 1900''. p. 228</ref> 1931 m. hidroplanais vežamas paštas iš Didžios Britanijos [[Australija|Australiją]] pasiekdavo per 16 dienų – per pusę greičiau nei vežamas jūra. [[Vaizdas:Dornier Do X (15269704992).jpg|miniatiūra|Dornier Do X]] Ketvirtajame dešimtmetyje skraidančiomis buvo vykdomi beveik visas reguliarus keleivinis susisiekimas per Atlanto ir [[Ramusis vandenynas|Ramųjį vandenynus]]. Tokio susiekimo vystymąsi smarkiai įtakojo JAV aviakompanija „[[Pan American World Airways|Pan American]]“ („Pan Am“) tiesiogiai teikdama pageidaujamų lėktuvų specifikacijas tokiems gamintojams kaip „[[Boeing]]“ ar „[[Sikorsky Aircraft|Sikorsky]]“.<ref>Gandt, Robert L. „CHINA CLIPPER – The Age of the Great Flying Boats. „ Naval Institute Press, Annapolis, Maryland. 1991. <nowiki>ISBN 0-87021-209-5</nowiki>.</ref> Tuo tarpu Europos lėktuvų gamintojai dažniausiai juos gamindavo pagal šalies vyriausybės teikiamas specifikacijas (pvz. 1930 m. JK vyriausybės užsakymas pašto lėktuvui 24 [[Keleivis|keleivius]] vežančiam lėktuvui 170 [[Mazgas (matas)|mazgų]] greičiu galinčiam nuskristi 2000 [[Jūrmylė|jūrmylių]], atsakant į kurį buvo sukurtas „[[Short Empire|Short S23 „C“ arba „Empire]]“). Technologiškai tobulesnis 1929 m. sukurtas dvylikos motorų, 170 keleivių galėjęs vežti vokiškas [[Dornier Do.X]] dėl nepakankamos variklių galios tik eksperimentu,<ref>[http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1930/untitled0%20-%200241.html The Dornier Do. X First Authentic Data and Particulars]“, ''Flight'', via Flightglobal.com, vol. XXII No.8, no. 1104, pp. 233–237, 21 February 1930</ref> kaip ir 100 keleivių galėjęs vežti 1923 m. sukurtas itališkas devynsparnis (trigubas [[triplanas]]) [[Caproni Ca.60]].[[Vaizdas:PBY 5A Catalina.jpg|miniatiūra|Consolidated PBY Catalina]]Varžybos dėl spartesnio pašto pristatymo sąlygojo ir tandeminių skraidančių valčių atsiradimą – pvz. britiškas „[[Maia and Mercury]]“ buvo keturmotoris plūdinis hidroplanas „Maia“, kuris nešdavo vienmotorę skraidančią valtį „Mercury“. Tokia kombinacija leisdavo „Mercury“ pradėti skrydį su didesniu kroviniu, nei būtų įmanoma startuojant nuo vandens. Vokietijos pašto garlaivių linija „[[Norddeutscher-Lloyd]]“ 1927–1936 m. iš keleivinio [[Garlaivis|garlaivio]] katapultuojamomis skraidančiomis valtimis trumpindavo pašto pristatymo terminus; analogiški eksperimentai vyko ir kitose šalyse.<ref>[https://applications.icao.int/postalhistory/aviation_history_the_catapult_mail.htm THE POSTAL HISTORY OF ICAO Aviation history : The Catapult Mail,] ICAO.</ref> Kita šiuo laikotarpiu atsiradusi inovacija – kuro pasipildymas ore – buvo skirta transatlantiniams pašto lėktuvams „Short Empire“, kurie ties [[Azorų salos|Azorų salomis]] pasipildydavo iš skraidančių valčių [[„Handley Page H.P.54 Harrow]]“.<ref>Hull, Norman. ''Flying Boats of the Solent: A Portrait of a Golden Age of Air Travel'' (Aviation Heritage). </ref> [[Vaizdas:Kawanishi H8K at JMSDF Kanoya Air Base 01.png|miniatiūra|Kawanishi H8K]] Sėkmingiausiu tarpukario hidroplanu laikomas 1922 m. sukurtas vokiškas „[[Dornier Wal]]“ arba „[[Dornier Do 16]]“, kurio buvo pagaminta daugiau nei 250 vnt. ir kuris buvo eksploatuojamas daugiau nei trijose dešimtyse pasaulio šalių, aptarnavo tiek vietinius, tiek ir [[Deutsche Luft Hansa|Deutsche Luf-Hansa]] pradėtus transatlantinius pašto reisus į Braziliją.<ref>Graue, James W. & Duggan, John, „Deutsche Lufthansa South Atlantic Airmail Service 1934–1939“, Zeppelin Study Group, Ickenham, UK. 2000. <nowiki>ISBN 0-9514114-5-4</nowiki>.</ref><ref>„[https://books.google.com/books?id=pigDAAAAMBAJ&pg=PA13 First Transatlantic air line]“, ''Popular Science'', February 1933</ref> Antrojo Pasaulinio karo metais hidroplanai pasiekė savo populiarumo viršūnę. Juos tiek karinėms, tiek paieškos ir gelbėjimo ar pervežimo misijoms naudojo beveik visos jūrinės kariavusios šalys. Daugiausiai – JAV gamybos „[[Consolidated PBY Catalina]]“ buvo pagaminta 2661 vnt. Britiškai jūrinei skraidančiai valčiai „[[Shorts Sunderland]]“, dėl savo gynybinės ugnies galios vokiečių vadintam „skraidančia [[Dygliakiaulė|dygliakiaule]] ([[Vokiečių kalba|vok]]. ''Stachelschwein'') priskiriama pergalė 1940 m. [[balandžio 3]] d. mūšyje prieš šešis vokiečių „[[Junkers Ju 88|Junkers Ju 88C]]“.<ref>Werner, H. A. ''Iron Coffins: A U-boat Commander’s War, 1939–45. p. 105''</ref><ref>Norris, Geoffrey. ''The Short Empire Boats'' (Aircraft in Profile Number 84). Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1966. p. 13</ref> Didžiausia Antrojo Pasaulinio karo skraidančia valtimi laikomas [[Prototipas|prototipo]] fazėje likęs 1944 m. pakilęs „[[Blohm & Voss BV 23]]“. Dar didesnė, aštuonmotorė, JAV gamybos skraidanti valtis „[[Hughes H-4 Hercules]]“ buvo baigta jau po karo. Geriausia šio laikotarpio skraidančia valtimi papratai įvardijama japoniška „[[Kawanishi H8K]]“.<ref>Green, William (1962). ''Warplanes of the Second World War: Volume Five, Flying Boats, p. 131''</ref><ref>Van der Klaauw, B. (1977). ''Water- en transportvliegtuigen wereldoorlog I p. 86''</ref><ref>Francillon, René J. (1979). ''Japanese aircraft of the Pacific War''. p. 312</ref><ref>Van der Klaauw, B. (1977). ''Water- en transportvliegtuigen wereldoorlog I'' p. 86</ref> Pokariu, plėtojantis civilinės aviacijos infrastruktūrai ir atsiradus greitesniems reaktyviniams lėktuvams, skraidančių valčių poreikis sparčiai mažėjo. Iki šeštojo dešimtmečio vidurio didžiosios keleivinės skraidančios valtys palaipsniui buvo nustotos naudoti net ir reisams į nutolusias salas. 1952 m. rugpjūčio mėn. išbandyta pati prašmatniausia skraidanti valtis „[[Saunders-Roe Princes]]<nowiki/>s“ atliko tik bandymų skrydžius, nes tiek gamintojas, tiek užsakovas ([[BOAC]]) jau buvo nustatę, kad tokio lėktuvo eksploatacija ekonomiškai neapsimokės. [[Vaizdas:HH-52A Seaguard with rescue basket 1960s.jpg|miniatiūra|Sikorsky HH-52 Seaguard]] JAV karinis laivynas skraidančias valtis (pvz. „[[Martin P5M Marlin]]“) eksploatavo iki septintojo dešimtmečio pradžios. Nepaisant keleto mėginimų sukurti reaktyvinę skraidančią valtį-[[Bombonešis|bombonešį]] (pvz. „[[Martin P6M Seamaster]]“), šio tipo lėktuvų JAV buvo atsisakyta. Vienintelė išimtis – pagal skraidančių valčių technologiją modifikuoti amfibiniai paieškos ir gelbėjimo sraigatasparniai (pvz. [[Sikorsky HH-3F Pelican]]“, „[[Sikorsky HH-52 Seaguard]]“, „[[Sikorsky S-61|Sikorsky S-61 Sea King]]“ ir kt.). [[Vaizdas:Mil Mi-14 at the Ukraine State Aviation Museum.jpg|miniatiūra|Ukrainos KOP sraigtasparnis-skraidanti valtis – amfibija „Mil Mi-14“]] [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] karinės skraidančios valtys buvo eksploatuojamos (pvz. „[[Beriev Be-12]]“) iki pat jos žlugimo; sovietinių skraidančių valčių eksploataciją perėmė [[Rusija]], 2010 m. paskelbusi visų 9 likusių<ref>The Military Balance 2016</ref> Be-12 modernizacijos į povandeninių laivų medžiotojus programą.<ref>[https://iz.ru/903326/aleksei-ramm-bogdan-stepovoi/ptitca-glubokogo-poleta-samolety-chaika-stanut-okhotnikami-za-apl Российский флот модернизирует легендарные амфибии Бе-12] // Известия</ref> Lygiagrečiai, siekiant pritaikyti skraidančių valčių technologijos (hidrodinaminė keliamoji galia ir [[ekrano efektas]]) teikiamas galimybes didelių krovinių greitam pervežimui, buvo sukurta keletas [[Ekranoplanas|ekranoplanų]] modelių – nedideliame aukštyje iki 500 km/h greičiu galinčių judėti skraidančios valties atmainų. [[SSRS]] taip pat buvo sukurta keletas [[Sraigtasparnis|sraigtasparnių]] – skraidančių valčių, pvz. [[Mil Mi-8]] jūrinė versija – amfibija „[[Mil Mi-14]]". Rusijoje 1998 m. buvo sukurta ir gaminama civilinė reaktyvinė priešgaisrinė skraidanti valtis – [[Beriev Be 200]]. XXI a. pradžioje skraidančias valtis eksploatavo Kinijos KOP (pvz. „[[Harbin SH-5]]“), [[Japonijos ginkluotosios pajėgos|Japonijos gynybos pajėgos]] („[[Shin Meiwa US-1]]“, „[[ShinMaywa US-2]]“), Rusijos KOP („Be-12“, „Be-200“). [[Vaizdas:Canadair CL-415 Kroatien 2.JPG|miniatiūra|Canadair CL-415]] [[Vaizdas:RA-21512 Beriev Be-200 1.jpg|miniatiūra|Beriev Be-200]] [[Vaizdas:AG-600 at Airshow China 2016 (cropped).jpg|miniatiūra|AVIC AG600]] [[Vaizdas:ShinMaywa US-2 at Atsugi.jpg|miniatiūra|ShinMaywa US-2]] XX a. pabaigoje buvo tik keletas skraidančių valčių gamintojų, gaminančių nišinius produktus. Pagrindiniai jų – kanadiečių „[[De Havilland Canada]]“ ir Rusijos „[[Beriev]]“ gamino ugniagesių lėktuvus amfibijas – pvz. „[[Beriev Be-200]]“ ar „[[Canadair CL-415]]“. [[Japonija|Japonijos]] įmonė „[[ShinMaywa]]“ XXI a pradžioje sukūrė iš šalies gynybos pajėgoms pardavė apie dešimtį paieškos ir gelbėjimo lėktuvų „[[ShinMaywa US-2]]“<ref>„[https://web.archive.org/web/20110722095218/http://www.shinmaywa.co.jp/english/news/p_news2009_0219.htm ShinMaywa delivers first production type of „US-2“ STOL Search and Rescue Amphibians to Japan’s Ministry of Defense]“. ShinMaywa. 2009.</ref> bei deklaravo tikslą sukurti civilinę priešgaisrinę orlaivio versiją.<ref>Francis, Leithen (13 May 2010). „[https://www.flightglobal.com/japans-shinmaywa-floats-fire-fighting-us-2-amphibian/93503.article Japan’s ShinMaywa floats fire-fighting US-2 amphibian]“. Flight International.</ref> Vokietijos įmonė „[[Dornier Seawings]]“ 2016 m. paskelbė planus gaminti kompozitinę skraidančią valtį „[[CD2 SeaStar]]“. 2017 m. gruodį Kinijos valstybinė įmonė „Aviation Industry Corporation of China ([[AVIC]])“ pristatė lėktuvą amfibiją „[[AVIC AG600]]“.<ref>„[https://web.archive.org/web/20171224213656/http://english.cntv.cn/2015/08/10/VIDE1439183161284552.shtml Assembly of amphibious plane AG600 underway in China]“. ''CCTV''. 8 October 2015.</ref> [[Vaizdas:Aeroprakt A-24 AN1425586.jpg|miniatiūra|Aeroprakt A-24]] Kiti gamintojai dažniausiai siūlo nedidelius eksperimentinės klasės pramoginius lėktuvus, tokius kaip „[[Volmer Sportsman]]“, „[[Quikkit Glass Goose]]“, „[[Airmax Sea Max]]“, „[[Aeroprakt A-24]]“, „[[Seawind 300C]]“, ar didžiausią šioje klasėje „[[Beriev Be-103]]". == Lietuvoje == [[Tarpukaris|Tarpukariu]] Lietuvoje jokie hidroplanai nebuvo eksploatuojami. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad tuometinis [[Lietuvos Karo aviacija|Karo aviacijos]] viršininkas [[Generolas|gen]]. [[Juozas Kraucevičius|J. Kraucevičius]] domėjosi tokių orlaivių galimybėmis, ketinio siųsti savo sūnėno vadovaujamą lakūnų delegaciją į [[Ryga|Rygą]] susipažinti su jų eksploatavimo ypatybėmis, tačiau po to, kai 1925 m. rugpjūtį, sportininkų delegacijos vizito metu [[leitenantas]] [[Steponas Darius|S. Darius]] [[Latvijos karinės pajėgos|Latvijos karo aviatorių]] siūlymu atliko keletą skrydžių jų hidroplanais ir parašė teigiamą raportą apie tokių orlaivių eksploatavimo galimybes, J. Kraucevičius, nemėgęs S. Dariaus, jį nubaudė<ref>Poškus P., [https://www.plienosparnai.lt/page.php?650 Steponas Darius], Plieno sparnai.</ref> ir nutraukė bet kokį kariškių susidomėjimą hidroplanais. Pokariu Lietuvoje buvo sukurta keletas skraidančių valčių – [[Sklandytuvas|sklandytuvų]], pvz. [[Bronius Oškinis|Broniaus Oškinio]] konstrukcijos [[BrO-16 Pempė|BrO-16 „Pempė“]] ir [[BrO-17V „Antelė“]]. 1985 m. [[Netoniai|Netonyse]] įvykusiame pirmajame respublikiniiame konstruktorių mėgėjų konkursre-apžiūroje demonstruotas ir Juozo Kučinsko sukurtas 155 kg svorio skraidyklių kategorijai priskirtas hidroplanas „Vandenis“ su 28 AJ varikliu.<ref>[https://vartiklis.lt/history/lith/ultra.htm? Kyla ultralengvieji...] , Lietuvos istorija</ref> Kadangi hidroplanas juda dvejose skirtingose erdvėse – [[Oras|ore]] ir [[Vanduo|vandenyje]] ir, atitinkamai, priklauso tiek lėktuvų, tiek laivų klasėms. Dėl šios priežasties teisinis reguliavimas reikaluja, kad norintis Lietuvoje pilotuoti hidroplaną asmuo turėtų dvi [[Licencija|licencijas]] – atitinkamos klasės lėktuvo [[Pilotas|piloto]] ir vidaus vandenų [[Laivavedis|laivavedžio]]. 2022 m. pabaigoje Lietuvos civilinių orlavių reigstre buvo registruoti du hidroplanai – vienmotorės skraidančios valtys amfibijos „[[Super Petrel 100]]“ ([[Orlaivių registracija|reg. Nr.]] LY-SEA) ir „[[Lake LA4-200]]“ (Nr. LY-YYL).<ref>[https://tka.lt/assets/uploads/sites/3/2019/08/tinklapiui-202209.xls.pdf LR civilinių orlaivių registras. Lietuvoje registruotų civilinių orlaivių sąrašas], Transporto kompetencijų agentūra</ref> == Žr. daugiau == * [[Vandens lėktuvas|Hidroplanas (Vandens lėktuvas)]] * [[Sąrašas: skraidančios valtys ir plūdiniai lėktuvai]] == Literatūra == * (EN) Amtmann, Hans. ''The Vanishing Paperclips.'' Monogram, 1988. * (EN) Andrews, C.F. and E.B. Morgan. ''Supermarine Aircraft Since 1914''. London: Putnam, 1981. <nowiki>ISBN 0-370-10018-2</nowiki> * (EN) „[https://web.archive.org/web/20171224213656/http://english.cntv.cn/2015/08/10/VIDE1439183161284552.shtml Assembly of amphibious plane AG600 underway in China]“. ''CCTV''. 8 October 2015. * (EN) ''Barnes, C. H.; James, D. N. (1989). Shorts Aircraft since 1900. Putnam: Putnam. <nowiki>ISBN 0-85177-819-4</nowiki>.'' * (EN) ''Buttler, Tony (2004). British secret projects: fighters and bombers, 1935–1950. Leicester: Midland. <nowiki>ISBN 9781857801798</nowiki>.'' * (EN) Cacutt, Len. "The World’s Greatest Aircraft, „ Exeter Books, New York, NY, 1988. <nowiki>ISBN 0-7917-0011-9</nowiki>. * (EN) Davies, R.E.G. ''Pan Am: An Airline and its Aircraft''. New York: Orion Books, 1987. <nowiki>ISBN 0-517-56639-7</nowiki>. * (EN) ''Dietrich, Noah; Thomas, Bob (1972). Howard, T''he Amazing Mr. Hughes. Greenwich: Fawcett Publications, Inc. * (EN) [http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1930/untitled0%20-%200241.html The Dornier Do. X First Authentic Data and Particulars]“, ''Flight'', via Flightglobal.com, vol. XXII No.8, no. 1104, pp. 233–237, 21 February 1930 * (EN) Eden, Paul, ed. ''The Encyclopedia of Aircraft of WW II''. Leicester, UK: Silverdale Books/Bookmart Ltd, 2004. <nowiki>ISBN 1-84509-013-6</nowiki>. * (EN) Francis, Leithen (13 May 2010). „[https://www.flightglobal.com/japans-shinmaywa-floats-fire-fighting-us-2-amphibian/93503.article Japan’s ShinMaywa floats fire-fighting US-2 amphibian]“. Flight International. * (EN) ''Francillon, René J. (1979). Japanese aircraft of the Pacific War. London: Putnam. <nowiki>ISBN 0-370-30251-6</nowiki>. OCLC 6124909.'' (new edition 1987 by Putnam Aeronautical Books, <nowiki>ISBN 0-85177-801-1</nowiki>.) * (EN) Francillon, René J. ''McDonnell Douglas Aircraft since 1920: Volume II''. Annapolis, Maryland: Naval Institute Press, 1990. <nowiki>ISBN 1-55750-550-0</nowiki>. * (EN) „[https://books.google.com/books?id=pigDAAAAMBAJ&pg=PA13 First Transatlantic air line]“, ''Popular Science'', February 1933 * (EN) Gandt, Robert L. "CHINA CLIPPER – The Age of the Great Flying Boats. " Naval Institute Press, Annapolis, Maryland. 1991. <nowiki>ISBN 0-87021-209-5</nowiki>. * (EN) Graue, James W. & Duggan, John, „Deutsche Lufthansa South Atlantic Airmail Service 1934–1939“, Zeppelin Study Group, Ickenham, UK. 2000. <nowiki>ISBN 0-9514114-5-4</nowiki>. * (EN) ''Green, William (1962). Warplanes of the Second World War: Volume Five, Flying Boats. Macdonald. <nowiki>ISBN 0-356-01449-5</nowiki>. OCLC 655865554.'' * (EN) ''Green, William (2010). Aircraft of the Third Reich (1st ed.). London: Aerospace Publishing Limited. <nowiki>ISBN 978-1-900732-06-2</nowiki>.'' * (EN) Hull, Norman. ''Flying Boats of the Solent: A Portrait of a Golden Age of Air Travel'' (Aviation Heritage). Great Addington, Kettering, Northants, UK: Silver Link Publishing, 2002. <nowiki>ISBN 1-85794-161-6</nowiki>. * (EN) Kaplan, Philip. "Big Wings: The Largest Aeroplanes Ever Built. „ Pen and Sword, 2005. <nowiki>ISBN 1-84415-178-6</nowiki>. * (EN) ''King, H. F. (14 December 1950). „Water-based Fighters: An Outline History and a Survey of Modern Possibilities“. Flight. '''58''' (2186): 551–555.'' * (EN) Legg, David. ''Consolidated PBY Catalina: The Peacetime Record''. Annapolis, Maryland: US Naval Institute Press, 2002. <nowiki>ISBN 1-55750-245-5</nowiki>. * (LT) [https://tka.lt/assets/uploads/sites/3/2019/08/tinklapiui-202209.xls.pdf LR civilinių orlaivių registras. Lietuvoje registruotų civilinių orlaivių sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221111112502/https://tka.lt/assets/uploads/sites/3/2019/08/tinklapiui-202209.xls.pdf |date=2022-11-11 }}, Transporto kompetencijų agentūra * (EN) London, Peter. ''British Flying Boats''. Stroud, UK: Sutton Publishing, 2003. <nowiki>ISBN 0-7509-2695-3</nowiki>. * (EN) London, Peter. ''Saunders and Saro Aircraft since 1917''. London, UK: Conway Maritime Press Ltd, 1988. <nowiki>ISBN 0-8517-7814-3</nowiki>. * (EN) Nevin, David. ''The Pathfinders'' (The Epic of Flight series). Alexandria, Virginia: Time Life Books, 1980. <nowiki>ISBN 978-1-84447-032-7</nowiki>. * (EN) ''Nicolaou, Stephane (1998) [1996], Flying Boats & Seaplanes: A history from 1905, translated by Robin Sawers, Devon: Bay Books View Ltd, p. 9, <nowiki>ISBN 1901432203</nowiki>'' * (EN) Norris, Geoffrey. ''The Short Empire Boats'' (Aircraft in Profile Number 84). Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1966. * (EN) Norris, Geoffrey. ''The Short Sunderland (Aircraft in Profile number 189).'' London: Profile Publications, 1967. * (LT) Poškus P., [https://www.plienosparnai.lt/page.php?650 Steponas Darius], Plieno sparnai. * (EN) ''Piet, Stan; Raithel, Al (2001). Martin P6M SeaMaster. Bel Air, Maryland: Martineer Press. <nowiki>ISBN 0-9700662-0-1</nowiki>.'' * (EN) [https://applications.icao.int/postalhistory/aviation_history_the_catapult_mail.htm THE POSTAL HISTORY OF ICAO Aviation history : The Catapult Mail,] ICAO. * (EN) ''Raymer, Edward C. (1996). Descent into darkness : Pearl Harbor, 1941: a Navy diver’s memoir. Novato, CA: Presidio. <nowiki>ISBN 0-89141-589-0</nowiki>. OCLC 34244509.'' * (EN) ''Richards, M. C. (1972). Kawanishi 4-motor Flying-boats (H6K 'Mavis“ and H8K 'Emily'). Profile Publications.'' * (RU) [https://iz.ru/903326/aleksei-ramm-bogdan-stepovoi/ptitca-glubokogo-poleta-samolety-chaika-stanut-okhotnikami-za-apl Российский флот модернизирует легендарные амфибии Бе-12] // Известия * (EN) „[https://web.archive.org/web/20110722095218/http://www.shinmaywa.co.jp/english/news/p_news2009_0219.htm ShinMaywa delivers first production type of „US-2“ STOL Search and Rescue Amphibians to Japan’s Ministry of Defense]“. ShinMaywa. 2009. * (NL) ''Van der Klaauw, B. (1977). Water- en transportvliegtuigen wereldoorlog II. Alkmaar: De Alk. <nowiki>ISBN 90-6013-677-2</nowiki>. OCLC 63363268.'' * (EN) Werner, H. A. ''Iron Coffins: A U-boat Commander’s War, 1939–45.'' London: Cassells, 1999. <nowiki>ISBN 0-304-35330-2</nowiki>. * (EN) Yenne, Bill. ''Seaplanes & Flying Boats: A Timeless Collection from Aviation’s Golden Age''. New York: BCL Press, 2003. <nowiki>ISBN 1-932302-03-4</nowiki>. == Išnašos == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Orlaivių konstrukcija]] [[Kategorija:Hidroplanai]] appitljc29tii11cirmq64i56dyp1ww 104 625083 7956564 6852010 2026-11-01T17:30:15Z CD 677 7956564 wikitext text/x-wiki [[File:Карта волостей Виленской губернии.jpg|thumb|300px|Vilniaus gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 36,8 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 1,59 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=4 Demoscope.ru]</ref> Ataskaitos išleistos 3 dalimis.<ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160810/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629428/ IV. Виленская губернія, тетрадь 1] (1900).</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160448/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629429/ IV. Виленская губернія, тетрадь 2] (1901).</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160617/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629430/ IV. Виленская губернія, тетрадь 3] (1904).</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://www.prlib.ru/item/436611 IV. Виленская губернія, тетрадь 3] (1904).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Vilnius]] (154,5 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|22|24}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Ašmenos apskritis]] || 6050,1 || 233 559 || [[Ašmena]] |- | [[Dysnos apskritis]] || 5078,2 || 204 923 || [[Dysna (Vilnius)|Dysna]], [[Druja]] |- | [[Lydos apskritis]] || 4926,1 || 205 767 || [[Lyda]] |- | [[Švenčionių apskritis]] || 4593,8 || 172 231 || [[Švenčionys]] |- | [[Trakų apskritis]] || 5151,1 || 203 401 || [[Trakai]] |- | [[Vileikos apskritis]] || 5591,2 || 208 013 || [[Radaškonys]], [[Vileika]] |- | [[Vilniaus apskritis]] || 5434,8 || 363 313 || [[Vilnius]] |- ! Iš viso: || 36 825,3 || 1 591 207 || 9 miestai |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Vilniaus gubernijos}} sle0v3pjykqh194p59qzuvdo6zt4hak 104 625084 7956573 6852011 2026-11-01T17:32:15Z CD 677 7956573 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Витебской губернии.jpg|thumb|300px|Vitebsko gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Vitebsko gubernija|Vitebsko gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 38,6 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 1,49 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=5 Demoscope.ru]</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Daugpilis]] (69,7 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|24}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Daugpilio apskritis]] || 3860,4 || 237 023 || [[Daugpilis]] |- | [[Drisos apskritis]] || 2568,9 || 97 083 || [[Drisa (miestas)|Drisa]] |- | [[Haradoko apskritis]] || 3107,1 || 112 033 || [[Haradokas]] |- | [[Lepelio apskritis]] || 3401,6 || 156 706 || [[Lepelis]] |- | [[Ludzos apskritis]] || 4600,1 || 128 155 || [[Ludza]] |- | [[Nevelio apskritis]] || 3397,7 || 110 394 || [[Nevelis]] |- | [[Polocko apskritis]] || 4186,7 || 141 841 || [[Polockas]] |- | [[Rėzeknės apskritis]] || 3581,9 || 136 445 || [[Rėzeknė]] |- | [[Sebežo apskritis]] || 3184,0 || 92 055 || [[Sebežas]] |- | [[Veližo apskritis]] || 3900,0 || 100 079 || [[Veližas]] |- | [[Vitebsko apskritis]] || 2861,1 || 177 432 || [[Suražas (Vitebskas)|Suražas]], [[Vitebskas]] |- ! Iš viso: || 38 649,5 || 1 489 246 || 12 miestų |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Vitebsko gubernijos}} 0c5e36xuiim6o9u2egfei90ens1co88 104 625085 7956559 6852012 2026-11-01T17:22:44Z CD 677 7956559 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Гродненской губернии.jpg|thumb|300px|Gardino gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Gardino gubernija|Gardino gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 33,9 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 1,60 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=11 Demoscope.ru]</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160425/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629442/ XI. Гродненская губернія] (1904).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Balstogė]] (66,0 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|56|60}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Balstogės apskritis]] || 2551,8 || 206 615 || [[Balstogė]], [[Goniondzas]], [[Knišinas]], [[Suražas]] |- | [[Bielsko apskritis]] || 3130,1 || 164 441 || [[Bielskas]], [[Branskas]], [[Drohičinas]], [[Kleščeliai]], [[Melnikas (Bielskas)|Melnikas]], [[Narevas (Bielskas)|Narevas]] |- | [[Bresto apskritis]] || 4289,0 || 218 432 || [[Lietuvos Brasta]] |- | [[Gardino apskritis]] || 3747,2 || 204 854 || [[Gardinas]] |- | [[Kobryno apskritis]] || 4620,2 || 184 453 || [[Kobrynas]] |- | [[Pružanų apskritis]] || 3659,4 || 139 074 || [[Pružanai]] |- | [[Slanimo apskritis]] || 6261,1 || 226 274 || [[Slanimas]] |- | [[Sokulkos apskritis]] || 2290,6 || 110 545 || [[Adelskas]], [[Dambrava (Sokulka)|Dambrava]], [[Janovas (Sokulka)|Janovas]], [[Koricinas]], [[Kuznica]], [[Naujadvaris (Sokulka)|Naujadvaris]], [[Sokulka]], [[Suchovolia]], [[Vasilkovas]] |- | [[Valkavisko apskritis]] || 3351,4 || 148 721 || [[Valkaviskas]] |- | align=right | '''Iš viso:''' || 33 900,8 || 1 603 409 || 25 miestai |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Gardino gubernijos}} 2775qf6vs6r3d7alr03r9k782bl5d5z 7956567 7956559 2026-11-01T17:31:23Z CD 677 7956567 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Гродненской губернии.jpg|thumb|300px|Gardino gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Gardino gubernija|Gardino gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 33,9 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 1,60 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=11 Demoscope.ru]</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160425/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629442/ XI. Гродненская губернія] (1904).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Balstogė]] (66,0 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|56|60}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Balstogės apskritis]] || 2551,8 || 206 615 || [[Balstogė]], [[Goniondzas]], [[Knišinas]], [[Suražas]] |- | [[Bielsko apskritis]] || 3130,1 || 164 441 || [[Bielskas]], [[Branskas]], [[Drohičinas]], [[Kleščeliai]], [[Melnikas (Bielskas)|Melnikas]], [[Narevas (Bielskas)|Narevas]] |- | [[Bresto apskritis]] || 4289,0 || 218 432 || [[Lietuvos Brasta]] |- | [[Gardino apskritis]] || 3747,2 || 204 854 || [[Gardinas]] |- | [[Kobryno apskritis]] || 4620,2 || 184 453 || [[Kobrynas]] |- | [[Pružanų apskritis]] || 3659,4 || 139 074 || [[Pružanai]] |- | [[Slanimo apskritis]] || 6261,1 || 226 274 || [[Slanimas]] |- | [[Sokulkos apskritis]] || 2290,6 || 110 545 || [[Adelskas]], [[Dambrava (Sokulka)|Dambrava]], [[Janovas (Sokulka)|Janovas]], [[Koricinas]], [[Kuznica]], [[Naujadvaris (Sokulka)|Naujadvaris]], [[Sokulka]], [[Suchovolia]], [[Vasilkovas]] |- | [[Valkavisko apskritis]] || 3351,4 || 148 721 || [[Valkaviskas]] |- ! Iš viso: || 33 900,8 || 1 603 409 || 25 miestai |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Gardino gubernijos}} 2qcviqnolk1jt3sbd8c7ys0a1imys1b 104 625086 7956561 6852013 2026-11-01T17:24:15Z CD 677 7956561 wikitext text/x-wiki [[File:Карта волостей Ковенской губернии.jpg|thumb|300px|Kauno gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 35,3 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 1,54 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=17 Demoscope.ru]</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160531/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629449/ XVII. Ковенская губернія] (1904).</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://www.prlib.ru/item/436638 XVII. Ковенская губернія] (1904).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Kaunas]] (70,9 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|102|103}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Kauno apskritis]] || 3534,2 || 227 431 || [[Kaunas]] |- | [[Panevėžio apskritis]] || 5451,5 || 222 881 || [[Panevėžys]] |- | [[Raseinių apskritis]] || 5689,0 || 235 362 || [[Raseiniai]] |- | [[Šiaulių apskritis]] || 6072,1 || 237 934 || [[Šeduva]], [[Šiauliai]] |- | [[Telšių apskritis]] || 4654,0 || 183 351 || [[Telšiai]] |- | [[Vilkmergės apskritis]] || 5145,5 || 229 118 || [[Vilkmergė]] |- | [[Zarasų apskritis]] || 4769,2 || 208 487 || [[Vidžiai]], [[Zarasai]] |- | align=right | '''Iš viso:''' || 35 315,5 || 1 544 564 || 9 miestai |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Kauno gubernijos}} icx4fy9yyq1ve59x88wnew1rhb50259 7956568 7956561 2026-11-01T17:31:32Z CD 677 7956568 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Ковенской губернии.jpg|thumb|300px|Kauno gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 35,3 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 1,54 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=17 Demoscope.ru]</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160531/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629449/ XVII. Ковенская губернія] (1904).</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://www.prlib.ru/item/436638 XVII. Ковенская губернія] (1904).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Kaunas]] (70,9 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|102|103}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Kauno apskritis]] || 3534,2 || 227 431 || [[Kaunas]] |- | [[Panevėžio apskritis]] || 5451,5 || 222 881 || [[Panevėžys]] |- | [[Raseinių apskritis]] || 5689,0 || 235 362 || [[Raseiniai]] |- | [[Šiaulių apskritis]] || 6072,1 || 237 934 || [[Šeduva]], [[Šiauliai]] |- | [[Telšių apskritis]] || 4654,0 || 183 351 || [[Telšiai]] |- | [[Vilkmergės apskritis]] || 5145,5 || 229 118 || [[Vilkmergė]] |- | [[Zarasų apskritis]] || 4769,2 || 208 487 || [[Vidžiai]], [[Zarasai]] |- ! Iš viso: || 35 315,5 || 1 544 564 || 9 miestai |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Kauno gubernijos}} 3hqd7xa6ugy3kjj25at6oots5nvt70v 104 625087 7956562 6852019 2026-11-01T17:25:12Z CD 677 7956562 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Курляндской губернии.jpg|thumb|300px|Kuršo gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 23,8 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 0,67 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=19 Demoscope.ru]</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160458/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629451/ XIX. Курляндская губернія] (1905).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Liepoja]] (64,5 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|105}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Aizputės apskritis]] || 2202,5 || 53 209 || [[Aizputė]] |- | [[Alūkstos apskritis]] || 1952,3 || 66 461 || [[Alūksta]] (x) |- | [[Bauskės apskritis]] || 1843,3 || 50 547 || [[Bauskė]] |- | [[Duobelės apskritis]] (Jelgavos) || 2501,8 || 101 310 || [[Mintauja]] |- | [[Frydrichštato apskritis]] || 3063,5 || 64 795 || [[Frydrichštatas]], [[Jekabpilis]] |- | [[Gruobinios apskritis]] || 1843,4 || 110 878 || [[Gruobinia]], [[Liepoja]] |- | [[Kuldygos apskritis]] || 2840,0 || 66 335 || [[Kuldyga]] |- | [[Talsų apskritis]] || 2768,9 || 61 148 || [[Talsai]] (x) |- | [[Tukumo apskritis]] || 1988,2 || 51 076 || [[Tukumas]] |- | [[Ventspilio apskritis]] || 2747,3 || 48 275 || [[Piltenė]], [[Ventspilis]] |- | align=right | '''Iš viso:''' || 23 751,2 || 674 034 || 13 miestų |} * (x) Alūksta ir Talsai kai kuriose ataskaitose nurodomi kaip miestai, kitose – kaip miesteliai. == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Kuršo gubernijos}} 3qj85fp9lctmlml8htxihb5wskudv6u 7956569 7956562 2026-11-01T17:31:40Z CD 677 7956569 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Курляндской губернии.jpg|thumb|300px|Kuršo gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 23,8 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 0,67 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=19 Demoscope.ru]</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025160458/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629451/ XIX. Курляндская губернія] (1905).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Liepoja]] (64,5 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|105}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Aizputės apskritis]] || 2202,5 || 53 209 || [[Aizputė]] |- | [[Alūkstos apskritis]] || 1952,3 || 66 461 || [[Alūksta]] (x) |- | [[Bauskės apskritis]] || 1843,3 || 50 547 || [[Bauskė]] |- | [[Duobelės apskritis]] (Jelgavos) || 2501,8 || 101 310 || [[Mintauja]] |- | [[Frydrichštato apskritis]] || 3063,5 || 64 795 || [[Frydrichštatas]], [[Jekabpilis]] |- | [[Gruobinios apskritis]] || 1843,4 || 110 878 || [[Gruobinia]], [[Liepoja]] |- | [[Kuldygos apskritis]] || 2840,0 || 66 335 || [[Kuldyga]] |- | [[Talsų apskritis]] || 2768,9 || 61 148 || [[Talsai]] (x) |- | [[Tukumo apskritis]] || 1988,2 || 51 076 || [[Tukumas]] |- | [[Ventspilio apskritis]] || 2747,3 || 48 275 || [[Piltenė]], [[Ventspilis]] |- ! Iš viso: || 23 751,2 || 674 034 || 13 miestų |} * (x) Alūksta ir Talsai kai kuriose ataskaitose nurodomi kaip miestai, kitose – kaip miesteliai. == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Kuršo gubernijos}} 9np3r49fh4f4cyx80bir4y24uzks0n8 104 625088 7956570 6852016 2026-11-01T17:31:52Z CD 677 7956570 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Минской губернии.jpg|thumb|300px|Minsko gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Minsko gubernija|Minsko gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 80,2 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 2,15 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=22 Demoscope.ru]</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Minskas]] (90,9 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|116|122}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Babruisko apskritis]] || 10721,1 || 255 935 || [[Babruiskas]] |- | [[Barysavo apskritis]] || 8904,9 || 238 231 || [[Barysavas]], [[Dokšica]] |- | [[Ihumeno apskritis]] || 8843,3 || 234 792 || [[Ihumenas]] |- | [[Minsko apskritis]] || 4580,3 || 277 149 || [[Minskas]] |- | [[Mozyriaus apskritis]] || 14196,0 || 181 161 || [[Mozyrius]] |- | [[Naugarduko apskritis]] || 4538,9 || 247 320 || [[Naugardukas]] |- | [[Pinsko apskritis]] || 10427,5 || 230 763 || [[Pinskas]] |- | [[Rečycos apskritis]] || 11087,5 || 221 771 || [[Rečyca]] |- | [[Slucko apskritis]] || 6852,8 || 260 499 || [[Nesvyžius]], [[Sluckas]] |- ! Iš viso: || 80 152,3 || 2 147 621 || 11 miestų |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Minsko gubernijos}} mclp7yrvz3zejjhgbeltyrt5q6umw8n 104 625089 7956571 6852018 2026-11-01T17:32:00Z CD 677 7956571 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Могилёвской губернии.jpg|thumb|300px|Mogiliavo gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Mogiliavo gubernija|Mogiliavo gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 42,1 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 1,69 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=23 Demoscope.ru]</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Mogiliavas]] (43,1 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|122|127}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Bychavo apskritis]] || 4105,8 || 124 820 || [[Bychavas]] |- | [[Čavusų apskritis]] || 2168,0 || 88 686 || [[Čavusai]] |- | [[Čerykavo apskritis]] || 4083,9 || 150 277 || [[Čerykavas]] |- | [[Gomelio apskritis]] || 4719,4 || 224 723 || [[Gomelis]] |- | [[Horkų apskritis]] || 2487,0 || 122 559 || [[Horkos]], [[Kopysė]] |- | [[Klimavičų apskritis]] || 3711,4 || 143 287 || [[Klimavičai]] |- | [[Mogiliavo apskritis]] || 3009,9 || 155 740 || [[Mogiliavas]], [[Šklovas]] (x) |- | [[Mstislavlio apskritis]] || 2220,4 || 103 300 || [[Mstislavlis]] |- | [[Oršos apskritis]] || 4813,9 || 187 068 || [[Babinavičai]], [[Liozna]] (x), [[Orša]] |- | [[Rahačovo apskritis]] || 6546,1 || 224 652 || [[Rahačovas]] |- | [[Siano apskritis]] || 4268,8 || 161 652 || [[Siano]] |- ! Iš viso: || 42 134,6 || 1 686 764 || 15 miestų |} * (x) Liozna ir Šklovas kai kuriose ataskaitose nurodomi kaip miestai, kitose – kaip miesteliai. == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Mogiliavo gubernijos}} aztrm2v4cu37gzm2v1yrroyy5kn5mkx 104 625090 7956563 6852021 2026-11-01T17:26:28Z CD 677 7956563 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Сувалкской губернии.jpg|thumb|300px|Suvalkų gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 10,8 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 0,58 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=59 Demoscope.ru]</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025162127/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629503/ LIX. Сувалкская губернія] (1904).</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://www.prlib.ru/item/687887 LIX. Сувалкская губернія] (1904).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Suvalkai]] (22,6 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|300|301}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Augustavo apskritis]] || 1779,0 || 79 214 || [[Augustavas]] |- | [[Kalvarijos apskritis]] || 1167,9 || 70 425 || [[Kalvarija]] |- | [[Marijampolės apskritis]] || 1913,9 || 114 262 || [[Marijampolė]], [[Prienai]] |- | [[Naumiesčio apskritis]] || 1558,9 || 67 295 || [[Naumiestis (Suvalkai)|Naumiestis]], [[Šakiai]] |- | [[Seinų apskritis]] || 1994,9 || 81 924 || [[Seinai]] |- | [[Suvalkų apskritis]] || 1294,0 || 92 910 || [[Suvalkai]] |- | [[Vilkaviškio apskritis]] || 1115,7 || 76 883 || [[Vilkaviškis]], [[Virbalis]] |- | align=right | '''Iš viso:''' || 10 824,3 || 582 913 || 10 miestų |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Suvalkų gubernijos}} lxemqbfufuk8h82n9vw95hewwkicb0m 7956572 7956563 2026-11-01T17:32:08Z CD 677 7956572 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Карта волостей Сувалкской губернии.jpg|thumb|300px|Suvalkų gubernijos žemėlapis XIX a. pabaigoje]] '''1897 m. gubernijos gyventojų surašymas''' vyko [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] kaip [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|1897 m. Rusijos gyventojų surašymo]] dalis. Gubernija užėmė 10,8 tūkst. kv. varstų teritoriją, joje priskaičiuota 0,58 mln. gyventojų.<ref>Первая Всеобщая перепись населения населения Российской империи 1897 года. (Губернские итоги). Т.Т. 1-89. – СПб., 1903-1905. // Cituoja [http://www.demoscope.ru/weekly/ssp/rus_gub_97.php?reg=59 Demoscope.ru]</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://web.archive.org/web/20211025162127/https://rusneb.ru/catalog/000200_000018_v19_rc_1629503/ LIX. Сувалкская губернія] (1904).</ref><ref>Первая всеобщая перепись населенія Россійской имперіи 1897 г. [https://www.prlib.ru/item/687887 LIX. Сувалкская губернія] (1904).</ref> Didžiausias gubernijos miestas – [[Suvalkai]] (22,6 tūkst. gyventojų).<ref>{{LGS 1897 ref|300|301}}</ref> == Apskritys == {| class=wikitable ! width=200 | Apskritis !! Plotas, kv. varstai !! width=100 | Gyventojai !! width=300 | Miestai |- | [[Augustavo apskritis]] || 1779,0 || 79 214 || [[Augustavas]] |- | [[Kalvarijos apskritis]] || 1167,9 || 70 425 || [[Kalvarija]] |- | [[Marijampolės apskritis]] || 1913,9 || 114 262 || [[Marijampolė]], [[Prienai]] |- | [[Naumiesčio apskritis]] || 1558,9 || 67 295 || [[Naumiestis (Suvalkai)|Naumiestis]], [[Šakiai]] |- | [[Seinų apskritis]] || 1994,9 || 81 924 || [[Seinai]] |- | [[Suvalkų apskritis]] || 1294,0 || 92 910 || [[Suvalkai]] |- | [[Vilkaviškio apskritis]] || 1115,7 || 76 883 || [[Vilkaviškis]], [[Virbalis]] |- ! Iš viso: || 10 824,3 || 582 913 || 10 miestų |} == Šaltiniai == {{ref}} {{Lietuvos GS 1897|Suvalkų gubernijos}} s1pbrjxnt3biz8wakb4na6dw71fs2xr 0 627099 7956556 7769288 2026-11-01T16:49:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956556 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas|Pavadinimas=Laumžirgiai|Tipas=studijinis|Atlikėjas=[[Alina Orlova]]|Viršelis=AOLaumžirgiai.jpg|Išleistas=[[2022]] m. [[birželio 14]] d.|Žanras=[[Pop]], [[retro]], [[indie]]|Trukmė=33:37|Leidėjas=|Prodiuseris=Adas Gecevičius|Ankstesnis albumas=„[[Live at Vilnius Picture Gallery (Alinos Orlovos albumas)|Live at Vilnius Picture Gallery]]“<br /> <small>(2020)</small>|Šis albumas='''„Laumžirgiai“'''<br /> <small>(2022)</small>|Kitas albumas=|Įrašytas=Creative Industries|Language=anglų, lietuvių|Fonas=}}'''„Laumžirgiai“''' – penktasis studijinis lietuvių atlikėjos [[Alina Orlova|Alinos Orlovos]] albumas, išleistas 2022 m.<ref name=":2" /> == Apie albumą == Drauge su muzikantais Adu Gecevičiumi ir Pauliumi Vašku įrašytą ir išleistą albumą Alina Orlova apibūdina taip:<blockquote>„<...> Albumas – lėtas, minimalistinis ir atmosferinis, gana gyvo, lengvai psichodelinio skambesio. Dominuoja ilgesio ir vilties motyvai, egzistenciniai, tikėjimo klausimai. Į dainas sudėjau, ką turėjau geriausia – kelių paskutinių metų ryškesnius jausmus, mintis, metaforas, klausimus.“ – pasakoja atlikėja.<ref name=":0">[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1718391/alina-orlova-pristato-albuma-laumzirgiai-manau-jame-daugiau-distancijos-ir-gylio Alina Orlova pristato albumą „Laumžirgiai“: „Manau, jame daugiau distancijos ir gylio“] </ref></blockquote>Albumą sudaro 10 dainų, tarp kurių 4 – parašytos anglų kalba. Remtasi ir kitų autorių kūryba: dainose „I Laid Me Down“ ir „The Garden of Love“ naudojamos anglų poeto [[William Blake|Williamo Blake'o]] eilės, „Akyse užges Paryžius“ naudojamas tragiško likimo poeto [[Rimas Burokas|Rimo Buroko]] eilėraštis.<ref name=":0" /> == Singlai == Trys albumo dainos yra tapusios singlais ir buvo išleistos anksčiau nei visas albumas: * „Ruduo Tau Tinka“ (2021 m. spalio 14 d.) * „Apie Ką Šitas Filmas“ (2022 m. vasario 22 d.) * „Laužmirgiai Mėlyni“ (2022 m. gegužės 31 d.) == Dainų sąrašas == Albumą sudaro šios dainos:<ref name=":1">[https://open.spotify.com/album/5YT5jfX2JSM3e3bbE7tivL ALBUMAS „Laumžirgiai]“</ref>{{Tracklist|collapsed=no|extra2=Gecevičius|length3=3:34|title1=Ruduo Tau Tinka|writer1=[[Alina Orlova]]|extra1=Adas Gecevičius|length1=3:35|title2=Akyse Užges Paryžius|writer2=Orlova, [[Rimas Burokas]]|total_length=33:37|title3=Margos Suknelės|length2=1:59|extra3=Gecevičius|writer3=Orlova|writing_credits=yes|title4=Laumžirgiai Mėlyni|writer4=Orlova|length4=2:52|extra_column=Prodiuseris (-iai)|extra4=Gecevičius|extra5=Gecevičius|extra6=Gecevičius|extra7=Gecevičius|extra8=Gecevičius|extra9=Gecevičius|extra10=Gecevičius|title5=Labas, Ką Tu?|title6=I Laid Me Down|title7=The Garden of Love|title8=Forever In Between|title9=Apie Ką Šitas Filmas|title10=Bless The Damaged|writer6=Orlova, [[William Blake]],<br>Paulius Vaškas|writer7=Orlova, Blake|writer5=Orlova|writer8=Orlova|writer9=Orlova|writer10=Orlova|length5=2:44|length7=3:50|length6=2:07|length8=4:24|length9=4:44|length10=3:46}}Pasak [[Spotify]], pati populiariausia albumo daina – „Ruduo Tau tinka“, sulaukusi daugiau nei šimto tūkstančio perklausymų platformoje.<ref name=":1" /> == Kūrybinė komanda<ref name=":2">[https://www.15min.lt/video/alina-orlova-laumzirgiai-full-album-232956 Alina Orlova - Laumžirgiai (Full Album)]</ref> == === '''Muzikantai''' === * [[Alina Orlova]] – [[elektrinė gitara]], [[klavišiniai]], [[vokalas]], * Paulius Vaškas – aranžuotė, elektrinė gitara, pritariantysis vokalas, * Adas Gecevičius – [[Būgnas|būgnai]], pritariantysis vokalas. === Personalas === * Adas Gecevičius – [[Prodiuseris|prodiusavimas]]. == Muzikos topai == {| class="wikitable" !Topai ! colspan="1" |Aukščiausia pozicija |- !LT (AGATA TOP 100)<ref>[https://www.agata.lt/lt/naujienos/ AGATA Naujienos]</ref> ! rowspan="1" |82<ref>[https://www.agata.lt/lt/naujienos/s25/ 2022 25-os savaitės klausomiausi (TOP 100)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220627135330/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s25/ |date=2022-06-27 }}</ref> |} == Apdovanojimai == {| class="wikitable sortable plainrowheaders" !Metai !Apdovanojimas !Kategorija !Kūrinys !Rezultatas |- |2023 |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]]<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1876888/isdalyti-m-a-m-a-apdovanojimai-zalgirio-arenoje-baumilos-triumfas-ir-zvaigzdziu-palaikymas-ukrainai|title=Išdalyti M.A.M.A. apdovanojimai: „Žalgirio“ arenoje – Baumilos triumfas ir žvaigždžių palaikymas Ukrainai|date=2023-01-27|publisher=[[lrt.lt]]|accessdate=2023-01-29}}</ref> |Metų albumas |„Laumžirgiai“ | {{nominacija}} |} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:2022 albumai]] [[Kategorija:Lietuvos albumai]] 4yhevd9f2w6cfojm2436te64mf1bp18 0 632105 7956737 7766518 2026-11-02T08:37:45Z Vilensija 40695 /* Istorija */ +Gadeikis 7956737 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Nerija (reikšmės)|}} {{Infolentelė muzikos atlikėjas | pavadinimas = Nerija | pav = | antraštė = | fonas = grupė | kilmė = Klaipėda | žanras = estradinė muzika | aktyvumo_metai = 1970–2018 | įrašų_kompanija = [[Melodija (įrašų kompanija)|Melodija]] | URL = | dabartiniai_nariai = | buvę_nariai = Stasys Povilaitis, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Birutė Petrikytė, Laima Žemaitytė, Edmundas Kučinskas, Antanas Čapas, Stasys Čepas, Liutauras Čeprackas, Vitalijus Pauliukas, Simonas Donskovas }} '''Nerija''' – garsi [[Lietuvos estradinė muzika|Lietuvos estradinės muzikos]] grupė. == Istorija == Įkurtas 1970 m. [[Klaipėda|Klaipėdoje]].<ref>[https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/legendine-nerija-gesta-tyliai-828102 Legendinė „Nerija“ gęsta tyliai] ''kauno.diena.lt''</ref> Sovietmečiu vadintas „profesionaliu vokaliniu–instrumentiniu [[Ansamblis|ansambliu]]“ Nuo 1974 m. vadovavo Romualdas Bieliauskas (1943–1979).<ref name=delf>[https://www.delfi.lt/veidai/muzika/legendine-grupe-nerija-atsisveikino-ir-su-sostines-publika-mielai-sugriztume-i-savo-aukso-amziu.d?id=79530819 Legendinė grupė „Nerija“ atsisveikino ir su sostinės publika: mielai sugrįžtume į savo aukso amžių] ''delfi.lt''</ref> Buvo įsikūręs Klaipėdos filharmonijoje (dabar – [[Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia]]).<ref name=velt>[https://ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/nerija---lietuviskos-estrados-auksas-538774 „Nerija“ – lietuviškos estrados auksas] ''ve.lt''</ref> Grupės nariai kasmet parengdavo po naują, su valdžia suderintą muzikinę programą. Darbas filharmonijai priklausiusiame ansamblyje laikytas prestižiniu.<ref name=velt/> Nariams tekdavo nemažai dirbti – kasmet 8 mėnesius po 2-3 koncertus kasdien, apie 4 mėnesius – repeticijų, atostogų ir retų laisvadienių.<ref name=velt/> Grupė buvo populiari, didelėse salėse ([[Vilniaus sporto rūmai|Vilniaus sporto rūmuose]], [[Kauno halė]]je) – rengdavo po kelis koncertus iš eilės. Gastroliavo [[SSRS]] respublikose, [[Rytų Europa|Rytų Europoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Mozambikas|Mozambike]].<ref name=velt/> Grupėje dalyvavo ar muzikines karjeras pradėjo vėliau išgarsėję atlikėjai: [[Stasys Povilaitis (1947)|Stasys Povilaitis]], [[Antanas Čapas]], [[Stanislovas Čiapas]], [[Nijolė Tallat-Kelpšaitė]], [[Birutė Petrikytė]], [[Laima Žemaitytė]], [[Edmundas Kučinskas]], [[Simonas Donskovas]], [[Vitalijus Pauliukas]], [[Benediktas Gadeikis]] ir kiti. Koncertus humoru papildydavo vedėjai, pvz. [[Juozas Zavaliauskas]]. Garsesni [[šlageris|šlageriai]]: „Vėl švieski man vėl”, „O kaip bėga metai”, „Siselija”, „Sudeginti tiltai”, „Pašauki mane“, „Raganų puota“, „Dar ne ruduo“, „Vėjas padainuos“, „Ne, nereikia ašarų“, „Laiko ratas“ ir kt.<ref name=velt/> 2018 m. surengtas atsisveikinimų turas.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/legendinis-ansamblis-nerija-tesia-atsisveikinimu-koncertus-tokio-demesio-net-nesapnavo-1050-1084666 Legendinis ansamblis „Nerija“ tęsia atsisveikinimų koncertus – tokio dėmesio net nesapnavo] ''15min.lt''</ref><ref name=delf/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/7447/19043 Estrada ir muzikinė saviveikla sovietų Lietuvoje aštunto ir devinto dešimtmečių sandūroje: alternatyvių formų kūrimas ir paskutinis diktatas] ''zurnalai.vu.lt'' * {{YouTube|kmppoIgeVW0|Jubiliejinis 45-mečio koncertas}} * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/15983/vakaro-autografas-ansamblis-nerija Vakaro autografas. Ansamblis „Nerija“] ''lrt.lt/mediateka'' [[Kategorija:Lietuvos ansambliai]] [[Kategorija:Lietuvos popmuzikos grupės]] jzif083fbvosln5hcfxofvzehtg5ncg 0 633384 7956756 6979969 2026-11-02T09:24:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956756 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Maxident | Tipas = ep | Atlikėjas = [[Stray Kids]] | Viršelis = Stray Kids - Maxident.png | Išleistas = [[2022]] m. [[spalio 7]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[Hiphopas]], [[R&B]], [[popmuzika]], [[poprokas]] | Trukmė = 26:40 | Leidėjas = JYP, Republic | Prodiuseris = 3racha, Raphael, Daviid, Yosia, Versachoi, Tak, 1Take, Kim Park Chella, Hong Ji-sang, Earattack, Chan’s, Darm | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|4|5}} [https://www.allmusic.com/album/maxident-mw0003802564] * [[NME]] {{Rating|4|5}} [https://www.nme.com/reviews/album/stray-kids-maxident-review-jyp-entertainment-3325742] | Ankstesnis albumas = „Circus“<br /> <small>(2022)</small> | Šis albumas = '''„Maxident“'''<br /> <small>(2022)</small> | Kitas albumas = }} '''Maxident''' – vienuoliktasis [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] grupės „[[Stray Kids]]“ [[extended play|EP]] (iš jų – septintasis, kuriame dainos atliekamos [[Korėjiečių kalba|korėjietiškai]]), išleistas [[2022]] m. [[spalio 7]] d. EP susilaukė teigiamų kritikų įvertinimų ir, per pirmąją savaitę JAV pardavus 117 tūkstančių kopijų, debiutavo pirmojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje, tapdamas antruoju grupės įrašu, pasiekusiu šią viršūnę. Taip pat tai – antrasis grupės perkamiausias albumas JAV 2022 m., kadangi prieš pusmetį išleistas EP „[[Oddinary]]“ taip pat užkopė į reitingo pirmąją vietą.<ref>{{cite magazine |last1=Caulfield |first1=Keith |title=Stray Kids Notch Second No. 1 on Billboard 200 With 'Maxident' |url=https://www.billboard.com/music/chart-beat/stray-kids-number-one-billboard-200-chart-maxident-album-1235156753/ |access-date=2022-10-16 |magazine=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]] |date=2022-10-16}}</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] EP pasiekė 8–ąją albumų reitingo vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s41/|title=2022 41-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=AGATA|language=lt|date=2022-10-14|access-date=2022-10-14|archive-date=2022-10-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20221014120406/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s41/|url-status=dead}}</ref> == Dainų sąrašas== {{Track listing | lyrics_credits = yes | music_credits = yes | extra_column = Aranžavo | title1 = Case 143 | lyrics1 = {{hlist|Bang Chan (3Racha)|Changbin (3Racha)|Han (3Racha)}} | music1 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han|Raphael (Producing Lab)|Daviid (3scape)|Yosia (3scape)}} | extra1 = {{hlist|Raphael|Daviid|Yosia|Bang Chan}} | length1 = 3:12 | title2 = Chill | note2 = [[Korėjiečių kalba|korėjietšikai]]: 식혀 | lyrics2 = Han | music2 = {{hlist|Han|Bang Chan}} | extra2 = {{hlist|Versachoi|Bang Chan}} | length2 = 3:15 | title3 = Give Me Your TMI | lyrics3 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han}} | music3 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han|Tak (Newtype)|1Take (Newtype)}} | extra3 = {{hlist|Tak|1Take}} | length3 = 3:18 | title4 = Super Board | lyrics4 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han}} | music4 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han|Kim Park Chella}} | extra4 = {{hlist|Kim Park Chella|Bang Chan}} | length4 = 3:06 | title5 = 3Racha | note5 = Bang Chan, Changbin, Han | lyrics5 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han}} | music5 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han}} | extra5 = {{hlist|Bang Chan|Versachoi}} | length5 = 3:29 | title6 = Taste | note6 = Lee Know, Hyunjin, Felix | lyrics6 = {{hlist|Hyunjin|Felix|Lee Know}} | music6 = {{hlist|Hyunjin|Felix|Lee Know|Bang Chan}} | extra6 = {{hlist|Bang Chan|Versachoi}} | length6 = 3:36 | title7 = Can't Stop | note7 = korėjietšikai: 나 너 좋아하나봐 | lyrics7 = {{hlist|Seungmin|I.N|Hong Ji-sang}} | music7 = {{hlist|Seungmin|I.N|Hong Ji-sang}} | extra7 = Hong Ji-sang | length7 = 3:30 | title8 = Circus | note8 = Korėjietiška versija | lyrics8 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han}} | music8 = {{hlist|Bang Chan|Changbin|Han|Earattack|Chan's|Darm}} | extra8 = {{hlist|Bang Chan|Earattack|Chan's|Darm}} | length8 = 3:14 | total_length = 26:40 }} == Kūrybinė grupė == {{col-begin}} {{col-2}} '''Muzikantai''' * [[Stray Kids]] ** Bang Chan (3Racha) – vokalas (1–5, 8), pritariamasis vokalas (8), sintezatorius (2, 4), pianinas (2), elektronikos programavimas (5, 6), visi instrumentai (8) ** Changbin (3Racha) – vokalas (1–5, 8), pritariamasis vokalas (8) ** Han (3Racha) – vokalas (1–5, 8), pritariamasis vokalas (8) ** Lee Know – vokalas (1–4, 6, 8), pritariamasis vokalas (8) ** Hyunjin – vokalas (1–4, 6, 8), pritariamasis vokalas (8) ** Felix – vokalas (1–4, 6, 8), pritariamasis vokalas (8) ** Seungmin – vokalas (1–4, 7, 8), pritariamasis vokalas (7, 8) ** I.N – vokalas (1–4, 7, 8), pritariamasis vokalas (7, 8) * Raphael (Producing Lab) – būgnai (1), bosinė gitara (1), sintezatorius (1), elektrinė gitara (1), elektronikos programavimas (1) * Daviid (3scape) – būgnai (1), bosinė gitara (1), sintezatorius (1), elektronikos programavimas (1) * Yosia (3scape) – pianinas (1), elektrinis pianinas (1) * Versachoi – sintezatorius (2, 5, 6) pianinas (2), bosinė gitara (2), būgnai (2), klavišiniai (5), elektronikos programavimas (5, 6) * Tak (Newtype) – elektrinis pianinas (3), sintezatorius (3) * Kim Park Chella – gitara (4), būgnai (4), bosinė gitara (4), sintezatorius (4), elektronikos programavimas (4) * Hong Ji-sang – sintezatorius (7), elektrinė gitara (7), bosinė gitara (7) * Earattack – pritariamasis vokalas (8), visi instrumentai (8), elektronikos programavimas (8), vokalinė kryptis (8) * Chan's – visi instrumentai (8), elektronikos programavimas (8) * Darm – visi instrumentai (8), elektronikos programavimas (8) {{col-2}} '''Techninis personalas''' * Lee Kyeong-won – skaitmeninis redagavimas (1, 4, 6, 8) * Bang Chan (3Racha) – skaitmeninis redagavimas (1, 2, 5, 8), įrašymas (1, 2, 4–6) * 1Take (Newtype) – skaitmeninis redagavimas (3) * Eom Se-hee – įrašymas (1) * Lee Sang-yeop – įrašymas (1, 3) * Goo Hye-jin – įrašymas (4, 8) * Hong Ji-sang – įrašymas (7) * Lee Tae-sub – garso suvedimas (1, 7, 8) * Yoon Won-kwon – garso suvedimas (2, 4–6) * Kim Seok-min – garso suvedimas (3) * Dave Kutch – garso dizainas (1) * Kwon Nam-woo – garso dizainas (2–8) {{col-end}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas JAV|before= [[Bad Bunny]] – „[[Un Verano Sin Ti]]“|years=[[2022]] m. [[spalio 22]] d. – [[spalio 28]] d.|after= [[Lil Baby]] – „[[It's Only Me]]“}} {{end box}} [[Kategorija:2022 albumai]] [[Kategorija:Stray Kids albumai]] hewil3o8psf8twf6dxyfkpt93bftmrq 0 633608 7956708 7142241 2026-11-02T05:22:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956708 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Mainstream Sellout | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Machine Gun Kelly]] | Viršelis = Machine Gun Kelly - Mainstream Sellout.png | Išleistas = [[2022]] m. [[kovo 25]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[Pop punk]] | Trukmė = 40:18 | Leidėjas = Bad Boy, [[Interscope Records|Interscope]] | Prodiuseris = Travis Barker, Machine Gun Kelly, Nick Long, SlimXX, BazeXX, Omer Fedi, Ryan Tedder, KBeaZy, LJay Currie, Josh Strock, Morgoth Beatz | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|2.5|5}} [https://www.allmusic.com/album/mainstream-sellout-mw0003666241] * [[The Guardian]] {{Rating|3|5}} [https://www.theguardian.com/music/2022/mar/25/machine-gun-kelly-mainstream-sellout-review-absurd-cliches-fun] * [[The Independent]] {{Rating|2|5}} [https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/music/reviews/machine-gun-kelly-review-mainstream-sellout-b2043000.html] * [[NME]] {{Rating|4|5}} [https://www.nme.com/reviews/album/machine-gun-kelly-mainstream-sellout-review-3188712] * [[Pitchfork]] 5.8/10 [https://pitchfork.com/reviews/albums/machine-gun-kelly-mainstream-sellout/] * [[Rolling Stone]] {{Rating|2.5|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/review-machine-gun-kelly-mainstream-sellout-1324683/] | Ankstesnis albumas = „[[Tickets to My Downfall]]“<br /> <small>(2020)</small> | Šis albumas = '''„Mainstream Sellout“'''<br /> <small>(2022)</small> | Kitas albumas = }} '''Mainstream Sellout''' – šeštasis [[JAV|amerikiečių]] muzikanto [[Machine Gun Kelly]] studijinis albumas, išleistas [[2022]] m. [[kovo 25]] d. Tai – antrasis atlikėjo albumas, įrašytas kartu su būgnininku ir įrašų prodiuseriu Travis Barker.<ref>{{Cite news|url=https://www.nme.com/news/music/machine-gun-kelly-announces-new-album-born-with-horns-3014934|title=Machine Gun Kelly and Travis Barker get matching tattoos to announce new album 'Born With Horns'|website=[[NME]]|date=2021-08-09}}</ref> Nors albumas susilaukė vidutiniškų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web|url=https://www.metacritic.com/music/mainstream-sellout/machine-gun-kelly|title=Reviews for Mainstream Sellout by Machine Gun Kelly|website=Metacritic|access-date=2021-03-26}}</ref>, jis buvo komerciškai sėkmingas visame pasaulyje. Per pirmąją pardavimų savaitę JAV parduota 93 tūkstančiai albumo kopijų ir jis debiutavo pirmojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje, tapdamas antruoju atlikėjo įrašu, pasiekusiu šią viršūnę.<ref>{{cite magazine|url=https://www.billboard.com/music/chart-beat/machine-gun-kelly-mainstream-sellout-billboard-200-albums-chart-1235054057/|title=Machine Gun Kelly's 'Mainstream Sellout' Bows at No. 1 on Billboard 200 Albums Chart|magazine=Billboard|last=Caulfield|first=Keith|date=2022-04-03|access-date=2022-04-04}}</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] albumas pasiekė 29–ąją reitingo vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s13/|title=2022 13-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=AGATA|language=lt|date=April 1, 2022|access-date=2022-04-01|archive-date=2026-03-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20260312101859/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s13/|url-status=dead}}</ref> 2023 m. vykusiuose „[[Grammy]]“ apdovanojimuose albumas nominuotas geriausio roko albumo kategorijoje.<ref>{{Cite web |title=2023 GRAMMY Nominations: See The Complete Nominees List |url=https://www.grammy.com/news/2023-grammy-nominations-complete-winners-nominees-list |access-date=2022-11-16 |website=www.grammy.com}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | title1 = Born with Horns | writer1 = {{hlist|[[Machine Gun Kelly|Colson Baker]]|Travis Barker|Nick Long}} | extra1 = {{hlist|T. Barker|Long}} | length1 = 2:27 | title2 = God Save Me | writer2 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long|Brandon Allen|Stephen Basil}} | extra2 = {{hlist|T. Barker|SlimXX|BazeXX}} | length2 = 3:00 | title3 = Maybe | note3 = kartu su „[[Bring Me the Horizon]]“ | writer3 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long|Allen|Basil|Oliver Sykes|Jordan Fish|Omer Fedi}} | extra3 = {{hlist|T. Barker|SlimXX|BazeXX|Fedi|Long}} | length3 = 2:50 | title4 = Drug Dealer | writer4 = {{hlist|Baker|T. Barker|Allen|Basil|Fedi|Mike Posner|[[Lil Wayne|Dwayne Carter]]}} | extra4 = {{hlist|T. Barker|SlimXX|BazeXX|Fedi|Machine Gun Kelly}} | note4 = kartu su [[Lil Wayne]] | length4 = 2:52 | title5 = Wall of Fame (Interlude) | writer5 = {{hlist|Baker|Pete Davidson}} | length5 = 0:32 | title6 = Mainstream Sellout | writer6 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long}} | extra6 = {{hlist|T. Barker|Long}} | length6 = 1:47 | title7 = Make Up Sex | note7 = kartu su Blackbear | writer7 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long|Fedi|Matthew Musto}} | extra7 = {{hlist|T. Barker|Fedi}} | length7 = 2:02 | title8 = Emo Girl | note8 = with Willow | writer8 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long|Allen|Basil|Willow Smith}} | extra8 = {{hlist|T. Barker|Long}} | length8 = 2:39 | title9 = 5150 | writer9 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long}} | extra9 = {{hlist|T. Barker|Long}} | length9 = 2:54 | title10 = Papercuts | note10 = album edit | writer10 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long}} | extra10 = {{hlist|T. Barker|Long}} | length10 = 3:01 | title11 = WW4 | writer11 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long}} | extra11 = {{hlist|T. Barker|Long}} | length11 = 1:12 | title12 = Ay! | writer12 = {{hlist|Baker|T. Barker|Allen|Basil|Gregory Hein}} | length12 = 2:04 | note12 = kartu su Lil Wayne | extra12 = {{hlist|T. Barker|BazeXX|SlimXX}} | title13 = Fake Love Don't Last | note13 = kartu su Iann Dior | writer13 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long|Fedi|Ryan Tedder|Keegan Bach|Michael Ian Olmo}} | extra13 = {{hlist|T. Barker|Fedi|Tedder|KBeaZy}} | length13 = 2:23 | title14 = Die in California | note14 = kartu su [[Gunna]], [[Young Thug]] ir Landon Barker | writer14 = {{hlist|Baker|T. Barker|[[Gunna|Sergio Kitchens]]|[[Young Thug|Jeffery Williams]]|Rachel West|Landon Barker|LJay Currie}} | extra14 = {{hlist|T. Barker|Currie}} | length14 = 3:27 | title15 = Sid & Nancy | writer15 = {{hlist|Baker|T. Barker|Josh Strock}} | extra15 = {{hlist|T. Barker|Long|Fedi|Strock|Morgoth Beatz}} | length15 = 3:09 | title16 = Twin Flame | writer16 = {{hlist|Baker|T. Barker|Long|Allen|Basil|Fedi}} | extra16 = {{hlist|T. Barker|Long|Fedi|Machine Gun Kelly}} | length16 = 3:59 | total_length = 40:18 }} == Kūrybinė grupė == * [[Machine Gun Kelly]] – vokalas (visos dainos), gitara (1, 4, 6, 7, 9, 13, 15), prodiusavimas (visos dainos) * Travis Barker – būgnai (1, 2, 4, 6–16), prodiusavimas (visos dainos) * Nick Long – gitara (visos dainos), prodiusavimas (1, 3, 6, 8–12, 15, 16) * Omer Fedi – gitara (13, 15, 16), prodiusavimas (4, 7, 13, 15, 16) * Steve Basil – bosinė gitara (1, 2, 4, 6–16), klavišiniai (8, 12, 16) '''Kviestiniai muzikantai''' * [[Lil Wayne]] – vokalas (4, 12) * Pete Davidson – pasirodymas (5) * Oliver Sykes – vokalas (3) * Mat Nicholls – būgnai (3) * Jordan Fish – klavišiniai (3) * Lee Malia – gitara (3) * Matt Kean – bosinė gitara (3) * Blackbear – vokalas (7) * Willow – vokalas (8) * Iann Dior – vokalas (13) * [[Gunna]] – vokalas (14) * [[Young Thug]] – vokalas (14) * Landon Barker – vokalas (14) == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas JAV|before= „[[Stray Kids]]“ – „[[Oddinary]]“|years= [[2022]] m. [[balandžio 9]] d. – [[balandžio 15]] d.|after= „[[Red Hot Chili Peppers]]“ – „[[Unlimited Love]]“}} {{end box}} [[Kategorija:2022 albumai]] [[Kategorija:Machine Gun Kelly albumai]] 1kdsce1rbgapojkaxpumzrs4jklydng 0 636328 7956691 7734264 2026-11-02T01:51:42Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956691 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis | pavadinimas =Lockheed Martin F-35 Lightning II | foto =F-35A flight (cropped).jpg | antraštė = | tipas =[[naikintuvas]] | NATO kodas = | statytojas =[[Lockheed Martin]] | kūrėjas =Lockheed Martin | pirmas skrydis =[[2006]] m. [[gruodžio 15]] d. | pradėtas naudoti =[[2015 ]] [[liepos 31]] d. | baigtas naudoti = | būsena =naudojamas | naudoja =JAV, Vokietija, Lenkija, Italija ir kt. (iš viso 17 šalių) | pastatyta_vnt = 1 300+ (2026 m. sausio mėn.)<ref>[https://thedefensepost.com/2026/01/12/lockheed-f35-deliveries-2025/ Lockheed’s F-35 Program Hits Record 191 Deliveries in 2025]</ref> | programos kaina = | kaina = | variantai = | prototipas =[[Lockheed Martin X-35]] }} '''Lockheed Martin F-35 Lightning II''' – penktos kartos [[JAV karinės oro pajėgos|JAV karinių oro pajėgų]] ''[[stealth]]'' technologija paremtas, [[Universalusis kovos lėktuvas|universalus]] [[naikintuvas]]. Pagrindinė jo paskirtis – oro erdvės užvaldymas ir [[Šturmo lėktuvas|šturmo palaikymas iš oro]]. Pagrindinis programos partneris yra „[[Lockheed Martin]]“, taip pat prisideda „[[Northrop Grumman]]“ ir „[[BAE Systems]]“ kompanijos. [[2023]] m. JAV naudojo tik du penktos kartos naikintuvus – F-35 ir [[Lockheed Martin F-22 Raptor|F-22 Raptor]].<ref name="LM5">{{cite web |url=http://www.lockheedmartin.com/capabilities/air_power/5th-gen/ |title=5th Generation Fighters |publisher=Lockheed Martin |access-date=2009-04-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100109091019/http://www.lockheedmartin.com/capabilities/air_power/5th-gen/ |archive-date=2010-01-09}}</ref><ref>{{cite news |title=Marines Declare F-35B Operational, But Is It Really Ready For Combat? |url=https://foxtrotalpha.jalopnik.com/marines-declare-f-35b-operational-but-is-it-really-rea-1721380285 |work=Foxtrot Alpha |access-date=2018-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180304113240/https://foxtrotalpha.jalopnik.com/marines-declare-f-35b-operational-but-is-it-really-rea-1721380285 |archive-date=2018-03-04 |url-status=live}}</ref> F-35 Lightning II gaminamas trijų pagrindinių modifikacijų – įprasto tūpimo (F-35A), [[Vertikalaus kilimo ir tūpimo lėktuvas|vertikalaus tūpimo bei kilimo]] (F-35B) ir pritaikyti kilti nuo [[Lėktuvnešis|lėktuvnešių]] (F-35C). Naikintuvo programa kurti pradėta nuo [[Lockheed Martin X-35]] prototipo. Programą didele dalimi finansuoja JAV pajėgos, tačiau prie jos prisideda ir pagrindiniai [[NATO]] partneriai, kaip [[JK]], [[Australija]], [[Kanada]], [[Italija]], [[Norvegija]], [[Nyderlandai]].<ref>{{cite web |url=http://www.lockheedmartin.com/us/products/f35/global-partnerships.html |title=F-35 Global Partnerships |website=Lockheed Martin |access-date=2012-10-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120902025203/http://www.lockheedmartin.com/us/products/f35/global-partnerships.html |archive-date=2012-09-02}}</ref><ref name="Dudley05Mar12">{{cite web |url=http://defense-update.com/20120305_program-partners-confirm-support-for-f-35-joint-strike-fighter.html |title=Program Partners Confirm Support for F-35 Joint Strike Fighter |first=Richard |last=Dudley |date=2012-03-05 |website=Defence Update |access-date=2023-06-18 |archive-date=2012-10-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121013203104/http://defense-update.com/20120305_program-partners-confirm-support-for-f-35-joint-strike-fighter.html |url-status=dead }}</ref><ref name=":4">{{Cite web |last=Pawlyk |first=Oriana |date=2020-12-28 |title=Key US Ally Declares Its F-35s Ready for Combat |url=https://www.military.com/daily-news/2020/12/28/key-us-ally-declares-its-f-35s-ready-combat.html|access-date=2020-12-29 |website=Military.com |at=10th paragraph |language=en}}</ref> Iš pradžių šie orlaiviai buvo pradėti ruošti ir [[Turkija]]i, tačiau šie planai buvo sustabdyti, kai Turkija iš [[Rusija|Rusijos]] įsigijo zenitinių [[Raketa žemė–oras|raketų]] sistemą [[S-400]].<ref>{{cite news |last1=Manson |first1=Katrina |last2=Pitel |first2=Laura |title=US Senate blocks F-35 sales to Turkey |url=https://www.ft.com/content/d3c7492c-7346-11e8-b6ad-3823e4384287 |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20221210/https://www.ft.com/content/d3c7492c-7346-11e8-b6ad-3823e4384287 |archive-date=2022-12-10 |url-access=subscription |date=2018-06-19 |newspaper=[[Financial Times]] |access-date=2018-06-19}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.cnn.com/2019/07/16/politics/trump-turkey-s400-sales/index.html |title=Trump blames Obama as he reluctantly bans F-35 sales to Turkey |first1=Kevin |last1=Liptak |first2=Nicole |last2=Gaouette |date=2019-07-17 |publisher=CNN |access-date=2019-07-17}}</ref> Pirmasis orlaivio skrydis įvyko [[2006]] m. [[gruodžio 15]] d.<ref name="defready aug16">{{cite news |url=http://www.defensenews.com/story/breaking-news/2016/08/02/f35-ioc-air-force-operational-acc-combat/87948142/ |title=Air Force Declares F-35A Ready for Combat |last=Insinna |first=Valerie |date=2016-08-02 |work=Defense News}}</ref> Pirmą kartą kovos veiksmuose šis naikintuvas buvo panaudotas [[Izraelio ginkluotosios pajėgos|Izraelio ginkluotųjų pajėgų]] [[2018]] m.<ref>[https://www.jpost.com/Israel-News/IAF-commander-Israel-first-to-use-F-35-jet-in-combat-558030 IAF commander: Israel first to use F-35 jet in combat]</ref> JAV planuoja iki [[2044]] m. įsigyti 2 456 tokius orlaivius ir jie sudarys didžiąją dalį oro pajėgų turimų naikintuvų. JAV ir NATO pajėgos tikisi šią programą naudoti iki [[2070]] m.<ref>{{cite web |url=https://www.aviationtoday.com/2021/06/14/us-european-command-nato-may-450-f-35s-2030/ |title=US European Command/NATO May Have 450 F-35s by 2030 |work=Aviation Today |date=2021-06-14 |access-date=2023-06-18 |archive-date=2025-01-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250125201027/https://www.aviationtoday.com/2021/06/14/us-european-command-nato-may-450-f-35s-2030/ |url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.flightglobal.com/news/articles/lockheed-f-35-service-life-extended-to-2070-423536/ |title=Lockheed F-35 service life extended to 2070 |first=James |last=Drew |date=2016-03-25 |website=FlightGlobal}}</ref> == Charakteristikos == [[Vaizdas:Lockheed Martin F-35A Lightning II 3-view drawing.png|right|350px]] {{Infolentelė lėktuvo charakteristikos | Ekipažas = 1 pilotas | Ilgis = 15,7 m | Sparnų ilgis = 11 m | Aukštis = 4,40 m | Sparnų tipas = Strėlinis-deltinis | Sparnų plotas = 43 m² | Tuščioji masė = 13 290 kg | Pilnoji masė = 22 471 kg | Maksimali masė = 29 900 kg | Variklis = 1 turboreaktyvinis Pratt & Whitney F135-PW-100 | Traukos jėga = 125 kN | Mach = 1,6 | Didžiausias aukštis = 15 000 m | Skrydžio nuotolis = 2 800 km | Kovinis skrydžio nuotolis = 1 239 km }} == Galerija == <gallery> Vaizdas:X-35B Edwards.jpg Vaizdas:United States Air Force F-35A MOD 45166050.jpg Image:33rd FTS, F-35 training 131212-F-TJ158-008.jpg </gallery> == Šaltiniai == {{Commons|F-35 Lightning II}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Monoplanai|F-35 Lightning II]] [[Kategorija:Vidursparniai|F-35 Lightning II]] [[Kategorija:5 kartos naikintuvai|F-35 Lightning II]] [[Kategorija:Lockheed Martin orlaiviai]] [[Kategorija:Stealth]] 5ccsrdwacydchvx91npjjju1l736a0g 0 646408 7956755 7784808 2026-11-02T09:18:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956755 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mauriki | image = [[Vaizdas:Mauriki FC emblema.png|150px]] | fullname = Mauriki Football Club | nickname = | founded = nežinoma | ground = Stade Korman, [[Port Vila]] | capacity = 10 000 | chairman = {{vlv|Vanuatu}} nežinoma | manager = {{vlv|Vanuatu}} nežinoma | league = [[Port Vila Football League]] | season = 2024–2025 | position = 3 vieta |pattern_la1 = _adidastirogk24gP |pattern_b1 = _adidastirogk24gP |pattern_ra1 = _adidastirogk24gP |pattern_sh1 = _adidastirogk24gP |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = 000000 |socks1 = 008000 |pattern_la2 = _adidastirogk24bP |pattern_b2 = _adidastirogk24bP |pattern_ra2 = _adidastirogk24bP |pattern_sh2 = _adidastirogk24bP |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = 000000 |pattern_la = _adidascampeon23w |pattern_b = _adidascampeon23w |pattern_ra = _adidascampeon23w |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = FFFFFF }} '''Mauriki Football Club''', o trumpiau vadinamas '''Mauriki''' – [[Vanuatu|Vanuatu]] [[futbolo klubas]] iš [[Port Vila|Port Vilos]]. == Istorija == Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 2022–2023 m. sezone iškovojo aštuntą vietą. == Laimėjimai == ; {{vlv|Vanuatu}} [[Port Vila Football League]]<ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/vanuatuchamp.html RSSSF duomenų bazė: sezonai ir čempionai]</ref> : [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai ():''' == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- ! style="background:maroon;" colspan="6"| <span style="color:White;">MAURIKI FOOTBALL CLUB</span> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Port Vila Football League|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/vanuatu2022.html#pvfapremier 2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Port Vila Football League|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/vanuatu2023.html#pvfapremier 2022–2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Port Vila Football League|Aukščiausioji lyga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesv/vanuatu2024.html#pvfapremier 2024 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Port Vila Football League|Superlyga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Maroon;color:white" width="150" height="50" |'''MAURIKI'''<br />Football Club | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |'''MAURIKI'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Maroon;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Mauriki FC emblema.png|150px]]'''MAURIKI'''<br />Football Club | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Mauriki FC emblema.png|150px]]'''MAURIKI'''<br />Football Club |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _entrada18m |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 600020 |body = FFFFFF |rightarm = 600020 |shorts = 600020 |socks = 600020 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _utena1819a |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFDD00 |body = FFFFFF |rightarm = FFDD00 |shorts = FFDD00 |socks = FFDD00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidastiroc23dg |pattern_b = _adidastiroc23dg |pattern_ra = _adidastiroc23dg |pattern_sh = _adidasgreen |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidastiroc23olg |pattern_b = _adidastiroc23olg |pattern_ra = _adidastiroc23olg |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidastirogk24gP |pattern_b = _adidastirogk24gP |pattern_ra = _adidastirogk24gP |pattern_sh = _adidastirogk24bP |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 008000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidastirogk24bP |pattern_b = _adidastirogk24bP |pattern_ra = _adidastirogk24bP |pattern_sh = _adidastirogk24bP |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai atstovavę nacionalinei komandai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/2736/2023_1/Tafea_Port_Vila.html Apie TEST klubo žaidėjus]</ref> * {{vlv|Vanuatu}} nežinoma == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * {{color box|pink|'''Oficiali klubo svetainė'''}} * [ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/mauriki-fc/397749 SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20231123232637/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mauriki-fc/63578/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vanuatu futbolo klubai|Mauriki]] {{DEFAULTSORT:Mauriki}} 4xh73hujjwtgxogam5fcdvht4h1s15t 0 647114 7956529 7795293 2026-11-01T15:04:40Z Italas 4216 7956529 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername={{PAGENAME}}|dateofbirth={{Gimimo data|2000|06|13}}|cityofbirth=[[Monrou (Šiaurės Karolina)|Monrou]], [[Šiaurės Karolina]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=Romos „[[Romos Maxima Roma|Maxima Roma]]“|height=2,03 m|weight=98 kg|position=[[Lengvasis kraštas|LK]] / [[Sunkusis kraštas|SK]]|years=2023–2026<br>2023–2024<br>2026<br>2026–|clubs=[[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]]<br>→[[Grand Rapidso Gold|Grand Rapidso „Gold“]]<br>Karolinos „Gigantes“<br>Romos „[[Romos Maxima Roma|Maxima Roma]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=37|nbayear=2023|nbateam=[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]|clubnumber=4|image=[[Vaizdas:Hunter_Tyson_(cropped).jpg|220px]]}}'''Hanteris Taisonas''' ({{en|Hunter Tyson}}, g. {{data|year=2000|month=06|day=13}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas. Universitete rungtyniavo [[Klemsono universitetas|Klemsono „Tigers“]] komandoje. == Karjera universitete == Įstojęs į Klemsono universitetą, rungtyniavo Klemsono „Tigers“ komandoje, kurioje praleido 5 metus.<ref name="machine">{{cite web|url=https://www.postandcourier.com/sports/clemson/clemsons-hunter-tyson-matures-into-double-double-machine-for-clemson/article_63eddfac-98d6-11ed-a25e-3392b86ff87e.html|title=Clemson's Hunter Tyson matures into double-double machine for Clemson|last=Blau|first=Jon|date=2023-01-20|access-date=2023-06-20|work=The Post and Courier}}</ref> Per šį laikotarpį Taisonas vidutiniškai pelnė po 8,1 taško ir atkovojo po 4,8 kamuolio. == Profesionali karjera == [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] [[Oklahoma City Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] pasirinko jį 37-uoju šaukimu, tačiau vėliau išmainė į „Nuggets“ ekipą.<ref>{{cite web|url=https://www.greenvilleonline.com/story/sports/college/clemson/2023/06/22/hunter-tyson-nba-draft-2023-denver-nuggets-clemson-basketball/70332634007/|title=Pros and cons of Denver Nuggets taking Hunter Tyson of Clemson basketball in 2023 NBA Draft|last=Keepfer|first=Scott|date=2023-06-22|access-date=2023-06-23|work=The Greenville News}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://milehighsports.com/denver-nuggets-select-clemson-forward-hunter-tyson-with-the-37th-pick-in-2023-nba-draft/|title=Denver Nuggets select Clemson forward Hunter Tyson with the 37th pick in 2023 NBA Draft|last=Blackburn|first=Ryan|date=2023-06-22|access-date=2023-12-06}}</ref> 2026 m. rugsėjo 21 d. persikėlė į Europą ir prisijungė prie [[Roma|Romos]] „[[Romos Maxima Roma|Maxima Roma]]“ komandos.<ref>{{Cite web|title=Hunter Tyson has joined Maxima Roma of Italy|url=https://lufkindailynews.com/news_reuters/national/hunter-tyson-has-joined-maxima-roma-of-italy/article_8d0288c9-545d-5589-992b-47ad8a00b677.html|access-date=September 21, 2026|website=lufkindailynews.com|language=en}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2023}} | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | 18 || 0 || 2.7 || '''.400''' || .286 || {{sort|-|—}} || .5 || .1 || .1 || .0 || 1.1 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | '''51''' || '''2''' || '''7.8''' || .375 || '''.311''' || '''.750''' || '''1.5''' || '''.4''' || '''.2''' || '''.1''' || '''2.6''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 69 || 2 || 6.5 || .379 || .307 || .750 || 1.3 || .3 || .2 || .1 || 2.2 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"| 2024 | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | 3 || 0 || 4.6 || .000 || .000 || .500 || 1.0 || .3 || .0 || .0 || .3 |- | style="text-align:left;"| 2025 | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | '''5''' || 0 || '''6.0''' || '''.500''' || '''.200''' || '''1.000''' || '''1.6''' || '''.4''' || '''.2''' || .0 || '''3.0''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 8 || 0 || 5.5 || .357 || .125 || .833 || 1.4 || .4 || .1 || .0 || 2.0 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2018–19 | style="text-align:left;"|Klemsonas | 31 || 0 || 8.3 || .254 || .234 || .667 || 1.0 || .4 || .1 || '''.3''' || 1.6 |- | style="text-align:left;"|2019–20 | style="text-align:left;"|Klemsonas | 31 || 3 || 13.6 || .445 || .321 || .707 || 3.0 || .4 || .5 || .1 || 5.5 |- | style="text-align:left;"|2020–21 | style="text-align:left;"|Klemsonas | 19 || 12 || 16.7 || .465 || '''.431''' || .771 || 4.2 || .3 || .5 || '''.3''' || 7.5 |- | style="text-align:left;"|2021–22 | style="text-align:left;"|Klemsonas | 25 || 24 || 25.5 || .466 || .347 || .786 || 5.5 || 1.3 || .8 || '''.3''' || 10.0 |- | style="text-align:left;"|2022–23 | style="text-align:left;"|Klemsonas | '''34''' || '''34''' || '''34.7''' || '''.479''' || .405 || '''.838''' || '''9.6''' || '''1.5''' || '''.9''' || .1 || '''15.3''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 140 || 73 || 20.1 || .453 || .366 || .790 || 4.8 || .8 || .6 || .2 || 8.1 |} == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/t/tysonhu01.html Hunter Tyson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231024224843/https://www.basketball-reference.com/players/t/tysonhu01.html|date=2023-10-24}} {{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Tyson, Hunter}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] gtrimiadvv6aq3zbcd8oxn96kswty8u 0 649554 7956513 7876838 2026-11-01T14:16:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956513 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=L.J. Thorpe|image=|dateofbirth={{Gimimo data|1999|05|06}}|cityofbirth=[[Rojal Palm Bičas]], [[Florida]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Hamburgo Towers|Hamburgo „Towers“]]|height=1,96 m|weight=98 kg|position=[[Įžaidėjas]]|years=2022–2023<br>2023–2024<br>2024<br>2024–2025<br>2025–|clubs=[[Tamperės Pyrintö|Tamperės „Pyrintö“]]<br>[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]]<br>[[Bramptono Honey Badgers|Bramptono „Honey Badgers“]]<br>[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<br>[[Hamburgo Towers|Hamburgo „Towers“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=|nbayear=|nbateam=|clubnumber=|nickname=|fullname=Leonard Thorpe |image=[[File:2026-02-17 ALBA Berlin gegen Veolia Towers Hamburg (Basketball-Bundesliga 2025-26) by Sandro Halank–043.jpg|200px]]}} '''Leonardas „El Džei“ Torpas''' ({{en|Leonard "L. J." Thorpe}}, g. {{data|year=1999|month=05|day=06}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas. 2023–2024 m. rungtyniavo [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]] ekipoje, o 2024–2025 m. – [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]. == Karjera universitete == Baigęs vidurinę mokyklą Torpas įstojo į [[Šiaurės Karolinos universitetas Ašvilyje|Šiaurės Karolinos universitetą Ašvilyje]]. 2020 m. sausio 18 d. jis pelnė 31 tašką prieš [[Hamptono universitetas|Hamptono „Pirates“]], tačiau Torpo komanda Hamptonui nusileido 88:86.<ref>{{Cite web|url=https://www.seattletimes.com/sports/stanley-lifts-hampton-over-unc-asheville-88-86/|title=Stanley lifts Hampton over UNC Asheville 88-86|date=2020-01-18|website=The Seattle Times|access-date=2023-12-16|language=en-US}}</ref> Vasario 10 d. Torpas tapo antruoju žaidėju universiteto komandos istorijoje, kuriam pavyko surinkti [[Trigubas dublis|trigubą dublį]]. Jis pelnė 17 taškų, atkovojo 13 atšokusių kamuolių ir atliko 10 rezultatyvių perdavimų, tačiau jo vedama „Bulldogs“ ekipa 80:70 nusileido Hamptono „Pirates“ komandai.<ref>{{Cite web|url=https://uncabulldogs.com/news/2020/2/10/mens-basketball-career-night-from-thorpe-not-enough-as-bulldogs-fall-to-pirates-on-the-road.aspx|title=Career Night from Thorpe Not Enough as Bulldogs Fall to Pirates on the Road|date=2020-02-10|website=UNC Asheville Athletics|access-date=2023-12-16|language=en}}</ref> == Profesionali karjera == 2022 m. rugpjūčio 8 d. Torpas pasirašė savo pirmąją profesionalią sutartį su [[Korisliiga|Suomijos krepšinio lygos]] [[Tamperės Pyrintö|Tamperės „Pyrintö“]] klubu.<ref>{{Cite web|url=https://uncabulldogs.com/news/2022/8/12/mens-basketball-lj-thorpe-signs-a-professional-contract-to-play-in-finland|title=LJ Thorpe signs a professional contract to play in Finland|website=UNC Asheville Athletics|access-date=2023-12-30|language=en}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://pyrinto.fi/uutinen/lj-thorpe-pyrintoon/|title=LJ Thorpe Pyrintöön|date=2022-08-12|website=Pyrintö|access-date=2023-12-16|language=fi}}</ref> Komandoje jis vidutiniškai pelnė po 12,7 taško ir atliko po 4,9 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.<ref>{{Cite web|url=https://www.basket.fi/pelaaja/?id=6621423|title=L.J. Thorpe|website=www.basket.fi|access-date=2023-12-16|language=fi|archive-date=2023-12-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20231216113604/https://www.basket.fi/pelaaja/?id=6621423|url-status=dead}}</ref><ref name=":12">{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-192215-siauliuose-sabecki-keicia-amerikietis.html|title="Šiauliuose" Sabeckį keičia amerikietis|website=basketnews.lt|access-date=2023-12-16|language=lt}}</ref> 2023 m. liepos 18 d. pasirašė kontraktą su Lietuvos krepšinio lygos klubu Šiaulių „Šiauliai“.<ref>{{Cite web|url=https://www.krepsinis.net/naujiena/siauliu-ekipa-papilde-gynejas-is-jav/328909|title="Šiaulių" ekipą papildė gynėjas iš JAV|website=krepsinis.net|access-date=2023-12-30|language=lt}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://uncabulldogs.com/news/2023/7/26/mens-basketball-lj-thorpe-inks-contract-with-bc-iauliai.aspx|title=LJ Thorpe Inks Contract with BC Šiauliai|website=UNC Asheville Athletics|access-date=2023-12-30|language=en}}</ref> 2023 m. spalio 26 d. krepšininkas surinko 28 taškus bei pataikė penkis tritaškius pergalėje 104:93 prieš [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždes“]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-196458-galingas-siauliu-puolimas-nepaliko-vilciu-pieno-zvaigzdems.html|title=Galingas "Šiaulių" puolimas nepaliko vilčių "Pieno žvaigždėms"|website=basketnews.lt|access-date=2023-12-30|language=lt}}</ref> 2024 m. gegužės 8 d. Torpas pasirašė sutartį su [[Bramptono Honey Badgers|Bramptono „Honey Badgers“]] [[Kanada|Kanadoje]].<ref>{{cite web|url=https://www.honeybadgers.ca/honey-badgers-agree-to-terms-with-guard-thorpe|title=HONEY BADGERS AGREE TO TERMS WITH GUARD THORPE|last=Warrener|first=Kyle|date=2024-05-08|website=HoneyBadgers.ca|access-date=2024-08-10}}</ref> 2024 m. liepą prisijungė prie [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] ekipos.<ref>{{cite web|url=https://utenosjuventus.lt/2024/07/16/buves-siauliu-lyderis-l-j-thorpe-keliasi-i-utena/|title=Buvęs „Šiaulių“ lyderis L.J. Thorpe keliasi į Uteną|website=UtenosJuventus.lt|access-date=2024-08-10|language=lt|archive-date=2024-08-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20240810215624/https://utenosjuventus.lt/2024/07/16/buves-siauliu-lyderis-l-j-thorpe-keliasi-i-utena/|url-status=dead}}</ref> 2025 m. birželio 12 d. Torpas sudarė kontraktą su [[Hamburgo Towers|Hamburgo „Towers“]] klubu [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-226065-thorpeas-i-juventus-negris.html|title=Thorpe'as į „Juventus“ negrįš|website=basketnews.lt|access-date=2025-06-14|language=lt}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/zaidejai/36628-lj-thorpe.html L.J. Thorpe profilis „BasketNews“] * [https://www.proballers.com/basketball/player/273807/leonard-thorpe L.J. Thorpe profilis „Proballers“] * [https://lkl.lt/zaidejai/leonard-thorpe L.J. Thorpe profilis „LKL“] {{DEFAULTSORT:Thorpe, LJ}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] [[Kategorija:Užsienio krepšininkai Lietuvos komandose]] 2o5egy3blw6c8fjz6up2lcrno84okah 0 652861 7956692 7837233 2026-11-02T01:55:43Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956692 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> „Lokomotiva“ | image = [[Vaizdas:Lokomotiva Brno Horní Heršpice emblema.png|200px]] | fullname = Football Club Lokomotiva Brno Horní Heršpice, a.s. | founded = m. klubas<br /> ? – moterų ekipa | ground = „Lokomotiva“ stadionas, Horni Heršpicė, [[Brno]] | capacity = 000 | chairman = {{vlv|CZE}} nežinoma | manager = {{vlv|CZE}} nežinoma | league = [[I. liga žen]] | season = 2024–2026 | position = 6 vieta, [[I. liga žen]] |pattern_la1 = |pattern_b1 = _utena1819a |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = _adidaswhite |pattern_so1 = _color_3_stripes_white |leftarm1 = FFDD00 |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFDD00 |shorts1 = 000000 |socks1 = FFFFFF |pattern_la2 = |pattern_b2 = _torpedobelaz1819a |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = _adidaswhite |pattern_so2 = _color_3_stripes_white |leftarm2 = 000000 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = 000000 |shorts2 = 000000 |socks2 = 000000 |pattern_la3 = |pattern_b3 = _utena1819a |pattern_ra3 = |pattern_sh3 = _adidasblack |pattern_so3 = _color_3_stripes_black |leftarm3 = FFDD00 |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFDD00 |shorts3 = FFFFFF |socks3 = FFFFFF }} '''Brno Horní Heršpice „Lokomotiva“''' – [[Čekija|Čekijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Brno|Brno]]. Rungtyniauja aukščiausioje šalies moterų futbolo lygoje ({{cs|I. liga žen}}). == Istorija == Suburta moterų ekipa, rungtyniavusi aukščiausioje šalies lygoje. {{išplėsti}} == Pasiekimai == ; Čekijos čempionatas * Trečioji vieta: == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[II. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' (Moravija) | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/2-liga-women/2010-2011/mslz/r12221/ 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[II. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' (Moravija) | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/2-liga-women/2011-2012/msl/r15400/ 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[II. liga žen]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' (Moravija) | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/2-liga-women/20122013/msl/r18537/ 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[II. liga žen]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' (Moravija) | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/2-liga-women/20132014/mslz/r22018/ 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[II. liga žen]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' (Moravija) | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/2-liga-women/20142015/mslz/r26651/ 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[II. liga žen]]''' | bgcolor="#B" style="text-align:center;"| '''.''' (Moravija) | <ref>[ 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[II. liga žen]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/2-liga-women/20162017/regular-season/r38135/ 2016–2017 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į [[I. liga žen]]''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tsje-wom2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tsje-wom2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tsje-wom2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFCCCC" style="text-align:center;"| '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tsje-wom2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tsje-wom2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. I. liga žen|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/1-liga/20222023/regular-season/r69968/ 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/1-liga/20232024/regular-season/r75809/ 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/czech-republic/1-liga/20242025/regular-season/r82590/ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[I. liga žen]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[ 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |'''LOKOMOTIVA BRNO''' | style="background:yellow;color:black" width="150" height="50" |'''LOKOMOTIVA BRNO''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Lokomotiva Brno Horní Heršpice emblema.png|150px]]'''LOKOMOTIVA BRNO''' | style="background:yellow;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Lokomotiva Brno Horní Heršpice emblema.png|150px]]'''LOKOMOTIVA BRNO''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _utena1819a |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFDD00 |body = FFFFFF |rightarm = FFDD00 |shorts = 000000 |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _torpedobelaz1819a |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 000000 |body = FFFFFF |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _utena1819a |pattern_ra = |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFDD00 |body = FFFFFF |rightarm = FFDD00 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20yw |pattern_b = _adidasregista20yw |pattern_ra = _adidasregista20yw |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFEE00 |body = FFEE00 |rightarm = FFEE00 |shorts = 000000 |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20bw |pattern_b = _adidasregista20bw |pattern_ra = _adidasregista20bw |pattern_sh = _rosenborg19h |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20yw |pattern_b = _adidasregista20yw |pattern_ra = _adidasregista20yw |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFEE00 |body = FFEE00 |rightarm = FFEE00 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.brnohorniherspice.cz/ Oficiali klubo svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://www.facebook.com/lokobrno/?locale=cs_CZ facebook paskyra] * [ SOCCERWAY] * [https://web.archive.org/web/20220904145456/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/1-fc-slovacko/50369/ Globalsportsarchive] {{I. liga žen}} [[Kategorija:Čekijos moterų futbolo ekipos‎]] {{DEFAULTSORT:Lokomotiva Brno Horní Heršpice}} 6qt8kfwdhwu5gsw20ketiitwdlhyexe 0 657218 7956540 7956141 2026-11-01T15:41:46Z Nestea 25298 7956540 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Klaipėdos Akropolis.JPG|thumb|Klaipėdos Akropolio „Maxima“]] Klaipėdos '''„Akropolis“''' – [[prekybos centras|prekybos ir pramogų centras]] [[Klaipėda|Klaipėdos]] mieste, į pietus nuo [[Klaipėdos senamiestis|Senamiesčio]], Taikos pr. 61, piečiau [[Rumpiškė]]s.<ref>[https://www.akropolis.lt/lt/klaipeda/lankytojams/kontaktai Kontaktai.] Akropolis.lt (tikrinta 2024-05-06).</ref> Užima 77,6 tūkst. m² plotą. Pastate yra ledo arena, restoranai, kino teatras su 6 salėmis, per 200 parduotuvių, 2200 stovėjimo vietų automobiliams.<ref>[https://www.akropolis.eu/lt/projektai/akropolis-klaipeda AKROPOLIS Klaipėda.] Akropolis.eu (tikrinta 2024-05-06).</ref> Centrą valdo „[[Akropolis Group]]“ bendrovė. Pastatytas 2005 m. 2024 m. balandį–rugsėjį rekonstravimui uždaryta „Maxima“ parduotuvė.<ref>[https://www.delfi.lt/verslas/verslas/klaipedos-akropolyje-isikurusi-maxima-laikinai-uzdaroma-isparduodamos-prekes-120006282 Klaipėdos „Akropolyje“ įsikūrusi „Maxima“ laikinai uždaroma: išparduodamos prekės.] 2024-04-24, Delfi.lt (tikrinta 2024-05-06).</ref> 2024 m. už 8 mln. eurų. atnaujinta per 11 tūkst. kv. metrų bendrųjų erdvių.<ref>{{Cite web|date=2024-12-20|title=Už 8 mln. eurų atnaujintas Klaipėdos „Akropolis“|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2443756/uz-8-mln-euru-atnaujintas-klaipedos-akropolis|access-date=2026-10-30|website=[[lrt.lt]]}}</ref> 2026 m. baigtos 6 mln. eurų vertės, 3,5 tūkst. kv ploto „Akropolio“ priestato statybos.<ref>{{Cite web|date=2026-10-01|title=Klaipėdoje baigtos 6 mln. eurų vertės „Akropolio“ priestato statybos|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/3069321/klaipedoje-baigtos-6-mln-euru-vertes-akropolio-priestato-statybinės |access-date=2026-10-30|website=[[lrt.lt]]}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://akropolis.lt/klaipeda/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Klaipėdos pastatai]] [[Kategorija:Lietuvos prekybos ir pramogų centrai]] a8kjum6mqmunk6rws06kmnlp3yzslkg 0 657396 7956683 7822891 2026-11-02T00:05:23Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956683 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = Lions Gibraltar | image = [[Vaizdas:Lions Gibraltar F.C. logotipas.png|200px]] | fullname = Lions Gibraltar Football Club | founded = 1966 m. klubas įkurtas <br /> 2013 m. dabartinė moterų komanda | ground = Viktorijos stadionas, [[Gibraltaras]] | capacity = 2 800 | chairman = {{small|nežinomas}} | manager = {{small|nežinomas}} | league = [[Gibraltar Women's Football League|moterų futbolo lyga]] | season = 2024–2025 | position = 1 vieta | pattern_la1 = _lionsgibraltar2021h | pattern_b1 = _lionsgibraltar2021h | pattern_ra1 =_lionsgibraltar2021h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = CC6B00 | body1 = CC6B00 | rightarm1 = CC6B00 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = CC6B00 | pattern_la2 = _lionsgibraltar2021a | pattern_b2 = _lionsgibraltar2021a | pattern_ra2 = _lionsgibraltar2021a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = 808080 | body2 = 808080 | rightarm2 = 808080 | shorts2 = 808080 | socks2 = CC6B00 }} '''Lions Gibraltar Football Cblub''' – [[Gibraltaras|Gibraltaro]] [[futbolo klubas]]. Rungtyniavo [[Gibraltar Women's Football League|Gibraltaro moterų futbolo lygoje]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1966 m. Pirmosios užuominos apie moterų komandą siekia 1999 m.,<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom99.html Gibraltar (Women) 2020/21]</ref> tačiau netrukus ekipa buvo išformuota. 2007 m. po susijungimo su „Tunnel Tigers“, rungtyniavo moterų futbolo lygoje kaip '''Lions Tunnel Tigers'''.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom07.html Gibraltar (Women) 2007]</ref> Sezonas nenusisekė, ekipa liko paskutinėje vietoje ir pasitraukė iš čempionato. 2010 m. sugrįžo kaip nepriklausomas subjektas, tačiau ir vėl užėmė žemiausią vietą lygoje. Tarp keturių dalyvių su dviem iškovotais taškais liko paskutinės.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom2011.html Gibraltar (Women) 2010/11]</ref> 2013 m. vėl suburta komanda, rungtyniavusi moterų futbolo lygoje. 2013–2014 ir 2014–2015 m. tapo šalies čempionėmis.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom2014.html Gibraltar (Women) 2013/14]</ref> Vėlesniais metais, atsiradus „[[Lincoln Red Imps FC (moterys)|Lincoln Red Imps]]“ komandai, „Lions“ trumpalaikis dominavimas baigėsi, kol Linkolno komanda 2020 m. buvo išformuota. 2020–2021, 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024, 2024–2025 m. '''„Lions Gibraltar“''' klubo merginos tapo čempionėmis. == Pasiekimai == ;[[Gibraltar Women's Football League]]<ref>[https://www.rsssf.org/tablesg/gib-womchamp.html Gibraltar - List of Women Champions]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]]'''Čempionės (7):''' 2013–2014, 2014–2015, 2020–2021, 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024, 2024–2025<ref>[https://www.gibraltarfa.com/competitions/womens-football-league-24-25-2802229 Womens Football League 24/25]</ref> m. * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (4):''' 2016–2017, 2017–2018, 2018–2019, 2020 m. ;Women's Rock Cup * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (3):''' 2019, 2021–2022, 2022–2023 m. * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkės (3):''' 2015, 2016, 2017 m. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuoroda !Pastabos |- |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Gibraltar Women's Football League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''x.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom2020.html</ref> | ^{<span style="color:red;">PANDEMIJA.</span>} |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Gibraltar Women's Football League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom2021.html</ref> | ^{<span style="color:red;">PANDEMIJA.</span>} |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Gibraltar Women's Football League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom2022.html</ref> | ^{<span style="color:red;">PANDEMIJA.</span>} |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Gibraltar Women's Football League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom2023.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Gibraltar Women's Football League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom2024.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Gibraltar Women's Football League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://www.rsssf.org/tablesg/gib-wom2025.html{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Gibraltar Women's Football League]]''' | bgcolor="#FFF" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:orange;color:White" width="150" height="50" |'''Lions Gibraltar''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Lions Gibraltar''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:orange;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Lions Gibraltar F.C. logotipas.png|150px]]'''Lions Gibraltar''' | style="background:silver;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Lions Gibraltar F.C. logotipas.png|150px]]'''Lions Gibraltar''' |} == Apranga == ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga; {| |{{Football kit | pattern_la=_blueborder| pattern_b=_bluecollar| pattern_ra=_blueborder| pattern_sh=_orangesides| pattern_so=| pattern_so= | leftarm=FF8C00 | body=FF8C00 | rightarm=FF8C00 | shorts=0000FF | socks=FF8C00 | title={{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la=_bluelines| pattern_b= | pattern_ra=_bluelines | pattern_sh=_yellow_stripes|| pattern_so=_yellowtop | pattern_so= | leftarm=FF8C00 | body=FF8C00 | rightarm=FF8C00 | shorts=0000FF | socks=FF8C00 | title={{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la=_givovaone18ob| pattern_b=_givovaone18ob| pattern_ra=_givovaone18ob | pattern_sh=_givovacampo18bfo| pattern_so=_givovaone18ob| pattern_so= | leftarm=FF6600 | body=FF8C00 | rightarm=FF6600 | shorts=000000 | socks=FF6600 | title={{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= _blueshoulders| pattern_b=_bluehorizontal | pattern_ra= _blueshoulders | pattern_sh=_goldsides| pattern_so= | leftarm=FF8C00 | body=FF8C00 | rightarm=FF8C00 | shorts=0000FF | socks=FF8C00 | title=2019–2020 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _lionsgibraltar2021h | pattern_b = _lionsgibraltar2021h | pattern_ra =_lionsgibraltar2021h | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = CC6B00 | body = CC6B00 | rightarm = CC6B00 | shorts = FFFFFF | socks = CC6B00 | title = 2023–2024 m. }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Lions Gibraltar FC]] – '''„Lions Gibraltar“ klubo''' vyrų komanda; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.lionsgibraltarfc.com/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150127085550/http://www.lionsgibraltarfc.com/ |date=2015-01-27 }} * [https://www.facebook.com/LionsGibFC Facebook paskyra] * [https://web.archive.org/web/20240511122106/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/lions-gibraltar-fcw/54924/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Lions Gibraltar FC}} [[Kategorija:Gibraltaro futbolo klubai]] hr35pu5tfieensl6wlt4se53bp1v47y 0 667872 7956461 7952353 2026-11-01T12:22:02Z Ed1974LT 52229 7956461 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių šnektos: {{legend|#FF0000|kretingiškių}}]] '''Kretingiškių šnekta''' – viena iš lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės žemaičių patarmės]] vakarinė dalis. Šia šnekta kalbantys žmonės sutinkami [[Endriejavas|Endriejavo]], [[Kretinga|Kretingos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Salantai|Salantų]] apylinkėse.<ref name=vle>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kretingiskiu-tarme/ Kretingiškių tarmė]}}</ref> Be [[telšiškių tarmė]]s, tai viena iš dviejų [[šnekta|šnektų]], į kurias skirstoma šiaurės žemaičių patarmė.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/tarmiu-klasifikacija/ Tarmių klasifikacija]}}</ref><ref>[http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm Kretingiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200119233057/http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm |date=2020-01-19 }} ''tarmes.lki.lt''</ref> Kretingiškių šnektos pavadinimas pradėtas vartoti 1965 m. priimtoje [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmių klasifikacijoje.<ref name=vle/> Šios tradicinės šnektos atstovai – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Kalbos specialistų pastebėjimu, visi jie jau linkę įterpti šiokių tokių [[bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] elementų, tačiau tai atspindi autentišką dabartinės šnektos padėtį.<ref>Zofija Babickienė, [[Birutė Jasiūnaitė]], Angelė Pečeliūnaitė, Rūta Bagužytė. Centrinė šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė: tarmės tekstai su komentarais ir žodynėliu. Baltos lankos: 2007</ref> [[Juozas Aleksandravičius (1920)|Juozas Aleksandravičius]] buvo bene pirmasis iš lietuvių [[dialektologija|dialektologų]], sumanęs parengti savo gimtosios Kretingos šnektos žodyną. Dar studijų metais (1949 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]) užsirašinėjo žodžius ir sakinius, tęsė žodyno pildymą kelerius metus mokytojaudamas. == Šnektos ypatybės == Kretingiškių šnektai būdingos ypatybės nėra vienodos visoje šnektos paplitimo dalyje. Kai kurie skirtumai nuo bendrinės kalbos:<ref name=vle/> * Negalūninių [[skiemuo|skiemenų]] trumpieji [[balsis|balsiai]] ''i, u'' yra platinami ir verčiami ẹ, ọ (''poskọbelis'' ‘puskubilis’, ''gọlîetẹ'' ‘gulėti’, ''zọikis'' ‘zuikis’). * Įprasti bendrinės kalbos ilgieji balsiai ''ą, ę'' daug kur taip pat tariami ''ọ, ẹ'' (''žọsi'' ‘žąsį’, ''grẹžệms'' ‘gręžimas’). Apie [[Darbėnai|Darbėnus]], [[Palanga|Palangą]], [[Serapinai|Serapinus]] ''ą, ę'' keičiami į ''ọu, ẹi'' (''kộust'' ‘kąsti’, ''skeist'' ‘skęsta’), apie Rietavą – į ''ọn, ẹn'' (''kộnstẹ, skenst''). * Kai kuriose tarmės paplitimo vietose (be Endriejavo, [[Gargždai|Gargždų]], Rietavo) [[Kaityba (kalbotyra)|kaitomų]] žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] [[afrikata|afrikatų]] ''č, dž'' daugiausia nėra, jų vietoj tariami [[priebalsis| priebalsiai]] ''t, d'' (''jâutẹ'' ‘jaučio’, ''mẽd’u'' ‘medžių’). == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [[Juozas Aleksandravičius (1920)|Juozas Aleksandravičius]]. [https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1000/1090/ Kretingos tarmės žodynas] ''journals.lki.lt'' {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] hnugqx9uaw8wvwr1imego7rrqj0ngzj 0 667921 7956462 7952361 2026-11-01T12:22:46Z Ed1974LT 52229 7956462 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių šnektos: {{legend|#DB7093|telšiškių}}]] [[Vaizdas:Telšiū žėnklos.jpg|miniatiūra|Telšių riboženklis]] '''Telšiškių šnekta''' – viena iš lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]], vartojamų šiaurės [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Šia šnekta kalbama [[Akmenė]]s, [[Papilė]]s ([[Akmenės rajonas|Akmenės raj.]]), [[Ylakiai|Ylakių]] ([[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]]), [[Mažeikiai|Mažeikių]] ir [[Telšiai|Telšių]] apylinkėse.<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_sztmap.htm Telšiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240909203926/http://tarmes.lki.lt/F_sztmap.htm |date=2024-09-09 }} ''tarmes.lki.lt''</ref><ref name=vle>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/telsiskiu-tarme/ Telšiškių tarmė]}}</ref> Telšiškių šnektos vartojimo plotas šiaurėje ribojasi su [[Latvija]], vakarų pusėje – su [[kretingiškių šnekta|kretingiškių šnekta]], pietryčiuose – su [[Varniškių šnekta|varniškiais]], šiaurės rytuose – su [[Šiauliškių šnekta|šiauliškiais]]. Pagal 1965 m. naująją [[Aleksas Girdenis|Alekso Girdenio]] ir [[Zigmas Zinkevičius|Zigmo Zinkevičiaus]] lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją telšiškių ir kretingiškių šnektos yra [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės žemaičių patarmės]] dalis.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/tarmiu-klasifikacija/ Tarmių klasifikacija]}}</ref> == Šnektos ypatybės == Telšiškių šnekta labiausiai išsiskiria negalūninių [[skiemuo|skiemenų]] trumpųjų [[balsis|balsių]] ''i, u'' platinimu prieš skiemenis su plačiuoju [[Vokalizmas|vokalizmu]], kai verčiami į ''ẹ, ọ'' (''l′ẹpâ.u'' ‘lipau’, ''sok^o'' ‘suku’). Kitaip nei kretingiškiai, išlaiko kokybiškai sveikus šiuos balsius prieš skiemenis su siauruoju vokalizmu (su ''i, i·, ie''' ir ''u, u·, uo'' (po minkštojo [[priebalsis|priebalsio]])). Garsai ''ọ, ẹ'', kilę iš ''ą, ę'' ir einantys dvigarsių ''ọm, ọn, ẹm, ẹn'' (< ''am, an, em, en'') pirmaisiais dėmenimis, dažniausiai verčiami ''u, i'' (''kû·sn′u'' ‘kąsnių’, ''t′i·mps′ⁱ'' ‘tempsi’, bet ''kộ·snê·'' ‘kąsniai’, ''te·mpt^ẹ'' ‘tempti’). Tai susiję su regresyvinės balsių [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacija]] prieš skiemenį su siauruoju vokalizmu. <ref name=vle/> Šnektos paplitimo plote yra vidinių skirtumų.<ref name=vle/> Pietinėje dalyje ties [[Luokė|Luoke]], Telšiais vietoj ilgųjų ''ą, ę'' tariami ''ọn, ẹn'' arba ''un, in'' (''sk′e·nst^ẹ'' ‘skęsti’). Šiaurės vakaruose ties Ylakiais ir šiaurės rytuose ties Akmene, Papile jie tariami ''ọu, ẹi'' (''greiž'' ‘gręžia’). Vakarų dalyje (Ylakiai, [[Seda]]) netariamos [[afrikata|afrikatos]] ''č, dž'', o šiaurės rytuose (Akmenė, Mažeikiai, Papilė) tariamos tik vietoj senųjų junginių ''*tj, *dj'', buvusių prieš trumpąjį ''a'' (''jâ.utê·'' ‘jaučiai’, ''mèdê.ms'' ‘medžiams’). == Literatūra == * Irena Radzienė. Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas. Piko valanda, 2020.<ref>[https://tzinios.lt/unikalus-darbas-zemaiciu-kalbos-telsiskiu-tarmes-zodynas/ Unikalus darbas: „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas“] ''tžinios.lt''</ref> * Lina Murinienė (sud.). Akmenės apylinkių tekstai. Lietuvių kalbos institutas, 2018. * [[Juozas Pabrėža]], Vida Marcišauskaitė, Asta Leskauskaitė (sud.). Šiaurės žemaičiai telšiškiai (mokomoji knyga). Lietuvių kalbos institutas, 2013. * [[Aleksas Girdenis]]. Taip šneka tirkšliškiai: Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. * Gabrielė Smilgevičiūtė. Šiaurės žemaičių telšiškių šnektos ypatumai ir kalbinės nuostatos (bakalauro darbas). VDU, 2024. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{YouTube|H0fH8S5r6Y0|Žemaičių pasaka apie vagis / Curonian-Samogitian dialect: Folk Tale (Telšiškių tarmė)}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] cxb2yuxsgey3jca0ehsxscrqk3k25kh 7956463 7956462 2026-11-01T12:24:39Z Ed1974LT 52229 /* Šnektos ypatybės */ 7956463 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių šnektos: {{legend|#DB7093|telšiškių}}]] [[Vaizdas:Telšiū žėnklos.jpg|miniatiūra|Telšių riboženklis]] '''Telšiškių šnekta''' – viena iš lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]], vartojamų šiaurės [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Šia šnekta kalbama [[Akmenė]]s, [[Papilė]]s ([[Akmenės rajonas|Akmenės raj.]]), [[Ylakiai|Ylakių]] ([[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]]), [[Mažeikiai|Mažeikių]] ir [[Telšiai|Telšių]] apylinkėse.<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_sztmap.htm Telšiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240909203926/http://tarmes.lki.lt/F_sztmap.htm |date=2024-09-09 }} ''tarmes.lki.lt''</ref><ref name=vle>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/telsiskiu-tarme/ Telšiškių tarmė]}}</ref> Telšiškių šnektos vartojimo plotas šiaurėje ribojasi su [[Latvija]], vakarų pusėje – su [[kretingiškių šnekta|kretingiškių šnekta]], pietryčiuose – su [[Varniškių šnekta|varniškiais]], šiaurės rytuose – su [[Šiauliškių šnekta|šiauliškiais]]. Pagal 1965 m. naująją [[Aleksas Girdenis|Alekso Girdenio]] ir [[Zigmas Zinkevičius|Zigmo Zinkevičiaus]] lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją telšiškių ir kretingiškių šnektos yra [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės žemaičių patarmės]] dalis.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/tarmiu-klasifikacija/ Tarmių klasifikacija]}}</ref> == Šnektos ypatybės == Telšiškių šnekta labiausiai išsiskiria negalūninių [[skiemuo|skiemenų]] trumpųjų [[balsis|balsių]] ''i, u'' platinimu prieš skiemenis su plačiuoju [[Vokalizmas|vokalizmu]], kai verčiami į ''ẹ, ọ'' (''l′ẹpâ.u'' ‘lipau’, ''sok^o'' ‘suku’). Kitaip nei kretingiškiai, išlaiko kokybiškai sveikus šiuos balsius prieš skiemenis su siauruoju vokalizmu (su ''i, i·, ie''' ir ''u, u·, uo'' (po minkštojo [[priebalsis|priebalsio]]). Garsai ''ọ, ẹ'', kilę iš ''ą, ę'' ir einantys dvigarsių ''ọm, ọn, ẹm, ẹn'' (< ''am, an, em, en'') pirmaisiais dėmenimis, dažniausiai verčiami ''u, i'' (''kû·sn′u'' ‘kąsnių’, ''t′i·mps′ⁱ'' ‘tempsi’, bet ''kộ·snê·'' ‘kąsniai’, ''te·mpt^ẹ'' ‘tempti’). Tai susiję su regresyvinės balsių [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacija]] prieš skiemenį su siauruoju vokalizmu. <ref name=vle/> Šnektos paplitimo plote yra vidinių skirtumų.<ref name=vle/> Pietinėje dalyje ties [[Luokė|Luoke]], Telšiais vietoj ilgųjų ''ą, ę'' tariami ''ọn, ẹn'' arba ''un, in'' (''sk′e·nst^ẹ'' ‘skęsti’). Šiaurės vakaruose ties Ylakiais ir šiaurės rytuose ties Akmene, Papile jie tariami ''ọu, ẹi'' (''greiž'' ‘gręžia’). Vakarų dalyje (Ylakiai, [[Seda]]) netariamos [[afrikata|afrikatos]] ''č, dž'', o šiaurės rytuose (Akmenė, Mažeikiai, Papilė) tariamos tik vietoj senųjų junginių ''*tj, *dj'', buvusių prieš trumpąjį ''a'' (''jâ.utê·'' ‘jaučiai’, ''mèdê.ms'' ‘medžiams’). == Literatūra == * Irena Radzienė. Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas. Piko valanda, 2020.<ref>[https://tzinios.lt/unikalus-darbas-zemaiciu-kalbos-telsiskiu-tarmes-zodynas/ Unikalus darbas: „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas“] ''tžinios.lt''</ref> * Lina Murinienė (sud.). Akmenės apylinkių tekstai. Lietuvių kalbos institutas, 2018. * [[Juozas Pabrėža]], Vida Marcišauskaitė, Asta Leskauskaitė (sud.). Šiaurės žemaičiai telšiškiai (mokomoji knyga). Lietuvių kalbos institutas, 2013. * [[Aleksas Girdenis]]. Taip šneka tirkšliškiai: Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. * Gabrielė Smilgevičiūtė. Šiaurės žemaičių telšiškių šnektos ypatumai ir kalbinės nuostatos (bakalauro darbas). VDU, 2024. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{YouTube|H0fH8S5r6Y0|Žemaičių pasaka apie vagis / Curonian-Samogitian dialect: Folk Tale (Telšiškių tarmė)}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] 3613jykumzdej3fnhs2jlfe1oc2ogvr 0 668831 7956698 7837673 2026-11-02T04:59:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956698 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterys <br /> Maccabi Kishronot Hadera | image = [[Vaizdas:Maccabi Kishronot Hadera FC emblema.png|150px]] | fullname = Futbolo klubas „Maccabi Kishronot Hadera“ <br /> מכבי כשרונות חדרה | founded = 2004 m. moterų ekipa | ground = Savivaldybės stadionas, [[Hadera]] | capacity = 1 000 | chairman = {{vlv|Izraelis}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Izraelis}} {{small|nežinoma}} | league = '''[[Ligat Nashim|Pirmasis divizionas]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 3 vieta |pattern_b1= |pattern_ra1= |leftarm1=777777 |body1=777777 |rightarm1=777777 |shorts1=000000 |socks1= |pattern_la2= |pattern_b2= |pattern_ra2= |leftarm2=0000FF |body2=0000FF |rightarm2=0000FF |shorts2=000088 |socks2= }} '''Haderos „Maccabi Kishronot“''' arba '''Maccabi Kishronot Hadera''' ({{he| מכבי כשרונות חדרה }}) – [[Izraelis|Izraelio]] [[futbolo klubas]] iš [[Hadera|Haderos]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą, rungtyniavusią aukščiausiame šalies divizione. == Istorija == 2004 m. suburta moterų futbolo ekipa. Vėliau pateko į aukščiausią šalies lygą. 2023–2024 m. rungtyniavo stipriausioje Izraelio moterų futbolo lygoje. == Pasiekimai == ; [[Ligat Nashim|Pirmasis divizionas]] (I): * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (0)''': * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (2):''' 2009–2010, 2013–2014 m. ; Izraelio moterų futbolo taurė: * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (1)''': 2014–2015 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat Nashim|Pirmasis divizionas]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[ 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat Nashim|Pirmasis divizionas]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/israel/ligat-al-women/20242025/regular-season/r81291/ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat Nashim|Pirmasis divizionas]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/israel/ligat-al-women/20232024/relegation-round/r76184/ 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|Izraelis}} Shani David, gynėja * {{vlv|Izraelis}} Lee Falkon, puolėja * {{vlv|Izraelis}} Maria Almasri, puolėja (2020–2022 m.) * {{vlv|Kolumbija}} Ximena Mideros, gynėja (2021–2022) * {{vlv|Uganda}}{{vlv|Danija}} Natasha Shirazi, puolėja (2021–2022 m.) * {{vlv|Nigerija}} Tochukwu Oluehi, vartininkė (2020–2022 m.) == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * <s>Oficiali klubo svetainė</s> * [https://www.soccerway.com/team/maccabi-kishronot-hadera/ddtnU1Mu/ SOCCERWAY] * [https://web.archive.org/web/20240920091753/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-kiryat-gat/31467/ Globalsportsarchive] {{futbolas-stub|ISR|klub}} {{Ligat Nashim}} [[Kategorija:Izraelio moterų futbolo ekipos|Maccabi Kishronot Hadera]] 6ral1nmw4jypmxfqvywu6mianr1rr1k 0 676757 7956753 7891414 2026-11-02T09:16:26Z ~2026-58202-56 227372 /* 1918–1940 m. tarpukario Lietuva */ 7956753 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lithuania Railways System.svg|thumb|400px|Lietuvos geležinkelių tinklas 2015 m.]] '''Lietuvos geležinkelių transportas''' – [[geležinkelių transportas|geležinkelių transporto]] sistema [[Lietuva|Lietuvoje]]. Sistemą prižiūri akcinė bendrovė „[[Lietuvos geležinkeliai]]“. 2023 m. bendras geležinkelių ilgis siekė 1924 km, metinės keleivių apimtys siekė 392 mln. keleivių km, krovinių apimtys – 6,3 mlrd. tonų km.<ref>[https://w3.unece.org/CountriesInFigures/en/Home/Index?countryCode=440 Lithuania.] Unece.org (tikrinta 2025-02-06).</ref> 2024 m. Lietuvos geležinkeliais pervežta 25,7 mln. tonų krovinių (tarp jų 5,3 mln. tonų tranzitinių).<ref>{{vle|gelezinkeliu-transportas|2025-03-23|Geležinkelių transportas}}</ref> 2018 m. eksploatuojamų geležinkelių ilgis siekė 1910,7 km, dvikelių geležinkelių ilgis – 451,5 km, iš jų 152,4 km elektrifikuoti. Plačiųjų geležinkelių tinklo tankumas – 29 km / 1000 km². Lietuvos geležinkelio linijose yra 104 stotys, 545 pervažos, 410 viadukų ir tiltų.<ref name=vle>{{vle|lietuvos-gelezinkeliu-transportas|2025-02-06|Lietuvos geležinkelių transportas}}</ref> Šalies geležinkelių sistemą reglamentuoja 2004 m. priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas,<ref>{{cite act |type=Įstatymas |index=IX-2152 |date=2004-04-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.232217 |access-date=2026-02-11 |language=lt}}</ref> taip pat Europos Sąjungos ir tarptautinė teisė.<ref>[https://sumin.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/pagrindiniai-veiklos-sritis-reglamentuojantys-teises-aktai/gelezinkeliu-transportas/ Geležinkelių transportas.] Lrv.lt (tikrinta 2025-03-22).</ref><ref>[https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/130/gelezinkeliu-transportas Geležinkelių transportas.] Europa.eu (tikrinta 2025-03-22).</ref> Lietuvos tarptautinis geležinkelių kodas (IUC) yra 24. Didžioji dalis linijų – 1787,7 km yra [[1520 mm vėžė]] (paveldėta nuo carinės Rusijos laikų), 123 km – [[1435 mm vėžė]].<ref name=vle/> 2017 m. Lietuva tarp 25 Europos šalių buvo įvertinta 16-ąja vieta pagal geležinkelių naudojimo intensyvumą, paslaugų kokybę ir saugumą.<ref>[https://www.bcg.com/publications/2017/transportation-travel-tourism-2017-european-railway-performance-index The 2017 European Railway Performance Index.] 2017-04-18, Bcg.com (tikrinta 2025-02-06).</ref> Didžioji dalis geležinkelių transporto priklauso valstybei, nedidelė dalis – privačioms įmonėms, vykdančioms tik krovininį transportą. == Istorija == === 1851–1915 m. Rusijos ir Vokietijos imperijos === [[Vaizdas:Libau-Jourbourg 1849.jpg|thumb|left|Liepojos–Jurbarko geležinkelio projektas 1849 m.]] Iki XIX a. vidurio [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] buvo nutiestos tik 3 geležinkelio linijos: Sank Peterburgas–Carskoje Selo (pradėta tiesti 1835 m., atidaryta 1837 m.), Sankt Peterburgas–Maskva (pradėta tiesti 1843 m., atidaryta 1851 m. rugpjūčio 18 d.) ir Varšuva–Viena (atidaryta 1848 m.).<ref>{{Kosakovskis 1975|22}}</ref> Šiek tiek anksčiau geležinkeliai imti tiesti [[Prūsija|Prūsijoje]], tačiau Klaipėdos kraštas nebuvo prioritetinis, tad geležinkelis ten nutiestas keletu dešimtmečių vėliau. Tiesdama per Lietuva geležinkelius Rusijos imperija mažai atsižvelgė į krašto interesus, tad beveik visa [[Žemaitija]], panemunė, derlingi Biržų, Joniškio, Pasvalio rajonai, didelė dalis rytų Lietuvos liko be geležinkelio. Kita vertus, pirmieji geležinkeliai Lietuvą susiejo su Rusijos rinka.<ref name=ml>{{MLTE|1|542||Geležinkeliai}}</ref> Pirmasis projektas nutiesti geležinkelį Lietuvoje buvo sudarytas [[1848]] m. Tai buvo Liepojos pirklio C. Ulicho projektas nutiesti geležinkelį [[Liepoja]]–[[Jurbarkas]] (tarp jų [[Darbėnai]]–[[Kartena]]–[[Budriai]]–[[Teneniai]]–[[Žygaičiai]]) siekiant sujungti Liepoją su [[Nemunas|Nemunu]], tekančiu pro Jurbarką. Iš viso ruožas turėjo driektis 213 km, jo statybai reikėjo 5 mln. rublių. Projektas liko neįgyvendintas.<ref>{{LE|8|1198|Geležinkeliai}}</ref> [[Vaizdas:Vilnia, Čyhunačnaja. Вільня, Чыгуначная (A. Śviajkoŭski, 1862-66).jpg|thumb|[[Vilniaus geležinkelio stotis]] 1862–1866 m.]] 1851 m. Rusijos imperijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]] tiesimo, kurio dalis trasos ėjo per Lietuvą. Pasirinktas čeko [[Franz Gerstner|Franco Gerstnerio]] pasiūlytas maršrutas per Daugpilį, Vilnių, Varėną, Gardiną, su Vilniuje atsiskiriančia atšaka į Prūsiją (per Kauną ir Virbalį), numatyta nutiesti apie 1250 km. 1853 m. kilo [[Krymo karas]], tad geležinkelio tiesimas nutrauktas. 1857 m. geležinkelio statyba perduota [[Rusijos geležinkelių vyriausioji bendrovė|Rusijos geležinkelių vyriausiajai bendrovei]] ({{ru|Главное общество Российских железных дорог}}), kurioje pagrindinį vaidmenį vaidino užsienio bankai.<ref>Vitalija Lapėnienė. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/89275/nepriklausomybes-sasiuviniai-kelione-lietuvos-gelezinkeliu-istorijos-begiais-i-dalis „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Kelionė Lietuvos geležinkelių istorijos bėgiais, I dalis.] 2015-01-11, Lrt.lt (tikrinta 2023-08-25).</ref> 1858 m. tiesimo darbai atnaujinti. [[1858]] m. [[gegužės 15]] d. tarp [[Pabradė]]s ir [[Vilnius|Vilniaus]],<ref name=m29>{{Morkūnas 2013|29}}</ref> 18 varstų kelio atkarpoje buvo atlikti pirmieji bandomieji darbai. [[1860]] m. [[rugsėjo 16]] d. iš [[Daugpilis|Daugpilio]] pusės į [[Vilniaus GS|Vilnių]] atvyko pirmasis, geležinkelio tiesėjų traukinys.<ref>{{Stasiukaitienė 2010|159}}</ref> [[1861]] m. [[balandžio 11]] d. atidarytas viešasis eismas kelyje Kaunas (iš [[Aleksoto GS|laikinos stoties Aleksote]]) – [[Virbalio GS|Virbalis]] (dabar [[Kybartų GS|Kybartų stotis]]) – [[Eitkūnų GS|Eitkūnai]] (Prūsija). [[1862]] m. [[kovo 15]] d. atidarytas traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus per [[Lentvario GS|Lentvarį]] į [[Virbalio GS|Virbalį]], [[1862]] m. [[gruodžio 15]] d. atidarytas reguliarus eismas į Varšuvą. Visi [[riedmenys]] pirkti iš užsienio – juos tiekė [[Anglija]], [[Prancūzija]], [[Belgija]], [[Vokietija]] ir [[Austrija]].<ref>{{Vaičiūnas 2018|14}}</ref> Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių. Stambiausi ir svarbiausi iš jų buvo [[Kauno geležinkelio tunelis|Kauno]] ir [[Panerių geležinkelio tunelis|Panerių]] tuneliai (pastatyti 1861 m. rudenį), tiltai per [[Neris|Nerį]], [[Vilnia|Vilnelę]], [[Merkys|Merkį]] ir [[Nemunas|Nemuno]] upę Kaune. Šioje linijoje buvo pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis): * aukščiausiosios klasės – [[Lentvario GS|Lentvario]] ir [[Virbalio GS|Virbalio]], * I klasės – [[Vilniaus GS|Vilniaus]] ir [[Kauno GS|Kauno]], * II klasės – [[Švenčionėlių GS|Švenčionėlių]], * III klasės – [[Dūkšto GS|Dūkšto]], [[Kazlų Rūdos GS|Kazlų Rūdos]], [[Varėnos GS|Varėnos]] ir [[Žaslių GS|Žaslių]], * IV klasės – [[Bezdonių GS|Bezdonių]], [[Ignalinos GS|Ignalinos]], [[Marcinkonių GS|Marcinkonių]], [[Mauručių GS|Mauručių]], [[Pabradės GS|Pabradės]], [[Pilviškių GS|Pilviškių]], [[Rūdiškių GS|Rūdiškių]], [[Turmanto GS|Turmanto]], [[Valkininkų GS|Valkininkų]], [[Vievio GS|Vievio]] ir [[Vilkaviškio GS|Vilkaviškio]]. 1863 m. iš visų Lietuvos geležinkelio stočių buvo išsiųsta 72,1 tūkst. tonų ir gauta 79,4 tūkst. tonų krovinių.<ref name=tle>{{TLE|1|594||Geležinkelio transportas}}</ref> Rusijos valstybė, norėdama pradėti eksportuoti [[Ukraina|Ukrainos]] grūdus per [[Liepoja|Liepojos]] uostą, paruošė ir patvirtinto naujų geležinkelių projektus Liepoja–[[Kaišiadorys]] ir Naujoji Vilnia–[[Romnai]] (būsimasis [[Liepojos–Romnų geležinkelis]]). 1871–1873 m. vyko geležinkelio tiesimo darbai. 1871 m. rugsėjo 4 d. pradėtas viešasis eismas Liepojos–Kaišiadorių linija. [[Naujosios Vilnios GS|Naujosios Vilnios]]–[[Minskas|Minsko]] kelio ruožas viešajam eismui atidarytas 1873 m. sausio 14 d. 1872 m. kovo 18 d. pradėta tiesti kelio [[Mažeikiai]]–[[Jelgava]] atkarpa. 1873 m. lapkričio 3 d. Jelgavos–Mažeikių kelias pradėjo viešąjį eismą. Buvo nutiestos strategiškai svarbios linijos: [[Radviliškio–Daugpilio geležinkelis]] (1873 m.), [[Vilniaus–Lydos geležinkelis]] (1884 m.), [[Užnemunės geležinkelis]] (Varėna–[[Alytus]]–[[Šeštokai]]–[[Suvalkai]]; 1895 m. atkarpa Varėna–Poteronys; 1899 m. visa linija). Iki šių dienų atkarpa Varėna–Alytus neišliko. Taip pat Lietuvoje buvo tiesiami ir [[Siaurasis geležinkelis|siaurieji geležinkeliai]]. Pirmasis buvo nutiestas [[750 mm vėžė]]s pločio [[Panevėžio–Pastovių siaurasis geležinkelis]]: 1895 m. lapkričio 11 d. atidaryta linija Švenčionėliai–Pastovys, o 1901 m. gegužės 13 d. atidaryta linija Švenčionėliai–Panevėžys. [[1884]] m. pradėtas įrenginėti [[Kauno tvirtovės geležinkelis]], vėliau dalis jo tapo Kaune esančių plačiųjų ar buvusių siaurųjų geležinkelių ruožų dalimis. Prie naujų geležinkelio linijų kūrėsi nauji miesteliai ir miestai – Kaišiadorys, Švenčionėliai, Mažeikiai, Kazlų Rūda. Pradėjo sparčiai augti kiti Lietuvos miestai, ypač tie, kurie tapo geležinkelių mazgais – [[Radviliškis]], [[Šiauliai]] ir kiti. 1872 m. kovo 25 d. Vokietijos imperijos valdžia priėmė įstatymą dėl [[Tilžės–Klaipėdos geležinkelis|Tilžės–Klaipėdos geležinkelio]] tiesimo. 1875 m. birželio 1 d. šis 95 km ilgio geležinkelis buvo atidarytas viešajam eismui ruože Pagėgiai–Klaipėda, 1875 m. spalio 1 d. – ir ruože Pagėgiai–Tilžė. 1892 m. atidarytas [[Klaipėdos–Bajorų geležinkelis]], o 1904 m. – [[Pagėgių–Lauksargių geležinkelis]]. Abi šios linijos ėjo iki pasienio su Rusijos imperija ir buvo tikimasi, kad Rusija toliau nuties geležinkelius sava teritorija. Vokietijoje ypač plačiai buvo plečiamas siaurųjų ir vietinės reikšmės geležinkelių tinklas. 1902 m. nutiestas 1000 mm vėžės [[Pagėgių–Smalininkų geležinkelis]], o 1914 m. (faktiškai veikė jau 1913 m. rudenį) ši linija papildyta elektrifikuotu [[Tilžės–Mikytų siaurasis geležinkelis|siauruoju geležinkeliu Tilžė–Mikytai]]. 1906 m. rudenį atidarytas „[[Klaipėdos siaurasis geležinkelis|Klaipėdos siaurojo geležinkelio]]“ (1000 mm) tinklas. 1912 m. atidaryta [[Vilniaus stoties ligoninė]], skirta geležinkeliečių reikmėms. 1913 m. nutiestas vietinės reikšmės platusis [[Šilutės–Kulėšų geležinkelis]]. === 1915–1918 m. Pirmasis pasaulinis karas === [[Vaizdas:Lyduvenai 1916d.jpg|miniatiūra|[[Lyduvėnų geležinkelio tiltas]] 1916 m.]] 1915 m. [[Kaizerinė Lietuvos okupacija|kaizerinė Vokietija okupavo Lietuvą]]. Karinė vadovybė ėmė sparčiai perkalti geležinkelius į 1435 mm pločio vėžę. Geležinkelių bataliono dalis iš 2 puskarininkių ir 34 kareivių per 12 valandų darbo dieną pertaisydavo ir sutvarkydavo 1000–1400 metrų kelio.<ref name=m29/> Vokiečiai įsteigė specialią geležinkelių administraciją, kurios centras buvo [[Varšuva|Varšuvoje]]. Netrukus buvo įsteigta karinė geležinkelių direkcija Kaune, bet už poros mėnesių perkelta į Vilnių ({{de|Militär-Eisenbahndirektion 5, Wilna}}, MED 5). Šiaurės Lietuvos geležinkelių, taip pat okupuotus Kuršo gubernijos (o vėliau ir kitų būsimų Latvijos regionų ir būsimos Estijos regionų) geležinkelius administravo karinė geležinkelių direkcija Šiauliuose ({{de|Militär-Eisenbahndirektion 8}}, Schaulen, MED 8). Karo frontui ilgam nusistovėjus ties linija [[Ryga]]–[[Daugpilis]]–[[Pinskas]]–[[Černivciai]] kaizerinė Vokietija karo reikmėms skubiai ėmė tiesti geležinkelius Lietuvoje; siaurieji buvo naudojami miško ir žemės ūkio produkcijai išvežti bei frontui aprūpinti.<ref name=ml/> Carinės Rusijos sudėtyje buvusioje Lietuvoje geležinkelių tinklas buvo retas, veikė tik viena Virbalio–Eitkūnų geležinkelio jungtis su Rytų Prūsijos geležinkeliais. Todėl vokiečių karo reikmėms buvo tiesiami taip vadinami karo lauko ({{de|Feldbahn}}) siaurieji geležinkeliai, ėję pafrontės zonoje. Pirmasis siaurasis geležinkelis, nutiestas karo reikmėms, buvo [[Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis]], atidarytas etapais 1915 m. vasarą. 1916 m. nutiestas [[Jonavos–Ukmergės siaurasis geležinkelis]]. Taip pat buvo tiesiami siaurieji geležinkeliai ir krašto išteklių eksploatacijai bei išgabenimui į Vokietiją. Išsiplėtęs siaurųjų geležinkelių tinklas buvo sukurtas miškuose į šiaurę nuo Kazlų Rūdos pasiekė Nemuną ties Pavilkiju ([[Kazlų Rūdos–Pavilkijo siaurasis geležinkelis]]). Taip pat buvo nutiesti kiti siaurieji geležinkeliai krašto išteklių eksploatavimui. Vokiečiai karo reikmėms ėmė tiesti ir plačiuosius geležinkelius. Iki 1915 m. spalio 1 d. per 3 mėnesius nutiesė [[Bajorų–Priekulės geležinkelis|Bajorų–Priekulės (Latvijoje) geležinkelio]] 74 km ruožą (54 km Lietuvoje), 1916 m. birželio 20 d. baigtas [[Lauksargių–Šilėnų geležinkelis]] (124,4 km). Šioje linijoje buvo pastatytas laikinas 42 m aukščio ir 670 m ilgio medinis [[Lyduvėnų tiltas]] per [[Dubysa|Dubysos]] upę. Vėliau šis tiltas pakeistas geležiniu ant betono atramų. Naująjį Lyduvėnų tiltą pradėta statyti 1916 m. rudenį, o atiduota eksploatuoti 1918 m. gegužės 17 d. 1944 m. tiltas susprogdintas, 1951 m. atstatytas. Dabar [[Lyduvėnų geležinkelio tiltas]] yra ilgiausias Lietuvoje tiltas (ilgis – 599 m). 1916 m. gegužės 7 d. vokiečių karinė vadovybė įsakė pradėti tiesti [[Šiaulių–Jelgavos geležinkelis|geležinkelį Šiauliai–Joniškis–Jelgava]]. Darbai naujoje linijoje pradėti gegužės 16 d. Kelias baigtas tiesti 1916 m. spalio 1 d. 1916 m. vokiečių valdžios įsakymu nutiestas [[Palemono–Gaižiūnų geležinkelis|geležinkelis tarp Palemono ir Gaižiūnų]]. Šis 25 km dvikelis geležinkelis labai sutrumpino kelionę geležinkeliu iš Kauno [[Jonava|Jonavos]], [[Kėdainiai|Kėdainių]], Šiaulių kryptimi. Fronto poreikiams buvo nutiestas 1435 mm vėžės [[Pabradės–Lentupio geležinkelis]]. Taip pat šiaurės rytų Lietuvoje ir teritorijose, dabar priklausančiose Latvijai bei Baltarusijai, buvo sukurtas platus karo lauko siaurųjų geležinkelių tinklas, kurių dalį pasibaigus karui imta naudoti viešajam eismui ([[Dūkšto–Drujos siaurasis geležinkelis]], [[Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis]], [[Juodbrastos–Eglainės siaurasis geležinkelis]], [[Rokiškio–Aknystos siaurasis geležinkelis]]), o didesnioji dalis buvo išardyta. Kauno apylinkėse nutiestas [[Aleksoto–Panemunės siaurasis geležinkelis]]. Iš viso I pasaulinio karo metais nutiesta 265 km [[1435 mm vėžė]]s ir 193 km [[600 mm vėžė]]s geležinkelių.<ref>{{Vaičiūnas 2018|15}}</ref> Buvo planuojamos ir naujos magistralinės plačiojo geležinkelio linijos, kai kurios iš jų netgi pradėtos tiesti (atlikti kai kurie nedidelės apimties žemės darbai), bet Vokietijai pralaimint karą ir sunkėjant jos ekonominei padėčiai, tų geležinkelių tiesimo darbai buvo nutraukti. 1918 m. balandį vokiečių karo geležinkelių direkcija eksploatavo Lietuvoje 5557 km geležinkelių (3294 km priklausė Vilniaus direkcijai, 2263 km Šiaulių direkcijai). Vilniaus direkcijos geležinkeliai buvo civilinio personalo rankose, Šiaulių – 1463 km priklausė civiliams ir 800 km kariuomenės daliniams.<ref>{{Morkūnas 2013|61}}</ref> === 1918–1940 m. tarpukario Lietuva === [[Vaizdas:Kauno GS 1933.jpg|thumb|[[Kauno geležinkelio stotis]] 1933 m.]] 1918 m. lapkričio 14 d. finansų ministras [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]] sudarė susisiekimo tarybą. Buvo įkurta Geležinkelių valdyba su dviem tarnybomis: Eksploatacijos ir Traukos. Lietuvos geležinkelių valdyba vedė nuolatines derybas su vokiečių geležinkelių valdyba. Nors vokiečių karinė ir civilinė administracija sausumos ir vidaus vandens kelius Lietuvos valdžiai perdavė be didesnių problemų, Lietuvoje buvusius geležinkelius administravo vokiečių Kariškųjų geležinkelių 5-oji ir 8-oji direkcijos ir jos perdavimą vilkino, tad iki 1918 m. pabaigos Lietuva iš vokiečių perėmė tik kelių mažos reikšmės siaurųjų geležinkelių linijų valdymą.<ref name=žir>{{Žirlys 2022}}</ref> Pirmasis perimtas ruožas buvo [[Kazlų Rūdos–Pavilkijo siaurasis geležinkelis]].<ref name=mg>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/7595/musu-gelezinkeliai Mūsų geležinkeliai.] „Lietuvos aidas“, 1939-07-06, psl. 8.</ref> Jau 1919 m. pavasarį Lietuva ėmė perimti iš vokiečių valdžios ir kitus siauruosius geležinkelius.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/6102/is-susisiekimo-ministerijos-darbu-ir-buties Iš Susisiekimo Ministerijos darbų ir buties.] „Lietuva“, 1919-05-22, psl. 1.</ref> Antantės spaudimas Vokietijai lėmė, kad 5-oji Kariškųjų geležinkelių direkcija kapituliavo ir 1919 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį, pagal kurią visi direkcijos žinioje buvę geležinkeliai perduoti Lietuvai.<ref>Lietuvos sutartys su svetimomis valstybėmis. 1919–1929, t. 1, Kaunas, 1930, p. 6.</ref> Iš Lietuvos pusės sutartį pasirašė Vyriausybė, dirbusi Kaune (premjeras [[Mykolas Sleževičius]] ir susisiekimo ministras [[Voldemaras Vytautas Čarneckis]]), iš vokiečių – Vokietijos vyriausybės įgaliotinis Lietuvoje Cimerlė (''Zimmerle'') ir karo geležinkelių atstovas inžinierius Kleinmanas.<ref>{{Gendrėnienė 2014}}</ref> Vadovaujantis šia sutartimi buvo perduoti ne tik geležinkelio ruožai, bet ir nuomojami už nustatytą mokestį [[garvežiai]], [[keleiviniai vagonai]], [[bagažo vagonai]], [[prekiniai vagonai]], atvirieji [[vagonai]] ir kt. Pagal sutartį Lietuvai atiteko vos 6 garvežiai, 15 keleivinių ir 57 prekiniai vagonai.<ref>[[LCVA]], f. 386, ap. 1, b. 1029, l. 168.</ref> 1919 m. liepos 6 d. buvo paleistas pirmas traukinys plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį. Liepos mėnesį Lietuvai jau priklausė ruožai Žasliai–Kaunas, Vilkaviškis–Kaunas–Radviliškis, Radviliškis–Panevėžys.<ref name=10m>{{Pirmasis LT 10m|273}}</ref> Rugpjūčio 1 d. prasidėjo traukinių eismas [[Kauno siaurasis geležinkelis|siauruoju geležinkeliu Kaune]] tarp Senamiesčio ir Panemunės, Vilkaviškio–Virbalio ruožas perduotas rugsėjo 2–3 d.<ref name=10m/> Iš Vokietijos Lietuvos žinion geležinkeliai perėjo 1919 m. rugsėjo 10–spalio 22 d.<ref>Svarbiausi Lietuvos geležinkelių įvykiai iš pirmojo dešimtmečio istorijos: Lietuvos geležinkelių pirmasis dešimtmetis. – Geležinkelių valdybos leidinys, Kaunas, 1929, psl. 83.</ref> Tačiau pirmasis lietuviškas siaurojo geležinkelio traukinys išvyko dar 1919 m. birželio 2 d. iš Panevėžio į Uteną.<ref>{{Taparauskaitė 2010}}</ref> 1919 m. rugsėjį išvijus bolševikus perimtas Panevėžio–Obelių–[[Eglainės GS|Eglainės]] ruožas, gruodį išvijus bermontininkus – ir Šiaulių–Mažeikių (gruodžio 1–6 d.) bei Šiaulių–Požerūnų (gruodžio 8–13 d.) ruožai.<ref>{{Pirmasis LT 10m|274}}</ref> Dviejų pastarųjų ruožų perėmimą vilkino ir vokiečiai, kurie nesklandžiai išvedinėjo savo kariuomenę iš Latvijos per Lietuvą į Rytų Prūsiją. 1919 m. Prancūzijoje mainais į linus buvo gauta 30 garvežių.<ref>Aldona Gaigalaitė. Lietuva Paryžiuje 1919 metais. – Kaunas, 1999, psl. 151-152.</ref> 1920 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkelių valdybai priklausė 965 km plačiųjų ir 425 km siaurųjų geležinkelių.<ref>{{Kuodys 2008|187}}</ref> Pasibaigus vokiečių okupacijai, Lietuvos geležinkelių valdybai priklausė trejos didžiosios remonto dirbtuvės – [[Kauno lokomotyvų depas|Kaune]], [[Šiaulių GS|Šiauliuose]] ir [[Vilniaus lokomotyvų depas|Vilniuje]]. Antraeilės dirbtuvės veikė [[Kybartų GS|Kybartuose]], [[Naujosios Vilnios GS|Naujojoje Vilnioje]] ir [[Radviliškio GS|Radviliškyje]], trečiaeilės dirbtuvės su depais – [[Kaišiadorių GS|Kaišiadoryse]], [[Kėdainių GS|Kėdainiuose]], [[Mažeikių GS|Mažeikiuose]] ir [[Panevėžio GS|Panevėžyje]].<ref>[[LCVA]], f. 386, ap. 1, b. 11, l. 98.</ref> Atgautieji iš Vokietijos geležinkelio ruožai atrodė labai prastai: [[Telegrafas|telegrafo]] linijos sutraukytos, [[Telefonas|telefono]] ir telegrafo aparatai išgrobstyti, stočių inventorius nusiaubtas.<ref>{{Vaičiūnas 2018|16}}</ref> Lietuvos geležinkeliams tuomet priklausė 943 km kelių. Tuo metu Lietuvos geležinkeliai bendro tinklo nesudarė. 1922 m. Lietuvos geležinkeliai įstojo į Tarptautinę geležinkelių sąjungą (UIC).<ref>{{LT geležinkeliai 1995|4}}</ref> 1922 m. Susisiekimo ministerija turėjo daug planų plėsti geležinkelių tinklą. Planuoti plačiojo geležinkelio ruožai Kazlų Rūda–Marijampolė–Šeštokai, Ukmergė–Kėdainiai–Lyduvėnai, Telšiai–Kretinga–Palanga–Šventoji. Planuota ir siaurojo geležinkelio plėtra: Panevėžys–Paliūniškis–Vabalninkas (40 km), Vabalninkas–Kupreliškis–Papilys (23 km), Biržai–Papilys–Pandėlys (35 km), Joniškėlis–Žagarė (26 km), Tauragė–Pagramantis–Šilalė–Rietavas–Žarėnai–Telšiai (90 km), Mažeikiai–Seda–Telšiai (37 km), Gelgaudiškis–Šakiai–Griškabūdis–Barzdai–Pilviškiai (50 km), Ukmergė–Vidiškiai–Kavarskas–Anykščiai (38 km), Zarasai–Dusetos–Jūžintai–Kamajai–Skapiškis (70 km), Anykščiai–Svėdasai–Jūžintai (50 km).<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/6362/nauju-gelzkeliu-projektai Naujų gelžkelių projektai.] „Lietuva“, 1922-02-28, psl. 8.</ref> Didžioji dalis šių planų liko neįgyvendinti. {{multiple image |align = left |direction = vertical |footer = Tarpukario Lietuvos geležinkelio tarnautojų kepurės 1937 m.: * Uniforminė geležinkelių stoties budėtojo kepurė, ant kurios pavaizduotas [[Lietuvos herbas|Vytis]] * Lietuvos geležinkelių valdybos tarnautojo kepurė |width = 200 |image1 = Hat of watchman of Lithuanian railway station with Vytis (Waykimas), 1937.jpg |image2 = Hat of the Lithuanian Railways Board employee, 1937.jpg }} Lenkams užėmus Vilniaus kraštą, uždarytas ir nuardytas ruožas tarp [[Kaišiadorių GS|Kaišiadorių]] ir [[Lentvario GS|Lentvario]].<ref name=žir/> 1922 m. lapkričio 1 d. [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] geležinkelio bataliono pirmoji kuopa pradėjo tiesti [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis|Šeštokų–Kazlų Rūdos jungiamąjį kelią]] ir 1923 m. gruodžio 20 d. sujungė Kazlų Rūdą su [[Marijampolės GS|Marijampole]]. Lietuvos geležinkeliai buvo sujungti į bendrą tinklą, tačiau vis dar buvo daug sunkumų su riedmenų remontu, kadangi prekes ir paslaugas reikėjo pirkti iš užsienio (Latvijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kt.).<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/6644/lietuvos-gelezinkeliu-statybos-darbai Lietuvos geležinkelių statybos darbai.] „Lietuva“, 1924-01-23, psl. 1–2.</ref> 1923 m. siaurųjų ir plačiųjų geležinkelių administravimas sujungtas.<ref name=mg/> 1924 m. Lietuvos geležinkeliai apėmė daugiau nei 1600 km, veikė 160 stočių, 15 geležinkelio depų su dirbtuvėmis, 5 atskiros dirbtuvės.<ref>{{Kuodys 2008|192}}</ref> [[1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas|1923 m. atgavus Klaipėdos kraštą]], esantys šiame krašte valstybiniai geležinkeliai tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, Lietuvos plačiųjų geležinkelių tinklas padidėjo 135 km,<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/7992/lietuvos-susisiekimo-pazanga-per-20-metu Lietuvos susisiekimo pažanga per 20 metų.] „Lietuvos žinios“, 1938-02-15, psl. 7.</ref> buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija į Klaipėdos uostą. Ši arterija nebuvo tiesi, traukiniai turėjo daryti didelį lanką į Klaipėdą per Tauragę, Pagėgius, Šilutę, arba važiuoti trumpesniu keliu, bet per Latvijos teritoriją: Mažeikius–Priekulę–Skuodą–Kretingą. Todėl 1926 m. pavasarį buvo nutiestas [[Kužių–Telšių geležinkelis|Kužių–Telšių geležinkelio]] ruožas, o 1932 m. rudenį [[Telšių–Kretingos geležinkelis]]. Dėl Vilniaus krašto okupacijos susisiekimas su Lenkija buvo nutrauktas, todėl per sieną ir demarkacinę liniją einančios geležinkelio linijos buvo nenaudojamos ir išardytos: nuo Šeštokų iki sienos su Lenkija, Alytaus–Varėnos linija (1927 m.; nes dėl menko judėjimo nesant susisiekimo su lenkų okupuota Varėna ir Vilniumi tilto atstatymas Alytuje buvo ekonomiškai nepagrįstas), siaurasis geležinkelis Utena–Švenčionėliai išardytas Lenkijos okupuotoje teritorijoje nuo Švenčionėlių iki demarkacinės linijos. Taip pat neveikė Kauno–Vilniaus ruožas tarp [[Kaišiadorių GS|Kaišiadorių]] ir demarkacinės linijos su Lenkija, o linija Kaišiadorys–Gaižiūnai buvo užkonservuota (kai kurie šaltiniai rodo, kad ja vis tik vyko retas krovininių traukinių eismas). Pirmaisiais nepriklausomybės metais geležinkeliai buvo nuostolingi. Tik nuo 1927 m. platieji geležinkeliai pradėjo duoti grynąjį pelną, nors siaurieji vis dar turėjo per 2 mln. litų deficitą. Apie 1928 m. Lietuvoje buvo 1671 km geležinkelių (iš jų 1543 eksploatuojamų) – 1183 km plačiųjų ir 488 km siaurųjų geležinkelių; privačiai valdoma buvo 10 km plačiųjų ir 110 km siaurųjų geležinkelių.<ref>{{Pirmasis LT 10m|275}}</ref> 1928 m. siaurieji geležinkeliai buvo atskirti nuo plačiųjų, o po 1930 m. jie irgi ėmė generuoti grynąjį pelną – jis siekė bent 5 mln. litų.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/5813/lietuvos-gelezinkeliai-1930-m Lietuvos geležinkeliai 1930 m.] „Naujoji Romuva“, 1931-08-02, psl. 750.</ref> [[Siaurasis geležinkelis]] laikytas pelninga, ūkiniam gyvenimui reikalinga susisiekimo priemone.<ref>{{Stasiukaitienė 2010|62–63}}</ref> Riedmenų parkas buvo atnaujintas garvežiais, vagonais, automotrisėmis, kuriuos tiekė [[Čekoslovakija]], [[Austrija]], [[Vokietija]].<ref>{{Vaičiūnas 2018|17}}</ref> Lietuva pasirašė tiesioginio ir tranzitinio pervežimo sutartis su [[Vokietija]], [[Latvija]], [[Estija]], [[TSRS]], [[Anglija]], [[Prancūzija]], [[Belgija]], [[Nyderlandai]]s.<ref>{{Pirmasis LT 10m|281}}</ref> Per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį buvo planuojama šalies geležinkelių plėtra atliekant projektus ir sudarant sąmatas, jiems išleista 300 tūkst. litų: Kėdainiai–Lyduvėnai–Klaipėda (204 km), Kazlų Rūda–Šakiai–Raseiniai–Kutninkai (104 km), Kazlų Rūda–Šakiai–Tauragė (102 km).<ref>{{Pirmasis LT 10m|286}}</ref> Tarpukariu intensyviai buvo pertvarkomi Lietuvos reikmėms vokiečių kariuomenės nutiesti siaurieji geležinkeliai: [[Gubernijos–Biržų siaurasis geležinkelis]] pratęstas iki Biržų, nutiesta jo atšaka į Linkuvą. Rekonstruoti [[Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis]], [[Joniškio–Žeimelio siaurasis geležinkelis]], [[Kazlų Rūdos–Pavilkijo siaurasis geležinkelis]] su atšaka į Ežerėlį, [[Jonavos–Ukmergės siaurasis geležinkelis]]. 1935 m. Gubernijos–Biržų (su atšaka į Linkuvą) geležinkelis rekonstruotas iš 600 mm į 750 mm vėžę, o 1938 m. nutiestas [[Panevėžio–Joniškėlio siaurasis geležinkelis]]. Tokiu būdu buvo į vieną sistemą sujungta dalis carinės Rusijos, vokiečių okupacijos ir nepriklausomos Lietuvos laikais nutiestų siaurųjų geležinkelių. Buvo pradėtas tiesti [[Joniškėlio–Žeimelio siaurasis geležinkelis]], tačiau iki prasidedant Antrajam pasauliniam karui jis dar nebuvo užbaigtas. Klaipėdos krašto siaurieji ir vietiniai geležinkeliai priklausė privačiai Vokietijoje esančiai kompanijai, bet po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jie nebuvo nusavinti ir toliau priklausė bei buvo valdomi Vokietijoje esančios kompanijos. Tai lėmė [[Klaipėdos konvencija]] ir statuto nuostatos, kurios leido Lietuvos susisiekimo ministerijai kontroliuoti Klaipėdos krašto plačiųjų geležinkelių linijas, bet siauruosius geležinkelius paliko buvusiems savininkams, o plėtrą – direktorijai.<ref name=žir/> Atskirai nuo Lietuvos vyko Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto (tos dalies, kuri dabar priklauso Lietuvai) tarpukario geležinkelių raida. Platieji geležinkeliai užtikrino susisiekimą su Varšuva, Gardinu ir kitais Vilniaus krašto miestais, taip pat Lenkijos tarptautinį susisiekimą su Latvija bei [[TSRS]]. 1934 m. buvo nutiesta tik viena nauja vietinės reikšmės linija Pariečė–Druskininkai. Buvo pertvarkytas ir pagerintas [[Dūkšto–Drujos geležinkelis|Dūkšto–Drujos siaurasis geležinkelis]], veikė [[Švenčionėlių–Lentupio–Naručio siaurasis geležinkelis|Švenčionėlių–Lentupio]], taip pat [[Marcinkonių siaurasis geležinkelis]], skirtas gabenti medieną. Vilniuje keletą metų veikė miesto siaurasis geležinkelis, skirtas keleivių pervežimui tarp Vilniaus keleivinės ir prekių stočių ir Vilniaus geležinkelių direkcijos Slovackio (dabar Mindaugo) gatvėje. Taip pat Vilniuje buvo eksploatuojamas [[Vilniaus siaurasis geležinkelis]] (Burbiškės–Vingio parkas–Šilo tiltas–Antakalnis), 1938 m. pratęstas iki Turniškėse pradėtos statyti hidroelektrinės. 1937 m. traukiniais pervežta 3,3 mln. keleivių.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/3438/straipsniai-apie-susisiekima-ir-klaipedos-uosta Susisiekimas per 20 metų yra šuoliais pažengęs į priekį.] – „Lietuvos aidas“, 1938-02-15, psl. 14.</ref> Tų metų pabaigoje Lietuvos garvežių parką sudarė 36 keleiviniai, 102 prekiniai ir 15 manevrinių garvežių, vagonų parką – 313 keleivinių ir 3931 prekinis vagonai.<ref>J. Matyckas. Lietuvos geležinkeliai 1918–1938 m. – „Geležinkelininkas“, Nr. 3–4, 1992-08-14, psl. 12.</ref> Per nepriklausomybės laikotarpį naujai nutiesta 190 km plačiųjų geležinkelių, o 117 km siaurųjų geležinkelių praplatinta iš [[600 mm vėžė]]s į [[750 mm vėžė|750 mm vėžę]].<ref name=l38>Lietuva 1918–1938. Leidinys 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai paminėti. – Kaunas, Spaudos fondas, 1938. // psl. 147.</ref> Šalis turėjo 1698 km geležinkelių,<ref>{{LT geležinkeliai 1995|50}}</ref> iš jų 1215 km plačiųjų ir 473 siaurųjų; Lenkijos okupuotoje teritorijoje buvo 1240 km geležinkelių (iš jų 127 siaurųjų).<ref name=l38/> 1939 m. liepos 6 d. stotyse vyko iškilmingi Lietuvos geležinkelio 20-mečio minėjimai, didžiausios iškilmės – Kaune, Šiauliuose, Radviliškyje, Panevėžyje ir Virbalyje.<ref>{{LT geležinkeliai 1995|51}}</ref> Vokietijai pareikalavus grąžinti Klaipėdos kraštą 1939 m. kovo 23 d. Lietuva neteko ir krašto teritorijoje buvusių geležinkelių. 1939 m. vasarą pradėti [[Darbėnų–Šventosios geležinkelis|geležinkelio Darbėnai–Šventoji]] (į Šventosios uostą) tiesimo darbai. 1939 m. liepos 1 d. Lietuvos geležinkelių tinklą sudarė 1076 km plačiųjų ir 455 km siaurųjų (279 km 750 mm pločio ir 176 km 600 mm pločio) geležinkelių, šalis turėjo 136 garvežius, 12 automotrisių, 7 lokomotorai, 290 keleivinių ir 3778 prekinių vagonų.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/7594/kaip-kuresi-ir-tobulejo-musu-gelezinkeliai Kaip kūrėsi ir tobulėjo mūsų geležinkeliai.] „Lietuvos aidas“, 1939-07-04, psl. 2.</ref> 1939 m. vasarą buvo daug planų, kuriais buvo ketinama sujungti artimesniais geležinkeliais Kazlų Rūdą ir Kauną su Žemaitija, taip pat Kauną su Zarasais.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/7662/nauju-gelezinkeliu-tiesimo-planas Naujų geležinkelių tiesimo planas.] „Lietuvos aidas“, 1939-08-08, psl. 3.</ref> Atgavus Vilniaus kraštą, 1939 m. spalio 10 d. į Lietuvos geležinkelių tinklą buvo įjungti tame krašte buvę apie 400 km geležinkelių.<ref>{{LE|8|1199|Geležinkeliai}}</ref> 1939 m. lapkritį atstatytas Lenkijos okupacijos metais išardytas Švenčionėlių–Kiauneliškių siaurojo geležinkelio ruožas, o 1940 m. rudenį atidarytas naujai nutiestas geležinkelis Senieji Trakai–Trakai. 1939 m. plačiųjų geležinkelių apyvarta Lietuvoje sudarė 274 mln. tkm, keleivių – 238 mln. kkm,<ref>{{LTE|4|35||Geležinkelio transportas}}</ref> siaurųjų geležinkelių – atitinkamai 18,5 mln. tkm ir 18 mln. kkm.<ref name=tle/> Tinklui priklausė 274 [[garvežiai]] (172 plačiųjų, 102 siaurųjų geležinkelių), 7 lokomotorai (motorvežiai), 19 automotrisių. Platusis geležinkelis turėjo 280 [[keleiviniai vagonai|keleivinių, bagažo ir pašto vagonų]], 3880 [[prekiniai vagonai|prekinių vagonų]].<ref name=ml/> 1939 m. Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 1410 km plačiųjų (tarp jų 324 km Vilniaus krašto) ir 510 km siaurųjų (Vilniaus krašte 55 km, bet eksploatuoti tik 20 km) geležinkelių.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/7843/aktualieji-musu-gelezinkeliu-reikalai Aktualieji mūsų geležinkelių reikalai.] „Lietuvos aidas“, 1940-01-19, psl. 3.</ref> === 1940–1945 m. Antrasis pasaulinis karas === [[Vaizdas:Rudiskes-Klepociai 1944.jpg|thumb|1944 m. susprogdintas vokiečių traukinys Rūdiškių–Klepočių ruože]] 1940 m. rugpjūčio 3 d. sovietai aneksavo Lietuvą. TSRS susisiekimo kelių liaudies komisaras pasirašė įsakymą „Apie Lietuvos geležinkelių organizavimą“, kuriuo paskelbė Lietuvos geležinkelius sudėtine TSRS geležinkelių tinklo dalimi. Oficialiai Lietuvos geležinkeliai TSRS geležinkelių dalimi tapo [[1940]] m. [[rugsėjo 1]] d. TSRS Liaudies Komisarų Tarybos nutarimu.<ref>{{Kosakovskis 1975|154}}</ref> Buvo planuojami 3 padaliniai – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių, kol kas buvo palikti galioti senieji eismo grafikai.<ref>{{Kosakovskis 1975|155}}</ref> Geležinkelio darbas buvo pertvarkomas pagal TSRS galiojusią tvarką. Pradėti geležinkelių perkalimo iš 1435 mm į 1524 mm vėžę darbai, tačiau iki prasidedant karui jie taip ir nebuvo užbaigti – iki 1940 m. pabaigos buvo perkalti Kenos–Virbalio, Naujosios Vilnios–Turmanto, Obelių–Šiaulių–Tauragės ruožai (iš viso 691 km).<ref>{{Kosakovskis 1975|160}}</ref> 1940 m. prie Lietuvos prijungus papildomas Vilniaus krašto dalis, Lietuvos teritorijon pateko ir ten esantys geležinkeliai. Tačiau jie taip ir liko [[Balstogė]]s geležinkelio administracinėje sudėtyje. Tai ruožai Varėna–Pariečė–Druskininkai ([[Varėnos GS|Varėnos stotis]] priklausė Lietuvos geležinkeliui), Stasylos–Benekainys ([[Stasylų GS2|Stasylų stotis]] priklausė Lietuvos geležinkeliui). Balstogės geležinkelio sudėtin taip pat pateko ir platusis [[Pabradės–Lentupio geležinkelis]] (nuo [[Gelednė]]s), taip pat [[Švenčionėlių–Lentupio siaurasis geležinkelis]]. 1939 m. rudenį TSRS užėmus buvusios Lenkijos teritorijas, šių geležinkelio linijų ruožuose, kurie buvo Lietuvos teritorijoje, eismas nutrūko. 1940 m. dalinai baigtas tiesti [[Šventosios–Darbėnų geležinkelis]] ir tęsiamas pradėtas tiesti [[Joniškėlio–Žeimelio siaurasis geležinkelis]]. Prasidėjus [[Vokietijos–TSRS karas|Vokietijos–TSRS karui]], sovietų sprendimu dalis Lietuvos riedmenų permesti į Rytus, o visų Vokietijos okupuotų ir įjungtų į [[Ostlandas|Ostlandą]] (tarp jų ir Lietuvos) teritorijų geležinkelių valdymas buvo perduotas karinei geležinkelių administracijai, kurios centras buvo [[Ryga|Rygoje]]. Vokiečių okupacinė valdžia siekė, kad Lietuvos geležinkelio specialistai aktyviai dirbtų karo fronto reikalams. 1942 m. buvo komandiruota daugiau kaip 2000 Lietuvos geležinkelininkų. Jie dirbo [[Pskovas|Pskove]], Minske, Rygoje, Jelgavoje ir kitur. Vokietija vėl perkalinėjo plačiuosius geležinkelius iš 1524 mm į 1435 mm vėžę, atstatinėjo Raudonosios armijos atsitraukiant susprogdintus tiltus ir sugadintus geležinkelio ruožus. Priešingai nei Pirmojo pasaulinio karo metais, jokie nauji geležinkeliai nebuvo tiesiami, nors 1943 m. baigtas tiesti [[Joniškėlio–Žeimelio siaurasis geležinkelis]]. Atsitraukdama [[Vermachtas|Vokietijos kariuomenė]] sprogdino tiltus, gadino ir ardė geležinkelius (išardė geležinkelį Alytus–Šeštokai). === 1945–1991 m. sovietinė okupacija === [[Vaizdas:StavbaVěžeNádražKlp.jpg|thumb|[[Klaipėdos geležinkelio stotis]] 1983 m.]] 1944 m. rugpjūčio 4 d. Susisiekimo kelių liaudies komisaro įsakymu Lietuvoje pradėjo dirbti naujai įkurta Atstatomųjų statybos darbų valdyba, kuri organizavo savo darbų apylinkes Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Telšiuose. Geležinkelininkams atiteko karo veiksmų nusiaubti keliai. Jie atstatinėjo kelius, perkalinėjo kelius į Rusijos geležinkelio vėžę. 1944–1945 m. atstatyti stočių keleivių namai, tvarkomi tiltai ir kiti objektai. Įkurta TSRS valdžios suformuota pokario Geležinkelių valdyba. 1946 m. Lietuvos geležinkelių valdybai priklausė 2091,8 km kelių, tarp jų 536,6 km dvikelio. Lietuvos geležinkeliui buvo priskirti ir Kaliningrado krašto geležinkeliai. Visi buvę privatūs Klaipėdos krašto siaurieji geležinkeliai ([[Klaipėdos siaurasis geležinkelis]], [[Pagėgių–Smalininkų geležinkelis]]) ir platusis [[Šilutės–Kulėšų geležinkelis]]) buvo išardyti. Per kelis pirmuosius pokario metus Vilniuje nutiesta Panerių tunelio apylanka, kadangi tunelis buvo smarkiai pažeistas karo metu ir buvo nutarta jo neremontuoti. Nutiestas Vilniaus geležinkelio aplinkkelis Kyviškės–Juodšiliai–Pušynas–Paneriai. 1950 m. Lietuvos geležinkelių ilgis sudarė 2147 km, per metus pervežta iki 7 mln. keleivių.<ref name=m95>{{LT geležinkeliai 1995|5}}</ref> 1953 m. gegužės 15 d. TSRS Susisiekimo kelių ministerijos įsakymu Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] geležinkelio valdybos sujungtos į vieną Baltijos geležinkelio valdybą, kurios administracija buvo Rygoje. Lietuvoje geležinkeliai buvo suskaidyti į Vilniaus, Šiaulių plačiųjų ir [[Panevėžys|Panevėžio]] siaurųjų geležinkelių apygardas, kurios tiesiogiai pavaldžios Baltijos geležinkelio valdybai (jai priklausė taip pat Karaliaučiaus apygarda).<ref>{{Kosakovskis 1975|209}}</ref> 1956 m. balandžio 26 d. vėl buvo atkurti trijų [[Baltijos šalys|Baltijos respublikų]] geležinkeliai, prie Lietuvos geležinkelių vėl buvo priskirti [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] geležinkeliai. 1959 m. atstatyta Šeštokų–Alytaus linija. Kaune pastačius hidroelektrinę apie 1960 m. nutiesta Kauno geležinkelio apylanka [[Palemono–Jiesios geležinkelis|Palemonas–Rokai–Jiesia]]. 1962 m. Lietuvos geležinkelių krovinių apyvartoje 49 proc. sudarė įvežimas, 10 proc. išvežimas, 22 proc. tranzitas, 19 proc. vietiniai pervežimai; 1963 m. sausio 1 d. bendrojo naudojimo geležinkeliai Lietuvoje driekėsi 2009 km.<ref name=ml/> 1963 m. vasario 14 d. [[TSRS Ministrų taryba]] priėmė nutarimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių sujungimo į [[Pabaltijo geležinkelis|Pabaltijo geležinkelį]] su valdyba Rygoje. Dėl automobilių transporto plėtros išardyti [[Joniškio–Žeimelio geležinkelis]], [[Jonavos–Ukmergės geležinkelis]], [[Skapiškio–Suvainiškio geležinkelis]], [[Šiaulių–Gubernijos geležinkelis]].<ref>{{Kosakovskis 1975|212}}</ref> Sovietmečiu atnaujinti geležinkelio riedmenys, keleivius imta vežti dyzeliniais traukiniais. 1975 m. Lietuvoje geležinkelių tinklas driekėsi 2004 km, keleivių srautas siekė 2537 mln. kkm, krovinių – 16 676 mln. tkm.<ref>{{LTE|4|36||Geležinkelis}}</ref> Vienas reikšmingiausių tarybinio laikotarpio darbų vystant Lietuvos geležinkelius buvo Naujosios Vilnios–Kauno ir Lentvario–[[Trakai|Trakų]] linijų elektrifikavimas ([[Vilniaus–Kauno geležinkelis]]). 1975 m. gruodžio 29 d. pirmasis elektrinis traukinys atvyko iš Vilniaus į Kauną, 1976 m. sausio 20 d. pradėtas nuolatinis jų eismas. Nuo 1979 m. [[garvežiai]] Lietuvoje nebenaudojami, jie pakeisti [[Šilumvežis|šilumvežiais]], 1983 m. bendras Lietuvos geležinkelių tinklas sudarė 2014 km.<ref name=tle/> Intensyvaus eismo ruožuose buvo tiesiami antrieji keliai. Buvo pereita prie pusiau automatinės blokuotės. 1980 m. nutiestas [[Adutiškio–Didžiasalio geležinkelis]] (dabar išardytas), nutiesti pramoninės reikšmės geležinkeliai Jonava–Rizgonys, Akmenė–Karpėnai (cemento gamyklos aptarnavimui), 1986 m. atidaryta [[Geležinkelio keltų linija Klaipėda-Mukranas|tarptautinė geležinkelio jūrų perkėla]], sujungusi Klaipėdą ([[Draugystės geležinkelio stotis|Draugystės stotis]]) su Mukranu ([[VDR]]). Siaurieji geležinkeliai buvo nerentabilūs ir palaipsniui keičiami autotransportu ar plačiaisiais geležinkeliais. 1972–1975 m. iš siaurosios į 1520 mm vėžę rekonstruota Švenčionėlių–Utenos atkarpa, 1982 m. nauja trasa nutiestas ruožas Radviliškis–[[Pakruojis]]. Šeštajame–septintajame dešimtmetyje išardyti Jonavos–Ukmergės, Joniškio–Žeimelio, Skapiškio–Suvainiškio siaurieji geležinkeliai, kiek vėliau Šiaulių–Gubernijos–Pakruojo ruožas, Švenčionėlių–Švenčionių–Lentupio siaurasis geležinkelis. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje likviduota Dūkšto–Drujos linija. Devintojo dešimtmečio viduryje dėl pradėto tiesti Utenos–Anykščių plačiojo geležinkelio buvo išardytas siaurasis geležinkelis tarp Utenos ir Rubikių. === Nepriklausomybės atgavimas === [[Vaizdas:Vilnius Hbf by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Vilniaus geležinkelio stotis]] 2020 m.]] [[Vaizdas:„LTG Link“ 04.jpg|thumb|Dyzelinis traukinys „[[Pesa 730ML]]“ 2020 m.]] [[Vaizdas:„LTG Cargo“ 04.jpg|thumb|Šilumvežis „Siemens [[ER20]]“ 2020 m.]] 1990 m. kovo 11 d. [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuva paskelbė Nepriklausomybę]], tačiau Lietuvos geležinkeliai faktiškai dar buvo pavaldūs [[Pabaltijo geležinkelis|Pabaltijo geležinkeliui]]. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos susisiekimo ministras [[Jonas Biržiškis]] pasirašė įsakymą „Dėl Lietuvos geležinkelių valdybos atkūrimo“.<ref name=m95/> 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos premjeras [[Gediminas Vagnorius]], po sudėtingų [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|LR susisiekimo ministerijos]] sudarytos komisijos derybų su TSRS susisiekimo ministerija, pasirašė potvarkį dėl valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigimo Vilniaus ir Šiaulių valstybinių geležinkelio apygardų pagrindu.<ref>{{cite act|type=Potvarkis|index=878p|date=1991-11-20|legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]|title=Potvarkis|url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0E89E41285D8|access-date=2024-03-12|language=lt}}</ref> TSRS susisiekimo ministerija 1991 m. gruodžio 28 d. pasirašė nurodymą dėl TSRS susisiekimo ministerijos Pabaltijo geležinkelio likvidavimo. 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkelių valdyba tapo „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ valstybine įmone.<ref name=m95/> Pabaltijos geležinkelio Šiaulių ir Vilniaus apygardos savo pavaldume sovietmeči turėjo ne tik stotis, bet ir vagonų bei lokomotyvų depus, kelių, signalizacijos, ryšių ir elektros ruožus. Atkūrus nepriklausomybę, apygardos buvo reorganizuotos į Šiaulių ir Vilniaus pervežimų direkcijas, kurioms priklausė tik geležinkelio stotys. Išimtį sudarė 8 aukščiausiosios klasės [[Bugenių GS]], [[Draugystės GS]], [[Kauno GS]], [[Klaipėdos geležinkelio stotis|Klaipėdos GS]], [[Panerių GS]], [[Radviliškio GS]], [[Vaidotų GS]], [[Vilniaus GS]] stotys, išskirtos kaip atskiri struktūriniai padaliniai.<ref>{{LT geležinkeliai 2001|49}}</ref> Viena iš svarbiausių užduočių buvo tiesioginės Lietuvos geležinkelių jungties su Lenkija (per ją ir su [[Vakarų Europa]]) atkūrimas. 1992 m. liepos 7 d. atidaryta rekonstruota (iki tol geležinkelis per sieną neveikė, o Šeštokų–Mockavos ruožas buvo mažai naudojamas) geležinkelio linija Šeštokai–Mockava–[[Trakiškės]] ir ja prasidėjo keleivių ir krovininis susisiekimas su Lenkija ir kitomis Europos šalimis. Ši linija yra [[1435 mm vėžė]]s pločio (tarp Šeštokų ir Mockavos vėžė sudvejinta 1435 mm ir [[1520 mm vėžė]]s). Po [[TSRS]] žlugimo prasidėjo smuko ekonomika, todėl sumažėjo pervežamų krovinių ir keleivių. Lietuvoje per 1990–2000 m. keleivių pervežimas traukiniais sumažėjo nuo 43,4 mln. iki 8,9 mln. per metus.<ref>{{Ambrazevičius 2008|74}}</ref> Geležinkelio veiklą sunkino ir sunki finansinė įmonės padėtis, degalų, tepalų, atsarginių dalių trūkumas, senstantys riedmenys, vėluojantys atsiskaitymai už pervežimus, turto grobstymas ir kt. Dėl krovinių srautų mažėjimo Radviliškio–Tilžės, Radviliškio–Daugpilio ir kituose ruožuose 1992–1994 m. buvo užkonservuota 13 tarpinių stotelių ([[Čiutelių GS]], [[Dapšionių GS]], [[Genių GS]], [[Karsakiškio GS]], [[Lauksargių GS]], [[Lyduvėnų GS]], [[Lūšės GS]], [[Medininkų GS]], [[Mergalaukio GS]], [[Radžiūnų GS]], [[Saldutiškio GS]], [[Šapelių GS]], [[Šarkių GS]]), po 2000 m. planuota užkonservuoti ir [[Adutiškio GS]], [[Batakių GS]], [[Darbėnų GS]], [[Didžiasalio GS]], [[Druskininkų GS]], [[Marcinkonių GS]], [[Niūraičių GS]], [[Panemunėlio GS]], [[Skapiškio GS]], [[Skuodo GS]], [[Utenos GS]], [[Vinčų GS]],<ref>{{LT geležinkeliai 2001|52}}</ref> tačiau kai kurios iš jų nebuvo uždarytos. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos geležinkelių bendrovė siekė atkurti santykius su tarptautinėmis geležinkelių organizacijomis, palaikyti dalykiškus ryšius su Vakarų ir Rytų Europos šalių geležinkeliais. 1992 m. birželį Lietuvos geležinkeliai įstojo į Tarptautinę geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (OSŽD) ir Tarptautinę geležinkelių sąjungą (UIC). Lietuvos geležinkeliai pradėjo orientuotis į tarptautinius tranzitinius vežimus. Pasirašytais tarpvalstybiniais susitarimais buvo nustatyti geležinkelio pasienio perėjimo punktai su [[Baltarusija]], [[Latvija]], [[Lenkija]] ir [[Rusija]] – jais tapo [[Joniškio GS]], [[Bugenių GS]], [[Obelių GS]], [[Turmanto GS]], [[Mažeikių GS]], [[Skuodo GS]], [[Kenos GS]], [[Mockavos GS]], [[Adutiškio GS]], [[Druskininkų GS]], [[Pagėgių GS]], [[Kybartų GS]] pasienio stotys, taip pat [[Kabelių GS]] stotelė. Dėl lėšų stygiaus dauguma pasienio stočių nesutvarkytos, todėl krovinių, vagonų ir konteinerių perdavimas į kitų šalių geležinkelius įforminamas tik [[Kybartų GS]] ir [[Mockavos GS]], o kitais atvejais – [[Panerių GS]], [[Radviliškio GS]] ir [[Vaidotų GS]] perdavimo stotyse.<ref>{{LT geležinkeliai 2001|51}}</ref> 2003 m. vasario 6 d. pradėjo kursuoti pirmasis mišriųjų vežimų traukinys „[[Vikingas (traukinys)|Vikingas]]“, sujungęs [[Baltijos jūra|Baltijos]] ir [[Juodoji jūra|Juodąją jūras]]. 2005 m. liepą pradėtas eksploatuoti konteinerių traukinys „Merkurijus“ (Klaipėda–[[Karaliaučius]]–[[Maskva]]), 2011 m. rudenį konteinerių traukinys „Saulė“ sujungė Lietuvą su [[Kazachstanas|Kazachstanu]] ir [[Kinija]]. 1997 m. Lietuvoje buvo 298 [[lokomotyvai]], 69 dyzeliniai ir elektriniai traukiniai.<ref>{{Ambrazevičius 2008|49}}</ref> Apie 2000 m. AB „Lietuvos geležinkeliams“ priklausė 338 lokomotyvai, beveik 15 000 prekinių vagonų ir per 100 keleivinių vagonų.<ref>{{Ambrazevičius 2008|16}}</ref> XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje uždaryta daug keleivinių maršrutų, išardyta plačiojo geležinkelio linija iki Druskininkų, Pabradė–Gelednė–valstybės siena, geležinkelio linija Alytaus mieste, užkonservuoti Darbėnų–Skuodo–Priekulės, Ventos–Lūšės–Priekulės, Marcinkonių–valstybės sienos ruožai. 1996 m. nutraukta siaurojo geležinkelio eksploatacija šiauriau Panevėžio, o 2001 m. nutraukta viso likusio siaurojo geležinkelio komercinė eksploatacija, bet netrukus pradėtas plėtoti turistinis-pramoginis siaurasis geležinkelis ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai. Visas išlikęs siaurojo geležinkelio kompleksas (įskaitant ir nenaudojamą šiauriau Panevėžio) paskelbtas saugomu valstybės kultūros objektu (unikalus objekto Nr. {{kvrmc|21898}}). 2003 m. rugsėjo 16 d. LR vyriausybė nutarimu Nr. 1176 nusprendė uždaryti viešojo naudojimo geležinkelio liniją Pabradė–valstybės siena ir valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis [[Adutiškio GS]] ir [[Didžiasalio GS]] stotimis), taip pat [[Čiutelių GS]], [[Dapšionių GS]], [[Genių GS]], [[Karsakiškio GS]], [[Labos GS]], [[Lauksargių GS]], [[Lyduvėnų GS]], [[Lūšės GS]], [[Medininkų GS]], [[Mergalaukio GS]], [[Panemunėlio GS]], [[Radžiūnų GS]], [[Saldutiškio GS]], [[Skersabalių GS]], [[Šapelių GS]], [[Šarkių GS]], [[Varlaukio GS]], [[Visagino GS]], [[Žilių GS]] stotis.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=1176 |date=2003-09-16 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė-valstybės siena ir valstybės siena-Adutiškis-Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.402B94D82ADD |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Pasinaudojant [[Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama|ES struktūrine parama]], suremontuotos svarbiausios geležinkelio linijos, rekonstruotos Vilniaus, Vilkaviškio, Kybartų, Marijampolės, Jonavos ir kitos geležinkelio stotys, suremontuota didžioji dalis geležinkelio tiltų. Pradėti eksploatuoti dyzeliniai traukiniai RA-2 ir prikabinami vagonai, įsigytos ir pradėtos eksploatuoti naujos [[automotrisė]]s, dviaukščiai elektriniai traukinai, įsigyta keletas naujų keleivinių vagonų ir šilumvežių. 2013–2016 m. nutiesta 1435 mm vėžės geležinkelio linija „[[Rail Baltica]]“ ruože nuo Šeštokų iki Kauno, o 2019–2021 m. ji pratęsta iki [[Palemono geležinkelio stotis|Palemono stoties]]. 2014–2017 m. elektrifikuotas geležinkelio ruožas Naujoji Vilnia–Kena–valstybės siena. 2014 m. „Lietuvos geležinkeliai“ valdė riedmenų parką, kuriame buvo 57 keleiviniai traukiniai ir 86 vagonai, 254 prekiniai ir manevriniai lokomotyvai, 9048 vagonai įvairiems krovinių tipams.<ref>[https://ltg.lt/naujienos/2014/gelezinkeliams-lietuvoje-155-metai-o-nepriklausomiems-lietuvos-gelezinkeliams-95-eri/ Geležinkeliams Lietuvoje – 155 metai, o Nepriklausomiems Lietuvos geležinkeliams – 95-eri!] 2014-08-29, Ltg.lt (tikrinta 2025-11-25).</ref> 2019 m. keleivinių traukinių greitis buvo iki 140 km/h, prekinių – 90 km/h.<ref>https://governance.lt/wp-content/uploads/2020/09/0701_LGgrupes-ataskaita.pdf</ref> == Geležinkelių tinklas == {| class=wikitable |+ Geležinkelių tinklo charakteristikos |- | rowspan=6 | [[Vaizdas:1824796806-zemelapis.png|300px|Lietuvos geležinkelių tinklas 2022 m.]] || '''Vėžės pločiai''' || [[1520 mm vėžė]], [[1435 mm vėžė]] |- | '''Geležinkelių ilgis''' || 1924,3 km (2024 m. pabaigoje)<ref>[https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=3165895d-e360-41c5-9231-00b03028218e#/ Geležinkelio ilgis metų pabaigoje.] Stat.gov.lt (tikrinta 2025-09-26).</ref> <br/> 1787,7 km – 1520 mm vežė, 123 km – 1435 mm vėžė<ref>{{vle|lietuvos-gelezinkeliu-transportas|2024-03-16|Lietuvos geležinkelių transportas|[[Adolfas Baublys (1941)|Adolfas Baublys]]; MELC}}</ref> |- | '''Kontaktinis tinklas''' || ~25 000 V/50 Hz (elektrifikuota 7,9 proc., 152,4 km) |- | '''Leistinoji ašies apkrova''' || 22,5 t |- | '''Signalizacijos tipai''' || Automatinė blokuotė – 38,4 proc., pusiau automatinė blokuotė – 48,6 proc. |- | '''Stočių skaičius''' || 105 |} === 1520 mm pločio === 1520 mm pločio vėžės geležinkeliai driekiasi į Baltijos valstybes ir [[Nepriklausomų valstybių sandrauga|NVS]] šalis. * [[Kužių–Kretingos geležinkelis]] – 127 km * [[Naujoji Vilnia]]–[[Vilnius]]–[[Kaunas]] – 113 km (''elektrifikuota'') * [[Naujoji Vilnia]]–[[Kena]]–[[Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena|Valstybės siena]] – 27 km (''elektrifikuota'') * [[Vilnius]]–[[Šalčininkai]]–Valstybės siena – 45 km * [[Naujoji Vilnia]]–[[Turmantas]]–[[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|Valstybės siena]] – 139 km * [[Lentvaris]]– [[Marcinkonys]] – Valstybės siena – 107 km (''elektrifikuota'' iki [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų]]) * [[Senieji Trakai]]–[[Trakai]] – 3 km (''elektrifikuota'') * [[Kaunas]]–[[Kybartai]]–[[Lietuvos–Rusijos valstybinė siena|Valstybės siena]] – 94 km * [[Kazlų Rūda]]–[[Alytus]] – 103 km * [[Palemono–Gaižiūnų geležinkelis]] – 25 km * [[Linkaičiai]]–[[Šapeliai]]–Valstybės siena – 156 km * [[Šiauliai]]–[[Joniškis]]–Valstybės siena – 60 km * [[Kužiai]]–[[Mažeikiai]]–Lūšė–Valstybės siena * Venta–Bugeniai * [[Kretinga]]–[[Skuodas]]–Valstybės siena – 48 km * [[Radviliškio–Pagėgių geležinkelis]] – 143 km * [[Kretinga]]–[[Klaipėda]]–[[Pagėgiai]]–Valstybės siena – 115 km * [[Švenčionėlių–Utenos geležinkelis]] – 59 km * [[Rimkai (Klaipėda)|Rimkai]]–[[Draugystės geležinkelio stotis|Draugystė]] – 3 km * [[Kaišiadorys]]–[[Radviliškis]]–[[Kužiai]] – 161 km * [[Jonavos–Rizgonių geležinkelis]] * [[Akmenės–Karpėnų geležinkelis]] * [[Mažeikiai]]–[[Laižuva]]–Valstybės siena * Radviliškis–Pakruojis–Petrašiūnai * Kyviškės–Vaidotai–Paneriai (Vilniaus aplinkkelis) * [[Palemono–Jiesios geležinkelis]] (Kauno aplinkkelis) === 1435 mm pločio === 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai jungia Lietuvą su Lenkija, o per Lenkiją – ir su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos valstybėmis. Lietuvos ruožai yra „[[Rail Baltica]]“ projekto dalis. * Palemonas–Kaunas–Kazlų Rūda–[[Mockava]]–[[Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena|Valstybės siena]] – 120 km (Kauno tunelyje ir nuo Šeštokų iki Mockavos sudvigubinta linija, kuria gali važiuoti 1520 mm ir 1435 mm vėžėms pritaikyti riedmenys). [[Vaizdas:RB infografiki Karte EN.jpg|thumb|center|300px|„[[Rail Baltica]]“ planas 2017 m.]] == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * {{LT geležinkeliai 1995|1–127}} * {{LT geležinkeliai 2001|1–100}} * {{LT geležinkeliai 2005|1–180}} == Nuorodos == * [http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut/p/c1/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3h3C2N_VzcPIwMDH3NHAyNTU69gPyd_QycnY6B8JE554yBjArqDc0r0w0F24lTl5W-MVx5sBz75EEOIvAEO4Gig7-eRn5uqX5AbUeGZGZAOAKf7qH4!/dl2/d1/L2dJQSEvUUt3QS9ZQnB3LzZfRzgzT0VGSDIwODFQNjAyM1VHVDZPTzFDMDA!/ Lietuvos geležinkeliai: iš carinės Rusijos provincijos į Europos transporto rinką.] Litrail.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140202105054/http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut/p/c1/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3h3C2N_VzcPIwMDH3NHAyNTU69gPyd_QycnY6B8JE554yBjArqDc0r0w0F24lTl5W-MVx5sBz75EEOIvAEO4Gig7-eRn5uqX5AbUeGZGZAOAKf7qH4!/dl2/d1/L2dJQSEvUUt3QS9ZQnB3LzZfRzgzT0VGSDIwODFQNjAyM1VHVDZPTzFDMDA!/|date=2014-02-02}} * [https://lgmap.lt/lgmap/ Lietuvos geležinkelių žemėlapiai] (Lgmap.lt) {{Lietuvos viešasis transportas}} {{Straipsniai apie Lietuvą}} [[Kategorija:Lietuvos geležinkelių transportas| ]] fzi2nfl8mh3ts25mkdh9cw6u2t66wa3 0 681938 7956759 7920107 2026-11-02T09:43:19Z Nomadbones 153116 7956759 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė bendrovė|pavadinimas=All Elite Wrestling|logootipas=[[Vaizdas:All_Elite_Wrestling_logo_2024.svg|220px]]|komercinis_pav=All Elite Wrestling|forma=Privati kompanija|pramonė=[[Profesionalios imtynės]]|įkurta={{Start date and age|2019|1|1}}|įkūrėjas=[[Tony Khan]]<ref name="auto">{{cite tweet|user=AEWrestling|number=1128631242927366145|title=Breaking News – @AEWrestling to air on @TNTDrama|author=All Elite Wrestling|date=2019-05-15|access-date=2019-05-16}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.newsweek.com/alexandria-ocasio-cortez-wrestling-race-diversity-aew-sports-1436559|title=Alexandria Ocasio-Cortez Praises AEW Wrestler Cody Rhodes: This Is 'What Growth Looks Like'|last=Hignet|first=Katherine|date=2019-05-27|publisher=Newswee]|access-date=2019-09-03}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.ibtimes.com/aew-sign-two-former-wwe-stars-swagger-admits-possibility-2775780|title=AEW To Sign Two Former WWE Stars? Swagger Admits Possibility|first=Pradhan|last=Muthanna|website=International Business Times|date=2019-03-15|access-date=2019-05-16}}</ref>|parent=Beatnik Investments, LLC|pajamos={{increase}} 168 mln. dolerių (2024)<ref>{{Cite web |last=Thurston |first=Brandon |title=AEW 2024 financial estimate and business review |url=https://wrestlenomics.com/articles/2025/aew-2024-financial-estimate-and-business-review/ |access-date=2025-03-05 |website=Wrestlenomics |date=2025-03-05 |language=en}}</ref>|savininkas={{ubl|[[Shahid Khan]]|Tony Khan}}|divisions=AEW Games<ref>{{Cite web|url=https://aewgames.com/|title=AEW Games|access-date=2020-11-10}}</ref><br />AEW Heels<ref>{{Cite web|url=https://www.alleliteheels.com/|title=All Elite Heels|work=AEW Heels|access-date=2020-11-10|archive-date=2020-12-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20201230091917/https://www.alleliteheels.com/|url-status=dead}}</ref><br />AEW Music<ref>{{YouTube|custom=AEWMusic}}</ref><br />Shop AEW<ref>{{Cite web|url=https://www.shopaew.com/|title=Shop AEW|access-date=2023-07-06}}</ref>|tinklalapis={{URL|allelitewrestling.com}}|vieta=[[Džeksonvilis]], [[JAV]]|svarbiausi_darb={{ubl|Tony Khan<br />([[prezidentas]], [[generalinis direktorius]], [[generalinis vadybininkas]])|[[Kenny Omega]], [[The Young Bucks|Matthew Jackson]], [[The Young Bucks|Nicholas Jackson]]<br />(viceprezidentai)|[[Jeff Jarrett]]<br />(verslo plėtros direktorius)}}}} '''All Elite Wrestling''' ('''AEW''') – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[Profesionalios imtynės|profesionalių imtynių]] organizacija, kurios būstinė yra [[Džeksonvilis|Džeksonvilyje]], [[Florida|Floridoje]]. Tai antra pagal dydį profesionalių imtynių organizacija pasaulyje (po [[World Wrestling Entertainment|WWE]]).<ref>{{cite web|url=https://screenrant.com/aew-tony-khan-wrestlers-movie-tv-crossover/|title=AEW Wants Wrestlers In Mainstream Movies & TV, Says Boss Tony Khan|last=Qrquiola|first=John|date=2023-03-03|publisher=Screen Rant|access-date=2023-03-03}}</ref><ref>{{cite web|url=https://finance.logmi.jp/articles/378436|title=【QAあり】ブシロード、2027年6月期を最終年度とする新中期計画を策定 売上高1000億円・営業利益133億円達成を目指す|date=2023-03-03|access-date=2023-03-03|language=ja|archive-date=2024-02-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20240208105516/https://finance.logmi.jp/articles/378436|url-status=dead}}</ref> 2019 m. AEW įkūrė [[Tony Khan]] ir profesionalūs imtynininkai [[Kenny Omega]], [[Cody Rhodes]], [[The Young Bucks|Matt ir Nick Jackson]] po sėkmingo nepriklausomo imtynių renginio „[[All In (2018)|All In]]“ 2018 m.<ref>{{Cite web|url=https://www.prowrestling.com/tony-khan-confirmed-as-all-elite-wrestling-president-cody-rhodes-young-bucks-roles-revealed/|title=Tony Khan Confirmed As 'All Elite Wrestling' President; Cody Rhodes & Young Bucks' Roles Revealed|date=2019-01-02|website=ProWrestling.com|access-date=2020-03-30|language=en-US}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/espn/story/_/id/25713592|title=Jaguars owners backing new All Elite Wrestling|last=Joyner|first=KC|date=2019-01-08|publisher=[[ESPN]]|access-date=2020-04-16}}</ref> Organizacijos imtynininkai daugiausia pasirodo dviejose savaitinėse televizijos laidose „[[AEW Dynamite|Dynamite]]“ ir „[[AEW Collision|Collision]]“, taip pat mokamuose renginiuose (PPV).<ref>{{Cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/tony-khan-likes-big-four-aew-s-pay-view-schedule-announces-beach-break-special-january|title=Tony Khan Likes AEW's 'Big Four' Pay-Per-View Schedule, Announces 'Beach Break' Special For January {{!}} Fightful News|website=www.fightful.com|access-date=2024-12-17|language=en}}</ref> AEW programos transliuojamos 220 teritorijose 50 kalbų. Kaip ir kitos profesionalių imtynių organizacijos, AEW neorganizuoja tikrų sporto rungtynių, o pramogines, iš anksto suplanuotas rungtynes, kurių metu vyksta pagal scenarijų parengtos, iš dalies choreografuotos kovos. Kovose dažnai atliekami judesiai, kurie, jei atlikti netinkamai, gali sukelti rimtus sužalojimus ar net mirtį. == Istorija == === Įkūrimas (2017–2019 m.) === 2017 m. gegužės mėn. profesionalių imtynių žurnalistas [[Dave Meltzer]] pastebėjo, kad amerikiečių imtynių organizacija „[[Ring of Honor]]“ (ROH) nesugebėjo parduoti 10 000 bilietų į imtynių renginį.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/ring-honor/cody-young-bucks-planning-self-finance-10000-seat-show-247036|title=Cody & The Young Bucks planning to self-finance 10,000 seat show|last=Currier|first=Joseph|date=2017-11-28|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-10}}</ref> Tiek bilietų parduoti nesugebėjo nė viena JAV imtynių organizacija nuo 1999 m., kai žlugo pagrindinė [[World Wrestling Entertainment|WWE]] konkurentė „[[World Championship Wrestling]]“ (WCW).<ref>{{cite web|url=https://www.sportico.com/business/commerce/2018/largest-indie-wrestling-event-ever-1259/|title=Indie Wrestling Event to Draw 10,000 Fans, Largest Non-WWE Show Since '99|date=2018-05-17|website=Sportico|access-date=2022-01-13|author=JohnWallStreet}}</ref> Į šį komentarą atsakė imtynininkai [[Cody Rhodes]] ir [[The Young Bucks]] (Matt Jackson ir Nick Jackson), kurie tuo metu buvo ROH žvaigždės ir geri draugai tiek imtynių ringe, tiek už jo ribų, kaip [[Bullet Club]] grupės nariai.<ref>{{cite web|url=https://www.rollingstone.com/culture/culture-videos/the-young-bucks-and-cody-rhodes-on-the-biggest-independent-wrestling-show-205796/|title=The Young Bucks and Cody Rhodes on the Biggest Independent Wrestling Show|date=2018-03-06|publisher=[[Rolling Stone]]|access-date=2019-01-11}}</ref> Jie surengė nepriklausomą profesionalių imtynių renginį „[[All In (2018)|All In]]“ 2018 m. rugsėjį, kuriame dalyvavo imtynininkai iš ROH ir kitų organizacijų. Bilietai į renginį buvo išparduoti per 30 minučių, o tai buvo didžiausia auditorija, susirinkusi į profesionalių imtynių šou Jungtinėse Valstijose, kurį nuo 1993 m. organizavo ir rengė su WWE ar WCW nesusiję renginių organizatoriai. Renginyje dalyvavo 11 263 žmonės.<ref>{{cite web|url=http://www.chicagotribune.com/suburbs/ct-all-in-wrestling-chicago-young-bucks-cody-20180511-story.html|title=7 things to know about 'All In' – the huge indie wrestling show coming to the Chicago area|last=Howard|first=Brandon|date=2018-05-12|publisher=[[Chicago Tribune]]|access-date=2019-01-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20180514064332/http://www.chicagotribune.com/suburbs/ct-all-in-wrestling-chicago-young-bucks-cody-20180511-story.html|archive-date=2018-05-14|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/117452/all-insold-out.html|title=ALL IN.....SOLD OUT?|date=2018-05-13|publisher=PWInsider|access-date=2019-01-11|last1=Johnson|first1=Mike|archive-url=https://web.archive.org/web/20180515044319/https://www.pwinsider.com/article/117452/all-insold-out.html|archive-date=2018-05-15|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-tickets-sell-out-almost-immediately-after-going-sale-257626|title=All In tickets sell out almost immediately after going on sale|date=2018-05-13|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-11|last1=Meltzer|first1=Dave|archive-url=https://web.archive.org/web/20180514025522/https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-tickets-sell-out-almost-immediately-after-going-sale-257626|archive-date=2018-05-14|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.espn.com/wwe/story/_/id/23583170/all-young-bucks-cody-rhodes-ready-sold-all-event|title=All In sellout a genuine surprise to Cody Rhodes and the Young Bucks|date=2018-05-23|access-date=2019-01-10|last1=Tim|first1=Firovanti|work=[[ESPN]]}}</ref> Jo sėkmė sukėlė daug spekuliacijų internete, kad Rhodes ir The Young Bucks išplės savo ambicijas ir įkurs savo profesionalių imtynių organizaciją arba surengs antrą „All In“ renginį. Pranešama, kad televizijos pramonės atstovai taip pat buvo labai sužavėti šou.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/wrestling-observer-radio/wor-all-elite-wrestling-announced-jon-jones-rizin-more-273521|title=WOR: All Elite Wrestling announced, Jon Jones, RIZIN, more!|last=Alvarez|first=Bryan|date=2019-01-01|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-01}}</ref><ref>{{cite web|url=https://sports.yahoo.com/battle-los-angeles-pro-wrestlings-answer-sundance-044943733.html|title=The Battle of Los Angeles: Professional wrestling's answer to Sundance|last=Doyle|first=Dave|date=2018-09-14|publisher=Yahoo! Sports|access-date=2019-01-02|archive-date=2019-01-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20190103004841/https://sports.yahoo.com/battle-los-angeles-pro-wrestlings-answer-sundance-044943733.html|url-status=dead}}</ref> {{Multiple image | align = right | image1 = Cody Rhodes BC promo 2018.png | image2 = The Young Bucks in July 2021.jpg | image3 = All Elite Wrestling Executive Vice President - Kenny Omega (headshot).jpg | total_width = 450 | footer = Iš kairės į dešinę: [[Cody Rhodes]], [[The Young Bucks|Matt Jackson ir Nick Jackson]] bei [[Kenny Omega]] padėjo įkurti AEW. }} 2018 m. lapkričio 5 d. [[Džeksonvilis|Džeksonvilyje]], [[Florida|Floridoje]], buvo užregistruoti keli [[Prekės ženklas|prekių ženklai]], kurie nurodė „All Elite Wrestling“ veiklos pradžią.<ref>{{cite web|url=http://www.prowrestlingsheet.com/elite-trademark-filings-new-company/|title=Elite Related Trademark Filings Seemingly Connect Group to Rumored New Promotion|last=Satin|first=Ryan|date=2018-11-21|website=ProWrestlingSheet.com|publisher=Pro Wrestling Sheet|access-date=2019-01-01}}</ref><ref>{{cite web|url=https://tsdr.uspto.gov/documentviewer?caseId=sn88182049#docIndex=0&page=1|title=Trademark/Service Mark Application, Principal Register, Serial Number: 88182049|date=2018-11-05|publisher=United States Patent and Trademark Office|access-date=2019-01-14}}</ref> 2018 m. gruodį Cody Rhodes, The Young Bucks ir keletas kitų imtynininkų paliko ROH.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/roh-results/roh-final-battle-live-results-jay-lethal-vs-cody-272366|title=ROH Final Battle live results: Jay Lethal vs. Cody|last=Knipper|first=Justin|date=2018-12-14|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-02}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.wrestleview.com/misc-news/57334-1-5-njpw-results-tokyo-japan-bullet-club-turns-on-styles|title=ROH Final Battle Results – 12/14/18 (ROH Title, Triple Threat Ladder War, The Elite says goodbye)|last=Martin|first=Adam|date=2018-12-15|access-date=2019-01-09|work=Wrestleview}}</ref> Oficialus pranešimas apie AEW įkūrimą paskelbtas 2019 m. sausio 1 d. Pranešime taip pat paskelbta apie „[[Double or Nothing (2019)|Double or Nothing]]“ – AEW inauguracinį renginį ir „All In“ tęsinį.<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-elite-wrestling-and-double-or-nothing-officially-announced-273526|title=All Elite Wrestling and Double or Nothing officially announced|date=2019-01-01|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-01-01|last1=Currier|first1=Joseph}}</ref><ref>{{cite web|url=https://uproxx.com/prowrestling/young-bucks-cody-all-elite-wrestling-announcement-2019/|title=The Young Bucks And Cody Officially Announced All Elite Wrestling And Released Some Details|last=Pratt|first=Emily|date=2019-01-01|publisher=UPROXX|access-date=2019-01-01}}</ref> 2019 m. sausio 2 d. Cody Rhodes ir The Young Bucks oficialiai pasirašė sutartį kaip imtynininkai ir AEW viceprezidentai, o verslininkas Tony Khan buvo paskelbtas kompanijos prezidentu.<ref>{{cite web|url=http://www.prowrestlingsheet.com/cody-rhodes-all-elite-wrestling/|title=Cody Rhodes Comments On All Elite Wrestling Announcement|last=Satin|first=Ryan|date=2019-01-01|website=Pro Wrestling Sheet|access-date=2019-01-02}}</ref><ref>{{cite web|url=https://ca.sports.yahoo.com/news/shad-tony-khan-launch-elite-172830870.html|title=Shad and Tony Khan comment on launch of All Elite Wrestling|date=2019-01-08|access-date=2019-01-09|work=Yahoo! Sports|archive-date=2019-01-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20190111054942/https://ca.sports.yahoo.com/news/shad-tony-khan-launch-elite-172830870.html|url-status=dead}}</ref> 2019 m. sausio–vasario mėnesiais AEW paskelbė, jog sudarė kontraktus su daugeliu imtynininkų, tarp kurių – [[Chris Jericho]], [[Adam Page]], [[Maxwell Jacob Friedman]], [[Pac]], [[Britt Baker]], [[Christopher Daniels]], [[Pentagón Jr.]], [[Rey Fénix]], [[Trent Beretta]] ir kiti.<ref>{{cite magazine|url=https://www.si.com/wrestling/2019/01/10/full-all-elite-wrestling-aew-roster-wrestlers-list|title=Everyone signed to All Elite Wrestling so far|magazine=Sports Illustrated|first=Dan|last=Gartland|date=2019-01-10|access-date=2019-02-06}}</ref><ref name="cbssports.com">{{cite web|url=https://www.cbssports.com/wwe/news/new-promotion-all-elite-wrestling-announced-along-with-aew-double-or-nothing-event/|title=New promotion All Elite Wrestling announced along with AEW Double or Nothing event|last=Crosby|first=Jack|date=2019-01-01|access-date=2019-01-01|work=CBS Sports}}</ref> Svarbiausias pasirašytas kontraktas buvo su [[Kenny Omega]]. Jis pasirašė sutartį ne tik kaip imtynininkas, bet ir kaip ketvirtasis viceprezidentas.<ref name="AAAPartnership">{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/other-wrestling/all-elite-wrestling-partnering-lucha-libre-aaa-276451|title=All Elite Wrestling partnering with Lucha Libre AAA|last=Currier|first=Joseph|date=2019-02-07|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-02-13}}</ref> === Ankstyvoji istorija ir debiutas TNT kanale (2019–2020 m.) === 2019 m. gegužės 25 d. surengtas pirmasis „[[pay-per-view]]“ (PPV) AEW renginys – „[[Double or Nothing (2019)|Double or Nothing]]“. Vyko „[[MGM Grand Garden Arena]]“ arenoje [[Paradaisas (Nevada)|Paradaiso]] mieste, [[Nevada|Nevados]] valstijoje. Jame debiutavo [[Jon Moxley]], anksčiau WWE kompanijoje žinomas kaip Dean Ambrose, o profesionalių imtynių legenda [[Bret Hart]] pristatė [[AEW pasaulio čempiono titulas|AEW pasaulio čempiono titulą]].<ref name="Rally1">{{cite web|url=https://www.newsweek.com/all-elite-wrestling-signings-announcements-1284365|title=All Elite Wrestling press conference: Everything announced|date=2019-01-08|publisher=Newsweek|access-date=2019-02-08|last1=Martinez|first1=Phillip|archive-url=https://web.archive.org/web/20190116130254/https://www.newsweek.com/all-elite-wrestling-signings-announcements-1284365|archive-date=2019-01-16|url-status=live}}</ref> Vasarą AEW surengė dar du renginius: birželį – „[[Fyter Fest (2019)|Fyter Fest]]“, o liepą – „[[Fight for the Fallen (2019)|Fight for the Fallen]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.ringsidenews.com/2019/07/03/aew-fight-for-the-fallen-streaming-for-free|title=AEW Fight For The Fallen Streaming For Free|last=Upton|first=Felix|date=2019-07-07|website=RingsideNews.com|publisher=Ringside News|access-date=2019-07-12}}</ref> 2019 m. rugpjūčio 31 d. AEW surengė antrąjį PPV renginį – „[[All Out (2019)|All Out]]“. Renginio metu pristatytas [[AEW moterų pasaulio čempionės titulas]], o pagrindinėje kovoje [[Chris Jericho]] įveikė [[Adam Page|„Hangman“ Adam Page]] ir tapo pirmuoju AEW pasaulio čempionu.<ref>{{Cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-announces-all-out-august-31st-chicago-284621|title=AEW announces All Out for August 31st in Chicago|last=Nason|first=Josh|date=2019-05-25|website=Wrestling Observer Figure Four Online|access-date=2019-05-28}}</ref> Spalio 2 d. [[Turner Network Television|TNT]] kanale debiutavo pirmoji AEW savaitinė laida „[[AEW Dynamite|Dynamite]]“, kurios vidutinis žiūrovų skaičius siekė 1,409 mln.<ref>{{cite web|url=https://www.tntdrama.com/shows/all-elite-wrestling/season-1/episode-01|title=All Elite Wrestling: Dynamite}}</ref> Prieš ir po serijų buvo filmuojamos kovos, kurios transliuojamos „[[AEW Dark]]“ laidoje kitą antradienį AEW „[[YouTube]]“ kanale.<ref>{{cite web|url=https://twitter.com/CodyRhodes/status/1180513846471073795|title=BREAKING: "AEW DARK" begins this Tuesday! Featuring the matches you didn't see on Dynamite. Hosted by @tonyschiavone24|date=2019-10-05|access-date=2019-10-05|work=Cody Rhodes on Twitter}}</ref> Lapkričio 9 d. surengė trečiąjį PPV renginį – „[[Full Gear (2019)|Full Gear]]“. Pagrindinėje kovoje Jon Moxley nugalėjo [[Kenny Omega]] nesankcionuotoje „Lights Out“ kovoje.<ref>{{Cite web|url=https://pwinsider.com/article/129211/aew-full-gear-ppv-announced.html?p=1|title=AEW Full Gear PPV Announced|last=Johnson|first=Mike|date=2019-08-31|access-date=2019-08-31|work=PWInsider}}</ref> {{Multiple image | align = left | image1 = Tony Khan 2021 (cropped).jpg | image2 = Shahid Khan 2014 Jaguars training camp.jpg | total_width = 250 | footer = [[Tony Khan]] (kairėje) – AEW prezidentas ir generalinis direktorius, o jo tėvas [[Shahid Khan]] (dešinėje) – pagrindinis investuotojas ir bendraturtis. }} 2020 m. sausio 15 d. „[[WarnerMedia]]“ ir AEW paskelbė apie 175 mln. JAV dolerių vertės sutarties pratęsimą dėl „Dynamite“ transliavimo TNT kanale iki 2023 m. ir apie tai, kad AEW pradės transliuoti antrą savaitinę televizijos laidą, kuri vėliau buvo pavadinta „[[AEW Rampage]]“ ir bus transliuojama penktadienio vakarais.<ref>{{cite web|url=https://variety.com/2020/tv/news/aew-two-nights-a-week-new-tnt-deal-1203467956/|title=AEW to Expand to Two Nights a Week With New TNT Deal|last=Otterson|first=Joe|date=2020-01-15|access-date=2020-01-16|work=[[Variety (magazine)|Variety]]}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-dynamite-extended-through-2023-warnermedia-adding-second-show-301771|title=AEW Dynamite extended through 2023, WarnerMedia adding second show|last=Meltzer|first=Dave|date=2020-01-15|access-date=2020-12-03|work=Wrestling Observer Figure Four Online|author-link=}}</ref> === COVID-19 pandemijos padariniai (2020–2021 m.) === 2020 m. kovo mėnesį, kai buvo paskelbta apie kitų sporto renginių atšaukimą ir atidėjimą, AEW pradėjo jausti [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] poveikį.<ref>{{Cite web|url=https://www.cbr.com/aew-empty-arena-show-better-wwe/|title=AEW Made Its Empty Arena Show WAY Better Than WWE's – In One Simple Way|date=2020-03-24|website=CBR|access-date=2020-04-04|language=en-US|archive-date=2020-12-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20201230091839/https://www.cbr.com/aew-empty-arena-show-better-wwe/|url-status=dead}}</ref> Tų metų „[[Double or Nothing (2020)|Double or Nothing]]“ turėjo vykti gegužės 23 d., tačiau balandžio 8 d. „MGM Grand Garden Arena“ paskelbė, kad dėl pandemijos atšaukia visus renginius iki gegužės 31 d.<ref name="MGMcancelation">{{cite web|url=https://411mania.com/wrestling/aew-double-or-nothing-venue-shut-down-until-further-notice/|title=AEW Double Or Nothing Venue Shut Down Until Further Notice|last=Thomas|first=Jeremy|date=2020-04-09|access-date=2020-04-10|work=411mania}}</ref> Keletą mėnesių AEW renginiuose žiūrovams nebuvo leidžiama dalyvauti. Rugpjūčio mėnesį arenose buvo leista užpildyti iki 10 procentų vietų.<ref>{{cite tweet|user=TonyKhan|number=1301672996608839680|title=Thanks to a great team, we're operating at up to 15% capacity with outdoor physically-distanced seat pods for fans in protective masks starting Saturday on PPV at All Out! The live show sold out, but I hope you'll consider giving us a shot at your business & please join us on PPV|first=Tony|last=Khan}}</ref> [[Vaizdas:All Elite Wrestling logo 2022.svg|miniatiūra|2019–2023 m. naudotas logotipas.|250x250px]] 2020 m. lapkričio 10 d. bendrovė paskelbė apie savo kompiuterinių žaidimų prekės ženklą „AEW Games“. AEW atskleidė, jog yra kuriami trys žaidimai: „AEW Casino: Double or Nothing“ ir „AEW Elite GM“ mobiliesiems įrenginiams bei „[[AEW Fight Forever]]“, kurią kūrė buvę „[[WWE 2K]]“ kūrėjai „[[Yuke's]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.allelitewrestling.com/post/all-elite-wrestling-announces-launch-of-aew-games|title=All Elite Wrestling Announces Launch of AEW GAMES|date=2020-11-10|access-date=2020-11-22|work=All Elite Wrestling}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.gamesradar.com/aew-videogame-confirmed-with-first-trailer/|title=AEW video game confirmed with first trailer|date=2020-11-11|access-date=2020-11-22|work=GamesRadar+|author=Ben Wilson}}</ref> 2021 m. gegužės mėnesį vykusio „[[Double or Nothing (2021)|Double or Nothing]]“ metu salė buvo užpildyta iki maksimalios talpos, todėl tai buvo pirmas kartas nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai AEW surengė pilnai žiūrovų užpildytą renginį.<ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/146563/aew-double-or-nothing-2021-ppv-notes.html?p=1|title=Double or Nothing 2021 PPV notes|last=Johnson|first=Mike|date=2021-05-05|access-date=2021-05-07|work=PWInsider}}</ref> === Grįžimas prie normos ir ROH įsigijimas (2021–2022 m.) === Birželio mėnesį AEW paskelbė, jog rugsėjo 22 d. „Dynamite“ laida bus speciali laida, pavadinta „[[Grand Slam (2021)|Grand Slam]]“, ir bus AEW debiutas [[Niujorkas|Niujorke]], mieste, kuris pirmiausia žinomas kaip WWE teritorija, taip pat pirmasis jų renginys, surengtas stadione. Šis renginys taip pat tapo labiausiai lankomu AEW renginiu, kurį arenoje stebėjo daugiau nei 20 000 žiūrovų.<ref>{{cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/146563/aew-double-or-nothing-2021-ppv-notes.html?p=1|title=Double or Nothing 2021 PPV notes|last=Johnson|first=Mike|date=2021-05-05|access-date=2021-05-07|work=PWInsider}}</ref><ref>{{cite web|url=https://comicbook.com/wwe/news/-aew-dynamite-grand-slam-announced-arthur-ashe-stadium-new-york-city-wwe/|title=AEW Announces AEW Dynamite Grand Slam for New York City|date=2021-07-16|website=ComicBook|access-date=2021-07-09|last1=Casey|first1=Connor}}</ref><ref name="GSDynamite">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/09/22/9-22-aew-dynamite-results-powells-live-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-bryan-danielson-in-a-non-title-match-britt-baker-vs-ruby-soho-for-the-aew-womens-championship-cody-rhodes-vs-mala/|title=9/22 AEW Dynamite results: Powell's live review of AEW Champion Kenny Omega vs. Bryan Danielson in a non-title match, Britt Baker vs. Ruby Soho for the AEW Women's Championship, Cody Rhodes vs. Malakai Black, Minoru Suzuki and Lance Archer vs. Jon Moxley and Eddie Kingston, FTR vs. Sting and Darby Allin|last=Powell|first=Jason|date=2021-09-22|access-date=2021-09-22|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> 2021 m. rugpjūčio 20 d. [[CM Punk]] prisijungė prie AEW. Tai buvo Punk grįžimas į profesionalių imtynių ringą po to, kai šis 2014 m. paliko WWE.<ref>{{Cite web|url=https://atletifo.com/wrestling/cm-punk-vs-darby-allin-one-year-on/|title=CM Punk vs Darby Allin One Year On – What Went Wrong? – Atletifo|date=2022-10-23|access-date=2023-03-27|language=en-GB|archive-date=2023-03-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20230327015943/https://atletifo.com/wrestling/cm-punk-vs-darby-allin-one-year-on/|url-status=dead}}</ref> [[Vaizdas:Chris Jericho AEW Champ (cropped).jpg|miniatiūra|Pirmasis AEW pasaulio čempionas [[Chris Jericho]] 2019 m.|241x241px]] 2022 m. kovo 2 d. „Dynamite“ laidoje Tony Khan paskelbė, kad iš „[[Sinclair Broadcast Group]]“ įsigijo „[[Ring of Honor]]“ (ROH), įskaitant jos prekės ženklo turtą, [[Intelektinė nuosavybė|intelektinę nuosavybę]] ir vaizdo įrašų biblioteką.<ref name="espn">{{cite web|url=https://www.espn.com/espn/story/_/id/33408704/tony-khan-aew-ceo-son-jaguars-owner-acquires-wrestling-promotion-ring-honor|title=Tony Khan, AEW CEO and son of Jaguars owner, acquires wrestling promotion Ring of Honor|last=Raimondi|first=Marc|date=2022-03-02|website=[[ESPN]]|access-date=2022-03-02}}</ref><ref>{{cite news|access-date=2022-03-02|date=2022-03-02|first=Alfred|last=Konuwa|work=Forbes|title=Tony Khan Announces Purchase Of Ring Of Honor|url=https://www.forbes.com/sites/alfredkonuwa/2022/03/02/tony-khan-announces-purchase-of-ring-of-honor/?sh=1fc0c1c975a0}}</ref> Kovo 6 d., po „[[Revolution (2022)|Revolution]]“ renginio, žiniasklaidos konferencijoje Khan atskleidė, kad galiausiai planuoja ROH valdyti atskirai nuo AEW, taip pat nurodė, kad ROH galėtų būti naudojama kaip AEW imtynininkų rengimo kompanija.<ref>{{cite web|url=https://www.cagesideseats.com/aew/2022/3/7/22965348/tony-khan-ring-of-honor-plans-william-regal-aew-role|title=Tony Khan talks ROH plans, William Regal's role in AEW|date=2022-03-07|access-date=2022-03-08|work=Cageside Seats|author=Sean Reuter}}</ref> Gegužės 4 d. ROH pardavimas oficialiai užbaigtas.<ref>{{cite web|url=https://prowrestlingnewshub.com/aew-news/tony-khan-reveals-the-sale-of-roh-has-officially-closed/|title=Tony Khan Reveals the Sale of ROH Has Officially Closed|date=2022-05-05|access-date=2025-06-06|archive-date=2025-06-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20250605144849/https://prowrestlingnewshub.com/aew-news/tony-khan-reveals-the-sale-of-roh-has-officially-closed/|url-status=dead}}</ref> === Renginių plėtra (2022–dabar) === Po 2022 m. „[[All Out (2022)|All Out]]“ PPV renginio tuometinis AEW pasaulio čempionas CM Punk pasinaudojo po PPV surengta spaudos konferencija, kad išreikštų nepasitenkinimą keliais organizacijos nariais, tarp jų [[Colt Cabana]], Adam Page bei AEW viceprezidentais Kenny Omega ir The Young Bucks.<ref name="issues">{{cite news|last1=Defelice|first1=Robert|last2=Lambert|first2=Jeremy|title=CM Punk Details Issues With Colt Cabana, EVPs, And Hangman Page|url=https://www.fightful.com/wrestling/cm-punk-details-issues-colt-cabana-evps-and-hangman-page|access-date=2022-09-06|work=Fightful.com|date=2022-09-05}}</ref> Vėliau paaiškėjo, kad Punk ir jo draugas [[Ace Steel]] susimušė su Omega, Young Bucks ir [[Christopher Daniels]], kai The Young Bucks ir Omega įsiveržė į CM Punk rūbinę.<ref name="Nason 7 September 20222">{{cite news|last=Nason|first=Josh|date=2022-09-07|title=Report: CM Punk & Ace Steel to be suspended or fired by AEW|url=https://www.f4wonline.com/news/aew/report-cm-punk-ace-steel-to-be-suspended-or-fired-by-aew|work=Wrestling Observer Newsletter|location=|access-date=}}</ref> Fanai ir žurnalistai šį incidentą pavadino „Brawl Out“. Po šio incidento visi jo dalyviai buvo suspenduoti, iš Omega ir The Young Bucks atimtas [[AEW pasaulio trijulių čempionų titulas]], o iš Punk atimtas AEW pasaulio čempiono titulas.<ref>{{cite news|author=Dave Meltzer|date=2022-09-12|title=CM Punk, Kenny Omega, Young Bucks backstage altercation at AEW All Out|url=https://www.f4wonline.com/newsletters/wrestling-observer-newsletter/september-12-2022-observer-newsletter-cm-punk-kenny-omega-young-bucks-backstage-altercation-at-aew-all-out|work=Wrestling Observer Newsletter|location=|access-date=}}</ref> 2023 m. gegužės 17 d. AEW paskelbė apie trečią savaitinę televizijos laidą pavadinimu „[[AEW Collision]]“, kurios pirmojoje serijoje CM Punk grįžo į kompaniją.<ref>{{cite web|url=https://www.allelitewrestling.com/post/tnt-launches-a-second-night-of-wrestling-with-aew-collision|title=TNT Launches A Second Night Of Wrestling With "AEW: Collision"|date=2023-05-17|access-date=2023-05-17}}</ref> 2023 m. birželio mėn. po kelerių metų kūrimo išleistas „AEW Fight Forever“ žaidimas.<ref>{{Cite magazine|last=Draper|first=Joe|url=https://www.digitalspy.com/tech/a44264917/aew-fight-forever-review/|title=AEW: Fight Forever is a successful modern mix of No Mercy and SmackDown|website=DigitalSpy|date=2023-06-28|accessdate=2023-07-01}}</ref> 2023 m. rugpjūčio mėn. surengtas „[[All In (2023)|All In]]“ [[Vemblio stadionas|Vemblio stadione]] – stadione renginį stebėjo 72 265 žiūrovai, todėl tai tapo vienu iš labiausiai lankomų renginių profesionalių imtynių istorijoje.<ref name=":0">{{Cite web|url=https://wrestlenomics.com/2023/09/13/aew-all-ins-turnstile-count-was-72265-according-to-local-government/|title=AEW All In's turnstile count was 72,265, according to local government|last=Thurston|first=Brandon|date=2023-09-13|website=Wrestlenomics|access-date=2023-09-13|language=en-US}}</ref> Šis renginys taip pat yra svarbus tuo, kad tai buvo paskutinis CM Punk pasirodymas AEW, nes jis buvo atleistas iš po konflikto užkulisiuose su [[Jack Perry]];<ref>{{cite magazine|url=https://www.si.com/fannation/wrestling/news/breaking-cm-punk-finished-in-aew|title=Breaking: CM Punk Finished In AEW|date=2023-09-02|last=Barrasso|first=Justin|magazine=Sports Illustrated|access-date=2023-09-02}}</ref> Perry taip pat buvo suspenduotas neribotam laikui.<ref>{{cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/tony-khan-confirms-jack-perry-has-been-suspended-indefinitely-following-aew-all|title=Tony Khan Confirms Jack Perry Has Been Suspended Indefinitely Following AEW All In|last=Lambert|first=Jeremy|date=2023-09-04|access-date=2023-09-04|work=Fightful}}</ref> Pasibaigus „All In“ renginiui [[Londonas|Londone]], AEW pranešė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. grįš į Vemblio stadioną, o bilietai į renginį parduodami nuo 2023 m. gruodžio 1 d.<ref>{{cite web|url=https://411mania.com/wrestling/tony-khan-ticket-sale-date-aew-all-in-2024/|title=Tony Khan Announces Ticket Sale Date For AEW All In 2024|last=Thomas|first=Jeremy|date=2023-11-01|access-date=2023-11-03|work=411Mania}}</ref> Renginyje debiutavo buvęs WWE imtynininkas [[Ricochet]], į ringą sugrįžo britų imtynininkė [[Jamie Hayter]], kuri nuo 2023 m. gegužės buvo traumuota, ir pasirodė vienas iš geriausių visų laikų imtynininkų – [[Sting (imtynininkas)|Sting]].<ref name="AllIn2024">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2024/08/25/aew-all-in-results-powells-live-review-of-swerve-strickland-vs-bryan-danielson-for-the-aew-world-championship-toni-storm-vs-mariah-may-for-the-aew-womens-championship/|title=AEW All In results: Powell's live review of Swerve Strickland vs. Bryan Danielson for the AEW World Championship, Toni Storm vs. Mariah May for the AEW Women's Championship|last=Powell|first=Jason|date=2024-08-25|access-date=2024-08-25|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> 2024 m. spalio 2 d. AEW ir „[[Warner Bros. Discovery]]“ (WBD) paskelbė apie daugiametės sutarties pratęsimą.<ref>{{Cite web|url=https://variety.com/2024/tv/news/aew-stream-on-max-rights-deal-warner-bros-discovery-1236166277/|title=AEW to Stream on Max Following New Multi-Year Rights Deal With Warner Bros. Discovery|last=Otterson|first=Joe|date=2024-10-02|website=Variety|access-date=2024-10-05|language=en-US}}</ref> == Laidos == '''Televizijos laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas !Pastabos |- | ''[[AEW Dynamite]]'' || 2019 m. spalio 2 d. – dabar || [[TBS (JAV kanalas)|TBS]] ir [[HBO Max]] |Pagrindinė televizijos laida |- | ''[[AEW Collision]]'' || 2023 m. birželio 17 d. – dabar || [[Turner Network Television|TNT]] ir HBO Max |Antroji televizijos laida |}'''Internetinės laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas !! Pastabos |- | ''AEW Stories'' || 2023 m. liepos 25 d. – dabar || [[YouTube]] ||Atskirų AEW imtynininkų istorijos, pasakojamos interviu ir užkulisiuose. |- | ''AEW Timelines'' || 2023 m. rugpjūčio 1 d. – dabar || [[YouTube]] || Pateikiami svarbiausi AEW istorijos momentai, kovas ir imtynininkai. |} '''Buvusios laidos''' {| class="wikitable" |- ! Laida !! Išleidimo data !! Kanalas !! Pastabos |- | ''[[AEW Dark]]'' || 2019 m. spalio 8 d. – 2023 m. balandžio 25 d. || [[YouTube]] || Internetinė laida, kurioje rodomos „[[Universal Studios Florida]]“ įrašytos kovos. |- |''AEW Unrestricted'' |2020 m. vasario 24 d. – 2026 m. kovo 26 d. |[[YouTube]] |Pateikiami interviu su AEW imtynininkais, kuriuos veda [[Tony Schiavone]], Will Washington ir [[Aubrey Edwards]]. |- | ''[[AEW Dark: Elevation]]'' || 2021 m. kovo 15 d. – 2023 m. balandžio 24 d. || [[YouTube]] || Internetinė laida, kurioje rodomos netransliuotos „Dynamite“ kovos, kuriose dalyvavo AEW ir nepriklausomi imtynininkai. |- | ''[[AEW Rampage]]'' || 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 2024 m. gruodžio 27 d. || [[Turner Network Television|TNT]]|| Netransliuotos „Dynamite“ ir „Collision“ kovos. |- |''[[AEW Battle of the Belts]]'' |2022 m. sausio 8 d. – 2024 m. spalio 17 d. |[[Turner Network Television|TNT]] |Televizijos specialiosios laidos, kuriose dalyvavo AEW ir ROH imtynininkai. |- |''Hey! (EW)'' |2022 m. kovo 13 d. – 2025 m. gruodžio 7 d. |[[YouTube]] |RJ City vedami interviu su AEW imtynininkais. |- | ''AEW All Access'' || 2023 m. kovo 29 d. – gegužės 10 d. || [[TBS (JAV kanalas)|TBS]]|| Realybės šou, kuriame rodomos užkulisinės scenos. |- | ''Johnny Loves Taya'' || 2024 m. vasario 14 d. – 2026 m. kovo 21 d. || [[YouTube]] || [[Realybės šou]], kuriame dalyvavo [[John Morrison]] ir [[Taya Valkyrie]]. |- | ''TNT Overdrive'' || 2024 m. rugpjūčio 10–31 d. || [[Turner Network Television|TNT]]|| Klipų šou, kurį pristatė įvairūs AEW imtynininkai. |} == Partnerystės == AEW yra sudariusi partnerystės sutartis su organizacijomis visame pasaulyje. Be to, kadangi Tony Khan yra AEW ir Ring of Honor (ROH) savininkas, AEW imtynininkai dažnai pasirodo ROH ir atvirkščiai. Netrukus po įkūrimo 2019 m. pradžioje AEW sudarė partnerystės sutartis su [[Meksika|Meksikos]] „[[Lucha Libre AAA Worldwide]]“ (AAA) ir Kinijos „[[Oriental Wrestling Entertainment]]“ (OWE) organizacijomis.<ref name="cbssports.com2">{{cite web|url=https://www.cbssports.com/wwe/news/new-promotion-all-elite-wrestling-announced-along-with-aew-double-or-nothing-event/|title=New promotion All Elite Wrestling announced along with AEW Double or Nothing event|last=Crosby|first=Jack|date=2019-01-01|access-date=2019-01-01|work=CBS Sports}}</ref><ref name="AAAPartnership" /> 2020 m. gruodį pradėjo bendradarbiauti su „[[Total Nonstop Action Wrestling|Impact Wrestling]]“, o AEW pasaulio čempionas Kenny Omega pasirodė „[[TNA Impact!|Impact!]]“ laidoje.<ref>{{cite web|url=https://www.prowrestlingsheet.com/kenny-omega-appears-on-impact|title=AEW Champion Kenny Omega Appears On IMPACT|date=2020-12-08|website=Pro Wrestling Sheet|access-date=2020-12-11|last1=Quarrinton|first1=Norm|archive-url=https://web.archive.org/web/20201209033747/https://www.prowrestlingsheet.com/kenny-omega-appears-on-impact/|archive-date=2020-12-09|url-status=live}}</ref> Omega galiausiai laimėjo [[TNA pasaulio čempiono titulas|„Impact“ pasaulio čempiono titulą]].<ref name="Rebellion2021">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/04/25/4-25-impact-wrestling-rebellion-results-powells-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-impact-champion-rich-swann-in-a-title-vs-title-match-juice-robinson-and-david-finlay-vs-the-good-brothers-f/|title=4/25 Impact Wrestling Rebellion results: Powell's review of AEW Champion Kenny Omega vs. Impact Champion Rich Swann in a title vs. title match, Juice Robinson and David Finlay vs. The Good Brothers for the Impact Tag Titles, Deonna Purrazzo vs. Tenille Dashwood for the Knockouts Title|last=Powell|first=Jason|date=2021-04-25|website=Pro Wrestling Dot Net|access-date=2021-04-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20210428164857/https://prowrestling.net/site/2021/04/25/4-25-impact-wrestling-rebellion-results-powells-review-of-aew-champion-kenny-omega-vs-impact-champion-rich-swann-in-a-title-vs-title-match-juice-robinson-and-david-finlay-vs-the-good-brothers-f/|archive-date=2021-04-28|url-status=live}}</ref> 2021 m. spalio mėn. AEW ir „Impact Wrestling“ bendradarbiavimas baigėsi po „[[Bound for Glory (2021)|Bound for Glory]]“ renginio.<ref>{{Cite web|url=https://www.ringsidenews.com/2021/10/23/aew-impact-wrestlings-partnership-is-over-after-bound-for-glory/|title=AEW & Impact Wrestling's Partnership Is Over After Bound For Glory.html|date=2021-10-23|website=Ringside News|access-date=2021-10-27|language=en-US}}</ref> 2021 m. vasario 3 d., per „Beach Break“ laidą , AEW pradėjo bendradarbiauti su „[[New Japan Pro-Wrestling]]“ (NJPW).<ref name="Beach Break">{{cite web|url=https://prowrestling.net/site/2021/02/03/2-3-aew-dynamite-results-powells-live-review-of-jon-moxley-pac-and-rey-fenix-vs-kenny-omega-doc-gallows-and-karl-anderson-battle-royal-for-a-shot-at-the-aew-tag-titles-lance-archer-vs-eddie/|title=2/3 AEW Dynamite results: Powell's live review of Jon Moxley, Pac, and Rey Fenix vs. Kenny Omega, Doc Gallows, and Karl Anderson, Battle Royal for a shot at the AEW Tag Titles, Lance Archer vs. Eddie Kingston in a Lumberjack Match, Kip Sabian and Penelope Ford wedding|last=Powell|first=Jason|date=2021-02-03|access-date=2021-02-03|work=Pro Wrestling Dot Net}}</ref> Po daugiau nei metų, 2022 m. balandžio 20 d. „Dynamite“ laidoje paskelbta, kad AEW ir NJPW susitarė bendrai rengti PPV renginį „[[Forbidden Door (2022)|AEW×NJPW: Forbidden Door]]“, kuris vyko birželio 26 d. [[Čikaga|Čikagos]] „[[United Center]]“ arenoje.<ref>{{cite tweet|user=AEW|number=1357388455177723904|title=After last night's classic main event + the shocking ending, @kennyomegamanx issued the challenge & @AEW GM @tonykhanhas made the match for next week's #AEWDynamite Wednesday Feb 10, Falls Count Anywhere, World Champion Kenny Omega & KENTA v. @JonMoxley & Lance Archer! @AEWonTNT|author=All Elite Wrestling|author-link=All Elite Wrestling|date=2021-02-04|access-date=2021-02-04}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.njpw1972.com/90449|title=KENTA to face Jon Moxley in tag action on AEW Dynamite 【NJoA】|date=2021-02-05|access-date=2021-02-05|work=New Japan Pro-Wrestling}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.pwtorch.com/site/2022/04/20/aew-and-njpw-supershow-forbidden-door-announced-on-dynamite/|title=AEW and NJPW supershow, Forbidden Door, announced on Dynamite|first=Zach|date=2022-04-20|access-date=2022-04-21|author=Haydorn|work=Pro Wrestling Torch}}</ref> Renginys sulaukė didžiulio pasisekimo, o 2023 m. birželio 25 d. [[Torontas|Toronte]], „[[Scotiabank Arena]]“ arenoje, buvo surengtas renginio tęsinys. 2022 m. kovo 20 d., per Japonijos „[[DDT Pro-Wrestling]]“ (DDT) renginį, buvo paskelbta, kad AEW užmezgė partnerystės ryšius su DDT ir „[[Tokyo Joshi Pro-Wrestling]]“ (TJPW), pagal kuriuos abiejų organizacijų imtynininkai pasirodys AEW renginiuose.<ref>{{Cite web|url=https://www.fightful.com/wrestling/aew-announces-working-relationship-ddt-pro-wrestling/|title=AEW Announces Working Relationship With DDT Pro Wrestling And TJPW|last=Lambert|first=Jeremy|date=2022-03-20|website=fightful.com}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.pwinsider.com/article/157021/aew-opens-working-relationship-with-japans-ddt-pro.html?p=1|title=AEW Opens Working Relationship With Japan's DDT Pro|last=Jordan|first=Paul|date=2022-03-20|work=PWInsider}}</ref> 2023 m. spalio 13 d. AEW paskelbė apie bendradarbiavimą su Meksikos „[[Consejo Mundial de Lucha Libre]]“ (CMLL) bendrove.<ref>{{cite web|url=https://twitter.com/CMLL_OFICIAL/status/1713018045713588714|title=📄 COMUNICADO OFICIAL: El CMLL confirma la participación de Místico en AEW Rampage. #CMLL|date=2023-10-13|work=Consejo Mundial de Lucha Libre on Twitter|accessdate=2023-10-13}}</ref> == Imtynininkų kontraktai == AEW su dauguma savo talentų sudaro išskirtines sutartis, pagal kurias jie gali pasirodyti tik AEW programose ir renginiuose (įskaitant ROH) arba AEW patvirtintuose nepriklausomuose renginiuose; be to, leidžia periodiškai pasirodyti imtynininkams ir asmenybėms iš partnerių, įskaitant Japonijos „New Japan Pro-Wrestling“ (NJPW), „DDT Pro-Wrestling“ (DDT), „Tokyo Joshi Pro-Wrestling“ (TJPW), „[[Pro Wrestling Noah]]“ ir „[[World Wonder Ring Stardom]]“, taip pat Meksikos „Consejo Mundial de Lucha Libre“ (CMLL).<ref>{{cite web|url=https://www.f4wonline.com/aew-news/aew-new-japan-pro-wrestling-establish-working-relationship-332261|title=AEW, New Japan Pro Wrestling establish working relationship|date=2021-02-04|website=WON/F4W – WWE news, Pro Wrestling News, WWE Results, UFC News, UFC results|access-date=2021-02-04|language=en|last1=Nason|first1=Josh}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.fightful.com/wrestling/ddt-president-sanshiro-takagi-talks-bringing-kenny-omega-back-ddt-shows-wants-his-stars-aew|title=DDT President Sanshiro Takagi Talks Bringing Kenny Omega Back For DDT Shows, Wants His Stars In AEW|last=Toro|first=Carlos|date=2020-10-27|access-date=2020-12-11|work=Fightful}}</ref> Bendrovė dažnai pasirašo sutartis su tarptautiniais imtynininkais ir,<ref>[https://www.sportskeeda.com/aew/5-game-changing-moves-take-aew-closer-wwe-signing-new-wbd-deal AEW: 5 game-changing moves that could take AEW closer to WWE after signing new WBD deal] ''Sportskeeda''</ref> kaip pranešama, siūlo atlyginimus, kurie gerokai viršija pramonės normą, dažnai tiesiogiai konkuruodama su WWE.<ref>{{Cite web|url=https://www.msn.com/en-us/sports/mma_ufc/aew-accused-of-overpaying-talents-and-ruining-the-industry/ar-AA1pJyOk?ocid=UP21DHP|title=AEW accused of overpaying talents and ruining the industry|last=Taylor|first=Adam|website=www.msn.com|access-date=2024-11-14}}</ref> Palyginti aukšti atlyginimai, kaip pranešama, turėjo įtakos pramonei, padidindami profesionalių imtynininkų derybines galias.<ref>{{Cite web|url=https://www.thesportster.com/wwe-upset-over-aew-high-salaries-signings-strickland-garcia/|title=WWE Reportedly Upset Over AEW's High Salaries For New Signings|last=Parsons|first=Jim|date=2024-08-31|website=TheSportster|access-date=2024-11-14|language=en}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.forbes.com/sites/blakeoestriecher/2024/03/08/kazuchika-okadas-massive-aew-contract-could-have-huge-effect-on-wwe-free-agents/|title=Kazuchika Okada's AEW Contract Could Impact WWE Free Agents|last=Oestriecher|first=Blake|website=Forbes|access-date=2024-11-14|language=en}}</ref> == Čempionai == === Dabartiniai čempionai === {| class="wikitable" style="font-size: 85%;" |- !Čempiono titulas ! colspan="2" | Dabartinis (-iai) čempionas (-ai) !Laimėjimo data !Renginys !Ankstesnis čempionas |- | align="center" | [[AEW pasaulio čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Will Ospreay, AEW Revolution 2024 (cropped).jpg|100px]] | align="center" | [[Will Ospreay]] | align="center" | 2026 m. rugpjūčio 30 d. | align="center" | [[All In (2026)]] | align="center" | [[Kenny Omega]] |- | align="center" | [[AEW moterų pasaulio čempionės titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Mercedes Moné Dynamite 2024 03 13 094.jpg|100px]] | align="center" | [[Mercedes Moné]] | align="center" | 2026 m. rugpjūčio 30 d. | align="center" | [[All In (2026)]] | align="center" | [[Willow Nightingale]] |- | align="center" | [[AEW kontinentinis čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Jon Moxley Oct 2021.jpg|100px]] | align="center" | [[Jon Moxley]] | align="center" | 2025 m. gruodžio 27 d. | align="center" | [[Worlds End (2025)]] | align="center" | [[Kazuchika Okada]] |- | align="center" | [[AEW tarptautinis čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Kazuchika Okada - 03-07-2024 EDIT-12.jpg|100px]] | align="center" | [[Kazuchika Okada]] | align="center" | 2026 m. rugpjūčio 30 d. | align="center" | [[All In (2026)]] | align="center" | [[Kyle Fletcher]] |- | align="center" | [[AEW TNT čempiono titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Darby Allin Photo Op GalaxyCon Raleigh 2025.jpg|100px]] | align="center" | [[Darby Allin]] | align="center" | 2026 m. rugpjūčio 30 d. | align="center" | [[All In (2026)]] | align="center" | [[Kevin Knight]] |- | align="center" | [[AEW TBS čempionės titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Queen_Aminata_in_April_2025_(cropped).jpg|100px]] | align="center" | [[Queen Aminata]] | align="center" | 2026 m. spalio 28 d. | align="center" | [[AEW Dynamite|Dynamite]] | align="center" | [[Persephone]] |- | align="center" |[[AEW nacionalinis čempiono titulas]] | align="center" |[[Vaizdas:Andrade February 2026.jpg|100px]] | align="center" |[[Andrade El Idolo]] | align="center" |2026 m. liepos 26 d. | align="center" |[[AEW Redemption|Redemption]] | align="center" |[[Mark Davis]] |} ==== Komandinių kovų čempionai ==== {| class="wikitable" style="font-size: 85%;" |- !Čempiono titulas ! colspan="2" | Dabartinis (-iai) čempionas (-ai) !Laimėjimo data !Renginys !Ankstesnis čempionas |- | align="center" | [[AEW pasaulio komandinių kovų čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:WMC AEWBUCKS-CHAMP.jpg|100px]] | align="center" | [[The Young Bucks]]<br><small>(Matt Jackson ir Nick Jackson)</small> | align="center" | 2026 m. rugsėjo 26 d. | align="center" | [[All Out (2026)]] | align="center" | Cage ir Cope<br><small>([[Christian Cage]] ir [[Adam Copeland]])</small> |- | align="center" | [[AEW moterų pasaulio komandinių kovų čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Jamie Hayter, March 2023 (cropped).jpg|100px]]<br>[[Vaizdas:Alex Windsor (cropped).jpg|100px]] | align="center" | The Brawling Birds<br><small>([[Jamie Hayter]] ir [[Alex Windsor]])</small> | align="center" | 2026 m. rugpjūčio 30 d. | align="center" | [[All In (2026)]] | align="center" | Divine Dominion<br><small>([[Megan Bayne]] ir [[Lena Kross]])</small> |- | align="center" | [[AEW pasaulio trijulių čempionų titulas]] | align="center" | [[Vaizdas:Brodido and Hangman (cropped).jpg|100px]] | align="center" | [[Adam Page|„Hangman“ Adam Page]] ir Brodido <br>{{small|([[Bandido]] ir [[Brody King]])}} | align="center" | 2026 m. spalio 17 d. | align="center" | [[WrestleDream (2026)]] | align="center" | [[Swerve Strickland]]<br>ir [[The New Day|The New Level]]<br>{{small|([[Kofi Kingston|Kofi]] ir [[Xavier Woods|Austin Creed]])}} |} == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Profesionalios imtynės]] [[Kategorija:JAV organizacijos]] rkfwo3tp8lh3zfjje42bv00tp8bker7 0 684727 7956733 7735016 2026-11-02T08:29:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956733 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} {{Pastatas |pavadinimas = Marywilska 44 |image = [[Vaizdas:2023 Warszawa CH Marywilska 44, 1.jpg|250px]] |antraštė = Rytinis pastatas prieš 2024 m. gaisrą |vieta = [[Białołęka]], [[Varšuva]], Lenkija<br>Marywilska g. 44 |statusas = sunaikintas |architektas = |statybų pradžia = |statybų pabaiga = 2010 |statybų kaina = |rangovas = |savininkas = Mirbud |locmap = Lenkija |atidarymas = 2010 |uždarymas = 2024 m. gegužės 12 d. |sunaikinimas = 2024 m. gegužės 12 d. |paskirtis = Prekybos centras |stilius = |aukštai = |plotas = 80 000 m² |apdovanojimai = }} '''Marywilska 44''' – uždaras [[turgus]] Varšuvoje, Lenkijoje, esantis Marywilska g. 44, [[Białołęka]] rajone. Atidarytas 2010 m., tapo vienu didžiausių prekybos centrų Varšuvoje.<ref name="reuters-fire">{{cite news |last1=Kerry |first1=Frances |title=Fire destroys one of biggest shopping centres in Warsaw |url=https://www.reuters.com/world/europe/fire-destroys-one-biggest-shopping-centres-warsaw-2024-05-12/ |access-date=2024-07-27 |work=[[Reuters]] |date=2024-05-13 }}</ref> 2024 m. gegužę gaisras sunaikino didžiąją dalį turgaus. Lenkijos vyriausybė patvirtino, kad prekybos centrą padegė Rusijos žvalgybos agentai.<ref>{{Cite web |title=Poland accuses Russian intelligence services for 2024 Warsaw fire |website=[[Le Monde]] |date=2025-05-12 |url=https://www.lemonde.fr/en/europe/article/2025/05/12/poland-accuses-russian-intelligence-services-for-2024-fire-in-warsaw_6741158_143.html |access-date=2025-08-17 |archive-date=2025-08-17 |archive-url=https://archive.today/20250817101811/https://www.lemonde.fr/en/europe/article/2025/05/12/poland-accuses-russian-intelligence-services-for-2024-fire-in-warsaw_6741158_143.html}}</ref><ref>{{Cite web |title=Poland confirms Russia behind fire that destroyed Warsaw's biggest shopping centre |website=Notes From Poland |date=2025-05-12 |url=https://notesfrompoland.com/2025/05/12/poland-confirms-russia-behind-fire-that-destroyed-warsaws-biggest-shopping-centre/ |access-date=2025-08-17 |archive-date=2025-08-17 |archive-url=https://archive.today/20250817102105/https://notesfrompoland.com/2025/05/12/poland-confirms-russia-behind-fire-that-destroyed-warsaws-biggest-shopping-centre/}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:2023-01-10 Centrum handlowe, Marywilska 44, Warszawa 1.jpg|thumb|right|Vidaus vaizdas (2023)]] [[Vaizdas:2023-01-10 Centrum handlowe, Marywilska 44, Warszawa 2.jpg|thumb|right|Vidaus vaizdas (2023)]] Prekybos centras atidarytas 2010 m., priklausė bendrovei „Mirbud“.<ref>{{cite web |url=https://www.visualcom.pl/projekty/ch-marywilska,p923063174 |title=CH Marywilska |website=visualcom.pl |language=pl |access-date=2024-05-17 |archive-date=2024-05-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240512142623/https://www.visualcom.pl/projekty/ch-marywilska,p923063174 |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite web |url=https://biznes.pap.pl/pl/news/pap/info/3591216,pozar-kompleksu-handlowego-marywilska-44-w-warszawie |title=Pożar kompleksu handlowego Marywilska 44 w Warszawie |website=biznes.pap.pl |language=pl |date=2024-05-13 |access-date=2025-08-17 |archive-date=2024-05-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240523075103/https://biznes.pap.pl/pl/news/pap/info/3591216,pozar-kompleksu-handlowego-marywilska-44-w-warszawie |url-status=dead }}</ref> Jame buvo 62 100 m² ploto prekybos centras ir 12 100 m² ploto uždaras turgus. Iš viso – 80 000 m² ploto, kuriame veikė 1400<ref name="apnews-fire">{{cite news |title=A fire burns down a shopping complex housing 1,400 outlets in Poland's capital |url=https://apnews.com/article/poland-warsaw-fire-shopping-center-5c043151b68c1a781bb07c3bad78b18f |access-date=2024-07-27 |work=[[Associated Press|AP News]] |date=2024-05-12 }}</ref> parduotuvių ir paslaugų teikėjų.<ref>{{cite web |url=https://businessinsider.com.pl/gielda/wiadomosci/inwestorzy-mirbudu-reaguja-na-informacje-o-pozarze-ch-marywilska-44/f0ncvtl |title=Pożar Centrum Handlowego Marywilska. Reakcja inwestorów giełdowych |website=businessinsider.com |language=pl |date=2024-05-13 }}</ref> 2024 m. gegužės 12 d. apie 3:30 rytiniame pastate kilo gaisras,<ref name="apnews-fire"/><ref name="reuters-fire"/><ref>{{cite web |url=https://wiadomosci.gazeta.pl/wiadomosci/7,114883,30963530,pozar-przy-marywilskiej-najnowsze-informacje-z-rcb.html |title=Pożar przy Marywilskiej. Najnowsze informacje z RCB |website=wiadomosci.gazeta.pl |language=pl |date=2024-05-12 }}</ref> kuris visiškai sunaikino kompleksą.<ref name=":0">{{Cite web |date=2025-05-11 |title=Poland blames Russian intelligence for arson attack on Warsaw shopping center last year |url=https://apnews.com/article/poland-russia-420187f5755036f6f61c65122c11348f |access-date=2025-05-11 |website=[[Associated Press]] }}</ref> Didelė dalis Marywilska 44 prekeivių buvo iš Lenkijos vietnamiečių bendruomenės, kurie čia persikėlė po [[Dešimtmečio stadionas|Dešimtmečio stadiono turgaus]] uždarymo.<ref>{{cite news |last1=Kośka |first1=Martyna |title=Likwidacja Stadionu, bitwa o KDT, teraz pożar przy Marywilskiej. Trudny los kupców z Warszawy |url=https://biznes.wprost.pl/gospodarka/11684491/likwidacja-stadionu-bitwa-o-kdt-teraz-pozar-przy-marywilskiej-trudny-los-kupcow-z-warszawy.html |access-date=2024-07-27 |work=[[Wprost]] |date=2024-05-12 }}</ref> 2024 m. gaisras sunaikino grynųjų pinigų apyvartines lėšas bei santaupas, laikytas seifuose.<ref>{{cite news |last1=Gera |first1=Vanessa |title=Shopping complex fire inflicts tragedy on Vietnamese community in Poland |url=https://apnews.com/article/poland-shopping-complex-fire-vietnamese-ffbd65f2f5893743b7020f3bc9b629e5 |access-date=2024-07-27 |work=[[Associated Press|AP News]] |date=2024-05-15 }}</ref> Marywilska 44 savininkas pažadėjo iki 2024 m. rugpjūčio pradžios įrengti laikiną prekybos vietą, sudarytą iš 800 [[Krovininis konteineris|jūrinių konteinerių]].<ref>{{cite news |title=Coraz więcej kontenerów na Marywilskiej. Powstaje tymczasowe targowisko |url=https://tvn24.pl/tvnwarszawa/najnowsze/warszawa-tymczasowe-targowisko-na-marywilskiej-44-kiedy-otwarcie-szczegoly-st8006092 |access-date=2024-07-27 |work=[[TVN (Polish TV channel)|TVN Warszawa]] |agency=[[Polish Press Agency|PAP]] |date=2024-07-16 }}</ref> Tačiau iki spalio buvo pastatyta tik 400 konteinerių, o prekeiviai, turėdami konfliktų su savininku,<ref>{{cite news |last1=Wanicka |first1=Judyta |title=Kupcy nie chcą już wracać na Marywilską. Otworzyli targowisko w nowym miejscu - Wiadomości Radio ZET |url=https://wiadomosci.radiozet.pl/polska/warszawa/kupcy-nie-chca-juz-wracac-na-marywilska-otworzyli-targowisko-w-nowym-miejscu |access-date=2024-10-19 |work=[[Radio ZET]] |date=2024-10-14 }}</ref> įkūrė alternatyvų prekybos centrą „Modlińska 6D“, maždaug {{Convert|3|km|mi}} į pietus.<ref>{{cite news |last1=Rubin-Sobolewska |first1=Joanna |title="Została nam tylko jedna sukienka". Wracamy do kupców z Marywilskiej 44 |url=https://tvn24.pl/biznes/dlafirm/kupcy-z-marywilskiej-44-i-modlinskiej-6d-o-powrocie-do-handlu-i-swoich-stratach-st8137507 |access-date=2024-10-19 |work=[[TVN24 Biznes]] |date=2024-10-19 }}</ref><ref>{{cite news |last1=Pierzchała |first1=Katarzyna |title=Nowe obiekty: Jak feniks z popiołów - 12 października ruszyło Centrum Modlińska 6D |url=https://www.handelextra.pl/handel/detal/nowe-obiekty-jak-feniks-z-popiolow---12-pazdziernika-ruszylo-centrum-modlinska-6d-274493 |access-date=2024-10-19 |work=handelextra.pl |date=2024-10-14 |archive-date=2024-11-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20241127002226/https://www.handelextra.pl/handel/detal/nowe-obiekty-jak-feniks-z-popiolow---12-pazdziernika-ruszylo-centrum-modlinska-6d-274493 |url-status=dead }}</ref> == Nuorodos == {{Reflist}} == Išorinės nuorodos == {{Commons category|Marywilska 44}} [[Kategorija:Lenkijos pastatai]] t4zthbim46agbyc1tj5ukm91iyg3aw9 10 687032 7956664 7664866 2026-11-01T21:45:53Z Zykasaa 3068 7956664 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCO Senojo Kioto istoriniai paminklai |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Senojo Kioto istoriniai paminklai]] ([[Kiotas]], [[Udžis]], [[Ocu]]) |color = #ccccff |image = |list1 = [[Kamigamo maldykla]] {{·}} [[Šimogamo maldykla]] {{·}} [[Todži]] {{·}} [[Kijomizu šventykla]] {{·}} [[Enriakudži]] {{·}} [[Daigodži]] {{·}} [[Ninnadži]] {{·}} [[Biodoinas]] {{·}} [[Udžigamio maldykla]] {{·}} [[Kodzandži]] {{·}} [[Saihodži]] {{·}} [[Kinkakudži]] {{·}} [[Rioandži]] {{·}} [[Vakarų Hongandži]] {{·}} [[Nidžio pilis]] |below = {{flagicon|Japonija}} [[Šablonas:UNESCOJaponija|Pasaulio paveldo objektas Japonijoje]] }} [[Kategorija:Senojo Kioto istoriniai paminklai]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai (sudėtiniai)]] [[Kategorija:Senojo Kioto istoriniai paminklai|*]] </noinclude> ad0ax1csvg0k3lk64efa358kkniiqrl 7956669 7956664 2026-11-01T22:05:27Z Zykasaa 3068 7956669 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = UNESCO Senojo Kioto istoriniai paminklai |title = [[vaizdas:World_Heritage_Logo_global.svg|25px]] [[Senojo Kioto istoriniai paminklai]] ([[Kiotas]], [[Udžis]], [[Ocu]]) |color = #ccccff |image = |list1 = [[Kamigamo maldykla]] {{·}} [[Šimogamo maldykla]] {{·}} [[Todži]] {{·}} [[Kijomizu šventykla]] {{·}} [[Enriakudži]] {{·}} [[Daigodži]] {{·}} [[Ninnadži]] {{·}} [[Biodoinas]] {{·}} [[Udžigamio maldykla]] {{·}} [[Kodzandži]] {{·}} [[Saihodži]] {{·}} [[Tenriūdži]] {{·}} [[Kinkakudži]] {{·}} [[Ginkakudži]] {{·}} [[Rioandži]] {{·}} [[Vakarų Hongandži]] {{·}} [[Nidžio pilis]] |below = {{flagicon|Japonija}} [[Šablonas:UNESCOJaponija|Pasaulio paveldo objektas Japonijoje]] }} [[Kategorija:Senojo Kioto istoriniai paminklai]] <noinclude> [[Kategorija:Pasaulio paveldo šablonai (sudėtiniai)]] [[Kategorija:Senojo Kioto istoriniai paminklai|*]] </noinclude> 3ol3cwh07l645twa9s8w3fk2bb1cbrs 0 689410 7956622 7929132 2026-11-01T20:33:42Z Wolfmartyn 122516 /* Pereinamosios rungtynės */ 7956622 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos futbolo čempionatas]] |logo = Toplyga-2026.png |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. vasaris – lapkritis |prevseason = [[2025 m. A lyga|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. A lyga|2027 m.]] |winners = |league topscorer = }} {{current-football}} '''2026 m. Toplyga''' – 108-asis [[Lietuvos futbolo čempionatas]], vyksiantis nuo 2026 m. vasario. Tai 38-asis pirmojo lygmens [[Lietuvos futbolas|Lietuvos futbolo]] čempionatas nuo 1990 m. == Licencijavimas == Lietuvos futbolo federacija 2025 m. lapkričio 14 d. pakvietė klubus registruotis 2026 m. sezono vyrų UEFA, Toplygos, I, II bei moterų A lygos klubų licencijavimo procesui.<ref>https://www.lff.lt/klubai-kvieciami-registruotis-2026-m-klubu-licencijavimo-sezonui/</ref> Registracija vyko iki gruodžio 2 d. Prašymus dalyvauti 2026 m. Toplygos licencijavimo procese pateikė 11 klubų: [[FK Banga Gargždai|Banga]] {{•}} [[FC Džiugas Telšiai|Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann|Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys|Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai|Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva|Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Žalgiris|Žalgiris]] {{•}} [[FK Transinvest|Transinvest]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė|Tauras]].<ref>[https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/ Informacija apie licencijų pareiškėjus 2026-ųjų Lietuvos futbolo sezonui]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531728/a-lygos-licencijos-sieks-ir-taurages-tauras A lygos licencijos sieks ir Tauragės „Tauras“ (pagal sportas.lt)]</ref> Visi klubai, išskyrus FK Taurą turi vietas Toplygoje sportiniu principu. Gruodžio 12 d. LFF pranešė kad licencijos taip pat siekia ir [[FC Neptūnas]].<ref>https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/</ref> Licencijavimo komiteto posėdis dėl licencijų suteikimo vyko 2026 m. vasario 5 dieną. Visiems klubams išskyrus [[FC Džiugas]] buvo išduotos licencijos.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-top-lygos-licencijas-isdave-11-klubu/</ref> [[FC Džiugas|FC Džiugui]] išduota licencija po apeliacijos, svarstytos vasario 12 dieną.<ref>https://www.lff.lt/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendima-del-toplygos-licencijos-pareiskejo-apeliacijos/</ref> Anksčiau buvo nurodyta kad galutinį dalyvių sąrašą tvirtins LFF Vykdomasis komitetas, tačiau apie tai informacijos iš LFF nebuvo. Dalyvių sąrašas buvo patvirtintas vasario 14 d. Topsport lygos Facebook ir Instagram paskyrose.<ref>https://www.instagram.com/p/DUs5CITDdcJ/</ref> == Komandos == {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.40|position=right|label=Banga}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|position=bottom|label={{nowrap|Kauno Žalgiris}}}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.97|long=23.88|position=top|label=Hegelmann}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.55|long=23.35|position=bottom|label=Sūduva}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=Panevėžys}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|position=bottom|label=FA Šiauliai}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.99|long=22.25|position=top|label=Džiugas}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.28|position=bottom|label=Žalgiris<br>Riteriai}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.81|long=25.17|position=top|label=Transinvest}} }} <!--2026 m. sezono pradžioje-->'' {| class="wikitable sortable" style="text-align:center;" ! Komanda || Sezonai Toplygoje || Aukščiausia vieta Toplygoje |- | align=left | [[FK Banga]] || 12 || 4 |- | align=left | [[FC Džiugas]] || 5 || 6 |- | align=left | [[FC Hegelmann]] || 5 || 2 |- | align=left | [[FK Kauno Žalgiris]] || 11 || 1 |- | align=left | [[FK Panevėžys]] || 7 || 1 |- | align=left | [[FK Sūduva]] || 24 || 1 |- | align=left | [[FA Šiauliai]] || 4 || 3 |- | align=left | [[FK Riteriai]] || 11 || 2 |- | align=left | [[FK Transinvest]] || 2 {{increase}} || 10 |- | align=left | [[FK Žalgiris]] || 24 || 1 |} === Žaidėjai === Varžybų nuostatuose numatyta, kad rungtynių metu, aikštėje turi būti ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Žiemos žaidėjų perėjimų langas ''(transfer window, žaidėjų registravimo periodas)'' numatytas 2026 m. sausio 7 d. – kovo 18 d. (imtinai), o vasaros – birželio 15 d. – liepos 15 d.(imtinai).<ref>https://www.lff.lt/wp-content/uploads/2026/02/2026-sezono-TOPLYGA-cempionato-varzybu-nuostatai.pdf</ref> Dauguma A lygos futbolininkų žaidė turėdami profesionalias sutartis, tačiau būta žaidėjų su mėgėjiškomis. === Treneriai === {| class="wikitable sortable" ! Komanda || Treneris || Nuo – iki || Licencija |- | [[FK Banga]] || {{vlv|POR}} [[David Afonso]] || {{data|2021|6|3|T}} || UEFA Pro |- | [[FC Džiugas]] || {{vlv|LTU}} [[Andrius Lipskis]] || {{data|2024|1|10|T}} || UEFA Pro |- | [[FC Hegelmann]] || {{vlv|ESP}} [[Mikel Aramburu]] {{decrease}} <br/> {{vlv|LTU}} [[Tadas Vilkevičius]] || {{data|2026|1|16}} – {{Mirė|2026|9|15|2026|1|15|}} <br/> {{data|2026|9|15|T}} || UEFA Pro <br/> UEFA A |- | [[FK Kauno Žalgiris]] || {{vlv|LTU}} [[Eivinas Černiauskas]] {{decrease}} <br/> {{vlv|CRO}} [[Željko Sopić]] || {{data|2024|11|29}} – {{Mirė|2026|6|17|2024|11|29|}} <br/> {{data|2026|7|1|T}} || UEFA Pro <br/> UEFA Pro |- | [[FK Panevėžys]] || {{vlv|GER}} [[Roland Vrabec]] {{decrease}}<br/>{{vlv|FIN}} [[Toni Korkeakunnas]] || {{data|2024|12|17}} – {{Mirė|2026|3|22|2024|12|17|}}<br/>{{data|2026|4|2|T}} || UEFA Pro<br/>UEFA Pro |- | [[FK Sūduva]] || {{vlv|LTU}} [[Donatas Vencevičius]] || {{data|2024|12|21|T}}<br/> || UEFA Pro |- | [[FA Šiauliai]] || {{vlv|Latvija}} [[Jurģis Pučinsks]]^{[[:ru:Пучинскас, Юргис Романович|[ru]]]} {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Mantas Kuklys]] {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Dovydas Lastauskas]] || {{data|2025|11|11}} – {{Mirė|2026|4|13|2025|11|11|}}<br/>{{data|2026|4|29}} – {{Mirė|2026|8|4|2026|4|29|}}<br/>{{data|2026|8|4|T}} || UEFA Pro <br/> UEFA A <br/> UEFA Pro |- | [[FK Riteriai]] || {{vlv|LTU}} [[Gintautas Vaičiūnas]] {{decrease}} <br/> {{vlv|MKD}} [[Gorazd Mihajlov]]^{[[:en:Gorazd Mihajlov|[en]]]} {{decrease}}<br/> {{flagicon|NED}} [[Ayhan Gargili]] {{decrease}}|| {{data|2025|7|3}} – {{Mirė|2026|5|15|2025|7|3|}}<br/>{{data|2026|2|20}} ~ {{Mirė|2026|4|16|2026|2|20|}}<br/>~{{data|2026|5|15}} – {{Mirė|2026|6|14|2026|5|15|}} || UEFA A <br/>UEFA Pro<br/> UEFA A |- | [[FK Transinvest]] || {{vlv|LTU}} [[Marius Stankevičius]] || {{data|2024|9|10|T}} || UEFA Pro |- | [[FK Žalgiris]] || {{vlv|LTU}} [[Rolandas Džiaukštas]] {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Andrius Skerla]] || {{data|2025|9|2}} – {{Mirė|2026|4|10|2025|9|2|}} <br/>{{data|2026|4|13|T}} || UEFA Pro<br/>UEFA Pro |} === Stadionai === {| class='wikitable sortable' ! Komanda || Namų aikštė || Talpa || Atsarginė aikštė || Talpa |- | [[FK Banga]] || [[Gargždų miesto stadionas]] || 3250 || || |- | [[FC Džiugas]] || [[Telšių miesto centrinis stadionas]] || 3000 || Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || |- | [[FC Hegelmann]] || [[Raudondvario stadionas]] || 1500 || [[Marijampolės futbolo arenos maniežas]] || |- | [[FK Kauno Žalgiris]] || [[VDU Valdo Adamkaus sporto centro stadionas]]<br/>[[Dariaus ir Girėno stadionas]] || 1000<br/>15000 || [[LFF Kauno treniruočių centras]] || 1500 |- | [[FK Panevėžys]] || [[Aukštaitijos stadionas]] || 4000 || [[Panevėžio futbolo akademijos stadionas]]<br/>[[Panevėžio futbolo maniežas]] || 1500<br/>500 |- | [[FK Riteriai]] || [[FK Žalgiris namų stadionas]] || 5500 || [[Sportima arena]] || 3157 |- | [[FK Sūduva]] || [[Marijampolės futbolo stadionas]] || 6250 || [[Marijampolės futbolo arenos maniežas]] || 4940 |- | [[FA Šiauliai]] || [[Šiaulių savivaldybės stadionas]] || 4000 || [[Gytarių stadionas]] || 500 |- | [[FK Transinvest]] || [[FK Transinvest stadionas]] || 1500 || [[Sportima arena]] || 3157 |- | [[FK Žalgiris]] || [[FK Žalgiris namų stadionas]] || 5500 || [[Sportima arena]] || 3157 |} == Rezultatai == === Turnyro lentelė === ''[https://toplyga.lt/turnyrine-lentele/1 Nuoroda į toplyga.lt – turnyro lentelė]'' === Statistika === Sezono pradžioje visų 10 A lygos klubų žaidėjų bendra rinkos vertė buvo įvertinta 40,53 mln. eurų, 5,5% daugiau nei pernai.<ref>https://www.transfermarkt.com/a-lyga/startseite/wettbewerb/LI1</ref> Vidutinė vieno A lygos žaidėjo vertė buvo 172 tūkst. eurų. Vertingiausi lygos žaidėjai – [[Daniel Romanovskij]], [[Gratas Sirgėdas]], [[Amine Benchaib]] ir [[Njoya Kader]] buvo vertinami po 600 tūkst. eurų. A lygoje buvo registruoti 235 žaidėjai, tarpe jų – 104 (44%) [[legionierius|legionieriai]]. Daugiausia [[legionierius|legionierių]] – 11 iš Ukrainos. Žaidėjų amžiaus vidurkis – 25,0 m. Daugiausiai žiūrovų šiame sezone susirinko gegužės 31 dieną rungtynėse tarp FK Kauno Žalgirio ir FK Žalgirio, Dariaus ir Girėno stadione Kaune – 8308.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-kauno-zalgiris-fk-zalgiris-23353085/</ref> Buvo skelbiama kad Vilniaus lankomumo rekordas buvo 6480 „Žalgirio namų stadione“, kuris oficialiai talpina 5067 žiūrovus. Šiose rungtynėse rugsėjo 16 dieną žaidė FK Žalgiris ir FK Kauno Žalgiris.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/549197/desimtmecio-rekordas-vilniuje-zalgiriu-musyje-6480-ziurovu</ref> === Sezono eiga === ==== „Riterių“ klubo pašalinimas ==== 2026 m. birželio 14 d. LFF Drausmės komitetas priėmė sprendimą dėl Vilniaus [[FK Riteriai|„Riterių“]] klubui anuliuoti [[2026 m. TOPLYGA|TOPLYGOS]] licenciją.<ref>[https://toplyga.lt/naujiena/priimtas-sprendimas-del-riteriu-tolimesnio-dalyvavimo-toplygoje/9462 [Priimtas sprendimas dėl [[FK Riteriai|„Riterių“]] tolimesnio dalyvavimo TOPLYGOJE]</ref> Sulaukęs tokio LFF Drausmės komiteto sprendimo, LFF Vykdomasis komitetas atitinkamai priėmė sprendimą pašalinti [[FK Riteriai|„Riterių“]]“ klubą iš TOPLYGOS. Kadangi Riteriai TOPLYGOS čempionate nesužaidė pusės (50 proc.) rungtynių, jų pasiekti rezultatai buvo anuliuoti.<ref>[https://www.lff.lt/priimtas-sprendimas-del-fk-riteriai-tolimesnio-dalyvavimo-toplygos-pirmenybese/ Priimtas sprendimas dėl FK „Riteriai“ tolimesnio dalyvavimo TOPLYGOS pirmenybėse]</ref> Riteriai buvo sužaidę 17 rungtynių – 3 lygiosios ir 14 pralaimėjimų, įvarčių santykis – 5:45. == Pereinamosios rungtynės == ---- {{footballbox |round = I Pereinamosios rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] |team2 = |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II Pereinamosios rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = |team2 = [[FA Šiauliai]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Taip pat skaitykite == * [[2026 m. LFF I lyga]] * [[2026 m. LFF II lyga]] == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://toplyga.lt/ Toplyga.lt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/a-lyga/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/a-lyga/ Flashscore.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250829114324/https://www.flashscore.com/football/lithuania/a-lyga/ |date=2025-08-29 }} {{A lygos sezonai|2026}} 7aee3jzqjxpgcsi5g0homps8eq7l9bp 7956631 7956622 2026-11-01T20:45:37Z Wolfmartyn 122516 /* Pereinamosios rungtynės  */ 7956631 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos futbolo čempionatas]] |logo = Toplyga-2026.png |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. vasaris – lapkritis |prevseason = [[2025 m. A lyga|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. A lyga|2027 m.]] |winners = |league topscorer = }} {{current-football}} '''2026 m. Toplyga''' – 108-asis [[Lietuvos futbolo čempionatas]], vyksiantis nuo 2026 m. vasario. Tai 38-asis pirmojo lygmens [[Lietuvos futbolas|Lietuvos futbolo]] čempionatas nuo 1990 m. == Licencijavimas == Lietuvos futbolo federacija 2025 m. lapkričio 14 d. pakvietė klubus registruotis 2026 m. sezono vyrų UEFA, Toplygos, I, II bei moterų A lygos klubų licencijavimo procesui.<ref>https://www.lff.lt/klubai-kvieciami-registruotis-2026-m-klubu-licencijavimo-sezonui/</ref> Registracija vyko iki gruodžio 2 d. Prašymus dalyvauti 2026 m. Toplygos licencijavimo procese pateikė 11 klubų: [[FK Banga Gargždai|Banga]] {{•}} [[FC Džiugas Telšiai|Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann|Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys|Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai|Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva|Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Žalgiris|Žalgiris]] {{•}} [[FK Transinvest|Transinvest]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė|Tauras]].<ref>[https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/ Informacija apie licencijų pareiškėjus 2026-ųjų Lietuvos futbolo sezonui]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531728/a-lygos-licencijos-sieks-ir-taurages-tauras A lygos licencijos sieks ir Tauragės „Tauras“ (pagal sportas.lt)]</ref> Visi klubai, išskyrus FK Taurą turi vietas Toplygoje sportiniu principu. Gruodžio 12 d. LFF pranešė kad licencijos taip pat siekia ir [[FC Neptūnas]].<ref>https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/</ref> Licencijavimo komiteto posėdis dėl licencijų suteikimo vyko 2026 m. vasario 5 dieną. Visiems klubams išskyrus [[FC Džiugas]] buvo išduotos licencijos.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-top-lygos-licencijas-isdave-11-klubu/</ref> [[FC Džiugas|FC Džiugui]] išduota licencija po apeliacijos, svarstytos vasario 12 dieną.<ref>https://www.lff.lt/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendima-del-toplygos-licencijos-pareiskejo-apeliacijos/</ref> Anksčiau buvo nurodyta kad galutinį dalyvių sąrašą tvirtins LFF Vykdomasis komitetas, tačiau apie tai informacijos iš LFF nebuvo. Dalyvių sąrašas buvo patvirtintas vasario 14 d. Topsport lygos Facebook ir Instagram paskyrose.<ref>https://www.instagram.com/p/DUs5CITDdcJ/</ref> == Komandos == {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.40|position=right|label=Banga}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|position=bottom|label={{nowrap|Kauno Žalgiris}}}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.97|long=23.88|position=top|label=Hegelmann}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.55|long=23.35|position=bottom|label=Sūduva}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=Panevėžys}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|position=bottom|label=FA Šiauliai}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.99|long=22.25|position=top|label=Džiugas}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.28|position=bottom|label=Žalgiris<br>Riteriai}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.81|long=25.17|position=top|label=Transinvest}} }} <!--2026 m. sezono pradžioje-->'' {| class="wikitable sortable" style="text-align:center;" ! Komanda || Sezonai Toplygoje || Aukščiausia vieta Toplygoje |- | align=left | [[FK Banga]] || 12 || 4 |- | align=left | [[FC Džiugas]] || 5 || 6 |- | align=left | [[FC Hegelmann]] || 5 || 2 |- | align=left | [[FK Kauno Žalgiris]] || 11 || 1 |- | align=left | [[FK Panevėžys]] || 7 || 1 |- | align=left | [[FK Sūduva]] || 24 || 1 |- | align=left | [[FA Šiauliai]] || 4 || 3 |- | align=left | [[FK Riteriai]] || 11 || 2 |- | align=left | [[FK Transinvest]] || 2 {{increase}} || 10 |- | align=left | [[FK Žalgiris]] || 24 || 1 |} === Žaidėjai === Varžybų nuostatuose numatyta, kad rungtynių metu, aikštėje turi būti ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Žiemos žaidėjų perėjimų langas ''(transfer window, žaidėjų registravimo periodas)'' numatytas 2026 m. sausio 7 d. – kovo 18 d. (imtinai), o vasaros – birželio 15 d. – liepos 15 d.(imtinai).<ref>https://www.lff.lt/wp-content/uploads/2026/02/2026-sezono-TOPLYGA-cempionato-varzybu-nuostatai.pdf</ref> Dauguma A lygos futbolininkų žaidė turėdami profesionalias sutartis, tačiau būta žaidėjų su mėgėjiškomis. === Treneriai === {| class="wikitable sortable" ! Komanda || Treneris || Nuo – iki || Licencija |- | [[FK Banga]] || {{vlv|POR}} [[David Afonso]] || {{data|2021|6|3|T}} || UEFA Pro |- | [[FC Džiugas]] || {{vlv|LTU}} [[Andrius Lipskis]] || {{data|2024|1|10|T}} || UEFA Pro |- | [[FC Hegelmann]] || {{vlv|ESP}} [[Mikel Aramburu]] {{decrease}} <br/> {{vlv|LTU}} [[Tadas Vilkevičius]] || {{data|2026|1|16}} – {{Mirė|2026|9|15|2026|1|15|}} <br/> {{data|2026|9|15|T}} || UEFA Pro <br/> UEFA A |- | [[FK Kauno Žalgiris]] || {{vlv|LTU}} [[Eivinas Černiauskas]] {{decrease}} <br/> {{vlv|CRO}} [[Željko Sopić]] || {{data|2024|11|29}} – {{Mirė|2026|6|17|2024|11|29|}} <br/> {{data|2026|7|1|T}} || UEFA Pro <br/> UEFA Pro |- | [[FK Panevėžys]] || {{vlv|GER}} [[Roland Vrabec]] {{decrease}}<br/>{{vlv|FIN}} [[Toni Korkeakunnas]] || {{data|2024|12|17}} – {{Mirė|2026|3|22|2024|12|17|}}<br/>{{data|2026|4|2|T}} || UEFA Pro<br/>UEFA Pro |- | [[FK Sūduva]] || {{vlv|LTU}} [[Donatas Vencevičius]] || {{data|2024|12|21|T}}<br/> || UEFA Pro |- | [[FA Šiauliai]] || {{vlv|Latvija}} [[Jurģis Pučinsks]]^{[[:ru:Пучинскас, Юргис Романович|[ru]]]} {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Mantas Kuklys]] {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Dovydas Lastauskas]] || {{data|2025|11|11}} – {{Mirė|2026|4|13|2025|11|11|}}<br/>{{data|2026|4|29}} – {{Mirė|2026|8|4|2026|4|29|}}<br/>{{data|2026|8|4|T}} || UEFA Pro <br/> UEFA A <br/> UEFA Pro |- | [[FK Riteriai]] || {{vlv|LTU}} [[Gintautas Vaičiūnas]] {{decrease}} <br/> {{vlv|MKD}} [[Gorazd Mihajlov]]^{[[:en:Gorazd Mihajlov|[en]]]} {{decrease}}<br/> {{flagicon|NED}} [[Ayhan Gargili]] {{decrease}}|| {{data|2025|7|3}} – {{Mirė|2026|5|15|2025|7|3|}}<br/>{{data|2026|2|20}} ~ {{Mirė|2026|4|16|2026|2|20|}}<br/>~{{data|2026|5|15}} – {{Mirė|2026|6|14|2026|5|15|}} || UEFA A <br/>UEFA Pro<br/> UEFA A |- | [[FK Transinvest]] || {{vlv|LTU}} [[Marius Stankevičius]] || {{data|2024|9|10|T}} || UEFA Pro |- | [[FK Žalgiris]] || {{vlv|LTU}} [[Rolandas Džiaukštas]] {{decrease}}<br/>{{vlv|LTU}} [[Andrius Skerla]] || {{data|2025|9|2}} – {{Mirė|2026|4|10|2025|9|2|}} <br/>{{data|2026|4|13|T}} || UEFA Pro<br/>UEFA Pro |} === Stadionai === {| class='wikitable sortable' ! Komanda || Namų aikštė || Talpa || Atsarginė aikštė || Talpa |- | [[FK Banga]] || [[Gargždų miesto stadionas]] || 3250 || || |- | [[FC Džiugas]] || [[Telšių miesto centrinis stadionas]] || 3000 || Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || |- | [[FC Hegelmann]] || [[Raudondvario stadionas]] || 1500 || [[Marijampolės futbolo arenos maniežas]] || |- | [[FK Kauno Žalgiris]] || [[VDU Valdo Adamkaus sporto centro stadionas]]<br/>[[Dariaus ir Girėno stadionas]] || 1000<br/>15000 || [[LFF Kauno treniruočių centras]] || 1500 |- | [[FK Panevėžys]] || [[Aukštaitijos stadionas]] || 4000 || [[Panevėžio futbolo akademijos stadionas]]<br/>[[Panevėžio futbolo maniežas]] || 1500<br/>500 |- | [[FK Riteriai]] || [[FK Žalgiris namų stadionas]] || 5500 || [[Sportima arena]] || 3157 |- | [[FK Sūduva]] || [[Marijampolės futbolo stadionas]] || 6250 || [[Marijampolės futbolo arenos maniežas]] || 4940 |- | [[FA Šiauliai]] || [[Šiaulių savivaldybės stadionas]] || 4000 || [[Gytarių stadionas]] || 500 |- | [[FK Transinvest]] || [[FK Transinvest stadionas]] || 1500 || [[Sportima arena]] || 3157 |- | [[FK Žalgiris]] || [[FK Žalgiris namų stadionas]] || 5500 || [[Sportima arena]] || 3157 |} == Rezultatai == === Turnyro lentelė === ''[https://toplyga.lt/turnyrine-lentele/1 Nuoroda į toplyga.lt – turnyro lentelė]'' === Statistika === Sezono pradžioje visų 10 A lygos klubų žaidėjų bendra rinkos vertė buvo įvertinta 40,53 mln. eurų, 5,5% daugiau nei pernai.<ref>https://www.transfermarkt.com/a-lyga/startseite/wettbewerb/LI1</ref> Vidutinė vieno A lygos žaidėjo vertė buvo 172 tūkst. eurų. Vertingiausi lygos žaidėjai – [[Daniel Romanovskij]], [[Gratas Sirgėdas]], [[Amine Benchaib]] ir [[Njoya Kader]] buvo vertinami po 600 tūkst. eurų. A lygoje buvo registruoti 235 žaidėjai, tarpe jų – 104 (44%) [[legionierius|legionieriai]]. Daugiausia [[legionierius|legionierių]] – 11 iš Ukrainos. Žaidėjų amžiaus vidurkis – 25,0 m. Daugiausiai žiūrovų šiame sezone susirinko gegužės 31 dieną rungtynėse tarp FK Kauno Žalgirio ir FK Žalgirio, Dariaus ir Girėno stadione Kaune – 8308.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-kauno-zalgiris-fk-zalgiris-23353085/</ref> Buvo skelbiama kad Vilniaus lankomumo rekordas buvo 6480 „Žalgirio namų stadione“, kuris oficialiai talpina 5067 žiūrovus. Šiose rungtynėse rugsėjo 16 dieną žaidė FK Žalgiris ir FK Kauno Žalgiris.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/549197/desimtmecio-rekordas-vilniuje-zalgiriu-musyje-6480-ziurovu</ref> === Sezono eiga === ==== „Riterių“ klubo pašalinimas ==== 2026 m. birželio 14 d. LFF Drausmės komitetas priėmė sprendimą dėl Vilniaus [[FK Riteriai|„Riterių“]] klubui anuliuoti [[2026 m. TOPLYGA|TOPLYGOS]] licenciją.<ref>[https://toplyga.lt/naujiena/priimtas-sprendimas-del-riteriu-tolimesnio-dalyvavimo-toplygoje/9462 [Priimtas sprendimas dėl [[FK Riteriai|„Riterių“]] tolimesnio dalyvavimo TOPLYGOJE]</ref> Sulaukęs tokio LFF Drausmės komiteto sprendimo, LFF Vykdomasis komitetas atitinkamai priėmė sprendimą pašalinti [[FK Riteriai|„Riterių“]]“ klubą iš TOPLYGOS. Kadangi Riteriai TOPLYGOS čempionate nesužaidė pusės (50 proc.) rungtynių, jų pasiekti rezultatai buvo anuliuoti.<ref>[https://www.lff.lt/priimtas-sprendimas-del-fk-riteriai-tolimesnio-dalyvavimo-toplygos-pirmenybese/ Priimtas sprendimas dėl FK „Riteriai“ tolimesnio dalyvavimo TOPLYGOS pirmenybėse]</ref> Riteriai buvo sužaidę 17 rungtynių – 3 lygiosios ir 14 pralaimėjimų, įvarčių santykis – 5:45. == Pereinamosios rungtynės == ---- {{footballbox |round = I rungtynės |date = {{Data|2026|11|}} |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] |team2 = |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II rungtynės |date = {{Data|2026|11|}} |time = |team1 = |team2 = [[FA Šiauliai]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Taip pat skaitykite == * [[2026 m. LFF I lyga]] * [[2026 m. LFF II lyga]] == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://toplyga.lt/ Toplyga.lt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/a-lyga/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/a-lyga/ Flashscore.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250829114324/https://www.flashscore.com/football/lithuania/a-lyga/ |date=2025-08-29 }} {{A lygos sezonai|2026}} e04xwz15jv7w7ihsrhu8m6m95sp5zfp 0 689411 7956621 7952478 2026-11-01T20:31:30Z Wolfmartyn 122516 /* Pereinamosios rungtynės  */ 7956621 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas | competition = [[LFF I lyga]] | logo = 1lyga2026.png | season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] | dates = 2026 m. kovas – lapkritis | prevseason = [[2025 m. LFF I lyga|2025 m.]] | nextseason = [[2027 m. LFF I lyga|2027 m.]] | winners = }} {{current-football}} '''2025 m. [[LFF I lyga]], Pirma lyga''' – antrosios pakopos [[Lietuvos futbolas|Lietuvos futbolo]] pirmenybės. Sezonas buvo numatytas prasidėti 2026 m. kovo 6 d.,<ref>https://1lyga.lt/patvirtintas-2026-m-sezono-dalyviu-sarasas/</ref> tačiau dėl šaltų oro sąlygų nukeltas į kovo 13 d. Pirmo turo rungtynės nukeltos vykti po 15 turo.<ref>https://www.facebook.com/pirmalyga/posts/pfbid0QLBVHMPrNedZ1UGTKUaN4ji9W7ogzUE2k7RcXFGRYTgwHALT5B3KYv81sWQUwtMel</ref> Pirmenybės numatytos baigtis lapkričio 6 d. == Licencijavimas == Lietuvos futbolo federacija 2025 m. lapkričio 14 d. pakvietė klubus registruotis 2026 m. sezono vyrų UEFA, Toplygos, I, II bei moterų A lygos klubų licencijavimo procesui.<ref>https://www.lff.lt/klubai-kvieciami-registruotis-2026-m-klubu-licencijavimo-sezonui/</ref> Registracija vykdoma iki gruodžio 2 d. Į numatytas 16 vietų, LFF I lygos licencijavimo procese užsiregistravo 19 komandų – 12 klubų bei 7 dublerinės aukščiausiojo diviziono klubų ekipos: [[DFK Dainava]], [[FK Babrungas]], [[FC Neptūnas]], ''[[FK Nevėžis]]''{{efn|name=sport|Sportiniu principu neturi vietos Pirmoje lygoje.}}, [[FK Atmosfera]], [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]], [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]], [[FK Minija]], [[FK Jonava]], [[FK Be1]], [[FK Garliava]], ''[[FK Sveikata]]''{{efn|name=sport}}, [[FA Šiauliai B]], ''[[Panevėžys B]]''{{efn|name=sport}}, [[Hegelmann B]], [[Kauno Žalgiris B]], [[Žalgiris B]], ''[[Tauras B]]''{{efn|name=sport}}; [[Transinvest B]].<ref>[https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/ Informacija apie licencijų pareiškėjus 2026-ųjų Lietuvos futbolo sezonui]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531728/a-lygos-licencijos-sieks-ir-taurages-tauras A lygos licencijos sieks ir Tauragės „Tauras“ (pagal sportas.lt)]</ref> {{notelist}} Pirmos lygos klubas [[FK Tauras Tauragė|FK Tauras]] siekia Topolygos licencijos. Gruodžio 12 d. LFF pranešė kad [[FC Neptūnas]] taip pat siekia Toplygos licencijos.<ref>https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/</ref> Vasario 5 d. abu klubai iškart gavo Toplygos licencijas.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-top-lygos-licencijas-isdave-11-klubu/</ref> Licencijavimo komiteto posėdis dėl licencijų suteikimo vyko 2026 m. vasario 17 dieną.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo-5/</ref> Licencijos išduotos 16-ai klubų ir komandų. Licencijos negavo FK Sveikata – klubui suteikta Antros lygos A diviziono licencija. Tauras B atsiėmė prašymą Pirmos lygos licencijai, ir siekė Antros lygos a diviziono licencijos. Galutinį dalyvių sąrašą tvirtino LFF Vykdomasis komitetas, posėdžio data nurodyta nebuvo. == Komandos == {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=54.39|long=24.05|position=bottom|label=[[DFK Dainava|Dainava]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.07|long=24.28|position=top|label=}}<!--Jonava--> {{Location map~|Lietuva2|lat=55.09|long=24.28|position=top|marksize=1|label=[[FK Jonava]]<br/>[[FK Be1|Be1]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.97|long=23.88|position=left|label=}}<!--Raudondvaris--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|position=right|label=}}<!--Kaunas--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.81|long=23.88|position=left|label=}}<!--Garliava--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.60|position=left|marksize=1|label={{nowrap|[[Hegelmann B]]}}<br/>{{nowrap|[[Kauno Žalgiris B]]}}<br/>[[FK Garliava]] }} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.13|position=right|label=[[FC Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.89|long=21.25|position=top|label=[[FK Minija|Minija]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=56.31|long=22.35|position=bottom|label=[[FK Atmosfera|Atmosfera]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=[[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] }} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.91|long=21.84|position=right|label=[[FK Babrungas|Babrungas]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|position=right|label=[[FA Šiauliai]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.25|long=22.29|position=right|label=[[FK Tauras|Tauras]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.29|position=right|label=[[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]]<br/>[[Žalgiris B]]<br/>{{nowrap|[[Transinvest B]]}} }} }} Vasario 18 d. Pirmos lygos svetainė pranešė kad dalyviai patvirtinti – žais visi sportiniu principu teisę žaisti turintys klubai ir komandos.<ref>https://1lyga.lt/patvirtintas-2026-m-sezono-dalyviu-sarasas/</ref> {| class=wikitable style="width:45%" |+ Komandų kaita | rowspan=2 | Atvyko į I lygą || {{decrease}} Iškrito iš A lygos || [[DFK Dainava]] |- | {{increase}} Pakilo iš II lygos || [[FK Garliava]] {{•}} [[Transinvest B]] |- | rowspan=2 | Išvyko iš I lygos || {{increase}} Pakilo į A lygą || [[FK Transinvest]] |- | {{decrease}} Iškrito į II lygą || [[FK Nevėžis]] {{•}} [[Panevėžys B]] |} {| class="wikitable sortable" style="width:45%" ! style="width:50%" | Komanda !! style="width:50%" | Aukščiausia vieta{{efn|Toplyga, arba kitu pavadinimu pirmo lygmens Lietuvos lyga. <br/>I lyga, arba kitu pavadinimu antro lygmens Lietuvos lyga. <br/>Duomenys nuo 1990 m., tik dabartinių klubų rezultatai (be tęstinumo).}} |- | [[DFK Dainava]] {{decrease}} || style="text-align:center" | Toplyga – 4 |- | [[FC Neptūnas]] {{steady}} || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Tauras Tauragė|FK Tauras]] || style="text-align:center" | Toplyga – 4 |- | [[FK Babrungas]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] || style="text-align:center" | I lyga – 5 |- | [[FK Atmosfera]] || style="text-align:center" | I lyga – 6 |- | [[Žalgiris B]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Jonava]] || style="text-align:center" | Toplyga – 5 |- | [[FK Minija]] || style="text-align:center" | Toplyga – 14 |- | [[Hegelmann B]] || style="text-align:center" | I lyga – 10 |- | [[FK Be1]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] || style="text-align:center" | I lyga – 8 |- | [[Kauno Žalgiris B]] || style="text-align:center" | I lyga – 10 |- | [[FA Šiauliai B]] {{steady}} || style="text-align:center" | I lyga – 12 |- | [[Transinvest B]] {{increase}} || style="text-align:center" | II lyga – 1 |- | [[FK Garliava]] {{increase}} || style="text-align:center" | I lyga – 8 |} {{notelist}} === Informacija apie komandas === {| class='wikitable sortable' ! Komanda || Miestas || Įkurta || Treneris || Namų aikštė || Talpa |- | [[DFK Dainava|Dainava]] || [[Alytus]] || 2016 || [[Mikołaj Raczyński]] || [[Alytaus miesto stadionas]] || 4000 |- | [[FK Jonava]] ||rowspan=1| [[Jonava]] || ''1946 || ''[[Eisvinas Utyra]] (iki VII mėn.)''<br/>''[[David Muslera Rodríguez|David Muslera]] (VII mėn.)''<br/>[[Gintautas Vaičiūnas]] || rowspan=1| [[Jonavos centrinis stadionas]]<br/>Jonavos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 1000<br/>500 |- | [[FK Be1|Be1]] || rowspan=2| [[Kaunas]] || 2019 || [[Edmundas Pukys]] || rowspan=1| [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] || rowspan=1| 500 |- | [[Kauno Žalgiris B]] || 2020 || [[Oscar Ruiz Garcia]] || [[VDU Valdo Adamkaus sporto centro stadionas]]<br/>[[Kauno Žalgirio futbolo akademijos stadionas]] || 3000<br/>500 |- | [[Hegelmann B]] || [[Žemaitkiemis (Domeikava)|Žemaitkiemis]] || 2017 || [[Erikas Folkis]] || [[Raudondvario stadionas]] || 500 |- | [[FK Garliava]] || [[Garliava]] || 2008 || [[Marius Bezykornovas]] || [[Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos stadionas]] || 500 |- | [[FC Neptūnas|Neptūnas]] || [[Klaipėda]] || 2020 || ''[[Olehas Lutkovas|Oleh Lutkov]] (iki IV mėn.)''<br/>[[Andrius Jokšas]] || [[Klaipėdos centrinis stadionas]]<br/>Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 5000<br/>? |- | [[FK Minija|Minija]] || [[Kretinga]] || 2017 || [[Darius Gvildys]] || [[Kretingos miesto stadionas]]<br/>Kretingos dirbtinės dangos aikštė || 1000<br/>? |- | [[FK Atmosfera (2012)|Atmosfera]] || [[Mažeikiai]] || 2012 || [[Marius Šluta]] || [[Mažeikių miesto centrinis stadionas]]<br/>Mažeikių centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 2500<br/>? |- | [[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] ||rowspan=1| [[Panevėžys]] || 2018 || ''[[Markus Palionis]] (III-IV mėn.)'' <br/>[[Darius Maciulevičius]] ||rowspan=1| [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]] ||rowspan=1| 620 |- | [[FK Babrungas|Babrungas]] || [[Plungė]] || 1935 || [[Kęstutis Petkus]] || [[Plungės centrinis stadionas]]<br/>[[Plungės dirbtinės dangos stadionas]] || 1200<br/>500 |- | [[FA Šiauliai B]] || [[Šiauliai]] || 2020 || [[Haroldas Šidlauskas]] || [[Šiaulių savivaldybės stadionas]]<br/>[[Gytarių stadionas]] || 9125<br/>500 |- | [[FK Tauras Tauragė|Tauras]] || [[Tauragė]] || 1942 || [[Sergejus Kuznecovas (1979)|Sergei Kuznecov]] || [[Vytauto stadionas]]<br/>Tauragės dirbtinės dangos aikštė || 3200<br/>? |- | [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] ||rowspan=3| [[Vilnius]] || 2007 || ''[[David Muslera Rodriguez|David Muslera]] (iki VII mėn.)''<br/> [[Raimondas Vilėniškis]] || [[BFA arena]] || 3100 |- | [[Transinvest B]] || 2022 || [[Lechas Pečura]] || [[FK Transinvest stadionas]] || 1500 |- | [[Žalgiris B]] || 2009 || [[Dainius Greviškis]] || [[Vilniaus Senvagės gimnazijos stadionas]]<br/>[[FK Žalgiris namų stadionas]] || 500<br/>5500 |} == Rezultatai == === Turnyro lentelė === ''[https://1lyga.lt/rungtyniu-rezultatai/ Nuoroda į 1lyga.lt – turnyro lentelė]'' == Pereinamosios rungtynės == Pirmąją vietą užėmusi komanda iškovoja teisę sekančiame sezone žaisti A lygoje. Antrąją vietą užėmusi komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su A lygos 9-ą vietą užėmusia komanda. Dvi paskutines vietas užėmusios komandos iškrenta į Antrą lygą. 14-ąją vietą užėmusi komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su II lygos 3-ąją vietą užėmusia komanda. Iš Toplygus ir II lygos A diviziono pašalinus [[FK Riteriai|FK Riterių]] pagrindinę bei dublerinę komandas, susidarė varžybų nuostatuose nenumatyta situacija dėl komandų perėjimo tarp lygų. LFF patvirtino, kad Pirmos lygos komandų ši situacija nepalies, judėjimas vyks taip kaip buvo numatyta iš pradžių.<ref>https://www.lff.lt/lff-vykdomasis-komitetas-patvirtino-2027-m-lietuvos-futbolo-lygu-modeli-toplygoje-10-komandu-i-lygoje-ir-ii-lygos-a-divizione-po-16/</ref> ---- {{footballbox |round = I Pereinamosios rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] |team2 = |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II Pereinamosios rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = |team2 = [[FA Šiauliai]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Taip pat skaitykite == * [[2026 m. Toplyga]] * [[2026 m. LFF II lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/i-lyga/ Lietuvosfutbolas.lt] * [http://www.1lyga.lt 1lyga.lt] {{Pirma lyga|2026}} {{Lietuvos futbolo klubai}} tkq50dxbb9h1sldz2xs1iel0ezzeunl 7956626 7956621 2026-11-01T20:43:01Z Wolfmartyn 122516 /* Pereinamosios rungtynės  */ 7956626 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas | competition = [[LFF I lyga]] | logo = 1lyga2026.png | season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] | dates = 2026 m. kovas – lapkritis | prevseason = [[2025 m. LFF I lyga|2025 m.]] | nextseason = [[2027 m. LFF I lyga|2027 m.]] | winners = }} {{current-football}} '''2025 m. [[LFF I lyga]], Pirma lyga''' – antrosios pakopos [[Lietuvos futbolas|Lietuvos futbolo]] pirmenybės. Sezonas buvo numatytas prasidėti 2026 m. kovo 6 d.,<ref>https://1lyga.lt/patvirtintas-2026-m-sezono-dalyviu-sarasas/</ref> tačiau dėl šaltų oro sąlygų nukeltas į kovo 13 d. Pirmo turo rungtynės nukeltos vykti po 15 turo.<ref>https://www.facebook.com/pirmalyga/posts/pfbid0QLBVHMPrNedZ1UGTKUaN4ji9W7ogzUE2k7RcXFGRYTgwHALT5B3KYv81sWQUwtMel</ref> Pirmenybės numatytos baigtis lapkričio 6 d. == Licencijavimas == Lietuvos futbolo federacija 2025 m. lapkričio 14 d. pakvietė klubus registruotis 2026 m. sezono vyrų UEFA, Toplygos, I, II bei moterų A lygos klubų licencijavimo procesui.<ref>https://www.lff.lt/klubai-kvieciami-registruotis-2026-m-klubu-licencijavimo-sezonui/</ref> Registracija vykdoma iki gruodžio 2 d. Į numatytas 16 vietų, LFF I lygos licencijavimo procese užsiregistravo 19 komandų – 12 klubų bei 7 dublerinės aukščiausiojo diviziono klubų ekipos: [[DFK Dainava]], [[FK Babrungas]], [[FC Neptūnas]], ''[[FK Nevėžis]]''{{efn|name=sport|Sportiniu principu neturi vietos Pirmoje lygoje.}}, [[FK Atmosfera]], [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]], [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]], [[FK Minija]], [[FK Jonava]], [[FK Be1]], [[FK Garliava]], ''[[FK Sveikata]]''{{efn|name=sport}}, [[FA Šiauliai B]], ''[[Panevėžys B]]''{{efn|name=sport}}, [[Hegelmann B]], [[Kauno Žalgiris B]], [[Žalgiris B]], ''[[Tauras B]]''{{efn|name=sport}}; [[Transinvest B]].<ref>[https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/ Informacija apie licencijų pareiškėjus 2026-ųjų Lietuvos futbolo sezonui]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531728/a-lygos-licencijos-sieks-ir-taurages-tauras A lygos licencijos sieks ir Tauragės „Tauras“ (pagal sportas.lt)]</ref> {{notelist}} Pirmos lygos klubas [[FK Tauras Tauragė|FK Tauras]] siekia Topolygos licencijos. Gruodžio 12 d. LFF pranešė kad [[FC Neptūnas]] taip pat siekia Toplygos licencijos.<ref>https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/</ref> Vasario 5 d. abu klubai iškart gavo Toplygos licencijas.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-top-lygos-licencijas-isdave-11-klubu/</ref> Licencijavimo komiteto posėdis dėl licencijų suteikimo vyko 2026 m. vasario 17 dieną.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo-5/</ref> Licencijos išduotos 16-ai klubų ir komandų. Licencijos negavo FK Sveikata – klubui suteikta Antros lygos A diviziono licencija. Tauras B atsiėmė prašymą Pirmos lygos licencijai, ir siekė Antros lygos a diviziono licencijos. Galutinį dalyvių sąrašą tvirtino LFF Vykdomasis komitetas, posėdžio data nurodyta nebuvo. == Komandos == {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=54.39|long=24.05|position=bottom|label=[[DFK Dainava|Dainava]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.07|long=24.28|position=top|label=}}<!--Jonava--> {{Location map~|Lietuva2|lat=55.09|long=24.28|position=top|marksize=1|label=[[FK Jonava]]<br/>[[FK Be1|Be1]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.97|long=23.88|position=left|label=}}<!--Raudondvaris--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|position=right|label=}}<!--Kaunas--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.81|long=23.88|position=left|label=}}<!--Garliava--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.60|position=left|marksize=1|label={{nowrap|[[Hegelmann B]]}}<br/>{{nowrap|[[Kauno Žalgiris B]]}}<br/>[[FK Garliava]] }} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.13|position=right|label=[[FC Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.89|long=21.25|position=top|label=[[FK Minija|Minija]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=56.31|long=22.35|position=bottom|label=[[FK Atmosfera|Atmosfera]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=[[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] }} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.91|long=21.84|position=right|label=[[FK Babrungas|Babrungas]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|position=right|label=[[FA Šiauliai]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.25|long=22.29|position=right|label=[[FK Tauras|Tauras]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.29|position=right|label=[[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]]<br/>[[Žalgiris B]]<br/>{{nowrap|[[Transinvest B]]}} }} }} Vasario 18 d. Pirmos lygos svetainė pranešė kad dalyviai patvirtinti – žais visi sportiniu principu teisę žaisti turintys klubai ir komandos.<ref>https://1lyga.lt/patvirtintas-2026-m-sezono-dalyviu-sarasas/</ref> {| class=wikitable style="width:45%" |+ Komandų kaita | rowspan=2 | Atvyko į I lygą || {{decrease}} Iškrito iš A lygos || [[DFK Dainava]] |- | {{increase}} Pakilo iš II lygos || [[FK Garliava]] {{•}} [[Transinvest B]] |- | rowspan=2 | Išvyko iš I lygos || {{increase}} Pakilo į A lygą || [[FK Transinvest]] |- | {{decrease}} Iškrito į II lygą || [[FK Nevėžis]] {{•}} [[Panevėžys B]] |} {| class="wikitable sortable" style="width:45%" ! style="width:50%" | Komanda !! style="width:50%" | Aukščiausia vieta{{efn|Toplyga, arba kitu pavadinimu pirmo lygmens Lietuvos lyga. <br/>I lyga, arba kitu pavadinimu antro lygmens Lietuvos lyga. <br/>Duomenys nuo 1990 m., tik dabartinių klubų rezultatai (be tęstinumo).}} |- | [[DFK Dainava]] {{decrease}} || style="text-align:center" | Toplyga – 4 |- | [[FC Neptūnas]] {{steady}} || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Tauras Tauragė|FK Tauras]] || style="text-align:center" | Toplyga – 4 |- | [[FK Babrungas]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] || style="text-align:center" | I lyga – 5 |- | [[FK Atmosfera]] || style="text-align:center" | I lyga – 6 |- | [[Žalgiris B]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Jonava]] || style="text-align:center" | Toplyga – 5 |- | [[FK Minija]] || style="text-align:center" | Toplyga – 14 |- | [[Hegelmann B]] || style="text-align:center" | I lyga – 10 |- | [[FK Be1]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] || style="text-align:center" | I lyga – 8 |- | [[Kauno Žalgiris B]] || style="text-align:center" | I lyga – 10 |- | [[FA Šiauliai B]] {{steady}} || style="text-align:center" | I lyga – 12 |- | [[Transinvest B]] {{increase}} || style="text-align:center" | II lyga – 1 |- | [[FK Garliava]] {{increase}} || style="text-align:center" | I lyga – 8 |} {{notelist}} === Informacija apie komandas === {| class='wikitable sortable' ! Komanda || Miestas || Įkurta || Treneris || Namų aikštė || Talpa |- | [[DFK Dainava|Dainava]] || [[Alytus]] || 2016 || [[Mikołaj Raczyński]] || [[Alytaus miesto stadionas]] || 4000 |- | [[FK Jonava]] ||rowspan=1| [[Jonava]] || ''1946 || ''[[Eisvinas Utyra]] (iki VII mėn.)''<br/>''[[David Muslera Rodríguez|David Muslera]] (VII mėn.)''<br/>[[Gintautas Vaičiūnas]] || rowspan=1| [[Jonavos centrinis stadionas]]<br/>Jonavos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 1000<br/>500 |- | [[FK Be1|Be1]] || rowspan=2| [[Kaunas]] || 2019 || [[Edmundas Pukys]] || rowspan=1| [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] || rowspan=1| 500 |- | [[Kauno Žalgiris B]] || 2020 || [[Oscar Ruiz Garcia]] || [[VDU Valdo Adamkaus sporto centro stadionas]]<br/>[[Kauno Žalgirio futbolo akademijos stadionas]] || 3000<br/>500 |- | [[Hegelmann B]] || [[Žemaitkiemis (Domeikava)|Žemaitkiemis]] || 2017 || [[Erikas Folkis]] || [[Raudondvario stadionas]] || 500 |- | [[FK Garliava]] || [[Garliava]] || 2008 || [[Marius Bezykornovas]] || [[Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos stadionas]] || 500 |- | [[FC Neptūnas|Neptūnas]] || [[Klaipėda]] || 2020 || ''[[Olehas Lutkovas|Oleh Lutkov]] (iki IV mėn.)''<br/>[[Andrius Jokšas]] || [[Klaipėdos centrinis stadionas]]<br/>Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 5000<br/>? |- | [[FK Minija|Minija]] || [[Kretinga]] || 2017 || [[Darius Gvildys]] || [[Kretingos miesto stadionas]]<br/>Kretingos dirbtinės dangos aikštė || 1000<br/>? |- | [[FK Atmosfera (2012)|Atmosfera]] || [[Mažeikiai]] || 2012 || [[Marius Šluta]] || [[Mažeikių miesto centrinis stadionas]]<br/>Mažeikių centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 2500<br/>? |- | [[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] ||rowspan=1| [[Panevėžys]] || 2018 || ''[[Markus Palionis]] (III-IV mėn.)'' <br/>[[Darius Maciulevičius]] ||rowspan=1| [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]] ||rowspan=1| 620 |- | [[FK Babrungas|Babrungas]] || [[Plungė]] || 1935 || [[Kęstutis Petkus]] || [[Plungės centrinis stadionas]]<br/>[[Plungės dirbtinės dangos stadionas]] || 1200<br/>500 |- | [[FA Šiauliai B]] || [[Šiauliai]] || 2020 || [[Haroldas Šidlauskas]] || [[Šiaulių savivaldybės stadionas]]<br/>[[Gytarių stadionas]] || 9125<br/>500 |- | [[FK Tauras Tauragė|Tauras]] || [[Tauragė]] || 1942 || [[Sergejus Kuznecovas (1979)|Sergei Kuznecov]] || [[Vytauto stadionas]]<br/>Tauragės dirbtinės dangos aikštė || 3200<br/>? |- | [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] ||rowspan=3| [[Vilnius]] || 2007 || ''[[David Muslera Rodriguez|David Muslera]] (iki VII mėn.)''<br/> [[Raimondas Vilėniškis]] || [[BFA arena]] || 3100 |- | [[Transinvest B]] || 2022 || [[Lechas Pečura]] || [[FK Transinvest stadionas]] || 1500 |- | [[Žalgiris B]] || 2009 || [[Dainius Greviškis]] || [[Vilniaus Senvagės gimnazijos stadionas]]<br/>[[FK Žalgiris namų stadionas]] || 500<br/>5500 |} == Rezultatai == === Turnyro lentelė === ''[https://1lyga.lt/rungtyniu-rezultatai/ Nuoroda į 1lyga.lt – turnyro lentelė]'' == Pereinamosios rungtynės == Pirmąją vietą užėmusi komanda iškovoja teisę sekančiame sezone žaisti A lygoje. Antrąją vietą užėmusi komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su A lygos 9-ą vietą užėmusia komanda. Dvi paskutines vietas užėmusios komandos iškrenta į Antrą lygą. 14-ąją vietą užėmusi komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su II lygos 3-ąją vietą užėmusia komanda. Iš Toplygus ir II lygos A diviziono pašalinus [[FK Riteriai|FK Riterių]] pagrindinę bei dublerinę komandas, susidarė varžybų nuostatuose nenumatyta situacija dėl komandų perėjimo tarp lygų. LFF patvirtino, kad Pirmos lygos komandų ši situacija nepalies, judėjimas vyks taip kaip buvo numatyta iš pradžių.<ref>https://www.lff.lt/lff-vykdomasis-komitetas-patvirtino-2027-m-lietuvos-futbolo-lygu-modeli-toplygoje-10-komandu-i-lygoje-ir-ii-lygos-a-divizione-po-16/</ref> === Toplyga – Pirma lyga === ---- {{footballbox |round = I rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] |team2 = |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = |team2 = [[FA Šiauliai]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- === Pirma lyga – Antra lyga === ---- {{footballbox |round = I rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = [[Hegelmann B]] |team2 = [[FK Sveikata]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = [[FK Sveikata]] |team2 = [[Hegelmann B]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Taip pat skaitykite == * [[2026 m. Toplyga]] * [[2026 m. LFF II lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/i-lyga/ Lietuvosfutbolas.lt] * [http://www.1lyga.lt 1lyga.lt] {{Pirma lyga|2026}} {{Lietuvos futbolo klubai}} o128d05tuxfwuu8ucpo790f24io885j 7956630 7956626 2026-11-01T20:45:12Z Wolfmartyn 122516 /* Pereinamosios rungtynės  */ 7956630 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas | competition = [[LFF I lyga]] | logo = 1lyga2026.png | season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] | dates = 2026 m. kovas – lapkritis | prevseason = [[2025 m. LFF I lyga|2025 m.]] | nextseason = [[2027 m. LFF I lyga|2027 m.]] | winners = }} {{current-football}} '''2025 m. [[LFF I lyga]], Pirma lyga''' – antrosios pakopos [[Lietuvos futbolas|Lietuvos futbolo]] pirmenybės. Sezonas buvo numatytas prasidėti 2026 m. kovo 6 d.,<ref>https://1lyga.lt/patvirtintas-2026-m-sezono-dalyviu-sarasas/</ref> tačiau dėl šaltų oro sąlygų nukeltas į kovo 13 d. Pirmo turo rungtynės nukeltos vykti po 15 turo.<ref>https://www.facebook.com/pirmalyga/posts/pfbid0QLBVHMPrNedZ1UGTKUaN4ji9W7ogzUE2k7RcXFGRYTgwHALT5B3KYv81sWQUwtMel</ref> Pirmenybės numatytos baigtis lapkričio 6 d. == Licencijavimas == Lietuvos futbolo federacija 2025 m. lapkričio 14 d. pakvietė klubus registruotis 2026 m. sezono vyrų UEFA, Toplygos, I, II bei moterų A lygos klubų licencijavimo procesui.<ref>https://www.lff.lt/klubai-kvieciami-registruotis-2026-m-klubu-licencijavimo-sezonui/</ref> Registracija vykdoma iki gruodžio 2 d. Į numatytas 16 vietų, LFF I lygos licencijavimo procese užsiregistravo 19 komandų – 12 klubų bei 7 dublerinės aukščiausiojo diviziono klubų ekipos: [[DFK Dainava]], [[FK Babrungas]], [[FC Neptūnas]], ''[[FK Nevėžis]]''{{efn|name=sport|Sportiniu principu neturi vietos Pirmoje lygoje.}}, [[FK Atmosfera]], [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]], [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]], [[FK Minija]], [[FK Jonava]], [[FK Be1]], [[FK Garliava]], ''[[FK Sveikata]]''{{efn|name=sport}}, [[FA Šiauliai B]], ''[[Panevėžys B]]''{{efn|name=sport}}, [[Hegelmann B]], [[Kauno Žalgiris B]], [[Žalgiris B]], ''[[Tauras B]]''{{efn|name=sport}}; [[Transinvest B]].<ref>[https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/ Informacija apie licencijų pareiškėjus 2026-ųjų Lietuvos futbolo sezonui]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531728/a-lygos-licencijos-sieks-ir-taurages-tauras A lygos licencijos sieks ir Tauragės „Tauras“ (pagal sportas.lt)]</ref> {{notelist}} Pirmos lygos klubas [[FK Tauras Tauragė|FK Tauras]] siekia Topolygos licencijos. Gruodžio 12 d. LFF pranešė kad [[FC Neptūnas]] taip pat siekia Toplygos licencijos.<ref>https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/</ref> Vasario 5 d. abu klubai iškart gavo Toplygos licencijas.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-top-lygos-licencijas-isdave-11-klubu/</ref> Licencijavimo komiteto posėdis dėl licencijų suteikimo vyko 2026 m. vasario 17 dieną.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo-5/</ref> Licencijos išduotos 16-ai klubų ir komandų. Licencijos negavo FK Sveikata – klubui suteikta Antros lygos A diviziono licencija. Tauras B atsiėmė prašymą Pirmos lygos licencijai, ir siekė Antros lygos a diviziono licencijos. Galutinį dalyvių sąrašą tvirtino LFF Vykdomasis komitetas, posėdžio data nurodyta nebuvo. == Komandos == {{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places= {{Location map~|Lietuva2|lat=54.39|long=24.05|position=bottom|label=[[DFK Dainava|Dainava]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.07|long=24.28|position=top|label=}}<!--Jonava--> {{Location map~|Lietuva2|lat=55.09|long=24.28|position=top|marksize=1|label=[[FK Jonava]]<br/>[[FK Be1|Be1]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.97|long=23.88|position=left|label=}}<!--Raudondvaris--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|position=right|label=}}<!--Kaunas--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.81|long=23.88|position=left|label=}}<!--Garliava--> {{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.60|position=left|marksize=1|label={{nowrap|[[Hegelmann B]]}}<br/>{{nowrap|[[Kauno Žalgiris B]]}}<br/>[[FK Garliava]] }} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.13|position=right|label=[[FC Neptūnas|Neptūnas]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.89|long=21.25|position=top|label=[[FK Minija|Minija]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=56.31|long=22.35|position=bottom|label=[[FK Atmosfera|Atmosfera]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=[[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] }} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.91|long=21.84|position=right|label=[[FK Babrungas|Babrungas]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|position=right|label=[[FA Šiauliai]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=55.25|long=22.29|position=right|label=[[FK Tauras|Tauras]]}} {{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.29|position=right|label=[[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]]<br/>[[Žalgiris B]]<br/>{{nowrap|[[Transinvest B]]}} }} }} Vasario 18 d. Pirmos lygos svetainė pranešė kad dalyviai patvirtinti – žais visi sportiniu principu teisę žaisti turintys klubai ir komandos.<ref>https://1lyga.lt/patvirtintas-2026-m-sezono-dalyviu-sarasas/</ref> {| class=wikitable style="width:45%" |+ Komandų kaita | rowspan=2 | Atvyko į I lygą || {{decrease}} Iškrito iš A lygos || [[DFK Dainava]] |- | {{increase}} Pakilo iš II lygos || [[FK Garliava]] {{•}} [[Transinvest B]] |- | rowspan=2 | Išvyko iš I lygos || {{increase}} Pakilo į A lygą || [[FK Transinvest]] |- | {{decrease}} Iškrito į II lygą || [[FK Nevėžis]] {{•}} [[Panevėžys B]] |} {| class="wikitable sortable" style="width:45%" ! style="width:50%" | Komanda !! style="width:50%" | Aukščiausia vieta{{efn|Toplyga, arba kitu pavadinimu pirmo lygmens Lietuvos lyga. <br/>I lyga, arba kitu pavadinimu antro lygmens Lietuvos lyga. <br/>Duomenys nuo 1990 m., tik dabartinių klubų rezultatai (be tęstinumo).}} |- | [[DFK Dainava]] {{decrease}} || style="text-align:center" | Toplyga – 4 |- | [[FC Neptūnas]] {{steady}} || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Tauras Tauragė|FK Tauras]] || style="text-align:center" | Toplyga – 4 |- | [[FK Babrungas]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] || style="text-align:center" | I lyga – 5 |- | [[FK Atmosfera]] || style="text-align:center" | I lyga – 6 |- | [[Žalgiris B]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Jonava]] || style="text-align:center" | Toplyga – 5 |- | [[FK Minija]] || style="text-align:center" | Toplyga – 14 |- | [[Hegelmann B]] || style="text-align:center" | I lyga – 10 |- | [[FK Be1]] || style="text-align:center" | I lyga – 2 |- | [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] || style="text-align:center" | I lyga – 8 |- | [[Kauno Žalgiris B]] || style="text-align:center" | I lyga – 10 |- | [[FA Šiauliai B]] {{steady}} || style="text-align:center" | I lyga – 12 |- | [[Transinvest B]] {{increase}} || style="text-align:center" | II lyga – 1 |- | [[FK Garliava]] {{increase}} || style="text-align:center" | I lyga – 8 |} {{notelist}} === Informacija apie komandas === {| class='wikitable sortable' ! Komanda || Miestas || Įkurta || Treneris || Namų aikštė || Talpa |- | [[DFK Dainava|Dainava]] || [[Alytus]] || 2016 || [[Mikołaj Raczyński]] || [[Alytaus miesto stadionas]] || 4000 |- | [[FK Jonava]] ||rowspan=1| [[Jonava]] || ''1946 || ''[[Eisvinas Utyra]] (iki VII mėn.)''<br/>''[[David Muslera Rodríguez|David Muslera]] (VII mėn.)''<br/>[[Gintautas Vaičiūnas]] || rowspan=1| [[Jonavos centrinis stadionas]]<br/>Jonavos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 1000<br/>500 |- | [[FK Be1|Be1]] || rowspan=2| [[Kaunas]] || 2019 || [[Edmundas Pukys]] || rowspan=1| [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] || rowspan=1| 500 |- | [[Kauno Žalgiris B]] || 2020 || [[Oscar Ruiz Garcia]] || [[VDU Valdo Adamkaus sporto centro stadionas]]<br/>[[Kauno Žalgirio futbolo akademijos stadionas]] || 3000<br/>500 |- | [[Hegelmann B]] || [[Žemaitkiemis (Domeikava)|Žemaitkiemis]] || 2017 || [[Erikas Folkis]] || [[Raudondvario stadionas]] || 500 |- | [[FK Garliava]] || [[Garliava]] || 2008 || [[Marius Bezykornovas]] || [[Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos stadionas]] || 500 |- | [[FC Neptūnas|Neptūnas]] || [[Klaipėda]] || 2020 || ''[[Olehas Lutkovas|Oleh Lutkov]] (iki IV mėn.)''<br/>[[Andrius Jokšas]] || [[Klaipėdos centrinis stadionas]]<br/>Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 5000<br/>? |- | [[FK Minija|Minija]] || [[Kretinga]] || 2017 || [[Darius Gvildys]] || [[Kretingos miesto stadionas]]<br/>Kretingos dirbtinės dangos aikštė || 1000<br/>? |- | [[FK Atmosfera (2012)|Atmosfera]] || [[Mažeikiai]] || 2012 || [[Marius Šluta]] || [[Mažeikių miesto centrinis stadionas]]<br/>Mažeikių centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė || 2500<br/>? |- | [[FK Ekranas (2020)|Ekranas]] ||rowspan=1| [[Panevėžys]] || 2018 || ''[[Markus Palionis]] (III-IV mėn.)'' <br/>[[Darius Maciulevičius]] ||rowspan=1| [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]] ||rowspan=1| 620 |- | [[FK Babrungas|Babrungas]] || [[Plungė]] || 1935 || [[Kęstutis Petkus]] || [[Plungės centrinis stadionas]]<br/>[[Plungės dirbtinės dangos stadionas]] || 1200<br/>500 |- | [[FA Šiauliai B]] || [[Šiauliai]] || 2020 || [[Haroldas Šidlauskas]] || [[Šiaulių savivaldybės stadionas]]<br/>[[Gytarių stadionas]] || 9125<br/>500 |- | [[FK Tauras Tauragė|Tauras]] || [[Tauragė]] || 1942 || [[Sergejus Kuznecovas (1979)|Sergei Kuznecov]] || [[Vytauto stadionas]]<br/>Tauragės dirbtinės dangos aikštė || 3200<br/>? |- | [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] ||rowspan=3| [[Vilnius]] || 2007 || ''[[David Muslera Rodriguez|David Muslera]] (iki VII mėn.)''<br/> [[Raimondas Vilėniškis]] || [[BFA arena]] || 3100 |- | [[Transinvest B]] || 2022 || [[Lechas Pečura]] || [[FK Transinvest stadionas]] || 1500 |- | [[Žalgiris B]] || 2009 || [[Dainius Greviškis]] || [[Vilniaus Senvagės gimnazijos stadionas]]<br/>[[FK Žalgiris namų stadionas]] || 500<br/>5500 |} == Rezultatai == === Turnyro lentelė === ''[https://1lyga.lt/rungtyniu-rezultatai/ Nuoroda į 1lyga.lt – turnyro lentelė]'' == Pereinamosios rungtynės == Pirmąją vietą užėmusi komanda iškovoja teisę sekančiame sezone žaisti A lygoje. Antrąją vietą užėmusi komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su A lygos 9-ą vietą užėmusia komanda. Dvi paskutines vietas užėmusios komandos iškrenta į Antrą lygą. 14-ąją vietą užėmusi komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su II lygos 3-ąją vietą užėmusia komanda. Iš Toplygus ir II lygos A diviziono pašalinus [[FK Riteriai|FK Riterių]] pagrindinę bei dublerinę komandas, susidarė varžybų nuostatuose nenumatyta situacija dėl komandų perėjimo tarp lygų. LFF patvirtino, kad Pirmos lygos komandų ši situacija nepalies, judėjimas vyks taip kaip buvo numatyta iš pradžių.<ref>https://www.lff.lt/lff-vykdomasis-komitetas-patvirtino-2027-m-lietuvos-futbolo-lygu-modeli-toplygoje-10-komandu-i-lygoje-ir-ii-lygos-a-divizione-po-16/</ref> === Toplyga – Pirma lyga === ---- {{footballbox |round = I rungtynės |date = {{Data|2026|11|}} |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] |team2 = |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II rungtynės |date = {{Data|2026|11|}} |time = |team1 = |team2 = [[FA Šiauliai]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- === Pirma lyga – Antra lyga === ---- {{footballbox |round = I rungtynės |date = {{Data|2026|11|}} |time = |team1 = [[Hegelmann B]] |team2 = [[FK Sveikata]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II rungtynės |date = {{Data|2026|11|}} |time = |team1 = [[FK Sveikata]] |team2 = [[Hegelmann B]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- == Taip pat skaitykite == * [[2026 m. Toplyga]] * [[2026 m. LFF II lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/i-lyga/ Lietuvosfutbolas.lt] * [http://www.1lyga.lt 1lyga.lt] {{Pirma lyga|2026}} {{Lietuvos futbolo klubai}} 2q7crmo0dinp2i9d0280l0r6ervo529 0 689412 7956627 7952490 2026-11-01T20:43:34Z Wolfmartyn 122516 /* Pereinamosios rungtynės */ 7956627 wikitext text/x-wiki {{current-football}} {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[LFF II lyga]] |logo = 2lyga.jpg |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. pavasaris–ruduo |prevseason = [[2025 m. LFF II lyga|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. LFF II lyga|2027 m.]] |winners = }} '''2026 m. [[LFF II lyga]], Antra lyga''' – trečiosios pakopos [[Lietuvos futbolas|Lietuvos futbolo]] pirmenybės. Sezonas buvo numatytas prasidėti kovo pradžioje, tačiau dėl šaltų oro sąlygų nukeltas į kovo 18 d. Pirmo turo rungtynės nukeltos vykti po 15 turo. == Licencijavimas == Lietuvos futbolo federacija 2025 m. lapkričio 14 d. pakvietė klubus registruotis 2026 m. sezono vyrų UEFA, A, I, II bei moterų A lygos klubų licencijavimo procesui.<ref>https://www.lff.lt/klubai-kvieciami-registruotis-2026-m-klubu-licencijavimo-sezonui/</ref> Registracija vyko iki gruodžio 2 d. Prašymus dalyvauti LFF II lygos A diviziono licencijavimo procese pateikė 16 komandų – 10 klubų ir 6 dublerinės A ir I lygos klubų ekipos: [[FK Šilutė]], [[FKS Ukmergė]], [[FK Viltis Vilnius|FK Viltis]], [[Klaipėdos FM]], [[FK Širvėna]], ''[[FM Fortūna]]''{{efn|name=sport|Sportiniu principu neturi vietos Antros lygos A divizione.}}, ''[[FK Utenos Utenis]]''{{efn|name=sport}}, [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]], ''[[FM Ataka Vilnius|FM Ataka]]''{{efn|name=sport}}, [[Vilnius FA]], [[Banga B]], ''[[Džiugas B]]''{{efn|name=sport}}, [[Riteriai B]], [[Dainava B]], [[Neptūnas B]], [[Sūduva B]].<ref>[https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/ Informacija apie licencijų pareiškėjus 2026-ųjų Lietuvos futbolo sezonui]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531728/a-lygos-licencijos-sieks-ir-taurages-tauras A lygos licencijos sieks ir Tauragės „Tauras“ (pagal sportas.lt)]</ref> {{notelist}} Antros lygos A diviziono klubai/komandos [[FK Nevėžis]], [[FK Sveikata]], [[Panevėžys B]] ir [[Tauras B]] siekia Pirmos lygos licencijos. Prašymo licencijuotis nepateikė [[FK Dembava]]. Apie prašymus licencijuotis Antros lygos B divizione informacijos pateikta nebuvo. A lygos dublerių ekipos, pagal LFF nuostatus, privalo žaisti ne žemesnėje nei II lygoje. Tokiu būdu [[Banga B]], [[Džiugas B]], [[Panevėžys B]], [[Riteriai B]], [[Sūduva B]] iškart turėjo užsitikrinę vietas II lygoje. Licencijavimo komiteto posėdis dėl licencijų suteikimo vyko 2026 m. vasario 17 dieną. Licencijos išduotos 17-ai klubų ir komandų. Prašymą licencijuotis atsiėmė [[FM Fortūna]]. [[Tauras B]] atsiėmė prašymą licencijuotis į Pirmą lygą, ir licencijavosi į Antros lygos A divizioną. [[FK Sveikata]] siekė Pirmos lygos licencijos, kuri suteikta nebuvo - klubui suteikta Antros lygos A diviziono licencija. Tuo pačiu metu pranešta kad Antros lygos B divizione šiame sezone licencijavimo procesas nėra vykdomas, tačiau siekiantys dalyvauti klubai turi įgyvendinti „tam tikrus varžybų nuostatuose apibrėžtus reikalavimus“.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo-5/</ref> Galutinį dalyvių sąrašą tvirtino LFF Vykdomasis komitetas, posėdžio data nurodyta nebuvo. Informacija apie galutinį dalyvių sąrašą pasirodė socialiniuose tinkluose, ir galiausiai – lietuvosfutbolas.lt portale. == Komandos == === A divizionas === Visos A diviziono komandos gavo Antros lygos licencijas, [[FK Nevėžis]] ir [[Panevėžys B]] dalyvauja su Pirmos lygos licencijomis. Visi dalyviai dalyvauja sportinių rezultatų pagrindu. Vienintelis pasikeitimas įvyko [[Tauras B]] atsisakius dalyvauti – komandos vietą užėmė ketvirtąją vietą B divizione užėmęs [[FK Utenos Utenis]].<ref>https://www.lff.lt/patvirtinti-2026-metu-sezono-lff-ii-lygos-a-ir-b-divizionu-dalyviai/</ref> Sezoną užbaigė 15 komandų – [[Riteriai B]] buvo pašalinti sezono metu. {| class="wikitable" style="width:600px" ! colspan=3 | Atvyko į II lygos A divizioną |- ! {{decrease}} Iškrito iš I lygos|| {{increase}} Pakilo iš II B diviziono || {{increase}} Prisijungė |- |style="width:200px"| [[FK Nevėžis]] ||style="width:200px"| [[Vilnius FA]] || – |- | [[Panevėžys B]] || [[Riteriai B]] || |- | || [[FK Utenos Utenis]] <small>''(vietoj Tauro B)''</small> || |} {| class="wikitable" style="width:600px" ! colspan=3 | Išvyko iš II lygos A diviziono |- ! {{increase}} Pakilo į I lygą || {{decrease}} Iškrito į II B divizioną || [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] Pasitraukė |- | style="width:200px"| [[FK Garliava]] || style="width:200px"| [[Džiugas B]] || [[Tauras B]] |- | [[Transinvest B]] || || [[FK Dembava]] |- | || || ''[[Riteriai B]] (sezono metu)'' |} {| class="wikitable sortable" style="text-align:left" ! Komanda !! Miestas !! Namų aikštė !! Talpa !! Vyr. treneris |- | [[FK Nevėžis]] {{decrease}} || [[Kėdainiai]] || [[Kėdainių miesto centrinis stadionas]] || 3000 || [[Algirdas Surgautas]] |- | [[Panevėžys B]] {{decrease}} || [[Panevėžys]] || [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]] || 300 || [[Povilas Lukšys (1979)|Povilas Lukšys]] |- | [[FK Sveikata]] {{steady}} || [[Kybartai]] || [[Kybartų miesto stadionas]] || 360 || [[Henrikas Katilius]] |- | [[Banga B]] || [[Gargždai]] || [[Gargždų miesto stadionas]] || 2300 || [[Mandinho]] |- | [[Neptūnas B]] || [[Klaipėda]] || [[Klaipėdos dirbtinės dangos aikštė]] || 1000 || [[Evaldas Misiūnas]] |- | [[FK Šilutė]] || [[Šilutė]] || [[Šilutės miesto stadionas]] || 3000 || [[Gvidas Juška (1982)|Gvidas Juška]] |- | [[Klaipėdos FM]] || [[Klaipėda]] || [[Klaipėdos dirbtinės dangos aikštė]] || 1000 || [[Algimantas Briaunys]] |- | [[DFK Dainava B]] || [[Alytus]] || [[Alytaus miesto stadionas]] || 4000 || [[Aliaksei Pankavets]] |- | [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] || [[Klaipėda]] || [[Klaipėdos dirbtinės dangos aikštė|Klaipėdos DDA]] || 1000 || [[Šenderis Giršovičius]] |- | [[FKS Ukmergė]] || [[Ukmergė]] || [[Ukmergės centrinis stadionas]] || 2500 || [[Paulius Baronas]] |- | [[Sūduva B]] || [[Marijampolė]] || [[Marijampolės futbolo arena]] || 6250 || [[Eivinas Černiauskas]] |- | [[FK Viltis Vilnius|FK Viltis]] || [[Vilnius]] || [[Vilniaus Gintaro stadionas]] || 2000 || [[Mindaugas Bielinskas]] |- | [[FK Širvėna Biržai|FK Širvėna]] || [[Biržai]] || [[Biržų centrinis stadionas]] || 1000 || [[Žilvinas Banys]] |- | [[Vilnius FA]] {{increase}} || [[Vilnius]] || [[Hanner–VFA stadionas]] || 300 || [[Robert Šuškevič]] |- | ''[[Riteriai B]]''{{efn|Pašalinta sezono metu, sužaidus 8 rungtynes. Rungtynių rezultatai anuliuoti.}} {{increase}} [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] || [[Vilnius]] || [[LFF stadionas]] || 5000 || ''[[Gintautas Vaičiūnas]]'' |- | [[FK Utenos Utenis]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Utena]] || [[Utenio stadionas|Utenos Utenio stadionas]] || 3000 || [[Aurimas Meidus]] |} {{notelist}} === B divizionas === B divizionas buvo suformuotas iš visų norinčių dalyvauti klubų ir komandų, kurios patenkino tam tikrus reikalavimus. Tik [[Džiugas B]] ir [[FK Ataka]] dalyvauja su Antros lygos licencijomis.<ref>https://www.lff.lt/patvirtinti-2026-metu-sezono-lff-ii-lygos-a-ir-b-divizionu-dalyviai/</ref> {| class="wikitable" style="width:600px" ! colspan=3 | Atvyko į II lygos B divizioną |- ! {{decrease}} Iškrito iš II A diviziono|| {{increase}} Pakilo iš III lygos || {{increase}} Prisijungė |- |style="width:150px"| [[Džiugas B]] ||style="width:150px"| [[Babrungas B]] || [[FA Kauno Žalgiris]] ''(iki šiol žaidė jaunimo lygose)'' |- | || [[FK Pempininkai]] || [[FM Vilniaus Vytis]] ''(iki šiol žaidė jaunimo lygose)'' |- | || [[FK Granitas (Vilnius)|FK Granitas]] || [[FC Interas]] ''(naujai atgaivinta)'' |- | || [[FK Ataka]] || |- | || [[FSK Radviliškis]] || |} {| class="wikitable" style="width:600px" ! colspan=2 | Išvyko iš II lygos B diviziono |- ! {{increase}} Pakilo į II A divizioną || [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] Pasitraukė |- | style="width:150px"| [[Vilnius FA]] || [[FM Fortūna]] ''(atsiėmė prašymą licencijuotis)'' |- | [[Riteriai B]] || [[Hegelmann C]] ''(neteikė prašymo licencijuotis)'' |- | [[FK Utenos Utenis]] <br/><small>''(vietoj Tauro B)''</small> || [[BFA B]] ''(neteikė prašymo licencijuotis)'' |} {| class="wikitable sortable" style="text-align:left" ! Komanda !! Miestas !! Namų aikštė !! Talpa !! Vyr. treneris |- | [[Džiugas B]] {{decrease}} || [[Telšiai]] || [[Telšių miesto centrinis stadionas]] || 3000 || [[Miguel Vinhas De Mesquita]] |- | [[FK Nemunas]] || [[Prienai]] || [[ Prienų futbolo stadionas]] || 510 || [[Dominykas Galkevičius]] |- | [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] || [[Naujoji Akmenė]] || [[Naujosios Akmenės miesto stadionas]] || 1500 || [[Valdas Rubel]] |- | [[Minija B]] || [[Kretinga]] || [[Kretingos miesto stadionas]] || 1000 || [[Arvydas Balsevičius]] |- | [[Atmosfera B]] || [[Mažeikiai]] || [[Kretingos miesto stadionas]] || 1000 || [[Nerijus Gudaitis]] |- | [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] || [[Kuršėnai]] || [[Daugėlių stadionas]] || 1200 || [[Artūras Ankudinovas]] |- | [[Saned Joniškis|Saned]] || [[Joniškis]] || [[Žagarės stadionas]] || 1000 || [[Šarūnas Kazlauskas]] |- | [[FK Granitas (Vilnius)|FK Granitas]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Vilnius]] || [[Naujosios Vilnios stadionas]] || 300 || Pavel Svirskij |- | [[FK Ataka]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Vilnius]] || Vilniaus M. Biržiškos stadionas || || Svajūnas Savickas |- | [[Babrungas B]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Plungė]] || [[Plungės dirbtinės dangos stadionas]] || 500 || Eduardo Salvador Atienza |- | [[FK Pempininkai]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Gargždai]] || [[Gargždų miesto stadionas]] || 2300 || Andrius Butkus |- | [[FSK Radviliškis]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Radviliškis]] || [[Lietuvos Sąjūdžio stadionas]] || 800 || Mindaugas Urbonavičius |- | [[FA Kauno Žalgiris]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Kaunas]] || [[Kauno Žalgirio futbolo akademijos stadionas]] || 500 || Algirdas Surgautas |- | [[FM Vilniaus Vytis]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Vilnius]] || Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadionas || 200 || Edvinas Šiukšta |- | [[FC Interas]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Visaginas]] || [[Visagino centrinis stadionas]] || 3000 || [[Jonas Petrauskas (1979)|Jonas Petrauskas]] |} == Rezultatai == === Turnyro lentelės === ''[https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23383524/ii-lyga-a-div/ Nuoroda į lietuvosfutbolas.lt – A diviziono turnyro lentelė]'' ''[https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23384849/ii-lyga-b-div/ Nuoroda į lietuvosfutbolas.lt – B diviziono turnyro lentelė]'' === Pereinamosios rungtynės === Nuostatuose numatyta, kad Antros lygos A divizione dvi pirmąsias vietas užėmusios komandos iškovoja teisę sekančiame sezone žaisti Pirmoje lygoje. Trečiąją vietą užėmusi komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su Pirmos lygos 14-ą vietą užėmusia komanda. Dvi paskutines vietas užėmusios komandos iškrenta į Antros lygos B divizioną. Pereinamųjų rungtynių tarp A ir B divizionų nenumatyta. Iš Toplygus ir II lygos A diviziono pašalinus [[FK Riteriai|FK Riterių]] pagrindinę bei dublerinę komandas, susidarė varžybų nuostatuose nenumatyta situacija dėl komandų perėjimo tarp lygų. Rugpjūčio 4 d. LFF nutarė, kad Antros lygos A divizione 3 pirmąsias vietas užėmusios komandos įgis teisę kilti į Pirmą lygą, o 4-ą vietą užėmusi komanda žais pereinamąsias rungtynes su Pirmos lygos 14-ą vietą užėmusia komanda. Iš A diviziono į B divizioną iškris viena komanda, pereinamųjų rungtynių nenumatyta. Plane nurodyta, kad iš B diviziono į A divizioną kils 3 komandos.<ref>https://www.lff.lt/lff-vykdomasis-komitetas-patvirtino-2027-m-lietuvos-futbolo-lygu-modeli-toplygoje-10-komandu-i-lygoje-ir-ii-lygos-a-divizione-po-16/</ref> ---- {{footballbox |round = I rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = [[Hegelmann B]] |team2 = [[FK Sveikata]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II rungtynės |date = {{Start date|2025|11||df=y}} |time = |team1 = [[FK Sveikata]] |team2 = [[Hegelmann B]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- === Sezono eiga === Dėl pernelyg šaltų ir sniegingų oro sąlygų pirmasis turas buvo nukeltas iš kovo 14 d. į liepos pradžią. Kovo 21 d. neįvyko 2 turo rungtynės Vilniuje tarp [[Riteriai B|Riterių B]] ir [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijaus]].<ref>[https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0CyvMUk4khqPfc43J75J6Wmvjxzv4N8CXPVqRZBiN6grZAnRWL1oKi5aFuYWvVfHzl&id=100091339065155&__tn__=%2CO*F Facebook - FK Sirijus žinutė kovo 21]</ref> Iš pradžių buvo minima, kad rungtynės yra „atidėtos“,<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/people/Klaip%C4%97dos-FK-Sirijus/100091339065155/?__cft__[0]=AZaVeSLQeBgrVWUBMKwgW0AQr3-_FETAWVOdDStaqBoQUUwn7vfqN_seFy2qMFeiRYbDYz1IDD67m-uuk44_U2rK1y8R0A07N486o9WrdyRuKJi4GnDr--0j-LNocl2hsYJsgicPwvqAHAOgY0ORvyRb_4dMcll63zUnf7zKmGqEPA&__tn__=%2CO%2CP-R|title= Facebook - FK Sirijus žinutė kovo 25}}</ref> tačiau vėliau buvo užskaitytos kaip [[Riteriai B]] neatvykimas. Gegužės 24 d. Vilniuje neįvyko [[Riteriai B|Riterių B]] rungtynės su [[FK Širvėna]], nes rungtynių metu, ant komandų suolelių, privalo būti bent vienas medicinos personalo atstovas. Nė viena komanda jo neturėjo, tad rungtynių organizatoriams – Riterių dubleriams, buvo užskaitytas pralaimėjimas.<ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/05/24/news/-riteriu-cirkas-tesiasi-si-karta-teko-atsaukti-b-komandos-rungtynes-lff-pranese-priezasti-42556502</ref> Gegužės 30 d. Šilutėje turėjo vykti rungtynės tarp [[Riteriai B|Riterių B]] ir [[FK Šilutė]]s. Susirinkę dublerių komandos žaidėjai autobuso nesulaukė, rungtynės neįvyko.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0fgxFhW7FytqXCSEeirp5YwNHNWSt6shUZvLax54zPhvQLE8j6c7vRNiWPnRs2XsZl&id=61573715266323&__cft__[0]=AZadI9Jbnc0vHEV2Nu_CmlEiLvvR4p6eyPo890raeffeAq78B4S5zK97rcujlrbpDXIwLWevIjQfFCdhAPplS7J_Qv8pD6q2lDKiRNPkuDHOetIibwf0rD-q_Mz3PDqs2MgqMD_1kGMwQg1W0gvLOne1zNNVzKu_8spb09goq3DsvNulaPSpE2rFV0fUYofoMOxfaYF3hViZeBCtC6rgrHhQ&__tn__=%2CO*F |title=Facebook - LFF 2Lyga žinutė kovo 30}}</ref> Birželio 4 d. LFF drausmės komitetas, dėl neatvykimo į dvejas rungtynes, pašalino [[Riteriai B]] komandą iš Antros lygos A diviziono pirmenybių, bei skyrė 2000 eurų baudą.<ref>https://www.lff.lt/lff-pranesimas-apie-drausmes-komiteto-priimtus-sprendimus/</ref> Visi rungtynių rezultatai buvo anuliuoti – 2 pergalės 1 lygiosios ir 5 pralaimėjimai; įvarčių santykis 10:19. Dublerių komanda buvo pašalinta nepaisant reikalavimo, kad pagrindinės komandos dubleriai privalo rungtyniauti vienoje iš LFF lygų. Rungtynėse tarp [[Vilnius FA]] ir [[Sūduva B]], vykusiose 2026 m. gegužės 25 d., Marijampolės komandai buvo parodytos 4 raudonos kortelės. Jei būtų parodyta dar viena raudona kortelė, rungtynės turėtų būti nutrauktos, nes aikštėje privalo būti ne mažiau nei 7 komandos žaidėjai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/541632/lff-ii-lygoje-suduva-b-rungtynes-baige-septyniese</ref> Nuo liepos mėnesio neberungtyniavo [[FK Saned]], komandai įskaityti techniniai pralaimėjimai.<ref>https://www.facebook.com/61573715266323/posts/%F0%9D%97%9D%F0%9D%97%A2%F0%9D%97%A1%F0%9D%97%9C%C5%A1%F0%9D%97%9E%F0%9D%97%9C%F0%9D%97%A2-%F0%9D%97%A6%F0%9D%97%94%F0%9D%97%A1%F0%9D%97%98%F0%9D%97%97-%F0%9D%97%94%F0%9D%97%A0%F0%9D%97%98%F0%9D%97%A1lietuvos-futbolo-%C5%BEem%C4%97lapyje-pana%C5%A1u-u%C5%BEver%C4%8Diamas-dar-vienas-li%C5%AB/122198811710790508/</ref> == Taip pat skaitykite == * [[2026 m. Toplyga]] * [[2026 m. LFF I lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.facebook.com/people/LFF-2Lyga/61573715266323/ Oficiali Facebook paskyra] {{Antra lyga|2026}} {{Lietuvos futbolo klubai}} sy2dqjerkupuh460xhx9ed5uqf0y0dz 7956628 7956627 2026-11-01T20:44:44Z Wolfmartyn 122516 /* Pereinamosios rungtynės */ 7956628 wikitext text/x-wiki {{current-football}} {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[LFF II lyga]] |logo = 2lyga.jpg |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. pavasaris–ruduo |prevseason = [[2025 m. LFF II lyga|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. LFF II lyga|2027 m.]] |winners = }} '''2026 m. [[LFF II lyga]], Antra lyga''' – trečiosios pakopos [[Lietuvos futbolas|Lietuvos futbolo]] pirmenybės. Sezonas buvo numatytas prasidėti kovo pradžioje, tačiau dėl šaltų oro sąlygų nukeltas į kovo 18 d. Pirmo turo rungtynės nukeltos vykti po 15 turo. == Licencijavimas == Lietuvos futbolo federacija 2025 m. lapkričio 14 d. pakvietė klubus registruotis 2026 m. sezono vyrų UEFA, A, I, II bei moterų A lygos klubų licencijavimo procesui.<ref>https://www.lff.lt/klubai-kvieciami-registruotis-2026-m-klubu-licencijavimo-sezonui/</ref> Registracija vyko iki gruodžio 2 d. Prašymus dalyvauti LFF II lygos A diviziono licencijavimo procese pateikė 16 komandų – 10 klubų ir 6 dublerinės A ir I lygos klubų ekipos: [[FK Šilutė]], [[FKS Ukmergė]], [[FK Viltis Vilnius|FK Viltis]], [[Klaipėdos FM]], [[FK Širvėna]], ''[[FM Fortūna]]''{{efn|name=sport|Sportiniu principu neturi vietos Antros lygos A divizione.}}, ''[[FK Utenos Utenis]]''{{efn|name=sport}}, [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]], ''[[FM Ataka Vilnius|FM Ataka]]''{{efn|name=sport}}, [[Vilnius FA]], [[Banga B]], ''[[Džiugas B]]''{{efn|name=sport}}, [[Riteriai B]], [[Dainava B]], [[Neptūnas B]], [[Sūduva B]].<ref>[https://www.lff.lt/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2026-uju-metu-sezonui/ Informacija apie licencijų pareiškėjus 2026-ųjų Lietuvos futbolo sezonui]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531728/a-lygos-licencijos-sieks-ir-taurages-tauras A lygos licencijos sieks ir Tauragės „Tauras“ (pagal sportas.lt)]</ref> {{notelist}} Antros lygos A diviziono klubai/komandos [[FK Nevėžis]], [[FK Sveikata]], [[Panevėžys B]] ir [[Tauras B]] siekia Pirmos lygos licencijos. Prašymo licencijuotis nepateikė [[FK Dembava]]. Apie prašymus licencijuotis Antros lygos B divizione informacijos pateikta nebuvo. A lygos dublerių ekipos, pagal LFF nuostatus, privalo žaisti ne žemesnėje nei II lygoje. Tokiu būdu [[Banga B]], [[Džiugas B]], [[Panevėžys B]], [[Riteriai B]], [[Sūduva B]] iškart turėjo užsitikrinę vietas II lygoje. Licencijavimo komiteto posėdis dėl licencijų suteikimo vyko 2026 m. vasario 17 dieną. Licencijos išduotos 17-ai klubų ir komandų. Prašymą licencijuotis atsiėmė [[FM Fortūna]]. [[Tauras B]] atsiėmė prašymą licencijuotis į Pirmą lygą, ir licencijavosi į Antros lygos A divizioną. [[FK Sveikata]] siekė Pirmos lygos licencijos, kuri suteikta nebuvo - klubui suteikta Antros lygos A diviziono licencija. Tuo pačiu metu pranešta kad Antros lygos B divizione šiame sezone licencijavimo procesas nėra vykdomas, tačiau siekiantys dalyvauti klubai turi įgyvendinti „tam tikrus varžybų nuostatuose apibrėžtus reikalavimus“.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo-5/</ref> Galutinį dalyvių sąrašą tvirtino LFF Vykdomasis komitetas, posėdžio data nurodyta nebuvo. Informacija apie galutinį dalyvių sąrašą pasirodė socialiniuose tinkluose, ir galiausiai – lietuvosfutbolas.lt portale. == Komandos == === A divizionas === Visos A diviziono komandos gavo Antros lygos licencijas, [[FK Nevėžis]] ir [[Panevėžys B]] dalyvauja su Pirmos lygos licencijomis. Visi dalyviai dalyvauja sportinių rezultatų pagrindu. Vienintelis pasikeitimas įvyko [[Tauras B]] atsisakius dalyvauti – komandos vietą užėmė ketvirtąją vietą B divizione užėmęs [[FK Utenos Utenis]].<ref>https://www.lff.lt/patvirtinti-2026-metu-sezono-lff-ii-lygos-a-ir-b-divizionu-dalyviai/</ref> Sezoną užbaigė 15 komandų – [[Riteriai B]] buvo pašalinti sezono metu. {| class="wikitable" style="width:600px" ! colspan=3 | Atvyko į II lygos A divizioną |- ! {{decrease}} Iškrito iš I lygos|| {{increase}} Pakilo iš II B diviziono || {{increase}} Prisijungė |- |style="width:200px"| [[FK Nevėžis]] ||style="width:200px"| [[Vilnius FA]] || – |- | [[Panevėžys B]] || [[Riteriai B]] || |- | || [[FK Utenos Utenis]] <small>''(vietoj Tauro B)''</small> || |} {| class="wikitable" style="width:600px" ! colspan=3 | Išvyko iš II lygos A diviziono |- ! {{increase}} Pakilo į I lygą || {{decrease}} Iškrito į II B divizioną || [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] Pasitraukė |- | style="width:200px"| [[FK Garliava]] || style="width:200px"| [[Džiugas B]] || [[Tauras B]] |- | [[Transinvest B]] || || [[FK Dembava]] |- | || || ''[[Riteriai B]] (sezono metu)'' |} {| class="wikitable sortable" style="text-align:left" ! Komanda !! Miestas !! Namų aikštė !! Talpa !! Vyr. treneris |- | [[FK Nevėžis]] {{decrease}} || [[Kėdainiai]] || [[Kėdainių miesto centrinis stadionas]] || 3000 || [[Algirdas Surgautas]] |- | [[Panevėžys B]] {{decrease}} || [[Panevėžys]] || [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]] || 300 || [[Povilas Lukšys (1979)|Povilas Lukšys]] |- | [[FK Sveikata]] {{steady}} || [[Kybartai]] || [[Kybartų miesto stadionas]] || 360 || [[Henrikas Katilius]] |- | [[Banga B]] || [[Gargždai]] || [[Gargždų miesto stadionas]] || 2300 || [[Mandinho]] |- | [[Neptūnas B]] || [[Klaipėda]] || [[Klaipėdos dirbtinės dangos aikštė]] || 1000 || [[Evaldas Misiūnas]] |- | [[FK Šilutė]] || [[Šilutė]] || [[Šilutės miesto stadionas]] || 3000 || [[Gvidas Juška (1982)|Gvidas Juška]] |- | [[Klaipėdos FM]] || [[Klaipėda]] || [[Klaipėdos dirbtinės dangos aikštė]] || 1000 || [[Algimantas Briaunys]] |- | [[DFK Dainava B]] || [[Alytus]] || [[Alytaus miesto stadionas]] || 4000 || [[Aliaksei Pankavets]] |- | [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] || [[Klaipėda]] || [[Klaipėdos dirbtinės dangos aikštė|Klaipėdos DDA]] || 1000 || [[Šenderis Giršovičius]] |- | [[FKS Ukmergė]] || [[Ukmergė]] || [[Ukmergės centrinis stadionas]] || 2500 || [[Paulius Baronas]] |- | [[Sūduva B]] || [[Marijampolė]] || [[Marijampolės futbolo arena]] || 6250 || [[Eivinas Černiauskas]] |- | [[FK Viltis Vilnius|FK Viltis]] || [[Vilnius]] || [[Vilniaus Gintaro stadionas]] || 2000 || [[Mindaugas Bielinskas]] |- | [[FK Širvėna Biržai|FK Širvėna]] || [[Biržai]] || [[Biržų centrinis stadionas]] || 1000 || [[Žilvinas Banys]] |- | [[Vilnius FA]] {{increase}} || [[Vilnius]] || [[Hanner–VFA stadionas]] || 300 || [[Robert Šuškevič]] |- | ''[[Riteriai B]]''{{efn|Pašalinta sezono metu, sužaidus 8 rungtynes. Rungtynių rezultatai anuliuoti.}} {{increase}} [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] || [[Vilnius]] || [[LFF stadionas]] || 5000 || ''[[Gintautas Vaičiūnas]]'' |- | [[FK Utenos Utenis]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Utena]] || [[Utenio stadionas|Utenos Utenio stadionas]] || 3000 || [[Aurimas Meidus]] |} {{notelist}} === B divizionas === B divizionas buvo suformuotas iš visų norinčių dalyvauti klubų ir komandų, kurios patenkino tam tikrus reikalavimus. Tik [[Džiugas B]] ir [[FK Ataka]] dalyvauja su Antros lygos licencijomis.<ref>https://www.lff.lt/patvirtinti-2026-metu-sezono-lff-ii-lygos-a-ir-b-divizionu-dalyviai/</ref> {| class="wikitable" style="width:600px" ! colspan=3 | Atvyko į II lygos B divizioną |- ! {{decrease}} Iškrito iš II A diviziono|| {{increase}} Pakilo iš III lygos || {{increase}} Prisijungė |- |style="width:150px"| [[Džiugas B]] ||style="width:150px"| [[Babrungas B]] || [[FA Kauno Žalgiris]] ''(iki šiol žaidė jaunimo lygose)'' |- | || [[FK Pempininkai]] || [[FM Vilniaus Vytis]] ''(iki šiol žaidė jaunimo lygose)'' |- | || [[FK Granitas (Vilnius)|FK Granitas]] || [[FC Interas]] ''(naujai atgaivinta)'' |- | || [[FK Ataka]] || |- | || [[FSK Radviliškis]] || |} {| class="wikitable" style="width:600px" ! colspan=2 | Išvyko iš II lygos B diviziono |- ! {{increase}} Pakilo į II A divizioną || [[Vaizdas:X_mark.svg|17px]] Pasitraukė |- | style="width:150px"| [[Vilnius FA]] || [[FM Fortūna]] ''(atsiėmė prašymą licencijuotis)'' |- | [[Riteriai B]] || [[Hegelmann C]] ''(neteikė prašymo licencijuotis)'' |- | [[FK Utenos Utenis]] <br/><small>''(vietoj Tauro B)''</small> || [[BFA B]] ''(neteikė prašymo licencijuotis)'' |} {| class="wikitable sortable" style="text-align:left" ! Komanda !! Miestas !! Namų aikštė !! Talpa !! Vyr. treneris |- | [[Džiugas B]] {{decrease}} || [[Telšiai]] || [[Telšių miesto centrinis stadionas]] || 3000 || [[Miguel Vinhas De Mesquita]] |- | [[FK Nemunas]] || [[Prienai]] || [[ Prienų futbolo stadionas]] || 510 || [[Dominykas Galkevičius]] |- | [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] || [[Naujoji Akmenė]] || [[Naujosios Akmenės miesto stadionas]] || 1500 || [[Valdas Rubel]] |- | [[Minija B]] || [[Kretinga]] || [[Kretingos miesto stadionas]] || 1000 || [[Arvydas Balsevičius]] |- | [[Atmosfera B]] || [[Mažeikiai]] || [[Kretingos miesto stadionas]] || 1000 || [[Nerijus Gudaitis]] |- | [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] || [[Kuršėnai]] || [[Daugėlių stadionas]] || 1200 || [[Artūras Ankudinovas]] |- | [[Saned Joniškis|Saned]] || [[Joniškis]] || [[Žagarės stadionas]] || 1000 || [[Šarūnas Kazlauskas]] |- | [[FK Granitas (Vilnius)|FK Granitas]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Vilnius]] || [[Naujosios Vilnios stadionas]] || 300 || Pavel Svirskij |- | [[FK Ataka]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Vilnius]] || Vilniaus M. Biržiškos stadionas || || Svajūnas Savickas |- | [[Babrungas B]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Plungė]] || [[Plungės dirbtinės dangos stadionas]] || 500 || Eduardo Salvador Atienza |- | [[FK Pempininkai]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Gargždai]] || [[Gargždų miesto stadionas]] || 2300 || Andrius Butkus |- | [[FSK Radviliškis]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Radviliškis]] || [[Lietuvos Sąjūdžio stadionas]] || 800 || Mindaugas Urbonavičius |- | [[FA Kauno Žalgiris]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Kaunas]] || [[Kauno Žalgirio futbolo akademijos stadionas]] || 500 || Algirdas Surgautas |- | [[FM Vilniaus Vytis]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Vilnius]] || Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadionas || 200 || Edvinas Šiukšta |- | [[FC Interas]] [[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]] || [[Visaginas]] || [[Visagino centrinis stadionas]] || 3000 || [[Jonas Petrauskas (1979)|Jonas Petrauskas]] |} == Rezultatai == === Turnyro lentelės === ''[https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23383524/ii-lyga-a-div/ Nuoroda į lietuvosfutbolas.lt – A diviziono turnyro lentelė]'' ''[https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23384849/ii-lyga-b-div/ Nuoroda į lietuvosfutbolas.lt – B diviziono turnyro lentelė]'' === Pereinamosios rungtynės === Nuostatuose numatyta, kad Antros lygos A divizione dvi pirmąsias vietas užėmusios komandos iškovoja teisę sekančiame sezone žaisti Pirmoje lygoje. Trečiąją vietą užėmusi komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su Pirmos lygos 14-ą vietą užėmusia komanda. Dvi paskutines vietas užėmusios komandos iškrenta į Antros lygos B divizioną. Pereinamųjų rungtynių tarp A ir B divizionų nenumatyta. Iš Toplygus ir II lygos A diviziono pašalinus [[FK Riteriai|FK Riterių]] pagrindinę bei dublerinę komandas, susidarė varžybų nuostatuose nenumatyta situacija dėl komandų perėjimo tarp lygų. Rugpjūčio 4 d. LFF nutarė, kad Antros lygos A divizione 3 pirmąsias vietas užėmusios komandos įgis teisę kilti į Pirmą lygą, o 4-ą vietą užėmusi komanda žais pereinamąsias rungtynes su Pirmos lygos 14-ą vietą užėmusia komanda. Iš A diviziono į B divizioną iškris viena komanda, pereinamųjų rungtynių nenumatyta. Plane nurodyta, kad iš B diviziono į A divizioną kils 3 komandos.<ref>https://www.lff.lt/lff-vykdomasis-komitetas-patvirtino-2027-m-lietuvos-futbolo-lygu-modeli-toplygoje-10-komandu-i-lygoje-ir-ii-lygos-a-divizione-po-16/</ref> ---- {{footballbox |round = I rungtynės |date = {{Data|2026|11|}} |time = |team1 = [[Hegelmann B]] |team2 = [[FK Sveikata]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{footballbox |round = II rungtynės |date = {{Data|2026|11|}} |time = |team1 = [[FK Sveikata]] |team2 = [[Hegelmann B]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- === Sezono eiga === Dėl pernelyg šaltų ir sniegingų oro sąlygų pirmasis turas buvo nukeltas iš kovo 14 d. į liepos pradžią. Kovo 21 d. neįvyko 2 turo rungtynės Vilniuje tarp [[Riteriai B|Riterių B]] ir [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijaus]].<ref>[https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0CyvMUk4khqPfc43J75J6Wmvjxzv4N8CXPVqRZBiN6grZAnRWL1oKi5aFuYWvVfHzl&id=100091339065155&__tn__=%2CO*F Facebook - FK Sirijus žinutė kovo 21]</ref> Iš pradžių buvo minima, kad rungtynės yra „atidėtos“,<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/people/Klaip%C4%97dos-FK-Sirijus/100091339065155/?__cft__[0]=AZaVeSLQeBgrVWUBMKwgW0AQr3-_FETAWVOdDStaqBoQUUwn7vfqN_seFy2qMFeiRYbDYz1IDD67m-uuk44_U2rK1y8R0A07N486o9WrdyRuKJi4GnDr--0j-LNocl2hsYJsgicPwvqAHAOgY0ORvyRb_4dMcll63zUnf7zKmGqEPA&__tn__=%2CO%2CP-R|title= Facebook - FK Sirijus žinutė kovo 25}}</ref> tačiau vėliau buvo užskaitytos kaip [[Riteriai B]] neatvykimas. Gegužės 24 d. Vilniuje neįvyko [[Riteriai B|Riterių B]] rungtynės su [[FK Širvėna]], nes rungtynių metu, ant komandų suolelių, privalo būti bent vienas medicinos personalo atstovas. Nė viena komanda jo neturėjo, tad rungtynių organizatoriams – Riterių dubleriams, buvo užskaitytas pralaimėjimas.<ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/05/24/news/-riteriu-cirkas-tesiasi-si-karta-teko-atsaukti-b-komandos-rungtynes-lff-pranese-priezasti-42556502</ref> Gegužės 30 d. Šilutėje turėjo vykti rungtynės tarp [[Riteriai B|Riterių B]] ir [[FK Šilutė]]s. Susirinkę dublerių komandos žaidėjai autobuso nesulaukė, rungtynės neįvyko.<ref>{{cite web|url=https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0fgxFhW7FytqXCSEeirp5YwNHNWSt6shUZvLax54zPhvQLE8j6c7vRNiWPnRs2XsZl&id=61573715266323&__cft__[0]=AZadI9Jbnc0vHEV2Nu_CmlEiLvvR4p6eyPo890raeffeAq78B4S5zK97rcujlrbpDXIwLWevIjQfFCdhAPplS7J_Qv8pD6q2lDKiRNPkuDHOetIibwf0rD-q_Mz3PDqs2MgqMD_1kGMwQg1W0gvLOne1zNNVzKu_8spb09goq3DsvNulaPSpE2rFV0fUYofoMOxfaYF3hViZeBCtC6rgrHhQ&__tn__=%2CO*F |title=Facebook - LFF 2Lyga žinutė kovo 30}}</ref> Birželio 4 d. LFF drausmės komitetas, dėl neatvykimo į dvejas rungtynes, pašalino [[Riteriai B]] komandą iš Antros lygos A diviziono pirmenybių, bei skyrė 2000 eurų baudą.<ref>https://www.lff.lt/lff-pranesimas-apie-drausmes-komiteto-priimtus-sprendimus/</ref> Visi rungtynių rezultatai buvo anuliuoti – 2 pergalės 1 lygiosios ir 5 pralaimėjimai; įvarčių santykis 10:19. Dublerių komanda buvo pašalinta nepaisant reikalavimo, kad pagrindinės komandos dubleriai privalo rungtyniauti vienoje iš LFF lygų. Rungtynėse tarp [[Vilnius FA]] ir [[Sūduva B]], vykusiose 2026 m. gegužės 25 d., Marijampolės komandai buvo parodytos 4 raudonos kortelės. Jei būtų parodyta dar viena raudona kortelė, rungtynės turėtų būti nutrauktos, nes aikštėje privalo būti ne mažiau nei 7 komandos žaidėjai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/541632/lff-ii-lygoje-suduva-b-rungtynes-baige-septyniese</ref> Nuo liepos mėnesio neberungtyniavo [[FK Saned]], komandai įskaityti techniniai pralaimėjimai.<ref>https://www.facebook.com/61573715266323/posts/%F0%9D%97%9D%F0%9D%97%A2%F0%9D%97%A1%F0%9D%97%9C%C5%A1%F0%9D%97%9E%F0%9D%97%9C%F0%9D%97%A2-%F0%9D%97%A6%F0%9D%97%94%F0%9D%97%A1%F0%9D%97%98%F0%9D%97%97-%F0%9D%97%94%F0%9D%97%A0%F0%9D%97%98%F0%9D%97%A1lietuvos-futbolo-%C5%BEem%C4%97lapyje-pana%C5%A1u-u%C5%BEver%C4%8Diamas-dar-vienas-li%C5%AB/122198811710790508/</ref> == Taip pat skaitykite == * [[2026 m. Toplyga]] * [[2026 m. LFF I lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/ Lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.facebook.com/people/LFF-2Lyga/61573715266323/ Oficiali Facebook paskyra] {{Antra lyga|2026}} {{Lietuvos futbolo klubai}} drmslcqkcq7nf7exo85u4l6eqkteeak 104 691068 7956677 7956295 2026-11-01T22:30:53Z Italas 4216 /* Automobilių ir motociklų sportas */ 7956677 wikitext text/x-wiki {{current}} Čia pateikiami '''[[2026]] m. sporto įvykių''' rezultatai ir pagrindinių renginių sąrašas. 2026 m. vyks didelio masto renginiai kaip [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės]] ir [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Svarbiausi sporto įvykiai == * [[Sausio 3]]–[[Sausio 17|17]] d.: [[2026 m. Dakaro ralis]] * [[Sausio 9]]–[[Sausio 11|11]] d.: [[2026 m. Europos greitojo čiuožimo čempionatas]] * [[Sausio 12]]–[[sausio 18|18]] d.: [[2026 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas]] * [[Sausio 15]]–[[Sausio 18|18]] d.: [[2026 m. Europos moterų uždarų patalpų riedulio čempionatas]] * [[Vasario 6]]–[[vasario 22|22]] d.: [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės]] * [[Kovo 20]]–[[kovo 22|22]] d.: [[2026 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas]] * [[Kovo 24]]–[[kovo 29|29]] d.: [[2026 m. pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas]] * [[Balandžio 6]]–[[balandžio 12|12]] d.: [[2026 m. Europos badmintono čempionatas]] * [[Balandžio 28]]–[[gegužės 10]] d.: [[2026 m. pasaulio stalo teniso čempionatas]] * [[Birželio 11]]–[[liepos 19]] d.: [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]] * [[Liepos 31]]–[[rugpjūčio 16]] d.: [[2026 m. Europos vandens sporto čempionatas]] * [[Rugpjūčio 10]]–[[Rugpjūčio 16|16]] d.: [[2026 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas]] * [[Rugpjūčio 23]]–[[Rugpjūčio 30|30]] d.: [[2026 m. pasaulio akademinio irklavimo čempionatas]] * [[Rugsėjo 4]]–[[Rugsėjo 13|13]] d.: [[2026 m. moterų pasaulio krepšinio čempionatas]] == Kiti įvykiai == * Sausio 17 d. Dakaro ralyje savo klasių čempionais tapo [[Rokas Baciuška]] (automobilių stock), [[Vaidotas Žala]] (sunkvežimių) ir [[Karolis Raišys]] (Dakar Classic).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2808470/istorinis-lietuviu-dakaro-ralio-finisas-baciuska-zala-ir-raisys-triumfavo-savo-klasese Istorinis lietuvių Dakaro ralio finišas: Baciuška, Žala ir Raišys triumfavo savo klasėse]</ref> * Sausio 17 d. Europos daliojo čiuožimo čempionate [[Allison Reed]] ir [[Saulius Ambrulevičius]] pelnė 5 vietą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2808423/lietuvai-uz-palaikyma-dekoje-reed-ir-ambrulevicius-pasikauste-milanui-tikrai-galime-daug Lietuvai už palaikymą dėkoję Reed ir Ambrulevičius pasikaustę Milanui: tikrai galime daug]</ref> * Vasario 6-7 d. [[Lietuvos Davis Cup rinktinė|Lietuvos teniso rinktinė]] [[Davis Cup|Daviso taurės]] varžybose nugalėjo [[Izraelis|Izraelio]] komandą ir pakilo į pirmąją Daviso taurės grupę.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2832109/gaubo-pergale-isvede-lietuvos-teniso-rinktine-i-pirmaja-daviso-taures-grupe Gaubo pergalė išvedė Lietuvos teniso rinktinę į pirmąją Daviso taurės grupę]</ref> * Balandžio 26 d. [[Kenija|Kenijos]] bėgikas Sabastianas Sawe [[Londono maratonas|Londono maratoną]] įveikė per 1 val. 59 min. 30 sek. ir tapo pirmuoju žmogumi istorijoje, kuris oficialiose lenktynėse maratoną įveikė peržengdamas 2 valandų barjerą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2910100/neitiketinas-pasaulio-rekordas-londono-maratonas-iveiktas-greiciau-nei-per-2-valandas Neįtikėtinas pasaulio rekordas: Londono maratonas įveiktas greičiau nei per 2 valandas]</ref> * Liepos 7 d. [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] pranešė, jog atsisako rekomendacijų drausti tarptautiniuose turnyruose varžytis sportininkams iš Rusijos.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2983381/tarptautinis-olimpinis-komitetas-leido-rusijos-sportininkams-sugrizti-i-varzybas Tarptautinis olimpinis komitetas leido Rusijos sportininkams sugrįžti į varžybas]</ref> * Rugsėjo 11 d. apie savo pasitraukimą iš [[Lietuvos krepšinis (asociacija)|Asociacijos „Lietuvos krepšinis“]] prezidento pareigų paskelbė [[Mindaugas Balčiūnas]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3049202/balciunas-traukiasi-turiu-imtis-veiksmu-itampai-mazinti Balčiūnas traukiasi: turiu imtis veiksmų įtampai mažinti]</ref> == Tarptautinės varžybos Lietuvoje == * [[Sausio 18]]–[[vasario 8]] d.: [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]] ([[Kaunas]], kartu su [[Latvija]] ir [[Slovėnija]])<ref>[https://sportas24.lt/futbolas/kaune-istraukti-2026-uju-europos-sales-futbolo-cempionato-burtai/ Kaune ištraukti 2026-ųjų Europos salės futbolo čempionato burtai]</ref> * [[Birželio 5]]–[[birželio 7|7]] d.: [[2026 m. F2 vandens formulių pasaulio čempionatas|2026 m. F2 vandens formulių pasaulio čempionato]] etapas ([[Klaipėda]])<ref name=allsportdb /> * [[Liepos 1]]–[[liepos 12|12]] d.: [[2026 m. Europos iki 18 merginų tinklinio čempionatas]] ([[Vilnius]], kartu su [[Latvija]])<ref name=allsportdb /> * [[Liepos 23]]–[[liepos 29|29]] d.: [[2026 m. pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionatas]] ([[Kaunas]])<ref name=allsportdb>[https://allsportdb.com/Countries/Lithuania Lithuania]</ref> * [[Rugsėjo 8]]–[[Rugsėjo 12|12]] d.: [[2026 m. pasaulio komandinis diskgolfo čempionatas]] ([[Vilnius]])<ref>[https://wfdf.sport/event/wfdf-2026-world-team-disc-golf-championships/ WFDF 2026 World Team Disc Golf Championships]</ref> * [[Rugsėjo 22]]–[[rugsėjo 27|27]] d.: [[2026 m. Europos orientavimosi sporto čempionatas]] ([[Druskininkai]])<ref>[https://eoc2026.lt European Orienteering Championships 2026]</ref> == Rezultatai == === Futbolas === * [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]]: {{flagicon|ESP}} [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]]<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2995098/argentina-nukarunuota-dominavusi-ispanija-triumfavo-pasaulio-futbolo-cempionate Argentina nukarūnuota: dominavusi Ispanija triumfavo pasaulio futbolo čempionate]</ref> * [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lyga]]: {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa FC]]<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2934349/desimtmecius-nematytas-triumfas-aston-villa-tapo-uefa-europos-taures-nugaletoja Dešimtmečius nematytas triumfas: „Aston Villa“ tapo UEFA Europos taurės nugalėtoja]</ref> * [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lyga]]: {{flagicon|ENG}} Londono „[[Crystal Palace FC]]“<ref>[https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/match/2047744/ Crystal Palace vs Rayo Vallecano]</ref> * [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lyga]]: {{flagicon|FRA}} Paryžiaus „[[Paris Saint-Germain FC|PSG]]“<ref>[https://www.reuters.com/sports/soccer/psg-retain-champions-league-title-with-shoot-out-win-over-arsenal-2026-05-30/ PSG forge modern dynasty with Champions League shootout triumph over Arsenal]</ref> * [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|UEFA tautų lyga]]: {{flagicon|POR}} [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalija]] * [[2026 m. TOPLYGA|TOPLYGA]]: „[[FK Kauno Žalgiris]]“<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3099076/raudondvaryje-pergale-iskovojes-kauno-zalgiris-uzsitikrino-cempionu-titula Raudondvaryje pergalę iškovojęs „Kauno Žalgiris“ užsitikrino čempionų titulą]</ref> === Krepšinis === * [[FIBA Čempionų lyga]]: {{flagicon|LTU}} Vilniaus „[[Vilniaus Rytas|Rytas]]“<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000735028/rytas-stebuklingai-triumfavo-cempionu-lygoje-per-kelini-panaikino-18-tasku-deficita „Rytas“ stebuklingai triumfavo Čempionų lygoje: per kėlinį panaikino 18 taškų deficitą]</ref> * [[Eurolygos 2025–2026 m. sezonas|Eurolyga]]: {{flagicon|GRE}} Pirėjo „[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Olympiakos]]“<ref>[https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/game-center/2025-26/olympiacos-piraeus-real-madrid/E2025/406/ Olympiacos Piraeus-Real Madrid]</ref> * [[2025–2026 m. NBA sezonas|NBA]]: Niujorko „[[Niujorko Knicks|Knicks]]“<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2960008/knicks-klubas-trecia-karta-istorijoje-tapo-nba-cempionais „Knicks“ klubas trečią kartą istorijoje tapo NBA čempionais]</ref> * [[WNBA]]: [[Oklandas|Oklando]] „Golden State Valkyries“<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/3100006/istorinis-triumfas-jocyte-tapo-pirmaja-lietuve-iskovojusia-wnba-cempiones-titula Istorinis triumfas: Jocytė tapo pirmąja lietuve, iškovojusia WNBA čempionės titulą]</ref> * [[2025–2026 m. LKL sezonas|LKL]]: Kauno „[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]]“<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2958360/svente-kaune-vos-karta-sezone-pralaimejes-zalgiris-26-a-karta-tapo-lkl-cempionu Šventė Kaune – vos kartą sezone pralaimėjęs „Žalgiris“ 26-ą kartą tapo LKL čempionu]</ref> === Automobilių ir motociklų sportas === * [[2026 m. Dakaro ralis|Dakaro ralio]] nugalėtojai: [[Nasser Al-Attiyah]], [[Luciano Benavides]], [[Pau Navarro]], [[Brock Heger]], [[Vaidotas Žala]], [[Karolis Raišys]].<ref>[https://www.dakar.com/en/news/2026/2026-dakar-yan-believable/208287 2026 Dakar: Yan-believable!]</ref> * [[WRC|2026 m. pasaulio ralio čempionatas]]: {{flagicon|Wales}} [[Elfyn Evans]], {{flagicon|GBR}} [[Scott Martin]], {{flagicon|JPN}} [[Toyota]]<ref>[https://www.wrc.com/en/news/evans-crowned-2026-wrc-champion-in-sardinia-thriller Evans ends long wait to become WRC champion in Sardinia thriller]</ref> * [[2026 m. Formulės 1 sezonas|Formulė 1]]: {{flagicon|Italy}} [[Kimi Antonelli]] === Tenisas === „[[Grand Slam|Didžiojo kirčio]]“ turnyrų nugalėtojai: {|class="wikitable" !rowspan="2"|Turnyras !colspan="6"|Nugalėtojai |- !style="width:10em;font-size:90%"|Vyrų vienetų<ref>[http://www.espn.com/tennis/history espn.com]</ref> !style="width:10em;font-size:90%"|Moterų vienetų<ref>[http://www.espn.com/tennis/history/_/type/women espn.com]</ref> |- |[[Australian Open|Australijos atvirasis čempionatas]] |align="center"|{{flagicon|ESP}} [[Carlos Alcaraz (tenisininkas)|Carlos Alcaraz]] |align="center"|{{flagicon|KAZ}} [[Elena Rybakina]] |- |[[French Open|Prancūzijos atvirasis čempionatas]] |align="center"|{{flagicon|GER}} [[Alexander Zverev]] |align="center"|[[Mirra Andreeva]] |- |[[Vimbldono čempionatas]] |align="center"|{{flagicon|ITA}} [[Jannik Sinner]] |align="center"|{{flagicon|CZE}} [[Linda Nosková]] |- |[[US Open|JAV atvirasis čempionatas]] |align="center"|{{flagicon|GER}} [[Alexander Zverev]] |align="center"|{{flagicon|KAZ}} [[Elena Rybakina]] |} === Kitas sportas === * [[Supertaurė]]: [[Seattle Seahawks]] * [[Masters Tournament]]: {{flagicon|NIR}} [[Rory McIlroy]] == Šaltiniai == {{reflist|3}} {{Sporto naujienos}} [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Sporto sąrašai]] hzxz4ur98cvo52hiraank75q3298sll 0 696165 7956684 7907494 2026-11-02T00:19:54Z BlackViper10 193087 7956684 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{POV}} {{Žmogaus biografija |vardas=Antanas Kandrotas |fonas=other |gimė=[[1980 m.]] [[gruodžio 28]] d. |gimimo vieta=[[Kaunas]], [[Lietuva]] |pilietybė=[[Lietuva|Lietuvos]] |veikla=[[Aktyvizmas|politinis aktyvistas]], protestuotojas, [[Socialinis tinklas|socialinių tinklų]] turinio kūrėjas, [[nusikaltėlis]] |žinomas=protestų prieš COVID-19 pandemijos valdymo ribojimus dalyvis; „[[Didysis šeimos gynimo maršas|Didžiojo šeimos gynimo maršo]]“ aplinka |pav=|foto=|nuotrauka=Antanas Kandrotas Celofanas.jpg}} '''Antanas Kandrotas''' (g. [[1980 m.]] [[gruodžio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]]), dažnai vadinamas pravarde '''Celofanas''', yra Lietuvos [[Aktyvizmas|politinis aktyvistas]], [[Socialiniai tinklai|socialinių tinklų]] turinio kūrėjas, [[nusikaltėlis]]. Plačiau žinomas tapo [[COVID-19 pandemija Lietuvoje|COVID-19 pandemijos]] laikotarpiu, dalyvaudamas protestuose prieš pandemijos valdymo ribojimus, taip pat renginiuose ir protestuose, susijusiuose su „[[Didysis šeimos gynimo maršas|Didžiojo šeimos gynimo maršu]]“.<ref name="lrytas-2023-biografija">{{Cite web |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/08/19/news/antano-kandroto-celofano-suoliai-nuo-kalinio-iki-protestuotoju-veliavnesio-28063307 |title=Antano Kandroto-Celofano šuoliai: nuo kalinio – iki protestuotojų vėliavnešio |last=Kuznecovaitė |first=Asta |date=2023-08-19 |website=Lrytas.lt |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-seimu-marsas">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/projektai/seimos-gynimo-marsas |title=LRT tyrimas apie Šeimų maršą |website=LRT.lt |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Biografija == A. Kandrotas gimė 1980 m. gruodžio 28 d. Kaune. Jo tėvas Antanas vertėsi verslu, motina dirbo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos|Kauno klinikų]] Kardiologijos skyriuje. Turi jaunesnę sesę Daumantę.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Po mokyklos baigimo įstojo į [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universitetą]], kur studijavo [[Informatika|informatiką]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Pirmą kartą A. Kandrotas vedė būdamas 21 metų ir iš pirmosios santuokos turi sūnų. Vėliau jis vedė Inesą Kandrotienę, su kuria susilaukė dvynių sūnų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Kurį laiką A. Kandrotas su šeima buvo išvykęs gyventi į [[Ispanija|Ispaniją]], o grįžęs į Lietuvą apsigyveno [[Kulautuva|Kulautuvoje]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Pravardė „Celofanas“, pasak paties A. Kandroto, atsirado COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir ilgainiui tapo jo viešuoju [[Pseudonimas|pseudonimu]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="respublika-pravarde">{{Cite web |url=https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kaip_gime_celofanas_atviras_pokalbis_su_antanu_kandrotu/ |title=Kaip gimė Celofanas: atviras pokalbis su Antanu Kandrotu |website=Respublika.lt |access-date=2026-05-09 |last=Jonaitis |first=Marius }}</ref> == Viešoji veikla == Plačiau žinomas A. Kandrotas tapo [[2020 m.|2020 m]]., prasidėjus COVID-19 pandemijai. Tuo metu jis dalyvavo internetinėse laidose, kritikavo pandeminius ribojimus ir dalyvavo protesto akcijose.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Taip pat, aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose ir pasisakė prieš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]], privalomus [[Vakcinacija|skiepus]], [[LGBT+ Lietuvoje|LGBT+]] judėjimo propogandą, karantiną, „sisteminę žiniasklaidą“ ir [[I. Šimonytės ministrų kabinetas |vyriausybę]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Pasisako už draugystę su Baltarusiją ir prieš taikomas [[Sankcija|sankcijas]]. [[2021 m.]] rugpjūčio 10 d. A. Kandrotas dalyvavo proteste prie [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]], po kurio kilo [[2021 m. riaušės prie Seimo|riaušės]]. Vėliau jis tapo vienu iš kaltinamųjų šioje byloje.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-vrk-20232">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2150571/riausiu-byloje-kaltinamas-kandrotas-celofanas-vrk-pateike-dokumentus-del-kandidatavimo-prezidento-rinkimuose|title=Riaušių byloje kaltinamas Kandrotas-Celofanas VRK pateikė dokumentus dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose|last=Pankūnas|first=Gytis|date=2023-12-14|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> [[2023 m.]] A. Kandrotas dalyvavo proteste prieš [[LGBT eitynės|LGBT eitynes]] [[Vilnius|Vilniuje]], buvo išprašytas iš [[Palanga|Palangoje]] vykusių „Aurum 1006 km“ lenktynių, kritikavo paramą [[Ukraina|Ukrainai]] rinkusių visuomenininkų veiksmus ir nuėmė Ukrainos vėliavą nuo [[Kauno apylinkės teismas|Kauno apylinkės teismo]] pastato. Dėl vėliavos nuėmimo [[Policija|policija]] pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl [[Vagystė|vagystės]], tačiau vėliau [[Prokuratūra|prokuratūra]] pranešė, kad tyrimas nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-pride-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2024568/vilnius-pride-eitynes-pasieke-katedra-renginio-metu-tukstanciai-dalyviu-ir-grupele-protestuotoju |title=Sostinėje vyko eitynės „Vilnius Pride“: renginio metu – tūkstančiai dalyvių ir Raskevičiaus bučinys Celofanui |website=LRT.lt |date=2023-07-01 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-veliava-tyrimas-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2031821/nuo-teismo-pastato-kaune-kandrotui-nuemus-ukrainos-veliava-tyrimas-del-vagystes |title=Nuo teismo pastato Kaune Kandrotui nuėmus Ukrainos vėliavą – tyrimas dėl vagystės |website=LRT.lt |date=2023-07-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-veliava-nutraukta-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2122571/teisesauga-nutrauke-ikiteismini-tyrima-del-kandroto-celofano-galimai-pavogtos-ukrainos-veliavos |title=Teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Kandroto-Celofano galimai pavogtos Ukrainos vėliavos |website=LRT.lt |date=2023-11-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref> [[2026 m.]] gegužę A. Kandrotas išvyko į [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir ten davė interviu Baltarusijos valstybiniam televizijos kanalui. Tuo metu jis dalyvavo keliose teismo bylose ir galėjo pažeisti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; Vilniaus apygardos ir apylinkės teismų atstovai teigė negavę jo prašymo išvykti.<ref name="lrt-baltarusija-isvyka-2026">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2918371/kaip-kandrotas-celofanas-atsidure-baltarusijoje-aiskeja-kad-prasymo-isvykti-nepateike |title=Kaip Kandrotas-Celofanas atsidūrė Baltarusijoje? Aiškėja, kad prašymo išvykti nepateikė |website=LRT.lt |date=2026-05-04 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-baltarusija-2026">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2919340/kandrotas-baltarusijoje-jau-spejo-ispilti-purvo-ant-lietuvos-ir-zarste-pagyras-lukasenkai |title=Kandrotas Baltarusijoje jau spėjo išpilti purvo ant Lietuvos ir žarstė pagyras Lukašenkai |website=LRT.lt |date=2026-05-05 |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Politinė veikla == [[2020 m.]] A. Kandrotas su [[Vytautas Šustauskas|Vytauto Šustausko]] „[[Kovotojų už Lietuvą sąjunga]]“ bandė kandidatuoti [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Seimo rinkimuose]], tačiau partija laiku nesumokėjo rinkimų užstato [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiajai rinkimų komisijai]] ir nebuvo registruota.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Tais pačiais rugsėjį A. Kandrotas įsteigė [[Asociacija|asociaciją]] „Mes tauta“.<ref name="lrt-seimu-marsas" /> 2023 m. A. Kandrotas paskelbė apie politinės partijos „Mes Lietuva“ steigimą ir tapo vienu viešiausių šio projekto veidų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-mes-lietuva-steigimas-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2056930/kandrotas-skelbia-su-steigejais-ikures-partija-mes-lietuva |title=Kandrotas skelbia su steigėjais įkūręs partiją „Mes Lietuva“ |website=LRT.lt |date=2023-08-16 |access-date=2026-05-09 }}</ref> [[2024 m.]] vasarį pranešta, kad partija nebuvo įregistruota, nes laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo ministerijai]].<ref name="lrt-mes-lietuva-2024">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2198883/kandroto-celofano-buriama-partija-neiregistruota-nes-laiku-nepateike-dokumentu |title=Kandroto-Celofano buriama partija neįregistruota, nes laiku nepateikė dokumentų |website=LRT.lt |date=2024-02-19 |access-date=2026-05-09 }}</ref> 2023 m. gruodį A. Kandrotas pateikė dokumentus dėl dalyvavimo [[2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose]]<ref name="lrt-vrk-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2150571/riausiu-byloje-kaltinamas-kandrotas-celofanas-vrk-pateike-dokumentus-del-kandidatavimo-prezidento-rinkimuose |title=Riaušių byloje kaltinamas Kandrotas-Celofanas VRK pateikė dokumentus dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose |website=LRT.lt |date=2023-12-14 |access-date=2026-05-09 |last=Pankūnas |first=Gytis }}</ref>, tačiau [[Vyriausioji rinkimų komisija]] jį atsisakė registruoti [[Politinė kampanija|politinės kampanijos]] dalyviu, nes nebuvo pateiktas dokumentas apie rinkimų politinės kampanijos sąskaitą banke. 2024 m. sausį VRK antrą kartą atsisakė registruoti A. Kandrotą, o [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas]] atmetė jo skundą dėl neregistravimo.<ref name="lrt-vrk-atmete-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2152732/vrk-atmete-kandroto-prasyma-registruoti-ji-kandidatu-prezidento-rinkimuose |title=VRK atmetė Kandroto prašymą registruoti jį kandidatu prezidento rinkimuose |website=LRT.lt |date=2023-12-18 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrytas-vrk-2024">{{Cite web |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2024/01/11/news/vrk-antra-karta-atsisake-registruoti-a-kandrota-prezidento-rinkimu-kampanijai-30006275 |title=VRK antrą kartą atsisakė registruoti A. Kandrotą prezidento rinkimų kampanijai |website=Lrytas.lt |date=2024-01-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2175913/teismas-atmete-kandroto-skunda-kad-nebuvo-registruotas-prezidento-rinkimu-kampanijai |title=Teismas atmetė Kandroto skundą, kad nebuvo registruotas prezidento rinkimų kampanijai |website=LRT.lt |date=2024-01-20 |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Teisiniai procesai == Viešojoje erdvėjee A. Kandrotas dažnai minimas dėl finansinių [[Nusikaltimas|nusikaltimų]] bylų ir teistumų, taip pat dėl kitų [[Baudžiamoji byla|baudžiamųjų bylų]] ir ikiteisminių tyrimų. Kai kurie procesai yra pasibaigę įsiteisėjusiais [[Nuosprendis|nuosprendžiais]], kiti viešuose šaltiniuose minimi kaip neįsiteisėję arba nagrinėjami [[Apeliacija (teisė)|apeliacine tvarka]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lat-2024">{{Cite web |url=https://www.lat.lt/naujienos/isnagrineta-uz-sukciavima-turto-pasisavinima-ir-kitas-veikas-nuteistu-a.-kandroto-ir-a.-zalio-byla/1881 |title=Išnagrinėta už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir kitas veikas nuteistų A. Kandroto ir A. Žalio byla |website=LAT.lt |date=2024-11-26 |access-date=2026-05-09 }}</ref> === Finansinių nusikaltimų bylos === Viena ankstyvųjų A. Kandroto bylų buvo susijusi su 2007 m. įmonės „Tropikana“ perėmimu, vilkikų įsigijimu [[Lizingas|lizingu]] ir [[Pridėtinės vertės mokestis|PVM]] susigrąžinimo schema. Šioje byloje jam skirta 1 metų ir 7 mėnesių [[Laisvės atėmimas|laisvės atėmimo bausmė]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> 2010 m. jam buvo skirta bauda dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, o 2017 m. Alytaus rajono apylinkės teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę byloje dėl bandymo gauti 86 tūkst. eurų kreditą.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> 2022 m. [[Kauno apygardos teismas]] pripažino A. Kandrotą kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo susijusi su bendrovės „MDK logistika“ turtu ir nesumokėtais mokesčiais; LRT, remdamasi teismo pranešimu, nurodė, kad byloje nustatytas 321 791,84 euro bendrovės turto pasisavinimas.<ref name="lrt-mdk-20222">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1854793/kandrotui-celofanui-dar-vienas-teistumas-jau-atliekantis-bausme-uz-grotu-nuteistas-dar-beveik-2-metu-laisves-atemimu|title=Kandrotui-Celofanui – dar vienas teistumas: jau atliekantis bausmę už grotų nuteistas dar beveik 2 metų laisvės atėmimu|date=2022-12-29|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2023 m. tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė tyrimą apie su A. Kandrotu siejamų įmonių bankrotus ir valstybės neatgautas lėšas. Tyrime minima bendrovė „Stebėjimo technologijos“, kurios bankrotas teismo pripažintas tyčiniu.<ref name="lrt-siena-verslo-planas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2046613/verslo-planas-celofanas-zurnalistinis-tyrimas|title=Verslo planas – Celofanas. Žurnalistinis tyrimas|date=2023-07-30|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2023 m. lapkritį Kauno apygardos teismas A. Kandrotą kitoje byloje pripažino kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, skirdamas galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-sukciavimas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2135423/kandrotas-celofanas-pripazintas-kaltu-byloje-del-sukciavimo-jis-siunciamas-4-metams-uz-grotu|title=Kandrotas-Celofanas pripažintas kaltu byloje dėl sukčiavimo, jis siunčiamas 4 metams už grotų|date=2023-11-27|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2026 m. balandį Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą išnagrinėjo; nuosprendį buvo numatyta skelbti 2026 m. gegužę.<ref name="lrt-apeliacija-2026">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2889049/kandrotui-vel-gresia-kalejimas-prokuratura-praso-palikti-4-metu-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui vėl gresia kalėjimas: prokuratūra prašo palikti 4 metų laisvės atėmimo bausmę|date=2026-04-05|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2024 m. sausio 30 d. A. Kandrotas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomas penkerių metų draudimas vadovauti juridiniams asmenims, sąrašą; šis apribojimas buvo siejamas su bendrovės „Lasilita“ bankroto byla.<ref name="lrt-vadovauti-imonems-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2200422/kandrotui-celofanui-uzdrausta-vadovauti-imonems|title=Kandrotui-Celofanui uždrausta vadovauti įmonėms|date=2024-02-21|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2024 m. sausį [[Lietuvos apeliacinis teismas]] paliko galioti realias laisvės atėmimo bausmes dviejose A. Kandroto finansinių nusikaltimų bylose, o 2024 m. vasarį Kauno apygardos teismas subendrino jam skirtas bausmes ir paskyrė galutinę 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.<ref name="lrt-finansines-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2170800/kandrotui-celofanui-del-finansiniu-nusikaltimu-skirta-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui-Celofanui dėl finansinių nusikaltimų skirta laisvės atėmimo bausmė|date=2024-01-15|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-subendrinta-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2207499/kandrotui-celofanui-paskirta-galutine-2-metu-ir-10-menesiu-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui-Celofanui paskirta galutinė 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė|date=2024-02-27|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> Tų pačių metų lapkritį [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]] dviejose finansinių nusikaltimų bylose paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus.<ref name="lat-2024" /><ref name="lat-2024-antra">{{Cite web|url=http://www.lat.eblt/naujienos/lietuvos-auksciausiasis-teismas-antra-karta-isnagrinejo-nuteistojo-a.-kandroto-byla/1883|title=Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antrą kartą išnagrinėjo nuteistojo A. Kandroto bylą|date=2024-11-26|website=LAT.lt|access-date=2026-05-10}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2025 m. birželį A. Kandrotui pritaikytas lygtinis paleidimas, nes jis buvo atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos bausmės.<ref name="lrt-paleistas-2025">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2597571/uz-finansinius-nusikaltimus-nuteistas-kandrotas-celofanas-paleistas-i-laisve|title=Už finansinius nusikaltimus nuteistas Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę|date=2025-06-25|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> === 2021 m. riaušių prie Seimo byla === {{Pagr|2021 m. riaušės prie Seimo}} 2025 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. A. Kandrotui buvo skirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-riauses-nuosprendis-2025">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2688466/verdiktai-riausiu-byloje-kandrotui-skirta-4-metu-kalejimo-bausme-nualpo-teiseja|title=Verdiktai riaušių byloje: Kandrotui skirta 4 metų kalėjimo bausmė, buvo nualpusi teisėja|last=Venckūnas|first=Vilmantas|date=2025-09-22|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> === Kiti teisiniai procesai === 2022 m. Kauno apylinkės teismas A. Kandrotą pripažino kaltu dėl buvusio [[Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba|Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos]] darbuotojo Šarūno Mickevičiaus apšmeižimo, tačiau 2023 m. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka jį dėl šio kaltinimo išteisino. 2024 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti prokuratūros kasacinį skundą, todėl procesas byloje baigtas.<ref name="lrt-smeiztas-nuteistas-2022">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1814026/uz-finansinius-nusikaltimus-kalintis-kandrotas-celofanas-nuteistas-ir-del-smeizto|title=Už finansinius nusikaltimus kalintis Kandrotas-Celofanas nuteistas ir dėl šmeižto|date=2022-11-03|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-smeiztas-isteisintas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2103253/teismas-del-smeizimo-isteisino-kandrota-celofana|title=Teismas dėl šmeižimo išteisino Kandrotą-Celofaną|date=2023-10-18|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-smeiztas-galutinis-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2165011/kandrotas-galutinai-lieka-isteisintas-del-korupcija-itarto-teisininko-smeizimo|title=Kandrotas galutinai lieka išteisintas dėl korupcija įtarto teisininko šmeižimo|date=2024-01-06|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2026 m. kovą prokuratūra pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Kandrotą ir Andrejų Lobovą pripažino kaltais dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos bei viešosios tvarkos pažeidimo. A. Kandrotui skirta galutinė subendrinta vienų metų laisvės atėmimo bausmė; pirmosios instancijos teismo nuosprendis galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-neapykanta-2026">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2872199/teismas-kandrotui-skyre-metus-nelaisves-lobovas-nuteistas-lygtine-bausme|title=Teismas Kandrotui skyrė metus nelaisvės, Lobovas nuteistas lygtine bausme|last=Gurevičius|first=Ainis|date=2026-03-19|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="prokuratura-neapykanta-2026">{{Cite web|url=https://prokuraturos.lt/lt/uz-neapykantos-kalba-ir-viesosios-tvarkos-pazeidima-teismo-saleje-nuteistiesiems-skirtos-laisves-atemimo-bausmes/12215|title=Už neapykantos kalbą ir viešosios tvarkos pažeidimą teismo salėje nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės|date=2026-03-19|website=Prokuraturos.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> == CLF atvirukai == 2026 m. vasarį [[Lošimų priežiūros tarnyba]] paskelbė įspėjimą A. Kandrotui dėl galimo vartotojų klaidinimo, susijusio su jo internetu platintais „CLF blockchain atvirukais“. Tarnybos duomenimis, pirkėjams buvo siūloma įsigyti šiuos atvirukus ir laimėti automobilį, o prekybos pradžioje jie buvo pristatomi kaip kriptovaliuta („celofano kriptovaliuta“), nors tarnyba nurodė, kad taip nėra.<ref name="lpt-clf-20262">{{Cite web|url=https://lpt.lrv.lt/lt/naujienos/lpt-ispeja-vartotojus-del-galimo-klaidinimo-cwF|title=LPT įspėja vartotojus dėl galimo klaidinimo|date=2026-02-25|website=LPT.lrv.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> == Vieši ginčai ir kritika == A. Kandrotas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai dėl politinės retorikos, konfliktų su „sisteminiais“ žurnalistais, žinomais visuomenininkais ir politikais, protestų prieš valstybės institucijas, taip pat dėl teistumų ir baudžiamųjų bylų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Internetinėse laidose ir viešuose pasisakymuose A. Kandrotas yra kritikavęs žinomus visuomenės veikėjus, tarp jų [[Algirdas Ramanauskas|Algį Ramanauską]], [[Mantas Stonkus|Mantą Stonkų]], [[Skirmantas Malinauskas|Skirmantą Malinauską]], [[Paulius Mikolaitis|Paulių Mikolaitį]], [[Tomas Vytautas Raskevičius|Tomą Vytautą Raskevičių]] ir žurnalistę [[Indrė Makaraitytė|Indrę Makaraitytę]]. Dalis šių asmenų buvo kreipęsi į teisėsaugą dėl jo pasisakymų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{DEFAULTSORT:Kandrotas, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos nusikaltėliai]] [[en:Antanas Kandrotas]] ky8ez525i3sf5963zpr54ps9m3zx3l0 7956685 7956684 2026-11-02T00:24:09Z BlackViper10 193087 /* */ 7956685 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{POV}} {{Žmogaus biografija |vardas=Antanas Kandrotas |fonas=other |gimė=[[1980 m.]] [[gruodžio 28]] d. |gimimo vieta=[[Kaunas]], [[Lietuva]] |pilietybė=[[Lietuva|Lietuvos]] |veikla=[[Aktyvizmas|politinis aktyvistas]], protestuotojas, [[Socialinis tinklas|socialinių tinklų]] turinio kūrėjas, [[nusikaltėlis]] |žinomas=protestų prieš [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|vyriausybės]] ribojimus dėl [[COVID-19]], „[[Didysis šeimos gynimo maršas|Didžiojo šeimos gynimo maršo]]“ dalyvis |pav=|foto=|nuotrauka=Antanas Kandrotas Celofanas.jpg}} '''Antanas Kandrotas''' (g. [[1980 m.]] [[gruodžio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]]), dažnai vadinamas pravarde '''Celofanas''', yra Lietuvos [[Aktyvizmas|politinis aktyvistas]], [[Socialiniai tinklai|socialinių tinklų]] turinio kūrėjas, [[nusikaltėlis]]. Plačiau žinomas tapo [[COVID-19 pandemija Lietuvoje|COVID-19 pandemijos]] laikotarpiu, dalyvaudamas protestuose prieš pandemijos valdymo ribojimus, taip pat renginiuose ir protestuose, susijusiuose su „[[Didysis šeimos gynimo maršas|Didžiojo šeimos gynimo maršu]]“.<ref name="lrytas-2023-biografija">{{Cite web |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/08/19/news/antano-kandroto-celofano-suoliai-nuo-kalinio-iki-protestuotoju-veliavnesio-28063307 |title=Antano Kandroto-Celofano šuoliai: nuo kalinio – iki protestuotojų vėliavnešio |last=Kuznecovaitė |first=Asta |date=2023-08-19 |website=Lrytas.lt |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-seimu-marsas">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/projektai/seimos-gynimo-marsas |title=LRT tyrimas apie Šeimų maršą |website=LRT.lt |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Biografija == A. Kandrotas gimė 1980 m. gruodžio 28 d. Kaune. Jo tėvas Antanas vertėsi verslu, motina dirbo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos|Kauno klinikų]] Kardiologijos skyriuje. Turi jaunesnę sesę Daumantę.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Po mokyklos baigimo įstojo į [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universitetą]], kur studijavo [[Informatika|informatiką]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Pirmą kartą A. Kandrotas vedė būdamas 21 metų ir iš pirmosios santuokos turi sūnų. Vėliau jis vedė Inesą Kandrotienę, su kuria susilaukė dvynių sūnų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Kurį laiką A. Kandrotas su šeima buvo išvykęs gyventi į [[Ispanija|Ispaniją]], o grįžęs į Lietuvą apsigyveno [[Kulautuva|Kulautuvoje]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Pravardė „Celofanas“, pasak paties A. Kandroto, atsirado COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir ilgainiui tapo jo viešuoju [[Pseudonimas|pseudonimu]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="respublika-pravarde">{{Cite web |url=https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kaip_gime_celofanas_atviras_pokalbis_su_antanu_kandrotu/ |title=Kaip gimė Celofanas: atviras pokalbis su Antanu Kandrotu |website=Respublika.lt |access-date=2026-05-09 |last=Jonaitis |first=Marius }}</ref> == Viešoji veikla == Plačiau žinomas A. Kandrotas tapo [[2020 m.|2020 m]]., prasidėjus COVID-19 pandemijai. Tuo metu jis dalyvavo internetinėse laidose, kritikavo pandeminius ribojimus ir dalyvavo protesto akcijose.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Taip pat, aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose ir pasisakė prieš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]], privalomus [[Vakcinacija|skiepus]], [[LGBT+ Lietuvoje|LGBT+]] judėjimo propogandą, karantiną, „sisteminę žiniasklaidą“ ir [[I. Šimonytės ministrų kabinetas |vyriausybę]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Pasisako už draugystę su Baltarusiją ir prieš taikomas [[Sankcija|sankcijas]]. [[2021 m.]] rugpjūčio 10 d. A. Kandrotas dalyvavo proteste prie [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]], po kurio kilo [[2021 m. riaušės prie Seimo|riaušės]]. Vėliau jis tapo vienu iš kaltinamųjų šioje byloje.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-vrk-20232">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2150571/riausiu-byloje-kaltinamas-kandrotas-celofanas-vrk-pateike-dokumentus-del-kandidatavimo-prezidento-rinkimuose|title=Riaušių byloje kaltinamas Kandrotas-Celofanas VRK pateikė dokumentus dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose|last=Pankūnas|first=Gytis|date=2023-12-14|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> [[2023 m.]] A. Kandrotas dalyvavo proteste prieš [[LGBT eitynės|LGBT eitynes]] [[Vilnius|Vilniuje]], buvo išprašytas iš [[Palanga|Palangoje]] vykusių „Aurum 1006 km“ lenktynių, kritikavo paramą [[Ukraina|Ukrainai]] rinkusių visuomenininkų veiksmus ir nuėmė Ukrainos vėliavą nuo [[Kauno apylinkės teismas|Kauno apylinkės teismo]] pastato. Dėl vėliavos nuėmimo [[Policija|policija]] pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl [[Vagystė|vagystės]], tačiau vėliau [[Prokuratūra|prokuratūra]] pranešė, kad tyrimas nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-pride-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2024568/vilnius-pride-eitynes-pasieke-katedra-renginio-metu-tukstanciai-dalyviu-ir-grupele-protestuotoju |title=Sostinėje vyko eitynės „Vilnius Pride“: renginio metu – tūkstančiai dalyvių ir Raskevičiaus bučinys Celofanui |website=LRT.lt |date=2023-07-01 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-veliava-tyrimas-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2031821/nuo-teismo-pastato-kaune-kandrotui-nuemus-ukrainos-veliava-tyrimas-del-vagystes |title=Nuo teismo pastato Kaune Kandrotui nuėmus Ukrainos vėliavą – tyrimas dėl vagystės |website=LRT.lt |date=2023-07-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-veliava-nutraukta-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2122571/teisesauga-nutrauke-ikiteismini-tyrima-del-kandroto-celofano-galimai-pavogtos-ukrainos-veliavos |title=Teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Kandroto-Celofano galimai pavogtos Ukrainos vėliavos |website=LRT.lt |date=2023-11-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref> [[2026 m.]] gegužę A. Kandrotas išvyko į [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir ten davė interviu Baltarusijos valstybiniam televizijos kanalui. Tuo metu jis dalyvavo keliose teismo bylose ir galėjo pažeisti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; Vilniaus apygardos ir apylinkės teismų atstovai teigė negavę jo prašymo išvykti.<ref name="lrt-baltarusija-isvyka-2026">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2918371/kaip-kandrotas-celofanas-atsidure-baltarusijoje-aiskeja-kad-prasymo-isvykti-nepateike |title=Kaip Kandrotas-Celofanas atsidūrė Baltarusijoje? Aiškėja, kad prašymo išvykti nepateikė |website=LRT.lt |date=2026-05-04 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-baltarusija-2026">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2919340/kandrotas-baltarusijoje-jau-spejo-ispilti-purvo-ant-lietuvos-ir-zarste-pagyras-lukasenkai |title=Kandrotas Baltarusijoje jau spėjo išpilti purvo ant Lietuvos ir žarstė pagyras Lukašenkai |website=LRT.lt |date=2026-05-05 |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Politinė veikla == [[2020 m.]] A. Kandrotas su [[Vytautas Šustauskas|Vytauto Šustausko]] „[[Kovotojų už Lietuvą sąjunga]]“ bandė kandidatuoti [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Seimo rinkimuose]], tačiau partija laiku nesumokėjo rinkimų užstato [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiajai rinkimų komisijai]] ir nebuvo registruota.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Tais pačiais rugsėjį A. Kandrotas įsteigė [[Asociacija|asociaciją]] „Mes tauta“.<ref name="lrt-seimu-marsas" /> 2023 m. A. Kandrotas paskelbė apie politinės partijos „Mes Lietuva“ steigimą ir tapo vienu viešiausių šio projekto veidų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-mes-lietuva-steigimas-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2056930/kandrotas-skelbia-su-steigejais-ikures-partija-mes-lietuva |title=Kandrotas skelbia su steigėjais įkūręs partiją „Mes Lietuva“ |website=LRT.lt |date=2023-08-16 |access-date=2026-05-09 }}</ref> [[2024 m.]] vasarį pranešta, kad partija nebuvo įregistruota, nes laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo ministerijai]].<ref name="lrt-mes-lietuva-2024">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2198883/kandroto-celofano-buriama-partija-neiregistruota-nes-laiku-nepateike-dokumentu |title=Kandroto-Celofano buriama partija neįregistruota, nes laiku nepateikė dokumentų |website=LRT.lt |date=2024-02-19 |access-date=2026-05-09 }}</ref> 2023 m. gruodį A. Kandrotas pateikė dokumentus dėl dalyvavimo [[2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose]]<ref name="lrt-vrk-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2150571/riausiu-byloje-kaltinamas-kandrotas-celofanas-vrk-pateike-dokumentus-del-kandidatavimo-prezidento-rinkimuose |title=Riaušių byloje kaltinamas Kandrotas-Celofanas VRK pateikė dokumentus dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose |website=LRT.lt |date=2023-12-14 |access-date=2026-05-09 |last=Pankūnas |first=Gytis }}</ref>, tačiau [[Vyriausioji rinkimų komisija]] jį atsisakė registruoti [[Politinė kampanija|politinės kampanijos]] dalyviu, nes nebuvo pateiktas dokumentas apie rinkimų politinės kampanijos sąskaitą banke. 2024 m. sausį VRK antrą kartą atsisakė registruoti A. Kandrotą, o [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas]] atmetė jo skundą dėl neregistravimo.<ref name="lrt-vrk-atmete-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2152732/vrk-atmete-kandroto-prasyma-registruoti-ji-kandidatu-prezidento-rinkimuose |title=VRK atmetė Kandroto prašymą registruoti jį kandidatu prezidento rinkimuose |website=LRT.lt |date=2023-12-18 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrytas-vrk-2024">{{Cite web |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2024/01/11/news/vrk-antra-karta-atsisake-registruoti-a-kandrota-prezidento-rinkimu-kampanijai-30006275 |title=VRK antrą kartą atsisakė registruoti A. Kandrotą prezidento rinkimų kampanijai |website=Lrytas.lt |date=2024-01-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2175913/teismas-atmete-kandroto-skunda-kad-nebuvo-registruotas-prezidento-rinkimu-kampanijai |title=Teismas atmetė Kandroto skundą, kad nebuvo registruotas prezidento rinkimų kampanijai |website=LRT.lt |date=2024-01-20 |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Teisiniai procesai == Viešojoje erdvėjee A. Kandrotas dažnai minimas dėl finansinių [[Nusikaltimas|nusikaltimų]] bylų ir teistumų, taip pat dėl kitų [[Baudžiamoji byla|baudžiamųjų bylų]] ir ikiteisminių tyrimų. Kai kurie procesai yra pasibaigę įsiteisėjusiais [[Nuosprendis|nuosprendžiais]], kiti viešuose šaltiniuose minimi kaip neįsiteisėję arba nagrinėjami [[Apeliacija (teisė)|apeliacine tvarka]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lat-2024">{{Cite web |url=https://www.lat.lt/naujienos/isnagrineta-uz-sukciavima-turto-pasisavinima-ir-kitas-veikas-nuteistu-a.-kandroto-ir-a.-zalio-byla/1881 |title=Išnagrinėta už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir kitas veikas nuteistų A. Kandroto ir A. Žalio byla |website=LAT.lt |date=2024-11-26 |access-date=2026-05-09 }}</ref> === Finansinių nusikaltimų bylos === Viena ankstyvųjų A. Kandroto bylų buvo susijusi su 2007 m. įmonės „Tropikana“ perėmimu, vilkikų įsigijimu [[Lizingas|lizingu]] ir [[Pridėtinės vertės mokestis|PVM]] susigrąžinimo schema. Šioje byloje jam skirta 1 metų ir 7 mėnesių [[Laisvės atėmimas|laisvės atėmimo bausmė]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> 2010 m. jam buvo skirta bauda dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, o 2017 m. Alytaus rajono apylinkės teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę byloje dėl bandymo gauti 86 tūkst. eurų kreditą.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> 2022 m. [[Kauno apygardos teismas]] pripažino A. Kandrotą kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo susijusi su bendrovės „MDK logistika“ turtu ir nesumokėtais mokesčiais; LRT, remdamasi teismo pranešimu, nurodė, kad byloje nustatytas 321 791,84 euro bendrovės turto pasisavinimas.<ref name="lrt-mdk-20222">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1854793/kandrotui-celofanui-dar-vienas-teistumas-jau-atliekantis-bausme-uz-grotu-nuteistas-dar-beveik-2-metu-laisves-atemimu|title=Kandrotui-Celofanui – dar vienas teistumas: jau atliekantis bausmę už grotų nuteistas dar beveik 2 metų laisvės atėmimu|date=2022-12-29|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2023 m. tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė tyrimą apie su A. Kandrotu siejamų įmonių bankrotus ir valstybės neatgautas lėšas. Tyrime minima bendrovė „Stebėjimo technologijos“, kurios bankrotas teismo pripažintas tyčiniu.<ref name="lrt-siena-verslo-planas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2046613/verslo-planas-celofanas-zurnalistinis-tyrimas|title=Verslo planas – Celofanas. Žurnalistinis tyrimas|date=2023-07-30|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2023 m. lapkritį Kauno apygardos teismas A. Kandrotą kitoje byloje pripažino kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, skirdamas galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-sukciavimas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2135423/kandrotas-celofanas-pripazintas-kaltu-byloje-del-sukciavimo-jis-siunciamas-4-metams-uz-grotu|title=Kandrotas-Celofanas pripažintas kaltu byloje dėl sukčiavimo, jis siunčiamas 4 metams už grotų|date=2023-11-27|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2026 m. balandį Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą išnagrinėjo; nuosprendį buvo numatyta skelbti 2026 m. gegužę.<ref name="lrt-apeliacija-2026">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2889049/kandrotui-vel-gresia-kalejimas-prokuratura-praso-palikti-4-metu-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui vėl gresia kalėjimas: prokuratūra prašo palikti 4 metų laisvės atėmimo bausmę|date=2026-04-05|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2024 m. sausio 30 d. A. Kandrotas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomas penkerių metų draudimas vadovauti juridiniams asmenims, sąrašą; šis apribojimas buvo siejamas su bendrovės „Lasilita“ bankroto byla.<ref name="lrt-vadovauti-imonems-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2200422/kandrotui-celofanui-uzdrausta-vadovauti-imonems|title=Kandrotui-Celofanui uždrausta vadovauti įmonėms|date=2024-02-21|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2024 m. sausį [[Lietuvos apeliacinis teismas]] paliko galioti realias laisvės atėmimo bausmes dviejose A. Kandroto finansinių nusikaltimų bylose, o 2024 m. vasarį Kauno apygardos teismas subendrino jam skirtas bausmes ir paskyrė galutinę 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.<ref name="lrt-finansines-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2170800/kandrotui-celofanui-del-finansiniu-nusikaltimu-skirta-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui-Celofanui dėl finansinių nusikaltimų skirta laisvės atėmimo bausmė|date=2024-01-15|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-subendrinta-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2207499/kandrotui-celofanui-paskirta-galutine-2-metu-ir-10-menesiu-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui-Celofanui paskirta galutinė 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė|date=2024-02-27|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> Tų pačių metų lapkritį [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]] dviejose finansinių nusikaltimų bylose paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus.<ref name="lat-2024" /><ref name="lat-2024-antra">{{Cite web|url=http://www.lat.eblt/naujienos/lietuvos-auksciausiasis-teismas-antra-karta-isnagrinejo-nuteistojo-a.-kandroto-byla/1883|title=Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antrą kartą išnagrinėjo nuteistojo A. Kandroto bylą|date=2024-11-26|website=LAT.lt|access-date=2026-05-10}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2025 m. birželį A. Kandrotui pritaikytas lygtinis paleidimas, nes jis buvo atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos bausmės.<ref name="lrt-paleistas-2025">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2597571/uz-finansinius-nusikaltimus-nuteistas-kandrotas-celofanas-paleistas-i-laisve|title=Už finansinius nusikaltimus nuteistas Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę|date=2025-06-25|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> === 2021 m. riaušių prie Seimo byla === {{Pagr|2021 m. riaušės prie Seimo}} 2025 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. A. Kandrotui buvo skirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-riauses-nuosprendis-2025">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2688466/verdiktai-riausiu-byloje-kandrotui-skirta-4-metu-kalejimo-bausme-nualpo-teiseja|title=Verdiktai riaušių byloje: Kandrotui skirta 4 metų kalėjimo bausmė, buvo nualpusi teisėja|last=Venckūnas|first=Vilmantas|date=2025-09-22|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> === Kiti teisiniai procesai === 2022 m. Kauno apylinkės teismas A. Kandrotą pripažino kaltu dėl buvusio [[Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba|Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos]] darbuotojo Šarūno Mickevičiaus apšmeižimo, tačiau 2023 m. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka jį dėl šio kaltinimo išteisino. 2024 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti prokuratūros kasacinį skundą, todėl procesas byloje baigtas.<ref name="lrt-smeiztas-nuteistas-2022">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1814026/uz-finansinius-nusikaltimus-kalintis-kandrotas-celofanas-nuteistas-ir-del-smeizto|title=Už finansinius nusikaltimus kalintis Kandrotas-Celofanas nuteistas ir dėl šmeižto|date=2022-11-03|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-smeiztas-isteisintas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2103253/teismas-del-smeizimo-isteisino-kandrota-celofana|title=Teismas dėl šmeižimo išteisino Kandrotą-Celofaną|date=2023-10-18|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-smeiztas-galutinis-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2165011/kandrotas-galutinai-lieka-isteisintas-del-korupcija-itarto-teisininko-smeizimo|title=Kandrotas galutinai lieka išteisintas dėl korupcija įtarto teisininko šmeižimo|date=2024-01-06|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2026 m. kovą prokuratūra pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Kandrotą ir Andrejų Lobovą pripažino kaltais dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos bei viešosios tvarkos pažeidimo. A. Kandrotui skirta galutinė subendrinta vienų metų laisvės atėmimo bausmė; pirmosios instancijos teismo nuosprendis galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-neapykanta-2026">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2872199/teismas-kandrotui-skyre-metus-nelaisves-lobovas-nuteistas-lygtine-bausme|title=Teismas Kandrotui skyrė metus nelaisvės, Lobovas nuteistas lygtine bausme|last=Gurevičius|first=Ainis|date=2026-03-19|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="prokuratura-neapykanta-2026">{{Cite web|url=https://prokuraturos.lt/lt/uz-neapykantos-kalba-ir-viesosios-tvarkos-pazeidima-teismo-saleje-nuteistiesiems-skirtos-laisves-atemimo-bausmes/12215|title=Už neapykantos kalbą ir viešosios tvarkos pažeidimą teismo salėje nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės|date=2026-03-19|website=Prokuraturos.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> == CLF atvirukai == 2026 m. vasarį [[Lošimų priežiūros tarnyba]] paskelbė įspėjimą A. Kandrotui dėl galimo vartotojų klaidinimo, susijusio su jo internetu platintais „CLF blockchain atvirukais“. Tarnybos duomenimis, pirkėjams buvo siūloma įsigyti šiuos atvirukus ir laimėti automobilį, o prekybos pradžioje jie buvo pristatomi kaip kriptovaliuta („celofano kriptovaliuta“), nors tarnyba nurodė, kad taip nėra.<ref name="lpt-clf-20262">{{Cite web|url=https://lpt.lrv.lt/lt/naujienos/lpt-ispeja-vartotojus-del-galimo-klaidinimo-cwF|title=LPT įspėja vartotojus dėl galimo klaidinimo|date=2026-02-25|website=LPT.lrv.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> == Vieši ginčai ir kritika == A. Kandrotas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai dėl politinės retorikos, konfliktų su „sisteminiais“ žurnalistais, žinomais visuomenininkais ir politikais, protestų prieš valstybės institucijas, taip pat dėl teistumų ir baudžiamųjų bylų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Internetinėse laidose ir viešuose pasisakymuose A. Kandrotas yra kritikavęs žinomus visuomenės veikėjus, tarp jų [[Algirdas Ramanauskas|Algį Ramanauską]], [[Mantas Stonkus|Mantą Stonkų]], [[Skirmantas Malinauskas|Skirmantą Malinauską]], [[Paulius Mikolaitis|Paulių Mikolaitį]], [[Tomas Vytautas Raskevičius|Tomą Vytautą Raskevičių]] ir žurnalistę [[Indrė Makaraitytė|Indrę Makaraitytę]]. Dalis šių asmenų buvo kreipęsi į teisėsaugą dėl jo pasisakymų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{DEFAULTSORT:Kandrotas, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos nusikaltėliai]] [[en:Antanas Kandrotas]] 458x779p1fr4c2gj159jw5uppenq2bs 7956686 7956685 2026-11-02T00:25:37Z BlackViper10 193087 /* */ 7956686 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{POV}} {{Žmogaus biografija |vardas=Antanas Kandrotas |fonas=other |gimė=[[1980 m.]] [[gruodžio 28]] d. |gimimo vieta=[[Kaunas]], [[Lietuva]] |pilietybė=[[Lietuva|Lietuvos]] |veikla=[[Aktyvizmas|politinis aktyvistas]], protestuotojas, [[Socialinis tinklas|socialinių tinklų]] turinio kūrėjas, [[nusikaltėlis]] |žinomas=protestus prieš [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|vyriausybės]] ribojimus dėl [[COVID-19]], „[[Didysis šeimos gynimo maršas|Didžiojo šeimos gynimo maršo]]“ dalyvis |pav=|foto=|nuotrauka=Antanas Kandrotas Celofanas.jpg}} '''Antanas Kandrotas''' (g. [[1980 m.]] [[gruodžio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]]), dažnai vadinamas pravarde '''Celofanas''', yra Lietuvos [[Aktyvizmas|politinis aktyvistas]], [[Socialiniai tinklai|socialinių tinklų]] turinio kūrėjas, [[nusikaltėlis]]. Plačiau žinomas tapo [[COVID-19 pandemija Lietuvoje|COVID-19 pandemijos]] laikotarpiu, dalyvaudamas protestuose prieš pandemijos valdymo ribojimus, taip pat renginiuose ir protestuose, susijusiuose su „[[Didysis šeimos gynimo maršas|Didžiojo šeimos gynimo maršu]]“.<ref name="lrytas-2023-biografija">{{Cite web |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/08/19/news/antano-kandroto-celofano-suoliai-nuo-kalinio-iki-protestuotoju-veliavnesio-28063307 |title=Antano Kandroto-Celofano šuoliai: nuo kalinio – iki protestuotojų vėliavnešio |last=Kuznecovaitė |first=Asta |date=2023-08-19 |website=Lrytas.lt |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-seimu-marsas">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/projektai/seimos-gynimo-marsas |title=LRT tyrimas apie Šeimų maršą |website=LRT.lt |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Biografija == A. Kandrotas gimė 1980 m. gruodžio 28 d. Kaune. Jo tėvas Antanas vertėsi verslu, motina dirbo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos|Kauno klinikų]] Kardiologijos skyriuje. Turi jaunesnę sesę Daumantę.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Po mokyklos baigimo įstojo į [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universitetą]], kur studijavo [[Informatika|informatiką]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Pirmą kartą A. Kandrotas vedė būdamas 21 metų ir iš pirmosios santuokos turi sūnų. Vėliau jis vedė Inesą Kandrotienę, su kuria susilaukė dvynių sūnų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Kurį laiką A. Kandrotas su šeima buvo išvykęs gyventi į [[Ispanija|Ispaniją]], o grįžęs į Lietuvą apsigyveno [[Kulautuva|Kulautuvoje]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Pravardė „Celofanas“, pasak paties A. Kandroto, atsirado COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir ilgainiui tapo jo viešuoju [[Pseudonimas|pseudonimu]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="respublika-pravarde">{{Cite web |url=https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kaip_gime_celofanas_atviras_pokalbis_su_antanu_kandrotu/ |title=Kaip gimė Celofanas: atviras pokalbis su Antanu Kandrotu |website=Respublika.lt |access-date=2026-05-09 |last=Jonaitis |first=Marius }}</ref> == Viešoji veikla == Plačiau žinomas A. Kandrotas tapo [[2020 m.|2020 m]]., prasidėjus COVID-19 pandemijai. Tuo metu jis dalyvavo internetinėse laidose, kritikavo pandeminius ribojimus ir dalyvavo protesto akcijose.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Taip pat, aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose ir pasisakė prieš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]], privalomus [[Vakcinacija|skiepus]], [[LGBT+ Lietuvoje|LGBT+]] judėjimo propogandą, karantiną, „sisteminę žiniasklaidą“ ir [[I. Šimonytės ministrų kabinetas |vyriausybę]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Pasisako už draugystę su Baltarusiją ir prieš taikomas [[Sankcija|sankcijas]]. [[2021 m.]] rugpjūčio 10 d. A. Kandrotas dalyvavo proteste prie [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]], po kurio kilo [[2021 m. riaušės prie Seimo|riaušės]]. Vėliau jis tapo vienu iš kaltinamųjų šioje byloje.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-vrk-20232">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2150571/riausiu-byloje-kaltinamas-kandrotas-celofanas-vrk-pateike-dokumentus-del-kandidatavimo-prezidento-rinkimuose|title=Riaušių byloje kaltinamas Kandrotas-Celofanas VRK pateikė dokumentus dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose|last=Pankūnas|first=Gytis|date=2023-12-14|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> [[2023 m.]] A. Kandrotas dalyvavo proteste prieš [[LGBT eitynės|LGBT eitynes]] [[Vilnius|Vilniuje]], buvo išprašytas iš [[Palanga|Palangoje]] vykusių „Aurum 1006 km“ lenktynių, kritikavo paramą [[Ukraina|Ukrainai]] rinkusių visuomenininkų veiksmus ir nuėmė Ukrainos vėliavą nuo [[Kauno apylinkės teismas|Kauno apylinkės teismo]] pastato. Dėl vėliavos nuėmimo [[Policija|policija]] pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl [[Vagystė|vagystės]], tačiau vėliau [[Prokuratūra|prokuratūra]] pranešė, kad tyrimas nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-pride-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2024568/vilnius-pride-eitynes-pasieke-katedra-renginio-metu-tukstanciai-dalyviu-ir-grupele-protestuotoju |title=Sostinėje vyko eitynės „Vilnius Pride“: renginio metu – tūkstančiai dalyvių ir Raskevičiaus bučinys Celofanui |website=LRT.lt |date=2023-07-01 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-veliava-tyrimas-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2031821/nuo-teismo-pastato-kaune-kandrotui-nuemus-ukrainos-veliava-tyrimas-del-vagystes |title=Nuo teismo pastato Kaune Kandrotui nuėmus Ukrainos vėliavą – tyrimas dėl vagystės |website=LRT.lt |date=2023-07-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-veliava-nutraukta-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2122571/teisesauga-nutrauke-ikiteismini-tyrima-del-kandroto-celofano-galimai-pavogtos-ukrainos-veliavos |title=Teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Kandroto-Celofano galimai pavogtos Ukrainos vėliavos |website=LRT.lt |date=2023-11-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref> [[2026 m.]] gegužę A. Kandrotas išvyko į [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir ten davė interviu Baltarusijos valstybiniam televizijos kanalui. Tuo metu jis dalyvavo keliose teismo bylose ir galėjo pažeisti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; Vilniaus apygardos ir apylinkės teismų atstovai teigė negavę jo prašymo išvykti.<ref name="lrt-baltarusija-isvyka-2026">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2918371/kaip-kandrotas-celofanas-atsidure-baltarusijoje-aiskeja-kad-prasymo-isvykti-nepateike |title=Kaip Kandrotas-Celofanas atsidūrė Baltarusijoje? Aiškėja, kad prašymo išvykti nepateikė |website=LRT.lt |date=2026-05-04 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-baltarusija-2026">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2919340/kandrotas-baltarusijoje-jau-spejo-ispilti-purvo-ant-lietuvos-ir-zarste-pagyras-lukasenkai |title=Kandrotas Baltarusijoje jau spėjo išpilti purvo ant Lietuvos ir žarstė pagyras Lukašenkai |website=LRT.lt |date=2026-05-05 |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Politinė veikla == [[2020 m.]] A. Kandrotas su [[Vytautas Šustauskas|Vytauto Šustausko]] „[[Kovotojų už Lietuvą sąjunga]]“ bandė kandidatuoti [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Seimo rinkimuose]], tačiau partija laiku nesumokėjo rinkimų užstato [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiajai rinkimų komisijai]] ir nebuvo registruota.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Tais pačiais rugsėjį A. Kandrotas įsteigė [[Asociacija|asociaciją]] „Mes tauta“.<ref name="lrt-seimu-marsas" /> 2023 m. A. Kandrotas paskelbė apie politinės partijos „Mes Lietuva“ steigimą ir tapo vienu viešiausių šio projekto veidų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-mes-lietuva-steigimas-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2056930/kandrotas-skelbia-su-steigejais-ikures-partija-mes-lietuva |title=Kandrotas skelbia su steigėjais įkūręs partiją „Mes Lietuva“ |website=LRT.lt |date=2023-08-16 |access-date=2026-05-09 }}</ref> [[2024 m.]] vasarį pranešta, kad partija nebuvo įregistruota, nes laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo ministerijai]].<ref name="lrt-mes-lietuva-2024">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2198883/kandroto-celofano-buriama-partija-neiregistruota-nes-laiku-nepateike-dokumentu |title=Kandroto-Celofano buriama partija neįregistruota, nes laiku nepateikė dokumentų |website=LRT.lt |date=2024-02-19 |access-date=2026-05-09 }}</ref> 2023 m. gruodį A. Kandrotas pateikė dokumentus dėl dalyvavimo [[2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose]]<ref name="lrt-vrk-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2150571/riausiu-byloje-kaltinamas-kandrotas-celofanas-vrk-pateike-dokumentus-del-kandidatavimo-prezidento-rinkimuose |title=Riaušių byloje kaltinamas Kandrotas-Celofanas VRK pateikė dokumentus dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose |website=LRT.lt |date=2023-12-14 |access-date=2026-05-09 |last=Pankūnas |first=Gytis }}</ref>, tačiau [[Vyriausioji rinkimų komisija]] jį atsisakė registruoti [[Politinė kampanija|politinės kampanijos]] dalyviu, nes nebuvo pateiktas dokumentas apie rinkimų politinės kampanijos sąskaitą banke. 2024 m. sausį VRK antrą kartą atsisakė registruoti A. Kandrotą, o [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas]] atmetė jo skundą dėl neregistravimo.<ref name="lrt-vrk-atmete-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2152732/vrk-atmete-kandroto-prasyma-registruoti-ji-kandidatu-prezidento-rinkimuose |title=VRK atmetė Kandroto prašymą registruoti jį kandidatu prezidento rinkimuose |website=LRT.lt |date=2023-12-18 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrytas-vrk-2024">{{Cite web |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2024/01/11/news/vrk-antra-karta-atsisake-registruoti-a-kandrota-prezidento-rinkimu-kampanijai-30006275 |title=VRK antrą kartą atsisakė registruoti A. Kandrotą prezidento rinkimų kampanijai |website=Lrytas.lt |date=2024-01-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2175913/teismas-atmete-kandroto-skunda-kad-nebuvo-registruotas-prezidento-rinkimu-kampanijai |title=Teismas atmetė Kandroto skundą, kad nebuvo registruotas prezidento rinkimų kampanijai |website=LRT.lt |date=2024-01-20 |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Teisiniai procesai == Viešojoje erdvėjee A. Kandrotas dažnai minimas dėl finansinių [[Nusikaltimas|nusikaltimų]] bylų ir teistumų, taip pat dėl kitų [[Baudžiamoji byla|baudžiamųjų bylų]] ir ikiteisminių tyrimų. Kai kurie procesai yra pasibaigę įsiteisėjusiais [[Nuosprendis|nuosprendžiais]], kiti viešuose šaltiniuose minimi kaip neįsiteisėję arba nagrinėjami [[Apeliacija (teisė)|apeliacine tvarka]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lat-2024">{{Cite web |url=https://www.lat.lt/naujienos/isnagrineta-uz-sukciavima-turto-pasisavinima-ir-kitas-veikas-nuteistu-a.-kandroto-ir-a.-zalio-byla/1881 |title=Išnagrinėta už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir kitas veikas nuteistų A. Kandroto ir A. Žalio byla |website=LAT.lt |date=2024-11-26 |access-date=2026-05-09 }}</ref> === Finansinių nusikaltimų bylos === Viena ankstyvųjų A. Kandroto bylų buvo susijusi su 2007 m. įmonės „Tropikana“ perėmimu, vilkikų įsigijimu [[Lizingas|lizingu]] ir [[Pridėtinės vertės mokestis|PVM]] susigrąžinimo schema. Šioje byloje jam skirta 1 metų ir 7 mėnesių [[Laisvės atėmimas|laisvės atėmimo bausmė]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> 2010 m. jam buvo skirta bauda dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, o 2017 m. Alytaus rajono apylinkės teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę byloje dėl bandymo gauti 86 tūkst. eurų kreditą.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> 2022 m. [[Kauno apygardos teismas]] pripažino A. Kandrotą kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo susijusi su bendrovės „MDK logistika“ turtu ir nesumokėtais mokesčiais; LRT, remdamasi teismo pranešimu, nurodė, kad byloje nustatytas 321 791,84 euro bendrovės turto pasisavinimas.<ref name="lrt-mdk-20222">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1854793/kandrotui-celofanui-dar-vienas-teistumas-jau-atliekantis-bausme-uz-grotu-nuteistas-dar-beveik-2-metu-laisves-atemimu|title=Kandrotui-Celofanui – dar vienas teistumas: jau atliekantis bausmę už grotų nuteistas dar beveik 2 metų laisvės atėmimu|date=2022-12-29|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2023 m. tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė tyrimą apie su A. Kandrotu siejamų įmonių bankrotus ir valstybės neatgautas lėšas. Tyrime minima bendrovė „Stebėjimo technologijos“, kurios bankrotas teismo pripažintas tyčiniu.<ref name="lrt-siena-verslo-planas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2046613/verslo-planas-celofanas-zurnalistinis-tyrimas|title=Verslo planas – Celofanas. Žurnalistinis tyrimas|date=2023-07-30|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2023 m. lapkritį Kauno apygardos teismas A. Kandrotą kitoje byloje pripažino kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, skirdamas galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-sukciavimas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2135423/kandrotas-celofanas-pripazintas-kaltu-byloje-del-sukciavimo-jis-siunciamas-4-metams-uz-grotu|title=Kandrotas-Celofanas pripažintas kaltu byloje dėl sukčiavimo, jis siunčiamas 4 metams už grotų|date=2023-11-27|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2026 m. balandį Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą išnagrinėjo; nuosprendį buvo numatyta skelbti 2026 m. gegužę.<ref name="lrt-apeliacija-2026">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2889049/kandrotui-vel-gresia-kalejimas-prokuratura-praso-palikti-4-metu-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui vėl gresia kalėjimas: prokuratūra prašo palikti 4 metų laisvės atėmimo bausmę|date=2026-04-05|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2024 m. sausio 30 d. A. Kandrotas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomas penkerių metų draudimas vadovauti juridiniams asmenims, sąrašą; šis apribojimas buvo siejamas su bendrovės „Lasilita“ bankroto byla.<ref name="lrt-vadovauti-imonems-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2200422/kandrotui-celofanui-uzdrausta-vadovauti-imonems|title=Kandrotui-Celofanui uždrausta vadovauti įmonėms|date=2024-02-21|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2024 m. sausį [[Lietuvos apeliacinis teismas]] paliko galioti realias laisvės atėmimo bausmes dviejose A. Kandroto finansinių nusikaltimų bylose, o 2024 m. vasarį Kauno apygardos teismas subendrino jam skirtas bausmes ir paskyrė galutinę 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.<ref name="lrt-finansines-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2170800/kandrotui-celofanui-del-finansiniu-nusikaltimu-skirta-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui-Celofanui dėl finansinių nusikaltimų skirta laisvės atėmimo bausmė|date=2024-01-15|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-subendrinta-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2207499/kandrotui-celofanui-paskirta-galutine-2-metu-ir-10-menesiu-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui-Celofanui paskirta galutinė 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė|date=2024-02-27|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> Tų pačių metų lapkritį [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]] dviejose finansinių nusikaltimų bylose paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus.<ref name="lat-2024" /><ref name="lat-2024-antra">{{Cite web|url=http://www.lat.eblt/naujienos/lietuvos-auksciausiasis-teismas-antra-karta-isnagrinejo-nuteistojo-a.-kandroto-byla/1883|title=Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antrą kartą išnagrinėjo nuteistojo A. Kandroto bylą|date=2024-11-26|website=LAT.lt|access-date=2026-05-10}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2025 m. birželį A. Kandrotui pritaikytas lygtinis paleidimas, nes jis buvo atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos bausmės.<ref name="lrt-paleistas-2025">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2597571/uz-finansinius-nusikaltimus-nuteistas-kandrotas-celofanas-paleistas-i-laisve|title=Už finansinius nusikaltimus nuteistas Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę|date=2025-06-25|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> === 2021 m. riaušių prie Seimo byla === {{Pagr|2021 m. riaušės prie Seimo}} 2025 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. A. Kandrotui buvo skirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-riauses-nuosprendis-2025">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2688466/verdiktai-riausiu-byloje-kandrotui-skirta-4-metu-kalejimo-bausme-nualpo-teiseja|title=Verdiktai riaušių byloje: Kandrotui skirta 4 metų kalėjimo bausmė, buvo nualpusi teisėja|last=Venckūnas|first=Vilmantas|date=2025-09-22|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> === Kiti teisiniai procesai === 2022 m. Kauno apylinkės teismas A. Kandrotą pripažino kaltu dėl buvusio [[Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba|Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos]] darbuotojo Šarūno Mickevičiaus apšmeižimo, tačiau 2023 m. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka jį dėl šio kaltinimo išteisino. 2024 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti prokuratūros kasacinį skundą, todėl procesas byloje baigtas.<ref name="lrt-smeiztas-nuteistas-2022">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1814026/uz-finansinius-nusikaltimus-kalintis-kandrotas-celofanas-nuteistas-ir-del-smeizto|title=Už finansinius nusikaltimus kalintis Kandrotas-Celofanas nuteistas ir dėl šmeižto|date=2022-11-03|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-smeiztas-isteisintas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2103253/teismas-del-smeizimo-isteisino-kandrota-celofana|title=Teismas dėl šmeižimo išteisino Kandrotą-Celofaną|date=2023-10-18|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-smeiztas-galutinis-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2165011/kandrotas-galutinai-lieka-isteisintas-del-korupcija-itarto-teisininko-smeizimo|title=Kandrotas galutinai lieka išteisintas dėl korupcija įtarto teisininko šmeižimo|date=2024-01-06|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2026 m. kovą prokuratūra pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Kandrotą ir Andrejų Lobovą pripažino kaltais dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos bei viešosios tvarkos pažeidimo. A. Kandrotui skirta galutinė subendrinta vienų metų laisvės atėmimo bausmė; pirmosios instancijos teismo nuosprendis galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-neapykanta-2026">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2872199/teismas-kandrotui-skyre-metus-nelaisves-lobovas-nuteistas-lygtine-bausme|title=Teismas Kandrotui skyrė metus nelaisvės, Lobovas nuteistas lygtine bausme|last=Gurevičius|first=Ainis|date=2026-03-19|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="prokuratura-neapykanta-2026">{{Cite web|url=https://prokuraturos.lt/lt/uz-neapykantos-kalba-ir-viesosios-tvarkos-pazeidima-teismo-saleje-nuteistiesiems-skirtos-laisves-atemimo-bausmes/12215|title=Už neapykantos kalbą ir viešosios tvarkos pažeidimą teismo salėje nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės|date=2026-03-19|website=Prokuraturos.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> == CLF atvirukai == 2026 m. vasarį [[Lošimų priežiūros tarnyba]] paskelbė įspėjimą A. Kandrotui dėl galimo vartotojų klaidinimo, susijusio su jo internetu platintais „CLF blockchain atvirukais“. Tarnybos duomenimis, pirkėjams buvo siūloma įsigyti šiuos atvirukus ir laimėti automobilį, o prekybos pradžioje jie buvo pristatomi kaip kriptovaliuta („celofano kriptovaliuta“), nors tarnyba nurodė, kad taip nėra.<ref name="lpt-clf-20262">{{Cite web|url=https://lpt.lrv.lt/lt/naujienos/lpt-ispeja-vartotojus-del-galimo-klaidinimo-cwF|title=LPT įspėja vartotojus dėl galimo klaidinimo|date=2026-02-25|website=LPT.lrv.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> == Vieši ginčai ir kritika == A. Kandrotas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai dėl politinės retorikos, konfliktų su „sisteminiais“ žurnalistais, žinomais visuomenininkais ir politikais, protestų prieš valstybės institucijas, taip pat dėl teistumų ir baudžiamųjų bylų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Internetinėse laidose ir viešuose pasisakymuose A. Kandrotas yra kritikavęs žinomus visuomenės veikėjus, tarp jų [[Algirdas Ramanauskas|Algį Ramanauską]], [[Mantas Stonkus|Mantą Stonkų]], [[Skirmantas Malinauskas|Skirmantą Malinauską]], [[Paulius Mikolaitis|Paulių Mikolaitį]], [[Tomas Vytautas Raskevičius|Tomą Vytautą Raskevičių]] ir žurnalistę [[Indrė Makaraitytė|Indrę Makaraitytę]]. Dalis šių asmenų buvo kreipęsi į teisėsaugą dėl jo pasisakymų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{DEFAULTSORT:Kandrotas, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos nusikaltėliai]] [[en:Antanas Kandrotas]] 9oixwba0pne7tbi4loivz5qcduyvok9 7956687 7956686 2026-11-02T00:29:08Z BlackViper10 193087 /* Viešoji veikla */ 7956687 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} {{POV}} {{Žmogaus biografija |vardas=Antanas Kandrotas |fonas=other |gimė=[[1980 m.]] [[gruodžio 28]] d. |gimimo vieta=[[Kaunas]], [[Lietuva]] |pilietybė=[[Lietuva|Lietuvos]] |veikla=[[Aktyvizmas|politinis aktyvistas]], protestuotojas, [[Socialinis tinklas|socialinių tinklų]] turinio kūrėjas, [[nusikaltėlis]] |žinomas=protestus prieš [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|vyriausybės]] ribojimus dėl [[COVID-19]], „[[Didysis šeimos gynimo maršas|Didžiojo šeimos gynimo maršo]]“ dalyvis |pav=|foto=|nuotrauka=Antanas Kandrotas Celofanas.jpg}} '''Antanas Kandrotas''' (g. [[1980 m.]] [[gruodžio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]]), dažnai vadinamas pravarde '''Celofanas''', yra Lietuvos [[Aktyvizmas|politinis aktyvistas]], [[Socialiniai tinklai|socialinių tinklų]] turinio kūrėjas, [[nusikaltėlis]]. Plačiau žinomas tapo [[COVID-19 pandemija Lietuvoje|COVID-19 pandemijos]] laikotarpiu, dalyvaudamas protestuose prieš pandemijos valdymo ribojimus, taip pat renginiuose ir protestuose, susijusiuose su „[[Didysis šeimos gynimo maršas|Didžiojo šeimos gynimo maršu]]“.<ref name="lrytas-2023-biografija">{{Cite web |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/08/19/news/antano-kandroto-celofano-suoliai-nuo-kalinio-iki-protestuotoju-veliavnesio-28063307 |title=Antano Kandroto-Celofano šuoliai: nuo kalinio – iki protestuotojų vėliavnešio |last=Kuznecovaitė |first=Asta |date=2023-08-19 |website=Lrytas.lt |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-seimu-marsas">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/projektai/seimos-gynimo-marsas |title=LRT tyrimas apie Šeimų maršą |website=LRT.lt |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Biografija == A. Kandrotas gimė 1980 m. gruodžio 28 d. Kaune. Jo tėvas Antanas vertėsi verslu, motina dirbo [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos|Kauno klinikų]] Kardiologijos skyriuje. Turi jaunesnę sesę Daumantę.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Po mokyklos baigimo įstojo į [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universitetą]], kur studijavo [[Informatika|informatiką]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Pirmą kartą A. Kandrotas vedė būdamas 21 metų ir iš pirmosios santuokos turi sūnų. Vėliau jis vedė Inesą Kandrotienę, su kuria susilaukė dvynių sūnų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Kurį laiką A. Kandrotas su šeima buvo išvykęs gyventi į [[Ispanija|Ispaniją]], o grįžęs į Lietuvą apsigyveno [[Kulautuva|Kulautuvoje]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Pravardė „Celofanas“, pasak paties A. Kandroto, atsirado COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir ilgainiui tapo jo viešuoju [[Pseudonimas|pseudonimu]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="respublika-pravarde">{{Cite web |url=https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/kaip_gime_celofanas_atviras_pokalbis_su_antanu_kandrotu/ |title=Kaip gimė Celofanas: atviras pokalbis su Antanu Kandrotu |website=Respublika.lt |access-date=2026-05-09 |last=Jonaitis |first=Marius }}</ref> == Viešoji veikla == Plačiau žinomas A. Kandrotas tapo [[2020 m.|2020 m]]., prasidėjus COVID-19 pandemijai. Tuo metu jis dalyvavo internetinėse laidose, kritikavo pandeminius ribojimus ir dalyvavo protesto akcijose.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Taip pat, aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose ir pasisakė prieš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]], privalomus [[Vakcinacija|skiepus]], [[LGBT+ Lietuvoje|LGBT+]] judėjimo propogandą, karantiną, „sisteminę žiniasklaidą“ ir [[I. Šimonytės ministrų kabinetas |vyriausybę]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Pasisako už draugystę su Baltarusija ir prieš taikomas [[Sankcija|sankcijas]]. [[2021 m.]] rugpjūčio 10 d. A. Kandrotas dalyvavo proteste prie [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]], po kurio kilo [[2021 m. riaušės prie Seimo|riaušės]]. Vėliau jis tapo vienu iš kaltinamųjų šioje byloje.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-vrk-20232">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2150571/riausiu-byloje-kaltinamas-kandrotas-celofanas-vrk-pateike-dokumentus-del-kandidatavimo-prezidento-rinkimuose|title=Riaušių byloje kaltinamas Kandrotas-Celofanas VRK pateikė dokumentus dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose|last=Pankūnas|first=Gytis|date=2023-12-14|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> [[2023 m.]] A. Kandrotas dalyvavo proteste prieš [[LGBT eitynės|LGBT eitynes]] [[Vilnius|Vilniuje]], buvo išprašytas iš [[Palanga|Palangoje]] vykusių „Aurum 1006 km“ lenktynių, kritikavo paramą [[Ukraina|Ukrainai]] rinkusių visuomenininkų veiksmus ir nuėmė Ukrainos vėliavą nuo [[Kauno apylinkės teismas|Kauno apylinkės teismo]] pastato. Dėl vėliavos nuėmimo [[Policija|policija]] pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl [[Vagystė|vagystės]], tačiau vėliau [[Prokuratūra|prokuratūra]] pranešė, kad tyrimas nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-pride-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2024568/vilnius-pride-eitynes-pasieke-katedra-renginio-metu-tukstanciai-dalyviu-ir-grupele-protestuotoju |title=Sostinėje vyko eitynės „Vilnius Pride“: renginio metu – tūkstančiai dalyvių ir Raskevičiaus bučinys Celofanui |website=LRT.lt |date=2023-07-01 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-veliava-tyrimas-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2031821/nuo-teismo-pastato-kaune-kandrotui-nuemus-ukrainos-veliava-tyrimas-del-vagystes |title=Nuo teismo pastato Kaune Kandrotui nuėmus Ukrainos vėliavą – tyrimas dėl vagystės |website=LRT.lt |date=2023-07-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-veliava-nutraukta-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2122571/teisesauga-nutrauke-ikiteismini-tyrima-del-kandroto-celofano-galimai-pavogtos-ukrainos-veliavos |title=Teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Kandroto-Celofano galimai pavogtos Ukrainos vėliavos |website=LRT.lt |date=2023-11-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref> [[2026 m.]] gegužę A. Kandrotas išvyko į [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir ten davė interviu Baltarusijos valstybiniam televizijos kanalui. Tuo metu jis dalyvavo keliose teismo bylose ir galėjo pažeisti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; Vilniaus apygardos ir apylinkės teismų atstovai teigė negavę jo prašymo išvykti.<ref name="lrt-baltarusija-isvyka-2026">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2918371/kaip-kandrotas-celofanas-atsidure-baltarusijoje-aiskeja-kad-prasymo-isvykti-nepateike |title=Kaip Kandrotas-Celofanas atsidūrė Baltarusijoje? Aiškėja, kad prašymo išvykti nepateikė |website=LRT.lt |date=2026-05-04 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrt-baltarusija-2026">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2919340/kandrotas-baltarusijoje-jau-spejo-ispilti-purvo-ant-lietuvos-ir-zarste-pagyras-lukasenkai |title=Kandrotas Baltarusijoje jau spėjo išpilti purvo ant Lietuvos ir žarstė pagyras Lukašenkai |website=LRT.lt |date=2026-05-05 |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Politinė veikla == [[2020 m.]] A. Kandrotas su [[Vytautas Šustauskas|Vytauto Šustausko]] „[[Kovotojų už Lietuvą sąjunga]]“ bandė kandidatuoti [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Seimo rinkimuose]], tačiau partija laiku nesumokėjo rinkimų užstato [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiajai rinkimų komisijai]] ir nebuvo registruota.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> Tais pačiais rugsėjį A. Kandrotas įsteigė [[Asociacija|asociaciją]] „Mes tauta“.<ref name="lrt-seimu-marsas" /> 2023 m. A. Kandrotas paskelbė apie politinės partijos „Mes Lietuva“ steigimą ir tapo vienu viešiausių šio projekto veidų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-mes-lietuva-steigimas-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2056930/kandrotas-skelbia-su-steigejais-ikures-partija-mes-lietuva |title=Kandrotas skelbia su steigėjais įkūręs partiją „Mes Lietuva“ |website=LRT.lt |date=2023-08-16 |access-date=2026-05-09 }}</ref> [[2024 m.]] vasarį pranešta, kad partija nebuvo įregistruota, nes laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo ministerijai]].<ref name="lrt-mes-lietuva-2024">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2198883/kandroto-celofano-buriama-partija-neiregistruota-nes-laiku-nepateike-dokumentu |title=Kandroto-Celofano buriama partija neįregistruota, nes laiku nepateikė dokumentų |website=LRT.lt |date=2024-02-19 |access-date=2026-05-09 }}</ref> 2023 m. gruodį A. Kandrotas pateikė dokumentus dėl dalyvavimo [[2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose]]<ref name="lrt-vrk-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2150571/riausiu-byloje-kaltinamas-kandrotas-celofanas-vrk-pateike-dokumentus-del-kandidatavimo-prezidento-rinkimuose |title=Riaušių byloje kaltinamas Kandrotas-Celofanas VRK pateikė dokumentus dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose |website=LRT.lt |date=2023-12-14 |access-date=2026-05-09 |last=Pankūnas |first=Gytis }}</ref>, tačiau [[Vyriausioji rinkimų komisija]] jį atsisakė registruoti [[Politinė kampanija|politinės kampanijos]] dalyviu, nes nebuvo pateiktas dokumentas apie rinkimų politinės kampanijos sąskaitą banke. 2024 m. sausį VRK antrą kartą atsisakė registruoti A. Kandrotą, o [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas]] atmetė jo skundą dėl neregistravimo.<ref name="lrt-vrk-atmete-2023">{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2152732/vrk-atmete-kandroto-prasyma-registruoti-ji-kandidatu-prezidento-rinkimuose |title=VRK atmetė Kandroto prašymą registruoti jį kandidatu prezidento rinkimuose |website=LRT.lt |date=2023-12-18 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref name="lrytas-vrk-2024">{{Cite web |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2024/01/11/news/vrk-antra-karta-atsisake-registruoti-a-kandrota-prezidento-rinkimu-kampanijai-30006275 |title=VRK antrą kartą atsisakė registruoti A. Kandrotą prezidento rinkimų kampanijai |website=Lrytas.lt |date=2024-01-11 |access-date=2026-05-09 }}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2175913/teismas-atmete-kandroto-skunda-kad-nebuvo-registruotas-prezidento-rinkimu-kampanijai |title=Teismas atmetė Kandroto skundą, kad nebuvo registruotas prezidento rinkimų kampanijai |website=LRT.lt |date=2024-01-20 |access-date=2026-05-09 }}</ref> == Teisiniai procesai == Viešojoje erdvėjee A. Kandrotas dažnai minimas dėl finansinių [[Nusikaltimas|nusikaltimų]] bylų ir teistumų, taip pat dėl kitų [[Baudžiamoji byla|baudžiamųjų bylų]] ir ikiteisminių tyrimų. Kai kurie procesai yra pasibaigę įsiteisėjusiais [[Nuosprendis|nuosprendžiais]], kiti viešuose šaltiniuose minimi kaip neįsiteisėję arba nagrinėjami [[Apeliacija (teisė)|apeliacine tvarka]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lat-2024">{{Cite web |url=https://www.lat.lt/naujienos/isnagrineta-uz-sukciavima-turto-pasisavinima-ir-kitas-veikas-nuteistu-a.-kandroto-ir-a.-zalio-byla/1881 |title=Išnagrinėta už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir kitas veikas nuteistų A. Kandroto ir A. Žalio byla |website=LAT.lt |date=2024-11-26 |access-date=2026-05-09 }}</ref> === Finansinių nusikaltimų bylos === Viena ankstyvųjų A. Kandroto bylų buvo susijusi su 2007 m. įmonės „Tropikana“ perėmimu, vilkikų įsigijimu [[Lizingas|lizingu]] ir [[Pridėtinės vertės mokestis|PVM]] susigrąžinimo schema. Šioje byloje jam skirta 1 metų ir 7 mėnesių [[Laisvės atėmimas|laisvės atėmimo bausmė]].<ref name="lrytas-2023-biografija" /> 2010 m. jam buvo skirta bauda dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, o 2017 m. Alytaus rajono apylinkės teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę byloje dėl bandymo gauti 86 tūkst. eurų kreditą.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> 2022 m. [[Kauno apygardos teismas]] pripažino A. Kandrotą kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo susijusi su bendrovės „MDK logistika“ turtu ir nesumokėtais mokesčiais; LRT, remdamasi teismo pranešimu, nurodė, kad byloje nustatytas 321 791,84 euro bendrovės turto pasisavinimas.<ref name="lrt-mdk-20222">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1854793/kandrotui-celofanui-dar-vienas-teistumas-jau-atliekantis-bausme-uz-grotu-nuteistas-dar-beveik-2-metu-laisves-atemimu|title=Kandrotui-Celofanui – dar vienas teistumas: jau atliekantis bausmę už grotų nuteistas dar beveik 2 metų laisvės atėmimu|date=2022-12-29|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2023 m. tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė tyrimą apie su A. Kandrotu siejamų įmonių bankrotus ir valstybės neatgautas lėšas. Tyrime minima bendrovė „Stebėjimo technologijos“, kurios bankrotas teismo pripažintas tyčiniu.<ref name="lrt-siena-verslo-planas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2046613/verslo-planas-celofanas-zurnalistinis-tyrimas|title=Verslo planas – Celofanas. Žurnalistinis tyrimas|date=2023-07-30|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2023 m. lapkritį Kauno apygardos teismas A. Kandrotą kitoje byloje pripažino kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, skirdamas galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-sukciavimas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2135423/kandrotas-celofanas-pripazintas-kaltu-byloje-del-sukciavimo-jis-siunciamas-4-metams-uz-grotu|title=Kandrotas-Celofanas pripažintas kaltu byloje dėl sukčiavimo, jis siunčiamas 4 metams už grotų|date=2023-11-27|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2026 m. balandį Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą išnagrinėjo; nuosprendį buvo numatyta skelbti 2026 m. gegužę.<ref name="lrt-apeliacija-2026">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2889049/kandrotui-vel-gresia-kalejimas-prokuratura-praso-palikti-4-metu-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui vėl gresia kalėjimas: prokuratūra prašo palikti 4 metų laisvės atėmimo bausmę|date=2026-04-05|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2024 m. sausio 30 d. A. Kandrotas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomas penkerių metų draudimas vadovauti juridiniams asmenims, sąrašą; šis apribojimas buvo siejamas su bendrovės „Lasilita“ bankroto byla.<ref name="lrt-vadovauti-imonems-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2200422/kandrotui-celofanui-uzdrausta-vadovauti-imonems|title=Kandrotui-Celofanui uždrausta vadovauti įmonėms|date=2024-02-21|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2024 m. sausį [[Lietuvos apeliacinis teismas]] paliko galioti realias laisvės atėmimo bausmes dviejose A. Kandroto finansinių nusikaltimų bylose, o 2024 m. vasarį Kauno apygardos teismas subendrino jam skirtas bausmes ir paskyrė galutinę 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.<ref name="lrt-finansines-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2170800/kandrotui-celofanui-del-finansiniu-nusikaltimu-skirta-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui-Celofanui dėl finansinių nusikaltimų skirta laisvės atėmimo bausmė|date=2024-01-15|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-subendrinta-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2207499/kandrotui-celofanui-paskirta-galutine-2-metu-ir-10-menesiu-laisves-atemimo-bausme|title=Kandrotui-Celofanui paskirta galutinė 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė|date=2024-02-27|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> Tų pačių metų lapkritį [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]] dviejose finansinių nusikaltimų bylose paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus.<ref name="lat-2024" /><ref name="lat-2024-antra">{{Cite web|url=http://www.lat.eblt/naujienos/lietuvos-auksciausiasis-teismas-antra-karta-isnagrinejo-nuteistojo-a.-kandroto-byla/1883|title=Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antrą kartą išnagrinėjo nuteistojo A. Kandroto bylą|date=2024-11-26|website=LAT.lt|access-date=2026-05-10}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2025 m. birželį A. Kandrotui pritaikytas lygtinis paleidimas, nes jis buvo atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos bausmės.<ref name="lrt-paleistas-2025">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2597571/uz-finansinius-nusikaltimus-nuteistas-kandrotas-celofanas-paleistas-i-laisve|title=Už finansinius nusikaltimus nuteistas Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę|date=2025-06-25|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> === 2021 m. riaušių prie Seimo byla === {{Pagr|2021 m. riaušės prie Seimo}} 2025 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. A. Kandrotui buvo skirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-riauses-nuosprendis-2025">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2688466/verdiktai-riausiu-byloje-kandrotui-skirta-4-metu-kalejimo-bausme-nualpo-teiseja|title=Verdiktai riaušių byloje: Kandrotui skirta 4 metų kalėjimo bausmė, buvo nualpusi teisėja|last=Venckūnas|first=Vilmantas|date=2025-09-22|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> === Kiti teisiniai procesai === 2022 m. Kauno apylinkės teismas A. Kandrotą pripažino kaltu dėl buvusio [[Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba|Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos]] darbuotojo Šarūno Mickevičiaus apšmeižimo, tačiau 2023 m. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka jį dėl šio kaltinimo išteisino. 2024 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti prokuratūros kasacinį skundą, todėl procesas byloje baigtas.<ref name="lrt-smeiztas-nuteistas-2022">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1814026/uz-finansinius-nusikaltimus-kalintis-kandrotas-celofanas-nuteistas-ir-del-smeizto|title=Už finansinius nusikaltimus kalintis Kandrotas-Celofanas nuteistas ir dėl šmeižto|date=2022-11-03|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-smeiztas-isteisintas-2023">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2103253/teismas-del-smeizimo-isteisino-kandrota-celofana|title=Teismas dėl šmeižimo išteisino Kandrotą-Celofaną|date=2023-10-18|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="lrt-smeiztas-galutinis-2024">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2165011/kandrotas-galutinai-lieka-isteisintas-del-korupcija-itarto-teisininko-smeizimo|title=Kandrotas galutinai lieka išteisintas dėl korupcija įtarto teisininko šmeižimo|date=2024-01-06|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> 2026 m. kovą prokuratūra pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Kandrotą ir Andrejų Lobovą pripažino kaltais dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę ir jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos bei viešosios tvarkos pažeidimo. A. Kandrotui skirta galutinė subendrinta vienų metų laisvės atėmimo bausmė; pirmosios instancijos teismo nuosprendis galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka.<ref name="lrt-neapykanta-2026">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2872199/teismas-kandrotui-skyre-metus-nelaisves-lobovas-nuteistas-lygtine-bausme|title=Teismas Kandrotui skyrė metus nelaisvės, Lobovas nuteistas lygtine bausme|last=Gurevičius|first=Ainis|date=2026-03-19|website=LRT.lt|access-date=2026-05-10}}</ref><ref name="prokuratura-neapykanta-2026">{{Cite web|url=https://prokuraturos.lt/lt/uz-neapykantos-kalba-ir-viesosios-tvarkos-pazeidima-teismo-saleje-nuteistiesiems-skirtos-laisves-atemimo-bausmes/12215|title=Už neapykantos kalbą ir viešosios tvarkos pažeidimą teismo salėje nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės|date=2026-03-19|website=Prokuraturos.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> == CLF atvirukai == 2026 m. vasarį [[Lošimų priežiūros tarnyba]] paskelbė įspėjimą A. Kandrotui dėl galimo vartotojų klaidinimo, susijusio su jo internetu platintais „CLF blockchain atvirukais“. Tarnybos duomenimis, pirkėjams buvo siūloma įsigyti šiuos atvirukus ir laimėti automobilį, o prekybos pradžioje jie buvo pristatomi kaip kriptovaliuta („celofano kriptovaliuta“), nors tarnyba nurodė, kad taip nėra.<ref name="lpt-clf-20262">{{Cite web|url=https://lpt.lrv.lt/lt/naujienos/lpt-ispeja-vartotojus-del-galimo-klaidinimo-cwF|title=LPT įspėja vartotojus dėl galimo klaidinimo|date=2026-02-25|website=LPT.lrv.lt|access-date=2026-05-10}}</ref> == Vieši ginčai ir kritika == A. Kandrotas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai dėl politinės retorikos, konfliktų su „sisteminiais“ žurnalistais, žinomais visuomenininkais ir politikais, protestų prieš valstybės institucijas, taip pat dėl teistumų ir baudžiamųjų bylų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /><ref name="lrt-seimu-marsas" /> Internetinėse laidose ir viešuose pasisakymuose A. Kandrotas yra kritikavęs žinomus visuomenės veikėjus, tarp jų [[Algirdas Ramanauskas|Algį Ramanauską]], [[Mantas Stonkus|Mantą Stonkų]], [[Skirmantas Malinauskas|Skirmantą Malinauską]], [[Paulius Mikolaitis|Paulių Mikolaitį]], [[Tomas Vytautas Raskevičius|Tomą Vytautą Raskevičių]] ir žurnalistę [[Indrė Makaraitytė|Indrę Makaraitytę]]. Dalis šių asmenų buvo kreipęsi į teisėsaugą dėl jo pasisakymų.<ref name="lrytas-2023-biografija" /> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{DEFAULTSORT:Kandrotas, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos nusikaltėliai]] [[en:Antanas Kandrotas]] sgkjpxturan63f2u2209y1fqgo2fbuj 0 698346 7956763 7924386 2026-11-02T10:08:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956763 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Medina United | image = [[Vaizdas:Medina United Football Academy.png|150px]] | fullname = Medina United Football Academy | nickname = | founded = 2019 m. | ground = „?“ stadionas, Lamin Village | capacity = 000 | chairman = {{vlv|Gambija}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Gambija}} {{small|nežinoma}} | league = '''[[GFA Pirmasis divizionas]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} |pattern_la1 = _adidassquadra21ow |pattern_b1 = _adidassquadra21ow |pattern_ra1 = _adidassquadra21ow |pattern_sh1 = _adidassquadra21o |pattern_so1 = _3_stripes_white |leftarm1 = FF6600 |body1 = FF6600 |rightarm1 = FF6600 |shorts1 = FF6600 |socks1 = FF6600 |pattern_la2 = _adidassquadra21lbw |pattern_b2 = _adidassquadra21lbw |pattern_ra2 = _adidassquadra21lbw |pattern_sh2 = _adidassquadra21lb |pattern_so2 = _3_stripes_white |leftarm2 = 82DBF5 |body2 = 82DBF5 |rightarm2 = 82DBF5 |shorts2 = 82DBF5 |socks2 = 82DBF5 |pattern_la3 = _adidassquadra21ww |pattern_b3 = _adidassquadra21ww |pattern_ra3 = _adidassquadra21ww |pattern_sh3 = _adidassquadra21ww |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = FFFFFF |socks3 = FFFFFF }} '''Medina United Football Club''', o trumpiau vadinamas tiesiog '''„Medina United“''' arba tiesiog '''MUFA''' – [[Gambija|Gambijos]] [[futbolo klubas]], įsikūręs ''Lamin Village''. == Istorija == Klubas įkurtas 2019 m. Kitados varžėsi Antrame divizione ir pateko į aukščiausią lygą. Nuo 2025–2026 m. rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Jau debiutiniame pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo čempionų titulą. == Pasiekimai == ; {{vlv|Gambija}} '''[[GFA Pirmasis divizionas]]:''' : [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (1):''' [[2025–2026 m. GFA League First Division|2025–2026]] m. ; {{vlv|Gambija}} GFA Antrasis divizionas (II) : [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai ():''' – m. ; {{vlv|Gambija}} [[Gambijos futbolo taurė]]: * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai ()''': m. ; {{vlv|Gambija}} Gambijos supertaurė: * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai ()''': m. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. GFA League First Division|2026–2027]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[GFA Pirmasis divizionas|Pirmasis divizionas]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesg/gamb2027.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. GFA League First Division|2025–2026]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[GFA Pirmasis divizionas|Pirmasis divizionas]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesg/gamb2026.html</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:White" width="150" height="50" |'''MEDINA UNITED''' | style="background:Skyblue;color:navy" width="150" height="50" |'''MEDINA UNITED''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Medina United Football Academy.png|150px]]'''MEDINA UNITED''' | style="background:Skyblue;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Medina United Football Academy.png|150px]]'''MEDINA UNITED''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia balta apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _macronpolis1ow |pattern_b = _macronpolis1ow |pattern_ra = _macronpolis1ow |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FF6600 |body = FF6600 |rightarm = FF6600 |shorts = FF6600 |socks = FF6600 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronpolis1cw |pattern_b = _macronpolis1cw |pattern_ra = _macronpolis1cw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 87CEFA |body = 87CEFA |rightarm = 87CEFA |shorts = 87CEFA |socks = 87CEFA | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _navyborder |pattern_b = _vneckblack |pattern_ra = _navyborder |pattern_sh = _navysides |pattern_so = |leftarm = FF6600 |body = FF6600 |rightarm = FF6600 |shorts = FF6600 |socks = FF6600 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronhalley23cn |pattern_b = _macronhalley23cn |pattern_ra = _macronhalley23cn |pattern_sh = _navysides |pattern_so = |leftarm = 87CEFA |body = 87CEFA |rightarm = 87CEFA |shorts = 87CEFA |socks = 87CEFA | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21ow |pattern_b = _adidassquadra21ow |pattern_ra = _adidassquadra21ow |pattern_sh = _adidassquadra21o |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FF6600 |body = FF6600 |rightarm = FF6600 |shorts = FF6600 |socks = FF6600 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21lbw |pattern_b = _adidassquadra21lbw |pattern_ra = _adidassquadra21lbw |pattern_sh = _adidassquadra21lb |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = 82DBF5 |body = 82DBF5 |rightarm = 82DBF5 |shorts = 82DBF5 |socks = 82DBF5 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://medinaunitedacademy.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/MedinaUnited Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/medina-united/joFSswvJ/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/medina-united/joFSswvJ/ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20260714111003/https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/medina-united-fa/68139/ Globalsportsarchive] {{GFA Pirmasis divizionas}} [[Kategorija:Gambijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Medina United Football Academy}} o6ujahf2p593m1zt865gmje4d78wi0j 0 698645 7956616 7955300 2026-11-01T20:19:51Z Wolfmartyn 122516 /* UEFA Futsal čempionų lyga */ 7956616 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = Lietuvos salės futbolo varžybos | buvsezonas = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025-2026 m.]] | bussezonas = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2027–2028 m.|2027-2028 m.]] }} [[Vaizdas:Lsfa.png|thumb|110px|LSFA logotipas]] 2026–2027 m. Lietuvos salės futbolo varžybos buvo pradėtos rengti rugpjūčio mėnesį. Lietuvoje [[salės futbolas|salės futbolo]], arba futsalo, veiklą organizuoja [[Lietuvos salės futbolo asociacija]] bei [[LFF]]. Asociacijos prezidentu ketveriems metams 2023 m. liepos 25 d. išrinktas [[Darius Gurskis]]. Asociacijos direktorius – [[Vytenis Kazlauskas]]. Techninis direktorius – Kęstutis Rudžionis == Futsal A lyga == Sezono pradžia – rugsėjo 26 d. Dalyvių sąrašas buvo paskelbtas rupjūčio 11 d.<ref>https://www.lff.lt/futsal-a-lyga-sugrizta-permainos-komandu-gretose-ir-isauges-sirgaliu-susidomejimas/</ref>, informacija apie licencijavimosi procesą skelbta nebuvo. Iš A lygos pasitraukė [[FSK Radviliškis]]. Prie A lygos planavo prisijungti [[FA Panevėžys]], tačiau likus savaitei iki pirmenybių pradžios, paskelbta kad jos vietoje dalyvaus [[SFK Panevėžys]].<ref>https://www.futsal.lt/naujienos/904</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 9 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] <br/>{{·}} [[FK Akmenės kraštas]] Akmenė <br/> {{·}} [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos FK Vikingai]] <br/> {{·}} [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] <br/> {{·}} [[FK VIP|Mažeikių VIP]] <br/> {{·}} [[FK Bruklinas]] Vilkaviškis <br/> {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] <br/> {{·}} [[Kėdainiai United]] <br/> {{·}} [[SFK Panevėžys]] |} ;Nuoroda: [https://www.futsal.lt/reitingai/25481096/2026-2027 Turnyro lentelė] == Futsal I lyga bei apskričių lygos == === Kauno apskritis === Kvietimas dalyvauti '''2026–2027 m. LFF I lygos KAFF-MAFF Futsal čempionate''' buvo paskelbtas rekordiškai anksti – birželio 9 d. Preliminarus čempionato startas numatytas spalio mėnesį.<ref>https://www.kaff.lt/registracija-i-i-2026-2027-lff-i-lygos-kaff-maff-futsal-cempionata/</ref> === Klaipėdos apskritis === Kvietimas dalyvauti '''2026–2027 m. Klaipėdos miesto salės futbolo lygos''' pirmenybėse buvo paskelbtas spalio mėn. Registracija vyko iki spalio 26 d. Šio sezono formatas – dvi vertikalios lygos. Sezonas atidarytas tradicine „Klaipėdos miesto salės futbolo taurės“ varžybomis lapkričio pradžioje. === Utenos apskritis === Kvietimas dalyvauti 2026–2027 m. UAFF salės futbolo pirmenybes buvo paskelbtas spalio 20 d. Registracija vyko iki lapkričio 20 d.<ref>https://www.uaff.lt/2026/10/20/uaff-kviecia-registruotis-i-sales-futbolo-pirmenybes/</ref> === Telšių apskritis === Kvietimas dalyvauti 2026–2027 m. Telšių apskrities salės futbolo pirmenybes buvo paskelbtas spalio 10 d. Registracija vyko iki spalio 30 d.<ref>http://www.turnyrai.taff.lt/turnyrai/vacys-butkus</ref> == Taurės varžybos == === LFF futsal supertaurė === 2026 m. LFF futsal Supertaurės turnyras vyko [[Naujosios Akmenės Sporto ir sveikatingumo centro arena|Naujosios Akmenės Sporto ir sveikatingumo centro arenoje]] rugsėjo 19-20 d. Turnyre dalyvavo keturios geriausios praėjusio sezono komandos: „Kauno Žalgiris“, „Akmenės kraštas“, „Bruklinas“ ir VIP.<ref>https://www.lff.lt/futsal-a-lyga-sugrizta-permainos-komandu-gretose-ir-isauges-sirgaliu-susidomejimas/</ref><ref>https://www.lff.lt/ispudinga-finala-laimejes-akmenes-krastas-iskovojo-lff-futsal-supertaure/</ref> {{Round4-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2--> <!--semi-finals--> | rugsėjo 19 d. | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | 5 | [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | 1 | rugsėjo 19 d. | [[FK Akmenės kraštas]] | 4 | [[FK Bruklinas]] | 2 <!--final--> | rugsėjo 20 d. | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | 1 | '''[[FK Akmenės kraštas]] | 3 <!--3rd place--> | rugsėjo 20 d. | [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | 1 | [[FK Bruklinas]] | 6 }} === LFF Futsal taurė === Registracija į 2026-2027 m. LFF salės futbolo taurės varžybas buvo paskelbta rugsėjo 26 d.<ref>https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-2027-uju-lff-futsal-taures-turnyra/</ref> ir vyko iki spalio 16 d. Salės futbolo taurės varžybose privalo dalyvauti Futsal A lygos komandos. Taip pat dalyvauti gali Pirmos lygos bei žemesnių lygų komandos. Šį sezoną atsisakyta finalo ketverto formato, o finalas numatytas 2027 m. vasario 20 d. {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |+Futsal LFF Taurės varžybų kalendorius ! Etapas !! Burtai traukiami !! Rungtynės !! Komandos !! Dalyviai |- | I || rowspan=2|2026 m. spalio 22 d.<ref>https://www.lff.lt/del-lff-futsal-taures-siame-sezone-kovos-17-komandu-istraukti-pirmuju-etapu-burtai/</ref> || iki lapkričio 29 d. || 8 || Visos I-os bei žemesnių lygų komandos |- | II || gruodžio mėn. || 13 || 4 pirmo etapo nugalėtojai, ir 9 A lygos komandos. <br/>Dalyviai sudarė 5 poras, o 3 komandos pateko į sekantį etapą be kovos, burtų būdu |- | {{nowrap|1/4 finalo}} || rowspan=2| ''TBA'' || ''TBA'' || 8 || 1/8 finalo nugalėtojai |- | 1/2 finalo || ''TBA'' || 4 || 1/4 finalo nugalėtojai |- | finalas || – || {{nowrap|2027 m. vasario 20 d.}} || 2 || 1/2 finalo nugalėtojai |} {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 17 ! Klubas/komanda, miestas |- | '''A lygos dalyviai:''' [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] {{·}} [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos Vikingai]] {{·}} [[FK Akmenės kraštas]] (Akmenė) {{·}} [[FK VIP|Mažeikių VIP]] {{·}} [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] {{·}} [[FK Bruklinas]] (Vilkaviškis) {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] {{·}} [[Kėdainiai United]] {{·}} [[SFK Panevėžys]] |- | '''Kiti dalyviai:''' [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] (Vilnius) {{·}} FC Damada (Telšiai) {{·}} [[FK Ketera]] (Šalčininkai) {{·}} [[FC Klaipėda City]] {{·}} [[FK Lentvaris]] {{·}} [[FK Medelyno Bėgiai]] (Šiauliai) {{·}} FC Phoenix (Klaipėda) {{·}} [[FK Savanoris]] (Šiauliai) |} {{Round32 <!--Round of 32--> |I etapas| FC Phoenix | | [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] | ||–||–| |I etapas| [[FK Ketera]] | | [[FK Medelyno Bėgiai]] | ||–||–| |I etapas| [[FK Lentvaris]] | | [[FK Savanoris]] | ||–||–| |I etapas| [[FC Klaipėda City]] | | FC Damada | ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| <!--Round of 16--> |II etapas| <small>FC Phoenix / [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]]</small> | | [[SFK Panevėžys]] | |II etapas| <small>[[FK Ketera]] / [[FK Medelyno Bėgiai]]</small> | | [[FK Bruklinas]] | |II etapas| <small>[[FK Lentvaris]] / [[FK Savanoris]]</small> | | ''be kovos'' | |II etapas| <small>[[FC Klaipėda City]] / FC Damada</small> | | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | |II etapas| [[FK Kėdainiai]] | | [[FK Akmenės kraštas]] | |II etapas| [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | | [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] | |II etapas| [[Gargždų Pramogos–SC|Gargždų Pramogos]] | | ''be kovos'' | |II etapas| [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos Vikingai]] | | ''be kovos'' | <!--Round of 8--> ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| }} == Vyrų rinktinė == {{main|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė}} {{main|Sąrašas:Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinės rungtynės}} ==Vaikinų U-19 rinktinė== {{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė}} == Tarptautinės klubų varžybos == === UEFA Futsal čempionų lyga === [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]] pradėjo 2026–2027 m. [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygos]] varžybas nuo ''pagrindinio etapo''. Po praėjusio sezono, UEFA futsal koeficientų lentelėje Lietuvos klubas užėmė 14 vietą,<ref>https://www.lff.lt/kauno-zalgiris-pasirodyma-uefa-futsalo-cempionu-lygoje-prades-liuksemburge/</ref> ir ''pagrindiniame etape'' pateko į ''Path B''. Šiuo keliu dalyvaujančios komandos žaidžia grupėse, iš kurių į sekantį etapą patenka po 1 komandą. FK Kauno Žalgiris tapo grupės nugalėtoju, ir pateko į elitinį etapą. {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:250px; float:right" |+ UEFA Futsalo Europinių lygų etapai |- | {{santrumpa|✚|šiame etape prisijungiančių komandų skaičius}}32 || Preliminarinis (32) || {{santrumpa|[[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]]|komandų skaičius, patenkantis į sekantį etapą}}8 |- | {{santrumpa|✚|šiame etape prisijungiančių komandų skaičius}}24 || Pagrindinis (32) || {{santrumpa|[[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]]|komandų skaičius, patenkantis į sekantį etapą}}16 |- | ||Elitinis (16) || {{santrumpa|[[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]]|komandų skaičius, patenkantis į sekantį etapą}}4 |- | ||Finalinis (4) || |} {{OneLegStart}} |colspan=3|Pagrindinis etapas spalio 27 d. – lapkričio 1 d. Liuksemburge {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 2:0 |Unisport FC|ARM|}} {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 4:4 |Doukas SAC|GRE|}} {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 7:4 |DF Differdange 03|LUX|}} |- |colspan=3|Elitinis etapas lapkričio - gruodžio mėn. {{end}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:250px; float:right" == Nuorodos == * [[Salės futbolas]] * [http://futsal.lt/ Oficiali LSPFA svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201203170848/https://futsal.lt/ |date=2020-12-03 }} * [https://www.facebook.com/futsal.lt/ LSPFA Facebook puslapis] * [http://lietuvosfutbolas.lt/ Oficiali LFF futbolo ir futsalo rezultatų svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo varžybos]] hjjtbvpualj9elcqa3tvttwp348c2if 0 699826 7956520 7904837 2026-11-01T14:45:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956520 wikitext text/x-wiki {{Aukštaitijos NP}} {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Simoniškis I]],<br>[[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj.]] | lat = 55.298784| long = 26.002726 | rūšis = paprastoji pušis | aukštis = 17,4 | apimtis = 3 | apimties_aukštis = 1,3 | amžius = ~250 | amžiaus_metai = 2005 | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Labakaršio pušis''' – išskirtinė [[pušis]], auganti [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, [[Simoniškis I|Simoniškio I]] kaimo ([[Linkmenų seniūnija|Linkmenų sen.]]) apylinkėse, miške tarp [[Labakaršys|Labakaršio]] ir [[Prūdas (ežeras)|Prūdo]] ežerų, 3,5 km į pietryčius nuo [[Linkmenys| Linkmenų]], 5,4 km į šiaurę nuo [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]]. Patenka į [[Ignalinos miškų urėdija|Ignalinos miškų urėdijos]] Kaltanėnų girininkijos (1063 kv., 25 skl.) teritoriją Kamčiatkos miške. 1997 m. Labakaršio pušis paskelbta botaniniu [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklu]]. Ji yra 24 m aukščio, kamieno apimtis – 3 m, amžius siekia apie 250 metų.<ref>„[[Ladakalnis (žurnalas)|Ladakalnis]]“. [https://www.aparkai.lt/data/ckfinder/files/Ladakalnis%2081-90/ladakalnis%20nr%2084.pdf Gamtos vertybės Aukštaitijos nacionaliniame parke. Labakaršio pušis] ''aparkai.lt'', 2005</ref><ref>[https://stvk.lt/map/S0310505020004-labakarsio-pusis?x=26.0027&y=55.2988&zoom=16.0&st=%5B63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Labakaršio pušis] ''stvk.lt/map''</ref> == Tautosakinės žinios == Labakaršio pušis minima tarp medžių, susijusių su senosiomis „Kartuvių pušų“ legendomis. Dažnai pasakojama, kad miško pakelių pušys buvo ir mirties bausmių vykdymo vietomis su pakartais žmonėmis ar vietoj taikinio nušautais [[baudžiava|baudžiauninkais]].<ref>[[Jolanta Zabulytė]]. [http://w.lkti.lt/wp-content/uploads/2023/01/34-47-Zabulyte_02.pdf Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260716032920/http://w.lkti.lt/wp-content/uploads/2023/01/34-47-Zabulyte_02.pdf |date=2026-07-16 }} ''lkti.lt'' p. 40, 41</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/labakarsio-pusis/ Labakaršio pušis] ''ignalina.info'', 2025-12-12 {{Ignalinos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] dr1mua7jnsrhwdgu5ak3vzz3y01fgrh 0 701590 7956523 7936336 2026-11-01T14:51:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7956523 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = | caption = | location = [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos raj.]],<br>[[Kauno rajono savivaldybė|Kauno raj.]],<br>[[Kėdainių rajonas|Kėdainių raj.]] | nearest_city = [[Vandžiogala]], [[Gelnai]] | lat_degrees = 55 | lat_minutes = 08 | lat_seconds = 29.8 | lat_direction = N | long_degrees = 23 | long_minutes = 58 | long_seconds = 45.7 | long_direction = E | map = Kėdainių rajonas | area = 3 978 ha | established = 2005 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija | vikiteka = }} '''Labūnavos miško biosferos poligonas''' – [[biosfera|biosferos]] poligonas [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos]], [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajonų savivaldybių]] sandūroje, išsidėstęs atskiruose [[Labūnavos miškai|Labūnavos miškų]] (Labūnavos, Kruopių, Gelnų) masyvuose abipus kelio {{A8}} į šiaurės rytus nuo [[Vandžiogala|Vandžiogalos]]. Užima 3 978 ha, iš kurių absoliuti dauguma viso ploto (virš 3 400 ha) patenka į Kėdainių rajoną. Labūnavos miško biosferos poligonas įsteigtas 2005 m. [[Saugoma teritorija]] skirta išsaugoti Labūnavos miško [[ekosistema|ekosistemą]], išlaikyti [[mažasis erelis rėksnys|mažojo erelio rėksnio]] (''Aquila pomarina'') populiaciją teritorijoje.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0900000000026-labunavos-misko-biosferos-poligonas?x=23.9792&y=55.1425&zoom=12.4&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Labūnavos miško biosferos poligonas] ''stvk.lt/map''</ref> Teritorijos, įtrauktos į Europos ekologinį tinklą „[[Natura 2000]]" kaip mažiesiems ereliams rėksniams svarbios teritorijos, turi atitikti pagrindinį kriterijų – teritorijoje turi būti ne mažiau kaip 8 perinčios poros.<ref>[https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2012/06/mazojo-erelio-reksnio-apsauga/ Mažojo erelio rėksnio apsauga] ''manoukis.lt'' 2012-06</ref> 1980–2006 m. Lietuvoje šių paukščių sumažėjo daugiau negu 20 proc. Viena pagrindinių jų nykimo priežasčių – intensyvi ūkinė veikla miškuose. Mažieji ereliai rėksniai yra teritoriniai paukščiai. Jų lizdus paprastai skiria ne mažesnis kaip 1 km atstumas, o viena pora maitinasi ir užima maždaug 200–400 ha plotą. Kiekvienai aptiktai perinčiai erelių porai miške yra išskiriamos dvi veisimosi vietos (įskaitant pagrindinį užimtą [[lizdas|lizdą]] ir alternatyvų lizdą) su apsauginėmis zonomis.<ref>[https://www.bernardinai.lt/2012-06-07-teritorijos-ribas-koreguoti-gali-ir-mazasis-erelis-reksnys/ Teritorijos ribas koreguoti gali ir mažasis erelis rėksnys] ''bernardinai.lt'' 2012-06-07</ref> 2020 m. vykdant stambiųjų paukščių lizdaviečių tyrimus, Labūnavos miško poligone inventorizuoti 5 [[juodasis gandras|juodojo gandro]] ir 10 mažojo erelio rėksnio lizdų.<ref>[https://zua.vdu.lt/wp-content/uploads/2022/03/MEF-ATASKAITA_2022_Radviliskis1.pdf#page=58 Lančiūnavos ir Labūnavos miškų biosferos poligonų, ir Bargailių miško stambiųjų paukščių lizdų charakteristikų palyginimas] ''zua.vdu.lt'', 2022, p. 60</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.e-tar.lt/rs/actualedition/TAR.FCA35078AC5A/CpCCsxMeyA/ Labūnavos miško biosferos poligono nuostatai] ''e-tar.lt'' * [https://web.archive.org/web/20261002005857/https://www.vietoves.lt/saugomos_teritorijos/Lab%25C5%25ABnavos_mi%25C5%25A1ko_biosferos_poligonas Labūnavos miško biosferos poligono ribų planas] ''vietoves.lt'' * [https://saugoma.lt/teritorijos/labunavos-misko-biosferos-poligonas Labūnavos miško biosferos poligonas] ''saugoma.lt'' {{Jonavos rajono saugomos teritorijos}} {{Kauno rajono saugomos teritorijos}} {{Kėdainių rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Jonavos rajono saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Kauno rajono saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Kėdainių rajono saugomos teritorijos]] 5dt60ac5i07ejyrpp5y8uu3ymgjhjq6 0 702369 7956678 7956191 2026-11-01T22:42:35Z Bearas 8443 7956678 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. [[pasaulio imtynių čempionatas]] |logotipas = |data = 2026 m. spalio 24 – lapkričio 1 d. |vieta = [[Astana]] ({{flag|KAZ}}) |stadionas = [[Barys arena]] |šalių skaičius = 90 |dalyvių skaičius = 791 |rungčių skaičius = 30 |Lietuvos delegacija = 8<ref>[https://sportas24.lt/ringas/savaitgali-kazachstane-startuojanciame-pasaulio-imtyniu-cempionate-kovos-astuoni-lietuviai/ Savaitgalį Kazachstane startuojančiame pasaulio imtynių čempionate kovos aštuoni lietuviai]</ref> |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2025 m. pasaulio imtynių čempionatas|2025 Zagrebas]] |po = [[2027 m. pasaulio imtynių čempionatas|2027 Las Vegsasas]] }} '''2026 m. pasaulio imtynių čempionatas''' – geriausių pasaulio [[imtynės|imtynių]] sportininkų čempionatas, kuris vyko [[Kazachstanas|Kazachstano]] sostinėje [[Astana|Astanoje]], spalio 24 d. – lapkričio 1 d.<ref>{{cite web |title=Senior World Championships 2026 Athletes|url=https://uww.org/events/senior-world-championships-0?competition=1f1c4677-4601-6b96-8f79-6dbeaeefb0e8&tab=athletes&age=senior&style=gr&weight=1f1c4677-5ba2-6234-b595-c19b49622c1c|publisher=[[United World Wrestling]] |access-date=24 October 2026}}</ref> == Medalių lentelė == {{Medals table | caption | host = KAZ | flag_template = flagcountry | event = | team = | host_KAZ = yes | gold_USA = 7 | silver_USA = 2 | bronze_USA = 6 | gold_IRI = 6 | silver_IRI = 4 | bronze_IRI = 5 | gold_RUS = 4 | silver_RUS = 3 | bronze_RUS = 7 | gold_JPN = 3 | silver_JPN = 3 | bronze_JPN = 4 | gold_CHN = 3 | silver_CHN = 0 | bronze_CHN = 3 | gold_AZE = 2 | silver_AZE = 2 | bronze_AZE = 2 | gold_IND = 1 | silver_IND = 2 | bronze_IND = 1 | gold_ARM = 1 | silver_ARM = 1 | bronze_ARM = 1 | gold_UKR = 1 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 1 | gold_BLR = 1 | silver_BLR = 0 | bronze_BLR = 4 | gold_BUL = 1 | silver_BUL = 0 | bronze_BUL = 2 | gold_KGZ = 0 | silver_KGZ = 2 | bronze_KGZ = 3 | gold_MDA = 0 | silver_MDA = 2 | bronze_MDA = 1 | gold_MEX = 0 | silver_MEX = 1 | bronze_MEX = 0 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 2 | bronze_HUN = 0 | gold_UZB = 0 | silver_UZB = 1 | bronze_UZB = 2 | gold_ECU = 0 | silver_ECU = 1 | bronze_ECU = 0 | gold_POL = 0 | silver_POL = 1 | bronze_POL = 0 | gold_TUR = 0 | silver_TUR = 1 | bronze_TUR = 0 | gold_GEO = 0 | silver_GEO = 0 | bronze_GEO = 5 | gold_KAZ = 0 | silver_KAZ = 1 | bronze_KAZ = 4 | gold_MGL = 0 | silver_MGL = 0 | bronze_MGL = 3 | gold_CZE = 0 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 1 | gold_CUB = 0 | silver_CUB = 0 | bronze_CUB = 1 | gold_PRK = 0 | silver_PRK = 0 | bronze_PRK = 2 | gold_ROU = 0 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 1 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 }} == Medalininkai == === Vyrų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |57 kg |{{flagmedalist|[[Spencer Lee]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Roman Bravo-Young]]|MEX}} |{{flagmedalist|[[Han Chong-song]]|PRK}}<hr>{{flagmedalist|[[Abubakar Mutaliev]]|RUS}} |- |61 kg |{{flagmedalist|[[Ahmad Javan]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Zaur Uguev]]|RUS}} |{{flagmedalist|[[Kim Kwang-myong]]|PRK}}<hr>{{flagmedalist|[[Marcus Blaze]]|USA}} |- |65 kg |{{flagmedalist|[[Bo Bassett]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Vazgen Tevanyan]]|ARM}} |{{flagmedalist|[[Rahman Amouzad]]|IRI}}<hr>{{flagmedalist|[[Abasgadzhi Magomedov]]|RUS}} |- |70 kg |{{flagmedalist|[[Ibragim Ibragimov]]|RUS}} |{{flagmedalist|[[Ernazar Akmataliev]]|KGZ}} |{{flagmedalist|[[Tömör-Ochiryn Tulga]]|MGL}}<hr>{{flagmedalist|[[Zain Retherford]]|USA}} |- |74 kg |{{flagmedalist|[[Inalbek Sheriev]]|RUS}} |{{flagmedalist|[[Nurkozha Kaipanov]]|KAZ}} |{{flagmedalist|[[Amir Mohammad Yazdani]]|IRI}}<hr>{{flagmedalist|[[ Yoshinosuke Aoyagi]]|JPN}} |- |79 kg |{{flagmedalist|[[Levi Haines]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Mohammad Nokhodi]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Mahamedkhabib Kadzimahamedau ]]|BLR}}<hr>{{flagmedalist|[[Ismail Khaniev]]|RUS}} |- |86 kg |{{flagmedalist|[[Kyle Dake]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Arsenii Dzhioev]]|AZE}} |{{flagmedalist|[[Vladimeri Gamkrelidze]]|GEO}}<hr>{{flagmedalist|[[Malik Shavaev]]|KGZ}} |- |92 kg |{{flagmedalist|[[Amanula Gadzhimagomedov]]|RUS}} |{{flagmedalist|[[Trent Hidlay]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Ali Tcokaev]]|AZE}}<hr>{{flagmedalist|[[Miriani Maisuradze]]|GEO}} |- |97 kg |{{flagmedalist|[[Kyle Snyder]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Arash Yoshida]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Abdulrashid Sadulaev]]|RUS}}<hr>{{flagmedalist|[[Hassan Yazdani]]|IRI}} |- |rowspan=2|125 kg |{{flagmedalist|[[Amir Hossein Zare]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Abdulla Kurbanov]]|RUS}} |{{flagmedalist|[[Giorgi Meshvildishvili]]|AZE}}<hr>{{flagmedalist|[[Wyatt Hendrickson]]|USA}} |} === Vyrų graikų-romėnų === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Eldaniz Azizli]]|AZE}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Payam Ahmadi]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Vakhtang Lolua]]|GEO}} |- |{{flagmedalist|[[Iskhar Kurbayev]]|KAZ}} |- |rowspan=2|60 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Koto Gomi]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Ali Ahmadi Vafa]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Aidos Sultangali]]|KAZ}} |- |{{flagmedalist|[[Alisher Ganiev]]|UZB}} |- |rowspan=2|63 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Karen Aslanyan]]|ARM}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nihat Mammadli]]|AZE}} |{{flagmedalist|[[Sergey Emelin]]|RUS}} |- |{{flagmedalist|[[Ozodbek Khalimboev]]|UZB}} |- |rowspan=2|67 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Saeid Esmaeili]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Aytjan Khalmakhanov]]|UZB}} |{{flagmedalist|[[Bagdat Sabaz]]|KAZ}} |- |{{flagmedalist|[[Luis Orta]]|CUB}} |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Danial Sohrabi]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[István Váncza]]|HUN}} |{{flagmedalist|[[Iuri Lomadze]]|GEO}} |- |{{flagmedalist|[[Amantur Ismailov]]|KGZ}} |- |rowspan=2|77 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Sanan Suleymanov]]|AZE}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alexandrin Guțu]]|MDA}} |{{flagmedalist|[[Ali Oskoo]]|IRI}} |- |{{flagmedalist|[[Shuai Mamedau]]|BLR}} |- |rowspan=2|82 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Gholamreza Farrokhi]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Yüksel Sarıçiçek]]|TUR}} |{{flagmedalist|[[Mihail Bradu]]|MDA}} |- |{{flagmedalist|[[Akzhol Makhmudov]]|KGZ}} |- |rowspan=2|87 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Semen Novikov]]|BUL}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alireza Mohmadi]]|IRI}} |{{flagmedalist|[[Lasha Gobadze]]|GEO}} |- |{{flagmedalist|[[Gevorg Tadevosyan]]|ARM}} |- |rowspan=2|97 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kiryl Maskevich]]|BLR}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Artur Sargsian]]|RUS}} |{{flagmedalist|[[Kiril Milov]]|BUL}} |- |{{flagmedalist|[[Mohammad Hadi Saravi]]|IRI}} |- |rowspan=2|130 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Fardin Hedayati]]|IRI}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Dárius Vitek]]|HUN}} |{{flagmedalist|[[Pavel Hlinchuk]]|BLR}} |- |{{flagmedalist|[[Jiang Wenhao]]|CHN}} |} === Moterų laisvasis stilius === {| {{MedalistTable|type=Svoris}} |- |rowspan=2|50 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Yui Susaki]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Neelam Sirohi]]|IND}} |{{flagmedalist|[[Zeinep Bayanova]]|KAZ}} |- |{{flagmedalist|[[Feng Ziqi]]|CHN}} |- |rowspan=2|53 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Moe Kiyooka]]|JPN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Lucia Yépez]]|ECU}} |{{flagmedalist|[[Andreea Ana]]|ROU}} |- |{{flagmedalist|[[Jonna Malmgren]]|SWE}} |- |rowspan=2|55 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Everest Leydecker]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nataliia Klivchutska]]|UKR}} |{{flagmedalist|[[Ekaterina Verbina]]|RUS}} |- |{{flagmedalist|[[Nagisa Harada]]|JPN}} |- |rowspan=2|57 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Hong Kexin]]|CHN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Sena Nagamoto]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Iryna Kurachkina]]|BLR}} |- |{{flagmedalist|[[Helen Maroulis]]|USA}} |- |rowspan=2|59 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Manisha Bhanwala]]|IND}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Abigail Nette]]|USA}} |{{flagmedalist|[[Mariia Vynnyk]]|UKR}} |- |{{flagmedalist|[[Khürelkhüügiin Bolortuyaa]]|MGL}} |- |rowspan=2|62 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Adaugo Nwachukwu]]|USA}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Nonoka Ozaki]]|JPN}} |{{flagmedalist|[[Amina Tandelova]]|RUS}} |- |{{flagmedalist|[[Bilyana Dudova]]|BUL}} |- |rowspan=2|65 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Alina Kasabieva]]|RUS}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Irina Rîngaci]]|MDA}} |{{flagmedalist|[[Feng Yongxin]]|CHN}} |- |{{flagmedalist|[[Nana Ikehata]]|JPN}} |- |rowspan=2|68 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Long Jia]]|CHN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Meerim Zhumanazarova]]|KGZ}} |{{flagmedalist|[[Kennedy Blades]]|USA}} |- |{{flagmedalist|[[Adéla Hanzlíčková]]|CZE}} |- |rowspan=2|72 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Li Zelu]]|CHN}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Wiktoria Chołuj]]|POL}} |{{flagmedalist|[[Tanu Sharma]]|IND}} |- |{{flagmedalist|[[Mahiro Yoshitake]]|JPN}} |- |rowspan=2|76 kg |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Anastasiya Alpyeyeva]]|UKR}} |rowspan=2|{{flagmedalist|[[Kajal Dhochak]]|IND}} |{{flagmedalist|[[Enkh-Amaryn Davaanasan]]|MGL}} |- |{{flagmedalist|[[Dymond Guilford]]|USA}} |} == Dalyvaujančios šalys == {{div col|colwidth=17em}} # {{flag|ALB}} (1) # {{flag|ALG}} (13) # {{flag|ANG}} (2) # {{flag|ARG}} (2) # {{flag|ARM}} (16) # {{flag|ASA}} (2) # {{flag|AUS}} (4) # {{flag|AUT}} (5) # {{flag|AZE}} (23) # {{flag|BAH}} (1) # {{flag|BDI}} (1) # {{flag|BEL}} (3) # {{flag|BRA}} (9) # {{flag|BHR}} (6) # {{flag|BLR}} (17) # {{flag|BUL}} (15) # {{flag|CAF}} (1) # {{flag|CAN}} (15) # {{flag|CGO}} (1) # {{flag|CHI}} (4) # {{flag|CHN}} (30) # {{flag|CIV}} (1) # {{flag|COL}} (4) # {{flag|CRO}} (5) # {{flag|CUB}} (8) # {{flag|CZE}} (3) # {{flag|DOM}} (1) # {{flag|ECU}} (3) # {{flag|EGY}} (9) # {{flag|ESP}} (4) # {{flag|EST}} (2) # {{flag|FIN}} (4) # {{flag|FRA}} (9) # {{flag|GBS}} (3) # {{flag|GEO}} (20) # {{flag|GER}} (17) # {{flag|GHA}} (1) # {{flag|GRE}} (2) # {{flag|GUA}} (3) # {{flag|HKG}} (4) # {{flag|HUN}} (13) # {{flag|IND}} (30) # {{flag|IRI}} (20) # {{flag|ITA}} (3) # {{flag|JAM}} (1) # {{flag|JOR}} (1) # {{flag|JPN}} (30) # {{flag|KAZ}} (31) # {{flag|KEN}} (5) # {{flag|KGZ}} (22) # {{flag|KOR}} (19) # {{flag|KOS}} (1) # {{flag|LAT}} (4) # {{flag|LTU}} (8) # {{flag|MAR}} (9) # {{flag|MDA}} (21) # {{flag|MEX}} (2) # {{flag|MGL}} (23) # {{flag|MHL}} (1) # {{flag|MKD}} (7) # {{flag|MRI}} (1) # {{flag|NAM}} (1) # {{flag|NED}} (1) # {{flag|NEP}} (1) # {{flag|NGR}} (11) # {{flag|NOR}} (4) # {{flag|NRU}} (2) # {{flag|PAN}} (1) # {{flag|PER}} (1) # {{flag|POL}} (12) # {{flag|PRK}} (6) # {{flag|PUR}} (7) # {{flag|QAT}} (4) # {{flag|ROU}} (10) # {{flag|RUS}} (31) # {{flag|SGP}} (2) # {{flag|SRI}} (2) # {{flag|SLE}} (2) # {{flag|SRB}} (6) # {{flag|SUI}} (6) # {{flag|SVK}} (5) # {{flag|SWE}} (11) # {{flag|TJK}} (8) # {{flag|TPE}} (1) # {{flag|TUN}} (2) # {{flag|TUR}} (30) # {{flag|UKR}} (30) # {{flag|USA}} (30) # {{flag|UZB}} (27) # {{flag|VEN}} (9) # Tarptautinė imtynių federacija (Iranas) (2) {{div col end}} == Lietuva čempionate == ;Moterų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Gabija Dilytė]] | -50 kg |align=center| {{flagicon|JPN}} [[Yui Susaki|Susaki]] <br> '''P''' 0-10 |colspan = "3" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| {{flagicon|UKR}} [[Oksana Livach|Livach]] <br> '''P''' 0-11 |colspan = "2" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''23''' |- align=center |align=left|[[Kamilė Gaučaitė]] | -76 kg |align=center| {{flagicon|JPN}} [[Yasuha Matsuyuk|Matsuyuk]] <br> '''L''' 4-2 |align=center| {{flagicon|IND}} [[Kajal Dhochak|Dhochak]] <br> '''P''' 0-5 |colspan = "3" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| {{flagicon|MGL}} [[Enkh-Amaryn Davaanasan|Davaanasan]] <br> '''P''' 0-10 |colspan = "1" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''9''' |} ;Vyrų laisvosios imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left|[[Paulius Leščauskas]] | -86 kg |align=center| {{flagicon|USA}} [[Kyle Dake|Dake]]<br> '''P''' 2-13 |colspan = "3" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| {{flagicon|MGL}} [[Naadambatyn Batbilgüün|Batbilgüün]] <br> '''P''' 0-11 |colspan = "2" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''28''' |- align=center |align=left|[[Domantas Pauliuščenko]] | -92 kg |align=center| {{flagicon|MKD}} [[Redjep Hajdari|Hajdari]] <br> '''P''' 4-7 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''18''' |} ;Vyrų graikų-romėnų imtynės {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Svoris !1 raundas (32) !2 raundas (16) !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !1 Paguoda !2 Paguoda !Finalas !Vieta |- align=center |align=left| [[Justas Petravičius]] | -60 kg |align=center| {{flagicon|FRA}} [[Lucas Lo Grasso|Lo Grasso]] <br> '''L''' 4-3 |align=center| {{flagicon|UZB}} [[Alisher Ganiev|Ganiev]] <br> '''P''' 0-8 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''12''' |- align=center |align=left| [[Rokas Čepkauskas]] | -77 kg |align=center| {{flagicon|IRI}} [[Ali Oskoo|Oskoo]]<br> '''P''' 0-11 |colspan = "6" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center|'''30''' |- align=center |align=left| [[Mindaugas Venckaitis]] | -97 kg |align=center| {{flagicon|KGZ}} [[Uzur Dzhuzupbekov|Dzhuzupbekov]] <br> '''L''' 2-2 |align=center| {{flagicon|KAZ}} [[Islam Yevloyev|Yevloyev]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "5" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''15''' |- align=center |align=left| [[Romas Fridrikas]] | -130 kg |align=center| {{flagicon|IRI}} [[Fardin Hedayati|Hedayati]] <br> '''P''' 0-4 |colspan = "3" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| {{flagicon|KAZ}} [[Olzhas Syrlybay|Syrlybay]] <br> '''Nepasirodė''' |colspan = "2" align=„center“ {{Nepasiekė}} |align=center| '''26''' |} == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Pasaulio imtynių čempionatai]] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Kazachstano sporto varžybos]] 0dhj0rzb418noafe1vxumzfrsveuirq 0 702373 7956700 7952405 2026-11-02T05:03:52Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Adele_Liepa_Kaunaite_Aitvaras_award_Sakiai_2022.jpg, kurią naudotojas Krd pašalino Commons projekte 7956700 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}}{{DI}} '''Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė''' (kūryboje – '''Adelė Liepa Kaunaitė'''; g. 1990 m. Vilniuje) – Lietuvos tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas: „Adelė Liepa Kaunaitė“]</ref> [[File:Paintings by Adele Liepa Kaunaite at an exhibition.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė su „Aitvaro“ apdovanojimu.]] == Išsilavinimas ir veikla == 1996–1999 m. mokėsi Šakių dailės mokykloje. 2009–2013 m. Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios dailės katedroje studijavo freską–mozaiką, o 2013–2015 m. – vitražo magistrantūroje. Nuo 2016 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas]</ref> Nuo 2007 m. rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, meno mugėse ir tarpdisciplininiuose projektuose Lietuvoje bei užsienyje. 2010 m. įkūrė keliaujančią „Mėnulio galeriją“ ir plėtoja iniciatyvą „Keliaujanti paroda – Menas be sienų“.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 Lilija Valatkienė. „Meno erdvė: tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė ir jos sielos galerija“, ''15min'', 2019-06-22.]</ref> Organizuoja meno festivalį ,,Tapk Spalva" == Kūryba == Kaunaitės tapyboje jungiama ekspresyvi tapyba, figūratyvumas, abstrakcija ir tapymas iš natūros. Kūryboje svarbios kraštovaizdžio, atminties, žmogaus ir gamtos ryšio temos. 2019 m. autoriniame ''15min'' straipsnyje jos kūryba aptarta kaip jungianti realios aplinkos ir pasąmonės vaizdinius, o „Mėnulio galerija“ – kaip tapybos eksponavimo gamtoje praktika.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 ''15min'', 2019.]</ref> 2023 m. parodoje „Šviesa tarp debesų“ LDS galerijoje „Arka“ pristatė tapybą, skulptūrinius ir eksperimentinius kūrinius, sujungtus į „Medžių rasė Art Lab“, „Grybų rasė Art Lab“ ir „Spalvų rasė Art Lab“ laboratorijas.<ref>[https://vilnius.lt/naujienos/adeles-liepos-kaunaites-paroda-sviesa-tarp-debesu-galerijoje-arka Vilniaus miesto savivaldybė. „Adelės Liepos Kaunaitės paroda „Šviesa tarp debesų“ galerijoje „Arka““, 2023-03-23.]</ref> 2026 m. Vilniaus rotušėje surengtoje parodoje „Regioninis parkas“ kraštovaizdis tapo asmeninės atminties ir vidinės teritorijos metafora.<ref>[https://www.vilniausrotuse.lt/adeles-liepos-kaunaites-tapybos-paroda-regioninis-parkas/ Vilniaus rotušė. „Adelės Liepos Kaunaitės tapybos paroda „Regioninis parkas““.]</ref> [[Vaizdas:Adele_Liepa_Kaunaite_at_Tylos_miestas_exhibition,_Vilnius_Town_Hall.jpg|miniatiūra|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė prie parodos „Tylos miestas“ afišos Vilniaus rotušėje, 2021 m.]] == Personalinės parodos == * 2026 m. – „Regioninis parkas“, Vilniaus rotušė, Vilnius; „Tapk Spalva 2026“, Lukšiai; keliaujanti paroda B'ART festivalyje, Bartininkai. * 2025 m. – „Skraidanti žemė“, Business Stadium Gallery, Vilnius.<ref>[https://www.ldsajunga.com/post/adele-liepa-kaunaite-paroda-skraidanti-zeme Lietuvos dailininkų sąjunga. „Adelė Liepa Kaunaitė | Paroda „Skraidanti žemė““, 2025-04-22.]</ref> * 2024 m. – „Žemė šviečia“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2023 m. – „Totemai“, Tumo galerija, Vilnius, kartu su Williamu Bakaïmo;<ref>[https://www.artsy.net/show/tumo-gallery-totemai-adele-liepa-kaunaite-william-bakaimo Artsy / Tumo galerija. „TOTEMAI. Adelė Liepa Kaunaitė | William Bakaïmo“, 2023.]</ref> „Kartu. Šviesoje tarp medžių“, galerija „Ramybė“, Palanga; tapybos paroda Vilkaviškio stotyje; „Šviesa tarp debesų“, LDS galerija „Arka“, Vilnius. * 2022 m. – „Žvėris iš oro“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Anomalija“, Vilkamirgės galerija, Utena; „Horizontas“, Vilkaviškio kultūros centras; tapybos paroda Kurtuvėnų dvare. * 2021 m. – „Tylos miestas“, Vilniaus rotušė; „Mano miestelis“, Zyplių dvaras, Lukšiai; „Erdvės“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2020 m. – „Meilės mašina“, galerija „Arka“, Vilnius ir Zanavykų muziejus, Lukšiai; „Mašina“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2019 m. – „Medžių rasė Art Lab“, Compensa koncertų salė ir Vilniaus vaikų ir jaunimo galerija; „Miškas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Pradžia – koncertas“, Klaipėdos koncertų salė. * 2018 m. – „Brücken – Litauen begegnet dem Hunsrück“, galerija „Zauberwaldhaus“, Birkenfeldas, Vokietija; „Gegužinė“, Senoji Gegužinė; „Prabangus kinas iš Mėnulio“, galerija „Aidas“, Vilnius; „Pakel(at)eiviai“, Žiedų galerija, Šakiai. * 2017 m. – „Du poliai“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Laikas“, Žiedų galerija, Šakiai; personalinės parodos Birkenfelde, Vokietijoje ir Mastrichte, Nyderlanduose. * 2016 m. – „Labas. Kur keliauja tavo mintys“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Teptuko daina“, Zanavykų muziejus; „Skambantys kosminiai miltai“, galerija „Sofa“, Druskininkai; „Dama, kuri atskrido žemėn“, galerija „Menų tiltas“, Vilnius. * 2015 m. – „Šuns baladė apie meną“, VDA „Titanikas“, Vilnius; „Tapimas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Atodangos“, galerija „Aidas“, Vilnius. * 2014 m. – parodos Zyplių „Parduotuvėje“ Tubeliuose ir Zanavykų muziejuje. * 2007 m. – „Balos“, Lukšiai; „Sniegas tirpsta“, Šakiai. * [[Vaizdas:Opening_of_Adele_Liepa_Kaunaite_exhibition_at_ARKA_Gallery_Vilnius.jpg|miniatiūra|Adelės Liepos Kaunaitės-Ganusauskienės parodos atidarymas galerijoje „Arka“, Vilniuje. Ekspozicijoje – menininkės tapybos darbai.Fotografas : Vidas VenslovaitisCC BY-SA 4.0.]] == Grupinės parodos, projektai ir tarptautinė veikla == Kaunaitė dalyvavo tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ 2016, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. 2019 m. jos darbai buvo pristatyti šiuolaikinės dailės kvadrienalėje „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ Kaune.<ref>[https://artvilnius.com/lt/archyvas/2023-metai/katalogas/ ArtVilnius 2023 katalogas.]</ref><ref>[https://vilniausgalerija.lt/2019/04/23/atidaroma-sestoji-siulaikines-kvadrienales-q19-memorabilia-irasyti-i-atminti-paroda-kaune/ Vilniaus galerija. „Atidaroma šeštoji šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda“, 2019.]</ref> Tarp grupinių pristatymų – 2024 m. rinktinė Lietuvos tapybos paroda Zagrebe ir „Find in“ DS galerijoje Vilniuje; 2023 m. parodų serija su tapytojų grupe „Individualistai“; 2022 m. „Fake News“ galerijoje „Drobė“, „Menas be stogo“, „ArtVilnius’22“, <nowiki>[[File:Adele Liepa Kaunaite at ArtVilnius art fair.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė prie savo tapybos darbų meno mugėje „ArtVilnius“, Vilniuje.]]</nowiki><ref>[[Vaizdas:Adele_Liepa_Kaunaite_at_ArtVilnius_art_fair.jpg|miniatiūra|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė prie savo tapybos darbų meno mugėje „ArtVilnius“, Vilniuje.]] </ref> „Rugsėjo meno degustacijos“ bei grupinės miniatiūrų parodos; 2021 m. „FOR-MATAS 20“, „Žmogus ir žuvis“, „Degtukas“, XI Jaunojo tapytojo prizo paroda ir „ArtVilnius’21“; 2020 m. „Kontra-argumentas III“, „Intarpas / Infix“, „Angelas“, „ArtVilnius’20“ ir grupinė laikrodžių paroda; 2019 m. „Lėlė“, „Erotika ne per rakto skylutę“, „Galerija Aidas’19“; 2018 m. „Red and Green“, miniatiūrų paroda ir „ArtVilnius’18“; 2015–2016 m. metinė Vilniaus tapytojų paroda „Ar(t)chyvas“, „Nostalgiškos istorijos“, „Laisvai kabantys dažų garsai“, „Penki metrai nuo kultūros“, plenero „Raigardas“ parodos bei naujųjų LDS narių paroda.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Nuo 2013 m. dalyvavo parodose ir projektuose Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Kroatijoje. Taip pat dalyvavo pleneruose ir simpoziumuose Lietuvoje, Lenkijoje bei Vokietijoje, tarp jų „Raigardas“, „Vilniaus spalvos“, „Red and Green“, „Čiurlionis / Sintezė“, „Visual Arts“ ir „Der gedeckte Tisch – Essen und Trinken in Brandenburg. Tradition und Moderne“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Greta tapybos dalyvavo performansuose ir tarpdisciplininiuose projektuose: „Nugenėtos obelys“, „Ate baltai“, „Koncertas“, „Kur dingo Apolonas“, „Kosminė odisėja“, projekte „Space Book“ bei Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ su instaliacija „Kosminė knyga“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> == Įvertinimai == * 2020 m. – Jaunojo tapytojo prizo finalininkė.<ref>[https://www.ypp.lt/lt/menininkai Young Painter Prize. 2020 m. finalininkai.]</ref> * 2021 m. – viena iš trijų projekto „Menas be stogo atgyja“ laureačių už kūrinį „Tylos miestas“.<ref>[https://m.vilniaus.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/projektas-menas-be-stogo-atgyja-pasieke-kulminacija-paskelbti-net-trys-nugaletojai-1041812 „Projektas „Menas be stogo atgyja“ pasiekė kulminaciją: paskelbti net trys nugalėtojai“, ''Vilniaus diena'', 2021-09-07.]</ref> * 2022 m. – „Aitvaro“ apdovanojimuose, už 2021 m. kultūrinę veiklą, pripažinta Metų kūrėja.<ref>[https://www.sakiai.rvb.lt/aitvaro-apdovanojimai/ Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. „Aitvaro apdovanojimai“.]</ref> == Žiniasklaidoje == Kaunaitės kūryba ir veikla pristatyta kultūros žiniasklaidoje. 2014 ir 2016 m. laikraštis „Draugas“ paskelbė pokalbius su tapytoja, o 2018 m. žurnale „7 meno dienos“ publikuotas Austėjos Mikuckytės-Mateikienės tekstas „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“.<ref>[https://www.drg.lt/kultura/10362-adele-liepa-kaunaite-apie-tapyba-melyna-suns-uodega-ir-dazuotas-tevo-rankas Sima Kazarian. „Adelė Liepa Kaunaitė apie tapybą, mėlyną šuns uodegą ir dažuotas tėvo rankas“, ''Draugas'', 2014-07-17.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/12874-adele-liepa-kaunaite-dama-kuri-atskrido-zemen „Adelė Liepa Kaunaitė: „Dama, kuri atskrido Žemėn““, ''Draugas'', 2016-04-08.]</ref><ref>[https://www.7md.lt/daile/2018-06-29/Lietuviskas-Adeles-Liepos-Kaunaites-siurrealizmas Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“, ''7 meno dienos'', 2018-06-29.]</ref> „Draugas“ toliau publikavo tekstus apie Kaunaitės parodas, „Mėnulio galeriją“, performatyvias meno iniciatyvas ir festivalį „Tapk Spalva“ 2016, 2017, 2018, 2019, 2021, 2025 ir 2026 m.<ref>[https://drg.lt/kultura/13358-adele-liepa-kaunaite-grizo-su-trenksmu „Adelė Liepa Kaunaitė grįžo su trenksmu“, ''Draugas'', 2016-07-19.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/14931-adele-liepa-kaunaite-nuo-tapybos-neatostogauju „Adelė Liepa Kaunaitė: „Nuo tapybos neatostogauju...““, ''Draugas'', 2017.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/16182-pries-kelione-po-pasauli-stabtelejimas-pasaulio-centre „Prieš kelionę po pasaulį stabtelėjimas pasaulio centre“, ''Draugas'', 2018.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/18331-jaunosios-kartos-tapytoja-menulio-galerijoje-gaudo-dangiskas-sviesas Asta Saulė Šulskytė. „Jaunosios kartos tapytoja Mėnulio galerijoje gaudo dangiškas šviesas“, ''Draugas'', 2019-07-25.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/20907-einancioje-parodoje-krastietes-menininkes „„Einančioje parodoje“ – kraštietės menininkės“, ''Draugas'', 2021-03-15.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/21134-menininke-namus-paverte-menulio-galerija-kurioje-kalba-net-kovas „Menininkė namus pavertė „Mėnulio galerija“, kurioje kalba net kovas“, ''Draugas'', 2021-04-29.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/27161-kai-pievos-tampa-galerijomis-adele-liepa-kaunaite-ganusauskiene-grizo-su-nauju-ikvepimu Lina Morkūnienė. „Kai pievos tampa galerijomis: Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė grįžo su nauju įkvėpimu“, ''Draugas'', 2025-06-05.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/29368-slapta-bet-atvira-festivalis-tapk-spalva-atvere-daugiau-nei-vien-studijos-duris Lina Morkūnienė. „Slapta, bet atvira: festivalis „Tapk spalva“ atvėrė daugiau nei vien studijos duris“, ''Draugas'', 2026-09-14.]</ref> 2021 ir 2022 m. LRT paskelbė publikacijas apie Kaunaitės kūrybinę aplinką, „Mėnulio galeriją“ ir parodą „Tylos miestas“, o 2025 m. LRT Klasikos laidoje „Be kaukių“ transliuotas pokalbis su tapytoja.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1455657/kalbanti-varna-auginanti-menininke-ikure-keliaujancia-galerija-gyvunai-mano-aktoriai Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Kalbantį varną auginanti menininkė įkūrė keliaujančią galeriją: gyvūnai – mano aktoriai“, ''LRT.lt'', 2021-07-25.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1823681/provincijoje-suzeistus-ir-sergancius-gyvunus-auginanti-menininke-tai-mano-didele-seima-kurioje-ir-paveikslai-gimsta „Provincijoje sužeistus ir sergančius gyvūnus auginanti menininkė: tai mano didelė šeima, kurioje ir paveikslai gimsta“, ''LRT.lt'', 2022-11-20.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000407160/menininke-adele-liepa-kaunaite-ir-nenustojantys-tryksti-jos-kurybos-saltiniai „Tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė: mano vyras mane įsimylėjo per tapybą“, ''LRT Klasika'', laida „Be kaukių“, 2025-04-25.]</ref> 2025 m. pokalbį su menininke paskelbė ir ''15min''.<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/menininkes-adeles-maistas-pries-siuolaikini-pasauli-atsispindi-jos-darbuose-reaguoju-ne-sukiu-o-vaizdu Miglė Sokolnikaitė. „Menininkės Adelės maištas prieš šiuolaikinį pasaulį atsispindi jos darbuose: „Reaguoju ne šūkiu, o vaizdu““, ''15min'', 2025-08-02.]</ref> == Išorinės nuorodos == * [https://www.adeleliepa.lt/ www.adeleliepa.lt] * [https://www.tapkspalva.lt/ Festivalio „Tapk Spalva“ svetainė] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepaKaunaite/ Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė „Facebook“] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepa/ Adelė Liepa Kaunaitė Art „Facebook“] * [https://www.instagram.com/adeleliepa/ Adelė Liepa Kaunaitė „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos tapytojai]] == Šaltiniai == {{reflist}} nx8ibgb9rmerbi4mcvoah1gbd1tj4af 7956701 7956700 2026-11-02T05:03:56Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Adele_Liepa_Kaunaite_at_ArtVilnius_art_fair.jpg, kurią naudotojas Krd pašalino Commons projekte 7956701 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}}{{DI}} '''Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė''' (kūryboje – '''Adelė Liepa Kaunaitė'''; g. 1990 m. Vilniuje) – Lietuvos tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas: „Adelė Liepa Kaunaitė“]</ref> [[File:Paintings by Adele Liepa Kaunaite at an exhibition.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė su „Aitvaro“ apdovanojimu.]] == Išsilavinimas ir veikla == 1996–1999 m. mokėsi Šakių dailės mokykloje. 2009–2013 m. Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios dailės katedroje studijavo freską–mozaiką, o 2013–2015 m. – vitražo magistrantūroje. Nuo 2016 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas]</ref> Nuo 2007 m. rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, meno mugėse ir tarpdisciplininiuose projektuose Lietuvoje bei užsienyje. 2010 m. įkūrė keliaujančią „Mėnulio galeriją“ ir plėtoja iniciatyvą „Keliaujanti paroda – Menas be sienų“.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 Lilija Valatkienė. „Meno erdvė: tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė ir jos sielos galerija“, ''15min'', 2019-06-22.]</ref> Organizuoja meno festivalį ,,Tapk Spalva" == Kūryba == Kaunaitės tapyboje jungiama ekspresyvi tapyba, figūratyvumas, abstrakcija ir tapymas iš natūros. Kūryboje svarbios kraštovaizdžio, atminties, žmogaus ir gamtos ryšio temos. 2019 m. autoriniame ''15min'' straipsnyje jos kūryba aptarta kaip jungianti realios aplinkos ir pasąmonės vaizdinius, o „Mėnulio galerija“ – kaip tapybos eksponavimo gamtoje praktika.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 ''15min'', 2019.]</ref> 2023 m. parodoje „Šviesa tarp debesų“ LDS galerijoje „Arka“ pristatė tapybą, skulptūrinius ir eksperimentinius kūrinius, sujungtus į „Medžių rasė Art Lab“, „Grybų rasė Art Lab“ ir „Spalvų rasė Art Lab“ laboratorijas.<ref>[https://vilnius.lt/naujienos/adeles-liepos-kaunaites-paroda-sviesa-tarp-debesu-galerijoje-arka Vilniaus miesto savivaldybė. „Adelės Liepos Kaunaitės paroda „Šviesa tarp debesų“ galerijoje „Arka““, 2023-03-23.]</ref> 2026 m. Vilniaus rotušėje surengtoje parodoje „Regioninis parkas“ kraštovaizdis tapo asmeninės atminties ir vidinės teritorijos metafora.<ref>[https://www.vilniausrotuse.lt/adeles-liepos-kaunaites-tapybos-paroda-regioninis-parkas/ Vilniaus rotušė. „Adelės Liepos Kaunaitės tapybos paroda „Regioninis parkas““.]</ref> [[Vaizdas:Adele_Liepa_Kaunaite_at_Tylos_miestas_exhibition,_Vilnius_Town_Hall.jpg|miniatiūra|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė prie parodos „Tylos miestas“ afišos Vilniaus rotušėje, 2021 m.]] == Personalinės parodos == * 2026 m. – „Regioninis parkas“, Vilniaus rotušė, Vilnius; „Tapk Spalva 2026“, Lukšiai; keliaujanti paroda B'ART festivalyje, Bartininkai. * 2025 m. – „Skraidanti žemė“, Business Stadium Gallery, Vilnius.<ref>[https://www.ldsajunga.com/post/adele-liepa-kaunaite-paroda-skraidanti-zeme Lietuvos dailininkų sąjunga. „Adelė Liepa Kaunaitė | Paroda „Skraidanti žemė““, 2025-04-22.]</ref> * 2024 m. – „Žemė šviečia“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2023 m. – „Totemai“, Tumo galerija, Vilnius, kartu su Williamu Bakaïmo;<ref>[https://www.artsy.net/show/tumo-gallery-totemai-adele-liepa-kaunaite-william-bakaimo Artsy / Tumo galerija. „TOTEMAI. Adelė Liepa Kaunaitė | William Bakaïmo“, 2023.]</ref> „Kartu. Šviesoje tarp medžių“, galerija „Ramybė“, Palanga; tapybos paroda Vilkaviškio stotyje; „Šviesa tarp debesų“, LDS galerija „Arka“, Vilnius. * 2022 m. – „Žvėris iš oro“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Anomalija“, Vilkamirgės galerija, Utena; „Horizontas“, Vilkaviškio kultūros centras; tapybos paroda Kurtuvėnų dvare. * 2021 m. – „Tylos miestas“, Vilniaus rotušė; „Mano miestelis“, Zyplių dvaras, Lukšiai; „Erdvės“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2020 m. – „Meilės mašina“, galerija „Arka“, Vilnius ir Zanavykų muziejus, Lukšiai; „Mašina“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2019 m. – „Medžių rasė Art Lab“, Compensa koncertų salė ir Vilniaus vaikų ir jaunimo galerija; „Miškas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Pradžia – koncertas“, Klaipėdos koncertų salė. * 2018 m. – „Brücken – Litauen begegnet dem Hunsrück“, galerija „Zauberwaldhaus“, Birkenfeldas, Vokietija; „Gegužinė“, Senoji Gegužinė; „Prabangus kinas iš Mėnulio“, galerija „Aidas“, Vilnius; „Pakel(at)eiviai“, Žiedų galerija, Šakiai. * 2017 m. – „Du poliai“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Laikas“, Žiedų galerija, Šakiai; personalinės parodos Birkenfelde, Vokietijoje ir Mastrichte, Nyderlanduose. * 2016 m. – „Labas. Kur keliauja tavo mintys“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Teptuko daina“, Zanavykų muziejus; „Skambantys kosminiai miltai“, galerija „Sofa“, Druskininkai; „Dama, kuri atskrido žemėn“, galerija „Menų tiltas“, Vilnius. * 2015 m. – „Šuns baladė apie meną“, VDA „Titanikas“, Vilnius; „Tapimas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Atodangos“, galerija „Aidas“, Vilnius. * 2014 m. – parodos Zyplių „Parduotuvėje“ Tubeliuose ir Zanavykų muziejuje. * 2007 m. – „Balos“, Lukšiai; „Sniegas tirpsta“, Šakiai. * [[Vaizdas:Opening_of_Adele_Liepa_Kaunaite_exhibition_at_ARKA_Gallery_Vilnius.jpg|miniatiūra|Adelės Liepos Kaunaitės-Ganusauskienės parodos atidarymas galerijoje „Arka“, Vilniuje. Ekspozicijoje – menininkės tapybos darbai.Fotografas : Vidas VenslovaitisCC BY-SA 4.0.]] == Grupinės parodos, projektai ir tarptautinė veikla == Kaunaitė dalyvavo tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ 2016, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. 2019 m. jos darbai buvo pristatyti šiuolaikinės dailės kvadrienalėje „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ Kaune.<ref>[https://artvilnius.com/lt/archyvas/2023-metai/katalogas/ ArtVilnius 2023 katalogas.]</ref><ref>[https://vilniausgalerija.lt/2019/04/23/atidaroma-sestoji-siulaikines-kvadrienales-q19-memorabilia-irasyti-i-atminti-paroda-kaune/ Vilniaus galerija. „Atidaroma šeštoji šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda“, 2019.]</ref> Tarp grupinių pristatymų – 2024 m. rinktinė Lietuvos tapybos paroda Zagrebe ir „Find in“ DS galerijoje Vilniuje; 2023 m. parodų serija su tapytojų grupe „Individualistai“; 2022 m. „Fake News“ galerijoje „Drobė“, „Menas be stogo“, „ArtVilnius’22“, <nowiki>[[File:Adele Liepa Kaunaite at ArtVilnius art fair.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė prie savo tapybos darbų meno mugėje „ArtVilnius“, Vilniuje.]]</nowiki><ref> </ref> „Rugsėjo meno degustacijos“ bei grupinės miniatiūrų parodos; 2021 m. „FOR-MATAS 20“, „Žmogus ir žuvis“, „Degtukas“, XI Jaunojo tapytojo prizo paroda ir „ArtVilnius’21“; 2020 m. „Kontra-argumentas III“, „Intarpas / Infix“, „Angelas“, „ArtVilnius’20“ ir grupinė laikrodžių paroda; 2019 m. „Lėlė“, „Erotika ne per rakto skylutę“, „Galerija Aidas’19“; 2018 m. „Red and Green“, miniatiūrų paroda ir „ArtVilnius’18“; 2015–2016 m. metinė Vilniaus tapytojų paroda „Ar(t)chyvas“, „Nostalgiškos istorijos“, „Laisvai kabantys dažų garsai“, „Penki metrai nuo kultūros“, plenero „Raigardas“ parodos bei naujųjų LDS narių paroda.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Nuo 2013 m. dalyvavo parodose ir projektuose Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Kroatijoje. Taip pat dalyvavo pleneruose ir simpoziumuose Lietuvoje, Lenkijoje bei Vokietijoje, tarp jų „Raigardas“, „Vilniaus spalvos“, „Red and Green“, „Čiurlionis / Sintezė“, „Visual Arts“ ir „Der gedeckte Tisch – Essen und Trinken in Brandenburg. Tradition und Moderne“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Greta tapybos dalyvavo performansuose ir tarpdisciplininiuose projektuose: „Nugenėtos obelys“, „Ate baltai“, „Koncertas“, „Kur dingo Apolonas“, „Kosminė odisėja“, projekte „Space Book“ bei Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ su instaliacija „Kosminė knyga“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> == Įvertinimai == * 2020 m. – Jaunojo tapytojo prizo finalininkė.<ref>[https://www.ypp.lt/lt/menininkai Young Painter Prize. 2020 m. finalininkai.]</ref> * 2021 m. – viena iš trijų projekto „Menas be stogo atgyja“ laureačių už kūrinį „Tylos miestas“.<ref>[https://m.vilniaus.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/projektas-menas-be-stogo-atgyja-pasieke-kulminacija-paskelbti-net-trys-nugaletojai-1041812 „Projektas „Menas be stogo atgyja“ pasiekė kulminaciją: paskelbti net trys nugalėtojai“, ''Vilniaus diena'', 2021-09-07.]</ref> * 2022 m. – „Aitvaro“ apdovanojimuose, už 2021 m. kultūrinę veiklą, pripažinta Metų kūrėja.<ref>[https://www.sakiai.rvb.lt/aitvaro-apdovanojimai/ Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. „Aitvaro apdovanojimai“.]</ref> == Žiniasklaidoje == Kaunaitės kūryba ir veikla pristatyta kultūros žiniasklaidoje. 2014 ir 2016 m. laikraštis „Draugas“ paskelbė pokalbius su tapytoja, o 2018 m. žurnale „7 meno dienos“ publikuotas Austėjos Mikuckytės-Mateikienės tekstas „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“.<ref>[https://www.drg.lt/kultura/10362-adele-liepa-kaunaite-apie-tapyba-melyna-suns-uodega-ir-dazuotas-tevo-rankas Sima Kazarian. „Adelė Liepa Kaunaitė apie tapybą, mėlyną šuns uodegą ir dažuotas tėvo rankas“, ''Draugas'', 2014-07-17.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/12874-adele-liepa-kaunaite-dama-kuri-atskrido-zemen „Adelė Liepa Kaunaitė: „Dama, kuri atskrido Žemėn““, ''Draugas'', 2016-04-08.]</ref><ref>[https://www.7md.lt/daile/2018-06-29/Lietuviskas-Adeles-Liepos-Kaunaites-siurrealizmas Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“, ''7 meno dienos'', 2018-06-29.]</ref> „Draugas“ toliau publikavo tekstus apie Kaunaitės parodas, „Mėnulio galeriją“, performatyvias meno iniciatyvas ir festivalį „Tapk Spalva“ 2016, 2017, 2018, 2019, 2021, 2025 ir 2026 m.<ref>[https://drg.lt/kultura/13358-adele-liepa-kaunaite-grizo-su-trenksmu „Adelė Liepa Kaunaitė grįžo su trenksmu“, ''Draugas'', 2016-07-19.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/14931-adele-liepa-kaunaite-nuo-tapybos-neatostogauju „Adelė Liepa Kaunaitė: „Nuo tapybos neatostogauju...““, ''Draugas'', 2017.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/16182-pries-kelione-po-pasauli-stabtelejimas-pasaulio-centre „Prieš kelionę po pasaulį stabtelėjimas pasaulio centre“, ''Draugas'', 2018.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/18331-jaunosios-kartos-tapytoja-menulio-galerijoje-gaudo-dangiskas-sviesas Asta Saulė Šulskytė. „Jaunosios kartos tapytoja Mėnulio galerijoje gaudo dangiškas šviesas“, ''Draugas'', 2019-07-25.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/20907-einancioje-parodoje-krastietes-menininkes „„Einančioje parodoje“ – kraštietės menininkės“, ''Draugas'', 2021-03-15.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/21134-menininke-namus-paverte-menulio-galerija-kurioje-kalba-net-kovas „Menininkė namus pavertė „Mėnulio galerija“, kurioje kalba net kovas“, ''Draugas'', 2021-04-29.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/27161-kai-pievos-tampa-galerijomis-adele-liepa-kaunaite-ganusauskiene-grizo-su-nauju-ikvepimu Lina Morkūnienė. „Kai pievos tampa galerijomis: Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė grįžo su nauju įkvėpimu“, ''Draugas'', 2025-06-05.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/29368-slapta-bet-atvira-festivalis-tapk-spalva-atvere-daugiau-nei-vien-studijos-duris Lina Morkūnienė. „Slapta, bet atvira: festivalis „Tapk spalva“ atvėrė daugiau nei vien studijos duris“, ''Draugas'', 2026-09-14.]</ref> 2021 ir 2022 m. LRT paskelbė publikacijas apie Kaunaitės kūrybinę aplinką, „Mėnulio galeriją“ ir parodą „Tylos miestas“, o 2025 m. LRT Klasikos laidoje „Be kaukių“ transliuotas pokalbis su tapytoja.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1455657/kalbanti-varna-auginanti-menininke-ikure-keliaujancia-galerija-gyvunai-mano-aktoriai Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Kalbantį varną auginanti menininkė įkūrė keliaujančią galeriją: gyvūnai – mano aktoriai“, ''LRT.lt'', 2021-07-25.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1823681/provincijoje-suzeistus-ir-sergancius-gyvunus-auginanti-menininke-tai-mano-didele-seima-kurioje-ir-paveikslai-gimsta „Provincijoje sužeistus ir sergančius gyvūnus auginanti menininkė: tai mano didelė šeima, kurioje ir paveikslai gimsta“, ''LRT.lt'', 2022-11-20.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000407160/menininke-adele-liepa-kaunaite-ir-nenustojantys-tryksti-jos-kurybos-saltiniai „Tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė: mano vyras mane įsimylėjo per tapybą“, ''LRT Klasika'', laida „Be kaukių“, 2025-04-25.]</ref> 2025 m. pokalbį su menininke paskelbė ir ''15min''.<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/menininkes-adeles-maistas-pries-siuolaikini-pasauli-atsispindi-jos-darbuose-reaguoju-ne-sukiu-o-vaizdu Miglė Sokolnikaitė. „Menininkės Adelės maištas prieš šiuolaikinį pasaulį atsispindi jos darbuose: „Reaguoju ne šūkiu, o vaizdu““, ''15min'', 2025-08-02.]</ref> == Išorinės nuorodos == * [https://www.adeleliepa.lt/ www.adeleliepa.lt] * [https://www.tapkspalva.lt/ Festivalio „Tapk Spalva“ svetainė] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepaKaunaite/ Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė „Facebook“] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepa/ Adelė Liepa Kaunaitė Art „Facebook“] * [https://www.instagram.com/adeleliepa/ Adelė Liepa Kaunaitė „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos tapytojai]] == Šaltiniai == {{reflist}} cbt12edqfngp95nv2szb81i85i12t9w 7956702 7956701 2026-11-02T05:03:59Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Adele_Liepa_Kaunaite_at_Tylos_miestas_exhibition,_Vilnius_Town_Hall.jpg, kurią naudotojas Krd pašalino Commons projekte 7956702 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}}{{DI}} '''Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė''' (kūryboje – '''Adelė Liepa Kaunaitė'''; g. 1990 m. Vilniuje) – Lietuvos tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas: „Adelė Liepa Kaunaitė“]</ref> [[File:Paintings by Adele Liepa Kaunaite at an exhibition.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė su „Aitvaro“ apdovanojimu.]] == Išsilavinimas ir veikla == 1996–1999 m. mokėsi Šakių dailės mokykloje. 2009–2013 m. Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios dailės katedroje studijavo freską–mozaiką, o 2013–2015 m. – vitražo magistrantūroje. Nuo 2016 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas]</ref> Nuo 2007 m. rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, meno mugėse ir tarpdisciplininiuose projektuose Lietuvoje bei užsienyje. 2010 m. įkūrė keliaujančią „Mėnulio galeriją“ ir plėtoja iniciatyvą „Keliaujanti paroda – Menas be sienų“.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 Lilija Valatkienė. „Meno erdvė: tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė ir jos sielos galerija“, ''15min'', 2019-06-22.]</ref> Organizuoja meno festivalį ,,Tapk Spalva" == Kūryba == Kaunaitės tapyboje jungiama ekspresyvi tapyba, figūratyvumas, abstrakcija ir tapymas iš natūros. Kūryboje svarbios kraštovaizdžio, atminties, žmogaus ir gamtos ryšio temos. 2019 m. autoriniame ''15min'' straipsnyje jos kūryba aptarta kaip jungianti realios aplinkos ir pasąmonės vaizdinius, o „Mėnulio galerija“ – kaip tapybos eksponavimo gamtoje praktika.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 ''15min'', 2019.]</ref> 2023 m. parodoje „Šviesa tarp debesų“ LDS galerijoje „Arka“ pristatė tapybą, skulptūrinius ir eksperimentinius kūrinius, sujungtus į „Medžių rasė Art Lab“, „Grybų rasė Art Lab“ ir „Spalvų rasė Art Lab“ laboratorijas.<ref>[https://vilnius.lt/naujienos/adeles-liepos-kaunaites-paroda-sviesa-tarp-debesu-galerijoje-arka Vilniaus miesto savivaldybė. „Adelės Liepos Kaunaitės paroda „Šviesa tarp debesų“ galerijoje „Arka““, 2023-03-23.]</ref> 2026 m. Vilniaus rotušėje surengtoje parodoje „Regioninis parkas“ kraštovaizdis tapo asmeninės atminties ir vidinės teritorijos metafora.<ref>[https://www.vilniausrotuse.lt/adeles-liepos-kaunaites-tapybos-paroda-regioninis-parkas/ Vilniaus rotušė. „Adelės Liepos Kaunaitės tapybos paroda „Regioninis parkas““.]</ref> == Personalinės parodos == * 2026 m. – „Regioninis parkas“, Vilniaus rotušė, Vilnius; „Tapk Spalva 2026“, Lukšiai; keliaujanti paroda B'ART festivalyje, Bartininkai. * 2025 m. – „Skraidanti žemė“, Business Stadium Gallery, Vilnius.<ref>[https://www.ldsajunga.com/post/adele-liepa-kaunaite-paroda-skraidanti-zeme Lietuvos dailininkų sąjunga. „Adelė Liepa Kaunaitė | Paroda „Skraidanti žemė““, 2025-04-22.]</ref> * 2024 m. – „Žemė šviečia“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2023 m. – „Totemai“, Tumo galerija, Vilnius, kartu su Williamu Bakaïmo;<ref>[https://www.artsy.net/show/tumo-gallery-totemai-adele-liepa-kaunaite-william-bakaimo Artsy / Tumo galerija. „TOTEMAI. Adelė Liepa Kaunaitė | William Bakaïmo“, 2023.]</ref> „Kartu. Šviesoje tarp medžių“, galerija „Ramybė“, Palanga; tapybos paroda Vilkaviškio stotyje; „Šviesa tarp debesų“, LDS galerija „Arka“, Vilnius. * 2022 m. – „Žvėris iš oro“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Anomalija“, Vilkamirgės galerija, Utena; „Horizontas“, Vilkaviškio kultūros centras; tapybos paroda Kurtuvėnų dvare. * 2021 m. – „Tylos miestas“, Vilniaus rotušė; „Mano miestelis“, Zyplių dvaras, Lukšiai; „Erdvės“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2020 m. – „Meilės mašina“, galerija „Arka“, Vilnius ir Zanavykų muziejus, Lukšiai; „Mašina“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2019 m. – „Medžių rasė Art Lab“, Compensa koncertų salė ir Vilniaus vaikų ir jaunimo galerija; „Miškas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Pradžia – koncertas“, Klaipėdos koncertų salė. * 2018 m. – „Brücken – Litauen begegnet dem Hunsrück“, galerija „Zauberwaldhaus“, Birkenfeldas, Vokietija; „Gegužinė“, Senoji Gegužinė; „Prabangus kinas iš Mėnulio“, galerija „Aidas“, Vilnius; „Pakel(at)eiviai“, Žiedų galerija, Šakiai. * 2017 m. – „Du poliai“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Laikas“, Žiedų galerija, Šakiai; personalinės parodos Birkenfelde, Vokietijoje ir Mastrichte, Nyderlanduose. * 2016 m. – „Labas. Kur keliauja tavo mintys“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Teptuko daina“, Zanavykų muziejus; „Skambantys kosminiai miltai“, galerija „Sofa“, Druskininkai; „Dama, kuri atskrido žemėn“, galerija „Menų tiltas“, Vilnius. * 2015 m. – „Šuns baladė apie meną“, VDA „Titanikas“, Vilnius; „Tapimas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Atodangos“, galerija „Aidas“, Vilnius. * 2014 m. – parodos Zyplių „Parduotuvėje“ Tubeliuose ir Zanavykų muziejuje. * 2007 m. – „Balos“, Lukšiai; „Sniegas tirpsta“, Šakiai. * [[Vaizdas:Opening_of_Adele_Liepa_Kaunaite_exhibition_at_ARKA_Gallery_Vilnius.jpg|miniatiūra|Adelės Liepos Kaunaitės-Ganusauskienės parodos atidarymas galerijoje „Arka“, Vilniuje. Ekspozicijoje – menininkės tapybos darbai.Fotografas : Vidas VenslovaitisCC BY-SA 4.0.]] == Grupinės parodos, projektai ir tarptautinė veikla == Kaunaitė dalyvavo tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ 2016, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. 2019 m. jos darbai buvo pristatyti šiuolaikinės dailės kvadrienalėje „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ Kaune.<ref>[https://artvilnius.com/lt/archyvas/2023-metai/katalogas/ ArtVilnius 2023 katalogas.]</ref><ref>[https://vilniausgalerija.lt/2019/04/23/atidaroma-sestoji-siulaikines-kvadrienales-q19-memorabilia-irasyti-i-atminti-paroda-kaune/ Vilniaus galerija. „Atidaroma šeštoji šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda“, 2019.]</ref> Tarp grupinių pristatymų – 2024 m. rinktinė Lietuvos tapybos paroda Zagrebe ir „Find in“ DS galerijoje Vilniuje; 2023 m. parodų serija su tapytojų grupe „Individualistai“; 2022 m. „Fake News“ galerijoje „Drobė“, „Menas be stogo“, „ArtVilnius’22“, <nowiki>[[File:Adele Liepa Kaunaite at ArtVilnius art fair.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė prie savo tapybos darbų meno mugėje „ArtVilnius“, Vilniuje.]]</nowiki><ref> </ref> „Rugsėjo meno degustacijos“ bei grupinės miniatiūrų parodos; 2021 m. „FOR-MATAS 20“, „Žmogus ir žuvis“, „Degtukas“, XI Jaunojo tapytojo prizo paroda ir „ArtVilnius’21“; 2020 m. „Kontra-argumentas III“, „Intarpas / Infix“, „Angelas“, „ArtVilnius’20“ ir grupinė laikrodžių paroda; 2019 m. „Lėlė“, „Erotika ne per rakto skylutę“, „Galerija Aidas’19“; 2018 m. „Red and Green“, miniatiūrų paroda ir „ArtVilnius’18“; 2015–2016 m. metinė Vilniaus tapytojų paroda „Ar(t)chyvas“, „Nostalgiškos istorijos“, „Laisvai kabantys dažų garsai“, „Penki metrai nuo kultūros“, plenero „Raigardas“ parodos bei naujųjų LDS narių paroda.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Nuo 2013 m. dalyvavo parodose ir projektuose Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Kroatijoje. Taip pat dalyvavo pleneruose ir simpoziumuose Lietuvoje, Lenkijoje bei Vokietijoje, tarp jų „Raigardas“, „Vilniaus spalvos“, „Red and Green“, „Čiurlionis / Sintezė“, „Visual Arts“ ir „Der gedeckte Tisch – Essen und Trinken in Brandenburg. Tradition und Moderne“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Greta tapybos dalyvavo performansuose ir tarpdisciplininiuose projektuose: „Nugenėtos obelys“, „Ate baltai“, „Koncertas“, „Kur dingo Apolonas“, „Kosminė odisėja“, projekte „Space Book“ bei Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ su instaliacija „Kosminė knyga“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> == Įvertinimai == * 2020 m. – Jaunojo tapytojo prizo finalininkė.<ref>[https://www.ypp.lt/lt/menininkai Young Painter Prize. 2020 m. finalininkai.]</ref> * 2021 m. – viena iš trijų projekto „Menas be stogo atgyja“ laureačių už kūrinį „Tylos miestas“.<ref>[https://m.vilniaus.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/projektas-menas-be-stogo-atgyja-pasieke-kulminacija-paskelbti-net-trys-nugaletojai-1041812 „Projektas „Menas be stogo atgyja“ pasiekė kulminaciją: paskelbti net trys nugalėtojai“, ''Vilniaus diena'', 2021-09-07.]</ref> * 2022 m. – „Aitvaro“ apdovanojimuose, už 2021 m. kultūrinę veiklą, pripažinta Metų kūrėja.<ref>[https://www.sakiai.rvb.lt/aitvaro-apdovanojimai/ Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. „Aitvaro apdovanojimai“.]</ref> == Žiniasklaidoje == Kaunaitės kūryba ir veikla pristatyta kultūros žiniasklaidoje. 2014 ir 2016 m. laikraštis „Draugas“ paskelbė pokalbius su tapytoja, o 2018 m. žurnale „7 meno dienos“ publikuotas Austėjos Mikuckytės-Mateikienės tekstas „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“.<ref>[https://www.drg.lt/kultura/10362-adele-liepa-kaunaite-apie-tapyba-melyna-suns-uodega-ir-dazuotas-tevo-rankas Sima Kazarian. „Adelė Liepa Kaunaitė apie tapybą, mėlyną šuns uodegą ir dažuotas tėvo rankas“, ''Draugas'', 2014-07-17.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/12874-adele-liepa-kaunaite-dama-kuri-atskrido-zemen „Adelė Liepa Kaunaitė: „Dama, kuri atskrido Žemėn““, ''Draugas'', 2016-04-08.]</ref><ref>[https://www.7md.lt/daile/2018-06-29/Lietuviskas-Adeles-Liepos-Kaunaites-siurrealizmas Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“, ''7 meno dienos'', 2018-06-29.]</ref> „Draugas“ toliau publikavo tekstus apie Kaunaitės parodas, „Mėnulio galeriją“, performatyvias meno iniciatyvas ir festivalį „Tapk Spalva“ 2016, 2017, 2018, 2019, 2021, 2025 ir 2026 m.<ref>[https://drg.lt/kultura/13358-adele-liepa-kaunaite-grizo-su-trenksmu „Adelė Liepa Kaunaitė grįžo su trenksmu“, ''Draugas'', 2016-07-19.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/14931-adele-liepa-kaunaite-nuo-tapybos-neatostogauju „Adelė Liepa Kaunaitė: „Nuo tapybos neatostogauju...““, ''Draugas'', 2017.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/16182-pries-kelione-po-pasauli-stabtelejimas-pasaulio-centre „Prieš kelionę po pasaulį stabtelėjimas pasaulio centre“, ''Draugas'', 2018.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/18331-jaunosios-kartos-tapytoja-menulio-galerijoje-gaudo-dangiskas-sviesas Asta Saulė Šulskytė. „Jaunosios kartos tapytoja Mėnulio galerijoje gaudo dangiškas šviesas“, ''Draugas'', 2019-07-25.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/20907-einancioje-parodoje-krastietes-menininkes „„Einančioje parodoje“ – kraštietės menininkės“, ''Draugas'', 2021-03-15.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/21134-menininke-namus-paverte-menulio-galerija-kurioje-kalba-net-kovas „Menininkė namus pavertė „Mėnulio galerija“, kurioje kalba net kovas“, ''Draugas'', 2021-04-29.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/27161-kai-pievos-tampa-galerijomis-adele-liepa-kaunaite-ganusauskiene-grizo-su-nauju-ikvepimu Lina Morkūnienė. „Kai pievos tampa galerijomis: Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė grįžo su nauju įkvėpimu“, ''Draugas'', 2025-06-05.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/29368-slapta-bet-atvira-festivalis-tapk-spalva-atvere-daugiau-nei-vien-studijos-duris Lina Morkūnienė. „Slapta, bet atvira: festivalis „Tapk spalva“ atvėrė daugiau nei vien studijos duris“, ''Draugas'', 2026-09-14.]</ref> 2021 ir 2022 m. LRT paskelbė publikacijas apie Kaunaitės kūrybinę aplinką, „Mėnulio galeriją“ ir parodą „Tylos miestas“, o 2025 m. LRT Klasikos laidoje „Be kaukių“ transliuotas pokalbis su tapytoja.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1455657/kalbanti-varna-auginanti-menininke-ikure-keliaujancia-galerija-gyvunai-mano-aktoriai Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Kalbantį varną auginanti menininkė įkūrė keliaujančią galeriją: gyvūnai – mano aktoriai“, ''LRT.lt'', 2021-07-25.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1823681/provincijoje-suzeistus-ir-sergancius-gyvunus-auginanti-menininke-tai-mano-didele-seima-kurioje-ir-paveikslai-gimsta „Provincijoje sužeistus ir sergančius gyvūnus auginanti menininkė: tai mano didelė šeima, kurioje ir paveikslai gimsta“, ''LRT.lt'', 2022-11-20.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000407160/menininke-adele-liepa-kaunaite-ir-nenustojantys-tryksti-jos-kurybos-saltiniai „Tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė: mano vyras mane įsimylėjo per tapybą“, ''LRT Klasika'', laida „Be kaukių“, 2025-04-25.]</ref> 2025 m. pokalbį su menininke paskelbė ir ''15min''.<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/menininkes-adeles-maistas-pries-siuolaikini-pasauli-atsispindi-jos-darbuose-reaguoju-ne-sukiu-o-vaizdu Miglė Sokolnikaitė. „Menininkės Adelės maištas prieš šiuolaikinį pasaulį atsispindi jos darbuose: „Reaguoju ne šūkiu, o vaizdu““, ''15min'', 2025-08-02.]</ref> == Išorinės nuorodos == * [https://www.adeleliepa.lt/ www.adeleliepa.lt] * [https://www.tapkspalva.lt/ Festivalio „Tapk Spalva“ svetainė] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepaKaunaite/ Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė „Facebook“] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepa/ Adelė Liepa Kaunaitė Art „Facebook“] * [https://www.instagram.com/adeleliepa/ Adelė Liepa Kaunaitė „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos tapytojai]] == Šaltiniai == {{reflist}} ouvnvvzpe6tv2b8bi53yto9sreklr01 7956703 7956702 2026-11-02T05:06:16Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Opening_of_Adele_Liepa_Kaunaite_exhibition_at_ARKA_Gallery_Vilnius.jpg, kurią naudotojas Krd pašalino Commons projekte 7956703 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}}{{DI}} '''Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė''' (kūryboje – '''Adelė Liepa Kaunaitė'''; g. 1990 m. Vilniuje) – Lietuvos tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas: „Adelė Liepa Kaunaitė“]</ref> [[File:Paintings by Adele Liepa Kaunaite at an exhibition.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė su „Aitvaro“ apdovanojimu.]] == Išsilavinimas ir veikla == 1996–1999 m. mokėsi Šakių dailės mokykloje. 2009–2013 m. Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios dailės katedroje studijavo freską–mozaiką, o 2013–2015 m. – vitražo magistrantūroje. Nuo 2016 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas]</ref> Nuo 2007 m. rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, meno mugėse ir tarpdisciplininiuose projektuose Lietuvoje bei užsienyje. 2010 m. įkūrė keliaujančią „Mėnulio galeriją“ ir plėtoja iniciatyvą „Keliaujanti paroda – Menas be sienų“.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 Lilija Valatkienė. „Meno erdvė: tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė ir jos sielos galerija“, ''15min'', 2019-06-22.]</ref> Organizuoja meno festivalį ,,Tapk Spalva" == Kūryba == Kaunaitės tapyboje jungiama ekspresyvi tapyba, figūratyvumas, abstrakcija ir tapymas iš natūros. Kūryboje svarbios kraštovaizdžio, atminties, žmogaus ir gamtos ryšio temos. 2019 m. autoriniame ''15min'' straipsnyje jos kūryba aptarta kaip jungianti realios aplinkos ir pasąmonės vaizdinius, o „Mėnulio galerija“ – kaip tapybos eksponavimo gamtoje praktika.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 ''15min'', 2019.]</ref> 2023 m. parodoje „Šviesa tarp debesų“ LDS galerijoje „Arka“ pristatė tapybą, skulptūrinius ir eksperimentinius kūrinius, sujungtus į „Medžių rasė Art Lab“, „Grybų rasė Art Lab“ ir „Spalvų rasė Art Lab“ laboratorijas.<ref>[https://vilnius.lt/naujienos/adeles-liepos-kaunaites-paroda-sviesa-tarp-debesu-galerijoje-arka Vilniaus miesto savivaldybė. „Adelės Liepos Kaunaitės paroda „Šviesa tarp debesų“ galerijoje „Arka““, 2023-03-23.]</ref> 2026 m. Vilniaus rotušėje surengtoje parodoje „Regioninis parkas“ kraštovaizdis tapo asmeninės atminties ir vidinės teritorijos metafora.<ref>[https://www.vilniausrotuse.lt/adeles-liepos-kaunaites-tapybos-paroda-regioninis-parkas/ Vilniaus rotušė. „Adelės Liepos Kaunaitės tapybos paroda „Regioninis parkas““.]</ref> == Personalinės parodos == * 2026 m. – „Regioninis parkas“, Vilniaus rotušė, Vilnius; „Tapk Spalva 2026“, Lukšiai; keliaujanti paroda B'ART festivalyje, Bartininkai. * 2025 m. – „Skraidanti žemė“, Business Stadium Gallery, Vilnius.<ref>[https://www.ldsajunga.com/post/adele-liepa-kaunaite-paroda-skraidanti-zeme Lietuvos dailininkų sąjunga. „Adelė Liepa Kaunaitė | Paroda „Skraidanti žemė““, 2025-04-22.]</ref> * 2024 m. – „Žemė šviečia“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2023 m. – „Totemai“, Tumo galerija, Vilnius, kartu su Williamu Bakaïmo;<ref>[https://www.artsy.net/show/tumo-gallery-totemai-adele-liepa-kaunaite-william-bakaimo Artsy / Tumo galerija. „TOTEMAI. Adelė Liepa Kaunaitė | William Bakaïmo“, 2023.]</ref> „Kartu. Šviesoje tarp medžių“, galerija „Ramybė“, Palanga; tapybos paroda Vilkaviškio stotyje; „Šviesa tarp debesų“, LDS galerija „Arka“, Vilnius. * 2022 m. – „Žvėris iš oro“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Anomalija“, Vilkamirgės galerija, Utena; „Horizontas“, Vilkaviškio kultūros centras; tapybos paroda Kurtuvėnų dvare. * 2021 m. – „Tylos miestas“, Vilniaus rotušė; „Mano miestelis“, Zyplių dvaras, Lukšiai; „Erdvės“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2020 m. – „Meilės mašina“, galerija „Arka“, Vilnius ir Zanavykų muziejus, Lukšiai; „Mašina“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2019 m. – „Medžių rasė Art Lab“, Compensa koncertų salė ir Vilniaus vaikų ir jaunimo galerija; „Miškas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Pradžia – koncertas“, Klaipėdos koncertų salė. * 2018 m. – „Brücken – Litauen begegnet dem Hunsrück“, galerija „Zauberwaldhaus“, Birkenfeldas, Vokietija; „Gegužinė“, Senoji Gegužinė; „Prabangus kinas iš Mėnulio“, galerija „Aidas“, Vilnius; „Pakel(at)eiviai“, Žiedų galerija, Šakiai. * 2017 m. – „Du poliai“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Laikas“, Žiedų galerija, Šakiai; personalinės parodos Birkenfelde, Vokietijoje ir Mastrichte, Nyderlanduose. * 2016 m. – „Labas. Kur keliauja tavo mintys“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Teptuko daina“, Zanavykų muziejus; „Skambantys kosminiai miltai“, galerija „Sofa“, Druskininkai; „Dama, kuri atskrido žemėn“, galerija „Menų tiltas“, Vilnius. * 2015 m. – „Šuns baladė apie meną“, VDA „Titanikas“, Vilnius; „Tapimas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Atodangos“, galerija „Aidas“, Vilnius. * 2014 m. – parodos Zyplių „Parduotuvėje“ Tubeliuose ir Zanavykų muziejuje. * 2007 m. – „Balos“, Lukšiai; „Sniegas tirpsta“, Šakiai. * == Grupinės parodos, projektai ir tarptautinė veikla == Kaunaitė dalyvavo tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ 2016, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. 2019 m. jos darbai buvo pristatyti šiuolaikinės dailės kvadrienalėje „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ Kaune.<ref>[https://artvilnius.com/lt/archyvas/2023-metai/katalogas/ ArtVilnius 2023 katalogas.]</ref><ref>[https://vilniausgalerija.lt/2019/04/23/atidaroma-sestoji-siulaikines-kvadrienales-q19-memorabilia-irasyti-i-atminti-paroda-kaune/ Vilniaus galerija. „Atidaroma šeštoji šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda“, 2019.]</ref> Tarp grupinių pristatymų – 2024 m. rinktinė Lietuvos tapybos paroda Zagrebe ir „Find in“ DS galerijoje Vilniuje; 2023 m. parodų serija su tapytojų grupe „Individualistai“; 2022 m. „Fake News“ galerijoje „Drobė“, „Menas be stogo“, „ArtVilnius’22“, <nowiki>[[File:Adele Liepa Kaunaite at ArtVilnius art fair.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė prie savo tapybos darbų meno mugėje „ArtVilnius“, Vilniuje.]]</nowiki><ref> </ref> „Rugsėjo meno degustacijos“ bei grupinės miniatiūrų parodos; 2021 m. „FOR-MATAS 20“, „Žmogus ir žuvis“, „Degtukas“, XI Jaunojo tapytojo prizo paroda ir „ArtVilnius’21“; 2020 m. „Kontra-argumentas III“, „Intarpas / Infix“, „Angelas“, „ArtVilnius’20“ ir grupinė laikrodžių paroda; 2019 m. „Lėlė“, „Erotika ne per rakto skylutę“, „Galerija Aidas’19“; 2018 m. „Red and Green“, miniatiūrų paroda ir „ArtVilnius’18“; 2015–2016 m. metinė Vilniaus tapytojų paroda „Ar(t)chyvas“, „Nostalgiškos istorijos“, „Laisvai kabantys dažų garsai“, „Penki metrai nuo kultūros“, plenero „Raigardas“ parodos bei naujųjų LDS narių paroda.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Nuo 2013 m. dalyvavo parodose ir projektuose Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Kroatijoje. Taip pat dalyvavo pleneruose ir simpoziumuose Lietuvoje, Lenkijoje bei Vokietijoje, tarp jų „Raigardas“, „Vilniaus spalvos“, „Red and Green“, „Čiurlionis / Sintezė“, „Visual Arts“ ir „Der gedeckte Tisch – Essen und Trinken in Brandenburg. Tradition und Moderne“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Greta tapybos dalyvavo performansuose ir tarpdisciplininiuose projektuose: „Nugenėtos obelys“, „Ate baltai“, „Koncertas“, „Kur dingo Apolonas“, „Kosminė odisėja“, projekte „Space Book“ bei Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ su instaliacija „Kosminė knyga“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> == Įvertinimai == * 2020 m. – Jaunojo tapytojo prizo finalininkė.<ref>[https://www.ypp.lt/lt/menininkai Young Painter Prize. 2020 m. finalininkai.]</ref> * 2021 m. – viena iš trijų projekto „Menas be stogo atgyja“ laureačių už kūrinį „Tylos miestas“.<ref>[https://m.vilniaus.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/projektas-menas-be-stogo-atgyja-pasieke-kulminacija-paskelbti-net-trys-nugaletojai-1041812 „Projektas „Menas be stogo atgyja“ pasiekė kulminaciją: paskelbti net trys nugalėtojai“, ''Vilniaus diena'', 2021-09-07.]</ref> * 2022 m. – „Aitvaro“ apdovanojimuose, už 2021 m. kultūrinę veiklą, pripažinta Metų kūrėja.<ref>[https://www.sakiai.rvb.lt/aitvaro-apdovanojimai/ Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. „Aitvaro apdovanojimai“.]</ref> == Žiniasklaidoje == Kaunaitės kūryba ir veikla pristatyta kultūros žiniasklaidoje. 2014 ir 2016 m. laikraštis „Draugas“ paskelbė pokalbius su tapytoja, o 2018 m. žurnale „7 meno dienos“ publikuotas Austėjos Mikuckytės-Mateikienės tekstas „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“.<ref>[https://www.drg.lt/kultura/10362-adele-liepa-kaunaite-apie-tapyba-melyna-suns-uodega-ir-dazuotas-tevo-rankas Sima Kazarian. „Adelė Liepa Kaunaitė apie tapybą, mėlyną šuns uodegą ir dažuotas tėvo rankas“, ''Draugas'', 2014-07-17.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/12874-adele-liepa-kaunaite-dama-kuri-atskrido-zemen „Adelė Liepa Kaunaitė: „Dama, kuri atskrido Žemėn““, ''Draugas'', 2016-04-08.]</ref><ref>[https://www.7md.lt/daile/2018-06-29/Lietuviskas-Adeles-Liepos-Kaunaites-siurrealizmas Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“, ''7 meno dienos'', 2018-06-29.]</ref> „Draugas“ toliau publikavo tekstus apie Kaunaitės parodas, „Mėnulio galeriją“, performatyvias meno iniciatyvas ir festivalį „Tapk Spalva“ 2016, 2017, 2018, 2019, 2021, 2025 ir 2026 m.<ref>[https://drg.lt/kultura/13358-adele-liepa-kaunaite-grizo-su-trenksmu „Adelė Liepa Kaunaitė grįžo su trenksmu“, ''Draugas'', 2016-07-19.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/14931-adele-liepa-kaunaite-nuo-tapybos-neatostogauju „Adelė Liepa Kaunaitė: „Nuo tapybos neatostogauju...““, ''Draugas'', 2017.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/16182-pries-kelione-po-pasauli-stabtelejimas-pasaulio-centre „Prieš kelionę po pasaulį stabtelėjimas pasaulio centre“, ''Draugas'', 2018.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/18331-jaunosios-kartos-tapytoja-menulio-galerijoje-gaudo-dangiskas-sviesas Asta Saulė Šulskytė. „Jaunosios kartos tapytoja Mėnulio galerijoje gaudo dangiškas šviesas“, ''Draugas'', 2019-07-25.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/20907-einancioje-parodoje-krastietes-menininkes „„Einančioje parodoje“ – kraštietės menininkės“, ''Draugas'', 2021-03-15.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/21134-menininke-namus-paverte-menulio-galerija-kurioje-kalba-net-kovas „Menininkė namus pavertė „Mėnulio galerija“, kurioje kalba net kovas“, ''Draugas'', 2021-04-29.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/27161-kai-pievos-tampa-galerijomis-adele-liepa-kaunaite-ganusauskiene-grizo-su-nauju-ikvepimu Lina Morkūnienė. „Kai pievos tampa galerijomis: Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė grįžo su nauju įkvėpimu“, ''Draugas'', 2025-06-05.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/29368-slapta-bet-atvira-festivalis-tapk-spalva-atvere-daugiau-nei-vien-studijos-duris Lina Morkūnienė. „Slapta, bet atvira: festivalis „Tapk spalva“ atvėrė daugiau nei vien studijos duris“, ''Draugas'', 2026-09-14.]</ref> 2021 ir 2022 m. LRT paskelbė publikacijas apie Kaunaitės kūrybinę aplinką, „Mėnulio galeriją“ ir parodą „Tylos miestas“, o 2025 m. LRT Klasikos laidoje „Be kaukių“ transliuotas pokalbis su tapytoja.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1455657/kalbanti-varna-auginanti-menininke-ikure-keliaujancia-galerija-gyvunai-mano-aktoriai Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Kalbantį varną auginanti menininkė įkūrė keliaujančią galeriją: gyvūnai – mano aktoriai“, ''LRT.lt'', 2021-07-25.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1823681/provincijoje-suzeistus-ir-sergancius-gyvunus-auginanti-menininke-tai-mano-didele-seima-kurioje-ir-paveikslai-gimsta „Provincijoje sužeistus ir sergančius gyvūnus auginanti menininkė: tai mano didelė šeima, kurioje ir paveikslai gimsta“, ''LRT.lt'', 2022-11-20.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000407160/menininke-adele-liepa-kaunaite-ir-nenustojantys-tryksti-jos-kurybos-saltiniai „Tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė: mano vyras mane įsimylėjo per tapybą“, ''LRT Klasika'', laida „Be kaukių“, 2025-04-25.]</ref> 2025 m. pokalbį su menininke paskelbė ir ''15min''.<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/menininkes-adeles-maistas-pries-siuolaikini-pasauli-atsispindi-jos-darbuose-reaguoju-ne-sukiu-o-vaizdu Miglė Sokolnikaitė. „Menininkės Adelės maištas prieš šiuolaikinį pasaulį atsispindi jos darbuose: „Reaguoju ne šūkiu, o vaizdu““, ''15min'', 2025-08-02.]</ref> == Išorinės nuorodos == * [https://www.adeleliepa.lt/ www.adeleliepa.lt] * [https://www.tapkspalva.lt/ Festivalio „Tapk Spalva“ svetainė] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepaKaunaite/ Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė „Facebook“] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepa/ Adelė Liepa Kaunaitė Art „Facebook“] * [https://www.instagram.com/adeleliepa/ Adelė Liepa Kaunaitė „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos tapytojai]] == Šaltiniai == {{reflist}} tp0kfq3hwiujvjdw2iavha1snomkej9 7956704 7956703 2026-11-02T05:06:26Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Paintings_by_Adele_Liepa_Kaunaite_at_an_exhibition.jpg, kurią naudotojas Krd pašalino Commons projekte 7956704 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}}{{DI}} '''Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė''' (kūryboje – '''Adelė Liepa Kaunaitė'''; g. 1990 m. Vilniuje) – Lietuvos tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas: „Adelė Liepa Kaunaitė“]</ref> == Išsilavinimas ir veikla == 1996–1999 m. mokėsi Šakių dailės mokykloje. 2009–2013 m. Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios dailės katedroje studijavo freską–mozaiką, o 2013–2015 m. – vitražo magistrantūroje. Nuo 2016 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė.<ref>[https://www.archyvas.ldsajunga.lt/Nariai-27917-Adele_Liepa_Kaunaite Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas]</ref> Nuo 2007 m. rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, meno mugėse ir tarpdisciplininiuose projektuose Lietuvoje bei užsienyje. 2010 m. įkūrė keliaujančią „Mėnulio galeriją“ ir plėtoja iniciatyvą „Keliaujanti paroda – Menas be sienų“.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 Lilija Valatkienė. „Meno erdvė: tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė ir jos sielos galerija“, ''15min'', 2019-06-22.]</ref> Organizuoja meno festivalį ,,Tapk Spalva" == Kūryba == Kaunaitės tapyboje jungiama ekspresyvi tapyba, figūratyvumas, abstrakcija ir tapymas iš natūros. Kūryboje svarbios kraštovaizdžio, atminties, žmogaus ir gamtos ryšio temos. 2019 m. autoriniame ''15min'' straipsnyje jos kūryba aptarta kaip jungianti realios aplinkos ir pasąmonės vaizdinius, o „Mėnulio galerija“ – kaip tapybos eksponavimo gamtoje praktika.<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/meno-erdve-tapytoja-adele-liepa-kaunaite-ir-jos-sielos-galerija-929-1163568 ''15min'', 2019.]</ref> 2023 m. parodoje „Šviesa tarp debesų“ LDS galerijoje „Arka“ pristatė tapybą, skulptūrinius ir eksperimentinius kūrinius, sujungtus į „Medžių rasė Art Lab“, „Grybų rasė Art Lab“ ir „Spalvų rasė Art Lab“ laboratorijas.<ref>[https://vilnius.lt/naujienos/adeles-liepos-kaunaites-paroda-sviesa-tarp-debesu-galerijoje-arka Vilniaus miesto savivaldybė. „Adelės Liepos Kaunaitės paroda „Šviesa tarp debesų“ galerijoje „Arka““, 2023-03-23.]</ref> 2026 m. Vilniaus rotušėje surengtoje parodoje „Regioninis parkas“ kraštovaizdis tapo asmeninės atminties ir vidinės teritorijos metafora.<ref>[https://www.vilniausrotuse.lt/adeles-liepos-kaunaites-tapybos-paroda-regioninis-parkas/ Vilniaus rotušė. „Adelės Liepos Kaunaitės tapybos paroda „Regioninis parkas““.]</ref> == Personalinės parodos == * 2026 m. – „Regioninis parkas“, Vilniaus rotušė, Vilnius; „Tapk Spalva 2026“, Lukšiai; keliaujanti paroda B'ART festivalyje, Bartininkai. * 2025 m. – „Skraidanti žemė“, Business Stadium Gallery, Vilnius.<ref>[https://www.ldsajunga.com/post/adele-liepa-kaunaite-paroda-skraidanti-zeme Lietuvos dailininkų sąjunga. „Adelė Liepa Kaunaitė | Paroda „Skraidanti žemė““, 2025-04-22.]</ref> * 2024 m. – „Žemė šviečia“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2023 m. – „Totemai“, Tumo galerija, Vilnius, kartu su Williamu Bakaïmo;<ref>[https://www.artsy.net/show/tumo-gallery-totemai-adele-liepa-kaunaite-william-bakaimo Artsy / Tumo galerija. „TOTEMAI. Adelė Liepa Kaunaitė | William Bakaïmo“, 2023.]</ref> „Kartu. Šviesoje tarp medžių“, galerija „Ramybė“, Palanga; tapybos paroda Vilkaviškio stotyje; „Šviesa tarp debesų“, LDS galerija „Arka“, Vilnius. * 2022 m. – „Žvėris iš oro“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Anomalija“, Vilkamirgės galerija, Utena; „Horizontas“, Vilkaviškio kultūros centras; tapybos paroda Kurtuvėnų dvare. * 2021 m. – „Tylos miestas“, Vilniaus rotušė; „Mano miestelis“, Zyplių dvaras, Lukšiai; „Erdvės“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2020 m. – „Meilės mašina“, galerija „Arka“, Vilnius ir Zanavykų muziejus, Lukšiai; „Mašina“, galerija „Ramybė“, Palanga. * 2019 m. – „Medžių rasė Art Lab“, Compensa koncertų salė ir Vilniaus vaikų ir jaunimo galerija; „Miškas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Pradžia – koncertas“, Klaipėdos koncertų salė. * 2018 m. – „Brücken – Litauen begegnet dem Hunsrück“, galerija „Zauberwaldhaus“, Birkenfeldas, Vokietija; „Gegužinė“, Senoji Gegužinė; „Prabangus kinas iš Mėnulio“, galerija „Aidas“, Vilnius; „Pakel(at)eiviai“, Žiedų galerija, Šakiai. * 2017 m. – „Du poliai“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Laikas“, Žiedų galerija, Šakiai; personalinės parodos Birkenfelde, Vokietijoje ir Mastrichte, Nyderlanduose. * 2016 m. – „Labas. Kur keliauja tavo mintys“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Teptuko daina“, Zanavykų muziejus; „Skambantys kosminiai miltai“, galerija „Sofa“, Druskininkai; „Dama, kuri atskrido žemėn“, galerija „Menų tiltas“, Vilnius. * 2015 m. – „Šuns baladė apie meną“, VDA „Titanikas“, Vilnius; „Tapimas“, galerija „Ramybė“, Palanga; „Atodangos“, galerija „Aidas“, Vilnius. * 2014 m. – parodos Zyplių „Parduotuvėje“ Tubeliuose ir Zanavykų muziejuje. * 2007 m. – „Balos“, Lukšiai; „Sniegas tirpsta“, Šakiai. * == Grupinės parodos, projektai ir tarptautinė veikla == Kaunaitė dalyvavo tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ 2016, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. 2019 m. jos darbai buvo pristatyti šiuolaikinės dailės kvadrienalėje „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ Kaune.<ref>[https://artvilnius.com/lt/archyvas/2023-metai/katalogas/ ArtVilnius 2023 katalogas.]</ref><ref>[https://vilniausgalerija.lt/2019/04/23/atidaroma-sestoji-siulaikines-kvadrienales-q19-memorabilia-irasyti-i-atminti-paroda-kaune/ Vilniaus galerija. „Atidaroma šeštoji šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda“, 2019.]</ref> Tarp grupinių pristatymų – 2024 m. rinktinė Lietuvos tapybos paroda Zagrebe ir „Find in“ DS galerijoje Vilniuje; 2023 m. parodų serija su tapytojų grupe „Individualistai“; 2022 m. „Fake News“ galerijoje „Drobė“, „Menas be stogo“, „ArtVilnius’22“, <nowiki>[[File:Adele Liepa Kaunaite at ArtVilnius art fair.jpg|thumb|Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė prie savo tapybos darbų meno mugėje „ArtVilnius“, Vilniuje.]]</nowiki><ref> </ref> „Rugsėjo meno degustacijos“ bei grupinės miniatiūrų parodos; 2021 m. „FOR-MATAS 20“, „Žmogus ir žuvis“, „Degtukas“, XI Jaunojo tapytojo prizo paroda ir „ArtVilnius’21“; 2020 m. „Kontra-argumentas III“, „Intarpas / Infix“, „Angelas“, „ArtVilnius’20“ ir grupinė laikrodžių paroda; 2019 m. „Lėlė“, „Erotika ne per rakto skylutę“, „Galerija Aidas’19“; 2018 m. „Red and Green“, miniatiūrų paroda ir „ArtVilnius’18“; 2015–2016 m. metinė Vilniaus tapytojų paroda „Ar(t)chyvas“, „Nostalgiškos istorijos“, „Laisvai kabantys dažų garsai“, „Penki metrai nuo kultūros“, plenero „Raigardas“ parodos bei naujųjų LDS narių paroda.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Nuo 2013 m. dalyvavo parodose ir projektuose Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Kroatijoje. Taip pat dalyvavo pleneruose ir simpoziumuose Lietuvoje, Lenkijoje bei Vokietijoje, tarp jų „Raigardas“, „Vilniaus spalvos“, „Red and Green“, „Čiurlionis / Sintezė“, „Visual Arts“ ir „Der gedeckte Tisch – Essen und Trinken in Brandenburg. Tradition und Moderne“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> Greta tapybos dalyvavo performansuose ir tarpdisciplininiuose projektuose: „Nugenėtos obelys“, „Ate baltai“, „Koncertas“, „Kur dingo Apolonas“, „Kosminė odisėja“, projekte „Space Book“ bei Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ su instaliacija „Kosminė knyga“.<ref>[https://www.adeleliepa.lt/parodos/ Adelė Liepa Kaunaitė. „Biografija ir parodos“.]</ref> == Įvertinimai == * 2020 m. – Jaunojo tapytojo prizo finalininkė.<ref>[https://www.ypp.lt/lt/menininkai Young Painter Prize. 2020 m. finalininkai.]</ref> * 2021 m. – viena iš trijų projekto „Menas be stogo atgyja“ laureačių už kūrinį „Tylos miestas“.<ref>[https://m.vilniaus.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/projektas-menas-be-stogo-atgyja-pasieke-kulminacija-paskelbti-net-trys-nugaletojai-1041812 „Projektas „Menas be stogo atgyja“ pasiekė kulminaciją: paskelbti net trys nugalėtojai“, ''Vilniaus diena'', 2021-09-07.]</ref> * 2022 m. – „Aitvaro“ apdovanojimuose, už 2021 m. kultūrinę veiklą, pripažinta Metų kūrėja.<ref>[https://www.sakiai.rvb.lt/aitvaro-apdovanojimai/ Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. „Aitvaro apdovanojimai“.]</ref> == Žiniasklaidoje == Kaunaitės kūryba ir veikla pristatyta kultūros žiniasklaidoje. 2014 ir 2016 m. laikraštis „Draugas“ paskelbė pokalbius su tapytoja, o 2018 m. žurnale „7 meno dienos“ publikuotas Austėjos Mikuckytės-Mateikienės tekstas „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“.<ref>[https://www.drg.lt/kultura/10362-adele-liepa-kaunaite-apie-tapyba-melyna-suns-uodega-ir-dazuotas-tevo-rankas Sima Kazarian. „Adelė Liepa Kaunaitė apie tapybą, mėlyną šuns uodegą ir dažuotas tėvo rankas“, ''Draugas'', 2014-07-17.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/12874-adele-liepa-kaunaite-dama-kuri-atskrido-zemen „Adelė Liepa Kaunaitė: „Dama, kuri atskrido Žemėn““, ''Draugas'', 2016-04-08.]</ref><ref>[https://www.7md.lt/daile/2018-06-29/Lietuviskas-Adeles-Liepos-Kaunaites-siurrealizmas Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Lietuviškas Adelės Liepos Kaunaitės siurrealizmas“, ''7 meno dienos'', 2018-06-29.]</ref> „Draugas“ toliau publikavo tekstus apie Kaunaitės parodas, „Mėnulio galeriją“, performatyvias meno iniciatyvas ir festivalį „Tapk Spalva“ 2016, 2017, 2018, 2019, 2021, 2025 ir 2026 m.<ref>[https://drg.lt/kultura/13358-adele-liepa-kaunaite-grizo-su-trenksmu „Adelė Liepa Kaunaitė grįžo su trenksmu“, ''Draugas'', 2016-07-19.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/14931-adele-liepa-kaunaite-nuo-tapybos-neatostogauju „Adelė Liepa Kaunaitė: „Nuo tapybos neatostogauju...““, ''Draugas'', 2017.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/16182-pries-kelione-po-pasauli-stabtelejimas-pasaulio-centre „Prieš kelionę po pasaulį stabtelėjimas pasaulio centre“, ''Draugas'', 2018.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/18331-jaunosios-kartos-tapytoja-menulio-galerijoje-gaudo-dangiskas-sviesas Asta Saulė Šulskytė. „Jaunosios kartos tapytoja Mėnulio galerijoje gaudo dangiškas šviesas“, ''Draugas'', 2019-07-25.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/20907-einancioje-parodoje-krastietes-menininkes „„Einančioje parodoje“ – kraštietės menininkės“, ''Draugas'', 2021-03-15.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/21134-menininke-namus-paverte-menulio-galerija-kurioje-kalba-net-kovas „Menininkė namus pavertė „Mėnulio galerija“, kurioje kalba net kovas“, ''Draugas'', 2021-04-29.]</ref><ref>[https://drg.lt/kultura/27161-kai-pievos-tampa-galerijomis-adele-liepa-kaunaite-ganusauskiene-grizo-su-nauju-ikvepimu Lina Morkūnienė. „Kai pievos tampa galerijomis: Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė grįžo su nauju įkvėpimu“, ''Draugas'', 2025-06-05.]</ref><ref>[https://www.drg.lt/kultura/29368-slapta-bet-atvira-festivalis-tapk-spalva-atvere-daugiau-nei-vien-studijos-duris Lina Morkūnienė. „Slapta, bet atvira: festivalis „Tapk spalva“ atvėrė daugiau nei vien studijos duris“, ''Draugas'', 2026-09-14.]</ref> 2021 ir 2022 m. LRT paskelbė publikacijas apie Kaunaitės kūrybinę aplinką, „Mėnulio galeriją“ ir parodą „Tylos miestas“, o 2025 m. LRT Klasikos laidoje „Be kaukių“ transliuotas pokalbis su tapytoja.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1455657/kalbanti-varna-auginanti-menininke-ikure-keliaujancia-galerija-gyvunai-mano-aktoriai Austėja Mikuckytė-Mateikienė. „Kalbantį varną auginanti menininkė įkūrė keliaujančią galeriją: gyvūnai – mano aktoriai“, ''LRT.lt'', 2021-07-25.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1823681/provincijoje-suzeistus-ir-sergancius-gyvunus-auginanti-menininke-tai-mano-didele-seima-kurioje-ir-paveikslai-gimsta „Provincijoje sužeistus ir sergančius gyvūnus auginanti menininkė: tai mano didelė šeima, kurioje ir paveikslai gimsta“, ''LRT.lt'', 2022-11-20.]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000407160/menininke-adele-liepa-kaunaite-ir-nenustojantys-tryksti-jos-kurybos-saltiniai „Tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė: mano vyras mane įsimylėjo per tapybą“, ''LRT Klasika'', laida „Be kaukių“, 2025-04-25.]</ref> 2025 m. pokalbį su menininke paskelbė ir ''15min''.<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/menininkes-adeles-maistas-pries-siuolaikini-pasauli-atsispindi-jos-darbuose-reaguoju-ne-sukiu-o-vaizdu Miglė Sokolnikaitė. „Menininkės Adelės maištas prieš šiuolaikinį pasaulį atsispindi jos darbuose: „Reaguoju ne šūkiu, o vaizdu““, ''15min'', 2025-08-02.]</ref> == Išorinės nuorodos == * [https://www.adeleliepa.lt/ www.adeleliepa.lt] * [https://www.tapkspalva.lt/ Festivalio „Tapk Spalva“ svetainė] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepaKaunaite/ Adelė Liepa Kaunaitė-Ganusauskienė „Facebook“] * [https://www.facebook.com/AdeleLiepa/ Adelė Liepa Kaunaitė Art „Facebook“] * [https://www.instagram.com/adeleliepa/ Adelė Liepa Kaunaitė „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos tapytojai]] == Šaltiniai == {{reflist}} o1u89gai2jlyp5b7tho8giyi8nyj2z0 2 702573 7956596 7956074 2026-11-01T19:33:54Z Lukas Pro 195284 7956596 wikitext text/x-wiki [[File:Pi*500 trillions.jpg|thumb|Showing how letter e is used in calculators.]] '''E notacija''' – eksponentinis [[dideli skaičiai|didelių]] arba [[maži skaičiai|mažų]] skaičių užrašymo būdas, plačiai naudojamas [[informatika|kompiuterijoje]] ir [[programavimas|programavime]]. Funkcija veikia tokiu pačiu principu kaip [[standartinė skaičiaus išraiška|standartinė išraiška]], tiktais ×10^ dalis pakeičiama raide E. Notacijoje naudojami du kintamieji a ir b, kurie, priešingai nei standartinėje išraiškoje, gali būti bet kurie [[realieji skaičiai]]. Tačiau [[skaičiuotuvas|skaičiuotuvuose]] dažniausiai laikomasi taisyklės, kad a [[modulis]] yra didesnis arba lygus vienam ir mažesnis už 10. Toks užrašymo principas vadinamas '''standartizuota sistema''', nors naudojant E notaciją jos laikytis nebūtina. == Užrašymas == E notacijos funkcija paprastai apibrėžiama per standartinę išraišką: :<math>a\mathrm{E}b=a\times10^b</math> Kai kur vietoj E didžiosios raidės gali būti užrašyta e mažoji raidė, tačiau tai nekeičia prasmės (aEb = aeb). Šiame straipsnyje naudojama E didžioji raidė. Užrašymo principas yra labai paprastas, nes norint užrašyti labai didelį arba labai mažą skaičių naudojami tik du bet kurie realieji skaičiai ir E raidė tarp jų. Pavyzdžiui, 2E5 = 2×10⁵ (a ir b [[natūralusis skaičius|natūralieji skaičiai]]), -6E-4 = -6×10^-4 (a ir b [[sveikasis skaičius|sveikieji]] [[neigiamas skaičius|neigiami]] skaičiai) ir pan. Kai b lygus nuliui, visa operacijos reikšmė visada lygi a, nes 10⁰=1. Laikantis E notacijos taisyklių, gauti šios funkcijos nulinės reikšmės neįmanoma, nes a≠0. == Plėtinys == Norint užrašyti didesnius skaičius, naudojamas E notacijos plėtinys [[grotelės]] simboliu (#). Šis elementas ir kintamieji b ir c pažymi [[kėlimas laipsniu|laipsnių]] pagrindo 10 [[tetracija|tetracijos]] dydį. Bendrai tokia funkcija apibrėžiama <math>a\mathrm{E}b\#c = a\mathrm{E}\left((10\uparrow)^{c-1}b\right)</math> Išraiška (10↑)^c-1b rodo tetracijos (laipsnių bokšto) sudedamąsias dalis: c-1 dešimtukų (laipsnių pagrindų) ir pačioje viršūnėje rodiklis b. Kitaip sakant, kintamasis c nurodo kiek skaičių yra tetracijoje, o b yra viršutinysis jos narys. Pavyzdžiui, (10↑)^4-17 = 10^{10^10⁷} – laipsnių bokšte yra 4-1 dešimtukų ir pačioje viršūnėje yra 7. Analogiškai <math> 2\mathrm{E}3\#4 = 2\mathrm{E}\left((10\uparrow)^{4-1}3\right) = 2\mathrm{E}\left(10^{10^{10^3}}\right) = 2\times10^{10^{10^{10^3}}} </math> aEb#c = aE((10↑)^c-1b) pwfug7f9htoqnf6diu7o8o8mg49heil 7956610 7956596 2026-11-01T20:05:35Z Lukas Pro 195284 7956610 wikitext text/x-wiki [[File:Pi*500 trillions.jpg|thumb|Showing how letter e is used in calculators.]] '''E notacija''' – eksponentinis [[dideli skaičiai|didelių]] arba [[maži skaičiai|mažų]] skaičių užrašymo būdas, plačiai naudojamas [[informatika|kompiuterijoje]] ir [[programavimas|programavime]]. Funkcija veikia tokiu pačiu principu kaip [[standartinė skaičiaus išraiška|standartinė išraiška]], tiktais ×10^ dalis pakeičiama raide E. Notacijoje naudojami du kintamieji a ir b, kurie, priešingai nei standartinėje išraiškoje, gali būti bet kurie [[realieji skaičiai]]. Tačiau [[skaičiuotuvas|skaičiuotuvuose]] dažniausiai laikomasi taisyklės, kad a [[modulis]] yra didesnis arba lygus vienam ir mažesnis už 10. Toks užrašymo principas vadinamas '''standartizuota sistema''', nors naudojant E notaciją jos laikytis nebūtina. == Užrašymas == E notacijos funkcija paprastai apibrėžiama per standartinę išraišką: :<math>a\mathrm{E}b=a\times10^b</math> Kai kur vietoj E didžiosios raidės gali būti užrašyta e mažoji raidė, tačiau tai nekeičia prasmės (aEb = aeb). Šiame straipsnyje naudojama E didžioji raidė. Užrašymo principas yra labai paprastas, nes norint užrašyti labai didelį arba labai mažą skaičių naudojami tik du bet kurie realieji skaičiai ir E raidė tarp jų. Pavyzdžiui, 2E5 = 2×10⁵ (a ir b [[natūralusis skaičius|natūralieji skaičiai]]), -6E-4 = -6×10^-4 (a ir b [[sveikasis skaičius|sveikieji]] [[neigiamas skaičius|neigiami]] skaičiai) ir pan. Kai a lygus nuliui, išraiškos reikšmė visada lygi nuliui, nes 0Eb = 0×10^b. Kai b lygus nuliui, išraiškos reikšmė visada lygi a, nes aE0 = a×10⁰ = a. == Plėtinys == Norint užrašyti didesnius skaičius, naudojamas E notacijos plėtinys [[grotelės]] simboliu (#). Šis elementas ir kintamieji b ir c pažymi [[kėlimas laipsniu|laipsnių]] pagrindo 10 [[tetracija|tetracijos]] dydį. Bendrai tokia funkcija apibrėžiama <math>a\mathrm{E}b\#c = a\mathrm{E}\left((10\uparrow)^{c-1}b\right)</math> Išraiška (10↑)^c-1b rodo tetracijos (laipsnių bokšto) sudedamąsias dalis: c-1 dešimtukų (laipsnių pagrindų) ir pačioje viršūnėje rodiklis b. Kitaip sakant, kintamasis c nurodo kiek skaičių yra tetracijoje, o b yra viršutinysis jos narys. Pavyzdžiui, (10↑)^4-17 = 10^{10^10⁷} – laipsnių bokšte yra 4-1 dešimtukų ir pačioje viršūnėje yra 7. Analogiškai <math> 2\mathrm{E}3\#4 = 2\mathrm{E}\left((10\uparrow)^{4-1}3\right) = 2\mathrm{E}\left(10^{10^{10^3}}\right) = 2\times10^{10^{10^{10^3}}} </math> == Etimologija == E notacijos pavadinimas kilo iš [[anglų kalba|angliško]] žodžio ''exponent'' („laipsnio rodiklis“) pirmos raidės. Pats žodis „notacija“ kildinamas iš angl. ''notation'' („užrašymas“). Pirmą kartą notacija panaudota 1956 m. „[[Fortran]]“ programavimo kalba [[IBM 704]] kompiuteryje. c755u7k36h5eh39783vgw7b82wktxks 0 702606 7956452 2026-11-01T11:59:22Z Hugo.arg 1674 n. 7956452 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Zuša | Paveiksliukas =Зуша.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Zuša Tiukovo apylinkėse | Ilgis =234 | Vidutinis debitas = 28 | Baseino plotas = 6950 | Ištakos = [[Vidurio Rusijos aukštuma]] | Žiotys = [[Oka]] | Šalys = {{flag|RUS}} | Vikiteka =Category:Zusha }} '''Zuša''' ({{ru|Зуша}}) – upė [[Rusija|Rusijoje]], daugiausia [[Oriolo sritis|Oriolo srityje]]; [[Oka|Okos]] dešinysis intakas ([[Volga|Volgos]] baseinas). Prasideda [[Tulos sritis|Tulos srities]] pietuose, [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumoje]]. Iki Novosilio teka į pietvakarius, ties šiuo miestu upėje yra slenksčių. Toliau suka į šiaurės vakarus. Vaga gana vinguriuota. Pačiame žemupyje Zuša teka Oriolo ir Tulos sričių riba. Įteka į Oką prie Gorodiščės kaimo. Didžiausias intakas – Neručė (kairysis). Upę maitina daugiausia sniego tirpsmo vandenys. Upė užšąla gruodžio pradžioje, atitirpsta kovą. Iki Mcensko laivuojama.<ref>{{BSE|9||Зуша}}</ref> Ant upės įrengta Lykovo hidroelektrinė (nuo 1953 m.). Pagrindinės gyvenvietės prie Zušos – Korsakovas, Golunė, [[Novosilis]], [[Mcenskas]]. Vietovardžio kilmė neaiški. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Rusijos upės]] b32co3rrrkkec5h03ulse1rmtvll0wk 0 702607 7956470 2026-11-01T12:33:55Z Hugo.arg 1674 n. 7956470 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Krasivaja Mečia | Paveiksliukas =Красивая меча - panoramio.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Krasivaja Mečios žemupys | Ilgis =244 | Vidutinis debitas = 30,2 | Baseino plotas = 6000 | Ištakos = [[Vidurio Rusijos aukštuma]] | Žiotys = [[Donas]] | Šalys = {{flag|RUS}} | Vikiteka =Category:Krasivaya_Mecha_River }} '''Krasivaja Mečia'''<ref>{{EVŽ|Krasi̇̀vaja Mečià|krasivaja_mecia}}</ref> ({{ru|Красивая Меча}}) – upė [[Rusija|Rusijoje]], [[Tulos sritis|Tulos]] ir [[Lipecko sritis|Lipecko srityse]]; [[Donas|Dono]] dešinysis intakas. Prasideda [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumoje]], netoli Tioplojės gyvenvietės. Aukštupyje teka į pietus, už Jefremovo – į rytus, pietryčius. Įteka į Doną ties Tiutčevo kaimu, piečiau [[Lebedianė]]s. Didžiausi intakai – Ptanė (kairysis), Semenekas (dešinysis). Upę maitina daugiausia sniego tirpsmo vandenys. Upė užšąla lapkritį ar gruodžio pradžioje, atitirpsta kovo gale ar balandžio pradžioje. Patvinsta kovo–balandžio mėnesiais. Didžiausias upės debitas – 1360 m³/s.<ref>{{BSE|13||Красивая_Меча}}</ref> Pagrindinės gyvenvietės prie Krasivaja Mečios – [[Jefremovas (Tula)|Jefremovas]], Šilovas, Trojekurovas. Vietovardžio kilmė neaiški. ''Красивая'' rusiškai reiškia „graži“, o ''Меча'' siejama su {{udm|меч}} 'status, skardingas' arba sen. slavų ''меча'' 'lokė, meška'.<ref>[https://tzaseki.ru/attractions/krasivaya_mecha Река Красивая Меча], ''Тульские Засеки – tzaseki.ru''</ref> Kitur siejama su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] ''mets-'' 'miškas'.<ref>[https://selo48.ru/index/0-4 Река Красивая Меча – этимология происхождения названия], ''selo48.ru''</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Rusijos upės]] bg563zr325q9qyp3yfe15lfkjbc9hmd 0 702608 7956479 2026-11-01T12:59:32Z Hugo.arg 1674 n. 7956479 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Sosna | Paveiksliukas =Elets.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Sosna Jelece | Ilgis =296 | Vidutinis debitas = 74 | Baseino plotas = 17 400 | Ištakos = Pokrovskojės rajonas | Žiotys = [[Donas]] | Šalys = {{flag|RUS}} | Vikiteka =Category:Sosna River }} '''Sosna'''<ref>{{EVŽ|Sosnà|sosna_rusija}}</ref> ({{ru|Сосна}}) arba '''Bystraja Sosna''' ({{ru|Быстрая Сосна}} 'greitoji Sosna') – upė [[Rusija|Rusijoje]], [[Oriolo sritis|Oriolo]] ir [[Lipecko sritis|Lipecko srityse]]; [[Donas|Dono]] dešinysis intakas. Prasideda Oriolo srities Pokrovoskojės rajone, prie Fiodorovkos kaimo. Teka daugiausia į rytus plačiu [[slėnis|slėniu]]. Įteka į Doną į šiaurę nuo Donskojės gyvenvietės. Didžiausi intakai – Timas, Kšenė, [[Olymas]] (dešinieji). Upę maitina daugiausia sniego tirpsmo vandenys. Upė užšąla lapkritį ar gruodį, kartais tik sausį, atitirpsta kovo gale ar balandžio pradžioje.<ref>{{BSE|24||Сосна}}</ref> Patvinsta kovo–balandžio mėnesiais. Didžiausias upės vidutinis debitas – 335 m³/s (balandį).<ref>[https://web.archive.org/web/20091125031045/http://webworld.unesco.org/water/ihp/db/shiklomanov/part'4/FORMER%20USSR/RUSSIA/Sosna%20at%20Eletc.html Sosna at Eletc]. UNESCO: Water resources.</ref> Pagrindinės gyvenvietės prie Sosnos – Kolpna, [[Livnai]], Černava, [[Jelecas]]. Vietovardis su {{ru|сосна}} 'pušis' nesiejamas ir laikomas greičiausiai finougrišku (plg. {{fi|sose, soseen}} 'pelkė, purvas') arba baltišku (plg. Dniepro baseino upė ''Sosna'' siejama su baltų *''Tusna'' ('tylus, ramus'), o Okos baseino – su {{prg|sasins}}, 'kiškis', {{lt|[[Sasna]]}}).<ref>[https://www.saveplanet.su/geo_term_6016.html СОСНА], ''saveplanet.su''</ref><ref>В. Н. Топоров, О. Н. Трубачев. Лингвистический анализ гидронимов верхнего Поднепровья. Москва: Издательство академии наук СССР, 1962. – с. 209.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Rusijos upės]] cq68pyd1i2aobwl7tb2y7e2tw672c5b 0 702609 7956481 2026-11-01T13:00:27Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Sosna]] 7956481 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Sosna]] jc2qo4p8prymsbqz25dht701qqr588d 3 702610 7956487 2026-11-01T13:06:27Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7956487 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 15:06, 1 lapkričio 2026 (EET)}} 94197dn7j6u2j2nk2un7r1l71l885fc 0 702611 7956496 2026-11-01T13:24:31Z Hugo.arg 1674 n. 7956496 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Olymas | Paveiksliukas =Конь-Камень(Ретинская Дарья) (2).jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Olymas Terbunų rajone | Ilgis =151 | Vidutinis debitas = 6,5 | Baseino plotas = 3090 | Ištakos = [[Vidurio Rusijos aukštuma]] | Žiotys = [[Donas]] | Šalys = {{flag|RUS}} | Vikiteka =Category:Olym River }} '''Olymas''' ({{ru|Олым}}, taip pat ''Алым, Лымь, Оломь, Олымь'') – upė [[Rusija|Rusijoje]], daugiausia [[Kursko sritis|Kursko]] ir [[Lipecko sritis|Lipecko srityse]]; [[Sosna|Sosnos]] dešinysis intakas ([[Donas|Dono]] baseinas). Prasideda [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumoje]], Kursko srities Goršečnojės gyvenvietės apylinkėse. Teka į šiaurę, aukštupyje trumpą atkarpą teka riba su [[Voronežo sritis|Voronežo sritimi]], o žemupyje – su [[Oriolo sritis|Oriolo sritimi]]. Įteka į Sosną piečiau Černavos. Didžiausi intakai – Olymčikas, Olšanecas (dešinieji). Upę maitina daugiausia sniego tirpsmo vandenys. Upė užšąla lapkritį, atitirpsta kovą–balandį. Patvinsta balandį. Didžiausias debitas siekia 674 m³/s, mažiausias – 6,5 m³/s.<ref>{{BSE|18||Олым}}</ref> Pagrindinės gyvenvietės prie Olymo – Kastornojė, Naberežnojė, Pokrovskojė. Vietovardis kildinamas iš [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] žodžio, reiškiančio 'status, skardingas' (plg. tiurk. ''jаlуm kaja'' 'stati uola', [[altajiečių kalba|alt.]] ''jуlуm'' 'kalno šlaitas')<ref>[https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=morpho&morpho=1&basename=morpho%2Fvasmer%2Fvasmer&first=1&off=&text_word=%D0%BE%D0%BB%D1%8B%D0%BC&method_word=substring&ic_word=on&sort=word Олы́м] // Этимологический словарь русского языка = Russisches etymologisches Wörterbuch : в 4 т. / авт.-сост. [[Max Vasmer|М. Фасмер]] ; пер. с нем. и доп. чл.‑кор. АН СССР О. Н. Трубачёва, под ред. и с предисл. проф. Б. А. Ларина [т. I]. – Изд. 2-е, стер. – М. : Прогресс, 1986–1987.</ref> arba siejant su ''olum'' ('[[brasta]]', juoba, kad upės krantai žemi, o ne skardingi).<ref>А. И. Ященко. [https://www.booksite.ru/fulltext/problonom/text.pdf Гидронимичекий словарь Посемья] // ''Проблемы ономастики'' : сборник. – Вологда: ВГПИ, 1974. – С. 68. </ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Rusijos upės]] gpwi09gero1up06dyp4myn6mcf6qb8g 6 702612 7956522 2026-11-01T14:51:20Z Italas 4216 {{logo}} 7956522 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{logo}} g9zaehieithqyq9rgbm6cmbeoetmhr0 0 702613 7956525 2026-11-01T15:00:29Z Italas 4216 Nukreipiama į [[Francesco Totti]] 7956525 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Francesco Totti]] iyh5xvbz2z4fzyrv4o6o7iew3b3le0m 0 702614 7956526 2026-11-01T15:01:22Z Italas 4216 Naujas puslapis: {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #BFA44E | pavadinimas = Maxima Roma | nickname = | sezonas = | logotipas = Maxima Roma Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Italijos krepšinio lyga]] <br />[[Europos taurė]] | įkurta = 2026 m. | arena = [[PalaLottomatica|PalaEur]]<br /> (Talpa: 11200) | vieta = [[Roma]], [[Italija]] | spalvos = [[geltona]], [[juoda]] ir [[balta]]<br>{{s... 7956526 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #BFA44E | pavadinimas = Maxima Roma | nickname = | sezonas = | logotipas = Maxima Roma Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Italijos krepšinio lyga]] <br />[[Europos taurė]] | įkurta = 2026 m. | arena = [[PalaLottomatica|PalaEur]]<br /> (Talpa: 11200) | vieta = [[Roma]], [[Italija]] | spalvos = [[geltona]], [[juoda]] ir [[balta]]<br>{{spalvos langelis|#E9AE33}} {{spalvos langelis|#000}} {{spalvos langelis|#FFF}} | prezidentas = {{flagicon|USA}} [[Paul Matiasic]] | treneris = {{flagicon|ITA}} [[Matteo Cotelli]] | titulai = | svetainė =[https://www.maximaroma.it/ maximaroma.it] | h_body = BFA44E | h_pattern_b = _bb_trimnumbersonblack | h_shorts = 000000 | h_pattern_s = _whitesides | a_body = BFA44E | a_pattern_b = _bb_trimnumbersonwhite | a_shorts = FFFFFF | a_pattern_s = _blacksides }} '''Maxima Roma''' – [[Italija|Italijos]] krepšinio klubas, rungtyniaujantis sostinėje [[Roma|Romoje]].<ref>{{cite web |title=Maxima Roma |url=https://www.euroleaguebasketball.net/it/eurocup/teams/maxima-roma/roster/mro/ |website=EuroCup |access-date=8 July 2026}}</ref> Klubas dalyvauja [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygos]] ir [[Europos taurė]]s varžybose. „Maxima Roma“ klubas buvo įkurtas 2026 m., kai [[JAV]] investuotojas Paul Matiasic nupirko [[Breša|Brešos]] komandos „Pallacanestro“ licenciją ir veiklą perkėlė į Romą. Šis veiksmas leido naujai įkurtam klubui startuoti aukščiausioje Italijos krepšinio lygoje.<ref>{{cite web |title=Un'altra squadra nella Capitale: Matiasic compra Brescia e la porta a Roma |url=https://www.gazzetta.it/Basket/24-06-2026/basket-roma-raddoppia-due-squadre-con-doncic-e-matiasic.shtml |website=Gazzetta dello Sport |access-date=8 July 2026}}</ref><ref>{{cite web |title=Brescia chiude e cede il titolo alla nuova Maxima Roma di Paul Matiasic: si crea un binomio nella capitale a caccia di un posto in NBA Europe |url=https://www.eurosport.it/basket/serie-a/2025-2026/brescia-chiude-e-cede-il-titolo-alla-nuova-maxima-roma-di-paul-matiasic-si-crea-un-binomio-nella-capitale-a-caccia-di-un-posto-in-nba-europe_sto23313637/story.shtml |website=EuroSport |access-date=8 July 2026}}</ref> Kadangi naujai įkurta komanda visiškai iš naujo sukūrė savo identitetą, šalyje kilo daug diskusijų dėl tokio istorinio klubo kaip Brešos „Pallacanestro“ veiklos aukščiausioje lygoje sustabdymo.<ref>{{cite web |title=Dan Peterson: “Coloro che aiuteranno Nba a metter piedi in Europa saranno i primi a sparire. E le promozioni in A si conquistano sul parquet: a Brescia cancellato un lavoro di 20 anni” |url=https://www.ilfattoquotidiano.it/2026/07/08/dan-peterson-intervista-contro-nba-europe-coloro-che-aiuteranno-nba-a-metter-piedi-in-europa-saranno-i-primi-a-sparire/8441741/ |website=Il Fatto Quotidiano |access-date=8 July 2026}}</ref> 2026 m. rugsėjį buvęs futbolo klubo [[AS Roma]] ilgametis kapitonas [[Frančeskas Totis]] buvo paskirtas „Maxima Roma“ vyriausiuoju patarėju.<ref>{{cite web |title=Francesco Totti joins Maxima Roma: 'I want to give this city a team to be proud of' |url=https://www.euroleaguebasketball.net/en/eurocup/news/francesco-totti-joins-maxima-roma-i-want-to-give-this-city-a-team-to-be-proud-of/ |website=Euroleague Basketball |date=1 September 2026 |access-date=3 September 2026}}</ref><ref>{{cite web |title=Francesco Totti joins Maxima Roma as advisor |url=https://www.eurohoops.net/en/eurocup/2003723/francesco-totti-joins-maxima-roma-as-ambassador/ |website=Eurohoops |date=1 September 2026 |access-date=3 September 2026}}</ref> == Komandos sudėtis == {{ Basketball roster header|team = Maxima Roma |wt = no | color1 = 1f1f1f| bg1 = #e9ae33| color2 = white | bg2 = #1f1f1f}} <!-- players --> {{player3|num = 00|nat = USA|first = John |last = Brown |pos = FC|m = 2.03|kgs = 98 |year = 1992|month = 01|date = 28}} {{player3|num = 2 |nat = CRO|first = Miro |last = Bilan |pos = C |m = 2.13|kgs = 121|year = 1989|month = 07|date = 21}} {{player3|num = 3 |nat = USA|first = Aaron |last = Holiday |pos = PG|m = 1.83|kgs = 84 |year = 1996|month = 09|date = 30}} {{player3|num = 4 |nat = USA|first = Hunter |last = Tyson |pos = PF|m = 2.03|kgs = 98 |year = 2000|month = 06|date = 13}} {{player3|num = 5 |nat = USA|first = Mirza |last = Alibegović|pos = SG|m = 1.95|kgs = 88 |year = 1992|month = 09|date = 25|nat2 = ITA}} {{player3|num = 11|nat = USA|first = Brynton |last = Lemar |pos = SG|m = 1.93|kgs = 88 |year = 1995|month = 01|date = 23|nat2 = JAM}} {{player3|num = 16|nat = ITA|first = Giovanni|last = Veronesi |pos = GF|m = 1.97|kgs = 98 |year = 1998|month = 03|date = 21|dab = basketball}} {{player3|num = 17|nat = USA|first = Xavier |last = Moon |pos = G |m = 1.88|kgs = 75 |year = 1995|month = 01|date = 02}} {{player3|num = 23|nat = ITA|first = Federico|last = Bonacini |pos = PG|m = 1.90|kgs = 88 |year = 1999|month = 01|date = 23}} {{player3|num = 24|nat = GBR|first = Carl |last = Wheatle |pos = SF|m = 2.00|kgs = 88 |year = 1998|month = 03|date = 24}} {{player3|num = 29|nat = ITA|first = Gora |last = Camara |pos = C |m = 2.14|kgs = 114|year = 2001|month = 04|date = 12}} {{player3|num = 32|nat = USA|first = Matt |last = Ryan |pos = F |m = 2.01|kgs = 98 |year = 1997|month = 04|date = 17|dab = basketball}} {{Basketball roster footer | head_coach = * {{flagicon|ITA}} Matteo Cotelli | asst_coach = * {{flagicon|ITA}} Gianpaolo Alberti * {{flagicon|ITA}} Alessandro Lotesoriere | roster_url = https://www.legabasket.it/protagonisti/squadre/2026/1762/maxima-roma | accessdate = {{dts|2026|10|03}} }} == Treneriai == * {{flagicon|ITA}} [[Matteo Cotelli]] (2026–) == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Italijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Romos sportas]] r5tnml7r4808oddm8vtj0rosxew9dp9 7956530 7956526 2026-11-01T15:05:01Z Italas 4216 7956530 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #BFA44E | pavadinimas = Maxima Roma | nickname = | sezonas = | logotipas = Maxima Roma Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Italijos krepšinio lyga]] <br />[[Europos taurė]] | įkurta = 2026 m. | arena = [[PalaLottomatica|PalaEur]]<br /> (Talpa: 11200) | vieta = [[Roma]], [[Italija]] | spalvos = [[geltona]], [[juoda]] ir [[balta]]<br>{{spalvos langelis|#E9AE33}} {{spalvos langelis|#000}} {{spalvos langelis|#FFF}} | prezidentas = {{flagicon|USA}} [[Paul Matiasic]] | treneris = {{flagicon|ITA}} [[Matteo Cotelli]] | titulai = | svetainė =[https://www.maximaroma.it/ maximaroma.it] | h_body = BFA44E | h_pattern_b = _bb_trimnumbersonblack | h_shorts = 000000 | h_pattern_s = _whitesides | a_body = BFA44E | a_pattern_b = _bb_trimnumbersonwhite | a_shorts = FFFFFF | a_pattern_s = _blacksides }} '''Maxima Roma''' – [[Italija|Italijos]] krepšinio klubas, rungtyniaujantis sostinėje [[Roma|Romoje]].<ref>{{cite web |title=Maxima Roma |url=https://www.euroleaguebasketball.net/it/eurocup/teams/maxima-roma/roster/mro/ |website=EuroCup |access-date=8 July 2026}}</ref> Klubas dalyvauja [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygos]] ir [[Europos taurė]]s varžybose. „Maxima Roma“ klubas buvo įkurtas 2026 m., kai [[JAV]] investuotojas Paul Matiasic nupirko [[Breša|Brešos]] komandos „Pallacanestro“ licenciją ir veiklą perkėlė į Romą. Šis veiksmas leido naujai įkurtam klubui startuoti aukščiausioje Italijos krepšinio lygoje.<ref>{{cite web |title=Un'altra squadra nella Capitale: Matiasic compra Brescia e la porta a Roma |url=https://www.gazzetta.it/Basket/24-06-2026/basket-roma-raddoppia-due-squadre-con-doncic-e-matiasic.shtml |website=Gazzetta dello Sport |access-date=8 July 2026}}</ref><ref>{{cite web |title=Brescia chiude e cede il titolo alla nuova Maxima Roma di Paul Matiasic: si crea un binomio nella capitale a caccia di un posto in NBA Europe |url=https://www.eurosport.it/basket/serie-a/2025-2026/brescia-chiude-e-cede-il-titolo-alla-nuova-maxima-roma-di-paul-matiasic-si-crea-un-binomio-nella-capitale-a-caccia-di-un-posto-in-nba-europe_sto23313637/story.shtml |website=EuroSport |access-date=8 July 2026}}</ref> Kadangi naujai įkurta komanda visiškai iš naujo sukūrė savo identitetą, šalyje kilo daug diskusijų dėl tokio istorinio klubo kaip Brešos „Pallacanestro“ veiklos aukščiausioje lygoje sustabdymo.<ref>{{cite web |title=Dan Peterson: “Coloro che aiuteranno Nba a metter piedi in Europa saranno i primi a sparire. E le promozioni in A si conquistano sul parquet: a Brescia cancellato un lavoro di 20 anni” |url=https://www.ilfattoquotidiano.it/2026/07/08/dan-peterson-intervista-contro-nba-europe-coloro-che-aiuteranno-nba-a-metter-piedi-in-europa-saranno-i-primi-a-sparire/8441741/ |website=Il Fatto Quotidiano |access-date=8 July 2026}}</ref> 2026 m. rugsėjį buvęs futbolo klubo „[[AS Roma]]“ ilgametis kapitonas [[Frančeskas Totis]] buvo paskirtas „Maxima Roma“ vyriausiuoju patarėju.<ref>{{cite web |title=Francesco Totti joins Maxima Roma: 'I want to give this city a team to be proud of' |url=https://www.euroleaguebasketball.net/en/eurocup/news/francesco-totti-joins-maxima-roma-i-want-to-give-this-city-a-team-to-be-proud-of/ |website=Euroleague Basketball |date=1 September 2026 |access-date=3 September 2026}}</ref><ref>{{cite web |title=Francesco Totti joins Maxima Roma as advisor |url=https://www.eurohoops.net/en/eurocup/2003723/francesco-totti-joins-maxima-roma-as-ambassador/ |website=Eurohoops |date=1 September 2026 |access-date=3 September 2026}}</ref> == Komandos sudėtis == {{ Basketball roster header|team = Maxima Roma |wt = no | color1 = 1f1f1f| bg1 = #e9ae33| color2 = white | bg2 = #1f1f1f}} <!-- players --> {{player3|num = 00|nat = USA|first = John |last = Brown |pos = FC|m = 2.03|kgs = 98 |year = 1992|month = 01|date = 28}} {{player3|num = 2 |nat = CRO|first = Miro |last = Bilan |pos = C |m = 2.13|kgs = 121|year = 1989|month = 07|date = 21}} {{player3|num = 3 |nat = USA|first = Aaron |last = Holiday |pos = PG|m = 1.83|kgs = 84 |year = 1996|month = 09|date = 30}} {{player3|num = 4 |nat = USA|first = Hunter |last = Tyson |pos = PF|m = 2.03|kgs = 98 |year = 2000|month = 06|date = 13}} {{player3|num = 5 |nat = USA|first = Mirza |last = Alibegović|pos = SG|m = 1.95|kgs = 88 |year = 1992|month = 09|date = 25|nat2 = ITA}} {{player3|num = 11|nat = USA|first = Brynton |last = Lemar |pos = SG|m = 1.93|kgs = 88 |year = 1995|month = 01|date = 23|nat2 = JAM}} {{player3|num = 16|nat = ITA|first = Giovanni|last = Veronesi |pos = GF|m = 1.97|kgs = 98 |year = 1998|month = 03|date = 21|dab = basketball}} {{player3|num = 17|nat = USA|first = Xavier |last = Moon |pos = G |m = 1.88|kgs = 75 |year = 1995|month = 01|date = 02}} {{player3|num = 23|nat = ITA|first = Federico|last = Bonacini |pos = PG|m = 1.90|kgs = 88 |year = 1999|month = 01|date = 23}} {{player3|num = 24|nat = GBR|first = Carl |last = Wheatle |pos = SF|m = 2.00|kgs = 88 |year = 1998|month = 03|date = 24}} {{player3|num = 29|nat = ITA|first = Gora |last = Camara |pos = C |m = 2.14|kgs = 114|year = 2001|month = 04|date = 12}} {{player3|num = 32|nat = USA|first = Matt |last = Ryan |pos = F |m = 2.01|kgs = 98 |year = 1997|month = 04|date = 17|dab = basketball}} {{Basketball roster footer | head_coach = * {{flagicon|ITA}} Matteo Cotelli | asst_coach = * {{flagicon|ITA}} Gianpaolo Alberti * {{flagicon|ITA}} Alessandro Lotesoriere | roster_url = https://www.legabasket.it/protagonisti/squadre/2026/1762/maxima-roma | accessdate = {{dts|2026|10|03}} }} == Treneriai == * {{flagicon|ITA}} [[Matteo Cotelli]] (2026–) == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Italijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Romos sportas]] 7aqus56mqrjcpa99vol9ov3z19p0kp7 7956587 7956530 2026-11-01T18:54:34Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg pervadino puslapį [[Romos Maxima Roma]] į [[Romos Maxima]] 7956530 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #BFA44E | pavadinimas = Maxima Roma | nickname = | sezonas = | logotipas = Maxima Roma Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Italijos krepšinio lyga]] <br />[[Europos taurė]] | įkurta = 2026 m. | arena = [[PalaLottomatica|PalaEur]]<br /> (Talpa: 11200) | vieta = [[Roma]], [[Italija]] | spalvos = [[geltona]], [[juoda]] ir [[balta]]<br>{{spalvos langelis|#E9AE33}} {{spalvos langelis|#000}} {{spalvos langelis|#FFF}} | prezidentas = {{flagicon|USA}} [[Paul Matiasic]] | treneris = {{flagicon|ITA}} [[Matteo Cotelli]] | titulai = | svetainė =[https://www.maximaroma.it/ maximaroma.it] | h_body = BFA44E | h_pattern_b = _bb_trimnumbersonblack | h_shorts = 000000 | h_pattern_s = _whitesides | a_body = BFA44E | a_pattern_b = _bb_trimnumbersonwhite | a_shorts = FFFFFF | a_pattern_s = _blacksides }} '''Maxima Roma''' – [[Italija|Italijos]] krepšinio klubas, rungtyniaujantis sostinėje [[Roma|Romoje]].<ref>{{cite web |title=Maxima Roma |url=https://www.euroleaguebasketball.net/it/eurocup/teams/maxima-roma/roster/mro/ |website=EuroCup |access-date=8 July 2026}}</ref> Klubas dalyvauja [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygos]] ir [[Europos taurė]]s varžybose. „Maxima Roma“ klubas buvo įkurtas 2026 m., kai [[JAV]] investuotojas Paul Matiasic nupirko [[Breša|Brešos]] komandos „Pallacanestro“ licenciją ir veiklą perkėlė į Romą. Šis veiksmas leido naujai įkurtam klubui startuoti aukščiausioje Italijos krepšinio lygoje.<ref>{{cite web |title=Un'altra squadra nella Capitale: Matiasic compra Brescia e la porta a Roma |url=https://www.gazzetta.it/Basket/24-06-2026/basket-roma-raddoppia-due-squadre-con-doncic-e-matiasic.shtml |website=Gazzetta dello Sport |access-date=8 July 2026}}</ref><ref>{{cite web |title=Brescia chiude e cede il titolo alla nuova Maxima Roma di Paul Matiasic: si crea un binomio nella capitale a caccia di un posto in NBA Europe |url=https://www.eurosport.it/basket/serie-a/2025-2026/brescia-chiude-e-cede-il-titolo-alla-nuova-maxima-roma-di-paul-matiasic-si-crea-un-binomio-nella-capitale-a-caccia-di-un-posto-in-nba-europe_sto23313637/story.shtml |website=EuroSport |access-date=8 July 2026}}</ref> Kadangi naujai įkurta komanda visiškai iš naujo sukūrė savo identitetą, šalyje kilo daug diskusijų dėl tokio istorinio klubo kaip Brešos „Pallacanestro“ veiklos aukščiausioje lygoje sustabdymo.<ref>{{cite web |title=Dan Peterson: “Coloro che aiuteranno Nba a metter piedi in Europa saranno i primi a sparire. E le promozioni in A si conquistano sul parquet: a Brescia cancellato un lavoro di 20 anni” |url=https://www.ilfattoquotidiano.it/2026/07/08/dan-peterson-intervista-contro-nba-europe-coloro-che-aiuteranno-nba-a-metter-piedi-in-europa-saranno-i-primi-a-sparire/8441741/ |website=Il Fatto Quotidiano |access-date=8 July 2026}}</ref> 2026 m. rugsėjį buvęs futbolo klubo „[[AS Roma]]“ ilgametis kapitonas [[Frančeskas Totis]] buvo paskirtas „Maxima Roma“ vyriausiuoju patarėju.<ref>{{cite web |title=Francesco Totti joins Maxima Roma: 'I want to give this city a team to be proud of' |url=https://www.euroleaguebasketball.net/en/eurocup/news/francesco-totti-joins-maxima-roma-i-want-to-give-this-city-a-team-to-be-proud-of/ |website=Euroleague Basketball |date=1 September 2026 |access-date=3 September 2026}}</ref><ref>{{cite web |title=Francesco Totti joins Maxima Roma as advisor |url=https://www.eurohoops.net/en/eurocup/2003723/francesco-totti-joins-maxima-roma-as-ambassador/ |website=Eurohoops |date=1 September 2026 |access-date=3 September 2026}}</ref> == Komandos sudėtis == {{ Basketball roster header|team = Maxima Roma |wt = no | color1 = 1f1f1f| bg1 = #e9ae33| color2 = white | bg2 = #1f1f1f}} <!-- players --> {{player3|num = 00|nat = USA|first = John |last = Brown |pos = FC|m = 2.03|kgs = 98 |year = 1992|month = 01|date = 28}} {{player3|num = 2 |nat = CRO|first = Miro |last = Bilan |pos = C |m = 2.13|kgs = 121|year = 1989|month = 07|date = 21}} {{player3|num = 3 |nat = USA|first = Aaron |last = Holiday |pos = PG|m = 1.83|kgs = 84 |year = 1996|month = 09|date = 30}} {{player3|num = 4 |nat = USA|first = Hunter |last = Tyson |pos = PF|m = 2.03|kgs = 98 |year = 2000|month = 06|date = 13}} {{player3|num = 5 |nat = USA|first = Mirza |last = Alibegović|pos = SG|m = 1.95|kgs = 88 |year = 1992|month = 09|date = 25|nat2 = ITA}} {{player3|num = 11|nat = USA|first = Brynton |last = Lemar |pos = SG|m = 1.93|kgs = 88 |year = 1995|month = 01|date = 23|nat2 = JAM}} {{player3|num = 16|nat = ITA|first = Giovanni|last = Veronesi |pos = GF|m = 1.97|kgs = 98 |year = 1998|month = 03|date = 21|dab = basketball}} {{player3|num = 17|nat = USA|first = Xavier |last = Moon |pos = G |m = 1.88|kgs = 75 |year = 1995|month = 01|date = 02}} {{player3|num = 23|nat = ITA|first = Federico|last = Bonacini |pos = PG|m = 1.90|kgs = 88 |year = 1999|month = 01|date = 23}} {{player3|num = 24|nat = GBR|first = Carl |last = Wheatle |pos = SF|m = 2.00|kgs = 88 |year = 1998|month = 03|date = 24}} {{player3|num = 29|nat = ITA|first = Gora |last = Camara |pos = C |m = 2.14|kgs = 114|year = 2001|month = 04|date = 12}} {{player3|num = 32|nat = USA|first = Matt |last = Ryan |pos = F |m = 2.01|kgs = 98 |year = 1997|month = 04|date = 17|dab = basketball}} {{Basketball roster footer | head_coach = * {{flagicon|ITA}} Matteo Cotelli | asst_coach = * {{flagicon|ITA}} Gianpaolo Alberti * {{flagicon|ITA}} Alessandro Lotesoriere | roster_url = https://www.legabasket.it/protagonisti/squadre/2026/1762/maxima-roma | accessdate = {{dts|2026|10|03}} }} == Treneriai == * {{flagicon|ITA}} [[Matteo Cotelli]] (2026–) == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Italijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Romos sportas]] 7aqus56mqrjcpa99vol9ov3z19p0kp7 7956590 7956587 2026-11-01T18:56:07Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7956590 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #BFA44E | pavadinimas = Maxima Roma | nickname = | sezonas = | logotipas = Maxima Roma Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Italijos krepšinio lyga]] <br />[[Europos taurė]] | įkurta = 2026 m. | arena = [[PalaLottomatica|PalaEur]]<br /> (Talpa: 11200) | vieta = [[Roma]], [[Italija]] | spalvos = [[geltona]], [[juoda]] ir [[balta]]<br>{{spalvos langelis|#E9AE33}} {{spalvos langelis|#000}} {{spalvos langelis|#FFF}} | prezidentas = {{flagicon|USA}} [[Paul Matiasic]] | treneris = {{flagicon|ITA}} [[Matteo Cotelli]] | titulai = | svetainė =[https://www.maximaroma.it/ maximaroma.it] | h_body = BFA44E | h_pattern_b = _bb_trimnumbersonblack | h_shorts = 000000 | h_pattern_s = _whitesides | a_body = BFA44E | a_pattern_b = _bb_trimnumbersonwhite | a_shorts = FFFFFF | a_pattern_s = _blacksides }} '''Romos „Maxima“''' – [[Italija|Italijos]] krepšinio klubas, rungtyniaujantis sostinėje [[Roma|Romoje]].<ref>{{cite web |title=Maxima Roma |url=https://www.euroleaguebasketball.net/it/eurocup/teams/maxima-roma/roster/mro/ |website=EuroCup |access-date=8 July 2026}}</ref> Klubas dalyvauja [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygos]] ir [[Europos taurė]]s varžybose. „Maxima Roma“ klubas buvo įkurtas 2026 m., kai [[JAV]] investuotojas Paul Matiasic nupirko [[Breša|Brešos]] komandos [[Brešos Pallacanestro|„Pallacanestro“]] licenciją ir veiklą perkėlė į Romą. Šis veiksmas leido naujai įkurtam klubui startuoti aukščiausioje Italijos krepšinio lygoje.<ref>{{cite web |title=Un'altra squadra nella Capitale: Matiasic compra Brescia e la porta a Roma |url=https://www.gazzetta.it/Basket/24-06-2026/basket-roma-raddoppia-due-squadre-con-doncic-e-matiasic.shtml |website=Gazzetta dello Sport |access-date=8 July 2026}}</ref><ref>{{cite web |title=Brescia chiude e cede il titolo alla nuova Maxima Roma di Paul Matiasic: si crea un binomio nella capitale a caccia di un posto in NBA Europe |url=https://www.eurosport.it/basket/serie-a/2025-2026/brescia-chiude-e-cede-il-titolo-alla-nuova-maxima-roma-di-paul-matiasic-si-crea-un-binomio-nella-capitale-a-caccia-di-un-posto-in-nba-europe_sto23313637/story.shtml |website=EuroSport |access-date=8 July 2026}}</ref> Kadangi naujai įkurta komanda visiškai iš naujo sukūrė savo identitetą, šalyje kilo daug diskusijų dėl tokio istorinio klubo kaip Brešos „Pallacanestro“ veiklos aukščiausioje lygoje sustabdymo.<ref>{{cite web |title=Dan Peterson: “Coloro che aiuteranno Nba a metter piedi in Europa saranno i primi a sparire. E le promozioni in A si conquistano sul parquet: a Brescia cancellato un lavoro di 20 anni” |url=https://www.ilfattoquotidiano.it/2026/07/08/dan-peterson-intervista-contro-nba-europe-coloro-che-aiuteranno-nba-a-metter-piedi-in-europa-saranno-i-primi-a-sparire/8441741/ |website=Il Fatto Quotidiano |access-date=8 July 2026}}</ref> 2026 m. rugsėjį buvęs futbolo klubo „[[AS Roma]]“ ilgametis kapitonas [[Frančeskas Totis]] buvo paskirtas „Maxima Roma“ vyriausiuoju patarėju.<ref>{{cite web |title=Francesco Totti joins Maxima Roma: 'I want to give this city a team to be proud of' |url=https://www.euroleaguebasketball.net/en/eurocup/news/francesco-totti-joins-maxima-roma-i-want-to-give-this-city-a-team-to-be-proud-of/ |website=Euroleague Basketball |date=1 September 2026 |access-date=3 September 2026}}</ref><ref>{{cite web |title=Francesco Totti joins Maxima Roma as advisor |url=https://www.eurohoops.net/en/eurocup/2003723/francesco-totti-joins-maxima-roma-as-ambassador/ |website=Eurohoops |date=1 September 2026 |access-date=3 September 2026}}</ref> == Komandos sudėtis == {{ Basketball roster header|team = Maxima Roma |wt = no | color1 = 1f1f1f| bg1 = #e9ae33| color2 = white | bg2 = #1f1f1f}} <!-- players --> {{player3|num = 00|nat = USA|first = John |last = Brown |pos = FC|m = 2.03|kgs = 98 |year = 1992|month = 01|date = 28}} {{player3|num = 2 |nat = CRO|first = Miro |last = Bilan |pos = C |m = 2.13|kgs = 121|year = 1989|month = 07|date = 21}} {{player3|num = 3 |nat = USA|first = Aaron |last = Holiday |pos = PG|m = 1.83|kgs = 84 |year = 1996|month = 09|date = 30}} {{player3|num = 4 |nat = USA|first = Hunter |last = Tyson |pos = PF|m = 2.03|kgs = 98 |year = 2000|month = 06|date = 13}} {{player3|num = 5 |nat = USA|first = Mirza |last = Alibegović|pos = SG|m = 1.95|kgs = 88 |year = 1992|month = 09|date = 25|nat2 = ITA}} {{player3|num = 11|nat = USA|first = Brynton |last = Lemar |pos = SG|m = 1.93|kgs = 88 |year = 1995|month = 01|date = 23|nat2 = JAM}} {{player3|num = 16|nat = ITA|first = Giovanni|last = Veronesi |pos = GF|m = 1.97|kgs = 98 |year = 1998|month = 03|date = 21|dab = basketball}} {{player3|num = 17|nat = USA|first = Xavier |last = Moon |pos = G |m = 1.88|kgs = 75 |year = 1995|month = 01|date = 02}} {{player3|num = 23|nat = ITA|first = Federico|last = Bonacini |pos = PG|m = 1.90|kgs = 88 |year = 1999|month = 01|date = 23}} {{player3|num = 24|nat = GBR|first = Carl |last = Wheatle |pos = SF|m = 2.00|kgs = 88 |year = 1998|month = 03|date = 24}} {{player3|num = 29|nat = ITA|first = Gora |last = Camara |pos = C |m = 2.14|kgs = 114|year = 2001|month = 04|date = 12}} {{player3|num = 32|nat = USA|first = Matt |last = Ryan |pos = F |m = 2.01|kgs = 98 |year = 1997|month = 04|date = 17|dab = basketball}} {{Basketball roster footer | head_coach = * {{flagicon|ITA}} Matteo Cotelli | asst_coach = * {{flagicon|ITA}} Gianpaolo Alberti * {{flagicon|ITA}} Alessandro Lotesoriere | roster_url = https://www.legabasket.it/protagonisti/squadre/2026/1762/maxima-roma | accessdate = {{dts|2026|10|03}} }} == Treneriai == * {{flagicon|ITA}} [[Matteo Cotelli]] (2026–) == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Italijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Romos sportas]] cbd9rbs71edp6bwsn4iwh42i8ehdvib 3 702615 7956532 2026-11-01T15:07:03Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7956532 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 17:07, 1 lapkričio 2026 (EET)}} kkekh2z8riacxqd99p1cmtvmvl9jg1f 1 702616 7956552 2026-11-01T16:14:48Z Kryganas 160776 /* Nebestovi */ naujas skyrius 7956552 wikitext text/x-wiki == Nebestovi == sveiki buvau kapinėse ir jos neradau, ji nugriauta, pabandysiu internete rasti info kada nugriauta [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:14, 1 lapkričio 2026 (EET) 34kpcwxs2e8ugfxx5acthwfv5tg37u9 7956579 7956552 2026-11-01T18:13:23Z Kryganas 160776 /* Nebestovi */ Atsakyti 7956579 wikitext text/x-wiki == Nebestovi == sveiki buvau kapinėse ir jos neradau, ji nugriauta, pabandysiu internete rasti info kada nugriauta [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:14, 1 lapkričio 2026 (EET) :https://www.facebook.com/justas.rimawicz/posts/pfbid04j1PUEFfurUNfF8euz6rs1oC7JR1VJHV6uobxWbaUoNCoXawQGhhhSL5qMVbF97ml?rdid=8XEDT0nMcCPRKzZ6# [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 20:13, 1 lapkričio 2026 (EET) 4yufmude83wc42jmkvr3akqjwqg4pvu 0 702617 7956588 2026-11-01T18:54:34Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg pervadino puslapį [[Romos Maxima Roma]] į [[Romos Maxima]] 7956588 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Romos Maxima]] pr2nnd800yh6gfkcv9xvjopanwxz1ol 3 702618 7956645 2026-11-01T21:07:25Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7956645 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 23:07, 1 lapkričio 2026 (EET)}} 16hhxyo1tktgtrzqs5tqn977d6krdqt 3 702619 7956719 2026-11-02T07:02:29Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7956719 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 09:02, 2 lapkričio 2026 (EET)}} 17ddqf89rhx7c91rptihju5f5xojx52 0 702620 7956730 2026-11-02T08:24:29Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Kazys Aglinskas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1851||}} | gimimo vieta =[[Girininkai (Kaunas)|Girininkai]], [[Pakuonio valsčius|Pakuonio vlsč.]] | mirties data = {{Mirė|1924|08|25|1851|||}} | mirties vieta = [[Garliava]] | palaidotas = [[Jonučių kapinės]] (Kauno raj.) | tautybė = | sutuoktinis = Liudvika Nikolai Aglinskienė | tėvas = | motina = |... 7956730 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Kazys Aglinskas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1851||}} | gimimo vieta =[[Girininkai (Kaunas)|Girininkai]], [[Pakuonio valsčius|Pakuonio vlsč.]] | mirties data = {{Mirė|1924|08|25|1851|||}} | mirties vieta = [[Garliava]] | palaidotas = [[Jonučių kapinės]] (Kauno raj.) | tautybė = | sutuoktinis = Liudvika Nikolai Aglinskienė | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = vaistininkas | alma_mater = Maskvos universitetas (1884) | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = knygnešių rėmėjas, lietuvybės puoselėtojas | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Kazys Aglinskas''' ([[1851]] m. [[Girininkai (Kaunas)|Girininkuose]], [[Pakuonio valsčius|Pakuonio vlsč.]] – [[1924]] m. [[rugpjūčio 25]] d. [[Garliava|Garliavoje]]) – lietuvių provizorius, visuomenės veikėjas, [[Spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas.<ref name=vle>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-aglinskas/ Kazys Aglinskas]}}</ref><ref>[https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/aglinskas-kazys Aglinskas Kazimieras] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> [[Vaizdas:Aglinskas, Jonučiai.jpg|miniatiūra|160px|left|Atminimo ženklas Jonučių kapinėse]] == Biografija == [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]] baigė penkias klases, po to persikėlė į [[Maskva|Maskvą]] ([[Rusija]]), dirbo mokiniu Fereino [[vaistinė]]je. Vėliau studijavo ir 1884 m. baigė [[farmacija|farmacijos]] studijas Maskvos universitete. Studijų metais susipažino su [[Jonas Basanavičius|Jonu Basanavičiumi]], vėliau su juo bendravo visą gyvenimą, susirašinėjo. K. Aglinskas dalyvavo pirmojo lietuvių studentų būrelio veikloje, prisidėjo organizuojant laikraščio „[[Aušra (Maskva)|Aušra]]“ leidybą.<ref name=vle/> Grįžęs į Lietuvą 1885 m. Garliavoje įsteigė vaistinę, dirbo vaistininku. Garliavoje įsteigė draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo punktą, vadovavo lietuvių literatų kuopelei. 1907 m. daug prisidėjo prie [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos kūrimo]].<ref name=vle/> [[IPK|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo pasitraukęs į Rusiją. Sužinojęs apie [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą]], vėl grįžo į Lietuvą, atgaivino vaistinės darbą, įsitraukė į visuomeninę veiklą.<ref name=vle/> Palaidotas [[Jonučių kapinės]]e. Kapavietę žymi aukštas medinis kryžius su knygos formos įrašu.<ref>[https://www.cemety.lt/public/deceaseds/2897412?type=deceased Kazys Aglinskas] ''cemety.lt''</ref> 2017 m. kapinių pradžioje pastatytas atminimo ženklas – dviejų dalių [[koplytstulpis]] (aut. tautodailininkas Ričardas Gudaitis).<ref>[https://kaunas.kasvyksta.lt/rajonas/garliavoje-iamzintas-lietuvybes-puoseletojo-k-aglinsko-atminimas Garliavoje įamžintas lietuvybės puoselėtojo K. Aglinsko atminimas] ''kaunas.kasvyksta.lt'' 2017-10-11</ref> == Atminimas == * 1990 m. K. Aglinsko vardu pavadinta gatvė Garliavoje. * 1996 m. atidengta atminimo lenta prie namo Garliavoje, Vytauto g. 22 (neišlikusi). * Jo pavardė įrašyta [[knygnešystė|knygnešių]] atminimo stogastulpyje prie [[Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Garliavos bibliotekos]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Aglinskas, Kazys}} [[Kategorija:Aušrininkai]] [[Kategorija:Knygnešiai]] [[Kategorija:Lietuvos vaistininkai]] 9iv7mvslrkfzvhnm00bd3i8aud1n6o0 7956740 7956730 2026-11-02T08:42:27Z Vilensija 40695 /* Biografija */ 7956740 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Kazys Aglinskas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1851||}} | gimimo vieta =[[Girininkai (Kaunas)|Girininkai]], [[Pakuonio valsčius|Pakuonio vlsč.]] | mirties data = {{Mirė|1924|08|25|1851|||}} | mirties vieta = [[Garliava]] | palaidotas = [[Jonučių kapinės]] (Kauno raj.) | tautybė = | sutuoktinis = Liudvika Nikolai Aglinskienė | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = vaistininkas | alma_mater = Maskvos universitetas (1884) | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = knygnešių rėmėjas, lietuvybės puoselėtojas | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Kazys Aglinskas''' ([[1851]] m. [[Girininkai (Kaunas)|Girininkuose]], [[Pakuonio valsčius|Pakuonio vlsč.]] – [[1924]] m. [[rugpjūčio 25]] d. [[Garliava|Garliavoje]]) – lietuvių provizorius, visuomenės veikėjas, [[Spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas.<ref name=vle>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-aglinskas/ Kazys Aglinskas]}}</ref><ref>[https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/aglinskas-kazys Aglinskas Kazimieras] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> [[Vaizdas:Aglinskas, Jonučiai.jpg|miniatiūra|160px|left|Atminimo ženklas Jonučių kapinėse]] == Biografija == [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]] baigė penkias klases, po to persikėlė į [[Maskva|Maskvą]] ([[Rusija]]), dirbo mokiniu Fereino [[vaistinė]]je. Vėliau studijavo ir 1884 m. baigė [[farmacija|farmacijos]] studijas Maskvos universitete. Studijų metais susipažino su [[Jonas Basanavičius|Jonu Basanavičiumi]], vėliau su juo bendravo visą gyvenimą, susirašinėjo. K. Aglinskas dalyvavo pirmojo lietuvių studentų būrelio veikloje, prisidėjo organizuojant laikraščio „[[Aušra (Maskva)|Aušra]]“ leidybą.<ref name=vle/> Grįžęs į Lietuvą 1885 m. Garliavoje atidarė vaistinę, dirbo vaistininku. Garliavoje įsteigė draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo punktą, vadovavo lietuvių literatų kuopelei. 1907 m. daug prisidėjo prie [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] kūrimo.<ref name=vle/> [[IPK|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo pasitraukęs į Rusiją. Sužinojęs apie [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą]], vėl grįžo į Lietuvą, atgaivino vaistinės darbą, įsitraukė į visuomeninę veiklą.<ref name=vle/> Palaidotas [[Jonučių kapinės]]e. Kapavietę žymi aukštas medinis kryžius su knygos formos įrašu.<ref>[https://www.cemety.lt/public/deceaseds/2897412?type=deceased Kazys Aglinskas] ''cemety.lt''</ref> 2017 m. kapinių pradžioje pastatytas atminimo ženklas – dviejų dalių [[koplytstulpis]] (aut. tautodailininkas Ričardas Gudaitis).<ref>[https://kaunas.kasvyksta.lt/rajonas/garliavoje-iamzintas-lietuvybes-puoseletojo-k-aglinsko-atminimas Garliavoje įamžintas lietuvybės puoselėtojo K. Aglinsko atminimas] ''kaunas.kasvyksta.lt'' 2017-10-11</ref> == Atminimas == * 1990 m. K. Aglinsko vardu pavadinta gatvė Garliavoje. * 1996 m. atidengta atminimo lenta prie namo Garliavoje, Vytauto g. 22 (neišlikusi). * Jo pavardė įrašyta [[knygnešystė|knygnešių]] atminimo stogastulpyje prie [[Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Garliavos bibliotekos]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Aglinskas, Kazys}} [[Kategorija:Aušrininkai]] [[Kategorija:Knygnešiai]] [[Kategorija:Lietuvos vaistininkai]] ela9ufcy4lq1nqv3y9gv9g8ec6m5r4w 7956746 7956740 2026-11-02T08:53:55Z Vilensija 40695 7956746 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Kazys Aglinskas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1851||}} | gimimo vieta =[[Girininkai (Kaunas)|Girininkai]], [[Pakuonio valsčius|Pakuonio vlsč.]] | mirties data = {{Mirė|1924|08|25|1851|||}} | mirties vieta = [[Garliava]] | palaidotas = [[Jonučių kapinės]] (Kauno raj.) | tautybė = | sutuoktinis = Liudvika Nikolai Aglinskienė | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = vaistininkas | alma_mater = Maskvos universitetas (1884) | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | žinomas = knygnešių rėmėjas, lietuvybės puoselėtojas | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Kazys Aglinskas''' ([[1851]] m. [[Girininkai (Kaunas)|Girininkuose]], [[Pakuonio valsčius|Pakuonio vlsč.]] – [[1924]] m. [[rugpjūčio 25]] d. [[Garliava|Garliavoje]]) – lietuvių provizorius, visuomenės veikėjas, [[Spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas.<ref name=vle>{{VLE|1|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-aglinskas/ Kazys Aglinskas]}}</ref><ref>[https://www.krsvbiblioteka.lt/krastotyra-straipsniai/aglinskas-kazys Aglinskas Kazimieras] ''krsvbiblioteka.lt''</ref> [[Vaizdas:Aglinskas, Jonučiai.jpg|miniatiūra|160px|left|Atminimo ženklas Jonučių kapinėse]] == Biografija == [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]] baigė penkias klases, po to persikėlė į [[Maskva|Maskvą]] ([[Rusija]]), dirbo mokiniu Fereino [[vaistinė]]je. Vėliau studijavo ir 1884 m. baigė [[farmacija|farmacijos]] studijas Maskvos universitete. Studijų metais susipažino su [[Jonas Basanavičius|Jonu Basanavičiumi]], vėliau su juo bendravo visą gyvenimą, susirašinėjo. K. Aglinskas dalyvavo pirmojo lietuvių studentų būrelio veikloje, prisidėjo organizuojant laikraščio „[[Aušra (Maskva)|Aušra]]“ leidybą.<ref name=vle/> Grįžęs į Lietuvą 1885 m. Garliavoje atidarė vaistinę, dirbo vaistininku. Garliavoje įsteigė draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo punktą, vadovavo lietuvių literatų kuopelei. 1907 m. daug prisidėjo prie [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] kūrimo.<ref name=vle/> [[IPK|Pirmojo pasaulinio karo]] metu buvo pasitraukęs į Rusiją. Sužinojęs apie [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą]], vėl grįžo į Lietuvą, atgaivino vaistinės darbą, įsitraukė į visuomeninę veiklą.<ref name=vle/> Palaidotas [[Jonučių kapinės]]e. Kapavietę žymi aukštas medinis kryžius su knygos formos įrašu.<ref>[https://www.cemety.lt/public/deceaseds/2897412?type=deceased Kazys Aglinskas] ''cemety.lt''</ref> 2017 m. kapinių pradžioje pastatytas atminimo ženklas – dviejų dalių [[koplytstulpis]] (aut. tautodailininkas Ričardas Gudaitis).<ref>[https://kaunas.kasvyksta.lt/rajonas/garliavoje-iamzintas-lietuvybes-puoseletojo-k-aglinsko-atminimas Garliavoje įamžintas lietuvybės puoselėtojo K. Aglinsko atminimas] ''kaunas.kasvyksta.lt'' 2017-10-11</ref> == Atminimas == * 1990 m. K. Aglinsko vardu pavadinta gatvė Garliavoje. * 1996 m. atidengta atminimo lenta prie namo Garliavoje, Vytauto g. 22 (neišlikusi). * Jo pavardė įrašyta [[knygnešystė|knygnešių]] atminimo stogastulpyje prie [[Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Garliavos bibliotekos]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.arzinai.lt/papasakokite-apie-knygnesi-kazi-aglinska Kazys Aglinskas] ''arzinai.lt''. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100607034928/http://www.arzinai.lt/papasakokite-apie-knygnesi-kazi-aglinska |date=2010-06-07 }} {{DEFAULTSORT:Aglinskas, Kazys}} [[Kategorija:Aušrininkai]] [[Kategorija:Knygnešiai]] [[Kategorija:Lietuvos vaistininkai]] d09l7vaxhy1l1i79zmcbhcqx4al3rf5 0 702621 7956731 2026-11-02T08:25:37Z Vilensija 40695 Nukreipiama į [[Kazys Aglinskas]] 7956731 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Kazys Aglinskas]] 5as1gvqykygypewho6spm3b3qkojsgv 0 702622 7956768 2026-11-02T10:46:00Z ArunasG 107355 Naujas puslapis: {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Karo technikos valdyba|dates=1921–1926 m. ir 1935–1940 m.|country={{flag|LTU}}|specialization=Karinės technikos dalinių organziavimas}} '''Karo technikos valdyba''' – Lietuvos kariuomenės centrinė įstaiga, koordinavusi ir vadovavusi karinės technikos klausimus. Struktūra veikė 1921–1926 m. ir 1935–1940 m. Ji buvo atsakinga už kariuomenės technikos dalinių organizavimą, vadovavimą jiems, mokymą, inspektavimą... 7956768 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=Karo technikos valdyba|dates=1921–1926 m. ir 1935–1940 m.|country={{flag|LTU}}|specialization=Karinės technikos dalinių organziavimas}} '''Karo technikos valdyba''' – Lietuvos kariuomenės centrinė įstaiga, koordinavusi ir vadovavusi karinės technikos klausimus. Struktūra veikė 1921–1926 m. ir 1935–1940 m. Ji buvo atsakinga už kariuomenės technikos dalinių organizavimą, vadovavimą jiems, mokymą, inspektavimą ir techninį aprūpinimą. Valdybos veiklos sritys apėmė karo inžineriją, ryšius, transportą, šarvuotąją techniką ir karines jūrų pajėgas.<ref name="VLE">{{Cite web|url=https://www.vle.lt/straipsnis/karo-technikos-dalys/|title=Karo technikos dalys|website=Visuotinė lietuvių enciklopedija|access-date=2026-11-02}}</ref><ref name="Lescius">{{Cite journal|last=Lesčius|first=Vytautas|title=Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m.|journal=Karo archyvas|year=2009|volume=24|pages=116–205|url=https://journals.lka.lt/journal/ka/article/698/file/pdf|access-date=2026-11-02}}</ref> == Istorija == === Įsteigimas ir veikla 1921–1926 m. === Karo technikos valdybos ištakos siejamos su 1919 m. pradėtomis kurti Lietuvos kariuomenės techninėmis tarnybomis. 1919 m. sausį prie Krašto apsaugos ministerijos Tiekimo skyriaus pradėjo veikti Inžinerijos dalis, kuri rūpinosi kariuomenės inžinerijos reikalais. Tuo pačiu laikotarpiu kariuomenėje buvo kuriami pirmieji technikos padaliniai – [[Telegrafas|bevielio telegrafo]] komanda, [[Pionieriai (kariuomenė)|pionierių]] ir inžinierių kuopos. Nuo 1919 m. veikė ir inžinerinis batalionas.<ref name="VLE" /> 1920 m. vasarį Inžinerijos dalis buvo pertvarkyta į Armijos inžinierių valdybą. Tų pačių metų sausį Susisiekimo skyrius tapo savarankišku padaliniu. Jam priklausė automobilių ir elektrotechnikos batalionai, geležinkelininkų kuopa, geležinkelių karo viršininkas, stočių ir ruožų komendantai bei karo lauko pašto kontoros. 1920 m. rugsėjį Armijos inžinierių valdyba ir Susisiekimo skyrius buvo sujungti į Generalinio štabo Technikos skyrių.<ref name="VLE" /> 1921 m. gegužę Technikos skyrius pertvarkytas į Karo technikos valdybą. Jai vadovavo [[Aleksandras Kurkauskas]] (1921–1925 m.). Valdybos žinioje buvo įvairūs kariuomenės technikos daliniai, kurių sudėtis ir pavaldumas pirmaisiais nepriklausomybės metais nuolat keitėsi.<ref name="VLE" /> 1920 m. automobilių batalionui priklausęs šarvuočių būrys 1921 m. buvo pertvarkytas į šarvuočių divizioną, o 1923 m. – į [[Šarvuočių rinktinė|Šarvuočių rinktinę]]. XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje karo technikos dalims priklausė inžinerijos pulkas, elektrotechnikos, geležinkelių ir automobilių batalionai, Šarvuočių rinktinė, Kauno tvirtovės apsaugos komanda, karo lauko pašto kontoros ir Centrinės kariuomenės dirbtuvės.<ref name="VLE" /> 1926 m. sausio 1 d. iš karo technikos dalinių ir padalinių buvo sudarytas Technikos pulkas, kurį sudarė trys batalionai. Karo technikos valdyba pertvarkyta į Karo technikos inspekciją. 1927 m. ši įstaiga reorganizuota į Karo technikos štabą, įsteigta karo technikos viršininko pareigybė. Technikos pulkas buvo išformuotas, o jo daliniai pertvarkyti į pionierių ir ryšių batalionus, geležinkelių ir automobilių kuopas bei Šarvuočių rinktinę.<ref name="VLE" /> === Atkūrimas 1935 m. === 1935 m. sausį vėl buvo sukurta Karo technikos valdyba. Tų pačių metų liepos 20 d. karo technikos viršininko žinion buvo perduotas Karo technikos tiekimo skyrius, todėl vienoje institucijoje sutelktas technikos dalinių vadovavimas, organizavimas, mokymas ir aprūpinimas. 1935 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji valdybos etatai, kurie išliko iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės praradimo.<ref name="Lescius" /> Valdybai vadovavo karo technikos viršininkas brigados generolas [[Klemensas Popeliučka]], šias pareigas ėjęs nuo 1929 m. rugpjūčio 22 d. Valdybą sudarė du pagrindiniai padaliniai: * '''Karo technikos štabas''', kuriam vadovavo pulkininkas [[Petras Kutka]]; * '''Karo technikos tiekimo skyrius''', kuriam vadovavo pulkininkas inžinierius Bronius [[Vincas Aleksis]].<ref name="Lescius" /> Karo technikos štabas tvarkė technikos kariuomenės vadovavimo, organizavimo ir mokymo reikalus, inspektavo technikos dalinius bei technikos padalinius kariuomenės junginiuose ir pulkuose. Karo technikos tiekimo skyrius rūpinosi techninio turto tiekimu kariuomenei. Jis nustatydavo kariuomenės technikos poreikius, organizuodavo technikos paskirstymą ir naudojimą, įsigydavo technikos reikmenų iš Lietuvos ir užsienio gamintojų, rengė įsigijimo planus, sąmatas bei techninės gamybos ir produkcijos priėmimo sąlygas. Skyrius taip pat rūpinosi techninės pramonės pritaikymu krašto apsaugos poreikiams, vietinių išteklių naudojimo planais, motorizuotųjų priemonių registravimu ir paskirstymu.<ref name="Lescius" /> Karo technikos viršininko patariamasis organas buvo Tyrimo komisija, perėmusi ankstesnio neetatinio Karo technikos komiteto funkcijas. Ji svarstė technikos klausimus ir teikė rekomendacijas karo technikos vadovybei.<ref name="Lescius" /> == Pavaldūs daliniai ir įstaigos == 1938–1940 m. laikotarpiu Karo technikos valdybos pavaldume buvusią karo technikos sistemą sudarė pati valdyba ir šie pagrindiniai daliniai bei pajėgos: * 1-asis inžinerijos batalionas; * 2-asis inžinerijos batalionas; * Ryšių batalionas; * [[Autorinktinė]]; * Šarvuočių rinktinė; * karinės jūrų pajėgos, kurioms priklausė mokomasis karo laivas „[[Prezidentas Smetona]]“.<ref name="Lescius" /> Šie daliniai vykdė skirtingas technines ir karines užduotis. Inžinerijos daliniai rūpinosi karo inžinerijos darbais, ryšių batalionas – kariuomenės ryšių priemonėmis ir jų naudojimu, Autorinktinė – motorizuotuoju transportu, o Šarvuočių rinktinė – šarvuotąja technika. Karinės jūrų pajėgos vykdė jūrų tarnybos ir mokymo užduotis. 1938 m. sausio 1 d. Karo technikos valdyboje tarnavo 32 [[Karininkas|karininkai]] (įskaitant vieną [[Kapelionas|karo kapelioną]]) ir 10 kareivių, taip pat dirbo 51 civilis tarnautojas. Valdyba turėjo du arklius.<ref name="Lescius" /> == Veikla 1939–1940 m. == 1939 m. vasarą, Europoje didėjant tarptautinei įtampai, karo technikos daliniai vykdė įvairius gynybinių objektų statybos ir kariuomenės infrastruktūros stiprinimo darbus. Buvo stiprinami Kauno tvirtovės įrenginiai, strateginės reikšmės slėptuvės pritaikomos vadavietėms, o inžinerijos daliniai buvo skiriami pėstininkų divizijoms.<ref name="Lescius" /> 1939 m. rugsėjo 4 d. karo technikos vadovybė pateikė kariuomenės vadui [[Dubysa|Dubysos]] upės įtvirtinimo projektą. Jį rengė [[Trečioji pėstininkų divizija|III pėstininkų divizijos]] ir [[Antrasis artilerijos pulkas|2-ojo artilerijos pulko]] pareigūnai. Kariuomenės vadas brigados generolas [[Stasys Raštikis]] projektui pritarė ir nurodė pradėti jo įgyvendinimą, darbams panaudojant 1-ąjį inžinerijos batalioną ir III pėstininkų divizijos dalinius.<ref name="Lescius" /> Įtvirtinimo darbai buvo vykdomi [[Seredžius|Seredžiaus]], [[Ariogala|Ariogalos]], [[Ugioniai|Ugionių]] ir Piktūniškių rajonuose. Kiekviename jų buvo numatyta paskirti po du inžinerijos karininkus, pionierių būrį ir pėstininkų kuopą. Darbai pradėti 1939 m. rugsėjo 16 d. Panašūs įtvirtinimo darbai buvo vykdomi ir Šventosios upės ruože.<ref name="Lescius" /> 1939 m. rugsėjo 17 d. paskelbus dalinę mobilizaciją, pagal karo meto etatus buvo suformuotos karo technikos dalys ir įstaigos: [[Karo technikos valdyba]], Ryšių rinktinė, Inžinerijos rinktinė, Autobatalionas ir [[Karo geležinkelių tarnyba]] su geležinkelių komendantūromis. Karo technikos valdybą sudarė Karo technikos štabas ir Karo technikos tiekimo skyrius. Šių padalinių viršininkais buvo pulkininkas Petras Kutka ir pulkininkas inžinierius Bronius Vincas Aleksis.<ref name="Lescius" /> 1939 m. rugsėjo 29 d. dalinių vadams ir įstaigų viršininkams buvo įsakyta demobilizuotis ir grįžti prie taikos meto struktūros.<ref name="Lescius" /> 1940 m. pavasarį Karo technikos valdybą sudarė Bendrasis, Studijų ir Gamybos skyriai. Jų žinioje buvo sandėliai, smulkesni skyriai, atskiri būriai ir dirbtuvės Kaune bei Linkaičiuose. 1940 m. birželio 1 d. Karo technikos štabe tarnavo 28 karininkai ir 8 kareiviai, taip pat dirbo 51 civilis tarnautojas.<ref name="Lescius" /> == Likvidavimas == 1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos kariuomenė buvo pradėta reorganizuoti pagal sovietinės valdžios reikalavimus. 1940 m. rugpjūtį Karo technikos valdyba ir jai priklausę karo technikos daliniai buvo išformuoti.<ref name="VLE" /> == Vadovai == [[Vaizdas:Klemensas Popeliučka with uniform of the Lithuanian Army and state awards.jpg|miniatiūra|Ilgiausiai Karo technikos valdybai vadovavęs asmuo - Klemensas Popeliučka]] Lietuvos kariuomenės karo technikos dalių raidą kuravusioms struktūrosm 1919–1940 m. vadovavo šie karininkai: * [[Vincas Kurkauskas]] (1919–1920); * [[Leonas Šilingas]] (1920–1921); * [[Aleksandras Kurkauskas]] (1921–1925); * [[Klemensas Popeliučka]] (1925–1927); * [[Steponas Dirmantas]] (1927–1929); * [[Klemensas Popeliučka]] (1929–1940); * [[Juozas Barzda-Bradauskas]] (1940).<ref name="VLE" /> Šis sąrašas apima bendras vadovavimo karo technikos dalims datas, todėl ne visi nurodyti laikotarpiai sutampa su Karo technikos valdybos, kaip atskiros įstaigos, veikimo laikotarpiu. == Karininkų rengimas == Karo technikos karininkai 1920–1923 m. buvo rengiami [[Laikinieji karininkų kursai|Laikinuosiuose karininkų kursuose]], 1923–1926 m. – [[Aukštieji karo technikos kursai|Aukštuosiuose karo technikos kursuose]], o nuo 1927 m. – [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštuosiuose karininkų kursuose]].<ref name="VLE" /> == Šaltiniai == <references /> == Literatūra == * {{Cite journal|last=Lesčius|first=Vytautas|title=Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m.|journal=Karo archyvas|year=2009|volume=24|pages=116–205|url=https://journals.lka.lt/journal/ka/article/698/file/pdf}} * ''Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919–1939''. Kaunas, 1939. * {{Cite web|url=https://www.vle.lt/straipsnis/karo-technikos-dalys/|title=Karo technikos dalys|website=Visuotinė lietuvių enciklopedija}} {{Lietuvos kariuomenės daliniai (1918-1940)|state=collapsed}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės daliniai]] fqs9x8vjns6mpv86twqxe3r74ovghzl